Suvestinė redakcija nuo 1992-04-27 iki 1992-06-03
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1991, Nr. 27-745, i. k. 0911100NUTA00000301
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ
1991 m. liepos 29 d. Nr. 301
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. nutarimą „Dėl valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatai įsigalioja nuo 1991 m. liepos 1 d., o šių nuostatų 72 punktas – nuo 1992 m. sausio 1 dienos.
3. Nustatyti, kad valstybinio socialinio draudimo pašalpos, paskirtos iki 1991 m. liepos 1 d., kai jų mokėjimas tęsiamas, turi būti nuo 1991 m. liepos 1 d. perskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatus, jeigu pagal šiuos nuostatus pašalpa yra didesnė.
4. Pavesti Valstybinio socialinio draudimo valdybai, suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, nustatyti laikiną medikamentų ir medicininių priemonių pardavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarką, taikant nuo 1991 m. liepos 1 d. Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų 69–71 punktuose nustatytas kompensavimo normas.
5. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai per 10 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo atlikti normatyvinių aktų, reguliuojančių gyventojų lengvatinį aprūpinimą medikamentais ir medicininėmis priemonėmis, ekspertizę ir, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų 69–71 punktus, pateikti pasiūlymus dėl esamų normatyvinių aktų galiojimo, pataisų ir papildymo.
6. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1984 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 85 „Dėl valstybinio socialinio draudimo pašalpų“ (Žin., 1984, Nr. 9-106);
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1987 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 285 „Dėl apmokamo laikotarpio sergančiam vaikui slaugyti trukmės pratęsimo“ (Žin., 1987, Nr. 31-359);
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos ir LLKJS CK 1989 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 65 „Dėl priemonių valstybės ir visuomenės paramai šeimoms, auginančioms vaikus, didinti“ 1 punkto „b“ papunktį (Žin., 1989, Nr. 10-94);
Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1989 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl nėštumo ir gimdymo pašalpų mokėjimo tvarkos dalinio pakeitimo“ (Žin., 1989, Nr. 34-489);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 237 „Dėl laikinojo nedarbingumo pašalpų padidinimo“ (Žin., 1990, Nr. 21-535);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 247 „Dėl pašalpų moterims, auginančioms mažamečius vaikus, mokėjimo tvarkos pakeitimo“ (Žin., 1990, Nr. 22-553);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 354 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl pašalpų moterims, auginančioms mažamečius vaikus, mokėjimo tvarkos pakeitimo“ patikslinimo“ (Žin., 1990, Nr. 35-854);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 88 „Dėl pašalpų moterims, auginančioms vaikus iki trejų metų“ (Žin., 1991, Nr. 9-256).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 301
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATAI
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatai reguliuoja iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto mokamų pašalpų ir išmokų gydymo ir profilaktikos išlaidoms padengti skyrimo bei mokėjimo tvarką ir dydį.
Iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto mokamos:
2. Pašalpos ir išmokos, numatytos šių nuostatų 1 punkte, mokamos asmenims, kurie apdrausti privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu:
2.3. sukarintų organizacijų (priešgaisrinės apsaugos, gelbėjimo tarnybų, ryšių ir kt.) darbuotojams, jeigu jie pagal kitus įstatymus neturi teisės į specialųjį socialinį aprūpinimą;
2.4. ūkinių bendrijų, taip pat žemės ūkio bendrovių nariams, gaunantiems jose pajamas, susijusias su darbo santykiais;
3. Individualių (personalinių) įmonių savininkams bei ūkininkams ir pilnamečiams jų šeimų nariams, dirbantiems ūkyje, mokamos laidojimo pašalpos, taip pat šių nuostatų 1.2 punkte nurodytos išmokos (išskyrus išlaidas transportui ir kelialapiams). Laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros pašalpos šiame punkte išvardytiesiems asmenims mokamos, jeigu jie tomis draudimo rūšimis yra papildomai savanoriškai apsidraudę.
Laikotarpiu, kai nurodytieji asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str.), jiems aprūpinimas iš socialinio draudimo lėšų netaikomas.
4. Asmenims, neišvardytiems 2 ir 3 punktuose, valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir kitos išmokos yra mokamos, jeigu jie valstybiniu socialiniu draudimu yra apsidraudę savanoriškai individualiai arba per juos vienijančias organizacijas.
LAIKINOJO NEDARBINGUMO PAŠALPA
LAIKINOJO NEDARBINGUMO PAŠALPOS SKYRIMO ATVEJAI
6. Laikinojo nedarbingumo pašalpa skiriama:
6.1. atsiradus laikinajam nedarbingumui dėl ligos ar traumos:
Laikinojo nedarbingumo pašalpa (kaip nedarbingumo dėl ligos atveju) taip pat skiriama, jeigu būtina gydytis tuberkuliozinėje arba kitoje sanatorijoje, į kurią siunčiama baigti gydymą po sunkios ligos (šių ligų sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ministerija.
Laikinuoju nedarbingumu dėl suluošinimo (traumų) darbe laikomi atvejai, kai nelaimingas atsitikimas įvyko:
atliekant darbo pareigas (taip pat komandiruotės laiku) arba vykdant įmonės, įstaigos ar organizacijos interesus ginančius veiksmus (nors ir be administracijos pavedimo);
kelyje į darbą arba iš darbo;
įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje arba kitoje darbo vietoje darbo laiku (į darbo laiką įeina ir nustatytos pertraukos bei laikas, kuris būtinas gamybos įrankiams, drabužiams ir pan. sutvarkyti prieš pradedant darbą arba baigus darbą);
einant tarnybines pareigas;
atliekant piliečio pareigą: gelbstint žmogaus gyvybę, saugant valstybinę nuosavybę ar teisėtvarką.
Darbininko arba tarnautojo, atlikusio donoro funkcijas, laikinas nedarbingumas, lygintinas laikinajam nedarbingumui dėl suluošinimo (traumos) darbe;
TEISĖ Į LAIKINOJO NEDARBINGUMO PAŠALPĄ
7. Teisę į laikinojo nedarbingumo pašalpą turi apdraustieji, išvardyti šių nuostatų 2.1–2.6 punktuose, jeigu jie dėl šių nuostatų 6.1–6.5 punktuose nustatytų priežasčių yra palaisvinami nuo darbo (pareigų) ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Šią teisę jie įgyja nuo pirmosios darbo (draudimo) dienos.
8. Pašalpa mokama bendrąja tvarka, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laiką ir atleidimo iš darbo dieną), taip pat trijų kalendorinių dienų po savanoriško išėjimo iš darbo arba atleidimo iš darbo su teise gauti išeitinę pašalpą laikotarpiu.
9. Asmenys, netekę darbo, turi teisę į laikinojo nedarbingumo pašalpą dėl ligos, traumos (šių nuostatų 6.1 punktas), jeigu jie prarado darbingumą laikotarpiu, kuriuo pagal įstatymus mokama išeitinė pašalpa, visas uždarbis (ar jo dalis), ir yra nedarbingi šiam laikotarpiui pasibaigus.
10. Kai laikinasis nedarbingumas atsiranda ginčo dėl grąžinimo į darbą laikotarpiu, pašalpa mokama nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos, jeigu apdraustasis darbo ginčų nagrinėjimo organų sprendimu buvo grąžintas į darbą.
LAIKINOJO NEDARBINGUMO PAŠALPOS MOKĖJIMO TRUKMĖ
12. Apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos arba traumos (šių nuostatų 6.1 punktas) pašalpa mokama nuo pirmosios darbingumo netekimo dienos (neįskaitant dienų, už kurias buvo gauta išeitinė pašalpa arba uždarbis) iki darbingumo atstatymo arba invalidumo pripažinimo.
Atsiradus laikinajam nedarbingumui po to, kai darbo sutartis buvo sudaryta, bet asmuo dar nepradėjo dirbti, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią asmuo pagal darbo sutartį turėjo atvykti į darbą.
Atsiradus laikinajam nedarbingumui nušalinimo nuo darbo (pareigų), sustabdant atlyginimo mokėjimą, laikotarpiu, išskyrus šių nuostatų 16 punkte numatytus atvejus, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.
13. Laikiniems ir sezoniniams darbuotojams, netekusiems darbingumo sutarties galiojimo laikotarpiu, pašalpa dėl bendrojo susirgimo mokama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų po darbo sutarties galiojimo pabaigos.
Susižalojusiems darbe ar susirgusiems profesine liga arba tuberkulioze asmenims, dirbantiems pagal laikinojo ar sezoninio darbo sutartį, pašalpa mokama pagal šių nuostatų 12 punktą.
14. Atsiradus laikinajam nedarbingumui dėl ligos ar traumos kasmetinių arba kitų visiškai ar iš dalies apmokamų atostogų metu, pašalpa mokama už visas sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu.
Atsiradus laikinajam nedarbingumui nemokamų atostogų arba tokiu laikotarpiu, kai darbuotojas buvo palaisvintas nuo darbo (pareigų), nepaliekant darbo užmokesčio, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.
15. Pašalpa sergančiam šeimos nariui slaugyti mokama, jeigu gydytojo nurodymu būtina šeimos narį slaugyti.
Slaugant šeimos narį, pašalpa mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Slaugant vaiką iki 14 metų, pašalpa mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Slaugant vaiką iki 5 metų ligoninėje, pašalpa mokama už visą slaugymo laiką.
16. Įvedus nustatytąja tvarka karantino režimą ypač pavojingų infekcijų židiniuose, pašalpa mokama nušalintiems nuo darbo asmenims.
Valstybiniams gydytojams higienistams laikinai nušalinus apdraustąjį kaip užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotoją ir negalint jo perkelti į kitą darbą, laikinojo nedarbingumo pašalpa mokama visą nušalinimo nuo darbo laiką ir apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį tik toje darbovietėje, kurioje jis nušalintas nuo darbo.
17. Paguldžius apdraustąjį į protezinį ortopedinį stacionarą, pašalpa mokama už visą jame būtą laiką, taip pat vykimo į stacionarą ir atgal laiką.
18. Jeigu apdraustasis dėl profesinės ligos, tuberkuliozės, taip pat dėl to, kad jis yra užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojas (šių nuostatų 6.5 punktas), laikinai negali dirbti savo darbo, bet, nepažeisdamas paskirto gydymo, gali dirbti kitą darbą ir medicininių komisijų nustatyta tvarka perkeliamas į kitą darbą, jam pašalpa mokama už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius, ir tokio dydžio, kad gaunamas uždarbis ir pašalpa neviršytų vidutinio uždarbio iki perkėlimo. Be to, perkeltiems į kitą darbą dėl profesinės ligos pašalpa mokama tik tuo atveju, jeigu jie pagal įstatymus neturi teisės gauti iš darbdavio ankstesnio ir dabartinio darbo užmokesčio skirtumo.
19. Pašalpa dėl nėštumo dirbtinio nutraukimo operacijos mokama ne ilgiau kaip 2 kalendorines dienas.
Kai nėštumo nutraukimo operacija daroma pagal medicinines rekomendacijas, kilus pooperacinėms komplikacijoms, taip pat savaiminio aborto atveju pašalpa mokama už visas faktiškas laikinojo nedarbingumo dienas.
20. Dirbantiems invalidams, jeigu jie dirbdami gauna invalidumo pensiją, laikinojo nedarbingumo pašalpa mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų (per kalendorinius metus), išskyrus laikinojo nedarbingumo pašalpą dėl suluošinimo darbe, profesinės ligos ir susirgimo tuberkulioze.
Pastaraisiais atvejais dirbantiems invalidams pašalpa mokama tol, kol apdraustasis pasveiks arba kol dėl suluošinimo darbe, profesinės ligos ar susirgimo tuberkulioze bus iš naujo nustatoma invalidumo grupė.
Invalidui, nustatytu laiku neatvykusiam pasitikrinti sveikatos į medicininę darbingumo ekspertizės komisiją, pašalpa mokama šiame punkte nustatytą laiką.
SĄLYGOS, KURIOMIS LAIKINOJO NEDARBINGUMO,
PAŠALPA APDRAUSTIESIEMS NEMOKAMA
22. Laikinojo nedarbingumo pašalpa nemokama:
asmenims, laikinai nedarbingiems dėl traumų, gautų darant nusikaltimus;
asmenims, sužalojusiems savo arba savo išlaikytinių sveikatą, kad išvengtų darbo ar kitų pareigų arba apsimetusiems sergančiais;
asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo tiesioginė priežastis – alkoholio, narkotinių arba toksinių medžiagų vartojimas.
Tuo atveju, kai savanoriškai gydomasi stacionare nuo alkoholizmo (narkomanijos ar toksikomanijos), laikinojo nedarbingumo pašalpa mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
23. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ar slaugos režimą, be svarbių priežasčių neatvykstantiems pas gydytoją, pašalpos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, kurią buvo padarytas pažeidimas, bet ne ilgesniam negu 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, o neatvykus pirminiam patikrinimui į medicininę darbingumo ekspertizės komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kada turėjo atvykti patikrinimui.
NĖŠTUMO IR GIMDYMO PAŠALPA
24. Nėštumo ir gimdymo pašalpa skiriama moterims, turinčioms pagal šių nuostatų 2.1–2.6 punktus teisę į valstybinio socialinio draudimo laikinojo nedarbingumo pašalpas.
26. Moterims, pagimdžiusioms suėjus 28 nėštumo savaitėms ar vėliau, mokama 70 kalendorinių dienų ikigimdyminio laikotarpio pašalpa ir 56 kalendorinių dienų pogimdyminio laikotarpio pašalpa, o komplikuoto gimdymo atveju ir gimus daugiau negu vienam vaikui, – 70 kalendorinių dienų pogimdyminio laikotarpio pašalpa.
Nėštumo ir gimdymo pašalpa mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogoms nustatytą laikotarpį nepriklausomai nuo faktiško iki gimdymo praėjusių dienų skaičiaus.
Moterims, pagimdžiusioms suėjus 22 nėštumo savaitėms, pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo (jeigu kūdikis gyvena 28 kalendorines dienas, apmokama už likusias iki 56 kalendorines dienas).
29. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo, nėštumo ir gimdymo pašalpa mokama, jeigu tuo metu nemokama išeitinė pašalpa arba vidutinis uždarbis.
Tokiais atvejais pašalpą skiria ir moka likviduotos organizacijos teisių perėmėjas, o jeigu jo nėra, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinio skyriaus pavedimu – vienas iš tos teritorijos draudėjų.
LAIKINOJO NEDARBINGUMO, NĖŠTUMO IR GIMDYMO
PAŠALPŲ APSKAIČIAVIMAS
30. Laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo pašalpos apskaičiuojamos procentais nuo kompensuojamojo uždarbio:
30.1. laikinojo nedarbingumo pašalpomis kompensuojamąjį uždarbį sudaro visų darbo vietų, kuriose asmuo apdraustas, suminis vidutinis uždarbis, neviršijantis įstatymo nustatytų penkių minimalaus darbo užmokesčio dydžių, išskyrus šių nuostatų 30.2 ir 30.3 punktuose numatytus atvejus;
30.2. Susižalojus darbe ar susirgus profesine liga, nepriklausomai nuo uždarbio kitose darbovietėse kompensuojamas visas vidutinis uždarbis toje darbo vietoje, kurioje asmuo susižalojo ar susirgo;
30.3. įvedus nustatytąja tvarka karantino režimą, nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems, jeigu jų negalima perkelti į kitą darbą, laikinojo nedarbingumo pašalpa apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį (30.1 punktas) tik toje darbovietėje, kurioje jie nušalinti nuo darbo;
31. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagrindinėje darbovietėje (išskyrus šių nuostatų 30.3 punkte nustatytus atvejus), sudedant visų darbo vietų vidutinį uždarbį. Bendrosios vidutinio uždarbio sumos dalis, viršijanti numatytąją šių nuostatų 30.1 punkte, atmetama.
Į vidutinį uždarbį įskaitomas darbo užmokestis ir kitos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
32. Vidutinis mėnesio uždarbis asmenims, gaunantiems laikinį darbo užmokestį ir nustatyto dydžio priedus bei priemokas, nustatomas pagal gaunamą tarnybinį atlyginimą (tarifinį atlygį) su priedais ir priemokomis darbingumo netekimo, nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dieną. Šį darbo užmokestį, neviršijantį nuostatų 30.1 punkte nustatytų dydžių, padalijus iš mėnesio, kurį sirgta, darbo dienų (valandų) skaičiaus, nustatomas dienos (valandos) vidutinis kompensuojamasis uždarbis.
33. Apdraustiesiems, gaunantiems kintamo dydžio darbo užmokestį ir kitas išmokas (vienetininkams, laikininkams, gaunantiems atlyginimą su premijomis ir kitomis kintamo dydžio priemokomis ir pan.), vidutinis uždarbis apskaičiuojamas remiantis 3 paskutiniųjų kalendorinių mėnesių faktiniu darbo užmokesčiu ir kitomis pajamomis, pridedant premijų ir kitų išmokų sumas (šių nuostatų 34 punktas).
34. Premijos ir kitos išmokos už ne ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį, įskaičiuojamos į to mėnesio, kurį jos išmokėtos, uždarbį.
Premijos ir kitos išmokos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 1 metų laikotarpį priskaičiuojamos imant 1/4 faktiškai gautos per 12 paskutiniųjų kalendorinių mėnesių sumos.
35. Jeigu apdraustasis dirbo mažiau negu 3 mėnesius, tai vidutinis uždarbis apskaičiuojamas iš faktiškai gauto uždarbio ir kitų pajamų.
Jeigu apdraustasis 3 paskutiniųjų kalendorinių mėnesių laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių uždarbio ar kitų pajamų, kuriomis remiantis galima būtų apskaičiuoti pašalpą, negavo, pašalpa apskaičiuojama iš apdraustojo tarnybinio atlyginimo (tarifinio atlygio). Nesant galimybės nustatyti tarnybinį atlyginimą (tarifinį atlygį), pašalpa apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą (indeksuotą) minimalų darbo užmokestį.
Dienos (valandos) vidutinis uždarbis šiame punkte numatytais atvejais apskaičiuojamas šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka.
36. Pagal šių nuostatų 33 ir 34 punktus, apskaičiuoto vidutinio uždarbio sumą padalijus iš faktiškai per tuos 3 mėnesius dirbtų dienų (valandų) skaičiaus (nesant darbo laiko apskaitos – iš kalendorinių darbo dienų (valandų) skaičiaus), nustatomas dienos (valandos) vidutinis uždarbis.
37. Šių nuostatų 32-36 punktuose nustatyta tvarka dienos (valandos) vidutinis uždarbis apskaičiuojamas atskirai kiekvienoje darbovietėje, kurioje asmuo yra apdraustas. Sudėjus visose darbovietėse apskaičiuotą vidutinį uždarbį, gaunamas faktinis bendras dienos (valandos) vidutinis uždarbis.
Dienos (valandos) pašalpa apskaičiuojama procentais nuo dienos (valandos) kompensuojamojo uždarbio, kuris negali viršyti šių nuostatų 30 punkte nustatytų dydžių.
38. Kompensuojamasis uždarbis, gaunamas kitose darbovietėse, apskaičiuojamas pagal pateiktas pažymas. Pažymoje turi būti nurodyta:
asmens vardas, pavardė, tėvo vardas, darbovietės pavadinimas ir užimamos pareigos;
atskirai kiekvieną mėnesį (3 mėnesių laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis) apskaičiuota darbo užmokesčio ir kitų pajamų suma;
darbo dienų ir valandų skaičius, už kurį apskaičiuotas kompensuojamasis uždarbis;
dienos (valandos) kompensuojamasis uždarbis.
Pažyma pasirašoma įmonės (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens, vyriausiojo buhalterio ir patvirtinama antspaudu.
39. Susižalojus darbe ar susirgus profesine liga, nepriklausomai nuo uždarbio kitose darbovietėse kompensuojamas visas apskaičiuotas vidutinis uždarbis toje darbo vietoje, kurioje asmuo susižalojo ar susirgo. Šio uždarbio suma pridedama prie kompensuojamojo uždarbio, gauto kitose darbovietėse, apskaičiuoto šių nuostatų 32–38 punktuose nustatyta tvarka.
40. Nėštumo ir gimdymo pašalpai kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas šių nuostatų 30.4 ir 32–38 punktuose nustatyta tvarka.
41. Laikinojo nedarbingumo pašalpa (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl susižalojimo darbe ir profesinės ligos) mokama 80 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, nuo trisdešimt pirmosios dienos mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio laikinojo nedarbingumo pašalpa.
Esant laikinajam nedarbingumui dėl susižalojimo darbe ar profesinės ligos, pašalpa mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio (šių nuostatų 39 punktas) dydžio.
Nėštumo ir gimdymo pašalpa mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio (šių nuostatų 40 punktas) dydžio.
42. Asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, laikinojo nedarbingumo pašalpa mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, neribojant penkiais minimalaus darbo užmokesčio dydžiais.
43. Laikinojo nedarbingumo pašalpa, skiriama pagal šių nuostatų 6.1–6.5 punktus, negali būti mažesnė už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą darbo užmokesčio minimumą ar didesnė už visą vidutinį uždarbį, iš kurio ji buvo apskaičiuota.
Jeigu apdraustasis dirbo trumpesnio negu nustatyta darbo laiko sąlygomis, ne visą etatą ir pan., tai, skiriant pašalpą, atsižvelgiama į atitinkamą minimalaus darbo užmokesčio dalį.
VAIKO PRIEŽIŪROS PAŠALPA
44. Vaiko priežiūros pašalpa mokama:
jeigu bent vienas iš tėvų yra apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu (šių nuostatų 2.1–2.6 punktai);
jeigu vaiko motina buvo apdrausta pagal šių nuostatų 2.1 – punktus ir nėštumo arba vaiko iki 3 metų priežiūros laikotarpiu buvo atleista iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo.
45. Vaiko (iki jam sukaks treji metai) priežiūros pašalpa mokama motinai (tėvui) arba kitam asmeniui, faktiškai auginančiam vaiką.
46. Vaiko (iki jam sukaks pusantrų metų) priežiūros pašalpa (už kiekvieną vaiką) mokama kiekvieną mėnesį minimalaus gyvenimo lygio dydžio.
47. Vaiko (nuo pusantrų iki trejų metų) priežiūros pašalpa (už kiekvieną vaiką) mokama kiekvieną mėnesį pusės minimalaus gyvenimo lygio dydžio.
LAIDOJIMO PAŠALPA
50. Laidojimo pašalpa mokama, mirus pačiam apdraustajam (šių nuostatų 2–3 punktai) arba jo išlaikomam šeimos nariui:
50.1. mirusiojo išlaikomais šeimos nariais laikomi tiek atskirai, tiek kartu su juo gyvenę ir gavę iš jo materialinę paramą, kuri išlaikomiesiems buvo pagrindinis gyvenimo lėšų šaltinis, asmenys:
sutuoktinis;
tėvai, įtėviai, seneliai;
vaikai, įvaikiai, broliai, seserys ir vaikaičiai;
51. Mirus apdraustajam, laidojimo pašalpa mokama mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo. Mirus apdraustojo išlaikomam šeimos nariui, pašalpa mokama pačiam apdraustajam.
PAŠALPŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
55. Pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų skiriamos ir mokamos pagrindinėje darbovietėje.
Įvedus nustatytąja tvarka karantino režimą (šių nuostatų 16 punktas), nušalintiems nuo darbo asmenims pašalpos skiriamos ir mokamos toje darbovietėje, kurioje apdraustasis buvo nušalintas nuo darbo.
Vaiko priežiūros pašalpa paprastai skiriama vaiko motinos darbovietėje. Jeigu pašalpos kreipiasi vaiko tėvas arba kitas asmuo, faktiškai prižiūrintis vaiką, pašalpa skiriama jų darbovietėje, pateikus pažymą, kad pašalpa vaiko motinai (tėvui) nepaskirta.
56. Pagrindas skirti ir mokėti laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo pašalpą yra pažymėjimas, išduotas pagal Socialinės apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisykles.
Nedarbingumo pažymėjimą pametus, laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo pašalpa gali būti išmokėta pagal jo dublikatą.
57. Apdraustieji pateikia nedarbingumo pažymėjimą įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai (vadovo įgaliotam asmeniui) tą dieną, kurią jie grįžta į darbą, laikinajam nedarbingumui pasibaigus. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti pateiktas apmokėti darbo užmokesčio eilinio mokėjimo dieną ir tuo atveju, kai nedarbingumas dar tęsiasi.
Administracija (vadovo įgaliotas asmuo) padaro būtinus įrašus nedarbingumo pažymėjime ir perduoda jį buhalterijai, kuri nustato pašalpos dydį ir ją apskaičiuoja.
58. Laikinojo nedarbingumo dėl susižalojimo darbe (traumos, nudegimų, nušalimų, ūmių apsinuodijimų ir pan.) pašalpa skiriama esant nelaimingo atsitikimo darbe aktui (Forma N).
59. Jeigu asmuo neturi teisės pagal nedarbingumo pažymėjimą gauti pašalpą (šių nuostatų 22 ir 23 punktai), ji neskiriama ir apie tai administracija (vadovo įgaliotas asmuo) pažymi nedarbingumo pažymėjime, nurodydamas pašalpos neskyrimo priežastį. Laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros pašalpos mokamos nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
61. Vaiko priežiūros pašalpa mokama remiantis apdraustojo pareiškimu ir pateikus vaiko gimimo liudijimo nuorašą.
63. Apmokėti ir neapmokėti nedarbingumo pažymėjimai, taip pat visi kiti dokumentai, kuriais remiantis pašalpos išmokėtos, saugomi trejus metus įmonės, įstaigos, organizacijos buhalterijoje (kaip ir piniginiai dokumentai).
64. Laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo pašalpos, negautos iki gavėjo mirties dienos, išmokamos kartu su juo gyvenusiems šeimos nariams, taip pat nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi.
Vaiko iki trejų metų priežiūros pašalpa, negauta dėl gavėjo mirties, išmokama likusiam gyvam tėvui arba asmeniui, faktiškai auginančiam vaiką.
Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįskaitoma.
65. Laidojimo pašalpą apdraustiesiems pagal šių nuostatų 2.1–2.6 punktus išmoka draudėjas, o individualių (personalinių) įmonių savininkams ir ūkininkams – valstybinio socialinio draudimo įstaigos.
66. Pašalpa skiriama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo darbingumo atstatymo (arba invalidumo nustatymo), nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, nuo dienos, kurią vaikui suėjo treji metai, arba mirties dienos. Laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros pašalpa už praeitą laiką mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi skirti pašalpą dienos.
67. Priskaičiuota, bet negauta pašalpa apdraustajam išmokama ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir neišmokėtas darbo užmokestis.
Neatsiimtos pašalpos į paveldimą turtą neįskaitomos.
68. Valstybinio socialinio draudimo valdybai ir jos teritoriniams skyriams pareikalavus, draudėjas pateikia patikrinimui einamųjų ir praėjusių kalendorinių metų pašalpų mokėjimo dokumentus. Dokumentai už dar ankstesnį laikotarpį tikrinami tik nustačius, jog piktnaudžiaujama panaudojant pašalpoms mokėti skirtas lėšas.
IŠMOKOS GYDYMO IR PROFILAKTIKOS IŠLAIDOMS PADENGTI
IŠLAIDŲ MEDIKAMENTAMS IR MEDICININĖMS
PRIEMONĖMS KOMPENSAVIMAS
69. Apdraustųjų, išvardytų šių nuostatų 2 ir 3 punktuose, taip pat apdraustųjų, netekusių darbo ir gaunančių išeitinę arba bedarbio pašalpą, vaikams iki vienerių metų iš valstybinio socialinio draudimo lėšų kompensuojamos visos išlaidos (100 procentų) ambulatorinio gydymo laiku vartojamiems būtiniesiems medikamentams ir medicininėms priemonėms (pagal patvirtintą sąrašą
70. Iš valstybinio socialinio draudimo lėšų kompensuojama 80 procentų išlaidų visiems ambulatorinio gydymo laiku vartojamiems būtiniesiems medikamentams ir medicininėms priemonėms (pagal patvirtintą sąrašą):
apdraustųjų pagal šių nuostatų 2 ir 3 punktus, taip pat apdraustųjų, netekusių darbo ir gaunančių išeitinę arba bedarbio pašalpą, vaikams nuo 1 iki 7 metų;
gaunantiems valstybinio socialinio draudimo pensijas nedirbantiems pensininkams, sulaukusiems 65 metų ir vyresniems;
gaunantiems valstybinio socialinio draudimo pensijas I ir II grupės invalidams.
71. Iš valstybinio socialinio draudimo lėšų apdraustiesiems (pagal šių nuostatų 2 ir 3 punktus) ir pensininkams, kuriems paskirta valstybinio socialinio draudimo pensija, taip pat jų išlaikomiems nedarbingiems šeimos nariams (šių nuostatų 50.1 ir 50.2 punktai) kompensuojamos visos išlaidos (100 procentų) ambulatorinio gydymo laiku vartojamiems būtiniesiems medikamentams ir medicininėms priemonėms susirgus ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 513, 1991-11-30, Žin., 1992, Nr. 5-98 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000513
72. Šių nuostatų 69 ir 71 punktuose nustatytas kompensacijas moka valstybinio socialinio draudimo įstaigos kartą per ketvirtį pagal pateiktus nustatytos formos dokumentus, patvirtinančius žinias apie nupirktus medikamentus (medicinines priemones).
Valstybinio socialinio draudimo įstaigos kompensaciją išmoka ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos.
Dokumentų, kuriais remiantis mokamos kompensacijos, formą tvirtina Valstybinio socialinio draudimo valdyba, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
IŠLAIDŲ KELIALAPIAMS Į SANATORINES ĮSTAIGAS KOMPENSAVIMAS
73. Išlaidos kelialapiams į sanatorines įstaigas kompensuojamos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis standartinėmis sanatorinio gydymo dienos kainomis.
74. Apdraustiesiems pagal šių nuostatų 2 ir 3 punktus iš valstybinio socialinio draudimo lėšų apmokama visa standartinė jų sergančių vaikų iki 7 metų ir vaikų invalidų iki 16 metų sanatorinio gydymo dienos kaina, jeigu vaikas vyksta pagal atskirą kelialapį, ir 90 procentų standartinės kainos, jeigu vaikas vyksta gydytis pagal bendrą kelialapį kartu su apdraustuoju.
75. Iš valstybinio socialinio draudimo lėšų apmokama visa (100 procentų) standartinė sanatorinio gydymo dienos kaina siunčiamiesiems į specializuotų sanatorijų reabilitacijos skyrius užbaigti gydymą po sunkios ligos (šių ligų sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ministerija) šiems asmenims:
75.2. apdraustiesiems pagal šių nuostatų 2.1–2.6 punktus ir netekusiems darbo, jeigu sanatorinis gydymas paskirtas išeitinės pašalpos arba laikinojo nedarbingumo pašalpos, paskirtos darbo laikotarpiu, gavimo metu;
76. Kitais atvejais apdraustiesiems, išvardytiems šių nuostatų 2.1–2.6 punktuose, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų apmokama 50 procentų kiekvienos sanatorinio gydymo dienos standartinės kainos, o pensininkams, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo pensijas, – 80 procentų standartinės kainos.
77. Išlaidos kelialapiams į sanatorines įstaigas kompensuojamos avansu (prieš gydymąsi) arba grįžus po gydymosi sanatorijoje šia tvarka:
77.1. avansu kompensuojamos išlaidos kelialapiams į sanatorines įstaigas asmenims, kuriems nurodytos išlaidos kompensuojamos pagal šių nuostatų 74 ir 75 punktus. Avansu apmoka Valstybinio socialinio draudimo valdyba, remdamasi sanatorinių įstaigų sutartimis su gydymo ir profilaktikos įstaigomis arba kelialapius realizuojančiomis įstaigomis (avansinis finansavimas). Tarpusavio atsiskaitymai kas ketvirtį tikslinami pagal sutarčių įvykdymo rezultatus sanatorinėse įstaigose;
77.2. avansu kompensuojamos išlaidos kelialapiams į sanatorines įstaigas asmenims, kuriems nurodytos išlaidos kompensuojamos pagal nuostatų 76 punktą. Sanatorinėms įstaigoms dirbantys asmenys pateikia draudėjo, o pensininkai – socialinio draudimo įstaigos (pagal gyvenamąją vietą) išduotas pažymas dėl teisės į kompensaciją už sanatorinį gydymą tais metais. Asmenims, pateikusiems nurodytą pažymą, sanatorinė įstaiga išskaito iš kelialapio kainos kompensuojamą 18 dienų sanatorinio gydymo standartinės kainos dalį, o pažymas pateikia savo miesto (rajono) socialinio draudimo įstaigai iki kiekvieno mėnesio 15 d. apmokėjimui. Baigus gydymą, sanatorinė įstaiga asmeniui išduoda pažymą apie faktišką gydymo trukmę bei vienos sanatorinio gydymo dienos kainą, taip pat dienų, už kurias nekompensuota iš valstybinio socialinio draudimo lėšų, skaičių. Pažyma patvirtinama įstaigos antspaudu ir vadovo parašu. Galutiniam atsiskaitymui dirbantieji asmenys pateikia pažymą darbovietės buhalterijai, pensininkai – socialinio draudimo skyriui pagal gyvenamąją vietą;
77.3. nepasinaudojus apmokėjimu avansu, išlaidos kelialapiams į sanatorines įstaigas kompensuojamos po gydymosi, pateikus kvitą apie apmokėjimą ir kelialapio grąžinamąjį taloną, o jo nesant – sanatorinės įstaigos antspaudu ir vadovo parašu patvirtintą pažymą (joje turi būti nurodytas gydymosi laikas ir vienos dienos kaina). Kompensacijas apdraustiesiems, nurodytiems šių nuostatų 2 punkte, taip pat jų šeimų nariams ir vaikams išmoka draudėjas, o nedirbantiems pensininkams ir jų išlaikomiems šeimų nariams, taip pat individualių (personalinių) įmonių savininkų ir ūkininkų vaikams iki 7 metų ir vaikams invalidams iki 16 metų amžiaus – Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniai skyriai
Punkto pakeitimai:
Nr. 296, 1992-04-27, Žin., 1992, Nr. 17-511 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000296
KOMPENSACIJŲ DONORAMS MOKĖJIMAS
79. Donorui, nemokamai davusiam kraujo, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų išmokama kompensacija, lygi jo trijų darbo dienų vidutiniam uždarbiui.
80. Donorui, davusiam kraujo už užmokestį, išmokama kompensacija, lygi jo dviejų darbo dienų vidutiniam uždarbiui.
81. Donorui, davusiam kraujo, kompensaciją išmoka draudėjas, pateikus kraujo donoro pažymėjimą, kurio formą tvirtina Valstybinio socialinio draudimo valdyba, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
TRANSPORTO IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS
83. Apdraustiesiems, išvardytiems šių nuostatų 2.1–2.6 punktuose, taip pat pensininkams, kuriems paskirta valstybinio socialinio draudimo pensija, jeigu jiems invalidumą nustatančių komisijų sprendimu pripažinta teisė įsigyti specialųjį automobilį, kas ketvirtį išmokama 75 procentų mėnesinio minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija nepriklausomai nuo to, ar jie yra įsigiję automobilį.
SĄLYGOS, KURIOMIS IŠMOKOS GYDYMO IR PROFILAKTIKOS
IŠLAIDOMS PADENGTI NEMOKAMOS
ATSAKOMYBĖ UŽ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO LĖŠŲ NAUDOJIMĄ.
GINČŲ SPRENDIMAS
86. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos nepagrįstai turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba dėl kurių kaltės buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
87. Įmonės, įstaigos, organizacijos vyriausiasis buhalteris (finansininkas) yra atsakingas už tai, kad teisingai būtų naudojamos valstybinio socialinio draudimo lėšos.
88. Pašalpų mokėjimo išlaidos, padarytos pažeidus taisykles, nustatančias teisę į pašalpą, jų dydį, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, neįskaitomos į valstybinio socialinio draudimo išlaidas ir padengiamos iš draudėjo lėšų.
Laikinojo nedarbingumo pašalpos dėl sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu laikinasis nedarbingumas atsirado dėl draudėjo kaltės, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinio skyriaus vedėjo patvarkymu išieškomos į valstybinio socialinio draudimo biudžetą iš tos įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas arba apdraustasis susirgo profesine liga.
Išieškoma ta laikinojo nedarbingumo pašalpos dalis, kuri tenka minėtoje darbovietėje kompensuojamam uždarbiui (nuostatų 39 punktas).
89. Permokėtos pašalpų sumos gali būti išieškomos iš gavėjo tuo atveju, jeigu tai įvyko dėl gavėjo piktnaudžiavimo (dokumentų klastojimo ir pan.) arba dėl skaičiavimo (aritmetinės) klaidos. Permokėtos pašalpų sumos išieškomos draudėjo patvarkymu, kuris turi būti išleistas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pašalpos paskyrimo dienos, jeigu permokėta dėl skaičiavimo (aritmetinės) klaidos, ir ne vėliau kaip per 3 metus, kai tos sumos permokėtos dėl gavėjo piktnaudžiavimo.
Išskaitoma laikantis nustatytų išskaitymų iš darbo užmokesčio dydžių ir tvarkos.
Jeigu apdraustasis, nepadengęs įsiskolinimo, nutraukia darbo santykius su draudėju, likęs įsiskolinimas išieškomas teismine tvarka.
90. Draudėjo sprendimą dėl permokėtų pašalpų sumų išskaitymo apdraustasis per 10 dienų nuo sužinojimo apie išskaitymą dienos gali apskųsti Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui.
Skyriaus vedėjo sprendimą draudėjas ir apdraustasis per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti teismui.
91. Permokėtos išmokų, kurias skiria ir moka valstybinio socialinio draudimo įstaigos, sumos iš jų gavėjų gali būti išieškotos įstaigų vadovų patvarkymu šių nuostatų 89 punkto nustatytais atvejais ir tvarka.
Šį patvarkymą per 10 dienų nuo sužinojimo apie išskaitymą dienos išmokos gavėjas gali apskųsti Valstybinio socialinio draudimo valdybai.
Valdybos direktoriaus sprendimą išmokos gavėjas per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali apskųsti teismui.
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 513, 1991-11-30, Žin., 1992, Nr. 5-98 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000513
Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 296, 1992-04-27, Žin., 1992, Nr. 17-511 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000296
Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų dalinio pakeitimo