Įstatymas paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 7-140
Neoficialus įstatymo tekstas
m. gruodžio 29 d. Nr. VIII-1012
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, diplomatų ir jų šeimos narių teisinę padėtį ir socialines garantijas.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, šis įstatymas, Lietuvos Respublikos konsulinis statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, tarp jų 1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, kiti teisės aktai. Darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai bei kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas.
3. Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė, tarp jų ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė, skyrimą bei veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
4. Specialieji patarėjai – valstybės tarnautojai, laikinai perkelti dirbti į Lietuvos Respublikos atstovybę prie tarptautinės organizacijos, padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką daugiašalių santykių srityje. Kiekvienos atskiros srities specialiųjų patarėjų skyrimo tvarką, jų darbo užsienyje ypatumus ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba
1. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, kuri per Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendina ir vykdo Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės nustatytą užsienio politiką.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba yra vientisa. Ją sudaro Užsienio reikalų ministerijoje bei Užsienio reikalų ministerijai atskaitingose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose, Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje, kitose ministerijose ar Vyriausybės įstaigose bei derybų grupėse ir derybų delegacijose dirbantys diplomatai.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai vadovauja užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.
3 straipsnis. Diplomatas
Diplomatas yra diplomatinį rangą turintis Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
II SKYRIUS
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA
4 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos kompetencija
Užsienio reikalų ministerijos kompetenciją nustato šis įstatymas, kiti įstatymai ir Užsienio reikalų ministerijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
5 straipsnis. Vadovavimas Užsienio reikalų ministerijai
1. Užsienio reikalų ministerijai tiesiai ar per viceministrus ir ministerijos sekretorių vadovauja užsienio reikalų ministras.
2. Užsienio reikalų ministras skiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka.
3. Užsienio reikalų viceministrai ir ministerijos sekretorius skiriami Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka. Užsienio reikalų viceministrai ir ministerijos sekretorius pagal kompetenciją administruoja Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą. Viceministrų kompetenciją nustato užsienio reikalų ministras.
4. Užsienio reikalų ministras bei ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai iš pareigų atsistatydina Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos kolegijos ir Atestacijos komisijos
kompetencija, susijusi su Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veikla
1. Užsienio reikalų ministerijos kolegija svarsto pagrindinius Užsienio reikalų ministerijos veiklos klausimus ir teikia rekomendacijas užsienio reikalų ministrui. Kolegijai vadovauja ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Į Užsienio reikalų ministerijos kolegiją pagal pareigas įeina užsienio reikalų ministras, užsienio reikalų viceministrai, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, departamentų direktoriai. Užsienio reikalų ministras į Užsienio reikalų ministerijos kolegiją gali paskirti ir kitus diplomatus. Į Užsienio reikalų ministerijos kolegijos posėdžius kviečiamas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo. Užsienio reikalų ministerijos kolegijos kompetenciją ir darbo tvarką nustato Užsienio reikalų ministerijos kolegijos nuostatai, kuriuos tvirtina užsienio reikalų ministras.
2. Atestacijos komisija svarsto diplomatų kandidatūras, taip pat ar diplomatai tinka skiriamoms ar einamoms pareigoms, diplomatų siuntimo mokytis ar stažuotis užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo klausimus ir teikia rekomendacijas užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus tvirtina ir jos pirmininką bei narius skiria užsienio reikalų ministras.
III SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖ ATSTOVYBĖ
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sąvoka
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai.
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės steigimas ir likvidavimas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, steigia arba likviduoja Vyriausybė. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės sudėtį nustato užsienio reikalų ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, nėra susitarta dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičiaus. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.
2. Esant susitarimui, užsienio valstybė gali atstovauti Lietuvos Respublikos interesams kitose valstybėse, jeigu šios valstybės sutinka. Sprendimą dėl tokio atstovavimo priima Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, Seimui pritarus.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje funkcijos
1. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje, kurioje ji akredituota, vykdo šias funkcijas:
1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su valstybe oficialius santykius;
2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius;
3) derasi su valstybės vyriausybe;
4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus;
5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą bei įvykius;
6) skatina Lietuvos Respublikos ir šios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;
7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos funkcijos
Lietuvos Respublikos atstovybė prie tarptautinės organizacijos vykdo šias funkcijas:
1) tarptautinėje organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos interesams bei juos gina;
2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius;
3) palaiko ryšius tarp Lietuvos Respublikos ir tarptautinės organizacijos;
4) derasi su tarptautine organizacija;
5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie tarptautinės organizacijos veiklą;
6) užtikrina Lietuvos Respublikos suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje;
7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;
8) padeda įgyvendinti tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius.
11 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas arba Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės vadovas gali būti paskirtas atstovauti Lietuvos Respublikai ir tarptautinėje organizacijoje.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos specialioji misija
1. Lietuvos Respublikos specialioji misija yra užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.
2. Specialiosios misijos nariais gali būti paskirti diplomatai ar kiti asmenys.
3. Lietuvos Respublikos specialiosios misijos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1969 m. Konvencijoje dėl specialiųjų misijų.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
finansavimas
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto per Užsienio reikalų ministeriją.
14 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos
personalas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos personalą sudaro:
1) diplomatinis personalas – diplomatai, Lietuvos Respublikos specialieji atašė ir jų pavaduotojai, karinis atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai, dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;
2) administracinis techninis personalas - Lietuvos Respublikos piliečiai ne diplomatai, kurie Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje atlieka administracines ir technines funkcijas;
3) aptarnaujantis personalas - asmenys ne diplomatai, kurie aptarnauja Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
2. Su Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojais, kurie nėra diplomatai, Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinių organizacijų, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos sudaro terminuotas darbo sutartis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje
personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
1. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo nariai bei jų šeimos nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, susitarimuose.
2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.
16 straipsnis. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo
narių bei jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
1. Lietuvos Respublikos atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo nariai bei jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kuriuos jiems pripažįsta tarptautinė viešoji teisė ir specialūs tarptautiniai susitarimai šiais klausimais bei valstybės, kurioje jie reziduoja, įstatymai.
2. Vyriausybė tam tikrais atvejais, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų privilegijų ir imunitetų.
17 straipsnis. Konsulinės įstaigos personalo narių bei jų šeimos narių privilegijos ir
imunitetai
1. Konsulinės įstaigos personalo nariai bei jų šeimos nariai, akredituoti buvimo valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, susitarimuose.
2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių.
IV SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĘ TARNYBĄ
18 straipsnis. Reikalavimai asmeniui, priimamam į Lietuvos Respublikos diplomatinę
tarnybą
1. Asmenys, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus bei asmenis, nurodytus šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą priimami viešo konkurso būdu. Konkurso nuostatus tvirtina užsienio reikalų ministras.
2. Diplomatu gali tapti tik nepriekaištingo elgesio, mokantis valstybinę kalbą ir tinkamos sveikatos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą ir mokantis ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas bei atitinkantis užsienio reikalų ministro patvirtintoje tarnybinėje instrukcijoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje negali dirbti asmenys, teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1431, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)
19 straipsnis. Parengiamasis laikotarpis
1. Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir laimėjusiu konkursą, sudaroma terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio reikalų ministerijoje. Per šį 1 metų parengiamąjį laikotarpį galutinai įvertinama, ar asmuo tinka Lietuvos Respublikos diplomatinei tarnybai.
2. Parengiamojo laikotarpio trukmę užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.
3. Likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia asmenį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą ir suteikti diplomatinį rangą arba raštu praneša, kad atsisakoma priimti jį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.
4. Priimant asmenį į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą arba atsisakius jį priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota 1 metų darbo sutartis dėl darbo Užsienio reikalų ministerijoje nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
20 straipsnis. Darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje pradžia
1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai:
1) pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, gauna pirmą diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; ir
2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir
3) sudaro diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, kai:
1) gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 42 straipsnyje ir 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; ir
2) prisiekia šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; ir
3) sudaro terminuotą diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Diplomato priesaika
1. Asmuo, gavęs pirmą diplomatinį rangą, prisiekia Lietuvos Respublikai. Nustatomas šis priesaikos tekstas:
"Aš, (vardas, pavardė),
Prisiekiu ištikimai dirbti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti diplomato pareigas, saugoti valstybines ir tarnybines paslaptis.
Tepadeda man Dievas."
2. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.
3. Prisiekiama Užsienio reikalų ministerijos kolegijos posėdyje. Priesaiką priima užsienio reikalų ministras. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.
22 straipsnis. Diplomato tarnybos sutartis
Su priimamu į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Diplomato tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas (1 priedėlis), kuriuo pilietis įsipareigoja vykdyti sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir Užsienio reikalų ministerijos teisės aktuose nustatytų diplomatinės tarnybos taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti diplomatui šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas.
23 straipsnis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis
1. Terminuota diplomato tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas (2 priedėlis), kuriuo pilietis įsipareigoja tam tikrą laiką eiti sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims.
2. Su asmeniu, Respublikos Prezidento skiriamu Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu ir iki paskyrimo nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, su asmeniu, Ministro Pirmininko skiriamu užsienio reikalų viceministru, bei su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Lietuvos Respublikos laikinuoju reikalų patikėtiniu, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.
3. Jeigu Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas siūlo priimti į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą asmenį, kuris dirba užsienio politikos darbą Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje, su šiuo asmeniu yra sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Darbo užmokestį šiam asmeniui moka įstatymų nustatyta tvarka ta institucija, kurioje jis dirba užsienio politikos darbą. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties, sudaromos su šioje dalyje nurodytu asmeniu, terminas apibrėžiamas jo darbo terminu tose pareigose, kurias einant, jis buvo pasiūlytas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą.
4. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, nuo sutarties sudarymo dienos yra taikomos šiame įstatyme nurodytos diplomatui privalomos nuostatos, išskyrus rotacijos taisyklių laikymąsi ir kitus ypatumus, privalomus tik pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantiems diplomatams.
5. Pasibaigus terminuotos diplomato tarnybos sutarties su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu asmeniu terminui, jeigu šis asmuo pageidauja, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka su juo gali sudaryti diplomato tarnybos sutartį ir skirti į jo diplomatinį rangą atitinkančias pareigas.
V SKYRIUS
DIPLOMATO IR DIPLOMATO ŠEIMOS NARIŲ TEISINĖ PADĖTIS
24 straipsnis. Darbas pagal diplomato tarnybos sutartį
1. Diplomatų darbui taikomas rotacijos principas: priimtas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaičiuojamas parengiamasis laikotarpis); vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją (ar paskirtas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą kitoje užsienio valstybėje) joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Ši rotacijos taisyklė netaikoma Lietuvos Respublikos diplomatiniams atstovams.
2. Užsienio reikalų ministras įsakymu gali priimtą į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą diplomatą paskirti dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, nors jis ir nėra išdirbęs šio straipsnio 1 dalyje nustatyto laikotarpio Užsienio reikalų ministerijoje, arba bet kurį diplomatą paskirti dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, arba grąžinti iš jos į Užsienio reikalų ministeriją (ar paskirti dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą kitoje užsienio valstybėje) anksčiau arba vėliau, nei sueina 3 metai.
3. Užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas, jeigu neprieštarauja, gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, kitą ministeriją ar Vyriausybės įstaigą. Dėl tokio perkėlimo nenutrūksta diplomato tarnybos sutartis, jam paliekamas turėtas diplomatinis rangas. Šiuo atveju priedas už diplomatinį rangą mokamas iš Užsienio reikalų ministerijos biudžeto.
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje
išdirbusio diplomato skyrimas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje
1. Diplomatas, išdirbęs Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytą laikotarpį, jo sutikimu paskiriamas Užsienio reikalų ministerijoje pareigoms, kurios pagal darbo užmokesčio lygį yra ne žemesnės už tas, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jei užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu nenusprendžia kitaip. Tokiu atveju diplomatas per 10 dienų turi teisę raštu pareikalauti, kad jam būtų praneštos priimto sprendimo priežastys.
2. Nuo diplomato grąžinimo iš darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dienos iki paskyrimo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje kitoje užsienio valstybėje dienos, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį, jam mokama tokio pat dydžio pareiginė alga, kokia buvo mokama iki atšaukimo dienos, bei priedas už diplomatinį rangą.
3. Paskyrimas dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinimas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje įforminamas užsienio reikalų ministro įsakymu. Diplomato tarnybos sutartyje padaromi įrašai apie sutarties pakeitimą.
26 straipsnis. Darbas pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį
1. Terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje nurodomos pareigos, į kurias diplomatas yra skiriamas, taip pat nurodoma, kad sutartis pasibaigia diplomatą atšaukus šio įstatymo nustatyta tvarka arba pasibaigus sutarties terminui.
2. Užsienio reikalų ministras turi teisę šio įstatymo 58 straipsnyje numatytais pagrindais nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį ir atšaukti paskirtą dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje diplomatą. Su Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, kai Respublikos Prezidentas išleidžia dekretą dėl Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimo.
3. Pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai, diplomatas, neatsižvelgiant į jo diplomatinį rangą ir einamas pareigas, gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka. Jis taip pat turi teisę grįžti į savo ankstesnę darbovietę valstybės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje eiti ne mažiau apmokamas pareigas, nei tos, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
4. Jei terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai pasibaigus asmenį Respublikos Prezidentas vėl skiria Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu arba užsienio reikalų ministras pakartotinai skiria dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Lietuvos Respublikos laikinuoju reikalų patikėtiniu, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, su juo sudaroma nauja terminuota diplomato tarnybos sutartis.
27 straipsnis. Diplomato šeimos nariai ir išlaikytiniai
Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančio diplomato šeimos nariai yra jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų ar, jei dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, iki 20 metų ir išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius), gyvenantys kartu su diplomatu. Išlaikytiniais laikomi nedarbingi dėl amžiaus ar invalidumo asmenys, kurie buvo diplomato išlaikomi iki darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje pradžios, taip pat pripažįstami išlaikytiniais ir tapę nedarbingais po to, kai diplomatas pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, pilnamečiai vaikai ir tėvai.
28 straipsnis. Garantijos diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų
rotacijos taisykles, sutuoktiniui
1. Diplomato sutuoktinis, išvykęs kartu su diplomatu į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, turi teisę grįžti į savo ankstesnę darbovietę valstybės įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje eiti ne mažiau apmokamas pareigas, nei tos, kurias jis turėjo iki išvykdamas į užsienio valstybę.
2. Laikotarpis, kurį diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, įskaitomas į diplomato sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
3. Diplomato, dirbančio Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, užsienio valstybėje kartu gyvenantis sutuoktinis turi teisę įsidarbinti toje valstybėje, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba leidžiama pagal tos valstybės įstatymus. Apie įsidarbinimą diplomato sutuoktinis turi informuoti užsienio reikalų ministrą.
29 straipsnis. Draudimas dirbti kitą darbą ir streikuoti
Diplomatui draudžiama:
1) dirbti kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, būti jų valdymo organų nariu (jeigu įstatymai nenumato kitaip), patarėju, ekspertu ar konsultantu bei gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, atlyginimą už darbą Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės sudaromose komisijose ir darbo grupėse bei atlyginimą už pedagoginį darbą;
2) naudoti darbo laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams;
3) atstovauti kitų šalies ar užsienio valstybių įmonių, įstaigų, organizacijų interesams, jei tai nesusiję su tarnybinėmis pareigomis;
4) streikuoti.
VI SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINIS ATSTOVAS
30 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas yra asmuo, oficialiai atstovaujantis Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas gali reziduoti užsienio valstybėje arba Lietuvos Respublikoje.
31 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo skyrimo tvarka
1. Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras.
2. Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras.
3. Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu gali būti tik diplomatas, turintis Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.
4. Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Respublikos Prezidento dekreto paskelbimo žinios apie kandidato į Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus skyrimo procesą yra skirtos tik tarnybiniam naudojimui. Prašymo dėl sutikimo priimti (agremano) Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje pateikimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.
32 straipsnis. Paskyrimo Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu terminas
1. Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai skiriami neapibrėžtam laikui. Jei pagal šio įstatymo 23 straipsnio nuostatas su skiriamu Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia Respublikos Prezidentui išleidus dekretą dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jei Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma ir jokių papildomų įrašų sutartyje nedaroma.
2. Kai Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas išdirba daugiau kaip 3 metus, Vyriausybė gali siūlyti Respublikos Prezidentui jį atšaukti. Išimties atveju Vyriausybė gali siūlyti Respublikos Prezidentui atšaukti Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą anksčiau, nei sueis 3 metai nuo jo paskyrimo.
33 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo užsienio valstybėje funkcijų
vykdymo pradžia
Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas užsienio valstybėje savo funkcijas pradeda vykdyti tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, vadovui ar kitam šio įgaliotam pareigūnui arba kai praneša apie atvykimą ar įteikia įgaliojamųjų raštų nuorašą valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui ar užsienio reikalų ministerijos funkcijas atliekančios institucijos vadovui ar kitam šio įgaliotam pareigūnui, kaip toje valstybėje įprasta.
34 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo prie tarptautinės organizacijos
funkcijų vykdymo pradžia
Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas prie tarptautinės organizacijos savo funkcijas pradeda vykdyti įteikęs įgaliojamuosius raštus tarptautinės organizacijos vadovui arba kita tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaiga
1. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi:
1) jį atšaukus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;
2) jam atsistatydinus;
3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) jam mirus;
5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos jį laikinai atšaukiant šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą Vyriausybės teikimu atšaukia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras. Užsienio valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje Lietuvos Respublikai atstovavo atšaukiamasis Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, apie atšaukimą informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atšaukimas yra prilyginamas diplomato grąžinimui į Užsienio reikalų ministeriją ir tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 25 straipsnio nuostatomis. Atšaukus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis.
3. Ypatingais atvejais Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas užsienio reikalų ministro įsakymu gali būti laikinai atšauktas į Lietuvos Respubliką. Dėl tokio laikino atšaukimo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui toliau mokamas darbo užmokestis. Laikinas Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo atšaukimas nutraukiamas užsienio reikalų ministro įsakymu.
VII SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINASIS REIKALŲ PATIKĖTINIS
37 straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio skyrimas
Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje nėra šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka paskirto Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo, kuris vadovautų Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, užsienio reikalų ministras skiria Lietuvos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos. Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas ir tada, kai Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas laikinai negali eiti savo pareigų. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį ne ilgiau kaip 1 mėnesiui gali paskirti pats Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, o ilgesniam laikotarpiui - užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo.
38 straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos
Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje ir vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei. Vadovaudamas Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų vykdymo
pradžia
1. Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis užsienio valstybėje pradeda vykdyti savo funkcijas tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui, arba kita valstybėje, į kurią jis skiriamas atstovauti Lietuvos Respublikai, įprasta tvarka. Jei Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui laikinai negalint eiti savo pareigų, jis pradeda vykdyti savo funkcijas nuo pranešimo valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministerijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.
2. Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis prie tarptautinės organizacijos pradeda vykdyti savo funkcijas šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatiniam atstovui prie tarptautinės organizacijos laikinai negalint eiti savo pareigų, jis savo funkcijas pradeda vykdyti nuo pranešimo tarptautinei organizacijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.
40 straipsnis. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų pabaiga
1. Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos pasibaigia paskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą į valstybę, kurioje jis buvo akredituotas, užsienio reikalų ministrui jį atšaukus, pasibaigus jo paskyrimo terminui, jam atsistatydinus, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, mirus arba kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais. Jei Lietuvos Respublikos laikinąjį reikalų patikėtinį yra paskyręs Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas, Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos pasibaigia ir tada, kai Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas vėl pradeda eiti pareigas.
2. Apie Lietuvos Respublikos laikinojo reikalų patikėtinio atšaukimą ir apie tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas vėl pradėjo eiti pareigas, valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis atstovavo Lietuvos Respublikai, informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
DIPLOMATINIAI RANGAI
41 straipsnis. Diplomatiniai rangai
Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai:
1) Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius;
2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras;
3) ministras patarėjas;
4) patarėjas;
5) pirmasis sekretorius;
6) antrasis sekretorius;
7) trečiasis sekretorius;
8) atašė.
42 straipsnis. Diplomatinių rangų suteikimo tvarka
1. Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus užsienio reikalų ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras. Šie diplomatiniai rangai suteikiami iki gyvos galvos.
2. Ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė rangus suteikia užsienio reikalų ministras įsakymu.
3. Atestacijos komisija užsienio reikalų ministrui teikia rekomendacijas dėl ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė diplomatinių rangų suteikimo bei teikimo suteikti Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus.
43 straipsnis. Diplomatinių rangų teikimo eilė
1. Pirmasis diplomatinis rangas yra suteikiamas asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį. Aukštesnis nei turėtas diplomatinis rangas paprastai suteikiamas po 3 metų.
2. Už ypač iniciatyvų, atsakingą ar sėkmingą darbą diplomatiniai rangai gali būti suteikiami ir nepraėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam laikui.
3. Asmeniui, skiriamam Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas Atestacijos komisijos teikimu, atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio politikos srityje patirtį.
44 straipsnis. Asmens, išėjusio iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos,
diplomatinis rangas
1. Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu į pensiją išeina iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos.
2. Asmeniui, kuris iki išeidamas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos turėjo diplomatinį rangą, išskyrus Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinius rangus, turėtasis diplomatinis rangas gali būti grąžintas, jeigu per 5 metus šis asmuo sugrįžta į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą ir jei jis nebuvo atleistas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais.
3. Asmuo (išskyrus turintį Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą), dirbęs pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, diplomatinio rango netenka terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai pasibaigus ir šio straipsnio 2 dalies nuostatomis remtis negali.
45 straipsnis. Diplomatinių rangų atėmimas
Diplomatinius rangus už diplomato priesaikos nesilaikymą gali atimti juos suteikęs Respublikos Prezidentas užsienio reikalų ministro teikimu arba užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu.
IX SKYRIUS
DIPLOMATINIS PASAS
46 straipsnis. Diplomatinio paso paskirtis
Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas (toliau - diplomatinis pasas) - Užsienio reikalų ministerijos išduotas asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kad šis asmuo yra diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu pasu pagal šio įstatymo 47 straipsnio nuostatas.
47 straipsnis. Asmenys, kuriems išduodami diplomatiniai pasai
1. Užsienio reikalų ministerija diplomatinius pasus išduoda:
1) Respublikos Prezidentui;
2) Seimo nariams;
3) Vyriausybės nariams;
4) Konstitucinio Teismo pirmininkui;
5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui;
6) Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui;
7) 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atstatymo akto signatarams;
8) valstybės pripažįstamų tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų aukščiausiesiems hierarchams (Lietuvos katalikų bažnyčios kardinolams ir vyskupams, kitų konfesijų to paties lygio dvasininkams);
9) diplomatams;
10) asmenims, kuriuos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar užsienio reikalų ministras siunčia į užsienio valstybes su specialiąja misija;
11) etatiniams diplomatiniams kurjeriams;
12) specialiesiems atašė, specialiųjų atašė pavaduotojams;
13) kariniam atstovui ir jo pavaduotojams;
14) specialiesiems patarėjams ir jų pavaduotojams;
15) Lietuvos Respublikos piliečiams, išrinktiems Europos Parlamento nariais.
2. Diplomatiniai pasai išduodami Respublikos Prezidento sutuoktiniui ir vaikams, Seimo Pirmininko sutuoktiniui, Ministro Pirmininko sutuoktiniui, užsienio reikalų ministro sutuoktiniui. Diplomatiniai pasai taip pat išduodami Seimo nario sutuoktiniui ir Lietuvos Respublikos specialiosios misijos vadovo sutuoktiniui, jei šių vykimą kartu su Seimo nariu ar specialiosios misijos vadovu į užsienį sąlygoja tarnybinės užduoties ar misijos specifika.
3. Diplomatiniai pasai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose dirbančių diplomatų prašymu gali būti išduodami jų šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, jei jie gyvena kartu su diplomatu. Diplomatų prašymu jų šeimos nariams, kurie nevyksta į užsienio valstybę gyventi kartu su diplomatu, gali būti išduodami diplomatiniai pasai kelionėms pas diplomatą.
4. Diplomatinius pasus turi teisę turėti išėję iš valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos prezidentai, buvę Seimo pirmininkai, ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministrai, asmenys, turintys Respublikos Prezidento suteiktus diplomatinius rangus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
Nr. IX-2051, 2004-03-08, Žin., 2004, Nr. 44-1439 (2004-03-25)
48 straipsnis. Įrašai diplomatiniame pase
1. Įrašai diplomatiniame pase turi atitikti Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų 6 ir 7 straipsnių reikalavimus.
2. Diplomatiniame pase taip pat nurodoma:
1) paso savininko pareigos ir diplomatinis rangas (jei asmuo jį turi), kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalį;
2) giminystės ryšys su asmeniu, dėl kurio pareigų išduodamas diplomatinis pasas, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 ar 3 dalis;
3) kad asmuo yra iš valstybės tarnybos išėjęs Respublikos Prezidentas, buvęs Seimo Pirmininkas, buvęs Ministras Pirmininkas, buvęs užsienio reikalų ministras ar asmuo, turintis Respublikos Prezidento suteiktą diplomatinį rangą, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalį.
3. Visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įrašai rašomi lietuvių kalba ir pateikiamas šių įrašų vertimas į anglų kalbą. Visus įrašus diplomatiniame pase daro Užsienio reikalų ministerija.
49 straipsnis. Diplomatinio paso pavyzdžio tvirtinimas ir paso išdavimas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinio paso pavyzdį tvirtina Vyriausybė.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas išduodamas nemokamai.
50 straipsnis. Diplomatinių pasų grąžinimas
1. Diplomatinius pasus per 7 dienas Užsienio reikalų ministerijai privalo grąžinti:
1) asmenys, baigę eiti 47 straipsnyje nurodytas pareigas, išskyrus išvardytuosius šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje, kuriems diplomatiniai pasai paliekami;
2) specialiosios misijos nariai, atlikę užduotį ir grįžę į Lietuvos Respubliką;
3) specialiosios misijos vadovo sutuoktinis, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 47 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su užduotį vykdančiu specialiosios misijos vadovu;
4) Seimo nario sutuoktinis, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 47 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su tarnybinę užduotį atliekančiu Seimo nariu;
5) šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti diplomatų šeimos nariai, kai diplomatai grįžta į Lietuvos Respubliką baigę darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje, taip pat grįžę iš kelionės diplomatų šeimos nariai, jei diplomatinis pasas diplomato prašymu jiems buvo išduotas kelionėms pas diplomatą;
6) šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 47 straipsnį, jeigu nutraukiama santuoka;
7) šio įstatymo 47 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų asmenų sutuoktiniai, vaikai ir kiti šeimos nariai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai nurodyti asmenys miršta.
2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys per nustatytą terminą diplomatinių pasų negrąžina, šie pasai užsienio reikalų ministro įsakymu skelbiami negaliojančiais. Nauji diplomatiniai pasai šiems asmenims neišduodami 1 metus, pasibaigus diplomatinio paso grąžinimo terminui.
X SKYRIUS
DIPLOMATO
SKATINIMAS IR NUOBAUDOS, DIPLOMATO IR
DIPLOMATO ŠEIMOS NARIŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
51 straipsnis. Paskatinimai
1. Už pavyzdingą diplomato pareigų ėjimą, iniciatyvumą ir kūrybingumą bei pasižymėjimą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje diplomatas gali būti skatinamas:
1) padėka;
2) pinigine premija;
3) vertinga dovana;
4) aukštesniu diplomatiniu rangu pirma laiko;
5) medaliu už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje.
2. Skatinama užsienio reikalų ministro įsakymu.
3. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ar ilgametį sąžiningą darbą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje diplomatas nustatyta tvarka gali būti pristatytas valstybiniam apdovanojimui.
52 straipsnis. Užsienio valstybių apdovanojimai
Apie užsienio valstybių apdovanojimus bei gautas vertingas dovanas diplomatas privalo informuoti Užsienio reikalų ministeriją. Gautos vertingos dovanos priklauso valstybei.
53 straipsnis. Drausminės nuobaudos
1. Už darbo drausmės bei diplomatinės etikos pažeidimus, tarnybinių pareigų, numatytų šiame įstatyme arba pareigybių aprašyme, taip pat kituose įstatymuose ar teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą diplomatui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) perkėlimas į žemesnes pareigas laikotarpiui iki 3 mėnesių;
5) diplomatinio rango, kurį suteikė užsienio reikalų ministras, pažeminimas.
2. Drausmines nuobaudas skiria užsienio reikalų ministras.
54 straipsnis. Diplomato darbo užmokestis
1. Diplomato darbo užmokestį ir jo mokėjimo sąlygas nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Diplomatui pareiginė alga mokama pagal pareiginės algos koeficientą. Užsienio reikalų ministerijoje dirbančių diplomatų pareigines algas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, o diplomatų, dirbančių Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, pareiginės algos nustatytos šio įstatymo 3 priedėlyje. Pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais lygi Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos dydžiui.
3. Diplomatui už diplomatinį rangą prie pareiginės algos, kurią jis gauna atlikdamas diplomatinę tarnybą, yra mokamas priedas pagal 5 priedėlyje pateiktą koeficientą. Priedo už diplomatinį rangą koeficiento vieneto vertė litais lygi Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos dydžiui.
4. Diplomatas turi teisę gauti ir kitų valstybės tarnautojams numatytų priedų, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
5. Diplomatui Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos priemokos už pareigybės aprašyme nenumatytą veiklą ar numatytą, bet gerokai viršijančią normalias darbo sąlygas veiklą, už darbo viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Priemokos yra skiriamos ir mokamos pagal šį įstatymą bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.
6. Diplomato pareiginė alga kartu su šiame straipsnyje nurodytais priedais bei priemokomis sudaro diplomato darbo užmokestį.
55 straipsnis. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas
Diplomatui, dirbančiam Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu su pareigine alga yra mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant 4 priedėlyje nurodytą koeficientą bei gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė litais lygi Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos dydžiui.
56 straipsnis. Kompensacijos diplomatams jų šeimos nariams išlaikyti
1. Jei su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena sutuoktinis, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Sutuoktiniui įsidarbinus, ši kompensacija nebemokama.
2. Kai su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena jo vaikai iki 18 metų, už kiekvieną vaiką diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro, jeigu vaikas iki 6 metų, - 0,2 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos ir, jeigu vaikas yra 6 ir daugiau metų, - 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
3. Kai su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena vaikai, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija kompensuoti vaikų ikimokyklinio auklėjimo išlaidas.
4. Kai su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena ir mokosi vaikai, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija kompensuoti vaiko mokymosi išlaidas, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki vaikui sueis 20 metų.
5. Kai su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
57 straipsnis. Diplomatų aprūpinimas ir išlaidų apmokėjimas
1. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančiam diplomatui suteikiamas jo rangą, pareigas ir šeimos narių skaičių atitinkantis butas, taip pat kompensuojamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą valstybę), diplomato ir jo šeimos narių kelionių į Lietuvos Respubliką ir atgal į valstybę, kurioje jie reziduoja, išlaidos. Kartą per kalendorinius metus eilinių atostogų metu užsienio valstybėje dirbančiam diplomatui ir jo šeimos nariams yra kompensuojamos kelionės išlaidos į Lietuvos Respubliką ir atgal, o kartu negyvenantiems šeimos nariams kompensuojamos kelionės išlaidos pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką.
2. Buto suteikimo, persikėlimo bei kelionių išlaidų kompensavimo tvarką nustatoVyriausybė.
3. Diplomatas, siunčiamas dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinamas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje, kad galėtų persikelti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę arba iš jos į Lietuvos Respubliką (ar kitą valstybę), yra atleidžiamas nuo darbo 5 dienas, paliekant jam vidutinį darbo užmokestį.
58 straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties
nutraukimas
1. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, jei:
1) diplomatas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) diplomatas atskleidžia valstybės paslaptis;
3) paaiškėja, kad diplomatas yra teistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tai nuslėpė priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo diplomatas nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
5) diplomatui sukanka šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas amžius ir šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam nėra leidžiama dirbti toliau.
2. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jei:
1) diplomatas šiurkščiai pažeidė tarnybos drausmę ar nerūpestingai atliko pareigas, jeigu prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
2) diplomatas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) išsaugoma ilgesnį laiką. Diplomatams, netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) saugoma, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas;
3) paaiškėja, kad diplomatas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos;
4) paaiškėja, kad diplomatas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl nepakankamos kvalifikacijos;
5) diplomatas darbo metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;
6) diplomatas, kurio pareigos susijusios su materialinių vertybių apskaita, priėmimu, išdavimu ar gabenimu, dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo;
7) diplomatas įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;
8) diplomatas pažeidžia šio įstatymo 29 straipsnio nuostatas;
9) diplomatas netinka einamoms pareigoms pagal atestavimo rezultatus.
3. Diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jei diplomatas nesilaiko šio įstatymo 24 straipsnyje numatytų diplomatų rotacijos sąlygų, tai yra atsisako paklusti užsienio reikalų ministro įsakymui dėl paskyrimo dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinimo į darbą Užsienio reikalų ministerijoje.
4. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties negalima nutraukti diplomato laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės ar atostogų metu, išskyrus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Jei sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita po laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės, atostogų pasibaigimo darbo diena.
5. Viena diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalis (išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą) gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei sutinka su pasiūlymu, per 5 kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai siūlymą nutraukti sutartį. Šalys taip pat susitaria dėl sutarties nutraukimo datos ir sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Jei antroji šalis per šioje dalyje nustatytą laiką nepraneša sutinkanti nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti sutartį šalių susitarimu yra atmestas.
6. Diplomatas (išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs Užsienio reikalų ministeriją ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, diplomatas turi teisę nutraukti darbą, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti sutarties nutraukimą. Jei sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar invalidumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą, sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos datos.
7. Diplomatas turi teisę atsiimti prašymą nutraukti sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atsiimti prašymą tik užsienio reikalų ministrui sutikus.
8. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama užsienio reikalų ministro įsakymu.
9. Su Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, jei Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas atsistatydina. Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atsistatydinimas iš Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovo pareigų nenutraukia diplomato tarnybos sutarties. Tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 25 straipsnio nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1431, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)
59 straipsnis. Kompensacija nutraukus diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą
diplomato tarnybos sutartį
Kai diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalį arba kai diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, diplomatui išmokama kompensacija. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pareiginę algą dauginant iš Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje išdirbtų pilnų metų skaičiaus ir dauginant iš koeficiento 0,5, bet ne daugiau kaip iš 12.
60 straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties
nutraukimas pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį
1. Nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, diplomatas turi būti įspėtas raštu prieš 2 mėnesius iki sutarties nutraukimo. Diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki 14 metų, apie numatomą sutarties nutraukimą turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius.
2. Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.
3. Jeigu diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama nepasibaigus įspėjimo terminui, nutraukimo diena perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
61 straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties
nutraukimo su nėščia moterimi ir motina, auginančia vaiką iki 3 metų,
apribojimai
Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia moterimi, motina, auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos, - su tėvu arba globėju, auginančiu vaiką iki 3 metų), išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus, negali būti nutraukta pagal šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalį.
62 straipsnis. Diplomato teisė reikalauti, kad jam būtų praneštos diplomato tarnybos
sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo
priežastys
1. Diplomatas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turi teisę raštu pareikalauti, kad jam būtų praneštos sutarties nutraukimo priežastys.
2. Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prašymo gavimo Užsienio reikalų ministerija turi raštu pranešti konkrečias diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo priežastis, taip pat nurodyti, kuo pagrįstas atleidimas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos.
3. Jei Užsienio reikalų ministerija šio reikalavimo neįvykdo, o diplomatas užginčija diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimą teisme, teismas iš Užsienio reikalų ministerijos išieško diplomatui darbo užmokestį už 20 darbo dienų net ir tuo atveju, kai reikalavimas dėl grąžinimo į tarnybą nepatenkinamas.
63 straipsnis. Atsiskaitymas su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos
sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis
1. Užsienio reikalų ministerija su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti jos nutraukimo dieną, išskyrus kompensacijos, numatytos šio įstatymo 59 straipsnyje, išmokėjimą. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis per 3 mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos, mokant po vieną dalį kas mėnesį.
2. Jei uždelsiama atsiskaityti dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį.
64 straipsnis. Diplomato grąžinimas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą
1. Diplomatas, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą, nesutinkantis su diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimu, per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio sutarties nutraukimą, gavimo turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu teismas nustato, kad diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis buvo nutraukta be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, jis grąžina diplomatą į tas pareigas, kurias diplomatas turėjo prieš tokį diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimą.
2. Teismas, grąžindamas į tarnybą diplomatą, kurio diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis buvo neteisėtai nutraukta, išieško vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
3. Kai diplomatas, kurio diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis buvo neteisėtai nutraukta, pareiškia, kad grąžinus jį į tarnybą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimą, diplomato prašymu gali negrąžinti jo į tarnybą, o priteisti jam kompensaciją iki 12 jo pareiginių algų dydžio. Tokiu atveju laikoma, kad diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukta pagal šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalį.
65 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
66 straipsnis. Diplomato ir jo šeimos narių sveikatos ir gyvybės draudimas
1. Diplomatai apdraudžiami gyvybės draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Diplomatas, dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apsidrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, susijusios su diplomato, dirbančio Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.
67 straipsnis. Diplomato atostogos
Diplomatui suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Be to, už kiekvienų 3 metų darbo stažą Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje papildomai suteikiama po 2 kalendorines dienas atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 kalendorinių dienų.
68 straipsnis. Diplomato amžiaus apribojimas
1. Diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyto pensinio amžiaus.
2. Respublikos Prezidentas išimties tvarka gali leisti asmenims, vyresniems nei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyto pensinio amžiaus, nustatytą laikotarpį toliau dirbti Lietuvos Respublikos diplomatiniais atstovais. Kitiems diplomatams, sulaukusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto amžiaus, išimties tvarka nustatytą laikotarpį dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje gali leisti užsienio reikalų ministras.
69 straipsnis. Diplomato socialinio ir sveikatos draudimo bei diplomato sutuoktinio
valstybinio socialinio pensijų draudimo reglamentavimas
1. Diplomato socialinį ir sveikatos draudimą bei diplomato sutuoktinio valstybinį socialinį pensijų draudimą nustato šis įstatymas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo, Sveikatos draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymai ir kiti teisės aktai.
2. Privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato pareiginės algos. Šis reikalavimas netaikomas diplomato sutuoktiniui įsidarbinus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1574, 00.03.16, Žin., 2000, Nr.28-764 (00.04.05)
70 straipsnis. Kompensacijos diplomato žūties ar sužalojimo atveju. Palaikų parvežimas
1. Jei diplomatas žuvo ar buvo sužalotas dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išmokamos tokio dydžio kompensacijos:
1) žuvusiojo šeimai - 2,5 metų jo darbo užmokesčio dydžio kompensacija, skaičiuojant pagal paskutinį darbo užmokestį;
2) sužalotajam - nuo 1 iki 2,5 metų darbo užmokesčio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį. Šios kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
2. Diplomatas, žuvęs dėl susijusių su tarnyba priežasčių, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Mirusio užsienyje diplomato palaikų parvežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
71 straipsnis. Įstatymai, netenkantys galios įsigaliojus šiam įstatymui
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių rangų" (Žin., 1990, Nr.30-722);
2) Lietuvos Respublikos diplomatinio paso įstatymas (Žin., 1991, Nr.27-738);
3) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje statuso" (Žin., 1991, Nr. 29-790);
4) Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 109-2472) 5 priedėlis.
72 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
1998 m. gruodžio 29 d.
įstatymo Nr.VIII-1012
1 priedėlis
DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIS Nr.______
____m. ____________d.
Užsienio reikalų ministerija ________________________________________________
________________________________________________________________________
(adresas)
Užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo (toliau - darbdavys) ______________
________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, jeigu įgaliotas asmuo - nurodyti pareigas)
ir priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos pilietis (toliau - diplomatas)_______________________________________________________
(vardas, pavardė)
________________________________________________________________________
(paso duomenys - gimimo metai, asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo serija, Nr.)
________________________________________________________________________
(gyvenamoji vieta)
Sudarė šią diplomato tarnybos sutartį:
1. Darbdavys įsipareigoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skirti diplomatą į pareigas ir mokėti jam šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį.
2. Diplomatas įsipareigoja vykdyti diplomato pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose.
3. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ______________________________________________________________
(papildomos garantijos, kompensacijos ir kt.)
___________________________________________________________________________
4. Diplomato įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
5. Ši diplomato tarnybos sutartis įsigalioja ______________________________ (nurodyti datą )
6. Diplomatas pradeda dirbti _________________________________________
(nurodyti datą)
7. Ginčai dėl šios diplomato tarnybos sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
8. Ši diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais.
9. Diplomato tarnybos sutartis sudaryta dviem egzemplioriais - vienas jų saugomas Užsienio reikalų ministerijoje, kitas išduodamas diplomatui.
Diplomato tarnybos sutarties šalių parašai:
Darbdavys Diplomatas
___________________________ __________________________
(Vardas ir pavardė) ( Parašas ) (Vardas ir pavardė) (Parašas)
A. V.
Diplomato tarnybos sutartis nutraukta _______________________________________
(nurodyti datą ir pagrindą)
________________________________________________________________________
Diplomato tarnybos sutarties šalių parašai:
Darbdavys Diplomatas
_________________________ _________________________
(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)
A. V.
Diplomato pareigos:
________________________________________________________________________
(nurodyti įsakymo Nr., datą, pareigų pavadinimą, padalinį)
________________________________________________________________________
Lietuvos Respublikos
1998 m. gruodžio 29 d.
įstatymo Nr.VIII-1012
2 priedėlis
TERMINUOTA DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIS Nr.________
_____m. ______________d.
Užsienio reikalų ministerija ________________________________________________
_______________________________________________________________________ (adresas)
Užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo (toliau - darbdavys) ______________
________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, jeigu įgaliotas asmuo - nurodyti pareigas)
ir priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos pilietis (toliau - diplomatas)
________________________________________________________________________
(vardas, pavardė)
________________________________________________________________________
(paso duomenys - gimimo metai, asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo serija, Nr.)
________________________________________________________________________
(gyvenamoji vieta)
Sudarė šią terminuotą diplomato tarnybos sutartį:
1. ________________________________________________________________
(priimamojo į terminuotą diplomatinę tarnybą vardas ir pavardė)
priimamas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą
1. 1. ______________________________________________________________
(nurodyti padalinį)
1. 2. ______________________________________________________________
(nurodyti pareigų pavadinimą)
2. Darbdavys įsipareigoja mokėti diplomatui šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį (išskyrus asmeniui, priimamam į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka).
3. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ______________________________________________________
(papildomos garantijos, kompensacijos ir kt.)
________________________________________________________________________
4. Diplomato įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja _________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________
5. Ši terminuota diplomato tarnybos sutartis įsigalioja ____________________ (nurodyti datą)
6. Diplomatas pradeda dirbti _________________________________________
(nurodyti datą)
7. Ginčai dėl šios terminuotos diplomato tarnybos sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
8. Ši terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais.
9. Terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaryta dviem egzemplioriais - vienas jų saugomas Užsienio reikalų ministerijoje, kitas išduodamas diplomatui.
Terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalių parašai:
Darbdavys Diplomatas
_________________________ _________________________
(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)
A. V.
Terminuota diplomato tarnybos sutartis pakeista _____________________________
(nurodyti, kokios pirminės šios
_______________________________________________________________________
sutarties sąlygos pakeistos, datą)
Terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalių parašai:
Darbdavys Diplomatas
_________________________ _________________________
(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)
A. V.
Terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukta _____________________________
(nurodyti datą ir pagrindą)
________________________________________________________________________
Terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalių parašai:
Darbdavys Diplomatas
_________________________ _________________________
(Vardas ir pavardė) ( Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)
A. V.
Lietuvos Respublikos
1998 m. gruodžio 29 d.
įstatymo Nr.VIII-1012
3 priedėlis
DIPLOMATŲ PAREIGINĖ ALGA DIPLOMATINĖJE ATSTOVYBĖJE IR KONSULINĖJE ĮSTAIGOJE
|
Pareigos |
Koeficientas |
|
Ambasadorius |
8-11,5 |
|
Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras |
7,4-9,6 |
|
Ministras patarėjas |
6,8-8,8 |
|
Patarėjas |
6,2-7,8 |
|
Pirmasis sekretorius |
5,4-6,4 |
|
Antrasis sekretorius |
4,7-5,7 |
|
Trečiasis sekretorius |
3,9-4,9 |
|
Atašė |
3,2-4,2 |
|
Generalinis konsulas |
6,8-8,8 |
|
Konsulas |
5,4-6,4 |
|
Vicekonsulas |
4,7-5,7 |
Koeficiento vieneto (1,00) vertė lygi Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai.
Lietuvos Respublikos
1998 m. gruodžio 29 d. įstatymo Nr.VIII-1012
4 priedėlis
SU DARBU UŽSIENYJE SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJA
|
Pareigos |
Koeficientas |
|
Ambasadorius |
14,0 |
|
Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras |
12,5 |
|
Ministras patarėjas |
11,5 |
|
Patarėjas |
10,5 |
|
Pirmasis sekretorius |
9,0 |
|
Antrasis sekretorius |
7,5 |
|
Trečiasis sekretorius |
6,5 |
|
Atašė |
5,5 |
|
Generalinis konsulas |
10,5 |
|
Konsulas |
9,0 |
|
Vicekonsulas |
7,5 |
Koeficiento vieneto (1,00) vertė lygi Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai.
Lietuvos Respublikos
1998 m. gruodžio 29 d.
įstatymo Nr.VIII-1012
5 priedėlis
PRIEDAS UŽ DIPLOMATINĮ RANGĄ
|
Diplomatinis rangas |
Koeficientas |
|
Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius |
4,3 |
|
Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras |
4,0 |
|
Ministras patarėjas |
3,7 |
|
Patarėjas |
3,3 |
|
Pirmasis sekretorius |
2,8 |
|
Antrasis sekretorius |
2,4 |
|
Trečiasis sekretorius |
2,1 |
|
Atašė |
1,8 |
Koeficiento vieneto (1,00) vertė lygi Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai.
_________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1574, 00.03.16, Žin., 2000, Nr.28-764 (00.04.05)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1431, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 18 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 1, 14, 19 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2051, 2004-03-08, Žin., 2004, Nr. 44-1439 (2004-03-25)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2004-03-25)
autrap@lrs.lt