Suvestinė redakcija nuo 2022-03-01 iki 2022-12-31

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 53-1799; Žin. 2005, Nr.61-0, i. k. 1051100NUTA00000447

Nauja redakcija nuo 2015-01-10:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

2005 m. balandžio 21 d. Nr. 447

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir 9 straipsnio 3, 6 ir 9 dalimis ir įgyvendindama 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/22/ES, ir 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/520 dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus Sąjungoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1086, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20761

Nr. 946, 2020-08-26, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18203

Nr. 1028, 2021-12-01, paskelbta TAR 2021-12-07, i. k. 2021-25381

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.2. Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.3. Mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą;

1.4. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašą;

1.5. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti tvarkos aprašą.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

2. Paskirti:

2.1. Lietuvos Respublikos muitinę:

2.1.1. kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį; vykdant trečiosiose šalyse įregistruotų transporto priemonių kontrolę, tikrinti, ar Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotus su kelių naudotojo mokesčiu susijusius administracinius nusižengimus, ir nustačius tokių duomenų atlikti veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1028, 2021-12-01, paskelbta TAR 2021-12-07, i. k. 2021-25381

2.1.2. kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis;

2.2. policijos įstaigas:

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1028, 2021-12-01, paskelbta TAR 2021-12-07, i. k. 2021-25381

2.2.1. kontroliuoti kelyje, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį; vykdant trečiosiose šalyse įregistruotų transporto priemonių kontrolę, tikrinti, ar Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotus su kelių naudotojo mokesčiu susijusius administracinius nusižengimus, ir nustačius tokių duomenų atlikti veiksmus Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1028, 2021-12-01, paskelbta TAR 2021-12-07, i. k. 2021-25381

2.2.2. kontroliuoti kelyje, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis;

2.2.3. lydėti valstybinės reikšmės keliais važiuojančias didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones ir (ar) jų junginius, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis, ir taip užtikrinti saugų eismą;

2.3. Lietuvos transporto saugos administraciją;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1086, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20761

2.3.1. kontroliuoti kelyje, ar kelių naudotojai yra sumokėję kelių naudotojo mokestį; vykdant trečiosiose šalyse įregistruotų transporto priemonių kontrolę, tikrinti, ar Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotus su kelių naudotojo mokesčiu susijusius administracinius nusižengimus, ir nustačius tokių duomenų atlikti veiksmus Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1028, 2021-12-01, paskelbta TAR 2021-12-07, i. k. 2021-25381

2.3.2. kontroliuoti kelyje, ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova, ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę;

2.4. valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) organizuoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo ir keleivių ir transporto priemonių, gaunančių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją, registravimą Susisiekimo ministerijos valdomoje ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos tvarkomoje Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinėje sistemoje.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 932, 2018-09-19, paskelbta TAR 2018-09-20, i. k. 2018-14769

Nr. 946, 2020-08-26, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18203

3. Siekdama užtikrinti elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumą Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje ir sudaryti sąlygas, nustačius kelių naudotojo mokesčių ir kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus, tarpvalstybiniu lygmeniu keistis transporto priemonių registracijos ir jų savininkų arba valdytojų duomenimis:

3.1. nustatyti, kad Lietuvos Respublikos elektroninės kelių rinkliavos sistemos sąveikumas ir tarpvalstybinis keitimasis transporto priemonių registracijos ir jų savininkų arba valdytojų duomenimis, nustačius kelių naudotojo mokesčių ir kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus, turi atitikti Direktyvos (ES) 2019/520 įgyvendinamuosius nacionalinės teisės aktus, 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2020/203 dėl transporto priemonių klasifikavimo, Europos elektroninės rinkliavos paslaugos gavėjų pareigų, sąveikos sudedamosioms dalims taikomų reikalavimų ir paskelbtųjų įstaigų būtinųjų tinkamumo kriterijų, 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/204 dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teikėjų detalizuotų pareigų, Europos elektroninės rinkliavos paslaugos teritorijos dokumento būtinojo turinio, elektroninių sąsajų ir sąveikos sudedamosioms dalims taikomų reikalavimų, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/750/EB, kitus Europos Komisijos priimamus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, taip pat juose nurodytus techninius standartus ir specifikacijas;

3.2. paskirti Lietuvos transporto saugos administraciją nacionaliniu ryšių palaikymo centru, atsakingu už tarpvalstybinį keitimąsi transporto priemonių registracijos ir jų savininkų arba valdytojų duomenimis, nustačius kelių naudotojo mokesčių ir kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus;

3.3. pavesti:

3.3.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai nustatyti bendruosius elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, sąveikos sudedamųjų dalių reikalavimus, sąveikos sudedamosioms dalims taikomą atitikties vertinimo tvarką ir kelių naudotojo mokesčio ir kelių rinkliavos sistemose tvarkomų duomenų apsaugos reikalavimus;

3.3.2. Lietuvos transporto saugos administracijai:

3.3.2.1. nustatyti tarpvalstybinio keitimosi transporto priemonių registracijos ir jų savininkų arba valdytojų duomenimis, nustačius kelių naudotojo mokesčių ir kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus, tvarką, duomenų elementus, būtinus automatizuotai paieškai atlikti, ir šių duomenų apsaugos reikalavimus;

3.3.2.2. tvarkyti Administracinių nusižengimų registrui pateiktus duomenis apie stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotus su kelių naudotojo mokesčiu ir kelių rinkliava susijusius administracinius nusižengimus;

3.3.2.3. ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 19 d. pateikti, o vėliau – kas trejus metus teikti Europos Komisijai išsamią ataskaitą, kurioje turi būti nurodoma:

3.3.2.3.1. per ataskaitinį laikotarpį atliktų automatizuotų paieškų (išsiųstų užklausų nacionaliniams ryšių palaikymo centrams), susijusių su Lietuvos Respublikos teritorijoje užfiksuotais su kelių naudotojo mokesčiu ir kelių rinkliava susijusiais administraciniais nusižengimais, skaičius, taip pat nepatenkintų užklausų skaičius;

3.3.2.3.2. nacionalinės padėties apibūdinimas, atsižvelgiant į atliktų automatizuotų paieškų (išsiųstų užklausų nacionaliniams ryšių palaikymo centrams), susijusių su Lietuvos Respublikos teritorijoje užfiksuotais su kelių naudotojo mokesčiu ir kelių rinkliava susijusiais administraciniais nusižengimais, skaičių ir transporto priemonių savininkams, valdytojams arba kitiems automatizuotų paieškų metu identifikuotiems asmenims išsiųstų informacinių raštų skaičių (jų santykį) per ataskaitinį laikotarpį;

3.4. įpareigoti valstybės įmonę „Regitra“ sukurti reikiamas Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos EUCARIS programinės įrangos taikomąsias programas, užtikrinti jų veikimą ir suteikti prieigas kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams ryšių palaikymo centrams vykdyti transporto priemonių ir jų savininkų arba valdytojų duomenų, nustačius kelių naudotojo mokesčių ir kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus, automatizuotas paieškas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje;

3.5. nustatyti, kad:

3.5.1. Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos EUCARIS programinės įrangos administravimo, naudojimo ir priežiūros nacionalinės išlaidos, susijusios su tarpvalstybiniu keitimusi transporto priemonių ir jų savininkų arba valdytojų duomenimis, nustačius kelių naudotojo mokesčių ir kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus, finansuojamos iš tam tikslui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai numatomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinius fondus, asignavimų;

3.5.2. siekiant palengvinti kelių rinkliavos rinkėjo ir kelių rinkliavos paslaugos teikėjų ginčų dėl jų sutartinių santykių, derybų, galimai taikomų diskriminacinių sutartinių sąlygų ir atlygio principų sprendimą, pagal ginčo šalies prašymą įsikišti į ginčą, dėl ginčo gali būti tarpininkaujama (įskaitant galimybę sudaryti taikos sutartį) nuo kelių rinkliavos rinkėjo ir kelių rinkliavos paslaugos teikėjo komercinių interesų organizacine ir teisine struktūra nepriklausančioje susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos ar įstaigos sudarytoje komisijoje (toliau – taikinimo organas) pagal susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos ar įstaigos nustatytą darbo reglamentą, laikantis šių pagrindinių reikalavimų:

3.5.2.1. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos taikinimo organas nurodo, ar turimi visi tarpininkavimo tikslui būtini dokumentai;

3.5.2.2. taikinimo organas priima nuomonę dėl ginčo ir taikinamasis tarpininkavimas pasibaigia ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo prašymo gavimo dienos;

3.5.2.3. taikinimo organas gali prašyti iš kelių rinkliavos rinkėjo, kelių rinkliavos paslaugos teikėjų ir bet kurių trečiųjų šalių, vykdančių susijusią veiklą, su ginču susijusios informacijos (įskaitant su kelių rinkliavos paslaugos teikimu susijusių išlaidų ir pajamų duomenis) ir ją gauti;

3.5.2.4. taikinimo organas kartu su kitų šalių taikinimo organais dalyvauja keičiantis tarpusavyje vieša informacija apie savo darbą, pagrindinius principus ir praktiką;

3.5.3. tarpvalstybinis keitimasis transporto priemonių registracijos ir jų savininkų arba valdytojų duomenimis, nustačius kelių naudotojo mokesčių ir kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus, turi būti vykdomas tik per nacionalinius ryšių palaikymo centrus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1028, 2021-12-01, paskelbta TAR 2021-12-07, i. k. 2021-25381

4. Įgalioti:

4.1. vidaus reikalų ministrą ir susisiekimo ministrą nustatyti lėšų iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką;

4.2. susisiekimo ministrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. patvirtinti valstybinės reikšmės kelių, kuriais, sumokėję kelių rinkliavą, įgyja teisę važiuoti transporto priemonių valdytojai, sąrašą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20
redakcija)

MOKESČIO UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮREGISTRUOTAS KROVININES TRANSPORTO PRIEMONES DYDŽIŲ IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

1. Transporto priemonių valdytojai kasmet į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) surenkamąsias sąskaitas „Transporto priemonių mokestis“ Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – Programa) finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą moka šį mokestį už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones:

Eil. Nr.	Transporto priemonės tipas		Mokesčio dydis (eurais)
	I. N₂/N₃ KATEGORIJŲ KROVININĖS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS, iš JŲ o₄klasės PRIEKABOS IR PUSPRIEKABĖS
1.	Nuo 12 (įskaitytinai) iki 13 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		86
2.	Nuo 12 (įskaitytinai) iki 13 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		127
3.	Nuo 13 (įskaitytinai) iki 14 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		92
4.	Nuo 13 (įskaitytinai) iki 14 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		133
5.	Nuo 14 (įskaitytinai) iki 15 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		98
6.	Nuo 14 (įskaitytinai) iki 15 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		139
7.	Nuo 15 (įskaitytinai) iki 16 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		127
8.	Nuo 15 (įskaitytinai) iki 16 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		286
9.	Nuo 16 (įskaitytinai) iki 17 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		133
10.	Nuo 16 (įskaitytinai) iki 17 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		292
11.	Nuo 17 (įskaitytinai) iki 18 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		139
12.	Nuo 17 (įskaitytinai) iki 18 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		298
13.	Nuo 18 (įskaitytinai) iki 19 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		144
14.	Nuo 18 (įskaitytinai) iki 19 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		304
15.	Nuo 19 (įskaitytinai) iki 20 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		150
16.	Nuo 19 (įskaitytinai) iki 20 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		309
17.	Nuo 20 tonų (įskaitytinai) iki 21 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės*		156
18.	Nuo 20 tonų (įskaitytinai) iki 21 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės**		315
19.	Nuo 21 tonos (įskaitytinai) iki 22 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		162
20.	Nuo 21 tonos (įskaitytinai) iki 22 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		321
21.	Nuo 22 (įskaitytinai) iki 23 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		167
22.	Nuo 22 (įskaitytinai) iki 23 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		327
23.	Nuo 23 (įskaitytinai) iki 24 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		237
24.	Nuo 23 (įskaitytinai) iki 24 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		376
25.	Nuo 24 (įskaitytinai) iki 25 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		243
26.	Nuo 24 (įskaitytinai) iki 25 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		382
27.	Nuo 25 (įskaitytinai) iki 26 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		249
28.	Nuo 25 (įskaitytinai) iki 26 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		388
29.	Nuo 26 (įskaitytinai) iki 27 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		254
30.	Nuo 26 (įskaitytinai) iki 27 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		393
31.	Nuo 27 (įskaitytinai) iki 28 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		260
32.	Nuo 27 (įskaitytinai) iki 28 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		399
33.	Nuo 28 (įskaitytinai) iki 29 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		266
34.	Nuo 28 (įskaitytinai) iki 29 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		405
35.	Nuo 29 (įskaitytinai) iki 30 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		376
36.	Nuo 29 (įskaitytinai) iki 30 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		558
37.	Nuo 30 tonų (įskaitytinai) iki 31 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės*		382
38.	Nuo 30 tonų (įskaitytinai) iki 31 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės**		564
39.	Nuo 31 tonos (įskaitytinai) iki 32 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		388
40.	Nuo 31 tonos (įskaitytinai) iki 32 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		570
41.	Nuo 32 (įskaitytinai) iki 33 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		393
42.	Nuo 32 (įskaitytinai) iki 33 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		576
43.	Nuo 33 (įskaitytinai) iki 34 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		535
44.	Nuo 33 (įskaitytinai) iki 34 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		735
45.	Nuo 34 (įskaitytinai) iki 35 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		541
46.	Nuo 34 (įskaitytinai) iki 35 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		741
47.	Nuo 35 (įskaitytinai) iki 36 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		547
48.	Nuo 35 (įskaitytinai) iki 36 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		747
49.	Nuo 36 (įskaitytinai) iki 37 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		553
50.	Nuo 36 (įskaitytinai) iki 37 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		753
51.	Nuo 37 (įskaitytinai) iki 38 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		558
52.	Nuo 37 (įskaitytinai) iki 38 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		758
53.	Nuo 38 (įskaitytinai) iki 39 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		564
54.	Nuo 38 (įskaitytinai) iki 39 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		764
55.	Nuo 39 (įskaitytinai) iki 40 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės*		570
56.	Nuo 39 (įskaitytinai) iki 40 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės**		770
	II. KROVININIŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ JUNGINYS N₃+O₄
57.	Nuo 40 tonų (įskaitytinai) iki 41 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	654
57.		**	967
58.	Nuo 41 tonos (įskaitytinai) iki 42 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	666
58.		**	984
59.	Nuo 40 tonų (įskaitytinai) iki 41 tonos didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	654
59.		**	967
60.	Nuo 41 tonos (įskaitytinai) iki 42 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	666
60.		**	984
61.	Nuo 42 tonų (įskaitytinai) iki 43 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	680
61.		**	1 013
62.	Nuo 43 tonų (įskaitytinai) iki 44 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vykdant kombinuotą vežimą* triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos**)	*	695
62.		**	1 042

Pastabos:

* Ašis (-ys) yra su pneumatine pakaba arba pripažintu ekvivalentu.

** Kita ašies (-ių) pakabų sistema.

*** Kombinuotas vežimas suprantamas taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

**** Viena pėda – 30,48 centimetro.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1079, 2016-11-02, paskelbta TAR 2016-11-03, i. k. 2016-26210

2. Transporto priemonių valdytojai mokestį moka už kiekvieną transporto priemonę atskirai, išskyrus mokestį už krovininių kelių transporto priemonių junginį N3+O4, skirtą kombinuotiems vežimams vykdyti (nuo 40 iki 42 tonų (transporto priemonės) didžiausiosios leidžiamosios masės vežant dviašiu vilkiku su triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos), arba nuo 40 iki 44 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe, kuriuo vežami vienas arba keli kombinuoto vežimo vienetai (puspriekabės, nuimamieji kėbulai ir konteineriai, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos). Pastaruoju atveju mokama už visą junginį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1079, 2016-11-02, paskelbta TAR 2016-11-03, i. k. 2016-26210

3. Mokesčio dydis apskaičiuojamas:

3.1. už motorines transporto priemones ir priekabas – pagal transporto priemonės registracijos liudijime (transporto priemonės naudotojo pažymėjime) nurodytą didžiausią techniškai leistiną pakrautos transporto priemonės masę arba didžiausią leistiną pakrautos transporto priemonės, kuri eksploatuojama registracijos valstybėje, masę (taikoma ta, kuri mažesnė);

3.2. už puspriekabes – pagal susisiekimo ministro nustatytą didžiausiąją leidžiamąją puspriekabės bendrąją ašių apkrovą arba registracijos liudijime (transporto priemonės naudotojo pažymėjime) įrašytą puspriekabės ašims tenkančią didžiausią techniškai leistiną pakrautos transporto priemonės masės dalį (taikoma ta, kuri mažesnė).

4. Transporto priemonių valdytojai mokestį turi teisę mokėti grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais.

5. Transporto priemonės mokesčio mokėjimo dokumente turi būti nurodyta:

5.1. mokesčio mokėtojo pavadinimas (vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas);

5.2. mokesčio pavadinimas ir įmokos kodas;

5.3. transporto priemonės valstybinis numeris ir mokesčio suma.

6. Transporto priemonių valdytojai mokestį apskaičiuoja patys ir atsako už jo apskaičiavimo teisingumą.

7. Mokestis į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas „Transporto priemonių mokestis“ Programai finansuoti sumokamas iki transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros ir kontroliuojamas jos metu.

8. Mokestis mokamas kasmet, tačiau ne už kalendorinius metus, o skaičiuojant nuo vienos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros datos iki kitos privalomosios techninės apžiūros datos. Jeigu transporto priemonė pateikiama privalomajai techninei apžiūrai nepasibaigus laikotarpiui, už kurį sumokėtas mokestis, mokėtina mokesčio suma apskaičiuojama pagal formulę:

M – mokėtina mokesčio suma;

K – mokesčio dydis;

m – mėnesių skaičius nuo paskutinės privalomosios techninės apžiūros datos, įskaitant einamąjį kalendorinį mėnesį.

9. Pristatant transporto priemonę privalomajai techninei apžiūrai, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys mokesčio sumokėjimą. Jeigu pateikiama mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopija arba mokėjimo nurodymas, atliktas per elektroninės bankininkystės sistemą, jie turi būti patvirtinti transporto priemonės valdytojo ar jo įgalioto asmens parašu.

10. Mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai lieka privalomąją techninę apžiūrą atliekančioje įmonėje ir saugomi su privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortele, kurioje įrašoma, kad mokestis sumokėtas.

11. Techninės apžiūros kontrolierius, nustatęs, kad mokestis nesumokėtas arba sumokėtas neteisingai, tai įrašo į privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomosios techninės apžiūros atlikimą patvirtinančių dokumentų neišduoda, o pateiktus dokumentus apie mokesčio sumokėjimą grąžina transporto priemonės savininkui ar valdytojui.

12. Transporto priemonių valdytojams mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones negrąžinamas, išskyrus permoką, kuri susidaro sumokėjus didesnį už nustatytą mokestį.

13. Pristatant privalomajai techninei apžiūrai transporto priemones, už kurias šis mokestis nemokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys transporto priemonės priskyrimą atitinkamai transporto grupei ar (ir) jų priklausymą atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms.

Punkto pakeitimai:

Nr. 946, 2020-08-26, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18203

14. Permokėjus mokestį, valdytojo prašymu techninės apžiūros centras išduoda pažymą, kurioje nurodoma grąžintina suma ir jos grąžinimo priežastys. Pažymoje nurodytą transporto priemonės mokesčio grąžintiną sumą pagal valdytojo rašytinį prašymą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, į kurios pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėtas transporto priemonės mokestis.

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 932

redakcija)

KELIŲ NAUDOTOJO MOKESČIO DYDŽIAI IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

1. Transporto priemonių ar jų junginių valdytojai už naudojimąsi magistraliniais keliais pagal Kelių naudotojo mokesčio dydžius ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) moka kelių naudotojo mokestį:

Transporto priemonės			Mokesčio dydis (eurais)
			metų tarifas		mėnesio tarifas		savaitės (7 dienų) tarifas		dienos tarifas
			EURO IV ir mažiau taršios	EURO 0, I, II, III	EURO IV ir mažiau taršios	EURO 0, I, II, III	EURO IV ir mažiau taršios	EURO 0, I, II, III	dienos tarifas
Autobusai	M₂	transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimąsias vietas keleiviams ir vieną sėdimąją vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 5 tonos	304		28		14		6
	M₃ A B	transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8, bet ne daugiau kaip 22 sėdimąsias vietas keleiviams ir vieną sėdimąją vietą vairuotojui ir kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 5 tonos	550		52		26		11
	M₃ I–III	transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo	753		75		37		11
Krovininės kelių transporto priemonės ir jų junginiai	N₁ N₁ specia-liosios paskir-ties trans-porto priemo-nės	iki 3,5 tonos (įskaitytinai)	304		28		14		6
	N₂	nuo 3,5 tonos iki 12 tonų (įskaitytinai)	550	753	52	75	26	37	11
	N₃	nuo 12 tonų didžiausiosios leidžiamosios masės	753	1071	75	107	37	52	11
	N₁–N₃	iki 16 tonų (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas – žemės ūkio veiklos subjektas	304		28		14		6
Specialio-sios paskirties transporto priemonės	M₂–M₃ N_2–N₃	transporto priemonė, skirta specialioms funkcijoms atlikti naudojant specialią įrangą	347		28		14		6

2. Transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje po 2006 m. spalio 1 d., atitinka EURO IV arba mažiau taršią emisijos klasę. Siekiant įrodyti transporto priemonių, pagamintų iki šios datos ir įregistruotų Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ir trečiosiose šalyse įregistruotų transporto priemonių atitiktį EURO IV arba mažiau taršiai emisijos klasei, pateikiamas gamintojo ar oficialaus jo atstovo išduotas sertifikatas (pažyma). Nepateikus tokio dokumento kontrolę vykdantiems pareigūnams, laikoma, kad transporto priemonė šios klasės neatitinka.

3. Kelių naudotojai turi teisę kelių naudotojo mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynaisiais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais).

4. Sumokėjus kelių naudotojo mokestį, valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) valdomoje Kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo registravimo informacinėje sistemoje suformuojamos elektroninės vinjetės, kurių formą, reikalavimus, platinimo ir naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. 946, 2020-08-26, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18203

5. Sumokėti kelių naudotojo mokestį galima elektroninėms vinjetėms platinti skirtoje interneto svetainėje, fizinėse jų platinimo vietose arba naudojantis mobiliąja programa.

Punkto pakeitimai:

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

6. Kelių naudotojai, sumokėję kelių naudotojo mokestį, įgyja teisę važiuoti šiais magistraliniais keliais:

6.1. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (10,00–91,00 km; 103,00–304,00 km);

6.2. A2 Vilnius–Panevėžys (12,00–132,55 km);

6.3. A3 Vilnius–Minskas (6,65–32,91 km);

6.4. A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (15,57–133,91 km);

6.5. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (7,60–96,74 km);

6.6. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (5,95–66,80 km; 72,44–185,24 km);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 946, 2020-08-26, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18203

6.7. A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (2,50–41,92 km);

6.8. A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (7,50–87,86 km);

6.9. A9 Panevėžys–Šiauliai (5,00–75,29 km);

6.10. A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (4,57–66,10 km);

6.11. A11 Šiauliai–Palanga (2,65–146,52 km);

6.12. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (0–49,74 km; 59,49–151,82 km; 155,80–185,97 km);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

6.13. A13 Klaipėda–Liepoja (11,00–43,83 km);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 946, 2020-08-26, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18203

6.14. A14 Vilnius–Utena (10,66–95,66 km);

6.15. A15 Vilnius–Lyda (10,78–48,83 km);

6.16. A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (15,56–135,42 km);

6.17. A17 Panevėžio aplinkkelis (0–22,24 km);

6.18. A18 Šiaulių aplinkkelis (0–17,13 km);

6.19. A20 Ukmergės šiaurinis aplinkkelis (0,02–7,64 km).

Papildyta papunkčiu:

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

Punkto pakeitimai:

Nr. 1162, 2019-11-20, paskelbta TAR 2019-11-29, i. k. 2019-19133

7. Kelių naudotojo mokestis netaikomas, jeigu mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertamas mokamas kelias, žiedinėse sankryžose. Kelių naudotojo mokestis netaikomas ir žemės ūkio veiklos subjektams, kurie verčiasi žemdirbyste ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kai jie važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo. Jeigu dėl nustatytos eismo tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės kirsti mokamo kelio stačiu kampu kelių sankryžoje arba pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į mokamą kelią, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio leidžiama iki artimiausios apsisukimo vietos.

8. Kelių naudotojo mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal motorinės transporto priemonės registravimą patvirtinančiame dokumente nurodytą transporto priemonės kategoriją ir klasę, o jeigu transporto priemonės kategorija ir klasė nenurodyta, – pagal didžiausiąją leidžiamąją transporto priemonės masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių. Transporto priemonių klasifikavimas ir kodai nurodyti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus.

9. Kelių naudotojai kelių naudotojo mokestį apskaičiuoja patys ir atsako už jo apskaičiavimo teisingumą.

10. Transporto priemonių, už kurių važiavimą Aprašo 6 punkte nurodytais magistraliniais keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, vairuotojai privalo turėti dokumentus, kuriais patvirtinama, kad transporto priemonės, už kurias šis mokestis nemokamas, pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą priskiriamos atitinkamai transporto grupei ir (ar) priklauso atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms.

11. Jeigu transporto priemonė išregistruojama iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, grąžinamas tik už metines elektronines vinjetes sumokėtas kelių naudotojo mokestis.

12. Kelių naudotojo mokesčio grąžintina suma apskaičiuojama pagal formulę:

, kur

G – grąžintina suma;

M – metinės vinjetės kaina;

L – iki vinjetės galiojimo pabaigos likęs mėnesių skaičius.

13. Kelių naudotojo mokesčio grąžintiną sumą transporto priemonės valdytojo prašymu apskaičiuoja ir permokėtą kelių naudotojo mokestį transporto priemonės valdytojui grąžina Lietuvos automobilių kelių direkcija.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

Nr. 932, 2018-09-19, paskelbta TAR 2018-09-20, i. k. 2018-14769

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo
Nr. 1162 redakcija)

MOKESČIO UŽ NAUDOJIMĄSI VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIAIS VAŽIUOJANT DIDŽIAGABARITĖMIS IR (AR) SUNKIASVORĖMIS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS DYDŽIŲ IR ŠIO MOKESČIO MOKĖJIMO, ADMINISTRAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

1. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis (toliau – didžiausieji leidžiamieji matmenys), transporto priemonių valdytojai moka šį mokestį:

Didžiausieji leidžiamieji matmenys viršyti, cm			Mokesčio dydis, eurais
aukščio	pločio	ilgio	vienkartinis tarifas, 10 kilometrų	mėnesio tarifas	metų tarifas
–	10–20	–	1,44	168	844
11–30	21–60	101–300	1,76	206	1 031
31–50	61–100	301–500	2,05	246	1 245
–	101–145*	501–750*	2,40	–	–

* Automagistralėse ir I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta.

2. Jeigu didžiagabaritės motorinės transporto priemonės ar jų junginio matmenys su kroviniu ar be jo viršija didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis daugiau, negu nurodyta 1 punkto lentelėje, taikomas vienkartinis tarifas (M), išreikštas eurais už 10 kilometrų, kuris apskaičiuojamas taip: prie 1 punkto lentelėje nurodyto mokesčio dydžio (K) pridedamas papildomas 0,28 euro mokestis (K1), tai yra už kiekvieną aukščio viršijimą 10 centimetrų (X1), pločio viršijimą 10 centimetrų (X2) ar ilgio viršijimą 1 metru (X3), padaugintas iš koeficiento 1,5: M = K + (K1 × XX × 1,5), kur XX= X1 arba X2, arba X3.

3. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvorėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo viršija didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių ašies (ašių) apkrovą (toliau – didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova), transporto priemonių valdytojai moka šį mokestį:

Didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova viršyta, t	Mokesčio dydis, eurais
Didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova viršyta, t	vienkartinis tarifas, 10 kilometrų	mėnesio tarifas
0,6–1,0	0,69	121
1,1–1,5	1,39	243
1,6–2,0	2,08	364
2,1–3,0	3,66	641
3,1–4,0	5,90	1 033
4,1–5,0	8,34	–
5,1–6,0	10,42	–
6,1–7,0	12,51	–
7,1–8,0 įskaitytinai	15,98	–

4. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvorėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių masę ir yra didesnė kaip 40 t, o vežant vieną arba kelis kombinuoto vežimo vienetus (puspriekabes, nuimamuosius kėbulus ir konteinerius, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos) magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, – 44 t (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė), transporto priemonių valdytojai moka šį mokestį:

Didžiausioji leidžiamoji masė viršyta, t	Mokesčio dydis, eurais
	vienkartinio mokesčio už kiekvieną viršytą toną tarifas, 10 kilometrų	mėnesio tarifas*	metų tarifas*
		mėnesio tarifas*	metų tarifas*
1,0–20,0	1,15	144	1 152
21,0–40,0	1,33	–	–
> 40	1,73	–	–

* Taikoma šešių ar daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė ir priekaba (puspriekabė), kurių ne mažiau kaip penkių ašių ratai yra suporinti, ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą ir masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, tačiau ne didesnė kaip 48 tonos.

5. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvoriais traktoriais ir savaeigėmis mašinomis ar jų junginiais, kurių ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, traktorių ir savaeigių mašinų valdytojai moka šį mokestį:

Didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova viršyta, t	Mokesčio dydis, eurais
Didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova viršyta, t	vienkartinis tarifas, 10 kilometrų	mėnesio tarifas
0,6–1,0	0,23	40
1,1–1,5	0,46	81
1,6–2,0	0,69	121
2,1–3,0	1,22	214
3,1–4,0	1,96	344
4,1–5,0	2,78	–
5,1–6,0	3,47	–
6,1–7,0	4,17	–
7,1–8,0 įskaitytinai	5,32	–

6. Už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant sunkiasvoriais traktoriais ir savaeigėmis mašinomis ar jų junginiais, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, traktorių ir savaeigių mašinų valdytojai moka šį mokestį:

Didžiausioji leidžiamoji masė viršyta, t	Vienkartinio mokesčio už kiekvieną viršytą toną dydis, eurais už 10 kilometrų
1,0–20,0	0,17
21,0–40,0	0,21
daugiau kaip 40	0,34

7. Kai viršijami didžiausieji leidžiamieji matmenys, mokestis apskaičiuojamas sumuojant mokesčius už kiekvieno matmens (aukščio, pločio, ilgio) viršijimą. Kai viršijamos didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos, mokestis apskaičiuojamas sumuojant mokesčius už kiekvienos ašies (pavienės, dvigubosios ar trigubosios) didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos viršijimą. Kai viršijama ir didžiausioji leidžiamoji ašies (ašių) apkrova, ir didžiausioji leidžiamoji masė, nustatomas tas mokestis, kuris yra didesnis, ir pridedamas prie mokesčio už didžiausiųjų leidžiamųjų matmenų viršijimą. Kai sunkiasvorė motorinė transporto priemonė turi daugiau ašių, nei nustatyta pagal didžiausiuosius leidžiamuosius transporto priemonių matmenis, leidžiamąsias ašies (ašių) apkrovas, didžiausiąją leidžiamąją masę, mokestis skaičiuojamas tik už didžiausiosios leidžiamosios masės (40 tonų, o vežant vieną arba kelis kombinuoto vežimo vienetus (puspriekabes, nuimamuosius kėbulus ir konteinerius, kurių bendras maksimalus ilgis ne didesnis kaip 45 pėdos) magistraliniais keliais ir kitais keliais 50 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, oro uostų, geležinkelio ir vidaus vandenų stočių teritorijų, kuriose iškraunami ir (arba) pakraunami kombinuoto vežimo vienetai, – 44 tonų) viršijimą.

8. Mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus patvirtintą įmokos kodą.

9. Mokestį apskaičiuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija).

Punkto pakeitimai:

Nr. 946, 2020-08-26, paskelbta TAR 2020-08-31, i. k. 2020-18203

10. Vienkartinio mokesčio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techninių parametrų viršijimą ir didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės važiavimo maršruto ilgį pagal kelių žemėlapį.

11. Per klaidą sumokėjus mokestį, jį permokėjus, panaikinus leidimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kai gali būti sugrąžintas sumokėtas mokestis, transporto priemonės ar jų junginio valdytojo prašymu Lietuvos automobilių kelių direkcija išduoda pažymą, kurioje nurodoma grąžintina mokesčio suma ir jos grąžinimo priežastys. Pažymoje nurodytą sumą pagal transporto priemonės ar jų junginio valdytojo rašytinį prašymą Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, tvirtinamų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko, nustatyta tvarka grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

____________

Priedo pakeitimai:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

Nr. 1162, 2019-11-20, paskelbta TAR 2019-11-29, i. k. 2019-19133

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 112

redakcija)

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato trejų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšų naudojimo sąmatos sudarymo, šių lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką, kuria turi vadovautis valstybės ir savivaldybių institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, siekdami gauti finansavimą valstybės reikmėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse (toliau – kelių objektai).

II SKYRIUS

FIZINIŲ AR JURIDINIŲ ASMENŲ IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ PERDUOTŲ TIKSLINIŲ LĖŠŲ NAUDOJIMAS

2. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) tikslinių lėšų sąskaitoje kaupiamos fizinių ar juridinių asmenų perduotos tikslinės lėšos naudojamos šia tvarka:

2.1. Fizinių ar juridinių asmenų perduotos tikslinės lėšos gali būti naudojamos tik šių asmenų siūlomiems valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems kelių objektams projektuoti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) neįsigyjant naujų žemės sklypų (toliau – kelių projektas):

2.1.1. Kelių projektas gali būti finansuojamas tik fizinių ar juridinių asmenų perduotomis tikslinėmis lėšomis arba bendromis fizinių ar juridinių asmenų ir Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje kelių projektams finansuoti numatytomis lėšomis. Iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos tam tikram kelių projektui įgyvendinti skiriamos lėšos negali viršyti 80 procentų visos projekto vertės. Įvertinus kelių projekto atitiktį Aprašo 2.1.3 papunktyje nustatytiems reikalavimams, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius nustato konkretų kelių projektui įgyvendinti skiriamų Programos finansavimo lėšų dydį.

2.1.2. Fiziniai ar juridiniai asmenys, pageidaujantys perduoti tikslinių lėšų kelių projektui įgyvendinti, teikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai pasiūlymus, kuriuose pateikiamas kelių projekto aprašymas, nurodoma šio projekto įgyvendinimo vieta, tikslas, nauda, siūloma perduoti tikslinių lėšų suma, preliminari kelių projekto vertė, kartu su techniniu projektu, jeigu jis parengtas.

2.1.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija pateiktus pasiūlymus įvertina atsižvelgdama į siūlomų perduoti tikslinių lėšų dydį, kelių projekto atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, galimybę skirti lėšų iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje kelių projektams įgyvendinti numatytų lėšų, poveikį saugiam eismui tame kelyje, naudą visuomenei, šalies ekonomikos plėtrai ir darbo vietų kūrimui. Pasiūlymai vertinami ir kelių projektai pripažįstami tinkamais įgyvendinti susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

2.1.4. Lietuvos automobilių kelių direkcija, pripažinusi pasiūlytą kelių projektą tinkamu įgyvendinti, su fiziniu ar juridiniu asmeniu, pateikusiu pasiūlymą, sudaro kelių projekto finansavimo sutartį. Kelių projekto finansavimo sutartyje numatomas fizinio ar juridinio asmens perduotų tikslinių ir iš Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos skiriamų lėšų dydis arba procentinis kiekvienos šalies finansavimo santykis, lėšų perdavimo ir skyrimo terminai, sutarties sąlygų laikymosi užtikrinimo būdai, šalių atsakomybė. Kelių projekto finansavimo sutarties pavyzdinė forma tvirtinama Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu ir skelbiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto svetainėje.

2.1.5. Sudariusi kelių projekto finansavimo sutartį, Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja kelių projekto įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka kelių projekto įgyvendinimo rangovą.

2.1.6. Parinkus kelių projekto įgyvendinimo rangovą ir nustačius tikslią kelių projekto įgyvendinimo darbų kainą, fizinis ar juridinis asmuo privalo įmokėti į Lietuvos automobilių kelių direkcijos pajamų įmokų sąskaitą kelių projekto finansavimo sutartyje numatytas perduoti tikslines lėšas.

2.1.7. Jeigu parinkus kelių projekto įgyvendinimo rangovą tiksli kelių projekto įgyvendinimo darbų kaina yra mažesnė arba didesnė už Aprašo 2.1.2 papunktyje nustatyta tvarka Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateiktame pasiūlyme nurodytą preliminarią kelių projekto vertę, tuomet kelių projekto finansavimo sutartyje Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir fizinio ar juridinio asmens, pageidaujančio perduoti tikslinių lėšų kelių projektui įgyvendinti, finansiniai įsipareigojimai yra proporcingai mažinami arba didinami išlaikant kelių projekto finansavimo sutartyje nustatytą procentinį kiekvienos šalies finansavimo santykį.

2.2. Užsienio valstybių perduotos tikslinės lėšos:

2.2.1. naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam tikslui, kai nenurodomas kelių objektas;

2.2.2. naudojamos Aprašo 2.1 papunktyje nustatytam tikslui, kai nurodomas konkretus kelių objektas.

III SKYRIUS

TREJŲ METŲ PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO SĄMATOS SUDARYMAS

3. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu ir atsižvelgiant į Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), nuostatas. Trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata peržiūrima ir keičiama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. vadovaujantis patikslintu valstybės biudžetu ir patikslintu Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu, taip pat atsižvelgiant į jos vykdymą einamaisiais metais.

4. Susisiekimo ministras kasmet per dvi savaites nuo valstybės biudžeto patvirtinimo pateikia Vyriausybei trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projektą, kuriame numatyta:

4.1. 67 procentus Programos finansavimo lėšų skirti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 9 dalyse numatytoms veikloms, susijusioms su valstybinės reikšmės kelių tinklu ir perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimu, finansuoti:

4.1.1. valstybinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti (Susisiekimo ministerijos strateginiame veiklos plane numatytoms pažangos priemonėms įgyvendinti);

4.1.2. viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA) Kelių priežiūros ir programos finansavimo įstatymo 9¹ straipsnyje nustatytoms funkcijoms atlikti – ne daugiau kaip 0,25 procento Aprašo 4.1 papunktyje nurodytų Programos finansavimo lėšų;

4.1.3. Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialiųjų įpareigojimų vykdymui apmokėti:

4.1.3.1. gautinos pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:

P – gautinos einamųjų metų pajamos, Eur;

S – planuojamos einamųjų metų sąnaudos, Eur;

A – 5 procentų antkainis specialiesiems įpareigojimams vykdyti;

4.1.3.2. specialiųjų įpareigojimų vykdymo įkainis skaičiuojamas pagal formulę:

Į – specialiųjų įpareigojimų vykdymo įkainis, Eur;

N – einamųjų metų laikotarpis, mėn.;

Ts – turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo vertė einamųjų metų pradžioje, Eur;

4.1.3.3. ataskaitinio mėnesio specialiųjų įpareigojimų vykdymo kaina skaičiuojama pagal formulę:

K – ataskaitinio mėnesio specialiųjų įpareigojimų vykdymo kaina, Eur;

T_m – turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo vertė ataskaitinio mėnesio pradžioje, Eur;

4.1.3.4. Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikia Susisiekimo ministerijai sąskaitą už specialiųjų įpareigojimų vykdymą per 10 darbo dienų po ataskaitinio mėnesio pabaigos;

4.1.3.5. pasibaigus ataskaitiniams metams, Lietuvos automobilių kelių direkcija įvertina, ar faktinis antkainis už specialiųjų įpareigojimų vykdymą atitinka nustatytą antkainį:

4.1.3.5.1. faktinis antkainis procentais skaičiuojamas pagal formulę:

FA – faktinis antkainis, Eur;

FPS – faktinė pajamų suma – specialiųjų įpareigojimų vykdymo mokėjimai, kurių sąskaitas Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė Susisiekimo ministerijai, Eur;

FP – faktinis pelnas, Eur, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

FS – faktinė savikaina – per einamųjų metų laikotarpį faktiškai patirta sąnaudų suma, priskirta specialiųjų įpareigojimų vykdymui, Eur;

4.1.3.5.2. jeigu FA > A, Lietuvos automobilių kelių direkcija grąžina skirtumą – pateikia Susisiekimo ministerijai kreditinę sąskaitą;

4.1.3.5.3. jeigu FA < A, Lietuvos automobilių kelių direkcija skirtumui padengti pateikia Susisiekimo ministerijai papildomą sąskaitą, kurią Susisiekimo ministerija apmoka per Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos kasmet sudaromoje sutartyje nustatytą apmokėjimo terminą;

4.1.4. valstybinės reikšmės kelių tinklo reikmėms, nurodytoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 17, 22 punktuose, finansuoti (Susisiekimo ministerijos strateginiame veiklos plane numatytoms atitinkamoms tęstinėms priemonėms įgyvendinti);

4.1.5. perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti, įvertinus prognozuojamus perkeliamų keleivių ir transporto priemonių, kurie nurodyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje, dviračių srautus ir bilietų kainas;

4.1.6. viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai funkcijoms, nurodytoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkte, atlikti, suderinus su Susisiekimo ministerija jų apimtį;

4.1.7. Lietuvos transporto saugos administracijai veiklai, nurodytai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 24 punkte, vykdyti, suderinus su Susisiekimo ministerija jos apimtį;

4.1.8. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veikloms, nurodytoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 22 ir 25 punktuose, vykdyti, suderinus su Susisiekimo ministerija jų apimtį;

4.1.9. Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos veikloms, nurodytoms Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 26 punkte, vykdyti, suderinus su Susisiekimo ministerija jų apimtį;

4.1.10. Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;

4.2. 33 procentus Programos finansavimo lėšų skirti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytoms veikloms, susijusioms su vietinės reikšmės keliais, finansuoti:

4.2.1. iš jų iki 9 procentų Aprašo IV skyriuje nustatyta tvarka atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti;

4.2.2. iš jų ne mažiau kaip 91 procentą Aprašo 7 punkte nustatyta tvarka paskirstyti pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus.

5. Į Programos finansavimo lėšų naudojimo sąskaitą pervestos baudos ir delspinigiai, gauti už įsipareigojimų nevykdymą pagal valstybinės reikšmės kelių rangos sutartis, privalo būti naudojami valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti, taisyti, remontuoti, rekonstruoti, tiesti.

6. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų veiklų finansavimo lėšas planuoja Susisiekimo ministerija, neviršydama nustatytų Programos finansavimo lėšų finansinių rodiklių ir įvertinusi institucijų, įstaigų ir kitų juridinių asmenų iki gruodžio 31 d. pateiktą informaciją apie jiems nustatytų veiklų finansavimo iš Programos finansavimo lėšų poreikį.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAMS

7. Per 1 mėnesį nuo trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos patvirtinimo Programos finansavimo lėšos savivaldybių institucijoms paskirstomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi . Antriesiems ir tretiesiems trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos metams Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu paskirstyti Programos finansavimo lėšų dydžiai yra preliminarūs.

8. Savivaldybei paskirstytoms Programos finansavimo lėšoms naudoti ir jų naudojimo kontrolei užtikrinti savivaldybės institucija su Lietuvos automobilių kelių direkcija sudaro finansavimo sutartį. Savivaldybei paskirstytos Programos finansavimo lėšos naudojamos finansavimo sutartyje numatytiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, atsižvelgiant į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.

9. Programos finansavimo lėšomis finansuojami naujų kelių tiesimo objektai, taip pat objektai, kuriuose numatyta atlikti kelių rekonstravimo, kapitalinio remonto darbus ir paprastojo remonto darbus, atliekamus ne mažesniame kaip 1 000 kvadratinių metrų plote, kurie yra įrašyti į vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinę eilę, sudaromą ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui ir skelbiamą savivaldybės interneto svetainėje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

10. Savivaldybės institucija, einamaisiais metais prisiimdama įsipareigojimus antriesiems arba tretiesiems metams, turi neviršyti 80 proc. atitinkamų metų lėšų, paskirstytų pagal Aprašo 7 punktą, dydžio.

11. Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje Programos finansavimo lėšos, nurodytos Aprašo 4.2.1 papunktyje, paskirstomos valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti. Šios Programos finansavimo lėšos gali būti paskirstomos:

11.1. vietinės reikšmės kelių objektams, kurie yra valstybinės reikšmės magistralinių ar krašto kelių tęsiniai arba jų tarpusavio jungtys ar aplinkkeliai, skirti tranzitiniam eismui;

11.2. vietinės reikšmės kelių objektams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus;

11.3. vietinės reikšmės kelių objektams, būtiniems priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti.

12. Kelio objektas gali būti finansuojamas pagal Aprašo 11 punktą, jeigu atitinka visas šiame punkte nurodytas sąlygas:

12.1. kelio objektas yra įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinę eilę;

12.2. yra parengtas kelio objekto techninis arba techninis darbo projektas (į kelio objekto vertę įskaičiuojama ir inžinerinių paslaugų vertė, sklypų formavimo, žemės išpirkimo sąnaudos);

12.3. kelio objektas atitinka bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Strateginio valdymo metodikos 118 punkte.

13. Kelių objektai, finansuojami pagal Aprašo 11 punktą, atrenkami planavimo būdu, vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos nuostatomis:

13.1. kelių objektų, nurodytų Aprašo 11.1 papunktyje, vertinimo kriterijai:

13.1.1. vidutinis metinis paros eismo intensyvumas;

13.1.2. kelio objekto vertė;

13.1.3. prisidėjimas savivaldybės biudžeto lėšomis;

13.2. kelių objektai, nurodyti Aprašo 11.2 ir 11.3 papunkčiuose, turi atitikti bent vieną iš šių kriterijų:

13.2.1. vietinės reikšmės kelių objektai, vedantys į krašto apsaugos sistemos objektus, atitinka krašto apsaugos ministro nustatytą pajėgumų užtikrinimo poreikį;

13.2.2. vietinės reikšmės kelių objektai atitinka Lietuvos kariuomenės vado nustatytą priimančiosios šalies paramos poreikį.

14. Pagal Aprašo 11 punktą Programos finansavimo lėšos neskiriamos kelių objektams finansuoti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

14.1. įgyvendinant kelio objektą bet kuriame jo įgyvendinimo etape buvo nustatyta teisės aktų pažeidimų ir jie nebuvo ištaisyti;

14.2. prašymą skirti finansavimą (toliau – prašymas) teikianti savivaldybės institucija kelio objekto nevaldo nuosavybės teise (statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto atvejais);

14.3. neatlikti tarptautinio pirkimo vertės ribas viršijantys prekių, paslaugų ar darbų pirkimai arba nebus atlikti iki n-1 metų gruodžio 31 d. (atrenkant kelių objektus 2022 metams – iki 2022 m. gegužės 1 d.).

15. Savivaldybių institucijos, siekiančios, kad vietinės reikšmės kelių objektas būtų atrinktas finansuoti pagal Aprašo 11 punktą, iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. (atrenkant kelių objektus 2022 metams – iki 2022 m. kovo 15 d.) Susisiekimo ministerijai turi pateikti šiuos dokumentus:

15.1. vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą, kuriame turi būti nurodyta ši informacija:

15.1.1. kelio numeris ir pavadinimas savivaldybės tarybos patvirtintame vietinės reikšmės kelių sąraše, kelio vieta (miestas, miestelis, seniūnija, kaimas, situacijos schema);

15.1.2. atliekamų darbų rūšis (statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas);

15.1.3. kelio objekto techniniai parametrai;

15.1.4. Programos finansavimo lėšų poreikis kelio objekto kapitaliniam remontui, rekonstravimui ar kelių statiniams statyti;

15.1.5. prioriteto tvarka surašyti kelių objektai;

15.2. kelio objekto (statinio) teisinę registraciją pagrindžiančius dokumentus (statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto atvejais);

15.3. rangos ir paslaugų sutartis dėl kelio objekto įgyvendinimo arba atliekamo viešojo pirkimo dokumentus;

15.4. dokumentus, patvirtinančius savivaldybės prisidėjimą savivaldybės biudžeto lėšomis prie kelio objekto finansavimo;

15.5. Strateginio valdymo metodikos 120 punkte nurodytus projekto, atitinkančio kelių objektą, plano dokumentus.

16. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija vietinės reikšmės kelių objektų, nurodytų Aprašo 11.2 ir 11.3 papunkčiuose, prioritetų sąrašus savivaldybių institucijoms pateikia ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 30 d. Savivaldybių institucijos, kurių teritorijoje yra vietinės reikšmės kelių objektai, nurodyti Aprašo 11.2 ir 11.3 papunkčiuose, įvertinę Krašto apsaugos ministerijos pateiktą informaciją, sprendžia dėl prašymo teikimo.

17. Susisiekimo ministerija pateiktiems prašymams vertinti ir valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektų sąrašui (toliau – sąrašas) parengti sudaro Valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių objektų atrankos komisiją (toliau – Komisija), į kurią įtraukia Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos, CPVA atstovus. Komisija kelių objektų atranką vykdo vadovaudamasi Apraše nustatytais reikalavimais ir savo darbą organizuoja vadovaudamasi susisiekimo ministro tvirtinamu Komisijos reglamentu.

18. Komisija, įvertinusi prašymus, atrenka valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių objektus ir sudaro sąrašą, kurį kartu su trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos projektu susisiekimo ministras teikia Vyriausybei tvirtinti. Į sąrašą įtraukiami valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių objektai, kurių finansavimo Programos lėšomis poreikis einamaisiais metais neviršija Aprašo 4.2.1 papunktyje nurodyto dydžio, o antraisiais ir trečiaisiais metams – 80 proc. Aprašo 4.2.1 papunktyje nurodyto atitinkamų metų lėšų dydžio.

19. Jeigu į sąrašą įtrauktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams einamaisiais metais paskirstoma ne visa Aprašo 4.2.1 papunktyje nustatyta Programos finansavimo lėšų suma, rengiant trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą lėšų likutis pridedamas prie Aprašo 4.2.2 papunktyje nurodytos sumos.

20. Į sąrašą įtrauktiems kelių objektams skirtos, bet per metus nepanaudotos arba sutaupytos Programos finansavimo lėšos, Komisijai įvertinus ir susisiekimo ministrui rekomendavus, Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka keičiant trejų metų Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą gali būti perskirstomos kitiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams arba paskirstomos visoms savivaldybėms, kaip numatyta Aprašo 19 punkte.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Susisiekimo ministerija, užtikrindama Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje Lietuvos automobilių kelių direkcijai nustatytą įpareigojimą įgyvendinti Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką, kasmet sudaro su Lietuvos automobilių kelių direkcija sutartį dėl specialiųjų įpareigojimų vykdymo. Už Programos finansavimo lėšų, nurodytų Aprašo 4.1.1, 4.1.4–4.1.10 ir 4.2 papunkčiuose, naudojimo pagal paskirtį kontrolę, darbų kokybės kontrolės priežiūrą kelių objektuose atsako Lietuvos automobilių kelių direkcija, už Programos finansavimo lėšų, nurodytų Aprašo 4.1.2 ir 4.1.3 papunkčiuose, naudojimo pagal paskirtį kontrolę atsako Susisiekimo ministerija.

22. Už Programos finansavimo lėšų naudojimą, projektų, sąmatų ir techninių dokumentų rengimą, viešųjų pirkimų konkursų organizavimą, darbų kokybės kontrolę, techninę priežiūrą, statybos užbaigimo procedūrų atlikimą atsako kelius valdantys Programos finansavimo lėšų gavėjai.

23. Pasibaigus metams, savivaldybių institucijos pateikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai atliktų darbų ir lėšų naudojimo ataskaitas.

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 20, 2015-01-07, paskelbta TAR 2015-01-09, i. k. 2015-00393

Nr. 148, 2019-02-13, paskelbta TAR 2019-02-19, i. k. 2019-02622

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 477

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 112

redakcija)

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO LĖŠŲ NAUDOJIMO PERKĖLIMO KELTAIS PER KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO AKVATORIJĄ Į KURŠIŲ NERIJĄ IR IŠ KURŠIŲ NERIJOS BILIETO KAINAI KOMPENSUOTI TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato keleivių ir transporto priemonių (įskaitant dviračius), nurodytų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje (toliau – keleiviai ir transporto priemonės), perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilietų kainos kompensavimo tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

3. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšos.

4. Kiek Programos finansavimo lėšų reikia keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti, nustatoma atsižvelgiant į praėjusiais metais faktiškai parduotų keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilietų skaičių ir nominalias jų vertes.

II SKYRIUS

KELEIVIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PERKĖLIMO KELTAIS BILIETO KAINOS KOMPENSAVIMAS

5. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) kasmet iki gruodžio 31 d. sudaro su vežėju keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensavimo sutartį.

6. Kompensuojama keleivių ir transporto priemonių, kurie nurodyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje ir kurie įtraukti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, ir dviračių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina.

7. Į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, kurią tvarko Lietuvos automobilių kelių direkcija, įtraukti ir joje tvarkomi duomenys apie asmenis ir transporto priemones (išskyrus dviračius) patvirtina teisę gauti perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainos kompensaciją, taip pat teisę patekti pirmumo tvarka į keltą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu.

8. Duomenys į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą įtraukiami vadovaujantis šios sistemos nuostatais.

9. Kompensacijos suma apskaičiuojama kiekvieną mėnesį pagal vežėjo perkeltų keleivių ir transporto priemonių, kurių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina kompensuojama, skaičių. Vežėjas iki kito mėnesio 5 dienos pateikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai jos nustatytos formos ataskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą.

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 112, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-14, i. k. 2022-02630

Pakeitimai: