Suvestinė redakcija nuo 2007-07-04 iki 2011-03-29

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 83-3029, i. k. 104301MISAK00D1-263

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO RENGIMO, SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO RENGIMO IR MIESTŲ IR MIESTELIŲ BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 7 d. Nr. D1-263

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 11 straipsnio 1 dalimi,

1. Tvirtinu:

1.1. Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisykles (pridedama).

1.2. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles (pridedama).

1.3. Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisykles (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios: Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 171 „Dėl Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių ir Rajono savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 4-65).

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 7 d. Nr. D1-263

APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO RENGIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės nustato apskričių teritorijų bendrųjų (generalinių) planų (toliau – Bendrasis planas) struktūrą ir turinį, Bendrojo plano rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką.

2. Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams ir valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijoms, taip pat Bendrojo plano sprendinius derinančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms.

3. Apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas pagal tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės lygmens dokumentas, o pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – regiono lygmens dokumentas. Bendrojo plano objektas yra apskrities teritorija. Planavimas vykdomas valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Šiame normatyviniame dokumente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 2 straipsnio bei Žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) įtvirtintas pagrindines sąvokas.

III. BENDROJO TERITORIJŲ PLANAVIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Bendrasis planas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas apskrities teritorijai. Apskrities bendrojo teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai yra:

5.1. neprieštaraujant Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852) nustatytiems šalies raidos tikslams, principams bei jų įgyvendinimo prioritetams bei padedant spręsti jame iškeltus uždavinius, – įgyvendinti ir detalizuoti galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje;

5.2. derinant valstybės, apskrities ir jos savivaldybių reikmes ir interesus bei įvertinant apskrities lygmens administracines valdymo funkcijas, parengti apskrities teritorijos tvarkymo bei darnaus vystymo pagrindus ir principines nuostatas;

5.3. plėtoti ir tobulinti susiklosčiusią apskrities erdvinę struktūrą, formuoti ir vystyti jos urbanistinę sistemą;

5.4. numatyti priemones gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti;

5.5. plėtoti techninę ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

5.6. suformuoti principines nuostatas teritorijų apsaugai nuo pavojingų gamtinių ir technogeninių procesų;

5.7. numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą;

5.8. numatyti bioprodukcinio ūkio, pramonės, verslo, rekreacinės ir kitos paskirties teritorijų vystymo kryptis, formuoti palankias ūkio ir verslo ugdymo sąlygas;

5.9. numatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti specialiuosius planus;

5.10. rezervuoti teritorijas techninei infrastruktūrai plėtoti ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti reikalingiems objektams;

5.11. suformuoti planavimo sąlygas apskrities lygmens specialiesiems bei jos savivaldybių bendriesiems ir specialiesiems planams, perteikti nacionalinius ir regioninius teritorijų vystymo tikslus savivaldybės lygmens planams.

6. Gali būti nustatomi ir kiti bendrojo teritorijų planavimo uždaviniai atsižvelgiant į įstatymų apibrėžtas apskrities atsakomybes, bendrojo teritorijų planavimo objektą bei konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, kultūros paveldo, ekonominius ir ekologinius planuojamos teritorijos ypatumus.

IV. BENDROJO TERITORIJŲ PLANAVIMO PROCESAS

7. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimas, sprendinių pasekmių vertinimas, baigiamasis etapas.

8. Parengiamojo etapo metu:

8.1. apibrėžiami bendrieji teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai;

8.2. parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, taip pat parengiamos planavimo sąlygos;

8.3. prireikus atliekami papildantys tyrimai;

8.4. viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir bendrųjų planavimo tikslų.

9. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro:

9.1. esamos būklės analizė ir įvertinimas:

9.1.1. atliekamas teritorinių, erdvinių struktūrų, jų elementų būklės ir raidos analizė bei įvertinimas;

9.1.2. teritorijos probleminių situacijų ir arealų ištyrimas;

9.1.3. vystymosi tendencijų nustatymas;

9.2. koncepcijos rengimas:

9.2.1. vadovaujantis tikrosios būklės analize ir įvertinimu, nustatytomis vystymosi tendencijomis, nustatomi raidos bendrieji tikslai bei parengiami sprendiniai, nustatantys pagrindines plėtros kryptis:

1) pateikiama teritorijos vystymo bendroji erdvinė koncepcija;

2) nustatomi išskirtų arealų funkciniai prioritetai;

3) apibūdinami bendri teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai;

9.2.2. parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas, jis aptariamas su atsakingomis institucijomis bei savivaldybėmis;

9.2.3. atliekamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir pristatomas viešam aptarimui, konsultuojamasi dėl parengtų sprendinių;

9.3. sprendinių konkretizavimas, kurio metu detalizuojant nustatomi specialieji raidos tikslai ir parengiami sprendiniai:

9.3.1. urbanistinio karkaso ir urbanistinės sistemos elementų vystymo, gyvenimo kokybės gerinimo;

9.3.2. gamtinio karkaso formavimo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, ekologinės apsaugos, kultūros paveldo išsaugojimo;

9.3.3. bioprodukcinio ūkio, pramonės, verslo, rekreacinės bei kitokios paskirties teritorijų vystymo;

9.3.4. techninės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros vystymo, teritorijų apsaugos dėl ypatingų situacijų apskrities teritorijoje priemonių;

9.3.5. teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams apskrities teritorijoje.

10. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą atliekamas sprendinių vertinimas.

11. Baigiamasis etapas:

11.1. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymas ir derinimas:

11.1.1. organizuojama sprendinių vieša ekspozicija, susirinkimas – konferencija, kartu visuomenei pateikiamos parengtos sprendinių vertinimo ataskaitos bei supažindinama su vertinimo panaudojimo rezultatais;

11.1.2. derinimas su institucijomis;

11.1.3. ginčų nagrinėjimas;

11.2. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas:

11.2.1. tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;

11.2.2. aprobavimas apskrities regioninės plėtros taryboje;

11.2.3. tvirtinimas, registravimas teritorijų planavimo registre ir paskelbimas.

V. BENDROJO TERITORIJŲ PLANO PARENGIAMASIS ETAPAS

12. Bendrojo teritorijų planavimo organizatorius – apskrities viršininkas.

13. Bendrasis planas pradedamas rengti apskrities viršininko sprendimu, tam parengiant apskrities viršininko įsakymą:

13.1. apskrities interneto tinklapyje ir „Valstybės žiniose“ viešai paskelbiama apie apskrities viršininko priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, drauge nurodant planavimo tikslus, taip pat tai, kad numatoma atlikti sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;

13.2. prieš pradėdamas rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius, vadovaudamasis aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių nustatyta tvarka, raštu kreipiasi į ministerijas dėl planavimo sąlygų pagal priskirtą kompetenciją, taip pat į besiribojančias apskritis, apskrities savivaldybes. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, tačiau apie tai raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti išduotos planavimo sąlygos. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Parengiamas planavimo sąlygų sąvadas (parengtų ir gautų planavimo sąlygų komplektas);

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

13.3. parengiama bendrojo planavimo darbų programa. Ją rengia apskrities viršininko administracija. Programoje nurodomi planavimo tikslai ir uždaviniai, darbo etapai, dalys (taip pat parengtina tekstinė ir grafinė medžiaga), atlikimo terminai. Apskrities viršininkas tvirtina bendrojo planavimo darbų programą;

13.4. planavimo organizatorius, vadovaudamasis priimta apskrities teritorijos planavimo darbų programa, skelbia konkursą bendrojo plano rengėjui parinkti Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000) ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka. Rengėjais turi teisę būti juridiniai asmenys, jei jų įstatuose yra numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atestuotas specialistas;

13.5. nustačius konkurso laimėtoją, planavimo organizatorius su laimėtoju sudaro sutartį planavimo darbams atlikti, prie kurios pridedama darbų užduotis ir kalendorinis darbų atlikimo planas.

14. Planavimo organizatorius plano rengėjui pateikia:

14.1. planavimo darbų programą;

14.2. turimus duomenis, planus apie žemės naudojimo būklę arba apskrities žemėtvarkos schemą;

14.3. išrašą iš teritorijų planavimo registro apie galiojančius ir rengiamus bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentus;

14.4. atliktų mokslinių darbų sąrašą ir tyrimų medžiagą (jei ją turi apskrities viršininko administracija);

14.5. valstybinėje geologinės informacijos sistemoje turimų geologinių tyrimų medžiagą;

14.6. sąlygas bendrajam teritorijų planavimui.

VI. BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAS

15. Teritorijų planavimo dokumento rengimo metu atliekama:

15.1. esamos būklės analizė ir įvertinimas:

15.1.1. atliekamas tikrosios būklės raidos paskutiniųjų 10 metų (esant pagrįstai reikmei ir ilgesnio laikotarpio) analizė ir įvertinimas. Analizei naudojami paskutiniųjų 10 metų statistiniai ir kiti duomenys. Atliekamas apskrities teritorijos gyvenviečių sistemos, urbanistinio tinklo, žemės naudojimo, gamtinės, ekonominės, socialinės, demografinės, istorijos ir kultūros paveldo, rekreacinių išteklių, techninės ir kitos infrastruktūros, taip pat aplinkos ir gyvenimo kokybės būklės, potencialo ir raidos įvertinimas;

15.1.2. ištiriamos bei konkretizuojamos apskrities teritorijos probleminės situacijos pagal atskiras sritis ir nustatomi atskirų sričių bei kompleksiniai probleminiai arealai;

15.1.3. nustatomos vystymosi tendencijos, apimant analizuojamo laikotarpio ir galimo pagal nustatytus susiklosčiusius dėsningumus tolesnio jų vystymosi perspektyvą iki skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos;

15.1.4. parengiamos esamos būklės įvertinimo išvados.

16. Koncepcijos parengimas: numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.

17. Įvertinus apskrities teritorijai parengtus bei ją apimančius planus, strategijas, Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane suformuotą šalies teritorijos raidos strateginių tikslų sistemą bei vadovaujantis tikrosios būklės įvertinimu ir remiantis nustatytomis vystymosi tendencijomis, nustatomi detalizuoti bendrieji apskrities teritorijos tolesnio vystymo tikslų kompleksai, numatomos pagrindinės veiklos kryptys, sprendiniai, nustatantys pagrindines plėtros kryptis:

17.1. nustatoma apskrities teritorijos vystymo bendroji koncepcija, konkretizuojamas ir detalizuojamas nacionalinio lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumente nustatytos integruotos šalies erdvinės koncepcijos lokalizavimas;

17.2. nustatomi teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai, peržiūrimi ir patikslinami nacionalinio lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumente numatyti teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų kompleksai, konkretizuojant pagal veiklos įgyvendinimo galimybes;

17.3. apibūdinami teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai, numatant jų konkretizavimą žemesniu savivaldybių lygmeniu;

17.4. konkretizuojami erdvinės regioninės politikos organizavimo būdai, priemonės, mechanizmai planuojamos apskrities teritorijoje;

17.5. parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas;

17.6. parengiamas sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir pristatomas viešam aptarimui, konsultuojamasi dėl parengtų sprendinių;

17.7. aprobuojamas priimtiniausias koncepcijos variantas. Koncepciją aprobuoja apskrities regioninės plėtros taryba.

18. Sprendinių konkretizavimas: vadovaujantis aprobuota koncepcija, konkretizuojami sprendiniai, nustatant tokius sprendinius:

18.1. šalies urbanistinio karkaso konkretizavimo ir apskrities urbanistinio tinklo plėtojimo, kur apibrėžiamos gyvenamųjų vietovių sistemos raidos pagrindinės nuostatos, nustatomos urbanistinių centrų plėtros strateginės kryptys bei numatoma jų, kaip urbanistinio tinklo elementų, sąveika, konkretizuojamas urbanistinės integracijos ašių vystymas;

18.2. šalies gamtinio karkaso konkretizavimo, apskrities ekologinio tinklo plėtojimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio, kultūros paveldo panaudojimo ir išsaugojimo;

18.3. bioprodukcinio ūkio, pramonės, verslo, rekreacinės bei kitokios paskirties teritorijų vystymo;

18.4. techninės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros apskrities teritorijoje vystymo, teritorijų apsaugos dėl ypatingų situacijų (galimų potvynių, geologinių karstinių reiškinių, gaisrų ir kt.) apskrities teritorijoje priemonių (esant išskirtinėms sąlygoms, teritorijų apsaugos dėl ypatingų situacijų priemonės gali būti parengiamos kaip atskira plano dalis);

18.5. svarbiems valstybės, apskrities ar jos savivaldybių (tarpsavivaldybiniams) objektams ir infrastruktūrai rezervuojamos teritorijos, taip pat visuomenės poreikiams numatomos paimti teritorijos, nustatant reikalavimus dėl jų laikino naudojimo;

18.6. numatomi planuojamos veiklos įgyvendinimo prioritetai.

19. Bendrojo plano sprendinių projektą sudaro sprendinius atspindintys brėžiniai bei tekstas (aiškinamasis raštas). Aiškinamajame rašte taip pat pateikiami pagrindiniai rodikliai, charakterizuojantys esamą būklę ir planuojamus jos pasikeitimus. Brėžiniai rengiami naudojant skaitmeninę georeferencinę duomenų bazę, sudarytą naujausių kartografinių žemėlapių pagrindu.

20. Brėžinių vaizdavimo mastelis:

20.1. koncepcijos sudėtinių dalių (strateginių krypčių) – M 1: 200 000–M 1:250 000;

20.2. esama būklė bei sprendinių konkretizacija – M 1:100 000;

20.3. privalomai parengiami šie brėžiniai:

20.3.1. esamosios būklės analizės stadijoje: esamos būklės (suvestinis) brėžinys (būklės analizės ir kompleksinio įvertinimo, teritorijos naudojimo), taip pat techninės ir kitos infrastruktūros brėžinys (gali būti atskiras brėžinys, siekiant išvengti esamos būklės suvestinio brėžinio perkrovimo bei geresnio informacijos pateikimo);

20.3.2. koncepcijos rengimo stadijoje: teritorijos erdvinės struktūros raidos koncepcijos brėžinys, taip pat teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinys;

20.3.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje: apskrities teritorijos raidos ir naudojimo brėžinys, taip pat šalies urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių sistemos vystymo brėžinys, ekologinės pusiausvyros užtikrinimo (gamtinio karkaso konkretizavimo ir formavimo bei ekologinio tinklo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės apsaugos) brėžinys, rekreacijos ir kultūros paveldo teritorijų brėžinys, techninės infrastruktūros ir teritorijų apsaugos nuo ypatingų situacijų brėžinys, ūkio plėtros ir socialinės bei kultūrinės infrastruktūros vystymo brėžinys (gali būti techninės infrastruktūros brėžinio sudėtyje), teritorijų rezervavimo visuomenės poreikiams brėžinys. Kitų brėžinių ir schemų parengimas priklauso nuo konkrečios planavimo situacijos ir sąlygų.

21. Privalomai parengiami 4 bendrojo plano egzemplioriai. Taip pat medžiaga pateikiama (2 egzemplioriai) kompiuterinėse laikmenose.

22. Rengiant Bendrąjį planą, kaupiamas ir vystomas apskrities skaitmeninis teritorijų planavimo duomenų bankas, tuo užtikrinant padarytų investicijų išliekamumą, perimamumą ir tolesnį panaudojimą.

VII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ VERTINIMO ETAPAS

23. Pasiremiant koncepcijos rengimo metu atliktu strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą atliekamas konkretizuotų sprendinių vertinimas. Įvertinamos sprendinių socialinės, ekonominės ir kitos pasekmės (istorijos ir kultūros paveldui, gamtai, kraštovaizdžiui), taip pat poveikis teritorijos vystymo darnai.

VIII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ SVARSTYMAS IR DERINIMAS

24. Baigiamasis etapas:

24.1. Vykdomas konsultavimasis dėl parengto teritorijų planavimo dokumento, viešas svarstymas (viešas eksponavimas, visuomenės supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu ir atliktais sprendinių vertinimais).

24.2. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas eksponavimas, visuomenės supažindinimas su parengtais sprendiniais ir atliktais jų vertinimais, informacijos teikimas ir kt.) organizuoja planavimo organizatorius, dalyvaujant plano rengėjui.

24.3. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese bendrąją tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai (Žin., 1996, Nr. 90-2099).

24.4. Atliekamas derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas. Derina planavimo sąlygas rengusios institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus.

25. Derinimui pateikiama: esamos būklės tekstinė ir grafinė dalys, sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai). Derinami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Bendrojo planavimo dokumentų derinimo procedūra turi būti baigta per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo derinančioms institucijoms dienos. Jei išvada dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduota ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolo ar išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą teritorijų planavimo dokumentą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo išvadą turėjusiai pateikti institucijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

26. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius, jo įgaliotas atstovas bei plano rengėjas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami raštu.

IX. BENDRŲJŲ PLANŲ TIKRINIMAS, TVIRTINIMAS, GALIOJIMAS, REGISTRAVIMAS IR KEITIMAS

27. Apskrities teritorijos bendrųjų planų, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymas bei šios taisyklės.

28. Bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti:

28.1. nustatyta tvarka apsvarstyti;

28.2. suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. bendrasis planas turi neprieštarauti nacionalinio lygmens bendrojo planavimo dokumento sprendiniams (Seimo patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui), taip pat specialiųjų planų sprendiniams, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens specialiųjų planų sprendiniams, būti suderintas su gretimų apskričių galiojančiais bendraisiais ir specialiaisiais planais (dėl sprendinių tarpusavio neprieštaravimo);

28.3. turi būti gautos planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotos išvados raštu dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo, Bendrasis planas turi būti suderintas apskrities savivaldybių bei atitikti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas;

28.4. teritorijų planavimo dokumento projektas turi būti patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, ir nustatyta, ar apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniai atitinka planavimo sąlygas bei Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos procedūros. Dėl to valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai pateikiama: bendrojo plano rengimo dokumentacija, apimant esamos padėties, sprendinių tekstinę ir grafinę dalis bei konsultavimosi, visuomenės dalyvavimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo bei poveikio vertinimo dokumentaciją, plano derinimo raštus;

28.5. aprobuoti apskrities regioninės plėtros taryboje;

27.6. patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje;

28.7. įregistruoti valstybės teritorijų planavimo registre.

29. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas.

30. Vyriausybės lygmens apskrities teritorijos bendrojo planavimo dokumentus apskrities viršininko teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

31. Apie Bendrojo plano patvirtinimą skelbiama Vyriausybės ir apskrities internetiniame tinklalapyje, oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir visas teritorijų planavimo dokumentas paskelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). Patvirtintą Bendrąjį planą planavimo organizatorius privalomai pateikia registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 darbo dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

Nr. D1-325, 2007-06-11, Žin., 2007, Nr. 66-2574 (2007-06-14), i. k. 107301MISAK00D1-325

32. Patvirtintas Bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai „Valstybės žiniose“ paskelbiamas jį tvirtinančios institucijos sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ir visas teritorijų planavimo dokumentas paskelbiamas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt), jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-325, 2007-06-11, Žin., 2007, Nr. 66-2574 (2007-06-14), i. k. 107301MISAK00D1-325

33. Bendrojo plano sprendinių galiojimas gali būti pratęstas apskrities viršininko teikimu, Vyriausybei nutarus, bet ne ilgiau kaip 4 metų laikotarpiui.

X. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA (MONITORINGAS), PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

34. Bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir pats Bendrasis planas.

Bendrasis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar bendrojo naudojimo teritorijų panaudojimui. Sprendimą dėl Bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima Bendrąjį planą tvirtinusi institucija. Bendrojo plano sprendiniai gali būti keičiami ne dažniau kaip 1 kartą per metus.

Apie daromus keitimus skelbiama planavimo organizatoriaus interneto tinklalapyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

35. Patvirtinus ir įregistravus Bendrąjį planą, organizuojama jo sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė. Kartu su teritorijų planavimo duomenų banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatomas investicijų poreikis, rengiamos programos Bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti. Teritorijų planavimo dokumento strateginio pasekmių aplinkai vertinimo stebėsena vykdoma naudojantis sprendinių įgyvendinimo stebėsena.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

36. Stebimi bei analizuojami, prognozuojami galimi pasikeitimai ir jų įtaka perspektyviniams procesams, pasikeitimai, paveikiantys Bendrojo plano sprendinius, taip pat plano įgyvendinimo priemonių realizavimas. Prireikus teikiami pasiūlymai dėl Bendrojo plano pakeitimų rengimo, rengiami jų projektai ir pasiūlymai dėl Bendrojo plano naujo projekto rengimo organizavimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

37. Remdamasis bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenimis, apskrities viršininkas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki kiekvienų Seimo rinkimų pradžios turi pateikti ataskaitas Aplinkos ministerijai ir Vyriausybei, taip pat informuoti visuomenę apie bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą apskrities viršininko administracijos internetiniame tiklalapyje.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

38. Apskrities viršininkas per šešis mėnesius po Seimo rinkimų raštu supažindina Aplinkos ministeriją ir Vyriausybę su apskrities teritorijos bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

39. Vyriausybės lygmens bendrojo teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintais Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatais (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906) ir aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-88 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1345).

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40. Ginčų sprendimas:

40.1. Ginčus dėl bendrojo planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

40.2. Skundai dėl Bendrojo plano sprendinių pateikiami valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai:

- pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento teikę asmenys dėl nepriimtų pasiūlymų gali apskųsti planavimo organizatoriaus sprendimą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo planavimo organizatoriaus atsakymo gavimo dienos.

40.3. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia dėl jo motyvuotą atsakymą.

40.4. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos atsakymas dėl 40.1. ir 40.3 punktuose minėtų atvejų įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

41. Atsakomybė ir žalos atlyginimas:

41.1. asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

41.2. planavimo organizatorius kartu su Bendrojo plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų tinkamą organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų;

41.3. žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. D1-354

redakcija)

SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO RENGIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką.

2. Šios Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, Bendrojo plano sprendinius derinančioms, tikrinančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms.

3. Bendrasis planas pagal tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens, o pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Planavimas vykdomas savivaldybės biudžeto lėšomis.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) pateiktas sąvokas.

III. BENDROJO PLANO UŽDAVINIAI

5. Bendrojo plano uždaviniai yra:

5.1. suformuoti savivaldybės teritorijos vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus;

5.2. tobulinti susiklosčiusią rajono teritorijos erdvinę struktūrą, vystyti jos urbanistinę sistemą;

5.3. numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;

5.4. plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

5.5. nustatyti prioritetines teritorijų funkcines zonas ir jų pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis, o reikalui esant, jeigu būtina tiksliai įvardinti veiklos plėtojimo ir apribojimų reikalavimus, žemės sklypų naudojimo būdą ir/ar pobūdį;

5.6. numatyti teritorijas visuomenės poreikiams reikalingų objektų plėtrai;

5.7. numatyti rekreacinių ir bioprodukcinio ūkio teritorijų vystymo galimybes;

5.8. formuoti miškų ir želdynų sistemas, numatyti užstatytų teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones;

5.9. numatyti teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių plėtrai.

6. Gali būti nustatomi ir kiti Bendrojo plano uždaviniai, atsižvelgiant į konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius, kultūrinius, ekologinius ir geografinius planuojamos teritorijos ypatumus.

IV. BENDROJO PLANAVIMO PROCESAS

7. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

7.1. parengiamasis;

7.2. teritorijų planavimo dokumento rengimo;

7.3. sprendinių pasekmių vertinimo;

7.4. baigiamasis.

8. Parengiamojo etapo metu:

8.1. įvertinami galiojančio Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) rezultatai bei planuojamos teritorijos strateginio planavimo dokumentai;

8.2. nustatomi savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo uždaviniai;

8.3. išduodamos planavimo sąlygos;

8.4. parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa;

8.5. prireikus atliekami tyrimai;

8.6. viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

9. Bendrojo plano rengimo etapą sudaro:

9.1. esamos būklės analizės stadija;

9.2. koncepcijos rengimo stadija;

9.3. sprendinių konkretizavimo stadija.

10. Užbaigus kiekvieną Bendrojo plano rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas.

11. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228), nustatyta tvarka įvertinti. Atliekant Bendrųjų planų sprendinių poveikio vertinimą, turi būti naudojama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos medžiaga.

12. Baigiamąjį etapą sudaro:

12.1. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija:

12.1.1. viešas svarstymas;

12.1.2. sprendinių derinimas;

12.1.3. ginčų nagrinėjimas;

12.2. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija:

12.2.1. tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;

12.2.2. tvirtinimas savivaldybės taryboje ir registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.

13. Patvirtinus Bendrąjį planą, atliekama teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė.

V. BENDROJO PLANO PARENGIAMASIS ETAPAS

14. Sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų priima savivaldybės taryba.

15. Bendrojo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

16. Planavimo organizatorius:

16.1. viešai paskelbia apie priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų bei numatomą atlikti sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje;

16.2. raštu dėl planavimo sąlygų išdavimo, kurios rengiamos, vadovaujantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2006, Nr. 112-4293), nustatyta tvarka, kreipiasi į:

16.2.1. apskrities viršininką;

16.2.2. atitinkamą teritorinį Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą;

16.2.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį dėl turimų duomenų apie paveldo objektus planuojamoje teritorijoje;

16.2.4. Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos;

16.2.5. Visuomenės sveikatos centrą;

16.2.6. inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų valdytojus, kai numatoma išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas.

17. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui iš minėtų institucijų per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo išduoti sąlygas gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, savivaldybės administracijos direktorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentą. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai yra pavaldi planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto Bendrojo plano sprendiniai.

18. Planavimo organizatorius parengia ir patvirtina Bendrojo plano darbų programą, kurioje nurodomi planavimo tikslai ir uždaviniai, planuojamos teritorijos ypatumai bei su jais susiję reikalavimai, planavimo darbų trukmė ir etapai, atlikimo terminai ir atsiskaitymo tvarka, tekstinės ir grafinės medžiagos (brėžinių nomenklatūra ir jų masteliai) apimtis ir kt.

19. Planavimo organizatorius skelbia konkursą Bendrojo plano rengėjui parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Parinkus Bendrojo plano rengėją, sudaroma planavimo darbų sutartis.

20. Rengti Bendrąjį planą turi teisę:

20.1. juridiniai asmenys ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o darbams vadovauja atestuotas teritorijų planavimo specialistas;

20.2. teritorijų planavimo specialistas ar atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas (Bendrojo plano dalims rengti).

21. Savivaldybės administracijos direktorius Bendrojo plano rengėjui pateikia:

21.1. planavimo darbų programą;

21.2. planavimo sąlygas;

21.3. duomenis apie planuojamos teritorijos žemės naudojimą ir kitus kadastro duomenis;

21.4. išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus;

21.5. atliktų mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiagą (jei šie darbai yra atlikti ir yra būtini Bendrąjam planui parengti);

21.6. skaitmeninę toponuotrauką (mastelis parenkamas priklausomai nuo teritorijos dydžio pagal šių Taisyklių 31 punkto nuostatas);

21.7. stebėsenos (monitoringo) ataskaitą apie galiojančio Bendrojo plano vykdymą;

21.8. gali pateikti kitus Bendrajam planui rengti reikalingus dokumentus.

22. Valstybinių registrų, kadastrų, klasifikatorių, teritorijų planavimo ir kitų specializuotų duomenų bankų tvarkytojai teikia duomenis planavimo organizatoriui arba jo įgaliotam teritorijų planavimo dokumento rengėjui Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių duomenų teikimą, nustatyta tvarka.

VI. BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAS

23. Esamos būklės analizės stadijos metu atliekamas:

23.1. savivaldybės teritorijos gamtinio, socialinio, kultūrinio, ekonominio potencialo ir kraštovaizdžio struktūros įvertinimas;

23.2. pagal Visuomenės sveikatos centro, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio ir kitų institucijų pateiktus duomenis aplinkos (oro, vandenų, dirvožemio, fizikinės taršos lygio, paveldo apsaugos ir kt.) kokybės įvertinimas;

23.3. urbanistinės plėtros – naujų teritorijų plėtros potencialo, esamų teritorijų atnaujinimo ir konversijos galimybių įvertinimas;

23.4. teritorijos probleminių situacijų ir arealų ištyrimas, nustatant vystymosi tendencijas.

24. Esamos būklės analizės stadijoje naudojami paskutiniųjų 3 metų statistiniai ir kiti duomenys. Planavimo sąlygas išduodančios ir teritorijų planavimo dokumento sprendinius derinančios institucijos kartu su sąlygomis Bendrojo plano rengimo organizatoriui turi pateikti turimus atliktų tyrimų duomenis.

25. Koncepcijos rengimo stadijos metu nustatoma:

25.1. teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymosi principai;

25.2. teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai;

25.3. teritorijos tvarkymo, reglamentavimo, naudojimo ir apsaugos principai.

26. Rengiant koncepciją, turi būti vadovaujamasi tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginio planavimo dokumentais, taip pat atskirų ministerijų patvirtintomis ūkio šakų plėtros programų nuostatomis.

27. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), nustatyta tvarka parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas ir atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Planavimo organizatorius Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2007, Nr. 33-1190), nustatyta tvarka dėl koncepcijos rengimo stadijoje parengtų sprendinių ir vertinimo ataskaitos konsultuojasi su visuomene. Įvertinus visuomenės pateiktus pasiūlymus ir pastabas, ataskaita pateikiama vertinimo subjektams.

28. Rajono teritorijos vystymo kryptys ir erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui ir tvirtinama savivaldybės taryboje.

29. Sprendinių konkretizavimo stadijoje atliekamas:

29.1. teritorijos funkcinis zonavimas, o reikalui esant, kai būtina tiksliai nustatyti veiklos plėtojimo ar apribojimų reikalavimus, nustatomas žemės sklypų naudojimo būdas ir/ar pobūdis;

29.2. urbanistinio karkaso konkretizavimo ir teritorijos urbanistinės sistemos plėtojimo, gyvenamųjų vietovių tinklo ir konkrečių urbanistinių centrų vystymo nustatymas;

29.3. miškų, kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymas, taip pat pažymimos kultūros paveldo objektų ribos, jei jos nustatytos kultūros paveldo objektų specialiaisiais planais;

29.4. gamtinio karkaso formavimas rajono teritorijoje, ekologinės apsaugos zonų plėtojimas, biologinės įvairovės apsaugos zonų nustatymas;

29.5. rekreacinės, pramonės, verslo, turizmo ir kitos paskirties teritorijų plėtojimo galimybių nustatymas;

29.6. techninės, socialinės, kultūrinės infrastruktūros rajono teritorijoje vystymas;

29.7. vyraujančio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdo, darančio įtaką pažymėtos teritorijos plėtrai, nustatymas.

30. Rengiami šie Bendrojo plano brėžiniai:

30.1. esamos būklės analizės stadijoje:

30.1.1. žemės naudojimo brėžinys (M 1: 50 000);

30.1.2. inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos brėžinys (M 1: 50 000);

30.2. esamos būklės žemės naudojimo brėžinyje pažymima vyraujanti tikslinė žemės naudojimo paskirtis.

31. Koncepcijos rengimo stadijos metu parengiami:

31.1. teritorijos vystymo erdvinės struktūros ir funkcinių prioritetų brėžiniai (M 1: 50 000);

31.2. teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumų brėžiniai (M 1: 50 000).

32. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiamas:

32.1. žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinys (M 1: 50 000);

32.2. teritorijos inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinys (M 1: 50 000);

32.3. rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinys (M 1: 50 000);

32.4. miškų išdėstymo brėžinys (M 1: 50 000);

32.5. žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje pažymima:

32.5.1. pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas ir/ar pobūdis;

32.5.2. rajono teritorijos ribos;

32.5.3. saugomos teritorijos ir kultūros paveldo objektai ir jų ribos (jeigu jos yra nustatytos);

32.5.4. rezervuojamos visuomenės poreikiams teritorijos.

33. Miškų išdėstymo brėžinyje pažymimi miškai pagal kartografinėje medžiagoje generalizuotus kontūrus, suprojektuoti galimi apsodinti mišku žemės sklypai (stambesnius kaip 5 ha ploto – atskiru kontūru arba smulkesnius – sutartiniais ženklais), valstybinių parkų ir draustinių bei kitų saugomų teritorijų ribos.

34. Susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros brėžinyje pažymima esamos komunikacijos, planuojamos ir rezervuojamos bei paimamos teritorijos susisiekimo sistemoms ir inžinerinėms komunikacijoms plėtoti.

35. Brėžiniai rengiami naudojant skaitmeninę georeferencinę duomenų bazę naujausių kartografinių žemėlapių pagrindu. Pagal planavimo darbų programą ir sutartį gali būti rengiami ir kiti Bendrojo plano brėžiniai ar schemos.

36. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose, naudojant sutartinius ženklus bei žymėjimus (spalvas, simbolius ir kt.), kurie turi atitikti Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317), nustatytus reikalavimus.

37. Aiškinamąjį raštą sudaro: tekstinė dalis, kurioje aprašomi Bendrojo plano rengimo etapai, esamos būklės analizės duomenys, planavimo tikslai, planuojamos teritorijos plėtojimo prognozės, teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentai ir kiti sprendiniai.

38. Bendrojo plano rengimo procedūrinius dokumentus sudaro: savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano rengimo, viešas paskelbimas apie priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų bei numatomą atlikti sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje, planavimo darbų programa, planavimo sąlygos, sutartis su plano rengėju, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, visuomenės dalyvavimo ataskaita, Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolinis sprendimas, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas, savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano tvirtinimo ir paskelbimo apie tai vietinėje spaudoje.

39. Bendrasis planas rengiamas 3 egzemplioriais, taip pat parengiamas egzempliorius kompiuterinėje laikmenoje.

VII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS

40. Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimas (kurio metu įvertinamas Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir/ar neigiamas ilgalaikis ir/ar trumpalaikis poveikis) parengiamas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

41. Sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų bei uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio.

42. Sprendinių poveikis vertinamas šiais aspektais:

42.1. poveikio teritorijos vystymo darnai ir/ar planuojamai veiklos sričiai;

42.2. poveikio ekonominei aplinkai (ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams, investicijų ir verslo sąlygoms, valstybės bei savivaldybių biudžetams);

42.3. poveikio socialinei aplinkai (įvairiems socialiniams procesams bei socialinėms grupėms);

42.4. poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (gamtos aplinkos kokybei, kraštovaizdžio struktūrai ir ekologinei pusiausvyrai, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui);

42.5. papildomai nurodytais planavimo sąlygose.

VIII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ VIEŠAS SVARSTYMAS IR DERINIMAS

43. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras atlieka planavimo organizatorius ir/ar jo įgaliotas asmuo.

44. Visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese ir viešumą užtikrinančias procedūras reglamentuoja Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai.

45. Derinimui pateikiami esamos būklės brėžiniai, Bendrojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) ir iki derinimo atliktų procedūrų dokumentai.

46. Bendrojo plano derinimo procedūra turi atitikti Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (Žin., 2005, Nr. 4-75), nustatytus reikalavimus. Derinimo procedūra savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje atliekama kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu.

47. Bendrasis planas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria Bendrojo plano derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti Bendrojo plano. Nepritarimo derinti Bendrąjį planą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.

48. Jei protokolas dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolo neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą Bendrąjį planą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai apskrities viršininko administracijai. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo protokolą turėjusiai pateikti institucijai.

49. Bendrojo plano sprendiniai turi neprieštarauti regiono bei rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įregistruotiems teritorijų planavimo dokumentų registre.

IX. BENDROJO PLANO TIKRINIMAS, TVIRTINIMAS, GALIOJIMAS, REGISTRAVIMAS IR KEITIMAS

50. Planavimo organizatorius parengtus, viešai apsvarstytus, suderintus Bendrojo plano sprendinius teikia valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai apskrities viršininko administracijai patikrinti, ar sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

51. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Bendrąjį planą turi patikrinti per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo dienos.

52. Planavimo organizatorius, gavęs valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios apskrities viršininko administracijos teigiamą išvadą dėl Bendrojo plano tvirtinimo tikslingumo, teikia Bendrąjį planą tvirtinti savivaldybės tarybai.

53. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios apskrities viršininko administracijos išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo yra neigiama, planas tvirtinti neteikiamas.

54. Patvirtintas Bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

55. Įsigaliojus Bendrajam planui, netenka galios ankstesnis Bendrasis planas (jo sprendiniai).

56. Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui. Savivaldybės tarybos sprendimu jų galiojimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 4 metams.

57. Planavimo organizatorius patvirtintą Bendrąjį planą privalo pateikia registruoti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 darbo dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Bendrasis planas registruojamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais Teritorijų planavimo registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2004, Nr. 165-6035). Bendrųjų planų sprendiniai, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, įrašomi į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banką vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, nustatyta tvarka.

58. Bendrųjų planų keitimas:

58.1. Bendrasis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar bendrojo naudojimo teritorijų panaudojimui. Sprendimą dėl Bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija;

58.2. Bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

X. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA (MONITORINGAS), PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

59. Patvirtinus Bendrąjį planą, savivaldybės administracijos direktorius ir kitos institucijos vykdo sprendinių įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), priežiūrą ir kontrolę.

60. Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) metu:

60.1. rengiama Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, nustatomas investicijų poreikis;

60.2. analizuojama teritorijų planavimo duomenų banke sukaupta informacija;

60.3. formuojant savivaldybės biudžetą, teikiami pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo;

60.4. stebimi rajono ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos pokyčiai;

60.5. nustatyta tvarka vykdoma gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo priežiūra;

60.6. analizuojami rajono urbanistinės plėtros ir inžinerinės infrastruktūros pokyčiai;

60.7. analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai;

60.8. vykdoma kultūros ir švietimo infrastruktūros duomenų informacijos analizė;

60.9. analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir aplinkos kokybę lemiantys faktoriai.

61. Savivaldybės administracijos direktorius pagal Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenis, likus ne vėliau kaip šešiems mėnesiams iki naujų savivaldybės tarybos rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitas savivaldybės tarybai, taip pat informuoti visuomenę spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje apie Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą.

62. Savivaldybės administracijos direktorius per šešis mėnesius po savivaldybių tarybos rinkimų turi supažindinti naują savivaldybės tarybą su Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

63. Bendrojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075).

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

64. Bendrojo planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Bendrojo plano rengimo procese ir procedūrose.

65. Bendrojo planavimo organizatorius ir Bendrojo plano rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės bendrojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Bendrojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą bei privalo laikytis nustatytos Bendrojo plano derinimo, tvirtinimo bei registravimo tvarkos.

66. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

67. Ginčus dėl savivaldybės bendrojo planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėja apskrities viršininko administracija.

68. Ginčai dėl bendrojo planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėjami vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų nustatyta tvarka.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-354, 2007-06-22, Žin., 2007, Nr. 73-2917 (2007-07-03), i. k. 107301MISAK00D1-354

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-591

redakcija)

MIESTŲ IR MIESTELIŲ TERITORIJŲ BENDRŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) reglamentuoja miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų (toliau vadinama – Bendrasis planas) rengimo, derinimo, tvirtinimo, keitimo ir galiojimo tvarką.

2. Šios Taisyklės yra privalomos planavimo organizatoriams, planų rengėjams, Bendrojo plano sprendinius derinančioms, tikrinančioms ir dokumentą tvirtinančioms institucijoms.

3. Bendrasis planas pagal tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens, o pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Planavimas vykdomas savivaldybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių lėšos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) pateiktas sąvokas.

III. BENDROJO PLANO UŽDAVINIAI

5. Bendrojo plano uždaviniai yra:

5.1. suformuoti miestų ir miestelių teritorijų vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti teritorijų tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus;

5.2. tobulinti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą bei formuoti architektūrinę erdvinę kompoziciją;

5.3. numatyti teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų bei apsauginių želdynų sistemą;

5.4. plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą;

5.5. nustatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus;

5.6. numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;

5.7. rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomenės poreikiams reikalingų objektų statybai;

5.8. nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus;

5.9. pagal bendrus vyraujančius požymius išdėstyti planuojamos teritorijos dalis, nurodant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ar pobūdį (pobūdis pažymimas tais atvejais, kai jo turinys įtakoja nustatomo teritorijos tvarkymo reglamento reikalavimus). Tuo atveju, kai nustatomi keli teritorijos ar žemės sklypo naudojimo būdai, juos būtina nurodyti.

6. Gali būti nustatomi ir kiti Bendrojo plano rengimo uždaviniai, atsižvelgiant į konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius, kultūrinius, ekologinius ir geografinius planuojamos teritorijos ypatumus.

IV. BENDROJO PLANAVIMO PROCESAS

7. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

7.1. parengiamasis;

7.2. teritorijų planavimo dokumento rengimo;

7.3. sprendinių pasekmių vertinimo;

7.4. baigiamasis.

8. Parengiamojo etapo metu:

8.1. įvertinami galiojančio Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) rezultatai bei planuojamos teritorijos strateginiai planavimo dokumentai;

8.2. nustatomi bendrojo planavimo tikslai ir uždaviniai;

8.3. išduodamos planavimo sąlygos;

8.4. parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa;

8.5. prireikus atliekami tyrimai;

8.6. viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

9. Bendrojo plano rengimo etapą sudaro:

9.1. esamos būklės analizės stadija;

9.2. koncepcijos rengimo stadija;

9.3. sprendinių konkretizavimo stadija.

10. Užbaigus kiekvieną Bendrojo plano rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas.

11. Rengiant miestų ir miestelių, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų, Bendruosius planus ar keičiant visus galiojančius Bendrųjų planų sprendinius, Bendrojo plano rengimo etapo stadijos gali būti sujungtos motyvuotu savivaldybės tarybos sprendimu, o konkretūs planavimo darbai atliekami pagal planavimo organizatoriaus patvirtintą planavimo darbų programą. Sujungus stadijas, planavimo organizatorius pritarimui pateikia parengtą Bendrojo plano rengimo etapo dokumentaciją – sprendinių grafinę ir tekstinę (aiškinamasis raštas) dalis.

12. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228), nustatyta tvarka įvertinti. Atliekant Bendrųjų planų sprendinių poveikio vertinimą, kaip pradinis dokumentas, naudojama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (kai strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimu) ataskaitos medžiaga.

13. Baigiamąjį etapą sudaro:

13.1. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija:

13.1.1. viešas svarstymas;

13.1.2. sprendinių derinimas;

13.1.3. ginčų nagrinėjimas;

13.2. teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija:

13.2.1. tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje;

13.2.2. tvirtinimas savivaldybės taryboje ir registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.

14. Patvirtinus Bendrąjį planą, atliekama teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), priežiūra ir kontrolė.

V. BENDROJO PLANO PARENGIAMASIS ETAPAS

15. Sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų priima savivaldybės taryba.

16. Bendrojo plano rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

17. Planavimo organizatorius:

17.1. viešai paskelbia apie priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų bei numatomą atlikti sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje;

17.2. raštu dėl planavimo sąlygų išdavimo, kurios rengiamos, vadovaujantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028; 2006, Nr. 112-4293), nustatyta tvarka, kreipiasi į:

17.2.1. apskrities viršininką;

17.2.2. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą ar kitą įgaliotą instituciją;

17.2.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį padalinį;

17.2.4 inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų valdytojus, kai numatoma išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas;

17.2.5. Visuomenės sveikatos centrą;

17.2.6. savivaldybės teritorijoje ūkinę veiklą vykdančias šilumos, elektros, dujų, naftos įmones ir kitas tiekimo organizacijas, kai numatoma prie jų prijungti naujus vartotojus.

18. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas savivaldybės administracijos direktoriui iš minėtų institucijų per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo išduoti sąlygas gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, savivaldybės administracijos direktorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentą. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai yra pavaldi planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto Bendrojo plano sprendiniai.

19. Planavimo organizatorius parengia ir patvirtina Bendrojo plano darbų programą, kurioje nurodomi planavimo tikslai ir uždaviniai, planuojamos teritorijos ypatumai bei su jais susiję reikalavimai, planavimo darbų trukmė ir etapai, atlikimo terminai ir atsiskaitymo tvarka, tekstinės ir grafinės medžiagos (brėžinių nomenklatūra ir jų masteliai) apimtis ir kt.

20. Planavimo organizatorius skelbia konkursą Bendrojo plano rengėjui parinkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Parinkus Bendrojo plano rengėją, sudaroma planavimo darbų sutartis.

21. Rengti Bendrąjį planą turi teisę:

21.1. juridiniai asmenys ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o darbams vadovauja atestuotas teritorijų planavimo specialistas;

21.2. teritorijų planavimo specialistas ar atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas (Bendrojo plano dalims rengti).

22. Savivaldybės administracijos direktorius Bendrojo plano rengėjui pateikia:

22.1. planavimo darbų programą;

22.2. planavimo sąlygas;

22.3. planuojamos teritorijos žemės sklypų kadastro duomenis;

22.4. išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie planuojamoje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus;

22.5. stebėsenos (monitoringo) ataskaitą;

22.6. atliktų mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiagą (jei šie darbai yra atlikti ir yra būtini Bendrajam planui rengti);

22.7. skaitmeninę toponuotrauką (mastelis parenkamas priklausomai nuo teritorijos dydžio pagal šių Taisyklių 31 punkto nuostatas);

22.8. valstybinėje geologinės informacijos sistemoje turimų geologinių tyrimų medžiagą;

22.9. gali pateikti kitus Bendrajam planui rengti reikalingus dokumentus.

23. Valstybinių registrų, kadastrų, klasifikatorių, teritorijų planavimo ir kitų specializuotų duomenų bankų tvarkytojai teikia duomenis planavimo organizatoriui arba jo įgaliotam Bendrojo plano rengėjui Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių duomenų teikimą, nustatyta tvarka.

VI. BENDROJO PLANO RENGIMO ETAPAS

24. Esamos būklės analizės stadijos metu atliekamas:

24.1. planuojamos teritorijos ir jos įtakos zonų gamtinės ir antropogeninės aplinkos įvertinimas:

24.1.1. urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos;

24.1.2. kraštovaizdžio morfologinės bei vizualinės struktūros;

24.1.3. gamtos ir kultūros paveldo objektų, ekologinės apsaugos ir konservacinio prioriteto teritorijų;

24.1.4. pagal Visuomenės sveikatos centro pateiktus duomenis aplinkos kokybės (oro, vandenų, dirvožemio ir fizikinės taršos lygių);

24.2. demografinių tendencijų ir socialinės aplinkos būklės (kultūros, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos infrastruktūros išvystymo) įvertinimas;

24.3. teritorijos ekonominės būklės įvertinimas:

24.3.1. prekybos ir paslaugų infrastruktūros;

24.3.2. turizmo ir poilsio infrastruktūros;

24.3.3. pramonės išvystymo ir išdėstymo;

24.3.4. užimtumo ir nedarbo lygio;

24.3.5. investicijų lygio ir ypatumo;

24.4. pagal gautus duomenis (ar atliktus tyrimus) nustatomos planuojamos teritorijos plėtros galimybių ir kokybės potencialo bei raidos tendencijos:

24.4.1. ekonominės aplinkos – investicijų, pramonės, smulkaus ir vidutinio verslo, turizmo ir poilsio, užimtumo potencialo;

24.4.2. gamtinės aplinkos – aplinkos kokybės gerinimo, kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo potencialo;

24.4.3. urbanistinės plėtros – naujų teritorijų plėtros potencialo, esamų teritorijų atnaujinimo ir konversijos galimybės.

25. Esamos būklės analizės stadijoje naudojami paskutiniųjų 3 metų statistiniai ir kiti duomenys. Planavimo sąlygas išduodančios ir teritorijų planavimo dokumento sprendinius derinančios institucijos, pareikalavusios atlikti įvertinimą, Bendrojo plano rengimo organizatoriui turi pateikti tyrimų duomenis.

26. Koncepcijos rengimo stadijos metu parengiami:

26.1. galimų alternatyvių miesto ar miestelio teritorijų vystymosi siūlomų variantų palyginamoji analizė, jei nagrinėjamos kelios alternatyvos;

26.2. teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymosi principai:

26.2.1. parenkant teritorijos plėtros kryptis, zonų vystymo tipus, morfostruktūros elementų formavimo modelius;

26.2.2. nustatant teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus (funkcinis zonavimas);

26.2.3. nustatant miestų ir miestelių įtakos zonas bei už miestų ir miestelių teritorijų ribų esančių teritorijų tolesnio vystymo ar naudojimo perspektyvas;

26.3. aplinkosauginių, paminklosauginių, vizualinių ir kitų teritorijos naudojimo apribojimų pasiūlymai.

27. Rengiant koncepciją, turi būti vadovaujamasi tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginiais planais (kai tokie planai yra parengti).

28. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), nustatyta tvarka parengiamas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentas ir atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Planavimo organizatorius Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189), nustatyta tvarka dėl koncepcijos rengimo stadijoje parengtų sprendinių ir vertinimo ataskaitos konsultuojasi su visuomene. Pagal visuomenės pateiktus pasiūlymus ir pastabas papildyta arba pataisyta ataskaita pateikiama vertinimo subjektams.

29. Miestų ir miestelių teritorijų vystymo erdvinės raidos koncepcija rengiama 20 metų laikotarpiui ir aprobuojama savivaldybės taryboje.

30. Sprendinių konkretizavimo stadijoje atliekamas:

30.1. urbanistinės struktūros elementų bei architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimas;

30.2. reglamentų nustatymas pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančių įstatymų ir atskirų rūšių (inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo komunikacijų, aukštybinių pastatų išdėstymo, didžiųjų prekybos centrų išdėstymo, kraštovaizdžio tvarkymo, saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo ir kt.) specialiųjų planų rengimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;

30.3. socialinės, gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo vystymas, kultūrinės infrastruktūros plėtojimas;

30.4. teritorijos gamtinio karkaso, ekologinės apsaugos zonų plėtojimas, biologinės įvairovės apsaugos nustatytų priemonių vystymas;

30.5. skirtingo naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio (pobūdis pažymimas tais atvejais, kai jo turinys įtakoja nustatomo teritorijos tvarkymo reglamento reikalavimus) teritorijų ribų ir jų tvarkymo reikalavimų nustatymas;

30.6. miestų ir miestelių įtakos zonų ribų nustatymas;

30.7. teritorijų valstybės poreikiams rezervavimas.

31. Brėžinių atlikimo mastelis pasirenkamas pagal miesto ar miestelio dydį, jo administracinį statusą, planuojamos teritorijos ypatumus, planavimo tikslus ir uždavinius:

31.1. didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio (pagal gyventojų skaičių), Palangos ir Neringos (pagal teritorijos dydį), brėžiniai atliekami M 1: 10 000 ir (ar) M 1: 25 000;

31.2. miestų ir miestelių, kurių gyventojų skaičius iki 20 tūkst., brėžiniai atliekami M 1: 5 000 ir (ar) M 1: 10 000;

31.3. miestelių, kurių gyventojų skaičius iki 3 tūkst., brėžiniai atliekami M 1: 2 000 ir (ar) M 1: 5 000.

32. Teritorijos tvarkymo reglamentą sudaro Bendrojo plano sprendiniuose nustatyti teritorijos naudojimo prioritetai bei veiklos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma.

33. Rengiami šie Bendrojo plano brėžiniai:

33.1. esamos būklės analizės stadijoje: esamos būklės žemės naudojimo, kuriame nurodoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, vadovaujantis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Žin., 2005, Nr. 14-450), nustatyta tvarka;

33.2. koncepcijos rengimo stadijoje:

33.2.1. teritorijos urbanistinės struktūros bei architektūrinės erdvinės kompozicijos vystymo;

33.2.2. teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų;

33.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje:

33.3.1. teritorinių reglamentų, kuriuose nurodomi žemės naudojimo apribojimai planuojamai veiklai;

33.3.2. urbanistinio ir gamtinio karkasų formavimo;

33.3.3. architektūrinės erdvinės kompozicijos formavimo;

33.3.4. rekreacinės, pramonės, verslo ar kitokios paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo;

33.3.5. socialinės, kultūrinės infrastruktūros teritorinio vystymo;

33.3.6. inžinerinės infrastruktūros vystymo, kuriame nurodomos esamos ir planuojamos geriamojo ir vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, šilumos, dujų ir elektros tiekimo tinklų komunikacijų trasos ir koridoriai, vandentiekio siurblinės, vandenvietės, vandens talpyklos, valymo įrenginiai, nuotekų siurblinės ir pakėlimo stotys, elektrinės, katilinės, dujų skirstymo stotys, transformatorinės pastotės ir kt.;

33.3.7. susisiekimo komunikacijų, kuriose nurodomos esamos ir planuojamos gatvės, jų kategorijos, geležinkelio stočių, oro, jūros uostų ir paviršinių vandens telkinių prieplaukų ir kitų objektų išdėstymo;

33.3.8. teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams;

33.3.9. gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo;

33.3.10. ekologinės apsaugos zonų nustatymo.

34. Pagal planavimo tikslus ir programą, įvertinus planuojamos teritorijos dydį ir ypatumus, gali būti rengiami ir atskiri brėžiniai bei schemos:

34.1. aukštybinių pastatų išdėstymo;

34.2. didžiųjų prekybos centrų išdėstymo;

34.3. kraštovaizdžio (želdynų – parkų, skverų, kapinių, želdinių grupių bei vandens telkinių ir kt.) tvarkymo, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo išsaugojimo.

35. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose, naudojant sutartinius ženklus bei žymėjimus (spalvas, simbolius ir kt.), kurie turi atitikti Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317), nustatytus reikalavimus.

36. Bendrojo plano brėžiniai rengiami, naudojant skaitmeninę georeferencinę duomenų bazę naujausių kartografinių žemėlapių pagrindu.

37. Bendrąjį planą sudaro: esamos būklės brėžiniai, sprendiniai (aiškinamasis raštas bei brėžiniai).

38. Aiškinamąjį raštą sudaro: tekstinė dalis, kurioje aprašomi Bendrojo plano rengimo etapai, esamos būklės analizės duomenys, planavimo tikslai, planuojamos teritorijos plėtojimo prognozės, teritorijų naudojimo reglamentai ir kiti sprendiniai.

39. Bendrojo plano rengimo procedūrinius dokumentus sudaro: savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano rengimo, viešas paskelbimas apie priimtą savivaldybės tarybos sprendimą dėl Bendrojo plano rengimo ir planavimo tikslų bei numatomą atlikti sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje, planavimo darbų programa, planavimo sąlygos, sutartis su plano rengėju, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, visuomenės dalyvavimo ataskaita, Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolinis sprendimas, valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas, savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano tvirtinimo.

40. Bendrasis planas rengiamas 3 egzemplioriais, taip pat parengiamas egzempliorius kompiuterinėje laikmenoje.

VII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMO ETAPAS

41. Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimas (kurio metu įvertinamas Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir/ar neigiamas ilgalaikis ir/ar trumpalaikis poveikis) parengiamas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., 2004, Nr. 113-4228), nustatyta tvarka.

42. Sprendinių poveikio vertinimo aspektai priklauso nuo planavimo tikslų bei uždavinių, taip pat nuo parengtų sprendinių pobūdžio.

43. Sprendinių poveikis vertinamas šiais aspektais:

43.1. poveikio teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai;

43.2. poveikio ekonominei aplinkai (ūkio ir atskirų jo sektorių raidos procesams, investicijų ir verslo sąlygoms, valstybės bei savivaldybių biudžetams);

43.3. poveikio socialinei aplinkai (įvairiems socialiniams procesams bei socialinėms grupėms);

43.4. poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (gamtinės aplinkos kokybei, kraštovaizdžio struktūrai ir ekologinei pusiausvyrai, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimui);

43.5. papildomai nurodytais planavimo sąlygose.

VIII. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ VIEŠAS SVARSTYMAS IR DERINIMAS

44. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras atlieka planavimo organizatorius ir (ar) jo įgaliotas asmuo.

45. Visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese ir viešumą užtikrinančias procedūras reglamentuoja Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai.

46. Derinimui pateikiami esamos būklės brėžiniai, Bendrojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) ir iki derinimo atliktų procedūrų dokumentai.

47. Bendrojo plano derinimo procedūra turi atitikti Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (Žin., 2005, Nr. 4-75), nustatytus reikalavimus. Derinimo procedūra savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje atliekama kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Komisijos pirmininkas ir komisijos nariai už savo pagal kompetenciją priimtų sprendimų teisėtumą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu.

48. Bendrasis planas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria Bendrojo plano derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti Bendrojo plano. Nepritarimo derinti Bendrąjį planą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole.

49. Jei protokolas dėl pateikto dokumento derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir planavimo organizatoriui nepranešta apie protokolo neišdavimo priežastis, laikoma, kad dokumentas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą Bendrąjį planą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai apskrities viršininko administracijai. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša derinimo protokolą turėjusiai pateikti institucijai.

50. Bendrojo plano sprendiniai turi neprieštarauti regiono bei rajono lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įregistruotiems teritorijų planavimo dokumentų registre.

IX. BENDRŲJŲ PLANŲ TIKRINIMAS, TVIRTINIMAS, GALIOJIMAS, REGISTRAVIMAS IR KEITIMAS

51. Planavimo organizatorius parengtus, viešai apsvarstytus, suderintus Bendrojo plano sprendinius teikia valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai apskrities viršininko administracijai patikrinti, ar sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

52. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Bendrąjį planą turi patikrinti per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo dienos.

53. Planavimo organizatorius, gavęs valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios apskrities viršininko administracijos teigiamą išvadą dėl Bendrojo plano tvirtinimo tikslingumo, teikia Bendrąjį planą tvirtinti savivaldybės tarybai.

54. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios apskrities viršininko administracijos išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo yra neigiama, planas neteikiamas tvirtinti.

55. Patvirtintas Bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-213, 2007-04-13, Žin., 2007, Nr. 43-1655 (2007-04-19), i. k. 107301MISAK00D1-213

56. Įsigaliojus Bendrajam planui, netenka galios ankstesnis Bendrasis planas (jo sprendiniai).

57. Bendrojo plano sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui. Savivaldybės tarybos sprendimu jų galiojimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 4 metams.

58. Planavimo organizatorius patvirtintą Bendrąjį planą privalo pateikti registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 darbo dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. Bendrasis planas registruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417; 2004, Nr. 165-6035), nustatyta tvarka. Bendrųjų planų sprendiniai, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, įrašomi į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banką vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, nustatyta tvarka.

59. Bendrojo plano pakeitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Bendrasis planas.

60. Bendrųjų planų sprendiniai nekeičiami:

60.1. jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 % bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto. Jei Bendrajame plane yra kelios vienodos paskirties teritorijos, tai 20 % skaičiuojami atskirai kiekvienai teritorijai, jų nesumuojant;

60.2. kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Šių objektų sąrašą su nurodytais objektų pavadinimais ir tiksliais adresais tvirtina savivaldybės taryba.

61. Bendrųjų planų sprendinių pakeitimai (vienu metu keičiamų sprendinių kiekis nėra ribojamas) gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

X. BENDROJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA (MONITORINGAS), PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

62. Patvirtinus Bendrąjį planą, savivaldybės administracijos direktorius ir kitos institucijos vykdo sprendinių įgyvendinimo stebėseną (monitoringą), priežiūrą ir kontrolę.

63. Bendrojo plano stebėsenos (monitoringo) metu:

63.1. rengiama Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programa, nustatomas investicijų poreikis;

63.2. formuojant savivaldybės biudžetą, teikiami pasiūlymai dėl Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo;

63.3. stebimi ekonominio potencialo, ūkinės veiklos, infrastruktūros, nekilnojamojo turto rinkos raidos pokyčiai;

63.4. vykdoma gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimo priežiūra;

63.5. analizuojami sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos infrastruktūros bei jų sąlygų pokyčiai;

63.6. vykdoma kultūros ir švietimo infrastruktūros duomenų informacijos analizė;

63.7. analizuojama teritorijų planavimo duomenų banke sukaupta informacija;

63.8. analizuojamos kitos pagrindinės ekonominės veiklos sąlygos ir kiti aplinkos kokybę įtakojantys faktoriai.

64. Savivaldybės administracijos direktorius pagal Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) duomenis, likus ne vėliau kaip šešiems mėnesiams iki naujų savivaldybės tarybos rinkimų pradžios, turi pateikti ataskaitą savivaldybės tarybai, taip pat informuoti visuomenę vietinėje spaudoje bei savivaldybės interneto tinklalapyje apie Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimą.

65. Savivaldybės administracijos direktorius per šešis mėnesius po savivaldybių tarybos rinkimų turi supažindinti naują savivaldybės tarybą su Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo rezultatais.

66. Bendrojo plano valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija. Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075).

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

67. Bendrojo planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Bendrojo plano rengimo procese ir procedūrose.

68. Bendrojo planavimo organizatorius ir Bendrojo plano rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės bendrojo planavimo proceso ir procedūrų metu. Bendrojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei privalo laikytis nustatytos Bendrojo plano derinimo, tvirtinimo ir įregistravimo tvarkos.

69. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

70. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

71. Ginčai dėl bendrojo planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėjami vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų nustatyta tvarka.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-591, 2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 145-5559 (2006-12-30), i. k. 106301MISAK00D1-591

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-591, 2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 145-5559 (2006-12-30), i. k. 106301MISAK00D1-591

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-263 "Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-150, 2007-03-13, Žin., 2007, Nr. 62-2384 (2007-06-05), i. k. 107301MISAK00D1-150

Dėl aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-263 "Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-213, 2007-04-13, Žin., 2007, Nr. 43-1655 (2007-04-19), i. k. 107301MISAK00D1-213

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-263 "Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-325, 2007-06-11, Žin., 2007, Nr. 66-2574 (2007-06-14), i. k. 107301MISAK00D1-325

Dėl aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-263 "Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

5.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-354, 2007-06-22, Žin., 2007, Nr. 73-2917 (2007-07-03), i. k. 107301MISAK00D1-354

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-263 "Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo