Suvestinė redakcija nuo 2025-09-01
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 79-3869, i. k. 1111100NUTA00000768
Nauja redakcija nuo 2024-01-02:
Nr. 995, 2023-12-20, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25068
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2011 m. birželio 29 d. Nr. 768
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 41 straipsnio 7 ir 9 dalimis, 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais ir 43 straipsnio 15 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 995
redakcija)
MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendrojo ugdymo mokyklų (toliau – Mokyklos) tinklo kūrimo tikslą ir esmines nuostatas, Mokyklų paskirtį ir jų vykdomų programų įvairovę, mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, bendrųjų, specialiųjų ir papildomų kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmes, savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms skiriama ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, paskirtį, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimą ir įgyvendinimą.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. Jungtinė klasė – klasė, sudaryta iš dviejų arba trijų klasių, kuriose mokomasi pagal skirtingo lygio programą.
2.2. Klasė – pastovi mokinių grupė, kuri vienus mokslo metus drauge mokosi pagal to paties lygio pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.
2.3. Specialioji klasė – dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių klasė.
II SKYRIUS
MOKYKLŲ TINKLO KŪRIMO TIKSLAS IR ESMINĖS NUOSTATOS
3. Mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Siekiama, kad Mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių Mokyklų sistema.
4. Formuojama tvari ir įtrauktį švietime užtikrinančių Mokyklų, kuriose, pripažįstant ugdymosi poreikių įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, sukuriamos lygios galimybės kiekvienam, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų aplinkybių, ugdytis drauge su visais, sistema.
5. Mokyklų tinklas kuriamas kompleksiškai: analizuojami švietimo poreikiai, tam tikroje teritorijoje esančių skirtingo pavaldumo Mokyklų situacija, su Mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis (dalyvių susirinkimais), savininkais derinama Mokyklų perspektyva, analizuojamas bendrojo ugdymo programų, Mokyklų tipų ir paskirčių išdėstymas tam tikroje savivaldybės, regiono ar šalies teritorijoje, jų įvairovė. Siekiant užtikrinti mokymosi prieinamumą ir tolygesnį mokinių pasiskirstymą Mokyklose, reguliuojami mokinių srautai, organizuojamas saugus mokinių vežimas, apgyvendinimas, maitinimas, sprendžiamas mokytojų įdarbinimo klausimas, sukuriama mokytojus pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazė, planuojama ir vykdoma Mokyklų statyba, Mokyklų pastatų atnaujinimas, pritaikymas Mokyklų paskirčiai ir laisvų patalpų naudojimas.
6. Užtikrinamas bendrojo ugdymo programų prieinamumas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; tenkinami mokinių poreikiai mokytis valstybine kalba, tautinės mažumos kalba ar tautinės mažumos kalbos; užtikrinamas užsienio kalbų, esant pakankamam bendrųjų Mokyklų tinklui, ugdymo tradicijų ir savitos mokyklos kultūros, savita pedagogine sistema grindžiamo ugdymo, mokinių saviraiškos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumas jiems pereinant mokytis į kitą Mokyklą pagal aukštesnio lygmens bendrojo ugdymo programą.
7. Sudaromos sąlygos mokiniams judėti tarp skirtingų Mokyklų tipų, skirtingų mokyklų paskirčių tolesnio mokymosi link, mokytis pagal galimybes arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje pagal pradinio ugdymo programą. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi poreikius didinamos ugdymo individualizavimo galimybės: gimnazijose, vykdančiose pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases.
8. Mokinių poreikių tenkinimui užtikrinti Mokyklos gali sudaryti bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis teisės aktų nustatyta tvarka. Bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos (asociacijos) sutartys sudaromos tarp dviejų ar daugiau Mokyklų, kai jos įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, teisės aktams neprieštaraujančiam tikslui siekti arba tam tikrai veiklai plėtoti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
9. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui nusprendus, Mokykla gali vykdyti priešmokyklinio, ikimokyklinio ugdymo programas, kitas neformaliojo vaikų ar (ir) suaugusiųjų švietimo programas, turėti mokyklos struktūrinius padalinius, vykdančius neformaliojo vaikų ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas ir (ar) sudarančius sąlygas vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ar kitoms paslaugoms teikti, veikiančius toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.
10. Gyvenamojoje vietovėje nesusidarius mokinių tiek, kad būtų galima steigti ir išlaikyti atskirą Mokyklą, toje gyvenamojoje vietovėje gali būti steigiamos kitos atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programą vykdančios Mokyklos skyrius ar filialas; pradinės mokyklos tipo mokyklos, progimnazijos tipo mokyklos, pagrindinės mokyklos tipo mokyklos, gimnazijos tipo mokyklos gali būti sujungiamos arba prijungiamos prie kitų mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens programas, taip pat gali būti atliekama jų struktūros pertvarka ir toliau jos gali veikti tose pačiose patalpose kaip Mokyklos struktūrinis padalinys. Rekomenduojama sujungti ar prijungti mokyklas, kuriose bendrojo ugdymo programos vykdomos ta pačia mokomąja kalba, bet esant poreikiui gali būti prijungiamos ar sujungiamos mokyklos, vykdančios programas skirtingomis mokomosiomis kalbomis.
11. Siekiant efektyvesnio mokymo lėšų panaudojimo, ugdymo kokybės užtikrinimo ir įtraukiojo ugdymo nuostatų įgyvendinimo, skatinama kurti jungtines mokyklas. Jungtinė mokykla suprantama kaip mokykla, turinti filialą ar skyrių, esantį kitoje gyvenamojoje vietovėje, ir vykdanti atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas; įsteigta sujungus dvi ar daugiau Mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas ir toliau veikiančių tose pačiose patalpose; bendroji Mokykla, kurioje įsteigti skirtingų mokyklų paskirčių skyriai (klasės): suaugusiųjų, specialiojo ugdymo (specialiosios klasės), jaunimo, sanatorijos, ligoninės, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų; savivaldybės Mokykla, esanti savivaldybės teritorijos pakraštyje ir finansuojama kelių savivaldybių; Mokyklos, sudariusios jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį.
12. Viename pastate gali veikti dvi ir daugiau mokyklų. Mokyklos, turinčios laisvų patalpų, gali keisti paskirtį ir tapti mokyklomis–daugiafunkciais centrais, buvusių Mokyklų patalpose gali būti steigiami daugiafunkciai centrai bendruomenių neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos, kultūros, socialinėms reikmėms tenkinti ar sudaromos sąlygos nevalstybinėms mokykloms steigti.
13. Keletas savivaldybių gali steigti bendras Mokyklas sudarę mokyklų steigimo sandorius, jeigu tai būtina švietimo prieinamumui užtikrinti.
14. Nevalstybinėse mokyklose, visiems dalininkams (savininkui) sutikus ir kai yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas, ugdymas grindžiamas savitos pedagoginės sistemos samprata, tvirtinama švietimo, mokslo ir sporto ministro. Valstybinėse ir savivaldybių mokyklose gali būti įgyvendinami tam tikri savitos pedagoginės sistemos elementai, nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje savitos pedagoginės sistemos sampratoje, jeigu jie dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra visų mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimai. Savitos pedagoginės sistemos samprata rengiama vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama netradicinio ugdymo koncepcija.
15. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos Mokykloje gali būti vykdomos Vyriausybės nustatyta tvarka gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą.
16. Valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, atitiktį Švietimo įstatymo 43 straipsnyje nustatytiems bendriesiems, specialiesiems ir papildomiems kriterijams ir Taisyklėse nustatytoms jų kokybinėms ir kiekybinėms reikšmėms vertina šių mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), nevalstybinių – savininkai (dalyvių susirinkimai). Vertinimo duomenys naudojami rengiant savivaldybių ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant Mokyklas ir jų struktūrą., teikiant paraiškas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl ūkio lėšų gavimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybių mokykloms (klasėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams.
17. Sudarant savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, kurioms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriama mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų, sąrašus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vertina atitiktį Taisyklėse nustatytai paskirčiai ir Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytiems kriterijams bei Taisyklėse nustatytoms jų kokybinėms ir kiekybinėms reikšmėms.
18. Mokyklos steigiamos, reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos, jų struktūra pertvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, atskirais juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančiais įstatymais, Švietimo įstatymu ir Taisyklėmis. Valstybines ir savivaldybių mokyklas reorganizuojant, likviduojant, atliekant pertvarką, pertvarkant jų struktūrą, atsižvelgiama į Mokyklų bendruomenių sprendimus, jeigu jie neprieštarauja Taisyklėms. Mokyklų reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos, o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1 d., – iki mokslo metų pradžios.
III SKYRIUS
MOKYKLŲ PASKIRTYS IR VYKDOMOS PROGRAMOS
19. Mokyklos skirstomos į:
19.1. bendrąsias mokyklas, kurios vykdo privalomą ir valstybės garantuojamą mokinių iki 16 metų ugdymą pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, visuotinį švietimą pagal vidurinio ugdymo programą ir teikia reikiamą švietimo pagalbą;
19.2. mokyklas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, kurios vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pritaikytas dėl išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų ar nepalankių aplinkos veiksnių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bendrojo ugdymo programas atitinkamai pritaikytoje mokymosi aplinkoje ir teikia reikiamą švietimo pagalbą.
20. Bendrosios Mokyklos:
20.1. pradinės mokyklos tipo Mokyklos (1–4 klasės) paskirtys:
20.1.2. mokykla-darželis, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą;
20.1.3. mokykla-daugiafunkcis centras, skirtas 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ugdymo programą, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą; šioje mokykloje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas;
20.1.4. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–10 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ugdymo programą arba mokyklos parengtą pradinio ugdymo programą; ugdymas grindžiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;
20.2. progimnazijos tipo Mokyklos (5–8 klasės arba 5–8 klasės ir 1–4 klasės) paskirtys:
20.2.1. progimnazija, skirta 11–14 metų mokiniams mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba 7 (6)–14 metų mokiniams – pagal pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;
20.2.2. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–14 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ugdymo programą ir bendrosios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba mokyklos parengtą pradinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį; ugdymas grindžiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;
20.3. pagrindinės mokyklos tipo Mokyklos (5–10 klasės arba 5–10 klasės ir 1–4 klasės) paskirtys:
20.3.1. pagrindinė mokykla, skirta 11–16 metų mokiniams mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą arba 7 (6)–16 metų mokiniams – pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas;
20.3.2. mokykla-daugiafunkcis centras, skirtas 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, 6 (5) metų vaikams – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Šioje mokykloje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ir kitoms paslaugoms teikti;
20.3.3. savitos pedagoginės sistemos mokyklos (Valdorfo, M. Montessori, Š. Suzuki, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos ar kita), skirtos 7 (6)–16 metų mokiniams mokytis pagal bendrąją pradinio ir bendrąją pagrindinio ugdymo programas arba 11–16 metų mokiniams – pagal bendrąją pagrindinio ugdymo programą, arba mokyklos parengtas pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programas; ugdymas grindžiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata;
20.4. gimnazijos tipo Mokyklos (I–IV gimnazijos klasės; tam tikrais atvejais: I–IV gimnazijos klasės ir 5–8 klasės arba I–IV gimnazijos klasės, 5–8 klasės ir 1–4 klasės) paskirtys:
20.4.1. gimnazija, skirta 15–18 metų mokiniams mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą;
20.4.2. suaugusiųjų gimnazija, skirta suaugusiems asmenims mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą;
20.4.3. gimnazija, skirta 11–18 metų mokiniams mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, arba gimnazija 7 (6)–18 metų mokiniams – pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, arba suaugusiųjų mokykla suaugusiems asmenims – pagal suaugusiųjų pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir akredituotą suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, arba suaugusiųjų ir jaunimo mokykla suaugusiems asmenims mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir akredituotą vidurinio ugdymo programą, 12–16 metų paaugliams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintiems mokymosi sunkumų, linkusiems į praktinę veiklą, – pagal pagrindinio ugdymo programą, gaunant reikiamą resocializacinę pagalbą, 16–17 metų dirbančiam jaunimui – pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo programą tais atvejais, kai yra:
20.4.3.1. gyvenamojoje vietovėje, kurioje nėra kitų vidurinio ugdymo programą valstybine kalba ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių Mokyklų;
20.4.3.2. miesto pakraščiui priskirta mokykla, tai yra iki 1985 metų rajono teritorijoje buvusi mokykla, o po 1985 metų miesto savivaldybės teritorijoje esanti mokykla arba iki 1985 metų buvusioje rajono teritorijoje po 1985 metų įsteigta mokykla; arba miesto savivaldybės mokykla, esanti prie savivaldybės ribos ir nutolusi nuo kitos toje pačioje savivaldybėje esančios, akredituotą vidurinio ugdymo programą vykdančios mokyklos ne mažesniu kaip 10 kilometrų atstumu;
20.4.3.3. pasienio ruože, tai yra seniūnijoje, kuri persidengia su pasienio ruožu pagal Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 548 „Dėl Pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“;
20.4.3.4. savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija, skirta šalies (regiono) mokiniams;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
21. Mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams:
21.1. pradinės mokyklos tipo Mokyklos (1–4 klasės ar parengiamoji (papildomi mokymosi metai, skirti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, 1 ir 2 klasių mokomųjų dalykų programoms išeiti) ir 1–4 klasės) paskirtys:
21.1.1. specialiosios mokyklos, skirtos 7 (6)–10 metų mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomą pradinio ugdymo programą ir (ar) pradinio ugdymo individualizuotą programą:
21.1.2. specialiosios mokyklos-darželiai, skirti 7 (6)–10 metų mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomą pradinio ugdymo programą ir (ar) pradinio ugdymo individualizuotą programą, 6 (5) metų vaikams – pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomą priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomą ikimokyklinio ugdymo programą:
21.2. pagrindinės mokyklos tipo Mokyklos (5–10 klasės; 1–10 klasės; parengiamoji ir 1–10 klasės; 1–10 klasės ir I–III ugdymo metų klasės; parengiamoji, 1–10 klasės ir I–III ugdymo metų klasės (trys mokymosi metai, skirti labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, baigusiems 10 klasių, bet neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo) paskirtys:
21.2.1. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
21.2.1.1. specialiosios mokyklos, skirtos mokiniams mokytis pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomas pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir (ar) pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir socialinių įgūdžių ugdymo programą nuo 7 (6) metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos):
21.2.1.2. specialiojo ugdymo centras, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomas pradinio, pagrindinio ugdymo programas ir (ar) pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir socialinių įgūdžių ugdymo programą nuo 6 (7) metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos) ir konsultuojantis kitas Mokyklas dėl fizinės, informacinės ugdymo aplinkos kūrimo taikant universalaus dizaino principus, konsultuojantis mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ir tėvus (globėjus, rūpintojus) dėl ugdymo turinio pritaikymo, švietimo pagalbos teikimo, mokymo(si) metodų ir (ar) mokymo(si) priemonių ir specialiųjų techninės pagalbos priemonių pasirinkimo ir naudojimo mokiniams ugdyti ir ugdymo aplinkos pritaikymo, padedantis Mokyklų vadovams, pedagoginiams darbuotojams ir mokytojų padėjėjams stiprinti kompetencijas ugdymą mokykloje grįsti universalaus dizaino principais, vystyti bendradarbiavimo ir susitarimų kultūrą, diegti komandinio darbo principą (mokytojas, mokinys, tėvai (globėjai, rūpintojai), specialistai), skleidžiantis įtraukiojo ugdymo inovacijas;
21.2.1.3. specialioji mokykla-daugiafunkcis centras, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas ir (ar) pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir socialinių įgūdžių ugdymo programą nuo 6 (7) metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos), 6 (5) metų vaikams – pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomą priešmokyklinio ugdymo programą ir vaikams iki 6 (5) metų – pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomą ikimokyklinio ugdymo programą; šioje mokykloje vykdomos ir kitos neformaliojo vaikų švietimo ir (ar) suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos, sudaromos sąlygos teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas;
21.2.2. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
21.2.2.1. jaunimo mokykla, skirta 12–16 metų mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintiems mokymosi sunkumų, linkusiems į praktinę veiklą, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, joje teikiama resocializacijos pagalba, arba jaunimo namai, skirti 12–17 metų mokiniams, baigusiems gydymo ir reabilitacijos nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, alkoholiui kursą arba linkusiems į įvairias priklausomybes (nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio, lošimų, kitų azartinių žaidimų ir kita) ir turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, kuriems reikia pagerinti dvasinę savijautą, grąžinti mokymosi motyvaciją, arba turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų – mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, atsižvelgiant į sveikatos būklę, pasiekimus ir galimybes; besimokantys juose mokiniai apgyvendinami, jiems teikiama resocializacijos ir kita pagalba;
21.2.2.2. produktyvaus mokymo mokykla, skirta 15–17 metų mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų arba grįžusiems į švietimo sistemą po to, kai iš jos iškrito, norintiems socializuotis, pritapti švietimo sistemoje per pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbinę veiklą, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;
21.2.2.3. vaikų socializacijos centras, skirtas 14–16 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė, mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo ir profesinio mokymo programas; vaikų socializacijos centre besimokantys mokiniai apgyvendinami, jiems teikiama švietimo ir kita pagalba;
21.2.2.4. sanatorijos mokykla, skirta 7 (6)–16 metų mokiniams, atvykusiems gydytis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigą, toliau mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, joje taikomas sveikatą tausojantis dienos režimas;
21.3. gimnazijos tipo Mokyklos (I–IV gimnazijos klasės; I–IV gimnazijos klasės ir 5–8 klasės; I–IV gimnazijos klasės ir 1–8 klasės; I–IV gimnazijos klasės, parengiamoji ir 1–8 klasės; I–IV gimnazijos klasės, parengiamoji klasė, 1–8 klasės ir I–III ugdymo metų klasės) paskirtys:
21.3.1. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
21.3.1.1. konservatorija, skirta 15–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų muzikai, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą);
21.3.1.2. menų gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų menui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos ar dailės ugdymu programas);
21.3.1.3. menų mokykla, skirta 7 (6)–20 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų menui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programas), baleto artisto IV ir V lygio profesinio mokymo programas ir šiuolaikinio šokio atlikėjo IV ir V lygio profesinio mokymo programas;
21.3.1.4. dailės gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų dailei, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas) arba 11–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas);
21.3.1.5. sporto gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų sportui, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas) arba 11–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas);
21.3.1.6. inžinerinė gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų matematikai, gamtos mokslams, technologijoms ir inžinerinei kūrybai, mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas) arba 11–18 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas);
21.3.2. mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:
21.3.2.1. specialiosios mokyklos, skirtos mokiniams mokytis pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomas pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas ir (ar) pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir socialinių įgūdžių ugdymo programą nuo 7 (6) metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos):
21.3.2.2. specialiojo ugdymo centras, skirtas mokiniams mokytis pagal jų gebėjimams ir galioms pritaikomas pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas ir (ar) pradinio ugdymo individualizuotą programą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir socialinių įgūdžių ugdymo programą, gaunant reikiamą švietimo pagalbą, nuo 7 (6) metų iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos (jeigu mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl ligos mokėsi su pertraukomis, pateikę tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, jie gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos) ir konsultuojantis kitas Mokyklas dėl fizinės, informacinės ugdymo aplinkos kūrimo taikant universalaus dizaino principus, konsultuojantis mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ir tėvus (globėjus, rūpintojus) dėl ugdymo turinio pritaikymo, švietimo pagalbos teikimo, mokymo(si) metodų ir (ar) mokymo(si) priemonių ir specialiųjų techninės pagalbos priemonių pasirinkimo ir naudojimo mokiniams ugdyti ir ugdymo aplinkos pritaikymo, padedantis Mokyklų vadovams, pedagoginiams darbuotojams ir mokytojų padėjėjams stiprinti kompetencijas ugdymą mokykloje grįsti universalaus dizaino principais, vystyti bendradarbiavimo ir susitarimų kultūrą, diegti komandinio darbo principą (mokytojas, mokinys, tėvai (globėjai, rūpintojai), specialistai), skleidžiantis įtraukiojo ugdymo inovacijas;
21.3.3. mokyklos, skirtos mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių:
21.3.3.1. sanatorijos mokykla, skirta 7 (6)–17 metų mokiniams, atvykusiems gydytis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigą, toliau mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo programą, joje taikomas sveikatą tausojantis dienos režimas;
21.3.3.2. ligoninės mokykla, skirta 7 (6)–17 metų mokiniams, atvykusiems gydytis į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią medicinos pagalbą, toliau mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo programą, joje taikomas sveikatą tausojantis dienos režimas;
21.3.3.3. nuotolinio mokymo gimnazija, skirta 7 (6)–18 metų mokiniams, dėl sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų (kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir yra kitos psichinės būklės simptomų) ar nepalankių aplinkos veiksnių negalintiems lankyti Mokyklos, besigydantiems namuose, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, laikinai išvykusiems į užsienį mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu pagal pradinio, pagrindinio ar akredituotą vidurinio ugdymo programas; suaugusiems asmenims mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, akredituotą vidurinio ugdymo programas; nuolat užsienyje gyvenantiems asmenims mokytis nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos;
21.3.3.4. lietuvių namai, skirti 7 (6)–18 metų užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikos piliečiams, atvykusiems ar grįžusiems gyventi Lietuvos Respublikoje, mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo programą ir lietuvių kalbos pradmenų – išlyginamosiose klasėse; lietuvių namuose besimokantys mokiniai apgyvendinami, jiems teikiama švietimo ir kita pagalba;
21.3.3.5. vaikų socializacijos centras, skirtas 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo programą ir profesinio mokymo programas; vaikų socializacijos centre besimokantys mokiniai apgyvendinami, teikiama švietimo ir kita pagalba;
21.3.3.6. nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykla, skirta 14–16 metų paaugliams, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, mokytis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo ir profesinio mokymo programas, ir 17–20 metų asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, – pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ugdymo programas, akredituotą vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas;
IV SKYRIUS
MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, BENDRŲJŲ, SPECIALIŲJŲ iR PAPILDOMŲ KRITERIJŲ KIEKYBINĖS IR KOKYBINĖS REIKŠMĖS
22. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka:
22.1. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 1–6 ir 8 punktuose nurodytų bendrųjų kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmes, pateiktas Taisyklių 1 priede;
22.2. Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies 7 punkte nurodyto bendrojo kriterijaus reikšmes:
22.2.1. kokybinę reikšmę – užtikrinamos lygiavertės ir šiuolaikiškos kokybiško ugdymo galimybės, lemiančios mokinių pasiekimų pažangą, sudaromos sąlygos užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlai, tenkinančiai mokinių ugdymosi poreikius;
22.2.2. Taisyklių 2 priede pateiktas klasių, 1–4 jungtinių klasių sudarymo mokslo metams kiekybines reikšmes valstybinėse ir savivaldybių bendrosiose Mokyklose, ir Taisyklių 3 priede pateiktas klasių, jungtinių klasių sudarymo mokslo metams kiekybines reikšmes valstybinių ir savivaldybių mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, išskyrus šiuos atvejus, kai gali būti sudaromos mažesnės klasės:
22.2.2.1. savivaldybės mokykloje iš visų klasių, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą, išskyrus Taisyklių 22.2.2.3 papunktyje nustatytus atvejus, mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių yra tik vienoje klasėje ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) Mokyklai papildomai skyrė mokymo lėšų (išskyrus mokymo lėšas, skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
22.2.2.2. valstybinėje mokykloje iš visų klasių, kuriose ugdoma pagal pagrindinio ugdymo programą, išskyrus Taisyklių 22.2.2.3 papunktyje nustatytus atvejus, mažesnis mokinių skaičius už nustatytą Taisyklių 2 priede mažiausią mokinių skaičių yra tik vienoje klasėje ir valstybinės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) Mokyklai papildomai skyrė mokymo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete jam numatytų asignavimų ir (arba) kitų dalininkų lėšų tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą;
22.2.2.3. mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių yra klasėje, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį tautinės mažumos kalba; Vilniaus rajono, Šalčininkų rajono ir Neringos savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų klasėje, kurioje pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokoma lietuvių kalba ir yra mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimas dėl mažesnio mokinių skaičiaus klasėje;
22.2.2.4. gyvenamojoje vietovėje, išskyrus miestą, kuris yra savivaldybės centras, esančioje savivaldybės gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, iš visų klasių, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, bet ne mažiau kaip 12 mokinių, gali būti vienoje klasėje, jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) Mokyklai papildomai skyrė mokymo lėšų (išskyrus mokymo lėšas, skiriamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą;
Papildyta papunkčiu:
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
22.2.2.5. gyvenamojoje vietovėje, išskyrus miestą, kuris yra savivaldybės centras, esančioje valstybinėje gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, iš visų klasių, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, mažesnis mokinių skaičius už Taisyklių 2 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, bet ne mažiau kaip 12 mokinių, gali būti vienoje klasėje, jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį arba jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys ir valstybinės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) Mokyklai papildomai skyrė mokymo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete jam numatytų asignavimų ir (arba) kitų dalininkų lėšų tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią sąlyginės klasės mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą.
Papildyta papunkčiu:
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
23. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) Mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse), vadovaudamasi Taisyklių 2 ir 3 prieduose nustatytomis kriterijaus kiekybinėmis reikšmėmis, mokslo metams nustato: mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute. Siekdama sureguliuoti mokinių srautus, gali nustatyti 1–4 klasėse 1 ar 2 mokiniais mažesnį mokinių skaičių už didžiausią mokinių skaičių klasėje, jungtinėje klasėje, nei nustatytas Taisyklių 2 priede, 5–8, 9 (I gimnazijos), 10 (II gimnazijos) klasėse ir III–IV gimnazijos klasėse 1–4 mokiniais mažesnį mokinių skaičių už didžiausią mokinių skaičių, nei nustatytas Taisyklių 2 priede.
24. Nevalstybinėje Mokykloje klasių dydį nustato savininkas (dalyvių susirinkimas), klasės jungiamos vadovaujantis Taisyklių 2 ir 3 priedais.
25. Specializuoto ugdymo krypties programas gali vykdyti dėl išskirtinių gabumų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams skirta gimnazija, jei atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų specialiųjų kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmes, pateiktas Taisyklių 1 priede.
26. Savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija kadetų ugdymo programą gali vykdyti, jei atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 1–3 punktuose nustatytų specialiųjų kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmes, pateiktas Taisyklių 1 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
27. Nevalstybinė mokykla, ugdymą grindžianti savitos pedagoginės sistemos samprata, o valstybinė ar savivaldybės mokykla, įgyvendinanti savitos pedagoginės sistemos elementus, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies 1–3 punktuose nustatytų specialiųjų kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmes, pateiktas Taisyklių 1 priede.
28. Mokykla, skirta mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnyje 12 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų specialiųjų kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmes, pateiktas Taisyklių 1 priede.
29. Mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams: gimnazija, skirta mokiniams dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija, mokykla, skirta mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, turi atitikti Švietimo įstatymo 43 straipsnio 13 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomų kriterijų kokybines ir kiekybines reikšmes, pateiktas Taisyklių 1 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
V SKYRIUS
SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ (KLASIŲ), SKIRTŲ ŠALIES (REGIONO) MOKINIAMS, TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, SAvIVALDYBIŲ KADETŲ UGDYMO MOKYKLOMS, SKIRTOMS ŠALIES (REGIONO) MOKINIAMS, KURIOMS SKIRIAMA ŪKIO LĖŠŲ IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO, PASKIRTIS
31. Ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gali būti skiriama šioms savivaldybių mokykloms (klasėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams: konservatorijai, menų mokyklai (gimnazijai), dailės gimnazijai, sporto, kadetų ugdymo gimnazijai, specialiajai mokyklai (specialiajai klasei), specialiojo ugdymo centrui, specialiajai mokyklai-daugiafunkciam centrui, jaunimo namams, sanatorijos mokyklai (sanatorijos klasei), ligoninės mokyklai (ligoninės klasei), nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokyklai (nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos klasei), tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklai (suaugusiųjų klasei).
32. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams, kurioms skiriama ūkio lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių teikimu, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras iki einamųjų metų spalio 10 dienos.
VI SKYRIUS
MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
33. Valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą rengia Švietimo mokslo ir sporto ministerija, savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų projektus rengia savivaldybių administracijos.
34. Mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo.
35. Inicijavimo stadijoje:
35.1. rengiamas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama Mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai, susieti su socialinės atskirties mažinimu, ugdymo kokybe ir (ar) mokinių ugdymo (si) pasiekimų gerinimu, efektyvesniu lėšų panaudojimu ir kitais kriterijais, numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas;
35.2. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiamas priedas – Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planas. Kai dėl mokyklų tinklo pertvarkos reikia spręsti mokytojų įdarbinimo klausimus, papildomai rengiamas priedas – Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas, kai reikia spręsti mokinių vežiojimo klausimus, papildomai rengiamas priedas – Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas;
35.3. konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms ūkio lėšų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planų projektus savivaldybės meras derina su švietimo, mokslo ir sporto ministru; valstybinių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektą švietimo, mokslo ir sporto ministras derina su savivaldybių, kurių teritorijose yra Mokyklos, merais;
35.4. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su Mokyklų bendruomenėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjas raštu kreipiasi į Mokyklos bendruomenę, kad ji priimtų sprendimą dėl Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekte numatyto mokyklos reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar struktūros pertvarkos. Sprendimas turi būti priimamas per 15 kalendorinių dienų. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjas motyvuotu prašymu gali prašyti pateikti sprendimą skubos tvarka, t. y. per 7 kalendorines dienas. Sprendimų pateikimo terminai pradedami skaičiuoti kitą dieną po Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto pateikimo mokyklai. Jeigu Mokyklos bendruomenė per šių Taisyklių nustatytus sprendimams pateikti terminus jų nepateikia, laikoma, kad Mokyklos bendruomenė reorganizavimui, likvidavimui, pertvarkymui ar struktūros pertvarkai pritaria. Mokyklos bendruomenė sprendimą dėl to paties Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto gali teikti vieną kartą;
35.5. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas tobulinamas atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių sprendimus ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktus siūlymus, jeigu šie neprieštarauja Švietimo įstatymui, Taisyklėms ir kitiems teisės aktams. Kai pavienės savivaldybės Mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą ir Mokyklos bendruomenės sprendimą, kuriame argumentuotai nesutinkama su planuojamu mokyklos reorganizavimu, likvidavimu ar pertvarkymu, teikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija teikia siūlymus Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjui ir Mokyklai. Savivaldybės taryba, įvertinusi švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos siūlymus, priima galutinį argumentuotą sprendimą. Kai pavienės valstybinės Mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, įvertinusi bendruomenės argumentus, teikia jai atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą;
35.6. valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai ir savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai tvirtinami kas penkeri metai ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 dienos. Valstybinių mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tinklo pertvarkos bendrąjį planą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą – savivaldybės taryba.
36. Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės taryba ir švietimo, mokslo ir sporto ministras priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūros pertvarkos pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planą, o Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planą, jeigu tokie planai rengiami.
37. Įtvirtinimo stadijoje įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms Mokykloms ir Mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymosi kokybės ir kurti aukštos kultūros organizaciją; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybių ir valstybės lėšos į reorganizuotų ir pertvarkytų Mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis. Toliau atnaujinamos mokytojų kvalifikacijos, jie įdarbinami. Vykdoma Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus jis tobulinamas.
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo
programas, tinklo kūrimo taisyklių
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO 8 DALIES 1–6, 8 PUNKTUOSE IR 9–14 DALYSE NURODYTŲ KRITERIJŲ KOKYBINĖS IR KIEKYBINĖS REIKŠMĖS
| Eil. Nr. |
Kriterijus |
Kriterijaus kokybinė reikšmė |
Kriterijaus kiekybinės reikšmės |
Pastabos |
| I SKYRIUS BENDRIEJI KRITERIJAI (TAIKOMI VISOMS MOKYKLOMS, VYKDANČIOMS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS) |
||||
| 1. |
Mokyklos materialieji ištekliai atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus švietimo aprūpinimo standartus |
Sukurta emociškai ir fiziškai saugi ugdymo aplinka, atsižvelgiant į universalaus dizaino principus, konkrečios mokyklos ugdymo tikslus ir kryptis, mokyklos bendruomenės reikmes, aprūpinimą ugdymo programoms įgyvendinti būtinomis mokymo(si) priemonėmis ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, specialiosiomis mokymo(si) priemonėmis. Mokykloje sukurtos erdvės mokinių pažintinėms, socialinėms ir tiriamosioms veikloms įgyvendinti (grupės, klasės, specializuoti kabinetai, studijos, laboratorijos, dirbtuvės, vaikų poilsiui skirtos erdvės, aikštynai ir kt.).
|
1.1. Per kalendorinius metus panaudojama ne mažiau kaip 90 proc. mokymo lėšų, skirtų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms (įsigyti ir nuomoti, įskaitant ir skaitmenines versijas) |
|
| 1.2. Vienas ugdymo procese naudojamas prie tinklo prijungtas kompiuteris tenka ne daugiau kaip 6 mokiniams |
Išskyrus ligoninės, sanatorijos, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklas |
|||
| 1.3. Įrengtas ne mažiau kaip vienas specializuotas gamtamoksliniam ugdymui skirtas kabinetas ar laboratorija arba sudarytos sąlygos visiems mokiniams atlikti visas bendrojo ugdymo programose numatytas praktines ir tiriamąsias veiklas, brandos darbus (besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą) naudojantis mobilia laboratorine įranga ar gamtamokslinio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centruose |
Išskyrus ligoninės, sanatorijos, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklas |
|||
| 1.4. Per kalendorinius metus panaudojama ne mažiau kaip 50 proc. lėšų, skirtų mokyklai pagal Aprašą skaitmeninio ugdymo plėtrai (švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantiems skaitmeniniams mokymo(si) ištekliams, priemonėms ir informacinių ir komunikacinių technologijų įrangai įsigyti) licencijoms įsigyti |
|
|||
| 2. |
Mokyklos mokymosi aplinka ir mokinių krūvis atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoja švietimo programų vykdymą, ugdymo fizinė ir informacinė aplinka pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių |
Vietos bendruomenės ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko sukurtos sąlygos mokyklos veiklai. Ugdymas lankstus – atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės kintančius poreikius ir aplinką, taikomi įvairūs ugdymo plano sudarymo, mokinių grupavimo, laiko ir mokyklos erdvių bei kitų išteklių panaudojimo modeliai. Ugdymo aplinka funkcionali, dinamiška, motyvuojanti mokinį mokytis, skatinanti mąstymą, kūrybiškumą, saviraišką. Mokyklos ugdymo planas ir ugdomosios veiklos tvarkaraščiai sudaryti atsižvelgiant į higienos normų nuostatas dėl mokinių ugdymo proceso higienos.
|
2.1. Turi galiojantį leidimą ؘ– higienos pasą |
Išskyrus ligoninės, sanatorijos, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklas |
| 2.2. Įgyvendinama ne mažiau kaip viena socialines ir emocines kompetencijas ugdanti, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kita prevencinė programa, atitinkanti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatomus prevencinių programų kriterijus |
Išskyrus ligoninės, sanatorijos mokyklas |
|||
| 2.3. Mokyklos aplinka atitinka ne mažiau kaip vieną patalpos pritaikymo asmenims su negalia reikalavimą, nurodytą šio priedo 2.3.1–2.3.5 papunkčiuose: |
|
|||
| 2.3.1 yra pandusas arba keltuvas, arba jų nereikia, jei asmeniui su negalia nėra kliūčių patekti į mokyklą |
|
|||
| 2.3.2. mokykloje asmeniui su negalia judėti tarp aukštų įrengtas liftas arba keltuvas |
|
|||
| 2.3.3. ne mažiau kaip vienas sanitarinis mazgas visiškai pritaikytas asmenims su negalia |
|
|||
| 2.3.4. įrengta ne mažiau kaip viena poilsio erdvė ar sensorinis kambarys, kurio aplinka pritaikyta pojūčiams sužadinti, stimuliuoti, padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, susikaupti |
|
|||
| 2.3.5. ugdymo erdvės ir patekimai į jas paženklinti piktogramomis ir nuorodomis asmenims su negalia, kitais žymėjimo būdais pagal universalaus dizaino principus |
|
|||
| 3. |
Mokinių ugdymo(si) apskaitai ir kitai informacijai tvarkyti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynai sudaromi elektroninių dienynų pagrindu |
Elektroninis dienynas padeda užtikrinti veiksmingą, skaidrų, nesudėtingą ugdymo proceso administravimą, kartu su kitomis naudojamomis informacinėmis sistemomis sudaro mokyklos virtualią aplinką. |
3.1. Elektroniniu dienynu naudojasi vadovaujantis mokyklos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatais, patvirtintais mokyklos vadovo ir viešai paskelbtais mokyklos interneto svetainėje |
|
| 3.2. Užtikrinama integracija tarp mokyklos naudojamo elektroninio dienyno ir Mokinių registro |
|
|||
| 3.3. Užtikrinamas mokyklos elektroninio dienyno duomenų perdavimas Valstybės duomenų valdymo informacinei sistemai |
|
|||
| 3.4. Per kalendorinius metus panaudojama ne mažiau kaip 90 proc. mokymo lėšų, skirtų pagal Aprašą informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti, IKT aptarnaujantiems darbuotojams už darbą mokėti ir kitoms išlaidoms, susijusioms su IKT) |
|
|||
| 4. |
Mokyklos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus |
Pedagoginių darbuotojų kolektyvas – kompetencija, pedagogine patirtimi subalansuota, motyvuotų, nuolat tobulėjančių, aukštos savivertės profesionalių asmenybių bendruomenė. Koordinuojamas nuolatinis kryptingas kompetencijų tobulinimas, sudaromos galimybės įgyti papildomas kompetencijas aukštosiose mokyklose, atsižvelgiant į mokyklos, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų poreikius.
|
4.1. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos vadovas į pareigas skirtas penkeriems metams arba laikinai eina vadovo pareigas ne ilgiau kaip 12 mėnesių |
|
| 4.2. Mokyklos vadovo ir 100 proc. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatomus reikalavimus, 100 proc. mokyklos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus |
|
|||
| 4.3. Per kalendorinius metus panaudojama ne mažiau kaip 90 proc. mokymo lėšų, skirtų pagal Aprašą mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, kurios naudojamos kvalifikacijai tobulinti, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatais, taip pat komandiruočių išlaidoms padengti, kai vykstama tobulinti kvalifikacijos |
|
|||
| 5. |
Mokykloje vykdomų programų, išskyrus užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų bendrojo ugdymo programas, mokyklos ugdymo planas atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus |
Ugdymas (mokymas) – tikslingas, įvairus, lankstus ir skatinantis bendradarbiavimą: padeda mokiniui ugdytis įvairias jam asmeniškai ir visuomenei svarbias kompetencijas, moko lankstumo kintant aplinkai, atsparumo, atkaklumo ir gebėjimo susidoroti su iššūkiais, skatina savarankiškai mąstyti ir kelti klausimus, atlikti užduotis savarankiškai, porose ir grupėse. Mokykloje veikia savivaldos institucijos, sprendimų priėmimo procesas yra įtraukus ir demokratiškas, mokykla savo veiklą grindžia bendruomenės susitarimais ir tobulėjimu, mokyklos darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai), vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas prisiima atsakomybę už mokyklos tikslų įgyvendinimą.
|
5.1. Mokyklos ugdymo plano projektas suderintas su mokyklos taryba, su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu savivaldybės administracijos direktoriumi (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), mokyklos vadovo patvirtintas iki einamųjų mokslo metų pradžios ir paskelbtas mokyklos interneto svetainėje |
|
| 5.2. Mokiniams, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą, pasiūloma iš gamtamokslinio ir technologinio, visuomeninio ar meninio ugdymo dalykų grupių mokytis ne mažiau kaip po 2 mokomuosius dalykus |
Išskyrus ligoninės, sanatorijos mokyklas, specialiąsias mokyklas |
|||
| 5.3. Tėvams (globėjams, rūpintojams) siūloma parinkti mokiniui pirmąją užsienio kalbą vieną iš dviejų Europos kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių); antrąją užsienio kalbą – iš ne mažiau kaip dviejų pasirenkamų kalbų
|
Išskyrus ligoninės, sanatorijos, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklas, specialiąsias mokyklas, vaikų socializacijos centrus, suaugusiųjų mokyklas |
|||
| 5.4. Mokiniams užtikrinama teisė rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką |
Išskyrus tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklas
|
|||
| 5.5. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvauja ne mažiau kaip 30 proc. mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, finansinę ir kitą paramą
|
Išskyrus ligoninės, sanatorijos, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklas, suaugusiųjų mokyklas |
|||
| 5.6. Kultūros paso edukacijose dalyvauja ne mažiau kaip 40 proc. mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, finansinę ir kitą paramą |
Išskyrus ligoninės, sanatorijos, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklas, suaugusiųjų mokyklas |
|||
| 6. |
Mokykloje užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas |
Mokykloje ugdoma pagal individualius poreikius ir pasirinkimus, pagrįstus asmenine patirtimi, siekiais, prasmės suvokimu. Ugdymo procesas, pamokų tipai, struktūra, scenarijai gali būti labai skirtingi, įvairiai ir lanksčiai organizuojamas ugdymo laikas (sujungtos pamokos, teminės ar keliems dalykams skirtos savaitės, vykdomas nuotolinis ar hibridinis mokymas ir kt.). Mokymo(si) šaltiniai įvairūs, įtraukiantys, tikslingi, nebijoma naudoti netradicinių priemonių. Metodinė ir švietimo pagalba yra kryptinga ir suteikiama laiku.
|
6.1. Mokykloje įsteigta ne mažiau kaip viena pareigybė psichologinei, socialinei pedagoginei pagalbai teikti arba įsigyjamos atitinkamos paslaugos |
|
| 6.2. Mokykloje ne mažiau kaip 200 mokinių įsteigta ne mažiau kaip viena pareigybė specialiajai pedagoginei pagalbai, specialiajai pagalbai teikti arba įsigyjamos atitinkamos paslaugos, jeigu yra specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių |
Išskyrus ligoninės mokyklas, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklas, suaugusiųjų mokyklas
|
|||
| 6.3. Vienam mokiniui skiriama ne mažiau kaip 20 pamokų per mokslo metus mokymosi pagalbai – konsultacijoms mokinių, įgijusių pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigusių pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusių vertinto dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens pagal nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatus |
Išskyrus ligoninės, sanatorijos mokyklas |
|||
| 7. |
Užtikrina lygiavertes ir šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) galimybes, lemiančias mokinių pasiekimų pažangą, – valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius atitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kuriame yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas
|
Sudaromos sąlygos gamtamokslinio ir technologinio ugdymo, visuomeninio ugdymo ar meninio ugdymo dalykų grupių dalykų, užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlai, tenkinančiai mokinių ugdymosi poreikius – užtikrinamos lygiavertės ir šiuolaikiškos kokybiško ugdymo galimybės, turinčios įtakos mokinių pasiekimų pažangai. |
7.1. Pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės mokyklos ar gimnazijos tipo mokyklose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi ne mažiau kaip 60 mokinių, išskyrus šiuos atvejus, kai mokinių skaičius gali būti mažesnis: nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus, specialiojo ugdymo centrus, specialiąsias mokyklas-daugiafunkcius centrus |
|
| 7.2. Gimnazijos tipo mokykloje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, sudarytos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus atvejus, nustatytus šio priedo 7.2.1–7.2.10 papunkčiuose, kai gali būti sudaryta viena III gimnazijos klasė gimnazijose, vykdančiose akredituotą vidurinio ugdymo programą: |
|
|||
| 7.2.1. savivaldybės centre esančioje vienintelėje gimnazijoje tautinės mažumos kalba, lietuvių kalba ir tautinės mažumos kalba, tautinių mažumų kalbomis ar lietuvių kalba arba savivaldybės centre esančiose dviejose ar trijose gimnazijose skirtingomis mokomosiomis kalbomis |
|
|||
| 7.2.2. gyvenamojoje vietovėje, išskyrus miestą, kuris yra savivaldybės centras, esančioje gimnazijoje lietuvių kalba (ar) ir tautinės mažumos kalba |
|
|||
| 7.2.3. vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje |
|
|||
| 7.2.4. gimnazijoje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, ir pasienio ruože esančioje gimnazijoje |
|
|||
| 7.2.5. gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale), esančiame kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija |
|
|||
| 7.2.6. bendrojoje gimnazijos tipo mokykloje, vykdančioje akredituotą suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą |
|
|||
| 7.2.7. savivaldybės ar valstybinėje kadetų ugdymo gimnazijoje |
|
|||
| 7.2.8. gimnazijos tipo mokykloje, skirtoje mokiniams dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: konservatorijoje, menų gimnazijoje, menų mokykloje, dailės gimnazijoje, sporto gimnazijoje, inžinerijos gimnazijoje ar kitoje gimnazijoje, vykdančioje specializuoto ugdymo krypties programas |
|
|||
| 7.2.9. gimnazijos tipo mokykloje, skirtoje mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių: specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, sanatorijos mokykloje, ligoninės mokykloje, lietuvių namuose, vaikų socializacijos centre, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloje, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloje |
|
|||
| 7.2.10. nevalstybinėje gimnazijoje |
|
|||
| II SKYRIUS SPECIALIEJI KRITERIJAI |
||||
| Gimnazija, skirta mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programas |
||||
| 8.
|
8.1. Atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami gabūs mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai |
Pritaikyta ugdymo aplinka ir ugdymo turinys išskirtinių gabumų turinčių mokinių poreikiams tenkinti, gebėjimams plėtoti, juos realizuoti. |
8.1.1. 100 proc. vaikų įvertinti gabumai vykdomai specializuotai ugdymo krypties programai |
|
| 8.2. Visų klasių mokiniai mokomi pagal specializuoto ugdymo krypties programas |
8.2.1. 100 proc. gimnazijoje sudarytų klasių įgyvendinamos specializuoto ugdymo krypties programos ir mokiniai mokosi pagal jas |
|
||
| Savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija |
||||
| 9. |
9.1. Visų klasių mokiniai mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro
|
Sukurta dinamiška, atvira, kadetų fizinę ištvermę bei dvasinę sveikatą stiprinanti, savarankiškumą, kritinį mąstymą, atsparumą neigiamiems socialiniams reiškiniams puoselėjanti moralines, psichologines nuostatas bei lyderiui reikalingas savybes ugdanti edukacinė aplinka. |
9.1.1. 100 proc. gimnazijoje sudarytų klasių vykdoma atitinkama bendrojo ugdymo programa ir kadetų ugdymo programa, kuri yra suderinama su krašto apsaugos ministru ir tvirtinama švietimo, mokslo ir sporto ministro, ir mokiniai mokosi pagal jas |
|
| 9.2. Derindama su bendruoju ugdymu, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, susijusias su kadetų ugdymo programos vykdymu |
9.2.1. Ne mažiau kaip 50 proc. gimnazijoje organizuojamų neformaliojo švietimo veiklų suderintos su kadetų ugdymo programos vykdymu |
|
||
| 9.3. Turi bent vieną jungtinės veiklos (partnerystės) ar asociacijos sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, prisidedančiomis prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir pasirengimo šalies gynybai ir galinčiomis suteikti pagalbą įgyvendinant kadetų ugdymą |
9.3.1. Įgyvendinama ne mažiau kaip viena jungtinės veiklos (partnerystės) ar asociacijos sutartis su Lietuvos Respublikoje veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, prisidedančiomis prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir pasirengimo šalies gynybai ir galinčiomis suteikti pagalbą įgyvendinant kadetų ugdymą |
|
||
| Nevalstybinė mokykla, ugdymą grindžianti savitos pedagoginės sistemos samprata, ir valstybinė ar savivaldybės mokykla, įgyvendinti savitos pedagoginės sistemos sampratos elementus |
||||
| 10. |
10.1. Savitos pedagoginės sistemos samprata grindžiamas ugdymas nevalstybinėje mokykloje dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas
|
Mokykloje naudojama ugdymo priemonių ir metodų visuma, aprėpianti savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, ugdymo aplinką, ugdymo proceso organizavimo būdus sudaro sąlygas mokiniams įgyti bendrosiose ugdymo programose nustatytų žinių, bendrųjų gebėjimų, kompetencijų. |
10.1.1. 100 proc. mokinių pagal bendrąsias bendrojo ugdymo programas mokosi visų privalomų dalykų, nustatytų bendruosiuose ugdymo planuose |
|
| 10.2. Valstybinėje ar savivaldybės mokykloje įgyvendinami savitos pedagoginės sistemos sampratos elementai dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas
|
10.2.1. 100 proc. mokinių pagal bendrąsias bendrojo ugdymo programas mokosi visų privalomų dalykų, nustatytų bendruosiuose ugdymo planuose |
|
||
| 10.3. Atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami mokiniai iš visos savivaldybės teritorijos |
10.3.1. Mokiniai priimti atrankos būdu |
|
||
| 10.3.2. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos aptarnavimo teritorija – visa savivaldybė
|
|
|||
| Mokykla, skirta mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių |
||||
| 11. |
11.1. Visų mokinių specialieji ugdymosi poreikiai yra įvertinti pedagoginės psichologinės tarnybos
|
Ugdymas organizuojamas, švietimo pagalba teikiama pripažįstant ir plėtojant kiekvieno mokinio gebėjimus ir galias, pritaikomas ugdymo turinys, mokymo būdai, metodai, mokymo(si) priemonės.
|
11.1.1. 100 proc. mokinių, besimokančių specialiojoje mokykloje, specialieji ugdymosi poreikiai yra pedagoginės psichologinės tarnybos nešališkai, objektyviai įvertinti pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais |
|
|
|
11.2. Visiems mokiniams nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai |
|
11.2.1. 100 proc. mokinių besimokančių specialiojoje mokykloje, pedagoginės psichologinės tarnybos nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai ir jiems skirta švietimo pagalba ir ugdymo pritaikymas |
|
| III SKYRIUS PAPILDOMI KRITERIJAI |
||||
| Mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams: gimnazija, skirta mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija, mokykla, skirta mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių |
||||
| 12. |
12.1. Priima mokinius iš šalies (regiono) teritorijos |
Sudaromos sąlygos mokiniams, dėl išskirtinių gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokiniams, siekiantiems tapti kadetais, mokytis mokyklose, pripažįstančiose ugdymosi poreikių įvairovę, stiprinančiose jų išskirtinius gebėjimus ir tenkinančiose jų ugdymosi poreikius, ekonomiškai, racionaliai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. |
12.1.1. Gimnazijoje, skirtoje mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybės ar valstybinėje kadetų ugdymo gimnazijoje mokosi ne mažiau kaip 20 proc. mokinių, kurių gyvenamoji vieta yra kita savivaldybės teritorija, nei yra mokykla Mokinių registro rugsėjo 1 d. duomenimis |
|
| 12.1.2. Mokykloje, skirtoje mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, yra ne mažiau kaip 10 proc. mokinių, kurių gyvenamoji vieta yra kita savivaldybės teritorija, nei yra mokykla Mokinių registro rugsėjo 1 d. duomenimis |
|
|||
| 12.2. Turi mokyklos bendrabutį arba turi galimybę mokinius apgyvendinti bendrabutyje, arba užtikrina jų vežimą į mokyklą ir atgal |
12.2.1. 100 proc. mokinių, besimokančių gimnazijoje, kurių gyvenamoji vieta yra kitos savivaldybės teritorija, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu apgyvendinti mokyklos bendrabutyje |
|
||
| 12.2.2. 100 proc. mokinių, besimokančių mokykloje, vežimas į ją ir iš jos organizuojamas Švietimo įstatymo nustatyta tvarka |
|
|||
| 12.3. Mokyklos (išskyrus savivaldybės kadetų ugdymo gimnaziją) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektas suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru. Savivaldybės kadetų ugdymo gimnazijos – suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir su krašto apsaugos ministru |
12.3.1. Planuojamas Mokyklos (išskyrus savivaldybės kadetų ugdymo gimnaziją) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, pertvarkymas, struktūros pertvarka raštu suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru, savivaldybės kadetų ugdymo gimnazijos – raštu suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir su krašto apsaugos ministru. Planuojamas mokinių ir klasių skaičius gimnazijoje, skirtoje mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) kiekvieniems mokslo metams yra raštu suderintas su švietimo, mokslo ir sporto ministru |
|
||
| Mokykla, bendrojo ugdymo programas vykdanti nevalstybine kalba |
||||
| 13. |
Mokykla bendrojo ugdymo programas nevalstybine kalba gali vykdyti, jeigu atitinka papildomą valstybinės kalbos mokymo pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas kriterijų
|
Sudarytos sąlygos mokytis valstybinės kalbos ir užtikrinamas valstybinės kalbos mokėjimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas
|
13.1. Valstybinės kalbos mokymuisi skirtas švietimo, mokslo ir sporto ministro bendruosiuose ugdymo planuose nustatytas pamokų skaičius |
|
_________________________________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
Nr. 995, 2023-12-20, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25068
Nr. 681, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14605
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo
programas, tinklo kūrimo taisyklių
2 priedas
KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ BENDROSIOSE BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE, PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE SUDARYMO KRITERIJŲ KIEKYBINĖS REIKŠMĖS
| Eil. Nr. |
Ugdymo programa
|
Didžiausias mokinių skaičius klasėje |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje |
Mažiausias mokinių skaičius klasėje |
Mažiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje |
Pastabos |
| 1. |
Pradinio ugdymo programa |
24 |
24 |
8 |
8 |
Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases. |
| 2. |
Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis |
30 |
8 |
|||
| 3. |
Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis |
30 |
|
8 |
|
|
| 4. |
Vidurinio ugdymo programa |
30 |
|
21 |
|
Nurodytas mažiausias mokinių skaičius klasėje taikomas, kai sudaroma po vieną III gimnazijos ir IV gimnazijos klasę išskyrus atvejus, nurodytus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 22.2.2.4, 22.2.2.5 papunkčiuose ir 1 pastaboje. 2024–2025 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12. |
| 5. |
Suaugusiųjų pradinio ugdymo programa |
30 |
30 |
8 |
8 |
Gali būti jungiama tik po dvi klases. Rekomenduojama jungti gretimas klases. |
| 6. |
Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis |
30 |
|
8 |
|
|
| 7. |
Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis |
30 |
|
8 |
|
|
| 8. |
Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programa |
30 |
|
21 |
|
2024–2025 mokslo metais nurodytas mažiausias mokinių skaičius klasėje netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12. |
Pastabos:
1. Sudarant po vieną III gimnazijos ir IV gimnazijos klasę, valstybinėje ar savivaldybės gimnazijoje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, ne mažiau kaip 12 mokinių gali būti:
1.1. gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje tautinės mažumos kalba, lietuvių kalba ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, arba gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose skirtingomis mokomosiomis kalbomis;
1.2. Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančioje vienintelėje gimnazijoje lietuvių kalba;
2. Vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje, bet nedidinamas mokinių skaičius, kai nėra klasėje nustatyto mažiausio mokinių skaičiaus. Rekomenduojama bendrojo ugdymo klasėje, jungtinėje klasėje ugdyti ne daugiau kaip 3 mokinius, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
_________________________________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių
3 priedas
KLASIŲ, JUNGTINIŲ KLASIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINTIEMS MOKINIAMS SUDARYMO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE KRITERIJŲ KIEKYBINĖS REIKŠMĖS
| Eil. Nr. |
Klasės paskirtis |
Didžiausias mokinių skaičius klasėje, kurioje mokoma pagal bendrojo ugdymo programas |
Didžiausias mokinių skaičius jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas |
Pastabos |
| 1. |
Mokinių, mokomų pagal specializuoto ugdymo krypties programą, klasė. Mokinių, mokomų nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, klasė. Užsieniečių, turinčių teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvos Respubliką. |
30 |
Didžiausias mokinių, mokomų pagal pradinio ugdymo programą, skaičius klasėje – 24. Mažiausias mokinių, mokomų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, skaičius klasėje – 8, pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą – 21. 2024–2025 mokslo metais šis reikalavimas netaikomas sudarant IV gimnazijos klasę: gali būti sudaryta IV gimnazijos klasė, kurioje mažiausias mokinių skaičius – 12. Jungtinės klasės nesudaromos. |
|
| 2. |
Pataisos įstaigos suaugusiųjų klasė |
20 |
20 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą. III gimnazijos klasė gali būti jungiama su IV gimnazijos klase. |
| 3. |
Sanatorijos klasė |
16 |
16 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. III gimnazijos klasė gali būti jungiama su IV gimnazijos klase. |
| 4. |
Jaunimo klasė. Produktyvaus mokymo klasė. Specialioji klasė turintiesiems sveikatos problemų. |
16 |
16 |
Pagal pradinio ugdymo programą specialiosios klasės turintiesiems sveikatos problemų gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja. |
| 5. |
Specialioji klasė turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą |
12 |
12 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Specialioji klasė turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą gali būti jungiama su specialiąja (lavinamąja) klase turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, kompleksinę negalią. Tokioje klasėje mokinių, turinčių vidutinį, žymų, labai žymų intelekto sutrikimą ar kompleksinę negalią, negali būti daugiau kaip trečdalis. |
| 6. |
Specialioji (specialioji parengiamoji) klasė turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų |
12 |
12 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja klase. |
| 7. |
Specialioji (specialioji parengiamoji) klasė akliesiems ir silpnaregiams. Specialioji klasė (specialioji parengiamoji) kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (kochlearinių implantų naudotojams). Specialioji klasė turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų. |
10 |
10 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja. Mokiniai, turintys vidutinių ar sunkių judesio ir padėties sutrikimų, kuriems taikomas lovos režimas, ugdomi individualiai arba po du. |
| 8. |
Specialioji (lavinamoji) klasė turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą |
10 |
10 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi ar trys klasės. Mokinių, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, gali būti jungiamos dvi ar trys klasės. |
| 9. |
Ligoninės klasė |
10 |
10 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. III gimnazijos klasė gali būti jungiama su IV gimnazijos klase. Mokiniai, kuriems taikomas lovos režimas, ugdomi individualiai. |
| 10. |
Tardymo izoliatoriaus suaugusiųjų klasė |
8 |
8 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą. III gimnazijos klasė gali būti jungiama su IV gimnazijos klase. Asmenys, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai, ugdomi individualiai. |
| 11. |
Tardymo izoliatoriaus nepilnamečių klasė. Pataisos įstaigos nepilnamečių klasė. |
6 |
6 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą. Asmenys, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai, ugdomi individualiai. |
| 12. |
Vaikų socializacijos klasė |
6 |
6 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą. |
| 13. |
Specialioji (lavinamoji) klasė turintiesiems kompleksinių negalių, kurių derinio dalis yra intelekto sutrikimas |
6 |
6 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi ar trys klasės. Klasė, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą, jeigu joje yra 1 ar 2 mokiniai, gali būti jungiama su klase, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokinių, ugdomų pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, gali būti jungiamos dvi ar trys klasės. |
| 14. |
Specialioji klasė turintiesiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Specialioji klasė turintiesiems įvairiapusių raidos sutrikimų. |
6 |
6 |
Pagal pradinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi, trys ar keturios klasės. Pagal pagrindinio ugdymo programą gali būti jungiamos dvi gretimos klasės: penktoji su šeštąja, šeštoji su septintąja, septintoji su aštuntąja. |
| 15. |
Išlyginamoji klasė, skirta intensyviam lietuvių kalbos mokymuisi, užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Lietuvos Respublikos piliečiams, atvykusiems ar grįžusiems gyventi į Lietuvos Respubliką |
20 |
|
Mažiausias mokinių skaičius – 8. |
|
|
|
|
|
|
_______________________________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 714, 2012-06-20, Žin., 2012, Nr. 70-3604 (2012-06-23), i. k. 1121100NUTA00000714
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 "Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 788, 2013-08-28, Žin., 2013, Nr. 94-4697 (2013-09-05), i. k. 1131100NUTA00000788
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 "Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 376, 2016-04-13, paskelbta TAR 2016-04-19, i. k. 2016-10071
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 682, 2018-07-11, paskelbta TAR 2018-07-17, i. k. 2018-12101
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1110, 2021-12-22, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26837
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 996, 2023-12-20, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25070
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1110 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 995, 2023-12-20, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25068
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 680, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14604
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 681, 2024-08-14, paskelbta TAR 2024-08-19, i. k. 2024-14605
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 995 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo