Įstatymas paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 7-140
Neoficialus įstatymo tekstas
m. gruodžio 29 d. Nr. VIII-1012
Vilnius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, diplomatų ir jų šeimos narių teisinę padėtį ir socialines garantijas.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas), šis įstatymas, Lietuvos Respublikos konsulinis statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, tarp jų 1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, kiti teisės aktai. Valstybės tarnybos įstatymas, darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai bei kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba
1. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuri per Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatytą užsienio politiką.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra vientisa. Ją sudaro:
1) Užsienio reikalų ministerijoje ir Užsienio reikalų ministerijai atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose, derybų grupėse ir derybų delegacijose dirbantys diplomatai;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, kitose valstybės institucijose ar įstaigose dirbantys diplomatai;
3) diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė ir Europos Sąjungos institucija) ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai vadovauja užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-323, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3580 (2009-07-18)
Nr. XII-157, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-501 (2013-01-30)
Diplomatas yra diplomatinį rangą turintis Lietuvos Respublikos pilietis. Jis yra statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA
4 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos kompetencija
Užsienio reikalų ministerijos kompetenciją nustato šis įstatymas, kiti įstatymai ir Užsienio reikalų ministerijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
5 straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. lapkričio 25 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
6 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos kolegija ir Diplomatų atestacijos komisija
1. Užsienio reikalų ministerijos kolegija (toliau – Kolegija) yra užsienio reikalų ministro patariamoji institucija. Kolegijai vadovauja, jos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina užsienio reikalų ministras. Jis taip pat teikia klausimus Kolegijai svarstyti. Į Kolegiją pagal pareigas įeina užsienio reikalų ministras, užsienio reikalų viceministrai, ministerijos kancleris, departamentų direktoriai. Užsienio reikalų ministras į Kolegiją gali paskirti ir kitus diplomatus. Į Kolegijos posėdžius kviečiamas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo ir Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo.
2. Diplomatų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija) vertina diplomatų tarnybinę veiklą užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, svarsto diplomatų kandidatūras, ar diplomatai atitinka skiriamas ar einamas pareigas, diplomatų siuntimo mokytis ar stažuoti užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo klausimus ir teikia rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus tvirtina ir jos pirmininką bei narius skiria užsienio reikalų ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-187, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1141 (2009-03-17)
LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖ ATSTOVYBĖ
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sąvoka
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai.
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės steigimas ir likvidavimas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, steigia arba likviduoja Vyriausybė. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sudėtį nustato užsienio reikalų ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, nėra susitarta dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičiaus. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.
2. Esant susitarimui, užsienio valstybė gali atstovauti Lietuvos Respublikos interesams kitose valstybėse, jeigu šios valstybės sutinka. Sprendimą dėl tokio atstovavimo priima Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, Seimui pritarus.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos funkcijos
1. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje, kurioje ji akredituota, vykdo šias funkcijas:
1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su valstybe oficialius santykius;
2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius;
3) derasi su valstybės vyriausybe;
4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus;
5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą bei įvykius;
6) skatina Lietuvos Respublikos ir šios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;
7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;
8) rūpinasi šioje valstybėje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuva palaikymu ir stiprinimu.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę.
3. Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, jeigu jų nedraudžia priimančiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai arba dėl kurių neprieštarauja priimančioji valstybė, arba kurios numatytos galiojančiose Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės tarptautinėse sutartyse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1445, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3793 (2011-06-30)
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos funkcijos
Lietuvos Respublikos atstovybė prie tarptautinės organizacijos vykdo šias funkcijas:
1) tarptautinėje organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos interesams bei juos gina;
2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius;
3) palaiko ryšius tarp Lietuvos Respublikos ir tarptautinės organizacijos;
4) derasi su tarptautine organizacija;
5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie tarptautinės organizacijos veiklą;
6) užtikrina Lietuvos Respublikos suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje;
7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;
8) padeda įgyvendinti tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius.
11 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas arba Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovas gali būti paskirtas atstovauti Lietuvos Respublikai ir tarptautinėje organizacijoje.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos specialioji misija
1. Lietuvos Respublikos specialioji misija yra užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.
2. Specialiosios misijos nariais gali būti paskirti diplomatai ar kiti asmenys.
3. Lietuvos Respublikos specialiosios misijos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1969 m. Konvencijoje dėl specialiųjų misijų.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
finansavimas
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto per Užsienio reikalų ministeriją.
14 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
personalas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos personalą sudaro:
1) diplomatinis personalas – diplomatai, Lietuvos Respublikos specialieji atašė ir jų pavaduotojai, karinis atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai, dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;
2) administracinis techninis personalas - Lietuvos Respublikos piliečiai ne diplomatai, kurie Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje atlieka administracines ir technines funkcijas;
3) aptarnaujantis personalas - asmenys ne diplomatai, kurie aptarnauja Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
2. Su Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai, Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos sudaro terminuotas darbo sutartis.
3. Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė, tarp jų ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė, skyrimą ir veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai.
4. Specialieji patarėjai – valstybės tarnautojai, laikinai perkelti dirbti į Lietuvos Respublikos atstovybę prie tarptautinės organizacijos, padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką daugiašalių santykių srityje. Kiekvienos atskiros srities specialiųjų patarėjų skyrimo tvarką, jų darbo užsienyje ypatumus ir sąlygas nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje
personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
1. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo nariai bei jų šeimos nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, susitarimuose.
2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.
1. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo nariai bei jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kuriuos jiems pripažįsta tarptautinė viešoji teisė ir specialūs tarptautiniai susitarimai šiais klausimais bei valstybės, kurioje jie reziduoja, įstatymai.
2. Vyriausybė tam tikrais atvejais, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų privilegijų ir imunitetų.
17 straipsnis. Konsulinės įstaigos personalo narių bei jų šeimos narių privilegijos ir
imunitetai
1. Konsulinės įstaigos personalo nariai bei jų šeimos nariai, akredituoti buvimo valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, susitarimuose.
2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių.
PRIĖMIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĘ TARNYBĄ
18 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, priimamam į Lietuvos Respublikos diplomatinę
tarnybą
1. Asmenys, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus bei asmenis, nurodytus šio įstatymo 23 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą priimami konkurso būdu. Konkurso nuostatus tvirtina užsienio reikalų ministras.
2. Diplomatu gali tapti tik nepriekaištingos reputacijos ir tinkamos sveikatos Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas, turintis leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei atitinkantis Valstybės tarnybos įstatymo nustatytus bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje negali dirbti asmenys, teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1431, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-707, 2006-06-20, Žin., 2006, Nr. 77-2959 (2006-07-14)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
19 straipsnis. Parengiamasis laikotarpis
1. Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir laimėjusiu konkursą, sudaroma terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio reikalų ministerijoje. Per šį 1 metų parengiamąjį laikotarpį galutinai įvertinama, ar asmuo tinka Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai.
2. Parengiamojo laikotarpio trukmę užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.
3. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia asmenį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą ir suteikti diplomatinį rangą arba raštu praneša, kad atsisakoma priimti jį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.
4. Priimant asmenį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą arba atsisakius jį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio reikalų ministerijoje nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
20 straipsnis. Darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje pradžia
1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai:
1) pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, gauna pirmą diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; ir
2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir
3) sudaro diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai:
1) gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; ir
2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir
3) sudaro terminuotą diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Diplomato priesaika
1. Asmuo, gavęs pirmą diplomatinį rangą, prisiekia Lietuvos Respublikai. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu ištikimai dirbti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti diplomato pareigas, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu ištikimai dirbti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti diplomato pareigas, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.“
2. (Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 8 d.)
3. Prisiekiama Užsienio reikalų ministerijos kolegijos posėdyje. Priesaiką priima užsienio reikalų ministras. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-423, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5185 (2005-12-08)
22 straipsnis. Diplomato tarnybos sutartis
Su priimamu į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Diplomato tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas (1 priedėlis), kuriuo pilietis įsipareigoja vykdyti sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir Užsienio reikalų ministerijos teisės aktuose nustatytų diplomatinės tarnybos taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti diplomatui šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas.
23 straipsnis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis
1. Terminuota diplomato tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas (2 priedėlis), kuriuo pilietis įsipareigoja tam tikrą laiką eiti sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.
2. Su asmeniu, Respublikos Prezidento skiriamu Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu ir iki paskyrimo nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu užsienio reikalų viceministru, bei su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Lietuvos Respublikos laikinuoju reikalų patikėtiniu, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.
3. Jeigu Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas siūlo priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą asmenį, kuris dirba užsienio politikos darbą Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, su šiuo asmeniu yra sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Darbo užmokestį šiam asmeniui moka įstatymų nustatyta tvarka ta institucija, kurioje jis dirba užsienio politikos darbą. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties, sudaromos su šioje dalyje nurodytu asmeniu, terminas apibrėžiamas jo darbo terminu tose pareigose, kurias einant jis buvo pasiūlytas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.
4. Užsienio reikalų ministro sprendimu su į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu, kuriam pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimu, gali būti sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis su šioje dalyje nurodytu asmeniu sudaroma vieniems metams.
5. Su asmeniu, kuris priimamas į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas (žemesnes negu padalinio vadovo ar jo pavaduotojo), sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma ne ilgiau kaip 3 metams.
6. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, nuo sutarties sudarymo dienos yra taikomos šiame įstatyme nurodytos diplomatui privalomos nuostatos, išskyrus rotacijos taisyklių laikymąsi ir kitus ypatumus, privalomus tik pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantiems diplomatams.
7. Pasibaigus terminuotos diplomato tarnybos sutarties su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu asmeniu terminui, jeigu šis asmuo pageidauja, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka su juo gali sudaryti diplomato tarnybos sutartį ir skirti į jo diplomatinį rangą atitinkančias pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-707, 2006-06-20, Žin., 2006, Nr. 77-2959 (2006-07-14)
Nr. XI-323, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3580 (2009-07-18)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
Nr. XII-157, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-501 (2013-01-30)
DIPLOMATO IR DIPLOMATO ŠEIMOS NARIŲ TEISINĖ PADĖTIS
24 straipsnis. Darbas pagal diplomato tarnybos sutartį
1. Diplomatų darbui, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus, taikomi tokie rotacijos principai:
1) priimtas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaičiuojamas parengiamasis laikotarpis). Vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Į darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaičiuojamas laikino perkėlimo į karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje laikotarpis;
2) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ir joje neišdirbęs 3 metų, tačiau bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai;
3) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti paliekamas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui arba gali būti paskirtas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą neišdirbęs Užsienio reikalų ministerijoje 3 metų. Bendras nuoseklaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje terminas negali būti ilgesnis negu 4 metai;
4) dėl diplomato ar jo šeimos narių ligos arba dėl kitų svarbių šeiminių aplinkybių diplomatas gali būti paliekamas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui. Jeigu dėl svarbių aplinkybių diplomato darbas Užsienio reikalų ministerijoje pratęsiamas ilgiau negu 1 metų laikotarpiui, toks rotacijos atidėjimas įforminamas rašytiniu Užsienio reikalų ministerijos ir diplomato susitarimu, kuriame nurodomos šios svarbios aplinkybės.
2. Esant tarnybinei būtinybei, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, taip pat į generalinio inspektoriaus pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikinai į kitas pareigas diplomatas gali būti perkeltas iki 2 metų. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas iki 1 metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų. Perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Perkėlimo laikotarpiu valstybės institucija ar įstaiga, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka darbo užmokestį, susidedantį iš pareiginės algos, nustatytos pareigybei, kurią jis ėjo iki perkėlimo, kai diplomatas perkeliamas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, ir priedų, kurie jam buvo mokami iki perkėlimo, arba pareiginės algos, nustatytos pareigybei, į kurią jis perkeliamas, kai diplomatas perkeliamas į kitas aukštesnės kategorijos pareigas, ir priedų, kurie jam buvo mokami iki perkėlimo. Pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į tas pačias arba į kitas ne žemesnės kategorijos pareigas, negu jas ėjo iki laikino perkėlimo. Diplomatas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją negali būti grąžinamas ir (ar) paskiriamas į tas pačias arba į kitas ne žemesnės kategorijos pareigas, negu jas ėjo iki laikino perkėlimo, jeigu iš karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės ar įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų.
3. Diplomatas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui paliekamas diplomatinis rangas, perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatams, laikinai perkeltiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis ir kitos su delegavimu susijusios išlaidos. Diplomatams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu taikomos tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pasibaigus perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas dirbti į tas pačias arba kitas ne žemesnės kategorijos pareigas Užsienio reikalų ministerijoje.
4. Jeigu diplomatas tampa valstybės politiku arba pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, diplomatinės tarnybos sutartis turi būti nutraukta. Šie asmenys turi teisę atkurti diplomato statusą šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
5. Esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Perkėlimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu 3 metai. Laikinai perkeltam į kitas pareigas diplomatui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-323, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3580 (2009-07-18)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
Nr. XI-1556, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4331 (2011-07-19)
Nr. XII-157, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-501 (2013-01-30)
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje
išdirbusio diplomato skyrimas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje
1. Diplomatas, išdirbęs Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytą laikotarpį, jo sutikimu paskiriamas Užsienio reikalų ministerijoje pareigoms, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jei užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu nenusprendžia kitaip. Tokiu atveju diplomatas per 10 dienų turi teisę raštu pareikalauti, kad jam būtų praneštos priimto sprendimo priežastys.
2. Nuo diplomato grąžinimo iš darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dienos iki paskyrimo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje kitoje užsienio valstybėje dienos, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį, jam mokama tokio pat dydžio pareiginė alga, kokia buvo mokama iki atšaukimo dienos, bei priedas už diplomatinį rangą.
3. Paskyrimas dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinimas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje įforminamas užsienio reikalų ministro įsakymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
26 straipsnis. Darbas pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį
1. Terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje nurodomos pareigos, į kurias diplomatas yra skiriamas, taip pat nurodoma, kad sutartis pasibaigia diplomatą atšaukus šio įstatymo nustatyta tvarka arba pasibaigus sutarties terminui.
2. Užsienio reikalų ministras turi teisę šio įstatymo 58 straipsnyje numatytais pagrindais nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį ir atšaukti paskirtą dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje diplomatą. Su Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, kai Respublikos Prezidentas išleidžia dekretą dėl Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimo.
3. Pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai, diplomatas, neatsižvelgiant į jo diplomatinį rangą ir einamas pareigas, gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka. Jis taip pat turi teisę per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki terminuotos diplomato sutarties sudarymo. Tais atvejais, kai nėra galimybės grąžinti į tas pačias pareigas, diplomatas per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau nei iki terminuotos diplomato sutarties sudarymo, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki terminuotos diplomato sutarties sudarymo.
4. Jei terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai pasibaigus asmenį Respublikos Prezidentas vėl skiria Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu arba užsienio reikalų ministras pakartotinai skiria dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Lietuvos Respublikos laikinuoju reikalų patikėtiniu, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, su juo sudaroma nauja terminuota diplomato tarnybos sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
1. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančio diplomato šeimos nariai yra kartu gyvenantys:
1) diplomato sutuoktinis;
2) diplomato nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos;
3) diplomato pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo;
4) diplomato sutuoktinio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su diplomato sutuoktiniu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos;
5) diplomato sutuoktinio pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su diplomato sutuoktiniu ir jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo;
6) išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius) – asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ir (ar) jo sutuoktinis, neatsižvelgiant į tai, ar globa arba rūpyba buvo nustatyta iki diplomato darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje pradžios, ar po to, kai diplomatas pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.
Pastaba. 27 straipsnio 1 dalis taikoma po šio įstatymo (Nr. XI-870) įsigaliojimo (2010-09-01) paskirtiems diplomatams dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančio specialiojo atašė ar jo pavaduotojo, karinio atstovo ar jo pavaduotojo, specialiojo patarėjo ar jo pavaduotojo šeimos nariais laikomi tie patys asmenys, kurie laikomi diplomato šeimos nariais pagal šio straipsnio 1 dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-346, 2005-09-27, Žin., 2005, Nr. 121-4330 (2005-10-11)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
28 straipsnis. Garantijos diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų
rotacijos taisykles, sutuoktiniui
1. Diplomato sutuoktinis, išvykęs kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau nei iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu.
2. Laikotarpis, kurį diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, įskaitomas į diplomato sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
3. Diplomato, dirbančio Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, užsienio valstybėje kartu gyvenantis sutuoktinis turi teisę įsidarbinti toje valstybėje, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba leidžiama pagal tos valstybės įstatymus. Apie įsidarbinimą diplomato sutuoktinis turi informuoti užsienio reikalų ministrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
281 straipsnis. Diplomato sutuoktinio diplomato teisė atkurti diplomato statusą
1. Diplomato sutuoktinis diplomatas, nutraukęs diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atkurti diplomato statusą – grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Su šiuo asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis, užsienio reikalų ministro įsakymu jam grąžinamas iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turėtas diplomatinis rangas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo sutuoktinio darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
29 straipsnis. Draudimai diplomatui
1. Diplomatui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą draudžiama užsiimti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla.
2. Diplomatui taip pat draudžiama:
1) streikuoti;
2) naudoti darbo laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINIS ATSTOVAS
30 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas yra asmuo, oficialiai atstovaujantis Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas gali reziduoti užsienio valstybėje arba Lietuvos Respublikoje.
31 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo skyrimo tvarka
1. Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas.
2. Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas.
3. Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu gali būti tik diplomatas, turintis Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.
4. Žiniomis apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Prašymo dėl sutikimo priimti (agremano) Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje pateikimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
32 straipsnis. Paskyrimo Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu terminas
1. Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka atšauktas Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę. Jeigu, pasibaigus Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo 23 straipsnio nuostatas su skiriamu Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia Respublikos Prezidentui išleidus dekretą dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.
2. Kai Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas išdirba daugiau kaip 3 metus, Vyriausybė gali siūlyti Respublikos Prezidentui jį atšaukti. Išimties atveju Vyriausybė gali siūlyti Respublikos Prezidentui atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą anksčiau, nei sueis 3 metai nuo jo paskyrimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
33 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo užsienio valstybėje funkcijų
vykdymo pradžia
Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas užsienio valstybėje savo funkcijas pradeda vykdyti tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, vadovui ar kitam šio įgaliotam pareigūnui arba kai praneša apie atvykimą ar įteikia įgaliojamųjų raštų nuorašą valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui ar užsienio reikalų ministerijos funkcijas atliekančios institucijos vadovui ar kitam šio įgaliotam pareigūnui, kaip toje valstybėje įprasta.
Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas prie tarptautinės organizacijos savo funkcijas pradeda vykdyti įteikęs įgaliojamuosius raštus tarptautinės organizacijos vadovui arba kita tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaiga
1. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi:
1) jį atšaukus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;
2) jam atsistatydinus;
3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) jam mirus;
5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos jį laikinai atšaukiant šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimas
1. Iš anksto apsvarsčius Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimo klausimą Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą Vyriausybės teikimu atšaukia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Užsienio valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje Lietuvos Respublikai atstovavo atšaukiamasis Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, apie atšaukimą informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atšaukimas yra prilyginamas diplomato grąžinimui į Užsienio reikalų ministeriją ir tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Atšaukus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis.
3. Ypatingais atvejais Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui užsienio reikalų ministro įsakymu gali būti laikinai pavesta Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. Dėl tokio laikino pavedimo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui toliau mokamas darbo užmokestis. Laikinas pavedimas Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas nutraukiamas užsienio reikalų ministro įsakymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINASIS REIKALŲ PATIKĖTINIS
37 straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio skyrimas
Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje nėra šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka paskirto Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo, kuris vadovautų Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, užsienio reikalų ministras skiria Lietuvos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos. Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas ir tada, kai Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas laikinai negali eiti savo pareigų. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį ne ilgiau kaip 1 mėnesiui gali paskirti pats Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, o ilgesniam laikotarpiui - užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo.
38 straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos
Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje ir vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei. Vadovaudamas Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų vykdymo
pradžia
1. Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis užsienio valstybėje pradeda vykdyti savo funkcijas tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui, arba kita valstybėje, į kurią jis skiriamas atstovauti Lietuvos Respublikai, įprasta tvarka. Jei Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui laikinai negalint eiti savo pareigų, jis pradeda vykdyti savo funkcijas nuo pranešimo valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministerijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.
2. Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis prie tarptautinės organizacijos pradeda vykdyti savo funkcijas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui prie tarptautinės organizacijos laikinai negalint eiti savo pareigų, jis savo funkcijas pradeda vykdyti nuo pranešimo tarptautinei organizacijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.
40 straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų pabaiga
1. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos pasibaigia paskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą į valstybę, kurioje jis buvo akredituotas, užsienio reikalų ministrui jį atšaukus, pasibaigus jo paskyrimo terminui, jam atsistatydinus, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, mirus arba kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais. Jei Lietuvos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį yra paskyręs Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos pasibaigia ir tada, kai Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas vėl pradeda eiti pareigas.
2. Apie Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio atšaukimą ir apie tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas vėl pradėjo eiti pareigas, valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis atstovavo Lietuvos Respublikai, informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.
DIPLOMATINIAI RANGAI
41 straipsnis. Diplomatiniai rangai
Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai:
1) Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius;
2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras;
3) ministras patarėjas;
4) patarėjas;
5) pirmasis sekretorius;
6) antrasis sekretorius;
7) trečiasis sekretorius;
8) atašė.
42 straipsnis. Diplomatinių rangų suteikimo tvarka
1. Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus užsienio reikalų ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras. Šie diplomatiniai rangai suteikiami iki gyvos galvos.
2. Ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė rangus suteikia užsienio reikalų ministras įsakymu.
3. Atestacijos komisija užsienio reikalų ministrui teikia rekomendacijas dėl ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė diplomatinių rangų suteikimo bei teikimo suteikti Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus.
43 straipsnis. Diplomatinių rangų teikimo eilė
1. Pirmasis diplomatinis rangas suteikiamas asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį. Aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas paprastai suteikiamas po 4 metų, jeigu diplomatas neturi tarnybinių nuobaudų. Ši rangų teikimo tvarka taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas.
2. Už ypač iniciatyvų, atsakingą ar sėkmingą darbą diplomatiniai rangai gali būti suteikiami ir nepraėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikui.
3. Asmeniui, skiriamam Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas Atestacijos komisijos teikimu, atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio politikos srityje patirtį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
44 straipsnis. Asmens, išėjusio iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos, diplomatinis rangas. Teisė atkurti diplomato statusą
1. Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu į pensiją išeina iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos.
2. Asmuo (išskyrus turintį Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą), dirbęs pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, diplomatinio rango netenka pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai.
3. Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams (išskyrus dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 5, 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų terminas netaikomas, kai, esant tarnybinei būtinybei, diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka buvusiems diplomatams, savo noru nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį ir priimtiems dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją, taip pat buvusiems diplomatams, savo noru nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį ir išvykusiems kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją. Šie asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius po sutuoktinio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos, arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų terminas netaikomas, kai, esant tarnybinei būtinybei, diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytiems buvusiems diplomatams. Šie asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 3 mėnesius po valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai valstybės politiko įgaliojimai nutrūko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio nustatyta tvarka, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo įgaliojimai nutrūko dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės ar įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
45 straipsnis. Diplomatinių rangų atėmimas
Diplomatinius rangus už diplomato priesaikos nesilaikymą gali atimti juos suteikęs Respublikos Prezidentas užsienio reikalų ministro teikimu arba užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu.
DIPLOMATINIS PASAS
46 straipsnis. Diplomatinio paso paskirtis
Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas (toliau - diplomatinis pasas) - Užsienio reikalų ministerijos išduotas asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kad šis asmuo yra diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu pasu pagal šio įstatymo 47 straipsnio nuostatas.
47 straipsnis. Asmenys, kuriems išduodami diplomatiniai pasai
1. Užsienio reikalų ministerija diplomatinius pasus išduoda:
1) Respublikos Prezidentui;
2) Seimo nariams;
3) Vyriausybės nariams;
4) Konstitucinio Teismo pirmininkui;
5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui;
6) Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui;
7) 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto signatarams;
8) valstybės pripažįstamų tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų aukščiausiesiems hierarchams (Lietuvos katalikų bažnyčios kardinolams ir vyskupams, kitų konfesijų to paties lygio dvasininkams);
9) diplomatams;
10) asmenims, kuriuos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar užsienio reikalų ministras siunčia į užsienio valstybes su specialiąja misija;
11) etatiniams diplomatiniams kurjeriams;
12) specialiesiems atašė, specialiųjų atašė pavaduotojams;
13) kariniam atstovui ir jo pavaduotojams;
14) specialiesiems patarėjams ir jų pavaduotojams;
15) Lietuvos Respublikos piliečiams, išrinktiems Europos Parlamento nariais;
16) profesinės karo tarnybos kariams ir valstybės tarnautojams ginkluotės kontrolės inspektorių funkcijoms užsienio valstybėse atlikti;
17) profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto arba komandoro laipsnį, paskirtiems atlikti karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, kai dėl diplomatinio paso išdavimo yra pateiktas krašto apsaugos ministro prašymas.
2. Diplomatiniai pasai išduodami Respublikos Prezidento sutuoktiniui ir vaikams, Seimo Pirmininko sutuoktiniui, Ministro Pirmininko sutuoktiniui, užsienio reikalų ministro sutuoktiniui, Lietuvos Respublikos piliečių, išrinktų Europos Parlamento nariais, sutuoktiniams. Diplomatiniai pasai taip pat išduodami Seimo nario sutuoktiniui ir Lietuvos Respublikos specialiosios misijos vadovo sutuoktiniui, jei šių vykimą kartu su Seimo nariu ar specialiosios misijos vadovu į užsienį sąlygoja tarnybinės užduoties ar misijos specifika.
3. Diplomatiniai pasai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose dirbančių ar laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų prašymu gali būti išduodami kartu su jais gyvenantiems jų šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje. Diplomatų, specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, karinių atstovų ir jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ir jų pavaduotojų prašymu jų šeimos nariams, nevykstantiems į užsienio valstybę gyventi kartu su jais, gali būti išduodami diplomatiniai pasai kelionėms pas diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją.
4. Diplomatinius pasus turi teisę turėti buvę Respublikos Prezidentai, Seimo pirmininkai, ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministrai, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų pirmininkai, jeigu jiems Seimo nario mandatas nebuvo panaikintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyto apkaltos proceso tvarka, taip pat asmenys, turintys Respublikos Prezidento suteiktus diplomatinius rangus, kai jų diplomato tarnybos sutartys arba terminuotos diplomato tarnybos sutartys nutraukiamos vadovaujantis šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 5 punktu ar 2 dalies 2 punktu arba kai jie atleidžiami iš valstybės tarnautojo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 ar 13 punktu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
Nr. IX-2051, 2004-03-08, Žin., 2004, Nr. 44-1439 (2004-03-25)
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
Nr. XII-248, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2249 (2013-05-07)
48 straipsnis. Įrašai diplomatiniame pase
1. Įrašai diplomatiniame pase turi atitikti Lietuvos Respublikos paso įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
2. Diplomatiniame pase taip pat nurodoma:
1) paso savininko pareigos ir diplomatinis rangas (jei asmuo jį turi), kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalį;
2) giminystės ryšys su asmeniu, dėl kurio pareigų išduodamas diplomatinis pasas, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 ar 3 dalis;
3) kad asmuo yra iš valstybės tarnybos išėjęs Respublikos Prezidentas, buvęs Seimo Pirmininkas, buvęs Ministras Pirmininkas, buvęs užsienio reikalų ministras ar asmuo, turintis Respublikos Prezidento suteiktą diplomatinį rangą, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalį.
3. Visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įrašai rašomi lietuvių kalba ir pateikiamas šių įrašų vertimas į anglų kalbą. Visus įrašus diplomatiniame pase daro Užsienio reikalų ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
49 straipsnis. Diplomatinio paso pavyzdžio tvirtinimas ir paso išdavimas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinio paso pavyzdį tvirtina Vyriausybė.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas išduodamas nemokamai.
50 straipsnis. Diplomatinių pasų grąžinimas
1. Diplomatinius pasus per 7 dienas Užsienio reikalų ministerijai privalo grąžinti:
1) asmenys, baigę eiti 47 straipsnyje nurodytas pareigas, išskyrus išvardytuosius šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje, kuriems diplomatiniai pasai paliekami;
2) specialiosios misijos nariai, atlikę užduotį ir grįžę į Lietuvos Respubliką;
3) specialiosios misijos vadovo sutuoktinis, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 47 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su užduotį vykdančiu specialiosios misijos vadovu;
4) Seimo nario sutuoktinis, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 47 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su tarnybinę užduotį atliekančiu Seimo nariu;
5) šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų šeimos nariai, kai diplomatai, specialieji atašė ar jų pavaduotojai, kariniai atstovai ar jų pavaduotojai, specialieji patarėjai ar jų pavaduotojai grįžta į Lietuvos Respubliką baigę darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje arba pasibaigus diplomatų laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikui, taip pat grįžę iš kelionės diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų šeimos nariai, jeigu diplomatinis pasas diplomato, specialiojo atašė ar jo pavaduotojo, karinio atstovo ar jo pavaduotojo, specialiojo patarėjo ar jo pavaduotojo prašymu jiems buvo išduotas kelionėms pas diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją;
6) šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 47 straipsnį, jeigu nutraukiama santuoka;
7) šio įstatymo 47 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų asmenų sutuoktiniai, vaikai ir kiti šeimos nariai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai nurodyti asmenys miršta.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys per nustatytą terminą diplomatinių pasų negrąžina, šie pasai užsienio reikalų ministro įsakymu skelbiami negaliojančiais. Nauji diplomatiniai pasai šiems asmenims neišduodami 1 metus, pasibaigus diplomatinio paso grąžinimo terminui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
DIPLOMATO SKATINIMAS IR NUOBAUDOS, DIPLOMATO IR
DIPLOMATO ŠEIMOS NARIŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
1. Už pavyzdingą diplomato pareigų ėjimą, iniciatyvumą ir kūrybingumą bei pasižymėjimą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje diplomatas gali būti skatinamas:
1) padėka;
2) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) vertinga dovana;
4) aukštesniu diplomatiniu rangu pirma laiko;
5) medaliu už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje.
6) kitais žinybiniais apdovanojimais.
2. Skatinama užsienio reikalų ministro įsakymu.
3. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ar ilgametį sąžiningą darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje diplomatas nustatyta tvarka gali būti pristatytas valstybiniam apdovanojimui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
52 straipsnis. Užsienio valstybių apdovanojimai
1. Apie užsienio valstybių apdovanojimus diplomatas privalo informuoti Užsienio reikalų ministeriją.
2. Gautų vertingų dovanų priėmimo, deklaravimo ir saugojimo tvarką nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
53 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus diplomatui gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) diplomatinio rango, kurį suteikė užsienio reikalų ministras, pažeminimas;
5) diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas.
2. Tarnybines nuobaudas skiria užsienio reikalų ministras Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
54 straipsnis. Priedas už diplomatinį rangą
Diplomatui už diplomatinį rangą prie pareiginės algos, kurią jis gauna atlikdamas diplomatinę tarnybą, yra mokamas priedas pagal 5 priedėlyje pateiktą koeficientą. Priedo už diplomatinį rangą koeficiento vieneto vertė litais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-794, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3405 (2006-08-08)
55 straipsnis. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas
Diplomatui, dirbančiam Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant 4 priedėlyje nurodytą koeficientą bei gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė litais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-794, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3405 (2006-08-08)
56 straipsnis. Kompensacijos diplomatams jų šeimos nariams išlaikyti
1. Jei su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena sutuoktinis, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Sutuoktiniui, gaunančiam pajamas, susijusias su darbo santykiais, ši kompensacija nebemokama.
2. Kai su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), už kiekvieną vaiką (įvaikį) diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro, jeigu vaikas (įvaikis) iki 6 metų, – 0,2 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos ir, jeigu vaikas (įvaikis) yra 6 ir daugiau metų, – 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
3. Kai su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti vaikai, kurių globėju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija kompensuoti vaikų ikimokyklinio auklėjimo išlaidas.
4. Kai su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija vaiko (įvaikio) paprastai nuo 6 metų mokymosi išlaidoms kompensuoti, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki jam sueis 20 metų.
5. Kai su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
6. Diplomatų, perkeltų į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, šeimos nariams mokamos kompensacijos ir taikomos socialinės garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-707, 2006-06-20, Žin., 2006, Nr. 77-2959 (2006-07-14)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
57 straipsnis. Kitos diplomato ir jo šeimos narių garantijos
1. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančiam diplomatui (išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą) jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos. Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos – rezidencija. Suteikiant gyvenamąsias patalpas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komunalinės ir ryšių išlaidos. Taip pat kompensuojamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą valstybę) išlaidos.
2. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos.
3. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti skyrimo ir gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką ir gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų normą bei persikėlimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Diplomatui, paskirtam dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, taip pat po darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje grąžinamam dirbti į Užsienio reikalų ministeriją, skiriamos 5 darbo dienos persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį diplomatui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Diplomatui, paskirtam dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, ir kartu su juo vyksiančiam sutuoktiniui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
58 straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas
1. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, jei:
1) diplomatas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) diplomatas atskleidžia valstybės paslaptis;
3) paaiškėja, kad priimant diplomatą į diplomatinę tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į diplomatinę tarnybą;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė už nusikaltimo padarymą tyčia, arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
5) diplomatui sukanka šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas amžius ir šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam nėra leidžiama dirbti toliau;
6) paskirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas;
7) diplomatas netenka leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
2. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jei:
1) diplomatas šiurkščiai pažeidė tarnybos drausmę ar nerūpestingai atliko pareigas, jeigu prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos;
2) diplomatas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) išsaugoma ilgesnį laiką. Diplomatams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) saugoma, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas;
3) paaiškėja, kad diplomatas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos;
4) paaiškėja, kad diplomatas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos;
5) diplomatas darbo metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;
6) diplomatas, kurio pareigos susijusios su materialinių vertybių apskaita, priėmimu, išdavimu ar gabenimu, dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo;
7) diplomatas įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;
8) diplomatas pažeidžia šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas;
9) Diplomatų atestavimo komisija du kartus iš eilės diplomatą įvertino nepatenkinamai ir siūlo atleisti iš pareigų;
10) diplomatas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
11) į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs diplomatas ir nėra galimybės dabar šias pareigas einančio diplomato perkelti į kitas pareigas arba paaiškėja, kad priimant diplomatą į diplomatinę tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti.
3. Diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jei diplomatas nesilaiko šio įstatymo 24 straipsnyje numatytų diplomatų rotacijos sąlygų, tai yra atsisako paklusti užsienio reikalų ministro įsakymui dėl paskyrimo dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinimo į darbą Užsienio reikalų ministerijoje.
4. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties negalima nutraukti diplomato laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės ar atostogų metu, išskyrus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Jei sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita po laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės, atostogų pasibaigimo darbo diena.
5. Viena diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalis (išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą) gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei sutinka su pasiūlymu, per 5 kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai siūlymą nutraukti sutartį. Šalys taip pat susitaria dėl sutarties nutraukimo datos ir sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Jei antroji šalis per šioje dalyje nustatytą laiką nepraneša sutinkanti nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti sutartį šalių susitarimu yra atmestas.
6. Diplomatas (išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs Užsienio reikalų ministeriją ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, diplomatas turi teisę nutraukti darbą, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti sutarties nutraukimą. Jei sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą, sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos datos.
7. Diplomatas turi teisę atsiimti prašymą nutraukti sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atsiimti prašymą tik užsienio reikalų ministrui sutikus.
8. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama užsienio reikalų ministro įsakymu.
9. Su Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, jei Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas atsistatydina. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atsistatydinimas iš Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo pareigų nenutraukia diplomato tarnybos sutarties. Tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 25 straipsnio nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1431, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-346, 2005-09-27, Žin., 2005, Nr. 121-4330 (2005-10-11)
59 straipsnis. Kompensacija nutraukus diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą
diplomato tarnybos sutartį
Kai diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalį arba kai diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, diplomatui išmokama kompensacija. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pareiginę algą dauginant iš Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje išdirbtų pilnų metų skaičiaus ir dauginant iš koeficiento 0,5, bet ne daugiau kaip iš 12.
1. Nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, diplomatas turi būti įspėtas raštu prieš 2 mėnesius iki sutarties nutraukimo. Diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, neįgaliajam ir diplomatui, auginančiam vaiką (vaikus) iki keturiolikos metų, apie numatomą sutarties nutraukimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
2. Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.
3. Jeigu diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama nepasibaigus įspėjimo terminui, nutraukimo diena perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-346, 2005-09-27, Žin., 2005, Nr. 121-4330 (2005-10-11)
Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia moterimi, taip pat su diplomatu, auginančiu vaiką (vaikus) iki 3 metų, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus, negali būti nutraukta pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
62 straipsnis. Diplomato teisė reikalauti, kad jam būtų praneštos diplomato tarnybos
sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo
priežastys
1. Diplomatas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turi teisę raštu pareikalauti, kad jam būtų praneštos sutarties nutraukimo priežastys.
2. Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo Užsienio reikalų ministerija turi raštu pranešti konkrečias diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo priežastis, taip pat nurodyti, kuo pagrįstas atleidimas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
63 straipsnis. Atsiskaitymas su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos
sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis
1. Užsienio reikalų ministerija su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti jos nutraukimo dieną, išskyrus kompensacijos, numatytos šio įstatymo 59 straipsnyje, išmokėjimą. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis per 3 mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos, mokant po vieną dalį kas mėnesį.
2. Jei uždelsiama atsiskaityti dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį.
64 straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. lapkričio 25 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
65 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
66 straipsnis. Diplomato ir jo šeimos narių sveikatos ir gyvybės draudimas
1. Diplomatai apdraudžiami gyvybės draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Diplomatas, dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apsidrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, susijusios su diplomato, dirbančio Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.
67 straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. lapkričio 25 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
68 straipsnis. Diplomato amžiaus apribojimas
1. Diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metų.
2. Respublikos Prezidentas gali leisti asmenims, vyresniems kaip 65 metų, toliau dirbti diplomatiniais atstovais, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Kitiems diplomatams, sulaukusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto amžiaus, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos laiką iki vienų metų gali pratęsti užsienio reikalų ministras, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Apie būsimą tarnybos pratęsimą Užsienio reikalų ministerija privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
69 straipsnis. Diplomato socialinio ir sveikatos draudimo bei diplomato sutuoktinio valstybinio pensijų socialinio draudimo ir nedarbo socialinio draudimo reglamentavimas
1. Diplomato socialinį ir sveikatos draudimą bei diplomato sutuoktinio valstybinį pensijų socialinį draudimą ir nedarbo socialinį draudimą nustato šis įstatymas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo, Sveikatos draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, Nedarbo socialinio draudimo įstatymai ir kiti teisės aktai.
2. Valstybinio pensijų socialinio draudimo ir nedarbo socialinio draudimo įmokos už diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato pareiginės algos. Šis reikalavimas netaikomas diplomato sutuoktiniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ar gaunančiam pajamų, susijusių su darbo santykiais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1574, 00.03.16, Žin., 2000, Nr.28-764 (00.04.05)
Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
Nr. X-401, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)
70 straipsnis. Kompensacijos diplomato žūties ar sužalojimo atveju. Palaikų pervežimas
1. Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 48 mėnesių diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.
2. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų užsienyje atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Diplomatas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 12 iki 48 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
5. Paskirto dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą diplomato, žuvusio ar mirusio darbo užsienyje metu, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 27 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Išmokėjusi kompensaciją Užsienio reikalų ministerija įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, Užsienio reikalų ministerija regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
Nr. XI-1947, 2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 44-2141 (2012-04-14)
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
71 straipsnis. Įstatymai, netenkantys galios įsigaliojus šiam įstatymui
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių rangų" (Žin., 1990, Nr.30-722);
2) Lietuvos Respublikos diplomatinio paso įstatymas (Žin., 1991, Nr.27-738);
3) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje statuso" (Žin., 1991, Nr. 29-790);
4) Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2472) 5 priedėlis.
72 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikosdiplomatinės tarnybos įstatymo
1 priedėlis
DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIS __________ m. ______________ d. Nr. ______ _______________(sudarymo vieta) Užsienio reikalų ministerija, ___________________________________________________ (adresas)________________________________________________________________________, (toliau – darbdavys), atstovaujama ____________________________________________
(atstovo pareigos, vardas ir pavardė)
_______________________________________________________________________, ir priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos pilietis __________________________________, gyvenantis ____________________________ (vardas ir pavardė) ___________________________________, asmens kodas_________________________,(toliau – diplomatas) sudarė šią diplomato tarnybos sutartį:1. _______________________________________________________________(vardas ir pavardė) priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.
2. Darbdavys įsipareigoja mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas.
3. Diplomatas įsipareigoja atlikti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas diplomato pareigas ir laikytis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų diplomatinės tarnybos taisyklių.
4. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ____________________________________________________________.
(papildomos garantijos, kompensacijos ir kt.)
5. Diplomato įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________.
6. Ši diplomato tarnybos sutartis įsigalioja ________________________________. (nurodyti datą)7. Diplomatas pradeda dirbti __________________________________________. (nurodyti datą)8. Ginčai dėl šios diplomato tarnybos sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.9. Ši diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais.10. Diplomato tarnybos sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas duodamas darbdaviui, kitas – diplomatui. Darbdavio atstovas __________________ ____________________ (parašas) (vardas ir pavardė)A. V.Diplomatas __________________ _______________________ (parašas) (vardas ir pavardė) Diplomato tarnybos sutartis nutraukta __________________________________________ (nurodyti datą ir teisinį pagrindą)________________________________________________________________________. Darbdavio atstovas __________________ ________________________ (parašas) (vardas ir pavardė)A. V. Diplomatas __________________ ________________________ (parašas) (vardas ir pavardė)
Priedėlio pakeitimai:
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 2 priedėlis TERMINUOTA DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIS ______m. ____________d. Nr._____________________(sudarymo vieta) Užsienio reikalų ministerija, _____________________________________________________ (adresas)___________________________________________________________________________, (toliau – darbdavys), atstovaujama _______________________________________________,(atstovo pareigos, vardas ir pavardė)___________________________________________________________________________ ir priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos pilietis _____________________________, gyvenantis ____________________________________ (vardas ir pavardė) _________________________________, asmens kodas______________________________, (toliau – diplomatas) sudarė šią terminuotą diplomato tarnybos sutartį:1. ________________________________________________________________(vardas ir pavardė) priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą dirbti:1.1. ______________________________________________________________; (nurodyti Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę/konsulinę įstaigą/valstybės instituciją, padalinį ir pareigas)
1.2. ______________________________________________________________; (nurodyti sutarties terminą, jei asmuo skiriamas į pareigas apibrėžtam terminui)
1.3. ______________________________________________________________.
(kitos terminuotos diplomato tarnybos sutarties sąlygos (nurodyti, kada sutartis pasibaigia:
a) pasibaigus sutarties terminui; b) diplomatą atšaukus; c) diplomatui nustojus eiti šios sutarties 1.1 punkte nurodytas pareigas ir t. t., – įrašyti reikiamus žodžius)
2. Darbdavys įsipareigoja mokėti diplomatui įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį (išskyrus darbo užmokestį asmeniui, priimamam į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
3. Diplomatas įsipareigoja atlikti diplomato pareigas ir reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose.
4. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ___________________________________________________________________________.
(papildomos garantijos, kompensacijos ir kt.)
5. Diplomato įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________.
6. Ši terminuota diplomato tarnybos sutartis įsigalioja ______________________. (nurodyti datą)
7. Diplomatas pradeda dirbti __________________________________________.
(nurodyti datą, išskyrus asmenis, priimamus į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka)
8. Ginčai dėl šios terminuotos diplomato tarnybos sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
9. Ši terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais.
10. Terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas duodamas darbdaviui, kitas – diplomatui. Darbdavio atstovas __________________ __________________________ (parašas) (vardas ir pavardė)A. V. Diplomatas __________________ __________________________ (parašas) (vardas ir pavardė) Terminuota diplomato tarnybos sutartis pakeista _____________________________________
(nurodyti, kurios pirminės šios sutarties sąlygos pakeistos, taip pat datą ir teisinį pagrindą)
_____________________________________________________________________
_____________________________________________________________________
_____________________________________________________________________
_____________________________________________________________________.
Darbdavio atstovas __________________ __________________________ (parašas) (vardas ir pavardė)A. V. Diplomatas __________________ __________________________ (parašas) (vardas ir pavardė)
Terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukta ______________________________
(nurodyti datą ir teisinį pagrindą)
___________________________________________________________________________ Darbdavio atstovas __________________ ________________________ (parašas) (vardas ir pavardė)A. V. Diplomatas __________________ ________________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Priedėlio pakeitimai:
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
Lietuvos Respublikos
1998 m. gruodžio 29 d.
įstatymo Nr.VIII-1012
3 priedėlis
3 priedėlis neteko galios nuo 2004 m. lapkričio 25 d.
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Lietuvos Respublikos
1998 m. gruodžio 29 d.
įstatymo Nr.VIII-1012
4 priedėlis
SU DARBU UŽSIENYJE SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJA
|
Pareigos |
Koeficientas |
|
Ambasadorius |
14,0 |
|
Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras |
12,5 |
|
Ministras patarėjas |
11,5 |
|
Patarėjas |
10,5 |
|
Pirmasis sekretorius |
9,0 |
|
Antrasis sekretorius |
7,5 |
|
Trečiasis sekretorius |
6,5 |
|
Atašė |
5,5 |
|
Generalinis konsulas |
11,5 |
|
Konsulas |
9,0 |
|
Vicekonsulas |
7,5 |
Koeficiento vieneto (1,00) vertė lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.
Priedėlio pakeitimai:
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
Nr. X-794, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3405 (2006-08-08)
Lietuvos Respublikos
1998 m. gruodžio 29 d.
įstatymo Nr.VIII-1012
5 priedėlis
PRIEDAS UŽ DIPLOMATINĮ RANGĄ
|
Diplomatinis rangas |
Koeficientas |
|
Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius |
4,3 |
|
Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras |
4,0 |
|
Ministras patarėjas |
3,7 |
|
Patarėjas |
3,3 |
|
Pirmasis sekretorius |
2,8 |
|
Antrasis sekretorius |
2,4 |
|
Trečiasis sekretorius |
2,1 |
|
Atašė |
1,8 |
Koeficiento vieneto (1,00) vertė lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.
Priedėlio pakeitimai:
Nr. X-794, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3405 (2006-08-08)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1574, 00.03.16, Žin., 2000, Nr.28-764 (00.04.05)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1431, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 18 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 1, 14, 19 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2051, 2004-03-08, Žin., 2004, Nr. 44-1439 (2004-03-25)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 14, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 31, 36, 43, 47, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 60, 61, 62, 68 STRAIPSNIŲ IR 4 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 5, 64, 67 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDĖLIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 17 straipsnis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO, DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-346, 2005-09-27, Žin., 2005, Nr. 121-4330 (2005-10-11)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 27, 58 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-401, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-423, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5185 (2005-12-08)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-707, 2006-06-20, Žin., 2006, Nr. 77-2959 (2006-07-14)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 18, 23, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-794, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3405 (2006-08-08)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 54, 55 STRAIPSNIŲ IR 4, 5 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-187, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1141 (2009-03-17)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-323, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3580 (2009-07-18)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 18, 23, 24, 25, 27, 29, 32, 36, 43, 44, 47, 50, 56, 57, 68, 70 STRAIPSNIŲ IR 1, 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnio nuostatas, susijusias su diplomato laikinu perkėlimu į kitą valstybės instituciją ar įstaigą, ir 16, 22 straipsnius, įsigalioja 2010 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 6 straipsnis taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems diplomatams dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1445, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3793 (2011-06-30)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1556, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4331 (2011-07-19)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1947, 2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 44-2141 (2012-04-14)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-157, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-501 (2013-01-30)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-248, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2249 (2013-05-07)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-05-07)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt