Suvestinė redakcija nuo 2004-04-09
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 111-4047; Žin. 2002, Nr.30-1089, i. k. 1012210ISAK00000216
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DARBŲ SAUGOS LAIVUOSE BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2001 m. birželio 29 d. Nr. 216
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 95-2968) ir suderinęs su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija,
DARBŲ SAUGOS LAIVUOSE BENDROSIOS TAISYKLĖS,
patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216*
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Taisyklės nustato reikalavimus Lietuvos Respublikoje registruotų, nuomojamų (frachtuotų) arba su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų darbuotojų saugiam darbui užtikrinti. Taisyklės galioja visuose laivuose bei plaukiojimo priemonėse, kurios plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava. Taisyklės sudarytos remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir kitais normatyviniais dokumentais.
2. Įgyvendinant Taisyklių reikalavimus, laivuose sudaromos konkrečios darbų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojams, atliekantiems sudėtingus, pavojingus darbus. Instrukcijos sudaromos atsižvelgiant į kiekvienos serijos laivo ypatumus.
3. Laivo vadovai privalo išnagrinėti iš laivų savininkų gautas instrukcijas ir, esant būtinybei, jas papildyti nuostatomis, įvertinančiomis laivo plaukiojimo ypatumus, pervežamo krovinio specifiką ir t. t.
4. Visi darbai laive turi būti atliekami pagal technologines korteles arba pagal gamyklines įrenginių techninio eksploatavimo instrukcijas. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytos konkrečios darbų saugos priemonės, leidžiančios išvengti traumų arba perspėti dėl jų. Technologinės kortelės turi būti sudarytos darbams, kuriuos atliekant darbų saugos užtikrinimo sumetimais būtina tam tikru būdu paskirstyti dirbančiuosius, laikytis operacijų eiliškumo, naudoti tam tikras technines priemones, įrangą, asmenines apsaugos priemones ir kt. Laivybos kompanija aprūpina laivus nurodyta dokumentacija, o laivo kapitonas atsako už jų reikalavimų vykdymą laive.
5. Šiomis Taisyklėmis turi būti aprūpinti visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava. Taisyklės priskiriamos prie dokumentų, kurie privalo būti laive.
6. Laivo vadovai privalo išnagrinėti šias Taisykles ir turi būti atestuoti, kaip nurodyta mokymo, instruktavimo, atestavimo nuostatuose.
7. Už visų įgulos narių saugos darbe instruktavimo darbo vietoje (pirminio, periodinio, papildomo, specialaus) teisingą organizavimą ir kokybę atsako laivo kapitonas.
8. Laivo įgulos nariai instruktuojami darbų saugos ir sveikatos klausimais pasirašytinai pagal savo pagrindinę ir gretutinę profesijas bei atliekamą darbą. Naujai atvykusiems į laivą darbuotojams pravedamas pirminis darbo vietoje instruktavimas, apmokoma saugių darbo būdų ir metodų darbo vietoje:
8.2. kapitono padėjėjas kapitono pavedimu instruktuoja laivo įgulos narius, kurie dirbs denio ir buities tarnybose bei aptarnaus keleivius;
9. Savarankiškai dirbti laive ir aptarnauti mechanizmus leidžiama darbuotojams, ne jaunesniems kaip aštuoniolikos metų. Šie darbuotojai privalo:
9.1. turėti pažymėjimą (liudijimą) apie įgytą kvalifikaciją ir medicininę knygelę su įrašu apie tinkamumą užimamoms pareigoms pagal sveikatos būklę;
10. Kiekvienas naujas laivo įgulos narys gali būti priimtas į laivą, jei jis išklausė darbų saugos ir sveikatos įvadinio instruktavimo ir yra atestuotas kaip atliekantis pavojingus darbus arba darbus su pavojingais įrenginiais. Atestavimą atlieka darbdavio sudaryta atestacinė komisija.
11. Apie pastebėtus įrenginių, sistemų, įvairių įtaisų, trapų, taip pat saugos darbe pažeidimus kiekvienas laivo įgulos narys privalo tuoj pat pranešti savo tiesioginiam vadovui.
12. Kapitono padėjėjas privalo informuoti besilankančius laive jūreivių šeimų pilnamečius narius apie būtinybę laikytis laivo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
13. Už šių Taisyklių laikymosi organizavimą laive atsako kapitonas. Jis privalo asmeniškai ir per savo padėjėjus vykdyti įgulos darbo sąlygų gerinimo priemones, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir imtis visų būtinų priemonių traumoms išvengti.
14. Kapitonas privalo nuolat kontroliuoti, kaip laivo įgulos nariai instruktuojami ir vykdo saugos darbe reikalavimus.
15. Laivo įgulos vadovaujantieji darbuotojai atsako už jiems pavaldžių įgulos narių darbo saugumą pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto (Žin., 1996, Nr. 121-2858) reikalavimus.
16. Atliekant pavojingus darbus, laivo vadovas, atsakingas už pavojingų darbų atlikimą, privalo:
16.2. patikrinti naudojamos įrangos ir įrankių, taip pat asmeninių apsauginių priemonių patikimumą ir tvarkingumą;
16.6. pastatyti gerai matomus, o tamsiu paros metu – apšviestus saugos ženklus, plakatus, perspėjamuosius užrašus, aptvarus arba paskirti budėtojus.
Pastaba. Pavojingų darbų (audros sąlygomis, uždaruose tūriuose, patalpose su kenksmingomis dujomis) ir retai atliekamų darbų (laivo įvedimas į doką, avariniai darbai) atlikimo saugumą turi užtikrinti kapitono padėjėjas arba vyriausiasis mechanikas.
17. Kapitono padėjėjas ir vyriausiasis mechanikas privalo vykdyti bendrą darbų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą laivui stovint uoste, reide arba esant remonte.
18. Organizuojant krovos darbus konkrečios krovos darbų įmonės jėgomis, iš šios įmonės turi būti paskirtas darbų vadovas, atsakingas už darbų vykdymo organizavimą, saugą. Į darbų vadovo pareigas įeina:
19. Kroviniai į laivą pakraunami pagal laivo kapitono patvirtintą, su laivo krovos darbų įmonės administracija ir (esant reikalui) su atitinkama kontroliuojančia tarnyba suderintą laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą).
20. Už darbų saugos reikalavimų laikymąsi atliekant remonto darbus laivo įranga ir laivo įgulos jėgomis atsako laivo darbų vadovai (pagal pareiginius įgaliojimus).
21. Visi laivo įgulos nariai privalo:
22. Įvykus nelaimingam atsitikimui, įvykio vietoje esantys įgulos nariai privalo nedelsdami suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją (arba gydytojo funkcijas atliekantį asmenį), apie atsitikimą pranešti kapitono padėjėjui arba mechanikui, išsaugoti pagal galimybes įvykio vietą aplinkybių tyrimui.
II. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT LAIVĄ IR LAIVO ĮRANGĄ
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
24. Įranga, mechanizmai ir prietaisai, taip pat jų išdėstymas laivuose turi atitikti galiojančius darbų saugos Tarptautinių standartų reikalavimus, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Už laivo atitikimą nurodytiems reikalavimams atsako laivo savininkas.
Jei laivų įranga ir įtaisai netenkina šių reikalavimų, laivo vadovai kartu su laivo savininko atstovais turi paruošti įrangos ir įtaisų pertvarkymo planą taip, kad po pertvarkymo šie reikalavimai būtų tenkinami. Priemonių planą rengia darbų saugos specialistai kartu su atstovais tų tarnybų, nuo kurių priklauso šių klausimų sprendimas.
25. Laive visos darbo vietos ir praėjimai (atviruose deniuose, mašinų skyriuose, tarnybinėse ir gyvenamosiose patalpose, virtuvėje ir kt.) neturi būti užgriozdinti pašaliniais daiktais. Darbo vietas ir praėjimus būtina nuolat tvarkyti, valyti sniegą, ledą, tepalus, naftą. Praėjimus ant denio ir darbo vietas prie denio mechanizmų ir įrenginių, esant būtinybei, reikia pabarstyti smėliu. Nuimtus nuo įrenginių apvalkalus reikia sudėti tokiose vietose, kur jie netrukdytų žmonėms dirbti ir praeiti. Susidėvėjus šiurkščiai denių dangai, reikia laiku ją atnaujinti.
Visų laivo patalpų, mašinų skyriaus, atvirų denių, triumų ir t. t. dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis, kaip to reikalauja apšvietimo sanitarinės normos.
26. Dirbdami laive įgulos nariai privalo naudotis specialiais drabužiais, specialia avalyne ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis (šalmais, akiniais, pirštinėmis, dujokaukėmis ir t. t.), turinčiomis sertifikatus arba žymas.
Laivo vadovai privalo užtikrinti reguliarų specialių drabužių ir avalynės valymą, skalbimą ir remontą.
27. Laivo vadovai privalo stebėti, kad:
27.1. įrenginiai, sistemos, mechanizmai, įtaisai būtų apžiūrimi, tikrinami ir bandomi vadovaujantis gamintojo instrukcijoje pateiktais reikalavimais (arba kitų analogiškų Lietuvos Respublikoje galiojančių nuostatų) numatytais terminais;
27.2. visos judančios įrenginių (dirbančių nuolat arba epizodiškai) dalys, taip pat įrenginiuose esančios atviros kiaurymės, per kurias eksploatavimo metu gali išsiskirti liepsna, degančios dujos, dulkės, spindulinė energija ir t. t., turi būti patikimai apsaugotos;
27.3. visos angos denyje ir aukštai esantys atviri paviršiai (stiebų aikštelės, tilteliai ir kt.), taip pat pastovios darbo vietos, esančios 500 mm ir didesniame aukštyje (valdymo, stebėjimo aikštelės ir kt.), kur nuolat arba periodiškai dirbama, privalo turėti patikimus lejerinius aptvarus. Draudžiama statyti nepritvirtintus aptvarus.
28. Mechanizmams dirbant, draudžiama nuimti aptvarus nuo judančių dalių (smagračių, movų, flanšinių sujungimų, laivo sraigto veleno, atraminių ir alkūninių velenų, reduktorių ir kt.).
29. Būtina sekti, kad visi valdymo organai, cisternų angos, kuro, tepalo, vandens ir kitų laivo sistemų uždarymo įranga turėtų aiškius ženklus, nusakančius jų paskirtį. Visi čiaupai, vožtuvai ir klinketai privalo turėti krypties rodykles „Atidaryta“ ir „Uždaryta“.
Draudžiama naudotis valdymo organais, neturinčiais fiksavimo įtaisų, eliminuojančių savaiminio atsidarymo arba užsidarymo galimybę.
30. Kapitono padėjėjas atsako už tai, kad laive būtų visiškai sukomplektuoti kilnojami saugos ženklai.
31. Draudžiama:
31.1. palikti be priežiūros veikiančius mechanizmus ir įrenginius (tai netaikoma automatiniams įrenginiams);
31.3. dirbti su netvarkingais įrenginiais ir mechanizmais. Pastebėjus bet kokį mechanizmo gedimą, būtina mechanizmą sustabdyti;
32. Prieš paleidžiant mechanizmą arba įrenginį būtina:
32.1. remiantis aptarnavimo instrukcija įsitikinti, kad tvarkinga įranga ir armatūra, avarinė ir perspėjimo signalizacija bei apsaugos priemonės, taip pat kad ant mechanizmo nėra pašalinių daiktų;
33. Dirbant mašinoms ir mechanizmams draudžiama:
33.3. valyti ir šluostyti judančias dalis, taip pat besitrinančias dalis tepti rankiniu būdu be specialių priemonių, užtikrinančių saugumą (švirkštų, tepalinių ir pan.);
34. Atsarginės dalys, įtaisai ir inventorius turi būti patikimai pritvirtinti savo vietose. Jų tvirtinimą reikia apžiūrėti ir tikrinti kiekvieną kartą pabaigus darbą, kurio metu jie buvo naudojami, taip pat prieš išplaukiant laivui į jūrą.
35. Draudžiama mesti už borto degančius arba smilkstančius daiktus (nuorūkas, anglis, pakulas, skudurus ir t. t.).
36. Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai laive turi būti saugomi specialiose patalpose, esančiose toli nuo ugnies šaltinių ir turinčiose tinkamą vėdinimą. Ant durų iš vidaus ir iš išorės turi būti draudžiamieji ženklai: „Atsargiai su ugnimi“, „Draudžiama rūkyti“.
Indų, kuriuose laikomi tokie skysčiai, angos turi būti nuolat sandariai uždarytos.
37. Už lengvai užsiliepsnojančių skysčių tinkamą saugojimą laive atsako kapitono padėjėjas ir vyriausiasis mechanikas (pagal priklausomybę).
Draudžiama naudoti benziną, spiritą, skiediklius, tirpiklius ir kitas degias medžiagas denių, pertvarų, baldų ir pan. valymui.
39. Draudžiama dirbti su atvira ugnimi ir rūkyti asmenims, kurių drabužiai sutepti lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais.
40. Draudžiama įeiti (ir dirbti) su atvira ugnimi ir nešiojamais, iš tinklo maitinamais elektriniais šviestuvais:
41. Leidžiama dirbti uždarose, neišvėdintose patalpose tik iš anksto jas išvėdinus ir prietaisais nustačius oro sudėtį jose. Nepriklausomai nuo vėdinimo trukmės į tokias patalpas draudžiama įeiti vienam žmogui, jei jo nestebi antras asmuo, esantis už šios patalpos ribų (prie įėjimo į šią patalpą). Įeinantysis privalo užsidėti apsauginį diržą su stropais ir saugos lynu, kurio antrąjį galą laiko stebėtojas.
Esant būtinybei skubiai patekti į nurodytas patalpas, kol jos neišvėdintos, įeiti leidžiama užsidėjus kvėpavimo organų asmenines apsaugos priemones ir laikantis visų aukščiau nurodytų šio punkto reikalavimų.
Nurodytose patalpose esantys asmenys ir stebėtojai tarpusavio ryšiui palaikyti privalo naudotis nustatytos sistemos signalais.
Prieš pradedant darbus nurodytose patalpose, darbų vadovas privalo įsitikinti, kad dirbantysis ir stebėtojas gerai žino signalų sistemą.
42. Draudžiama žmonėms lipti į neapšviestus triumus. Nesant apšvietimo, bet esant būtinybei apžiūrėti triumą arba krovinį, patikrinti konteinerių tvirtinimą ir pan., leidus kapitono padėjėjui ir paskyrus lydintį asmenį, galima nusileisti į triumą apšvietimui naudojant šviestuvus, akumuliatorinius elektrinius žibintus arba nesprogius žibintus – priklausomai nuo krovinio pobūdžio. Lipant į triumą, akumuliatoriniai žibintai turi būti pakabinti ant diržo arba kitaip patikimai pritvirtinti.
Draudžiama triumų apšvietimui naudotis atvira ugnimi.
Kiekvienas įgulos narys prieš nusileisdamas į triumą privalo apie tai pranešti kapitono padėjėjui ir lipti į triumą tik jam leidus. Prieš leisdamas lipti į triumą, kapitono padėjėjas privalo patikrinti (laivui plaukiant arba esant reide – darbų vadovui leidus), ar triumas pakankamai apšviestas, išvėdintas ir į jį įeiti niekas netrukdo.
43. Draudžiama žmonėms įeiti į putų gesinimo stoties patalpas iš anksto nenustačius, ar neviršyta leistina tetrachlormetano (anglies tetrachlorido) ir kitų ugnies gesinimui skirtų skysčių garų koncentracija.
Ugnies gesinimo stoties perkrovimo darbai turi būti atliekami vadovaujant tik vyresniajam mechanikui.
Tikrinant ir remontuojant sistemas, iš kurių gali ištekėti kenksmingos dujos (pavyzdžiui, iš angliarūgštinės gesinimo sistemos), visi žmonės, išskyrus atliekančius remonto darbus, turi būti pašalinti iš remontuojamos sistemos veikimo zonos. Kol sistema remontuojama, nuolatinėje parengtyje turi būti specialiai instruktuoti žmonės (ne mažiau kaip du asmenys), kurie, esant būtinybei, galėtų suteikti pirmąją pagalbą. Atliekant tokius darbus, visa laivo įgula įspėjama, kad draudžiama įeiti į pavojingas zonas.
44. Keleiviniuose ir krovininiuose-keleiviniuose laivuose visos ant denio esančios darbų vykdymo vietos turi būti aptvertos ir pažymėtos ženklais, draudžiančiais keleiviams patekti į darbų vietas.
Visose laive matomose vietose turi būti iškabinti evakuacijos planai.
45. Ruošiantis laivą apdoroti dujomis (t. y. atlikti fumigaciją), taip pat atliekant darbus laivo įgulos jėgomis po fumigacijos, sauga užtikrinama laikantis fumigacinių darbų instrukcijos reikalavimų.
46. Fumigacijos metu, kai įgula pašalinta iš laivo, budintieji turi būti ne arčiau kaip per 30 m nuo laivo ir neprileisti per 50 m iki laivo žmonių, katerių, valčių. Prie trapo ir ant laivo bortų turi būti iškabinti įspėjamieji užrašai. Fumigacijos darbų sauga, nepašalinant įgulos iš laivo, užtikrinama pagal specialią instrukciją.
II. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT TRAPUS IR LAIPTELIUS
47. Laivo vadovai privalo rūpintis, kad laivo trapai ir laipteliai būtų tvarkingi.
Kapitono padėjėjas privalo stebėti, kad trapas ir laipteliai būtų saugioje padėtyje, jų lejeriniai aptvarai būtų tvarkingi, o tamsiu paros metu trapas ir laipteliai būtų reikiamai apšviesti.
48. Reide stovinčių laivų užbortiniai trapai turi būti įkelti arba pakelti iki horizontalios padėties. Juos nuleisti leidžiama tik išlaipinant ir įlaipinant žmones į laivą.
Tais atvejais, kai žmonės įlaipinami per prišvartuotus prie laivo borto pontonus, užbortiniai trapai gali būti visą laiką nepakelti, kol prie laivo borto yra aptvertas pontonas. Prie nuleisto užbortinio trapo turi būti budėtojas.
49. Pereiti nuo kranto į laivą ir atgal, iš laivo į laivą leidžiama tik patikimai pritvirtintais trapais ir laipteliais, po kuriais turi būti ištiesti apsauginiai tinklai, apsaugantys žmones nuo kritimo į vandenį arba ant prieplaukos.
Draudžiama pereiti nuo laivo ant krantinės neužbaigus švartavimosi operacijos.
50. Leistis ir lipti vertikaliu trapu galima tik po vieną. Draudžiama leistis ir lipti vertikaliu trapu rankose laikant bet kokius daiktus arba su apledėjusiomis pirštinėmis.
Einant nuožulniu trapu, ranka reikia laikytis už turėklo.
51. Keleiviniuose laivuose prieš keleivių įlaipinimą arba išlaipinimą trapus ir pusiau trapus turi apžiūrėti kapitono padėjėjas kartu su bocmanu.
Įlaipinant keleivius į laivą ir išlaipinant iš jo turi būti stebima, kaip laikomasi saugos reikalavimų einant trapu.
52. Jei laivas stovi taip, kad apatinė užbortinio trapo aikštelė yra 0,5 m aukščiau krantinės paviršiaus arba 200 mm žemiau šio paviršiaus, nuo trapo aikštelės turi būti nuleista nuožulni aikštelė su skersinėmis lystelėmis. Ši aikštelė turi būti patikimai pritvirtinta prie trapo aikštelės. Aikštelė turi būti pastatyta ir tuo atveju, jei trapo apatinė aikštelė yra virš vandens (visa trapo aikštelė arba daugiau negu pusė šios aikštelės). Apatinė užbortinio trapo aikštelė negali būti virš arba po švartavimosi lynais, nutiestais nuo laivo prie krante esančių švartavimosi stulpelių, taip pat negali būti arčiau kaip per 1,5 m iki šių trosų.
Jei laipteliai pastatyti ant falšborto, ant laivo denio turi būti pastatytas ir patikimai pritvirtintas falšbortinis trapas su turėklais. Jei laipteliai arba trapai apatinėje dalyje neturi ritinėlių, po jais ant krantinės turi būti padėti metaliniai lakštai arba lentos.
53. Jei užbortinio trapo su nepasisukančiais (neevolventiniais) laipteliais posvyris horizonto atžvilgiu mažesnis kaip 30°, ant trapo turi būti uždėta nuožulni aikštelė su skersinėmis lystelėmis. Ši aikštelė turi būti patikimai pritvirtinta.
54. Prie darbinėje padėtyje esančių trapo, aikštelės arba laiptelių laive turi būti gelbėjimosi ratas su prie jo pritvirtinta ne trumpesne kaip 27,5 m virve.
54.1. Žiemos metu nuo trapų ir laiptelių visuomet turi būti nuvalytas sniegas, ledas ir pabarstyta smėliu.
55. Naudoti perėjimo tiltelius, nuožulnias aikšteles, pasvirusius daugiau kaip 30° horizonto atžvilgiu, draudžiama.
57. Jei trapas netvarkingas, prie jo priėjimas turi būti skersai užtvertas grandine ir pakabintas draudžiamasis ženklas „Praėjimas draudžiamas“. Priėjimai prie trapų turi būti laisvi.
58. Locmanui įlaipinti ir išlaipinti reide turi būti naudojamas locmano keltuvas arba trapas, atitinkantis 1974 m. tarptautinės žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencijos (SOLAS74) reikalavimus. Jei leidžia hidrometeorologinės sąlygos (jūros bangavimas iki 5 balų, bangos aukštis 2–3,5 m), locmanui įlaipinti ir išlaipinti galima naudoti užbortinį trapą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-150, 2004-04-01, Žin., 2004, Nr. 52-1769 (2004-04-08), i. k. 1042210ISAK0003-150
59. Budėtojas prie trapo turi stebėti, kad būtų laikomasi eiliškumo ir nebūtų lipama „koja kojon“.
60. Jei trapo ar laiptelių posvyris horizonto atžvilgiu daugiau kaip 45°, žmonėms draudžiama įlipti ir išlipti su didesniu kaip 20 kg kroviniu.
61. Draudžiama mėtyti ir transportuoti sunkius daiktus laipteliais ir trapais. Daiktus, kurių masė daugiau kaip 50 kg, reikia transportuoti krovininiais laiptais.
62. Leistis ir lipti štormtrapu leidžiama tik po vieną (t. y. ant štormtrapo vienu metu negali būti daugiau kaip vienas žmogus); lipant laikytis reikia ne už skersinio, o už templės arba už specialiai per skersinių vidurį prakišto centrinio lyno.
63. Laivo vadovai atsakingi už laivo štormtrapų būklę, kad šie atitiktų SOLAS–74 keliamus reikalavimus. Štormtrapai turi būti išbandomi pagal Štormtrapų, gelbėjimosi škentelių su musingais, apsauginių diržų ir saugos lynų bandymų instrukcijos reikalavimus.
64. Draudžiama naudotis štormtrapais, jei:
65. Išlipimas (įlipimas) štormtrapu iš laivo ant ledo leidžiamas tik tuo atveju, kai negalima panaudoti šiems tikslams užbortinio trapo. Lipdamas žmogus privalo užsidėti apsauginį diržą. Apsauginio diržo saugos lynas turi būti pritvirtintas laive; lyno ilgis turi būti 1 m trumpesnis už atstumą nuo planšyro iki ledo paviršiaus; lyno laisvumas turi būti nuolat šalinamas (arba lynas atleidžiamas esant per dideliam jo įtempimui). Tai atlieka laive esantis budėtojas.
66. Prieš leisdamas žmonėms nusileisti ant ledo, laivo kapitonas privalo pasiųsti žvalgus, kad ištirtų saugų kelią žmonėms judėti. Į žvalgybą siunčiami ne mažiau kaip du žmonės, kuriems vadovauja laivo vadovybės atstovas. Siunčiami asmenys turi būti tinkamai apsirengę priklausomai nuo oro sąlygų, su darbinėmis gelbėjimosi liemenėmis, privalo turėti ne trupesnius kaip 10 m gelbėjimosi lynus ir 2,5–3,0 m ilgio kartis arba lentas, kad būtų galima atsiremti į ledą, jei tektų įkristi į vandenį.
III. Darbų saugos reikalavimai atliekant denio darbus
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
68. Draudžiama dirbti su plieniniais lynais be pirštinių (pirštinės turi būti su antdelniais).
68.1. Dirbant su pirštinėmis reikia žiūrėti, kad pirštinių neįtrauktų į mechanizmų judančias ir besisukančias dalis.
69. Dirbant su plieniniais ar augaliniais lynais draudžiama būti ir laikyti rankas arčiau kaip 1 m iki būgnų, knechtų, blokų ir kitų įrenginių, nuo kurių traukiamas ar atleidžiamas lynas, taip pat iki fiksatoriaus uždėjimo vietos.
Dirbant su sintetiniais lynais šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
70. Draudžiama būti arti stipriai įtemptų lynų, taip pat būti lyno įtempimo linijoje (tiek prieš lyno tempimo, tvirtinimo ar krypties keitimo mechanizmą, tiek ir už jo).
Draudžiama kojas statyti į lynų kilpas.
71. Automatinių gervių pervedimui į rankinį valdymą ir atgal – iš rankinio į automatinį draudžiama keisti operacijų seką, nustatytą pagal gamyklos gamintojos ar eksploatavimo instrukciją.
73. Laivuose esant atidarytam falšbortui, jūros gylį matuojantis jūreivis turi būti prisirišęs apsauginiu lynu, kurio antrasis galas turi būti pririštas prie tvirtų laivo konstrukcijų.
II. DARBŲ SAUGA VYKDANT INKARAVIMO IR ŠVARTAVIMO DARBUS
75. Inkaravimo ir švartavimo metu įgulos nariams draudžiama net trumpam palikti be priežiūros veikiančius mechanizmus, atitraukti dėmesį pašalinėmis kalbomis arba dirbti bet kokius, nesusietus su inkaravimo ar švartavimo operacijomis darbus.
76. Prieš nuleidžiant inkarą, prieš įtraukiant jį į kliuzą, prieš išjudinant išmestą inkarą, darbų vadovas privalo įsitikinti, ar grandinės dėžėje nėra žmonių. Prieš inkaravimąsi darbų vadovas, be to, privalo:
76.2. patikrinti juostinio stabdžio tvirtinimą prieš atleidžiant sraigtinius ir grandininius fiksatorius, taip pat prieš atjungiant inkarinio mechanizmo žvaigždutę;
76.4. nuleisti inkarą, uždėti fiksatorių ar nuimti nuo inkaro grandinės, nuleisti ar pakelti inkaro grandinę būtina pagal inkaravimo ir švartavimo grupės vadovo komandą;
76.5. inkarą nuleidžiant ir pakeliant draudžiama būti arti inkaro grandinės judėjimo linijos arba šios linijos tęsinio;
77. Tikrinant inkaro mechanizmą tuščiąja eiga, draudžiama jį įjungti neįsitikinus, kad grandinės būgnas yra atjungtas.
Draudžiama atleisti inkaro grandinės fiksatorių, taip pat atjungti brašpilio žvaigždutę nepatikrinus juostinių stabdžių užspaudimo.
78. Laivui stovint prie prieplaukos arba reide, draudžiama palikti inkarus kliuzuose užfiksuotus tik juostiniais stabdžiais – inkarines grandines reikia papildomai tvirtinti fiksavimo įrenginiais.
79. Nuleidžiant inkarą su plūduru, plūduro lynas turi būti sudėtas už lejerinio aptvaro arba nuleistas už borto, o pats plūduras turi būti už borto pritvirtintas augaliniu lynu prie falšborto arba prie kreipiančiosios plokštės.
80. Jeigu reikia į grandinių dėžę pasiųsti žmones inkarinėms grandinėms valyti, inkarinis mechanizmas turi būti išjungtas, o inkarinė grandinė turi būti užfiksuota sraigtiniais fiksatoriais. Atliekant valymo darbus, reikia naudotis nesprogios konstrukcijos šviestuvais (arba tokios pat konstrukcijos nešiojamais žibintais), kurių maitinimo įtampa ne didesnė kaip 12 V.
Darbus su grandinėmis ir grandinių dėžėse, ir denyje galima atlikti tik naudojant kablius.
81. Nuplukdant inkarą (pagalbinį inkarą) valtimi, reikia jį patikimai pritvirtinti lininiu ar sintetiniu naitovu. Draudžiama būti:
82. Inkaras ir grandinė valomi vadovaujant kapitono padėjėjui. Valymo metu turi būti laikomasi saugaus darbo už borto taisyklių. Inkaro ir grandinės padėties stebėtojas turi būti saugioje vietoje. Visus darbus būtina atlikti nuo pakabinamo suolelio; draudžiama atsistoti ant inkaro; inkaras turi būti papildomai pritvirtintas plieniniu lynu.
83. Draudžiama dirbti su inkaro mechanizmu, kai vykdomi inkaro valymo darbai už borto. Inkarinį mechanizmą galima paleisti tik po to, kai už borto dirbantys žmonės užlips ant laivo denio.
84. Visuose laivuose turi būti pagrindinių ir pagalbinių švartavimosi lynų saugiausio išdėstymo schemos. Papildomi švartavimosi lynai paduodami tik pritvirtinus pagrindinius lynus.
Švartavimosi vietos turi būti pakankamai apšviestos, žiemą nuvalytas ledas ir sniegas, pabarstyta smėliu; išsikišantys už borto objektai turi būti įtraukti į laivo vidų ir pritvirtinti.
85. Ruošiantis švartavimosi operacijoms visi pašaliniai daiktai turi būti pašalinti, o reikiami švartavimosi lynai tvarkingai išdėlioti denyje, parengti metlyniai, fiksatoriai, patikrinti švartavimosi mechanizmai.
87. Švartavimosi lynai perduodami į krantą arba į kitus laivus naudojant metlynius arba lynų mėtymo įtaisus. Metlynį perduoti būtina po įspėjamojo šūksnio „SAUGOKIS“. Kai naudojamasi lyno mėtymo įtaisu, įspėjama per laivo garso stiprinimo įtaisus (megafoną, laivo transliaciją).
88. Metlynių svareliams reikia naudoti tik specialiai pagamintus ir virvute apipintus maišelius su smėliu.
Iki 450 registrinių tonų talpos keltuose ir laivuose, kai nėra bangavimo, lyną leidžiama paduoti be metlynio (jei atstumas tarp metėjo ir gavėjo ne didesnis kaip 1 m). Taip pat paduodančiam lyną asmeniui draudžiama persisverti per falšbortą ar lejerinį aptvarą, o priimančiajam – pasilenkti už prieplaukos krašto.
89. Prieš uždedant lyno kilpą ant knechto, švartavimosi stulpelio ar kito švartavimosi įtaiso, metlynis turi būti atrištas.
90. Uždedant švartavimosi lyną ant knechto ar švartavimosi bitengų, rankas būtina laikyti išorinėje lyno kilpos pusėje.
91. Kad tiesioginio susukimo lynas (lyninės gamybos) nesusipainiotų ir neatsisuktų, jį dėti į ritinius ir ant knechtų reikia pagal laikrodžio rodyklę, o atvirkštinio susukimo lynus (kabelinės gamybos) – prieš laikrodžio rodyklę.
92. Sintetinių lynų eksploatavimas, jų pasirinkimas takelažiniams darbams, apžiūros ir brokavimas, taip pat jų priežiūra ir saugojimas atliekami laikantis specialios tam skirtos instrukcijos reikalavimų.
93. Tempiant sintetinius lynus per švartavimo būgnus, būtina uždėti kuo daugiau vijų, bet kuriuo atveju ant būgnų be išilginių briaunų – ne mažiau kaip 4 vijas, o ant būgnų su briaunomis – ne mažiau kaip 5 vijas.
Įtemptą lyną traukti taip, kad ant būgno neatsirastų lyno laisvumas.
95. Panaudojant sintetinius lynus (kaproninius, polipropileninius ir kt.) švartavimuisi, būtina atsižvelgti į jų pagrindines savybes ir vadovautis šiomis rekomendacijomis:
95.2. nenaudoti lynų, kurių stiprumas mažesnis, negu reikalaujama pagal laivų klasifikacinės bendrovės taisykles duoto tipo laivui;
95.4. patempti arba atleisti lyną tam, kad padidintos trinties ruožas nebūtų toje pačioje lyno vietoje;
96. Dirbant su sintetiniais lynais draudžiama:
96.2. naudoti darbui lynus, kurių šešiskart padaugintas diametras būtų didesnis už mechanizmo būgno diametrą;
96.3. praleisti lynus per blokus, kurių skriemulio diametras mažesnis kaip 6 lyno diametrai, arba skriemulio plotis neviršija lyno diametro daugiau kaip 25%;
96.7. praleisti įtemptų kombinuotų lynų sujungimo apkabas per kreipiančiąsias plokštes ir roulsus, taip pat per švartavimosi būgnus;
97. Jeigu lynas ant švartavimosi būgno praslysta, švartavimo mechanizmas turi būti sustabdytas, o ant būgno uždėtos papildomos vijos.
Ant špilio ar brašpilio būgno sugnybtą lyną laisvinti reikia tik sustabdžius mechanizmą. Laisvinama laužtuvu (smaigu) arba tiesiogiai rankomis tik po to, kai lynas bus užfiksuotas, kad būtų išvengta lyno trūktelėjimo jį išlaisvinus.
98. Švartavimosi lynus galima traukti tik gavus nuo kranto patvirtinimą, kad lynas įtvirtintas ir tvarkingas. Apie traukimo pradžią būtina įspėti dirbančius krante.
99. Plieninių lynų fiksavimui būtina naudoti grandininius fiksatorius, pagamintus iš trumpagrandės 2–4 m ilgio 10 mm kalibro grandinės dalies. Vieną grandinės galą reikia tvirtinti už denio ąsos arba knechto. Prie grandininio fiksatoriaus eigos galo turi būti patikimai pritvirtintas ne trumpesnis kaip 1,5 m ilgio lininis lynas.
99.1. Grandinė turi būti uždėta stabdymo mazgu ir 3–4 kartus apvyniota pagal traukos kryptį prieš lyno susukimo pusę.
99.2. Sintetinių ir lininių lynų fiksatoriai turi būti pagaminti iš tos pačios medžiagos, kaip ir švartavimosi lynai. Fiksatoriaus diametrą reikia priimti lygų pusei švartavimosi lyno, ant kurio fiksatorius uždedamas, diametro. Fiksatoriaus nutraukimo jėga turi sudaryti ne mažiau kaip 30% nuo švartavimui naudojamo lyno minimalios nutraukimo apkrovos. Visais kitais atvejais fiksatoriaus nutraukimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip švartavimosi lyno įrąža tempiant jį gerve.
100. Plukdant švartavimosi lyną prie jo įtvirtinimo vietos valtimi ar motoriniu kateriu, lynas turi būti sudėtas ringėmis.
101. Draudžiama ant krovininių tanklaivių, dujovežių, kitų cheminius krovinius gabenančių laivų denių paduoti plieninius, kombinuotus arba antistatiškai neapdorotus sintetinius lynus, taip pat naudoti fenderius su metalinėmis dalimis.
102. Švartavimosi metu draudžiama:
102.1. švartavimosi vietose būti pašaliniams asmenims, taip pat nedalyvaujantiems švartavimo operacijose įgulos nariams;
102.3. paduoti, ištraukti, laisvinti, tvirtinti ar atiduoti švartavimo lyną be švartavimuisi vadovaujančio asmens komandos;
102.5. slopinti laivo inerciją švartavimosi lynų pagalba, taip pat tvirtinti ar atleisti lynus nenuslopinus laivo inercijos;
102.11. traukti ar laisvinti lynus dirbant su jais prie kreipiančiųjų plokščių ir roulsų, taip pat prispausti lynus prie denio ar švartavimo įtaiso koja ar ranka;
102.12. būti kampo viduje, kurį sudaro praeinantis per kreipiančiąją plokštę arba nukreipimo roulsą švartavimo lynas;
102.16. ištraukti lyną į laivą, kol iš valties nebus išmestos likusios ringės ir valtis nenuplauks į šalį nuo išmesto lyno;
III. DARBŲ SAUGA VYKDANT BUKSYRAVIMO DARBUS
104. Ant visų buksyravimo arkų iš abiejų pusių matomoje vietoje turi būti ryškūs užrašai „saugokis lyno“.
105. Buksyravimo lyno padavimas į vilkiką arba lyno priėmimas iš vilkiko ir jo įtvirtinimas ant kablio specialiuose buksyravimo laivuose atliekamas vadovaujant kapitono padėjėjui arba bocmanui, o nespecializuotuose laivuose – vadovaujant tik kapitono padėjėjui.
106. Prieš paduodant buksyravimo lyną turi būti patikrinta kablio ir gervės būklė. Buksyravimo lynas turi būti paduodamas metlyniu. Paduoti buksyravimo lyną laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais.
Buksyravimo lynas ant kablio turi būti uždėtas taip, kad esant bet kokiam buksyravimo lyno įtempimui būtų galima jį greitai ir saugiai atkabinti.
107. Buksyravimo lyną nukabinti nuo kablio arba knechtų vilkike arba buksyruojamame laive leidžiama tik pagal buksyravimo darbams vadovaujančio asmens komandą.
107.2. Atkabinant lyną nuo buksyruojamo laivo knechtų ar vilkiko kablio draudžiama stovėti arti kablio ar knechtų ir priešais juos.
108. Naudoti inkarines grandines buksyravimo linijoje leidžiama su sąlyga, jei bus užtikrintas jų mechanizuotas ištraukimas į velkamą objektą.
109. Buksyravimo metu buksyravimo kliuzai turi būti uždaryti, o laivo korpuse esantys iliuminatoriai – užsandarinti.
110. Vilkike, kuriame nėra buksyravimo kablio arba gervės, turi būti numatyta galimybė, esant būtinumui, lengvai ir patikimai atkabinti buksyravimo lyną.
110.1. „L“ tipo kablį reikia įrengti taip, kad jį atkabinantis žmogus galėtų atsistoti už laivo konstrukcijų ir tokiu būdu apsisaugoti nuo lyno.
111. Kad tvirtinant ar atkabinant švartavimo kilpą nereikėtų siųsti už borto žmogaus, prie kilpos reikia pritvirtinti atotampą kilpos pakėlimui į laivą.
112. Uždedant ant buksyravimo lyno atraminį lynagalį, reikia būti žemiau horizontalios vilkimo lyno galimo judėjimo plokštumos.
112.1. Atraminio lynagalio ilgis turi būti toks, kad, jį uždėjus ant buksyravimo lyno, liktų ne mažiau kaip 2 m ilgio laisvas galas.
113. Buksyravimo metu draudžiama:
113.1. paduodant buksyravimo lyną ar jį traukiant buksyravimo gerve būti prie to borto, kur atliekamos operacijos su vilkimo lynu;
113.2. uždėti bet kokius papildomus lynus ant buksyravimo kablių, knechtų, ant kurių jau yra užkabinti buksyravimo lynai;
113.3. pradėti buksyruoti negavus patvirtinimo, kad buksyruojamajame laive yra užkabintas buksyravimo lynas;
113.4. kelti inkarus arba atiduoti švartavimo lynus buksyruojamajame laive prieš pradedant buksyravimo darbus be buksyravimui vadovaujančio asmens leidimo;
113.7. buksyruojant laivus, plaustus ir kitas plaukiojimo priemones būti arti buksyravimo kablio, buksyravimo lyno ir atraminio lynagalio galimo judėjimo vietos, taip pat už buksyravimo gervės ir kablio. Apie tai laivo įgula turi būti įspėta per laivo radijo transliacijos tinklą;
113.9. nuimti buksyravimo lyną nuo kablio rankomis be apsauginių priemonių.
Pastaba. Naudojant neatlenkiamus kablius draudžiama atkabinti buksyravimo lyną vienam žmogui. Atkabinant lyną už virvakilpės imti reikia tik iš išorinės pusės. Nuėmus buksyravimo lyną nuo kablio, būtina nedelsiant jį padėti ant denio.
IV. DARBŲ SAUGA NAUDOJANT KATERIUS IR VALTIS
114. Nuleisti ar pakelti katerius ir valtis galima tik kapitonui leidus ir tiesiogiai vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui.
115. Prieš nuleidžiant ar pakeliant katerius ir valtis, budintysis kapitono padėjėjas privalo įsitikinti, ar tvarkingos gervės, ar veikia stabdžiai ir galiniai jungikliai.
115.1. Tais atvejais, kai valties nuleidimas nemechanizuotas, valčių keltuvų falai turi būti specialiuose krepšiuose ar suvynioti ritėse.
116. Prieš nuleidžiant valtį ant vandens, valties vadovas privalo įsitikinti, kad dugno skylės užkimštos kamščiais.
117. Keliant ar nuleidžiant valtis laivo eigos metu esant tėkmei arba nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis būtina laikytis šių atsargumo priemonių:
117.2. nuleidžiant valtį, kai laivas juda į priekį, pirmiau būtina atleisti laivagalinius, o paskui laivapriekinius valčių keltuvus; pakeliant valtis – keltuvų darbo seka priešinga;
118. Irklininkai ir keleiviai įlaipinami į valtį ir išlaipinami iš jos valties vadovo nurodyta tvarka, kuri užtikrina žmonių saugumą.
119. Įgulos nariai privalo susėsti gelbėjimosi valtyje pagal valties aliarmo tvarkaraštį ar valties vadovo nurodymą. Keleivių išdėstymą valtyje nurodo valties vadovas.
120. Visose gelbėjimosi priemonėse pageidautina naudotis tik augaliniais lynais. Sintetinius lynus panaudoti leidžiama esant specialiam šių lynų panaudojimo gelbėjimosi priemonėse leidimui (tai liudija prie lyno pritvirtintas ženklas).
121. Gelbėjimosi škentelius su musingais reikia kruopščiai apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per 4 mėnesius ir ne rečiau kaip kartą per metus išbandyti ir surašyti bandymų aktą.
Jeigu po išbandymų škentelyje bus aptikti gyslų nutrūkimai ar kiti defektai, škentelis turi būti išimtas iš apyvartos. Kiekvienas škentelis turi turėti pritvirtintą žyminę lentelę, kurioje nurodyta išbandymo data.
122. Visi gelbėjimosi valtyje, darbinėje valtyje arba ant plausto esantys asmenys privalo dėvėti gelbėjimosi liemenes (bendrovės patvirtintos konstrukcijos) ir meteorologines sąlygas atitinkančius drabužius. Įlaipinimas į valtis leidžiamas tik užsidėjus gelbėjimosi liemenes. Atsakingas už tai yra budintysis kapitono padėjėjas ir valties vadovas.
Gelbėjimosi liemenes leidžiama nusiimti tik išlipus iš valties ant laivo denio arba krantinės.
123. Esantiems valtyje žmonėms draudžiama:
123.4. laikyti rankas ant planšyro, kai valtis priplaukia prie laivo borto ar nuplaukia nuo jo ir kai valtis keliama ar nuleidžiama;
124. Valties talių blokus užkabinantys ir atkabinantys asmenys privalo stovėti prie talių iš valties midelinio španhauto pusės. Blokai į laivą įkeliami tam tikslui pritvirtintomis atotampomis.
125. Jeigu esant mechaninei pavarai valtis keliama rankine pavara (nėra elektros energijos, suspausto oro ar gervė sugedusi), rankeną reikia nuimti iš karto pakėlus ar nuleidus valtį.
125.1. Blokuojantys įtaisai, kurie atjungia elektrinę pavarą, kai dirbama rankine pavara, turi būti tvarkingi.
126. Pakėlus valtį, į vietą reikia pastatyti po valtimi esančius nuimamus ar užverčiamus lejerinius aptvarus. Pastatant aptvarus draudžiama persisverti per laivo bortą. Valtis uždėti ant kilblokų reikia rankiniu būdu.
127. Naudojant valtis ar katerius draudžiama:
127.1. nusileisti į valtis ar lipti iš valčių ar katerių valties skrysčiais ar kitais šiems tikslams neskirtais įrenginiais;
127.3. kelti ir nuleisti katerį ar valtį, jeigu kėlimo ir nuleidimo įrenginyje aptikti defektai ar sutrikimai, taip pat – kai valties skrysčiai susipainioję ar susisukę;
127.5. atjungti blokuojančius įtaisus, kurie eliminuoja valties gervės variklio darbą esant įjungtai rankinei pavarai;
127.6. liesti valčių kėlimo įrenginio besisukančias dalis ir rankomis nukreipti judančius lynus į blokų skriemulius;
127.8. gabenti keleivius ir krovinius viršijant nustatytas šiai valčiai talpos ir keliamosios galios normas, taip pat sudėti krovinius ant suolų ar aukščiau jų lygio (skaičiuojant, kad vieno žmogaus masė yra 75 kg);
127.9. tvirtinti katerius ir valtis keltuvuose, uždėti apvalkalus ir atlikti kitus darbus su valčių kėlimo įrenginiais, kol nepastatyti lejeriniai aptvarai, arba atlikti šiuos darbus prie neaptverto borto;
127.10. uždėti apvalkalus, kol neįtempti ir neįtvirtinti visi valties talių fiksavimo įtaisai, laikantys valtį žygio parengties padėtyje;
128. Ruošiant valtis ar katerius plaukimui nuo laivo, budintysis kapitono padėjėjas privalo įsitikinti, kad:
128.2. signalizacijos priemonės, žiebtuvėlis, gelbėjimosi priemonės tvarkingos ir yra nustatytoje vietoje;
128.3. kateryje ar valtyje yra reikiamas kuro, vandens kiekis, o priešgaisrinės priemonės ir signaliniai žibintai tvarkingi;
129. Kateriui ar valčiai priplaukti prie laivo leidžia tik budintysis kapitono padėjėjas.
129.1. Valties ar katerio priplaukimo prie laivo vietoje budintysis kapitono padėjėjas privalo pastatyti jūreivį su metlyniu, kurį, reikalui esant, reikia paduoti į valtį, katerį.
130. Su burėmis plaukiančioje valtyje visi įgulos nariai, išskyrus vadovą ir vairininką, turi sėdėti tarp suolelių ant grotelių priešvėjinėje pusėje veidu į bures.
131. Bangavimo metu naudojant užbortinius trapus žmonių įlaipinimui ar išlaipinimui iš plaukiojančių priemonių, trapus reikia pakelti tiek, kad būtų išvengta trapo smūgių bei trapo laužymo, ir plaukiojimo priemonėse, ir ant trapo esančių žmonių traumų.
132. Draudžiama laive laikyti ir naudotis plaukiojimui, žvejybai, susisiekimui su krantu ar kitais laivais „Progres“, „Kazanka“ ir kitokias su panašaus tipo vairo ir variklio mechanizmais valtis bei irklines valtis, kurios nepatvirtintos nustatyta tvarka kaip laivo komplektas, taip pat laikyti laive šias valtis kaip įgulos narių nuosavybę.
V. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS TRIUMUOSE IR SU LIUKŲ DANGČIAIS
133. Draudžiama atidaryti liukų dangčius tol, kol aplink juos nebus pakankamai apšviesta ir nebus pašalinti pašaliniai daiktai ir trukdantys kieti dangčiai, nuvalytas ledas ir sniegas. Esant ledui ant liukų dangčių pavarų, traukos lynų, būtina pagal galimybes pašalinti ledą prieš atidarant ar uždarant liukus. Tamsiu paros metu draudžiama išjungti apšvietimą tol, kol liukas nebus visiškai uždarytas.
134. Laivuose, kur liukų komingsai yra žemesni kaip 750 mm, taip pat atidarant tvindekų angas, turi būti pastatomi lejeriniai aptvarai, ne žemesni kaip 1000 mm, matuojant nuo denio. Šie aptvarai statomi ir patikimai tvirtinami atidarius liukus.
134.1. Draudžiama vykdyti krovimo darbus nepastačius liukų aptvarų. Laikinai nutraukus darbus ar juos baigus, draudžiama palikti neaptvertas, atidarytas arba iš dalies atidarytas triumų angas.
136. Kilnojami šviestuvai turi būti su specialiais įtaisais, kad, esant reikalui, juos būtų galima pritvirtinti prie laivo konstrukcijų. Šviestuvus pernešti galima tik juos išjungus iš tinklo; įjungti į tinklą šviestuvus galima tik juos pritvirtinus.
136.1. Naudojant kilnojamus šviestuvus triumo apšvietimui, šviestuvų maitinimui skirtus laidus reikia išdėstyti galimai toliau nuo krovinio, judančių takelažo ir įrenginių dalių. Reikia žiūrėti, kad laidai nebūtų praėjimuose. Šviestuvus pernešti leidžiama tik išjungus įtampą.
137. Prieš įeinant į triumą, kuriame yra birus krovinys, galintis įtraukti (linų sėmenys, soros, apatitų koncentratas ir pan.), žmogus turi apsijuosti apsauginį diržą su saugos lynu, kurio laisvas galas turi būti prie įėjimo į triumą esančio stebėtojo rankose. Be to, ant krovinio būtina padėti žmonių perėjimui klojinį iš lentų.
Už šios nustatytos tvarkos palaikymą atsakingas yra darbų vadovas ir budintysis kapitono padėjėjas.
138. Mechanizuoti liukų dangčiai turi būti atidaromi ir uždaromi pagal atitinkamas šių sistemų įrenginio instrukcijas, vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui, o dirbant vienu metu keliuose triumuose ar laivui plaukiant – ir darbų vadovui.
139. Prieš uždarant ar atidarant triumų dangčius, budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo asmeniškai įsitikinti, ar triume, taip pat sekcijų judėjimo rajone nėra žmonių ir pašalinių daiktų, ar kiti įrenginiai ir kroviniai netrukdys sekcijų judėjimui.
140. Mechanizuotu būdu atidaromų dangčių atidarymui ar uždarymui draudžiama naudoti įtaisus, nenumatytus gamyklos gamintojos.
141. Perkeliant liukų dangčių sekcijas draudžiamas sekcijų deformavimas. Tais atvejais, kai traukos lynai nutiesti trapais, perėjimais ir panašiomis vietomis, kur gali būti žmonės, šios vietos turi būti aptvertos ir ant aptvarų turi būti pakabinta lentelė su užrašu „Praėjimo nėra“ arba ženklas „Praėjimas draudžiamas“.
142. Draudžiama vaikščioti liukų sekcijomis jas atidarant ar uždarant, taip pat iš dalies atidarytomis sekcijomis.
Ant nevisiškai uždarytų liukų dangčių draudžiama atlikti bet kokius darbus tol, kol nebus pastatyti laikini lejeriniai aptvarai, apsaugantys žmones nuo galimo kritimo į triumą, arba kol dirbantysis neprisitvirtins prie patvarios laivo konstrukcijos apsaugos diržu.
143. Birių krovinių likučių ar kitko valymas iš dangčių sekcijų šarnyrinių sujungimų esant atidarytoms ar nevisiškai atidarytoms sekcijoms turi būti atliekamas vadovaujant budinčiajam kapitono padėjėjui arba darbų vadovui. Atidarytas dangčių sekcijas būtina užfiksuoti.
Uždarytos sekcijos turi būti užfiksuotos, kad jos negalėtų savaime atsidaryti be budinčiojo kapitono padėjėjo žinios (išjungtas maitinimas, nuimti sekcijos uždarymo pavaros lynai, vyksta remonto darbai). Tokiais atvejais pakabinamas draudžiamasis ženklas „Nejungti – dirba žmonės“.
145. Draudžiama palikti neužfiksuotas liukų dangčių sekcijas, net jeigu dangčiai atidaryti trumpam. Fiksatorius nuimti galima tik prieš patį sekcijos atidarymą, leidus budinčiajam kapitono padėjėjui ar darbų vadovui.
146. Draudžiama įeiti į tarpą tarp atidarytų triumų be kapitono budinčiojo padėjėjo ar darbų vadovo leidimo.
147. Prieš leisdamas įeiti į tarpą tarp atidarytų triumų, budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo įsitikinti, kad sekcijos užfiksuotos. Jei sekcijos turi mechaninį uždarymą, budintysis laivo kapitono padėjėjas ar darbų vadovas papildomai privalo patikrinti, ar traukimo lynai atjungti nuo sekcijų.
Jei sekcijų uždarymo mechanizmas hidraulinis, tai prieš leisdamas įeiti tarp sekcijų budintysis kapitono padėjėjas ar darbų vadovas privalo apie tai pranešti budinčiajam mechanikui. Budintysis mechanikas asmeniškai atsako, kad mašinų skyriuje nuolat būtų išjungti siurbliai, sistemoje nebūtų spaudimo ir būtų iškabinti draudžiamieji ženklai „Nejungti – Dirba žmonės“.
148. Visą laiką, kol žmogus dirba tarp sekcijų, atitinkamame denyje turi stovėti stebėtojas. Stebėtojui draudžiama net trumpam palikti stebėjimo vietą. Budėjimo metu jis privalo sekti, kad niekas nenuimtų nuo sekcijų fiksatorių, nepajungtų traukos lynų, neįjungtų valdymo pulte liukų dangčių su hidrauline pavara valdymo sistemos.
149. Visi nuimami liukų dangčiai turi tiksliai atitikti liukų angų išmatavimus, turėti eilės numerį ir nudažytą spalvotą juostą (kiekvienam triumui juostų spalva turi skirtis), kuri parodo, kuriam liukui jie skirti.
150. Laivo krovos darbų metu, kuriuos atlieka uosto darbininkai, liukus su nuimamais dangčiais atidaro ar uždaro stividoro nurodymu uosto darbininkai prižiūrint laivo vadovaujantiems asmenims. Mechanizuotų liukų uždarymą ar atidarymą krovininių operacijų metu, taip pat liukų uždarymų sandarinimą prieš laivui išplaukiant į jūrą visais atvejais atlieka laivo įgulos nariai.
151. Atidarant laivo liukų dangčius, būtina:
151.2. liuko dangčius nuimti naudojant specialius kablius, pradedant nuo liuko vidurio tolygiai visose eilėse;
151.3. sukrauti liukų dangčius ant denio pradedant nuo triumo krašto į stabilias rietuves prie pat falšborto (nuosekliai visas eiles);
152. Nuimti ir krauti liuko dangčius laivui plaukiant draudžiama (išskyrus tik avarinius atvejus). Liukai privalo būti uždaryti ir užsandarinti iki laivui išplaukiant iš uosto.
Pastaba. Plaukiant atviru kanalu ar upe ir esant geroms meteorologinėms sąlygoms leidžiama laikyti atvirus liukus tik laivo kapitonui leidus (priklausomai nuo farvaterio specifikos).
153. Atidarant ar uždarant liukus, draudžiama:
154. Sunkias detales, šiftingbordsų ar maitintuvų skydus būtina statyti naudojant krovininį įrenginį. Jeigu būtina pritraukti, reikia naudoti gerves su atidaromais blokais.
155. Surinktus šiftingbordsų skydus perkeliant atvirame denyje, reikia atsižvelgti į jų būringumą ir panaudoti atotampas. Esant vėjui daugiau kaip 4 balų ir supimosi amplitudei daugiau kaip 5°, skydus perkelti nerekomenduojama.
156. Šiftingbordsų skydus arba maitintuvus statyti ir tvirtinti žygiui reikia nuosekliai taip, kad eiliniai skydai būtų statomi (arba dedami) glaudžiai prie jau pritvirtintų skydų. Tvirtinimų atleidimas atliekamas priešinga tvarka.
157. Surenkant šiftingbordsus reikia naudotis kilnojamais trapais, patikimai pritvirtintais prie statramsčių.
158. Tvirtinant šiftingbordsų atotampas, dirbantieji turi būti užsidėję apsauginius diržus su petnešomis. Apsauginių diržų saugos lynai darbo metu tvirtinami karabinais arba jų galai pririšami prie tvirtų laivo konstrukcijų.
Talrepų ar atotampų įtempimui naudojami įrankiai turi būti pakabinami ant pakabų. Draudžiama atlikti bet kokius darbus po atotampomis.
VI. DARBŲ SAUGA DIRBANT SU KROVININIAIS ĮRENGIniAIS
160. Pakelti ir nuleisti krovinines strėles turi kvalifikuoti jūreiviai vadovaujant kapitono padėjėjui ar bocmanui.
161. Suporintos krovininės strėlės, aprūpintos vidurine atotampa, nuleidžiamos arba pakeliamos vienu metu. Keliant ir nuleidžiant strėles darbų vykdymo rajone draudžiama būti tiesiogiai nedalyvaujantiems šiuose darbuose asmenims.
162. Kai krovininės strėlės tvirtinamos vertikaliai, į salingą siunčiamas ne mažiau kaip vienas jūreivis. Jeigu tvirtinimas vyksta laivui supantis, tai į salingą siunčiami du jūreiviai: vienas jų – tiesiogiai strėlėms tvirtinti, o kitas – pirmojo saugumui užtikrinti.
Dirbančiojo salinge saugumas užtikrinamas pagal šių Taisyklių IX skyriaus reikalavimus. Jeigu tarp strėlės ir bugelio lieka tarpas, pastarasis iki išplaukimo į jūrą turi būti patikimai užkištas pleištu.
163. Krovininiuose įrenginiuose naudojami lynai privalo atitikti krovininiams įrenginiams laivų klasifikacinės bendrovės keliamus reikalavimus.
164. Judančiame takelaže naudojamų lynų stiprumo atsarga privalo atitikti krovininių strėlių keliamąją galią.
165. Nuimamos krovinių kėlimo priemonės (stropai, grandinės, krovininiai takeliai, specialūs stropai mechanizmų ardymui) po pagaminimo ar remonto turi būti techniškai apžiūrimi ir išbandomi statine apkrova, kuri 1,25 karto viršija priemonės nominalų apkrovimą. Išbandymo rezultatai įrašomi į kėlimo priemonių apskaitos žurnalą.
166. Krovininiai griebtuvai privalo turėti atitinkamus pasus arba techninio patikrinimo aktus, žymines lenteles su nurodytais numeriais, keliamąja galia ir bandymo data.
168. Visą krovininę įrangą eksploatavimo metu būtina periodiškai, kartą per mėnesį, apžiūrėti. Apžiūros rezultatai surašomi į specialų apskaitos žurnalą.
169. Naudotis stropu draudžiama, jei:
169.7. grandininiai stropai deformuoti, įtrūkę, blogai suvirintos siūlės, suvirintos ar štampuotos grandys išsisluoksniavusios arba išdilusios (susidėvėjimas viršija 10% pradinio diametro ar kalibro).
171. Stovinčiojo takelažo plieninių lynų tvirtinimą būtina sistemingai kruopščiai tikrinti (ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius) ir esant laisvumui papildomai įtempti.
Plieninių lynų tvirtinimo vietoje esant pažeidimų pėdsakams, reikia pakeisti lyno tvirtinimo vietą iškertant pažeistą dalį, o jei to neįmanoma padaryti – pakeisti lyną.
173. Laivo sąlygomis daromos plieninių lynų kilpos, skirtos lynams tvirtinti prie kablių ir pan., turi būti su ąsomis.
173.1. Pagaminta plieninė kilpa ar rezginys turi būti bent su trimis sveikomis gyslomis ir su dviem gyslomis, kuriose pusė vielų nukirstos. Plieninių lynų kilpos ir rezginiai turi būti apipinti.
174. Augalinius lynus (manilos, sizalio ir kanapių) leidžiama naudoti tik lengvųjų strėlių, talių ir vidinių atotampų arba toprikų skrysčiuose dirbant suporintomis strėlėmis, taip pat krovininiuose įrenginiuose su rankine pavara. Draudžiama naudoti pasukimo atotampoms sintetinio pluošto lynus.
175. Pirmą kartą naudojamus augalinius lynus reikia apžiūrėti ir toliau sistemingai tikrinti priklausomai nuo darbo pobūdžio, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Draudžiama naudoti augalinius lynus su išsidėvėjimo žymėmis, su nutrūkusiomis sruogomis, įpjovimais, su išsileidusiomis ar pasislinkusiomis sruogomis bei kitais defektais.
176. Augalinius lynus reikia saugoti nuo rūgščių, šarmų, garų ir pan. poveikio. Draudžiama sandėliuoti šlapius augalinius lynus. Džiovinti lynus reikia pakabintus arba išklotus ringėmis ant gardelių sausoje vietoje.
177. Augalinius lynus leidžiama praleisti per blokus, kurių skriemulio diametras ne mažesnis kaip šeši lyno diametrai, o skriemulio griovelio plotis – ne mažesnis kaip 1,25 lyno diametro.
178. Krovininiuose darbuose naudojamų grandinių minimali stiprumo atsarga turi būti ne mažesnė kaip 5,0.
179. Nutrauktas kėlimo grandines, grandinines pakabas surišti leidžiama tik tokio pat stiprumo takelažine sąnara.
180. Naudojant grandines, draudžiama:
181. Krovininiuose darbuose naudojamus blokus būtina apžiūrėti prieš kiekvieną pakrovimą ir iškrovimą siekiant laiku pašalinti pastebėtus defektus.
181.1. Blokų sukučių veržles ir strypų galvutes būtina patikimai įtvirtinti; ašis turi būti laisvai pasukama ranka ir neturi būti deformuota ar sudilusi.
181.4. Skriemuliai turi būti laisvai pasukami ranka, o lynai prie jų turi glaudžiai priglusti. Skriemulių ašys turi būti įtvirtintos (nesusisukti) ir nesudilusios.
VII. DARBŲ SAUGA VYKDANT KROVOS DARBUS
182. Vykdant pakrovimo ir iškrovimo darbus įgulos jėgomis, turi būti paskirtas krovimo darbų vadovas.
Tuo atveju, be šių Taisyklių, būtina vadovautis ir laivų krovos darbų saugą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Vykdant pakrovimo ir iškrovimo darbus su pavojingais ir lengvai užsidegančiais skysčiais reikia vadovautis pavojingų krovinių pervežimo jūra taisyklėmis.
183. Pakrovimo ir iškrovimo darbų organizavimas ir vadovavimas, žmonių išdėstymas, reikalingo inventoriaus, spec. drabužių, avalynės, apsauginių priemonių ir takelažo parinkimas pavedamas paskirtam darbų vadovui.
Darbų vadovas, atliekant krovimo darbus, vadovaujasi šiomis darbų saugos taisyklėmis. Jis privalo:
183.1. neleisti naudoti neženklintas, sugedusias, neatitinkančias krovinio svorio ir charakterio nuimamas kėlimo priemones ir tarą;
183.2. nurodyti gervininkams, kranininkams ir stropuotojams krovinio sandėliavimo vietą, tvarką ir sandėliavimo vietos gabaritus;
183.3. neleisti aptarnauti neatestuotų gervių, kranų ar kitų krovinio kėlimo priemonių; neleisti dirbti neapmokytiems žmonėms; nustatyti, kiek reikia stropuotojų bei signalizuotojų, atliekant nurodytus krovimo darbus;
183.4. sekti, kaip gervininkai, kranininkai ar stropuotojai eksploatuoja mechanizmus, kaip laikosi darbo saugos taisyklių. Reikalui esant – juos instruktuoti darbo vietoje, atkreipiant ypatingą dėmesį į neleistiną strėlių, kranų ir kitų kėlimo priemonių perkrovimą, į rekomenduojamą krovinio prikabinimą, į stropuotojų asmeninį saugumą.
184. Pakrovimo ir iškrovimo darbų vietoje denis turi būti aptvertas lejeriais su iškabintomis lentelėmis „Praėjimas draudžiamas“.
185. Draudžiama laivo krovininius kranus ir strėles naudoti žmonių pakėlimui arba nuleidimui į triumą (išskyrus tuos atvejus, kai reikia padėti nukentėjusiesiems).
186. Visi laivai privalo turėti dujų analizatorius oro aplinkos kontrolei pikuose, koferdamuose ir pan., taip pat atidarant triumus su įvairiais kroviniais. Anglį ir rūdą pervežančiuose laivuose – prietaisus metano kiekiui patikrinti gretutinėse su triumais patalpose.
Taip pat būtina tikrinti kranų kolonų ir kranų jėgos kabelių įvadų nelaidumą dujoms; pastebėta skvarba šalinama užsandarinant.
187. Prieš pakrovimo ir iškrovimo arba pakėlimo ir perkėlimo darbų pradžią darbų vadovas turi įsitikinti, kad įgyvendintos tokios priemonės:
187.1. keliamųjų įrenginių ir mechanizmų techninę būklę turi patikrinti asmuo, kurio žinioje jie yra, ir įsitikinti jų tvarkingumu ir paruošimu darbui;
187.2. prie liukų, kurių komingsai žemesni kaip 750 mm arba uždengti iš dalies, taip pat prie atvirų, neaptvertų (arba aptvertų iš dalies angų) pastatomi lejeriniai aptvarai. Leidžiama nestatyti lejerinių aptvarų tik tuo atveju, kai jie gali trukdyti krovimui, bet drauge turi būti imtasi kitų saugumo priemonių, kurios garantuotų išvengiamą žmonių įkritimo į triumą galimybę;
187.3. liukų uždengimuose su nuimamais bimsais pastarieji turi būti patikimai įtvirtinti lizduose fiksavimo įtaisais;
187.5. budinčiajam kapitono padėjėjui kartu su stividoru patikrinti stacionarių ir kilnojamų laivo trapų, perėjimo tiltelių ir kitų įrenginių, reikalingų krovimo darbuose dalyvaujančių žmonių perėjimui, saugumą;
187.7. patikrinti stabdžių, saugos įtaisų darbą, įsitikinti, ar ant išorinių kabelių arba krovininių įrenginių kelio nėra pašalinių daiktų;
187.8. įsitikinti, kad darbe nepanaudojami išbrokuoti krovinių griebtuvai, įrenginiai be žymėjimų apie jų periodinį patikrinimą ir tinkamumą eksploatavimui, nemarkiruota ir netvarkinga tara;
188. Draudžiama vykdyti krovos darbus, kai:
188.14. apie kėlimo įrenginio eksploatavimo uždraudimą sprendžia darbų saugos tarnybos atsakingas darbuotojas ar laivo vadovaujantieji asmenys. Asmuo, uždraudęs krovimo įrenginio eksploatavimą, privalo jį užplombuoti;
189. Draudžiama vykdyti pakrovimo ir iškrovimo darbus, kai:
189.3. iš dalies nuimti liuko dangčiai ir neįtvirtinti bimsai; šiuo atveju taip pat draudžiama brezentu uždengti nenuimtus nuimamus dangčius;
190. Kiekviena krovininė strėlė turi turėti ryškų užrašą apie saugią darbinę apkrovą ir patikrinimo terminą, taip pat leistiną apkrovimą dirbant.
191. Dirbti krovininių įrenginių gervininkais, kranininkais bei stropuotojais leidžiama įgulos nariams, išėjusiems atitinkamą apmokymą.
192. Laivo pakrovimo darbų metu, kai nenaudojami nešiojami valdymo pultai, prie kiekvieno liuko turi būti paskirtas signalizuotojas. Darbo metu jis turi būti saugioje denio vietoje, iš kurios gerai matytų triumą ir gerai pats būtų matomas kranininkui (gervininkui). Signalizuotojais gali būti tik patyrę jūreiviai, paskirti atsakingo už krovimo darbus vadovo.
193. Kranininkui ar gervininkui komanda turi būti duodama nustatytais signalais pagal signalų sistemą kraunant laivus.
Kranininkas ar gervininkas privalo vykdyti tik signalizuotojo ženklus. Avarinio stabdymo ženklą būtina vykdyti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kas jį davė. Bet koks nesuprantamas ženklas yra stabdymo signalas.
194. Signalizuotojas privalo stebėti triumuose, ant denio ir ant plaukiojimo priemonių esančius darbininkus, kad jie būtų saugūs, ir imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta galimo kliudymo kroviniu.
194.1. Signalizuotojui draudžiama duoti ženklus kelti krovinį tol, kol jis negaus stropuotojo patvirtinimo, kad krovinys patikimai pritvirtintas. Be to, ženklą krovinio pakėlimui galima duoti tik tuo atveju, jei nebus sukeltas pavojus triume arba ant denio dirbantiems žmonėms.
195. Signalizuotojas nebūtinas tais atvejais, kai kranininkas ar gervininkas gali pats ištisai stebėti krovinio pakabinimo įtaisą, visą triumo angą, taip pat krovinio aikštelę ant kranto. Spręsti apie signalizuotojo reikalingumą gali tik kapitono padėjėjas, o kai krovimo darbus atlieka uostas – stividorius.
Atliekant perkrovimo darbus greiferiniais kranais, galima dirbti be signalizuotojo.
196. Krovimo darbų vietoje, taip pat krano kabinoje arba prie krovininių gervių valdymo pultų draudžiama būti pašaliniams asmenims, neturintiems tiesioginio ryšio su krovimo darbais.
197. Po darbo arba pertraukos metu krovininio įrenginio maitinimo šaltinis turi būti atjungtas, o valdymo svirtys užfiksuotos.
198. Krovimo darbų metu draudžiama:
198.2. būti šalia įtemptų lynų, taip pat lyno kampo, kurį sudaro per atidaromą bloką praeinantis škentelis, viduje;
199. Dirbant suporintomis laivo krovininėmis strėlėmis, kampas tarp krovininių škentelių neturi viršyti 120° (jeigu konstruktyviai nenumatytas kitas), o leistinoji apkrova – 50% mažesnę keliamąją galią turinčios strėlės darbinės apkrovos (jeigu laivų klasifikacinės bendrovės nenustatyta kita reikšmė).
199.1. Vykdant krovos darbus pagal laivų klasifikacinės bendrovės nustatytus krovininiams įrenginiams apkrovimo reikalavimus, būtina laikytis šios bendrovės rekomenduotų krovininių strėlių pastatymo ir kontratotampų išdėstymo schemų.
200. Krovinių stropavimą būtina atlikti patikimai, atsižvelgiant į ženklus ant taros. Keliant krovinį, kurio svoris yra artimas krano ar strėlės keliamajai galiai, krovinys pradžioje turi būti pakeltas į 10 cm aukštį krovinio stropavimo patikimumui ir stabdžių veikimui patikrinti. Visi žmonės turi pasitraukti į šalį saugiu atstumu.
201. Naudojant pakabas (stropus) būtina laikytis šių sąlygų:
201.1. krovinio stropavimo metu pakabos uždedamos be mazgų ir susisukimų, pakabų perlinkimų vietoje ant krovinio aštrių briaunų būtina uždėti medinius arba pintinius tarpiklius (demblius);
201.2. kampas tarp bendros paskirties pakabų, nueinančių nuo kablio, neturi viršyti 90°. Tikslinės paskirties pakabų, pritaikytų tam tikro krovinio kėlimui, šis kampas gali būti kitoks;
201.3. skaičiuojant pakabas, skirtas krovinio kėlimui aprišant arba užkabinant kabliais, žiedais ar ąsomis, lyno stiprumo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 6;
201.5. ant dviragio kablio pakabos krovinį reikia užkabinti tolygiai ant abiejų ragų, be susisukimo;
202. Dirbant dviem kranams prie vienos triumo angos, darbus reikia organizuoti taip, kad būtų išvengta strėlių ir krovinių susidūrimo. Būtina papildomai pastatyti signalizuotoją krovinio pakėlimo-nuleidimo ir strėlių pasukimo eiliškumui nustatyti.
203. Visi kranų ir gervių judėjimai turi būti sklandūs, be trūkčiojimų. Krovinį triume reikia perkelti prie liuko angos tolesnėms krovininėms operacijoms atlikti. Krovinį keliant ar nuleidžiant škentelis turi būti vertikalioje padėtyje.
204. Kranams ir gervėms dirbant, draudžiama:
204.1. kelti krovinius, kurių svoris viršija strėlės ar krano keliamąją galią, taip pat kelti krovinius, kurių svoris nežinomas (bet spėjama, kad artimas įrenginio keliamajai galiai);
204.2. būti po krovinine strėle ant denio krovinio judėjimo zonoje arba liuko prošvaistoje, nuleidžiant ar keliant krovinį;
204.9. paduoti krovinį į triumą, ant denio, į plaukiojančias priemones bei kelti krovinį iš triumo be signalizuotojo komandos;
204.10. paduoti krovinį į triumą, jei nuo liuko prošvaisos nenukeltas ankstesnis krovinio paketas arba po prošvaisa yra žmonės;
204.12. vilkti žeme, deniu ar bėgiais krovinį, užkabintą už krovininio kablio be atidaromojo bloko, jei škentelis yra horizontalioje padėtyje;
204.13. traukti škenteliu geležinkelio vagoną krante, baržas ar kitas plaukiojimo priemones prie borto; jų patraukimas leidžiamas tik tuo atveju, jeigu lynas eina tiesiogiai prie krovininės švartavimosi gervės, brašpilio ar špilio;
204.14. atitraukti ar pasukti krovinį kėlimo, perkėlimo arba nuleidimo metu be atitinkamo ilgio specialių atotampų;
204.15. pernešti krovinį, kai praėjimo aukštis mažesnis nei 500 mm matuojant iki laivo konstrukcijų arba kelyje sutinkamų kliūčių;
204.18. išlyginti keliamą krovinį stropuotojo asmeniniu svoriu, taip pat taisyti pakabas kroviniui kabant;
204.19. sudėlioti krovinius ir įtempti denio krovinio tvirtinimo pakabas škenteliu, praleistu per viršutinį krovininį strėlės bloką;
205. Dirbant su kranais draudžiama:
205.1. būti žmonėms prie pat dirbančio laivo krano, nes gali prispausti tarp krano sukamosios dalies ir laivo konstrukcijų;
205.3. dirbti su neveikiančiais arba netvarkingais stabdžiais bei apsaugos įtaisais (galiniais jungikliais, posvyrio kampo rodyklėmis, blokavimo prietaisais ir kt.);
206. Dirbti su sunkiasvorėmis strėlėmis leidžiama tik specialiai paruoštiems įgulos nariams, išlaikiusiems egzaminą, ir esant laivo kapitono įsakymui.
207. Visi pakrovimo ir iškrovimo darbai sunkiasvorėmis laivo krovininėmis strėlėmis atliekami tiesiogiai vadovaujant laivo kapitonui ar kapitono padėjėjui.
Panaudoti laivo krovininius įrenginius sunkiasvorių krovinių krovimui, jei pakrovimo darbus atlieka uosto darbininkai, draudžiama (jei darbų atlikimo sutartyje nėra numatyta atsakomybė už atliekamų darbų saugumo pažeidimus).
208. Prieš pakraunant sunkiasvorius krovinius, darbų vadovas asmeniškai privalo įsitikinti, kad:
209. Sunkiasvorių krovinių perkrovimui vadovaujantieji asmenys privalo stebėti, kad perkeliamo krovinio masė neviršytų strėlės arba krano keliamosios galios. Jeigu krovinio masės nustatymas kelia įtarimą, darbų vadovas privalo pasitikslinti krovinio šeimininko tikrą keliamo krovinio masę.
210. Sunkiasvorį krovinį kelti draudžiama:
210.2. jei darbinio skysčio slėgis sistemoje mažesnis, negu reikia dirbant su hidraulinėmis krovininėmis gervėmis.
211. Draudžiama iškrauti arba pakrauti sunkiasvorius krovinius esant didesniam kaip 5° laivo pasvirimui (jeigu konstruktyviai nenustatyta kitkas). Turi būti imtasi visų priemonių tam, kad sunkiasvoris krovinys greitai negalėtų pasislinkti į laivo pasvirimo pusę.
212. Dirbant su sunkiasvoriais kroviniais draudžiama naudoti kablius ir grandines. Kabliai turi būti pakeisti apkabomis, o grandinės – atitinkamo diametro lynais.
213. Visi strėlės ir krovinio judesiai, taip pat stabdymas, turi būti sklandūs, be trūkčiojimų, ir atliekami maksimaliai atsargiai.
214. Kai sunkiasvorė strėlė dirba su maksimaliu arba artimu jam krūviu, draudžiama tuo pat metu dirbti krovininėmis ir topenantinėmis ginėmis, t. y. pakelti ar nuleisti krovinį krovininėmis ginėmis kartu atleidžiant arba ištraukiant topenantines gines (jei konstruktyviai nenumatyta kitkas).
214.1. Strėlė turi būti nustatyta stiebo atžvilgiu tokiu kampu, kuris užtikrintų pakankamą krovinio išnešimą už borto.
215. Dedant lyną į atidaromąjį bloką, būtina įsitikinti, ar pakankamas jo tvirtumas, taip pat ar bloko šoninės plokštės atlošiamoji dalis patikimai uždaryta. Draudžiama atidaromuosius blokus tvirtinti už atsitiktinių laivo konstrukcijų.
216. Takelažas ir pagalbinės priemonės turi būti paduodami į triumą strėle, kranu arba laivo gerve, prieš tai perspėjus dirbančius triume žmones. Gerai pakabintus krovinius iki 20 kg masės leidžiama nuleisti ar pakelti patikimu lynu rankomis.
217. Krovinį triumuose reikia kelti taip, kad būtų išvengta jo slydimo žemyn arba atskirų jo dalių kritimo.
218. Vagonų tvirtinimas „Mukrano“ tipo keltuose vykdomas pagal laivybos kompanijos patvirtintų technologinių metodikų ir instrukcijų reikalavimus.
VIII. DARBŲ SAUGA VEŽANT KROVINIUS ANT DENIO
220. Kroviniai ant denio turi būti pakrauti taip, kad būtų laisvas:
221. Kad signalizuotojas galėtų prieiti prie liuko komingso, privalo būti neužkrautas ne siauresnis kaip 600 mm praėjimas.
Pastaba. Tai netaikoma pervežant miško krovinį ir konteinerius.
222. Denio krovinių tvirtinimas ir atlaisvinimas atliekamas vadovaujant kapitono padėjėjui. Prieš ištraukiant apledėjusį laivo krovinį, būtina nuo jo nuvalyti ledą.
223. Denio kroviniai patikimai tvirtinami plieniniais lynais, prakišant juos pro tam skirtas ąsas, įtempiami talrepais, svirtiniais griebtuvais. Kad krovinys nepasislinktų, reikia pastatyti specialias atramas.
224. Draudžiama denio krovinius bei techniką tvirtinti kietais plieniniais ir augaliniais lynais, viela, naudoti bet kokius veržiklius vietoj talrepų ir svirtinių griebtuvų.
224.1. Naitovai turi būti užkišami taip, kad būtų galima greitai ir lengvai atleisti juos iš saugios žmogui vietos.
225. Lynus, talrepus, svirtinius griebtuvus ir kitas krovinio tvirtinimo priemones ir įrenginius prieš išplaukiant ir reiso metu reikia nuolat apžiūrėti. Reikia pašalinti atsiradusį tvirtinimo laisvumą jį patempiant.
Neeilinė apžiūra atliekama gavus įspėjimą apie artėjančią audrą, sustiprėjus vėjui ar bangavimui.
226. Jei ant krovininio denio nėra krovinio tvirtinimui skirtų įrenginių (ąsos, pentys ir kt.), krauti ant denio krovinį draudžiama.
227. Tuo atveju, kai denio krovinys pakraunamas visame denio plote, privaloma įrengti saugius aptvertus praėjimus.
227.1. Aptvėrimas daromas iš abiejų praėjimo pusių ne žemesnis kaip 1100 mm. Aptvėrimas susideda iš dviejų lejerių (turėklas ir tarpinis lejeris). Už saugių praėjimų įrengimą ant miško medžiagos ir ant vamzdžių laive atsako kapitono padėjėjas.
IX. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS UŽ BORTO IR AUKŠTYJE
229. Už darbų vykdymą aukštyje (aukščiau kaip 3 m nuo denio ar pakloto paviršiaus) ir už borto atsakingas yra vyriausiasis mechanikas (jei darbai vykdomi pagal jėgainės tarnybos pavaldumą) arba kapitono padėjėjas (jeigu darbai vykdomi pagal denio tarnybos pavaldumą). Be šių asmenų leidimo darbai aukštai esančiose vietose ar darbai už borto draudžiami.
Apie darbų aukštyje ar už borto pradžią turi būti informuotas budintysis kapitono padėjėjas (budintysis mechanikas).
230. Savarankiškai dirbti aukštyje leidžiama įgulos nariams, kuriems pagal pareigybę privaloma dalyvauti laivo įrenginių remonto ir eksploatavimo darbuose ir turintiems ne mažesnę kaip vienų metų darbo laive patirtį, stebint bei prižiūrint turinčiam darbo aukštyje patirtį asmeniui. Buities, medicininės ir sanitarinės, keleivius aptarnaujančios tarnybos nariams dirbti aukštyje neleidžiama.
231. Laivo eigos metu draudžiama atlikti bet kokius darbus už borto ir aukštai esančiose vietose. Išimtį sudaro avariniai atvejai, kurių metu būtina imtis tinkamų atsargumo priemonių priklausomai nuo konkrečių sąlygų.
Aukštyje dirbantis žmogus turi būti su apsauginiu diržu ir prisitvirtinęs saugos lynu, o darbai vykdomi tik kapitonui leidus.
232. Dirbant už borto ar aukštyje ant kiekvieno pakabinamo suolelio dirbančiųjų stebėjimui turi būti paskirtas atskiras stebėtojas.
Leistis už borto ar pasikelti į aukštį virš 3 m vienam žmogui be stebėtojo draudžiama, išskyrus atvejus, kai kopiama į aptvertas įrenginių priežiūros ir aptarnavimo aikšteles.
233. Darbus už borto leidžiama vykdyti tik esant ant pakabinamo suolelio, lopšyje ar ant plausto. Atliekantis darbus už borto asmuo privalo užsidėti apsauginį šalmą, gelbėjimosi liemenę, be to, turi būti prisirišęs saugos lynu, kurio antras galas pritvirtinamas prie patikimų laivo konstrukcijų.
234. Atliekant užbortinius darbus draudžiama pasukti laivo sraigtą. Ant variklio valdymo pulto turi būti pakabinta lentelė „Nejungti – Dirba žmonės“.
235. Netoli tos vietos, kur atliekami užbortiniai darbai, turi būti gelbėjimosi ratas su ne trumpesniu kaip 27,5 m metlyniu.
236. Draudžiama vykdyti užbortinius darbus tarpe tarp dviejų stovinčių vienas prie kito laivų arba tarp laivo borto ir prieplaukos, taip pat laivui stovint doke.
236.1. Draudžiama už borto leisti, kelti arba perkelti pakabinamą suolelį, lopšį ar plaustą kartu su juose esančiais žmonėmis.
236.2. Draudžiama vienu metu atlikti užbortinius darbus keletui žmonių, esančių įvairiame aukštyje vienas virš kito, jeigu tarp jų nėra skiriamojo vientiso pakloto.
237. Prieš pradedant dirbti arti laivo švilpuko (tifono), būtina informuoti budintįjį laivo mechaniką. Švilpukas (tifonas) tuo metu turi būti atjungtas nuo maitinimo, o ant atitinkamų valdymo įtaisų mašinų skyriuje ir vairinėje iškabinti draudžiamieji ženklai „Nejungti – Dirba žmonės“.
238. Prieš pradedant dirbti labai pavojingose vietose, darbų vadovas privalo asmeniškai įsitikinti, kad imtasi visų saugumo užtikrinimo priemonių ir iškabinti įspėjamieji ženklai.
239. Dirbantieji aukštai esančiose vietose turi būti aprūpinti standartiniais apsauginiais diržais, užtikrinančiais patikimą pritvirtinimą aukštyje.
239.1. Įkopimas į aukštai esančias vietas be apsauginio diržo draudžiamas. Iki darbų pradžios dirbantysis privalo prisitvirtinti apsauginio diržo lynu arba karabinu prie tvirtų laivo konstrukcijų.
240. Apsauginiai diržai ir saugos lynai turi būti bandomi statine apkrova jų mechaninio stiprumo įvertinimui ne rečiau kaip vieną kartą per 1 metus.
241. Diržus reikia saugoti pakabintus arba viena eile sudėtus į lentynas. Prieš atiduodant saugoti diržus reikia išdžiovinti, jų metalines ir odines dalis nuvalyti ir patepti techniniu vazelinu. Patalpos turi būti vėdinamos ir apsaugotos nuo tiesioginio saulės spindulių veikimo.
242. Apsauginių diržų saugos lynai ir jų tvirtinimo detalės turi išlaikyti ne mažesnį kaip 11760 N (1200 kg) svorį ir būti be defektų.
243. Išbandžius apsauginius diržus ir saugos lynus, surašomas aktas, o išbandytos priemonės užmarkiruojamos.
Prieš panaudojant apsauginius diržus ir saugos lynus būtina juos kruopščiai apžiūrėti, ar nepraleistas eilinis patikrinimo terminas, ar nėra kitų pažeidimų. Diržus, kurių eilinio patikrinimo terminas pasibaigęs, naudoti draudžiama.
244. Jei apsauginis diržas buvo dinamiškai apkrautas (pvz., trūktelėtas žmogaus kritimo atveju), tai jo toliau eksploatuoti negalima, iki bus atliktas naujas išbandymas statine apkrova.
Diržą, kurio detalės turi kokius nors defektus dėl dinaminės apkrovos poveikio, būtina išimti iš apyvartos.
245. Darbui už borto saugos lyno ilgis turi būti parinktas toks, kad, žmogui krentant į vandenį, jis pasiektų vandens paviršių.
Dirbant aukštyje virš denio, ledo arba prieplaukos, saugos lyno ilgis turi būti toks, kad leistų žmogui laisvai judėti tik lopšyje ar ant suolelio.
246. Lipti į stiebus, kolonas, dūmtraukius ir kitas aukštai esančias vietas galima tik naudojantis specialiai įrengtais gordeniais, pakabinamais suoleliais arba specialiais lopšiais.
247. Žmonių kėlimui skirtų lynų stiprumo atsarga turi būti ne mažesnė kaip 12 kartų.
Prieš panaudojant gordenį, pakabinamą suolelį arba lopšį, juos reikia išbandyti:
247.2. dinamine apkrova tolygiai pakeliant ir nuleidžiant įrenginį su kroviniu, 10% viršijančiu nominalią apkrovą.
248. Žmonės turi būti keliami rankiniu būdu, be trūkčiojimų, nuolat stebint darbų vadovui. Žmonių kėlimas gervėmis draudžiamas.
Draudžiama kelti žmones, jei blokas užsikerta arba gordenis nuslysta nuo bloko. Draudžiama panaudoti sudurtus gordenius.
249. Aukštyje visi dirbančiojo įrankiai turi būti su pakabomis, kuriomis jie tvirtinami prie dirbančiojo diržo. Dirbant su pneumatiniais įrankiais, suspausto oro tiekimo žarna turi būti tvirtinama prie tvirtų laivo konstrukcijų.
250. Darbai ant plausto vykdomi tik kapitono padėjėjui ar vyriausiajam mechanikui nurodžius ir laivo kapitonui leidus.
251. Už ant plausto atliekamų darbų saugą atsako darbų vadovas (bocmanas ar kitas laivo vadovaujantysis asmuo).
252. Ruošiantis plaustą nuleisti atlikti užbortiniams darbams, atsakingasis darbų vadovas turi sužinoti orų prognozę ir iš anksto apie būsimus darbus pranešti budinčiajam kapitono padėjėjui ir budinčiajam mechanikui.
253. Budintysis kapitono padėjėjas privalo nuolat stebėti hidrometeorologinę situaciją ir informuoti dirbančiuosius ant plausto apie visus pasikeitimus (meteorologines sąlygas ir aplinkybes už borto). Pavojaus atveju būtina nedelsiant nutraukti darbus už borto ar ant plausto ir evakuoti žmones nuo jo.
254. Iki plausto nuleidimo ant vandens darbų vadovas turi įsitikinti pontonų, paklotų, lejerinių aptvarų, stovų, pastolių tvarkingumu, patikrinti, ar yra ant plausto gelbėjimosi ratas su 27,5 m ilgio metlyniu, ar yra stropai su pakabomis plaustui pakelti ar nuleisti.
256. Darbų saugai ant plausto užtikrinti kiekvienam plaustui paskiriamas stebėtojas, kuris privalo nuolat būti laive prie to borto, iš kur yra patogus dirbančiųjų ant plausto žmonių ir situacijos stebėjimas ir galima palaikyti ryšį su esančiais ant plausto žmonėmis.
Stebėtojas turi kontroliuoti dirbančiųjų ant plausto veiksmus, žiūrėti, kaip laikomasi darbų saugos taisyklių, įspėti žmones apie aplinkinės situacijos pasikeitimus ir turi būti pasiruošęs suteikti dirbantiesiems pagalbą.
257. Dirbant tokiose vietose, kur nėra galimybės palaikyti vizualinį ryšį tarp stebėtojo ir dirbančiųjų ant plausto žmonių, turi būti paskirtas antras stebėtojas valtyje, ant kito plausto ar ant pakabinamo suolelio.
258. Ant plausto pastolių vienu metu leidžiama dirbti ne daugiau kaip 2 žmonėms (jei plausto konstrukcija leidžia vykdyti tokius darbus).
259. Prieš nusileisdami ant plausto, įgulos nariai privalo užsidėti darbines gelbėjimosi liemenes, šalmus, o nusiimti juos leidžiama tik grįžus į laivą.
260. Žmonėms nusileisti ant plausto (pasikelti nuo jo) leidžiama tik užbortiniu trapu. Galimas nusileidimas ir užbortiniu trapu pereinant ant štormtrapo arba tik štormtrapu.
Žmonės lipa iš laivo ant plausto arba nuo plausto į laivą tik tiesiogiai stebint darbų vadovui.
261. Esant būtinybei plaustą peršvartuoti, stebėtojas privalo pranešti apie tai darbų vadovui. Darbų vadovas privalo organizuoti plausto peršvartavimą, stebėti švartavimo lynų tvirtinimą laive.
Plausto peršvartavimas nesant ant jo žmonių galimas panaudojant mechanizmus, o esant ant plausto žmonėms – tik rankiniu būdu ir tik žmonėms sėdint ant plausto pakloto.
262. Dirbantiems ant plausto draudžiama be leidimo nuimti lejerius ir savarankiškai peršvartuoti plaustą.
263. Nuleisti ant plausto krovinius, įrankius, įrangą, medžiagas galima naudojant tik augalinius ar sintetinius lynus. Dirbantieji tuo metu turi pasitraukti nuo krovinio padėjimo vietos ir duoti atitinkamas komandas.
X. DARBŲ SAUGA DIRBANT AUDROS SĄLYGOMIS
265. Nepriklausomai nuo plaukiojimo rajono ir oro prognozės prieš laivui išplaukiant į reisą, laivas turi būti paruoštas bet kokiems oro pasikeitimams.
Šiuo tikslu uoste reikia įvykdyti tokias priemones:
265.2. patikrinti krovininių triumų lijalus ir vandens surinkimo šulinių tinklelius, išbandyti nusausinimo sistemą, patikrinti matavimo vamzdžių tvarkingumą;
266. Gavus perspėjimą apie artėjančią audrą arba pasirodžius oro pablogėjimo požymiams, būtina atlikti tokius darbus vadovaujant kapitono padėjėjui:
266.2. patikrinti ir papildomai įtvirtinti denio krovinį, krovinines strėles, avarinius reikmenis, gelbėjimosi valtis, škiperinius ir kitus reikmenis (tarp jų ir esančius sandėliuose, valgykloje ir gyvenamosiose patalpose);
266.4. pritvirtinti inkarus kliuzuose papildomais fiksatoriais; grandinių dėžių angas uždaryti dangčiais;
266.6. uždaryti tankų oro vamzdžius, jeigu jie neturi vožtuvų, o kur yra vožtuvai – patikrinti juos;
266.10. paslėpti nuo denio į sandėlius visus ant būgnų neužvyniotus lynus, o išvyniotus – papildomai aprišti naitovais;
266.12. nutiesti viršutiniame denyje štorminius lejerius, užtikrinančius saugų žmonių judėjimą; šiam tikslui panaudoti ne mažesnio kaip 60 mm diametro augalinį lyną;
267. Audros metu išeiti į atvirą, bangų užliejamą denį leidžiama tik grupėmis (2 ir daugiau žmonių) vadovaujant kapitono padėjėjui.
268. Prieš išeinant žmonėms į atvirą denį, laivą reikia pasukti tokiu kursu ir suteikti tokį greitį, kad denio neužlietų didelės bangos.
268.1. Reikia paskirti stebėtoją, kad perspėtų apie galimą didelės atsitiktinės bangos smūgį. Audros metu dirbantieji turi užsidėti gelbėjimosi liemenes ir apsauginius diržus su juostomis tarp kojų ir ant pečių, patikimai prisitvirtinti augaliniu saugos lynu, kurio diametras turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Lyno ilgis turi būti toks, kad žmogus negalėtų iškristi už borto. Antras šio lyno galas turi būti pritvirtintas prie patikimo įrenginio arba plieninio lyno, nutiesto arti laivo diametralinės plokštumos.
268.2. Dirbantieji privalo sekti, kad saugos lynai nesusipainiotų ir nekliūtų už laivo konstrukcijų.
268.3. Tiesioginis darbų vadovas privalo turėti švilpuką perspėti dirbančiuosius apie artėjantį pavojų (vienas ilgas švilpimas – imtis darbo, eilė trumpų švilpimų – nutraukti darbus, pasislėpti).
268.4. Kiekvieną kartą prieš išeinant į atvirą denį būtina pravesti instruktažą, patikrinti, ar žinomos signalų reikšmės, ir nurodyti artimiausias apsisaugojimo vietas nuo artėjančios ir galinčios užlieti denį bangos.
269. Audros metu darbui ant denio reikia paskirti labiausiai kvalifikuotus asmenis (bocmaną, vyresnįjį jūreivį, pirmos klasės jūreivį).
XI. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS KROVININIUOSE KELTUOSE
271. Vagonų denyje draudžiama laikyti bet kokius vagonų tvirtinimui neskirtus įrenginius.
Denis privalo būti švarus. Išlietus skysčius būtina tučtuojau pašalinti.
272. Prieš įridenant ar išridenant vagonus, taip pat užbaigus šiuos darbus, budintysis kapitono padėjėjas apie tai privalo pranešti įgulai per laivo radijo transliacijos tinklą.
273. Prieš pradedant vagonų įridenimą ant denio, budintysis kapitono padėjėjas privalo:
273.2. apeiti visus bėgius ir įsitikinti, kad ant jų nėra pašalinių daiktų, trukdančių judėti vagonams;
274. Prieš pradedant išridenti vagonus nuo kelto denio, be išvardytų 2.11.4 paragrafe darbų, budintysis kapitono padėjėjas privalo įsitikinti, kad visi vagonų tvirtinimai nuimti ir sudėti į vietas.
275. Įėjimas į vagonų denį, pradėjus ridenti vagonus ir paskelbus apie tai per radijo transliaciją laivo įgulos nariams, draudžiamas.
276. Vagonų ridenimo metu budintysis kapitono padėjėjas kartu su budinčiuoju laivagalyje privalo stebėti dirbančių žmonių saugumą.
277. Jei lokomotyvų mašinistai viršija leistiną vagonų ridenimo greitį, budintysis kapitono padėjėjas privalo sustabdyti lokomotyvų judėjimą.
278. Tais atvejais, kai ridenant vagonus budintysis kelto postas nenaudojamas, budintysis kapitono padėjėjas privalo užmegzti garsinį, šviesos, radijo ryšį su lokomotyvų mašinistais, kad reikalui esant būtų galima greitai lokomotyvą sustabdyti.
279. Prieš įridenant vagonus ant denio budintysis kapitono padėjėjas privalo apeiti vagonus ir patikrinti, ar krovinys pritvirtintas pagal geležinkelio transporto technines krovinių pakrovimo sąlygas.
Vagonus, kuriuose kroviniai pritvirtinti su paminėtų taisyklių pažeidimais, priimti transportavimui draudžiama.
280. Kelto įgulai draudžiama atlikinėti jai nebūdingus darbus, nenumatytus jūreivio darbo sutartyje su laivo savininku.
282. Pritvirtinus automobilius, įvykdžius visas priešgaisrines priemones, iš vagonų denio pašalinami vairuotojai.
283. Esant bangavimui geležinkelio tilto pakėlimas keltui stovint prie krantinės leidžiamas tik tada, kai visi pašaliniai žmonės, išskyrus tuos, kurie lydi saugomus krovinius, pasišalins iš vagonų denio.
284. Vagonų, automašinų tvirtinimas pradedamas tik budinčiajam kapitono padėjėjui leidus ir jam vadovaujant.
285. Pakrauti vagonai, automašinos paskirstomi įgulos nariams, kurie aptarnauja jiems priskirtus vagonus ir automašinas visą reisą (atlieka tvirtinimą, papildomą tvirtinimą reiso metu, krovinių atlaisvinimą galiniame uoste).
286. Vagonų ir automašinų tvirtinimo, atleidimo arba papildomo tvirtinimo metu visi įgulos nariai privalo būti su šalmais.
287. Ridenant vagonus, taip pat reiso metu draudžiama lįsti po vagonais arba per autosankabas. Praeiti leidžiama tik apeinant vagonus arba per vagonų aikšteles.
288. Užbaigus vagonų, automašinų tvirtinimą, budintysis kapitono padėjėjas privalo apeiti visus vagonus ir automašinas, patikrinti tvirtinimo kokybę.
Pastabos ir trūkumai šalinami nedelsiant.
289. Reiso metu nuolat turi būti stebimas vagonų, automašinų ir krovinio tvirtinimas. Visas pastabas stebėtojas privalo pranešti atsakingam už krovinio pervežimą asmeniui.
290. Kiekvieno tvirtinimo atsileidimo atveju privaloma pranešti budinčiajam kapitono padėjėjui, kad būtų atkurta reikiama krovinio tvirtinimo kokybė.
291. Audros sąlygomis vagonų, automašinų tvirtinimo stebėjimą nuolat atlieka už krovinio pervežimą atsakingas asmuo ir budintysis jūreivis.
Apie papildomų tvirtinimų reikalingumą būtina pranešti budinčiajam kapitono padėjėjui.
292. Tvirtinant vagonus ar automašinas audros metu, darbai atliekami vadovaujant kapitonui ir nuolat stebint kapitono padėjėjui.
293. Esant dideliam kelto pasvirimui ir atsiradus traumų pavojui žmonėms, tvirtinantiems vagonus, automašinas reise, reikia keisti laivo judėjimo kursą bei greitį ir, reikalui esant, tęsti darbą.
Jeigu ir pakeitus laivo judėjimo kursą ir greitį vagonų tvirtinimo darbai išlieka pavojingi ir galimas žmonių traumavimas, iš vagonų denio reikia pašalinti visus žmones (tarp jų ir tuos, kurie lydi saugomus krovinius), o laivą pačiu saugiausiu kursu nukreipti į artimiausią saugią vietą.
294. Jei tvirtinimo priemonės normaliomis eksploatacinėmis sąlygomis greitai savaime atsilaisvina, jas būtina įdėmiai apžiūrėti ir, reikalui esant, pakeisti.
XII. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS KONTEINERVEŽIUOSE
297. Draudžiama į laivą priimti pervežti konteinerius su pažeistu korpusu ir apkala, nes gali sumažėti konteinerių tvirtinimo patikimumas, galimas krovinio byrėjimas ar iškritimas iš konteinerio, pervežamas krovinys gali sugesti. Taip pat nebus užtikrintas saugus konteinerių pervežimas ir apdorojimas.
298. Konteinervežių triumų kreipiančiuosius kampuočius reikia peržiūrėti prieš kiekvieną konteinerių pakrovimą ar iškrovimą. Esant kampuočių deformacijai, įtrūkimams ar nulūžimams, krovimo darbai tose sekcijose nutraukiami, iki bus pašalinti gedimai ar bus priimtos kitos saugumo priemonės, garantuojančios išvengti konteinerių užkliuvimą už pažeistos kreipiančiojo kampuočio dalies.
300. Draudžiama leisti konteinerius tvirtinti neapmokytiems, neinstruktuotiems darbų saugos klausimais įgulos nariams.
301. Atliekant konteinerių tvirtinimo ar jų atlaisvinimo darbus, nedalyvaujantys šiuose darbuose asmenys iš darbų vietos turi pasišalinti.
302. Konteinerių tvirtinimo detalės turi būti paduodamos ir nuleidžiamos nuo konteinerių specialiai tam skirtose dėžėse gervėmis arba kranais.
302.1. Keliant ar nuleidžiant nedidelį tvirtinimo detalių kiekį, naudojami brezentiniai maišai su lynu. Galima tvirtinimo detales paduoti atskirai lynais.
303. Draudžiama vienu metu pakrauti ir iškrauti, tvirtinti ir atlaisvinti konteinerius triume ir denyje, taip pat juos tvirtinti ir atlaisvinti gretimose triumų ir denio patalpose.
304. Konteinerių tvirtinimo patikimumą laivo vadovaujantieji asmenys privalo įvertinti iki laivui išplaukiant.
Reiso metu tvirtinimo kokybė tikrinama vadovaujantis šių Taisyklių 225 paragrafo reikalavimu.
305. Lipti ant viršutinio konteinerių aukšto laivui plaukiant jūra leidžiama tik išimtiniais atvejais, kapitonui leidus ir kai nėra bangavimo, konteineriai neapledėję, kai vėjo greitis ne daugiau kaip 12 m/s. Tokie darbai vykdomi vadovaujant kapitono padėjėjui ar bocmanui.
305.1. Esant blogesnėms oro sąlygoms lipti ant konteinerių galima tik vykdant gelbėjimo darbus. Šiuo atveju darbai atliekami vadovaujant kapitono padėjėjui. Saugiam žmonių judėjimui ant konteinerių būtina pritvirtinti lejerius, turėti apsaugos diržus ir lynus.
306. Užlipti ant konteinerių viršaus ar nulipti nuo jų reikia stacionariomis laivo konstrukcijomis ar įrenginiais, specialiai skirtais perėjimui ant bet kokio konteinerių aukšto. Norint patekti ant pirmo konteinerių aukšto, leidžiama naudotis pernešamais trapais su neslystančiais antgaliais ir tvirtinimo prie konteinerio įtaisais.
307. Pernešami trapai (kopėčios), naudojami užlipimui ant konteinerio, statomi ant denio liuko dangčio ar specialiai tam paruoštos aikštelės. Draudžiama statyti pernešamus trapus ant įrenginių (lejerių, komingsų ir t. t.).
308. Pereiti nuo vieno konteinerio aukšto ant kito arba nuo antstato ant konteinerių leidžiama tik naudojant specialiai tam skirtus pakėlimo ir nuleidimo kilnojamus įrenginius ar perėjimo tiltelius, kurie yra su tvirtinimo už konteinerių fitingų ar kitų laivo konstrukcijų įrenginiais. Naudoti perėjimo tiltelius, neturinčius tokių įrenginių, draudžiama.
Jeigu atstumas tarp konteinerių mažesnis kaip 250 mm, leidžiama pereiti nuo vieno konteinerio ant kito nenaudojant perėjimo tiltelių.
309. Tikrinti apledėjusių konteinerių tvirtinimą draudžiama. Tikrinama jį nuvalius. Kitais atvejais darbo vietose turi būti papilta smėlio ar priimtos kitos priemonės, kad būtų išvengta žmonių slydimo.
310. Apledėjusiais konteineriais, prieš juos iškraunant, privalo pasirūpinti uostas savo priemonėmis ir jėgomis. Atitirpinimui naudojamas karštas vanduo, kurio temperatūra ne daugiau kaip 60°C.
Skaldyti ledą ant konteinerių mechaninėmis priemonėmis draudžiama.
311. Apšalusių konteinerių ledas tirpinamas ir valomas uostuose, neturinčiuose konteineriams krauti specialių kranų, nuo stacionarių laivo konstrukcijų, nuo judamų ožinių laivo kranų ar kitų patikimų įrenginių, leidžiančių saugiai atlikti šiuos darbus.
311.1. Laivuose, kuriuose nėra minėtų įrenginių, ledą tirpinti reikia pradėti nuo tų eilių, kurios yra arčiausiai antstato ar denio patalpų.
311.2. Pirmos eilės konteinerių ledas tirpinamas nuo konteinerių, esančių arčiausiai antstato patalpų.
311.3. Atlaisvinus nuo ledo pirmą konteinerių eilę, toliau ledas šalinamas nuo konteinerių valant vieną konteinerį po kito arba vieną eilę po kitos.
311.4. Ledą šalinti nuo pirmos konteinerių eilės, kuri stovi ant liuko dangčio ir toliau nuo antstato ir denio patalpų, reikia nuo šalia esančių ir jau nuvalytų konteinerių.
311.5. Uostose ledas valomas specialiai tam skirtu įrenginiu (sprederiu), kuriame įrengta aptverta aikštelė dirbti žmogui.
311.6. Žmonėms, tirpinantiems ledą nuo konteinerių stogų, draudžiama pereiti ant kraštinių eilėje konteinerių stogų. Darbo metu ant konteinerių stogų esantys dirbantieji privalo užsidėti apsauginius diržus su saugos lynais, kurie tvirtinami prie patikimų laivo konstrukcijų, konteinerių fitingų, už pritvirtintų konteinerių veržtuvų (ne kraštinėse eilėse).
XIII. DARBŲ SAUGA NAUDOJANT PIROTECHNINES PRIEMONES LAIVUOSE
313. Pirotechnines priemones būtina griežtai kontroliuoti. Jos turi būti nuolat parengtos veikimui ir saugomos specialiai tam pagamintose dėžėse, kurios užrakinamos raktu. Vieną raktą turi turėti atsakingas už pirotechnines priemones asmuo, o kitas turi būti laivo vairinėje esančioje dėžėje po stiklu. Visi įgulos nariai privalo žinoti, kur yra raktas nuo dėžės su pirotechninėmis priemonėmis.
Pirotechnines priemones reikia saugoti taip, kad nebūtų galima jas panaudoti ne pagal paskirtį, kad pirotechninės priemonės nesudrėktų, kad laivui supantis neslankiotų.
314. Visos pirotechninės priemonės turi turėti instrukcijas, kaip saugiai šiomis priemonėmis naudotis. Draudžiama naudotis pirotechninėmis priemonėmis, kurios neturi instrukcijų arba pasibaigęs jų saugojimo terminas.
315. Visi įgulos nariai turi būti apmokyti ir išmanyti naudojimosi pirotechninėmis priemonėmis instrukcijų reikalavimus.
Žinių patikrinimo rezultatai įforminami laivo kvalifikacinės komisijos protokolu.
316. Naudojant pirotechnines priemones, draudžiama jas staigiai drebinti, purtyti, mėtyti, paleisti iš rankų, daužyti. Dėžėse pirotechniką reikia sudėti taip, kad priemonės nesistumdytų ir nesidaužytų.
317. Draudžiama atidaryti ir ardyti pirotechninius gaminius. Jeigu raketa neiššovė, tai ją išimti iškart iš pistoleto ar signalinio įtaiso draudžiama. Reikia palaukti minutę, o po to atsargiai raketą išimti ir išmesti už borto.
Prieš panaudojant pirotechnines priemones, būtina apie tai informuoti visą laivo įgulą.
318. Šaudymo metu reikia žiūrėti, kad arti nebūtų žmonių. Negalima raketą leisti į žmonių susibūrimo, laivų, kranto statinių pusę.
320. Lyno išmetimo raketą leidžiama iššauti tik su prie jos pritvirtintu lynu; liesti išeinantį iš įpakavimo dėžės lyną draudžiama.
Jeigu lyno išmetimo raketa nesuveikė arba užsikirto, tai po minutės šovinį reikia atsargiai išimti. Defektinius šovinius ir raketą reikia nedelsiant išmesti už borto.
321. Pirotechninių priemonių naudojimo metu rūkyti ir naudotis ugnimi draudžiama.
Draudžiama naudotis turinčiomis defektų pirotechninėmis priemonėmis.
XIV. DARBŲ SAUGA DIRBANT ROLKERIUOSE
324. Krovinio tvirtinimo kokybę laivo vadovaujantieji asmenys privalo tikrinti prieš laivui išplaukiant į reisą.
325. Laivui atvykstant į uostą galima krovinį atlaisvinti esant geram orui (nėra bangavimo), kapitonui leidus ir laikantis šių Taisyklių 222 punkto ir III dalies II skyriaus reikalavimų.
326. Prieš pradedant krovimo darbus laivo vadovaujantieji asmenys privalo:
326.3. pastatyti nuimamus krovininių liukų, krovinių keltuvų šachtų, rampų (aparelių) angų aptvarus. Tose vietose, kur rampa tiesiogiai nesiriboja su pertvara, lejeriniai aptvarai statomi iš karto po to, kai tik rampa užima darbinę padėtį;
327. Laivo krovimo metu ten, kur važinėja ratinė technika, neturi būti žmonių. Šį saugos reikalavimą kontroliuoja ir už jo vykdymą atsako laivo vadovaujantieji asmenys.
328. Rampa pakeliama ir nuleidžiama, o šiaip skersinėse vandeniui nelaidžiose pertvarose esančios durys atidaromos ir uždaromos tik krovimo darbų vadovui leidus.
329. Kada rampų denyje ir pertvarose esančių uždaromų angų matomumas iš valdymo pulto nepakankamas, darbų vadovas privalo paskirti signalizuotoją.
330. Žmonės ir technika ant rampų gali būti tik tuomet, kai rampos yra darbinėje padėtyje. Rampų konstrukcijoje numatyti aptvarai turi būti pastatyti į stacionarias vietas. Judant pakabinamam krovininiam deniui, leidžiama ant jo būti žmonėms ir technikai.
331. Ratinei technikai užvažiuoti ar nuvažiuoti nuo krovininio keltuvo leidžiama tik keltuvui sustojus denio lygyje.
332. Kroviniai ir ratinė technika turi būti išdėstyti taip, kad liktų 600 mm pločio praėjimai palei bortus, krovinines patalpas ir vertikalius trapus.
333. Krovinių tvirtinimo detales prieš jų panaudojimą turi apžiūrėti laivo vadovaujantieji asmenys. Naudoti tvirtinimo detales be sertifikatų, laivų klasifikacinės bendrovės žymos draudžiama.
Lengvųjų automobilių tvirtinimo diržai turi būti be įpjovimų, įtrūkimų, sujungti konstrukcijoje numatytu būdu.
334. Ratinės technikos tvirtinimą ir atlaisvinimą bei tvirtinimų patikrinimą reikia atlikti tokiu būdu, kad dirbančiajam nereikėtų lįsti po ratine technika.
336. Prieš uždarant vandeniui nelaidžias pertvaras, pakeliant ir nuleidžiant rampas, krovimo darbų vadovas privalo įsitikinti, ar nėra žmonių šių įrenginių veikimo zonoje.
337. Prieš nuleidžiant viršutinio denio rampą, reikia uždaryti į viršutinį denį vedančią vandeniui nelaidžią pertvarą.
338. Pastačius rampą į „darbo“ padėtį, nuimtus lejerinius aptvarus, kitą tvirtinimo įrangą būtina sukrauti į tam skirtas vietas.
339. Krovininių patalpų viršuje ir prie pertvarų esančios laivo įrangos techninį aptarnavimą ir remontą reikia atlikti naudojantis kilnojamu kėlimo įtaisu, kuris prieš darbų pradžią turi būti patikimai įtvirtintas.
Jeigu šių darbų atlikimui numatytos atlošiamos aikštelės, tai prieš darbą ant jų būtina pastatyti lejerinius aptvarus.
XV. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS LICHTERVEŽIUOSE, LICHTERIUOSE IR STŪMIKUOSE
340. Pereiti nuo lichtervežio į pakeliamą (nuleidžiamą) lichterį arba nulipti nuo jo leidžiama tik lichteriui sustojus atitinkamo denio lygyje ir tiktai tam tikslui skirtomis laivo konstrukcijomis.
341. Perėjimas iš lichtervežio ant lichterio, nuo lichterio ant lichterio, nuo lichterio į stūmiką arba atvirkščiai leidžiamas tik tokiu atveju, kai tarpas tarp laivų yra mažesnis kaip 300 mm tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai, o laivai nejuda.
Nesant stūmike saugaus perėjimo įtaiso, pereiti nuo lichterio į stūmiką arba atvirkščiai leidžiama tik tokiu atveju, jei laivai prišvartuoti vienas prie kito ir perėjimo vietoje svyravimų amplitudės neviršija 300 mm.
342. Perėjus iš vieno laivo į kitą, atidaromus aptvarus reikia uždaryti ir fiksuoti uždaroje padėtyje.
343. Lipti (išlipti) į lichterius, pastatytus lichtervežio krovininiame denyje, reikia šiam tikslui skirtomis laivo perėjimo konstrukcijomis arba lichterių trapais.
344. Visi darbai lichteryje gali būti atliekami tik esant tvarkingiems lejeriniams aptvarams. Jeigu vietoj lejerinio aptvaro yra sumontuotas turėklas apsauginio diržo tvirtinimui, tai prieš darbo pradžią dirbantieji privalo užsidėti apsauginius diržus ir jais prisitvirtinti už turėklo. Neprisitvirtinus apsauginiu diržu, draudžiama pradėti darbą. Tvirtinant apsauginį diržą, reikia laikytis už turėklo.
345. Apžiūrint lichterio viršų arba dirbant ant jo, liukų dangčiais reikia vaikščioti tik tam tikslui skirtomis išilginėmis ar skersinėmis juostomis.
346. Lichterių nusausinimo sistemas, priešgaisrinės signalizacijas, angliarūgštės tiekimo žarnas ir maitinimo kabelius reikia perkelti į lichterį ir nuleisti ant lichtervežio denio virve, numesti draudžiama.
347. Pakeliamosios platformos nuimamus lejerinius aptvarus reikia tuojau pastatyti į vietą pabaigus krovos darbus. Lejerinius aptvarus statantis asmuo privalo užsidėti gelbėjimosi liemenę ir apsauginį diržą su saugos lynu.
348. Laikinai nutraukus krovos darbus, nuimamus lejerinius aptvarus statyti nebūtina, bet praėjimai į krovininį lichtervežio denį turi būti uždaryti ir pakabinti draudžiamieji ženklai „Praėjimas draudžiamas“.
XVI. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS ATVIRUOSE DENIUOSE ESANT ŽEMAI TEMPERATŪRAI IR LAIVUI PLAUKIOJANT LEDUOSE
350. Tirpdydami garu ledą nuo denio įrenginių ir krovinio, dirbantieji privalo stovėti iš pavėjinės pusės ir tirpdyti ledą iš viršaus žemyn.
351. Atitirpdant garu užšalusius matavimo ir oro vamzdžius, reikia laikytis šių saugos taisyklų:
351.1. naudoti garo tiekimo žarnas tik su patikimai pritvirtintais metaliniais antgaliais, apskaičiuotais ne didesniam kaip 29,4 MPa (3 kg/cm2) redukuotam garo slėgiui;
352. Švartuojant laivą ledo inkarais, ant ledo dirbantys žmonės turi pasitraukti į saugią zoną. Ledo inkarų pastatymo vietoje ir prie švartavimosi lynų turi būti iškabinti saugumo ženklai, įspėjantys žmones apie pavojingą zoną.
353. Atviruose deniuose atliekant techninį įrenginių aptarnavimą ir remontą esant neigiamai temperatūrai ir stipriam vėjui, apsaugai nuo vėjo reikalinga naudotis kilnojamais tentais, palapinėmis, stacionariais oro šildytuvais.
IV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI PAKRAUNANT IR IŠKRAUNANT LAIVĄ
I. DARBŲ SAUGA VYKDANT PAKROVIMO IR IŠKROVIMO DARBUS REIDE
355. Reide pradėti pakrovimo ir iškrovimo darbus galima tik prišvartavus plaukiojimo priemonę prie transportinio laivo.
356. Ant denio atlaisvinti reikia tiek krovinio, kiek galima iš karto pakrauti į prie laivo esančias plaukiojimo priemones. Toliau atlaisvinti krovinį reikia priklausomai nuo atplaukiančių prie laivo plaukiojimo priemonių ir įvertinant krovinio pritvirtinimo galimybę dėl hidrometeorologinių sąlygų, jei tektų laivui pakelti inkarą.
357. Laive ir plaukiojimo priemonėse pakrovimo ir iškrovimo darbų vietoje draudžiama atlikti remonto ir kitus darbus.
358. Naudojami krovinio griebtuvai atliekant pakrovimo ir iškrovimo darbus reide turi užtikrinti patikimą krovinio laikymą esant bangavimui ir galimiems trūktelėjimams bei smūgiams supantis laivui arba plaukiojančioms priemonėms.
359. Pakrovimo darbus plaukiojančioje priemonėje galima atlikti tik tada, jei šioje priemonėje yra lejeriniai aptvarai. Visi dirbantieji turi būti aprūpinti darbinėmis gelbėjimosi liemenėmis.
360. Sunkiasvorių ir ilgų krovinių pakrovimas (iškrovimas) vykdomas vadovaujant tiesiogiai kapitono padėjėjui. Sunkiasvorių krovinių pakrovimui skirtos plaukiojančios priemonės turi būti pastatytos prie laivo borto po krovininės strėlės siekiu taip, kad perkeliamą krovinį būtų galima iš karto padėti į numatytą vietą.
361. Perkraunant suverstinius ir birius krovinius laivo krovininėmis strėlėmis ir vientrosiu greiferiu, leidžiama atskirais atvejais žmonėms būti triume arba ant plaukiojančios priemonės denio ne arčiau kaip per 5 m nuo greiferio darbo zonos.
II. DARBŲ SAUGA VYKDANT PAKROVIMO IR IŠKROVIMO DARBUS ANT NEĮRENGTOS KRANTINĖS
363. Pakrovimo ir iškrovimo darbams ant neįrengtos krantinės privalo vadovauti laivo vadovybės asmuo, kurį paskiria kapitonas. Atliekant krovinines operacijas krante, šiam asmeniui yra pavaldūs dirbantieji, taip pat plaukiojančių priemonių vyresnieji (škiperiai).
364. Valdyti autovilkiką leidžiama asmenims, turintiems pažymėjimą, suteikiantį teisę valdyti duoto tipo mašiną, ir išėjusiems saugumo technikos taisyklių žinių patikrinimą.
365. Bet koks autovilkiko judėjimas toje vietoje, kur atliekami plaukiojančios priemonės pakrovimo (iškrovimo) darbai, turi vykti pagal signalizuotojo komandą.
366. Signalizuotojas turi būti saugioje vietoje ir nuolat būti vilkiko vairuotojo akiratyje. Signalizuotojas privalo duoti signalą autovilkiko judėjimui tik po to, kai įsitikins, kad judėjimo kelyje, taip pat tarp vilkiko ir velkamos priemonės nėra žmonių ir vilkimo įrenginys patikimai pritvirtintas prie vilkiko prikabinimo įtaiso.
367. Autovilkiko vairuotojui komandos turi būti duodamos signalais, kurie priimti vadovaujant kranų darbui, pagal tokią sistemą:
368. Prieš darbo pradžią darbų vykdytojas kartu su vairuotoju turi nustatyti saugiausią kelią nuo iškrovimo vietos iki krovinio sandėliavimo vietos.
369. Prieš pradedant važiuoti autovilkiko vairuotojas privalo duoti perspėjamąjį garsinį signalą.
Judant autovilkikui, jame ir ant velkamo krovinio neturi būti žmonių. Taip pat draudžiama būti prie vilkimo įtaiso arčiau kaip per 5 m.
370. Prikabinti autovilkimo trosą prie autovilkiko leidžiama tik autovilkikui sustojus, be to, greičių dėžės svertas turi būti neutralioje padėtyje, o autovilkikas – su įjungtu stovėjimo stabdžiu. Prikabinimui vadovauja signalizuotojas.
371. Velkant konteinerius (velkes) ir ištraukiant plaukiojančią priemonę, reikia naudoti tik specialios paskirties šiam tikslui skirtą išbandytą, reikiamos keliamosios galios vilkimo trosą.
III. DARBŲ SAUGA ĮLAIPINANT KELEIVIUS Į LAIVĄ IR IŠLAIPINANT IŠ JO
374. Keleivių įlaipinimas (išlaipinimas) pagal galimybes turi būti vykdomas dienos metu. Esant būtinybei keleivius įlaipinti (išlaipinti) tamsiu paros metu arba poliarinės nakties sąlygomis, turi būti užtikrintas sanitarinių normų numatyto lygio trapų, plaukiojančių priemonių, denių, stovų vietų apšvietimas.
375. Keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas neleidžiamas:
376. Kapitono padėjėjas privalo paskirti reikiamą žmonių skaičių iš įgulos, kad užtikrintų saugų plaukiojančių priemonių priėmimą, keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą. Jis privalo pravesti instruktažą įgulos nariams apie keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) saugumą ir paaiškinti žmonių išdėstymo schemą atliekant šiuos darbus.
377. Prieš pradedant operacijas su keleiviais, iš abiejų laivo bortų ir keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietose matomoje vietoje turi būti pakabinti gelbėjimosi ratai su saugos lynais, kurių ilgis ne mažesnis kaip 27,5 m.
378. Žmonių perėjimas iš vieno laivo į kitą būtinai turi vykti užbortiniais trapais arba perėjimo įrengimais, užtikrinančiais saugų keleivių perėjimą nuo užbortinio trapo ant plaukiojančios priemonės ir atgal.
379. Trapus statyti reikia tik visiškai prie laivo borto prisišvartavus plaukiojančiai priemonei, kuri atvežė arba išveža keleivius.
380. Keleivių išlaipinimas (įlaipinimas) turi būti vykdomas tiesiog į reidinę plaukiojančią priemonę, skirtą keleivių pervežimui.
381. Nulipant keleiviams į plaukiojančią priemonę arba priimant keleivius į laivą, viršuje prie trapo turi būti du žmonės iš laivo įgulos, o apačioje prie trapo ant plaukiojančios priemonės – du žmonės iš uosto atstovų arba plaukiojančios priemonės tam, kad suteiktų keleiviams pagalbą. Keleivių bagažas turi būti perduodamas laivo krovininiu įrenginiu.
382. Tais atvejais, kai dėl hidrometeorologinių sąlygų neįmanomas keleivių įlaipinimas (išlaipinimas) keleiviniu (užbortiniu) trapu, leidžiama naudotis specialiu tinklu arba pintu krepšiu, kurie turi amortizatorius (amortizatoriais gali būti maišai su šienu, paklotai ir kt.). Ant tinklo arba krepšio turi būti nurodytas maksimaliai leistinas keleivių skaičius.
383. Kapitono padėjėjas, prieš pradedant keleivių kėlimą, turi įsitikinti, kad visas takelažas, esantis tarp diametralinės laivo plokštumos ir kito laivo, nuimtas ir niekas netrukdo tinklo pakėlimui ir nuleidimui. Jis privalo kartu su budinčiuoju mechaniku patikrinti ir išbandyti įrenginius ir mechanizmus, kuriais bus atliekamas keleivių įlaipinimas (išlaipinimas), taip pat patikrinti įgulos narių paskirstymą prie šių mechanizmų ir įrenginių.
384. Keleivių pakėlimui ir nuleidimui tinkle vadovauja kapitono padėjėjas. Kiekviena tinklo atatampa keleivius keliant ir nuleidžiant turi būti dedama ant denio kilpomis, kad nesusipainiotų.
385. Keliant ir nuleidžiant keleivius tinkle, kapitono padėjėjas turi imtis priemonių, kad išvengtų tinklo smūgių į bortą.
386. Ligonių su neštuvais išlaipinimą turi atlikti du lydintys asmenys, esantys tinkle arba ant specialios aikštelės. Šiuo atveju neštuvai statomi tinklo arba aikštelės viduryje, o lydintieji būna iš šonų. Aikštelės matmenys turi būti tokie, kad prie neštuvų šalių liktų ne mažiau kaip po 0,5 m tarpas.
388. Keleivių išlaipinimas ir bagažo iškrovimas vienu metu iš to paties tinklo draudžiamas. Pradžioje išlaipinami keleiviai, po to iškraunamas bagažas.
389. Štormtrapų panaudojimas keleivių įlipimui ir išlipimui neleistinas. Išimtiniais atvejais keleivių išlaipinimas štormtrapais galimas tik leidus laivo kapitonui ir išlaipinimą tiesiogiai kontroliuojant kapitono padėjėjui. Šiuo atveju draudžiama leistis štormtrapu vaikams ir paaugliams iki 16 metų, moterims, seneliams ir ligoniams.
Naudojantis štormtrapu, keleiviai gali keltis ir leistis tik po vieną ir be bagažo. Keleivis turi būti užsidėjęs apsauginį diržą su reikiamo ilgio saugos lynu, kurį laiko du įgulos nariai. Valtyje, motobote arba kitoje plaukiojančioje priemonėje turi būti ne mažiau kaip du žmonės keleiviams priimti.
V. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI EKsPLOATUOJANT RYŠIO IR LAIVAVEDYBOS ĮRENGINIUS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
390. Radiotechniniai įrenginiai, elektros ir radijo navigaciniai prietaisai turi būti eksploatuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiomis radijo ryšio ir radijo transliacijos priemonių techninės eksploatacijos taisyklėmis ir normomis.
391. Radiotechninius įrenginius, elektros ir radijo navigacinius prietaisus, fototelegrafo aparatūrą, laivo valdymo prietaisus ir ESM aptarnauti leidžiama kvalifikuotiems specialistams, turintiems specialų išsilavinimą ir atitinkamų mokymo įstaigų baigimo diplomus, sėkmingai išlaikiusiems navigacinėse tarnybose arba Laivininkystės ryšio tarnybose techninio minimumo reikalavimus.
392. Radijo kabinoje, radijo lokacinėje, girokompaso patalpoje, akumuliatorinėje, agregatinėje turi būti iškabintos saugaus darbo su šioje patalpoje esančiais įrenginiais instrukcijos. Taip pat turi būti iškabintos blokavimo ir signalizacijos schemos, perspėjamieji ženklai.
393. Draudžiama naudotis elektros ir radijo matavimo prietaisais, įeinančiais į laivo elektros ir radijo navigacinių prietaisų ir ryšio aparatūros schemą, jeigu šie prietaisai netvarkingi, neužplombuoti arba prietaisų skalės netiksliai rodo grandinių apkrovimo ribas.
394. Kiekvieno laivo radijo stotis turi būti aprūpinta išbandytų apsauginių priemonių kompleksu, kuris susideda iš dielektrinių kilimėlių ir pirštinių. Apsaugines priemones reikia bandyti atsižvelgiant į nuorodas jų techniniuose pasuose.
Dielektriniai takeliai ir kilimėliai turi būti ne mažesni kaip 75x75 cm. Viršutinis jų paviršius turi būti rievėtas.
395. Su prietaisais ir įrenginiais, turinčiais gyvsidabrio, reikia elgtis ypač atsargiai. Patekus gyvsidabriui ant denio, turi būti imtasi skubių priemonių gyvsidabriui pašalinti. Išpiltą gyvsidabrį reikia surinkti varine plokštele-semtuvėliu, o denį nuplauti karštu vandeniu su muilu. Po to, siekiant nukenksminti sunkiai pašalinamus gyvsidabrio pėdsakus („užsigulėjusį“ gyvsidabrį), denį reikia kelis kartus apipilti geležies chlorido 20% tirpalu ir palikti, kol išdžius. Tuomet denį kelis kartus kruopščiai nuvalyti minkštu šepečiu arba teptuku. Esant dideliam gyvsidabrio nutekėjimui ir kai negalima jo pašalinti ar visiškai nukenksminti, klausimą apie tolesnį ilgalaikį žmonių buvimą šioje patalpoje sprendžia higienos centras.
396. Eksploatuojant radiotechninius įrenginius, elektros radijo navigacinius prietaisus, fototelegrafo aparatūrą, laivo valdymo prietaisus ir kompiuterinę įrangą, būtina sekti, kad apsauginiai gaubtai ir elektrai laidžių dalių aptvarai, prie kurių normalaus eksploatavimo metu gali prisiliesti žmonės, būtų tvarkingi.
397. Antenų įvadų aptvarai, taip pat srovę praleidžiančių antenų-stiebų dalių aptvarai visuomet turi būti tvarkingi.
398. Laivuose, pervežančiuose naftos produktus ir kitus lengvai užsiliepsnojančius skystus krovinius, reikia sekti, kad būtų tvarkingi įtaisai, automatiškai išjungiantys perdavimo antenas joms nutrūkus ir nukritus ant denio.
399. Atlikti darbus su radiolokatorių, radiopelengatorių ir kitų ryšio priemonių anteniniais įrenginiais, esančiais aukštai (stiebai, trikojai, kaminai), laivui plaukiant leidžiama tik avariniais atvejais ir tik leidus budinčiajam kapitono padėjėjui. Atskirais atvejais siekiant užtikrinti darbų saugą nurodytomis sąlygomis reikia pakeisti laivo kursą ir greitį.
400. Laivams stovint uostuose visi elektros radionavigacinių prietaisų ir radiotechninių įrenginių maitinimo fideriai, išskyrus automatinio iškvietimo sistemą, turi būti išjungti. Išimtį sudaro atvejai, kai būtina įjungti ryšio, radijo transliacijos aparatūrą arba pakrauti avarinės radijo įrangos akumuliatorius.
401. Visuose laivuose, skirtuose lengvai užsiliepsnojančių krovinių pervežimui, draudžiama naudotis bet kokios paskirties radijo siųstuvais, kurių galingumas antenoje daugiau kaip 1 W, taip pat draudžiama naudotis radiolokacinėmis stotimis tais atvejais, kai:
402. Visais atvejais, išvardytais 401.1–401.6 punkto dalyse, išskyrus 403 paragrafo sąlygą, siųstuvų antenų jungikliai ir komutatoriai turi būti perjungti į padėtį „žemė“.
403. Atliekant radijo įrenginių apžiūrą arba remontą, kai laivas stovi prie krantinės ir nėra sąlygų, išvardintų 401.1–401.5 punkto dalyse, leidžiamas trumpalaikis radiolokacinių stočių įjungimas ir siųstuvo darbo patikrinimas dirbant su ekvivalenčia antena.
II. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT RYŠIO IR LAIVAVEDYBOS ĮRENGINIUS
405. Visi radiotechniniai įrenginiai, elektros ir radionavigaciniai prietaisai turi būti švarūs.
Arti įrenginių draudžiama atlikti darbus, susijusius su dulkių susidarymu, skysčių taškymusi, taip pat metalų, abrazyvų ir kitokių kietų dalelių atsiradimu ore.
406. Draudžiama eksploatuoti neuždarytą aparatūrą. Elektros radionavigacinių prietaisų ir radiotechninių įrenginių normalaus darbo atveju prietaisai turi būti darbinėje padėtyje su gaubtais, varžtai užsukti, šoninės prietaisų sienelės pastatytos į vietas.
Paskirstymo skydus ir elektros mašinas draudžiama eksploatuoti su nuimtais skydais.
407. Draudžiama naudoti nekalibruotus automatus–saugiklius, taip pat skirtus didesnei srovei, negu numatyta montažiniuose normatyvuose.
408. Dirbant elektros radionavigaciniams prietaisams ir radiotechniniams įrenginiams, draudžiama keisti automatų saugiklius; norint juos pakeisti reikia išjungti visus prietaisus (RLS, radijo siųstuvus, radijo imtuvus, girokompasus, lago echolotą, radiopelengatorių, autovairininko įrenginį ir kt.), o tinkle iki automato saugiklio – atjungti srovę.
409. Reikia sekti, kad būtų tvarkingos blokuotės, neleidžiančios atidaryti radiotechninių įrenginių korpusų visiškai neišjungus aukštesnės kaip 250 V įtampos.
Draudžiama dirbtinai užtrumpinti blokuočių grandines.
410. Būtina sekti, kad signalizacijos ir telefono laidai visuomet būtų izoliuoti nuo laivo elektros tinklo.
411. Siekiant išvengti elektros smūgio esant pažeistai elektros elementų izoliacijai, būtina, kad visi aparatūros korpusai būtų patikimai įžeminti.
412. Atliekant radiotechninių įrenginių, radijo ir elektros radionavigacinių prietaisų planines profilaktines apžiūras laive (kurios atliekamos ne rečiau kaip du kartus per metus), taip pat laivą remontuojant gamykloje, ypatingą dėmesį reikia skirti tikrinant:
413. Bendras patalpas, kur yra radiotechniniai, elektros ir radionavigaciniai įrenginiai, leidžiama valyti tik esant įrenginį aptarnaujančiam personalui. Už aukštos įtampos prietaisų apsauginių aptvarų valyti gali tik įrenginį aptarnaujantis personalas, išjungus įtampą.
414. Prieš paliečiant elektros srovei laidžias prietaisų dalis, kuriose gali būti įtampa, būtina patikrinti, ar šios dalys atjungtos. Patikrinimas, ar nėra įtampos, atliekamas pagal 581 punkto nurodymus.
415. Elektros mašinų, keitiklių, umformerių aptarnavimas ir remontas turi būti atliekami pagal VI skyriaus reikalavimus.
416. Dirbant su telegrafo raktu, rankenėlę reikia laikyti nesiliečiant tuo pačiu metu prie metalinių dalių.
416.1. Tuose įrenginiuose, kur rakto kontaktai turi aukštą įtampą, būtina sekti, ar tvarkingas įžeminimo gaubtas.
417. Būtina atkreipti dėmesį į atgalinio įtampos transformavimo galimybę transformatoriuje. Norint pašalinti šį reiškinį, būtina atjungti jėgos, apšvietimo transformatorius tiek nuo pirminės, tiek nuo antrinės įtampos.
418. Siųstuvams dirbant su vidiniais elementais, po kiekvieno aukštos įtampos bloko įjungimo ir paskesnio schemos išjungimo būtina iškrauti filtrų kondensatorius.
420. Aukštos įtampos kondensatorių iškrauti reikia įžemintu laidininku, kurio laisvas galas yra su izoliacinės medžiagos antgaliu.
Dirbant su išimtu iš korpuso siųstuvo filtrų kondensatorių bloku, būtina juos iškrauti užtrumpinant jų išvadus (naudojant įrankį su izoliuota rankenėle arba naudojant izoliuotą laidininką, ir pan.).
421. Keičiant elektrovakuuminius prietaisus, nereikia pamiršti, kad, sprogus elektroniniam vamzdeliui, šukės išsilaksto į visas puses.
Keičiant elektroninį vamzdelį radiolokacinėje stotyje, būtina iš anksto išjungti stoties maitinimą. Darbą turi atlikti du asmenys. Abu dirbantieji turi būti su apsauginiais akiniais.
422. Tikrinant ar keičiant magnetroną RLS siųstuve, būtina patikrinti, ar suveikė mechaninė blokuotė. Tam reikia iškrovikliu užtrumpinti kaupimo kondensatorių išvadus; reikia atminti, kad galima pakliūti po 14 kV įtampa. Todėl dėl didesnio patikimumo reikia įsitikinti, ar iškrauti kondensatoriai, kaip nurodyta 420 punkte.
423. Derinant ir remontuojant RL antenos bloką būtina:
424. Visus laivavedybos ir ryšio techninių priemonių remonto darbus, reikalaujančius aukštos jų atlikimo kvalifikacijos arba didelių darbo sąnaudų (aparatūros suderinimas, naujos aparatūros montavimas arba aparatūros pakeitimas ir t. t.), turi atlikti elektronikos radionavigacinių tarnybų specialistai laivui stovint.
425. Elektronikos radionavigacinius prietaisus ir radiotechninius įrenginius remontuoti reikia tik išjungus įtampą. Jei būtina tiekti aukštą įtampą (aparatūros derinimui, reguliavimui), šie darbai turi būti vykdomi su specialia įranga ir dalyvaujant antram asmeniui (turinčiam šiam darbui leidimą).
Dirbti su prietaisais esant išjungtai iš dalies arba neišjungtai įtampai, jei to reikalauja darbo pobūdis, būtina apsirengus kombinezoną arba palaidinę su užsegamais rankogaliais ir naudojantis asmeninės apsaugos nuo elektros srovės poveikio priemonėmis. Metalinius žiedus, laikrodžius su metalinėmis apyrankėmis, metalines apyrankes, atliekant šiuos darbus, reikia nusiimti.
426. Remontuojant ir tikrinant atskirus aparatūros blokus, kuriems reikalinga tiekti energiją, būtina naudotis sujungimo žarnomis.
Visais kitais atvejais remontuojant reikia atjungti maitinimo tinklą, išimti saugiklius ir ant įjungimo įrenginio pakabinti draudžiamąjį ženklą „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
427. Echolotų blokų remontas ir reguliavimas be specialių priemonių yra draudžiamas.
427.1. Dirbant su echoloto blokais, reikia išjungti pirmines maitinimo grandines išimant saugiklius, o ant jungiklio pakabinti draudžiamąjį ženklą „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
428. Eksploatuojant ir remontuojant hidraulinius lagus, būtina atminti, kad visuose prietaisuose, įeinančiuose į lago komplektą (ir esančiuose patalpoje, kuri ypač pavojinga elektros srovės atžvilgiu), yra 110–120 V įtampą turintys elementai. Todėl dirbant su lagu, būtina vykdyti darbų saugos reikalavimus, keliamus eksploatuojant elektros ir radionavigacinius prietaisus (žr. šių Taisyklių 588 paragrafą).
Lago šachta visuomet turi būti hermetiškai uždaryta, išskyrus tuos atvejus, kai joje atliekami darbai. Įeiti į lago šachtą leidžiama tik įvykdžius 41 paragrafo reikalavimus. Draudžiama įeiti ir dirbti lago šachtoje be apšvietimo.
429. Jei būtina remontui ar patikrinimui nuimti lago priėmimo vamzdelį iš jo stacionarios vietos, reikia patikrinti vamzdelio pakėlimą ribojančio įtaiso tvirtinimo patikimumą, uždaryti klinketą, atleisti riebokšlio veržlę pasukant ją du–tris kartus ir įsitikinti, ar neteka vanduo.
Jei per riebokšlį pradeda tekėti vanduo, būtina tuojau pat užveržti riebokšlį, atidaryti ir vėl uždaryti klinketą, kad pašalintume užsiteršimo priežastį, ir vėl pakartoti aukščiau nurodytą operaciją.
Lankytis lago šachtose ir echoloto vibratorių nišose galima tik vadovaujantis 41 paragrafo reikalavimais.
430. Esant būtinybei išpilti dalį skysčio iš girokompaso rezervuaro, draudžiama siurbti skystį burna naudojantis sifoniniu vamzdeliu (nes šis skystis turi nuodingų medžiagų); šiam tikslui reikia naudoti guminę kriaušę.
VI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI EKSPLOATUOJANT LAIVO ENERGETINIUS ĮRENGINIUS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
432. Pagrindiniai varikliai, garo katilai, pagalbiniai mechanizmai ir įrengimai turi būti eksploatuojami griežtai laikantis saugos darbe taisyklių.
Griežtai draudžiama dirbti mašinomis ir mechanizmais su sugedusia apsaugine ir įspėjamąja signalizacija.
433. Atliekant dažymo darbus mašinų skyriuje (MS) ir mašinų šachtoje, reikia vadovautis šių Taisyklių III dalies XI skyriaus reikalavimais.
434. MS prie visų mechanizmų turi būti iškabintos šių mechanizmų saugaus eksploatavimo ir aptarnavimo taisyklės.
434.1. Neautomatizuotuose laivuose prie agregatų valdymo postų turi būti iškabintos laivo sistemų schemos su nurodytais vožtuvų numeriais. Kiekvienas vožtuvas turi būti su lentele, kurioje nurodytas jo numeris ir paskirtis.
435. Grotelės, trapai ir plokštės visada turi būti švarūs ir sausi. Išpilti tepalai ir kuras nedelsiant turi būti nuvalomi. Perdengimų plokštės turi būti vietoje ir patikimai pritvirtintos, o jų išpjovos – sandariai uždarytos. Plokščių pakėlimui ir atidarymui naudojami specialūs įtaisai. Grotelių strypai, stovai ir turėklai tvirtai pritvirtinami savo vietose. Draudžiama statyti nepritvirtintus aptvarus.
436. Eksploatavimo metu būtina prižiūrėti, kad būtų uždarytos kuro cisternų angos, landos bei cisternų užpildymo vamzdynai.
437. Po ardomomis kuro ir tepalo vamzdynų dalimis (flanšiniai sujungimai, movos ir t. t.) turi būti pastatyti indai arba kibirai, kurie, baigus darbus, tuoj pat išvalomi.
438. Garinio šildymo paskirstymo kolektorių vožtuvų smagratinės rankenos turi būti su apsauginiais gaubtais. Vamzdeliai ir šildyklės turi būti apdengtos tvirtais gaubtais, apsaugančiais įgulos narius nuo nudegimų.
439. Kartą per dvejus metus būtina patikrinti:
439.2. dujų išleidimo iš naftos produktų cisternų vamzdžiuose esančius liepsnos saugiklius ir dūmų bei išmetimo vamzdžių kibirkščių gaudykles;
440. Draudžiama greitai atidaryti paleidimo balionų bei garo ir oro magistralėse esančius užkertamuosius ir uždaromuosius vožtuvus. Vadovaujantis galiojančiomis garo vamzdynų eksploatavimo taisyklėmis, prieš pradedant dirbti šie vamzdynai turi būti prapučiami ir iškaitinami.
441. Prieš pradedant ardyti vamzdynus, vožtuvus, atidaryti landas ir atlikinėti kitus darbus įrengimuose, kuriuose yra aukštas slėgis, būtina imtis priemonių, kad darbinis agentas (garas, vanduo, kuras ir t. t.) nepatektų į darbų atlikimo vietą. Todėl būtina uždaryti čiaupus ir imtis priemonių, kad neįvyktų atsitiktinis jų atidarymas: užrakinti spynomis, pastatyti akles, iškabinti draudžiamuosius ženklus „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
441.1. Būtina atidaryti vožtuvus, sklendes ir kitus slėgį mažinančius įrenginius. Jeigu šiuo būdu reikiamai nesumažinamas slėgis, būtina truputį atleisti flanšų varžtus priešingoje nuo darbo vietos pusėje, naudojantis apsaugos priemonėmis (pirštinėmis, akiniais, skydeliais ir t. t.).
441.2. Tolesnis demontavimas atliekamas slėgiui nukritus iki atmosferinio ir visiškai nebelikus skysčio vamzdynuose.
441.3. Iki visiško slėgio sumažėjimo ir skysčio pašalinimo iš vamzdynų draudžiama atsukti veržles, nes atidarant vamzdyną ar įrenginį netikėtai gali išsiveržti garas ar kondensatas.
442. Jeigu pagrindinio variklio karterio aukštis daugiau kaip 1800 mm, atliekant darbus jame reikia naudotis gerai pritvirtintais pastoliais. Kai karterio aukštis 1800 mm ir mažiau, leidžiama vietoj pastolių naudotis tvirtais paaukštinimais.
442.1. Perrenkant pagrindinius ir pagalbinius mechanizmus, draudžiama laikyti ant kinematinės sistemos dalių įrankius, varžtus, veržles ir t. t. Surinkus variklį arba mechanizmą reikia atidžiai patikrinti, ar nėra daiktų ant kinematinės sistemos ar arti jos. Mechanizmas atsargiai prasukamas ir po to atjungiamas veleno linijos pasukimo įrenginys.
443. Draudžiama kalti, kirsti ir vykdyti kitus darbus ant vamzdynų, armatūros ir rezervuarų, kuriuose yra slėgis.
444. Priešgaisrinių angliarūgštės stočių priežiūra atliekama prisilaikant šių stočių eksploatavimo taisyklių, nuolat tikrinama, kad nebūtų angliarūgštės nutekėjimo arba nesusikauptų skyriuose pavojinga koncentracija.
445. Atidaryti kuro tankų angas leidžiama tik su vyriausiojo mechaniko žinia ir jam leidus, o vandens tankus – tik leidus kapitono padėjėjui.
Darbai cisternose ir tankuose atliekami laikantis šių Taisyklių VII ir VIII skyrių reikalavimų.
446. Draudžiama be išankstinės apžiūros sandarinti tankų ir kitų skyrių landas. Landos užsandarinamos visomis esamomis veržlėmis. Tankų apžiūros rezultatai užrašomi mašinų ir laivo žurnaluose, kuriuose taip pat nurodoma, kas atliko angų sandarinimą.
447. Skysto kuro ir tepalo saugyklose būtina tikrinti dujų nutraukimo įtaisus, kad jie nebūtų užsikimšę, o jų tinkleliai – uždažyti arba su mechaniniais defektais.
449. Kurą priimti leidžiama, jeigu sertifikate nurodyta jo pliūpsnio temperatūra.
449.1. Priimant kurą draudžiama:
449.1.2. priimti kurą, neatitinkantį valstybinių standartų arba išskiriantį sieros vandenilio daugiau, nei leista pagal normas.
450. Kai nedelsiant neįmanoma pašalinti nesandarumo, dėl kurio laša kuras, turi būti pastatyti indai nutekančiam kurui surinkti.
451. Baigus priimti kurą, priėmimo vamzdžių antgaliai nedelsiant turi būti hermetiškai uždaromi aklėmis.
452. Šluostymo medžiagos į laivą priimamos tik sausos; saugoti jas reikia sausose, nuo ugnies apsaugotose patalpose (metalinėse dėžėse).
454. Mašinų skyriuje dirbanti įgula turi dėvėti specialius rūbus be raiščių, laisvų galų ir kilpų.
454.1. Draudžiama vilkėti marškinius atraitytomis rankovėmis, ryšėti ant kaklo skareles ir kaklaraiščius. Ilgi, surišti plaukai turi būti slepiami po berete.
455. Draudžiama leisti į mašinų skyrių pašalinius asmenis be budinčiojo arba vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko sutikimo.
II. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT VIDAUS DEGIMO VARIKLIUS
457. Variklio paleidimo metu draudžiama būti prie resiverio nuleidžiančiojo vožtuvo (kad būtų išvengta nudegimų), tai pat ant viršutinių grotelių (ties cilindrų galvutėmis). Apie paleidimą pranešama sutartiniu garsiniu signalu.
458. Paleidžiant variklį draudžiama būti:
459. Varikliui dirbant draudžiama:
459.2. valyti naftos produktus nuo variklio tose vietose, kur yra judančios dalys (indikatorinės pavaros, dujų paskirstymo mechanizmai, išmetimo ir įsiurbimo vožtuvai ir t. t.);
460. Matomose vietose prie kiekvieno variklio turi būti užrašai, draudžiantys atidaryti karšto karterio liukus tik nustojus dirbti varikliui. Karterį leidžiama atidaryti praėjus 10–20 minučių nuo variklio sustabdymo (tam turi įtakos variklio konstrukcijos ypatumai bei karterio ventiliacijos intensyvumas). Karterius, kurių dangčių masė didesnė nei 20 kg ir neturi mechanizuotos pavaros, turi atidaryti ir uždaryti ne mažiau kaip du žmonės.
461. Kad būtų išvengta pavojingos sprogios kuro garų koncentracijos susikaupimo oro vamzdynuose, jie valomi garais arba specialiomis plovimo priemonėmis, po to prapučiami kelis kartus suspaustu oru eksploatavimo instrukcijoje nustatytais laiko intervalais.
Draudžiama valyti surinktus vamzdynus išdeginimo būdu.
462. Oro balionai turi būti saugomi nuo pažeidimų. Balionų pastatymas, paruošimas eksploatavimui, laikymas, apžiūra ir hidrauliniai bandymai atliekami vadovaujantis laivų klasifikacinės bendrovės taisyklėmis. Darbai oro balionų viduje atliekami prisilaikant 41 punkto reikalavimų.
463. Nedelsiant turi būti šalinami nutekėjimai ir pralaidumai kuro armatūroje, vamzdynuose ir skysto kuro saugyklose. Ieškant purkštukinių vamzdelių įtrūkimų varikliui dirbant, draudžiama liesti vamzdelius rankomis. Prieš demontuojant purkštuvus, reikia atidaryti indikatorinį kraną ir nuleisti slėgį iš cilindro.
Dirbant varikliui draudžiama keisti arba remontuoti purkštuvus.
464. Sustabdžius variklį, prieš leidžiant aptarnaujančiam personalui įeiti ir apžiūrėti arba remontuoti karterį, reikia imtis tokių priemonių, kad būtų išvengta iki darbų pabaigos variklio paties užsivedimo galimybės:
464.5. ant variklio valdymo pulto ir veleno pasukimo įrenginio pakabinami perspėjamieji ženklai „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“;
465. Dviejų velenų konstrukcijos laive esant būtinybei sustabdyti vieną iš variklių (apžiūrai arba kokio nors gedimo sistemoje pašalinimui), darbai variklio karteryje gali būti pradėti tik užveržus sustabdyto variklio veleno stabdį ir būtinai patikrinus stabdžio patikimumą bei prisilaikant Taisyklių 464 punkto reikalavimų.
Dviem varikliams dirbant bendram velenui per hidromovą, jeigu reikia atlikti anksčiau nurodytus darbus, vienas iš variklių atjungiamas nuo hidromovos, veleno pasukimo įrenginys įjungiamas, o ant variklio įjungimo prietaisų užkabinamas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
466. Darbinių cilindrų indikavimo metu prapučiant indikatorinius kranus, reikia būti nuošalėje nuo dujų srauto ir mūvėti pirštines.
467. Pagrindinių ir pagalbinių variklių purkštuvai išpresuojami tik specialiai tam paruoštose vietose. Draudžiama nuimti apsauginius dangčius arba ekranus nuo šių įtaisų.
468. Prieš įjungiant veleno pasukimo įrenginį pagrindinio variklio prasukimui, būtina įsitikinti, ar karteryje ir arti judančių variklio dalių nėra žmonių.
Prie variklio valdymo įtaisų tvirtinamas užrašas, perspėjantis apie tai, kad veleno pasukimo įrenginys įjungtas arba išjungtas.
469. Lipant į variklio cilindrą matavimams ar kitiems darbams atlikti, būtina naudotis tam tikslui pagamintais trapais. Valant prapūtimo ir išmetimo langus prapūtimo ir išmetimo resiveriuose, draudžiama iškišti rankas per šiuos langus.
Varikliuose su vožtuviniu prapūtimu per variklio galvučių ertmes leidžiama atlikti tik pirminę cilindrų ertmių apžiūrą.
III. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO GARO TURBINAS
471. Ruošiant turbinas darbui būtina įsitikinti, kad veleno pasukimo įrenginys atjungtas, vožtuvai ir sklendės yra reikiamoje padėtyje, turbinos pagalbinių įrenginių dalys patikimai pritvirtintos.
472. Draudžiama esant bandomiesiems turbinos apsisukimams viršyti garo slėgį už manevrinio vožtuvo daugiau, negu taisyklėse numatytas turbinos „išjudinimo“ slėgis. Manevrinis vožtuvas turi būti atidaromas lėtai.
473. Ribinio reguliatoriaus veikimas turi būti tikrinamas rankiniu būdu įjungiant šį reguliatorių kiekvieną kartą ruošiantis turbinos paleidimui. Neleistinas turbinos arba turbogeneratoriaus darbas esant netvarkingam arba išjungtam ribiniam reguliatoriui.
474. Prieš atidarant turbiną ir jos armatūrą, būtina įsitikinti ar nėra juose slėgio ir karšto kondensato. Darbo vietą reikia aptverti lejeriais ir patikrinti krovininių įrenginių bandymų terminus. Viršutinių korpuso dalių ir rotorių pakėlimui naudoti tik stacionarius krovinių kėlimo įrenginius ir įtaisus. Atliekant krovinines operacijas žmonės turi būti saugioje vietoje. Darbai, nesusiję su turbinos atidarymu, laikinai nutraukiami. Žmonės, nedalyvaujantys turbinos atidaryme, privalo pasitraukti į saugią vietą.
IV. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO DUJINES TURBINAS
476. Draudžiama paleisti dujų turbininį įrenginį (toliau – DTĮ) neįsitikinus, kad DTĮ korpuse ir degimo kameroje nėra likę kuro, ypač po nepavykusio paleidimo.
478. Jei turbiną sustabdė vienas iš apsauginių įrenginių, draudžiama ją paleisti neišsiaiškinus sustabdymo priežasties.
479. Dirbant DTĮ draudžiama įeiti į oro priėmimo kameras, taip pat prieiti prie oro tiekimo antvamzdžio arčiau kaip per 1,5 m.
Apžiūrint pratekamąją DTĮ dalį per oro tiekimo šachtą, būtina imtis priemonių, kad turbina neprasisuktų arba nepasileistų savaime.
480. Kilus didelei agregato vibracijai, draudžiama stovėti šalia DTĮ besisukančio rotoriaus. Dujų turbininis įrenginys nedelsiant turi būti sustabdytas.
481. Draudžiama keisti sugedusius purkštuvus dirbančiame DTĮ, jeigu tam nėra numatyti specialūs įrenginiai.
482. Draudžiama ardyti dujų turbininį įrenginį neatjungus kuro sistemos ir turbinos paleidimo elektros variklio maitinimo.
483. Laive esant dviem DTĮ arba esant DTĮ ir garo turbinai, dirbantiems su bendru reduktoriumi, vieno iš jų remontas leidžiamas tik atjungus įrenginį nuo reduktoriaus.
484. Atidarytą turbiną pasukti veleno pasukimo įrenginiu leidžiama tik perspėjus specialiu signalu patalpoje dirbančius žmones ir įvykdžius 31 punkto reikalavimus.
Atliekant DTĮ pratekamosios dalies ir vidinių reduktoriaus ertmių išmontavimo darbus, būtina numatyti priemones, neleidžiant pašaliniams daiktams patekti į šias ertmes.
485. Aptarnaujantis personalas, įeidamas į patalpas, kur dirba DTĮ be triukšmą izoliuojančių gaubtų, privalo naudotis asmeninėmis apsauginėmis nuo triukšmo priemonėmis.
486. Prapūtimo metu pasirodžius tepalui iš karterio arba buferinių ertmių, taip pat jei laisvą stūmoklinį dujų generatorių sustabdė stūmoklių eigos ribotuvas, draudžiama jį paleisti neišsiaiškinus darbo sutrikimo priežasties.
487. Paleidžiant DTĮ su stūmokliniu dujų generatoriumi draudžiama stovėti prieš purkštuvus ir dirbti esant didelei vibracijai.
488. Vadovaujantis esamomis gamyklos gamintojos instrukcijomis turi būti laikomasi saugumo priemonių, neleidžiančių užsiliepsnoti tepalų garams buferiniuose cilindruose, kompresoriuose ir oro prapūtimo resiveriuose dirbant LSDG visais darbo režimais.
Dirbant LSDG, karterio ir buferinių cilindrų prapūtimą galima atlikti tik instrukcijų numatytais laiko intervalais.
489. LSDG sustabdomas po 10–15 minučių darbo į atmosferą ir esant išmetamųjų dujų temperatūrai ne didesnei kaip 250°C.
490. Sustabdžius LSDG, kol resiveryje esantis slėgis nesumažės iki atmosferinio, draudžiama atidaryti resiverio oro prapūtimo liukus.
491. Būtina oro paleidimo magistralės ir oro tiekimo vamzdynus periodiškai prapūsti, siekiant juos išvalyti nuo tepalų bei po kiekvieno oro padavimo į balionus.
V. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO STŪMOKLINES MAŠINAS
493. Draudžiama forsuoti pagrindinės garo mašinos pašildymą nesilaikant taisyklių ir instrukcijų reikalavimų, išskyrus ypatingus atvejus, kai kyla pavojus laivui.
Prieš pradedant pašildymą, budintysis mechanikas privalo įsitikinti, ar išjungtas veleno pasukimo įrenginys.
495. Draudžiama paleisti mašiną jos neapžiūrėjus ir nepatikrinus:
495.5. dagčių nuvalymo.
Tikrinant mechanizmus, draudžiama daužyti per kotus, dangčius ir movas plaktuku, kūju, raktu ar kitu įrankiu.
Budintysis mechanikas prieš paleidimą patikrina ir apžiūri mašiną.
Jeigu, paleidus mašiną, cilindruose girdimi hidrauliniai smūgiai, būtina pridaryti stabdymo vožtuvą, pašalinus vandenį – vožtuvą lėtai atidaryti.
496. Prieš paleidžiant mašiną, taip pat manevruojant, būtina sutartiniu signalu (balsu arba garsu) perspėti žmones ir įsitikinus, kad šalia judančių dalių nieko nėra, paleisti mechanizmą.
Cilindrų apsauginiai vožtuvai turi būti sureguliuoti ir patikrinti vadovaujantis techninio eksploatavimo taisyklėmis.
VI. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO GARO KATILUS
498. Nuo pagrindinio denio valdomi pagrindinių ir pagalbinių išjungiančiųjų, taip pat greitai užsidarančių kuro vožtuvų uždarymo įrenginiai turi būti tvarkingi ir visada paruošti darbui.
Katilų apsauginių vožtuvų avarinio atidarymo pavaros turi būti tvarkingos ir visada paruoštos darbui.
499. Po kiekvieno garo tiekimo tikrinamas apsauginių vožtuvų ir jų rankinio valdymo veikimas. Ugnis pakurose gesinama, jeigu bent vienas iš apsauginių vožtuvų neveikia. Vožtuvo gedimą pašalinus, ugnis vėl užkuriama.
499.1. Katiluose esančio vandens lygis tikrinamas su vandens lygį rodančiais stiklais ir bandomaisiais kraneliais (jeigu vandens lygis matavimo stikluose nekinta).
499.2. Neleidžiama naudotis vandens matavo stiklais be apsauginių gaubtų ir be mažiausią ir didžiausią vandens lygį katiluose nurodančių žymų.
499.3. Sugedus vienam iš vandens matavimo prietaisų, katilas negali dirbti ilgiau kaip 20 minučių. Sugedus dviem vandens matavimo prietaisams, katilo darbas nedelsiant sustabdomas ir pranešama budinčiajam mechanikui.
500. Prieš uždegant mazutu kūrenamų katilų pakurų purkštuvus, būtina patikrinti, ar pakuroje ir dujotakiuose nėra pašalinių daiktų; taip pat patikrinti purkštukų įrenginį, įsitikinti, ar nėra kuro nutekėjimų ir ar pakuroje nėra mazuto.
Patikrinti arba uždaryti viršutinio ir apatinio prapūtimo vožtuvus, pagrindinio stabdymo vožtuvą, paskirstymo dėžučių vožtuvus, taip pat vandens matavimo stiklų kranus.
501. Prieš uždegant neautomatizuotų katilų purkštukus, būtina gerai išvėdinti (ne trumpiau kaip 3 minutes) pakurą, kad būtų pašalintas galimas susikaupusių sprogių dujų mišinys.
Vėdinant pakurą atidaromas skląstis (esant natūraliai traukai) arba įjungiamas ventiliatorius (esant įpūtimui).
502. Uždegant purkštuvą (kai nėra automatinio uždegimo įrenginio) reikia naudotis fakelu, pritvirtintu ant metalinio, ne trumpesnio kaip 1 m strypo; fakelas gesinamas specialiame prie pakuros esančiame vamzdyje.
503. Purkštuvo uždegimo metu katilinės mašinistas turi stovėti šalia lango, į kurį įstatomas fakelas, žaliais dažais pažymėtoje denio dalyje, ir nežiūrėti į pakurą.
Į pakurą įvedamas fakelas ir, praėjus ne mažiau kaip 10 sekundžių, atidaromas kuro vožtuvas. Katilo su automatiniu degimo valdymu purkštuvui užgesus, jei per 5 sekundes nepavyksta pakartotinai jo uždegti, būtina tuojau pat rankiniu būdu uždaryti kuro padavimą.
Jeigu fakelas užgęsta purkštukui neužsidegus, nedelsiant turi būti uždaromas kuro padavimo vožtuvas. Pakartotinai purkštuvas gali būti uždegamas tik iš pakuros pašalinus išsipylusį kurą ir ne trumpiau kaip 3 minutes vėdinus dūmtraukį ir pakurą. Šios pertraukos metu purkštuvas yra išimamas ir patikrinamas purkštukas ir antgalis.
Draudžiama uždegti purkštuvus nuo įkaitintos pakuros.
Draudžiama tiek padidinti, tiek sumažinti nustatytą darbinį mazuto slėgį magistralėje prieš purkštuvus.
Susidarant garams dar šaltame mazutu kūrenamame katile, reikia atidžiai stebėti, kad mazutas sudegtų visiškai ir nesikauptų pakuroje.
504. Prieš pradedant katilui dirbti, vandens lygis neturi viršyti darbinio lygio, nes vanduo gali patekti į garo vamzdynus.
Jungiant katilą į magistralę, skiriamasis vožtuvas turi būti atidaromas lėtai: pirmiausia atidaromas truputį, kad magistralėje 3–5 minutes garas būtų prapučiamas per nuleidimo vožtuvą; po 5–10 minučių, priklausomai nuo magistralės ilgio, vožtuvas lėtai atidaromas iki visiško slėgių suvienodinimo katile ir magistralėje.
Įjungti katilą bendram darbui su kitais jau veikiančiais katilais leidžiama tik tada, kai garo slėgis įjungiamame katile 50–100 kPa bus didesnis už slėgį magistralėje. Prieš įjungiant pagrindinį garo vamzdyną, neturintį išankstinės pašildymo sistemos, katilo užsklendžiamasis vožtuvas atidaromas lėtai, stebint garo vamzdyno būklę ir įšilimą (greitai atidarant dėl hidraulinių smūgių gali įvykti vamzdynų sprogimas).
505. Stebint katilo pakuroje degimo procesą, reikia užsidėti mėlynus akinius. Nepatariama ilgai laikyti atidarytas pakuros apžiūros angas (esant dideliems temperatūrų pokyčiams, stiklai gali suskilti). Griežtai draudžiama naudotis apžiūros angomis su įskilusiais stiklais.
507. Budintysis mechanikas nuolat privalo stebėti vandens lygį katile ir neleisti lygiui nukristi iki pavojingos ribos.
Užvirus vandeniui katile, būtina sumažinti mašinos apsisukimų skaičių ir atidaryti prapūtimo vožtuvus. Taip pat būtina imtis reikiamų priemonių virimui sustabdyti.
Jeigu katile vandens lygis sumažėjo tiek, kad lygio nebesimato, o iš apatinio vandens matavimo krano eina sausas garas, nedelsiant būtina nutraukti katilo maitinimą, užgesinti pakurą ir sustabdyti oro tiekimą į ją, atjungti katilą nuo garo magistralės ir leisti katilui atvėsti.
508. Sustabdant katilą apžiūrai arba remonto darbams jo viduje, bet kitiems katilams dirbant, būtina sustabdytą katilą patikimai atskirti nuo veikiančiųjų. Tuo tikslu statomos plieninės aklės tarp flanšų, jungiančių visus katilo garo ir vandens vamzdynus.
Katilai gali būti atidaromi tik vadovaujant atsakingam už jų būklę mechanikui. Landos ir angos atidaromos vadovaujantis 441 punkto nurodymais ir įsitikinus, kad katile nėra slėgio ir karšto vandens (todėl iš anksto atidaromi atitinkami vožtuvai ir kranai).
Reikia įsitikinti, kad iš jo katilo išleidus vandenį nesusidarė vakuumas, net jeigu ir buvo atidaryti oro kranai vakuumui pašalinti. Tuo tikslu iš dalies atsukamos landų dangčių veržlės ir pasiekus atmosferinį slėgį – nuimami viršutiniai landų dangčiai.
509. Prieš leisdamas žmonėms apžiūrėti katilo vidų, vyresnysis mechanikas turi įsitikinti, kad:
509.1. neveikiančio katilo visos garo, vandens ir kuro magistralės patikimai atjungtos nuo veikiančių katilų magistralių;
510. Prieš pradedant darbus katilo pakurose, būtina pradžioje uždaryti dūmtraukio skląstį, arba, jei sustabdomi visi katilai, uždėti užvalkalą ant dūmtraukio viršutinės dalies, kad nesusidarytų skersvėjai.
Dirbti leidžiama, jei temperatūra ne aukštesnė kaip 35°C. Esant aukštesnei temperatūrai (bet ne daugiau kaip 50°C), išimtiniais atvejais leidžiama tik apžiūrėti katilą išbūnant jame ne ilgiau kaip 15 minučių. Apžiūrintysis asmuo privalo dėvėti šilumai nelaidžią aprangą, o šalia katilo privalo būti stebėtojas, pasiruošęs suteikti pagalbą dirbančiajam.
Pakartotiniems darbams katile atlikti darbininkas gali dirbti tik pailsėjęs 10 minučių patalpoje su normalia temperatūra.
511. Katilo įrengimams sugedus, budintysis mechanikas privalo iškviesti vyresnįjį mechaniką ir imtis visų priemonių gedimams likviduoti.
Tais atvejais, kai sugedus garo sistemai ar trūkus vamzdžiams į mašinų ir katilų skyrių patenka didelis garo kiekis, būtina nedelsiant atjungti pažeistą garo magistralės dalį arba sustabdyti mechanizmą ir įjungti ventiliaciją, atidaryti kapus ir angas. Apsaugai nuo garo srovės būtina naudotis visomis esamomis priemonėmis (lentomis, asbesto lapais ir kt.).
Kai garo kiekis toks, kad būti patalpoje neįmanoma, reikia pereiti į apatines aikšteles ir išlipti į viršų per avarinę sraigto veleno šachtą arba per kitą avarinį išėjimą.
Jokiu būdu negalima išeiti iš garu užpildytos patalpos per šachtomis neapsaugotus išėjimus, nes galima nusideginti.
VII. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO PAGALBINIUS MECHANIZMUS IR ĮRENGIMUS
512. Prieš paleidžiant garo mechanizmą, būtina atlikti jo paruošimą vadovaujantis atitinkamų instrukcijų reikalavimais ir atkreipiant ypatingą dėmesį į kruopštų mechanizmo prapūtimą.
513. Draudžiama prasukti garo mechanizmo veleną rankiniu įrenginiu, esant atidarytam pavaros mechanizmo stabdymo vožtuvui.
Mechanizmui pradėjus dirbti, prasukimo įtaisas turi automatiškai atsijungti nuo mechanizmo.
514. Prieš stabdant garo mechanizmą, reikia atidaryti prapūtimo vožtuvus.
Prapučiant cilindrus, sklandžių dėžutes, garo vamzdynus, balionus, kondensacinius indus ir t. t., draudžiama stovėti šalia prapūtimo kranų.
Siekiant išvengti nudegimų, ant prapūtimo vožtuvų yra uždedami vamzdeliai, kurie nukreipia karštą kondensatą ir prapūtimo garus į toliau nuo valdymo pultų esančias vietas.
515. Prieš įjungiant stūmoklinius siurblius, būtina patikrinti, ar atidaryti išleidimo ir įsiurbimo vožtuvai. Draudžiama paleisti siurblį, esant uždarytam išleidimo vožtuvui.
516. Visų rūšių siurblių ardymas leidžiamas tik atjungus skyde siurblio maitinimo srovę ir izoliavus siurblius nuo darbinės aplinkos. Valdymo vietose pakabinami perspėjamieji ženklai „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
517. Paleidžiant oro kompresorių, būtina patikrinti ir atidaryti separatorių vožtuvus, patikrinti ir uždaryti įsiurbimo droselį.
Būtina nuolat stebėti oro kompresoriaus aušinimą ir tepimą. Kompresorius nedelsiant stabdomas pasigirdus smūgiams, netikėtai cirkuliacinėje sistemoje krentant tepalo spaudimui, besitrinantiems paviršiams įkaitus daugiau kaip iki 75°C.
Kompresoriui dirbant, kas valandą atliekamas pirmos ir antros suspaudimo pakopos prapūtimas.
Tropikuose prapūtimas atliekamas kas 30 minučių. Jeigu kompresoriuje automatizuotas paleidimas, prapūtimas, stabdymas – aptarnaujantis personalas stebi tik prietaisų parodymus. Draudžiama atlikti bet kokius darbus be budinčiojo mechaniko nurodymų.
Reikia nepamiršti, kad, aptarnaujant aukšto spaudimo kompresorių, būtina griežtai laikytis instrukcijų reikalavimų, nes galimi sprogimai ir avarijos.
518. Surenkant separatorių, būtina atkreipti dėmesį, ar neliko pašalinių daiktų tarp separatoriaus korpuso ir būgno, taip pat ar teisingai surinktos darbinės lėkštelės. Vertikalaus veleno guolyje neturi būti laisvumo. Draudžiama separatoriaus būgno detales kaitinti ir virinti.
519. Paleidžiant separatorių, pirmiausiai atidaromas spaudžiantysis, o po to – siurbiantysis vožtuvas. Draudžiama paleisti separatorių nenuvalius būgno.
Išjungus separatorių, neleidžiama atsukti sujungimo varžtų, kol nesustojo būgnas.
Prieš sustabdant savaime išsivalantį separatorių, būtina pašalinti šlamą.
Darbo metu pastebėjus vibraciją arba triukšmą, separatorius stabdomas nedelsiant ir šalinamas gedimas.
520. Separatorių ardant, detales reikia dėti ant minkštų medžiaginių arba medinių padėklų. Detalės valomos tik žalvariniais grandikliais arba žalvariniu tinkleliu.
Atidarant separatoriaus būgno dangtelį, reikia patikrinti, ar tvirtai jis laikosi atidarytoje padėtyje.
Vienu metu atliekant kelių separatorių profilaktiką, negalima sumaišyti detalių, nes bus pažeistas separatoriaus būgno balansavimas.
522. Jei mechanizmas sustabdytas remontui arba apžiūrai, būtina imtis priemonių, eliminuojančių mechanizmo savaiminio prasisukimo galimybę.
523. Sustojus arba sugedus laivo vairinei mašinai, jūroje esantis laivas stabdomas. Vairinė mašina atjungiama, vairo sektorius užfiksuojamas, uždaromi hidraulinių cilindrų vožtuvai, kad mašina nesuveiktų nuo bangos smūgio į vairo peleką.
Sugedus garinei vairo mašinai, uždaromi šviežio ir atidirbusio garo vamzdynai ir pereinama prie rankinio valdymo.
Esant elektromechaninei pavarai – reikia atjungti reduktoriaus movą ir pereiti prie rankinio valdymo.
524. Šviesos liukas gali būti uždaromas tik budinčiajam mechanikui leidus. Staigiai keičiantis oro sąlygoms (liūtis, štormas) arba kitais ekstremaliais atvejais šviesos liukas uždaromas nedelsiant; vėliau apie tai turi būti pranešta budinčiajam mechanikui.
Jei uždarius šviesos liuką neužtikrinama reikiama oro apykaita mašinų skyriuje, reikia atidaryti išorines koridorių ir mašinų skyriaus duris.
Išėjus iš rikiuotės hidraulinei šviesos liuko pavarai, gedimą galima šalinti tik atjungus hidraulinę pavarą (siekiant išvengti savaiminio šviesos liuko atsidarymo arba užsidarymo).
525. Mašinų skyriaus šviesos liuko valymas ir plovimas (jei šachta aukšta) atliekamas tik laivui stovint. Darbai aukštai esančiose vietose atliekami tik leidus ir dalyvaujant budinčiajam mechanikui, laikantis visų aukštai esančiose vietose atliekamų darbų saugos reikalavimų (III dalies IX skyrius).
Remontui nuėmus šviesos liuko dangtį, anga turi būti aptverta ir ant aptvaro turi būti perspėjamasis ženklas „ATSARGIAI – DANGTIS ATIDARYTAS REMONTUI“.
526. Griežtai draudžiama būti tarp šviesos liuko komingso ir dangčių, jeigu šie dangčiai be fiksatoriaus.
527. Visų paskirčių indai turi būti su aiškiais užrašais, nurodančiais tikslų indo turinio pavadinimą ir galimą pavojų. Apžiūrint indų vidų būtina laikytis šių Taisyklių 41, 969, 973 ir 974 punktų reikalavimų.
Pasiruošimas, organizacija ir darbų atlikimas indų viduje vykdomas vadovaujantis vyriausiojo mechaniko nurodymais ir stebint darbų vadovui.
VIII. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT MAŠINŲ SKYRIUS SU CENTRINIU VALDYMO POSTU IR BUDĖJIMU
528. Automatizuotuose laivuose paleidžiant iš centrinio valdymo posto vieną iš mechanizmų, budintysis mechanikas privalo iš anksto perspėti budintįjį motoristą, jei motoristas budi mašinų skyriuje arba centriniame valdymo poste.
Jei mechanizmą įjungia budintysis motoristas, tuomet motoristas privalo iš anksto informuoti centriniame valdymo poste budintį mechaniką.
529. Tais atvejais, kai pagrindinė energetinė jėgainė valdoma iš tiltelio per centrinį valdymo postą, budintysis mechanikas, laikinai išeidamas iš centrinio valdymo posto, privalo informuoti budintįjį šturmaną.
IX. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT MAŠINŲ SKYRIŲ BE NUOLATINIO BUDĖJIMO
531. Ant mašinų skyriaus durų turi būti užrašyta, kad griežtai draudžiama įeiti į šį skyrių be budinčiosios tarnybos arba vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko leidimo.
532. Nesant nuolatinio budėjimo mašinų skyriuje, į jį gali įeiti:
532.1. jėgainės tarnybos personalas, gavęs tam išankstinį nurodymą (arba leidimą) iš vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko (arba budinčiojo mechaniko) ir perspėjęs apie tai budintįjį kapitono padėjėją;
533. Į mašinų skyrių pasiųstas asmuo dirbantiems įrenginiams patikrinti, pastebėjęs gedimus, turi pranešti jį pasiuntusiam asmeniui.
534. Kokiems nors gedimams likviduoti į mašinų skyrių turi būti siunčiami ne mažiau kaip du žmonės.
Mašinų skyriuje be nuolatinio budėjimo visą laiką turi būti įjungtas normalus apšvietimas.
535. Visas jėgainės tarnybos personalas turi žinoti, kad mechanizmai paleidžiami automatiškai, todėl esant prie mechanizmų ir mašinų būtina elgtis ypač atsargiai.
536. Įeiti į mašinų skyrių ne mašinų komandos asmenims, turintiems vyresniojo mechaniko leidimą patekti į mašinų skyrių, galima tik lydint mašinų skyriaus budinčiosios tarnybos nariams.
537. Išėjus iš mašinų skyriaus, budintysis mechanikas privalo įsitikinti, kad:
X. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LIFTUS
539. Liftą leidžiama panaudoti tik pagal paskirtį ir atsižvelgiant į jo nominalią keliamąją galią arba leistiną žmonių skaičių (keleiviniams liftams).
Keleiviniais liftais leidžiama kelti ir bagažą, o suderinus su laivo vadovybe – ir smulkius daiktus (iki 50 kg).
Ikimokyklinio amžiaus vaikams be suaugusiųjų palydos liftu naudotis draudžiama.
Draudžiama žmonėms keltis liftais, skirtais tik krovinių perkėlimui.
Kiekvieno lifto kabinoje ir prie šachtos durų, kur įlaipinami keleiviai arba pakraunamas krovinys, turi būti iškabintos naudojimosi liftu instrukcijos.
540. Už visų laivo liftų techninę būklę atsako vyresnysis (vyriausiasis) mechanikas.
Liftų apžiūros turi būti atliekamos kiekvieną mėnesį. Apžiūrų metu:
541. Aptarnaujant liftus ir atliekant jų priežiūrą, reikia griežtai laikytis visų saugumo technikos reikalavimų.
542. Draudžiama:
542.4. pajungti prie liftų valdymo grandinės elektros įrankius, apšvietimo lempas ir kitokius elektros prietaisus, išskyrus matavimo prietaisus;
542.6. landžioti po šachtą be pastolių ir kopėčių, taip pat leistis žemyn lynais.
Apžiūros arba darbo metu pastebėjus apsauginių įrenginių, signalizacijos, apšvietimo arba kitus gedimus, kurie gali sukelti pavojų lifto darbo saugumui, liftą reikia sustabdyti, iki bus pašalinti gedimai. Liftą paleisti galima tik leidus asmeniui, remontavusiam liftą.
543. Lifto darbas draudžiamas, jei:
544. Lynų apžiūrą, valymą ir tepimą galima atlikti, tik kai kabina stovi. Šiuos darbus atliekant kabiną perstumti galima tik nurodžius lynų apžiūrą, valymą ir tepimą atliekančiam asmeniui.
Lifto mechanizmo apžiūra, kai išardoma gervė, gali būti atliekama tik pastačius atsvarą ant atramos ir patikimai pritvirtinus kabiną.
545. Nusileisti į apatinę lifto dalį joje esančių įrenginių (buferių, įtempimo įtaisų, greičio reguliavimo įtaiso, kabinos apatinių trinkų) apžiūrai atlikti galima tik įvykdžius šias sąlygas:
545.2. atidarius ir užfiksavus tokioje padėtyje šachtos apatinės aikštelės duris, o mašinų skyriaus duris uždarius;
545.3. kabina iš anksto turi būti sustabdyta apytikriai pusantro metro aukštyje virš apatinio denio įlaipinimo aikštelės;
546. Valdant liftą iš mašinų skyriaus (kai reguliuojamas lifto ir atskirų jo mechanizmų darbas), perstumiant kabiną į denio aikštelės lygį (kabiną priverstinai sustabdžius arba suveikus galiniam jungikliui), nuimant kabiną arba atsvarą nuo gaudytuvo arba buferio, būtina:
546.3. jei lifto durys valdomos automatiškai, eliminuoti durų atsidarymo galimybę kabinai sustojus denio aikštelės lygyje;
VII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI, EKSPLOATUOJANT LAIVO ELEKTROS ĮRANGĄ
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
548. Laivo elektros įrenginių, elektrinių, elektroninių ir puslaidininkinių automatikos priemonių, kontrolės, signalizacijos, matavimo ir apsaugos prietaisų techninis eksploatavimas turi būti atliekamas pagal techninius reikalavimus bei įrangos gamintojų instrukcijas ir rekomendacijas.
549. Laivo elektros įrenginius, atskiras sistemas ir prietaisus aptarnauti gali neelektrotechninio personalo jūrininkai, turintys atitinkamos įrangos, sistemų ar prietaisų savarankiško aptarnavimo patirtį ir kvalifikacinės komisijos suteiktą pradinę arba vidurinę elektrosaugos kvalifikaciją bei išduotą pažymėjimą.
Laivo elektros įrangą prijungti prie kranto elektros tinklų leidžiama laivo įgulos nariams, turintiems ne žemesnę kaip vidurinę elektrosaugos kvalifikaciją.
550. Elektros įrenginių ir automatikos priežiūrą atlieka laivo elektrotechninis personalas, turintis ne žemesnę kaip VK arba AK kvalifikaciją, vadovaujant vyresniajam elektromechanikui – ne žemesnės kaip AK kvalifikacijos.
Tuose laivuose, kur elektrotechninio personalo nėra, elektros įrenginių priežiūra vyriausiojo mechaniko nurodymu gali būti pavesta jėgainės komandos nariams, turintiems VK arba AK kvalifikaciją.
551. Neelektrotechninio ir elektrotechninio personalo nariai, taip pat praktikantai, kurių darbas susietas su elektros įrangos aptarnavimu, turi būti instruktuojami darbų saugos ir sveikatos klausimais. Šis instruktavimas įforminamas darbų saugos darbo vietoje instruktavimų registracijos žurnale.
552. Elektrotechninio personalo asmenys privalo:
552.2. išmanyti šias Taisykles, elektros įrenginių ir automatikos sistemų eksploatavimo instrukcijas;
553. Praktikantams, neturintiems 18 metų, leidžiama dirbti elektros įrangos aptarnavimo darbus tik laivo elektromechanikui asmeniškai atsakant ir pastoviai prižiūrint praktikos vadovui.
554. Vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas) arba jį pakeičiantis asmuo privalo:
554.1. sistemingai kontroliuoti laivo elektros įrangos aptarnavimo teisingumą bei elektrosaugos taisyklių laikymąsi;
554.2. pravesti užsiėmimus su neelektrotechniniu personalu (laivavedžiais, mechanikais, denio komanda, maisto bloko darbuotojais ir kt.) dėl šių asmenų aptarnaujamos įrangos, kad galėtų kvalifikuotai ir saugiai su šia įranga dirbti. Užsiėmimai vyksta kartą per 3 mėnesius, taip pat personaliai – atėjus naujam įgulos nariui į laivą. Apie pravestus užsiėmimus įrašoma darbų saugos darbo vietoje instruktavimų registracijos žurnale;
554.3. kontroliuoti, kaip elektrosaugos taisyklių laikosi visi įgulos nariai, ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Jei pats elektromechanikas tokių priemonių priimti negali, jis privalo skubiai pranešti vyriausiajam mechanikui, o jei jo nėra – laivo kapitonui;
556. Darbams naudojamos apsauginės priemonės, įranga ir įrankiai turi būti išbandyti pagal nustatytus terminus ir įforminta aktais bei žymomis.
II. DARBŲ SAUGA VYKDANT OPERATYVINĮ ELEKTROS ĮRANGOS APTARNAVIMĄ
558. Paskirstymo skydų, stočių, pultų, paleidimo ir komutacinės aparatūros, automatikos spintų ir blokų išorinį apžiūrėjimą gali atlikti elektrotechninio arba neelektrotechninio personalo asmuo, jeigu į jo pareigas įeina tokios įrangos apžiūra ir darbas (pagal šių Taisyklių 561 punktą).
Išorinis apžiūrėjimas atliekamas norint patikrinti, ar yra reikiami aptvarai ir gaubtai, kontrolinės ir signalinės pultų ir skydų lemputės, ar nėra atidarytų dangčių, liukų, neuždengtų srovinių dalių ir t. t.
Atliekant išorinį apžiūrėjimą draudžiama nuimti įspėjančiuosius plakatus, įlįsti už apsauginių aptvarų ir gaubtų, liesti srovines dalis ir jas valyti, šalinti pastebėtus defektus.
559. Draudžiama eksploatuoti elektros įrangą ir automatikos sistemas, jei yra atviros srovinės ar besisukančios dalys, prie kurių gali prisiliesti dirbantys žmonės. Šios dalys turi būti su apsauginiais gaubtais arba aptvertos.
560. Paskirstymo skydus, stotis, pultus, paleidimo ir komutacinę aparatūrą, automatikos spintas ir blokus apžiūrėti atidarant dureles gali vienas asmuo, bet tik iš elektrotechninio personalo.
Atliekant tokią apžiūrą reikia elgtis atsargiai, neprisiliesti prie srovinių dalių ir atidarytos aparatūros. Draudžiama atlikti bet kokius darbus, išskyrus tuos, kurie numatyti kaip eiliniai eksploatavimo darbai.
561. Laivo elektrotechniniam personalui numatyti tokie eiliniai eksploatavimo darbai:
561.1. neišjungus įtampos – valymo darbai uždaruose paskirstymo įrenginiuose, skydų patalpose, valdymo postuose (iki aptvarų), įrangos korpusų ir gaubtų valymas ir šluostymas, guolių tepimas, elektros mašinų žiedų ir kolektorių priežiūra, uždarų saugiklių pakeitimas, apšvietimo armatūros remontas ir išorinio bei vidinio (išskyrus labai drėgnas patalpas) apšvietimo lempų keitimas (jei negalima išjungti apšvietimo), išskyrus lempas stiebuose, kolonėlėse ir kitose aukštai esančiose vietose; telefoninio ryšio ir buitinės signalizacijos aparatūros remontas; užrašų ant gaubtų, įrangos korpusų ir aptvarų atnaujinimas;
561.2. išjungus įtampą – magnetinių paleidiklių, mygtukų, kirtiklių, kontaktų ir panašios paleidimo ir komutacinės aparatūros remontas ir tikrinimas (jei ši aparatūra yra ne skyduose ir pultuose); atskirų elektros vartotojų (elektros varikliai, keitikliai, transformatoriai, šildymo prietaisai ir kt.), atskirai esančių magnetinių stočių, valdymo blokų remontas į lydžių atviro tipo saugiklių keitimas; vidinio ir išorinio apšvietimo instaliacijos remontas ir lempų keitimas ypač drėgnose patalpose; izoliacijos varžos matavimas ir kt.
Konkrečių darbų, atliekamų eilinio eksploatavimo metu, sąrašą sudaro laivo vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas).
562. Elektrotechninio personalo atliekami eilinio eksploatavimo darbai įforminami elektrotechniniame formuliare, nurodant laiką, vietą, darbų pobūdį ir atlikėjo pavardę. Formuliarą kasdien turi tikrinti laivo elektromechanikas arba jį pakeičiantis asmuo.
563. Esant avariniam įrengimų išjungimui, aptarnaujantis personalas privalo žinoti, kad dingus įtampai ji vėl gali atsirasti be atskiro įspėjimo.
564. Elektrotechniniam personalui apžiūrint elektros įrangą, reikia nuolat sekti, ar tvarkingi metalinių korpusų ir mechaninių prietaisų komutacinės aparatūros įžeminimai.
565. Draudžiama:
565.1. eksploatuoti laivinius stacionarius ir kilnojamus šviestuvus su nuimtais gaubtais ir be apsauginių tinklelių;
566. Saugikliai įdedami ir išimami būtinai tik išjungus įtampą ir atjungus apkrovimą. Jei nėra galimybės išjungti įtampos, leidžiama keisti uždarus saugiklius, esant iki 400 V įtampai ir apkrovai ir esant didesnei kaip 400 V įtampai, bet atjungtai apkrovai.
Dirbti reikia su dielektrinėmis pirštinėmis, užsidėjus apsauginius akinius ir naudojantis izoliuotomis replėmis (jei saugiklio konstrukcija tai leidžia).
567. Apžiūros metu pastebėjus gedimus, kurių negalima pašalinti 561 punkte numatyta tvarka, apie tai reikia nedelsiant pranešti elektromechanikui arba jį pakeičiančiam asmeniui.
Pastebėjus gedimus, kurie gali sukelti nelaimingą atsitikimą, gaisrą, sprogimą arba avariją, leidžiama budinčiajam elektrikui arba mechanikui atlikti reikiamus išjungimus ir įjungimus be išankstinio vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko arba elektromechaniko leidimo, o po to informuoti. Išlaisvinant nukentėjusįjį nuo elektros srovės, srovinių dalių, įtampą išjungti reikia nedelsiant (nelaukiant leidimo), o po to informuoti vyresnįjį mechaniką ir elektromechaniką.
568. Vartotojų įjungimą ir išjungimą apšvietimo jėgos paskirstymo skyduose, pultuose, elektros variklių paleidimą ir sustabdymą, automatikos sistemų įjungimą gali atlikti elektrotechninis arba mechaninės tarnybos personalas. Tai atliekant būtina laikytis 32 punkto reikalavimų.
569. Visus įjungimus ir išjungimus pagrindiniame paskirstymo skyde, centriniame jėgainės valdymo poste gali atlikti tik budintysis mechanikas arba elektromechanikas. Elektros valdymo skyde įjungimus gali atlikti budintysis elektromechanikas.
Brašpilį, špilį, švartavimosi, krovinines ir buksyravimo gerves įjungti išbandymui gali elektrotechninis personalas.
Vairinį įrenginį, pagrindinio variklio distancinio valdymo sistemą, supimosi slopintuvus, skersinius vairus išbandymui turi įjungti elektrotechninis personalas kartu su antruoju mechaniku.
570. Pagrindinio paskirstymo skydo ir avarinio paskirstymo skydo durys turi būti su tvarkingais savaime užsidarančiais užraktais, su rankenomis, kuriomis iš vidaus duris galima atidaryti be raktų. Šios durys turi būti visada uždarytos. Raktai nuo pagrindinio paskirstymo skydo ir avarinio paskirstymo skydo turi būti pas elektromechaniką ir prie pagrindinio variklio valdymo posto arba centriniame valdymo poste.
III. DARBŲ SAUGA ATLIEKANT PROFILAKTINIUS IR REMONTO DARBUS
571. Darbai, atliekami su veikiančiais laivo elektros įrenginiais, saugumo atžvilgiu skirstomi į tris kategorijas:
572. Darbai su visišku įtampos išjungimu yra tokie, kurie atliekami su elektros įrenginiais, mechanizmais arba tam tikrame bare, kur nuo visų srovinių dalių (taip pat ir nuo linijinių bei kabelinių įvadų) atjungta įtampa. Eliminuota įtampos padavimo iš kitų vietų galimybė, nėra priėjimo prie gretimų įtampą turinčių elektros įrenginių, sekcijų, skydų.
573. Darbai su nevisišku įtampos išjungimu yra tokie, kai įtampa išjungta tik darbų atlikimo vietoje, bet greta esančiuose baruose įtampa yra, arba darbo vietoje ir aplink ją įtampa visiškai išjungta, bet yra atviri priėjimai prie gretimų elektros įrenginių, sekcijų su neišjungta įtampa. Šiuo atveju reikia imtis techninių ir organizacinių priemonių, kad dirbantys žmonės, taip pat jų naudojama remontinė įranga ir įrankiai, negalėtų prisiliesti prie srovinių dalių, turinčių įtampą.
574. Darbai su srovinėmis dalimis ir arti jų, esant neišjungtai įtampai, yra tokie:
574.1. kuriuos atliekant būtinos techninės arba organizacinės priemonės (nepertraukiama priežiūra ir kita), kurios eliminuoja dirbančių žmonių arba jų naudojamos remontinės įrangos ir įrankių prisiartinimą prie srovinių dalių;
574.2. kurie atliekami su srovinėmis dalimis naudojant izoliuojančias apsaugines priemones.
Darbai, kurie atliekami neišjungus įtampos, bet toli nuo srovinių dalių su įtampa, yra tokie, kai nėra atsitiktinės galimybės dirbantiems žmonėms ar jų naudojamai remontinei įrangai ar įrankiams prisiartinti pavojingu atstumu prie srovinių dalių su įtampa. Šiuo atveju nėra būtinybės imtis techninių ar organizacinių priemonių, apsaugančių nuo pavojingo prisiartinimo prie srovinių dalių su įtampa.
575. Darbo vietos paruošimas visiškai arba iš dalies išjungus įtampą:
575.1. atliekami būtini įtampos išjungimai ir imamasi priemonių, eliminuojančių įtampos padavimo galimybes į darbų vietą per klaidą ar esant savaiminiam komutacinės aparatūros įsijungimui; taip pat pajungiami kilnojamieji įžeminimai;
576. Tose vietose, kur atliekami darbai esant visiškai išjungtai įtampai, prieš darbų pradžią atjungiama:
576.2. srovinės dalys, prie kurių galima atsitiktinai prisiliesti darbo metu (šių dalių galima neatjungti, jei jos bus apsaugotos izoliuojančiais antdėklais, užtikrinančiais saugumą).
Atjungimą reikia atlikti taip, kad darbams skirta elektros įranga arba atskiras baras būtų iš visų pusių patikimai atskirti nuo įtampą turinčių srovinių dalių. Atjungiama komutacine aparatūra (jungikliai, automatai, kontaktoriai, skyrikliai, kirtikliai ir kt.) arba išimant saugiklius.
Kai yra kontaktoriai ir kita komutacinė aparatūra su automatiniu arba distanciniu valdymu, reikia įsitikinti, ar tikrai nėra įtampos atjungtose vietose. Tai daroma apžiūrint kontaktų padėtį, o taip tikrinant – ar nėra įtampos komutaciniuose aparatuose, t. y. ar rankenėlės ar rodyklės padėtis atitinka kontakto padėtį.
577. Kad į paruoštą darbo vietą nebūtų paduota įtampa iš transformatorių, būtina atjungti nuo ruošiamos remontui elektros įrangos visus jėgos, matavimo, specialios paskirties transformatorius ir iš aukštos, ir iš žemos įtampos pusės.
578. Tais atvejais, kai darbai atliekami be kilnojamo įžeminimo, reikia imtis papildomų priemonių, apsaugančių nuo atsitiktinio įtampos padavimo į darbo vietą:
579. Ant automatų rankenėlių, jungiklių, skyriklių, kirtiklių, ant valdymo raktų ir mygtukų, ant saugiklių lizdų, t. y. ant tų įtaisų, kurių pagalba gali būti paduota įtampa į darbo vietą, yra iškabinamas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“. Šį ženklą iškabina įtampą išjungęs asmuo.
Ant oro tiekimą į tokių aparatų pavaras uždarančių čiaupų iškabinamas draudžiamasis ženklas „NEATIDARYTI – DIRBA ŽMONĖS“.
Baigus darbus šiuos ženklus nuima asmuo, iškabinęs ženklus (arba jį pakeitęs asmuo).
580. Dirbant su iš dalies išjungta įtampa, srovinės dalys su neišjungta įtampa, prie kurių atsitiktinai galima prisiliesti, turi būti apšviestos laikinais aptvarais (sausi, gerai sutvirtinti mediniai skydai, getinaksas, tekstolitas, guma ir kt.)
Ant laikinųjų aptvėrimų turi būti iškabinti perspėjamieji ženklai „STOK – PAVOJINGA GYVYBEI“ (iki 1000 V įtampos elektros įrenginiai) arba „STOK – AUKŠTA ĮTAMPA“ (1000 V ir daugiau įtampos elektros įrenginiai).
Dirbant remonto personalui, draudžiama perstatinėti arba nuimti saugos ženklus, laikinus aptvarus, kilnojamą įžeminimą bei įeiti į apsaugotą vietą.
581. Iškabinus saugos ženklus ir pastačius laikinuosius aptvarus, taip pat prieš darbų, atliekamų išjungus įtampą, pradžią reikia patikrinti, ar nėra įtampos darbo vietoje. Įtampos nebuvimą reikia tikrinti tarp visų fazių, tarp kiekvienos fazės ir laivo korpuso bei nulinio laido (jei toks yra).
Įtampos nebuvimą įrenginiuose iki 1000 V tikrina įtampos rodikliu arba nešiojamu voltmetru; naudotis kontrolinėmis lemputėmis leidžiama esant linijinei įtampai iki 200 V.
Prieš tikrinant reikia įsitikinti, ar tvarkingas naudojamas rodiklis arba prietaisas. Tai atliekama juos išbandant ant srovinių dalių, kur žinoma, kad yra įtampa, arba tikrinama su specialiu prietaisu. Jei patikrintas prietaisas iškrito arba buvo sutrenktas, jį reikia pakartotinai patikrinti.
Įtampos rodiklis arba kitas prietaisas (voltmetras ar kontrolinė lempa), skirtas įtampai tikrinti, turi būti apskaičiuotas nominaliai linijinei elektros įrenginio įtampai.
Stacionarūs matavimo prietaisai ir lemputės, signalizuojančios apie įrenginio būklę, yra tik pagalbinės priemonės, kurių parodymai nėra pagrindas spręsti apie įtampos nebuvimą.
582. Kilnojamo įžeminimo įrengimas yra dirbančiųjų apsaugos priemonė nuo atsitiktinio maitinimo ar indukuotos įtampos atsiradimo. Kilnojamas įžeminimas naudojamas atliekant darbus paskirstymo skyduose, spintose ir paleidimo stotyse su visiškai išjungta įtampa bei kabelių magistralėse ir tais atvejais, kai darbų vieta susijusi su išsišakojusia grandine.
Apie būtinybę įrengti kilnojamą įžeminimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia laivo mechanikas.
Įžeminimai turi būti uždėti ant visų fazių srovinių dalių, kurios yra atjungtos darbams atlikti. Įžeminama iš visų pusių, iš kur gali būti paduodama įtampa (taip pat ir dėl antrinės transformacijos). Įžeminimai gali būti uždedami specialiais įtaisais (jungikliais, strypais ir kt.) ir turi būti atskirti nuo tų srovinių dalių ir įrangos, kur tiesiogiai atliekami darbai. Atskiriama automatais, skyrikliais, jungikliais, kirtikliais bei išmontuojant atskiras dalis. Ant paminėtos komutacinės aparatūros rankenėlių ir saugiklių turi būti užkabinti perspėjamieji ženklai „ĮŽEMINTA“ (šių ženklų turi būti tiek, kiek uždėta įžeminimų).
Įžeminimą atlieka tik elektrotechninis personalas, patikrinęs, ar nėra įtampos.
Kilnojamas įžeminimas pradžioje prijungiamas prie laivo korpuso, po to (patikrinus, ar nėra įtampos įžeminimui skirtose dalyse) uždedamas ant srovinių dalių ir patikimai prie jų pritvirtinamas veržtuvais, gnybtais ir kitais įtaisais.
Nuimti įžeminimą reikia priešinga tvarka, t. y. pradžioje nuimama nuo srovinių dalių, po to atjungiama nuo korpuso.
Draudžiama įžeminimui naudoti ne tam skirtus laidus, daryti įžeminimo sujungimus susukant laidus.
583. Įžeminimas nereikalingas dirbant su įrenginiais:
584. Dirbant su nevisiškai išjungta įtampa, turi būti imtasi priemonių, apsaugojančių dirbančiuosius nuo prisilietimo prie turinčių įtampą dalių. Tokioms priemonėms priklauso:
585. Arti srovinių dalių su įtampa dirbantis asmuo turi stovėti taip, kad srovinės dalys būtų prieš jį arba tik iš vieno šono.
Draudžiama dirbti, jei srovinės dalys su įtampa yra už dirbančiojo nugaros arba iš abiejų jo šonų. Draudžiama dirbti susilenkus, jei išsitiesiant galima prisiliesti prie srovinių dalių su įtampa.
586. Jei nėra galimybės atjungti įtampą, išimties tvarka leidžiama atlikti avarinius darbus esant įtampai. Tokiems darbams priskiriami:
586.6. komutacinės aparatūros pavarų remontas.
Dirbti su srovinėmis dalimis, turinčiomis įtampą, galima tik leidus laivo elektromechanikui arba vyriausiajam (vyresniajam) mechanikui. Atliekant šiuos darbus reikia laikytis būtinų darbų saugos reikalavimų, naudotis pagrindinėmis ir papildomomis apsauginėmis izoliuojančiomis priemonėmis.
587. Darbus tose vietose, kur yra įtampa, turi atlikti tik kvalifikuoti ir patyrę elektrotechninio personalo asmenys tiesiogiai prižiūrint elektromechanikui. Atliekant šiuos darbus būtina:
587.4. dirbant su srovinėmis vienos fazės dalimis, kitų fazių srovines dalis atskirti guminiais dembliais, mikanitu ir t. t.;
587.5. prisilietus izoliuojančiu įrankiu prie srovinių dalių, nepaliesti aplinkinių daiktų: bortų, pertvarų, laivo korpuso rinkinio detalių, mechanizmų ir įrenginių korpusų ir t. t., neprisiliesti prie greta stovinčių asmenų;
588. Pavojingose patalpose („Saugos taisyklės, eksploatuojant elektros įrenginius“) esant būtinybei galima atlikti darbus neišjungus srovinių dalių įtampos, bet taikant papildomas apsaugos priemones, kurias numato darbus atlikti pavedę asmenys.
Labai pavojingose elektrosaugos atžvilgiu patalpose, taip pat gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dirbti su neatjungtomis srovinėmis dalimis draudžiama.
Elektros darbai stiebuose ir kolonose turi būti atliekami tik išjungus įtampą ir išėmus saugiklius. Netoli stiebo turi būti stebėtojas.
589. Prieš naudojantis apsauginėmis priemonėmis (dielektrinėmis pirštinėmis, kaliošais ir kt.) būtina jas apžiūrėti ir išsiaiškinti, ar nėra pažeidimų, nuvalyti ir nušluostyti dulkes, patikrinti, kokiai įtampai jos skirtos, ir patikrinti, ar nepasibaigęs periodinio patikrinimo terminas. Naudotis netvarkingomis apsaugos priemonėmis arba su pasibaigusiu bandymo terminu draudžiama; tokios priemonės turi būti išbrokuotos.
590. Žodinius ir telefoninius nurodymus remontuoti elektrotechninius įrenginius su įtampa arba esant nevisiškam įtampos atjungimui turi teisę duoti tik vyriausiasis (vyresnysis) mechanikas, vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas).
591. Žodiniai ir telefoniniai nurodymai, atlikus darbus, užrašomi į mašinų budėjimo žurnalą. Užrašo asmuo, gavęs tokį nurodymą. Užrašoma, kas davė tokį nurodymą, darbų turinys ir darbų vieta.
IV. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT didesnės kaip 1000 V ĮTAMPOS LAIVO ĮRENGINIUS
593. Esant 1000 V ir aukštesnei įtampai arba tokios įtampos generatorių sužadinimui, žmonėms negalima būti prie paskirstymo įrenginio.
Draudžiama išjungti laivo eigos jėgainės pultų ir skydų durų blokuotes.
594. Esant būtinybei atlikti remontą ar kitus darbus 1000 V ir didesnės įtampos įrenginiuose, būtina išjungti viso įrenginio arba jo dalies (jei tai įmanoma pagal konstrukcinius ypatumus) įtampą. Taip pat būtina imtis priemonių, neleidžiančių įtampai atsirasti atjungtoje įrenginio dalyje (atjungti nuo tų vietų, iš kur įtampa gali būti paduota, uždėti įžeminimus, iškabinti saugos ženklus). Taip pat turi būti laikomasi šių taisyklių 575 punkto reikalavimų. Už šių reikalavimų vykdymą atsako laivo elektromechanikas.
V. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT ELEKTROS MAŠINAS IR KEITIKLIUS
595. Veikiančias elektros mašinas ir mašininius kirtiklius aptarnauja budintysis mechanikas arba budintysis elektromechanikas.
596. Dirbančios mašinos kolektorių prižiūrėti leidžiama vienam elektrotechninio personalo nariui laikantis atsargumo priemonių:
596.1. reikia saugotis, kad besisukančios mašinų dalys neįtrauktų drabužių ar valymo medžiagų. Dirbti reikia užsidėjus antrankovius, su užsegtais rankogaliais arba su ant riešo užsegtomis pirštinėmis;
596.2. iš kolektorių pusės ir prie rotoriaus žiedų turi būti uždėti guminiai dielektriniai dembliai arba dirbti reikia apsiavus dielektrinius kaliošus;
597. Veikiančio dviejų greičių elektros variklio naudojama apvija ir jos maitinimo kabelis turi būti laikomi įtampą turinčiomis dalimis.
598. Darbas besisukančio elektros variklio reguliuojančiojo reostato grandinėse turi būti prilyginamas darbui iki 1000 V įtampos elektros grandinėse, ir reikia laikytis visų atsargumo priemonių.
Šlifuoti besisukančios mašinos kolektorių ir kontaktinius žiedus leidžiama tik su izoliacinės medžiagos trinkelėmis, užsimovus dielektrines pirštines ir atsistojus ant dielektrinio kilimėlio.
Draudžiama šluostyti benzinu ar kitais lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais kolektorių ir kitas įtampą turinčias elektros įrenginio dalis.
599. Atliekant kokius nors elektrinės pavaros arba mechanizmo remonto darbus neardant mazgų, jei šią pavarą arba mechanizmą suka elektros variklis, ant pavaros valdymo rakto arba jungiklio turi būti pakabintas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“. Nuimti ženklą ir įjungti elektros variklį galima tik užbaigus darbus ir elektromechanikui juos patikrinus.
600. Prieš remontuojant elektros variklius, kurie suka siurblius arba ventiliatorius, reikia imtis apsaugos priemonių, kad elektros variklio nepradėtų sukti jo aptarnaujamas mechanizmas (siurblys gali pradėti dirbti kaip turbina, ventiliatorių gali pradėti sukti oro srautas). Tokios apsaugos priemonės yra atitinkamų vožtuvų ir sklendžių uždarymas, besisukančių dalių užfiksavimas arba šių dalių tvirtinimas grandinėmis (užrakinant jas spynomis), ženklų „NEATIDARYTI – DIRBA ŽMONĖS“ pastatymas.
601. Atjungus elektros variklį nuo maitinančiojo kabelio, visos trys kabelio fazės turi būti užtrumpintos ir įžemintos. Kabelio galus įžeminti reikia specialiu tam skirtu kilnojamu įžeminimu, paruoštu laikantis bendrų tokiems įžeminimams keliamų reikalavimų.
602. Darbai su elektros varikliu, kurio maitinimo kabelis atjungtas, jo galai užtrumpinti ir įžeminti, priskiriami darbams su išjungta įtampa.
603. Draudžiama laivo elektros įrangos plovimui naudoti tetrachlormetaną (anglies tetrachloridą), trivalentį chloretileną.
604. Arti veikiančių elektros mašinų draudžiama atlikti darbus, kurių metu susidaro dulkės, taškomas skystis ar ore sklinda metalo dulkės.
605. Paleidžiant ir stabdant elektros mašinas, paleidimo reostatai turi pasiekti kraštutines padėtis. Šios padėtys turi būti pažymėtos ant reostatų gaubtų ir kontrolerių.
606. Izoliuojanti varža turi būti periodiškai matuojama megometru, kaip to reikalauja laivo elektros įrangos techninio eksploatavimo taisyklės.
Sumažėjus izoliacijos varžai žemiau leistinos normos, būtina uždrausti elektros įrangos darbus ir imtis izoliacijos atstatymo priemonių. Matavimų duomenys įrašomi į laivo elektros įrangos techninio eksploatavimo žurnalą.
VI. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT PASKIRSTYMO ĮRENGINIUS, PULTUS IR KOMUTACINĘ APARATŪRĄ
607. Prie pagrindinio ir avarinio paskirstymo skydų, laivo eigos skydo, grupinių paskirstymo skydų, valdymo stočių ir pultų turi būti:
607.1. elektros energijos generavimo ir paskirstymo schemos arba mnemoschemos (prie pultų) su ryškia spalva išskirtomis aukštos įtampos grandinėmis;
608. Ant visų automatų, jungiklių, valdymo mygtukų, signalizacijos lempučių ir kitos komutacinės ir signalinės aparatūros turi būti aiškūs užrašai, nurodantys jų paskirtį. Matavimo prietaisų perjungikliai turi būti su užrašais, nurodančiais prie prietaisų prijungiamą imtuvą.
609. Prie ant denio esančių daugiau kaip 36 V įtampos skydų ir pultų denis turi būti padengtas rievėtu, atspariu tepalui, dielektriniu gumos kilimėliu.
610. Draudžiama naudoti lydžius nekalibruotus saugiklių įdėklus, taip pat didesnei negu nominali srovei skirtus įdėklus.
611. Draudžiama eksploatuoti paskirstymo įrenginius ir pultus su nuimtais izoliuojančiais laikikliais arba nuimtais gaubtais, durelėmis, dangčiais, sienelėmis.
612. Draudžiama panaudoti jungiklius ir kitą komutacinę aparatūrą, kurios konstrukcija neapsaugo nuo prisilietimo prie srovinių dalių galimybės.
613. Prieš pradedant komutacinių aparatų su automatiniu ar distanciniu valdymu techninio aptarnavimo darbus, kad šie aparatai klaidingai arba atsitiktinai nebūtų įjungti, būtina:
614. Šalia pagrindinio paskirstymo skydo arba centriniame valdymo poste specialiai įrengtose vietose turi būti laikomos būtinos apsauginės priemonės (dielektrinės pirštinės, botai arba kaliošai, įtampos rodikliai ir kt.) ir saugos ženklai.
615. Elektros matavimo prietaisai, esantys paskirstymo skyduose ir kitose vietose, turi būti patikrinti ir užplombuoti. Prietaisų skalės turi būti su specialiomis žymomis, nurodančiomis nominalią ir ribinę matuojamo dydžio reikšmę. Sugedusius elektros prietaisus būtina tuojau pašalinti.
616. Draudžiama nuimti nuo kontaktorių ir aparatų kibirkščių gesinimo kameras, kai yra įjungtas maitinimas išjungimo arba laikančiojoje ritėje.
617. Atlikti valymo darbus uždaruose paskirstymo įrenginiuose jų neišjungus leidžiama, jei praėjimai pakankamai platūs (ne mažiau kaip 600 mm), kad būtų galima naudotis dulkių siurbliais ar kita įranga. Valyti reikia stovint ant grindų arba stabilių paaukštinimų.
618. Valymo darbai paskirstymo įrenginiuose neišjungus įtampos gali būti atliekami su specialiais šepečiais ir dulkių siurbliais, turinčiais izoliuotus laikiklius.
619. Dulkių siurbliai turi būti su izoliuojančiais tuščiaviduriais kotais, ant kurių uždedamos valymo galvutės. Kotai turi būti apskaičiuoti elektros įrenginio įtampai. Šie kotai turi būti išvalomi prieš pradedant darbą ir periodiškai valomi darbo metu.
620. Galvutės, kurios uždedamos ant tuščiavidurių izoliuojančių kotų, turi būti taip izoliuotos, kad būtų eliminuota gretimų fazių užtrumpinimo galimybė valant izoliaciją.
VII. DARBŲ SAUGA VYKDANT DARBUS SU KILNOJAMA ELEKTROS ĮRANGA
622. Naudotis kilnojama nuo 50 V iki 220 V įtampos elektros įranga (rankiniai elektros įrankiai, mažosios mechanizacijos priemonės, elektriniai lituokliai, triumų šviestuvai, specializuoti automatikos priemonių tikrinimo įtaisai, buitiniai ir kitokie nešiojami elektriniai prietaisai) leidžiama, jei laive yra specialios konstrukcinės apsaugos priemonės.
624. Dirbant katiluose, pakurose, variklių karteriuose ir kitose ankštose vietose su elektrai laidžiomis sienelėmis, rankinių šviestuvų įtampa neturi viršyti 12 V.
625. Kilnojama elektros įranga turi būti laikoma sausose patalpose. Buitinius elektros prietaisus, triumų šviestuvus ir nešiojamus žibintuvėlius saugo juos naudojantys asmenys. Elektrinių įrankių laikymu rūpinasi elektromechanikas.
626. Laive turi būti vedamas kilnojamos elektros įrangos (elektrinių įrankių, laivinių buitinių elektros prietaisų, triuminių šviestuvų, daugiau kaip 12 V įtampos šviestuvų, keitiklių ir transformatorių ir kt.) apžiūrų žurnalas.
627. Pastebėti kilnojamų elektros įrenginių trūkumai turi būti tuojau pat pašalinami arba šiuos įrenginius elektromechanikas turi paimti iš įrenginius naudojančių asmenų.
628. Už kilnojamų elektros įrenginių techninę būklę atsako vyresnysis elektromechanikas (elektromechanikas).
Sugedę kilnojami elektros įrenginiai turi būti elektromechaniko žinioje ir laikomi atskirai nuo tvarkingų, jie privalo turėti aiškų žymėjimą su užrašu „sugedęs“.
629. Kilnojamos elektros įrangos įjungimui į tinklą reikia naudoti lankstų, guminį, tepalo poveikiui atsparų laidą su izoliacija, apskaičiuota ne mažesnei kaip 500 V įtampai (jei tinklo įtampa 220 V) arba ne mažesnei kaip 750 V įtampai (jei tinklo įtampa 380 V).
630. Kilnojamos elektros įrangos maitinimo kabelį reikia pakabinti arba kitaip patikimai apsaugoti nuo galimų mechaninių pažeidimų. Neleidžiama, kad kabelis tiesiogiai liestųsi su karštais arba tepaluotais paviršiais ir daiktais.
632. Kabelių ir laidų apvalkalus reikia įtraukti į įrankio riebokšlinį įvadą ir patikimai įtvirtinti, kad laidas arba kabelis nelūžinėtų ir nesitrintų.
633. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kilnojami elektros įrenginiai, turintys specialų gnybtą įžeminimo laidui pajungti, būtų su žyme „žemė“.
634. Iki 50 V įtampos šakutės ir rozetės turi būti žalios spalvos, kad jas būtų galima atskirti nuo 127 V ir 220 V įtampos šakučių ir rozečių.
Visos rozetės privalo turėti žymėjimus, nurodančius, kokiai įtampai ir leistinai apkrovai skirtos arba kokia rozetės paskirtis.
635. Organizuojant darbus ir parenkant įrangą būtina užtikrinti, kad kilnojamos elektros įrangos atlikimas pagal apsaugos lygį atitiktų atliekamų darbų sąlygas.
636. Draudžiama įsinešti transformatorius, keitiklius ir kitą elektros įrangą, kurios maitinimo įtampa didesnė kaip 12 V, į katilus, tankus, variklių karterius ir kitas ankštas vietas su elektrai laidžiomis sienelėmis.
637. Kilnojamus elektrinius šviestuvus pajungti prie transformatorių galima arba aklinai, arba su šakute į rozetę. Šiuo atveju transformatoriaus gaubte turi būti atitinkama rozetė. Elektrinius įrankius, kilnojamus šviestuvus ir triumų šviestuvus maitinti iš autotransformatorių draudžiama.
638. Rankinius elektros įrankius darbui išduoda elektromechanikas ar jo įgaliotas elektrikas.
Konkrečias techninės apsaugos priemones numato elektromechanikas. Ar teisingai taikomos saugos techninės priemonės, kontroliuoja darbų vadovas.
639. Draudžiama dirbti su elektriniu grąžtu arti kabelių trasų arba gręžti pertvarą, kurios kitoje pusėje nutiesti kabeliai.
640. Su elektros įrankiais dirbantiems asmenims draudžiama:
640.2. ardyti elektros įrankį ir patiems atlikti bet kokį remontą paties įrankio bei laidų, rozečių, šakučių ir t. t. (išskyrus elektromechanikų personalą);
640.4. dirbti nesilaikant darbų saugos reikalavimų, elektromechanikų nurodytų išduodant darbui elektros įrankį;
641. Nutrūkus elektros energijos tiekimui darbo metu, darant pertrauką elektros įrankį reikia išjungti iš tinklo.
642. Triumo šviestuvų maitinimo kabelis turi būti ištisinis su įžeminimo gysla, kurios skerspjūvis ne mažesnis už maitinimo gyslų. Draudžiama kabelį remontuoti, jei nebus užtikrintos pažeistos vietos visiškas hermetiškumas arba bus sudurta įžeminimo gysla.
643. Jei rozetės yra atvirame denyje arba drėgnoje patalpoje, triumų šviestuvus galima įjungti ir išjungti, tik kai rozetėje nėra įtampos. Šviestuvai įjungiami ir išjungiami stacionariu rozetės jungikliu.
644. Lietuje arba kai vanduo ar vandens purslai gali patekti ant elektros įrankio, draudžiama dirbti su elektros įrankiais, kurių maitinimo įtampa didesnė kaip 12 V.
645. Naudotis kilnojamais buitiniais elektriniais šildymo prietaisais galima tik specialiai tam įrengtose vietose.
646. Kilnojami elektriniai mechanizmai (siurbliai, ventiliatoriai, kompresoriai, suvirinimo agregatai ir kt.) turi būti patikimai pritvirtinti jų pastatymo vietose.
Kilnojamų mechanizmų pastatymo vieta turi būti parinkta taip, kad nebūtų užgriozdinti priešgaisriniai ir avariniai išėjimai, praėjimai, trapai, kad ant šių prietaisų nepatektų tepalas, kuras.
647. Prieš įjungiant kilnojamą panardinamą siurblį reikia pastatyti perspėjamąjį ženklą „ATSARGIAI – ELEKTROS ĮTAMPA“. Draudžiama prisiliesti prie atotampų, kabelių ir kitų su siurbliais sujungtų elementų, kai siurblys įjungtas į elektros tinklą.
VIII. DARBŲ SAUGA REMONTUOJANT KABELIUS
649. Prieš ardant kabelio izoliaciją ar prieš pjaunant kabelį būtina įsitikinti, kad tai būtent reikiamas kabelis, kad jis atjungtas ir imtasi kitų techninių priemonių, leidžiančių dirbti su kabeliu.
650. Remontui skirto kabelio suradimas trasoje atliekamas kruopščiai patikrinant (sekant) kabelius, palyginant jo vietą pagal brėžinius ir kabelių paklojimo schemas, tikrinant ant kabelio esančias žymėjimo lenteles ir markiravimą.
651. Tais atvejais, kai abejojama, ar teisingai nustatytas remontui skirtas kabelis, reikia pasinaudoti indukciniu kabelių paieškos aparatu. Be to, reikia patikrinti, ar nėra įtampos kabelyje. Tikrinama įtampos rodikliu, kuris veikia aktyvios srovės principu.
652. Kabelio movoms užpilti skirta masė šildoma specialiame metaliniame inde su dangteliu ir snapeliu. Iš atidarytos skardinės kabelinė masė šiltu metų laiku išimama karštu peiliu, o šaltu metų laiku – atkertami masės gabaliukai.
Draudžiama šildyti neatidarytas kabelinės masės skardines.
653. Užpilant antikorozinę masę, reikia užsimauti brezentines pirštines ir užsidėti apsauginius akinius.
IX. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT AUTOMATIKOS KONTROLĖS, SIGNALIZACIJOS, MATAVIMŲ IR APSAUGOS SISTEMAS
655. Dirbant matavimo prietaisų ir apsaugos priemonių grandinėse, visos antrinės matavimo transformatorių ir įtampos transformatorių apvijos visada turi būti įžemintos. Sudėtingose relinėse apsaugos schemose srovės transformatorių grupė elektra sujungtų antrinių apvijų gali būti įžeminta viename taške.
Esant būtinybei nutraukti matavimo prietaisų ir relių srovės grandinę, srovės transformatoriaus antrinės apvijos grandinė turi būti užtrumpinta specialiai tam skirtu gnybtu.
656. Draudžiama atlikti darbus grandinėse tarp srovės transformatoriaus ir gnybtų, kur yra trumpinimo jungė, nes gali būti pažeistas trumpinimas.
657. Dirbant su srovės transformatoriais arba šių transformatorių antrinėse grandinėse, reikia laikytis tokių reikalavimų:
657.1. pirminių grandinių žymos negali būti naudojamos kaip pagalbiniai srovės laidininkai atliekant matavimo ir kitus darbus;
657.2. matavimo ir apsaugos grandines prijungti prie transformatorių gnybtų tik visiškai sumontavus antrines schemas;
658. Dirbti automatikos įrenginių grandinėse galima tik naudojantis darbinėmis schemomis; dirbti be schemų (iš atminties) draudžiama.
659. Dirbant su automatikos įrenginiais būtina naudoti specialius elektrotechninius įrankius su izoliuotomis rankenomis ir kotais; atsuktuvo strypo metalinė dalis turi būti izoliuota nuo koto iki atsuktuvo darbinės dalies.
660. Matavimo, valdymo signalizacijos ir apsaugos grandinių tikrinimą leidžiama atlikti tik elektrotechninės dalies asmeniui.
661. Dirbant įtampos transformatorių grandinėse, kai maitinimas yra iš pašalinio šaltinio, būtina išimti aukštesnės ir žemesnės įtampos saugiklius ir atjungti antrinių apvijų automatus.
662. Esant būtinybei atlikti kokius nors darbus su kontrolės ir apsaugos automatine aparatūra arba jos grandinėse, esant įjungtai pagrindinei įrangai, būtina imtis papildomų priemonių, kad ši įranga atsitiktinai nebūtų išjungta.
663. Draudžiama ant automatikos skydų arba arti šios aparatūros atlikti vibraciją ir sutrenkimus sukeliančius darbus, nes gali klaidingai suveikti relės.
X. DARBŲ SAUGA ATLIEKANT ĮRANGOS BANDYMUS IR MATAVIMUS
665. Elektros įrangos ir automatikos sistemų bandymus laive galima atlikti tik leidus elektromechanikui ir jam stebint.
Bandymus atlikti gali būti pavesta tik asmenims, kurie:
- yra specialiai pasirengę ir patikrintas jų bandymų schemų ir šio skyriaus taisyklių išmanymas;
- turi praktinę veikiančių elektros įrenginių bandymų patirtį.
Nurodytas žinių patikrinimas atliekamas kartu su darbų saugos taisyklių žinių patikrinimu. Žinių (atestavimų) patikrinimo komisijos sudėtį papildyti turėtų įrangos bandymų specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją.
666. Darbo apiforminimą, įtampos išjungimą, plakatų iškabinimą, aptvarų pastatymą, patikrinimą, ar nėra įtampos, įžeminimų įrengimą, leidimą atlikti darbus ir t. t. atlieka elektrotechninis personalas, vadovaudamasis bendromis Taisyklėmis.
667. Neleidžiama skirtingoms brigadoms vienu metu atlikti bandymus ir remonto darbus viename objekte.
668. Prieš bandymų pradžią reikia patikrinti, ar yra stacionarus bandomos įrangos gaubtų įžeminimas.
Pastaba. Bandymų įrangos gaubtą ir valdymo pulto karkasą įžemina bandymus atliekantis personalas.
670. Bandymų vieta, taip pat sujungimų laidai, kurie bandymo metu turi įtampą, turi būti aptverti arba šalia bandymų vietos turi būti stebėtojas. Aptvarai gali būti iš skydų, lejerių ir kt. Ant visų aptvarų turi būti iškabinti perspėjamieji ženklai „STOK – AUKŠTA ĮTAMPA“.
Be to, jei bandymui skirti laidai turi 1000 V ir didesnę įtampą ir yra už elektros įrenginio patalpos ribų, tai praėjimuose arba ant trapų be aptvarų būtinai turi būti vienas ar keli instruktuoti asmenys (stebėtojai). Jie perspėja apie gręsiantį pavojų prisiartinus prie šių laidų arba užėjus už aptvaro.
671. Bandomą įrenginį saugantiems žmonėms darbų vykdytojas turi nurodyti, kokiu laiku ši įranga turi būti laikoma turinčia įtampą.
Visais atvejais darbų vadovas turi gauti patvirtinimą iš apsaugai paskirtų žmonių, kad jie žino bandymų pradžios laiką ir kad jie yra savo poste.
Paskirti stebėtojais žmonės savo postą gali palikti tik darbų vadovui nurodžius.
672. Bandant kabelį, kurio priešingas galas yra uždaroje patalpoje arba paskirstymo įrenginio narvelyje, ant durų arba aptvaro iškabinamas draudžiamasis ženklas „STOK – AUKŠTA ĮTAMPA“, o ant atjungtų skyriklių laidų – „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
Jei šių patalpų arba narvelių durys neužrakintos arba bandomas remontuojamas kabelis trasoje suskaidytas į atskiras dalis, tai prie patalpos arba narvelio durų, kur yra suskaidyto kabelio galai, be ženklo „STOK – AUKŠTA ĮTAMPA“, dar turi būti pastatyta ir apsauga, kuri neprileistų žmonių prie kabelio.
673. Bandymo įtaisą prijungti prie 380/220 V įtampos tinklo reikia per kirtiklį arba kitą komutacinį aparatą su vizualiai matoma peilių ar kontaktų padėtimi.
Leidžiama naudoti kirtiklius, kurių peiliai yra už skydo, su sąlyga, kad yra labai patikimai sujungta valdymo rankenėlė su judančiais kontaktais ir be vargo galima įsitikinti, kokia peilių padėtis.
Pastaba. Esant 220 V įtampai galima naudotis rozetine šakute.
674. Laidas, kuriuo tiekiama aukštesnė įtampa nuo bandymo įtaiso bandomajam įrenginiui, turi būti patikimai pritvirtintas tarpiniais izoliatoriais, izoliuojančiomis pakabomis ir t. t., kad šis laidas atsitiktinai neprisiliestų prie įtampą turinčių srovinių dalių.
Atstumas tarp sujungimo laidų su bandomąja įtampa ir srovinių dalių su darbine įtampa turi būti ne mažesnis kaip 15 cm.
675. Prieš paduodant bandomąją įtampą į bandymo įtaisą, būtina:
675.1. patikrinti, ar visi bandyme dalyvaujantys žmonės yra darbo vietose, ar nėra pašalinių žmonių ir ar įjungti šviesos tablo „ĮJUNGTA ĮTAMPA“;
675.2. perspėti bandymų brigadą žodžiais „JUNGIU ĮTAMPĄ“, nuo bandymo įtaiso išėjimo nuimti įžeminimą, įjungti kirtiklį 380/220 V įtampos tiekimui.
Nuo įžeminimo strypų nuėmimo momento visas bandymo įtaisas kartu su sujungimo laidais turi būti laikomas įrenginiu, turinčiu įtampą. Atlikti bet kokius perjungimus bandymo schemoje ir bandomajame įrenginyje draudžiama.
676. Baigus bandymą, darbų vadovas:
676.5. išjungia tablo.
Tik po to galima perjungti laidus bandymo įtaise arba, jei bandymas baigtas, laidus atjungti ir nuimti aptvarus.
Kabelių linijos izoliacijos bandymui, taip pat po bandymo kabelį reikia iškrauti į korpusą ir įsitikinti, kad jame visiškai nėra krūvio. Tik tuomet leidžiama nuimti saugos ženklus.
677. Naudojantis kilnojamu arba stacionariu bandymo įrengimu, turi būti išlaikytos tokios sąlygos:
677.1. bandymo įrenginys turi būti suskirstytas į dvi dalis; vienoje dalyje yra operatorius ir aparatūra, kurios įtampa iki 1000 V, antrojoje dalyje – daugiau kaip 1000 V įtampos aparatūra ir srovinės dalys;
677.2. 1000 V ir didesnės įtampos dalys turi būti visiškai aptvertos ir eliminuota prisilietimo prie jų galimybė;
679. Matavimams reikia naudoti reples su ampermetru, įtaisytu jų darbinėje dalyje. Neleidžiama naudoti replių su iškeltu ampermetru.
Matavimus reikia atlikti apsimovus dielektrines pirštines, užsidėjus akinius, kaliošus (arba stovėti ant izoliuojančio pagrindo), reples laikyti nusvirusias. Draudžiama, žiūrint į parodymus, lenktis prie ampermetro.
Matavimų metu draudžiama prisikišti prie prietaisų, rezistorių, laidų, matavimo transformatorių.
680. Matavimus galima atlikti tik tose šynų vietose, kur atstumas tarp skirtingų fazių srovinių dalių bei tarp srovinių dalių ir įžeminimo detalių yra pakankamas, kad būtų galima išvengti oro izoliacinio tarpo pramušimo (oro izoliacinį tarpą sumažina replių darbinės dalys).
681. Naudotis srovės matavimo replėmis, kai kabeliuose įtampa didesnė kaip 1000 V, galima tik tais atvejais, jei kabelio gyslos izoliuotos ir atstumas tarp jų nemažesnis kaip 250 mm.
682. 1000 V ir didesnės įtampos įrenginiuose kilnojamais matavimo prietaisais matavimus atlikti galima tik būtinai naudojant stacionarius transformatorius. Tiesioginiai matavimai tokiuose įrenginiuose galimi tik specialiai tam skirtais prietaisais.
683. Kilnojamų prietaisų prijungimas ir atjungimas 1000 V ir didesnės įtampos elektros grandinėse, kai yra būtinybė nutraukti grandinę, galimas tik visiškai išjungus įtampą.
684. Esant iki 1000 V įtampai šynose, matavimus srovės matavimo replėmis galima atlikti tik stovint ant denio arba ant specialios pakylos.
685. Matuojant replėmis kiekvienos fazės srovę iki 1000 V įtampos įrenginiuose, jei fazės išdėstytos horizontaliai, būtina vieną fazę nuo kitos atskirti izoliuojančiais tarpikliais. Tai daroma apsimovus dielektrines pirštines.
686. Esant įtampai iki 2,5 kV, matuoti megometru leidžiama tik elektrotechninio personalo specialiai apmokytiems asmenims.
687. Elektros įrenginio kokios nors dalies izoliacijos varžą galima matuoti tik tuomet, kai ši dalis iš visų pusių atjungta. Megometru matuojantis asmuo turi pats asmeniškai įsitikinti, kad šis reikalavimas įvykdytas ir kad darbo vieta paruošta.
688. Linijos, galinčios įtampą gauti iš kitos pusės, izoliaciją leidžiama bandyti tik tuo atveju, jei iš elektros įrenginių aptarnaujančio atsakingo asmens gautas pranešimas telefonu (arba kitokiu būdu taip, kad šį pranešimą būtų galima patikrinti) apie tai, kad linijiniai skyrikliai ir jungikliai išjungti ir pakabinti draudžiamieji ženklai „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
689. Elektros variklių izoliacijos būklei kontroliuoti pagal eksploatavimo instrukcijų reikalavimus magometru matuoti galima varikliui sustojus arba jam sukantis, bet esant nesužadintam. Matavimus gali atlikti elektrotechninis personalas arba remontininkai stebint elektrotechninio personalo atstovui.
Rotorių inkarų ir sužadinimo grandinių izoliacijos bandymus gali atlikti vienas elektrotechninio personalo asmuo; statorių izoliacijos bandymus – ne mažiau kaip du žmonės.
XI. DARBŲ SAUGA EKSPLOATUOJANT AKUMULIATORINES BATERIJAS IR PATALPAS
690. Akumuliatorinės patalpos raktas turi būti pas elektromechaniką arba pas atsakingą už elektros įrangos būklę laive asmenį. Asmenims, kuriems leista aptarnauti akumuliatorių baterijas, raktas išduodamas bendrais pagrindais baterijų apžiūrėjimo ir darbo laikui.
691. Akumuliatorių patalpoje draudžiama rūkyti, įeiti su ugnimi, naudotis elektriniais šildymo prietaisais ir aparatais, galinčiais sukelti kibirkštis.
Ant akumuliatorių patalpos durų iš išorės turi būti ženklas „ATSARGIAI – SPROGIMO PAVOJUS“. Ant akumuliatorių spintų ir dėžių taip pat turi būti užrašas „AKUMULIATORIAI“ ir perspėjamasis ženklas „ATSARGIAI – SPROGIMO PAVOJUS“. Akumuliatorių patalpoje, dėžėse ir spintose turi būti akumuliatorinių įrenginių eksploatavimo instrukcijos.
692. Aptarnauti akumuliatorių baterijas leidžiama elektrotechninio personalo asmenims, turintiems specialų parengimą iš akumuliatorinių įrenginių konstrukcijos ir eksploatavimo, mokantiems teikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjus nuo rūgščių, šarmų, švino, elektros srovės poveikio.
693. Kiekviename akumuliatoriniame skyriuje turi būti:
693.2. stiklinis arba porcelianinis 1,5–2 litrų talpos indas su snapeliu (ąsotis) elektrolito paruošimui arba papildymui destiliuotu vandeniu;
694. Ant visų elektrolito, distiliuoto vandens, neutralizuojančių tirpalų indų turi būti aiškūs užrašai, nurodantys šių indų turinį.
695. Akumuliatorių rūgštis turi būti laikoma atskiroje patalpoje, stikliniuose sandariai uždarytuose induose, sudėtuose į pintus krepšius. Krepšiai sustatomi ant denio ir patikimai pritvirtinami. Kiekvienas indas turi būti su žymėjimo lentele, kurioje nurodytas rūgšties pavadinimas, standartas ar techninės sąlygos, masė, pagaminimo data. Tušti rūgšties indai turi būti laikomi analogiškai.
697. Indus pernešti gali tik du žmonės su specialiais neštuvais ar kita įranga, kuri užtikrina indų saugumą juos pernešant. Indas ant neštuvų patikimai tvirtinamas indo dviejų trečdalių aukštyje.
Pilstyti rūgštį iš indų galima tik pakreipus indą specialiu įtaisu, kuris indą palaiko ir įtvirtina pakreiptoje padėtyje.
698. Ruošiant elektrolitą, rūgštį reikia lėtai su pertraukomis (kad tirpalas per daug neįkaistų) plona čiurkšle pilti iš indo, kurio talpa ne didesnė kaip 1–2 litrai, į indą su destiliuotu vandeniu.
Tirpalą reikia visą laiką maišyti stikline arba ebonitine lazdele.
Draudžiama ruošiant elektrolitą pilti vandenį į rūgštį, nes susidaro purslai. Elektrolitą ruošti reikia atspariame rūgšties ir temperatūros poveikiui inde (keramikiniame, ebonitiniame). Draudžiama naudotis plieniniais ir variniais indais.
Ruošiant elektrolitą specialiuose stikliniuose induose, reikia imtis atsargumo priemonių, nes pakilus tirpalo temperatūrai stiklas gali skilti.
699. Dirbant su rūgštimis ir šarmais, reikia apsirengti specialius rūgščių poveikiui atsparius drabužius (vilnonius arba medvilninius, su rūgštims atspariu impregnavimu), užsidėti guminę prijuostę, apsauginius akinius, apsiauti guminius batus ir apsimauti pirštines. Kelnės turi būti užleistos ant batų. Reikia nepamiršti, kad ant odos patekusios mikroskopinės švino oksido dalelės gali sukelti uždegimą. Ant odos patekusi sieros rūgštis nudegina, o jos garai, patekę į kvėpavimo takus, degina gleivinę. Ant odos ir drabužių patekusi sieros rūgštis ir elektrolitas neutralizuojami 5% vandeniniu sodos tirpalu, o neturint šio tirpalo – vandens srove.
Pastaba. Laive turi būti sukomplektuoti visi šiame paragrafe paminėti specialūs drabužiai.
700. Šarmus tirpinti reikia plieniniame arba ketaus inde. Stikliniame inde šarmą tirpinti nerekomenduojama, nes stipriai tirpalui įkaitus stiklas gali suskilti. Draudžiama naudotis cinkuotais, alavuotais, aliumininiais, variniais, keramikiniais, emaliuotais ir švininiais indais, taip pat rūgšties elektrolitui ruošti skirtais indais.
701. Natrio šarmas sugeria iš oro anglies dioksidą, todėl jį reikia laikyti hermetiškai uždarytame inde. Sausas natrio šarmas laikomas plieninėse hermetiškai uždarytose dėžutėse, o skystas – stikliniuose induose, įdėtuose į medines dėžes.
702. Atidarant šarmo įpakavimą, reikia laikytis atsargumo priemonių. Smulkinti natrio šarmo gabalus galima specialiomis bertuvėmis, uždengus maišo audiniu arba švariu skuduru, kad neišsibarstytų ir nepatektų ant veido. Draudžiama natrio šarmą imti rankomis (net ir su pirštinėmis). Tam reikia naudotis specialiomis žnyplėmis arba šaukštu.
703. Visi darbai su sausu natrio šarmu ir su jo koncentruotu tirpalu turi būti atliekami užsidėjus apsauginius akinius, guminę prijuostę ir apsimovus gumines pirštines.
704. Ant odos arba akių gleivinės patekęs šarmas ardo audinius (atsiranda opos). Ypač pavojingas net ir nedidelio šarmo kiekio patekimas į akis. Patekus šarmui ant odos arba į akis, būtina tuojau pat pažeistą vietą nuplauti boro rūgšties tirpalu (10% vandens tirpalas odai, 2% tirpalas akims) ir gausiai – vandeniu. Po to reikia kreiptis į gydytoją.
705. Aptarnaujantis personalas, dirbdamas akumuliatorių patalpoje, neturi liesti plikomis rankomis (kai yra sumušimų arba įbrėžimų) akumuliatorių, rūgščių ir šarmų indų. Baigus darbą akumuliatorių patalpoje, reikia kruopščiai nusiplauti rankas ir veidą muilu, paskalauti burną.
707. Išpiltą rūgštį reikia surinkti gumine kriauše, o išpylus didelį kiekį – apipilti pjuvenomis ir sušluoti šepečiu. Negalima naudoti pakulų arba skudurų. Vieta, kur buvo išpilta rūgštis arba elektrolitas, surinkus skystį, neutralizuojama šluostant skuduru, suvilgytu 10% amoniako tirpale arba kalcinuotosios sodos vandens tirpale.
708. Rūdis nuo akumuliatorių metalinių paviršių reikia valyti žibale suvilgytu skuduru. Draudžiama šiam tikslui naudoti metalinius įrankius, švitrinį popierių.
709. Esant būtinybei akumuliatorių patalpoje atlikti remonto darbus, susijusius su litavimu, alavavimu, arba kai naudojami lituokliai, dujiniai degikliai, litavimo lempos, elektriniai tigliai, reikia laikytis tokių reikalavimų:
709.1. darbus pradėti galima ne anksčiau kaip po 2 valandų pabaigus akumuliatorių pakrovimą. Nuolatinio įkrovimo principu veikiančias baterijas prieš 2 valandas iki darbų pradžios reikia pervesti į išsikrovimo režimą; iki darbų pradžios (ne mažiau kaip prieš 20 minučių) turi būti įjungta ventiliacija, kad visiškai pašalintų sprogias dujas iš patalpos;
710. Visus su montažu ir demontažu susietus darbus galima atlikti tik atjungus baterijas. Veržlių raktas ir kiti metaliniai daiktai gali užtrumpinti akumuliatorius ir susidarys kibirkštys. Tai gali sukelti sprogimo pavojų, todėl naudotis metaliniais įrankiais reikia labai atsargiai. Nedarbinės metalinių įrankių dalys turi būti izoliuotos.
711. Akumuliatorinių patalpų ventiliacija turi būti įjungiama prieš pradedant akumuliatorių įkrovimą ir išjungiama ne anksčiau kaip praėjus 1,5 valandos po įkrovimo pabaigos.
712. Prieš pradedant įkrovimą, būtina patikrinti (apžiūrint iš išorės) nesprogaus šviestuvo būklę; oro ištraukimo ir įpūtimo kanalų būklę; laidų antgalių tvirtinimą gnybtuose; tarpelementinių jungčių kontaktus; ventiliacinių kamščių būklę.
VIII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI EKSPLOATUOJANT LAIVO ŠALDYMO ĮRENGINIUS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
714. Šaldymo įrenginių patalpose vėdinimas turi veikti ir dirbant refrižeratoriniam įrenginiui, ir jį remontuojant. Jei remonto metu įtariama, kad vėdinimo sistema dirba blogai, reikia pasinaudoti kilnojamu ventiliatoriumi arba imtis kitų priemonių kenksmingoms dujoms pašalinti. Darbus galima tęsti tik atliktus oro aplinkos kontrolinį patikrinimą.
715. Dirbant su amoniakiniais šaldymo įrenginiais, jei ore pajuntamas šaltnešio agento kvapas, būtina:
715.3. užsidėti dujokaukę ir įeiti į patalpą; prie įėjimo į patalpą palikti stebėtoją, duris į patalpą palikti atviras;
716. Dirbant su freoniniais šaldymo įrenginiais, šaltnešio garus refrižeratoriniame mašinų skyriuje galima nustatyti su haloidine lempa (freonas neturi kvapo). Jei patalpos ore yra šaldiklio garų, būtina:
716.1. įjungti avarinę ištraukiamąją ventiliaciją ir pranešti budinčiajam mechanikui apie freono nutekėjimą;
716.2. užsidėti izoliuojančią dujokaukę ir įeiti į patalpą prie durų paliekant stebėtoją, durys į patalpą paliekamos atviros;
716.5. išsiaiškinti freono nutekėjimo priežastį ir imtis visų būtinų priemonių nutekėjimui likviduoti.
Pastaba. Refrižeratorinio mašinų skyriaus ore esant freono garams, negalima naudotis atvira ugnimi, taip pat daiktais, kurių temperatūra per 200°C, nes freonui užsidegus susidaro fosgenas (nuodinga medžiaga).
717. Kilus gaisrui, esant dideliems šaltnešio nutekėjimams arba esant kitai avarinei situacijai, būtina:
717.2. sustabdyti avariniu jungikliu (esančiu ne refrižeratoriniame mašinų skyriuje) kompresoriaus elektros variklį ir paleisti drėkinimo sistemą, kad vanduo sugertų amoniaką (jei susidarė daug amoniako garų);
718. Jei laive yra šaldymo įrenginys, turi būti tiek atitinkamų dujokaukių, kad užtektų visiems aptarnaujantiems šaldymo įrenginį (bet ne mažiau kaip 2 dujokaukės). Taip pat turi būti dujokaukėms skirtų filtrų atsarga.
Prie amoniakinių šaldymo įrenginių turi būti specialios filtruojančios pramoninės dujokaukės ir dujoms nelaidūs kostiumai. Jų turi būti tiek, kiek yra dirbančiųjų. Prie freoninių šaldymo įrenginių turi būti šlanginės izoliuojančios dujokaukės su priverstiniu oro tiekimu.
Pastaba. Jei freoniniai šaldymo įrenginiai yra bendrame mašinų ir katilų skyriuje, izoliuojančių dujokaukių turi būti tiek, kiek vienu metu dirba žmonių mašinų skyriuje.
719. Dujokaukės ir kostiumai laikomi užplombuotose spintose:
719.2. jei freoniniai šaldymo įrenginiai yra bendrame mašinų ir katilų skyriuje – prie kompresoriaus.
Šiose spintose taip pat turi būti guminės pirštinės, šiltos pirštinės, apsauginiai akiniai, batai (pagal dirbančiųjų skaičių) ir du izoliuojantys kvėpavimo aparatai.
Pastaba. Esant freoniniams šaldymo įrenginiams, apsauginiai kostiumai nereikalingi.
720. Apsauginiai specialūs drabužiai ir inventorius turi būti tvarkingi ir jų nelaidumas dujoms turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius.
721. Triumus šaldančių baterijų apsaugai nuo pažeidimų būtina laikytis tokių atsargumo priemonių:
723. Jei laivuose yra šaldymo įrenginiai su tiesioginiu išgarinimu, galimas šaltnešio nutekėjimas toje patalpoje, kur yra garintuvas. Todėl įeiti į šaldymo kameras ir refrižeratorinius triumus galima tik dviese: vienas asmuo lieka išorėje prie įėjimo ir stebi dirbantįjį patalpoje. Stebėtojas privalo turėti apsauginį kvėpavimo aparatą, kad galėtų suteikti reikiamą pagalbą.
Prie įėjimo į tokias patalpas turi būti užrašas „ATSARGIAI – GALIMAS FREONO NUTEKĖJIMAS!“.
Šaldymo kameros turi būti su signalizacija, informuojančia apie žmonių buvimą joje.
II. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT LAIVO ŠALDYMO ĮRENGINIUS
724. Laivo šaldymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal įrenginius pagaminusios gamyklos nuorodas ir pagal laivo techninių įrenginių eksploatavimo taisykles.
Šaldymo įrenginius aptarnaujantys asmenys prieš įeidami į refrižeratorinį mašinų skyrių privalo su dujų nutekėjimo ieškikliais arba haloidine lempa patikrinti šaltnešio garų koncentraciją. Esant neleistinai koncentracijai, elgtis kaip nurodyta 716 ir 717 punktuose.
725. Prie įėjimų į šaldymo įrenginių patalpas ir refrižeratorines patalpas reikia iškabinti saugaus darbo su šiais įrenginiais instrukcijas, informaciją apie šaltnešio ypatingas savybes ir apsaugos priemones, kurių reikia laikytis dirbant su šaltnešiu.
726. Atliekant reguliavimo ir remonto darbus, apžiūrint vožtuvus, riebokšlius, stūmoklių kotus, cilindrus, atliekant kitus darbus, aptarnaujantis personalas privalo naudotis apsauginiais akiniais ir guminėmis pirštinėmis, o esant šaltnešio nutekėjimo pavojui – dujokaukėmis.
Priveržti flanšinių sujungimų veržles, keisti visiškai ar nevisiškai riebokšlių kamšalus būtina laikantis atsargumo priemonių. Prieš pradedant šiuos darbus, reikia šaltnešį pašalinti iš pažeistos vietos. Tai turi būti atliekama pagal įrenginį pagaminusios gamyklos instrukciją ir išjungus pažeistą dalį iš likusios sistemos. Nereikia vartoti per didelės jėgos, naudoti raktų ilgintuvus ir t. t.
727. Ieškant nesandarumų ir atliekant kitus darbus nereikia prikišti veido prie galimų nutekėjimo vietų, nes ištekančių dujų srovė gali patekti į akis.
Atliekant vidinį cilindro ir kitų šaldymo įrenginio dalių apžiūrėjimą, apšvietimui leidžiama naudotis tik kilnojamomis ne daugiau kaip 12 V įtampos lempomis, elektriniais kišeniniais arba akumuliatoriniais žibintais.
Draudžiama naudotis atvira liepsna arba rūkyti atliekant vidinį apžiūrėjimą.
728. Išjungus kompresorių, slėgimo vožtuvas (čiaupas) uždaromas ir ant jo smagratinės rankenos pakabinamas nurodomasis ženklas „VOŽTUVAS UŽDARYTAS“ (jei nėra elektrinės vožtuvo blokuotės, sujungtos su kompresoriaus elektros variklio paleidimu).
729. Šaldymo įrenginiai visą laiką turi būti tvarkingi. Aparatų ir indų apsauginiai vožtuvai turi būti išbandyti reikiamu slėgiu ir užplombuoti (gamyklos gamintojos arba šaldymo įrenginių mechaniko plomba). Apsauginių vožtuvų tinkamumas turi būti tikrinamas juos prapučiant ne rečiau kaip kartą per metus. Apie patikrinimo rezultatus surašomas aktas. Netinkamą apsauginį vožtuvą reikia tuojau pat pakeisti geru. Statyti akles vietoj apsauginių vožtuvų draudžiama.
Manometrai ir vakuuminiai manometrai turi būti tikrinami nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat po kiekvieno remonto. Be to, ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius laivo administracija privalo atlikti darbinių manometrų parodymų kontrolinį patikrinimą, o patikrinimo rezultatus įrašyti į kontrolinių patikrinimų žurnalą. Neturint kontrolinio manometro, papildomą patikrinimą galima atlikti naudojantis patikrintu darbiniu manometru.
Draudžiama:
- nustatyti dujų nutekėjimo vietas pagal kvapą;
- naudotis sieros raišteliu amoniako garų nutekėjimo vietai nustatyti.
Pastaba. 16–27% koncentracijos ore amoniako garai yra sprogūs.
730. Prieš užpildant šaldymo sistemą šaltnešiu, būtina kiekvieną balioną patikrinti pagal nudažymo spalvą, užrašus, žymėjimus ir kitus požymius siekiant išsiaiškinti, kas yra balione (įvairaus turinio balionai laive turi būti laikomi skirtingose patalpose).
Pastabos:
a) balioną prie šaldymo sistemos galima prijungti tik įsitikinus, kad baliono turinys tinka šiai sistemai. Ypač reikia saugotis, kad klaidingai prie šaldymo sistemos nebūtų pajungtas deguonies balionas, nes gali įvykti sprogimas;
b) amoniako bandinio paėmimą iš baliono, sistemos užpildymą šaltnešiu, šaltnešio perpylimą galima atlikti apsimovus gumines pirštines ir užsidėjus apsauginius akinius;
731. Dirbant su sūrymu, kuris ėda rankas, reikia apsimauti apsaugines pirštines, taip pat užsidėti guminę arba brezentinę prijuostę.
732. Negalima šaldymo sistemos perpildyti šaldikliu ir dirbti esant „drėgniems garams“, jo požymiai yra:
733. Šaldymo įrenginys šaltnešiu užpildomas griežtai laikantis šio įrenginio eksploatavimo instrukcijos reikalavimų. Užpildant sistemą šaltnešiu iš balionų, reikia žiūrėti, kad baliono štuceris nebūtų nukreiptas į dirbančiojo veidą.
734. Draudžiama mechaniniu būdu (grandikliais ir pan.) šalinti apšalusią dangą nuo tiesioginio garinimo freono baterijų ir nuo balionų šaldymo sistemos užpildymo metu.
Apšalusią dangą nuo baterijų valyti galima:
- natūraliai atšildant (išjungus agregatus), kai aplinkos temperatūra didesnė nei 0oC;
- atšildant freono garais, kuriuos pučia kompresorius;
- atšildant kitais saugiais būdais.
735. Šaldiklio atsarginiai balionai turi būti laikomi specialiuose ugniai atspariuose sandėliuose, atskirtuose nuo kitų patalpų, arba kitose saugiose vietose. Balionai patikimai tvirtinami specialiuose lizduose.
Ten, kur laikomi balionai, temperatūra neturi viršyti 35°C, patalpose turi būti įrengta ventiliacija.
Įeiti į amoniako balionų laikymo patalpą galima tik užsidėjus dujokaukę.
Neleidžiama šiose patalpose laikyti pašalinių daiktų ir medžiagų, taip pat daugiau kaip du angliarūgštės ir azoto balionus.
736. Pernešant šaldiklio balionus, ant balionų vožtuvų (jei balionai yra su šaldikliu) turi būti užsukti gaubtai.
Negalima balionų kratyti, mėtyti. Draudžiama balionus nešioti rankomis be neštuvų. Nešant ant neštuvų, balionai turi būti pritvirtinti.
737. Tuščius balionus reikia laikyti atskirai nuo pilnų arba jie turi būti atskirti vieni nuo kitų.
Draudžiama šildyti balionus norint išsiurbti freono likučius.
Su tuščiais balionais reikia elgtis taip pat atsargiai kaip ir su užpildytais.
Draudžiama laikyti ir naudoti balionus su šaldikliu, jei:
- pasibaigęs jų periodinio patikrinimo terminas;
- balionas be nustatyto pavyzdžio žymės;
- netvarkingi vožtuvai;
- pažeistas korpusas;
- netinkamai nudažytas ar be užrašų.
IX. Aptarnaujančio personalo ir įgulos narių savitarnos darbų sauga
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
739. Maitinimo bloke, skalbyklose arti esančių įrengimų turi būti iškabintos gerai matomose vietose šių įrengimų eksploatavimo instrukcijos.
740. Aptarnaujančiam personalui remontuoti savo jėgomis aptarnaujamus įrengimus draudžiama.
Už teisingą elektromechanizmų eksploatavimą, remontą atsakingas elektrotechninis laivo personalas. Apie atliktą įrengimų profilaktiką, remontą daromos žymos specialiuose žurnaluose.
741. Apie visus elektromechanizmų, įrankių gedimus reikia nedelsiant pranešti budinčiajam mechanikui, elektromechanikui. Dirbti su sugedusiu įrengimu, kol jis nebus sutaisytas, draudžiama.
Draudžiama nuimti besisukančių, judančių, turinčių įtampą srovinių, įkaitusių daugiau kaip 50°C, dalių apsaugą.
742. Aptarnaujantis personalas privalo dirbti apsirengęs specialia apranga, kuri išduodama pagal veikiančius normatyvinius dokumentus.
743. Avalynė (tik ant žemo kulno) privalo būti suvarstyta ir su neslidžiu padu. Draudžiama dirbti apsiavus avalyne, kuri krenta nuo kojų ar yra su aukštais kulniukais.
745. Draudžiama naudoti įskeltus, apdaužytais kraštais stiklinius, fajansinius indus. Draudžiama naudoti produktus, susilietusius su sudaužytais indais.
746. Laivo vadovaujantieji asmenys privalo sekti, kad maitinimo bloko patalpose (labiausiai virtuvėje) nuolatos veiktų ištraukiamoji ventiliacija arba oro kondicionierius; kad pagal grafiką būtų plaunami ištraukiamieji tinkleliai nuo ventiliacinių kanalų.
747. Maitinimo bloko sandėlių paklotas privalo būti švarus, sausas, išvalyti špigatai, nukritę daiktai pakelti. Praėjimai turi būti laisvi, o darbo vietos – laisvos nuo pašalinių daiktų.
748. Prieš išplaukiant į reisą apie visus štorminius maitinimo bloko tvirtinimus virėjas ir bufetininkas privalo pranešti laivo vadovaujantiems asmenims, kad laiku pašalintų trūkumus.
750. Artėjant audrai virtuvės darbuotojai privalo:
II. DARBŲ SAUGA PERNEŠANT IR PERKRAUNANT MAISTO PRODUKTUS BEI JUOS SANDĖLIUOJANT
751. Maisto produktų pakrovimui nuo kranto į laivo sandėlius, iš sandėlių į maisto bloką reikia panaudoti esančius laivo mechanizuotus pakėlimo ir transportavimo mechanizmus – strėles, kranus, telferius, liftus ir kitus įtaisus. Kraunant rankomis nereikia pamiršti, kad moterims leidžiama kelti ne daugiau kaip 15 kg, o vyrams – 50 kg.
752. Pernešti maisto produktus iš sandėlių rekomenduojama kibiruose su dangčiais, krepšiuose ar kitokioje patogioje taroje, turinčioje rankenas. Tuo pat metu viena ranka turi būti laisva tam, kad lipant ar nusileidžiant trapu būtų galima laikytis už turėklų ir atidaryti duris.
753. Lipant trapais ir pereinant komingsus būtina, kad pernešamas daiktas neuždengtų regėjimo lauko. Negalima šokti per durų komingsus arba lipti ant jų, nes galima atsitrenkti galva į komingso viršų.
754. Katilus ir puodus su karštu maistu, sveriančius daugiau kaip 15 kg, būtina nešti ir kelti nuo viryklės tik dviese.
755. Paruoštą maistą iš virtuvės į valgyklą arba kajutkompaniją (jei jos yra viename denyje) būtina nešti puoduose arba sriubos dubenyse. Kai šios patalpos išsidėsčiusios skirtinguose deniuose, jeigu yra, reikia naudotis liftu. Išimtiniais atvejais, kai šios patalpos išsidėsčiusios antstatuose, pernešti maistą galima kibiruose su dangčiais, termosuose ir pan.
Ypatingo atsargumo reikia laikytis pernešant karštus skysčius laivui supantis. Išlietas karštas maistas gali nudeginti.
756. Būtina kuo greičiausiai nuvalyti išsiliejusius skysčius (taukus, kisielių ir pan.) arba laikinai slidžią vietą denyje pabarstyti druska iki tol, kol ji bus nuvalyta.
Ypač atsargiems reikia būti pernešant stiklą, porcelianą ir talpas su karštais skysčiais ką tik išplautu deniu.
757. Laivo virtuvės personalas, naudojantis šaldymo kameras, turi mokėti tamsoje pasinaudoti durų atidarymo iš vidaus mechanizmais ir sukelti garsinio aliarmo signalą savaiminio arba atsitiktinio jų užsidarymo kameroje atveju. Vidaus atidarymo mechanizmai privalo visada būti tvarkingi.
758. Draudžiama įeiti į šaldymo kamerą, jeigu joje įtariamas šaltnešio nutekėjimas. Šiuo atveju būtina nedelsiant iškviesti šaldytuvų įrenginių aptarnavimo personalą ir ant durų iškabinti lentelę su atitinkamu užrašu.
759. Išimant maisto produktus iš šaldytuvo ar maisto perkėlimo lifto, būtina patikimai tvirtinti atidarytas duris. Tai ypač svarbu laivui plaukiant.
Nesant durų fiksavimo įtaiso, būtina pranešti vyresniajam mechanikui, kuris privalo organizuoti laikinojo tokio fiksatoriaus pastatymą.
760. Įeinant į šaldymo kamerą, jeigu nėra antro žmogaus, būtina su savimi į vidų pasiimti kameros durų pakabinamas spynas.
761. Ant sandėlių denių ardelių neturi būti ledo ir pašalinių daiktų, ant kurių galima suklupti arba paslysti.
III. DARBŲ SAUGA ATLIEKANT VIRTUVĖS DARBUS
763. Kategoriškai draudžiama į virtuvę įleisti pašalinius asmenis. Tikrintojus laivo virėjas leidžia į kambuzą su laivo vadovybės leidimu.
764. Virtuvinį inventorių reikia saugoti nuolatinėse vietose, tam panaudojant lentynas su bortais, ardelius, kabliukus ir pan.
765. Pjaustymo lentos turi būti pagamintos iš kietos medienos ir ant šoninių paviršių užrašyta jų paskirtis (mėsai, žuviai, daržovėms ir pan.). Išsidėvėjusius pjaustymo lentų paviršius reikia nuobliuoti, o mėsos kirtimo trinkas nupjauti. Apdoroti mėsą ir pjaustyti kitus produktus rankiniu būdu be pjaustymo lentų draudžiama.
766. Trinką mėsai kapoti reikia statyti ant tvirto pagrindo ir patikimai ją pritvirtinti. Kapojant mėsą būtina numatyti, kad laisvoji ranka ar koja neatsirastų kirvio smūgio linijoje. Prie trinkos turi būti pakankamai vietos smūgiuoti kirviu. Ypač atsargiai reikia kapoti mėsą laivui plaukiant.
767. Pjaustant mėsą pjūklu draudžiama jį spausti. Draudžiama naudotis netvarkingais instrumentais, įrankiais. Netvarkingi įrankiai (įvairūs peiliai, kirviai, konservų atidarytuvai ir pan.) laiku turi būti remontuojami ar pakeičiami naujais.
768. Peilių ir kirvių rankenas reikia patikimai tvirtinti prie geležtės ir laikyti švariai (švarias rankenas galima tvirčiau laikyti rankoje). Ašmenys turi būti aštrūs ir švarūs. Peilius reikia laikyti nuolatinėse vietose (dėžėse, medinės juostos išpjovose, kad jie nepasisuktų ašmenimis).
769. Draudžiama ranka gaudyti krentantį peilį, palikti peilius vandenyje arba tokiose vietose, kur gali būti ant jų padėti maisto produktai.
770. Virtuvės mechanizacijos mašinas valyti tik po to, kai jos bus atjungtos nuo energijos šaltinių. Kategoriškai draudžiama šių mašinų darbo metu (mėsmalė, tešlos maišytuvas, daržovių pjaustyklė ir pan.) atidaryti dangčius, dureles, kišti pirštus, kol jos dar veikia.
771. Draudžiama liesti šlapiomis rankomis elektros prietaisus, jungiklius, laidus.
Prieš plaunant elektros įrengimus ir kambuzo paklotą vandeniu iš žarnos, būtina atjungti įrengimus nuo elektros srovės šaltinio ir stengtis, kad ant elektros įrengimų nepatektų vanduo.
772. Atidarant tarą naudotis tik tam skirtais įrankiais:
772.2. konservų skardines dėžutes atidaryti tik specialiais peiliais, draudžiama šiems tikslams naudoti paprastus peilius ar kitus aštrius daiktus;
772.5. medines statines atidaryti tik iš atidaromojo dugno pusės. Nuėmus pirmą lanką, kitus 2–3 lankus pakelti 3–4 cm į viršų, po to plaktuku ir aštriu pleištu išimti dugną. Negalima lankų numušti ir ištraukti dugno arba jį pramušti kirviu. Metalinių statinių kamščius atsukti tik veržliniais raktais;
773. Draudžiama taros atidarymui naudoti kirvius, laužtuvus, peilius, svarsčius ir kitus atsitiktinius daiktus ir įrankius.
774. Pjaustant daržoves ir maistą mažais gabalėliais reikia tiksliai vykdyti šiuos saugaus darbo veiksmus: kairės rankos pirštai, kuriais laikomi produktai, turi būti palenkti į vidų, o didysis pirštas turi būti uždengtas smiliumi; peilį dešinėje rankoje laikyti su ašmenų polinkiu nuo pirštų.
775. Apdorojant žuvį būtina pelekus apkirpti žirklėmis. Nuvalant žuvį nuo žvynų, ją būtina laikyti kaire ranka už uodegos, o dešine ranka valyti darant judesius nuo savęs. Kad žuvis neslystų, ją reikia pabarstyti druska.
Rankų ir peilio padėtis pjaunant žuvį tokie pat, kaip ir pjaustant daržoves.
776. Kepant bulves, kotletus, žuvį ir pan., juos į keptuvę reikia dėti atsargiai „nuo savęs“. Taip pat atsargiai dėti produktus į karštą vandenį.
777. Karštus katilus, keptuves ir kt. visada reikia imti specialiomis priemonėmis, o jei jų nėra – sausu skuduru. Neataušusias keptuves ir katilus visada reikia statyti į tą pačią vietą; draudžiama juos statyti ant stalo ar viryklės krašto.
778. Atidarant orkaitės dureles draudžiama stovėti prieš ją, kad nenudegtų rankos, veidas.
Labai atsargiai reikia atidaryti hermetiškus katilus, pakelti garo katilų dangčius. Prieš atidarant katilą, reikia atjungti garą ir pažeminti spaudimą. Atidaryti katilų ir puodų dangčius reikia taip, kad garas eitų į priešingą nuo žmogaus pusę.
779. Draudžiama riebalus lydyti orkaitėje. Jeigu nėra termostatinės keptuvės, riebalus lydyti reikia dideliuose, giliuose induose, įpylus į juos (kol šalti) šiek tiek vandens.
Išpiltus ant karštos viryklės riebalus reikia pabarstyti druska ir leisti jiems sudegti, o jeigu riebalų išlieta daug, tai uždengti keptuve ar puodu, kad numuštų ugnį. Paskui pabarstyti druska ir nuvalyti skuduru, apvyniotu ant pagalio. Negalima pilti vandens į karštus riebalus ir gesinti vandeniu riebalams įsiliepsnojus. Katile ar keptuvėje degančius taukus būtina uždengti dangčiu.
780. Draudžiama virtuvėje, kajutkompanijoje ar valgykloje naudojamais specialiais drabužiais apsirengus eiti į tualetą, būti kajutėse ar kitose laivo patalpose. Prieš apsirengiant specialius drabužius, būtina nusiplauti muilu rankas.
781. Nagai turi būti trumpai nukirpti, plaukai tvarkingai susegti. Kiekvieną dieną iki darbo ir po jo būtina išsimaudyti po dušu.
782. Draudžiama gaminant maistą dėvėti sages, segtukus, kt. papuošalus, taip pat sagstyti drabužius segtukais ir adatomis.
783. Viryklų katilai, puodai, padažinės ir kiti metaliniai indai turi būti tvarkingi, lygiomis sienelėmis, patikimai pritvirtintomis rankenėlėmis ir gerai pritaikytais dangčiais.
784. Dirbant prie viryklės būtina stebėti, kad verdant maistas ar vanduo neišsilaistytų iš indo (pilant į katilus vandenį įvertinti laivo svyravimą). Draudžiama kaitinti tuščius katilus, puodus ir kt.
785. Visi elektriniai virintuvai ir arbatinukai turi turėti sandariai uždaromus dangčius ir tvarkingas rankenas. Draudžiama naudoti arbatai virti indus iš cinkuotos geležies, emaliuotus ir varinius indus.
786. Elektrinių viryklių, virintuvų, arbatinukų laidų apžiūrą, remontą atlieka tik elektrotechninis laivo personalas.
787. Remontuoti elektros šildymo prietaisus patiems, naudotis netvarkingais įtaisais ar elektros laidais su pažeista izoliacija, be kištukinių šakučių ir pan. griežtai draudžiama.
789. Draudžiama ant stalų palikti neįtvirtintus indus su karštais skysčiais, nes vibruojant ir supant laivą šie indai pradeda judėti ir nukrenta ant grindų.
790. Virintuvų, arbatinukų ir puodų dangčius reikia atidaryti tik į savo pusę, neprikišant prie jų veido.
791. Išpiltus skysčius, nukritusius daiktus reikia nedelsiant pakelti, pašalinti. Praėjimai turi būti laisvi ir gerai apšviesti.
792. Virtuvės mašinas ir įrenginius įjungti leidžiama tik esant judančių ir srovinių dalių gaubtams ir aptvarams.
793. Draudžiama mašinas naudoti ne pagal jų paskirtį, nenumatytuose pase technologiniuose procesuose.
794. Leidžiama dirbti su mechaninę pavarą turinčiomis mėsmalėmis, jeigu jų pakrovimo piltuvai turi apsauginį žiedą arba kitokį saugiklį.
795. Ypatingas dėmesys ir atsargumas būtinas atsukant mėsmalės gnybto veržlę. Likus kelioms sriegio vijoms, būtina palaikyti veržlę iš apačios, kad ji nenukristų ir netraumuotų darbininko.
797. Draudžiama mėsą stumti rankomis. Šiems tikslams naudojami mediniai grūstuvai su briauna, kuri apsaugo ranką nuo sąlyčio su judančiu sraigtu.
798. Pakrovimo piltuvo dangtis mėsmalėje darbo metu turi būti uždarytas. Draudžiama iš mėsmalės mišinį iškrauti rankomis. Šiems tikslams turi būti specialus įtaisas.
800. Dirbant su bulvių valymo ir pjaustymo mašina draudžiama eigos metu stumti bulves, daržoves į mašinų angas rankomis arba pašaliniais daiktais.
801. Draudžiama dirbti duonos raikytuve, neturinčia diskinio peilio aptvaro ir leidimo angos dangčio.
802. Daržovių pjaustymo peiliai turi didelį greitį, todėl darbo metu būtina statyti aptvarus, uždarančius pakrovimo angą. Be jų apsaugos naudoti raikytuves draudžiama.
804. Jeigu daržovių pjaustymo mašinos turi nuimamus peilius, būtina prieš darbą patikrinti jų pritvirtinimą.
IV. DARBŲ SAUGA ATLIEKANT SKALBIMO, SKALBINIŲ GRĘŽIMO CENTRIFuGOSE IR LYGINIMO DARBUS
806. Skalbiama laive tam skirtose specialiose patalpose. Draudžiama skalbti, džiovinti, lyginti skalbinius kajutėse.
807. Laivo elektromechanikas reguliariai privalo tikrinti skalbimo įrenginius, įžeminimo, aptvarų ir blokavimo priemones juose.
808. Prieš skalbiant būtina:
809. Skalbimo metu draudžiama:
810. Draudžiama skalbimo mašinose, kubiluose su garo pakaitinimu atidaryti pakrovimo dangtį, kai viduje yra garo spaudimas, taip pat tiekti garą, jei mašinoje, kubile nėra vandens.
Prieš atidarant dangtį, kontroliniu čiaupu patikrinti, kad viduje nėra garo spaudimo.
812. Centrifugai dirbant draudžiama:
813. Centrifuga sustabdoma išjungiant variklį. Skalbinių krepšį sustabdyti reikia, išjungus elektros variklį, iš lėto nuspaudžiant stabdžio rankeną (jeigu tokia sumontuota mašinoje).
815. Drabužius ir skalbinius lyginti leidžiama specialiai įrengtose lyginimo patalpose. Nustatyti, ar lygintuvas įjungtas, turi būti įrengta šviesos signalizacija.
817. Lyginant velenėliais draudžiama:
V. DARBŲ SAUGA AtLIEKANT VALYMO DARBUS
819. Įjungti ar išjungti valymo elektros prietaisus (dulkių siurblį, grindų vaškuotuvus, grindų plovimo mašinas ir kt.) iš tinklo reikia tik sausomis rankomis. Išardyti ir valyti elektros prietaisus galima tik išjungus juos iš tinklo.
820. Plauti ir valyti lubas, aukštai pakabintus šviestuvus, iliuminatorius, viršutines pertvarų dalis reikia specialiais (su ilgintuvais arba teleskopinėmis rankenomis) skudurų gnybtais, šepečiais, kempinėmis.
821. Draudžiama aukštai valant ar plaunant atsistoti ant atsitiktinių daiktų, taburečių, radiatorių, klozetų ir pan.
Tiktai laivui stovint uoste, esant nedideliam valomų objektų aukščiui, galima lipti ant stabilių (ne aukštesnių kaip 50 cm) taburečių.
822. Plaunant vidinius laivo paviršius, leidžiama naudoti neutralias plovimo priemones (neėdančias rankų odos). Šį darbą reikia atlikti su guminėmis pirštinėmis.
X. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI PERVEŽANT DUJAS IR SKYSTUS KROVINIUS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
824. Šio skyriaus taisyklės galioja specializuotiems laivams (tanklaiviams, dujovežiams, cheminius produktus vežantiems laivams), skirtiems pavojingų skystų dujų ir krovinių vežimui.
825. Pakraunant arba iškraunant uoste pavojingus ir dujinius krovinius vežantį laivą, reikia budėti ištisą parą ir stebėti laivo krovinines sistemas, krovinines operacijas ir tvarkos laikymąsi.
826. Laivo vadovai privalo žinoti krovinio ypatumus ir transportavimo technologiją, pagrindines krovinio fizines ir chemines savybes, sugebėti vadovauti laivo įgulai ir įprastinėmis eksploatavimo sąlygomis, ir esant avarinei situacijai; privalo mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiam dėl krovinio poveikio.
827. Kapitono padėjėjas ir vyriausiasis mechanikas gali leisti atlikti krovinines operacijas su pavojingais kroviniais tik tiems laivo įgulos nariams, kurie gerai žino kiekvieno krovininės sistemos vožtuvo paskirtį ir turi darbo tanklaiviuose patirtį.
828. Pervežant skystus nepavojingus krovinius, reikia vadovautis specialiomis instrukcijomis, sudarytomis įvairių krovinių vežimui. Šiose instrukcijose nurodytos saugumo priemonės priklausomai nuo krovinio tipo.
829. Laivinė dujų analizės sistema ir nešiojami dujų analizatoriai turi būti reguliariai tikrinami, kaip tai numato gamykla gamintoja. Patikrinimų rezultatai įrašomi į laivo žurnalą. Dujų analizės sistema turi būti nuolat įjungta.
Sugedus laivinei dujų analizės sistemai, būtina atlikti pervežamų dujų koncentracijos matavimus tose patalpose, kur yra įrengti sistemos davikliai. Matavimai atliekami ne rečiau kaip kas 4 valandos nešiojamais dujų analizatoriais.
830. Laivo įgulos avalynės padai turi būti pagaminti iš benzinui ir tepalui atsparios ir nekibirkščiuojančios medžiagos.
832. Laivo įgulos nariams, sergantiems odos ligomis (nudegimai, suskilinėjimai, odos suerzinimas), neleidžiama dirbti su tokiais kroviniais.
833. Laivininkystės vežimų tarnyba, apibendrinusi vieno tipo laivų eksploatavimo patirtį, turi sudaryti darbines technologines korteles saugiam ir racionaliam labiausiai atsakingų operacijų (pakrovimas, iškrovimas, vežamo krovinio pakeitimas, degazacija ir kt.) atlikimui. Kortelės suderinamos su darbų saugos tarnyba.
834. Visos durys, iliuminatoriai ir angos, išeinantys į krovininį denį, taip pat angos laivo korpuse ir antstatuose, per kurias krovinio garai gali patekti į laivo patalpas, turi būti uždarytos šiais atvejais:
835. Įeiti į krovininių mechanizmų patalpas leidžiama tik asmenims, kurių žinioje yra šios patalpos. Kiti asmenys į šias patalpas gali įeiti tik leidus vyresniajam (vyriausiajam) mechanikui ir kontroliuojant budinčiajam kapitono padėjėjui.
Įeiti į krovininių mechanizmų patalpas, iš anksto neperspėjus budinčiojo kapitono padėjėjo, draudžiama.
Ant šių patalpų durų turi būti užrašas: „PRIEŠ ĮEIDAMAS PERSPĖK BUDINTĮJĮ PADĖJĖJĄ IR ĮJUNK VENTILIATORIŲ“.
Ne mažiau kaip prieš 10 minučių iki einant į patalpą turi būti įjungta dirbtinės ventiliacijos sistema. Ventiliacija turi dirbti tol, kol žmonės yra krovininių mechanizmų patalpoje.
836. Budintysis kapitono padėjėjas privalo palaikyti ryšį per budintį jūreivį su krovininių mechanizmų patalpoje esančiais žmonėmis. Perduodamas budėjimą, privalo informuoti priimantįjį budėjimą apie tai, kiek laiko žmonės praleido krovininių mechanizmų patalpoje, ir apie ten esančių žmonių savijautą.
Baigę darbą ir išeidami iš patalpos ten dirbusieji praneša budinčiajam kapitono padėjėjui.
837. Įeiti į tuščias patalpas ir skyrius (koferdamus), kurie ribojasi su krovininiais tankais, galima tik leidus kapitono padėjėjui.
838. Įeiti į patalpas, kur galimas arba yra didesnis už sanitarinių normų leistiną oro užterštumas dujomis, leidžiama tik naudojant specialų kvėpavimo aparatą.
839. Už krovinines operacijas atsakingas asmuo prieš šių operacijų pradžią turi įsitikinti, ar teisingai krovinių suderinamumo atžvilgiu sudarytas krovininis planas.
840. Iki krovinio pakrovimo pradžios kapitonas privalo iš krovinio siuntėjo gauti duomenis apie numatomo pervežti krovinio savybes ir ypatumus bei supažindinti su šiais duomenimis laivo įgulą. Neleidžiama pradėti krovininių operacijų negavus iš krovinio siuntėjo krovinių sertifikatų, kurie būtini saugiam krovinių vežimui užtikrinti.
841. Prieš krovimo darbų pradžią laivo vadovaujantieji asmenys privalo įgulos narius, kurie dalyvaus pakrovimo darbuose, instruktuoti:
841.3. apie krovininių tankų rajone ir krovininių mechanizmų patalpose atliekamų remonto darbų saugumą;
841.7. apie pavojingumo ženklų, esančių ant plėtimosi angų dangčių, formą ir paskirtį.
Atlikus instruktavimą, pavojingus skystus krovinius vežančio laivo vadovaujantieji asmenys privalo patikrinti įgulos žinias apie pavojus, susijusius su vežamu kroviniu.
Pagal galimybes reikia pravesti mokomąją treniruotę, kaip elgtis kroviniui nutekėjus, išsipylus, užsidegus, kaip naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Šis instruktažas apiforminamas kaip papildomas.
842. Laive gyvenamųjų patalpų antstate matomoje vietoje turi būti iškabinta krovinio pavojingumo kortelė, atitinkanti vežamą krovinį. Šioje kortelėje turi atsispindėti:
843. Laive turi būti numatomų vežti krovinių pavojingumo ženklų komplektas, kaip to reikalauja Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksas (International Maritime Dangerous Goods CODE, 1965).
844. Prieš pradedant krovimą arba balasto priėmimą į nedegazuotus tankus, būtina įsitikinti, kad:
844.2. avarinio sustabdymo sistema, avarinė signalizacija ir kiti apsaugos įtaisai bei pagrindiniai valdymo įrenginiai išbandyti ir paruošti darbui;
844.6. patikrintos ir paruoštos darbui visos asmeninės apsaugos priemonės, o būtinose vietose išdėstytos kvėpavimo organų asmeninės apsaugos priemonės, tarp jų du komplektai izoliuojančių kvėpavimo aparatų, yra prie krovininių mechanizmų patalpos (krovininės siurblinės, kompresorių skyriaus);
844.11. ventiliacinių galvučių įmovos pasuktos įvertinus vėjo kryptį, o oro patekimo angos (tarp jų ir oro kondicionavimo sistemos), esančios pervežamo krovinio garų pavojingo poveikio zonoje, uždarytos;
844.12. krovininių tankų įėjimo liukų dangčiai, plovimo angų, stebėjimo ir matavimo angų sklendės uždarytos ir užtvirtintos stacionariais uždarymo įtaisais;
845. Laivo vadovaujantieji asmenys leidžia prijungti kranto krovinio perpumpavimo sistemą prie laivo magistralės tik apžiūrėjus cisternas, vamzdynus, armatūrą ir pašalinus pastebėtus defektus. Apie tai turi būti įrašas naftos operacijų atlikimo žurnale.
Prieš sujungiant žarnas, budintysis kapitono padėjėjas privalo apžiūrėti krante esančias žarnas, ar nėra matomų defektų. Pastebėjus defektus, neleidžiama žarnų sujungti ir pranešama laivo kapitonui.
846. Krovinines operacijas reikia pradėti pačiu mažiausiu greičiu jį pamažu didinant iki reikiamo tik įsitikinus, kad:
846.1. žarnų sujungimuose krovininėje magistralėje, mechanizmuose, armatūroje, krovinio avarinio išleidimo vietose neprateka krovinys;
847. Jei prieš pradedant iškrauti kranto vamzdynuose yra slėgis, laivo vamzdyno vožtuvų nereikia atidaryti tol, kol laivo siurbliuose nebus toks pat slėgis.
Sustabdžius krovinines operacijas dėl kokių nors priežasčių, krovininiai vožtuvai laive ir krante turi būti tuoj pat uždaryti.
848. Laivo vamzdynų vožtuvų uždarymo eiliškumas turi būti toks, kad būtų galima išvengti perteklinio slėgio kranto ir laivo vamzdynuose bei jungiamosiose žarnose.
849. Laivui plaukiant, budintieji kapitono padėjėjai, vadovaujant kapitonui, turi stebėti krovinį visuose tankuose (slėgį, temperatūrą ir kt. parametrus).
850. Dujų atžvilgiu pavojingus darbus1 leidžiama atlikti tik turint vyriausiojo mechaniko sudarytą ir kapitono patvirtintą šių darbų atlikimo planą, kuriame turi būti numatyta:
851. Atliekant dujų atžvilgiu pavojingus darbus, negalima naudoti kibirkštis galinčių sukelti įrankių.
852. Tik įėjęs į dujomis užterštą atmosferą, kiekvienas dirbantysis privalo elgtis labai atsargiai, atidžiai stebėti porininko darbą, taip pat savo izoliuojančio kvėpavimo aparato funkcionavimą ir oro sunaudojimą.
Pasireiškus pirmiesiems negalavimo požymiams, būtina skubiai išeiti į saugią vietą.
853. Dujų atžvilgiu pavojingus darbus visais atvejais atlieka 2–3 žmonės. Kiekvienam dirbančiajam turi būti paskirtas apsaugą užtikrinantis asmuo su visu asmeninių apsaugos priemonių komplektu. Vienas asmeninių apsaugos priemonių komplektas turi būti šalia darbų atlikimo vietos.
854. Atliekant dujų atžvilgiu pavojingus darbus, su šiais darbais susietus visus nurodymus duoda darbams vadovaujantis asmuo. Kiti pareigūnai ir vadovai dirbantiesiems nurodinėti gali tik per atsakingą už šiuos darbus asmenį.
855. Ruošiant talpą remontui, valymui, išoriniam apžiūrėjimui ir demontavimui, ją reikia atjungti nuo veikiančio vamzdyno ir degazuoti pagal laivą pastačiusios įmonės instrukciją. Remontuojamą krovininę įrangą iš anksto reikia ištuštinti, aklėmis atjungti nuo vamzdynų ir degazuoti.
856. Degazavus talpą, reikia patikrinti joje esantį orą, ar nėra kenksmingų krovinių garų ir ar užtenka deguonies kvėpavimui. Deguonies kiekis turi būti ne mažesnis pagal tūrį kaip 20%. Apie oro matavimų rezultatus pranešama darbų vadovui, kuris leidžia pradėti remonto darbus talpos viduje.
857. Apie kiekvieną nesprogios elektros įrangos pažeidimą atsakingas už šios įrangos eksploatavimą asmuo surašo aktą, nurodydamas pažeidimo priežastis ir datą. Ši įranga turi būti atjungta nuo laivo elektros tinklo, o ant jungiklio turi būti pakabintas draudžiamasis ženklas „NEJUNGTI – SPROGIMO PAVOJUS“.
858. Draudžiama keisti remontuojamos nesprogios elektros įrangos apsaugos parametrus (didinti tarpelius, mažinti nelaidžių apvalkalų paviršių ilgį, keisti apsaugotos nuo kibirkščiavimo elektros įrangos schemas ir parametrus, mažinti remontuojamame įrenginyje oro slėgį žemiau normos ir t. t.).
859. Pažeistą nesprogią elektros įrangą keisti galima tik analogiška įranga, kurios atlikimas (apsaugos nuo sprogimo ženklas) yra tos pačios kategorijos ir grupės.
860. Neleidžiama reguliuoti ir tikrinti elektros įrangos ir komunikacijų kartu su toje pačioje patalpoje atliekamais dujų atžvilgiu pavojingais darbais.
861. Baigus nesprogios elektros įrangos remontą, būtina išmatuoti apsaugos nuo sprogimo parametrus, kurie turi būti ne blogesni už gamyklos gamintojos nurodytus. Gautus duomenis reikia įrašyti į mechanizmo formuliarą ir nuimti draudžiamąjį ženklą.
862. Pavojingus krovinius pervežančiame laive įgulos asmenininės apsaugos priemonės yra:
862.3. dujiniai respiratoriai arba pramoninės filtruojančios dujokaukės su dėžutėmis, kurių žymė atitinka pervežamą krovinį;
863. Dujinius respiratorius arba pramonines filtruojančias dujokaukes su dėžutėmis, kurių žymė atitinka pervežamą krovinį, leidžiama naudoti tik dirbant atvirame denyje. Be to, dirbantysis turi būti priešvėjinėje pusėje.
864. Naudojamos asmeninės apsaugos priemonės turi būti tokios, kad jų apsaugomos kūno vietos nenukentėtų nuo pavojingų ir kenksmingų faktorių poveikio.
865. Už asmeninių apsaugos priemonių panaudojimą atsako tiesioginis darbų atlikėjas ir laivo vadovaujantysis darbuotojas, kuris vadovauja atliekamiems darbams.
866. Asmenims, kurių apsauginės priemonės netvarkingos arba pastebėtos kontraindikacijos (nuovargis, kosulys, pakilusi temperatūra ir t. t.) darbui su izoliuojančiais kvėpavimo aparatais, dirbti dujų aplinkoje neleidžiama.
867. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti laikomos negyvenamosiose patalpose. Išimtį sudaro įgulos nariams priskirti specialūs kvėpavimo aparatai, dujiniai respiratoriai ir pramoninės filtruojančios dujokaukės, kurie laikomi kajutėse.
868. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį specialius kvėpavimo aparatus turi apžiūrėti specialiai paskirtas laivo vadovybės asmuo, o patikrinimo rezultatai įrašomi į laivo žurnalą.
Šiuos prietaisus kasmet reikia pateikti patikrinimui ir išbandymui.
869. Prie įėjimo į krovininių mechanizmų patalpą patogioje vietoje turi būti saugomi du visiškai sukomplektuoti dujinės apsaugos komplektai. Likusieji komplektai turi būti saugomi specialiai pažymėtose spintose laivagalyje esančioje patalpoje, iš kurios yra išėjimas ant denio (pageidautina į abu bortus).
870. Dirbant su pavojingais kroviniais, specialūs rūbai dėvimi tik darbo metu. Pertraukų metu ir baigus darbą šiuos rūbus reikia laikyti atskirai nuo asmeninių drabužių.
Baigus darbą sausus specialius rūbus, pirštines, prijuostes, antrankovius, avalynę, apsauginius akinius reikia rūpestingai nuvalyti. Drėgnus specialius rūbus reikia išvėdinti ir išdžiovinti, šie rūbai skalbiami mechaniškai, skalbykloje pastoviai veikiant ventiliacijai.
871. Specialius rūbus skalbia specialiai apmokyti laivo įgulos nariai, kitiems asmenims įeiti į skalbyklą skalbimo metu draudžiama.
872. Stipriai užterštus arba kroviniu apipiltus specialius rūbus prieš skalbimą reikia apdoroti tirpikliais (priklausomai nuo cheminių produktų klasės) arba garinėje dezinfekavimo kameroje.
Būtina tiksliai laikytis specialių rūbų skalbimo technologijos. Sudėjus specialius rūbus į skalbimo mašiną, ją atidaryti leidžiama tik po to, kai rūbai bus išskalauti. Draudžiamas tarpinis skalbimo mašinos atidarymas.
873. Tanklaivyje specialiai skirtoje vietoje turi būti medicininio deguonies atsarga balionuose ir deguonies pagalvėse pagalbai suteikti apsinuodijimo atveju. Taip pat turi būti specialus kompresorius kvėpavimo aparatams užpildyti oru reiso metu.
874. Lengvai prieinamoje vietoje turi būti neštuvai nukentėjusiajam išnešti iš krovininių siurblių patalpos, tanko ir kitų panašių patalpų.
II. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DUJOVEŽIAMS
876. Dujovežio įgula turi būti komplektuojama iš asmenų, dirbusių tanklaiviuose ne mažiau kaip vienerius metus. Visi įgulos nariai, pirmą kartą nukreipti į dujovežį, turi mokytis specialiuose Laivininkystės kursuose ir išlaikyti egzaminą. Kursų programą tvirtina Laivininkystės prezidentas.
877. Pirmą kartą paskirti pareigoms laivo vadovybės nariai, tiesiogiai atsakingi už krovinio vežimą, privalo ne mažiau kaip mėnesį padirbėti dujovežyje dubleriu, būtinai dalyvaujant krovininiuose darbuose.
878. Gyvenamųjų patalpų antstatas dujovežyje yra įgulos kolektyvinės apsaugos vieta, todėl būtina gerai prižiūrėti durų ir iliuminatorių hermetiškumą gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose.
879. Krovininių operacijų (tarp jų ir avarinių) vykdymo tvarka turi būti suderinta tarp laivo vadovaujančiųjų asmenų ir kranto įrenginius aptarnaujančių atsakingų asmenų prieš pradedant šias operacijas. Vykdant krovinines operacijas, tarp šių asmenų turi būti palaikomas nuolatinis ryšys.
880. Kartu su krante esančiu personalu turi būti aptarti signalai, nusakantys:
881. Prieš pradedant krovinines operacijas, laivo vadovaujantieji asmenys, be 825 punkto reikalavimų, papildomai dar turi įsitikinti, kad:
881.3. kontrolės automatika ir ant tankų kupolų esantys kontrolės bei matavimo prietaisai, krovininių vamzdynų sistemos, apsauginiai vožtuvai ir greitai užsidarantys vožtuvai yra tvarkingi;
881.4. deguonies kiekis dujose neviršija leistinos normos, jei inertinių dujų generatorius perjungtas dujų tiekimui į triumą;
882. Krovininių operacijų metu laivo vadovaujantieji asmenys privalo organizuoti apėjimus ir krovininės sistemos bei mechanizmų stebėjimą, kad išsiaiškintų, ar nėra dujų nutekėjimo.
883. Baigus krovinines operacijas, iš vamzdynų turi būti pašalintas suskystėjęs krovinys, o slėgis vamzdynuose turi būti sumažintas iki atmosferinio.
884. Matuojant krovinio lygį (sugedus automatinio matavimo įrenginiui), matavimus atliekantis asmuo turi būti su respiratorine dujokauke arba pramonine filtruojančia dujokauke.
885. Draudžiama atlikti flanšinių ir movinių sujungimų tvirtinimo detalių varžymą, jei sistemoje slėgis viršija 6,9 kPa.
886. Draudžiama ant dujotiekio vamzdynų dėti „lopus“ – vamzdyno dalis su defektais turi būti pakeista nauja.
887. Kiekvienas įgulos narys privalo turėti jam parinktą ir priskirtą izoliuojantį kvėpavimo aparatą ir respiratorinę arba pramoninę dujokaukę.
888. Visi laivo įgulos nariai privalo gerai mokėti izoliuojančio kvėpavimo aparato naudojimosi instrukciją, mokėti patikrinti šį aparatą. Tuo tikslu laivo vadovaujantieji asmenys privalo periodiškai pravesti įgulos nariams praktinius užsiėmimus, kaip naudotis izoliuojančiu kvėpavimo aparatu dirbant ir avarinės situacijos atveju.
889. Dujovežyje avarinių situacijų atvejui turi būti papildomas specialių kvėpavimo aparatų kiekis, paskirstytas patalpose taip:
890. Pradedantys budėjimą įgulos nariai privalo įsitikinti, ar tvarkingas jų darbo vietoje esantis izoliuojantis kvėpavimo aparatas.
891. Įėjimui ir darbui avariniais atvejais į dujomis užpildytas patalpas naudojami pilni dujinės apsaugos komplektai. Jų kiekis turi būti lygus avarinės partijos narių skaičiui plius atsarginis komplektas, bet ne mažiau kaip 6 komplektai dujovežiuose, kurių talpa iki 25000 m3, ir 8 komplektai – didesnės talpos dujovežiuose.
892. Į pilną dujinės apsaugos aprūpinimo komplektą įeina:
893. Tiesiogiai užimtų krovininėse operacijose įgulos narių asmeninės apsaugos priemonės turi būti saugomos specialioje spintoje ir turi susidėti iš:
III. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI CHEMINES MEDŽIAGAS VEŽANTIEMS LAIVAMS
896. Pavojingai reaguojantys su vandeniu kroviniai negali būti vežami tankuose, kurie yra šalia balastinių tankų arba šalia panaudoto vandens surinkimo tankų. Šių tankų siurbliai, vamzdynai, ventiliaciniai kanalai turi būti atskirti nuo analogiškos įrangos, aptarnaujančios tankus su pavojingomis medžiagomis.
897. Balastiniai tankai, balastiniai vamzdynai ir kiti negali būti naudojami pagal tiesioginę paskirtį, jei greta esančiuose krovininiuose tankuose vežami pavojingi cheminiai kroviniai.
898. Krovininių cisternų rajone esančius dvigubo dugno, dvigubo korpuso ir koferdamų skyrius galima pripilti ir išpilti mašinų skyriuje esančiais siurbliais tik su sąlyga, kad cheminės medžiagos bus vežamos vidinėse cisternose.
899. Kvėpavimo organų asmeninių apsaugos priemonių, apsaugos nuo dujų ir specialių drabužių kiekis, naudojimosi tvarka ir išdėstymas nustatomi pagal šių Taisyklių X dalies II skyriaus reikalavimus.
900. Į šalia krovininių cisternų esančias tuščias patalpas, darbo su cheminėmis medžiagomis patalpas, taip pat į kitas panašaus pobūdžio patalpas įgulos nariams leidžiama įeiti tik naudojantis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir laikantis 41 punkto reikalavimų.
901. Prieš pradedant krovinines operacijas, reikia patikrinti visas cheminio krovinio krovimo magistrales (vamzdynus, vožtuvus, mechanizmus ir t. t).
Vamzdynuose ir krovininiuose tankuose neturi būti vandens garų.
902. Draudžiama pilti chemines medžiagas į tanką, iš kurio neišvalyti kito cheminio krovinio likučiai. Prieš kraunant chemines medžiagas į degazuotą tanką, būtina dar kartą patikrinti dujų analizatoriumi, ar tanke nėra pavojingo krovinio likučių.
XI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI REMONTUOJANT LAIVĄ
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
904. Remonto darbai laivuose turi būti organizuojami pagal galiojančius laivų remonto nuostatus ir šias Taisykles.
905. Prieš pradedant remonto darbus laive, šiems darbams vadovaujantis asmuo privalo:
905.1. parengti laivą, jo atskirus konstrukcinius mazgus, mechanizmus, taip pat patalpas, kuriose bus dirbama taip, kad būtų užtikrintas atliekamų darbų saugumas;
905.2. užtikrinti, kad remonto darbus atliekantys įgulos nariai laikytųsi konkrečių saugumo technikos taisyklių reikalavimų;
905.3. asmeniškai instruktuoti šiuos darbus atlikti paskirtus asmenis apie darbų ypatumus ir saugius darbo metodus;
905.4. supažindinti ne laivo įgulos narius, dirbančius laive prižiūrint laivo vadovaujantiems asmenims, su konkrečios saugumo technikos reikalavimais;
905.5. patikrinti asmenų, kurie paskirti darbų vykdytojais, kvalifikacijos pakankamumą (trumpai apklausiant);
906. Laivui stovint laivų remonto įmonėje, laivo kapitonas privalo įgulą supažindinti su šios įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis.
907. Prieš pradedant remonto darbus, įrengimai turi būti atjungti nuo elektros srovės šaltinių, garo, vandens, suspausto oro tiekimo.
Darbų vadovas privalo patikrinti numatytą remontuoti įrenginį, ar jame nėra elektros įtampos, garų slėgio, vandens, oro, dujų ir t. t. Turi būti imtasi priemonių, kad atsitiktinai nebūtų atidaryti uždaromieji įtaisai ir nebūtų pradėta tiekti elektros energija į remontuojamą objektą. Būtina iškabinti draudžiamuosius ženklus.
Pagrindinio variklio karteryje ir prapūtimo resiveryje darbus galima atlikti tik kruopščiai juos išvėdinus ir užblokavus veleno linijos pasukimo įtaisą. Ant paleidimo įrenginio būtina pakabinti ženklą, draudžiantį įjungti veleno pasukimo įtaisą. Be to, analogiški ženklai turi būti pakabinti ant variklio valdymo pulto, taip pat ant paleidimo magistralės uždaryto vožtuvo. Esant tik vienam veleno pasukimo įtaisui dviejų variklių jėgainėje, darbų sauga karteriuose užtikrinama vadovaujantis atskira instrukcija.
Vairinio įrenginio remonto darbus galima atlikti tik išjungus vairinį įrenginį ir sustabdžius jo darbą bei priėmus atitinkamas priemones, kad nebūtų įrenginys atsitiktinai įjungtas.
908. Eksploatuojamuose laivuose narų darbai turi būti atliekami laikantis reikalavimų, pateiktų Narų darbo saugos instrukcijoje-įsipareigojime.
909. Visi remonto darbai, kurie vykdomi aukštai esančiose vietose, turi būti atliekami laikantis III dalies IX skyriaus reikalavimų.
II. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DARBO VIETOS PARUOŠIMUI
911. Vietos, kur atliekami remonto darbai, turi būti gerai apšviestos, neturi būti pašalinių daiktų. Nesant stacionaraus apšvietimo, turi būti užtikrintas kilnojamas apšvietimas, atitinkantis VII dalies VII skyriaus reikalavimus.
Praėjimų plotis, atliekant remonto darbus, turi būti ne mažesnis kaip 0,7–0,8 m (siauresni praėjimai leidžiami tik tais atvejais, kada didesnis plotis negalimas, nes stovi stacionarūs įrenginiai). Naudojantis krovininiais įrenginiais, takelažu ir lynais, reikia laikytis II dalies VI skyriaus reikalavimų.
912. Atliekant remonto darbus, visi liukai, landos ir kitos angos deniuose turi būti patikimai uždarytos. Esant būtinybei laikyti juos atvirus, jie turi būti gerai apšviesti, turi būti pastatytas patikimas, ne mažesnis kaip 1 m aukščio lejerinis aptvaras.
Prie aptvaro pakabinamas draudžiamasis ženklas su užrašu „DRAUDŽIAMA EITI“.
Remonto metu nuimtus trapų ir aikštelių turėklus būtina pakeisti standžiais ir tvirtai įtemptais lejeriais arba praėjimus tokiais trapais ir aikštelėmis reikia uždaryti. Baigus remonto darbus, aptvarai ir turėklai tuojau pat turi būti pastatyti į savo vietas ir pritvirtinti.
Draudžiama:
- be budinčiojo laivavedžio arba mechaniko (pagal pavaldumą) leidimo nuimti pastatytus aptvarus;
- vaikščioti atvirais florais, bimsais, stringeriais ir atskiromis laisvai padėtomis lentomis.
913. Įėjimo liukai į laivų patalpas, kur atliekami remonto darbai ir yra nuimti trapai, turi būti apšviesti, priėjimai prie jų uždaryti ir gerai apšviesti.
Baigus darbą, trapai tuoj pat pastatomi į vietą.
914. Remontui nuimtas groteles, aikšteles, mašinų skyriaus grindų dangos plokštes reikia pakeisti tvirtais, patikimai pritvirtintais skydais. Baigus remonto darbus, nuimtos grotelės, aikštelės ir plokštės tuoj pat pastatomos į vietas ir pritvirtinamos.
Draudžiama nuimtas ar pakeltas mašinų ir katilų skyriaus dangos plokštes statyti ant briaunos patikimai jų nepritvirtinus.
915. Landų dangčių, taip pat mašinų ir katilų skyriaus dangos plokščių nuėmimui ir pastatymui reikia naudotis specialiais raktais ir kitais įtaisais, padedančiais išvengti šių dangčių ir plokščių kritimo.
916. Darbo vietos, esančios aukščiau kaip 1 m prie remontuojamo objekto, turi būti aprūpintos patikimais pastoliais ir tilteliais su ne žemesniais kaip 1 m aptvarais.
Draudžiama dirbti ant nepritvirtintų (laisvai pastatytų) trapų ir kopėčių.
Visos pastolių ir paklotų dalys turi būti reikiamų matmenų ir apskaičiuotos maksimaliai galimai apkrovai (su būtina tvirtumo atsarga).
Draudžiama pastolių ir tiltelių dangas apkrauti daugiau nei apskaičiuotos apkrovos, nurodytos draudžiamajame ženkle „MASĖS APRIBOJIMAS“.
917. Draudžiama ant pastolių vienu metu dirbti dviejuose lygiuose, esančiuose vienoje vertikalėje. Esant kraštutinei būtinybei, turi būti pastatyti tvirti ištisiniai skiriamieji skydai, eliminuojantys žemiau dirbančių žmonių traumų galimybę.
918. Surenkant ir išardant medines konstrukcijas, daiktus ir medinę įrangą, visos išlindusios vinys turi būti pašalintos arba gerai užlenktos.
919. Draudžiama:
919.2. dirbti be apsauginių akinių laivo korpuso ir cisternų rūdžių ir senų dažų valymo darbus, cemento pašalinimo ir kitus darbus, kur yra akių užteršimo pavojus;
920. Prieš įrengiant pakabinamą suolelį arba lopšį darbams viršutinėje kamino dalyje atlikti, apie tai reikia pranešti vyresniajam mechanikui, kad būtų imtasi saugumo priemonių, kol bus vykdomi darbai. Darbus reikia atlikti pagal darbų atlikimo aukštai esančiose vietose reikalavimus (III dalies IX skyrius).
921. Remonto metu panaudotos medžiagos (skudurai, pakulos) laivui stovint gamykloje, doke, uoste turi būti laikomos metalinėse dėžėse su sandariai uždarytais dangčiais. Pabaigus darbus, šias medžiagas iš laivo privalo tuoj pat pašalinti darbus atlikusi brigada.
III. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DIRBANT SU RANKINIAIS ĮRANKIAIS
923. Plaktukų, kūjų, kitų smogiamųjų įrankių kotai turi būti padaryti iš tvirtos, netrapios medienos (šermukšnio, sedulos, ąžuolo ir kt.), jų paviršius turi būti lygus, skerspjūvis ovalinis, sklandžiai didėjantis koto laisvojo galo link.
Pentis turi būti gerai užtvirtinta ant koto dygliuotu pleištu.
924. Kirstukų, kryžminių kirstukų ašmenys turi būti gerai išgaląsti, o mušamoji dalis – turėti truputį išgaubtą paviršių. Kirstukai, kryžminiai kirstukai, skylamušiai turi būti ne trumpesni kaip 150 mm.
925. Spaustuvai turi būti tvirtai pritvirtinti prie darbo stalo, turėti tvarkingas žiaunas, varžtus ir veržles. Sukimo svertas turi būti užfiksuotas iš abiejų galų slieko galvutės skylėje.
926. Draudžiama naudotis netvarkingais įrankiais ir įranga, iš jų:
926.1. plaktukais ir kūjais su atplaišomis, su susidėvėjusiais darbiniais paviršiais, su netvarkingais kotais;
926.2. kirstukais, kryžminiais kirstukais, skylamušiais ir kt. su atplaišomis, su sumuštu paviršiumi ir kitais trūkumais;
926.5. raktais su išsidėvėjusiomis žiaunomis ar išsidėvėjusiu išskėtimo mechanizmu, taip pat neatitinkančių matmenų ir pagamintų iš lengvai deformuojamų medžiagų;
926.6. veržlių raktais su išsidėvėjusiomis žiaunomis, su atplaišomis ir įtrūkimais, taip pat juos naudoti kaip kontraktus siekiant padidinti sverto ilgį;
IV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DIRBANT SU ELEKTRINIAIS, PNEUMATINIAIS ĮRANKIAIS
927. Draudžiama:
928. Nutrūkus elektros arba oro tiekimui, pertraukos metu arba trumpam pasitraukus dirbančiajam, įrankis turi būti atjungtas nuo maitinimo šaltinio.
929. Pneumatinio įrankio žarnas sujungti galima tik prieš pradedant tiekti orą. Prieš prijungiant prie įrankio žarną, reikia kruopščiai patikrinti ją apžiūrint arba prapučiant (prapučiant žarnas, jas reikia pakreipti taip, kad oro srautas nebūtų nukreiptas į dirbančių žmonių pusę).
Draudžiama palikti žarnas su jose esančiu suspaustu oru.
930. Dirbant pneumatiniu kūju, nuspausti paleidimo mygtuką galima tik po to, kai įrankis bus prispaustas prie apdirbamos detalės. Reikia sekti, kad galimoje darbinio įrankio išlėkimo pusėje (arčiau kaip per 3 m) nebūtų žmonių.
932. Draudžiama keisti darbinį antgalį (grąžtą, frezą ir t. t.) su pirštinėmis. Elektrinio ar pneumatinio įrankio maitinimas turi būti atjungtas.
V. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DIRBANT LAIVO DIRBTUVĖSE SU METALO PJOVIMO STAKLĖMIS
934. Dirbti ir aptarnauti laive esančias stakles leidžiama tik praėjusiems instruktažą ir apmokytiems asmenims, turintiems atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus.
935. Visos staklės turi būti aprūpintos žemos įtampos vietiniu apšvietimu, užtikrinančiu gerą darbo zonos apšviestumą.
936. Staklių paleidimo ir sustabdymo įtaisai turi būti įrengti taip, kad būtų išvengta atsitiktinio staklių įjungimo. Mygtukas „Stop“ turi būti raudonos spalvos.
937. Tekinimo ir frezavimo staklės turi būti aprūpintos apsauginiais gaubtais, apsaugančiais dirbantįjį nuo drožlių.
Nesant apsauginių gaubtų, darbininkai turi dirbti su apsauginiais akiniais; apie tai turi informuoti prie staklių esantys ženklai.
938. Denio danga prie staklių turi būti lygi, dangos paviršius turi būti neslidus arba padengtas fiksuotomis medinėmis grotelėmis.
939. Darbo metu būtina sistemingai kruopščiai valyti darbo vietą nuo drožlių, pjuvenų, tepaluotų skudurų, nuopjovų ir kitokių gamybos atliekų. Šias atliekas reikia surinkti į tam skirtas metalines dėžes. Šalinti drožles nuo staklių ir apdirbamų detalių leidžiama tik specialiais šepečiais ir kabliukais.
940. Dirbantysis prie staklių privalo sustabdyti stakles bet kokios trumpalaikės pertraukos darbe atveju, valant ir tepant stakles, keičiant darbinį įrankį, įtvirtinant arba išimant apdorojamą detalę, nutrūkus elektros energijos tiekimui ir kitais panašiais atvejais.
Įtvirtinti detales ant stalų, tekinimo skydų, staklių griebtuvuose ir išimti detales leidžiama tik visiškai staklėms sustojus. Apdirbamos detalės matavimai ir kiti darbai prie staklių, judant įrankiui arba apdirbamai detalei, draudžiami.
Draudžiama stabdyti stakles rankomis.
941. Apdirbant tekinimo staklėmis virbus, vamzdelius ir kitas ilgas mažo diametro detales, jei detalė už priekinės galvutės špindelio išsikiša daugiau kaip per 250 mm, būtina naudoti padėklus, kronšteinus ir kitokius įtaisus, naudojamus kaip liunetas ir neleidžiančius detalei laisvai išlinkti.
942. Dirbant su centravimo grąžtais, drožles šalinti iš gręžiamos kiaurymės leidžiama tik sustabdžius stakles ir grąžtą pasukus į šalį.
943. Dirbančiojo prie staklių specialių drabužių rankovės privalo būti su prigludusiais rankogaliais, specialūs drabužiai tinkamai parinkti pagal dirbančiojo figūrą.
944. Apdirbamos detalės turi būti kruopščiai įtaisytos ir tvirtai užfiksuotos ant stalo, tekinimo skydo ar staklių griebtuvuose.
Dirbant su gręžimo staklėmis, apdirbamų detalių tvirtinimui turi būti taikomi specialūs veržikliai arba mašininiai spaustuvai.
Gręžiant detales prilaikyti jas rankomis draudžiama.
945. Grąžto ar frezos aušinimą periodiškai tepant, reikia atlikti ilgakočiu teptuku. Šiam tikslui naudoti atraižas, pakulas, skudurus ir kitką draudžiama.
946. Galandimo staklės turi būti aprūpintos apsauginiais aptvarais (gaubtu ir apsauginiu permatomu ekranu), atramėlėmis, taip pat vietiniu oro siurbtuvu.
Apsauginio ekrano konstrukcija turi leisti patikimai jį fiksuoti įvairiose padėtyse. Esant kraštutinėje padėtyje, turi suveikti disko išjungimo įtaisas.
Apsauginis ekranas turi būti sublokuotas su staklių paleidimo įtaisu.
Atramėlių konstrukcija turi numatyti galimybę reguliuoti jų atstumą iki galandimo disko. Tarpas tarp atramėlės ir disko turi būti ne mažesnis kaip pusė apdirbamo gaminio storio, bet ne didesnis kaip 3 mm. Atramėlė turi stovėti taip, kad viršutinis jos paviršius sutaptų su disko centru arba būtų šiek tiek virš jo.
Tarpas tarp disko ir gaubto vidinio cilindrinio paviršiaus turi būti 3–5% ribose nuo disko diametro; jei disko diametras didesnis nei 100 mm – tarpas turi būti ne daugiau kaip 3 mm, o esant diametrui didesniam nei 500 mm – ne daugiau kaip 25 mm. Tarpas tarp disko ir šoninės gaubto sienelės turi būti 10–15 mm ribose.
947. Dirbti su šoniniais (galiniais) disko paviršiais draudžiama, išskyrus tą atvejį, kai diskas specialiai skirtas tokiam darbui.
948. Abrazyviniai diskai turi atitikti techninių sąlygų reikalavimus ir turi būti išbandyti prieš išduodant juos į laivą.
Diskus sandėliuojant, juos transportuojant ir montuojant laive esančiuose įrenginiuose, reikia laikytis atitinkamų disko apsaugos priemonių.
Abrazyvinius įrankius laikyti reikia taip, kad jie nebūtų trankomi, kad neveiktų šaltis ir drėgmė. Diskus reikia laikyti esant ne žemesnei kaip 5°C temperatūrai ir esant santykinei oro drėgmei ne didesnei kaip 65%. Sandėliuose ir saugojimo vietose turi būti įrengtos atitinkamos lentynos ir dėžės, skirtos įvairių profilių ir dydžių diskams laikyti.
Laikant abrazyvinius įrankius metalinių lentynų narveliuose, šie turi būti apkalti medžiaga arba tvirta minkšta mediena taip, kad nebūtų galimybės diskams liestis su metalu.
949. Prieš įstatant diską į stakles reikia patikrinti, ar diskas be įtrūkimų; tuo tikslu diską laisvai užmauna ant strypo ir mediniu plaktuku lengvai stuksena šoninį disko paviršių. Jei girdisi blerbimas, su tokiu disku dirbti draudžiama.
950. Įstatant diską į stakles, jo plokštuma turi būti griežtai statmena veleno ašiai. Tarpas tarp skylės paviršiaus diske ir veleno paviršiaus turi tenkinti techninių sąlygų reikalavimus.
Draudžiama dirbti su disku, turinčiu defektą (įtrūkimai, darbinio paviršiaus nevienodas susidėvėjimas, mušimas ir kt.).
951. Diskus taisyti reikia su specialiais įrankiais: abrazyviniais diskais, metaliniais ir metalo keramikiniais diskais, žvaigždutėmis. Draudžiama diskus taisyti šiam tikslui nepritaikytais įrankiais.
Taisant diskus, negalima kūnu spausti naudojamų įrankių. Stovėti reikia truputį iš šono nuo besisukančio disko plokštumos.
952. Neleidžiama dirbti su metalo pjovimo staklėmis esant bortinio supimosi amplitudei, didesnei kaip 10°.
953. Prieš pradedant darbą, reikia patikrinti, ar teisingai pritvirtinti apsauginiai gaubtai, ar gerai veikia kiti apsauginiai staklių įtaisai.
954. Atidarinėti dangtelius ir dureles, dengiančias staklių judančius elementus (krumpliaračius, skriemulius ir kt.), galima tik išjungus elektros maitinimą.
955. Pastatyti ant staklių ir nuimti nuo staklių ruošinius ir detales, kurių masė per 10 kg, galima tik su kėlimo mechanizmais ir įrenginiais.
Šie įrenginiai ir mechanizmai turi būti su įtaisais, užtikrinančiais patikimą ruošinio ar detalės tvirtinimą, patogų ir saugų pakėlimą ant staklių ir nuėmimą nuo staklių.
VI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DIRBANT SU KĖLIMO MECHANIZMAIS
957. Visi įrenginių, atsarginių dalių, įrankių, įtaisų ir medžiagų perkėlimo darbai, kurie atliekami panaudojant kėlimo mechanizmus, turi būti vykdomi pagal šių Taisyklių III dalies VI ir VII skyrių reikalavimus.
958. Draudžiama krauti detales ant mašinų skyriaus grotelių, pastolių dangos, jei šioms konstrukcijoms nėra numatyta tokia papildoma apkrova.
Mašinų ir katilų skyriuje ant plokščių ir grotelių sudėtos detalės turi būti pritvirtintos, kad būtų išvengta detalių pasislinkimo esant nepalankiam orui.
959. Didelių matmenų ir ilgas detales (pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų velenus, veleno linijas, metalinius strypus ir kt.) reikia kelti taip, kad jos neleistinai nepersikreiptų ir neišlinktų. Stropavimo teisingumas tikrinamas truputį pakeliant detalę.
Draudžiama kelti ilgas detales vienu stropu, kai kėlimo jėga pridėta viename taške.
960. Krovinių kėlimo priemones būtina kabinti tik už tam specialiai numatytų ąsų ar kitų laivo korpuso elementų.
961. Keliant ir transportuojant remontuojamas detales, draudžiama palikti jas pakabintas arba pakabintas remontuoti.
962. Pakraunant sunkiasvorius įrenginius, mechanizmus ir kt. į mašinų skyrių per apšvietimo kapą, stebėtojas ant denio turi būti saugioje vietoje.
963. Keliant mechanizmus ir sunkius mazgus (stūmoklius) už ąsinių varžtų su galvute, būtina, kad šie varžtai turėtų sraigtinį žiedą; ąsinių varžtų sriegiai turi būti tvarkingi; ąsiniai varžtai turi būti gerai įsukti ir įveržti. Skylės kėlimo varžtams turi būti rūpestingai išvalytos ir patikrinta sriegių būklė.
964. Mašinų skyriaus elektrinis kranas arba telferis, baigus darbus, turi būti perkeltas į nuolatinio tvirtinimo vietą ir užfiksuotas.
965. Mašinų skyriaus talės, telferiai ir kranai turi būti apžiūrimi, patikrinami ir išbandomi pagal gamintojo instrukcijose pateiktus reikalavimus ir laivų klasifikacinių bendrovių numatytas sąlygas ir terminus. Ant mašinų skyriaus talių, telferių ir kranų turi būti markiruotė, kurioje pažymėta keliamoji galia ir kito išbandymo data.
966. Detalių pakėlimui naudojant mechanines diferencialines tales, negalima paleisti iš rankų grandinės darbinės dalies tol, kol detalė pakabinta.
967. Keliant sunkias detales, po pakelta detale turi būti pakišamas narvelis iš medinių tašų. Tarpas tarp keliamos detalės ir narvelio visą laiką turi būti ne didesnis kaip 150–200 mm.
Jei kėlimo metu susidaro priverstinė pertrauka, keliamas krovinys turi būti nuleistas ant padėklo ir, jei reikia, papildomai pritvirtintas.
VII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI RUOŠIANT KURO CISTERNAS IR TALPAS REMONTUI
969. Ruošiant cisternas ir tarpdugninius skyrius remontui, reikia iš jų visiškai išvalyti naftos produktų likučius.
970. Kuro cisternų ir talpų išvalymas, juose esančių sprogių naftos produktų garų koncentracijos įvertinimas, paruošimas remontui atliekami tik jas išvalius ir degazavus.
Cisternose ir talpose, kur buvo naftos produktai, apšvietimui naudoti galima tik apsaugotus nuo sprogimo žibintus.
971. Prieš nuleidžiant darbininką į talpos vidų, būtina įsitikinti, kad naftos garų ar kitokios kilmės dujų koncentracija nepavojinga – tuo tikslu atliekama oro aplinkos analizė; jei nėra galimybės atlikti oro aplinkos analizę, tai į tanką ar kitą talpą besileidžiantis darbininkas privalo apsirengti specialiais apsauginiais rūbais, užsidėti šlanginę dujokaukę su priverstiniu oro tiekimu, užsidėti apsauginį diržą su saugos lynu, laikytis priešgaisrinių ir saugos sprogimo atžvilgiu taisyklių reikalavimų. Prie įėjimo turi būti budintysis, su kuriuo palaikomas ryšys, kaip tai numatoma šių Taisyklių 41 punkte. Ar talpos teisingai paruoštos darbams su atvira ugnimi, stebi ir kontroliuoja bei šių darbų saugą užtikrina vyresnysis (vyriausiasis) laivo mechanikas.
VIII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI RUOŠIANT VANDENS CISTERNAS IR TALPAS REMONTUI
973. Ruošiant remontui vandens cisternas, balastinius tankus bei pikus, būtina, pašalinus vandenį ir iki žmonėms nusileidžiant į šias talpas, jas rūpestingai išvėdinti, kad būtų reikiamas deguonies kiekis ore, bei išvalyti nuosėdas iš šių talpų.
Kad būtų galima greičiau pašalinti susikaupusias dujas, talpas reikia užpildyti vandeniu (jei yra tokia galimybė) ir po to jį išleisti.
974. Siekiant užtikrinti saugumą, atliekant remonto darbus cisternose ir tankuose, reikia laikytis šių reikalavimų:
974.1. talpų angos ir liukai turi būti pastoviai atidaryti tol, kol šiose talpose dirbama, tuo pačiu turi būti užtikrinta ištraukiamoji ventiliacija;
974.2. prieš pradedant remonto darbus, ypač jei bus naudojama atvira ugnis, reikia įsitikinti, kad už pertvaros nėra kitos talpos su naftos produktais arba su susikaupusiomis dujomis. Atlikinėti darbus su ugnimi arti uždarytų ir neišvėdintų skyrių ir tankų draudžiama;
974.4. cisternoje arba tanke galima būti ne ilgiau kaip 45 minutes, po to reikia 15 minučių pailsėti išėjus iš talpos;
IX. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI VYKDANT SUVIRINIMO DARBUS
975. Organizuojant ir atliekant suvirinimo (elektrinis suvirinimas ir pjovimas dujomis) darbus, reikia vadovautis šiomis Taisyklėmis, taip pat Lietuvos Respublikoje galiojančiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, elektrosaugos taisyklėmis, sanitarinėmis normomis ir kitomis galiojančiomis taisyklėmis.
976. Suvirinimo darbus gali atlikti tik atestuoti suvirintojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį pažymėjimą ir įdėklą į jį apie tai, kad praėjo kasmetinį priešgaisrinį techninį minimumą.
Suvirintojai elektra privalo turėti ne žemesnę kaip pradinę elektrosaugos kvalifikacinę kategoriją.
977. Apsauginių priemonių, suvirinimo įrenginių ir priemonių periodinių apžiūrų ir bandymų normos ir periodiškumas nurodytas jų gamyklinėse instrukcijose.
978. Elektrinio suvirinimo įrenginių izoliacijos varža turi būti matuojama kiekvieną kartą prieš pradedant darbą. Matavimus atlieka elektromechanikas ir jų rezultatus įrašo į raštišką leidimą suvirinimo darbams atlikti.
Suvirinimo srovės šaltinio apvijų ir maitinimo fiderio kabelinio tinklo izoliacijos ribinė leistina varža turi būti ne mažesnė kaip 0,2 M. Suvirinimo grandinės kabelių (tiesioginio ir atgalinio kabelio) izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 M.
Suvirinimo darbus atliekant uoste (laivų remonto įmonėje, laivų statykloje), leidimą suvirinimo darbams atitinkamai išduoda uosto, remonto įmonė.
979. Elektros suvirinimo kabelius galima sujungti tik izoliacinėmis movomis, spyruokliuojančiais gnybtais, išardomais arba neišardomais sujungimais, kaip tai numato valstybinis standartas. Pažeistą izoliaciją reikia atstatyti vulkanizuojant arba kitu, užtikrinančiu visišką izoliacijos atstatymą, metodu.
980. Deguonies ir acetileno balionai į suvirinimo darbų vietą pristatomi atskirai specialiais vežimėliais arba neštuvais.
981. Pjovimo ir suvirinimo dujomis žarnas reikia eksploatuoti tik pagal jų paskirtį ir neviršijant leistino slėgio, nurodyto gamykliniame pase.
Dirbant žarnos turi būti apsaugotos nuo galimų pažeidimų. Remontuojant pažeistą vietą reikia išpjauti ir sujungti įmova. Žarnos galų prijungimas prie įmovos sutvirtinamas suveržiamosiomis apkabomis.
982. Suvirinimo darbams naudojamos suvirinimo medžiagos (elektrodai, suvirinimo viela ir kt.) turi tenkinti galiojančių standartų, techninių sąlygų reikalavimus.
983. Suvirintojas elektra, virindamas metalinių konstrukcijų, katilų, rezervuarų viduje, ankštose ir nepatogiose suvirinimui vietose, drėgnose patalpose, taip pat po lietaus arba pasnigus, privalo naudotis papildomai prie specialių drabužių dar ir šalmu iš dielektrinės medžiagos ir kitomis dielektrinės apsaugos priemonėmis (guminės dielektrinės pirštinės, guminis dielektrinis kilimėlis, batai).
Dirbant uždarose patalpose, draudžiama naudotis skydeliais su metalinėmis detalėmis.
Virinant spalvotus metalus ir jų lydinius, būtina naudotis asmeninėmis kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis (filtruojantys priešdujiniai respiratoriai).
984. Atvirose aikštelėse esančios suvirinimo darbų vykdymo vietos turi būti aptvertos skydais ir ekranais, kad apsaugotų akis nuo suvirinimo lanko poveikio.
985. Atliekant suvirinimo darbus laivo skyriuose ir kitose ankštose, uždarose ar pusiau uždarose patalpose turi būti užtikrinta nepertraukiama dirbtinė ventiliacija.
986. Suvirinimo darbus uždarose talpose turi atlikti ne mažiau kaip du žmonės, be to vienas iš jų privalo turėti ne žemesnę kaip pradinę elektrosaugos kvalifikacinę kategoriją ir būti talpos išorėje, kad galėtų kontroliuoti suvirintojo talpoje atliekamų darbų saugą.
Suvirintojas, dirbantis talpoje, privalo būti su apsauginiu diržu ir saugos lynu, kurio antrąjį galą laiko esantis prie talpos asmuo.
987. Prieš pradedant suvirinimo darbus, atsakingas už pasiruošimą šiems darbams ir jų atlikimą asmuo privalo:
987.1. įvertinti būsimų suvirinimo darbų pobūdį, apžiūrėti darbų vietą ir įsitikinti suvirinimo vietos ir suvirinimo metodų saugumu pagal suvirinimo įrengimų techninės dokumentacijos reikalavimus;
987.2. aprūpinti suvirinimo darbų vietą uždarose patalpose patikima ventiliacija (oro apykaita ne mažesnė kaip 35 kartus per valandą);
987.3. patikrinti įrangos, suvirinimo aparatūros, elektros grandinių, priemonių, specialių rūbų, asmeninių ir dielektrinės suvirintojų apsaugos priemonių tvarkingumą;
987.6. pravesti darbų saugos instruktažą darbo vietoje suvirintojams ir asmenims, kurie dalyvaus būsimuose darbuose; apie pravestą instruktažą įrašyti instruktažų registracijos žurnale;
987.7. informuoti budinčiąją tarnybą ir laivo žurnale įrašyti apie suvirinimo darbų pradžią, nurodyti, kad suvirinimo įranga, priemonės, specialūs rūbai, asmeninės apsaugos priemonės yra tvarkoje;
987.8. suvirinimo darbams naudojant degias dujas ir deguonį, dujų balionus pastatyti atvirame laivo denyje ne arčiau kaip per 10 m nuo suvirinimo vietos; atstumas tarp balionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m;
988. Atliekant suvirinimo darbus būtina:
988.1. prieš prijungiant reduktorių prie baliono ir jį prijungus, prapūsti balioną trumpam atidarant čiaupą; čiaupą atidarantis suvirintojas turi stovėti šalia dujų srovės tekėjimo krypties;
988.2. reduktorių prie baliono tvirtinti tik raktu, gaubiamąją veržlę veržti tik esant uždarytam baliono čiaupui;
988.3. baliono čiaupą atidaryti ne daugiau kaip per pusę apsisukimo; per pertraukas darbe balionų čiaupai turi būti uždaryti, o reduktorių prispaudžiantieji sraigtai palaisvinti;
X. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI ATLIEKANT ARGONINĮ SUVIRINIMĄ
990. Atliekant argoninį suvirinimą, žarnos turi būti kuo toliau (bet ne arčiau kaip 0,5 m) nuo įkaitusio metalo.
Draudžiama naudoti pažeistas žarnas.
991. Jei aušinančio vandens kanalas pistolete užsiteršė, jį reikia išplauti vandens atbuline srove.
Įjungus vandens atbulinę srovę, virinimo darbų vykdyti negalima.
992. Virinti galima tik apsivilkus nustatytos formos specialius suvirintojo rūbus (kombinezoną, pirštines) ir užsidėjus šalmą su apsauginiais akiniais.
994. Suvirinant uždaroje patalpoje varį ir vario lydinius, turi būti patikima vietinė ventiliacija, šalinanti kenksmingus garus tiesiog iš jų susidarymo vietos. Esant nepakankamai ventiliacijai, reikia užsidėti kaukes su oro tiekimu. Smulkių detalių suvirinimas leidžiamas tik tam tikslui specialiai įrengtoje patalpoje – suvirinimo poste.
XI. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI ATLIEKANT VALYMO IR DAŽYMO DARBUS
996. Atliekant dažymo darbus, tirpikliais ir nuriebinimo skysčių sudedamosiomis dalimis negali būti ypač toksiškos medžiagos: metilo spiritas, chloro turintys angliavandeniai (chloroformas, dichloretanas, tetrachlormetanas ir kt.), etiliuotas benzinas, benzolas.
997. Ruošiantis atlikti valymo ir dažymo darbus patalpose, darbų vadovas privalo numatyti iškilus avarinei situacijai galimus žmonių evakuacijos kelius ir evakuacijos būdus.
998. Priklausomai nuo nepatogumų ir pavojingumo laipsnio atliekant valymo ir dažymo darbus, visos laivų patalpos skirstomos į dvi kategorijas.
999. Pirmos kategorijos patalpos:
1000. Antros kategorijos patalpos:
1001. Prieš pradedant darbus pirmos kategorijos patalpose, vyresnysis (vyriausiasis) mechanikas privalo pravesti specialųjį instruktažą apie darbo ir poilsio režimą, apie saugius darbo metodus, apie dirbančiojo veiksmus kilus avarinei situacijai.
1002. Laivo pirmos kategorijos patalpose vienas iš įėjimų (liukas ar landa), kol bus atliekami valymo ir dažymo darbai, turi būti visiškai laisvas nuo žarnų, kabelių ir kitų komunikacijų ir turi būti naudojamas tik žmonėms eiti.
1003. Lankytis pirmos kategorijos uždaruose skyriuose ir sunkiai patenkamose patalpose ir dirbti jose galima laikantis 41 punkto reikalavimų. Be to, stebėtojas privalo žiūrėti, kad oro tiekimo žarnos nebūtų sulenktos ar užspaustos; jis privalo padėti tempiant žarnas ir šviestuvų laidus ir privalo suteikti pagalbą (esant būtinybei) dirbančiajam išeiti iš dažomos patalpos.
1004. Atliekant valymo ir dažymo darbus rankiniais elektrifikuotais įrankiais, reikia laikytis VIII dalies VII skyriaus reikalavimų.
1005. Visi naudojami laive lakai ir dažai, dervos, klijai, izoliacinės ir kitos medžiagos turi būti su sertifikatais arba pasais (kiekviena šių medžiagų partija, kaip to reikalauja standartas). Nurodytos medžiagos priimamos į laivą, jei ant kiekvienos taros (statinės, dėžės, bidono ir t. t.) yra etiketė, užrašas, lentelė su medžiagos tiksliu pavadinimu, marke, partijos numeriu, saugos reikalavimais.
1006. Lakai ir dažai laive turi būti saugomi dažų sandėlyje, kuriame neleidžiama saugoti bet kokių kitų medžiagų, nepriklausančių lakams ir dažams.
1007. Už tvarką dažų sandėlyje, lakų ir dažų išdavimą ir saugojimą atsako bocmanas. Dažų sandėlio būklę kontroliuoja vyresnysis (vyriausiasis) mechanikas. Negalima šiame sandėlyje saugoti atvirų dažų ar lakų talpų. Išsiliejusias dažymo medžiagas būtina tuojau pat surinkti, o denį toje vietoje nuvalyti skudurais, suvilgytais nekenksmingu tirpikliu.
1009. Dažų sandėlis, išdavus medžiagas ir priėmus nesunaudotas darbe medžiagas, turi būti iškart užrakinamas.
1012. Darbo vietose leidžiama dažus ir lakus laikyti tik paruoštus naudojimui sandariai uždarytoje taroje.
Neleidžiama, ruošiant lakus ir dažus, dėti į juos komponentus, kurie neatitinka receptūros nustatytos sudėties, kurie neturi sertifikato arba paso, kurių sudėtis nežinoma.
1013. Baigus darbą, medžiagų likučiai (klijai, dažai, lakai, tirpikliai ir t. t.) turi būti grąžinti į dažų sandėlį ir supilti į uždarą tarą.
1014. Sausų dažų dėžutes atidarinėti reikia be smūgių, naudojantis specialiais svertiniais raktais. Atidarant sausų dažų, kurių sudėtyje yra švino ar kitų kenksmingų medžiagų, dėžutes, reikia dirbti užsidėjus apsaugančius nuo dulkių respiratorius.
1015. Prieš pradedant valymo ir dažymo darbus, šių darbų vadovas (priklausomai nuo darbų atlikimo vietos) turi pasirūpinti:
1015.1. gervių ir lynų, kurie bus naudojami valymo ir dažymo metu pakaboms ir kitiems tikslams, patikimumu;
1015.4. ar nėra (iki darbų pradžios) pirmos kategorijos patalpose kenksmingų dujų ir užsistovėjusio oro ir ar yra reikiama šių patalpų ventiliacija;
1015.5. dirbančiųjų aprūpinimu specialiais rūbais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, jei jų prireiks atliekant valymo ir dažymo darbus;
1016. Valymo darbus patalpose galima atlikti tik esant mechaninei ištraukiamajai ventiliacijai (jei naudojama įranga, neturinti vietinio išsiurbimo ir oro valymo). Išsiurbiamo oro kiekis turi būti ne mažesnis kaip 60 m³/h vienam dirbančiajam.
1017. Valant rūdis, nuodegas ir senus dažus plieniniais šepečiais, pneumatiniais ir elektriniais įrankiais, būtina patalpoje užtikrinti darbo vietų ventiliaciją.
1018. Ruošiantis paviršius dažyti su modifikatoriais arba rūdžių surišikliais, reikia naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
1020. Aliuminio bei jo lydinių, cinkuotiems paviršiams gruntuoti neleidžiama naudoti gruntų su švino pigmentais.
1021. Laivo korpuso ir laivo patalpų dažymo būdai, naudojama įranga ir darbo režimai yra nustatomi laivo vadovaujančiųjų asmenų, atsižvelgiant į taikomų lakų ir dažų savybes, į esamą ventiliacinę įrangą ir asmeninės apsaugos priemones.
1022. Neleidžiama naudotis dažymo įranga, kurios kontrolinių ir matavimo prietaisų bandymų terminai praėję.
1023. Slegiamojo dažų tiekimo įrenginiai turi būti hidrauliškai bandomi kartą per metus slėgiu, ne mažesniu kaip 1 MPa; apie bandymo rezultatus surašomas atitinkamas aktas. Tiekiant dažus slėgimu, slėgis neturi viršyti 0,8 MPa.
1024. Padengiant dažomą paviršių lakais ir dažais, reikia judėti į tą pusę, iš kurios ateina šviežias oras, t. y. lakų ir dažų aerozolį ir tirpiklių garus oro srautas turi nešti nuo dirbančiojo.
1025. Dažant mašinų skyrių denius, lijalus, mašinų skyrių liukus, anglies bunkerius ir t. t. kenksmingais žmogaus organizmui dažais ir tirpikliais (kuzbaslaku, nitrodažais, nitrolaku, skalūnų pokostu ir kt.), patalpas reikia intensyviai vėdinti, o būtinais atvejais – dirbti su šlanginiais kvėpavimo aparatais.
1026. Tas detales ir mašinų bei mechanizmų įrenginius, kurie eksploatavimo metu įkaista, dažyti reikia tik jiems atvėsus.
1027. Visi paruošiamieji (senų dažų, rūdžių, nuodegų nuvalymas, nuriebalinamas ir kt.) ir dažymo darbai atliekami tik sustabdžius mechanizmus.
1028. Jei darbas trunka ilgai (daugiau kaip 1 val.), dirbantieji turi kas valandą išeiti 10 minučių iš patalpos į gryną orą.
1029. Dirbant su cheminiais dažais uždarose patalpose, turi būti užtikrinta tiekiamoji ir ištraukiamoji ventiliacija su ne mažesniu kaip 15 kartų oro pakeitimu per valandą.
1031. Pasireiškus negalavimo požymiams (galvos svaigimas, pykinimas), dirbantysis turi tuoj pat nutraukti darbą, duoti pavojaus signalą ir išeiti iš dažomos patalpos. Kartu su juo turi išeiti dirbantys šioje patalpoje; darbą atnaujinti leidžiama tik išsiaiškinus ir pašalinus negalavimą sukėlusias priežastis.
1032. Jei dažymo metu įvyko apsinuodijimas, nukentėjusįjį reikia išvesti arba išnešti į gryną orą ir skubiai iškviesti gydytoją; atvykus gydytojui, veikti pagal jo nurodymus.
1033. Apgyvendinti laivo komandą šviežiai išdažytose patalpose galima ne anksčiau kaip po 28 valandų pabaigus dažymo darbus.
1034. Darbus su epoksidinėmis dervomis, įskaitant klijų, glaistų, dažų ir lakų bei kitų medžiagų su šiomis dervomis paruošimą, taip pat gaminių paviršiaus padengimą jomis, galima atlikti izoliuotose, vėdinamose patalpose. Dirbant epizodiškai su nedideliu (iki 2 kg) epoksidinių dervų kiekiu, galima minėtus darbus atlikti neizoliuotose patalpose, kuriose yra bendroji ventiliacija ir vietinis oro išsiurbimas darbo vietoje. Leidžiama su epoksidinėmis dervomis dirbti atvirame denyje.
1035. Nesukietėjusios epoksidinės dervos perteklių ir nutekėjimus reikia pašalinti popieriumi ir nuvalyti skuduru. Negalima šiam tikslui naudoti benzolo, toluolo ir kitų toksiškų tirpiklių.
1036. Paviršius padengti epoksidinėmis medžiagomis reikia teptukais, glaistytuvais, mentelėmis ir kitais įrankiais, turinčiais iš kartono ar kitos izoliacinės medžiagos pagamintus rankų apsaugos ekranus.
1037. Darbai su epoksidinėmis dervomis turi būti atliekami ant padengtų tvirtu popieriumi stalų arba padėklų.
1038. Šalinant tirpiklį iš pneumatinio išpurškimo aparatų, taip pat atliekant dažų prapumpavimą bei dažymo režimo parinkimą, neleidžiama dažus arba skiediklį purkšti patalpoje į orą. Tirpiklį pašalinti reikia pagal duoto aparato eksploatavimo instrukcijoje pateiktus nurodymus.
1039. Dažų išpurškimo aparatus, žarnas, dažų pumpavimo įrenginius, šepečius, teptukus ir kt., baigus darbą, būtina išplauti su tirpikliu ir laikyti vėdinamame sandėlyje.
1040. Specialūs drabužiai laivo vadovaujančiųjų asmenų nustatytais terminais priklausomai nuo atliekamų darbų pobūdžio periodiškai turi būti išvalomi ir išdulkinami, remontuojami ir skalbiami.
1042. Lakais ir dažais, tirpikliais, klijais, dervomis ir kitais chemikalais apipilti drabužiai turi būti pakeisti švariais.
1044. Kvėpavimo organų asmeninių apsaugos priemonių laikymo, remonto, degazacijos ir dezinfekcijos kontrolė atliekama sutinkamai su gamyklos gamintojos instrukcija, bet ne rečiau kaip kartą per 10 dienų.
1045. Dirbantieji su lakais ir dažais, sintetinėmis dervomis, klijais, glaistais privalo plauti rankas prieš valgį, rūkymą, einant į tualetą ir darbo dienos pabaigoje.
1046. Ant rankų odos patekę lakai ir dažai, epoksidinės ir kitokios dervos, glaistai, mastikos, klijai turi būti tuojau pat nuvalomi:
1046.1. epoksidinės medžiagos – minkštomis popierinėmis servetėlėmis, o po to – šiltu vandeniu su muilu, naudojantis šiurkščiu šepečiu;
1046.2. išdžiūvę latekso ir cemento mišiniai – pakulomis, suvilgytomis mašinine alyva, o po to – vandeniu su muilu;
XII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DOKUOJANT IR REMONTUOJANT LAIVĄ
1048. Laivo įgula turi būti supažindinta:
1049. Laivo su kroviniu pakėlimas galimas tik avariniu atveju, turint ypatingą laivų remonto įmonės vyriausiojo inžinieriaus leidimą.
1051. Laivo vadovaujantieji asmenys prieš laivą statant į laivo pakėlimo įrenginį turi imtis visų priemonių krenui ir diferentui pašalinti. Jei tai neįmanoma, kreną ir diferentą reikia sumažinti tiek, kad jie neviršytų duotam pakėlimo įrenginiui leistinų dydžių.
Visos užbortinės laivo angos, taip pat iliuminatoriai, denio liukai ir t. t., turi būti sandariai ir patikimai uždaryti. Triumus reikia aplieti vandeniu, išdžiovinti ir išvėdinti. Visi sunkūs daiktai ir kroviniai, kurie gali pasislinkti, turi būti patikimai pritvirtinti savo vietose. Krovininės strėlės, kranai, užbortiniai trapai ir t. t. turi būti pasukti į laivo vidų ir patikimai pritvirtinti. Inkarai turi būti savo stacionariose vietose ir patikimai užfiksuoti (pilnai įtraukti į kliuzus).
1054. Laivo virtuvės, skalbyklos, prausyklos, tualetai ir t. t. prieš laivą statant į laivo pakėlimo įrenginį turi būti išvalyti ir išplauti.
Pakėlus laivą reikia sustabdyti fekalinio ir nutekamojo vandens sistemų darbą, o visos sanitarinės ir buitinės patalpos turi būti uždarytos.
1055. Prieš nuleidžiant laivą iš pakėlimo įrenginio į vandenį, būtina kruopščiai patikrinti, ar hermetiškai uždarytos visos užbortinės dugno ir bortų (žemiau vaterlinijos) angos, ypatingą dėmesį reikia atkreipti tikrinant, ar nėra laivo korpuse neužvirintų skylių, ar sandariai uždaryti tarpdugninių kuro ir balasto tankų angų dangteliai.
1056. Laivui šiek tiek panirus į vandenį, kai vaterlinija pakyla iki laivo korpuse esančių užbortinių skylių, laivo nuleidimą reikia trumpam sustabdyti ir kruopščiai patikrinti, ar vanduo nesisunkia į laivo korpuso vidų. Nesant protėkio – laivo nuleidimą galima tęsti toliau, stebint, ar vanduo nepradėjo tekėti į laivo vidų.
1057. Prieš pradedant remonto darbus laive, kapitono padėjėjas ir laivo pakėlimo įrenginio viršininkas turi įsitikinti, ar patikimas ir saugus trapas, vedantis į laivą.
Paskiriant žmones laivo korpuso išoriniams darbams, kapitono padėjėjas turi įsitikinti pastolių, paaukštinimų, paklotų patikimumu.
1058. Laivo įgula, laivui stovint pakėlimo įrenginyje, remonto darbus gali atlikti tik suderinus su laivo pakėlimo įrenginio viršininku.
1059. Visų laivo agregatų darbas bei pagrindinio variklio prasukimas, laivui stovint pakėlimo įrenginyje, turi būti sustabdyti. Šiuos darbus galima atlikti tik leidus laivo pakėlimo įrenginio administracijai.
1060. Tie įrenginiai, kuriuos laivui esant pakėlimo įrenginyje reikia iškrauti iš laivo, turi būti sandėliuojami ne laivo pakėlimo įrenginyje, o laivų remonto įmonės administracijos nurodytoje vietoje.
1061. Šiukšlės ir kitos atliekos iš laivo turi būti kraunamos tam tikslui skirtose vietose. Draudžiama pilti už borto tepalo ir kuro, taip pat triumuose esančius likučius.
1062. Laivui stovint doke, inkaro grandines apžiūrai ir remontui galima nuleisti tik laikantis visų atsargumo priemonių, kad nebūtų pažeistas stapelinis denis ir nebūtų traumuoti žmonės.
Nuleidžiant inkarą ir inkaro grandines, reikia paskirti budinčiuosius, kad perspėtų deniu einančius žmones.
1063. Pakėlimo įrenginyje remontuojamo laivo komandai draudžiama:
1063.1. pajungti papildomus vartotojus prie elektros tinklo, garo magistralės, vandentiekio arba savistoviai atlikti kokius nors prijungimus be pakėlimo įrenginio administracijos žinios;
1063.5. be laivo pakėlimo įrenginio administracijos žinios laive perkelti krovinius ir balastą, pakrauti į laivą krovinius, netolygiai eikvoti iš bortinių laivo skyrių kurą arba šiuos skyrius užpildyti kuru;
XII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI VALANT LAIVĄ
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1065. Valymo darbai (degazacija, mechanizuotas plovimas, neišsiurbtų skysčių likučių ir kietų krovinių likučių pašalinimas, rankinis plovimo užbaigimas) laivo talpose turi būti atliekami pagal galiojančias tokių darbų technologines instrukcijas ir laikantis šių Taisyklių reikalavimų 1001 punkto.
1066. Dirbantieji talpų viduje turi būti stebimi, kad esant reikalui jiems būtų galima suteikti pagalbą, taip pat su jais turi būti palaikomas dvipusis ryšys naudojantis sutartiniais signalais.
1067. Pasireiškus negalavimui (silpnumas, pykinimas, galvos svaigimas), dirbantysis talpoje privalo nutraukti darbą ir išeiti iš tanko. Dirbančiuosius talpoje reikia perspėti, kad negalima kelti triukšmo, nebūdingo atliekamam darbui. Išgirdęs panašų triukšmą, šauksmus, stebėtojas turi iškviesti dirbančiuosius į viršų ir pranešti apie įvykį darbų vadovui.
1068. Laivo įgulos atliekamiems krovininių talpų valymo darbams bei pasiruošimui šiems darbams tiesiogiai vadovauja kapitono padėjėjas.
Be nuostatų, išdėstytų 16 punkte, kapitono padėjėjas dar privalo:
- organizuoti deguonies, kenksmingų medžiagų garų (įvertinant pervežamo krovinio specifiką, temperatūrą, oro drėgnumą) kiekio matavimus talpose, saugaus žmonių nusileidimo į talpas ir darbo juose galimybę. Apie matavimų laiką ir rezultatus turi būti įrašyta į laivo žurnalą;
- užtikrinti nepertraukiamą dirbančiųjų tankuose stebėjimą ir pagalbos priemonių paruoštumą;
- užtikrinti asmeninių apsaugos priemonių, dujų analizatorių, plovimo inventoriaus tvarką ir saugojimą;
- darbą baigus prieš uždarant talpą patikrinti, ar joje neliko žmonių ir darbo įrankių.
Kapitono padėjėjo poilsio metu visiems tankų valymo darbams vadovauja antrasis kapitono padėjėjas.
1069. Laivo įgulos atliekamiems kuro ir tepalo cisternų valymo, taip pat siurblių skyriaus degazacijos darbams vadovauja vyresnysis (vyriausiasis) mechanikas. Jo pareigos tokios pat kaip ir kapitono padėjėjo (žr. 1098 punktą).
1070. Vyriausiasis mechanikas periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina trapų, aikštelių ir lejerinio aptvaro talpų viduje techninę būklę ir patikimumą. Patikrinimo rezultatai įrašomi į laivo žurnalą.
1071. Elektromechanikas prieš valymo darbų pradžią privalo patikrinti nesprogių šviestuvų ir elektrinių orpūčių tvarkingumą; krovininių, valymo, plovimo vamzdžių įžeminimo jungių būklę; valymo darbų vietos apšviestumą sutinkamai su dirbtinio apšvietimo normomis.
1073. Valymo darbai, kuriuos atliekant žmonės turi būti talpoje (rankinis plovimo užbaigimas, kietų medžiagų likučių pašalinimas ir kt.), leidžiami tik išvėdinus ir visiškai degazavus talpą iki sanitarinių normų leistinos dujų koncentracijos.
Oro aplinkos būklę tikrinti reikia prieš įeinant žmonėms į tanką ir jiems būnant tanke ne rečiau kaip kas 30 minučių. Tikrinama įvairiuose lygiuose.
1074. Atliekant valymo darbus, žmonės talpose nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 30 minučių. Po to daroma 15 minučių pertrauka, išeinant į atvirą denį.
II. DARBŲ SAUGA MECHANIZUOTAI PLAUNANT KROVINIŲ IR KURO TALPAS
1076. Talpas galima plauti tik kai laivas nesisupa ir plovimo mašinėlės nesitranko į laivo bortus. Audros metu žaibuojant nedegazuotų talpų plovimą reikia sustabdyti, o visos plovimo angos turi būti uždarytos.
Nakties metu darbų vieta turi būti apšviesta prožektoriais nuo tiltelio.
Kai nėra galimybės denį apšviesti prožektoriais, reikia naudotis nesprogiais žibintais. Naudotis nešiojamais šviestuvais su elektros kabeliu draudžiama.
1077. Plaunant talpas kilnojamomis plovimo mašinėlėmis, būtina naudotis guminėmis antistatinės konstrukcijos žarnomis. Sujungti žarnas tarpusavyje ir prijungti prie plovimo mašinėlės reikia taip, kad būtų patikimas kontaktas tarp plovimo mašinėlės ir laivo korpuso. Neturint specialių antistatinės konstrukcijos žarnų, plovimo mašinėles reikia variniu laidu įžeminti į laivo korpusą.
1078. Nuleisti ir pakelti žarną kartu su talpoje esančia plovimo mašinėle reikia su specialiais kronšteinais, kurie neleistų trintis žarnai į angos komingsą. Reikia sekti, kad plovimo skysčio srovė neišsiveržtų ant denio ir būtų užtikrintas patikimas žarnos fiksavimas reikiamoje vietoje.
1079. Talpų plovimui naudojamos žarnos turi būti be pažeidimų ir susidėvėjusių vietų (įtrūkimai, atsisluoksniavimai, išsipūtimai). Žarnų sujungimo detalės (štuceriai, apkabos, tvirtinimo detalės) turi būti iš kibirkščiavimo nesukeliančių medžiagų (žalvaris, bronza ir kt.).
1080. Nuleisti plovimo mašinėlę į nedegazuotą, garais užpildytą talpą galima tik tuomet, kai garai išsisklaidę. Negalima garais užpildyti tų talpų, kuriuose yra plovimo mašinėlės.
1081. Plaunant talpas plovimo angos turi būti uždarytos, išskyrus talpų ventiliacijai skirtas angas. Nakties metu, kai denis prožektoriais neapšviestas, draudžiama atidaryti plovimo angų dangčius; šiuo atveju ventiliacijai reikia naudoti tik įėjimo liukų angas.
1082. Plovimo mašinėles perkelti galima tik nutraukus plovimo vandens tiekimą ir nesant žarnose slėgio.
1083. Žmonėms įlipti į talpą plovimo mašinėlių paleidimui galima tik laikantis visų saugumo priemonių, numatytų XII dalies V skyriuje ir 41 punkte.
1084. Prieš įlipant žmonėms į talpą, kurioje yra plovimo mašinėlės, būtina uždaryti vožtuvus, prie kurių prijungtos žarnos su mašinėlėmis. Ant uždarytų vožtuvų reikia pakabinti draudžiamuosius ženklus „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
1085. Plaunant cheminiu mechanizuotu būdu, leidžiama naudoti tik tuos cheminius preparatus, kurie valstybinių sanitarinės priežiūros organų pripažinti saugiais ir tinkamais naudoti jūriniuose laivuose.
1086. Draudžiama naudoti buitinius techninės paskirties plovimo preparatus (skirtus rankoms plauti, patalpoms valyti, drabužiams skalbti rankiniu būdu).
1087. Pilant plovimo preparatus vėjyje, reikia žiūrėti, kad srovė nesitaškytų; dirbantysis turi stovėti priešvėjinėje pusėje.
1088. Imant plovimo preparato skiedinio bandinius, būtina saugoti akis ir atviras kūno vietas nuo skiedinio purslų.
1089. Ruošiant plovimo preparato darbinį skiedinį, reikia naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis: apsauginiais akiniais, rankas išsitepti silikoniniu tepalu arba silikoniniu kremu. Patekus plovimo skiediniui į akis, reikia tuojau pat atsargiai akis plauti švariu gėlu vandeniu kol nustos skaudėti ir kreiptis į gydytoją.
III. DARBŲ SAUGA, VYKDANT RANKINĮ TALPŲ PLOVIMO UŽBAIGIMĄ IR
NEIŠSIURBTŲ SKYSČIO LIKUČIŲ PAŠALINIMĄ
1091. Rankinį tankų plovimo užbaigimą ir neišsiurbtų skysčio likučių bei kietų medžiagų likučių pašalinimą leidžiama atlikti, kai bortinio supimosi amplitudė neviršija 4°–5°, o dvigubo dugno skyriuose – esant ne mažiau kaip dviems išėjimo angoms priešingose pusėse.
1092. Žmonėms įeiti į krovininius tankus rankinio plovimo užbaigimo ir likučių pašalinimo darbams atlikti reikia gauti kapitono padėjėjo leidimą, o į kuro tankus – vyresniojo mechaniko leidimą.
1094. Plovimo vanduo, atliekant rankinį tankų plovimo užbaigimą, turi būti tiekiamas ne didesniu kaip 0,6 MPa slėgiu ir esant ne aukštesnei kaip 45°C temperatūrai. Draudžiama rankiniam plovimui užbaigti naudoti tirpiklius (žibalą, dyzelinį kurą, visus naftos produktus).
1095. Darbui reikalingi įrankiai ir įtaisai turi būti iš anksto nuleisti brezentiniame maiše į talpą. Nešiojamą žibintą rekomenduojama tvirtinti prie plovėjo diržo plovėjui patogioje padėtyje.
IV. DARBŲ SAUGA VALANT TALPAS, KURIOSE BUVO ETILIUOTI NAFTOS PRODUKTAI
1097. Talpų, kuriose buvo etiliuoti naftos produktai, rankinis plovimo užbaigimas ir krovinio likučių pašalinimas draudžiamas net prieš tai atlikus mechanizuotą tankų plovimą.
Nurodytus darbus galima atlikti tik po to, kai šiose talpose bus pervežti neetiliuoti produktai ar balastas.
1098. Rankinį talpų plovimo užbaigimą ir krovinio likučių pašalinimą, kai norima visiškai degazuoti laivą, galima atlikti tik specialioje laivo stovėjimo vietoje. Šią vietą nurodo laivybos kompanija arba uosto administracija, suderinę su higienos centru ir aplinkos apsaugos tarnyba.
1099. Žmonėms įeiti į talpas, kuriose buvo etiliuoti naftos produktai, leidžiama tuomet, kai talpų ore nebus viršyta leistina sanitarinė (0,005 mg/m³) tetraetilšvino norma.
1100. Įeiti ir dirbti siurblių skyriuje, kol bus užbaigti plovimo darbai, gali tik dokermanas, apsivilkęs specialų izoliuojantį kostiumą su priverstiniu oro tiekimu ir laikantis 41 punkto reikalavimų.
1101. Valymo darbus patalpose, kur buvo etiliuoti naftos produktai, gali atlikti tik medicininį patikrinimą praėję asmenys.
1102. Dirbantieji ant krovininio denio toje vietoje, kur yra atviros plovimo angos, turi būti apsirengę izoliuojančius kostiumus su priverstiniu oro tiekimu. Atidarant angas reikia būti priešvėjinėje pusėje.
1103. Etiliuotų naftos produktų likučių valymą galima atlikti tik stacionariomis laive esančiomis valymo priemonėmis.
1104. Rūdžių pašalinimą iš talpų, kuriose buvo etiliuoti naftos produktai, reikia atlikti apsivilkus izoliuojančius kostiumus arba užsidėjus pneumokaukes ir būtinai apsivilkus apsaugančius nuo naftos poveikio kostiumus ir pirštines.
1105. Atliekantys valymo darbus, susietus su etiliuotais naftos produktais, laivo įgulos nariai po darbo privalo asmenines apsaugos priemones atiduoti tiesioginiam darbų vadovui.
1106. Užteršti arba atsitiktinai apipilti etiliuotais naftos produktais aikštelės, deniai, transporto priemonės, tara, mašinos arba jų dalys, drabužiai, apsauginės priemonės būtinai turi būti nukenksminti arba degazuoti.
1107. Etiliuotų naftos produktų degazacijai ir nukenksminimui naudojamos šios priemonės ir būdai:
1107.1. tirpikliai (medžiagos, nuplaunančios arba sumažinančios etiliuotų naftos produktų koncentraciją) – neetiliuotas žibalas arba benzinas, taip pat spiritas;
1107.2. cheminiai degazatoriai (medžiagos, suardančios tetraetilšviną ir pakeičiančios jo fizines ir toksines savybes) – 10% dichloramino tirpalas dichloretane, 1% dichloramino tirpalas benzine, 3% monochloramino tirpalas vandenyje, chlorkalkės košės arba pieno pavidalu (sumaišytos su vandeniu);
1108. Saugoti ir naudoti degazatorius (10% dichloramino tirpalas dichloretane) reikia laikantis ypatingų atsargumo priemonių, numatytų specialioje instrukcijoje, kadangi dichloretanas labai nuodingas.
1109. Įvairūs metaliniai paviršiai (laivų deniai, mašinų dalys ir atskiri metaliniai daiktai) nukenksminami juos kruopščiai du kartus valant pakulomis, suvilgytomis neetiliuotu žibalu arba benzinu, o po to nuplaunant vandens srove.
1110. Naudoti chlorkalkes metalinių daiktų degazacijai negalima, nes chlorkalkės skatina metalų koroziją.
1110.1. Naudojant chlorkalkes nemetalinių daiktų ir įrangos degazacijai, reikia įvertinti, kad:
1110.1.1. veikiant saulės šviesai, orui ir šilumai chlorkalkės greitai skaidosi, prarasdamos savo degazuojančias savybes; todėl chlorkalkes reikia laikyti sandariai uždarytoje taroje, tamsioje ir vėsioje vietoje;
1111. Medinių denių ir aikštelių be metalinių dalių degazacija atliekama ištepant jas chlorkalkių koše (viena dalis chlorkalkių ir dvi trys dalys vandens); po 30 minučių degazuojami paviršiai nuplaunami vandens srove.
1112. Jei ant užterštų paviršių susidaro etiliuotų naftos produktų klanas, prieš nukenksminant gausiai pabarstoma medžio pjuvenomis, į kurias susigeria išpiltas kuras. Pjuvenos surenkamos į metalinę tarą ir sunaikinamos.
1113. Tara, kurioje buvo etiliuoti naftos produktai, nukenksminama du tris kartus išplaunant ją neetiliuotu žibalu. Taip pat atliekama ir vamzdynų bei žarnų degazacija.
1114. Guminiai apsauginiai rūbai, avalynė ir apsauginės priemonės degazuojamos aptepant jų paviršius chlorkalkių koše (aptepimui naudojamas teptukas arba šepetys). Chlorkalkės ant užteršto paviršiaus paliekamos 20–30 minučių. Po to guminiai daiktai nuplaunami šiltu vandeniu su muilu.
1115. Drabužiai ir gaminiai iš vinilo chlorido ir tekstovinilo nukenksminami du–tris kartus juos ištrinant žibalu arba benzinu suvilgytomis pakulomis.
1116. Stipriai užterštų etilo skysčiu patalpų ir mašinų dalių degazavimui gali būti naudojamas 10% dichloramino tirpalas dichloretane. Šiuo tirpalu ištepami užteršti paviršiai naudojant teptuką arba pakulas. Degazacijos darbai atliekami, apsirengus specialiais apsauginiais rūbais ir užsidėjus dujokaukes.
1117. Medvilniniai ir vilnoniai apsauginiai rūbai nukenksminami vienu iš būdų:
1117.1. rūbai pamerkiami valandai karštame 10% muilo tirpale; vėliau tirpalas nupilamas ir vėl pamerkiama; po dviejų valandų mirkymo rūbai skalbiami įprastiniu būdu;
1118. Įvairių daiktų, specialių rūbų visi nukenksminimo ir degazacijos darbai atliekami specialiai tam išskirtose vietose atvirame ore arba patalpose, esant patikimai tiekiamajai ir ištraukiamajai ventiliacijai.
V. DARBŲ SAUGOS TAISYKLĖS, DIRBANT NEDEGAZUOTOSE TALPOSE
1120. Draudžiama įeiti į krovinines talpas, kurios išpylus krovinį nebuvo nors iš dalies degazuotos.
1120.1. Avariniais atvejais neatidėliotiniems darbams atlikti (skubus talpos apžiūrėjimas; pramušimo užtaisymas; armatūros, pavarų, antvamzdžio gedimų pašalinimas), kai nėra galimybės tanką degazuoti iki sanitarinių normų leistinos ribos, turi būti laikomasi šių taisyklių:
1120.1.2. iki darbų pradžios talpoje turi būti nuplauti trapai, turėklai ir aikštelės, kad nebūtų slidžių krovinio likučių;
1120.1.3. draudžiama žmonėms vienu metu įeiti daugiau kaip į vieną talpą; tuo pačiu neleidžiama vienu metu talpoje dirbti daugiau kaip dviems žmonėms;
1120.1.4. kiekvienas, įeinantis į talpą, turi apsirengti izoliuojančiu kostiumu, užsidėti apsauginį diržą su ant pečių esančiais stropais ir saugos lynu. Saugos lynas prie diržo tvirtinamas tik karabinu, pagamintu iš nekibirkščiuojančios medžiagos, greit prisegamu ir atsegamu nuo diržo;
1120.1.5. visą laiką, kol talpoje dirba žmonės, du stebėtojai turi būti prie įėjimo liuko ir stebėti, ar nereikia dirbantiesiems tanke suteikti pagalbą, ar jie nepaduoda pavojaus signalo švilpuku;
1120.1.6. stebėtojams prie įėjimo liuko turi būti paruošti staigiam panaudojimui ne mažiau kaip 2 komplektai asmeninių apsaugos priemonių, apsauginiai diržai ir nesprogus žibintas;
1120.1.7. stebėtojai privalo neatsitraukdami būti prie liuko iš priešvėjinės pusės, nepaleisti iš rankų saugos lynų ir pastoviai laikyti juos įtemptus, nuolat stebėti dirbančiuosius ir palaikyti su jais ryšį nustatytų signalų pagalba;
1120.1.8. oro tiekimo į kvėpavimo organų apsaugos aparatus įrenginys turi būti pastatytas taip, kad oras būtų paimamas iš ten, kur nėra kenksmingų dujų ir garų. Šio įrenginio darbą, prietaisų parodymus, oro žarnų būklę visą laiką, kol žmonės dirba talpoje turi stebėti specialiai tam paskirtas asmuo. Žarnos turi būti be užlaužimų ir užlenkimų;
1120.1.9. jei sutrinka normalus oro tiekimas, reikia tuojau pat duoti dirbantiesiems talpoje signalą, kad išeitų į denį;
VI. PAPILDOMI DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI, DIRBANT PLAUKIOJANČIOSE VALYMO STOTYSE
1121. Valymo stoties komandai atliekant visus laivo talpų valymo darbus, reikia laikytis nuostatų, numatytų šių Taisyklių VI skyriuje.
1122. Už darbų saugos Taisyklių laikymąsi, atliekant valymo darbus, atsako valymo stoties inžinierius technologas. Jis atsako už plovimo brigadų darbų saugos organizavimą tiek valymo stotyje, tiek ir valomame laive.
Tose darbininkų pamainose, kur inžinieriaus technologo nėra, saugumo užtikrinimu valymo darbuose rūpinasi pamaininis kapitono padėjėjas.
1123. Valymo stoties švartavimasis prie apdorojamo laivo turi būti vykdomas laikantis šių Taisyklių II dalies II skyriuje pateiktų reikalavimų bei kitų laivo švartavimąsi reglamentuojančių ir Lietuvos Respublikoje galiojančių dokumentų reikalavimų.
Laivų tarpusavio švartuotės standumas turi būti toks, kad tarp valymo stoties ir apdorojamo laivo nutiestos guminės žarnos nenutrūktų ir neužsilenktų.
1125. Valymo stoties ir apdorojamo laivo denių apšviestumas turi tenkinti dirbtinio apšvietimo normų reikalavimus, keliamus atviriems deniams ir krovininiams triumams, kai juose atliekamos krovininės operacijos.
1126. Prieš pradedant valymo darbus, valymo stoties administracija turi gauti informaciją iš valomo laivo vadovaujančių asmenų apie krovinį arba kurą, kurie buvo valymui skirtose patalpose, ir ar šiuose skysčiuose nebuvo ypač nuodingų priedų.
Kol bus gauti tokie duomenys, pradėti valymo darbus draudžiama.
1127. Valymo stoties administracija kartu su laivo vadovaujančiaisiais asmenimis iki valymo darbų pradžios privalo užtikrinti:
1127.2. laisvą priėjimą prie visų plovimui skirtų krovinių ir kuro talpų angų, o taip pat šių angų atidarymą. Turi būti atidaryti visi triumai virš kuro tankų ir patikrinta, ar tvarkingi triumų ir valymui skirtų talpų trapai;
1127.3. kad būtų nuo krovinių denio arba antro dugno dangos darbų vykdymo rajone pašalinti visi nereikalingi daiktai;
1127.6. laivo diferentą ir kreną į valymo sistemos arba kuro perpumpavimo sistemos priėmimo antvamzdžių pusę;
1128. Visos žarnos tarp valymo stoties ir apdorojamo laivo turi būti nutiestos stebint ir kontroliuojant inžinieriui technologui. Karštam vandeniui ir garui tiekti į valomą laivą negali būti naudojamos susidėvėjusios žarnos.
Garo tiekimo žarnų laikino sujungimo vietose būtina pastatyti aptvarus ir žmonėms vaikščioti pavojingoje zonoje draudžiančius ženklus.
XIII. PAPILDOMOS DARBŲ SAUGOS TAISYKLĖS DUGNO GILINIMO LAIVYNO LAIVAMS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1129. Atlikti remonto darbus prie dirbančių mechanizmų ir darbui paruoštų įrengimų, kurie įjungiami distanciniu būdu, leidžiama esant ne arčiau kaip per 1 m.
Mechanizmų ir darbinių įrengimų judančios dalys, garatiekiai, alyvos ir oro vamzdynai, kuriuose palaikomas slėgis, remontuojamo mechanizmo ar mazgo rajone turi būti aptverti.
1130. Prieš nuleidžiant (pakeliant) rėmą, grunto imtuvus, gruntą nukreipiančiuosius įrengimus (vamzdžius, gruntą nukreipiantį lataką arba transporterį), greiferį, prieš paleidžiant grunto siurblius, kaušinį arba suveriamąjį grunto iškėlimo įrenginį, kapitono (bagermeisterio) budintysis padėjėjas privalo įsitikinti, ar nėra žmonių ant šių įrenginių.
1130.1. Taip pat reikia įsitikinti, ar nėra žmonių ir plaukiojimo priemonių po nuleidžiamu rėmu, grunto paėmimo įtaisais, greiferiu, grunto latakais.
1131. Sujungti papiljonažinius ir avantinius lynus leidžiama tik taikant rezginį.
Draudžiama sujungti lynus, skirtus grunto paėmimo ir grunto nukreipimo įtaisų pakėlimui ir nuleidimui, taip pat grunto triumų dugninių durų pakėlimo ir nuleidimo įtaisų lynus.
1132. Visi darbai, susieti su išsikišančių už laivo korpuso žemsiurbės įrengimų montavimu, demontavimu, remontu, apžiūrėjimu ir aptarnavimu, turi būti atliekami naudojantis pagalbinėmis plaukiojimo priemonėmis.
1133. Atliekant žemsiurbės paruošimą darbui (transportavimui), darbus ant plaukiojančio gruntotakio, remonto darbus, taip pat atliekant kokias nors darbines operacijas (grunto triumų pakrovimas ir iškrovimas, inkarų perkėlimas ir kt.) tamsiu paros metu arba patalpose su nepakankamu natūraliu apšvietimu, turi būti užtikrintas darbo vietų apšvietimas sutinkamai su jūrų laivyne galiojančiomis dirbtinio apšvietimo normomis.
1134. Dirbant grunto triumuose, akmenų gaudyklėse, grunto ir vandens surinkimo ir išpylimo šuliniuose ir t. t., reikia laikytis šių saugumo priemonių:
1134.2. pastatyti aptvertus ir patikimus trapus žmonėms eiti ir medžiagoms bei įrankiams transportuoti;
1134.3. aprūpinti dirbančius žmones apsauginiais šalmais ir diržais su patikimai pritvirtintais saugos lynais;
1134.4. viršuje, kur neatliekami darbai, turi būti stebėtojas, pasiruošęs esant reikalui skubiai suteikti dirbančiajam pagalbą;
1134.5. darbo vietos apšvietimui reikia naudoti nešiojamus rankinius šviestuvus, kurių maitinimo įtampa ne daugiau kaip 12 V;
1135. Aukštai esančių blokų, kreipiamųjų ritinėlių, rampos pakėlimo lynų, rėmo pakabinimo detalių pastatymas, nuėmimas, aptarnavimas ir apžiūrėjimas turi būti atliekami nuo specialiai tam skirtų aikštelių. Nesant tokių stacionarių aikštelių, reikia pagaminti ir pastatyti laikinas aikšteles.
1136. Nuo pastolių, paklotų, klojinių, plaustų ir kitų įtaisų, ant kurių atliekami darbai, reikia sistemingai valyti šiukšles, sniegą, ledą, tepalą ir kitus pašalinius daiktus.
Dirbant ant dvejų ir daugiau aukštų klojinių ir pastolių, viršutinius jų aukštus kad nebūtų slidu, draudžiama barstyti biriomis medžiagomis (smėliu ir kt.).
II. DARBŲ SAUGA APTARNAUJANT DARBINIUS ĮRENGINIUS IR PRIEMONES
1138. Kaušinio įrenginio apžiūrėjimas ir detalių keitimas atliekamas vadovaujant kapitonui (bagermeisteriui), jo budinčiajam padėjėjui arba budinčiajam mechanikui (pagal priklausomybę).
1139. Keičiant kaušinio įrenginio detales, jei šis keitimas susietas su daliniu kaušinės grandinės išardymu, būtina:
1139.1. pastatyti nuimamus paklotus ir jų aptvėrimus, kad būtų užtikrintas patogus ir saugus darbas;
1140. Keičiant ritinėlius, tarp kaušų rėmo ir kaušų grandinės reikia padėti apsauginį tašą.
Keisti ritinėlius be apsauginio tašo draudžiama.
1141. Judant kaušų grandinei atskirų grandžių sujungimus apžiūrėti galima tik nuo denio.
Išeiti žmonėms už kaušų prošvaisos aptvaro draudžiama.
1142. Grunto šulinyje darbus galima atlikti vadovaujant kapitono (bagermeisterio) budinčiajam padėjėjui arba mechanikui (priklausomai nuo atliekamų darbų pobūdžio). Nulipti į grunto šulinį be šių asmenų leidimo draudžiama.
1143. Prieš pradedant dirbti grunto šulinyje, reikia:
1143.3. pakreipti grunto latakų judančią dalį 10°–15° kampu horizonto atžvilgiu, o susidariusį tarpą tarp pagrindinio ir judančio latako uždengti skydais;
1143.4. atjungti nuo elektros energijos šaltinių kaušų grandinės ir grunto kanalo gerves, grunto ir užpylimo siurblius, latakų pakėlimo arba grunto nukreipimo transporterio pavaras, o ant paleidimo įrenginių valdymo skydo pakabinti draudžiamąjį ženklą „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
1143.5. Refulerinėse žemsiurbėse taip pat reikia:
1143.5.2. atsargiai atidaryti akmenų gaudyklės klinketus saugantis grunto, akmenų ir kitų daiktų galimo kritimo;
1144. Draudžiama imant gruntą atidaryti grunto šulinio valymo liukų dangčius.
Užsikimšusio grunto šulinio valymui būtina paruošti darbo vietą, imtis visų įprastinių saugumo priemonių, o grunto šulinio liukus (duris) atidaryti dalyvaujant kapitono (bagermeisterio) budinčiajam padėjėjui.
1145. Prieš atidarant grunto siurblį jo vidiniam apžiūrėjimui, valymui arba remontui, reikia:
1145.4. išleisti vandenį iš siurblio, siurbiančiojo ir slegiančiojo gruntotakio, o grunto siurblį patikimai atskirti nuo užbortinės ertmės, siurbiančiojo ir slegiančiojo gruntotakio, įsitikinti, kad vanduo nepatenka į grunto siurblį;
1146. Draudžiama uždaryti grunto siurblio ir gruntotakio landas ir liukus neįsitikinus, kad ten nėra žmonių.
Apie grunto siurblio apžiūrą turi būti įrašas mašinų žurnale nurodant, kas apžiūrėjo ir uždarė landas (liukus).
1147. Draudžiama apžiūrėjimui ir remontui lįsti į siurbiantįjį ir spaudžiantįjį gruntotakį (taip pat ir plaukiojantį ar esantį krante).
1148. Korpusinio gruntotakio ir užbortinio siurbiančiojo gruntotakio sferinio sujungimo sandarinimo darbai atliekami esant stebėtojui. Saugiam darbų atlikimui grunto paėmimo koridoriuje turi būti įrengtos aikštelės su turėklais.
1149. Visi plūduruojančio gruntotakio sekcijų sferinio (lankstaus) sujungimo aptarnavimo darbai atliekami tik nuo plaukiojimo priemonių. Leidžiama atlikti šiuos darbus nuo specialaus plausto, esančio po sferiniu sujungimu, orientuoto skersai sekcijos ir patikimai prišvartuoto prie pontonų.
1150. Plūduriuojančio gruntotakio sferinių ir lanksčių sujungimų nuėmimas ir pastatymas į vietą turi būti atliekamas naudojant kėlimo priemones.
1151. Visame plūduriuojančio gruntotakio ilgyje ne rečiau kaip kas 25 m turi būti pakabinti gelbėjimosi ratai su ne trumpesniais kaip 27,5 m lynais.
1152. Dirbantys ant plūduriuojančio gruntotakio pontonų žmonės turi būti su darbinėmis gelbėjimosi liemenėmis.
1153. Susisiekimas su plūduriuojančiu gruntotakiu vykdomas tik plaukiojimo priemonių pagalba. Pereiti nuo žemsiurbės ant plūduriuojančio gruntotakio, leisti būti ant gruntotakio neturintiems tiesioginio ryšio su jo aptarnavimu asmenims, vaikščioti plūduriuojančio gruntotakio vamzdžiais ir būti ant jo nesant gamybinės būtinybės, draudžiama.
Plūduriuojančio gruntotakio sujungimo su korpusiniu spaudžiančiuoju gruntotakiu vietoje, taip pat ant plūduriuojančio gruntotakio galinio pontono turi būti pastatytas laikinas draudžiamasis ženklas „DRAUDŽIAMA EITI“. Nuimti draudžiamuosius ženklus leidžiama tik pilnai demontavus visas plūduriuojančio gruntotakio grandis.
1154. Atidaryti ir uždaryti plūduriuojančio gruntotakio liukus ir išsiurbti vandenį iš pontonų leidžiama tik sustabdžius refuliarinius siurblius ir apsisaugojus nuo jų priešlaikio paleidimo pagal 1326 punkto reikalavimus.
1155. Iš dalies nugrimztančio plūduriuojančio gruntotakio aptarnavimą galima atlikti tiesiogiai vadovaujant kapitono (bagermeisterio) budinčiajam padėjėjui.
Iš dalies nugrimztantį plūduriuojantį gruntotakį aptarnauti gali asmenys, specialiai apmokyti kaip gruntotakis nugramzdinamas ir iškeliamas iš vandens.
1156. Prieš užtvindant iš dalies nugrimztantį plūduriuojantį gruntotakį kapitono (bagermeisterio) budintysis padėjėjas privalo įsitikinti, kad nėra žmonių ant gruntotakio ir nėra prie jo prišvartuotų plaukiojimo priemonių.
1157. Prie avantinių ir papiljonažinių gervių vietinio valdymo postų turi būti padėtos ir pritvirtintos medinės grotelės.
1159. Užbortinio siurbiančiojo gruntotakio, grunto imtuvų ir jų įrangos apžiūrą ir remontą reikia atlikti kai gruntotakis ir grunto imtuvai padėti ant žemsiurbės denio ir pritvirtinti. Atliekant šiuos darbus, reikia laikytis 1178 ir 1179 punktų reikalavimų.
Atlikti šiuos darbus, kai gruntotakis ir grunto imtuvai yra už borto ir nepadėti į savo stacionarias vietas, draudžiama.
1160. Grunto imtuvų pakėlimo ir nuleidimo įrenginio detalių, blokų, lynų profilaktinę apžiūrą ir keitimą galima atlikti tik grunto imtuvus padėjus į jų stacionarią vietą ir pritvirtinus bei sumažinus pneumohidrokompensatorių cilindruose slėgį iki atmosferinio.
1161. Pakėlimo įrenginio grandinių, lynų, traukių apžiūrėjimas, jų įtempimo reguliavimas ir kiti darbai grunto triume turi būti atliekami laikantis sekančių saugumo priemonių:
1161.1. apžiūrą ir reguliavimą reikia atlikti nuo specialių stacionarių ar kilnojamųjų trapų ir aikštelių;
1162. Atlikti bet kokius darbus išpylimo šulinyje, pakraunant triumą arba jo dar neiškrovus, draudžiama.
III. DARBŲ SAUGA, MONTUOJANT IR DEMONTUOJANT ŽEMSIURBĖS ĮRANGĄ
1164. Žemsiurbės įrangos montažą ir demontažą galima atlikti vadovaujant kapitonui (bagermeisteriui) arba jo vyresniajam padėjėjui.
1165. Draudžiama žemsiurbės įrangą montuoti (demontuoti) audros, stipraus lietaus ar pūgos metu, esant apledėjimui, daugiau kaip 6 balų (13,8 m/s) vėjui ir daugiau kaip 2 balų jūros bangavimui.
1166. Montuojant (demontuojant) įrangą, žemsiurbę pageidautina pastatyti į apsaugotą nuo vėjo, bangavimo, srovės vietą, esančią toliau nuo laivybos kelių.
Jei žemsiurbės įranga montuojama (demontuojama) arti laivybos kelių, tai žemsiurbėje būtina iškabinti perspėjamąjį ženklą „LĖTA EIGA“.
1167. Prieš pradedant įrangos montažą (demontažą), būtina:
1167.1. sudaryti žemsiurbėje, aplink ją ir pagalbinėse plaukiojimo priemonėse saugias darbo sąlygas;
1167.2. supažindinti įgulos narius su saugiais darbo metodais, nurodyti kiekvienam jo darbo vietą, atkreipti ypatingą dėmesį į pavojingas zonas, kur dirbantieji neturi būti;
1167.3. patikrinti krovinių kėlimo priemonių, lynų, grandinių, stropų tvarkingumą ir įsitikinti, ar jų keliamoji galia atitinka krovinio masę;
1167.4. aprūpinti dirbančiuosius reikiamais tvarkingais įrankiais, įranga ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
1168. Montuojant (demontuojant) žemsiurbės įrangą, reikia laikytis reikalavimų, keliamų atliekant krovinines operacijas su sunkiasvoriais ir ilgais kroviniais.
1169. Montuojant (demontuojant) daugiakaušių žemsiurbių įrangą, būtina laikytis šių reikalavimų:
1169.1. prieš montuojant ir demontuojant įrangą (ypač dyzelektrinių žemsiurbių) kapitonas (bagermeisteris) arba jo padėjėjas privalo patikrinti viršutinės kaušų pavaros stabdymo įtaisus ir sujungimo frikcionus bei viršutinio kaušų būgno diržinę pavarą;
1169.2. po pakeltų kaušų rėmu per kaušų prošvaisą būtina padėti specialią reikiamo skerspjūvio siją;
1169.3. darbų atlikimo vietoje prie rėmo turi būti įrengta reikiamo tvirtumo aikštelė su patikimu aptvaru; rėmo viduje turi būti įrengta ištisinė tvirtų lentų danga;
1169.4. draudžiama būti ant kaušų rėmo kaušams judant, kranu pakeliant ar nuleidžiant eilinį kaušą arba kaušų grandinės sekciją; kaušą arba kaušų sekciją tvirtinti (įstatyti kaušų tvirtinimo strypus) galima tik esant ant specialiai įrengtų klojinių arba pastolių su aptvarais; dirbantieji kaušų rėmo viduje turi pereiti ant denio prieš kiekvieną kaušų grandinės perstūmimą;
1169.5. tempimo lynų perstropavimas prie galinio kaušo atliekamas pašalinus kaušų grandinės laisvumą ir grandinę pritvirtinus prie rėmo; kaušų grandinę laikantieji lynai turi būti patikimai įtvirtinti prie rėmo;
1169.6. sutraukiant kaušų grandinę, jos apatinis galas turi būti patikimai pritvirtintas prie rėmo, o po viršutinio galo jungiančiosiomis grandimis turi būti padėtos kreipiančiosios lentos arba sijos;
1169.7. montuojant ir demontuojant žemsiurbės įrangą jūroje, pagalbinis laivas, kuriame surenkama arba ardoma kaušų grandinė, turi būti patikimai prišvartuotas prie žemsiurbės ir būti reikiamos keliamosios galios;
1170. Kranu nukeliant kaušų rėmą, jo stropavimas turi būti toks, kad rėmas neišslystų arba vienas jo galas nenusvertų.
1171. Kaušų grandinės įvores reikia, kaip taisyklė, įpresuoti ir išpresuoti presu. Leidžiama iškalti įvores specialiais kalikliais, kurių kotai ne trumpesni kaip 1000 mm.
1172. Kaušų kaiščius ardyti ir iškalti leidžiama tik užfiksavus kaušą ir įtvirtinus krano krovininį škentelį.
1173. Papiljonažinių žemsiurbių įrangos montažas ir demontažas atliekamas laikantis sekančių reikalavimų:
1173.1. rėmo pakėlimo lynas paduodamas ir sferinė arba lanksti jungtis pastatoma tik pastačius į vietą ir įtvirtinus rėmą;
1173.2. rėmo viršutinės pakabos ašis atjungiama, rėmas nuimamas nuo atramų ir iškeliamas iš prošvaisos tik patikimai rėmą pritvirtinus prie stropų;
1174. Papiljonažinių žemsiurbių pakabinamas gruntotakis pastatomas į vietą ir nuimamas plaukiojančiais arba kranto kranais arba kitokiomis mechanizacijos priemonėmis.
Šių darbų saugai ir patogumui užtikrinti turi būti įrengti klojiniai su aptvarais.
1175. Išimti pavaros pirštus, įvores, vožtuvus ir kitas detales galima tik patikimai užfiksavus išmetimo vamzdį dviem stropais ir sumažinus pakabos apkrovą įtempiant stropus.
1176. Laivinių grunto imtuvų pastatymas ir nuėmimas, siurbiančiojo užbortinio gruntotakio surinkimas ir lanksčių jungčių pakeitimas turi būti atliekamas ant žemsiurbės denio naudojant kėlimo įtaisus.
1177. Prieš pastatant arba nuimant grunto imtuvą, užbortinis siurbiantysis gruntotakis turi būti padėtas į stacionarią vietą.
Draudžiama pastatyti arba nuimti grunto imtuvą nuo kybančio gruntotakio.
1178. Pastatant arba nuimant grunto imtuvą, kai imtuvas atskiriamas nuo siurbiančiojo gruntotakio, žmonės negali būti tarp grunto imtuvo ir antstato, grunto triumo komingso, borto aptvaro.
1179. Pastatant arba nuimant grunto imtuvą, tarp darbų vykdymo vietos ir bagermeisterio darbo posto bei keliamojo įrenginio valdymo posto turi būti užtikrintas patikimas ryšys.
1180. Grunto imtuvo siurbiančiosios dalies pakėlimas (nuleidimas), vandens tiekimo į judančią grunto imtuvo dalį, antvamzdžio pastatymas (nuėmimas) ir apkrovos plokščių pastatymas atliekamas naudojant kėlimo įrenginius. Visi šie darbai turi būti atliekami pastačius grunto imtuvą į stacionarią vietą. Draudžiama atlikti išvardytus darbus rankiniu būdu.
1181. Montuojant ir demontuojant greiferines žemsiurbes, greiferis į vietą pastatomas ir nuimamas tik jį padėjus ant denio (arba prieplaukos) ir patikimai pritvirtinus, kad neapvirstų.
Greiferio padėjimui ant denio reikia paruošti rąstų klojinį.
1182. Greiferio nukreipimui ir pasukimui turi būti naudojamos iš anksto pritvirtintos atatampos arba kabliai.
IV. DARBŲ SAUGA STATANT ŽEMSIURBES DUGNO GILINIMO DARBŲ VIETOJE
1184. Žemsiurbės pastatymas dugno gilinimo darbų vietoje turi būti atliekamas laikantis navigacinės saugos užtikrinimo reikalavimų.
Žemsiurbės pastatymui būsimųjų darbų vietoje turi tiesiogiai vadovauti kapitonas (bagermeisteris).
1185. Statant žemsiurbę uosto arba gamyklos akvatorijos teritorijoje, avantinius ir papiljonažinius lynus tvirtinti prie hidrotechninių įrenginių (švartavimosi stulpeliai, knechtai, ąsos ir kt.) galima tik suderinus su uosto (gamyklos) administracija.
1185.1. Statant žemsiurbę po elektros perdavimo linijomis, žemsiurbių tolimesnis darbas ir saugos užtikrinimas turi būti suderinti su šių linijų administracija.
1186. Tvirtinanat (suderinus su užsakovu) darbinius lynus krante prie neiškeliamųjų inkarų, švartavimosi stulpų arba prie hidrotechninių įrenginių, užsakovas turi užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į lynų tvirtinimo vietą.
Darbinių lynų veikimo zona ir lejerių pastatymo vieta turi būti aptverta ir pažymėta laikinais perspėjamaisiais ženklais bei užrašais „PAVOJINGA ZONA“.
1187. Darbinių inkarų pastatymas ir perstatymas turi būti atliekamas vadovaujant kapitono (bagermeisterio) budinčiajam padėjėjui, kuris prieš darbų pradžią privalo instruktuoti dirbančiuosius apie saugų darbų atlikimą.
Draudžiama atlikti bet kokius inkarų pastatymo ir perstatymo darbus be kapitono (bagermeisterio) arba jo budinčiojo padėjėjo nurodymo.
1188. Inkarų pastatymas ir perstatymas turi būti atliekamas naudojant savaeiges inkaro plukdymo priemones. Esant mažam gyliui, leidžiama naudotis nesavaeigėmis inkaro plukdymo priemonėmis ir valtimis, pritaikytomis inkarų pastatymui.
1188.1. Draudžiama inkarų pastatymui ir perstatymui naudoti šiems tikslams specialiai neparuoštas inkarų plukdymo priemones.
1188.2. Pastatant ir perstatant inkarus nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, prieš darbų pradžią reikia patikrinti gervės ir ypač atgalinės eigos stabdžių darbą.
1189. Darbinius inkarus perstatyti reikia, kaip taisyklė, šviesiu paros metu. Leidžiama inkarus perstatyti ir tamsiu paros metu užtikrinus reikiamą darbo vietų apšvietimą.
1190. Už darbų saugą ir įrangos (gervės, krovininės strėlės, lynai) savaeigėje plaukiojimo priemonėje atsako šios priemonės kapitonas (kapitono pamaininis padėjėjas).
1190.1. Nesavaeigėje plaukiojimo priemonėje visiems darbams turi tiesiogiai vadovauti iš žemsiurbės atsiųstas bocmanas (nesant bocmano – vyresnysis jūreivis), kuris privalo:
1190.1.1. paaiškinti visiems inkaro plukdymo priemonėje esantiems asmenims inkaro pastatymo tvarką ir eiliškumą;
1191. Atliekant inkaro pastatymą ir perstatymą, inkaro plukdymo priemonėje draudžiama būti pašaliniams asmenims.
1192. Žemsiurbės inkarą į inkaro plukdymo priemonę reikia nuleisti atsargiai, be trūkčiojimų. Lynas turi gulti ant denio taisyklingomis ringėmis neužsikabindamas už laivo konstrukcijų. Ant denio neturi būti pašalinių daiktų.
1193. Darbinių inkarų su plūdurais išmetimas turi būti vykdomas laikantis 80 punkto reikalavimų.
1193.1. Bujos lyną leidžiama sudėti inkaro plukdymo priemonės laivagalyje taip, kad išmetant inkarą lynas nekliudytų žmonių.
1194. Išmesti rankomis lyną iš judančios inkaro plukdymo priemonės draudžiama.
Susipainiojusį lyną galima tvarkyti tik visiškai sustojus inkaro plukdymo priemonei.
1195. Perstatant inkarus inkaro plukdymo priemonė prie plūduro turi priplaukti prieš vėją ir srovę pačiu mažiausiu greičiu. Plūduras iš vandens ištraukiamas kabliu visiškai sustojus inkaro plukdymo priemonei.
1196. Darbinių inkarų ištraukimas ir iškėlimas, lynų atrišimas nuo kranto inkarų ir ąsų atliekamas tik atlaisvinus lyną ir gavus signalą iš žemsiurbės.
1197. Draudžiama:
1198. Iškeliant inkarą į inkaro plukdymo priemonę už builynio, negalima leisti, kad builynis slystų ant gervės būgo.
Inkaro plukdymo priemonės krovininis škentelis prie inkaro lyno turi būti tvirtinamas naudojant specialius gnybtus arba patikrintą stropą.
1199. Inkaro lynui užsikabinus už lyno, lyną išpainioti galima naudojant kablius. Draudžiama prisiartinti prie pakabinto inkaro ir rankomis tvarkyti susipainiojusį lyną. Nepavykus išpainioti inkaro lyną kabliais, inkarą reikia padėti ant pontono ar kitokios inkaro plukdymo priemonės.
1200. Draudžiama kelti inkarą ir tvarkyti inkaro lyną tuo metu, kai virš lyno praplaukia laivai, taip pat draudžiama statyti inkarą arti praplaukiančių laivų.
1201. Statant inkarą draudžiama visiškai sustabdyti gervės būgno sukimąsi, kol nebus išmestas inkaras.
Darbinį lyną tempti leidžiama tik inkaro plukdymo priemonei pasitraukus nuo lyno.
1202. Pakelto inkaro atleidimas inkaro plukdymo priemonėje gali būti atliekamas tik gervei sukantis į priešingą pusę. Bet kokius kitus inkaro atleidimo būdus taikyti draudžiama.
1203. Nesavaeigių inkaro plukdymo priemonių buksyravimas vykdomas laikantis III dalies III skyriaus reikalavimų.
1204. Nesavaeigėje inkaro plukdymo priemonėje turi būti ne mažiau kaip vienas gelbėjimosi ratas su metlyniu ir šviečiančia buja, kabliai, kartys ir kt.
Visi dirbantieji nesavaeigėje inkaro plukdymo priemonėje statant ir perkeliant inkarą turi būti su gelbėjimosi liemenėmis.
1205. Buksyruojant nesavaeigę inkaro plukdymo priemonę prie inkaro bujos, taip pat prieš išmetant inkarą, šioje operacijoje dalyvaujantys asmenys turi būti ne arčiau kaip per 1 m už gervės ir nuošalėje nuo lyno tempimo linijos. Būtina laikytis už lejerinio aptvėrimo, kad išmetant inkarą ir staigiai pakitus diferentui būtų užtikrintas žmonių saugumas.
1206 Draudžiama buksyravimo metu žmonėms pereiti iš nesavaeigės inkaro plukdymo priemonės į buksyruojantį laivą.
1207. Draudžiama būti:
1207.1. po keliamaisiais lynais ir krovinine strėle nesavaeigėje inkaro plukdymo priemonėje inkaro pakėlimo metu;
1208. Draudžiama nesavaeigėse inkaro plukdymo priemonėse lipti į strėlę, kurioje nėra specialios įrangos, užtikrinančios patogų ir saugų kėlimo lyno uždėjmą.
1209. Trūktelint inkarą draudžiama būti arti lyno ir praleisti lyną virš inkaro plukdymo priemonės sijinio krano. Lynas turi būti ištemptas išilgai inkaro plukdymo priemonės denio ir praleistas per laivo priekinę ir laivagalinę kreipiančiąją plokštę.
Prieš trūktelint inkarą visi dirbantieji turi pereiti iš nesavaeigės inkaro plukdymo priemonės į buksyruojantį laivą.
V. DARBŲ SAUGA VYKDANT DUGNO GILINIMO DARBUS
1211. Siekiant užtikrinti darbų saugumą gilinant dugną, būtina laikytis reikalavimų, išdėstytų:
1212. Draudžiama pradėti dugno gilinimo darbus negavus oficialių tikslių duomenų apie povandeninius kabelius ir vamzdynus bei kabelių ir vamzdynų tinkamai neaptvėrus.
1212.1. Atliekant dugno gilinimo darbus reikia imtis priemonių, kad laivas neprisiliestų prie oro ir povandeninių kabelių bei povandeninių vamzdynų.
1213. Prieš pradedant dugno gilinimo darbus būtina apžiūrėti grunto paėmimo įtaisą ir jo pakabą, gruntotakį, darbines gerves, lynų įrangą ir jų aptvarus.
Visi pastebėti defektai, galintys sukelti pavojų žmonėms, turi būti pašalinti iki darbų pradžios.
1214. Dirbant žemsiurbei draudžiama priplaukti arti grunto ėmimo vietos.
Pagalbinių plaukiojimo priemonių priplaukimas ir stovėjimas gruntą išmetančio įrenginio rajone draudžiamas.
1216. Žemsiurbės padėtį vandens paviršiaus atžvilgiu registruojančių prietaisų parodymų patikrinimas pagal grimzlių skales turi būti atliekamas tik visiškai laivui sustojus.
1217. Dėti žymes ant avantinio ir papiljonažinio lyno galima tik sustabdžius gervę. Draudžiama dėti žymes ant judančio lyno.
1218. Draudžiama šalinti papiljonažinių greičio daviklių, kreipiančiųjų ritinėlių ir blokų defektus lynui judant arba jį tempiant.
1219. Nuleidus kaušų rėmą į darbinę padėtį, pereiti per kaušų prošvaisą galima tik perėjimo tilteliu su turėklais.
1220. Pastebėjus sutrikimus, keliančius pavojų žemsiurbei, kapitono (bagermeisterio) budintysis padėjėjas privalo sustabdyti kaušinę grandinę, skubiai imtis avarinės situacijos likvidavimo priemonių ir pranešti kapitonui (bagermeisteriui).
1221. Draudžiama užgriozdinti žemsiurbės denį iš kaušų, akmenų gaudyklės, šulinio, greiferių, grunto triumo ištrauktais daiktais.
1222. Daugiakaušių žemsiurbių apatinio kaušinio būgno, papiljonažinių žemsiurbių grunto imtuvo ir purentuvo valymas atliekamas iš buksyro arba kitokios plaukiojimo priemonės.
Gruntą pervežančios žemsiurbės grunto imtuvo valymas turi būti atliekamas nuo denio, siurbiantįjį gruntotakį padėjus ant kilblokų. Darbai atliekami užsidėjus apsauginius diržus.
1223. Dirbant žemsiurbei negalima lipti ant žemsiurbės pontono arba būti ant šio pontono. Esant būtinybei ant pontono atlikti kokius nors darbus, žemsiurbė turi būti sustabdyta.
1224. Vaikščioti iškeltu iš vandens žemsiurbės rėmu galima tik ant šio rėmo pastačius lejerinį aptvarą.
1225. Draudžiama būti siurbiančiojo gruntotakio pakabos, krovininių strėlių ir lynų veikimo rajone vykdant dugno gilinimo darbus. Operatyviųjų gervių, pneumohidrokompensatorių, siurbiančiojo gruntotakio lanksčių sujungimų apžiūrą būtina atlikti neišeinant už lejerinio aptvaro.
1226. Gruntotakio pakėlimo ir nuleidimo gervių, grunto imtuvų pakabos sistemų profilaktinę apžiūrą galima atlikti tik padėjus ir pritvirtinus grunto imtuvus ant kilblokų, palaisvinus kėlimo lynus ir išjungus gervių maitinimą. Taip pat būtina laikytis 1163 punkto reikalavimų.
1227. Užsikirtus siurbiančiojo gruntotakio pasukamajam antvamzdžiui, draudžiama jį išlaisvinti rankomis.
1228. Denio liukai ir išpylimo šuliniai juos atidengus turi būti aptverti lejeriais iš abiejų bortų. Prieš pradedant darbus su sklendėmis, būtina išvalyti išpylimo šulinių groteles.
1229. Jei išpylimo šuliniuose dirba žmonės, šulinių aikštelių bortinės dalys klinketų rajone turi būti aptvertos nuimamais lejeriais.
1230. Akmenų gaudyklės liukų bortinius dangčius atidaryti reikia į save, stovint nuošalėje nuo jų ir saugantis galimo grunto ir akmenų kritimo.
Valant akmenų gaudyklę draudžiama stotis ant gruntinio latako.
1231. Akmenų gaudyklę valyti reikia specialiais kabliais. Valant akmenų gaudyklę draudžiama žmonėms būti ant siurbiančiojo gruntotakio.
1232. Greiferinės žemsiurbės kapitonas (bagermeisteris) privalo prieš pradedant dugno gilinimą nustatyti ir pažymėti praėjimus, kuriais įgula gali saugiai vaikščioti dirbant žemsiurbei.
1233. Greiferinės žemsiurbės kabinoje turi būti atmintinė apie saugius krano aptarnavimo ir dugno gilinimo darbų metodus.
1234. Keisti žemsiurbės greiferio veikimo zoną leidžiama tik keičiant krano strėlės siekį arba keičiant žemsiurbės padėtį.
Draudžiama įsiūbuoti ir išmesti greiferį siekiant padidinti greiferio veikimo zoną.
1236. Prieiti prie įrangos, virš kurios praeina greiferis ir kur nuolatinis žmonių buvimas neprivalomas, leidžiama tik sustabdžius krano darbą.
1237. Greiferio apžiūrai, valymui, perstropavimui arba remontui atlikti greiferis turi būti pastatomas ant žemsiurbės arba kitos plaukiojimo priemonės denio. Draudžiama šiuos darbus atlikti greiferiui esant pakabintam.
1238. Greiferinės žemsiurbės strėlės mazgus ir detales apžiūrėti ir remontuoti galima tik sustabdžius ir užfiksavus kraną.
Draudžiama įeiti į greiferinės žemsiurbės krano kabiną dirbant kranui.
1239. Per pertraukas darbe žemsiurbės greiferį reikia pastatyti į jo stacionarią vietą, bet nepalikti greiferio pakabinto.
1240. Vėjo greitį ir bangavimą, kuriems esant greiferinės žemsiurbės darbas turi būti stabdomas, nustato Laivininkystės administracija, atsižvelgdama į vietines sąlygas ir žemsiurbės techninius duomenis.
Bet kokiais atvejais, esant vėjui virš 6 balų (13,8 m/s) ir jūros bangavimui virš 3 balų, greiferinės žemsiurbės darbas turi būti nutrauktas.
1241. Gruntą pervežančiose baržose ir žemsiurbėse pereiti nuo vieno borto prie kito gruntinio triumo rajone leidžiama tik specialiai įrengtais perėjimais. Draudžiama šiuos perėjimus užgriozdinti, užkrauti pašaliniais daiktais ir inventoriumi.
1242. Gruntą pervežančiai baržai stovint prie žemsiurbės borto, švartuojantis prie žemsiurbės arba nuplaukiant nuo žemsiurbės, pakelto gruntinio latako rajone žmonės vaikščioti ir atlikti kokius nors darbus gali tik, jei latakas aprūpintas įtaisu, eliminuojančiu grunto kritimą ant laivo denio.
1243. Prieš įjungiant mechaninę durelių pakėlimo pavarą reikia įsitikinti, ar rankinė pavara atjungta ir užfiksuota.
1244. Kraunant gruntą, draudžiama būti ant gruntą pervežančios baržos denio krovininio triumo rajone.
1245. Pakrovus gruntą į triumą, gruntą pervežančios baržos arba žemsiurbės denį reikia nuvalyti hidromonitoriumi arba kitu efektyviu būdu.
Draudžiama atlikti bet kokius darbus, jei nuo denio nenuvalyti grunto likučiai.
1246. Sangrūdos grunto triumuose turi būti valomos hidromonitoriais asmeniškai vadovaujant bagermeisterio (kapitono) budinčiajam padėjėjui.
1246.1. Grunto triumus valantys asmenys turi būti ant denio arba specialiai įrengtose darbo vietose.
1247. Prieš pradedant darbą su hidromonitoriumi reikia patikrinti aikštelių, aptvarų ir kitų darbų saugą užtikrinančių įtaisų būklę. Užėjus į hidromonitoriaus aikštelę reikia tuojau pat pastatyti aptvarą prie įėjimo. Prieš paleidžiant hidromonitorių, jo vamzdį reikia orientuoti taip, kad vandens čiurkšlė būtų nukreipta į apdorojamą objektą. Draudžiama nukreipti hidromonitorių į žmones arba į greta stovinčius laivus.
1248. Atliekant dugno gilinimą ten, kur gali būti sprogmenų, reikia vadovautis specialiomis instrukcijomis, reglamentuojančiomis darbus su sprogmenimis.
Netikėtai pastebėjus objektuose sprogmenis, kapitono (bagermeisterio) budintysis padėjėjas privalo nedelsdamas sustabdyti žemsiurbės darbą ir pranešti apie įvykį kapitonui (bagermeisteriui).
1249. Dirbant sprogimo atžvilgiu pavojingoje vietoje, žemsiurbės mašinų skyriuje prie jėgainės valdymo pulto privalo pastoviai būti budintysis mechanikas (elektromechanikas), pasiruošęs nedelsdamas vykdyti visas komandas, gaunamas iš bagermeisterio darbo posto.
1250. Kaušo turinio stebėjimui paskirti įgulos nariai privalo keistis ne rečiau kaip kas 2 valandos.
1251. Dugno gilinimo vietoje pastebėjus išsiskiriančias iš grunto žmogaus organizmui kenksmingas dujas, prietaisais turi būti nustatyta kenksmingų dujų koncentracija darbo vietose.
Patalpos turi būti vėdinamos. Be to, turi būti įjungta ventiliacija, užtikrinanti ne aukštesnę už leistiną DLK kenksmingų dujų koncentraciją darbo zonoje. Taip pat turi būti nustatytas ir suderintas su higienos centru tolesnio darbo režimas ir kitos įgulos apsaugos priemonės.
1252. Žemsiurbei dirbant tose vietose, kur galimas apsinuodijimas dujomis, žemsiurbės ir ją aptarnaujančių laivų įgulos turi būti aprūpintos kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis.
1253. Žemsiurbės turi būti aprūpintos iš grunto išsiskiriančių dujų kontrolės prietaisais. Kapitonas (bagermeisteris) ir jo budintysis padėjėjas turi mokėti dirbti su šiais prietaisais.
1254. Esant padidintai kenksmingų dujų koncentracijai žemsiurbės darbo metu, turi būti nustatytos pertraukos patalpų vėdinimui.
Prieš vėdinant žemsiurbės patalpas, grunto transportavimo keliai (vamzdynai, grunto siurbliai, latakai ir vamzdžiai, grunto šuliniai ir kt.) turi būti rūpestingai išplauti vandeniu ir pašalinti grunto likučiai.
VI. DARBŲ SAUGA TRANSPORTUOJANT GRUNTĄ Į SAVARTYNĄ PAPILJONAŽINĖMIS ŽEMSIURBĖMIS
1256. Surenkant plūduriuojantį gruntotakį, kapitono (bagermeisterio) budintysis padėjėjas privalo tikrinti visų pontonų grimzlę, perėjimo tiltelių, lejerių, gelbėjimosi priemonių, apšvietimo būklę. Draudžiama palikti gruntotakyje netvarkingus ir praleidžiančius vandenį pontonus.
1257. Sujungiant plūduruojančio gruntotakio pontonus draudžiama būti arba praplaukti valtimi po pakelta sferine jungtimi, rankomis nukreipti sferinio sujungimo detales.
1259. Plūduriuojančio gruntotakio sekcijas reikia jungti tik nuo jūros bangų apsaugotose vietose. Esant jūros bangavimui virš dviejų balų, tokius darbus atlikti draudžiama.
1260. Plūduriuojančio ir krante esančio gruntotakio surinkimas turi būti atliekamas vadovaujant kapitonui (bagermeisteriui), o perstatymas – vadovaujant kapitono (bagermeisterio) budinčiajam padėjėjui.
1261. Buksyruojant plūduriuojančio gruntotakio pontonus, draudžiama ant jų būti žmonėms ir atlikti bet kokius darbus.
1262. Statant ir perkeliant plūduriuojančio gruntotakio pontonus reikia laikytis darbų saugos taisyklių, pateiktų XIII dalies IV skyriaus reikalavimų.
1263. Gruntotakio techninės būklės kontrolė turi būti vykdoma nuo plaukiojimo priemonės.
Plaukiojančio gruntotakio perėjimo tiltelių, dangų, lejerinių aptvarų gedimai turi būti šalinami nedelsiant.
1264. Samplovos teritorijoje darbai atliekami vadovaujant žemsiurbės vadovams arba samplovos teritorijos administraciniam- techniniam personalui. Suplovimo darbuose nedalyvaujantys asmenys į suplovimo teritoriją neįleidžiami.
1265. Visa samplovos teritorija turi būti aptverta, tamsiu paros metu apšviesta ir pažymėta atitinkamais perspėjamaisiais ženklais.
1266. Surenkant krante esantį gruntotakį, vamzdžių flanšai turi būti standžiai užfiksuoti vienas kito atžvilgiu (veržtuvais, pakištomis lentomis ar rąstais ir pan.).
1267. Kranto gruntotakis montuojamas ir perkeliamas naudojant gero pravažumo mechanizacijos priemones (vamzdžių klotuvus, buldozerius, traktorius, visureiges amfibijas ir kt.).
1267.1. Mechanizacijos priemonėmis samplovos teritorijoje dirbti leidžiama tik patikrinus šios teritorijos pravažumą.
1267.2. Jei nėra mechanizacijos priemonių, leidžiama vamzdynus tiesti ir perkelti rankiniu būdu, panaudojant reikiamą įrangą. Šiuo atveju vienam žmogui leistinas apkrovimas neturi viršyti 32 kg. Vamzdžius reikia pernešti specialiais neštuvais su fiksatoriais, neleidžiančiais vamzdžiui nuriedėti nuo neštuvų. Vamzdis ant žemės turi būti padedamas pagal užpakalyje einančio darbininko komandą.
1268. Gruntotakio pabaigoje turi būti lentų arba skydų atsargos perėjimams samplovos teritorijoje įrengti.
1269. Samplovos teritorijoje atlikti pagalbinius darbus leidžiama tik kruopščiai apžiūrėjus teritoriją ir patikrinus grunto tankį bei pašalinus nuošliaužas.
Draudžiama be išankstinio patikrinimo vaikščioti supilta samplova.
1270. Plyšiai ir nuošliaužos šviežiai supiltoje samplovoje turi būti pažymėti draudžiamaisiais ženklais.
1271. Kranto savartynuose grunto tankį turi tikrinti ne mažiau kaip du dirbantieji. Dirbantysis su kartimi turi būti užsidėjęs apsauginį diržą su saugos lynu, kurio laisvą galą laiko paskui jį einantis jūreivis.
1272. Keliant gruntotakio vamzdžius į statų krantą su žemsiurbės gerve ir naudojant krante įtvirtintą atidaromąjį bloką, darbų vadovas privalo patikrinti bloko įtvirtinimą ir keliamo vamzdžio stropavimą.
1273. Draudžiama ant estakados būti pašaliniams arba gruntotakio aptarnavimu ir remontu neužsiimantiems asmenims. Gruntotakio estakados galuose turi būti pastatyti laikini draudžiamieji ženklai „DRAUDŽIAMA EITI“.
1274. Tiesiant kranto gruntotakį aukščiau kaip 1,5 m nuo žemės paviršiaus, reikia įrengti specialią estakadą su neslidžia danga ir turėklais. Turėklų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1 m ir jie turi būti su tarpiniu lejeriu.
Prieš klojant vamzdžius reikia patikrinti estakados dangos ir turėklų tvirtumą.
1275. Krante esančio gruntotakio estakada turi būti įrengiama pagal projektą. Visų pagrindinių estakados elementų tvirtumas turi būti apskaičiuotas. Estakada turi būti sutvirtinta skersiniais ir išilginiais ryšiais siekiant išvengti jos netolygaus nusėdimo.
Estakados skaičiuojamoji apkrova priimama lygia visiškai užpildyto smėliu gruntotakio masei.
1277. Įrengiant dambą su buldozeriu, buldozerio darbo vietoje negalima atlikti kitų darbų ir ten neturi būti pašalinių žmonių.
1278. Dambos viršuje turi būti išplaniruota aikštelė stabiliam gruntotakio vamzdžių paklojimui ir montažinių bei demontažinių darbų atlikimui.
1280. Gruntotakio vamzdžius pakloti ir nuimti nuo estakados galima tik vadovaujant kapitono (bagermeisterio) budinčiajam padėjėjui.
1281. Kranto gruntotakį montuojant arba demontuojant ant estakados arba dambos:
1282. Perkeliant vamzdžius kranu, juos reikia pakelti ne mažiau kaip 0,5 m virš krovinio kelyje sutinkamų kliūčių ir augaliniais lynais išlaikyti nuo sukiojimosi ir siūbavimo.
1283. Vamzdžių perkėlimo, paklojimo, tvirtinimo metu pavojinga zona turi būti pažymėta gerai matomais laikinais perspėjamaisiais ženklais. Vamzdį pakeliant, perkeliant ir nuleidžiant turi būti duodamas perspėjamasis garsinis signalas.
Pavojingos zonos ribos nustatomos pagal galimą kranu pakelto krovinio kritimo vietą. Keliant krovinį į aukštį iki 20 m, zonos plotis nuo krovinio galimo kritimo vietos turi būti ne mažesnis kaip 7 m.
1284. Draudžiama:
1286. Keisti antgalius, varžyti gruntotakio flanšus ir movas, šalinti gedimus, ilginti ir trumpinti gruntotakį galima tik atjungtose nuo grunto siurblių gruntotakio vietose.
1287. Antgalių srauto veikimo zona ir sklendžių bei jų valdymo vieta tamsiu paros metu turi būti apšviesta.
1288. Samplovos srovės veikimo zona turi būti aptverta laikinais draudžiamaisiais ženklais „ĮĖJIMAS DRAUDŽIAMAS“.
1289. Draudžiama pulpai judant perkelti kranto gruntotakio vamzdžius arba keisti pulpos srauto kryptį.
Statyti pulpos srauto kryptį keičiančius įtaisus (skydus ir kt.) galima tik sustabdžius žemsiurbės darbą.
Atnaujinti žemsiurbės darbą galima tik pašalinus žmones iš pulpos poveikio zonos.
1291. Veikiančio vandens surinkimo šulinio gilinimą, remontą, valymą leidžiama atlikti tik sustabdžius pulpos tiekimą į samplovą ir stebint už šių darbų saugų atlikimą atsakingiems asmenims.
1292. Pradėti vandens surinkimo šulinio remontą leidžiama tik išleidus vandenį iš nusodintuvo ir iš šulinio bei prietaisu patikrinus, ar šulinyje nėra žmogaus organizmui pavojingų dujų. Jei dujų yra – šulinį būtina išvėdinti, o jei vėdinimas nepadeda – būtina laikytis 1137 punkto reikalavimų.
1294. Aptveriant pylimu samplovos teritoriją draudžiama gruntą imti arti prie gruntotakio estakados.
1295. Sustabdžius darbus samplovos teritorijoje, vandens surinkimo šulinius reikia uždengti skydais arba aptverti.
1296. Atliekant ant estakados elektrinio suvirinimo darbus, turi būti numatyti aptvarai dirbančiųjų apsaugai nuo metalo purslų, nuodegų ir kt. Suvirintojas privalo turėti krepšį elektrodams ir dėžę nuodegoms.
1297. Vienu metu dirbant keliems elektrinio suvirinimo įrenginiams, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m. Vienu metu atliekant elektrinio ir dujinio suvirinimo (pjovimo) darbus, atstumas tarp elektrinio suvirinimo įrenginio ir acetileno generatoriaus arba baliono turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
VII. DARBŲ SAUGA VYKDANT ŽEMSIURBĖS TRIUMŲ IŠKROVIMĄ REFULIAVIMO BŪDU
1298. Iškraunant žemsiurbės triumus refuliavimo būdu, turi būti laikomasi sekančių reikalavimų:
1298.1. žemsiurbė turi būti prišvartuota prie specialiai įrengtos prieplaukos, pontono, baržos ir t. t.;
1298.2. laivinio ir kranto gruntotakių sujungimas ir atjungimas atliekamas naudojant mechanizuotas krovinių kėlimo priemones;
1298.3. sujungiant ir atjungiant laivinį ir kranto gruntotakius, dirbantieji privalo būti darbo aikštelėse su lejeriniais aptvarais ir patogiais priėjimais;
1299. Naudojant nesavaeigius plaškautus, šalandas, baržas, pontonus ir kitokias plaukiojimo priemones kaip prieplaukas, šios priemonės turi būti patikimai pastatytos ir įtvirtintos.
1300. Prieplaukos įrenginys turi būti aprūpintas švartavimosi įtaisu, užtikrinančiu saugų žemsiurbės švartavimąsi.
1301. Žemsiurbės prišvartavimui prie prieplaukos reikia naudoti švartavimosi įrenginį, kuris nėra judančio antvamzdžio arba sukiojamo vamzdžio veikimo zonoje.
1302. Prie švartavimosi įrenginių turi būti darbinės aikštelės ir priėjimai su neslidžia danga ir apšvietimu.
Švartavimosi operacijų vietos turi būti aptvertos ir pastatyti draudžiamieji ženklai „ĮĖJIMAS DRAUDŽIAMAS“.
1303. Švartavimosi trosų tvirtinimo vietos prieplaukoje turi būti aptvertos ir pastatyti perspėjamieji ženklai su paaiškinamuoju užrašu „PAVOJINGA ZONA“.
1306. Prie prieplaukos prispaudžiant ar atstumiant laivo korpusą sraigtais, draudžiama būti švartavimosi aikštelėje šalia švartavimosi įtaisų.
1307. Pajungti ir atjungti refuliarinį vamzdyną leidžiama tik pagal signalą iš žemsiurbės.
Refuliuojant gruntą, reikia stebėti, kaip kinta žemsiurbės grimzlė, kokia švartavimosi lynų ir gruntotakio padėtis.
Draudžiama paleisti švartavimosi lynus visiškai neatjungus vamzdynų, nepadėjus kilnojamo antvamzdžio ir sukiojamo vamzdžio į stacionarią vietą, neišlaisvinus krovinių kėlimo kablio.
1308. Gruntotakio tvirtinimas prie prieplaukos įrangos turi užtikrinti jo stabilumą atliekant visas operacijas: sujungimą, refuliavimą, atjungimą.
1309. Laivinio gruntotakio sujungimas su kranto gruntotakiu turi būti atliekamas naudojant specialų šiai žemsiurbei kilnojamą antvamzdį arba sukiojamą vamzdį.
1310. Kilnojamas antvamzdis arba sukiojamas vamzdis gali būti pakeliamas tik užbaigus švartavimosi operacijas.
1311. Kilnojamą antvamzdį arba sukiojamą vamzdį padedant į stacionarią vietą pakreipti galima tik atotampomis arba krovininiu įrenginiu.
1312. Jei prieplaukoje arba žemsiurbėje esančio gruntotakio mazgai yra auksčiau kaip 1,5 m, jų aptarnavimą būtina atlikti nuo specialiai įrengtų aikštelių su ne žemesniais kaip 1 m lejeriniais aptvarais. Aikštelės tvirtinamos prie patikimų žemsiurbės arba prieplaukos konstrukcijų. Užlipimui į aikštelę turi būti pastatyti stacionarūs arba kilnojami trapai.
1313. Kilnojamas antvamzdis arba sukiojamas vamzdis turi būti keliamas arba nuleidžiamas sklandžiai, be trūkčiojimų ir užstrigimų.
Kilnojamą antvamzdį arba sukiojamą vamzdį demontuojant kūju draudžiama būti po šiomis konstrukcijomis.
1314. Draudžiama refuliavimo metu laikyti kilnojamą antvamzdį arba sukiojamą vamzdį pakabintą ant krovininio įrenginio kablio.
1315. Jei jungiančiosios dalies konstrukcijoje numatyti papildomi tvirtinimai (varžtai flanšų kiaurymėse, veržtuvai, atlenkiamos sparnuotos veržlės ir kt.), tvirtinimo darbus galima atlikti tik užfiksavus kilnojamą antvamzdį arba sukiojamą vamzdį stacionarioje padėtyje ir nuėmus krovininio įrenginio apkrovą.
VIII. DARBŲ SAUGA VELKANT DUGNO GILINIMO LAIVUS ARBA JIEMS PATIEMS PLAUKIANT
1317. Laivininkystės dokumentuose (įsakymai, sprendimai, nurodymai ir kt.) apie dugno gilinimo laivų jūrinį plaukiojimą turi būti numatytos darbų saugos užtikrinimo priemonės.
1318. Prieš jūrinį plaukiojimą arba buksyravimą kapitonas (bagermeisteris) privalo:
1318.1. paruošti laivą, mechanizmus ir darbinius įrenginius taip, kad būtų užtikrintas saugus perplaukimas arba buksyravimas;
1318.2. patikrinti laivo vadovybės narių, perplaukimo arba buksyravimo laikotarpiui paskirtų darbų vadovais, kvalifikaciją;
1319. Laivo perplaukimas arba buksyravimas štormo metu turi būti vykdomas laikantis III dalies III ir X skyrių reikalavimų.
1320. Plaukiant jūra žemsiurbės grunto paėmimo ir grunto tiekimo įrenginiai turi būti padėtyje „žygiui“, o greiferinėje žemsiurbėje greiferis turi būti nuimtas ir padėtas ant žemsiurbės denio laikantis 1321 skyriaus reikalavimų.
Krano strėlė nuleidžiama tvirtinimui padėtyje „žygiui“ vadovaujant kapitonui (bagermeisteriui).
1321. Stambiagabaričių ir sunkiasvorių įrenginių pakrovimas ant žemsiurbės denio, į gruntą gabenančių baržų triumus ir į kitus laivus turi būti vykdomas laikantis šių Taisyklių III dalies VIII skyriaus ir „Informacijos kapitonui apie laivo stovumą“ reikalavimų.
IX. DARBŲ SAUGA REMONTUOJANT DARBINIUS ĮRENGINIUS IR ĮTAISUS
1323. Kiekvienas darbinis įrenginys, įtaisas arba mechanizmas gali būti išardytas, surinktas ir išbandytas tik dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta prižiūrėti šį įrenginį, įtaisą arba mechanizmą.
1324. Įrenginius ir mechanizmus su distanciniu arba automatiniu valdymu leidžiama apžiūrėti ir remontuoti:
1324.4. Ant apžiūrimų arba remontuojamų įrenginių ir mechanizmų valdymo pultų būtina pakabinti draudžiamuosius ženklus „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
1325. Ruošiant žemsiurbės refuliarinį įrenginį remontui, būtina:
1325.1. pakelti grunto imtuvus ir užbortinį siurbiantįjį gruntotakį, juos padėti į stacionarią vietą ir pritvirtinti taip, kad nepasislinktų esant laivo krenui;
1325.4. gruntotakyje atidaryti stebėjimo liukus bei landas ir išvėdinti gruntotakį ir gruntinius siurblius;
1326. Ruošiant remontui refuliarinį įrenginį, turintį tiesioginį galingumo perdavimą nuo vidaus degimo variklio gruntiniam siurbliui, be 1325 punkto reikalavimų įvykdymo dar būtina ant veleno pasukimo įrenginio pakabinti draudžiamąjį ženklą „NESUKTI – DIRBA ŽMONĖS“.
1327. Visi darbai, susieti su apatinio kaušinio būgno demontažu, remontu ir montažu, turi būti atliekami iš plaukiojimo priemonės.
1328. Prieš pradedant rėmo pakėlimo mechanizmo remontą apatinė rėmo dalis turi būti atremta į reikiamo skerspjūvio siją, padėtą skersai kaušinės prošvaisos.
1329. Prieš pradedant gruntą nukreipiančio latako arba transporterio remontą judanti latako dalis arba transporterio rėmas turi būti 5°–10° pakelti horizonto atžvilgiu, o gruntinis vožtuvas turi pilnai uždaryti gruntinį lataką.
Visos pavaros turi būti atjungtos nuo maitinimo šaltinių, o ant paleidimo įtaisų turi būti pakabinti draudžiamieji ženklai „NEJUNGTI – DIRBA ŽMONĖS“.
1330. Demontuojant ir montuojant darbinius įrenginius, būtina:
1330.1. naudoti specialią technologinę įrangą tų detalių nuėmimui ir pastatymui į vietą, kur reikalinga didelė jėga;
1331. Gruntą paimančio įrenginio sukiojamas antvamzdis nuimamas ir pastatomas į vietą tik naudojant keliamąjį kraną.
1332. Purentuvą remontuoti galima tik pakėlus rėmą ir įtvirtinus jį padėtyje „žygiui“, atjungus nuo maitinimo šaltinių ir užfiksavus gervės ir gruntinio siurblio pavarą.
1333. Gruntinio siurblio veleną ir riebokšlį galima remontuoti tik visiškai sustojus siurblio varikliui ir atjungus siurblį nuo variklio. Visi remonto darbai turi būti atliekami užfiksavus veleną.
Gruntinio siurblio rotorių pasukti galima veleno pasukimo įtaisu.
1334. Remontuoti užbortinio ir laivinio gruntotakio siurbiančiosios bei spaudiminės dalies sferinį sujungimą galima tik dalyvaujant stebėtojui. Dirbantieji turi būti su apsauginiais diržais ir saugos lynais, pritvirtintais prie patikimų laivo konstrukcijų.
1335. Remontuoti ir profilaktiškai apžiūrėti pneumohidrokompensatorių leidžiama tik padėjus į stacionarias vietas ir patikimai pritvirtinus grunto imtuvus ir sumažinus slėgį iki atmosferinio pneumohidrokompensatorių cilindruose.
1336. Draudžiama būti ant rėmo, kai kranu paduodama arba nuimama kaušinės grandinės sekcija, roulsai arba kai kaušas juda kaušiniu rėmu.
1337. Kad nebūtų visiškai suardyta kaušinė grandinė, kaušinės grandinės detales (jungiančiąsias grandis, įvores, pirštus) reikia keisti laikantis eiliškumo vienoje arba kitoje grandinės atšakoje atskirai.
Draudžiama pradėti antrosios atšakos ardymą tol, kol pirmoji atšaka nebus sujungta.
1338. Kad ardoma kaušinė grandinė nenukristų nuo viršutinio būgno, būtina prieš nuimamą kaušą grandinę palaikyti lynu, kurio antrasis galas turi būti ant darbinės gervės būgno.
1339. Kaušus (jungiančiąsias grandis) ir roulsus atjungti reikia tik juos pritvirtinus lynais ir pašalinus lynų laisvumą. Lynus atkabinti galima tik detales padėjus ir pritvirtinus.
1340. Demontuojant apatinį kaušinį būgną, būtina kaušinę grandinę lynu pritvirtinti prie rėmo.
1340.1. Ardyti kaušinę grandinę galima tik laikantis reikalavimų, išdėstytų XIII dalies II skyriuje.
1341. Ardant viršutinio kaušinio būgno pavarą, būtina:
1341.1. atjungti viršutinį kaušinį būgną, krumpliaračių blokus, kitus mazgus ir detales tik uždėjus stropus ir pašalinus lynų laisvumą;
1342. Surenkant viršutinį kaušinį būgną, velenai, ašys, krumpliaračiai į vietą pristatomi krovininiu kranu. Stropus paleisti galima tik detalę pastačius į vietą ir įtvirtinus.
1344. Draudžiama greiferį remontuoti ant žemsiurbės, baržos ar kitokio laivo denio esant jūros bangavimui virš 2 balų.
1345. Rėmo pakėlimo įrenginį remontuoti galima tik esant stebėtojui. Prie žemsiurbės borto turi stovėti valtis su gelbėjimosi priemonėmis.
1346. Demontuojant ir montuojant blokus, kurių masė virš 16 kg, blokus būtina palaikyti reikiamo tvirtumo plieniniu arba augaliniu lynu.
1348. Draudžiama remontuoti gruntinio triumo hidropavaras, dugno dureles, klinketus, kitus mechanizmus ir įrenginius dirbant žemsiurbei.
1349. Remontuojant gruntinio transporterio ritinėlius, transporterio juosta turi būti užfiksuota.
Draudžiama vaikščioti transporterio juosta ir lipti per ją, dėti ant jos įrankius, įrenginius ir kitus daiktus.
1350. Demontuojant ir montuojant gruntinio transporterio ritinėlius, transporterio juostą ritinėlio rajone reikia padėti ant patikimai prie rėmo pritvirtintų reikiamo skerspjūvio tašų.
1352. Baigus remontą, visi įrankiai, įtaisai, takelažas, pakabos, paklotai, pastoliai ir t. t. turi būti pašalinti, o apsauginiai įtaisai ir aptvarai turi būti pastatyti į jų stacionarias vietas.
1353. Prieš paleidžiant suremontuotus mechanizmus ir įrenginius, už juos atsakingas asmuo turi įsitikinti ar mechanizmai ir įrenginiai tvarkoje, ar yra reikiami aptvarai ir saugos priemonės, ar patikimi stabdžiai, jungiančiosios movos, ar nėra žmonių ir pašalinių daiktų pavojingose zonose.
Draudžiama bandyti mechanizmus, įtaisus ir darbinius įrenginius, jei nepastatyti stacionarūs aptvarai, nėra reikiamų kontrolės ir matavimo prietaisų, netvarkoje stabdžiai ir kiti apsaugos įtaisai.
1354. Budintysis laivo personalas turi būti perspėtas apie darbinių įrenginių, mechanizmų, įtaisų bandymų pradžią.
1355. Bandant darbinius įrenginius, mechanizmus ir įtaisus, turinčius hidraulinę pavarą, slėgį sistemoje reikia kelti palaipsniui siekiant išvengti hidraulinių smūgių ir sistemos trūkimų.
1356. Atliekant hidraulinius bandymus, draudžiama naudoti medinius kamščius skylių ir kanalų uždarymui.
XIV. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI EKSPLOATUOJANT UOSTO TARNYBŲ APTARNAVIMO LAIVUS
I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1358. Ši dalis Taisyklių darbų saugos reikalavimus specifiniais, būdingais tik uosto tarnybų pagalbiniams laivams.
1359. Uosto tarnybų pagalbiniai laivai pajungti prie kranto elektros maitinimo tinklo ir nuo jo atjungti gali būti leista laivo įgulos nariams su sąlyga, kad jie yra praėję apmokymą priklausomai nuo užimamų pareigų pagal patvirtintas taisykles ir jiems suteikta atitinkama elektros saugos kvalifikacinė kategorija (ne žemiau pradinės), leidžianti aptarnauti vartotojo elektros įrenginius.
1360. Kuravežiuose, naftos ir šiukšlių surinkimo laivuose, lijalinių vandenų surinkimo laivuose kilnojamomis elektros apšvietimo priemonėmis gali būti nesprogūs akumuliatoriniai žibintai.
Naudotis nešiojamais elektros apšvietimo prietaisais, maitinamais iš elektros tinklo, draudžiama.
1361. Lankstus laivo maitinimo iš kranto jėgos kabelis, pajungtas prie kranto kolonėlės ir nutiestas krante, turi būti apsaugotas nuo mechaninių pažeidimų.
II. DARBŲ SAUGA VYKDANT VILKIMO DARBUS
1363. Visais atvejais buksyravimo lyną iš pagalbinio laivo galima priimti tik šiam laivui stovint vietoje.
1363.1. Uosto vilkikai ir kantavimo vilkikai buksyravimo lyną iš plaukiančio aptarnaujamo laivo gali priimti tik tuo atveju, kada aptarnaujamo laivo eiga yra minimali ir eiga yra būtina laivo valdomumui užtikrinti, jei šis laivas yra ribotoje uosto akvatorijoje ar yra nešamas srovės arba vėjo, arba dreifuoja.
1364. Iš aptarnaujamo laivo paduodamą buksyravimo lyną į vilkiką arba kantavimo vilkiką reikia priimti naudojantis palydoviniu lynu arba kartimi su kabliu.
1365. Uosto vilkike arba kantavimo vilkike visos viršutinio denio landos ir durys buksyravimo ir kantavimo metu turi būti uždarytos.
1366. Atliekant vilkimo darbus, buksyravimo lyno padėtį reikia stebėti iš vilkiko vairinės arba nuo eigos tiltelio sparno.
1367. Priplaukiant uosto arba kantavimo vilkikui prie krantinės arba laivo, draudžiama būti prie falšborto iki vilkikas visiškai nesustos.
1368. Tuo atveju, kai uosto arba kantavimo vilkikas dirba prie aptarnaujamo laivo laivagalio (laivapriekio) ir šis laivas, neperspėjęs vilkiko kapitono (budinčiojo pamaininio kapitono padėjėjo), pradeda plaukti, vilkikas privalo tuoj pat nutraukti darbą ir pasitraukti saugiu atstumu nuo aptarnaujamo laivo.
1369. Sugedus automatiniam arba distanciniam buksyravimo lyno paleidimo įrenginiui, rankiniu būdu buksyravimo lyną galima paleisti tik tuo momentu, kai lynas turi laisvumą, be to šį darbą gali atlikti ne mažiau kaip du laivo įgulos nariai.
III. DARBŲ SAUGA UŽDEDANT ŠVARTAVIMOSI LYNUS
1370. Priimant švartavimosi lyną laivagalio (laivapriekio) nuosvyros rajone, švartavimo katerio kapitonas (budintysis pamaininis kapitono padėjėjas) turi elgtis ypač atsargiai, kad kateris neužkliūtų už aptarnaujamo laivo sraigto, inkaro ar švartavimosi lynų.
Tuo atveju, kai švartavimo kateris dirba prie aptarnaujamo laivo laivapriekio ar laivagalio ir šis laivas, neperspėjęs švartavimo katerio kapitono (budinčiojo pamaininio kapitono padėjėjo), pradeda plaukti, kateris privalo tuoj pat nutraukti darbą ir pasitraukti saugiu atstumu nuo aptarnaujamo laivo.
1371. Švartavimosi lyną priimti švartavimo kateryje galima tik pasinaudojant palydoviniu lynu arba kartimi su kabliu.
Švartavimosi lyną perduoti iš katerio ant krantinės arba ant švartavimosi statinės galima pasinaudojant palydoviniu lynu.
IV. DARBŲ SAUGA BUNKERUOJANT LAIVUS KURU IR TEPALU, SURENKANT IŠ LAIVŲ LIJALINIUS VANDENIS
1374. Už darbų saugą bunkeruojant aptarnaujamus laivus ir surenkant lijalinius vandenis atsako bunkeravimo laivo arba lijalinių vandenų surinkimo laivo kapitonas (budintysis pamaininis kapitono padėjėjas), kuris priimant (išduodant) krovinį, privalo būti viršutiniame denyje ir vadovauti pamainos veiksmams, numatytiems krovinį priimant (išduodant).
1375. Bunkeravimo laivų ir lijalinių vandenų surinkimo laivų darbinės žarnos į aptarnaujamą laivą paduodamos ir iš jų priimamos žarnas užsandarinus. Padavimas atliekamas laivo krovininiais įrengimais.
1375.1. Darbinių žarnų flanšinių sujungimų vietoje neturi būti pratekėjimų. Po šiais sujungimais reikia padėti padėklus.
1376. Krovininiuose tankuose ir siurblių skyriuose ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius reikia patikrinti trapų tvirtinimą. Apie tikrinimo rezultatus turi būti įrašyta laivo žurnale.
1377. Bunkeravimo laivuose, lijalinių vandenų surinkimo laivuose krovininių vamzdynų angos turi būti pastoviai uždarytos. Jos atidaromos tik atliekant krovinines operacijas.
1378. Tais atvejais, kai bunkeravimo laivų arba lijalinių vandenų surinkimo laivų darbinius šlangus pajungia prie aptarnaujamų laivų priimamųjų vamzdynų aptarnaujančių laivų įgulos nariai, jų perėjimui į aptarnaujamą laivą turi būti naudojamas aptarnaujamo laivo trapas.
1378.1. Išimtinais atvejais, kai negalima pastatyti užbortinio trapo, leidžiama naudotis štormtrapu.
V. DARBŲ SAUGA VYKDANT UOSTO AKVATORIJOS VALYMO DARBUS
1379. Prieš valant šiukšles nuo sklendės reikia:
1379.1. naftos ir šiukšlių surinkimo laivo denyje, laivapriekinėje vonios dalyje pastatyti laikiną aptvarą, kurio aukštis ne mažesnis kaip 1,1 m;
1380. Sklendės valymo darbai atliekami stebint naftos ir šiukšlių surinkimo laivo kapitonui (budinčiajam pamaininiam kapitono padėjėjui).
1381. Dirbant šiukšlių surinkimo konvejeriui, draudžiama būti laivapriekinėje vonios dalyje, kur yra konvejerio grandinė.
1382. Šiukšlių šalinimo lovio su šiukšlėmis iškrovimui iš naftos ir šiukšlių surinkimo laivo vonios turi būti naudojami krovininiai įrenginiai (kranto, plaukiojančio krano, autokrano ir kt.).
VI. DARBŲ SAUGA PRIIMANT LOCMANĄ Į LAIVĄ IR IŠLEIDŽIANT IŠ LAIVO
1384. Locmanas į aptarnaujamą laivą pristatomas ir iš jo išgabenamas kaip specialiu locmanų kateriu, taip ir šiems tikslams pritaikytais uosto vilkikais.
1385. Locmano kateris prie aptarnaujamo laivo borto turi išsilaikyti dirbančio variklio pagalba.
Locmano katerį (botą, laivą) rekomenduojama aprūpinti priimamu trapu (narų trapo tipo) tam atvejui, jei tektų kelti už borto iškritusį žmogų.
1386. Locmanai įlaipinami ir išlaipinami jūroje būtinai tik iš pavėjinės aptarnaujamo laivo pusės.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3-150, 2004-04-01, Žin., 2004, Nr. 52-1769 (2004-04-08), i. k. 1042210ISAK0003-150
1387. Tamsiu paros metu locmano įlaipinimo ir išlaipinimo vieta aptarnaujamame laive turi būti apšviesta. Šviesa neturi akinti locmanų katerio kapitono (budinčiojo pamaininio kapitono padėjėjo) kateriui priplaukiant prie aptarnaujamo laivo borto ir locmanui lipant į laivą.
1388. Locmanų kateryje esantys atlenkiami lejeriniai aptvarai kateriui plaukiant turi būti darbinėje padėtyje.
1389. Locmano kateriui plaukiant, budintysis jūreivis ant denio gali būti tik kapitonui (budinčiajam pamaininiam kapitono padėjėjui) leidus. Be to, budintysis jūreivis turi būti su darbine gelbėjimosi liemene nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kapitonas (budintysis pamaininis kapitono padėjėjas) turi stebėti, kad saugiai būtų įlaipinamas ir išlaipinamas locmanas, stebėti budinčiojo jūreivio darbą ir perspėti apie galimą pavojų.
1390. Jei aptarnaujamas laivas turi kreną, locmaną įlaipinti ir išlaipinti locmano trapu galima tik, kai šis trapas pritvirtintas prie priešingo krenui laivo borto.
1391. Įlaipinant ir išlaipinant locmaną locmano keltuvu, arba locmanui per falšbortą (per neatlenkiamą lejerinį aptvarą) perlipant ant aptarnaujamo laivo užbortinio trapo, praėjimo vietoje ant locmano katerio denio turi būti pastatytas ir patikimai pritvirtintas falšbortinis trapas su turėklais.
1392. Ant locmano katerio denio išlaipinimo (įlaipinimo) vietoje prieš locmaną išlaipinant (įlaipinant) turi būti padėtas ir pritvirtintas demblys, kilimėlis ir t. t., jei denis šioje vietoje nepadengtas neslidžia danga.
Žiemą locmano išlaipinimo (įlaipinimo) vietą reikia pabarstyti smėliu.
1393. Įlaipinant ir išlaipinant locmaną, locmano trapas kateryje turi būti priimtas taip, kad apatinis trapo skersinis liestų locmano katerio denį.
1394. Laivui supantis, perėjimas iš locmano katerio ant locmano trapo galimas tuo momentu, kai locmano kateris (botas, laivas) yra aukščiausiai pakilęs prie aptarnaujamo laivo borto.
Locmano kateriui esant tarpinėje padėtyje, perėjimas iš katerio į aptarnaujamą laivą draudžiamas.
VII. DARBŲ SAUGOS REIKALAVIMAI DIRBANT AUKŠTŲ LYGIŲ TRIUKŠMO APLINKOJE
1396. Šis Taisyklių skyrius skirtas jau eksploatuojamiems laivams, kuriuose darbo vietose triukšmo lygis viršija 85 dB; šio skyriaus reikalavimai netaikomi naujai projektuojamiems ir statomiems laivams, kuriuose triukšmo lygis turi tenkinti galiojančių sanitarinių normų (HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai) reikalavimus. Leidžiami triukšmo lygiai pagal šias normas pateikti 1 lentelėje.
1397. Darbo vietose ir patalpose, kur triukšmo lygis viršija 85 dB, žmonėms leidžiama būti tik su klausos organų asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
1398. Aukšto lygio (virš 85 dB) triukšmo sąlygomis laivo įgulos narių darbas turi būti organizuotas taip, kad dalis darbo laiko būtų praleidžiama tuose postuose ir patalpose, kur triukšmo lygis mažesnis kaip 85 dB. Bendras triukšmo poveikis per 8 valandų darbo dieną neturi viršyti ekvivalentaus lygio LAekv% = 85 dB.
1398.1. Kad išlaikyti leistino ir ekvivalentaus triukšmo lygius per 8 valandas (įvertinant ir asmeninių apsaugos priemonių įtaką), rekomenduojama taikyti tokius darbo režimus triukšmingose patalpose:
1398.1.1. esant triukšmo lygiui nuo 86 dB iki 100 dB – ne ilgiau kaip 4 valandas nepertraukiamai arba 8 valandas per parą su 10 minučių pertraukomis kas 1,0–1,5 valandos netriukšmingoje patalpoje;
1398.1.2. esant triukšmo lygiui nuo 101 dB iki 105 dB – ne ilgiau kaip 2 valandas per pamainą arba 4 valandas per parą su 10 minučių pertraukomis kas 1 valanda;
1399. Tose vietose, kur triukšmo lygis viršija 110 dB, leidžiamas tik trumpalaikis, ne ilgesnis kaip 5 minutės per valandą, žmonių buvimas patalpoje.
1401. Patalpose arba patalpų vietose, kur triukšmo lygis 85 dB, bet yra tarnybinė būtinybė būti įgulos nariams, turi būti iškabintas nurodomasis ženklas „DIRBTI SU KLAUSOS ORGANŲ APSAUGOS PRIEMONĖMIS“.
1401.1. Patalpos arba atskiros jų zonos, kur triukšmo lygis virš 95 dB, turi būti pažymėtos perspėjamuoju ženklu „ATSARGIAI – KITI PAVOJAI“ ir turi būti pakabinta lentelė su užrašu „PAVOJINGA – TRIUKŠMAS VIRŠIJA LEISTINĄ“.
1402. Dirbančiųjų aukšto lygio triukšmo sąlygomis apsaugai turi būti taikoma:
- darbo vietose ir patalpose, kur triukšmo lygis 86–100 dB – ausinės arba įdėklai, kurių efektyvumas ne mažesnis kaip 20 dB.
1403. Naudojantis ausų protektoriais, reikia laikytis sekančių pagrindinių taisyklių:
1403.1. kiekvienas laivo įgulos narys, kuriam pagal darbo pobūdį tenka patirti virš 85 dB triukšmo poveikį, privalo turėti asmeninio naudojimo ausų protektorius;
1404. Įgulos nariai privalo:
1404.1. laikytis laive numatyto pagal 1398 ir 1401 punktų darbo laiko režimo (t. y. buvimo patalpose ir jų zonose, kur triukšmo lygis daugiau kaip 85 dB, trukmės);
1404.2. įeinant į patalpas, pažymėtas perspėjančiuoju ženklu, užsidėti ausų protektorius ir ten būnant jų nenusiimti net trumpam;
1 lentelė
LEIDŽIAMI TRIUKŠMO LYGIAI JŪROS LAIVUOSE
| Objekto pavadinimas |
Garso lygis/ ekvivalentus garso lygis, dBA |
| 1. Keleivių ir įgulos kajutės I kategorijos laivuose |
45 |
| 2. Keleivių ir įgulos kajutės II kategorijos laivuose |
50 |
| 3. Keleivių ir įgulos kajutės III kategorijos laivuose |
55 |
| 4. Keleivių ir įgulos kajutės IV kategorijos laivuose |
60 |
| 5. Keleivių salonai III-IV kategorijos laivuose |
65 |
| 6. Poilsio salonai, kino salės, bibliotekos |
55 |
| 7. Sporto aikštelės atviruose deniuose ir pasivaikščiojimo deniai |
60 |
| 8. Sporto užsiėmimų patalpos |
65 |
| 9. Restoranai ir bufetai |
60 |
| 10. Gydytojų kabinetai |
50 |
| 11. Sanitarinės kajutės, ambulatorijos, operacinės, stacionarūs izoliatoriai |
45 |
| 12. Tarnybinės patalpos (vairinės, šturmano ir radijo kabinos ir kt.) I ir II kategorijos laivuose |
55 |
| 13. Tarnybinės patalpos (vairinės, šturmano ir radijo kabinos ir kt.) III ir IV kategorijos laivuose |
60 |
| 14. Mašinų skyrius su pastovia priežiūra |
80 |
| 15. Periodiškai aptarnaujamas mašinų skyrius (esant distanciniam valdymui iš centrinio valdymo posto) |
85 |
| 16. Mašinų skyrius be priežiūros |
85 |
| 17. Centrinis valdymo postas |
65 |
| 18. Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kt.) mašinų skyriuje |
85 |
| 19. Gamybinės patalpos (dirbtuvės ir kt.) ne mašinų skyriuje |
70 |
| 20. Darbo vietos atviruose deniuose ir triumuose |
70 |
| 21. Gamybinės-technologinės patalpos (žuvų, jūros produktų perdirbimo ir kt.) žvejybiniuose laivuose |
80 |
Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių
1 priedas
(privalomasis)
„SIGNALŲ“ SISTEMA ATLIEKANT KROVIMO DARBUS
| REIKŠMĖ |
APRAŠYMAS |
ILIUSTRACIJA |
|
A. Bendrieji rankų ženklai |
||
| PRADŽIA Dėmesio Nurodymas, kad bus duodamas kitas ženklas |
Rankos ištiestos horizontaliai į šonus pečių lygyje, delnais į priekį |
|
| STOP Sustabdymas Judėjimo pabaiga |
Dešinė ranka pakelta į viršų, delnu į priekį |
|
| PABAIGA Darbo proceso pabaiga |
Rankos sulenktos per alkūnes, plaštakos sudėtos kryžmai ties krūtine
|
|
|
B. Vertikalus judėjimas
|
||
| AUKŠTYN |
Dešinė ranka delnu į priekį pakelta į viršų, lėtai daromi sukamieji judesiai
|
|
| ŽEMYN |
Dešinė ranka nuleista delnu į vidų, lėtai daromi sukamieji judesiai
|
|
| VERTIKALUSIS ATSTUMAS |
Ištiestomis į priekį rankomis tarp delnų rodomas vertikalus atstumas
|
|
|
C. Horizontalus judėjimas
|
||
| PIRMYN |
Rankos sulenktos per alkūnes kampu, ištiestos į priekį, delnais į viršų, dilbiais daromi lėti judesiai kūno link
|
|
| ATGAL |
Rankos sulenktos per alkūnes kampu, delnais į apačią, dilbiais daromi lėti judesiai nuo kūno
|
|
| DEŠINĖN žiūrint iš signalininko pusės |
Dešinė ranka ištiesta peties lygyje, delnu į apačią, daromi nedideli judesiai nurodyta kryptimi
|
|
| KAIRĖN žiūrint iš signalininko pusės |
Kairė ranka ištiesta peties lygyje, delnu į apačią, daromi nedideli judesiai nurodyta kryptimi
|
|
| HORIZONTALUSIS ATSTUMAS |
Rankos prieš save krūtinės lygyje, delnais į vidų, rodomas horizontalus atstumas |
|
|
D. Pavojus
|
||
| PAVOJUS Avarinis sustabdymas |
Abi rankos pakeltos į viršų, delnais į priekį |
|
| GREITAI |
Sutartiniai rankų ženklų gestai atliekami greičiau |
|
| LĖTAI |
Sutartiniai rankų ženklų gestai atliekami lėčiau |
|
______________
Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių
2 priedas (privalomasis)
PAVOJINGŲ KROVINIŲ KLASIFIKAVIMAS IR ŽENKLINIMAS
1. Pirmos klasės pavojingiems kroviniams priklauso sprogios medžiagos:
| Poklasis
|
Poklasio pavadinimas, charakteristika |
| 1.1 |
Sprogios medžiagos, galinčios sprogti visa mase |
| 1.2 |
Sprogios medžiagos, nesprogstančios visa mase |
| 1.3 |
Gaisro atžvilgiu pavojingos sprogios medžiagos, pasižyminčios nedideliu sprogimo pavojumi |
| 1.4 |
Sprogios medžiagos, nesukeliančios didesnio pavojaus |
| 1.5 |
Mažai jautrios sprogios medžiagos, galinčios sprogti mase |
2. Antros klasės pavojingiems kroviniams priskiriamos suslėgtos, suskystintos ir ištirpintos veikiant slėgiui medžiagos (dujos), kurių sočių garų absoliutus slėgis esant temperatūrai 50C ne mažesnis kaip 300 kPa arba kurių kritinė temperatūra mažiau kaip 50C.
Šie kroviniai skirstomi į keturis poklasius:
3. Trečios klasės pavojingiems kroviniams priklauso lengvai užsiliepsnojantys skysčiai (LUS), kurių pliūpsnio temperatūra ne aukštesnė kaip 61C.
4. Ketvirtos klasės pavojingiems kroviniams priklauso medžiagos ir gaminiai, galintys pervežant lengvai užsidegti, sąveikaujant su vandeniu – išskirti užsiliepsnojančias dujas.
4.1 poklasis – lengvai užsidega nuo išorinio ugnies šaltinio; savaime yrančios medžiagos, kurių skaidymosi temperatūra ne aukštesnė kaip 65C; sprogios ir pirotechninės medžiagos, suvilgytos vandeniu, spiritu arba kitokiu flegmatizatoriumi; kietos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti nuo trinties;
4.2 poklasis – piroforinės medžiagos (t. y. greitai užsiliepsnojančios ore); kitos medžiagos, galinčios savaime įkaisti iki užsidegimo;
5. Penktos klasės pavojingiems kroviniams priklauso:
6. Šeštos klasės pavojingiems kroviniams priklauso:
7. Septintos klasės pavojingiems kroviniams priklauso radioaktyvios medžiagos ir (arba) korodiruojančios medžiagos ir jų tirpalai vandenyje. Šios medžiagos gali sukelti odos nekrozinius pažeidimus ir (arba) plieno ir aliuminio lydinių koroziją.
8. Aštuntos klasės pavojingi kroviniai skirstomi į 3 poklasius:
9. Devintos klasės pavojingiems kroviniams priklauso pavojingi kroviniai, kurie nepriskirti 1-8 klasėms, bet pasižymi pavojingomis savybėmis juos pervežant. Šios klasės kroviniai skirstomi į 9.1 ir 9.2 poklasius.
9.1 poklasio kroviniai gali būti suslėgti, pavojingi gaisro atžvilgiu, oksiduojantys, nuodingi, gailūs ir (arba) koroduojantys. Šiam poklasiui taip pat priklauso kieta angliarūgštė, savaime prisipučiančios gelbėjimosi priemonės ir kt.
10. Pavojingų krovinių klasifikacinis šifras susideda iš tokių žymėjimų:
– 1 klasės krovinių – iš dviejų skaitmenų ir raidinio žymėjimo, kurie nurodo krovinio klasę, poklasį ir suderinamumo grupę;
– likusių klasių krovinių – iš keturių skaitmenų, kurie nurodo krovinio klasę, poklasį, kategoriją ir grupę.
12. Pavojingo krovinio grupė nustatoma priklausomai nuo
– dujų fizinių savybių ir agregatinio būvio (2 klasės kroviniams):
| Krovinio grupė |
Fizinės krovinio savybės ir agregatinis būvis |
| 1 |
Suslėgtas, kritinė temperatūra mažiau kaip minus 10C |
| 2 |
Suskystintas, kritinė temperatūra ne mažiau kaip minus 10C, bet mažiau kaip 70C |
| 3 |
Suskystintas, kritinė temperatūra ne mažiau kaip 70C |
| 4 |
Ištirpintas veikiant slėgiui |
| 5 |
Suskystintas atšaldžius, transportuojami esant slėgiui, artimam atmosferiniam |
| 6 |
Medžiagos įpakavime, kurio tūris ne mažiau kaip 1000 cm3, slėgis ne daugiau kaip 1 MPa |
– antiradiacinio įpakavimo transportinės kategorijos (7 klasės kroviniams):
| Krovinio grupė |
Krovinio įpakavimo kategorija |
| 1 |
I kategorijos įpakavimas |
| 2 |
II kategorijos įpakavimas |
| 3 |
III kategorijos įpakavimas |
| 4 |
III kategorijos įpakavimas su padidintu spinduliavimo lygiu ir transportuojama su sąlyga „išskirtinis panaudojimas“ |
– krovinio pavojingumo laipsnio (likusių klasių kroviniams):
| Krovinio grupė |
Krovinio pavojingumo laipsnis |
| 1 |
Aukštas pavojingumo laipsnis |
| 2 |
Vidutinis pavojingumo laipsnis |
| 3 |
Žemas pavojingumo laipsnis |
1 lentelė
1 klasės pavojingų krovinių klasifikavimas
| Suderinamumo grupė |
Medžiagos, gaminio pavadinimas |
| A |
Inicijuojančios sprogstamosios medžiagos (SM) |
| B |
Inicijuojančias SM turintys gaminiai su mažiau kaip dviem nepriklausomais saugikliais |
| C |
Sklindančios ir deflaguojančios SM bei jų gaminiai |
| D |
Antrinės detonuojančios SM; dūminis parakas; detonuojančias SM turintys gaminiai; inicijuojančias SM turintys gaminiai su dviem arba daugiau saugiklių |
| E |
Antrines detonuojančias SM turintys gaminiai, be inicijuojančių priemonių, bet su skleidžiančiu užtaisu |
| F |
Antrines detonuojančias SM, inicijuojančias priemones ir skleidžiančius užtaisus turintys gaminiai |
| G |
Pirotechninės priemonės; gaminiai, turintys SM arba apšvietimo, uždegimo, ašarines, dūmines medžiagas |
| H |
Gaminiai, turintys SM ir baltąjį fosforą |
| J |
Gaminiai, turintys SM ir lengvai užsiliepsnojančių skysčių arba želė |
| K |
Gaminiai, turintys SM ir nuodingų medžiagų |
| L |
Gaminiai, turintys SM ir pasižymintys ypatingu pavojingumu |
| S |
Medžiagos arba gaminiai, įpakuoti arba sukonstruoti taip, kad atsitiktinai |
2 lentelė
2 klasės pavojingų krovinių klasifikavimas
| Poklasis
|
Kategorija |
Kategorijos pavadinimas |
| 2.1 |
1 2 |
Be papildomo pavojingumo Oksiduojantys |
| 2.2 |
1 2 3 4 |
Be papildomo pavojingumo Oksiduojantys Gailūs ir (arba) koroduojantys Oksiduojantys, gailūs ir (arba) koroduojantys |
| 2.3 |
1 2 |
Be papildomo pavojingumo Gailūs ir (arba) koroduojantys |
| 2.4 |
1 |
Be papildomo pavojingumo |
3 lentelė
3 klasės pavojingų krovinių klasifikavimas
4 lentelė
4.1 poklasio pavojingų krovinių klasifikavimas
| Kategorija
|
Kategorijos pavadinimas |
| 1 |
Be papildomo pavojingumo |
| 2 |
Nuodingi |
| 3 |
Mažai nuodingi |
| 4 |
Gailūs ir (arba) koroduojantys |
| 5 |
Savaime yrantys esant aukštesnei kaip 50C temperatūrai ir sukeliantys įpakavimo plyšimo pavojų |
| 6 |
Savaime yrantys esant ne aukštesnei kaip 50C temperatūrai |
| 7 |
Savaime yrantys esant ne aukštesnei kaip 50C temperatūrai ir sukeliantys įpakavimo plyšimo pavojų |
| 8 |
Savaime yrantys esant aukštesnei kaip 50C temperatūrai |
5 lentelė
6 lentelė
4.3 poklasio pavojingų krovinių klasifikavimas
| Kategorija
|
Kategorijos pavadinimas |
| 1 |
Be papildomo pavojingumo |
| 2 |
Nuodingi |
| 3 |
Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai |
| 4 |
Savaime užsidegantys ir nuodingi |
| 5 |
Mažai nuodingi |
| 6 |
Lengvai užsiliepsnojantys ir gailūs ir (arba) koroduojantys |
| 7 |
Savaime užsidegantys |
| 8 |
Lengvai užsiliepsnojantys kieti |
7 lentelė
8 lentelė
5.2 poklasio pavojingų krovinių klasifikavimas
| Kategorija
|
Kategorijos pavadinimas |
| 1 |
Sprogūs, savaime yrantys esant ne aukštesnei kaip 50C temperatūrai |
| 2 |
Savaime yrantys esant ne aukštesnei kaip 50C temperatūrai |
| 3 |
Sprogūs |
| 4 |
Be papildomo pavojingumo |
| 5 |
Gailūs akims |
| 6 |
Lengvai užsiliepsnojantys |
| 7 |
Lengvai užsiliepsnojantys, gailūs akims |
9 lentelė
6.1 poklasio pavojingų krovinių klasifikavimas
| Kategorija
|
Kategorijos pavadinimas |
| 1 |
Lakios nuodingosios medžiagos (NM) be papildomo pavojingumo |
| 2 |
Lakios NM, lengvai užsiliepsnojančios esant ne aukštesnei kaip 23C temperatūrai |
| 3 |
Lakios NM, lengvai užsiliepsnojančios esant aukštesnei kaip 23C, bet žemesnei kaip 61C temperatūrai |
| 4 |
Lakios NM, gailios ir (arba) koroduojančios |
| 5 |
Lakios NM, gailios ir (arba) koroduojančios, lengvai užsiliepsnojančios esant aukštesnei kaip 23C, bet žemesnei kaip 61C temperatūrai |
| 6 |
Nelakios NM be papildomo pavojingumo |
| 7 |
Nelakios NM, gailios ir (arba) koroduojančios |
| 8 |
Nelakios NM, lengvai užsiliepsnojančios, kietos |
10 lentelė
7 klasės pavojingų krovinių klasifikaVIMAS
| Kategorija
|
Kategorijos pavadinimas |
| 0 |
Radioaktyvios medžiagos (RAM), pervežamos pagal ypatingą sutartį |
| 1 |
RAM skylančios (branduolinės) |
| 2 |
RAM mažo aktyvumo, pervežamos tik pagal išimtinio panaudojimo sąlygas |
| 3 |
RAM mažo aktyvumo |
| 4 |
RAM piroforinės |
| 5 |
RAM oksiduojančios |
| 6 |
Objektai su radioaktyviu paviršiaus užterštumu |
| 7 |
Radioaktyvaus spinduliavimo šaltiniai (izotopai) |
| 8 |
RAM koroduojančios |
| 9 |
RAM sudarančios išimtį iš taisyklių |
11 lentelė
8 klasės pavojingų krovinių klasifikavimas
| Kategorija
|
Kategorijos pavadinimas |
| 1 |
Be papildomo pavojingumo |
| 2 |
Nuodingi ir oksiduojantys |
| 3 |
Lengvai užsiliepsnojantys esant ne aukštesnei kaip 23C |
| 4 |
Lengvai užsiliepsnojantys esant aukštesnei kaip 23C, bet žemesnei kaip 61C temperatūrai |
| 5 |
Oksiduojantys |
| 6 |
Nuodingi |
| 7 |
Mažai nuodingi |
| 8 |
Mažai oksiduojantys |
12 lentelė
9.1 poklasIO pavojingų krovinių klasifikaVIMAS
| Kategorija
|
Kategorijos pavadinimas |
| 1 |
Medžiagos aerozoliniame įpakavime |
| 2 |
Medžiagos, užsiliepsnojančios esant aukštesnei kaip 61C, bet žemesnei kaip 90C temperatūrai |
| 3 |
Užsiliepsnojančios medžiagos; medžiagos, galinčios savaime įkaisti ir užsiliepsnoti; medžiagos, išskiriančios užsiliepsnojančias dujas sąveikaujant su vandeniu |
| 4 |
Mažai oksiduojantys |
| 5 |
Mažai pavojingos nuodingosios medžiagos |
| 6 |
Mažai gailios ir (arba) koroduojančios medžiagos |
13. Kiekvienas pavojingas krovinio vienetas privalo turėti žymėjimą, apibrėžiantį transportuojamo krovinio pavojingumą. Atskiro žymėjimo ant transportinio įpakavimo gali nebūti tuo atveju, kai toks žymėjimas yra ant paties krovinio ir yra matomas iš galo ir šono.
14. Jei konteineris ar transporto priemonė prikrauta įvairų pavojingų krovinių, turi būti kiekvieno krovinio pavojingumą apibūdinantys žymėjimai. Jei kroviniai pervežami atskiruose cisternų skyriuose, ženklinamas kiekvienas skyrius.
15. Krovinio transportinį pavojingumą apibūdinantys žymėjimai susideda iš:
15.5. ant įpakavimo ir (arba) transportinės taros – pavojingumo ženklas (ženklai), transportinis krovinio pavadinimas, krovinio serijinis numeris pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) reikalavimus, klasifikacinis šifras;
15.2. ant stambiagabaritės taros arba konteinerio – pavojingumo ženklas (ženklai), krovinio serijinis numeris pagal JTO reikalavimus;
15.3. ant autotransporto priemonės – informacinė lentelė, kurioje nurodytas pavojingumo ženklas (ženklai), JTO serijinis numeris; ekstrinių priemonių kodas;
16. Pavojingumo ženklai skirstomi į:
16.1. pagrindinius – charakterizuojančius pagrindinį pavojingumo pobūdį ir krovinio klasę (arba poklasį);
17. Pavojingumo ženklai yra kvadrato formos ir tvirtinami viršutiniame kairiajame krovinio vieneto kampe (iš priekio ir iš galo). Kvadrato kraštinės ilgis turi būti:
17.1. ne mažiau kaip 100 mm, jei ženklas dedamas ant įpakavimo arba transportinės taros (galima kraštinės matmenis sumažinti iki 50 mm, jei gabaritiniai įpakavimo matmenys maži);
18. Nuo ženklo krašto 5 mm nuotoliu brėžiamas rėmelis, lygiagretus su ženklo kraštais. Rėmelio spalva tokia pat, kaip ir pavojingumo ženklo.
19. Pavojingumo ženklai sąlyginai horizontalia įstrižaine dalijami į du trikampius. Viršutiniame trikampyje vaizduojamas krovinio pavojingumo simbolis (išskyrus 1.4 ir 1.5 poklasių krovinius, kuriems vietoje pavojingumo simbolio nurodamas poklasio numeris).
Išilgai įstrižainės užrašomas krovinio pavojingumo pobūdis.
Apatiniame kampe pagrindiniu ženklu nurodoma krovinio klasė (5 klasės kroviniams – poklasio numeris).
1.1…1.3 poklasių krovinių apatiniame kampe nurodamas poklasio numeris, suderinamumo grupė ir klasės numeris.
1.4 ir 1.5 poklasių krovinių apatiniame trikampyje nurodama suderinamumo grupė, o apatiniame kampe – klasės numeris.
20. Pagrindiniuose pavojingumo ženkluose (išskyrus 7 klasės pavojingumo ženklus), kurie dedami ant konteinerių, stambiagabaritės taros ir geležinkelio transporto priemonių, apatinėje ženklo dalyje nurodomas serijinis JTO krovinio pavojingumo numeris juoda spalva ir ne mažesnio kaip 65 mm aukščio.
7 klasės krovinių pavojingumo ženklas, kuris dedamas ant konteinerių ir geležinkelio transporto priemonių. Viršutinėje dalyje yra radioaktyvumo pavojaus simbolis, apatinėje – rašomas serijinis JTO numeris ir žodis „radioaktyvu“.
Serijinį JTO numerį leidžiama rašyti ir ne pačiame ženkle, o šalia jo oranžinėje stačiakampėje (120300 mm) lentelėje su juodu rėmeliu (1 pav.). Skaičių aukštis lentelėje turi būti ne mažesnis kaip 25 mm.
|
|
1 pav. Lentelė serijiniam JTO krovinio numeriui užrašyti |
22. Informacinė lentelė (2 pav.) susideda ir trijų dalių:
22.3. JTO serijinis numeris C (fonas oranžinis).
|
|
2 pav. Krovinio pavojingumo informacinė lentelė |
Ekstremalių priemonių gaisro arba nutekėjimo atveju kodas B:
| Kodas
|
Reikšmė |
| 1 |
Vandens nenaudoti! Naudoti sausas gesinimo priemones |
| 2 |
Naudoti vandens čiurkšles |
| 3 |
Naudoti vandens purslus |
| 4 |
Naudoti putas arba freono mišinius |
| 5 |
Neleisti medžiagoms patekti į vandens telkinius |
| P |
Kilus gaisrui, reikalingi kvėpavimo aparatai ir apsauginės pirštinės |
| E |
Reikia evakuoti žmones |
23. Krovinio transportinį pavojingumą nurodantis žymėjimas tvirtinamas:
23.2. prie konteinerio – ant durų, šoninės sienelės ir konteinerio viršaus (jei tai leidžia konstrukcija);
23.3. prie konteinerinės cisternos – ant dugno ir ant cisternos apsauginių grotelių (iš viršaus ir šono);
23.4. prie geležinkelio transporto priemonės – ne mažiau kaip iš dviejų šoninių pusių taip, kad matytųsi atliekant krovos darbus;
23.5. prie autotransporto priemonės – priekyje dešinėje pusėje, gale ant kėbulo arba cisternos sienelės.
13 lentelė
P A V O J I N G U M O Ž E N K L A I
| Klasė, poklasis |
Pavojingumo ženklo fonas |
Pavojingumo ženkle pavaizduotas simbolis |
Užrašas pavojingumo ženkle |
Pavojingumo ženklo pavyzdys |
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5
|
|||
| 1.1 1.2 1.3 |
Oranžinis |
Juoda sprogstanti bomba |
SPROGUS EXPLOSIVE |
|
|||
| 1.4 |
Oranžinis |
Skaičius „1.4“, aukštis – 30 mm, storis – 5 mm |
Nerašoma |
|
|||
| 1.5 |
Oranžinis |
Skaičius „1.5“, aukštis – 30 mm, storis – 5 mm |
Nerašoma |
|
|||
| 2.1 |
Žalias |
Juodas (baltas) dujų balionas |
NEUŽSILIEPSNOJANČIOS DUJOS NON-FLAMMABLE GAS |
|
|||
| 2.2 |
Baltas |
Juoda kaukolė ir du sukryžiuoti kaulai |
NUODINGOS DUJOS POISON GAS |
|
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|||
| 2.3 |
Raudonas |
Juoda (balta) liepsna |
Užsiliepsnojančios dujos Flammable gas |
|
|||
| 2.4 |
Baltas |
Juoda kaukolė ir du sukryžiuoti kaulai |
NUODINGOS DUJOS POISON GAS |
|
|||
| 2.5 |
Raudonas |
Juoda (balta) liepsna |
Užsiliepsnojančios dujos Flammable gas |
|
|||
| 3.1 3.2 3.3 |
Raudonas |
Juoda (balta) liepsna |
LENGVAI UŽSILIEPSNO-JANTIS SKYSTIS FLAMMABLE LIQUID |
|
|||
| 4.1 |
Besikarto-jančios vertikalios raudonos ir baltos juostos |
Juoda liepsna |
LENGVAI UŽSILIEPSNO-JANTIS KIETAS FLAMMABLE SOLID
|
|
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|||
| 4.2 |
Viršus – baltas, apačia – raudonas |
Juoda liepsna |
SAVAIME UŽSILIEPSNOJANTIS SPONTANEOUSLY COMBUSTIBLE |
|
|||
| 4.3 |
Mėlynas |
Juoda (balta) liepsna |
PAVOJINGA DRĖGMĖ DANGEROUS WHEN WET |
|
|||
| 5.1 |
Geltonas |
Juoda liepsna virš juodo apskritimo |
OKSIDATORIUS OXIDIZING AGENT |
|
|||
| 5.2 |
Geltonas |
Juoda liepsna virš juodo apskritimo |
ORGANINIS PEROKSIDAS ORGANIC PEROXIDE |
|
|||
| 6.1 (Aukš-tas arba viduti-nis pavojingumo laipsnis) |
Baltas |
Juoda kaukolė ir du sukryžiuoti kaulai |
NUODAI POISON |
|
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|||
| 6.1 (Žemas pavojingumo laipsnis) |
Baltas |
Dviem juodais brūkšniais perbraukta kviečių varpa |
KENKSMINGA. Laikyti atokiai nuo maisto produktų HARMFUL. Stow away from foodstuffs |
|
|||
| 6.2 |
Baltas |
Apskritimas su trimis pusmėnulio formos ženklais |
Infekcinė medžiaga. Pažeidus arba nutekėjus skubiai pranešti sanitarinei tarnybai INFECTIOUS SUBSTANCE. In case of damage or leakage immediately notify public health authority |
|
|||
| 7 (Įpakavimo kategorija I) |
Baltas |
Juodas radioaktyvumo simbolis. Apatinio trikampio dešiniajame kampe – vienas raudonas vertikalus brūkšnys |
RADIOAKTYVU Turinys... Aktyvumas... RADIOACTIVE Contents... Activity... |
|
|||
| 7 (Įpakavimo kategorija II) |
Viršutinė dalis – geltonas, apatinė – baltas |
Juodas radioaktyvumo simbolis. Apatinio trikampio dešiniajame kampe – du raudoni vertikalūs brūkšniai |
RADIOAKTYVU Turinys... Aktyvumas... Transportinis indeksas... RADIOACTIVE Contents... Activity... Transport index... |
|
|||
| 7 (Įpakavimo kategorija III) |
Viršutinė dalis – geltonas, apatinė – baltas |
Juodas radioaktyvumo simbolis. Apatinio trikampio dešiniajame kampe – trys raudoni vertikalūs brūkšniai |
RADIOAKTYVU Turinys... Aktyvumas... Transportinis indeksas... RADIOACTIVE Contents... Activity... Transport index... |
|
|||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|||
| 8.1 8.2 8.3 |
Viršutinė dalis – baltas, apatinė – juodas |
Iš mėgintuvėlių lašantys ant rankos ir metalo lašai |
ŠARMAS/ KOROZIJA CORROSIVE |
|
|||
| 9.1 |
Viršutinė dalis – vertikalios baltos ir juodos juostos, apatinė – baltas |
Simbolio nėra |
|
|
Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių
3 priedas
(privalomasis)
LEISTINOS RIBINĖS NUODINGŲJŲ MEDŽIAGŲ NORMOS PERVEŽANT PAVOJINGUS KROVINIUS
| Krovinių, kuro ir dujų tipai
|
Kenksmingos medžiagos |
Ribinė leistina koncentracija, g/m³ |
| 1 |
2 |
3 |
| Neapdirbta nafta, žibalas, dyzelinis kuras |
Angliavandeniai Sieros vandenilis (mišinyje su angliavandeniais) |
300 3 |
| Benzinas |
Benzino garai Sieros vandenilis (mišinyje su angliavandeniais) |
100 3 |
| Mazutas, soliarinė alyva, mineralinės alyvos |
Angliavandeniai Sieros vandenilis (mišinyje su angliavandeniais) |
300 3 |
| Etiliuoti naftos produktai |
Tetraetilšvinas |
0,005 |
| Augaliniai aliejai ir banginio taukai |
Akroleinas |
0,7 |
| Vynas, maistinis spiritas |
Etilo spiritas |
1000 |
| Metilo spiritas (metanolas) |
Metilo spiritas |
5 |
| Sirupas, cukraus žaliava |
Angliarūgštė (anglies dioksidas) |
0,1 |
| Inertinės dujos (dūmai arba išmetamosios) |
Anglies viendeginis (anglies monoksidas) |
20 |
| Metanas |
|
300 |
| Propanas |
|
300 |
| N butanas |
|
300 |
| I butanas |
|
300 |
| Butadienas |
|
100 |
| Butilenas |
|
50 |
| Izobutilenas |
|
100 |
| A butilenas |
|
150 |
| Propilenas |
|
50 |
| Amoniakas |
|
20 |
| Vinilchloridas |
|
30 |
DARBO VIETOS ORO KOKYBĖS SANITARINĖS
N O R M O S
| Eil. Nr. |
Elemento pavadinimas |
DLK, mg/m³ |
Elemento agregatinis būvis |
Pavojingumo klasė |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1 |
Aliuminis ir jo lydiniai |
2 |
a |
3 |
| 2 |
Aliuminio hidroksidas |
6 |
a |
4 |
| 3 |
Amonio karbamidas |
25 |
a |
4 |
| 4 |
Amonio chloridas |
10 |
a |
3 |
| 5 |
Amofosas |
6 |
a |
4 |
| 6 |
Sieros anhidridas |
1 |
a |
2 |
| 7 |
Fosforo anhidridas |
1 |
a |
2 |
| 8 |
Acetonas |
200 |
g |
4 |
| 9 |
Benzinas |
100 |
g |
4 |
| 0 |
Benzolas |
15 |
g |
2 |
| 1 |
Fosfinas |
0,1 |
g |
1 |
| 2 |
Akmens anglies dervų, nuodegų dulkės |
0,1 |
g |
1 |
| 3 |
Padangų vulkanizacijos dulkės |
0,5 |
g |
3 |
| 4 |
Karbofosas |
0,5 |
a+g |
2 |
| 5 |
Dichloracetonas |
0,05 |
g |
1 |
| 6 |
Dichloretanas |
10 |
g |
2 |
| 7 |
Sausos maistinės mielės |
0,3 |
a |
2 |
| 8 |
Dolomitas |
6 |
a |
4 |
| 9 |
Kalio nitratas |
5 |
a |
3 |
| 0 |
Kalio sulfatas |
10 |
a |
3 |
| 1 |
Kalio chloridas |
5 |
a |
3 |
| 2 |
Karbamidas |
10 |
a |
3 |
| 3 |
Žibalas, dyzelinis kuras |
300 |
g |
4 |
| 4 |
Azoto rūgštis |
2 |
a |
3 |
| 5 |
Boro rūgštis |
10 |
g+a |
3 |
| 6 |
Organiniai dažai |
2 |
a |
3 |
| 7 |
Organiniai dažai, akrilmetaniniai |
0,2 |
a |
2 |
| 8 |
Varis |
1/0,5 |
a |
2 |
| 9 |
Nafta |
10 |
a |
3 |
| 0 |
Nikelis ir jo junginiai |
0,05 |
a |
1 |
| 1 |
Grūdų dulkės |
4 |
a |
3 |
| 2 |
Miltų, medžio dulkės |
6 |
a |
4 |
| 3 |
Linų, medvilnės, vilnos dulkės |
2 |
a |
4 |
| 4 |
Švinas ir jo neorganiniai junginiai |
0,01/0,005 |
a |
1 |
| 5 |
Sieros monochloridas |
0,3 |
g |
2 |
| 6 |
Sidabro neorganiniai junginiai |
0,5 |
a |
2 |
| 7 |
Sieros vandenilis |
10 |
g |
2 |
| 8 |
Sieros vandenilio ir anglies vandenilio mišinys |
3 |
g |
3 |
| 9 |
Silikatų turinčios dulkės |
2 |
a |
3 |
| 0 |
Cementas, molis, šamotas |
6 |
a |
4 |
| 1 |
Sintetinės plovimo medžiagos |
5 |
a |
3 |
| 2 |
Kalcinuota soda |
2 |
a |
3 |
| 3 |
Metilo spiritas |
5 |
g |
3 |
| 4 |
Etilo spiritas |
1000 |
g |
4 |
| 5 |
Stiklo plastikas |
5 |
a |
3 |
| 6 |
Superfosfatas |
5 |
a |
3 |
| 7 |
Tabakas |
3 |
a |
3 |
| 8 |
Anglies dulkės |
6 |
a |
4 |
| 9 |
Fosforitas |
6 |
a |
4 |
| 0 |
Chloras |
1 |
g |
2 |
| 1 |
Celiuliozė |
2 |
a |
3 |
| 2 |
Arbata |
3 |
a |
3 |
| 3 |
Ketus su anglies kiekiu iki 2,0% |
6 |
a |
3 |
| 4 |
Šarmai |
0,5 |
a |
2 |
| 5 |
Epoksidinės dervos |
0,1-1,0 |
g |
2 |
| 6 |
Etilenas |
1 |
g |
2 |
Pastabos:
1. Kenksmingos medžiagos pagal poveikį žmogui skirstomos į 4 grupes:
I – labai pavojingos medžiagos;
II – pavojingos medžiagos;
III – vidutiniškai pavojingos medžiagos;
IV – mažai pavojingos medžiagos.
2. Jei ore yra keletas pavojingų medžiagų, tai jų koncentracijos santykio su DLK suma neturi viršyti 1,0:
K1/DLK+ K2/DLK+ K3/DLK+...+ Kn/DLK 1,0
4. Metodiškai priimti šie sutrumpinimai: g – garai (dujos); a – aerozoliai; a+g – garų ir aero-zolio mišinys.
Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių
4 priedas (privalomasis)
KROVINIO PAVOJINGUMO KORTELĖ
Krovinio pavojingumo kortelė turi būti sudaryta dujovežyje kiekvienam pervežamam kroviniui. Joje turi atsispindėti pagrindinės fizinės ir cheminės pervežamo krovinio charakteristikos ir savybės, taip pat turi būti trumpi nurodymai įgulai, kaip suteikti pirmąją pagalbą ir elgtis avarinės situacijos atveju.
Patogu greitai įvertinti galimo pavojingumo laipsnį pagal pavojingumo ženklą, kuris sudaromas kiekvienai transportuojamų dujų rūšiai. Pavojingumo ženklas susideda iš pasukto kvadrato, suskirstyto į 4 dalis. Kiekviena dalis turi savo spalvą.
Pavojingumas sveikatai: kairėje esantis mėlynas langelis.
„4“ – ypač pavojinga! Vengti be specialių apsaugos priemonių bet kokio kontakto su garais arba skysčiu.
„3“ – labai pavojinga! Pavojaus zonoje galima būti tik su apsaugančia nuo dujų poveikio apranga ir įranga.
„2“ – pavojinga! Pavojingoje zonoje galima būti tik su specialiais drabužiais ir apsauginiu kvėpavimo aparatu.
„1“ – nežymus pavojus. Rekomenduojamas apsauginis kvėpavimo aparatas.
„0“ – pavojaus nesukelia.
Pavojingumas gaisro atžvilgiu: viršutinis raudonas langelis.
„4“ – medžiaga labai lengvai užsiliepsnoja esant bet kokiai temperatūrai.
„3“ – yra užsiliepsnojimo pavojus esant normaliai temperatūrai.
„2“ – užsiliepsnojimo pavojus kaitinant.
„1“ – užsiliepsnojimo pavojus tik stipriai kaitinant.
„0“ – įprastinėmis sąlygomis nėra užsiliepsnojimo pavojaus.
Reakcijos pavojingumas: dešinysis geltonas langelis.
„4“ – didelis sprogimo pavojus! Kilus gaisrui, visus, esančius pavojingoje zonoje, reikia evakuoti.
„3“ – sprogimo pavojus veikiant šilumai, detonacijai ir t. t. Pradėti gesinti gaisrą galima tik iš už patikimos priedangos.
„2“ – galima audringa cheminė reakcija. Gaisrą pradėti gesinti atsitraukus pakankamai toli.
„1“ – kaitinant darosi nepastovus. Reikalingos saugumo priemonės.
„0“ – įprastinėmis sąlygomis pavojaus nesukelia.
Apatinis baltas langelis skirtas ypatingiems nurodymams apie tai, ar tinka vanduo kaip pagrindinė gesinimo priemonė;
– tuščias langelis – vandenį galima naudoti kaip pagrindinę gaisro gesinimo priemonę;
– simbolis „W“ baltame lauke – vandens nenaudoti.
______________
PAVYZDYS
KROVINIO PAVOJINGUMO KORTELĖ
Propanas: CH3:CH2:CH3 
Dimetilmetanas
| Vokiškai: Propan Propylwasserstoff |
Angliškai: Propane Dimethylmethane Ethyl Methyl Petroleum Gas Propyl Hydride |
Rusiškai: Пропан Диметилметан |
Priešgaisriniai duomenys:
Lengvai užsiliepsnojančios dujos
Sprogimo ribos tūris, 2,1–9,5
Užsiliepsnojimo temperatūra 470C
Savybės ištekėjus ir susimaišius su oru:
Suspaustos arba suskystintos – lengvai užsiliepsnojančios dujos. Ištekėjęs skystis labai greitai virsta dujomis. Sumažėjus slėgiui, greitai susidaro didelis šalto rūko kiekis ir sprogus mišinys, kurie plinta dideliu atstumu. Rūkas sunkesnis už orą ir plinta palei žemę.
Savybės ištekėjus ir susimaišius su vandeniu:
Nežymiai tirpsta vandenyje ir pereina į dujinę būklę, virš vandens susidaro sprogus mišinys.
Pavojingumas sveikatai:
Mažai toksiškas. Lengvai svaiginantis poveikis. Dėl savo savybės lengvai garuoti išstumia iš oro deguonį. Prisilietus prie skysčio – kūno paviršius nušąla.
Simptomai:
Mieguistumas, pykinimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas, nušalusios kūno vietos pabąla.
Veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui gaisro metu:
Nepradėti gesinti liepsnas, kol nesustabdytas tekėjimas, nes gali susidaryti sprogus mišinys. Esant nedideliam gaisro židiniui – gesinimui tinka sausi gesinimo milteliai arba angliarūgštė, o esant dideliam gaisro židiniui – smulkiai išpurkštas vanduo. Indus aušinti išpurkštu vandeniu.
Pirmoji pagalba:
Nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, paguldyti, atsegti kvėpavimą apsunkinančius drabužius. Sustojus kvėpavimui – skubiai taikyti dirbtinį kvėpavimą; pagal galimybę – duoti įkvėpti deguonies. Nušalusių kūno vietų netrinti, o uždėti sterilų tvarstį. Transportuojant paguldyti ant šono.
Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių
5 priedas
(privalomasis)
SUVIRINIMO ĮRANGOS APŽIŪRA, IŠBANDYMO NORMOS IR TERMINAI
I. Bendrieji nuostatai
II. Elektrinio suvirinimo įranga
2. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir esant įtarimui, kad įranga sugedusi, atliekamas eilinis patikrinimas:
2.1. suvirinimo srovės šaltinio (fundamento ir šaltinio tvirtinimo būklė; izoliacijos varža; įžeminimo būklė; prietaisų tinkamumas; šaltinio tuščios eigos įtampa; lygintuvo ventiliatorių darbas; šepetėlių ir keitiklio kolektoriaus būklė);
2.2. suvirinimo stalo (suvirinimo stalo tvirtinimo būklė; vietinio išsiurbimo darbas ir liepsną stabdančių tinklelių būklė);
III. Dujinio suvirinimo įranga
3. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir esant įtarimui, kad įranga netvarkinga, atliekamas dujų komunikacijos visų magistralių profilaktinis patikrinimas bandant sujungimų sandarumą.
3.1. Degiklių ir pjoviklių nelaidumo dujoms bandymas turi būti atliekamas naudojant švarų orą (be dulkių, tepalo, riebalų) arba azotą, uždėjus visus antgalius. Bandant nelaidumą dujoms, tikrinamas čiaupų, užsandarinimų hermetiškumas ir visų degiklio bei pjoviklio sujungimų hermetiškumas:
3.1.1. degiklio čiaupų ir deguonies bei acetileno kanalų užsandarinimo hermetiškumui patikrinti deguonies štuceris prijungiamas prie bandymui skirtų 590 kPa slėgio dujų tiekimo. Uždaromas deguonies čiaupas ir degiklio vamzdis panardinamas į vandenį. Po to degiklį išima iš vandens, atjungia deguonies štucerį, o acetileno štucerį prijungia prie dujų tiekimo. Degiklio acetileno čiaupą uždaro ir degiklį panardina į vandenį;
3.1.2. degiojo mišinio kanalų ir sujungimų hermetiškumo patikrinimui degiklio deguonies štucerį prijungia prie bandymui skirtų 147 kPa slėgio dujų tiekimo. Acetileno štucerį ir antgalio išėjimo kanalą užsandarina ir degiklį su atidarytais čiaupais panardina į vandenį;
3.1.3. pjoviklio degiojo mišinio čiaupo užsandarinimo hermetiškumui patikrinti degiojo mišinio štucerį prijungia prie bandymui skirtų 294 kPa slėgio dujų tiekimo. Degiojo mišinio čiaupą uždaro ir pjoviklio galvutę panardina į vandenį. Po to deguonies štucerį prijungia prie bandymui skirtų 1,18 MPa slėgio dujų tiekimo ir esant uždarytiems šildančiojo ir pjaunančiojo deguonies čiaupams pjoviklio galvutę pakartotinai panardina į vandenį;
3.1.4. pjovimui skirto deguonies tiekimo magistralės sujungimų hermetiškumo patikrinimui galvutėje užaklina pjaunančiojo deguonies išėjimo kanalą, atidaro pašildančiojo deguonies čiaupą, per deguonies tiekimo štucerį tiekia 1,18 MPa slėgio dujas ir pjoviklį panardina į vandenį;
3.1.5. šildančiojo deguonies, acetileno ir degiojo mišinio tiekimo linijų patikrinimui užaklina pjoviklio galvutę ir acetileno štucerį, atidaro degiojo mišinio, pjaunančiojo ir šildančiojo deguonies čiaupus, per deguonies tiekimo štucerį tiekia 294 kPa slėgio dujas ir pjoviklį panardina į vandenį.
Atliekant visus hermetiškumo bandymus, išlaikymas vandenyje turi tęstis 10–15 sekundžių. Sujungimų vietose neleistinas dujų burbuliukų pasirodymas.
3.2. Žarnų sandarumo bandymas turi būti atliekamas naudojant švarų orą arba azotą. Vienas žarnos galas užaklinamas kamščiu, kitas galas prijungiamas prie bandymui skirtų dujų tiekimo. Žarną panardina į vandenį ir pradeda tiekti orą arba azotą (deguonies žarnoms 1,47 MPa, acetileno – 589 kPa). Tokį slėgį išlaiko 10 minučių. Oro arba azoto difuzija per žarnos sieneles leidžiama, bet neturi kristi slėgis.
4. Acetileno ir deguonies reduktorių manometrus būtina tikrinti kasmet. Ant tinkamų naudojimui manometrų po patikrinimo dedamas įspaudas arba plomba nurodant patikrinimo datą. Manometrai su pasibaigusiu tinkamumo terminu neturi būti naudojami.
5. Acetileno ir deguonies balionai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kartą per 5 metus gamykloje, kur jie užpildomi. Esant teigiamiems periodinio patikrinimo rezultatams, ant kiekvieno baliono dedamas spaudas:
5.2. atlikto patikrinimo ir kito patikrinimo datos (įspaudžiamos vienoje eilutėje kartu su užpildančios gamyklos spaudu).
6. Eksploatavimo metu ant aparatūros ir žarnų paviršiaus kai kada susidaro riebalinės dėmės ir kitokie nešvarumai. Tokiais atvejais aparatūrą reikia nuriebinti arba išplauti. Tai atliekama atvirame denyje:
6.1. žarnas plauna silpnu (100 g į vieną litrą vandens) sodos tirpalu; tirpalo temperatūra 40–50°C. Sodos tirpalu išplautas žarnas perplauna karštu vandeniu ir prapučia sausu, švariu oru;
6.2. metalines detales ir aparatūros kanalus nuriebina karštame (70–80°C) šarmo (NaOH) tirpale (90–100 g į litrą vandens). Nuriebinimo trukmė – 10–20 minučių, po to detalės nuplaunamos karštu vandeniu ir išdžiovinamos apipučiant sausu, švariu oru.
Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių
6 priedas
(informacinis)
KENKSMINGI VEIKSNIAI ATLIEKANT LAIVO VALYMO IR DAŽYMO DARBUS
| Valymo ir dažymo būdas |
Kenksmingo poveikio pobūdis |
Būtini apsaugos būdai ir priemonės |
V A L Y M A S
| Grandikliais, vibraciniais plaktukais ir t. t., mašinėlėmis su elektrine arba pneumatine pavara (su mušamaisiais darbiniais įrankiais arba šepečiais) |
Išsiskiria daug dulkių; triukšmo ir vibracijos kenksmingas poveikis |
Ventiliacija dirbant patalpose. Apsauginiai akiniai su atspariais smūgiams stiklais. Apsauginės pastos. Filtruojančio tipo respiratoriai arba respiratoriai su priverstiniu oro tiekimu. Apsauga nuo triukšmo ir vibracijų (šalmo telefonai, antivibracinės pirštinės ir kt.) |
D A Ž Y M A S
| Įprastiniais teptukais |
Aplinkinio oro teršimas, iš esmės tirpiklio garais. Didelis darbo imlumas, ypač uždarose patalpose. Darbas labai arti dažymo zonos, kuri daugiausiai užteršta kenksmingais garais |
Ventiliacija dirbant patalpose. Filtruojantys arba izoliuojantys respiratoriai. Apsauginės pastos. Atliekant paruošiamuosius darbus – apsauginiai akiniai ir pirštinės |
| Velenėliniais teptukais |
Šiek tiek žymesnis aplinkinio oro teršimas tirpiklio garais negu dažant teptuku (sąnaudos padidėja 5–8%). Dirbama daugiau nutolus nuo kenksmingais garais užterštos dažymo zonos |
Ventiliacija dirbant patalpose. Filtruojantys arba izoliuojantys respiratoriai. Apsauginės pastos. Atliekant paruošiamuosius darbus – apsauginiai akiniai ir pirštinės |
| Pulverizatoriais (pneumatiniais purkštuvais su rūką mažinančiais antgaliais) |
Aplinkinio oro teršimas tirpiklio garais, taip pat dažų aerozoliais (į aerozolius pereina apie 15–30% dažų). Darbo sąlygos sunkios, nes dažai papildomai skiedžiami tirpikliais, purkštuvų didelis darbo našumas, ypač uždarose ir ankštose pirmos kategorijos patalpose (išsiskiria daug kenksmingų garų). Dirbantysis pagal darbo sąlygas yra labiausiai užterštoje zonoje (80–100 cm nuo dažomo paviršiaus) |
Ventiliacija dirbant patalpose. Papildomas oro srauto tiekimas į kenksmingų lakių komponenčių didžiausios koncentracijos vietas (į „užsistovėjusio“ oro zonas). Filtruojančio arba izoliuojančio tipo respiratoriai. Apsauginiai akiniai ir pastos |
Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių
7 priedas
(informacinis)
PAGRINDINIŲ NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos darbuotojų ir sveikatos įstatymas (2000 10 17 Nr. VIII-2036/ Žin., 2000, Nr. 95-2968).
2. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (1996 05 02 Nr. I-1324/ Žin., 1996, Nr. 46-1116).
3. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas (1991 10 08 Nr. I-1863 /Žin., 1991, Nr. 30-804).
4. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas (1996 09 24 Nr. I-1534/ Žin., 1996, Nr. 101-1300).
5. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas (2000 08 29 Nr. VIII-1897/Žin., 2000, Nr. 75-2264).
6. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas (1996 05 16 Nr. I-1340/Žin., 1996, Nr. 53-1245).
7. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas (1996 09 24 Nr. I-1534/Žin., 1996, Nr. 105-2393).
9. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (Žin., 2001, Nr. 53-1881).
10. Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatai (Žin., 1997, Nr. 71-1822).
11. Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai (Žin., 1998, Nr. 95-2641).
14. Saugos darbe standartų, normų, taisyklių, instrukcijų rengimo ir tvirtinimo nuostatai (SADM. 1994 08 01 Nr. 2).
15. Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklės (Žin., 1995, Nr. 69-1669).
17. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (Žin., 2000, Nr. 76-2303).
18. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai (Žin., 2000, Nr. 3-88).
19. Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklės (Žin., 2000, Nr. 12-313).
20. Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės (Žin., 2000, Nr. 90-2811).
21. Bendrosios krovinių vežimo jūra taisyklės (Žin., 2001, Nr. 34-1141).
22. Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklės (Žin., 2000, Nr. 108-3465).
23. Darbų saugos taisyklės laivų krovos darbų įmonėse (Žin., 2001, Nr. 45-1596).
24. Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės (1995 05 26 Nr. 272).
25. Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas (Žin., 1996, Nr. 121-2858).
26. Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas (Žin., 1998, Nr. 12-283).
27. Laivų avarinių atvejų nagrinėjimo taisyklės (Žin., 1994, Nr. 46-866).
29. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės (Žin., 1998, Nr. 69-2025).
30. Įplaukiančių į Klaipėdos jūrų uostą ir išplaukiančių iš jo laivų dokumentų įforminimo taisyklės (Žin., 1994, Nr. 23-617).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-150, 2004-04-01, Žin., 2004, Nr. 52-1769 (2004-04-08), i. k. 1042210ISAK0003-150
Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 216 "Dėl Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių patvirtinimo" pakeitimo