Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.12.06)

 

Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.52-1239 

 

Neoficialus kodekso tekstas 

 

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2899 (99.11.26)

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS KODEKSO 216 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITINĖS

KODEKSAS

 

1996 m. balandžio 18 d. Nr. I-1292

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

             siekdamas  susisteminti  šiame  kodekse  muitinės  veiklą reglamentuojančių  teisės  aktų  nuostatas  ir  suteikti  joms įstatymo galią;

             pripažindamas,  kad  išsamaus  ir  svarbiausių   muitinės veiklą  reglamentuojančių  tarptautinių  konvencijų  nuostatas atitinkančio   Muitinės  kodekso  priėmimas   išreiškia   tiek užsienio prekybos subjektų, tiek Lietuvos Respublikos muitinės interesus;

             suprasdamas,  kad  viena iš svarbiausių Muitinės  kodekso funkcijų  yra  sudaryti palankias sąlygas verslo  ir  užsienio prekybos plėtrai;

             įsitikinęs,  kad suteikiant muitinei efektyvias  tikslaus šio  kodekso  nuostatų įgyvendinimo galimybes  būtina  sukurti palankias  sąlygas  pasitikėti sąžiningais  užsienio  prekybos subjektais ir užtikrinti jų teisių apsaugą;

             pažymėdamas,   kad  norint  sudaryti  palankias   sąlygas užsienio  prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi  Lietuvos  ūkio raidai,  būtina  kiek  įmanoma  supaprastinti  ir  pagreitinti būtinus muitinės formalumus;

             atsižvelgdamas  į tai, kad Lietuvos Respublikai  siekiant narystės   Europos  Sąjungoje  būtina  laipsniškai  priartinti Lietuvos   Respublikos  įstatymus  prie   atitinkamų   Europos Sąjungos  teisės  aktų,  o  muitinės veiklą  reglamentuojantys įstatymai pripažinti viena iš prioritetinių tokio teisės  aktų suartinimo sričių,

             priima šį kodeksą.

             

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

             1   straipsnis.  Lietuvos  Respublikos  muitinės  kodekso reguliavimo sritis

 

             Lietuvos   Respublikos  muitinės  kodeksas  reglamentuoja prekių  importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja  susijusių muitinės  procedūrų  atlikimą, importo ir  eksporto  muitų  ir mokesčių, taip pat importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės priemonių taikymą bei Lietuvos Respublikos  muitinės veiklos pagrindus.

           

 2 straipsnis. Sąvokos

 

             Šiame kodekse vartojamos sąvokos:

             1) asmuo - fizinis arba juridinis asmuo;

             2)  Lietuvos  Respublikos asmuo -  Lietuvos  Respublikoje gyvenantis  ar  nuolat gyvenantis fizinis asmuo arba  įstatymų nustatyta  tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigta ir  veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija;

             3)   Lietuvos  Respublikos  ūkio  subjektas  -   Lietuvos Respublikoje   įsteigta  ir  veikianti   įmonė,   įstaiga   ar organizacija,  kuri  verčiasi  komercine,  ūkine,   finansine, profesine ar panašia veikla;

             4)  keleivis  - neturintis ūkio subjekto statuso  fizinis asmuo,  nelaikomas gyvenančiu arba nuolat gyvenančiu  Lietuvos Respublikoje,  laikinai  atvykstantis  į  Lietuvos  Respubliką turizmo,  sporto,  darbo,  profesinių  susirinkimų,  gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir iš jos išvykstantis, taip pat vykstantis  per  Lietuvos Respubliką tranzitu,  arba  laikomas gyvenančiu  ar  nuolat  gyvenančiu  Lietuvos  Respublikoje  ir laikinai  išvykstantis  iš  Lietuvos  Respublikos  į   užsienį turizmo,  sporto,  darbo,  profesinių  susirinkimų,  gydymosi, mokslo bei panašiais tikslais ir grįžtantis atgal;

             5)  Lietuvos  Respublikos  muitų  teritorija  -  Lietuvos Respublikos  teritorija,  kurią  riboja  Lietuvos  Respublikos muitų   siena,  išskyrus  atvejus,  kai  Lietuvos  Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita;

             6)   Lietuvos   Respublikos  muitų   siena   -   Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijos riba, sutampanti  su  Lietuvos Respublikos  valstybės siena, išskyrus atvejus,  kai  Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita;

             7)  Lietuvos  Respublikos muitinė (toliau  -  muitinė)  - Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga  už  šio kodekso,  jos  kompetencijai priskirtų įstatymų  bei  kitų  su importu,   eksportu   ir   tranzitu  susijusių   teisės   aktų įgyvendinimą,   importo  ir  eksporto   muitų   bei   mokesčių surinkimą;

             8)  muitinės  įstaiga - muitinės struktūrinis  padalinys, atsakingas  už jo kompetencijai priskirtų muitinės  priežiūros priemonių taikymą;

             9)  muitinės priežiūra - visuma priemonių, kurias muitinė taiko  įgyvendindama tuos įstatymus ir kitus teisės aktus,  už kurių vykdymą ji atsako;

             10)  sprendimas  -  oficialus  veiksmas,  kuriuo  muitinė pareiškia  apie  šio  kodekso ar  kitų  teisės  aktų  nuostatų taikymą  tam  tikru  konkrečiu  atveju,  sukeliantis  teisines pasekmes vienam ar keliems asmenims;

             11)  prekės - bet koks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu;

             12)  Lietuvos  prekės - prekės, laisvai  cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t.y. prekės, kuriomis gali būti disponuojama   Lietuvos   Respublikos muitų teritorijoje,  netaikant joms muitinės  priežiūros  priemonių, taip  pat  muitinės prižiūrimos prekės, kurios  dėl  ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais;

             13)  ne  Lietuvos  prekės - prekės, neturinčios  Lietuvos prekių statuso;

             14)  importas  -  prekių įvežimas į Lietuvos  Respublikos muitų teritoriją;

             15)  eksportas - prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

             16) reimportas - prekių, anksčiau eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, importas į šią teritoriją;

             17)  reeksportas - prekių, anksčiau importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, eksportas iš šios teritorijos;

             18) tranzitas - ne Lietuvos prekių gabenimas per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

             19)  mokesčio įstatymas - įstatymas, Lietuvos Respublikos tarptautinė   sutartis,  kurie  nustato  mokestį   ir   (arba) apibrėžia   su   apmokestinimu   arba   mokesčių   lengvatomis susijusius klausimus;

             20)   importo  muitai  ir  mokesčiai  -  muitai  ir  kiti mokesčiai,  renkami  (sumokami) už importuojamas  prekes  arba susiję su importu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas;

             21)  eksporto  muitai  ir  mokesčiai  -  muitai  ir  kiti mokesčiai,  renkami (sumokami) už eksportuojamas  prekes  arba susiję   su   eksportu,  išskyrus  apmokėjimą   už   suteiktas paslaugas;

             22)  skola muitinei - asmens prievolė sumokėti tam  tikrą įstatymų ir kitų teisės aktų už prekes nustatytų importo muitų ir  mokesčių  (importo skola) arba eksporto muitų ir  mokesčių (eksporto skola) sumą;

             23)  skolininkas  -  asmuo,  privalantis  sumokėti  skolą muitinei;

             24)  muitinis  tikrinimas - prekių tikrinimas,  dokumentų atitikties  ir galiojimo, įmonių apskaitos ir kitų  dokumentų, transporto priemonių, asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo ir  kitų  daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti panašūs  muitinės veiksmai,  atliekami norint įsitikinti, ar laikomasi  įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė;

             25)  muitinės formalumai - asmens ir muitinės  privalomos atlikti  operacijos, reikalingos užtikrinti įstatymų  ir  kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, laikymąsi;

             26)   muitinės  sankcionuoti  veiksmai  -  šie  veiksmai, kuriuos  asmenys,  turėdami  muitinės  sutikimą,  atlieka   su muitinės prižiūrimomis prekėmis:

             a)  prekių  pateikimas muitinės procedūrai  įforminti  ir muitinės procedūros vykdymas;

             b)   prekių  įvežimas  į  laisvąją  ekonominę  zoną  arba padėjimas į laisvąjį sandėlį;

             c) reeksportas;

             d) prekių sunaikinimas;

             e) prekių neatlygintinas perdavimas valstybei;

             27)   muitinės  procedūra  -  šie  muitinės  sankcionuoti veiksmai:

             a) išleidimas laisvai cirkuliuoti;

             b) muitinis tranzitas;

             c) muitinis sandėliavimas;

             d) laikinasis įvežimas perdirbti;

             e) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

             f) laikinasis įvežimas;

             g) laikinasis išvežimas perdirbti;

             h) laikinasis išvežimas;

             i) negrąžinamasis eksportas;

             28)   muitinės  deklaracija  -  muitinės  nustatytos   ar muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas,  kuriais pasirenkama   muitinės   procedūra  ir   pateikiama   muitinės reikalaujama informacija apie prekes, reikalinga šiai muitinės procedūrai įforminti;

             29)deklarantas   -   asmuo,   pateikiantis   muitinės deklaraciją,   arba   asmuo,  kurio   vardu   ši   deklaracija pateikiama;

             30)   prekių  pateikimas  muitinei  -  nustatytos  formos pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės  įstaigą arba  kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną  vietą  jų muitiniam tikrinimui;

             31)   prekių  išleidimas  -  muitinės  veiksmas,   kuriuo asmeniui   suteikiama  teisė  atlikti  su  prekėmis  veiksmus, leidžiamus   taikant  muitinės  procedūrą,  kuriai   įforminti pateiktos prekės;

             32)  muitinės  procedūros vykdytojas - asmuo,  atsakingas muitinei  už  prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą;

             33) garantija - piniginis užstatas arba raštiškas garanto įsipareigojimas  atsakyti muitinei, jeigu  skolininkas  skolos muitinei nesumokės ar šią prievolę įvykdys netinkamai;

             34)  garantas  -  Lietuvos  Respublikos  ūkio  subjektas, įstatymų nustatyta tvarka prisiėmęs atsakomybę dėl kito asmens prievolės  sumokėti skolą muitinei įvykdymo, jeigu  šis  asmuo skolos   muitinei   nesumokės  arba   šią   prievolę   įvykdys netinkamai.

             

II SKYRIUS

ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU KODEKSO

NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMU

           

 3 straipsnis. Atstovavimas

 

             1.  Atsižvelgiant  į šio kodekso 63 straipsnio  2  dalies nuostatas,  kiekvienas  asmuo  įstatymų  nustatyta  tvarka  ir sąlygomis  gali įgalinti kitą asmenį atstovauti jam  muitinėje įforminant  prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą  ar kitą muitinės sankcionuotą veiksmą.

             2.  Atstovas  turi būti Lietuvos Respublikos  asmuo,  šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti kitiems asmenims, deklaruodamas prekes muitinei  ir  pateikdamas jas muitiniam įforminimui  (muitinės tarpininkas),  išskyrus  atvejus,  nurodytus  šio  kodekso  63 straipsnio 4 dalyje.

             3.  Atstovas  privalo pareikšti muitinei, kad  atstovauja kitam asmeniui, ir pateikti visus jo įgalinimą patvirtinančius dokumentus.

           

4 straipsnis. Sprendimai

 

             1.  Asmuo, prašantis muitinės priimti sprendimą  dėl  šio kodekso,  taip  pat  kitų teisės aktų, už  kurių  įgyvendinimą atsakinga   muitinė,  taikymo,  turi  pateikti  muitinei   jos reikalaujamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti.

             2.  Kai prašymas pateikiamas raštu, sprendimas turi  būti priimamas  ne vėliau kaip per 8 darbo dienas, jeigu  įstatymai ir  kiti teisės aktai nenustato kito termino. Jeigu sprendimui priimti  būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė,tyrimas,   komercinės   ir ūkinės veiklos patikrinimas,  kreipimasis į kitas valstybės  institucijas  ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali pratęsti prašymo  nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10  darbo dienų.  Apie  sprendimą  arba prašymo nagrinėjimo  laikotarpio pratęsimą  pareiškėjui  pranešama raštu.  Priimtus  sprendimus muitinė nedelsdama įgyvendina.

             3.  Raštu išdėstytame muitinės sprendime, kuriuo prašymas atmetamas  arba  kuris yra nepalankus pareiškėjui,  turi  būti nurodyti  tokio sprendimo priėmimo motyvai ir asmens teisė  jį apskųsti vadovaujantis šio kodekso 226 straipsnio nuostatomis.

             4.Asmeniui palankus sprendimas pripažįstamas negaliojančiu,  jeigu  jis priimtas remiantis  netikslia  arba neišsamia  informacija, apie kurios netikslumą arba neišsamumą pareiškėjas   žinojo  arba  turėjo  žinoti,  ir   jeigu   toks sprendimas negalėjo būti priimtas remiantis tikslia ir išsamia informacija.  Sprendimas  netenka galios  nuo  jo  pripažinimo negaliojančiu.   Apie   sprendimo  pripažinimą   negaliojančiu pranešama   raštu   asmeniui,  kuris  buvo  informuotas   apie sprendimą.

             5.  Asmeniui  palankaus sprendimo  galiojimas  gali  būti sustabdytas arba pakeistas pasikeitus sąlygoms, kurioms  esant jis  buvo  priimtas,  arba pareiškėjui  nevykdant  su  priimtu sprendimu   susijusių  prievolių.  Apie  sprendimo   galiojimo sustabdymą  arba jo pakeitimą raštu pranešama asmeniui,  kuris buvo   informuotas   apie   sprendimą.   Sprendimo   galiojimo sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo pranešimo apie  tai pareiškėjui, jeigu muitinė nenustato kito termino.

           

5 straipsnis. Informavimas

 

             1.  Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti muitinės pateikti informaciją, kaip taikomas šis kodeksas, taip pat kiti  teisės aktai,  už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. Toks prašymas gali  būti nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs su konkrečia pareiškėjo  atlikta  arba numatoma atlikti  importo,  eksporto arba tranzito operacija.

             2. Informacija pareiškėjui teikiama nemokamai, tačiau kai informacijos  pateikimas  susijęs  su  tam  tikromis  muitinės išlaidomis  -  prekių  ekspertize arba analize,  jų  grąžinimu pareiškėjui paštu, informacijos paieška, dokumentų  kopijavimu ir pan., - pareiškėjas privalo Muitinės departamento nustatyta tvarka šias išlaidas atlyginti.

           

 6 straipsnis. Tikrinimas

 

             Muitinė turi teisę vadovaudamasi įstatymų ir kitų  teisės aktų   nuostatomis   atlikti  muitinį  tikrinimą,   kad   būtų užtikrintas šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų,  už  kurių įgyvendinimą  atsakinga  muitinė,  vykdymas,  jeigu   Lietuvos Respublikos  įstatymai ir tarptautinės sutartys  nenustato  ko kita.

           

 7 straipsnis. Informacijos pateikimas muitinei

 

             Įgyvendinant šio kodekso, taip pat kitų teisės  aktų,  už kurių  įgyvendinimą  atsakinga muitinė, nuostatas,  kiekvienas asmuo,susijęs   su   importo,   eksporto   arba   tranzito operacijomis,  privalo  muitinės  reikalavimu  pateikti   visą informaciją  ir turimus dokumentus, susijusius su  nurodytomis importo, eksporto arba tranzito operacijomis.

           

 8 straipsnis. Informacijos apsauga

 

             Visa konfidenciali   arba   konfidencialiai   pateikta informacija  laikoma  tarnybine  paslaptimi.  Muitinė   neturi teisės jos atskleisti be tiesioginio informacijos pateikėjo  - asmens  arba  valstybės  institucijos - sutikimo.  Informacija pateikiama  nustatyta tvarka, jeigu muitinė  turi  teisę  arba privalo ją pateikti vadovaudamasi įstatymais ir kitais  teisės aktais.

           

 9 straipsnis. Informacijos saugojimas

 

             Asmenys,   susiję  su  importo,  eksporto  arba  tranzito operacijomis,  privalo  saugoti  šio  kodekso  7   straipsnyje nurodytus  dokumentus  ir informaciją, neatsižvelgdami  į  jos laikmenas,   kaip  apskaitos  dokumentus  įstatymų   nustatyta tvarka,  bet  ne trumpiau kaip 3 kalendorinius  metus.  Šis  3 kalendorinių  metų  laikotarpis skaičiuojamas  nuo  metų,  per kuriuos  prekės  nustojo  būti  muitinės  priežiūros  objektu, pabaigos.

             

II DALIS

MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS

III SKYRIUS

MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS

           

 10 straipsnis. Muitinės struktūra

 

             Muitinę sudaro:

             1)   Muitinės  departamentas  prie  Lietuvos  Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas);

             2) teritorinės muitinės ir muitinės postai;

             3) kitos muitinės įstaigos.

           

11 straipsnis. Muitinės veiklos teisinis pagrindas

 

             Muitinė   savo   veiklą  grindžia  Lietuvos   Respublikos Konstitucija,  šiuo  kodeksu,  Tarnybos  Lietuvos  Respublikos muitinėje  statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Muitinės   departamento  nuostatais  bei  kitais  jos   veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

           

 12  straipsnis. Muitinės departamentas, jo  funkcijos  ir teisės

 

             1.Muitinės   departamentas   yra   muitinės   veiklai vadovaujanti  valstybės institucija, veikianti  prie  Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga.  Muitinės departamentas  yra  juridinis  asmuo,  turintis  antspaudą  su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

             2. Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento direktorius.   Jį  skiria  ir  atleidžia  finansų   ministras. Muitinės  departamento  direktoriaus  pavaduotojus  skiria  ir atleidžia Muitinės departamento direktorius.

             3.   Muitinės  departamento  struktūrą  nustato  Muitinės departamento direktorius, suderinęs su finansų ministru.

             4. Muitinės departamentas vykdo šias funkcijas:

             1)suderinęs   su   Finansų   ministerija,steigia, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines bei  muitinės postus ir nustato teritorinių muitinių veiklos zonas;

             2) vadovauja teritorinėms muitinėms ir derina jų veiklą;

             3) organizuoja muitinės įstaigų veiklos apskaitą ir vykdo šios veiklos kontrolę;

             4)  organizuoja, kontroliuoja importo ir  eksporto  muitų bei mokesčių surinkimą, importo, eksporto ir tranzito draudimų bei   apribojimų  taikymą,  teikia  pasiūlymus,  kaip  taikyti ekonomines  ir administracines importo, eksporto bei  tranzito reguliavimo priemones;

             5)  tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, renka ir apdoroja importo,  eksporto bei  tranzito statistinius duomenis, įstatymų ir  kitų  teisės aktų  nustatyta  tvarka  teikia  juos  atitinkamoms  valstybės institucijoms;

             6)  šio  kodekso  ir  kitų teisės aktų  nustatyta  tvarka teikia asmenims informaciją apie įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymą;

             7)  nagrinėja  asmenų prašymus bei skundus  dėl  muitinės įstaigų bei jų pareigūnų veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams  bei  pažeidimams  pašalinti  ir  kaltiems  asmenims nubausti;

             8) organizuoja ir vykdo įstatymų bei kitų teisės aktų, už kurių  įgyvendinimą  atsakinga muitinė, pažeidimų  prevenciją, nustatymą ir tyrimą;

             9)  taikydamas  Operatyvinės veiklos įstatymo  nustatytus operatyvinės   veiklos  metodus  bei  naudodamas  operatyvinės veiklos   priemones,  imasi  priemonių  kontrabandos   faktams nustatyti;

             10)  jei  yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas  ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;

             11)   sprendžia  muitinės  veiklos  organizavimo,   kadrų atrankos,  muitinės darbuotojų profesinio rengimo, ūkinius  ir administracinius klausimus;

             12)  suderinęs  su Finansų ministerija, steigia  muitinės mokymo  įstaigas, laboratorijas, informacijos  centrus,  kitas muitinės  įstaigas,  muitinės sandėlius, taip  pat  įmones  ir organizacijas, reikalingas muitinės veiklai užtikrinti;

             13) teikia pasiūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių   teisės   aktų   rengimo   ir tobulinimo Vyriausybei,Finansų   ministerijai,kitoms valstybės institucijoms, rengia nurodytų teisės aktų projektus ir  pagal savo kompetenciją juos tvirtina;

             14)  užtikrina,  kad būtų laikomasi Lietuvos  Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų muitinės srities įsipareigojimų,  dalyvauja rengiant  šių  sutarčių  projektus, palaiko  ryšius su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

             15)   vykdo  kitą  veiklą,  reikalingą  muitinės  įstaigų funkcijoms įgyvendinti.

             5.  Muitinės  departamentas, vykdydamas  savo  funkcijas, turi teisę:

             1)   nustatyta   tvarka  teikti  valstybės  institucijoms pasiūlymus  ir gauti iš jų informaciją bei išaiškinimus,  kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;

             2)  pagal  savo  kompetenciją  tikrinti,  kaip  valstybės institucijos,  kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai  vykdo įstatymus   ir  kitus  teisės  aktus,  už  kurių  įgyvendinimą atsakinga  muitinė, taip pat reikalauti pašalinti  priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti;

             3) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir  kitų  teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka kreiptis  į įgaliotas  valstybės  institucijas dėl  pažeidimus  padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo;

             4)  įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos  Respublikos  ūkio  subjektų  komercinės  ir   ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;

             5)  naudotis  kitomis  šiame kodekse  ir  kituose  teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

             6. Muitinės departamento uždavinius, funkcijas, teises ir darbo  organizavimo  tvarką  detaliai  reglamentuoja  Muitinės departamento nuostatai. Juos tvirtina finansų ministras.

           

13  straipsnis.  Teritorinė  muitinė,  jos  funkcijos  ir teisės

 

             1.  Teritorinė  muitinė yra muitinės  įstaiga,  veikianti Muitinės  departamento nustatytoje veiklos zonoje.  Teritorinė muitinė yra juridinis asmuo.

             2.  Teritorinei  muitinei vadovauja teritorinės  muitinės viršininkas,  kurį  skiria ir atleidžia Muitinės  departamento direktorius.

             3. Teritorinė muitinė vykdo šias funkcijas:

             1)  vadovauja  jos  veiklos zonoje  įsteigtiems  muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą;

             2)  atsako už muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą;

             3)   vykdo  įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų,  už   kurių įgyvendinimą   atsakinga   muitinė,   pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą;

             4)  taikydama  Operatyvinės veiklos  įstatymo  nustatytus operatyvinės   veiklos  metodus  bei  naudodama   operatyvinės veiklos priemones, siekia nustatyti kontrabandos faktus;

             5)  jei  yra  kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas  ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;

             6)  renka  ir  apdoroja  importo, eksporto  bei  tranzito statistinius  duomenis, nustatyta tvarka teikia juos  Muitinės departamentui;

             7)   vykdo   kitas  Muitinės  departamento  jai  pavestas užduotis.

             4.  Teritorinė  muitinė, vykdydama savo  funkcijas,  turi teisę:

             1)   nustatyta   tvarka  teikti  Muitinės   departamentui pasiūlymus  ir gauti iš jo informaciją bei išaiškinimus,  kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;

             2)   Muitinės  departamento  pavedimu  patikrinti,   kaip valstybės   institucijos,  kiti  Lietuvos   Respublikos   ūkio subjektai  vykdo  įstatymus ir kitus teisės  aktus,  už  kurių įgyvendinimą atsakinga   muitinė,   reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos pažeisti;

             3) teikti privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės  aktų pažeidimus, kreiptis į Muitinės departamentą  dėl pažeidimus  padariusių  Lietuvos  Respublikos  ūkio   subjektų veiklos apribojimo;

             4)   šio   kodekso  taikymą  reglamentuojančiuose  teisės aktuose  nustatyta  tvarka atlikti Lietuvos  Respublikos  ūkio subjektų   komercinės  ir  ūkinės  veiklos,   jos   apskaitos, finansinės  atskaitomybės  patikrinimus,  susijusius  su   šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;

             5) ne ginčo tvarka iš skolininko sąskaitų banke išieškoti skolą   muitinei,   su   ja  susijusias   baudas   ir   (arba) delspinigius;

             6)  remiantis Mokesčių administravimo įstatymu, areštuoti skolininko turtą bei sąskaitas banke, jeigu mokesčio  įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai;

             7)  naudotis  kitomis  šiame kodekse  ir  kituose  teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

           

14 straipsnis. Muitinės postai ir jų funkcijos

 

             1.  Muitinės  postas yra teritorinės muitinės  padalinys, veikiantis Muitinės departamento nustatytoje vietoje. Muitinės postai steigiami   valstybės   sienos   perėjimo   vietose, geležinkelio  stotyse,  tarptautiniuose  jūrų,  upių  bei  oro uostuose,  taip  pat kitose Muitinės departamento  nustatytose vietose atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių ir prekių srautus bei jų muitinio tikrinimo galimybes.

             2.  Muitinės postui vadovauja muitinės posto viršininkas, kurį  skiria  ir  atleidžia Muitinės departamento  direktorius teritorinės muitinės viršininko teikimu.

             3.  Muitinės postas atsako už jo kompetencijai  priskirtų muitinės   priežiūros  priemonių  įgyvendinimą,   importo   ir eksporto  muitų bei mokesčių surinkimą, taip pat kitų Muitinės departamento  arba teritorinės muitinės jam  pavestų  užduočių vykdymą.

           

 15 straipsnis. Pagalba muitinės įstaigoms

 

             1.   Savivaldybės,  teisėsaugos  bei  kitos   valstybinės institucijos   privalo   nedelsdamos   pateikti   atitinkamoms muitinės  įstaigoms  visą turimą informaciją  apie  rengiamus, daromus arba padarytus įstatymų ir kitų teisės aktų, už  kurių įgyvendinimą  atsakinga  muitinė,  pažeidimus,  taip  pat  šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti  muitinės  atliekamuose  Lietuvos  Respublikos  ūkio subjektų   komercinės  ir  ūkinės  veiklos,   jos   apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimuose.

             2.   Savivaldybės,  įmonės,  įstaigos  ir  organizacijos, įskaitant geležinkelio, oro, jūrų, upių ir vamzdynų transporto įstaigas, muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius ir  prekių laikinojo   saugojimo  vietas  eksploatuojančias  įmones   bei laisvųjų  ekonominių zonų valdymo bendroves, privalo  suteikti muitinės įstaigų veiklai reikalingas patalpas.

           

 16  straipsnis. Muitinės įstaigų pagalba kitoms valstybės institucijoms

 

             1.   Muitinės   įstaigos  privalo  nedelsdamos   pateikti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms visą turimą informaciją apie  teisės  pažeidimus, kuriuos jos nustato vykdydamos  savo funkcijas,   jeigu  šių  pažeidimų  prevencija  arba   tyrimas priklauso šių teisėsaugos institucijų kompetencijai.

             2.  Pagal  šio kodekso 8 straipsnio nuostatas teisėsaugos institucijos  ir  teismai baudžiamosiose bei  administracinėse bylose, taip pat teismai civilinėse bylose turi teisę įstatymų nustatyta  tvarka gauti muitinės įstaigose saugomą informaciją apie   asmenų  atliekamas  importo,  eksporto  arba   tranzito operacijas.   Statistiniai  duomenys  valstybės  institucijoms teikiami Statistikos įstatymo nustatyta tvarka.

           

 17   straipsnis.  Muitinės  tarptautiniai  santykiai   ir tarptautinis bendradarbiavimas

 

             1.   Vadovaudamasi  Lietuvos  Respublikos  tarptautinėmis sutartimis  ir savo iniciatyva muitinė pagal savo kompetenciją palaiko  ryšius  ir  bendradarbiauja  su  atitinkamomis   kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

             2.  Muitinė,  norėdama nustatyti asmenis,  susijusius  su neteisėtu  narkotikų, psichotropinių,  nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, pinigų, kultūros  vertybių gabenimu, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių  nustatyta  tvarka taiko kontroliuojamojo  pristatymo metodą. Taikant šį metodą, leidžiama neteisėtai gabenamas arba įtariamas esant neteisėtai gabenamomis nurodytų prekių siuntas įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, išvežti iš jos arba   gabenti  per  ją  tranzitu,  kai  muitinė   bei   kitos teisėsaugos institucijos tai žino ir prižiūri. Kontroliuojamojo   pristatymo   metodas   taikomas   tik su generalinio prokuroro sankcija.

             

 18 straipsnis. Muitinės pareigūnai ir tarnautojai

 

             1.  Muitinės  pareigūnai yra muitinės darbuotojai,  kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovo funkcijas arba  turi administracijos  įgalinimus.  Muitinės  pareigūnų  teises   ir pareigas,   priėmimo   į   tarnybą,   stažavimo,   priesaikos, atestacijos, pareiginių laipsnių suteikimo, perkėlimo į  kitas pareigas,  skatinimo, drausminės atsakomybės,  nušalinimo  nuo pareigų, atleidimo iš tarnybos, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų  tvarką reglamentuoja Tarnybos Lietuvos  Respublikos muitinėje statutas.

             2.   Muitinės   tarnautojai  yra  muitinės   darbuotojai, nevykdantys   valdžios   atstovo   funkcijų   ir neturintys administracijos įgalinimų. Muitinės tarnautojams taikomi darbo santykius reglamentuojantys įstatymai.

             3.  Muitinės  pareigūnai  ir  tarnautojai  už  neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

             4.  Muitinės pareigūnų ir tarnautojų veiksmai  gali  būti apskųsti  šio  kodekso  IX  dalyje, taip  pat  kituose  teisės aktuose nustatyta tvarka.

             

III DALIS

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS PREKĖS APMOKESTINAMOS IMPORTO IR

EKSPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS IR TAIKOMI IMPORTO, EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

 

IV SKYRIUS

MUITŲ TARIFAI, TARIFINIS PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS, IMPORTO,

EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

 

             19 straipsnis. Muitai

 

             Muitai   yra  pagal  muitų  tarifą  nustatyti  mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos ir eksportuojamos prekės.

           

20 straipsnis. Muitų tarifai

 

             1.  Muitų  tarifai nustatomi vadovaujantis  Muitų  tarifų įstatymu.

             2. Muitų tarifus sudaro:

             1)   kombinuotoji  muitų  tarifų  ir  užsienio   prekybos statistikos nomenklatūra;

             2)   importo   ir   eksporto  muitų   normos,   įskaitant lengvatinių  muitų  (preferencijų) normas.  Lengvatinių  muitų (preferencijų)   normos   taikomos   vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

           

21 straipsnis. Muitų tarifų taikymas

 

             Jeigu atsižvelgiant į muitų tarifų struktūrą iš tam tikrų šalių arba jų grupių kilusioms prekėms taikomi mažesni muitai, įskaitant Lietuvos   Respublikos   tarptautinių sutarčių nustatytus  lengvatinius  muitus  (preferencijas),  kartu   su muitinės  deklaracija turi būti pateikti dokumentai, įrodantys tokių muitų taikymą sąlygojančią prekių kilmę.

           

22 straipsnis. Tarifinis prekių klasifikavimas

 

Tarifiniu   prekių   klasifikavimu  laikomas   nustatymas kombinuotosios  muitų tarifų ir užsienio prekybos  statistikos nomenklatūros  subpozicijos, kurioje  šios  prekės  turi  būti klasifikuojamos vadovaujantis nurodytos nomenklatūros  taikymo taisyklėmis.

           

23   straipsnis.  Kiti  importo  ir  eksporto  mokesčiai, importo, eksporto bei tranzito

            draudimai ir apribojimai

 

             1.   Importuojamos  ir  eksportuojamos  prekės  taip  pat apmokestinamos  kitais importo ir eksporto  mokesčiais,  kurie nustatomi  ir taikomi vadovaujantis Akcizų, Pridėtinės  vertės mokesčio ir kitais mokesčių įstatymais.

             2.   Importo,   eksporto   bei  tranzito   draudimai   ir apribojimai nustatomi ir taikomi vadovaujantis įstatymais  bei kitais teisės aktais.

           

V SKYRIUS

PREKIŲ KILMĖ

 

Pirmasis skirsnis

ĮPRASTINĖ (NEPREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

 

             24 straipsnis. Įprastinės (nepreferencinės) prekių kilmės nustatymas

 

             Įprastinė (nepreferencinė) prekių kilmė nustatoma:

             1)  taikant  muitų tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių   nustatytus   lengvatinius muitus (preferencijas);

             2)  taikant  įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų  nustatytus importo  ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius  su prekių kilme;

             3) įforminant ir išduodant prekių kilmės sertifikatus.

           

 25  straipsnis. Prekių kilmės šalis. Prekės, išgautos  ir pagamintos vienoje šalyje

 

             1.  Prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje prekės yra išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos.

             2.  Prekėmis, išgautomis ir pagamintomis vienoje  šalyje, laikomos šios prekės:

             1)  šalies teritorijoje išgautos mineralinės ir organinės medžiagos, dujos ir kitos naudingosios iškasenos;

             2) šalyje išaugę augalinės kilmės produktai;

             3) šalyje gimę ir užaugę gyvūnai;

             4) produktai, pagaminti iš šalyje užaugusių gyvūnų;

             5) produktai, pagaminti iš šalyje sumedžiotų ar sužvejotų gyvūnų;

             6)  jūrų  žūklės  ir kiti jūros verslų produktai,  laivų, registruotų  toje  šalyje  ir  plaukiojančių  su  tos   šalies vėliava,  sugauti arba išgauti jūroje, kuri neįeina  į  šalies teritorinius vandenis;

             7)  produktai,  išgauti  arba  pagaminti  plaukiojančiose įmonėse  iš tos šalies kilmės prekių, nurodytų šios  dalies  6 punkte,  jeigu  šios plaukiojančios įmonės  registruotos  toje šalyje ir plaukioja su tos šalies vėliava;

             8) produktai, išgauti iš jūros dugno ar podugnio, esančio už  teritorinių  vandenų ribų, jeigu ta šalis  turi  išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną ar podugnį;

             9)  gamybos proceso metu susidariusios atliekos ir laužas bei  naudoti gaminiai, surinkti toje šalyje ir tinkami  tiktai žaliavoms regeneruoti;

             10)  prekės,  pagamintos ar pradėtos gaminti toje  šalyje vien  tik  iš  šios  straipsnio dalies 1-9 punktuose  nurodytų produktų arba jų darinių.

           

26 straipsnis. Prekės, pagamintos šalyje

 

             1.  Jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, prekių kilmės  šalimi  laikoma  ta  šalis,  kurioje  buvo  atliekamas baigiamasis,  svarbus perdirbimo arba apdorojimo procesas  tam tikslui įrengtose gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba apdorojimo  proceso metu pagaminama kita prekė arba atliekamas svarbus tos prekės gamybos etapas.

             2.  Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys  arba  šio kodekso   taikymą  reglamentuojantys  teisės   aktai   nustato kriterijus,  pagal kuriuos šio straipsnio 1  dalyje  nurodytos prekės pripažįstamos kitomis arba tam tikras jų gamybos etapas - svarbiu.

           

 27   straipsnis.   Prekių   kilmę   įrodančių   dokumentų pateikimas

 

             Įstatymų   ir  kitų  teisės  aktų  nustatytais   atvejais muitinei turi būti pateikti prekių kilmę įrodantys dokumentai, o   jei  kyla  abejonių,  -  taip  pat  ir  kita  informacija, reikalinga prekių kilmei nustatyti ar patikrinti.

             

Antrasis skirsnis

LENGVATINĖ (PREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

 

             28  straipsnis. Lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymas

 

             Lietuvos  Respublikos  tarptautinių  sutarčių  nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymo  taisyklės apibrėžia   sąlygas,   kurias   įvykdžius   prekėms taikomi lengvatiniai muitai.

             

VI SKYRIUS

PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS

             

 29   straipsnis.   Prekių  muitinio  įvertinimo   tvarkos taikymas

 

             Šiame   skyriuje  nustatyta  prekių  muitinio  įvertinimo tvarka  vadovaujamasi  taikant  muitų  tarifą,  kitus  importo mokesčius,  taip  pat įstatymų ir kitų teisės aktų  nustatytus importo draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių verte.

           

 30 straipsnis. Sandorio vertės metodo taikymas

 

             1.  Importuojamų  prekių muitine verte  laikoma  sandorio vertė,  t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti  sumokėti už  prekes,  parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos  muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis šio kodekso 33 ir  34 straipsnio nuostatomis. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, jeigu:

             1)  pirkėjui  taikomi  disponavimo prekėmis  arba  prekių naudojimo apribojimai, išskyrus:

             a) nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų;

             b) ribojančius prekių perpardavimo geografinę sritį; arba

             c) neturinčius didelės įtakos prekių vertei;

             2)  prekių  pardavimui arba jų kainai turėjo  įtakos  tam tikros  sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti;

             3)   tam   tikra  dalis  pajamų,  gautų  pirkėjui  toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis  disponuojant, tiesiogiai   arba  netiesiogiai  tenka  pardavėjui,   išskyrus atvejus, kai pagal šio kodekso 33 straipsnio nuostatas  prekių pardavimo sandorio vertė gali būti patikslinta;

             4)   pirkėjas  ir  pardavėjas  yra  tarpusavyje   susiję, išskyrus  atvejus,  kai  net  pirkėjui  ir  pardavėjui   esant tarpusavyje susijusiems prekių pardavimo sandorio  vertė  gali būti laikoma prekių muitine verte remiantis šio straipsnio 2-5 dalių nuostatomis.

             2.  Nustatant, ar sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine  verte  pagal  šio  straipsnio  1  dalį,  faktas,  kad pirkėjas  ir  pardavėjas  yra tarpusavyje  susiję,  nelaikomas pakankamu   pripažįstant  sandorio  vertę   netinkama   prekių muitiniam   įvertinimui.  Jeigu  įvertinus  prekių   pardavimo aplinkybes  nustatoma,  kad pirkėjo  ir  pardavėjo  tarpusavio ryšys  neturėjo  įtakos  kainai, sandorio  vertė  pripažįstama tinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto  pateikta  ar  kitu būdu  gauta  informacija,  turi pagrindo  manyti,  kad pirkėjo ir pardavėjo  tarpusavio  ryšys turėjo  įtakos  kainai, deklarantas raštu  informuojamas  apie tokio  sprendimo  motyvus ir jam suteikiama galimybė  pateikti muitinei išdėstytų motyvų įvertinimą.

             3.  Kai  pirkėjas  ir pardavėjas yra tarpusavyje  susiję, sandorio   vertė  pripažįstama  tinkama  ir  prekių   muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis šio straipsnio  1  dalies nuostatomis,  jeigu deklarantas parodo, kad  ši  vertė  beveik nesiskiria nuo maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip  90 dienų anksčiau arba vėliau) nustatytos:

             1)  tapačių  arba  panašių prekių pardavimo  eksportui  į Lietuvos  Respublikos  muitų teritoriją sandorio  vertės,  kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję;

             2)   tapačių   arba   panašių  prekių  muitinės   vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies  3 punktu;

             3)   tapačių   arba   panašių  prekių  muitinės   vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies  4 punktu.

             4.  Pagal  šio  straipsnio 3 dalį atliekant  palyginimus, atsižvelgiama  į  deklaranto  nurodytus  prekybos  sąlygų   ir parduodamų prekių kiekio skirtumus, šio kodekso 33 straipsnyje išvardytas prekių vertės sudėtines dalis, taip pat į pardavėjo išlaidas, kai prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu šių išlaidų pardavėjas neturi parduodamas prekes su  juo susijusiam pirkėjui.

             5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įvertinimai atliekami deklaranto   pageidavimu  ir  tik  prekių  vertės   palyginimo tikslais. Remiantis nurodytos dalies nuostatomis, negali  būti nustatyta prekių vertė, naudojama muitiniam įvertinimui vietoj sandorio vertės.

             6.  Sumokėta  arba  priklausančia  sumokėti  pinigų  suma laikomi   visi  pirkėjo  įvykdyti  ar  priklausantys  įvykdyti mokėjimai  pardavėjui  arba pardavėjo  naudai  už  importuotas prekes.  Į  šią  sumą įskaitomi visi įvykdyti ar priklausantys įvykdyti  pirkėjo mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo nurodymu kitiems asmenims, esantys importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokama gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai, pervedant pinigus,   pateikiant   akredityvus  arba   perduodant   kitus vertybinius popierius.

             7.  Pirkėjo  veikla (įskaitant prekių paklausos  tyrimą), kuri   vykdoma   savo  sąskaita,  nėra  laikoma  netiesioginiu apmokėjimu  pardavėjui,  išskyrus šio kodekso  33  straipsnyje nurodytas  išlaidas, kurias įvertinant gali būti  patikslinama prekių  muitinė  vertė.  Nustatant importuotų  prekių  muitinę vertę, nurodytos pirkėjo veiklos išlaidos nėra pridedamos prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos, net jeigu šią  veiklą galima laikyti vykdoma pardavėjo naudai arba jeigu ji vykdoma pagal sutartį su pardavėju.

             8. Nustatant prekių muitinę vertę, pirkėjas ir pardavėjas laikomi tarpusavyje susijusiais tik tais atvejais, jei:

             1)  vienas  iš  jų  yra kito asmens verslo  vadovas  arba darbuotojas;

             2) jie yra juridiškai pripažįstami verslo partneriais;

             3) jie yra darbdavys ir darbuotojas;

             4)  bet  kuris  asmuo yra tiesioginis arba  netiesioginis abiejų šių asmenų 5 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas;

             5) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą;

             6)  abu  šie  asmenys  yra tiesiogiai  arba  netiesiogiai valdomi trečiojo asmens;

             7)  abu  šie  asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai  valdo trečiąjį asmenį;

             8)  jie  yra  vienos  šeimos  nariai  arba  giminės  (iki antrosios eilės).

           

 31  straipsnis.  Kitų prekių muitinio  įvertinimo  metodų taikymas

 

             1.  Jeigu  prekių  muitinės  vertės  neįmanoma  nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 straipsnio nuostatomis,  ji  turi būti  nustatoma nuosekliai taikant šio straipsnio 2 dalies  1, 2,  3  ir 4 punktus iki punkto, pagal kurį ši vertė gali  būti nustatyta. Kito punkto nuostatos gali būti taikomos tiktai tuo atveju,   jeigu   pagal  ankstesnįjį  punktą,  laikantis   šio straipsnio 2 dalyje nustatytos eilės tvarkos, prekių  muitinės vertės  nustatyti neįmanoma. Deklaranto prašymu šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai gali būti taikomi atvirkščia tvarka.

             2.  Prekių  muitine  verte, nustatyta  vadovaujantis  šio straipsnio nuostatomis, laikoma:

             1)   tapačių   prekių  pardavimo  eksportui  į   Lietuvos Respublikos   muitų  teritoriją  sandorio  vertė.   Tapačiomis pripažįstamos  prekės turi būti parduotos ir eksportuotos  tuo pačiu  arba  maždaug tuo pačiu metu (bet ne  daugiau  kaip  90 dienų  anksčiau  arba  vėliau) kaip ir prekės,  kurių  muitinė vertė turi būti nustatyta;

             2)   panašių   prekių  pardavimo  eksportui  į   Lietuvos Respublikos   muitų  teritoriją  sandorio  vertė.   Panašiomis pripažįstamos  prekės turi būti parduotos ir eksportuotos  tuo pačiu  arba  maždaug tuo pačiu metu (bet ne  daugiau  kaip  90 dienų  anksčiau  arba  vėliau) kaip ir prekės,  kurių  muitinė vertė turi būti nustatyta;

             3)  vertė, nustatyta remiantis prekės vieneto kaina, t.y. pinigų   suma,   sumokėta  arba  priklausančia   sumokėti   už importuotas  prekes, kurių muitinė vertė turi būti  nustatyta, tapačias arba panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos Respublikos  muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį  asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu,  kai  buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė  turi būti  nustatyta,  bet ne daugiau kaip 90 dienų  anksčiau  arba vėliau;

             4)  apskaičiuotoji vertė - suma, kurios dėmenys  yra  šie dydžiai:

             a)  žaliavų, medžiagų ir gamybos arba kitokio  importuotų prekių apdorojimo išlaidų vertė;

             b)  pelnas  ir  bendrosios išlaidos,  kurių  dydis  lygus pelnui   ir   bendrosioms   išlaidoms,   paprastai   gamintojų nurodomoms  parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos  muitų teritoriją  prekes, kurios yra tos pačios klasės  arba  rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

             c)  šio  kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išlaidų vertė.

             3.  Šio  straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygos  ir taisyklės detaliau   nustatytos   šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

           

 32 straipsnis. Prekių muitinis įvertinimas, kai neįmanoma pritaikyti konkretaus muitinio

įvertinimo metodo

 

             1.  Jeigu  prekių  muitinės  vertės  neįmanoma  nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 ir 31 straipsnių nuostatomis,  ši vertė  nustatoma  remiantis Lietuvos  Respublikoje  surinktais duomenimis  ir naudojant priemones, kurios atitinka Susitarimo dėl  Bendrojo  susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos  (GATT, 1994 m.) VII straipsnio taikymo, Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų  ir  prekybos  (GATT, 1994 m.) VII  straipsnio  ir  šio skyriaus nuostatų bendruosius principus.

             2. Nustatant prekių muitinę vertę pagal šio straipsnio  1 dalį, negalima remtis:

             1)   Lietuvos  Respublikoje  pagamintų  prekių  pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kainomis;

             2)  sistema,  pagal kurią nustatant prekių muitinę  vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių prekių verčių;

             3) prekių kainomis šalies, iš kurios prekės eksportuotos, vidaus rinkoje;

             4) gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių ir panašių prekių apskaičiuotąją vertę, nustatytą vadovaujantis šio  kodekso  31 straipsnio 2 dalies 4 punktu;

             5) prekių, parduodamų eksportui į kitas šalis, kainomis;

             6) minimaliomis muitinėmis vertėmis;

             7)sutartinėmis   arba   fiktyviomis   (kontrolinėmis) vertėmis.

           

 33  straipsnis. Išlaidos, kurios taikant sandorio  vertės metodą pridedamos prie pinigų  sumos, 

sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes

 

             1.  Nustatant prekių muitinę vertę pagal šio  kodekso  30 straipsnį,  prie  pinigų sumos, sumokėtos arba  priklausančios sumokėti už importuotas prekes, pridedama:

             1)  šios  pirkėjo išlaidos, jeigu jos nėra  įskaitytos  į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už prekes:

             a)  komisiniai  ir apmokėjimas tarpininkams (brokeriams), išskyrus pirkimo komisinius;

             b)  talpų,  kuriose tiekiamos prekės, vertė,  jeigu  šias talpas muitinė laiko importuotų prekių neatskiriama dalimi;

             c)   įpakavimo   vertė,  įskaitant   išlaidas   įpakavimo medžiagoms ir apmokėjimą už darbą;

             2)   atitinkamu  būdu  proporcingai  paskirstyta  pirkėjo tiesiogiai  arba  netiesiogiai,  nemokamai  arba  sumažintomis kainomis tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, susijusių  su importuotų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė.  Šioms prekėms  ir  paslaugoms priskiriamos (tokiu  mastu,  kokiu  jų vertė  neįskaityta į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą):

             a)  žaliavos, medžiagos, detalės, komponentai ir  panašūs daiktai - sudėtinės importuotų prekių dalys (priklausiniai);

             b)  įrankiai, štampai, formos ir panašūs daiktai, naudoti importuotoms prekėms gaminti;

             c)   pagalbinės  žaliavos,  medžiagos  ir  kiti  daiktai, sunaudoti gaminant importuotas prekes,

             d)  inžineriniai,  projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino   darbai,  įskaitant  eskizų  ir  brėžinių  paruošimą, atlikti  ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir  būtini importuotų prekių gamybai;

             3)   mokesčiai  už  patentus  ir  licencijas,  susiję  su prekėmis, kurių muitinė vertė nustatoma. Juos pirkėjas privalo tiesiogiai  arba netiesiogiai sumokėti vykdydamas  šių  prekių pardavimo  jam  sąlygas  (tokiu  mastu,  kokiu  mokesčiai   už patentus ir licencijas neįskaityti į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą), išskyrus:

             a)  apmokėjimą  už  teisę  tiražuoti  importuotas  prekes Lietuvos Respublikoje;

             b)   pirkėjo   apmokėjimą  už  teisę   perparduoti   arba paskirstyti  importuotas prekes, jeigu  šis  apmokėjimas  nėra prekių  pardavimo  eksportui  į  Lietuvos  Respublikos   muitų teritoriją sąlyga;

             4)   tiesiogiai  arba  netiesiogiai  pardavėjui  tenkanti pajamų dalis,   gauta   toliau   perparduodant,   naudojant importuotas prekes ar kitaip jomis disponuojant;

             5)   importuotų  prekių  gabenimo  ir  draudimo  išlaidos (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuotų prekių krovimo ir  tvarkymo  išlaidas),  atsiradusios  iki  jų  atgabenimo  į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

             2.  Šiame  straipsnyje  nurodyti dydžiai  pridedami  prie sumokėtos  arba  priklausančios sumokėti pinigų  sumos  tiktai remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.

             3.  Nustatant  prekių muitinę vertę, prie sumokėtos  arba priklausančios  sumokėti pinigų sumos nepridedami  jokie  kiti dydžiai, išskyrus nurodytus šiame straipsnyje.

             4.  Šiame  skyriuje terminu pirkimo komisiniai  vadinamas importuotojo  atlygis  savo  agentui  už  atstovavimą  perkant prekes, kurių muitinė vertė nustatoma.

           

34    straipsnis.  Išlaidos, neįskaitomos į prekių  muitinę vertę

 

             Jeigu  nėra  įskaitytos  į  pinigų  sumą,  sumokėtą  arba priklausančią sumokėti už importuotas prekes, į prekių muitinę vertę neįskaitomos šios atskirai nurodytos išlaidos:

             1)  prekių  gabenimo  išlaidos,  atsiradusios  po  prekių atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

             2)  statybos, montažo, surinkimo, priežiūros ar techninės pagalbos  išlaidos, atsiradusios po gamyklų  įrangos,  mašinų, įrengimų ar panašių prekių importavimo;

             3)   palūkanos,   sumokėtos  pirkėjo   pagal   atitinkamą finansinį  susitarimą  ir  susijusios  su  importuotų   prekių pirkimu  neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius yra pardavėjas, ar  kitas  asmuo. Finansinis susitarimas turi  būti  sudarytas raštu ir pirkėjas pareikalautas turi sugebėti įrodyti, kad:

             a)  prekės iš tikrųjų yra parduotos už pinigų sumą,  kuri deklaruojama kaip sumokėta ar priklausanti sumokėti;

             b)  nurodyta palūkanų norma neviršija įprastinės  tokiems sandoriams toje šalyje tuo metu, kai buvo suteiktas kreditas;

             4)  apmokėjimas  už  teisę tiražuoti  importuotas  prekes Lietuvos Respublikoje;

             5) pirkimo komisiniai;

             6)   importo   muitai  ir  mokesčiai,   mokami   Lietuvos Respublikoje importuojant arba parduodant tam tikras prekes.

           

 35  straipsnis.  Automatinio duomenų  apdorojimo  įrangai skirtų laikmenų ir jose  esančių 

duomenų  bei  programinės   įrangos muitinės vertės nustatymas

 

             Automatinio duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose  esančių  duomenų bei programinės įrangos  muitinė  vertė nustatoma  remiantis  šio  kodekso  taikymą  reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis taisyklėmis.

           

36 straipsnis.  Išlaidų,  išreikštų  užsienio  valiuta, perskaičiavimas

 

             Jeigu  išlaidos, į kurias atsižvelgiama nustatant  prekių muitinę vertę, išreikštos užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos   litais  pagal  Lietuvos   banko   nustatytą oficialų  kursą. Jeigu tam tikros užsienio valiutos  oficialus kursas  nenustatytas,  išlaidos  perskaičiuojamos  litais  šio kodekso   taikymą  reglamentuojančių  teisės  aktų   nustatyta tvarka.

           

 37  straipsnis.  Kitų nuostatų, reglamentuojančių  prekių muitinį įvertinimą, taikymas

 

             1.  Nustatant  muitinę  vertę  prekių,  išleistų  laisvai cirkuliuoti  po to, kai su jomis buvo atliekami kiti  muitinės sankcionuoti   veiksmai,  šio  skyriaus   nuostatos   taikomos atsižvelgiantį   nurodytų   prekių   muitinį įvertinimą reglamentuojančias šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

             2.   Nustatant  pagal  konsignacijos  sutartis   tiekiamų greitai  gendančių  prekių muitinę vertę,  deklaranto  prašymu gali   būti   taikoma   paprastesnė,   šio   kodekso   taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

             

IV DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ IR VEIKSMAI

SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO

 

VII SKYRIUS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ

 

             38   straipsnis.  Įvežtų  į  Lietuvos  Respublikos  muitų teritoriją prekių muitinės priežiūra

 

             1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo  jų  įvežimo momento laikomos muitinės prižiūrimomis.  Jos gali būti muitinės tikrinamos vadovaujantis šio kodekso ir  jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

             2.  Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos  tol,  kol joms  pripažįstamas  Lietuvos  prekių  statusas.  Ne  Lietuvos prekės  lieka  muitinės prižiūrimos tol,  kol  pakeičiamas  jų statusas į Lietuvos prekių statusą, išskyrus prekes, nurodytas šio  kodekso  80  straipsnio  1 dalyje,  kol  jos  įvežamos  į laisvąją   ekonominę  zoną,  padedamos  į  laisvąjį   sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos vadovaujantis  šio  kodekso 178 straipsnio nuostatomis.

           

39     straipsnis.  Įvežtų  į  Lietuvos  Respublikos  muitų teritoriją prekių gabenimas

 

             1.  Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo,laikydamasis   muitinės   nustatyto   maršruto ir vadovaudamasis  muitinės nurodymais,  privalo  jas  nedelsiant pristatyti:

             1)   į  nurodytą  muitinės  įstaigą  arba  kitą  muitinės nustatytą vietą;

             2)  į laisvąją ekonominę zoną, jeigu prekės tiesiogiai  į ją  gabenamos jūra arba oru, taip pat sausuma, nevykstant  per kitą  Lietuvos  Respublikos muitų teritorijos dalį,  ir  jeigu laisvoji  ekonominė  zona  ribojasi  su  Lietuvos  Respublikos valstybės siena sausumoje.

             2.  Asmuo,  prisiėmęs  atsakomybę už  įvežtų  į  Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, taip pat  atsako už  šio straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio  2 dalies nuostatų laikymąsi.

             3.   Prekės,   kurios   už  Lietuvos  Respublikos   muitų teritorijos   ribų   gali  būti  tikrinamos   muitinės   pagal atitinkamas   Lietuvos   Respublikos  tarptautines   sutartis, traktuojamos  taip  pat  kaip ir prekės,  įvežtos  į  Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

             4.  Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos gali  būti netaikomos,  jeigu yra įstatymų ir kitų teisės aktų  nustatytų turizmo,  pasienio susisiekimo, pašto siuntų  arba  mažaverčių siuntų   gabenimo   lengvatų  ir  jeigu  sudaromos   galimybės įgyvendinti būtinas muitinės priežiūros priemones.

             5.  Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat netaikomos prekėms, kurios laivais arba orlaiviais gabenamos per Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis arba oro erdvę, jeigu prekių paskirties  jūrų,  upių  arba  oro  uostas  yra  ne   Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje.

           

 40  straipsnis.  Prekių įvežimas į  Lietuvos  Respublikos muitų teritoriją susidarius

            ypatingoms aplinkybėms

 

             1.  Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos  jėgos negali  būti  laikomasi  šio kodekso 39  straipsnio  1  dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už prekių gabenimą, pats arba  per kitą   asmenį  privalo  nedelsdamas  informuoti  muitinę  apie susidariusią  situaciją. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių  arba nenugalimos  jėgos  prekės nėra visiškai  prarastos,  muitinei privalo  būti  pateikta  informacija apie  tikslią  jų  buvimo vietą.

             2.  Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos  jėgos laivas  arba  orlaivis, nurodytas šio kodekso 39 straipsnio  5 dalyje,  priverstas  įplaukti  į  Lietuvos  Respublikos  muitų teritorijoje  esantį uostą arba nusileisti šioje  teritorijoje ir  negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio  1  dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už laivo arba orlaivio atvykimą  į Lietuvos  Respublikos muitų teritoriją,  pats  arba  per  kitą asmenį privalo   nedelsdamas   informuoti   muitinę apie susidariusią situaciją.

             3.  Muitinė nustato priemones, kurių būtina imtis  norint užtikrinti  šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių  arba  šio straipsnio  2  dalyje nurodytų laivais ar orlaiviais  gabenamų prekių  muitinės  priežiūrą.  Muitinės  nurodymu  šios  prekės privalo  būti nugabentos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą.

             

VIII SKYRIUS

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINEI

           

41 straipsnis.  Prievolė pateikti  muitinei  į  Lietuvos Respublikos muitų teritoriją

            įvežtas prekes

 

             Prekės, kurios vadovaujantis šio kodekso 39 straipsnio  1 dalies  1  punkto  nuostatomis atgabenamos į muitinės  įstaigą arba  kitą  muitinės nustatytą vietą, privalo  būti  pateiktos muitinei. Prekes muitinei privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

           

 42   straipsnis.   Prekės,  kurių  neprivaloma   pateikti muitinei

 

             Prekių,  įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų  teritoriją, neprivaloma pateikti muitinei tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais.

           

 43 straipsnis. Pateiktų muitinei prekių apžiūra

 

             Jei  muitinė sutinka, pateiktos muitinei prekės gali būti apžiūrimos,  taip pat imami jų pavyzdžiai arba  mėginiai,  jei tai  reikalinga įforminti muitinės sankcionuotiems  veiksmams, kuriuos   leidžiama  atlikti  su  šiomis  prekėmis.  Apžiūrėti prekes,  imti  jų  pavyzdžių  arba  mėginių  leidžiama   teisę disponuoti prekėmis turinčiam ir pateikusiam prašymą  asmeniui arba jo atstovui.

             

IX SKYRIUS

BENDROSIOS DEKLARACIJOS PATEIKIMAS, PATEIKTŲ MUITINEI PREKIŲ

IŠKROVIMAS IR LAIKINASIS SAUGOJIMAS

           

 44 straipsnis. Bendrosios deklaracijos pateikimas

 

             1.Kartu su   prekėmis,   pateikiamomis muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio nuostatomis, turi būti pateikta   bendroji  deklaracija,  išskyrus  šio  kodekso   46 straipsnyje nustatytus atvejus.

             2.  Jei  muitinė sutinka, bendroji deklaracija gali  būti pateikta  ne  vėliau kaip per 1 darbo dieną  skaičiuojant  nuo dienos, kada prekės pateiktos muitinei.

           

45    straipsnis. Bendrosios deklaracijos forma ir asmenys, privalantys ją pateikti

 

             1.  Bendroji  deklaracija  turi būti  muitinės  nustatyto pavyzdžio   (formos).   Muitinės   nustatyta   tvarka   vietoj bendrosios   deklaracijos   gali  būti   naudojami   prekybos, transporto  ar  kiti  dokumentai, kuriuose pateikti  duomenys, reikalingi prekėms identifikuoti.

             2. Bendrąją deklaraciją privalo pateikti:

             1)  asmuo,  įvežęs  prekes į Lietuvos  Respublikos  muitų teritoriją;

             2) asmuo, kurio įgaliotas veikė šios straipsnio dalies  1 punkte nurodytas asmuo.

           

46    straipsnis.  Atvejai, kada muitinė gali  nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją

 

             Atsižvelgdama  į įstatymų ir kitų teisės aktų  nuostatas, reglamentuojančias keleivių gabenamų daiktų  ir  pašto  siuntų įvežimą,   muitinė   gali   nereikalauti   pateikti   bendrąją deklaraciją,  jeigu  tai netrukdo taikyti muitinės  priežiūros priemones  ir  jeigu nesibaigus šio kodekso  44  straipsnio  2 dalyje  nurodytam  laikotarpiui  prekės  pateikiamos  muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

           

47    straipsnis. Prekių iškrovimas

 

             1.   Prekės   gali  būti  iškrautos  iš  jas   gabenančių transporto   priemonių,  įskaitant  jų  perkrovimą   į   kitas transporto priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik muitinės nustatytose vietose. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visos prekės arba jų dalis turi būti nedelsiant iškrauta dėl prekėms kilusio  pavojaus. Tokiu atveju apie prekių  iškrovimą  būtina nedelsiant informuoti muitinę.

             2.   Tikrindama  prekes  ir  jas  gabenančias  transporto priemones,  muitinė  turi teisę bet kuriuo  metu  pareikalauti iškrauti   ir   išpakuoti   prekes.  Prekės   iškraunamos   ir išpakuojamos joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti  tinkamose muitinės nustatytose vietose.

           

48    straipsnis. Draudimas išgabenti prekes

 

             Be muitinės leidimo muitinei pateiktos prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos.

           

 49 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų įforminimas

 

             Jeigu  muitinei pateiktos ne Lietuvos prekės,  turi  būti įforminti  muitinės  sankcionuoti  veiksmai,  kuriuos   galima atlikti su šiomis prekėmis.

           

 50  straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų  įforminimo terminai

 

             1.   Jeigu   pateikta   bendroji  deklaracija,   muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su  prekėmis, turi būti įforminti:

             1)  per  45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos jūra;

             2)  per  20  dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos ne jūra.

             2.  Atsižvelgdama  į prekių gabenimo aplinkybes,  muitinė turi  teisę sutrumpinti arba pratęsti šio straipsnio 1  dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali būti pratęsti  iki 90   dienų  nuo  bendrosios  deklaracijos  pateikimo,  bet  ne daugiau, negu būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes.

           

 51 straipsnis. Laikinai saugomos prekės

 

             Kol  nėra  įforminti  muitinės sankcionuoti  veiksmai  su muitinei   pateiktomis   prekėmis,   jos   laikomos   laikinai saugomomis prekėmis.

           

 52 straipsnis. Laikinai saugomų prekių laikymas

 

             1.  Laikinai  saugomos prekės gali būti  laikomos  tiktai muitinės  nustatytose  vietose, laikantis  muitinės  nustatytų sąlygų.

             2.  Muitinė  turi teisę reikalauti, kad asmuo,  laikantis laikinai   saugomas  prekes,  pateiktų  garantiją,  reikalingą užtikrinti  remiantis  šio kodekso  187  arba  188  straipsnių nuostatomis galinčios atsirasti skolos muitinei atlyginimą.

           

 53   straipsnis.  Veiksmai,  kuriuos  galima  atlikti  su laikinai saugomomis prekėmis

             

Atsižvelgiant  į šio kodekso 43 straipsnio nuostatas,  su laikinai  saugomomis  prekėmis galima  atlikti  tiktai  tokius veiksmus, kurie reikalingi jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų.

           

54    straipsnis.  Priemonės, taikomos per nustatytą  laiką neįforminus  muitinės sankcionuotų

veiksmų su laikinai saugomomis prekėmis

 

             1.  Muitinė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu per šio  kodekso 50  straipsnyje  nustatytą  laiką  nebuvo  įforminti  muitinės sankcionuoti veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis.

             2.  Muitinė turi teisę nugabenti šio straipsnio 1  dalyje nurodytas laikinai saugomas prekes į muitinės prižiūrimą vietą ir  laikyti  joje,  kol  bus įforminti  muitinės  sankcionuoti veiksmai  su  šiomis prekėmis arba kol jos  bus  konfiskuotos. Prekės  gabenamos  ir  saugomos  jomis  disponuojančio  asmens sąskaita.

           

 55 straipsnis. Laikinai saugomų prekių sunaikinimas

           

Šio   kodekso   taikymą  reglamentuojančių  teisės   aktų nustatytais  atvejais,  kai dėl šio kodekso  57  straipsnio  2 dalyje  nurodytų  priežasčių su muitinei pateiktomis  prekėmis negali  būti atliekami muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinė turi   teisę   šias  prekes  sunaikinti.  Apie   tokį   prekių sunaikinimą  informuojamas jomis disponuojantis  asmuo,  kuris privalo apmokėti prekių sunaikinimo išlaidas.

           

 56  straipsnis.  Neteisėtai įvežtos arba norint  išvengti muitinės priežiūros      nuslėptos prekės

 

             1.  Nustačiusi,  kad  prekės buvo  neteisėtai  įvežtos  į Lietuvos  Respublikos muitų teritoriją arba  nuslėptos  norint išvengti  muitinės  priežiūros, muitinė  imasi  visų  įstatymų nustatytų  priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir  realizavimą,  kad  būtų  sureguliuota  su  tomis  prekėmis susijusi situacija.

             2.  Prekės,  neteisėtai  įvežtos į  Lietuvos  Respublikos muitų  teritoriją  arba  nuslėptos  norint  išvengti  muitinės priežiūros  ir  neturinčios savininko  arba  kurių  savininkas muitinio  tikrinimo metu nežinomas, teismo  sprendimu  pereina valstybės  nuosavybėn  pagal muitinės pareiškimą.  Pareiškimas paduodamas  suėjus 2 mėnesiams nuo tos dienos,  kai  nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės apskaitą.

             

V DALIS

MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

 

X SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

57     straipsnis.  Teisė  atlikti  muitinės  sankcionuotus veiksmus ir jos apribojimai

 

             1.  Su  prekėmis, neatsižvelgiant į jų pobūdį  ar  kiekį, kilmės šalį, išsiuntimo ar paskirties vietą, bet kuriuo  metu, laikantis  nustatytų  sąlygų, gali būti  atliekami  bet  kokie muitinės  sankcionuoti veiksmai, jeigu šis  kodeksas  ar  kiti įstatymai nenustato ko kita.

             2.  Šio  straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą gali riboti įstatymų   ir   kitų  teisės  aktų  nustatyti   draudimai   ar apribojimai,   pagrįsti   valstybės  suvereniteto,   valstybės saugumo, viešosios tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir  sveikatos,  gyvūnų, augalų ar aplinkos apsaugos,  kultūros paveldo vertybių, privačios ar valstybinės nuosavybės apsaugos reikalavimais.

           

XI SKYRIUS

MUITINĖS PROCEDŪROS

 

Pirmasis skirsnis

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI ĮFORMINTI

           

 58   straipsnis.   Prekių  deklaravimas  pateikiant   jas muitinės procedūrai įforminti

             

1.   Visos   prekės,  pateikiamos  kuriai  nors  muitinės procedūrai   įforminti,  turi  būti  deklaruojamos  konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai.

             2.  Lietuvos prekės, deklaruotos negrąžinamojo  eksporto, laikinojo  išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti ar  muitinio tranzito  procedūroms, yra muitinės prižiūrimos  nuo  muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tol, kol jos išgabenamos  iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba sunaikinamos, arba kol muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia.

           

 59 straipsnis. Muitinės įstaigų kompetencija

             

Muitinės  įstaigų kompetenciją pagal prekių ir transporto priemonių  rūšis, muitinės procedūras, deklarantų ar  muitinės procedūros   vykdytojų  buveinių  adresus   nustato   Muitinės departamentas.

           

 60 straipsnis. Muitinės deklaracijos pateikimo formos

             

Muitinės deklaracija gali būti pateikiama:

             1) raštu;

             2)   žodžiu   arba   veiksmu,  kuriuo   asmuo,   turintis disponavimo  prekėmis teisę, pareiškia savo norą pateikti  jas muitinės procedūrai   įforminti,   jeigu   toks muitinės deklaracijos pateikimo   būdas   gali būti naudojamas vadovaujantis  šio  kodekso taikymą  reglamentuojančių  teisės aktų nustatyta tvarka;

             3) naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo  būdas gali   būti  naudojamas  vadovaujantis  šio  kodekso   taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka  ir  šis  būtas muitinei yra priimtinas.

           

Antrasis skirsnis

MUITINĖS DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS

           

 61   straipsnis.  Įprastinė  (nesupaprastinta)   muitinės deklaracijų pateikimo raštu     procedūra

 

             1.  Raštu  pateikiamos  muitinės deklaracijos  turi  būti muitinės  nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės deklaracijose būtina   nurodyti  muitinės  procedūrą,  kuriai  deklaruojamos prekės,  ir  pateikti  šiai muitinės procedūrai  įforminti  ir atlikti  reikalingą  informaciją. Muitinės  deklaracijos  turi būti   pasirašytos   ir   nustatytais  atvejais   patvirtintos deklaranto  antspaudu  arba  suderinto  su  muitine  pavyzdžio spaudu.  Muitinės  deklaracijos pildomos  ir  įforminamos  šio kodekso   taikymą  reglamentuojančių  teisės  aktų   nustatyta tvarka.

             2.  Kartu  su muitinės deklaracijomis turi būti  pateikti visi  dokumentai,  reikalingi įforminti  ir  atlikti  muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės.

           

 62  straipsnis. Muitinės deklaracijų priėmimas  muitiniam tikrinimui

             

Muitinės  deklaracijos  priimamos  muitiniam  tikrinimui, jeigu  jos  atitinka  šio  kodekso 61  straipsnyje  nustatytus reikalavimus   ir   jeigu  jose  nurodytos  prekės   pateiktos muitinei.

           

 63 straipsnis. Teisė pateikti muitinės deklaraciją

 

             1. Atsižvelgiant į šio kodekso 3 straipsnio reikalavimus, muitinės  deklaraciją  turi  teisę  pateikti  bet  kuris   šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantis asmuo, galintis  pateikti arba pateikęs muitinės įstaigai  prekes  ir dokumentus,   reikalingus  įforminti   ir   atlikti   muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės.

             2.   Deklarantas  turi  būti  Lietuvos  Respublikos  ūkio subjekto  statusą  turintis asmuo, išskyrus šio  straipsnio  4 dalyje nurodytus atvejus.

             3.   Jeigu   muitinės  deklaracijos  priėmimas   suteikia asmeniui  tam  tikrų įpareigojimų, asmuo muitinės  deklaraciją turi pateikti pats arba ji turi būti pateikta jo vardu.

             4.   Šio   straipsnio   2   dalis   netaikoma   asmenims, deklaruojantiems prekes muitinio tranzito procedūrai, taip pat šio  kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais  deklaruojantiems prekes laikinojo įvežimo procedūrai bei  asmenims (keleiviams ir pan.), ne nuolat deklaruojantiems prekes.

           

 64 straipsnis. Muitinės deklaracijos taisymas

 

1. Jeigu deklarantas pateikia atitinkamą prašymą, muitinė gali suteikti jam teisę pataisyti muitiniam tikrinimui priimtą muitinės  deklaraciją. Pataisos muitinės deklaracijoje  negali pakeisti   joje  pateiktos  informacijos  tiek,  kad  muitinės deklaracija galėtų būti taikoma tokios rūšies prekėms,  kurios joje nebuvo nurodytos.

             2.  Muitinės  deklaracijos iki  jos  įforminimo  negalima taisyti, jeigu deklarantas pateikė prašymą ją taisyti  po  to, kai muitinė:

             1)   informavo  deklarantą,  kad  bus  atliekama   prekių apžiūra;

             2) nustatė, kad tam tikri muitinės deklaracijoje pateikti duomenys yra neteisingi;

             3) išleido prekes.

           

 65   straipsnis.   Muitinės   deklaracijos   pripažinimas negaliojančia

             

1.  Deklaranto  prašymu muitinė pripažįsta  negaliojančia muitiniam  tikrinimui  priimtą  muitinės  deklaraciją,   jeigu deklarantas  pateikia  įrodymų, kad  prekės  buvo  deklaruotos muitinės  deklaracijoje  nurodytai  muitinės  procedūrai   per klaidą  arba  kad  dėl tam tikrų aplinkybių  atlikti  muitinės procedūrą,  kuriai  prekės buvo deklaruotos,  nėra  tikslinga. Jeigu  deklarantas  pateikia prašymą pripažinti  negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją po  to,  kai muitinė  pareiškė  norą apžiūrėti prekes, prašymas  gali  būti patenkintas tiktai atlikus prekių apžiūrą.

             2.Muitinės   deklaracija   negali   būti   pripažinta negaliojančia,  jeigu  prekės  yra  išleistos,  išskyrus   šio kodekso   taikymą  reglamentuojančių  teisės  aktų  nustatytus atvejus.

             3.   Muitinės   deklaracijos  pripažinimas  negaliojančia neatima  muitinės  teisės  taikyti  deklarantui  sankcijas  už padarytus pažeidimus.

           

 66  straipsnis. Muitinės deklaracijos priėmimo  muitiniam tikrinimui datos taikymas

 

Muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui  data remiamasi  nustatant muitinės procedūros,  kuriai  deklaruotos prekės, atlikimo terminus ir taikant kitas jos vykdymo  tvarką reglamentuojančias  įstatymų ir kitų  teisės  aktų  nuostatas, jeigu  šis  kodeksas  ar  jo taikymą reglamentuojantys  teisės aktai nenustato ko kita.

           

 67 straipsnis. Muitinės deklaracijos tikrinimas

 

             Muitinė, tikrindama muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, turi teisę:

             1)  patikrinti muitinės deklaraciją sudarančius ir  kartu su  ja  pateikus dokumentus, reikalauti iš deklaranto pateikti kitus  dokumentus,  būtinus muitinės  deklaracijoje  pateiktos informacijos teisingumui patikrinti;

             2)  patikrinti  prekes, paimti jų  pavyzdžių  ar  mėginių analizei arba detaliam patikrinimui.

           

 68 straipsnis. Prekių tikrinimas

           

1.  Deklarantas  atsako už prekių  nugabenimą  į  vietas, kuriose  jos  turi būti patikrinamos ir paimama  jų  pavyzdžių arba  mėginių, taip pat už jų iškrovimą ir kitus patarnavimus, reikalingus   prekėms  patikrinti  ir  jų   pavyzdžiams   arba mėginiams  paimti.  Visas su tuo susijusias išlaidas  padengia deklarantas.

             2.   Deklarantas   turi   teisę   dalyvauti   arba   būti atstovaujamas  tikrinant prekes ir imant  jų  pavyzdžius  arba mėginius.   Muitinė  prireikus  turi  teisę  reikalauti,   kad deklarantas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes, imant jų  pavyzdžius  arba  mėginius ir  suteiktų  tokio  tikrinimo, pavyzdžių arba mėginių ėmimo metu būtiną pagalbą.

             3.  Prekių pavyzdžių arba mėginių ėmimo, tyrimo ir tyrimo išlaidų   padengimo  tvarką  nustato  Muitinės  departamentas. Deklarantui   už  paimtus  prekių  pavyzdžius  arba   mėginius nemokama ir kitaip nekompensuojama.

           

 69 straipsnis. Prekių tikrinimo rezultatų taikymas

           

1.  Jei  patikrinama tiktai dalis muitinės  deklaracijoje nurodytų  prekių, patikrinimo rezultatai taikomi  visoms  toje muitinės  deklaracijoje nurodytoms prekėms.  Deklarantas  turi teisę  reikalauti, kad prekių tikrinimas būtų tęsiamas,  jeigu jis mano, kad dalies prekių patikrinimo rezultatai negali būti taikomi   likusiai  muitinės  deklaracijoje  nurodytų   prekių daliai.

             2.   Taikant   šio  straipsnio  1  dalį,   kai   muitinės deklaracijoje nurodytos dviejų arba daugiau pavadinimų prekės, informacija  apie  kiekvieną iš jų  laikoma  atskira  muitinės deklaracija.

           

 70  straipsnis. Muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatų taikymas

             

1.  Muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatais remiamasi taikant   šio   kodekso   ir  kitų  teisės   aktų   nuostatas, reglamentuojančias  muitinės  procedūros,   kuriai   įforminti pateiktos prekės, atlikimo tvarką.

             2.  Jeigu  muitinės  deklaracija nebuvo  patikrinta,  šio straipsnio  1  dalies  nuostatos taikomos  remiantis  muitinės deklaracijoje pateikta informacija.

           

71 straipsnis. Prekių identifikavimo priemonių taikymas

 

             1.  Muitinė imasi būtinų priemonių prekėms identifikuoti, jeigu identifikavimo reikia muitinės procedūros, kuriai prekės buvo   deklaruotos,  atlikimo  tvarką  reglamentuojančių   šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų taikymui užtikrinti.

             2.   Ant   prekių   arba  transporto  priemonių   uždėtus identifikavimo  ženklus turi teisę nuimti ar  suardyti  tiktai muitinė arba tai gali būti atlikta tiktai su muitinės leidimu, išskyrus  atvejus,  kai juos nuimti arba suardyti  būtina  dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

           

 72 straipsnis. Prekių išleidimas

           

1.  Muitinė  nedelsdama išleidžia prekes, kai patikrinami arba  be  patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje pateikti duomenys   (išskyrus  šio  kodekso  73  straipsnyje  nurodytus atvejus),   jeigu   laikomasi  prekių  pateikimo   atitinkamai muitinės  procedūrai įforminti sąlygų ir  jeigu  prekėms  nėra taikomi  draudimai arba apribojimai. Muitinė išleidžia  prekes ir  tais atvejais, kai muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų neįmanoma patikrinti per pagrįstai tam reikalingą laiką ir kai toliau tikrinti prekių nereikia.

             2.  Visos vienoje muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos tuo pačiu metu.

           

 73 straipsnis. Prekių išleidimas pateikus garantiją

 

             1.  Jeigu  priėmus muitinės deklaraciją  atsiranda  skola muitinei, muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos tiktai  tada,  kai  skola atlyginta arba  pateikta  reikalinga garantija.

             2.  Jeigu  šio  kodekso arba jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais atliekant muitinės procedūrą, kuriai   deklaruotos   prekės,  muitinė  reikalauja   pateikti garantiją,   prekės   neišleidžiamos,  kol   tokia   garantija nepateikiama.

           

74  straipsnis.  Priemonės, taikomos, kai  prekės  negali būti išleidžiamos

 

1.  Muitinė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu prekės  dėl  šio straipsnio   2   dalyje   nurodytų  priežasčių   negali   būti išleidžiamos  arba  jeigu išleistos prekės  neišgabenamos  per pagrįstai tam reikalingą laiką.

             2. Prekės negali būti išleidžiamos, jeigu:

             1)  dėl  deklaranto kaltės per nustatytą laiką  neįmanoma atlikti jų muitinio tikrinimo;

             2)  nepateikti  muitinės procedūros,  kuriai  deklaruotos prekės, taikymui būtini dokumentai;

             3)  per  nustatytą  laiką  nesumokėti  už  jas  nustatyti importo  arba  eksporto  muitai ar mokesčiai  arba  nepateikta garantija;

             4)  joms  taikomos draudimo arba apribojimo priemonės  ir kitais įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais.

             3.  Prekės  sulaikomos, konfiskuojamos  ir  realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

           

 75 straipsnis. Supaprastintos procedūros

           

1.  Šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų nustatytais atvejais muitinė, norėdama supaprastinti  muitinės procedūrų   įforminimą  ir  galėdama  užtikrinti  tinkamą   jų atlikimo priežiūrą, turi teisę:

             1)  leisti  nepateikti muitinės deklaracijoje tam  tikros informacijos,  nurodytos šio kodekso 61 straipsnio  1  dalyje, arba  nepateikti kartu su muitinės deklaracija  tam  tikrų  to paties straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų;

             2) vietoj muitinės deklaracijos, nurodytos šio kodekso 61 straipsnyje,   priimti   prekybos,   transporto   arba   kitus dokumentus,  kurie  kartu  su prekėmis  pateikiami  įforminant atitinkamą muitinės procedūrą;

             3)   laikyti  prekes  pateiktomis  atitinkamai   muitinės procedūrai  įforminti,  jei informacija  apie  jas  įrašyta  į apskaitos dokumentus.

             2.  Supaprastintoje muitinės deklaracijoje, prekybos arba kituose dokumentuose,   pateikiamuose vietoj muitinės deklaracijos, taip pat apskaitos dokumentų įrašuose turi  būti nurodyta  informacija,  kurios pakaktų prekėms  identifikuoti. Įrašant  prekes  į  apskaitos dokumentus, turi  būti  nurodoma įrašymo data.

             3.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka taikant supaprastintas  muitinės  procedūras,  išskyrus  šio   kodekso taikymą  reglamentuojančių  teisės  aktų  nustatytus  atvejus, deklarantas  privalo pateikti papildomą muitinės  deklaraciją, kuri   gali   būti   periodinės   arba   suvestinės   muitinės deklaracijos pobūdžio.

             4.  Papildomos  ir supaprastintos muitinės  deklaracijos, nurodytos  šio  straipsnio  1 ir 3 dalyse,  laikomos  vientisu dokumentu,   įsigaliojančiu   nuo   supaprastintos muitinės deklaracijos priėmimo dienos; šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais įrašymas į apskaitos dokumentus  turi  tą pačią  juridinę  galią  kaip  ir šio  kodekso  61  straipsnyje nurodytos muitinės deklaracijos priėmimas.

           

 76 straipsnis. Kitos muitinės deklaracijos

             

Jeigu  muitinės deklaracija pateikiama žodžiu ar veiksmu, kaip  nurodyta  šio  kodekso  60  straipsnio  2  punkte,  arba naudojantis   automatinio   duomenų   apdorojimo   techninėmis priemonėmis, kaip nurodyta to paties straipsnio 3 punkte,  šio kodekso 61-75 straipsniai taikomi laikantis pagrindinių  juose išdėstytų   principų  šio  kodekso  taikymą  reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

           

 77  straipsnis.  Muitinės deklaracijų  tikrinimas  po  jų įforminimo

             

1.  Muitinė  turi  teisę savo iniciatyva arba  deklaranto prašymu patikrinti muitinės deklaracijas po prekių išleidimo.

             2.  Muitinė,  norėdama  po  prekių  išleidimo  įsitikinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumu, turi teisę  patikrinti prekybos ir apskaitos dokumentus, susijusius su  atitinkamų  prekių  importu arba  eksportu,  taip  pat  su paskesnėmis  prekybos  šiomis  prekėmis  operacijomis.   Tokie patikrinimai  gali vykti deklaranto ar bet kurio kito  asmens, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su minėtomis operacijomis arba turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Muitinė taip  pat turi   teisę   tikrinti  prekes,  kol  jas  įmanoma   pateikti tikrinimui.

             3.  Jeigu pakartotinai patikrinus muitinės deklaraciją ar atlikus  šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą paaiškėja, kad muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios šio kodekso   arba  kitų  teisės  aktų  nuostatos  buvo   taikomos remiantis  neteisinga  arba  neišsamia  informacija,  muitinė, remdamasi  naujai surinkta informacija, imasi šio  kodekso  ar kitų   teisės  aktų  nustatytų  priemonių  pataisyti  muitinės deklaraciją,  išieškoti papildomai apskaičiuotus  ir  grąžinti nepagrįstai  sumokėtus arba išieškotus  muitus  ir  mokesčius, taip   pat   kitų  priemonių,  būtinų  susidariusiai  padėčiai sureguliuoti.

             

Trečiasis skirsnis

PREKIŲ IŠLEIDIMAS LAISVAI CIRKULIUOTI

           

 78   straipsnis.  Prekių  išleidimo  laisvai  cirkuliuoti reikšmė

 

Ne   Lietuvos   prekių  išleidimas  laisvai   cirkuliuoti suteikia  joms  Lietuvos  prekių statusą.  Išleidžiant  prekes laisvai  cirkuliuoti,  pripažįstama,  kad  joms  neturi   būti taikomos importo draudimo arba ribojimo priemonės, kad atlikti jų importui taikomi formalumai ir sumokėti visi importo muitai ir mokesčiai.

           

79    straipsnis. Muitų ir mokesčių apskaičiavimas  laikant visą prekių siuntą vienos rūšies

prekėmis

 

             Jeigu  vieną prekių siuntą sudarančios prekės pagal muitų tarifą klasifikuojamos   skirtingai   ir   jeigu   muitinės deklaracijai užpildyti bei įforminti kiekvieną iš  šių  prekių klasifikuojant atskirai reikėtų neproporcingai daug darbo  bei išlaidų,  palyginti  su  nustatytais  už  prekes  muitais   ir mokesčiais,  muitinė  turi  teisę  deklaranto  prašymu   duoti sutikimą,   kad  muitai  ir  mokesčiai  visai   siuntai   būtų apskaičiuojami laikant ją prekėmis, už kurias bendra nustatytų muitų ir mokesčių norma yra didžiausia.

           

 80   straipsnis.  Išleistų  laisvai  cirkuliuoti   prekių muitinės priežiūra

             

1.  Jeigu išleidžiamos laisvai cirkuliuoti prekės dėl  jų ypatingos  paskirties  visai  ar  iš  dalies  neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jos lieka muitinės prižiūrimos. Muitinės  priežiūra  prekėms  nebetaikoma,  kai  nebesilaikoma nustatytų neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygų ir   prekės   eksportuojamos,  sunaikinamos   arba   sumokėjus nustatytus  importo muitus ir mokesčius leidžiama jas  naudoti pagal  kitą  paskirtį, negu buvo numatyta visai ar  iš  dalies neapmokestinant šiais importo muitais ir mokesčiais.

             2.  Šio  straipsnio 1 dalyje nurodytoms prekėms  taikomos šio kodekso 86 ir 88 straipsnių nuostatos.

           

 81   straipsnis.   Lietuvos  prekių  statuso   praradimas išleidus jas laisvai cirkuliuoti

             

Išleistos  laisvai  cirkuliuoti prekės praranda  muitinės pripažintą Lietuvos prekių statusą, jeigu:

             1)  jų  išleidimui laisvai cirkuliuoti pateikta  muitinės deklaracija vadovaujantis šio kodekso 65 straipsniu pripažinta negaliojančia išleidus prekes;

             2)  už  šias prekes sumokėti importo muitai ir  mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, kai:

             a)  taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra  (pagal drobeko sistemą);

             b)  vadovaujantis  šio kodekso 221 straipsniu  nustatoma, kad  prekės turi defektų arba neatitinka sutartyje (kontrakte) nustatytų sąlygų;

             c)  šio  kodekso 222 straipsnyje nurodytais  atvejais  už prekes  sumokėti  importo muitai ir mokesčiai sugrąžinti  arba atsisakyta juos išieškoti prekes eksportavus, reeksportavus ar su jomis atlikus kitus muitinės sankcionuotus veiksmus.

           

Ketvirtasis skirsnis

MUITINĖS PROCEDŪROS, KURIAS ATLIEKANT PREKĖS SĄLYGIŠKAI NEAPMOKESTINAMOS IMPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS, IR EKONOMINIO

POVEIKIO TURINČIOS MUITINĖS PROCEDŪROS (BENDROSIOS NUOSTATOS,

TAIKOMOS KELIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS)

           

 82 straipsnis. Bendrosios nuostatos

             

1. Ne Lietuvos prekės sąlygiškai neapmokestinamos importo muitais   ir   mokesčiais,   kai  atliekamos   šios   muitinės procedūros:

             1) muitinis tranzitas;

             2) muitinis sandėliavimas;

             3) laikinasis įvežimas perdirbti,sąlygiškai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais;

             4) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

             5) laikinasis įvežimas.

             2.   Ekonominio   poveikio  turinčiomis  vadinamos   šios muitinės procedūros:

             1) muitinis sandėliavimas;

             2) laikinasis įvežimas perdirbti;

             3) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

             4) laikinasis įvežimas;

             5) laikinasis išvežimas;

             6) laikinasis išvežimas perdirbti.

             3.   Įvežtomis   prekėmis  vadinamos  prekės,   pateiktos įforminti  muitinės  procedūrai,  kurią  atliekant  sąlygiškai neapmokestinama  importo  muitais  ir  mokesčiais,  taip   pat prekės,   pateiktos  įforminti  laikinojo  įvežimo   perdirbti procedūrai   (taikant  drobeko  sistemą),  atlikus   išleidimo laisvai  cirkuliuoti ir šio kodekso 122 straipsnyje  nurodytus formalumus.

             4. Nepakeisto pavidalo prekėmis vadinamos įvežtos prekės, kurioms  įforminta  laikinojo įvežimo  perdirbti  ar  muitinės prižiūrimo  perdirbimo  procedūra,  bet  neatlikta  jokia   jų perdirbimo operacija.

           

 83  straipsnis.  Ekonominio  poveikio  turinčių  muitinės procedūrų reguliavimas

             

Bet  kuri  ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra gali   būti  atliekama  tiktai  šio  kodekso  ir  jo   taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus muitinės leidimą.

           

 84 straipsnis. Muitinės leidimų išdavimo sąlygos

 

Atsižvelgiant į papildomus specialius tam tikrų  muitinės procedūrų  atlikimo  tvarkos  reikalavimus,  šio  kodekso   83 straipsnyje  ir  98  straipsnio  1  dalyje  nurodyti  leidimai išduodami tiktai tada, kai:

             1)leidimo   prašantis   asmuo   pateikia   garantiją, užtikrinančią,  kad  bus įvykdyti įsipareigojimai,  susiję  su prašyme nurodyta muitinės procedūra;

             2)   muitinė   gali   užtikrinti   atitinkamos   muitinės procedūros   priežiūrą  bei  kontrolę,   ir   tam   reikalingų administracijos   priemonių   išlaidos   nėra   neproporcingai didelės,   palyginti  su  šios  muitinės  procedūros   vykdymo ekonominiu tikslingumu.

           

 85 straipsnis. Muitinės procedūrų atlikimo sąlygos

 

1.   Kiekvienos  muitinės  procedūros  atlikimo   sąlygos nustatomos šiam tikslui išduotame leidime.

             2.  Asmuo,  kuriam išduotas leidimas, privalo  informuoti muitinę apie visas po leidimo gavimo susidariusias aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio leidimo pratęsimui arba turiniui.

           

 86  straipsnis.  Garantijų pateikimas atliekant  muitinės procedūras

             

Kai  prekės  pateikiamos įforminti  muitinės  procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais  ir mokesčiais,   muitinė   turi  teisę   reikalauti   garantijos, užtikrinančios,  kad bus atlyginta bet kokia  skola  muitinei, galinti atsirasti dėl šių prekių.

           

 87 straipsnis. Muitinės procedūros baigimas

             

1.  Ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra, kurią atliekant  prekės sąlygiškai neapmokestinamos importo  muitais ir  mokesčiais,  baigiama  pateikus prekes,  kurioms  ji  buvo taikoma,   arba   šią  muitinės  procedūrą  atliekant   gautus kompensacinius  ar perdirbtuosius produktus  kitiems  muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

             2.  Muitinė  imasi visų šio kodekso ar kitų  teisės  aktų nustatytų  priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai, susijusiai su  prekėmis,  kurioms  įforminta  muitinės  procedūra  nebuvo nustatyta tvarka baigta.

           

 88  straipsnis. Muitinės procedūros vykdytojo  teisių  ir pareigų perdavimas

             

Ekonominio   poveikio   turinčios   muitinės   procedūros vykdytojo  teisės ir pareigos muitinės nustatytomis  sąlygomis gali  būti perduotos kitiems asmenims, prisiimantiems  su  šia muitinės procedūra susijusius įsipareigojimus ir užtikrinantiems, kad bus laikomasi visų jos vykdymo sąlygų.

           

Penktasis skirsnis

MUITINIS TRANZITAS

             

 89 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros taikymas

 

             1.  Muitinio  tranzito procedūra taikoma, kai  iš  vienos Lietuvos  Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos:

             1) ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų;

             2)  Lietuvos  prekės,  gabenamos per  užsienio  valstybės teritoriją  ir neapmokestintos eksporto muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.

             2.   Pagal  šio  straipsnio  1  dalies  nuostatas  prekės gabenamos:

             1)  taikant muitinio tranzito procedūrą šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

             2) su TIR knygele, vadovaujantis Muitinės konvencijos dėl tarptautinio  krovinių transportavimo su TIR knygele  (Ženeva, 1975 m. lapkričio 14 d.) nuostatomis;

             3)   su  ATA  knygele,  vadovaujantis  Laikinojo  įvežimo konvencijos (Stambulas, 1990 m. birželio 26 d.) nuostatomis;

             4) paštu (įskaitant siuntinių gabenimą).

             3.  Taikant muitinio tranzito procedūrą prekėms,  kurioms buvo įforminta ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra, vadovaujamasi  tokių  prekių  gabenimo  tvarką reglamentuojančiomis  šio  kodekso   ir   kitų   teisės   aktų nuostatomis.

           

90    straipsnis. Muitinio tranzito procedūros  pradžia  ir pabaiga

 

             Muitinio  tranzito procedūra pradedama išvykimo  muitinės įstaigoje ir baigiama paskirties muitinės įstaigoje, nustatyta tvarka  pateikus šioms įstaigoms prekes kartu su  atitinkamais dokumentais.

           

 91  straipsnis.  Muitinio  tranzito  procedūros  taikymas prekėms, gabenamoms per

                                    kitos valstybės teritoriją

             

Muitinio  tranzito procedūra gali būti  taikoma  prekėms, gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, tik tais  atvejais, jeigu:

             1)  tai  yra  numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;

             2)  šioms prekėms Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje įforminti  muitinės  ir  (arba) transporto  dokumentai;  tokiu atveju muitinio tranzito procedūros vykdymas sustabdomas,  kol prekės gabenamoms per kitos valstybės teritoriją.

           

 92  straipsnis.  Garantijų  taikymas  atliekant  muitinio tranzito procedūrą

             

1.   Muitinio  tranzito  procedūros  vykdytojas   privalo nustatyta  tvarka pateikti garantiją, užtikrinančią,  kad  bet kokia  skola  muitinei, galinti atsirasti dėl prekių,  kurioms taikoma  ši  muitinės procedūra, bus atlyginta,  išskyrus  šio kodekso 93 straipsnyje nurodytus atvejus.

             2.  Šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų nustatytais  atvejais garantijos gali būti nepateikiamos  arba taikomos bendrosios garantijos, jeigu prekės gabenamos:

             1) jūrų transportu;

             2) oro transportu;

             3) vamzdynų arba kitu stacionariuoju transportu;

             4) geležinkelio transportu.

           

 93  straipsnis.  Muitinio tranzito  procedūros  vykdytojų atleidimas nuo garantijų pateikimo

             

1. Muitinė, neviršydama šio straipsnio 3 dalyje nustatytų apribojimų,  turi  teisę  atleisti  nuo  garantijų   pateikimo muitinio  tranzito procedūros vykdytojus, kurie  atitinka  šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

             2.  Pagal  šio  straipsnio 1 dalį atleisti nuo  garantijų pateikimo   galima   tiktai   muitinio   tranzito   procedūros vykdytojus:

             1) turinčius Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą;

             2) reguliariai atliekančius muitinio tranzito procedūrą;

             3) finansiniu požiūriu galinčius užtikrinti įsipareigojimų muitinei įvykdymą;

             4)  nepadariusius  šio kodekso taikymą  reglamentuojančių teisės  aktų nustatytų šio kodekso, mokesčių įstatymų ir  kitų teisės aktų pažeidimų;

             5)  kurie  šio  kodekso taikymą reglamentuojančių  teisės aktų  nustatyta  tvarka  raštu įsipareigojo,  kad  gavę  pirmą raštišką muitinės teikimą, susijusį su šių asmenų atlikta arba atliekama   muitinio  tranzito  procedūra,   sumokės   teikime nurodytą pinigų sumą.

             3.  Nuo  šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų  garantijų pateikimo  neatleidžiama,  jei  muitinio  tranzito  procedūrai įforminti pateikiamos prekės:

             1)kurių vertė   viršija   šio   kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas ribas;

             2)  už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai  arba tam  tikrais atvejais eksporto muitai ir mokesčiai viršija šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą dydį.

             4.  Atleisdama  nuo garantijų pateikimo, muitinė  išduoda muitinio  tranzito  procedūros vykdytojui nustatyto  pavyzdžio liudijimą.

           

 94  straipsnis.  Muitinio tranzito  procedūros  vykdytojo atsakomybė

             

1. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas atsako:

             1)  už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą  (tuo metu  jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos)  į paskirties   muitinės   įstaigą  su   nepažeistomis   muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais;

             2)  už  šio  kodekso ir kitų muitinio tranzito procedūros atlikimo   tvarką  reglamentuojančių  teisės   aktų   nuostatų laikymąsi.

             2. Be muitinio tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės, nustatytos  šio  straipsnio  1  dalyje,  prekių  vežėjas  arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, taip pat yra atsakingas  už  visų prekių  pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos  negali būti   keičiamos,  naudojamos  ar  apdorojamos)  į  paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais.

           

95    straipsnis. Muitinio tranzito procedūros atlikimo  ir įforminimo tvarkos bei išimčių

nustatymas

 

             1.  Muitinio  tranzito procedūros atlikimo ir  įforminimo tvarką  bei  sąlygas  detaliau  nustato  Lietuvos  Respublikos tarptautinės sutartys ir šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

             2.  Šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų nustatytais  atvejais  ir  tvarka Lietuvos  prekės  gali  būti gabenamos  iš  vienos Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijos vietos  į  kitą ir laikinai išvežamos iš nurodytos teritorijos išlaikant  jų  statusą  ir netaikant  joms  muitinio  tranzito procedūros.

           

Šeštasis skirsnis

MUITINIS SANDĖLIAVIMAS

 

             96 straipsnis. Muitinio sandėliavimo procedūros taikymas

             

1.   Muitinio  sandėliavimo  procedūra  įforminama,   kai muitinės  sandėliuose  leidžiama laikyti  ne  Lietuvos  prekes neapmokestinant jų importo muitais bei mokesčiais ir netaikant joms ekonominių draudimų bei apribojimų.

             2.   Muitinės  sandėlis  -  tai  muitinės  nustatyta   ir prižiūrima  Lietuvos  Respublikos  muitų  teritorijos   dalis, kurioje  šio  kodekso  ir jo taikymą reglamentuojančių  teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti saugomos prekės.

             3.  Šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų nustatyta tvarka muitinio sandėliavimo procedūra prekėms  gali būti taikoma ir nepadedant jų į muitinės sandėlį.

           

 97   straipsnis.  Muitinės  sandėlių  tipai  ir  asmenys, atsakingi už muitinio

                                    sandėliavimo procedūros atlikimą

 

             1. Muitinės sandėliai gali būti atvirieji arba uždarieji. Atvirajame   muitinės  sandėlyje  prekes  gali  laikyti   visi asmenys, uždarajame - tiktai muitinės sandėlio savininkas.

             2.  Muitinės  sandėlio savininkas yra asmuo,  kuriam  šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė steigti muitinės sandėlį.

             3. Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra asmuo, kuris   padėjo  prekes  į  muitinės  sandėlį  ir,  pateikdamas muitinės deklaraciją   muitinio   sandėliavimo   procedūrai įforminti,  įsipareigojo  muitinei įvykdyti  su  šia  muitinės procedūra   susijusius  reikalavimus,   arba   asmuo,   kuriam perduotos šio asmens teisės ir pareigos.

           

 98 straipsnis. Muitinės sandėlio steigimas

             

1.  Turėti  muitinės  sandėlį  asmuo  gali  tiktai  gavęs muitinės leidimą. Pačiai muitinei turėti sandėlį tokio leidimo nereikia.

             2.  Jeigu asmuo pageidauja steigti muitinės sandėlį,  jis turi kreiptis į muitinę su raštišku prašymu, kuriame nurodomas sandėlio  steigimo ekonominis tikslingumas,  ir  pateikti  šio kodekso   taikymą  reglamentuojančių  teisės  aktų  nustatytus leidimui   gauti   reikalingus  dokumentus.  Leidime   steigti muitinės sandėlį įrašomos nustatytos jo veiklos sąlygos ir šio kodekso  107 straipsnyje nurodytos įprastinės prekių  tvarkymo operacijos, kurias leidžiama jame atlikti.

             3.   Leidimai  steigti  muitinės  sandėlį  išduodami  tik asmenims,   turintiems  Lietuvos  Respublikos  ūkio   subjekto statusą.

           

            99 straipsnis. Muitinės sandėlio savininko pareigos

             

Muitinės  sandėlio savininkas, išskyrus šio  kodekso  100 straipsnyje nustatytus atvejus, privalo:

             1)  užtikrinti, kad muitinės sandėlyje saugomos prekės be muitinės leidimo nebūtų iš jo išgabentos;

             2)  vykdyti visus įsipareigojimus, susijusius su  prekių, kurioms  taikoma  muitinio sandėliavimo  procedūra,  saugojimu sandėlyje;

             3)  laikytis  leidime steigti muitinės  sandėlį  nurodytų veiklos sąlygų;

             4) vykdyti kitas šio kodekso 102 ir 103 straipsniuose bei jo   taikymą  reglamentuojančiuose  teisės  aktuose  nurodytas pareigas.

           

            100 straipsnis.   Muitinio   sandėliavimo   procedūros vykdytojo atsakomybė

           

 1.  Leidime steigti atvirąjį muitinės sandėlį  gali  būti nurodyta,  kad  už šio kodekso 99 straipsnio  1  ir  (arba)  2 punktuose  nurodytų  sąlygų  laikymąsi  atsako  tik   muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas.

             2.  Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas atsako už įsipareigojimų, susijusių su šios muitinės procedūros  taikymu prekėms, įvykdymą.

           

 101  straipsnis.  Muitinės sandėlio savininko  teisių  ir pareigų perdavimas

           

 Jei  Muitinės  departamentas sutinka,  muitinės  sandėlio savininko  teisės  ir  pareigos  gali  būti  perduotos   kitam asmeniui,  išskyrus atvejus, kai muitinės  sandėlį  turi  pati muitinė.

           

 102  straipsnis.  Muitinės sandėlio savininko  garantijos pateikimas

             

Remiantis   šio   kodekso  86  straipsniu,   jo   taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų  nustatyta  tvarka  gali  būti reikalaujama,  kad muitinės sandėlio savininkas  pateiktų  šio kodekso 99 straipsnyje nustatytų sąlygų įvykdymą užtikrinančią garantiją.

           

 103   straipsnis.  Muitinės  sandėlyje   laikomų   prekių apskaita

             

1.  Muitinės sandėlio savininkas privalo užtikrinti,  kad muitinės   sandėlyje  būtų  tvarkoma  visų   prekių,   kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaita. Apskaitos tvarką  muitinės sandėlio savininkas derina su muitine. Tipinę muitinės sandėlio   apskaitos   tvarką   nustato   Muitinės departamentas.

             2.  Taikydama šio kodekso 84 straipsnį, muitinė neprivalo reikalauti,   kad   muitinės  sandėlio   savininkas   tvarkytų apskaitą,  jeigu  šio  kodekso 99 straipsnio  1  ir  (arba)  2 punktuose nustatyta atsakomybė tenka tik muitinio sandėliavimo procedūros  vykdytojui  ir  prekės pateikiamos  šiai  muitinės procedūrai   įforminti   deklaruojant   raštu   ir   netaikant supaprastintos procedūros.

           

            104  straipsnis.  Muitinės  sandėlio  naudojimas  laikyti prekėms, kurioms     netaikoma muitinio

sandėliavimo procedūra

 

             1.  Jeigu  yra ekonominis poreikis ir jeigu tai  netrukdo taikyti  muitinės  priežiūros priemones,  muitinė  turi  teisę leisti:

             1) laikyti muitinės sandėlyje Lietuvos prekes;

             2)   perdirbti  muitinės  sandėlyje  ne  Lietuvos  prekes taikant  laikinojo  įvežimo perdirbti procedūrą  ir  laikantis šiai   muitinės   procedūrai   nustatytų   reikalavimų.   Kaip supaprastinami muitinės formalumai laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą  atliekant muitinės sandėlyje, nustato  šio  kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai;

             3)   perdirbti  muitinės  sandėlyje  ne  Lietuvos  prekes taikant  muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą ir laikantis šiai   muitinės   procedūrai   nustatytų   reikalavimų.   Kaip supaprastinami   muitinės   formalumai   atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą muitinės sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

             2.  Šio  straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais muitinio sandėliavimo procedūra prekėms netaikoma.

             3.  Muitinė  turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio  1 dalyje  nurodytos  prekės  būtų  įtraukiamos  į  apskaitą  šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

           

105   straipsnis.  Prekių įtraukimas į  muitinės  sandėlio apskaitą

 

             Prekes, kurioms   įforminta   muitinio sandėliavimo procedūra,  padėjus  į  muitinės  sandėlį,  būtina  tuoj   pat įtraukti  į  šio  kodekso  103 straipsnio  1  dalyje  nurodytą apskaitą.

           

 106  straipsnis. Prekių laikymo muitinės sandėlyje laikas ir uždraudimas sandėliuoti prekes

 

             1.  Prekių laikymo muitinės sandėlyje laikas neribojamas. Susidarius   ypatingoms  aplinkybėms,   muitinė   turi   teisę nustatyti  muitinio sandėliavimo terminą, iki  kurio  pabaigos muitinio  sandėliavimo procedūros vykdytojas privalo  pateikti prekes kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

             2.  Šio  kodekso taikymą reglamentuojantys  teisės  aktai gali  nustatyti,  kurias  prekes  laikyti  muitinės  sandėlyje draudžiama,  taip  pat tam tikroms prekėms  taikomus  muitinio sandėliavimo terminus.

           

 107   straipsnis.  Prekių  tvarkymo  operacijos  muitinės sandėlyje

             

Muitinės  sandėlyje  leidžiama  atlikti  įprastines,  šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas  jame laikomų  prekių tvarkymo operacijas: jas prižiūrėti, pagerinti prekių  išvaizdą,  paruošti jas transportavimui,  paskirstymui arba  pardavimui.  Šios  prekių  tvarkymo  operacijos  ir   jų atlikimo sąlygos nurodomos leidime steigti muitinės sandėlį.

           

 108  straipsnis. Laikinas prekių išgabenimas iš  muitinės sandėlio

             

1.   Susidarius   tam   tikroms   aplinkybėms,   muitinio sandėliavimo   procedūros   vykdytojui   leidžiama laikinai išgabenti   iš  muitinės  sandėlio  prekes,  kurioms   taikoma muitinio  sandėliavimo procedūra. Prekės iš muitinės  sandėlio gali  būti  laikinai išgabenamos tik su muitinės  sutikimu  ir nustačius tokio išgabenimo sąlygas.

             2.   Su   laikinai  išgabentomis  iš  muitinės   sandėlio prekėmis, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekamos šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos prekių tvarkymo operacijos.

           

 109  straipsnis.  Prekių  perkėlimas  iš  vieno  muitinės sandėlio į kitą

             

Jeigu  muitinė sutinka, prekės, kurioms taikoma  muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti perkeltos iš vieno  muitinės sandėlio į kitą.

           

 110  straipsnis. Muitų ir mokesčių už muitinės  sandėlyje laikomas prekes  apskaičiavimas

             

1.  Jeigu importuojant muitinės sandėlyje laikytas prekes atsiranda  skola muitinei ir jeigu tokių prekių muitinė  vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti  pinigų suma,   į  kurią  įtrauktos  prekių  sandėliavimo  ir   (arba) priežiūros  muitinės sandėlyje išlaidos, šios išlaidos  neturi būti  įtraukiamos į prekių muitinę vertę, jeigu jos  nurodytos atskirai   nuo   pinigų  sumos,  sumokėtos  ar  priklausančios sumokėti už prekes.

             2.  Jeigu buvo atliktos muitinės sandėlyje laikomų prekių tvarkymo  operacijos, nurodytos šio kodekso  107  straipsnyje, deklaranto  prašymu  turi  būti  laikoma,  kad  prekių  rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir  mokesčių suma, šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu  laiku atitiko nurodytąsias prekes, kurių tvarkymo operacijos  nebuvo atliktos.  Šio kodekso taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka  gali būti pakeista.

             3. Jeigu prieš pateikiant atitinkamą muitinės deklaraciją šio   kodekso   75   straipsnyje   nustatyta   tvarka   prekės išleidžiamos  laisvai  cirkuliuoti nepateikiant  jų  muitinei, importo  muitai  ir  mokesčiai už šias  prekes  apskaičiuojami remiantis  muitų  ir  mokesčių  normomis,  taikytomis   prekių pateikimo  muitinio sandėliavimo procedūrai  įforminti  dieną. Tokia tvarka taikoma pagal šio kodekso 197 straipsnį nustatant skolos muitinei dydį, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis  šio kodekso  77  straipsniu remiamasi anksčiau įformintų  muitinės deklaracijų tikrinimo rezultatais.

           

Septintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI

           

 111 straipsnis. Bendrosios nuostatos

             

1.  Atsižvelgiant į šio kodekso 112 straipsnio nuostatas, laikinojo   įvežimo  perdirbti  procedūra   taikoma   Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijoje atliekant vieną  arba  kelias perdirbimo operacijas su:

             1) ne Lietuvos prekėmis, skirtomis reeksportuoti suteikus joms  kompensacinių  produktų  pavidalą,  neapmokestinant  šių prekių  importo muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių draudimų bei apribojimų;

             2)  išleistomis laisvai cirkuliuoti prekėmis,  už  kurias nustatyti   importo  muitai  ir  mokesčiai  sugrąžinami   arba atsisakoma  juos  išieškoti, jeigu šios prekės  eksportuojamos suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą;

             2.   Nustatant  laikinojo  įvežimo  perdirbti  procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

             1)  sąlyginio neapmokestinimo sistema - laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas  importo muitais  ir  mokesčiais  taikomas šio straipsnio  1  dalies  1 punkte nurodytu būdu;

             2)   drobeko   sistema  -  laikinojo  įvežimo   perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte  nurodytu būdu;

             3) perdirbimo operacijos:

             a)  prekių  apdorojimas, įskaitant jų surinkimą,  montažą arba sujungimą su kitomis prekėmis;

             b) prekių perdirbimas;

             c) prekių remontas, įskaitant jų restauraciją ir taisymą;

             d)   naudojimas  šio  kodekso  taikymą  reglamentuojančių teisės  aktų  nustatytų prekių, kurių neįmanoma  identifikuoti kompensaciniuose   produktuose.  Jas  naudojant   palengvinama kompensacinių produktų gamyba, net jeigu šios prekės visai  ar iš dalies sunaudojamos;

             4)  kompensaciniai produktai - produktai,  gauti  atlikus perdirbimo operacijas;

             5)  ekvivalentiškos prekės - Lietuvos prekės, kurios gali būti   naudojamos  gaminant  kompensacinius  produktus  vietoj laikinai įvežtų perdirbti prekių;

             6) išeiga - kompensacinių produktų kiekis (norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių.

           

 112 straipsnis. Ekvivalentiškų prekių naudojimas

             

1.  Jeigu  laikomasi  šio straipsnio 2  dalyje  nustatytų sąlygų  ir  muitinė  sutinka,  taip  pat  atsižvelgus  į   šio straipsnio 4 dalies nuostatas:

             1)   kompensaciniai   produktai  gali   būti   gauti   iš ekvivalentiškų prekių;

             2)  kompensaciniai  produktai,  gauti  iš  ekvivalentiškų prekių,  gali  būti  išvežti  iš  Lietuvos  Respublikos  muitų teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti.

             2. Ekvivalentiškos prekės savo kokybe ir charakteristikomis  turi atitikti laikinai  įvežtas  perdirbti prekes.  Tam tikrais atvejais, nustatytais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų, ekvivalentiškų  prekių  gamybos arba perdirbimo stadija gali būti aukštesnė už laikinai įvežtų perdirbti prekių.

             3.  Taikydama  šio  straipsnio 1 dalį,  laikinai  įvežtas perdirbti  prekes muitinė laiko ekvivalentiškomis prekėmis,  o šias - laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis.

             4.   Šio   kodekso  taikymą  reglamentuojančiuose  teisės aktuose gali būti nustatyta atvejų, kai draudžiama taikyti šio straipsnio 1 dalį arba jos taikymas apribojamas.

             5. Jeigu taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punktas ir už kompensacinius produktus, jeigu jie nebūtų eksportuojami  arba reeksportuojami   įforminus   laikinojo   įvežimo perdirbti procedūrą,  turėtų  būti  mokami  eksporto  muitai  ir  (arba) mokesčiai,  laikinojo įvežimo perdirbti procedūros  vykdytojas turi  pateikti garantiją, užtikrinančią, kad muitai ir  (arba) mokesčiai  bus  sumokėti,  jeigu laikinai  įvežamos  perdirbti (ekvivalentiškos)  prekės  per  nustatytą   laikotarpį   nebus įvežtos.

           

 113 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai įvežtas prekes išdavimas

             

Leidimas  perdirbti  laikinai įvežtas  prekes  išduodamas muitinei  prašymą  pateikusiam  asmeniui,  atliekančiam  visas perdirbimo operacijas arba jų dalį.

           

 114 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai įvežtas prekes išdavimo sąlygos

             

Leidimas perdirbti laikinai įvežtas prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

             1)  prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto  statusą.  Asmenims, neturintiems šio  ūkio  subjekto statuso,  leidimai  gali būti išduodami tik laikinai  įvežtoms prekėms perdirbti nekomerciniais tikslais;

             2)  laikinai įvežtos perdirbti prekės, išskyrus nurodytas šio  kodekso  111 straipsnio 2 dalies 3 punkto  d  papunktyje, gali būti identifikuotos kompensaciniuose produktuose arba šio kodekso   112  straipsnyje  nurodytais  atvejais   gali   būti patikrinta,  kaip  vykdomos  ekvivalentiškų  prekių  naudojimo sąlygos;

             3) laikinojo įvežimo procedūros taikymas sudaro palankias sąlygas kompensaciniams   produktams eksportuoti arba reeksportuoti   ir   nėra   pažeidžiami   esminiai Lietuvos Respublikos  gamintojų  interesai,  t.y.  laikomasi  laikinojo įvežimo  perdirbti  tikslingumo  sąlygų,  kurias  nustato  šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

           

 115  straipsnis.  Laikinojo įvežimo perdirbti  procedūros laikotarpis

             

1.  Muitinė  nustato laikotarpį, per kurį  kompensaciniai produktai  turi būti eksportuoti, reeksportuoti arba  pateikti kitiems muitinės   sankcionuotiems   veiksmams   įforminti. Laikotarpis  nustatomas atsižvelgiant  į  numatomą  perdirbimo operacijų ir kompensacinių produktų išvežimo arba kitų veiksmų su produktais atlikimo trukmę.

             2.  Nurodytas laikotarpis skaičiuojamas nuo  ne  Lietuvos prekių   laikinojo  įvežimo  perdirbti  procedūros  įforminimo dienos.  Muitinė  išimties  tvarka dėl  susidariusių  ypatingų aplinkybių,   kai   laikinojo  įvežimo  perdirbti   procedūros vykdytojas  pateikia  motyvuotą  prašymą,  gali  pratęsti   šį laikotarpį.   Kad   būtų  paprasčiau,  šio   kodekso   taikymą reglamentuojančių  teisės aktų nurodytais atvejais  ir  tvarka gali  būti  nustatyta, kad, skaičiuojant einamąjį  kalendorinį mėnesį  arba  ketvirtį  prasidedančio laikotarpio  trukmę,  jo pabaiga  bus  ateinančio kalendorinio mėnesio  arba  ketvirčio paskutinė diena.

             3.  Jeigu taikomas šio kodekso 112 straipsnio 1 dalies  2 punktas,  muitinė  nustato laikotarpį, per  kurį  ne  Lietuvos prekės   turi  būti  pateiktos  laikinojo  įvežimo   perdirbti procedūrai  įforminti. Šis laikotarpis skaičiuojamas  nuo  tos dienos,  kai  priimta eksporto muitinės deklaracija,  pateikta išvežti  kompensaciniams produktams,  gautiems  iš  atitinkamų ekvivalentiškų prekių.

             4.  Šio  kodekso taikymą reglamentuojantys  teisės  aktai gali  apriboti laikinojo įvežimo perdirbti laikotarpio trukmę. Šie   apribojimai  taikomi  atliekant  tam  tikras  perdirbimo operacijas ar perdirbant tam tikras prekes.

           

 116 straipsnis. Kompensacinių produktų išeiga

             

1. Muitinė nustato kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais  atvejais  jos apskaičiavimo metodą. Išeiga  nustatoma remiantis  informacija  apie aplinkybes,  kuriomis  atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.

             2.Tam tikrais   atvejais   šio   kodekso   taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti standartinę  tam tikrų  kompensacinių produktų išeigą, ypač tada, kai atliekant perdirbimo  operacijas įprastiniu būdu ir  laikantis  tiksliai nustatytų techninių sąlygų   naudojamos tas pačias charakteristikas turinčios prekės ir pagaminami tokios  pačios kokybės kompensaciniai produktai.

           

 117 straipsnis. Kompensacinių produktų išleidimas laisvai cirkuliuoti

             

Šio   kodekso  taikymą  reglamentuojantys  teisės   aktai nustato   atvejus   ir  sąlygas,  kuriomis  laikinai   įvežtos perdirbti  prekės  arba  kompensaciniai  produktai  gali  būti išleisti arba laikomi išleistais laisvai cirkuliuoti.

           

 118  straipsnis.  Muitų ir mokesčių už  laikinai  įvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas

             

1.  Jeigu  atsiranda skola muitinei,  šios  skolos  dydis importuojant  prekes nustatomas remiantis  muitų  ir  mokesčių normomis,  taikytomis  tą  dieną,  kai  buvo  priimta  importo muitinės  deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti  procedūrai, išskyrus šio kodekso 119 straipsnyje nurodytus atvejus.

             2.  Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laiku laikinai įvežtos perdirbti prekės atitinka nustatytus lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus, šioms prekėms  gali  būti taikomi   lengvatiniai   muitai   (preferencijos),   taikytini tapačioms  prekėms, jeigu jas išleidžiant laisvai  cirkuliuoti pateikta  importo muitinės deklaracija būtų priimta  tą  pačią dieną.

           

 119  straipsnis.  Kompensacinių  produktų  apmokestinimas muitais ir mokesčiais,

                                    taikomais importuojant tam tikras prekes

             

Išleidžiant  laisvai cirkuliuoti arba pateikiant  kitiems muitinės  sankcionuotiems  veiksmams įforminti  kompensacinius produktus, nustatytus, atsižvelgiant į jų pobūdį ir  santykinį kiekį,  pagal  šio  kodekso taikymą reglamentuojančius  teisės aktus,  kitaip,  negu nustatyta šio kodekso  118  straipsnyje, laikinojo  įvežimo perdirbti procedūros vykdytojo  pageidavimu kompensaciniai  produktai gali būti apmokestinami  muitais  ir mokesčiais, taikomais importuojant tapačias prekes.

           

 120 straipsnis. Perdirbimas ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

           

1.  Jei  muitinė sutinka, visus kompensacinius  produktus arba  jų  dalį, taip pat nepakeisto pavidalo laikinai  įvežtas perdirbti   prekes   galima  laikinai  išvežti   iš   Lietuvos Respublikos   muitų   teritorijos  toliau  perdirbti   taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą.

             2.  Jeigu reimportuojant prekes atsiranda skola muitinei, taikomi:

             1) nustatyti už laikinai   išvežtus perdirbti kompensacinius  produktus  arba už  šio  straipsnio  1  dalyje nurodytas   nepakeisto  pavidalo  prekes  importo  muitai   ir mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso 118 ir 119 straipsnių nuostatomis;

             2)  nustatyti už reimportuojamus ne Lietuvos  Respublikos muitų  teritorijoje  perdirbtus produktus  importo  muitai  ir mokesčiai.   Jie  apskaičiuojami  vadovaujantis  šio   kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinojo išvežimo perdirbti procedūros  atlikimo  tvarką,  tokia  pačia  tvarka  kaip   ir apmokestinant laikinai išvežtas perdirbti prekes, kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos laisvai cirkuliuoti.

           

 121 straipsnis. Drobeko sistemos taikymas

             

Drobeko   sistema  gali  būti  taikoma  visoms   prekėms, išskyrus  prekes,  kurioms  tą  dieną,  kai  priimta   importo muitinės  deklaracija išleidimui laisvai cirkuliuoti,  taikomi ekonominiai draudimai ir apribojimai.

           

122 straipsnis. Drobeko sistemos taikymas ir informacijos apie leidimą perdirbti

                                    laikinai įvežtas prekes pateikimas

             

Tai,  kad  taikoma  drobeko sistema, ir informacija  apie leidimą  atlikti laikinai įvežtų prekių perdirbimo  operacijas turi  būti  nurodyta išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo muitinės deklaracijoje. Muitinės reikalavimu nurodytas leidimas   turi   būti  pateiktas  kartu   su   šia   muitinės deklaracija.

           

 123  straipsnis. Nuostatos, netaikomos naudojant  drobeko sistemą

             

Jeigu  naudojama drobeko sistema, netaikomi  šio  kodekso 112  straipsnio  1  dalies  2  punktas,  3  ir  5  dalys,  115 straipsnio 3 dalis, 117, 118 ir 126 straipsniai.

           

 124   straipsnis.   Kompensacinių   produktų   laikinasis išvežimas perdirbti, taikant drobeko

   sistemą

 

             Kompensacinių  produktų  laikinasis  išvežimas  perdirbti vadovaujantis  šio kodekso 120 straipsnio 1 dalimi  nelaikomas jų  eksportu  pagal  šio  kodekso  125  straipsnio  nuostatas, išskyrus   atvejus,  kai  nurodyti  produktai  per   nustatytą laikotarpį  nėra  reimportuojami į Lietuvos Respublikos  muitų teritoriją.

           

 125  straipsnis.  Importo muitų ir mokesčių  sugrąžinimas arba atsisakymas juos

            išieškoti taikant drobeko sistemą

 

             1. Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas turi teisę  pateikti prašymą sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba  prašymą  atsisakyti juos išieškoti, jeigu  jis  muitinei priimtinu būdu įrodo, kad kompensaciniai produktai,  gauti  iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, išleistų laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, buvo:

             1) negrąžinamai eksportuoti; arba

             2)  pateikti  muitinio  tranzito, muitinio  sandėliavimo, laikinojo  įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant  sąlyginio  neapmokestinimo  sistemą)  įforminti   ir numatoma vėliau juos reeksportuoti, padėti į laisvąjį  sandėlį arba išgabenti į laisvąją ekonominę zoną.

             2.  Taikant  šio  straipsnio 1 dalies 1  ir  2  punktuose nurodytas muitinės procedūras, turi būti laikomasi jų atlikimo sąlygų.

             3.  Atliekant muitinės sankcionuotus veiksmus,  nurodytus šio  straipsnio  1  dalies 2 punkte, kompensaciniai  produktai turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis.

             4.   Laiką,   per  kurį  turi  būti  pateiktas   prašymas sugrąžinti   importo   muitus  ir  mokesčius   arba   prašymas atsisakyti   juos  išieškoti,  nustato  šio  kodekso   taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

             5.   Kompensaciniai   produktai,   pateikti   atitinkamai muitinės procedūrai įforminti, padėti į laisvąjį sandėlį  arba išgabenti   į   laisvąją  ekonominę  zoną  vadovaujantis   šio straipsnio  1  ir  2  dalių nuostatomis,  gali  būti  išleisti laisvai   cirkuliuoti  tik  su  muitinės  sutikimu.  Sutikimas duodamas   pateikus  motyvuotą  prašymą,  kuriame  turi   būti pagrįstas prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti būtinumas. Šiuo atveju importo muitai ir mokesčiai, kurie buvo sugrąžinti arba kurių atsisakyta išieškoti, laikomi skola muitinei.

             6.  Nustatant sugrąžinamų arba atsisakomų išieškoti muitų dydį, vadovaujamasi šio kodekso 119 straipsnio nuostatomis.

           

126   straipsnis.  Kompensacinių produktų neapmokestinimas eksporto muitais ir mokesčiais

 

             Taikant   laikinojo  įvežimo  perdirbti  procedūrą,   kai naudojama  sąlyginio  neapmokestinimo sistema,  kompensaciniai produktai  neapmokestinami  eksporto  muitais  ir  mokesčiais, kurie būtų taikomi atitinkamoms Lietuvos prekėms.

           

Aštuntasis skirsnis

MUITINĖS PRIŽIŪRIMAS PERDIRBIMAS

             

 127 straipsnis. Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymas

             

Muitinės  prižiūrimo  perdirbimo procedūra  taikoma,  kai Lietuvos  Respublikos muitų teritorijoje leidžiama atlikti  ne Lietuvos  prekių, kurios neapmokestinamos importo muitais  bei mokesčiais  ir  kurioms  netaikomi ekonominiai  draudimai  bei apribojimai,   perdirbimo  operacijas,  pakeičiančias   prekių pobūdį arba pavidalą. Atlikus šias operacijas, gauti produktai išleidžiami  laisvai cirkuliuoti taikant  už  šiuos  produktus nustatytus  importo  muitus ir mokesčius. Nurodyti  produktai, gauti  atlikus perdirbimo operacijas, vadinami perdirbtaisiais produktais.

           

 128 straipsnis. Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymo atvejai

             

Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymo atvejus nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

           

 129   straipsnis.   Leidimo  perdirbti  prekes   muitinei prižiūrint išdavimas

             

Leidimas  perdirbti prekes muitinei prižiūrint išduodamas prašymą  muitinei  pateikusiam  asmeniui,  atliekančiam  visas muitinės prižiūrimo perdirbimo operacijas arba jų dalį.

           

 130   straipsnis.   Leidimo  perdirbti  prekes   muitinei prižiūrint išdavimo sąlygos

           

Leidimas  perdirbti prekes muitinei prižiūrint išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

             1)  prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą;

             2)įvežtos prekės gali būti identifikuotos perdirbtuosiuose produktuose;

             3)  perdirbus prekes, neįmanoma ekonomiškai pagrįstu būdu sugrąžinti   joms  pavidalo,  kokį  prekės  turėjo   pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu;

             4)  muitinės  prižiūrimo perdirbimo  procedūros  taikymas nesukuria  prielaidų palankiau taikyti prekių kilmės taisykles arba kiekybinius apribojimus;

             5)   taikant   nurodytą  muitinės  procedūrą,   laikomasi gamybinės   veiklos  skatinimo  sąlygų  ir  nėra   pažeidžiami esminiai   Lietuvos  Respublikos  gamintojų  interesai,   t.y. laikomasi  šio kodekso taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų nustatytų muitinės prižiūrimo perdirbimo tikslingumo sąlygų.

           

 131  straipsnis.  Nuostatos, taikomos atliekant  muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą

 

Atliekant   muitinės  prižiūrimo  perdirbimo   procedūrą, taikomos  šio kodekso 115 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių  bei  116 straipsnio nuostatos.

           

 132  straipsnis. Muitų ir mokesčių už prekes, perdirbamas muitinei prižiūrint, apskaičiavimas

 

Jeigu  atsiranda skola muitinei, susijusi  su  nepakeisto pavidalo  arba  nebaigtomis perdirbti prekėmis,  palyginti  su leidime   atlikti  muitinės  prižiūrimo  perdirbimo  procedūrą nurodytais produktais, šios skolos dydis nustatomas  remiantis muitų ir mokesčių normomis,   taikytomis tapačioms importuojamoms  prekėms  tą dieną, kai  buvo  priimta  importo muitinės deklaracija muitinės   prižiūrimo perdirbimo procedūrai.

           

 133  straipsnis. Lengvatinių importo muitų (preferencijų) taikymas perdirbtiesiems produktams

             

Jeigu  prekės jų pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu atitiko nustatytus lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus ir jeigu tokie muitai gali būti   taikomi   prekėms,  tapačioms  išleidžiamiems   laisvai cirkuliuoti   perdirbtiesiems  produktams,  šiems   produktams taikomi lengvatiniai importo muitai (preferencijos).

           

Devintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS

           

 134 straipsnis. Laikinojo įvežimo procedūros taikymas

           

Laikinojo   įvežimo  procedūra  taikoma,   kai   Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijoje  laikomos  ir  naudojamos  ne Lietuvos prekės, kurias numatyta reeksportuoti neperdirbtas ir nepakeistas   (išskyrus   normalų  prekių   nusidėvėjimą   dėl įprastinio jų naudojimo). Šios prekės sąlygiškai, visai ar  iš dalies,  neapmokestinamos importo muitais  bei  mokesčiais  ir joms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai.

           

 135 straipsnis. Leidimo laikinai įvežti prekes išdavimas

             

Leidimas laikinai įvežti prekes išduodamas jas laikančiam ar  naudojančiam  asmeniui  arba asmeniui,  atsakingam  už  jų laikymą ar naudojimą.

           

 136  straipsnis. Leidimo laikinai įvežti prekes  išdavimo sąlygos

             

Leidimas  taikyti laikinojo įvežimo procedūrą  išduodamas tik  tuo atveju, kai įmanoma užtikrinti laikomų arba naudojamų Lietuvos  Respublikos  muitų teritorijoje  ir  reeksportuojamų laikinai  įvežtų prekių identifikavimą. Muitinė taip pat  gali leisti taikyti laikinojo įvežimo procedūrą ir tuo atveju,  kai laikinai  įvežtų prekių identifikuoti neįmanoma, jei netaikant identifikavimo  priemonių  nesusidarys  sąlygų  pažeisti  šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.

           

 137 straipsnis. Laikinojo įvežimo laikotarpis

             

1.  Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinai įvežtos prekės   turi  būti  reeksportuotos  arba  pateiktos   kitiems muitinės   sankcionuotiems  veiksmams  įforminti.  Laikotarpis nustatomas  atsižvelgiant  į prekių laikymui  arba  naudojimui reikalingą laiko trukmę, kuri nurodyta leidime laikinai įvežti prekes.

             2. Maksimalus prekių laikinojo įvežimo laikotarpis negali viršyti  24  mėnesių,  išskyrus šio  kodekso  138  straipsnyje nurodytus  atvejus. Muitinė, atsižvelgdama į  numatyto  prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, gali nustatyti ir trumpesnį laikinojo įvežimo laikotarpį.

             3.  Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę laikinojo  įvežimo procedūros vykdytojo prašymu  pratęsti  šio straipsnio  1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius  iki  leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo  termino, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo nustatyto laikinojo įvežimo laikotarpio pabaigos.

           

138   straipsnis.  Laikinojo  įvežimo  procedūros  taikymo visai neapmokestinant importo 

muitais  bei mokesčiais  atvejai  ir sąlygos

             

Šio   kodekso  taikymą  reglamentuojantys  teisės   aktai nustato laikinojo   įvežimo   procedūros   taikymo visai neapmokestinant  importo  muitais bei  mokesčiais  atvejus  ir sąlygas.

           

139   straipsnis. Laikinojo įvežimo procedūros taikymas  iš dalies  neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais ir draudimas ją taikyti

 

             1.   Laikinai  įvežtos  prekės,  liekančios  ne  Lietuvos Respublikoje   registruoto  asmens  nuosavybėje,   iš   dalies neapmokestinamos  importo  muitais  ir  mokesčiais,  jeigu  jų įvežimas  neatitinka  laikinojo įvežimo visai  neapmokestinant importo  muitais  bei mokesčiais atvejų ir  sąlygų,  nustatytų vadovaujantis šio kodekso 138 straipsniu.

             2.  Šio  kodekso taikymą reglamentuojantys  teisės  aktai nustato,  kurias prekes draudžiama laikinai įvežti  iš  dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais.

           

 140  straipsnis. Muitų ir mokesčių mokėjimas  už  prekes, laikinai  įvežtas  iš   dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais

 

             1. Už prekes, kurioms taikoma laikinojo įvežimo procedūra iš  dalies  neapmokestinant  importo  muitais  ir  mokesčiais, kiekvieną mėnesį ar mėnesio dalį, kai joms taikoma ši muitinės procedūra,  turi  būti  mokami 3 procentai  prekėms  nustatytų importo muitų ir mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną.

             2.  Už laikinai įvežtas prekes sumokėtų importo muitų  ir mokesčių   suma  negali  viršyti  sumos,  kuri  būtų  sumokėta išleidus   šias  prekes  laisvai  cirkuliuoti   jų   pateikimo laikinojo  įvežimo  procedūrai  įforminti  dieną,  neįskaitant palūkanų,  kurios  gali  būti  nustatytos  vadovaujantis   šio kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais.

             3.  Laikinojo  įvežimo  procedūros  vykdytojo  teisių  ir pareigų  perdavimas  vadovaujantis šio kodekso  88  straipsniu nelaikomas  šios muitinės procedūros pratęsimu kitiems  prekių laikinojo įvežimo laikotarpiams tomis pačiomis neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygomis.

             4.   Jeigu  šio  straipsnio  3  dalyje  nurodytu   atveju laikinojo  įvežimo  procedūros  vykdytojo  teisių  ir  pareigų perdavėjas  bei  perėmėjas turi perdavimo mėnesį  galiojančius laikinojo įvežimo iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais  leidimus, perdavėjas privalo  sumokėti  muitus  ir mokesčius už visą nurodytą mėnesį.

           

 141  straipsnis.  Muitų ir mokesčių už  laikinai  įvežtas prekes apskaičiavimas

 

             1.  Jeigu  atsiranda skola muitinei, susijusi su laikinai įvežtomis  prekėmis,  šios skolos dydis  nustatomas  remiantis muitų  ir  mokesčių normomis, taikytomis tą  dieną,  kai  buvo priimta   importo   muitinės  deklaracija  laikinojo   įvežimo procedūrai. Šio kodekso 138 straipsnyje nurodytu atveju skolos muitinei   dydis  nustatomas  remiantis  muitų   ir   mokesčių normomis,  taikomomis  atitinkamoms prekėms  šio  kodekso  197 straipsnyje nurodytu momentu.

             2.  Jeigu  skola muitinei, susijusi su prekėmis, laikinai įvežtomis   iš  dalies  neapmokestinant  importo  muitais   ir mokesčiais,  atsiranda  dėl  kitos  priežasties   nei   prekių pateikimas nurodytai muitinės procedūrai įforminti,  ši  skola bus  lygi  muitų bei mokesčių sumos, apskaičiuotos  pagal  šio straipsnio 1 dalį, ir muitų bei mokesčių sumos, sumokėtos arba mokėtinos remiantis šio kodekso 140 straipsniu, skirtumui.

           

Dešimtasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI

           

            142 straipsnis. Bendrosios nuostatos

           

 1.   Atsižvelgiant  į  šio  kodekso  151-156   straipsnių nuostatas,  reglamentuojančias standartinio  prekių  pakeitimo sistemos  taikymą,  ir  į 120 straipsnio nuostatas,  laikinojo išvežimo   perdirbti  procedūra  taikoma,  kai   iš   Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijos laikinai  išvežamos  numatytos perdirbti  Lietuvos prekės ir išleidžiami laisvai cirkuliuoti, visai   ar  iš  dalies  neapmokestinant  importo  muitais   ir mokesčiais, produktai, gauti perdirbus šias prekes.

             2.   Laikinai   išvežamos   perdirbti   Lietuvos   prekės apmokestinamos   už  jas  nustatytais  eksporto   muitais   ir mokesčiais,joms   taikomi   ekonominiai   draudimai bei apribojimai,  taip  pat kiti formalumai,  susiję  su  Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

             3.  Nustatant  laikinojo  išvežimo  perdirbti  procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

             1)  laikinai išvežamos perdirbti prekės - prekės, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;

             2)  perdirbimo  operacijos  - operacijos,  nurodytos  šio kodekso  111  straipsnio  2  dalies  3  punkto  a,  b   ir   c papunkčiuose;

             3)  kompensaciniai  produktai  -  visi  produktai,  gauti atlikus perdirbimo operacijas;

             4) išeiga - kompensacinių produktų kiekis (norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai išvežtų perdirbti prekių.

           

143   straipsnis. Laikinojo išvežimo perdirbti  procedūros netaikymas

 

             1.   Laikinojo  išvežimo  perdirbti  procedūra  netaikoma Lietuvos prekėms:

             1)  kurių  išvežimas sąlygoja importo muitų  ir  mokesčių sugrąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti;

             2)  kurios  prieš  jų  išvežimą  buvo  išleistos  laisvai cirkuliuoti,   visai   neapmokestinant  importo   muitais   ar mokesčiais  dėl  jų ypatingos paskirties, kol  taikomos  tokio neapmokestinimo muitais ir mokesčiais sąlygos.

             2.  Šio  kodekso taikymą reglamentuojantys  teisės  aktai gali  nustatyti  atvejus,  kai  laikinojo  išvežimo  perdirbti procedūra gali būti taikoma šio straipsnio 1 dalies  2  punkte nurodytoms prekėms.

           

 144   straipsnis.  Leidimo  perdirbti  laikinai  išvežtas prekes išdavimas

             

Leidimas  taikyti laikinojo išvežimo perdirbti  procedūrą išduodamas  prašymą muitinei pateikusiam asmeniui, sudariusiam sutartį dėl perdirbimo operacijų atlikimo.

           

 145   straipsnis.  Leidimo  perdirbti  laikinai  išvežtas prekes išdavimo sąlygos

             

Leidimas  perdirbti laikinai išvežtas  prekes  išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

             1)  prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą;

             2)  įmanoma nustatyti, kad kompensaciniai produktai gauti perdirbus  laikinai  išvežtas  prekes.  Šio  kodekso   taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai šio reikalavimo taikyti nebūtina;

             3)   leidimas   taikyti  laikinojo   išvežimo   perdirbti procedūrą  nepažeidžia Lietuvos Respublikos gamintojų  esminių interesų, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų laikinojo išvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų.

           

146   straipsnis. Laikinojo išvežimo perdirbti laikotarpio ir kompensacinių

 

            produktų išeigos nustatymas

             1.  Muitinė  nustato laikotarpį, per kurį  kompensaciniai produktai turi būti reimportuoti į Lietuvos Respublikos  muitų teritoriją. Susidarius ypatingoms aplinkybėms ir kai laikinojo išvežimo  perdirbti  procedūros vykdytojas pateikia  motyvuotą prašymą, muitinė išimties tvarka gali šį laikotarpį pratęsti.

             2. Muitinė nustato kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais  atvejais  jos apskaičiavimo metodą. Išeiga  nustatoma remiantis  informacija  apie aplinkybes,  kuriomis  atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.

           

 147  straipsnis.  Kompensacinių produktų  neapmokestinimo importo muitais ir

                                    mokesčiais sąlygos

             

1.   Kompensaciniai   produktai  visai   ar   iš   dalies neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais šio kodekso  148 straipsnyje  nustatytu būdu tiktai tuo atveju,  jeigu  importo muitinės deklaraciją išleidimui laisvai cirkuliuoti savo vardu arba per įgaliotą atstovą pateikia:

             1)  asmuo,  kuriam  išduotas leidimas  taikyti  laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;

             2)   kitas  asmuo,  turintis  Lietuvos  Respublikos  ūkio subjekto  statusą,  gavęs  asmens,  turinčio  leidimą  taikyti laikinojo   išvežimo  perdirbti  procedūrą,  sutikimą,   jeigu laikomasi  leidime  nustatytų  nurodytos  muitinės  procedūros atlikimo sąlygų.

             2.  Šio kodekso 148 straipsnyje nustatytas visiškas  arba dalinis   neapmokestinimas  importo  muitais   ir   mokesčiais netaikomas, jeigu nesilaikoma bent vienos iš sąlygų, susijusių su  laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymu,  išskyrus atvejus,  kai muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad  pažeidimai neturėjo  didesnės  įtakos tinkamai taikyti nurodytą  muitinės procedūrą.

           

 148  straipsnis.  Muitų  ir  mokesčių  už  kompensacinius produktus, gautus iš laikinai išvežtų

perdirbti prekių, apskaičiavimas

 

             1. Visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais ir   mokesčiais,  nustatytas  šio  kodekso  142   straipsnyje, taikomas   atimant  iš  importo  muitų  ir   mokesčių   sumos, priklausančios  sumokėti už išleidžiamus  laisvai  cirkuliuoti kompensacinius  produktus, importo  muitų  ir  mokesčių  sumą, kurią  priklausytų sumokėti pagal tą pačią dieną  galiojančias muitų  ir  mokesčių  normas  už  laikinai  išvežtas  perdirbti prekes,  jeigu  jos būtų importuojamos į Lietuvos  Respublikos muitų  teritoriją  iš  šalies,  kurioje  buvo  atliktos  visos perdirbimo operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.

             2.  Importo  muitų  ir mokesčių suma,  kuri  atimama  šio straipsnio  1  dalyje nurodytu būdu, apskaičiuojama  remiantis atitinkamų  prekių  kiekiu ir kitomis  jų  charakteristikomis, buvusiomis  eksporto muitinės deklaracijos laikinojo  išvežimo perdirbti  procedūrai priėmimo dieną, bei  muitų  ir  mokesčių normomis, taikomomis kompensacinių produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti  pateiktos importo muitinės deklaracijos  priėmimo dieną.

             3.  Laikinai išvežtų perdirbti prekių vertė turi atitikti įskaitytąją  į kompensacinių produktų muitinę vertę  remiantis šio  kodekso 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu arba, jeigu   laikinai  išvežtų  perdirbti  prekių  muitinės  vertės neįmanoma  nustatyti  nurodytu  būdu,  kompensacinių  produktų muitinės   vertės  ir  muitinei  priimtinu  būdu  apskaičiuotų laikinai išvežtų perdirbti prekių perdirbimo išlaidų skirtumą.

             4.  Šio  kodekso taikymą reglamentuojantys  teisės  aktai gali  nustatyti  tam  tikras išlaidas, į  kurias  neturi  būti atsižvelgiama  nustatant  importo  muitų  ir  mokesčių   sumą, atimamą  šio  straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu.  Jeigu  prieš pateikiant  prekes  laikinojo  išvežimo  perdirbti  procedūrai įforminti  jos  buvo  išleistos  laisvai  cirkuliuoti  taikant sumažintus  importo muitus ar mokesčius dėl  ypatingos  prekių paskirties,  kol  taikomos tokio muitų ir mokesčių  sumažinimo sąlygos,  atimama  importo muitų ir  mokesčių  suma  yra  lygi sumai, kuria prekės buvo apmokestintos jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti.

             5.   Jeigu   laikinai  išvežtos  perdirbti   prekės   jas išleidžiant  laisvai  cirkuliuoti galėjo būti  neapmokestintos importo  muitais ir mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties arba  šie  mokesčiai  dėl  nurodytos priežasties  galėjo  būti sumažinti, į šį atleidimą arba sumažinimą atsižvelgiama, jeigu su  prekėmis atliktos operacijos atitiko jų ypatingą  paskirtį šalyje, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.

             6. Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kuriose numatytas lengvatinių muitų (preferencijų) taikymas, kompensaciniams produktams gali  būti taikomi lengvatiniai muitai (preferencijos) ir jeigu jie  gali būti  taikomi prekėms, pagal savo klasifikaciją atitinkančioms laikinai išvežtas perdirbti prekes, tai apskaičiuojant importo muitų  ir mokesčių sumą, kuri atimama šio straipsnio 1  dalyje nurodytu  būdu, remiamasi importo muitų ir mokesčių  normomis, kurios  būtų  taikomos laikinai išvežtoms  perdirbti  prekėms, atitinkančioms   lengvatinių  muitų   (preferencijų)   taikymo reikalavimus.

             7.   Taikant   šį  straipsnį  atsižvelgiama  į   Lietuvos Respublikos  tarptautinių  sutarčių  nuostatas,  pagal  kurias Lietuvos  ir atitinkamų šalių tarpusavio prekyboje  tam  tikri kompensaciniai  produktai  neapmokestinami  arba   gali   būti neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais.

           

 149  straipsnis.  Laikinai išvežtų  nemokamai  remontuoti prekių neapmokestinimas   importo

muitais ir mokesčiais

 

             1. Kai laikinai išvežtų prekių perdirbimo tikslas buvo jų remontas,   prekės  išleidžiamos  laisvai  cirkuliuoti   visai neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, jeigu  muitinei priimtinu  būdu įrodoma, kad jos buvo remontuojamos nemokamai, taip  pat  remiantis  įstatymų ar  sutarties  numatyta  asmens pareiga  atlikti  remontą  pagal garantiją  arba  dėl  gamybos defekto.

             2.  Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu defektas buvo užfiksuotas  anksčiau,  t.y.  iki  prekių  išleidimo   laisvai cirkuliuoti.

           

 150  straipsnis.  Muitų ir mokesčių už laikinai  išvežtas mokamai remontuoti prekes

apskaičiavimas

 

             Jei  laikinai išvežtų prekių perdirbimo tikslas  buvo  jų remontas  ir už šį remontą mokama sugrąžinus prekes,  taikomas šio kodekso142straipsnyjenustatytasdalinis neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais. Importo  muitų ir   mokesčių  suma  apskaičiuojama  pagal  normas,   taikomas kompensaciniams  produktams jų išleidimui laisvai  cirkuliuoti pateiktos  importo muitinės deklaracijos priėmimo  dieną.  Šių prekių  muitine verte laikoma suma, lygi jų remonto išlaidoms, jeigu  šios  išlaidos yra vienintelis asmens, kuriam  išduotas leidimas   taikyti  laikinojo  išvežimo  perdirbti  procedūrą, atlygis  už  atliktą  remontą ir  jeigu  šio  atlygio  dydžiui neturėjo  įtakos  jokie nurodyto asmens ir remonto  operacijas atlikusio asmens tarpusavio ryšiai.

           

Vienuoliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI TAIKANT STANDARTINIO PREKIŲ

PAKEITIMO SISTEMĄ

             

 151  straipsnis.  Standartinio prekių pakeitimo  sistemos taikymas

           

1.  Laikantis šiame skirsnyje nustatytų papildomų sąlygų, reglamentuojančių  laikinojo  išvežimo  perdirbti   procedūros atlikimo  tvarką,  kai taikoma standartinio  prekių  pakeitimo sistema,  kompensaciniai produktai gali būti  pakeisti  kitais produktais, kurie toliau vadinami pakaitos produktais.

             2.  Jei  muitinė  sutinka, standartinio prekių  pakeitimo sistema   gali  būti  taikoma  laikinai  išvežtoms   perdirbti prekėms,   kurių  perdirbimo  operacijos  pagal  savo   pobūdį atitinka  Lietuvos  prekių remontą, išskyrus  prekes,  kurioms remiantis  šio  kodekso  taikymą  reglamentuojančiais   teisės aktais standartinio prekių pakeitimo sistema netaikoma.

             3.  Nuostatos, taikomos kompensaciniams produktams,  taip pat  taikomos ir pakaitos produktams, išskyrus šio kodekso 156 straipsnyje nurodytą atvejį.

             4. Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos nustatytų sąlygų, pakaitos  produktai  gali  būti  importuojami  anksčiau,  negu prekės  laikinai išvežamos perdirbti. Tokiu atveju  turi  būti pateikta garantija, užtikrinanti, kad bus sumokėti už pakaitos produktus nustatyti importo muitai ir mokesčiai.

             5. Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos nustatytų sąlygų, standartinio  prekių  pakeitimo  sistema  gali  būti   taikoma importuojant pakaitos produktus ir šio kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka sunaikinant prekes, kurios turi būti laikinai išvežtos perdirbti.

           

 152 straipsnis. Pakaitos produktų charakteristikos

           

1.  Pakaitos  produktai turi būti taip pat klasifikuojami ir  turėti tas pačias kokybines bei technines charakteristikas kaip   ir   laikinai  išvežtos  perdirbti  prekės,  jeigu   su pastarosiomis būtų atliktos tos pačios remonto operacijos.

             2.  Jeigu  prieš laikinai išvežant perdirbti prekės  buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti naudotos, o ne naujos prekės. Turint muitinės sutikimą, ši taisyklė gali būti netaikoma, jeigu pakaitos produktai pateikiami nemokamai, taip pat  remiantis  įstatymų ar sutarties numatyta asmens  pareiga atlikti remontą pagal garantiją arba dėl gamybos defekto.

           

 153  straipsnis.  Leidimo taikyti standartinio  pakeitimo sistemą išdavimo sąlygos

             

Leidimas taikyti   standartinio   pakeitimo sistemą išduodamas, jeigu įmanoma patikrinti, ar laikomasi šio kodekso 152 straipsnyje nustatytų sąlygų.

           

 154  straipsnis. Pakaitos produktų importavimas  anksčiau už laikinąjį prekių  išvežimą

perdirbti

 

             1.  Jei  pakaitos produktai importuojami  anksčiau,  negu prekės  laikinai išvežamos perdirbti, pastarosios prekės  turi būti   išvežamos   per   2  mėnesius  nuo   importo   muitinės deklaracijos,  pateiktos pakaitos produktų išleidimui  laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.

             2.   Jei   susidaro  ypatingos  aplinkybės  ir  laikinojo išvežimo  perdirbti  procedūros vykdytojas pateikia  motyvuotą prašymą,  muitinė išimties tvarka gali pratęsti šio straipsnio 1  dalyje  nurodytą  laikotarpį, bet ne  daugiau  kaip  iki  6 mėnesių  nuo importo muitinės deklaracijos, pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.

           

 155  straipsnis. Muitų ir mokesčių už pakaitos  produktus apskaičiavimas

             

Jei pakaitos produktai importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, ir jei taikomos šio kodekso  148 straipsnio nuostatos, tai apskaičiuojant atimamą importo muitų ir mokesčių sumą remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios  taikomos  laikinai išvežamoms  perdirbti  prekėms,  jų eksporto  muitinės deklaracijos nurodytai muitinės  procedūrai priėmimo dieną.

           

 156 straipsnis. Nuostatos, netaikomos standartinio prekių pakeitimo sistemai

             

Šio   kodekso   145   straipsnio   2   punkto   nuostatos standartinio prekių pakeitimo sistemai netaikomos.

           

Dvyliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS

           

 157 straipsnis. Laikinojo išvežimo procedūros taikymas

             

1.  Laikinojo išvežimo procedūra taikoma, kai ne Lietuvos Respublikos   muitų  teritorijoje  laikomos  arba   naudojamos Lietuvos prekės, kurias numatyta reimportuoti neperdirbtas  ir nepakeistas   (išskyrus   normalų  prekių   nusidėvėjimą   dėl įprastinio  jų  naudojimo). Reimportuotos prekės  išleidžiamos laisvai   cirkuliuoti  neapmokestinant  importo  muitais   bei mokesčiais  ir  netaikant ekonominių draudimų bei  apribojimų. Laikinojo  išvežimo  procedūros taikymas ir  informacija  apie leidimą  ją  atlikti  turi  būti nurodyti  išleidimui  laisvai cirkuliuoti   pateiktoje   importo   deklaracijoje.   Muitinės reikalavimu  nurodytas leidimas turi būti pateiktas  kartu  su šia deklaracija.

             2.  Laikinai  išvežant Lietuvos prekes,  taikomi  už  jas nustatyti   eksporto  muitai  ir  mokesčiai  bei   ekonominiai draudimai ir apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję  su Lietuvos   prekių  išvežimu  iš  Lietuvos  Respublikos   muitų teritorijos.  Jeigu  išleidžiant laisvai cirkuliuoti  laikinai išvežtas  prekes  laikomasi šio straipsnio 1 dalyje  nustatytų sąlygų, už jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti.

             3.  Jeigu  iki  prekių  laikinojo  išvežimo  iš  Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijos  jos  buvo  išleistos  laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais arba sumažinus  šiuos  mokesčius dėl ypatingos  prekių  paskirties, pagal  šio  straipsnio  1  dalį jos  neapmokestinamos  importo muitais  ir mokesčiais tik tuo atveju, jeigu prekių  paskirtis išlieka   ta  pati.  Jeigu  reimportuojamų  prekių   paskirtis pakinta,  iš  prekėms taikomų importo muitų ir mokesčių  sumos atimami  muitai ir mokesčiai, sumokėti už prekes  pirmą  kartą išleidžiant  laisvai  cirkuliuoti. Jeigu  pastaroji  muitų  ir mokesčių  suma  viršija  sumą,  mokėtiną  išleidžiant  laisvai cirkuliuoti reimportuotas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai negrąžinami.

           

158 straipsnis. Leidimo laikinai išvežti prekes išdavimas

           

Leidimas  laikinai  išvežti prekes  išduodamas  asmeniui, sudariusiam sutartį dėl jų laikymo arba naudojimo.

           

 159  straipsnis. Leidimo laikinai išvežti prekes išdavimo sąlygos

             

Leidimas  laikinai  išvežti  prekes  išduodamas  tik  tuo atveju,   jei  įmanoma  užtikrinti  laikinai  išvežtų   prekių identifikavimą jas reimportuojant. Muitinė gali leisti taikyti laikinojo  išvežimo  procedūrą ir  tuo  atveju,  kai  laikinai išvežtų   prekių   identifikuoti  neįmanoma,   jei   netaikant identifikavimo  priemonių  nesusidarys  sąlygų  pažeisti  šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.

           

 160 straipsnis. Laikinojo išvežimo laikotarpis

           

1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinai išvežtos prekės   turi   būti   reimportuotos  ir  pateiktos   muitinės sankcionuotiems  veiksmams įforminti.  Laikotarpis  nustatomas atsižvelgiant  į  leidime  laikinai išvežti  prekes  nurodytam prekių  laikymui  arba  naudojimui  reikalingą  laiko  trukmę, tačiau negali viršyti 24 mėnesių.

             2.  Muitinė turi teisę, atsižvelgdama į laikinai  išvežtų prekių  laikymo arba naudojimo aplinkybes, laikinojo  išvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1  dalyje nurodytą laikotarpį iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo termino, bet ne daugiau kaip 12  mėnesių nuo nustatyto laikinojo išvežimo laikotarpio pabaigos.

             

Tryliktasis skirsnis

NEGRĄŽINAMASIS EKSPORTAS

           

 161   straipsnis.   Negrąžinamojo   eksporto   procedūros taikymas

             

1. Negrąžinamojo eksporto procedūra taikoma, kai Lietuvos prekės  išvežamos  iš Lietuvos Respublikos muitų  teritorijos. Negrąžinamai  eksportuojant prekes, taikomi už  jas  nustatyti eksporto  muitai  bei mokesčiai ir ekonominiai  draudimai  bei apribojimai, taip pat prekių išvežimo iš Lietuvos  Respublikos muitų teritorijos muitinės priežiūros priemonės.

             2.   Visos  iš  Lietuvos  Respublikos  muitų  teritorijos išvežamos prekės turi būti pateikiamos negrąžinamojo  eksporto procedūrai  įforminti,  išskyrus  prekes,  kurioms   įforminta laikinojo išvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo arba muitinio tranzito  procedūra, jei muitinio tranzito  procedūra  taikoma šio kodekso 91 straipsnyje nurodytoms prekėms.

             3.  Šio  kodekso taikymą reglamentuojantys  teisės  aktai gali  nustatyti  atvejus,  kada išvežant  prekes  iš  Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijos  nereikia  pateikti   eksporto muitinės deklaracijos.

           

 162  straipsnis.  Eksportuojamų prekių išleidimas  ir  jų eksporto kontrolė

             

1.   Eksportuojamos   prekės  išleidžiamos,   jeigu   jos išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos tokio  pat pavidalo,  kokio buvo eksporto muitinės deklaracijos  priėmimo metu.

             2.   Muitinė   paprastai  nereikalauja,  kad  deklarantas pateiktų  dokumentus, patvirtinančius, jog prekės  pristatytos gavėjui. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama, jei kitaip neįmanoma įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto procedūra atlikta,  taip  pat  kai šie dokumentai reikalingi,  kad  būtų grąžinti muitai ar mokesčiai, ir eksportuojant prekes, kurioms strateginių  prekių  ir  technologijų  importo,  tranzito   ir eksporto  kontrolės  įstatymo bei kitų teisės  aktų  nustatyta tvarka taikomos specialiosios eksporto kontrolės priemonės.

             

XII SKYRIUS

KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

             

Pirmasis skirsnis

LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS IR LAISVIEJI SANDĖLIAI

           

 163 straipsnis. Bendrosios nuostatos

           

 1. Laisvosios ekonominės zonos ir laisvieji sandėliai yra Lietuvos  Respublikos  muitų  teritorijos  dalys  arba   šioje teritorijoje   esančios  patalpos,  atskirtos   nuo   likusios nurodytos  teritorijos  dalies,  kuriose  ne  Lietuvos  prekės importo   muitų  bei  mokesčių  ir  ekonominių  draudimų   bei apribojimų   požiūriu   laikomos   esančiomis   ne Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijoje, išskyrus atvejus,  kai  šios prekės  išleidžiamos  laisvai cirkuliuoti,  pateikiamos  kitai muitinės  procedūrai  įforminti arba  laikomos  ar  naudojamos kitomis   sąlygomis,  negu  nustatyta  šio  kodekso,  Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo ir kitų teisės aktų.

             2.  Išvežant  Lietuvos prekes į laisvąją  ekonominę  zoną arba  padedant jas į laisvąjį sandėlį, taikomos  priemonės  ir formalumai,   susiję   su  atitinkamų  prekių   negrąžinamuoju eksportu,  jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai  nenustato  ko kita.

           

 164  straipsnis.  Laisvųjų ekonominių zonų  bei  laisvųjų sandėlių steigimas ir veikla

 

1.  Tam  tikros  Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijos dalys  gali būti paskelbtos laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Laisvųjų  ekonominių zonų steigimo, jų teritorijos  išskyrimo, įvažiavimo   ir  išvažiavimo  vietų  nustatymo,  atvykimo   ir išvykimo,  pastatų  ir  kitos  infrastruktūros  statybos   bei naudojimo   tvarką  reglamentuoja  Laisvųjų  ekonominių   zonų pagrindų  įstatymas  ir laisvosios ekonominės  zonos  steigimo įstatymas.

             2.  Laisvųjų sandėlių steigimo ir veiklos tvarką  nustato laisvųjų sandėlių įstatymas.

           

 165  straipsnis.  Laisvųjų ekonominių  zonų  ir  laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra

 

1.  Muitinė prižiūri laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo bei išvažiavimo vietas. Už laisvųjų ekonominių zonų ribų apsaugą ir muitinės darbo sąlygų įvažiavimo  bei išvažiavimo vietose sudarymą atsako laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė.

             2.  Muitinė  tikrina į laisvąsias ekonomines  zonas  arba laisvuosius  sandėlius  atvykstančius  asmenis  ir  transporto priemones.

             3.   Asmenys,   nesilaikantys   nustatytos   atvykimo   į laisvąsias  ekonomines zonas ar laisvuosius sandėlius  tvarkos arba   nepateikiantys  nustatytos  garantijos,  į   laisvąsias ekonomines zonas ar laisvuosius sandėlius neįleidžiami.

             4.  Muitinė  tikrina į laisvąsias ekonomines  zonas  arba laisvuosius  sandėlius įvežamas (padedamas), iš  jų  išvežamas (išduodamas) ir juose esančias prekes. Šiam tikrinimui atlikti muitinei  turi būti pateikiami transporto ir kiti  dokumentai, su kuriais prekės įvežamos (padedamos) į laisvąsias ekonomines zonas   ar   laisvuosius  sandėlius  arba  iš   jų   išvežamos (išduodamos). Muitinei turi būti sudaryta galimybė  patikrinti laisvosiose  ekonominėse  zonose ir laisvuosiuose  sandėliuose esančias prekes.

           

166  straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąsias  ekonomines zonas ar padėjimas į laisvuosius

sandėlius

 

             1.  Į  laisvąsias ekonomines zonas galima įvežti  arba  į laisvuosius  sandėlius  padėti ir  Lietuvos,  ir  ne  Lietuvos prekes.

             2.  Pavojingos  prekės, prekės, galinčios paveikti  kitas prekes,  taip pat prekės, kurioms dėl kitų priežasčių  saugoti reikalingi  specialūs  įrenginiai,  gali  būti  laikomos   tik specialiai  šioms  reikmėms pritaikytose  laisvųjų  ekonominių zonų arba laisvųjų sandėlių patalpose.

           

 167  straipsnis. Prekių, įvežamų į laisvąsias  ekonomines zonas arba padedamų į

                                     laisvuosius sandėlius, pateikimas muitinei ir deklaravimas

 

             1.   Į   laisvąsias  ekonomines  zonas  įvežamų  arba   į laisvuosius   sandėlius  padedamų  prekių  nereikia   pateikti muitinei ir deklaruoti, išskyrus šio kodekso 165 straipsnio  4 dalyje  numatytą  tikrinimą  ir prekes,  pateikiamas  muitinei vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

             2.  Prekės  turi  būti pateikiamos muitinei  nustatytiems muitinės formalumams atlikti, jeigu:

             1)   joms   buvo   įforminta  muitinės  procedūra,   kuri užbaigiama  įvežant  prekes  į laisvąją  ekonominę  zoną  arba padedant  į laisvąjį sandėlį; jeigu pagal tam tikros  muitinės procedūros atlikimo tvarką   numatyta atleisti nuo įsipareigojimo   pateikti   prekes   muitinei,   jų   pateikti nereikalaujama;

             2)  jos  buvo  įvežtos  į laisvąją  ekonominę  zoną  arba padėtos  į  laisvąjį sandėlį tam, kad būtų priimtas sprendimas sugrąžinti  importo muitus ir mokesčius arba  atsisakyti  juos išieškoti;

             3)  šioms  prekėms taikomos šio kodekso 163 straipsnio  2 dalyje nurodytos priemonės.

             3.   Suinteresuoto   asmens  prašymu   muitinė   įformina dokumentą,   liudijantį,  kad  prekės,  įvežtos   į   laisvąją ekonominę  zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį, yra  Lietuvos prekės arba ne Lietuvos prekės.

           

 168  straipsnis.  Prekių laikymo laisvosiose  ekonominėse zonose ir laisvuosiuose

                                    sandėliuose laikas bei draudimas jas laikyti

 

             Prekių   laikymo   laisvosiose  ekonominėse   zonose   ir laisvuosiuose  sandėliuose  laikas  neribojamas.  Šio  kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti,  kurias prekes  draudžiama laikyti laisvosiose ekonominėse  zonose  ir laisvuosiuose  sandėliuose.  Tam  tikroms  prekėms  gali  būti nustatomi   laikymo   laisvosiose   ekonominėse   zonose ir laisvuosiuose sandėliuose terminai.

           

169   straipsnis.  Gamybos, prekybos ar  paslaugų  teikimo veikla laisvosiose

       ekonominėse   zonose   arba   laisvuosiuose sandėliuose

             

1.   Gamybos,   prekybos  ar  paslaugų   teikimo   veikla laisvosiose  ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose galima  tik  laikantis šio kodekso, Laisvųjų  ekonominių  zonų pagrindų  įstatymo  ir  laisvosios ekonominės  zonos  steigimo įstatymo  nustatytos tvarkos. Apie tokią veiklą turi  būti  iš anksto pranešta muitinei.

             2.   Asmenims,  nesilaikantiems  šio  kodekso,   Laisvųjų ekonominių  zonų  pagrindų įstatymo ir  laisvosios  ekonominės zonos steigimo įstatymo nustatytos tvarkos, muitinė turi teisę uždrausti verstis gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veikla laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.

           

 170  straipsnis.  Muitinės sankcionuoti  veiksmai  su  ne Lietuvos prekėmis, laikomomis

laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame   sandėlyje

 

             1.  Ne  Lietuvos prekės, laikomos laisvojoje  ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, gali būti:

             1)  išleistos  laisvai  cirkuliuoti laikantis  nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos ir vadovaujantis šio kodekso 174 straipsnio nuostatomis;

             2)  tvarkomos, be atskiro leidimo atliekant  šio  kodekso 107  straipsnio 1 dalyje nurodytas įprastines prekių  tvarkymo operacijas;

             3)   pateiktos  laikinojo  įvežimo  perdirbti  procedūrai įforminti   laikantis  nustatytos  šios  muitinės   procedūros atlikimo tvarkos;

             4)  pateiktos  muitinės prižiūrimo perdirbimo  procedūrai įforminti   laikantis  nustatytos  šios  muitinės   procedūros atlikimo tvarkos;

             5)   pateiktos  laikinojo  įvežimo  procedūrai  įforminti laikantis   nustatytos  šios  muitinės   procedūros   atlikimo tvarkos;

             6)  jei  prekių savininkas jų atsisako, įstatymų ir  kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduotos valstybei;

             7)   sunaikintos,  jei  prekių  savininkas   arba   kitas suinteresuotas asmuo pateikia muitinei informaciją,  rodančią, kad prekes reikia sunaikinti.

             2.  Pateikus prekes šio straipsnio 1 dalies 3, 4  arba  5 punktuose nurodytoms   muitinės   procedūroms įforminti, atsižvelgus  į  laisvosios  ekonominės  zonos  arba   laisvojo sandėlio  muitinės priežiūros sąlygas, naudojamos šio  kodekso taikymą  reglamentuojančių  teisės aktų  nustatytos  kontrolės priemonės.

           

 171 straipsnis. Prekių laikymas ir naudojimas laisvosiose ekonominėse zonose

bei laisvuosiuose sandėliuose

 

             Jeigu netaikomos šio kodekso 170 straipsnio nuostatos, ne Lietuvos prekės ir Lietuvos prekės, nurodytos šio kodekso  163 straipsnio  2  dalyje,  negali  būti  laikomos  ar  naudojamos laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.

           

 172  straipsnis. Prekių apskaita laisvosiose  ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose

 

             1.  Asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia  su  prekių laikymu,  apdorojimu arba perdirbimu, pardavimu  arba  pirkimu laisvojoje   ekonominėje  zonoje  arba  laisvajame  sandėlyje, privalo   tvarkyti  prekių  apskaitą,  suderinę  su   muitine. Patekusios į asmeniui priklausančias patalpas arba teritoriją, prekės  tuoj  pat turi būti įtraukiamos į apskaitą.  Apskaitos dokumentus  būtina  tvarkyti taip, kad jais remdamasi  muitinė galėtų  identifikuoti  prekes  ir  nustatyti,  kaip  jos  buvo gabenamos.

             2.   Jeigu  prekės  perkraunamos  laisvojoje  ekonominėje zonoje,  dokumentai,  susiję  su  šia  operacija,  turi   būti pateikti  muitinei  ir  laikomi jos  žinioje.  Trumpas  prekių saugojimas  jas perkraunant laikomas sudėtine šios  operacijos dalimi.

           

 173  straipsnis. Prekių išvežimas (išdavimas) iš laisvųjų ekonominių zonų ar laisvųjų sandėlių

 

             1.   Prekės,   išvežamos   (išduodamos)   iš   laisvosios ekonominės zonos arba laisvojo sandėlio, gali būti:

             1)   eksportuojamos  arba  reeksportuojamos  iš  Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

             2)   gabenamos   į   kitą  Lietuvos   Respublikos   muitų teritorijos dalį.

             2.  Šio  kodekso  IV dalies nuostatos, išskyrus  Lietuvos prekėms taikomas 49-54 straipsnių nuostatas, taikomos prekėms, gabenamoms  į  kitas  Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijos dalis,  išskyrus prekes, išgabenamas iš laisvosios  ekonominės zonos  jūra arba oru, nepateikus jų muitinio tranzito ar kitai muitinės procedūrai įforminti.

           

 174   straipsnis.  Muitų  ir  mokesčių   už   laisvosiose ekonominėse zonose ir

              laisvuosiuose  sandėliuose  laikomas  prekes apskaičiavimas

 

             1.   Jeigu  atsiranda  skola  muitinei,  susijusi  su  ne Lietuvos  prekėmis,  ir  jeigu  tokių  prekių  muitinė   vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti  pinigų suma,   į  kurią  įtrauktos  prekių  sandėliavimo  ir   (arba) priežiūros   laisvojoje  ekonominėje  zonoje  arba  laisvajame sandėlyje  išlaidos, šios išlaidos neturi būti  įtraukiamos  į prekių  muitinę vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti už prekes.

             2. Jeigu su šiomis prekėmis laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje atlikta kuri nors iš šio kodekso 107 straipsnio  1  dalyje  nurodytų  įprastinių  prekių   tvarkymo operacijų ir jeigu tokiam tvarkymui buvo duotas šio straipsnio 2  dalyje nurodytas muitinės sutikimas, prekių rūšis,  muitinė vertė  ir  kiekis,  pagal kuriuos nustatoma importo  muitų  ir mokesčių  suma,  deklaranto prašymu laikomi  šio  kodekso  197 straipsnyje  nurodytu metu atitinkančiais prekes, su  kuriomis nebuvo  atliktos  tvarkymo  operacijos.  Šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti pakeista.

           

 175   straipsnis.  Laisvosiose  ekonominėse  zonose  arba laisvuosiuose sandėliuose

            laikomų prekių statusas

 

1.  Jeigu  prekės  yra gabenamos arba grąžinamos  į  kitą Lietuvos  Respublikos muitų teritorijos  dalį  ar  pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti, gali būti naudojamas  šio kodekso   167   straipsnio  3  dalyje  nurodytas   dokumentas, liudijantis, kad jos yra Lietuvos arba ne Lietuvos prekės.

             2.  Jeigu dokumentu arba kitu būdu nėra paliudijama,  kad prekės  turi Lietuvos prekių statusą arba šio statuso  neturi, jos laikomos:

             1)  Lietuvos  prekėmis, jeigu tapačioms Lietuvos  prekėms turėtų  būti taikomi eksporto muitai ir (arba) mokesčiai  arba ekonominiai eksporto draudimai ir (arba) apribojimai;

             2) ne Lietuvos prekėmis - visais kitais atvejais.

           

 176 straipsnis. Prekių eksporto ir reeksporto iš laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių

kontrolė

 

             Muitinė kontroliuoja, ar laikomasi taisyklių, reglamentuojančių  prekių eksportą ir reeksportą  iš  laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių.

           

Antrasis skirsnis

NEAPMUITINAMOS PARDUOTUVĖS

             

 177  straipsnis. Neapmuitinamų parduotuvių  steigimas  ir veikla

             

Tarptautiniuose   oro   uostuose,  tarptautiniuose   jūrų uostuose  ir  Lietuvos Respublikos valstybės  sienos  perėjimo punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės.  Tai yra  muitinės  prižiūrimos parduotuvės, kuriose vykstantys  iš Lietuvos   Respublikos  į  užsienį  keleiviai   gali   įsigyti neapmokestintų  importo  ir eksporto  muitais  bei  mokesčiais prekių. Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo  ir eksporto  muitais  bei  mokesčiais neapmokestintomis  prekėmis taip   pat   gali   būti  prekiaujama  Lietuvos   Respublikoje įregistruotuose   laivuose   ir  orlaiviuose,   vežiojančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais. Neapmuitinamų parduotuvių steigimo   ir   veiklos  tvarką  reglamentuoja   neapmuitinamų parduotuvių įstatymas.

           

Trečiasis skirsnis

REEKSPORTAS, SUNAIKINIMAS IR PERDAVIMAS VALSTYBEI

             

 178   straipsnis.   Ne   Lietuvos   prekių   reeksportas, sunaikinimas ir perdavimas    valstybei

 

             1. Ne Lietuvos prekės gali būti:

             1) reeksportuotos;

             2) sunaikintos;

             3) perduotos valstybei.

             2.  Reeksportuojant prekes, tam tikrais atvejais  taikomi prekių  eksportui nustatyti formalumai, įskaitant  ekonominius draudimus ir apribojimus. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys  teisės  aktai  nustato,  kokiais   atvejais reeksportuojamoms ne Lietuvos prekėms, sąlygiškai neapmokestintoms  importo  muitais  ir  mokesčiais,  netaikomi ekonominiai eksporto draudimai ir apribojimai.

             3.  Apie  reeksportuojamas arba naikintinas  prekes  turi būti   iš   anksto   pranešama  muitinei.  Muitinė   neleidžia reeksportuoti  prekių,  jeigu  neatliekami  šio  straipsnio  2 dalyje nurodyti formalumai arba taikomos draudimo bei ribojimo priemonės.   Jeigu   prekės  pateiktos   ekonominio   poveikio turinčiai muitinės   procedūrai   įforminti   ir skirtos reeksportuoti  iš  Lietuvos  Respublikos  muitų   teritorijos, vadovaujantis  šio kodekso 58-77 straipsnių  nuostatomis  turi būti  pateikta muitinės deklaracija. Šiais atvejais  taip  pat taikomos šio kodekso 161 straipsnio 3 ir 4 dalys.

             4.  Prekės perduodamos valstybei įstatymų ir kitų  teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja prekių perdavimo valstybei išlaidų.

             5.  Prekės sunaikinamos jomis disponuojančio asmens  arba kito   suinteresuoto  asmens  lėšomis  šio   kodekso   taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų  nustatyta  tvarka.   Valstybė nekompensuoja prekių sunaikinimo išlaidų.

             6. Bet kokios atliekos ar laužas, likę sunaikinus prekes, turi   būti   pateikti   muitinės  sankcionuotiems   veiksmams įforminti  kaip  ne Lietuvos prekės. Šios atliekos  ar  laužas lieka  muitinės  prižiūrimi iki šio kodekso  38  straipsnio  2 dalyje nurodyto laiko.

             

VI DALIS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJOS

 

XIII SKYRIUS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJOS

             

 179  straipsnis. Prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

           

Išvežamoms  iš  Lietuvos  Respublikos  muitų  teritorijos prekėms  taikomos muitinės priežiūros priemonės. Muitinė  gali jas  tikrinti remdamasi šiuo kodeksu ir kitais teisės  aktais. Šios  prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu maršrutu, jeigu jis nustatytas, ir   laikantis  joms  taikomos  muitinės  procedūros  atlikimo tvarkos.

           

VII DALIS

LENGVATINĖS OPERACIJOS

 

XIV SKYRIUS

NEAPMOKESTINIMAS MUITAIS IR MOKESČIAI

             

 180  straipsnis.  Išleidžiamų  laisvai  cirkuliuoti  arba eksportuojamų prekių neapmokestinimas

muitais ir mokesčiais

 

             Lietuvos  Respublikos tarptautinių sutarčių, šio kodekso, Muitų  tarifų, mokesčių ir kitų įstatymų nustatytais  atvejais išleidžiamos  laisvai  cirkuliuoti arba eksportuojamos  prekės neapmokestinamos  importo  arba  eksporto  muitais  ir  (arba) mokesčiais.

           

XV SKYRIUS

GRĄŽINTOS PREKĖS

             

 181 straipsnis. Eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų prekių

neapmokestinimas muitais ir mokesčiais

 

             1. Lietuvos prekės, negrąžinamai eksportuotos iš Lietuvos Respublikos  muitų  teritorijos ir per 1 metus  grąžintos  bei išleistos  laisvai cirkuliuoti, suinteresuoto  asmens  prašymu neapmokestinamos   importo  muitais   ir   mokesčiais,   jeigu įstatymai  nenustato  ko  kita. Išleidus  laisvai  cirkuliuoti sugrąžintas  prekes,  už  jas  sumokėti  eksporto  muitai   ir mokesčiai  grąžinami.  Atsižvelgiant į  ypatingas  aplinkybes, nurodytas  1  metų  laikotarpis muitinės sprendimu  gali  būti pratęstas 6 mėnesiais.

             2.   Jeigu  prieš  eksportuojant  sugrąžintas  prekes  iš Lietuvos  Respublikos  muitų teritorijos  jos  buvo  išleistos laisvai   cirkuliuoti  neapmokestinant  importo  muitais   bei mokesčiais   arba   juos   sumažinus  dėl   ypatingos   prekių paskirties,   pagal  šio  straipsnio  1  dalį  neapmokestinama importo   muitais   ir  mokesčiais  tik  tuo   atveju,   jeigu reimportuojamos   prekės  yra  tos  pačios   paskirties.   Jei reimportuojamų  prekių paskirtis pakinta, iš  prekėms  taikomų importo  muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir  mokesčiai, sumokėti  už  prekes  pirmą  kartą  išleidžiant  jas   laisvai cirkuliuoti.  Jeigu pastaroji muitų ir mokesčių  suma  viršija sumą,  mokėtiną  išleidžiant laisvai  cirkuliuoti  sugrąžintas prekes,   sumokėti   muitai  ir  mokesčiai   arba   jų   dalis negrąžinami.

             3.  Pagal  šio  straipsnio 1 ir 2  dalis  neapmokestinimo importo  muitais ir mokesčiais lengvatos netaikomos, taip  pat negrąžinami   sumokėti  eksporto  muitai  ir  mokesčiai,   jei grąžinamos prekės, eksportuotos iš Lietuvos Respublikos  muitų teritorijos  taikant  laikinojo išvežimo perdirbti  procedūrą, išskyrus  atvejus,  kai  šios prekės grąžinamos  tokio  paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.

           

 182 straipsnis. Eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos  ir  į  ją  sugrąžintų 

prekių neapmokestinimo muitais ir  mokesčiais sąlygos

 

             Pagal  šio kodekso 181 straipsnį neapmokestinama  importo muitais  ir  mokesčiais, taip pat grąžinami sumokėti  eksporto muitai   ir   mokesčiai   tik   tuo   atveju,   jeigu   prekės reimportuojamos  tokio  paties  pavidalo,   kokio   jos   buvo eksportuotos.  Šio  kodekso taikymą  reglamentuojantys  teisės aktai  nustato  aplinkybes ir sąlygas, kada  šis  reikalavimas gali būti netaikomas.

           

 183   straipsnis.  Reeksportuotų  kompensacinių  produktų neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

 

             Šio  kodekso  181  ir 182 straipsnių nuostatos  taip  pat taikomos kompensaciniams produktams, reeksportuotiems baigiant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Mokėtina importo  muitų ir   mokesčių  suma  nustatoma  remiantis  laikinojo   įvežimo perdirbti  procedūros atlikimo tvarka ir laikant kompensacinių produktų  reeksporto  datą  jų išleidimo  laisvai  cirkuliuoti data.

           

XVI SKYRIUS

ŽVEJYBOS IR KITŲ JŪROS VERSLŲ PRODUKTAI

             

 184  straipsnis.  Žvejybos ir kitų jūros verslų  produktų neapmokestinimas importo muitais ir

 mokesčiais

 

             Išleidžiant  laisvai  cirkuliuoti,  importo  muitais   ir mokesčiais neapmokestinami, išskyrus šio kodekso 25 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytus atvejus:

             1)  žvejybos  ir  kiti  jūros verslų  produktai,  kuriuos Lietuvos  Respublikoje  registruoti laivai,  plaukiojantys  su Lietuvos  Respublikos vėliava, pagauna arba  išgauna  užsienio valstybės teritoriniuose vandenyse;

             2)  produktai,  pagaminti  iš  šio  straipsnio  1  punkte nurodytų produktų plaukiojančiose įmonėse, atitinkančiose tame punkte nustatytus reikalavimus.

           

VIII DALIS

SKOLA MUITINEI

XVII SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI ATSIRADIMAS

             

 185   straipsnis.  Importo  skolos  muitinei  atsiradimas išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti 

arba  pateikiant  jas  laikinojo įvežimo muitinės procedūrai įforminti

 

             1. Importo skola muitinei atsiranda:

             1)  išleidžiant  laisvai cirkuliuoti  prekes,  už  kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai;

             2)   pateikiant  laikinojo  įvežimo  muitinės  procedūrai įforminti  prekes,  kurios iš dalies neapmokestinamos  importo muitais ir mokesčiais.

             2.  Importo  skola  muitinei atsiranda  priėmus  muitinės deklaraciją.

             3. Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu   muitinės   deklaraciją  pateikia  jo  atstovas.   Tais atvejais,  kai  muitinės deklaracija, pateikta vienai  iš  šio straipsnio  1  dalyje  nurodytų muitinės procedūrų  įforminti, užpildyta  remiantis klaidinga informacija ir  jos  pateikimas sąlygojo  skolos  muitinei atsiradimą arba  jos  dydį,  asmuo, pateikęs  tokią  informaciją, arba asmuo,  kuris  žinojo  arba turėjo žinoti, kad pateikiama klaidinga informacija, taip  pat gali būti laikomas skolininku.

           

 186  straipsnis. Importo skolos muitinei atsiradimas  dėl neteisėto prekių įvežimo     į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją

 

             1. Importo skola muitinei dėl neteisėto prekių įvežimo  į Lietuvos  Respublikos muitų teritoriją, t.y.  nesilaikant  šio kodekso  39-42  straipsniuose  bei  173  straipsnio  2  dalyje nustatytos tvarkos, atsiranda, kai:

             1)   prekės,  už  kurias  nustatyti  importo  muitai   ir mokesčiai,  neteisėtai įvežamos į Lietuvos  Respublikos  muitų teritoriją;

             2)  prekės,  buvusios laisvojoje ekonominėje zonoje  arba laisvajame  sandėlyje,  neteisėtai įvežamos  į  kitą  Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį.

             2.  Skola  muitinei  atsiranda neteisėto  prekių  įvežimo momentu.

             3. Skolininku laikomas:

             1) asmuo, neteisėtai įvežęs prekes;

             2)  asmuo, dalyvavęs neteisėtai įvežant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai;

             3) asmuo, įsigijęs arba gavęs neteisėtai įvežtų prekių ir jų  įsigijimo arba gavimo momentu žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai.

           

 187   straipsnis.  Importo  skolos  muitinei  atsiradimas neteisėtai paėmus arba atidavus

  muitinės prižiūrimas prekes

 

             1.   Importo   skola  muitinei  atsiranda  dėl   muitinės prižiūrimų  prekių,  už  kurias nustatyti  importo  muitai  ir mokesčiai, neteisėto paėmimo arba atidavimo.

             2.  Skola  atsiranda muitinės prižiūrimų  prekių  paėmimo arba atidavimo momentu.

             3. Skolininku laikomas:

             1)  asmuo,  paėmęs  arba  atidavęs  muitinės  prižiūrimas prekes;

             2)  asmuo,  dalyvavęs paimant arba atiduodant  prekes  ir žinojęs   arba  turėjęs  žinoti,  kad  prekės  paimamos   arba atiduodamos neteisėtai;

             3)  asmuo,  įsigijęs arba gavęs prekių ir įsigijimo  arba gavimo momentu žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės paimtos arba atiduotos neteisėtai;

             4)   asmuo,   kuris  turėjo  įvykdyti  prekių   laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.

           

 188   straipsnis.  Importo  skolos  muitinei  atsiradimas neįvykdžius prekių laikinojo

             saugojimo  arba  muitinės procedūros  taikymo įsipareigojimų

 

             1. Importo skola muitinei atsiranda:

             1) neįvykdžius bent vieno iš įsipareigojimų, susijusių su prekių,  už  kurias  nustatyti importo  muitai  ir  mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms taikoma muitinės procedūra;

             2)  nesilaikant  prekių  pateikimo  tam  tikrai  muitinės procedūrai  įforminti  sąlygų  arba  jų  visiško  ar   dalinio neapmokestinimo  importo muitais ar mokesčiais  dėl  ypatingos prekių paskirties sąlygų;

             3)   kitais   atvejais,  nenurodytais  186   straipsnyje, išskyrus,   kai  nustatyti  pažeidimai  iš  esmės   nesutrukdė teisingai  vykdyti  prekių laikinojo saugojimo  arba  muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.

             2. Skola muitinei atsiranda:

             1)  tuo  momentu,  kai nustojama vykdyti  įsipareigojimą, kurio nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą; arba

             2)  nuo  prekių  pateikimo muitinės procedūrai  įforminti momento,  jeigu  nustatyta, kad nesilaikyta  prekių  pateikimo šiai  muitinės  procedūrai sąlygų arba jų visiško  ar  dalinio neapmokestinimo  importo muitais ar mokesčiais  dėl  ypatingos prekių paskirties sąlygų.

             3. Skolininku laikomas asmuo:

             1) esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus,  susijusius su prekių,  už  kurias  nustatyti importo  muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu  arba  joms taikoma muitinės procedūra; arba

             2)  privalantis  laikytis  prekių  pateikimo  tam  tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų.

           

 189  straipsnis. Importo skolos muitinei atsiradimas  dėl neteisėto prekių laikymo arba 

naudojimo laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame  sandėlyje

             

1.  Importo skola muitinei atsiranda, kai nesilaikant šio kodekso   arba  Laisvųjų  ekonominių  zonų  pagrindų  įstatymo nustatytų sąlygų laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje laikomos arba naudojamos prekės, už kurias nustatyti importo  muitai  ir  mokesčiai. Prekės  laikomos  sunaudotomis laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, jeigu jos   yra   dingusios   ir   muitinei   nepateikti   įrodymai, paaiškinantys jų dingimą.

             2.  Skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai prekės  yra sunaudojamos,  pradedamos laikyti ar pirmą kartą  panaudojamos nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytų sąlygų.

             3. Skolininku laikomas asmuo:

             1) laikęs arba naudojęs prekes; arba

             2)  dalyvavęs  laikant arba naudojant prekes  ir  žinojęs arba  turėjęs  žinoti,  kad  prekės laikomos  arba  naudojamos nesilaikant nustatytų sąlygų.

           

 190  straipsnis.  Atvejai,  kai  importo  skola  muitinei neatsiranda

             

1.  Šio kodekso 186 straipsnio 1 dalyje ir 188 straipsnio 1  dalies  1 punkte nurodytais atvejais importo skola muitinei neatsiranda,   jeigu   suinteresuotas   asmuo įrodo,kad įsipareigojimai,  susiję su šio kodekso 39-42  straipsnių  bei 173  straipsnio 2 dalies taikymu, prekių laikinuoju  saugojimu arba prekėms taikoma muitinės procedūra, nevykdomi dėl visiško prekių  sunaikinimo arba praradimo, kurių priežastis  buvo  jų medžiagos savybės (prekių prigimtis), nelaimingas atsitikimas, nenugalima  jėga  arba  veiksmai,  įvykdyti  turint   muitinės leidimą.   Prekės  laikomos  prarastomis,  kai  jos   visiškai nebetinka  naudoti. Atliekos arba laužas, atsiradę  sunaikinus išleistas  laisvai  cirkuliuoti prekes, kurios  dėl  ypatingos paskirties  visai  arba  iš  dalies  neapmokestinamos  importo muitais ir mokesčiais, laikomi ne Lietuvos prekėmis.

             2.  Importo skola muitinei taip pat neatsiranda,  kai  su muitinės leidimu eksportuojamos arba reeksportuojamos  laisvai cirkuliuoti išleistos prekės, kurios dėl ypatingos  paskirties visai  arba  iš  dalies neapmokestinamos  importo  muitais  ir mokesčiais.

           

 191  straipsnis. Importo skolos sumažinimas dėl ypatingos prekių paskirties

             

Importo  skola muitinei, atsiradusi taikant  šio  kodekso 187  ir  188  straipsnius ir susijusi su prekėmis, kurios  dėl ypatingos  paskirties  visai arba iš  dalies  neapmokestinamos importo   muitais  ir  mokesčiais,  mažinama  suma,   sumokėta išleidžiant šias prekes laisvai cirkuliuoti. Ši nuostata  taip pat  taikoma nustatant importo skolą muitinei dėl  atliekų  ir laužo, atsiradusių sunaikinus tokias prekes.

           

            192 straipsnis. Eksporto skolos muitinei atsiradimas

           

1.   Eksporto   skola  muitinei  atsiranda  iš   Lietuvos Respublikos muitų teritorijos eksportuojant prekes, už  kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

             2.  Eksporto  skola muitinei atsiranda  priėmus  muitinės deklaraciją.

             3. Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

           

            193 straipsnis. Eksporto skolos muitinei atsiradimas, kai prekės išvežamos iš Lietuvos  

Respublikos   muitų   teritorijos nepateikus muitinės  deklaracijos

 

             1.  Eksporto  skola  muitinei atsiranda,  kai  nepateikus muitinės   deklaracijos   iš   Lietuvos   Respublikos muitų teritorijos  išvežamos  prekės, už kurias  nustatyti  eksporto muitai ir mokesčiai.

             2.  Eksporto skola muitinei atsiranda faktinio prekių, už kurias  nustatyti  eksporto muitai ir mokesčiai,  išvežimo  iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos momentu.

             3. Skolininku laikomas:

             1)  asmuo,  išvežęs prekes iš Lietuvos Respublikos  muitų teritorijos;

             2)  asmuo,  dalyvavęs  išvežant prekes  ir  žinojęs  arba turėjęs  žinoti,  kad  prekės  išvežamos  nepateikus  muitinės deklaracijos.

           

 194  straipsnis.  Eksporto  skolos  muitinei  atsiradimas nesilaikant prekių išvežimo iš 

Lietuvos  Respublikos  muitų  teritorijos sąlygų

 

             1.  Eksporto skola muitinei atsiranda nesilaikant  prekių išvežimo  iš  Lietuvos Respublikos muitų  teritorijos  sąlygų, kurių  turi  būti laikomasi, kai prekės visai arba  iš  dalies neapmokestinamos eksporto muitais ir mokesčiais.

             2. Skola atsiranda tuo momentu, kai prekės pristatomos  į kitą  paskirties  vietą, negu buvo nurodyta  jas  išvežant  iš Lietuvos  Respublikos muitų teritorijos, jeigu dėl gabenimo  į nurodytą  paskirties vietą prekės buvo visai  arba  iš  dalies neapmokestintos  eksporto  muitais bei  mokesčiais,  arba  kai pasibaigia nustatytas terminas, per kurį suinteresuotas  asmuo turėjo  pateikti įrodymus, kad laikytasi visiško arba  dalinio prekių neapmokestinimo eksporto muitais ir mokesčiais sąlygų.

             3. Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

           

 195  straipsnis.  Skolos  muitinei  dėl  draudžiamų  arba ribojamų   įvežti   (išvežti)   prekių

atsiradimas

 

             Šio  kodekso 185-189 ir 192-194 straipsniuose nustatytais atvejais  skola  muitinei atsiranda neatsižvelgiant  į  prekių įvežimui  arba išvežimui taikomus draudimus arba  apribojimus. Skola  muitinei  neatsiranda  dėl neteisėto  padirbtų  pinigų, narkotinių  arba  psichotropinių medžiagų įvežimo  į  Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

           

 196 straipsnis. Solidari skolininkų atsakomybė

             

Kai  už  vieną  skolą  muitinei  solidariai  atsako  keli skolininkai,  muitinė  turi teisę reikalauti,  kad  skolininko pareigą  arba jos dalį įstatymų nustatyta tvarka vykdytų  visi arba keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš jų skyrium.

           

 197 straipsnis. Skolos muitinei dydžio nustatymas

             

1.   Skolos  muitinei  dydis  nustatomas  remiantis   jos atsiradimo  momentu galiojančiais importo arba eksporto  muitų ir mokesčių tarifais, jeigu šis kodeksas nenustato ko kita.

             2.  Jeigu  tikslaus  skolos muitinei  atsiradimo  momento nustatyti   neįmanoma,   skolos  muitinei   dydis   nustatomas remiantis  importo  arba eksporto muitų ir mokesčių  tarifais, galiojančiais   tuo  momentu,  kai  muitinė  pripažįsta,   jog atsirado skola muitinei.

           

 198 straipsnis. Skolos muitinei atsiradimo vieta

             

1.   Skola  muitinei  atsiranda  toje  vietoje,   kurioje įvykdomi  jos atsiradimą sąlygojantys veiksmai, o  jeigu  šios vietos  nustatyti  neįmanoma,  -  skolos  muitinei  atsiradimą sąlygojusių prekių buvimo vietoje.

             2.  Jei  prekėms taikoma muitinės procedūra yra nebaigta, skola  muitinei  laikoma  atsiradusia  toje  vietoje,  kurioje prekės buvo pateiktos šiai muitinės procedūrai įforminti  arba įvežtos  į  Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant  šią procedūrą.

             

XVIII SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ MUITINEI ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS

             

 199   straipsnis.  Atvejai,  kai  reikalinga   garantija, užtikrinanti, kad skolininkas  įvykdys

   įsipareigojimus muitinei

 

             1.  Šio  kodekso  ir jo taikymą reglamentuojančių  teisės aktų  nustatytais  atvejais reikalaujama  pateikti  garantiją, užtikrinančią,   kad   skolininkas   įvykdys   įsipareigojimus muitinei.

             2.  Šio  kodekso taikymą reglamentuojantys  teisės  aktai nustato,  kada  privaloma pateikti garantiją ir  kada  muitinė gali nereikalauti, kad ji būtų pateikta.

             3.  Muitinės  pareikalavimu asmuo, esantis arba  galintis tapti  skolininku,  taip pat (jei muitinė  sutinka)  už  šiuos asmenis  kitas  asmuo privalo pateikti piniginį  užstatą  arba raštišką  garanto  įsipareigojimą  atsakyti  muitinei,   jeigu skolininkas  nesumokės  skolos  muitinei  arba  šią   prievolę įvykdys netinkamai.

             4.  Už  vieną  skolą muitinei reikalaujama  pateikti  tik vieną garantiją.

           

 200  straipsnis. Reikalavimo pateikti garantiją  taikymas muitinės nuožiūra

           

1.  Kai garantijos pateikti neprivaloma, muitinė gali jos reikalauti  savo  nuožiūra, atsižvelgdama į atsiradusios  arba galinčios  atsirasti skolos muitinei dydį  ir  jos  atsiradimo aplinkybes.

             2.   Šio   straipsnio   1   dalyje   nurodytą   garantiją reikalaujama pateikti:

             1)  taikant  teisės aktus, kuriuose numatytas  garantijos pateikimas; arba

             2)  bet  kuriuo metu vėliau, jei muitinė pripažįsta,  kad skolininko įsipareigojimai gali būti neįvykdyti.

           

 201 straipsnis. Garantijos taikymas kelioms operacijoms

           

 Šio  kodekso  199  straipsnio 3  dalyje  nurodyto  asmens prašymu  garantija  gali  būti  taikoma  kelioms  operacijoms, kurias atliekant atsiranda arba gali atsirasti skola muitinei.

           

 202 straipsnis. Garantijos dydis

             

1. Garantijos dydį nustato muitinė. Privalomos garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, jeigu jį galima tiksliai  nustatyti garantijos pateikimo metu,  arba  muitinės nustatytam  didžiausiam atsiradusios arba galinčios  atsirasti skolos muitinei dydžiui.

             2.  Jeigu garantijos pateikti neprivaloma ir muitinė  jos reikalauja savo nuožiūra, garantijos dydis negali viršyti  šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.

             3.   Aplinkybes,  kurioms  esant  gali  būti   pateikiama fiksuoto  dydžio  garantija, ir jos pateikimo sąlygas  nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

           

 203 straipsnis.Priemonės,   užtikrinančios, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei

             

Kad   skolininkas   įvykdys   įsipareigojimus   muitinei, užtikrinama:

             1) sumokant užstatą;

             2) pateikiant laidavimo dokumentą.

           

 204 straipsnis. Užstato sumokėjimas ir grąžinimas

             

Užstatas  sumokamas  ir grąžinamas  šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

           

 205 straipsnis. Laiduotojai ir laidavimo dokumentai

             

1.  Laiduotojas  privalo  raštu įsipareigoti  bendrai  su skolininku arba skyrium sumokėti muitinei laidavimo  dokumente nurodyto dydžio skolą muitinei.

             2.   Laiduotoju  gali  būti  trečiasis  asmuo,   turintis Lietuvos  Respublikos ūkio subjekto statusą ir  užregistruotas muitinėje  šio kodekso taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų nustatyta tvarka.

             3.  Muitinė  turi  teisę  neregistruoti  laiduotojo  arba nepripažinti  jo  pateiktos garantijos,  jeigu  jos  nepakanka užtikrinti,  kad  skola muitinei būtų sumokėta  per  nustatytą laikotarpį.

           

 206  straipsnis.  Būdo,  užtikrinančio,  kad  skolininkas įvykdys   įsipareigojimus muitinei,

 pasirinkimas

 

             Šio  kodekso  203 straipsnyje nurodytą būdą, užtikrinantį skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą (garantijos rūšį), pasirenka  asmuo,  turintis pateikti garantiją.  Muitinė  turi teisę  šio  kodekso  taikymą  reglamentuojančių  teisės   aktų nustatytais   atvejais   nepriimti  asmens   pasirinkto   būdo (garantijos rūšies).

           

 207 straipsnis. Muitinės teisė reikalauti papildomos arba kitos garantijos

             

Nustačiusi, kad pateikta garantija neužtikrina skolininko įsipareigojimų  muitinei įvykdymo, muitinė reikalauja  iš  šio kodekso  199  straipsnio  3  dalyje nurodyto  asmens  pateikti papildomą garantiją arba pakeisti pateiktą garantiją kita.

           

 208   straipsnis.  Garantijos  galiojimas,   jos   dydžio sumažinimas, pateiktos garantijos

pakeitimas kita

 

             1.  Garantija  galioja, kol išnyksta skola muitinei,  dėl kurios  ji  buvo pateikta. Jeigu nurodyta skola  muitinei  yra išnykusi  ir  negali  atsirasti vėliau,  šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų  nustatyta  tvarka  garantijos atsisakoma.

             2.Jeigu   dalis   skolos   muitinei   yra   išnykusi, suinteresuoto  asmens  prašymu  muitinė  šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių   teisės  aktų  nustatyta   tvarka   leidžia sumažinti  garantijos  dydį arba pakeisti  pateiktą  garantiją kita.

           

 209   straipsnis.  Garantijų  taikymas   pagal   Lietuvos Respublikos tarptautines       sutartis

 

             1.  Jeigu  Lietuvos  Respublikos tarptautinėse  sutartyse nustatyta kitokia negu šiame kodekse garantijų taikymo tvarka, taikomos tarptautinių sutarčių normos.

             2.   Garantijų   taikymo   tvarka,   nustatyta   Lietuvos Respublikos  tarptautinėse  sutartyse,  prireikus  gali   būti tiksliau  išdėstyta  šio kodekso taikymą  reglamentuojančiuose teisės aktuose.

           

XIX SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

             

210 straipsnis. Muitų ir mokesčių sumos apskaičiavimas ir įregistravimas       muitinėje

 

             Visos  importo  ir  eksporto  muitų  ir  mokesčių  sumos, sudarančios   skolas  muitinei  (toliau  -  mokesčių   sumos), apskaičiuojamos ir įregistruojamos muitinėje mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

           

 211 straipsnis. Mokesčių sumos įregistravimo laikas

             

1.  Mokesčių suma muitinėje įregistruojama tuoj pat,  kai tik  ji  apskaičiuojama, bet ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo prekių išleidimo, jeigu skola muitinei atsiranda:

             1)  priėmus muitinės deklaraciją, pateiktą įforminti  bet kuriai  muitinės  procedūrai, išskyrus  laikinąjį  įvežimą  iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais; arba

             2)  atlikus  bet kurį kitą veiksmą, turintį  tokių  pačių pasekmių kaip ir muitinės deklaracijos priėmimas.

             2.  Kai asmuo pateikia garantiją, užtikrinančią, kad  jis įvykdys   skolininko  įsipareigojimus,  šio  kodekso   taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka  visa  mokesčių suma,  susijusi  su šiam asmeniui skirtomis  ir  per  muitinės nustatytą  laikotarpį,  neviršijantį 31  kalendorinės  dienos, išleistomis  prekėmis, gali būti įregistruojama  vieną  kartą, bet  ne  vėliau  kaip  po 5 kalendorinių dienų  nuo  nustatyto laikotarpio pabaigos.

             3.  Jeigu skolos muitinei atsiradimo sąlygos skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokesčių suma įregistruojama muitinėje  ne  vėliau kaip per 2 kalendorines  dienas  nuo  to momento, kai muitinė gali:

             1) apskaičiuoti mokesčių sumą;

             2) nustatyti skolininką.

           

 212  straipsnis.  Mokesčių  sumos  įregistravimo  termino pratęsimas

           

1.  Šio  kodekso  taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų nustatyta  tvarka mokesčių sumos įregistravimo  terminas  gali būti  pratęstas  susidarius  aplinkybėms,  dėl  kurių  muitinė negali   įregistruoti  mokesčių  sumos  laikydamasi  nustatytų terminų.  Mokesčių  sumos įregistravimo terminas  negali  būti pratęstas daugiau kaip 14 kalendorinių dienų.

             2.  Nustatytas mokesčių sumos įregistravimo terminas gali būti  netaikomas  susidarius ypatingoms aplinkybėms  arba  dėl nenugalimos jėgos.

           

213   straipsnis. Mokesčių sumos neįregistravimas arba per mažos mokesčių sumos

įregistravimas

 

             1.  Jeigu  tam  tikra  mokesčių suma neįregistruota  arba įregistruota  per maža mokesčių suma, papildoma mokesčių  suma įregistruojama per 2 kalendorines dienas nuo to  momento,  kai muitinė   apskaičiavo  teisingą  mokesčių  sumą   ir   nustatė skolininką.  Šis terminas gali būti pratęstas šio kodekso  212 straipsnyje nustatyta tvarka.

             2. Papildoma mokesčių suma neįregistruojama, jeigu:

             1) muitinės sprendimas neįregistruoti mokesčių sumos arba įregistruoti  per  mažą  mokesčių  sumą  teismo   arba   kitos kompetentingos  valstybės institucijos  sprendimu  pripažintas negaliojančiu;

             2)  mokesčių  suma neįregistruota arba per maža  mokesčių suma  įregistruota  dėl  muitinės  pareigūno  klaidos,  kurios asmuo,   atsakingas  už  skolininko  įsipareigojimų   muitinei įvykdymą,  negalėjo  nustatyti, išskyrus  atvejus,  kai  asmuo sutinka sumokėti papildomą mokesčių sumą.

           

 214 straipsnis. Skolininko informavimas apie įregistruotą mokesčių sumą

             

1.  Įregistravusi  mokesčių  sumą,  muitinė  šio  kodekso taikymą   reglamentuojančių  teisės  aktų   nustatyta   tvarka informuoja skolininką.

             2.  Jei mokesčių suma yra nurodyta muitinės deklaracijoje (išskyrus   atvejus,   kai  muitinės  deklaracijoje   nurodyta mokesčių  suma neatitinka įregistruotosios), asmuo  papildomai neinformuojamas,  laikant  prekių išleidimą  informavimu  apie mokesčių sumos įregistravimą.

             3.  Skolininkas  gali  būti informuojamas  apie  mokesčių sumos  įregistravimą  ne vėliau kaip  po  3  metų  nuo  skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu mokesčių įstatymai nenustato ko kita.

           

 215 straipsnis. Mokesčių sumokėjimas

             

1.  Mokesčiai, apie kuriuos skolininkas informuojamas šio kodekso  214 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti  sumokėti mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

             2. Už skolininką mokesčius gali sumokėti ir kitas asmuo.

           

 216 straipsnis. Mokesčių išieškojimas

             

1.  Jeigu  mokesčiai per nustatytą laikotarpį nesumokami, muitinė   įgyja   teisę  priimti  sprendimą  išieškoti   šiuos mokesčius ne ginčo tvarka.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai neišieškomi per 10 darbo dienų nuo muitinės sprendimo priėmimo, muitinė areštuoja skolininko turtą priimdama sprendimą dėl turto arešto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas areštuoti turtą registruojamas Turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka ir kartu su muitinės sprendimu išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, perduodamas teismo antstoliams vykdyti.

3.  Mokesčių  įstatymų nustatyti delspinigiai  ir  (arba) baudos  išieškomi  šio  straipsnio 1  ir  2  dalyse  nustatyta tvarka. 

 

Straipsnio pakeitimai:

 Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2899 (99.11.26)

 

XX SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI IŠNYKIMAS

             

 217 straipsnis. Skolos muitinei išnykimas

             

1. Skola muitinei išnyksta:

             1) sumokėjus arba išieškojus nustatytas mokesčių sumas;

             2)  šio  kodekso  ir jo taikymą reglamentuojančių  teisės aktų  nustatytomis  sąlygomis ir tvarka  atsisakius  išieškoti nustatytus mokesčius;

             3)  jeigu  deklaravus prekes muitinės  procedūrai,  kurią taikant atsiranda skola muitinei:

             a)atitinkama   muitinės   deklaracijapripažįstama negaliojančia   vadovaujantis  šio   kodekso   65   straipsnio nuostatomis;

             b)  prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir konfiskuojamos, turint   muitinės   sutikimą  sunaikinamos  arba   perduodamos valstybeivadovaujantis   šio   kodekso   178straipsnio nuostatomis, arba sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos  dėl jų savybių, ypatingų aplinkybių ar nenugalimos jėgos;

             4)  jeigu sulaikomos ir konfiskuojamos prekės, dėl  kurių neteisėto  įvežimo  į  Lietuvos Respublikos  muitų  teritoriją pagal šio kodekso 186 straipsnį yra atsiradusi skola muitinei;

             5) jeigu muitinė atsisako išieškoti importo arba eksporto muitus   ir   (arba)   mokesčius,  kurie   buvo   įregistruoti nepagrįstai  arba  nesilaikant šio kodekso  213  straipsnio  2 dalies reikalavimų.

             2.  Šio  straipsnio  1 dalies 1 punkte  nurodytas  skolos išnykimas   nepanaikina  skolininko  prievolės   sumokėti   ir muitinės  teisės  išieškoti delspinigius ir (arba)  baudas  už nurodytą skolą muitinei.

             3. Įstatymų nustatytais atvejais skola muitinei nelaikoma išnykusia,  kai  remiantis nurodyta  skola  nustatomas  baudos dydis arba taikoma baudžiamoji atsakomybė.

             

XXI SKYRIUS

MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATSISAKYMAS JUOS IŠIEŠKOTI

             

 218 straipsnis. Bendrosios nuostatos

           

Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:

             1)  mokesčių grąžinimas - visiškas arba dalinis  sumokėtų (išieškotų)  eksporto arba importo muitų  ir  (arba)  mokesčių grąžinimas;

             2)  atsisakymas  išieškoti - sprendimas atsisakyti  visos skolos  muitinei  arba  jos dalies arba sprendimas  pripažinti negaliojančiu visų nesumokėtų eksporto arba importo  muitų  ir (arba) mokesčių arba jų dalies įregistravimą.

           

 219  straipsnis. Muitų ir (arba) mokesčių grąžinimas arba atsisakymas juos  išieškoti,  kai  jie 

sumokėti   ir   (arba) įregistruoti   nesilaikant   nustatytų reikalavimų

 

             1.  Grąžinama  importo  arba  eksporto  muitų  ir  (arba) mokesčių  dalis,  kuri  buvo sumokėta (išieškota)  nepagrįstai arba  įregistruota nesilaikant šio kodekso  213  straipsnio  2 dalies reikalavimų.

             2.  Atsisakoma išieškoti importo arba eksporto  muitų  ir (arba) mokesčių dalį, kuri buvo įregistruota nepagrįstai  arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

             3. Muitai ir (arba) mokesčiai negrąžinami ir neatsisakoma jų  išieškoti,  jeigu  nustatyta,  kad  mokesčiai  nepagrįstai sumokėti  arba  įregistruoti dėl tyčinių suinteresuoto  asmens veiksmų.

             4.  Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti  grąžinti  arba atsisakyta juos išieškoti,  jeigu  asmens raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip  per  3 metus nuo skolininko informavimo apie atitinkamą mokesčių sumą dienos,  išskyrus atvejus, kai mokesčių įstatymai  nustato  ką kita.  Muitinė turi teisę priimti asmens prašymą ir pasibaigus nurodytam 3 metų laikotarpiui, jeigu asmuo įrodo, kad negalėjo nustatytu laiku pateikti prašymo dėl ypatingų aplinkybių  arba nenugalimos jėgos.

             5.  Muitinė, nustačiusi, kad importo arba eksporto muitai ir  (arba)  mokesčiai sumokėti arba įregistruoti  nepagrįstai, grąžina  arba  atsisako  išieškoti  šiuos  muitus  ir   (arba) mokesčius savo iniciatyva.

           

 220  straipsnis.  Muitų  ir  (arba)  mokesčių  grąžinimas muitinės deklaraciją pripažinus

negaliojančia

             

1.  Sumokėti  importo  arba  eksporto  muitai  ir  (arba) mokesčiai  grąžinami,  jeigu atitinkama  muitinės  deklaracija pripažįstama negaliojančia.

             2.  Suinteresuoto  asmens  prašymas  pripažinti  muitinės deklaraciją negaliojančia turi būti pateiktas per šio  kodekso taikymą   reglamentuojančių  teisės  aktų   nustatytą   tokiam prašymui pateikti laikotarpį.

           

 221  straipsnis.  Importo muitų  ir  (arba)  mokesčių  už importuotojo atsisakytas

                                    prekes  grąžinimas  arba  atsisakymas   juos išieškoti

             

1.  Importo  muitai  ir (arba) mokesčiai  grąžinami  arba atsisakoma  juos  išieškoti, jeigu jie susiję su  importuotojo atsisakytomis  prekėmis,  kurioms  buvo  įforminta  atitinkama muitinės  procedūra  ir  kurios  šio  kodekso  66  straipsnyje nurodytu   metu   turėjo  defektų  arba  neatitiko   sutartyje (kontrakte), pagal kurią jos importuotos, nustatytų sąlygų.

             2.  Importo muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, jeigu prekės nebuvo naudojamos (išskyrus jų išbandymą, reikalingą defektams arba neatitikimui sutartyje (kontrakte) nustatytoms sąlygoms nustatyti)  ir  yra eksportuotos   iš  Lietuvos  Respublikos  muitų   teritorijos. Suinteresuoto   asmens  prašymu  muitinė   gali   leisti   šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes sunaikinti, įforminti  jų muitinio  sandėliavimo procedūrą, taip  pat  jas  išgabenti  į laisvąją  ekonominę  zoną  arba  padėti  į  laisvąjį  sandėlį. Įforminus  kuriuos  nors  iš  nurodytų  muitinės  sankcionuotų veiksmų, prekės laikomos ne Lietuvos prekėmis.

             3.  Importo  muitai  ir (arba) mokesčiai  negrąžinami  ir neatsisakoma  jų  išieškoti, jeigu  šio  straipsnio  1  dalyje nurodytos  prekės  prieš tai buvo laikinai įvežtos  išbandyti, išskyrus   atvejus,  kai  prekių  defektai  arba  neatitikimas sutartyje  (kontrakte)  nustatytoms  sąlygoms  negalėjo   būti nustatyti įprastiniu būdu jas išbandant.

             4.  Importo  muitai  ir (arba) mokesčiai  grąžinami  arba atsisakoma juos išieškoti dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių,  jeigu raštiškas prašymas muitinei pateikiamas  ne vėliau  kaip  po  12 mėnesių nuo skolininko  informavimo  apie mokesčių   įregistravimą,  išskyrus  atvejus,   kai   mokesčių įstatymai nustato ką kita.

           

            222  straipsnis. Muitų ir (arba) mokesčių grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti kitais

atvejais

 

             1.  Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti  grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti ir  kitais  šio kodekso  taikymą  reglamentuojančių  teisės  aktų  nustatytais atvejais.

             2.  Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti šio straipsnio 1 dalyje  nurodytais atvejais, jeigu raštiškas prašymas muitinei pateikiamas  ne  vėliau  kaip po  12  mėnesių  nuo  skolininko informavimo apie mokesčių įregistravimą.

           

 223  straipsnis.  Sprendimo  grąžinti  muitus  ir  (arba) mokesčius arba atsisakyti  juos 

išieškoti  taikymas  delspinigiams  ir (arba) baudoms

 

             Sprendimas  grąžinti  importo  arba  eksporto  muitus  ir (arba)  mokesčius  arba  atsisakyti juos  išieškoti  taip  pat taikomas ir privalomiems   sumokėti   bei sumokėtiems delspinigiams ir (arba) baudoms.

           

 224  straipsnis. Delspinigiai, mokami asmeniui  grąžinant nepagrįstai išieškotus

            muitus ir (arba) mokesčius

 

             Grąžinant nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, asmeniui gali būti mokami mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai.

           

            225  straipsnis. Muitai ir (arba) mokesčiai, grąžinti per klaidą

           

Jeigu  importo  arba eksporto muitai ir (arba)  mokesčiai buvo  grąžinti per klaidą, t.y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms nustatytas  muitų  ir mokesčių grąžinimo nepagrįstumas,  skola muitinei   laikoma   neišnykusia  ir   turi   būti   sumokėta. Delspinigiai,   sumokėti  asmeniui  pagal  šio   kodekso   224 straipsnį, turi būti grąžinti.

             

IX DALIS

APSKUNDIMAS

 

XXII SKYRIUS

APSKUNDIMAS

             

 226 straipsnis. Teisė apskųsti muitinės sprendimus

             

Bet  kuris asmuo turi teisę apskųsti muitinės sprendimus, susijusius   su   šio   kodekso,  taip   pat   kitų   muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų  taikymu, tiesiogiai taikomus šiam asmeniui. Skundas gali būti pateiktas ne  vėliau  kaip  po  3  mėnesių nuo asmens  informavimo  apie atitinkamą muitinės sprendimą. Skundų dėl nepagrįstai sumokėtų arba   išieškotų  importo  ir  eksporto  muitų  bei   mokesčių pateikimo  terminus  nustato Muitų tarifų  įstatymas  ir  kiti mokesčių įstatymai.

           

 227   straipsnis.  Teisė  pateikti  skundą  dėl  muitinės sprendimo nepriėmimo

           

Bet   kuris  asmuo,  pateikęs  prašymą  muitinei  priimti sprendimą,  susijusį su šio kodekso, taip  pat  kitų  muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų  taikymu, ir  per šio kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį negavęs  atsakymo,  turi teisę pateikti skundą.  Skundas  gali būti  pateiktas  ne  vėliau  kaip po  30  dienų  nuo  nurodyto laikotarpio pabaigos.

           

            228  straipsnis.  Muitinės  įstaiga,  kuriai  pateikiamas skundas

             

Šio  kodekso  226  ir 227 straipsniuose nurodyti  skundai turi  būti  pateikiami teritorinei muitinei, priėmusiai  (arba nepriėmusiai) atitinkamą sprendimą, susijusį su  šio  kodekso, taip  pat  kitų muitinės kompetencijai priskirtų  įstatymų  ir kitų  teisės  aktų taikymu. Dėl Muitinės departamento  priimtų (arba   nepriimtų)  sprendimų  skundai  turi  būti  pateikiami Muitinės departamentui.

           

            229  straipsnis. Skundo pateikimas Muitinės departamentui arba teismui

             

Asmuo, pateikęs teritorinei muitinei šio kodekso 226 arba 227 straipsnyje nurodytą skundą, kuris per šio kodekso taikymą reglamentuojančių  teisės  aktų  nustatytą  laikotarpį  nebuvo išnagrinėtas  arba buvo nepatenkintas, turi  teisę  ne  vėliau kaip  po  1 mėnesio nuo nurodyto laikotarpio pabaigos apskųsti teritorinės   muitinės   priimtą  sprendimą   arba   sprendimo nepriėmimą  Muitinės departamentui arba teismui. Jei  Muitinės departamentas   skundo  neišnagrinėja  arba  palieka   galioti teritorinės muitinės sprendimą, šis sprendimas arba  sprendimo nepriėmimas gali būti apskųstas teismui. Muitinės departamento sprendimas  arba  sprendimo nepriėmimas  taip  pat  gali  būti apskųstas teismui.

           

            230  straipsnis. Muitinės sprendimo, dėl kurio  pateiktas skundas, galiojimas

             

1.  Skundo  pateikimas savaime nesustabdo ir  nepanaikina muitinės priimto sprendimo.

             2.  Muitinė  turi  teisę visai arba iš dalies  sustabdyti priimto sprendimo vykdymą, jeigu yra pagrindo manyti, kad  šis sprendimas  nesuderinamas  su  šio  kodekso,  taip  pat   kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės  aktų nuostatomis arba kad dėl šio sprendimo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta esminė žala.

           

231   straipsnis. Muitinės sprendimo, pagal kurį privaloma sumokėti importo arba  eksporto 

muitus ir  (arba)  mokesčius, vykdymo sustabdymas

 

             Jeigu  skundas  pateiktas dėl muitinės  sprendimo,  pagal kurį privaloma sumokėti importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius,  šio sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas,  kai skolininkas pateikia   garantiją. Garantijos pateikti nereikalaujama,  jeigu  šio kodekso taikymą  reglamentuojančių teisės  aktų  nustatyta tvarka muitinė  pripažįsta,  kad  toks reikalavimas  atsižvelgiant į skolininko nurodytas  aplinkybes gali sukelti jam rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

           

 232 straipsnis. Atvejai, kai asmuo neturi teisės pateikti skundo

           

Asmuo  neturi  teisės  pateikti  skundo,  jeigu  muitinė, vadovaudamasi   įstatymais  ir  priimdama  sprendimą,   asmens veiksmuose  inkriminuoja baudžiamąją  veiką  ir  šio  klausimo nagrinėjimą  perduoda  kitoms valstybės  institucijoms.  Jeigu nurodytos valstybės institucijos asmens veiksmuose baudžiamosios veikos nenustato, jis turi teisę pateikti skundą šio kodekso nustatyta tvarka.

           

233 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

           

Muitinė skundus   nagrinėja   šio   kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

           

X DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

XXIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

             

 234  straipsnis. Muitinės kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

             

Šio   kodekso  taikymą  reglamentuojančius  teisės  aktus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.

           

 235 straipsnis. Atsakomybė

           

Asmenys už šio kodekso   pažeidimus traukiami administracinėn   arba   baudžiamojon   atsakomybėn   įstatymų nustatyta tvarka.

           

 236 straipsnis. Kodekso įsigaliojimas ir įgyvendinimas

             

Šio  kodekso  įsigaliojimo ir įgyvendinimo  terminus  bei tvarką nustato Muitinės kodekso įgyvendinimo įstatymas.

           

 

 

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

           

 

 RESPUBLIKOS PREZIDENTASALGIRDAS BRAZAUSKAS