Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2021-06-21

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 112-2838, i. k. 0971100NUTA00001329

Nauja redakcija nuo 2012-11-18:

Nr. 1360, 2012-11-14, Žin. 2012, Nr. 133-6776 (2012-11-17), i. k. 1121100NUTA00001360

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS, PASKOLŲ VALSTYBĖS VARDU ĖMIMO IR KITŲ ĮSIPAREIGOJAMŲJŲ SKOLOS DOKUMENTŲ PASIRAŠYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1997 m. gruodžio 3 d. Nr. 1329

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisykles (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS

FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS ŠEMETA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1360 redakcija)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, PASKOLŲ VALSTYBĖS VARDU ĖMIMO IR KITŲ ĮSIPAREIGOJAMŲJŲ SKOLOS DOKUMENTŲ PASIRAŠYMO tAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja:

1.1. išleidžiamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) vertybinių popierių (toliau – VVP) pirminės ir antrinės apyvartos organizavimą, apskaitą, išpirkimą ir palūkanų išmokėjimą;

1.2. paskolų valstybės vardu (toliau – paskolos) ėmimą, kitų įsipareigojamųjų skolos ir kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių dokumentų pasirašymą.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Atsiskaitymas už VVP – VVP pirkimo–pardavimo sandorio pirminėje ir (ar) antrinėje vertybinių popierių rinkoje įvykdymas, kai pardavėjas gauna lėšas už pirkėjo įsigyjamus vertybinius popierius.

Finansinių paslaugų teikėjas – paskolos teikėjas, įgaliotasis vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, VVP emitento įgaliotas asmuo, VVP aukciono organizatorius, fiskalinis agentas, mokėjimų agentas, kreditorius pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ar finansinių paslaugų pagal kitus su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusius dokumentus ir kitų finansinių paslaugų teikėjas.

Fiskalinis agentas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės bankas, su kuriuo VVP emitentas sudaro atsiskaitymo už VVP ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus tvarkymo sutartį.

Įgaliotasis vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas – vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, su VVP emitentu sudaręs VVP aukciono dalyvio, šių VVP platinimo (pasirašymo) ir (arba) finansinių ar investicinių paslaugų teikimo sutartis.

Kiti su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susiję dokumentai – Finansų ministerijos ir finansinių paslaugų ar kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių paslaugų teikėjo sudarytos sutartys dėl išvestinių finansinių priemonių ir kitų Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu priemonių, taip pat įsipareigojimų, prisiimtų Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, valdymo priemonių taikymo, sutartys, susitarimai, patvirtinamieji laiškai ir kiti dokumentai, kurių reikia įsipareigojimų, prisiimtų Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, vykdymui užtikrinti (pavyzdžiui, fiskalinio agento sutartis, mokėjimų agento sutartis, proceso agento paslaugų teikimo sutartis, teisinių paslaugų teikimo sutartis ir panašiai).

Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programa – prie kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių dokumentų priskiriamas finansų ministro tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatomos bendrosios Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sąlygos.

Priešlaikinio VVP išpirkimo aukcionas – aukcionas, kuriame VVP emitentas siūlo investuotojams išpirkti VVP, kurių išpirkimo terminas nesuėjęs.

Priešlaikinis VVP išpirkimas – VVP emitento vykdomas lėšų už VVP grąžinimas investuotojams per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus arba savo įgaliotus asmenis, nesuėjus išpirkimo terminui, ir šių VVP anuliavimas. Grąžinamas lėšas sudaro nominalioji VVP vertė arba nominalioji vertė ir palūkanos, kaip nustatyta jų emisijos sąlygose, arba VVP emitento ir investuotojo sutarta šių vertybinių popierių vertė, arba sutarta vertė ir palūkanos.

Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Informacijos apie valstybės ar savivaldybės institucijų ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupimo, saugojimo ir teikimo Europos Komisijai taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2005, Nr. 87-3264; 2007, Nr. 135-5477).

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (Žin., 2007, Nr. 17-626; 2011, Nr. 145-6819).

Vyriausybės iždo vekselis – VVP, kurio nominalioji galiojimo trukmė neviršija vienų metų.

Vyriausybės komercinis europopierius – pagal finansų ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programą pasirašomas trumpos (iki vienų metų) trukmės įsipareigojamasis skolos dokumentas.

Vyriausybės obligacija – VVP, kurio nominalioji galiojimo trukmė viršija vienus metus.

Vyriausybės taupymo lakštas – VVP, platinamas mažmeniniu būdu.

VVP apmokėjimas – lėšų už investuotojų pirminėje vertybinių popierių rinkoje pirktus VVP pervedimas VVP emitentui arba jo įgaliotam asmeniui.

VVP atkarpos (kupono) išmoka – VVP emitento išmokamos palūkanos už VVP.

VVP atkarpos laikotarpis – laikotarpis tarp dviejų gretimų VVP atkarpos išmokų.

VVP atkarpos norma – metinė palūkanų, kurias nustatytais laiko tarpais VVP emitentas moka investuotojui, norma, išreikšta nominaliosios VVP vertės procentais.

VVP aukciono organizatorius – VVP emitento atrinktas asmuo, turintis technines galimybes organizuoti VVP platinimą aukciono būdu ir sudaręs su VVP emitentu aukciono organizavimo paslaugų teikimo sutartį.

VVP emitentas – institucija, siūlanti ar leidžianti VVP. VVP emitentas yra Vyriausybė, atstovaujama Finansų ministerijos.

VVP emitento įgaliotas asmuo – VVP emitento atrinktas asmuo, išskyrus įgaliotuosius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, turintis technines galimybes platinti VVP mažmeniniams investuotojams ir sudaręs su VVP emitentu šių VVP platinimo paslaugų teikimo sutartį.

VVP išpirkimas – VVP emitento vykdomas lėšų už VVP grąžinimas investuotojams per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus arba savo įgaliotus asmenis, suėjus išpirkimo terminui, ir šių vertybinių popierių anuliavimas. Grąžinamas lėšas sudaro nominalioji VVP vertė arba nominalioji vertė ir palūkanos, kaip nustatyta šių VVP emisijos sąlygose.

VVP platinimas aukciono būdu – VVP platinimo būdas, kai VVP emitentas pasiūlymus įsigyti VVP pirminėje vertybinių popierių rinkoje priima ir vykdo per VVP aukciono organizatorių, o aukcione parduodamų iš anksto nustatytų charakteristikų VVP pelningumas nustatomas atsižvelgiant į įgaliotųjų vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (VVP aukciono dalyvių) pateiktuose pasiūlymuose pirkti šiuos vertybinius popierius nurodytą pelningumą.

VVP platinimas dvišalių derybų būdu – VVP platinimo būdas, kai VVP emitentas šiuos VVP pirminėje vertybinių popierių rinkoje parduoda vienam ar keliems Taisyklių nustatyta tvarka pasirinktiems įgaliotiesiems vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams, kurie savo vardu įsigyja visą tokiu būdu platinamų VVP emisiją, o šių vertybinių popierių charakteristikos ir pelningumas nustatomi VVP emitento ir įgaliotųjų vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų derybomis.

VVP platinimas jungtiniu būdu – VVP platinimo būdas, kai VVP emitentas pasiūlymus įsigyti šių vertybinių popierių pirminėje vertybinių popierių rinkoje priima ir vykdo per savo pasirinktus paprastai kelis (gali būti ir vienas) įgaliotuosius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, o VVP charakteristikos ir pelningumas nustatomi atsižvelgiant į jų paklausą ir investuotojų pateiktuose pasiūlymuose pirkti šiuos vertybinius popierius nurodytą pelningumą.

VVP platinimas mažmeniniu būdu – VVP platinimo būdas, kai VVP emitentas iš anksto nustatytų charakteristikų ir pelningumo VVP pirminėje vertybinių popierių rinkoje parduoda per savo įgaliotą asmenį arba įgaliotąjį vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką visiems subjektams, kurie turi teisę investuoti į tokius vertybinius popierius.

3. Finansų ministerija, siekdama ekonomiškai palankiausių skolinimosi sąlygų:

3.1. atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo rodiklius planuoja einamųjų metų Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu poreikį;

3.2. pasirenka Taisyklėse nustatytus skolinimosi būdus – VVP išleidimą (Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka) ar paskolos ėmimą, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymą (Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka), planuoja VVP išleidimą, paskolų ėmimą ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymą, numatomas skolinimosi pagal šias priemones sumas, būdus, terminus ir sąlygas, taip pat užtikrina, kad būtų įvykdyti visi valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus;

3.3. atsižvelgdama į Vyriausybės atitinkamų metų skolinimosi ir skolos valdymo gairių apraše nustatytus uždavinius, skolinimosi valstybės vardu poreikį ir vidaus ir užsienio finansų rinkų būklę, jos kitimo tendencijas ir tuo metu esantį įvairių skolinimosi valstybės vardu priemonių efektyvumą, nustato VVP charakteristikas, išleidimo į apyvartą sąlygas ir būdus, išpirkimo sąlygas, derina su kreditoriais paskolų ėmimo, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų ir kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių dokumentų pasirašymo sąlygas;

3.4. Vyriausybės vardu derasi su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais finansų ministro nustatyta tvarka. Finansų ministerija, pasirinkdama finansinių paslaugų teikėją, kreipiasi į ne mažiau kaip tris finansinių paslaugų teikėjus (išskyrus tuos atvejus, kai paskola imama iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių arba užsienio vyriausybių arba pasirenkamas fiskalinis agentas ar mokėjimų agentas, arba VVP leidžiami dvišalių derybų būdu); pasiūlymai vertinami ir finansinių paslaugų teikėjas (-ai) atrenkamas (-i) finansų ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į palankiausią kainą ir finansų ministro nustatytus papildomus kriterijus;

3.5. turi teisę finansinių paslaugų teikėjo pasiūlymu arba savo nuožiūra pasirinkti fiskalinį ar mokėjimų agentą VVP išleidimo į apyvartą ar pasirašytų kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų atsiskaitymo operacijoms atlikti; fiskalinis ar mokėjimų agentas, suderinęs su Finansų ministerija, gali nustatyti šių operacijų atlikimo tvarką.

II. VVP IŠLEIDIMAS

I. PIRMINĖ VVP APYVARTA

4. Finansų ministerija VVP, nominuotus eurais arba kita valiuta, į pirminę apyvartą išleidžia:

Punkto pakeitimai:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

4.1. aukciono būdu;

4.2. jungtiniu būdu;

4.3. dvišalių derybų būdu;

4.4. mažmeniniu būdu.

5. Sprendimus dėl vertybinių popierių išleidimo grafikų, išleidimo, platinimo, charakteristikų ir išleidimo į apyvartą sąlygų nustatymo, išpirkimo ir kitų su tuo susijusių klausimų priima Finansų ministerija, atsižvelgdama į skolinimosi valstybės vardu poreikį, skolinimosi valstybės vardu strategiją, vertybinių popierių paklausą ir kitas, Finansų ministerijos nuomone, svarbias aplinkybes.

6. Kai VVP platinami aukciono būdu, Finansų ministerija iki kiekvieno mėnesio pirmosios darbo dienos savo interneto svetainėje paskelbia preliminarų trijų mėnesių aukcionų grafiką, o VVP, platinamų aukciono būdu, emisijos sąlygas paskelbia ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki aukciono dienos. Skelbiant nurodomos šios emisijos sąlygos:

6.1. emisijos numeris (tarptautinis vertybinių popierių atpažinties numeris (ISIN kodas);

6.2. VVP rūšis;

6.3. vieno VVP valiuta ir nominalioji vertė;

6.4. VVP galiojimo trukmė;

6.5. jeigu VVP turi atkarpas:

6.5.1. VVP atkarpos norma (kai ji nustatoma iš anksto);

6.5.2. VVP atkarpos išmokų skaičius per metus;

6.5.3. VVP atkarpos išmokų mokėjimo datos ir tvarka;

6.6. VVP apmokėjimo datos;

6.7. VVP išpirkimo datos, sąlygos ir tvarka;

6.8. kitos sąlygos.

7. VVP emisijos apimtį ar pelningumo arba kainos ribą (kai vieną iš jų nuspręsta skelbti iš anksto) Finansų ministerija paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki aukciono dienos.

8. Kai VVP platinami mažmeniniu būdu, Finansų ministerija iki kiekvieno mėnesio pirmosios darbo dienos savo interneto svetainėje paskelbia preliminarų trijų mėnesių tokių VVP išleidimo grafiką, kuriame nurodomos šios sąlygos:

8.1. VVP išleidimo data (-os);

8.2. VVP platinimo trukmė (nurodomos konkrečios platinimo dienos);

8.3. VVP galiojimo trukmė dienomis;

8.4. VVP išpirkimo diena.

9. Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos tokių VVP emisijos platinimo pradžios savo interneto svetainėje paskelbia VVP emisijos sąlygas, nurodytas Taisyklių 6–8 punktuose.

10. Pirminė VVP apyvarta vykdoma dvišalių derybų būdu, jeigu Finansų ministerija, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, VVP paklausą, norimą pasiskolinti sumą, palūkanų normą ir jų kitimo tendencijas VVP aukcionuose, apklaususi ne mažiau nei tris įgaliotuosius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, nustato, kad:

10.1. atitinkamą lėšų sumą tam tikram terminui pasiskolinti aukciono, jungtiniu ar mažmeniniu būdu nėra galimybės (nė vienas iš apklaustų įgaliotųjų vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų nepateikia tokių skolinimosi galimybių) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką, kad nebus efektyviai įgyvendinama skolinimosi valstybės vardu strategija; arba

10.2. atitinkamos lėšų sumos tam tikram terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant VVP vidaus (kitais būdais, ne dvišalių derybų būdu) ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už įgaliotųjų vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų siūlomą kainą platinant VVP dvišalių derybų būdu.

11. Leidžiant VVP jungtiniu arba dvišalių derybų būdu, taikomos šios procedūros:

11.1. išrinkus geriausią pasiūlymą (ar kelis pasiūlymus), finansų ministras arba kitas Vyriausybės įgaliotas asmuo ir pasirinktas (-i) potencialus (-ūs) įgaliotasis (-ieji) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (-ai) pasirašo sutartį, pagal kurią finansų ministras arba kitas Vyriausybės įgaliotas asmuo įgalioja įgaliotąjį vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką (-us) organizuoti VVP išleidimą, taip pat patvirtinamos su VVP platinimu ir dokumentų tvarkymu susijusios išlaidos;

11.2. kai VVP išleidžiami užsienio rinkose, įgaliotajam (-iesiems) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui (-ams) pageidaujant, VVP emitentas parengia informacinį prospektą (memorandumą) apie Lietuvos Respubliką, skirtą potencialiems investuotojams į VVP; informaciniame prospekte (memorandume) pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos politinę ir finansinę padėtį, nurodomos investuotojų arba finansinių paslaugų teikėjų ir VVP emitento teisės ir pareigos;

11.3. atsižvelgiant į pageidaujamą išleidžiamų VVP pelningumą, užfiksuojamos išleidžiamų VVP kainos ir palūkanų normos – pasirašomi su įgaliotuoju (-aisiais) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku (-ais) atitinkami su skolinimusi susiję dokumentai.

12. Sprendimus dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu ir jų sąlygų nustatymo Finansų ministerija priima vadovaudamasi Taisyklių 10 punktu.

13. VVP apyvartos techninius reikalavimus, VVP platinimo aukciono, mažmeniniu, jungtiniu arba dvišalių derybų būdu, kitų operacijų, susijusių su VVP išleidimu į apyvartą, vykdymo technines sąlygas nustato Finansų ministerija.

13¹. Į ilgesnės nei vienų metų trukmės VVP emisijos sąlygas įtraukiamos vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių sąlygų keitimu, bendrosios nuostatos, nurodytos Taisyklių 1 priede, kurios yra neatskiriama VVP emisijos sąlygų dalis.

Papildyta punktu:

TAR pastaba. taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) emisijoms, jeigu VVP išleidžiami nuo 2015 m. sausio 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai tokiais VVP papildoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlikta VVP emisija.

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

14. VVP emisijos registracijos sąskaita depozitoriume atidaroma tik po to, kai sumokama už VVP, jeigu VVP išleidimo sąlygose nenustatyta kitaip.

15. VVP išleidžiami nematerialios formos. VVP registruojami Lietuvos Respublikos ar užsienio depozitoriumuose ir fiksuojami įrašais bendrosiose ir asmeninėse VVP sąskaitose. VVP įtraukiami į reguliuojamos rinkos operatorių prekybos sąrašus Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens prašymu, jeigu VVP išleidimo sąlygose nenustatyta kitaip.

16. Lietuvos Respublikos arba užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys turi teisę investuoti į VVP, jeigu VVP sąlygose ar teisės aktuose nenustatyta kitaip.

II. ANTRINĖ VVP APYVARTA

17. Antrinė VVP apyvarta gali būti vykdoma Lietuvos Respublikos ar užsienio vertybinių popierių biržose jų nustatyta tvarka ir laikantis teisės aktuose nustatytų antrinės apyvartos finansinių priemonių reikalavimų tiek reguliuojamoje rinkoje, tiek už jos ribų, jeigu VVP išleidimo sąlygose nenustatyta kitaip.

18. Pagal VVP sandorius, sudarytus reguliuojamose rinkose, atsiskaitoma depozitoriumo ir tų reguliuojamų rinkų operatorių nustatyta tvarka. Pagal VVP sandorius, sudarytus už reguliuojamų rinkų ribų, atsiskaitoma depozitoriumo nustatyta tvarka, jeigu pagal sandorį atsiskaitoma naudojantis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos paslaugomis arba sandorio šalių pasirinktu būdu.

III. VVP APSKAITA

19. Bendrąją VVP emisijos apyvartos apskaitą ir bendrąsias VVP sąskaitas tvarko akcinė bendrovė Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas arba užsienio valstybės depozitoriumas (toliau kartu – depozitoriumas).

20. VVP asmenines sąskaitas depozitoriumo nustatyta tvarka tvarko vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kitos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos, turinčios šią teisę, ir depozitoriumas (toliau – sąskaitų tvarkytojai).

21. Neteko galios nuo 2014-12-16

Punkto naikinimas:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

IV. VVP IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ IŠMOKĖJIMAS

22. VVP atkarpos išmokų sumos ir mokėjimo datos nustatomos, susikaupusios palūkanos ir kaina apskaičiuojamos pagal Taisyklių 2 priede pateiktą metodiką, išskyrus tuos atvejus, kai Finansų ministerija ir įgaliotasis (-ieji) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (-ai) susitaria kitaip arba VVP emisijos sąlygose nustatyta kitaip.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

23. Investuotojams lėšos už išperkamus VVP ir (arba) išmokos už atkarpas grąžinamos per depozitoriumą ir sąskaitų tvarkytojus, pas kuriuos investuotojas turi tokių VVP, asmeninę vertybinių popierių sąskaitą.

24. Finansų ministerija priešlaikinį išpirkimą gali vykdyti antrinėje VVP rinkoje priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu arba per įgaliotuosius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Finansų ministerija konkretų VVP priešlaikinio išpirkimo būdą pasirenka atsižvelgdama į laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių dydį, faktinį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto surinkimą, skolinimosi valstybės vardu poreikį, finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, esamą valstybės piniginių išteklių srautų perspektyvą ir kitus veiksnius.

25. VVP priešlaikinio išpirkimo tvarką nustato Finansų ministerija.

26. Priimdama sprendimą dėl priešlaikinio išpirkimo aukciono, Finansų ministerija nustato jo sąlygas, kurios ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki numatomo aukciono skelbiamos Finansų ministerijos interneto svetainėje. VVP emisijos apimtį ar pelningumo arba kainos ribą (kai vieną iš jų nuspręsta skelbti iš anksto) Finansų ministerija paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki aukciono dienos.

27. VVP išperkami ir palūkanos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinės darbo dienos pabaigoje iki VVP išpirkimo arba VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos nuosavybės teise priklausė VVP. Jeigu iš anksto nustatyta VVP išpirkimo diena sutampa su ne darbo diena, VVP išperkami pirmą darbo dieną pasibaigus ne darbo dienoms.

28. Finansų ministerija ir depozitoriumas sudarytoje sutartyje nustatytais terminais suderina lėšų sumas, kurios VVP išpirkimo ar VVP atkarpos išmokos mokėjimo dieną turės būti pervestos į depozitoriumo nurodytą sąskaitą ir toliau išmokėtos investuotojams per jiems atstovaujančių vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų sąskaitas.

29. Finansų ministerija arba jos įgaliotas asmuo lėšas į depozitoriumo nurodytą sąskaitą perveda vėliausiai dvi valandos iki to laiko, kai vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai arba Finansų ministerijos įgalioti asmenys turi atsiskaityti už VVP.

30. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai savo klientams priklausančias lėšas grąžina VVP išpirkimo arba VVP atkarpos išmokos mokėjimo dieną, jeigu jų sutartys su klientais nenustato ko kita.

Finansų ministerija, jos įgaliotas asmuo ar depozitoriumas neatsako už vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų neįvykdytą prievolę.

31. Pasibaigus VVP išpirkimo terminui ir investuotojui laiku neatsiėmus jam priklausančių investuotų lėšų, investuotojas turi teisę į jam priklausančias investuotas lėšas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių VVP išleidimą, apyvartą ir išpirkimą, nustatyta tvarka. VVP emitentas neskaičiuoja ir nemoka palūkanų už laiku neatsiimtas arba dėl kito asmens (ne VVP emitento) kaltės laiku negautas lėšas.

III. PASKOLŲ VALSTYBĖS VARDU ĖMIMAS, KITŲ ĮSIPAREIGOJAMŲJŲ SKOLOS IR KITŲ SU VYRIAUSYBĖS SKOLINIMUSI VALSTYBĖS VARDU SUSIJUSIŲ DOKUMENTŲ PASIRAŠYMAS

32. Finansų ministerija, planuodama imti valstybės vardu paskolą, kreipiasi į potencialius paskolų teikėjus Taisyklių 3.4 punkte nustatyta tvarka, prašydama raštu pateikti pasiūlymus dėl paskolos suteikimo galimybių.

33. Finansų ministerija iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir užsienio šalių vyriausybių paskolas valstybės vardu gali imti neatsižvelgdama į Taisyklių 32 punkte nustatytus reikalavimus.

34. Finansų ministerija, planuodama skolintis valstybės vardu pasirašydama Vyriausybės komercinius europopierius:

34.1. Taisyklių 3.4 punkte nustatyta tvarka atrenka finansinių paslaugų teikėją, kuris parengia Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programą ir šią programą įgyvendinsiančius kitus finansinių paslaugų teikėjus; ir (arba)

34.2. jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programa ir atrinktas (-i) šią programą įgyvendinsiantis (-ys) finansinių paslaugų teikėjas (-ai), kreipiasi į atrinktą (-us) šią programą įgyvendinsiantį (-čius) finansinių paslaugų teikėją (-ius), su
kuriuo (-iais) Finansų ministerija yra pasirašiusi šios programos įgyvendinimo sutartis, prašydama raštu pateikti pasiūlymus dėl Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo galimybių; pasiūlymai vertinami finansų ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į siūlomą mažiausią Vyriausybės komercinių europopierių pelningumą.

35. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programoje nustatomos bendrosios Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sąlygos, tai yra nustatoma didžiausia vienu metu apyvartoje esančių Vyriausybės komercinių europopierių suma, pasirašymo tvarka, apribojimai, nurodomi šią programą įgyvendinsiantys finansinių paslaugų teikėjai ir kitos sąlygos.

36. Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo metu su investuotojais sutartas Vyriausybės komercinių europopierių pelningumas ir kitos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sąlygos nustatomos, finansų ministrui arba kitam Vyriausybės įgaliotam asmeniui pasirašant Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo patvirtinamąjį raštą.

37. Finansų ministerija gali atrinkti kelis pasiūlymus dėl Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo galimybių, su kurių teikėjais gali būti deramasi dėl pasiūlymo sąlygų gerinimo.

_________________

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių
1 priedas

KOLEKTYVINIŲ VEIKSMŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS (EMISIJŲ) SĄLYGŲ KEITIMU, BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kolektyvinių veiksmų, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (emisijų) sąlygų keitimu, bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) yra privaloma visų euro zonos valstybių narių vyriausybių vertybinių popierių emisijų sąlygų sudėtinė dalis. Nuostatos nustato bendrąsias vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – vertybinis popierius), kolektyvinių veiksmų, susijusių su vertybinių popierių emisijos (emisijų) ar susitarimo, kuriuo nustatoma vertybinių popierių platinimo ir administravimo tvarka (toliau – susitarimas), sąlygų keitimu, sąlygas, jų taikymo atvejus ir tvarką.

2. Nuostatose vartojamos sąvokos:

2.1. Esminis pakeitimas – vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų ir terminų pakeitimas:

2.1.1. dienos, kurią mokama už vertybinius popierius, keitimas;

2.1.2. sumos, įskaitant pavėluotą sumokėti sumą, mokėtiną už vertybinius popierius, sumažinimas;

2.1.3. už vertybinius popierius mokėtinų sumų skaičiavimo metodo keitimas;

2.1.4. vertybinių popierių išpirkimo kainos mažinimas ar išpirkimo dienos keitimas^{^[1]};

2.1.5. valiutos ar už vertybinius popierius mokėtinos sumos mokėjimo vietos keitimas;

2.1.6. emitento įsipareigojimo atlikti mokėjimus už vertybinius popierius sąlygų nustatymas ar jų keitimas;

2.1.7. vertybinių popierių garantijos suteikimas arba jos sąlygų pakeitimas, išskyrus leidžiamus atvejus^{^[2]};

2.1.8. įkaito, kuris pateikiamas ar gaunamas kaip vertybinių popierių apmokėjimo garantija, atidavimas arba sąlygų, pagal kurias įkaitas pateiktas ar gautas, pakeitimas, išskyrus garantijos sutartyje nustatytus leidžiamus atvejus^{^[3]};

2.1.9. su mokėjimu susijusios sąlygos, pagal kurią vertybiniai popieriai gali būti pripažįstami išpirktinais ir išpirkti prieš sueinant nustatytam skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminui, pakeitimas^{^[4]};

2.1.10. vertybinių popierių klasifikavimo pagal kreditoriaus statusą pakeitimas;

2.1.11. vertybiniams popieriams taikomos teisės pakeitimas^{^[5]};

2.1.12. teismo, kurio jurisdikcijai priskiriamas emitentas, pakeitimas arba imuniteto, kurio emitentas atsisako dėl teisenos procedūrų dėl vertybinių popierių ar teisenos procedūrų, susijusių su vertybiniais popieriais, pakeitimas^{^[6]};

2.1.13. neišpirktų vertybinių popierių nominaliosios sumos pakeitimas arba, esant kryžminiam serijų pakeitimui, kitos serijos skolos vertybinių popierių nominaliosios sumos, kuri reikalinga siekiant patvirtinti su vertybiniais popieriais susijusį siūlomą pakeitimą, pakeitimas, neišpirktų vertybinių popierių nominaliosios sumos, kurios reikia, kad būtų kvorumas, arba taisyklių, pagal kurias nustatoma, ar vertybinis popierius neišpirktas, siekiant minėtų tikslų, pakeitimas;

2.1.14. Nuostatų 2.1 papunktyje nurodytos sąvokos „esminis pakeitimas“ turinio pakeitimas.

Sąvoka taip pat apima kitos serijos skolos vertybinius popierius su sąlyga, kad pirmiau minėti vertybinių popierių emisija ar susitarimas vertinami kaip kitų skolos vertybinių popierių emisija ar susitarimas, kuriuo nustatoma kitų skolos vertybinių popierių platinimo ir administravimo tvarka.

2.2. Įrašo apie vertybinio popieriaus turėtoją diena (toliau – įrašo diena) – emitento nustatyta diena, kurią, atliekant pakeitimą, nurodomas vertybinio popieriaus turėtojas arba kurią, atliekant kryžminį serijų pakeitimą, nurodomas kiekvienos kitos serijos skolos vertybinio popieriaus turėtojas, turintis teisę balsuoti ar pasirašyti rašytinį nutarimą dėl siūlomo pakeitimo.

2.3. Kryžminis skolos vertybinių popierių serijų pakeitimas (toliau – kryžminis serijų pakeitimas) – pakeitimas, apimantis vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą ir vienos ar daugiau kitos serijos skolos vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą.

2.4. Neišpirktas skolos vertybinis popierius – skolos vertybinis popierius, nelaikomas išpirktu pagal Nuostatų 11 punktą.

2.5. Neišpirktas vertybinis popierius – vertybinis popierius, nelaikomas išpirktu pagal Nuostatų 10 punktą.

2.6. Nulinės atkarpos vertybinis popierius – skolos vertybinis popierius, už kurį aiškiai nenumatytas gautinų palūkanų kaupimas, taip pat anksčiau buvusi skolos vertybinio popieriaus, už kurį aiškiai numatytas gautinų palūkanų kaupimas, dalis, jeigu už ją pačią aiškiai nenumatytas gautinų palūkanų kaupimas.

2.7. Pakeitimas – vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų ir terminų pakeitimas, pataisymas, papildymas ar panaikinimas. Sąvoka taip pat apima kitos serijos skolos vertybinius popierius su sąlyga, kad pirmiau minėti vertybinių popierių emisija ar susitarimas vertinami kaip kitų skolos vertybinių popierių emisija ar susitarimas.

2.8. Skolos vertybinio popieriaus turėtojas – asmuo, kurį emitentas turi teisę laikyti teisėtu skolos vertybinio popieriaus turėtoju pagal tam vertybiniam popieriui taikomą teisę.

2.9. Skolos vertybinis popierius – viena ar daugiau serijų emitento išleistas vertybinis popierius, įskaitant vekselius, obligacijas, taupymo lakštus, kitas skolinimosi priemones, pagal kurį nustatytas prisiimtų skolinių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra ilgesnis nei vieni metai, taip pat kitas įsipareigojimas, neatsižvelgiant į nustatytą jo įvykdymo terminą, kuris anksčiau buvo skolos vertybinio popieriaus dalimi.

2.10. Skolos vertybinių popierių serija (toliau – serija) – skolos vertybinių popierių dalis kartu su kitomis skolos vertybinių popierių dalimis ar dalimi, kurios viena kitos ir pradinės vertybinių popierių dalies atžvilgiu yra tapačios, išskyrus išleidimo dieną arba pirmo mokėjimo dieną, ir kurias numatyta konsoliduoti, taip sudarant vieną seriją; jos taip pat apima vertybinius popierius ir būsimas šių popierių emisijas.

2.11. Su indeksu susietas vertybinis popierius – skolos vertybinis popierius, už kurį gaunami papildomi mokėjimai susieti su paskelbto indekso (akcijų, prekių, biržos ar kito) pokyčiais, išskyrus su indeksu susieto vertybinio popieriaus dalį, kuri nebepridedama prie to vertybinio popieriaus.

2.12. Vertybinio popieriaus turėtojas – asmuo, kurio vardu vertybinis popierius registruotas emitento apskaitos knygose ir dokumentuose^{^[7]}, arba vertybinio popieriaus savininkas^{^[8]}, arba asmuo, kurį emitentas turi teisę laikyti teisėtu vertybinio popieriaus turėtoju^{^[9]}.

II SKYRIUS

Vertybinių popierių emisijos sąlygų pakeitimas

PIRMASIS SKIRSNIS

ESMINIS PAKEITIMAS

3. Vertybinių popierių emisijos ir susitarimo sąlygos ir terminai gali būti keičiami kaip esminis pakeitimas emitentui pritarus ir jeigu:

3.1. tinkamai sušauktame turėtojų susirinkime ne mažiau nei 75 procentai bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojų balsuoja už tai;

3.2. arba raštu pateiktą pasiūlymą keisti šias sąlygas ir terminus (toliau – rašytinis nutarimas) pasirašo ne mažiau nei 66 ir 2/3 procento bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojų arba jų atstovų.

ANTRASIS SKIRSNIS

KRYŽMINIS SERIJŲ PAKEITIMAS

4. Atliekant kryžminį serijų pakeitimą, vertybinių popierių ir kokios nors kitos serijos skolos vertybinių popierių emisijos ir susitarimų sąlygos ir terminai gali būti keičiami kaip esminis pakeitimas emitentui pritarus ir jeigu:

4.1. tinkamai sušauktuose atskiruose visų serijų (kartu paėmus), kurioms poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybinių popierių turėtojų susirinkimuose ne mažiau nei 75 procentai bendros nominaliosios sumos neišpirktų skolos vertybinių popierių turėtojų balsuoja už tai;

4.2. arba rašytinis nutarimas pasirašytas ne mažiau nei 66 ir 2/3 procento bendros nominaliosios sumos neišpirktų visų serijų (kartu paėmus), kurioms poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybinių popierių turėtojų arba jų atstovų;

4.3. ir tinkamai sušauktuose atskiruose kiekvienos serijos (atskirai paėmus), kuriai poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybinių popierių turėtojų susirinkimuose daugiau nei 66 ir 2/3 procento bendros nominaliosios sumos neišpirktų skolos vertybinių popierių turėtojų balsuoja už tai;

4.4. arba rašytinis nutarimas pasirašytas daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų kiekvienos serijos (atskirai paėmus), kuriai poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybinių popierių turėtojų arba jų vardu.

5. Dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos pakeitimo ir siūlomo pakeitimo, susijusio su kiekvienos kitos serijos skolos vertybiniais popieriais, šaukiamas ir rengiamas atskiras posėdis arba pasirašomas atskiras rašytinis nutarimas.

TREČIASIS SKIRSNIS

SIŪLOMAS KRYŽMINIS SERIJŲ PAKEITIMAS

6. Siūlomas kryžminis serijų pakeitimas gali apimti vieną ar daugiau siūlomų alternatyvių kiekvienos serijos, kuriai poveikį darytų šis pakeitimas, skolos vertybinių popierių emisijos arba susitarimo sąlygų ir terminų pakeitimų, jeigu visi tokie siūlomi alternatyvūs pakeitimai skirti kurios nors serijos, kuriai poveikį daro šis pakeitimas, skolos vertybinio popieriaus turėtojui ir gali būti jo priimti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DALINIS KRYŽMINIS SERIJŲ PAKEITIMAS

7. Jeigu pagal Nuostatų 4 punktą siūlomas kryžminis serijų pakeitimas nepatvirtintas kaip esminis pakeitimas, bet būtų patvirtintas kaip toks, jeigu siūlomas pakeitimas būtų susijęs tik su vertybiniais popieriais ir vienu ar daugiau, bet ne visais, kitos serijos, kuriai poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybiniais popieriais, toks kryžminis serijų pakeitimas, nepaisant Nuostatų 4 punkte nustatytų sąlygų, laikomas patvirtintu, atsižvelgiant į vertybinius popierius ir kiekvienos kitos serijos skolos vertybinius popierius, kurių pakeitimas būtų patvirtintas pagal Nuostatų 4 punktą, jeigu siūlomas pakeitimas būtų susijęs tik su vertybiniais popieriais ir tokios kitos serijos skolos vertybiniais popieriais, su sąlyga, kad:

7.1. iki siūlomo kryžminio serijų pakeitimo įrašo dienos emitentas viešai praneša vertybinių popierių ir kitų skolos vertybinių popierių, kuriems poveikį darytų siūlomas pakeitimas, turėtojams apie sąlygas, pagal kurias siūlomas kryžminis serijų pakeitimas laikomas patvirtintu, jeigu pakeitimas, susijęs su vertybinių popierių ir kai kurių, bet ne visų, serijų, kurioms poveikį darytų šis pakeitimas, skolos vertybiniais popieriais, patvirtintas pirmiau nurodyta tvarka;

7.2. ir sąlygos, susijusios su siūlomu kryžminiu serijų pakeitimu, tenkinamos.

PENKTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS SĄLYGŲ PAKEITIMAS, NESUSIJĘS SU ESMINIU PAKEITIMU

8. Vertybinių popierių emisijos ir susitarimo sąlygos ir terminai gali būti keičiami, jeigu jie nesusiję su esminiu pakeitimu, emitentui pritarus ir jeigu:

8.1. tinkamai sušauktame vertybinių popierių turėtojų susirinkime daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojų balsuoja už tai;

8.2. arba rašytinis nutarimas pasirašytas daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojų arba jų atstovų.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ, DENOMINUOTŲ DAUGIAU NEI VIENA VALIUTA, SU INDEKSU SUSIETŲ IR NULINĖS ATKARPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJŲ SĄLYGŲ PAKEITIMŲ YPATUMAI

9. Nustatant, ar siūlomas pakeitimas patvirtintas reikiama vertybinių popierių ir vienos ar daugiau kitų serijų skolos vertybinių popierių nominaliąja suma:

9.1. jeigu pakeitimas susijęs su skolos vertybiniais popieriais, denominuotais daugiau nei viena valiuta, kiekvieno skolos vertybinio popieriaus, kuriam poveikį darytų pakeitimas, nominalioji suma bus lygi sumai eurais, kuri galėjo būti gauta siūlomo pakeitimo įrašo dieną už to skolos vertybinio popieriaus nominaliąją sumą, taikant Europos Centrinio Banko paskelbtą atitinkamos užsienio valiutos kursą įrašo dieną;

9.2. jeigu pakeitimas susijęs su kokiu nors su indeksu susietu vertybiniu popieriumi, kiekvieno tokio su indeksu susieto vertybinio popieriaus nominalioji suma bus lygi jo koreguotai nominaliajai sumai;

9.3. jeigu pakeitimas susijęs su nulinės atkarpos vertybiniu popieriumi, kuris anksčiau nebuvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, kiekvieno tokio nulinės atkarpos vertybinio popieriaus nominalioji suma bus lygi jo nominaliajai sumai arba, jeigu nustatytas skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas dar nesuėjęs, dabartinei jo nominaliosios sumos vertei;

9.4. jeigu pakeitimas susijęs su nulinės atkarpos vertybiniu popieriumi, kuris anksčiau buvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, nominalioji suma kiekvieno tokio nulinės atkarpos vertybinio popieriaus, kuriuo suteikiama teisė gauti:

9.4.1. su indeksu nesusietos pagrindinės sumos ir palūkanų išmoką, – lygi jo nominaliajai sumai arba, jeigu nustatytas su indeksu nesusieto mokėjimo įvykdymo terminas dar nesuėjęs, dabartinei jo nominaliosios sumos vertei;

9.4.2. su indeksu susietos pagrindinės sumos ir palūkanų išmoką, – lygi jo koreguotai nominaliajai sumai arba, jeigu nustatytas su indeksu nesusieto mokėjimo įvykdymo terminas dar nesuėjęs, dabartinei jo koreguotos nominaliosios sumos vertei;

9.5. siekiant Nuostatų 9 punkto tikslų:

9.5.1. kurio nors su indeksu susieto vertybinio popieriaus ir kurios nors su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinės dalies koreguota nominalioji suma yra lygi sumai, kuri turėtų būti mokama nustatytą skolinių įsipareigojimų pagal tą su indeksu susietą vertybinį popierių ar jo sudėtinę dalį įvykdymo dieną, jeigu nustatyta skolinių įsipareigojimų įvykdymo diena buvo siūlomo pakeitimo įrašo diena, ir kuri pagrįsta emitento arba jo vardu paskelbta susijusio indekso verte įrašo dieną ar, jeigu nėra tokios paskelbtos vertės, pagrįsta susijusio indekso interpoliuota verte, nustatyta laikantis su indeksu susieto vertybinio popieriaus emisijos sąlygų ir terminų, įrašo dieną, tačiau tokio su indeksu susieto vertybinio popieriaus ar jo sudėtinės dalies koreguota nominalioji suma nebus mažesnė nei jo nominalioji suma, nebent nustatant su indeksu susieto vertybinio popieriaus emisijos sąlygas ir terminus numatyta, kad už tokią su indeksu susietą vertybinį popierių ar jo sudėtinę dalį mokama suma gali būti mažesnė nei jo nominalioji suma;

9.5.2. dabartinė nulinės atkarpos vertybinio popieriaus suma nustatoma diskontuojant to nulinės atkarpos vertybinio popieriaus nominaliąją sumą (arba koreguotą nominaliąją sumą) nuo nustatytos skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienos iki įrašo dienos, taikant nurodytą diskonto normą, remiantis rinkų taikomu dienų skaičiavimo susitarimu, kai nurodyta diskonto norma yra:

9.5.2.1. jeigu nulinės atkarpos vertybinis popierius anksčiau nebuvo skolos vertybinio popieriaus, už kurį buvo aiškiai numatytas palūkanų kaupimas, sudėtinė dalis, – to nulinės atkarpos vertybinio popieriaus pelningumas išleidimo metu arba, jeigu išleista daugiau nei viena to nulinės atkarpos vertybinio popieriaus dalis, – to nulinės atkarpos vertybinio popieriaus pelningumas iki skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienos, atitinkantis visų tos serijos nulinės atkarpos vertybinių popierių, įvertintų pagal jų nominaliąsias sumas, išleidimo kainų svertinį aritmetinį vidurkį;

9.5.2.2. arba jeigu nulinės atkarpos vertybinis popierius anksčiau buvo skolos vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, už kurią buvo aiškiai numatytas palūkanų kaupimas:

9.5.2.2.1. to skolos vertybinio popieriaus atkarpa, jeigu tas skolos vertybinis popierius gali būti identifikuotas;

9.5.2.2.2. arba jeigu toks skolos vertybinis popierius negali būti identifikuotas, visų atkarpų, taikomų visiems emitento toliau nurodytiems skolos vertybiniams popieriams (įvertintiems pagal jų nominaliąsias sumas), pagal kuriuos prisiimtų skolinių įsipareigojimų nustatyta įvykdymo diena yra ta pati kaip diskontuojamo nulinės atkarpos vertybinio popieriaus, aritmetinis vidurkis arba, jeigu nėra tokio skolos vertybinio popieriaus, interpoliuota atkarpa apskaičiuojami linijiniu būdu, naudojant visus toliau nurodytus emitento skolos vertybinius popierius (įvertintus pagal jų nominaliąsias sumas), pagal kuriuos dvi prisiimtų skolinių įsipareigojimų įvykdymo dienos yra artimiausios skolinio įsipareigojimo, prisiimto pagal diskontuotiną nulinės atkarpos vertybinį popierių, įvykdymo dienai, kai šiam tikslui naudotini skolos vertybiniai popieriai yra visi emitento su indeksu susieti vertybiniai popieriai, jeigu minėtas diskontuotinas nulinės atkarpos vertybinis popierius anksčiau buvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, ir visi emitento skolos vertybiniai popieriai (išskyrus su indeksu susietus vertybinius popierius ir nulinės atkarpos vertybinius popierius), jeigu diskontuotinas nulinės atkarpos vertybinis popierius anksčiau nebuvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, ir bet kuriuo atveju jie denominuoti ta pačia valiuta kaip ir diskontuotinas nulinės atkarpos vertybinis popierius.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

NEIŠPIRKTI VERTYBINIAI POPIERIAI

10. Nustatant, ar reikiamos nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojai balsavo už siūlomą pakeitimą arba ar kiekviename vertybinių popierių turėtojų posėdyje, sušauktame balsuoti dėl siūlomo pakeitimo, yra kvorumas, vertybiniai popieriai laikomi išpirktais ir nesuteikia balsavimo už ar prieš siūlomą pakeitimą teisės arba jų negalima skaičiuoti nustatant, ar yra kvorumas, jeigu siūlomo pakeitimo įrašo dieną:

10.1. vertybiniai popieriai buvo anksčiau atšaukti arba pateikti atšaukti, arba laikomi kitai emisijai, bet neišleisti;

10.2. vertybinius popierius buvo anksčiau pareikalauta išpirkti vadovaujantis jų emisijos sąlygomis arba jie tapo išpirktini ir juos reikia išpirkti atėjus skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienai ar kitu atveju, o emitentas anksčiau yra įvykdęs savo įsipareigojimą atlikti visus privalomus mokėjimus, susijusius su vertybiniais popieriais, pagal jų emisijos sąlygas^{^[10]};

10.3. arba vertybiniai popieriai turimi emitento, emitento valstybės institucijos arba įstaigos ar jos struktūrinio padalinio ar kito juridinio asmens ir tuo atveju, kai vertybiniai popieriai turimi kurio nors pirmiau paminėto juridinio asmens, vertybinių popierių turėtojas neturi savarankiško sprendimo teisės, kai:

10.3.1. vertybinių popierių turėtoju laikomas subjektas, turintis teisę balsuoti už ar prieš siūlomą pakeitimą, arba subjektas, kurio pritarimas ar nurodymas subjektui, turinčiam teisę balsuoti už ar prieš siūlomą pakeitimą, tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujami pagal sutartį;

10.3.2. emitento arba emitento valstybės institucijos arba įstaigos ar jos struktūrinio padalinio, jeigu emitentas ar emitento valstybės institucija ar įstaiga arba jos struktūrinis padalinys turi įgaliojimus, kontroliuojamas kitas juridinis asmuo pagal turimų balsavimo teisę suteikiančių vertybinių popierių nuosavybę arba kitą nuosavybės dalį pagal sutartį arba kitaip tiesiogiai ar netiesiogiai gali duoti nurodymus direktorių valdybos vadovybei arba išrinkti ar paskirti direktorių valdybos arba kitų asmenų, atliekančių panašias darančias poveikį nuosavybei funkcijas, daugumą arba net to juridinio asmens direktorių valdybą;

10.3.3. ir vertybinių popierių turėtojas turi savarankiško sprendimo teisę, jeigu pagal taikomą teisę, taisykles ir reglamentus, taip pat neatsižvelgiant į jokius tiesioginius ar netiesioginius įsipareigojimus, kuriuos vertybinių popierių turėtojas gali turėti emitentui:

10.3.3.1. vertybinių popierių turėtojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš emitento gauti nurodymų, kaip balsuoti dėl siūlomo pakeitimo;

10.3.3.2. arba reikalaujama, kad vertybinių popierių turėtojas, apsispręsdamas, kaip balsuoti dėl siūlomo pakeitimo, veiktų vadovaudamasis objektyviais riziką ribojančiais standartais savo suinteresuotųjų šalių naudai arba savo paties, kaip vertybinių popierių turėtojo, naudai;

10.3.3.3. arba vertybinių popierių turėtojas turi patikėtinio arba panašias pareigas balsuoti dėl siūlomo pakeitimo vieno ar daugiau asmenų naudai, išskyrus asmenį, kurio turimi vertybiniai popieriai (jeigu tas asmuo tuo metu turėjo kokių nors vertybinių popierių) pagal Nuostatų 10 punktą būtų laikomi išpirktais.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEIŠPIRKTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

11. Nustatant, ar reikiamos nominaliosios sumos kitos serijos neišpirktų skolos vertybinių popierių turėtojai balsavo už siūlomą kryžminį serijų pakeitimą arba ar kiekviename tokių skolos vertybinių popierių turėtojų posėdyje, sušauktame balsuoti dėl siūlomo kryžminio serijų pakeitimo, yra kvorumas, skolos vertybinis popierius, kuriam poveikį darytų siūlomas pakeitimas, laikomas išpirktu ir nesuteikia balsavimo už ar prieš siūlomą kryžminį serijų pakeitimą teisių arba jo negalima skaičiuoti nustatant, ar yra kvorumas, laikantis galiojančių to skolos vertybinio popieriaus emisijos sąlygų ir terminų.

DEVINTASIS SKIRSNIS

SUBJEKTAI, NETURINTYS SAVARANKIŠKOS SPRENDIMO TEISĖS

12. Siekdamas skaidrumo, emitentas, oficialiai paskelbęs apie kokį nors siūlomą vertybinių popierių pakeitimą, nedelsdamas, bet ne vėliau nei prieš 10 dienų iki siūlomo pakeitimo įrašo dienos, paskelbia sąrašą, kuriame nurodo kiekvieną juridinį asmenį, kuris, kaip nustatyta Nuostatų 10.3 papunktyje:

12.1. yra kontroliuojamas emitento arba emitento valstybės institucijos ar įstaigos arba jos struktūrinio padalinio;

12.2. atsakydamas į emitento pasiteiravimą, yra pareiškęs emitentui, kad jis tuo metu buvo vieno ar daugiau vertybinių popierių turėtojas;

12.3. ir neturi savarankiško sprendimo dėl savo turimų vertybinių popierių teisės.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

APSIKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS ARBA JŲ KONVERTAVIMAS Į NAUJUS VERTYBINIUS POPIERIUS

13. Kiekvienas tinkamai patvirtintas vertybinių popierių emisijos sąlygų ir terminų pakeitimas gali būti atliekamas privalomai vertybinius popierius apkeičiant ar konvertuojant į naujus skolos vertybinius popierius, kurių emisijos sąlygos ir terminai pakeisti, jeigu apie siūlomą vertybinių popierių apkeitimą ar konvertavimą vertybinių popierių turėtojams pranešama prieš siūlomo pakeitimo įrašo dieną. Kiekvienas pradėtas vertybinių popierių apkeitimas ar konvertavimas, siekiant įvykdyti tinkamai patvirtintą pakeitimą, privalomas visiems vertybinių popierių turėtojams.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

TECHNINIŲ KLAIDŲ TAISYMAS

14. Neatsižvelgiant į Nuostatose nustatytas sąlygas, vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygos ir terminai gali būti emitento keičiami be vertybinių popierių turėtojų sutikimo, jeigu:

14.1. siekiama ištaisyti akivaizdžią klaidą ar panaikinti dviprasmybę;

14.2. arba pakeitimas yra formalus, techninis arba padarytas vertybinių popierių turėtojų naudai.

15. Emitentas kiekvieno atlikto pagal Nuostatų 14 punktą pakeitimo, susijusio su vertybiniais popieriais, detales paskelbia, kaip nustatyta Nuostatų V skyriuje, per 10 dienų nuo pakeitimo įsigaliojimo.

III SKYRIUS

Skaičiavimo agentO PASKYRIMAS

16. Emitentas skiria asmenį (skaičiavimo agentą) apskaičiuoti, ar siūlomas pakeitimas patvirtintas reikiama neišpirktų vertybinių popierių nominaliąja suma, o atliekant kryžminį serijų pakeitimą – kiekvienos skolos vertybinių popierių serijos, kuriai poveikį darytų siūlomas pakeitimas, reikiama neišpirktų skolos vertybinių popierių nominaliąja suma. Atliekant kryžminį serijų pakeitimą, tas pats asmuo skiriamas skaičiavimo agentu, atsakingu už skaičiavimus, susijusius tiek su siūlomu pakeitimu dėl vertybinių popierių, tiek su kiekvienos kitos serijos, kuriai poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybiniais popieriais.

17. Emitentas skaičiavimo agentui pateikia ir prieš susirinkimo, šaukiamo balsuoti dėl siūlomo pakeitimo, dieną arba emitento nustatytą dieną, skirtą rašytiniam nutarimui dėl siūlomo pakeitimo pasirašyti, paskelbia sertifikatą, kuriame, atsižvelgiant į Nuostatų 9 punkto nuostatas, jeigu jos taikomos, nurodoma:

17.1. neišpirktų vertybinių popierių, o atliekant kryžminį serijų pakeitimą ir kiekvienos kitos serijos, kuriai poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybinių popierių įrašo dieną, kaip numatyta Nuostatų 10 punkte, bendra nominalioji suma;

17.2. vertybinių popierių, o atliekant kryžminį serijų pakeitimą ir kiekvienos kitos serijos, kuriai poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybinių popierių, kurie įrašo dieną laikytini išpirktais pagal Nuostatų 10.3 papunktį, bendra nominalioji suma;

17.3. ir vertybinių popierių, o atliekant kryžminį serijų pakeitimą ir kiekvienos kitos serijos, kuriai poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybinių popierių, nurodytų Nuostatų 17.2 papunktyje, turėtojai.

18. Skaičiavimo agentas gali pasikliauti visa emitento pateiktame sertifikate išdėstyta informacija, kuri yra galutinė ir privaloma tiek emitentui, tiek vertybinių popierių turėtojams, nebent:

18.1. vertybinių popierių turėtojas, kuriam poveikį darytų siūlomas pakeitimas, emitentui pateikia pagrįstą rašytinį prieštaravimą dėl sertifikato prieš balsavimą dėl siūlomo pakeitimo arba pasirašytą rašytinį nutarimą dėl siūlomo pakeitimo;

18.2. ir tas rašytinis prieštaravimas, jeigu jam pritariama, turi įtakos įvykusio balsavimo rezultatui arba pasirašytam rašytiniam nutarimui dėl siūlomo pakeitimo.

19. Jeigu pagrįstas rašytinis prieštaravimas pateikiamas laiku, visa informacija, kuria pasikliauja skaičiavimo agentas, vis tiek bus galutinė ir privaloma tiek emitentui, tiek vertybinių popierių turėtojams, kuriems poveikį daro siūlomas pakeitimas, jeigu:

19.1. rašytinis prieštaravimas vėliau atšaukiamas;

19.2. prieštaravimą pateikęs vertybinių popierių turėtojas per 15 dienų nuo įvykusio balsavimo rezultatų arba pasirašyto rašytinio nutarimo dėl siūlomo pakeitimo paskelbimo nepradeda teisinių veiksmų dėl prieštaravimo teisme, kurio jurisdikcijai priskiriamas emitentas;

19.3. arba teismas, kurio jurisdikcijai priskiriamas emitentas, vėliau priima nutartį, kad prieštaravimas nepagrįstas arba negalėjo turėti įtakos įvykusio balsavimo rezultatui ar pasirašytam rašytiniam nutarimui dėl siūlomo pakeitimo.

20. Emitentas organizuoja skaičiavimo agento atliktų skaičiavimų rezultatų dėl siūlomo pakeitimo paskelbimą nedelsdamas, iškart po susirinkimo, sušaukto minėtam pakeitimui apsvarstyti, arba, jeigu taip nustatyta, emitento nustatytą dieną, skirtą rašytiniam nutarimui dėl to pakeitimo pasirašyti.

IV SKYRIUS

vertybinių popierių turėtojų susirinkimai, rašytiniai nutarimai

21. Toliau išdėstytos nuostatos ir visos emitento priimtos ir paskelbtos papildomos taisyklės tiek, kiek tai neprieštarauja toliau išdėstytoms nuostatoms, taikomos kiekvienam vertybinių popierių turėtojų susirinkimui, sušauktam balsuoti dėl siūlomo pakeitimo, ir visiems rašytiniams nutarimams, priimtiems dėl siūlomo pakeitimo. Kiekvieno Nuostatų IV skyriuje nurodyto veiksmo, kurio turi imtis emitentas, gali imtis jo vardu veikiantis agentas.

22. Vertybinių popierių turėtojų susirinkimas:

22.1. gali būti šaukiamas emitento bet kuriuo metu;

22.2. emitento šaukiamas, jeigu įsipareigojimai, susiję su vertybiniais popieriais, nevykdomi ir tai tęsiasi ir jeigu sušaukti tokį susirinkimą raštu jo prašo ne mažiau nei 10 procentų bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių turėtojai^{^[11]}.

23. Pranešimą apie šaukiamą vertybinių popierių turėtojų susirinkimą emitentas paskelbia likus mažiausiai 21 dienai iki susirinkimo arba, kai pranešama apie šaukiamą atidėtą susirinkimą, likus mažiausiai 14 dienų iki atidėto susirinkimo. Pranešime turi būti:

23.1. nurodytas susirinkimo laikas, data ir vieta;

23.2. pateikta susirinkimo dienotvarkė, nurodytas kvorumas ir pateiktas siūlomų priimti nutarimų tekstas;

23.3. nurodyta įrašo diena, kuri bus ne ankstesnė nei 5 darbo dienos^{^[12]} iki susirinkimo, ir dokumentai, kuriuos turės pateikti vertybinių popierių turėtojas, kad jam būtų suteikta teisė dalyvauti susirinkime;

23.4. pateikta teisinio dokumento forma, kuri naudojama paskirti įgaliotiniui veikti vertybinių popierių turėtojo vardu;

23.5. paskelbtos visos emitento priimtos papildomos susirinkimo šaukimo ir rengimo taisyklės ir, jeigu nustatyta, sąlygos, pagal kurias kryžminis serijų pakeitimas laikomas tenkinamu, jeigu jis tvirtinamas dėl tam tikrų, bet ne visų, serijų, kurioms poveikį darytų siūlomas pakeitimas, skolos vertybinių popierių;

23.6. nurodytas asmuo, paskirtas kiekvieno siūlomo pakeitimo, dėl kurio bus balsuojama per susirinkimą, skaičiavimo agentu.

24. Vertybinių popierių turėtojų susirinkimo pirmininką skiria:

24.1. emitentas;

24.2. jeigu emitentui nepavyksta paskirti pirmininko arba emitento paskirtas asmuo nedalyvauja susirinkime, – daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių turėtojų, dalyvaujančių susirinkime.

25. Nesant kvorumo, susirinkime nesprendžiami jokie klausimai, išskyrus pirmininko išrinkimą, jeigu jo nepaskiria emitentas. Kvorumą susirinkime, kuriame vertybinių popierių turėtojai balsuos dėl siūlomo:

25.1. esminio pakeitimo, sudaro vienas ar daugiau dalyvaujančių asmenų, turinčių ne mažiau nei 66 ir 2/3 procento bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių;

25.2. kito pakeitimo, išskyrus esminį pakeitimą, sudaro vienas ar daugiau dalyvaujančių asmenų, turinčių ne mažiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių.

26. Jeigu nėra kvorumo per 30 minučių nuo susirinkimui pasirinkto laiko, susirinkimas gali būti atidėtas ne ilgiau nei 42 dienom ir ne trumpiau nei 14 dienų, kaip nustatyta susirinkimo pirmininko. Kvorumą atidėtame susirinkime sudaro vienas ar daugiau jame dalyvaujančių asmenų, turinčių:

26.1. ne mažiau nei 66 ir 2/3 procento bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių, kai siūlomas esminis pakeitimas;

26.2. ne mažiau nei 25 procentus bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių, kai siūlomas neesminis pakeitimas.

27. Rašytinis nutarimas, pasirašytas reikiamos vertybinių popierių turėtojų daugumos ar jų vardu, galioja visiems tikslams kaip ir vadovaujantis Nuostatomis tinkamai sušauktame ir surengtame vertybinių popierių turėtojų susirinkime priimtas nutarimas. Rašytinis nutarimas gali būti išdėstytas viename dokumente ar keliuose panašios formos dokumentuose, kurių kiekvieną pasirašo vienas ar keli vertybinių popierių turėtojai ar kurie pasirašomi jų vardu.

28. Kiekvienam asmeniui, kuris yra neišpirktų vertybinių popierių turėtojas siūlomo pakeitimo įrašo dieną, ir kiekvienam asmeniui, tinkamai paskirtam įgaliotiniu neišpirktų vertybinių popierių turėtojo siūlomo pakeitimo įrašo dieną, suteikiama teisė balsuoti dėl siūlomo pakeitimo vertybinių popierių turėtojų susirinkime ir pasirašyti rašytinį nutarimą dėl siūlomo pakeitimo.

29. Dėl kiekvieno siūlomo pakeitimo siūloma balsuoti tinkamai sušauktame susirinkime neišpirktų vertybinių popierių turėtojams arba visiems neišpirktų vertybinių popierių turėtojams, kai rengiamas rašytinis nutarimas, kuriam nereikia susirinkimo. Vertybinių popierių turėtojas gali balsuoti dėl kiekvieno siūlomo pakeitimo ir turėti tokį balsų skaičių, kuris būtų lygus vertybinių popierių turėtojui priklausančių neišpirktų vertybinių popierių nominaliajai sumai:

29.1. atliekant kryžminį serijų pakeitimą, apimantį skolos vertybinius popierius, denominuotus daugiau nei viena valiuta, kiekvieno skolos vertybinio popieriaus nominalioji suma nustatoma pagal Nuostatų 9.1 papunkčio nuostatas;

29.2. atliekant kryžminį serijų pakeitimą, apimantį su indeksu susietą vertybinį popierių, kiekvieno tokio su indeksu susieto vertybinio popieriaus nominalioji suma nustatoma pagal Nuostatų 9.2 papunkčio nuostatas;

29.3. atliekant kryžminį serijų pakeitimą, apimantį nulinės atkarpos vertybinį popierių, kuris anksčiau nebuvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, kiekvieno nulinės atkarpos vertybinio popieriaus nominalioji suma nustatoma pagal Nuostatų 9.3 papunkčio nuostatas;

29.4. atliekant kryžminį serijų pakeitimą, apimantį nulinės atkarpos vertybinį popierių, kuris anksčiau buvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, kiekvieno nulinės atkarpos vertybinio popieriaus nominalioji suma nustatoma pagal Nuostatų 9.4 papunkčio nuostatas.

30. Kiekvienas neišpirktų vertybinių popierių turėtojas rašytiniu teisiniu dokumentu, sudarytu to turėtojo vardu ir pateiktu emitentui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki nustatyto vertybinių popierių turėtojų susirinkimo arba rašytinio nutarimo pasirašymo laiko, gali paskirti bet kurį asmenį (įgaliotinį) veikti vertybinių popierių turėtojo vardu vertybinių popierių turėtojų susirinkime, kuriame vertybinių popierių turėtojui suteikta balsavimo teisė arba teisė pasirašyti tokį rašytinį nutarimą, kurį turi teisę pasirašyti vertybinių popierių turėtojas. Įgaliotinio skyrimas kitokia forma, ne pateikta pranešime apie susirinkimą, šiems tikslams negalioja.

31. Tinkamai paskirtas įgaliotinis pagal Nuostatų 10 punktą ir tol, kol galioja toks paskyrimas, laikomas (asmuo, paskyręs įgaliotinį, nelaikomas) vertybinių popierių, su kuriais siejamas paskyrimas, turėtoju, ir bet koks įgaliotinio balsavimas galioja nepaisant ankstesnio to įgaliotinio paskyrimo atšaukimo ar pakeitimo, nebent emitentas gautų pranešimą arba būtų kitaip informuotas apie paskyrimo atšaukimą ar pakeitimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki nustatytos susirinkimo, kuriame įgaliotinis ketina balsuoti, pradžios arba, jeigu numatyta, rašytinio nutarimo pasirašymo.

32. Vertybinių popierių turėtojų pagal Nuostatas sušauktame ir surengtame susirinkime tinkamai priimtas nutarimas ir reikiamos vertybinių popierių turėtojų daugumos tinkamai pasirašytas rašytinis nutarimas privalomi visiems vertybinių popierių turėtojams, nesvarbu, ar vertybinių popierių turėtojas dalyvavo ar nedalyvavo susirinkime, balsavo už ar prieš nutarimą ar pasirašė rašytinį nutarimą.

33. Emitentas nedelsdamas paskelbia visus tinkamai priimtus nutarimus ir rašytinius nutarimus.

V SKYRIUS

PRANEŠIMŲ Skelbimas

34. Emitentas Nuostatose nustatytais atvejais ir tvarka skelbia visus pranešimus ir kitą informaciją, kurią reikia paskelbti:

34.1. savo interneto svetainėje;

34.2. akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo atsiskaitymo sistemoje^{^[13]};

34.3. ir kitur, jeigu to reikalaujama pagal emitentui taikomus teisės aktus.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Jeigu esama kokių nors įsipareigojimų, nurodytų vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygose, nevykdymo atvejų, kurie tęsiasi, ne mažiau nei 25 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojai emitentui pateiktu rašytiniu pranešimu gali pareikšti, kad vertybiniai popieriai nedelsiant turi tapti išpirktini ir būti išpirkti^{^[14]}. Pagal šio punkto nuostatas tinkamai pateikus pirmalaikio išpirkimo deklaraciją, visos už vertybinius popierius mokėtinos sumos tampa nedelsiant apmokėtinos ir mokėtinos tą dieną, kurią iš emitento gaunamas rašytinis pranešimas apie pirmalaikį išpirkimą, nebent įsipareigojimų nevykdymas pašalinamas arba atšaukiamas prieš gaunant emitento pranešimą.

36. Daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojai visų vertybinių popierių turėtojų vardu gali panaikinti arba anuliuoti kiekvieną Nuostatų 35 punkte nustatyta tvarka pateiktą pranešimą apie pirmalaikį išpirkimą.

37. Nė vienam vertybinių popierių turėtojui negali būti suteikta teisė inicijuoti bylos prieš emitentą iškėlimą arba imtis veiksmų siekiant įgyvendinti vertybinių popierių turėtojų teises pagal vertybinių popierių emisijos sąlygas ir terminus, nebent patikėtiniui ar fiskaliniam agentui, įpareigotam imtis procesinių veiksmų pagal šias sąlygas ir terminus, nepavyktų to padaryti per protingą laiką ir tai tęstųsi^{^[15]}.

––––––––––––––––––––

Papildyta priedu:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

vertybinių popierių išleidimo ir

apyvartos, paskolų valstybės vardu

ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos

dokumentų pasirašymo taisyklių

2 priedas

VVP Atkarpos išmokų sumų, mokėjimo datų nustatymO, susikaupusių palūkanų ir kainos apskaičiavimO TVARKOS APRAŠas

I. VVP ATKARPOS IŠMOKOS

1. Už VVP gali būti mokamos kelios VVP atkarpos išmokos per metus.

2. Vidaus rinkoje platinamų VVP atkarpos norma (apvalinant mažėjimo linkme) nustatoma vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, užsienio rinkoje platinamų VVP – trijų skaičių po kablelio tikslumu.

3. Jeigu per visą VVP galiojimo laikotarpį reikia kelis kartus mokėti VVP atkarpos išmokas, nustatomos šios jų mokėjimo datos:

3.1. atitinkamo metų mėnesio atitinkama diena (pavyzdžiui, VVP, už kuriuos palūkanos išmokamos 2 kartus per metus ir kurių apmokėjimo arba išpirkimo diena yra rugsėjo 15 d., VVP atkarpos išmokų mokėjimo dienos kasmet bus kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d.);

3.2. paskutinės mėnesio dienos (pavyzdžiui, kovo 31 d. ir rugsėjo 30 d.).

4. Paskutinės VVP atkarpos išmokos mokėjimo diena turi sutapti su VVP išpirkimo diena.

5. Iš anksto nustatytos VVP atkarpos išmokų mokėjimo datos yra nominalios: jeigu nustatyta mokėjimo diena sutampa su ne darbo diena, reikia mokėti pirmą darbo dieną pasibaigus ne darbo dienoms.

6. VVP atkarpos laikotarpiai (išskyrus pirmą ir paskutinį) turi būti vienodos trukmės ir gali skirtis tik dėl nevienodo mėnesių ir metų dienų skaičiaus arba nedalaus metų dienų skaičiaus.

7. Palūkanos išmokamos lygiomis dalimis už vienodos trukmės VVP atkarpos laikotarpius, neatsižvelgiant į tai, ar VVP atkarpos išmokos mokėjimo nominalioji diena sutampa su darbo diena (pavyzdžiui, bus mokama po 5 vienetus (valiuta, kuria denominuoti VVP) kas pusmetį už kiekvieną VVP, kurio nominalioji vertė yra 100 vienetų (valiuta, kuria denominuoti VVP), VVP atkarpos norma – 10 procentų ir mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus).

8. Jeigu pirmas arba paskutinis atkarpos laikotarpis nestandartinės trukmės, palūkanos išmokamos už realų to laikotarpio dienų skaičių ir laikoma, kad metai turi p x H dienų (p – standartinio laikotarpio dienų skaičius; H – VVP atkarpos išmokų skaičius per metus).

Pavyzdys. Išleistų VVP apmokėjimo diena – 20X1 m. balandžio 5 d., išpirkimo diena – 20X3 m. kovo 15 d., VVP atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., vieno vertybinio popieriaus nominalioji vertė – 100 valiutos, kuria denominuoti VVP, vienetų, VVP atkarpos norma – 8 procentai, VVP atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus. Pirmas VVP atkarpos laikotarpis nuo 20X1 m. balandžio 5 d. iki 20X1 m. rugsėjo 15 d. yra trumpas – 163 dienos. Pagal šį pavyzdį, esant standartiniam laikotarpiui, jeigu VVP apmokėjimo diena būtų 20X1 m. kovo 15 d., VVP atkarpos laikotarpis truktų 184 dienas. Mokant pirmąją VVP atkarpos išmoką, už vieną VVP išmokamų palūkanų suma bus lygi 100 x 8 : 100 x 163 : (2 x 184) = 100 x 0,08 x 163 : 368 = 3,54 valiutos, kuria denominuoti VVP, vienetų.

Jeigu pirmas VVP atkarpos laikotarpis ilgesnis negu standartinis, už pirmą laikotarpio dalį palūkanos skaičiuojamos kaip esant trumpam laikotarpiui, už antrą – kaip esant standartiniam laikotarpiui.

Pavyzdys. Išleistų VVP apmokėjimo diena yra 20X1 m. kovo 5 d., išpirkimo diena – 20X3 m. kovo 15 d., VVP atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., pirma VVP atkarpos išmoka – 20X1 m. rugsėjo 15 d., skaičiuojant palūkanų sumą, laikotarpis dalijamas į 2 dalis: nuo apmokėjimo dienos iki praleisto VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos (20X1 m. kovo 5–15 d.) ir nuo praleisto VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki pirmos VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos (20X1 m. kovo 15–rugsėjo 15 d.).

Jeigu VVP emisijos vykdytos iki 20X1 m. birželio 30 d., už kiekvieną VVP mokant VVP atkarpos išmoką, išmokama palūkanų suma apvalinama 2 skaičių po kablelio tikslumu. Jeigu VVP emisijos vykdytos po 20X1 m. liepos 1 d., VVP atkarpos išmoka už vieną VVP neapvalinama. Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens pervestą VVP atkarpos išmokos sumą vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai paskirsto savo klientams proporcingai jų turimiems VVP. Galutinė vienam klientui tenkanti VVP atkarpos išmokos suma suapvalinama mažėjimo linkme iki sveikojo centų skaičiaus. Atlikus tokį apvalinimą likusias lėšas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai paskirsto po vieną centą didžiausią trupmeninę liekaną turėjusiam klientui.

II. SUSIKAUPUSIŲ PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMAS

9. Visą VVP kainą sudaro grynoji kaina ir susikaupusios palūkanos. Už antrinėje vertybinių popierių rinkoje parduotus VVP pardavėjui priklausanti pinigų suma lygi VVP grynajai kainai ir nuo apmokėjimo arba paskutinės VVP atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos iki atsiskaitymo už sudarytą sandorį dienos susikaupusioms palūkanoms.

10. Pirkėjui priklauso visos būsimosios VVP atkarpos išmokos, pradedant nuo artimiausios. Jeigu atsiskaitymo diena sutampa su VVP atkarpos išmokos mokėjimo diena, artimiausia VVP atkarpos išmoka laikoma kita (tolesnė) išmoka.

11. Palūkanos kaupiasi nuo VVP apmokėjimo arba paskutinės prieš sandorio sudarymo dieną buvusios VVP atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos (įskaitytinai) iki atsiskaitymo už VVP dienos (jos neįskaitant). Skaičiuojant susikaupusias palūkanas, daroma prielaida, kad VVP atkarpos išmoka mokama nominaliąją dieną, net jeigu tai būtų ne darbo diena ir tikrasis išmokos mokėjimas būtų atidėtas pagal šio priedo 5 punktą.

12. Susikaupusios palūkanos skaičiuojamos už tikslų dienų skaičių nuo VVP apmokėjimo arba paskutinės VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymo už VVP dienos, ir laikoma, kad metai turi p x H dienų.

Pavyzdys. Jeigu VVP nominalioji vertė yra 100 vienetų (valiuta, kuria denominuoti VVP), VVP atkarpos norma – 8 procentai, VVP atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus, nuo paskutinės VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymo dienos praėjo 90 dienų ir einamasis atkarpos laikotarpis – 181 diena, už 1 000 VVP susikaupusių palūkanų suma bus lygi 1 000 x 100 x 8/100 x 90/(2 x 181) = 1 000 x 100 x 0,08 x 90/362 = 1 988,95 valiutos, kuria denominuoti VVP, vienetų.

III. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAINOS APSKAIČIAVIMAS

13. Vyriausybės obligacijų kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:

K – visa Vyriausybės obligacijų kaina (skaičiuojama vienos Vyriausybės obligacijos nominaliajai vertei valiuta, kuria denominuoti VVP);

S_i – i-asis pinigų srautas vienos Vyriausybės obligacijos nominaliajai vertei valiuta, kuria denominuoti VVP (palūkanų suma arba išpirkimo metu mokama suma);

Y – pelningumas;

H – VVP atkarpos išmokų skaičius per metus (jeigu Vyriausybės obligacijos neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su kitų Vyriausybės obligacijų įprastiniu VVP atkarpos išmokų skaičiumi);

N – iki Vyriausybės obligacijos išpirkimo likusių VVP atkarpos išmokų skaičius (obligacijoms, neturinčioms atkarpų, – menamas VVP atkarpos išmokų skaičius);

P_i – VVP atkarpos laikotarpių skaičius nuo Vyriausybės obligacijų apmokėjimo arba atsiskaitymo už pirktas Vyriausybės obligacijas dienos iki i-ojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu Vyriausybės obligacija turi nestandartinių atkarpos laikotarpių, skaičiuojama, kiek būtų VVP atkarpos laikotarpių, jeigu visi laikotarpiai būtų standartiniai.

14. Vyriausybės iždo vekselių kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:

K – visa Vyriausybės iždo vekselio kaina (skaičiuojama vieno Vyriausybės iždo vekselio nominaliajai vertei valiuta, kuria denominuoti VVP);

Y – pelningumas;

d – dienų skaičius nuo Vyriausybės iždo vekselių apmokėjimo arba atsiskaitymo už pirktus Vyriausybės iždo vekselius dienos iki išpirkimo nominaliosios dienos.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

_________________

Pakeitimai: