Nutarimas netenka galios 2000-11-01:
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. VIII-2077, 2000-10-17, Žin., 2000, Nr. 92-2890 (2000-10-31), i. k. 1001010NUTAIII-2077
Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2000-09-01 iki 2000-10-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 47-871, i. k. 0941010NUTA000I-494
TAR pastaba. Įsigaliojus Aukštojo mokslo įstatymui Nr. VIII-1586, Vytauto Didžiojo universiteto statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-494 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto“ (Žin., 1994, Nr. 47-871), galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTO
1994 m. birželio 7 d. Nr. I-494
Vilnius
2. Panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl pastato, esančio Kaune, S. Daukanto g., Nr. 28“ (Žin., 1990, Nr. 36-867).
3. Patvirtinti Vytauto Didžiojo universitetui perduodamų naudotis pastatų ir žemės sklypų sąrašą (2 priedėlis).
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1994 m. rugsėjo 1 d. parengti dokumentą, kuriame būtų tiksliai nurodyta, kokia Botanikos sodo su eksperimentiniu ūkiu ir Vaišnoriškių baze teritorija, kokie pastatai ir koks plotas perduodami Vytauto Didžiojo universitetui.
Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio
7 d. nutarimo Nr. I-494
1 priedėlis
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO
STATUTAS
Vytauto Didžiojo universitetas kildina save iš 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų, kurie 1922 m. vasario 16 d. buvo perorganizuoti į Lietuvos universitetą. 1930 m. universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu, 1940 m. – Kauno universitetu. 1939 m. į atkurtą Vilniaus universitetą perkelti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetai, 1940 m. – Gamtos – matematikos fakultetas. 1950 m. universitetas buvo uždarytas, jo bazėje įkurtos dvi savarankiškos aukštosios mokyklos – Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutai.
1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas, kuris juridiškai įteisintas liepos 4 d. (Žin., 1989, Nr. 20-247).
Vytauto Didžiojo universiteto administracinis centras yra Kaune. Universiteto oficialus pavadinimas lietuvių kalba – Vytauto Didžiojo universitetas, lotynų kalba – Universitas Vytauti Magni. Į kitas kalbas pavadinimo žodžiai „Vytautas Magnus“ neverčiami ir nelinksniuojami. Universiteto oficiali kalba yra lietuvių kalba.
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga.
Universitetas yra juridinis Vytauto Didžiojo universiteto, veikusio Kaune nuo 1922 m. vasario 16 d. iki 1950 m. spalio 31 d., dalies teisių paveldėtojas.
2. Universitetas turi šio statuto ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą autonomiją bei naudojasi nustatyta tvarka valstybės perduotų teritorijų ir pastatų neliečiamybės teise. Keisti Universiteto teritorijų ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Universiteto senato sutikimą. Ginčytini Universiteto teritorijų pertvarkymo bei pastatų priklausomybės klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Seime.
3. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuri garantuoja:
1) lygią teisę dalyvauti konkursuose pedagoginio mokslo personalo pareigoms Universitete eiti, taip pat studijuoti neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę;
3) apsaugą darbuotojams ir studijuojantiesiems nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą, nepriklausomybę nuo ideologijos ir politinių institucijų;
4. Svarbiausi Universiteto tikslai:
2) plėtoti fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslus laikantis nuostatos, kad mokslas ir studijos yra neatskiriami;
3) rengti mokslininkus bei teikti mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;
5) kelti baigusiųjų aukštąjį mokslą kvalifikaciją, ugdyti jų humanitarinę kultūrą, dvasingumą, pilietiškumą;
6) dalintis su pasaulio akademine visuomene bei pasaulio lietuviais Lietuvos dvasiniais, mokslo bei kultūros laimėjimais;
7. Universitetas savarankiškai sudaro bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo, studijų, gamybos ir kitomis institucijomis.
8. Universitetą sudaro fakultetai, katedros, mokslo centrai, laboratorijos, bibliotekos ir kiti studijoms bei mokslui reikalingi padaliniai, kurie veikia pagal šį statutą ir nustatyta tvarka patvirtintus įstatus, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles. Atskiri Universiteto padaliniai Senato leidimu gali įgyti juridinio asmens teises Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dalis jų gali būti išlaikomi ne valstybės lėšomis.
9. Universitetas turi teisę saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto archyvinius dokumentus bei kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
10. Universitete gali kurtis dėstytojų ir studijuojančiųjų profesinės, religinės, kultūrinės, tautinės, sporto ir kitokios organizacijos, kurių įstatai ir programa neprieštarauja šiam statutui ir Lietuvos Respublikos įstatymams. Visoms organizacijoms, įregistruotoms Universitete Rektorato nustatyta tvarka, suteikiama vienoda teisė veikti ir dalyvauti visuomeniniame Universiteto gyvenime.
Studentų organizacijų susirinkimuose ir paskaitose Universiteto teritorijoje gali dalyvauti tik Universitete studijuojantieji bei pedagoginis mokslo personalas. Kiti asmenys gali būti kviečiami, jeigu yra gautas Rektorato sutikimas.
II. UNIVERSITETO VALDYMAS
11. Universiteto veiklą tvarko šios valdymo institucijos:
Atkuriamasis senatas,
Universiteto taryba,
Rektorius,
Rektoratas,
Globėjų taryba,
Priežiūros kolegija,
Studentų atstovybė.
12. Atkuriamasis senatas (toliau – Senatas) yra aukščiausioji sprendžiančioji Universiteto institucija. Senato nutarimai privalomi visoms Universiteto valdymo institucijoms, pedagoginiam mokslo personalui, darbuotojams ir studijuojantiesiems.
13. Senatas:
1) sudarytas pariteto pagrindais iš Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių asmenų, nusipelniusių Lietuvos mokslui bei kultūrai ir aktyviai palaikiusių Universiteto atkūrimo idėją. Senatą sudaro: Kauno mokslininkų išrinktos (1989 m. kovo 30 d.) Atkūrimo tarybos 30 narių, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro valdybos 14 narių (1989 m. balandžio 28 d.), 41 asmuo, išrinktas VI (Čikagos) lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume (1989 m. lapkričio 22–26 dienomis), taip pat 14 asmenų, išrinktų jungtiniame Atkūrimo tarybos, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro valdybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo posėdyje (1989 m. gruodžio 27 d.). Kiekviena Senato dalis turi teisę slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma kooptuoti naujus narius. Formuojant Senatą laikomasi Lietuvoje ir už jos ribų nuolat gyvenančių mokslininkų pariteto;
2) ne rečiau kaip kas treji metai išsirenka pirmininką, du pirmininko pavaduotojus, kurių vienas atstovauja Senato užsienio nariams, ir sekretorių. Senato pirmininku, jo pavaduotojais ir sekretoriumi negali būti Rektorato nariai;
3) viešo konkurso būdu ne rečiau kaip kas ketveri metai slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Rektorių, dekanus, katedrų vedėjus, taip pat tvirtina Rektoriaus siūlomus kandidatus prorektorių pareigoms eiti;
4) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Universiteto profesorius, taip pat savarankiškų padalinių vadovus vadovaudamasis tų padalinių veiklos nuostatais ar įstatais;
5) renka Priežiūros kolegiją, Revizijos komisiją, konkursines komisijas, tvirtina jų nuostatus ir išklauso jų ataskaitas;
6) sprendžia fakultetų, katedrų, mokslo centrų ir kitų savarankiškų padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus bei tvirtina jų veiklos nuostatus ar įstatus;
8) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, nustato darbuotojų darbo užmokestį, doktorantų ir studentų stipendijų dydį ir skaičių;
9) tvirtina centralizuotai gaunamų lėšų, skirtų studijoms ir mokslui finansuoti, paskirstymą fakultetams, katedroms, mokslo centrams ir kitiems padaliniams;
10) suteikia docento, profesoriaus pedagoginius mokslo vardus, garbės daktaro ir kitus garbės vardus bei apdovanojimus, taip pat tvirtina kitų mokslo ir kvalifikacijos laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų atitikimą Universitete pripažįstamiems laipsniams ir vardams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
13) svarsto ir priima kitus nutarimus studijų, mokslo, finansiniais, socialiniais ir panašiais klausimais.
Senato nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. 2/3 balsų dauguma slaptu balsavimu sustabdomi arba atšaukiami Rektoriaus, Universiteto tarybos, Rektorato ir kitų valdymo institucijų bei vadovų priimti nutarimai, taip pat sprendžiama, ar Senato išrinktas mokslininkas gali toliau dirbti tose pareigose. Šie nutarimai, taip pat dekanų, katedrų vedėjų ir profesorių rinkimų bei prorektorių tvirtinimo rezultatai galioja, jei balsavime dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 Lietuvoje gyvenančių ir į Lietuvą atvykusių Senato narių.
Kai renkamas ar atšaukiamas Rektorius, Senato pirmininkas ir jo pavaduotojai, Globėjų tarybos nariai, tvirtinamas Globėjų tarybos reguliaminas, Priežiūros kolegijos, Revizijos komisijos, konkursinių komisijų nuostatai, sudaromas Senato darbo reguliaminas, balsavimo rezultatai laikomi galiojančiais, jei balsavime dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 viso Senato narių.
Senato narių, kurie gyvena Lietuvoje, posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą, o viso Senato – ne rečiau kaip kartą per metus. Ne mažiau kaip trečdalio Senato narių raštišku siūlymu Senato posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.
14. Iki 1996 m. liepos 1 d. Senatas visas šiuo statutu suteiktas teises perduoda Universiteto tarybai. Senato iniciatyva įgaliojimai gali būti perduodami laipsniškai.
15. Universiteto taryba (toliau – Taryba) atkuriamuoju laikotarpiu Universitete atsako už studijas ir mokslą. Jos nutarimai dėl studijų ir mokslo, jeigu neprieštarauja Senato sprendimams, yra privalomi visoms kitoms Universiteto valdymo institucijoms, pedagoginiam mokslo personalui bei studijuojantiesiems.
Itin svarbūs Universiteto veiklos klausimai sprendžiami bendruose Senato ir Universiteto tarybos posėdžiuose.
16. Taryba:
1) tarybą sudaro viešo konkurso būdu išrinkti visu etatu dirbantys pedagoginio mokslo personalo nariai, turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą, taip pat vyresnieji lektoriai ir puse etato dirbantys profesoriai. Studentų atstovybės nariai – po vieną iš kiekvieno fakulteto – Taryboje turi patariamojo balso teisę;
2) ne rečiau kaip kas treji metai išsirenka pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių, kurie negali būti Rektorato nariais;
3) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka docentus, vyresniuosius asistentus, asistentus, vyresniuosius lektorius ir lektorius, taip pat mokslo personalo narius;
4) fakultetų tarybos teikimu pristato Senatui asmenis pedagoginiams mokslo vardams gauti bei tvirtina komisijas pedagoginio mokslo personalo pakartotiniems konkursams;
6) fakultetų tarybų ir kolegijų teikimu svarsto ir tvirtina vyresniųjų kursų studijų planus bei nustato kvalifikacinius bakalauro ir magistro laipsnių reikalavimus;
7) viešai reiškia Universiteto nuomonę svarbiausiais mokslo, kultūros, švietimo ir kitais klausimais;
9) tvirtina bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigomis.
Tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. 2/3 balsų dauguma slaptu balsavimu sustabdomi ar atšaukiami Rektoriaus, Rektorato ir kitų Universiteto valdymo institucijų bei vadovų nutarimai dėl studijų ir mokslo, taip pat sprendžiama, ar Tarybos išrinktas pedagoginis mokslo personalas gali toliau eiti tas pareigas. Šie nutarimai, taip pat rinkimų rezultatai laikomi galiojančiais, jei balsavo ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.
Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip trečdalio Tarybos narių raštišku siūlymu Tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo pirmininkui.
17. Bendruose Senato ir Tarybos posėdžiuose svarstoma ir tvirtinama:
1) Rektoriaus pateikta metinės veiklos ataskaita. Jeigu visas Senatas ir Taryba atskiru slaptu balsavimu 2/3 balsų dauguma nepritaria šiai ataskaitai, Rektorius atsistatydina. Balsavimo rezultatai laikomi galiojančiais, jei balsavo ne mažiau kaip 2/3 viso Senato ir ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių;
19. Rektorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymų bei šio statuto reikalavimus, Senato ir Tarybos valią, vadovauja Universitetui, veikia jo vardu, jam atstovauja be specialių įgaliojimų, tvarko Universiteto turtą.
Rektorių iš profesorių ir mokslininkų, turinčių habilituoto daktaro (ar jį atitinkantį) mokslo laipsnį, slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka visas Senatas. Jei pirmuoju balsavimu nė vienas iš kandidatų neišrenkamas, balsuojant antrą kartą dalyvauja du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Nė vienam iš šių kandidatų negavus paprastos balsų daugumos, ne vėliau kaip per mėnesį skelbiami nauji Rektoriaus rinkimai. Rektoriaus kadencijos trukmė – ketveri metai. Tas pats asmuo gali būti išrinktas Rektoriumi ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės.
20. Dalį Rektoriaus funkcijų jo pavedimu vykdo prorektoriai, kurie organizuoja ir koordinuoja mokslo ir studijų veiklą Universitete bei atstovauja Universitetui pagal gautus įgaliojimus. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.
Prorektorius iš profesorių ir mokslininkų, turinčių habilituoto daktaro (ar jį atitinkantį) mokslo laipsnį, Rektoriaus teikimu slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma tvirtina ir atšaukia Senatas. Senatui prorektoriaus nepatvirtinus, Rektorius siūlo naują kandidatą. Prorektorių kadenciją riboja Rektoriaus įgaliojimai.
21. Rektorius ir prorektoriai, pasibaigus jų darbo kadencijai, turi teisę šio Statuto nustatyta tvarka užimti Universitete pareigas, atitinkančias jų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją.
22. Rektorius:
1) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, kurie yra privalomi Universiteto darbuotojams ir studijuojantiesiems;
3) įsakymais tvirtina fakultetų, katedrų, mokslo centrų ir kitų savarankiškų padalinių išrinktus vadovus, profesorius, docentus ir visus kitus renkamų pareigybių darbuotojus, taip pat skiria vizituojančius profesorius, docentus ir dėstytojus;
4) koreguoja ir tvirtina Universiteto darbuotojų etatus, skelbia konkursus pedagoginių mokslo darbuotojų pareigoms eiti, įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, juos materialiai ir moraliai skatina bei skiria drausmines nuobaudas;
6) pateikia Vyriausybei pajamų bei išlaidų sąmatos projektą ir garantuoja patvirtintos sąmatos vykdymą;
8) sudaro sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigomis, pramonės įmonėmis bei kitomis organizacijomis;
23. Rektoratas yra Rektoriaus vadovaujama kolegiali valdymo institucija. Jį sudaro Rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir kitų fakultetams prilygstančių mokslo padalinių vadovai. Rektorato veiklą reguliuoja Rektorato reguliaminas.
24. Rektoratas:
2) svarsto ir priima nutarimus organizaciniais, studijų, mokslo, ūkiniais ir kitais klausimais, nustato priimamų doktorantų, magistrantų ir studentų skaičių fakultetuose. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto vienodai, lemia Rektoriaus nuomonė. Nutarimai laikomi galiojančiais, jei balsavime dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 Rektorato narių;
4) koordinuoja Universiteto, fakultetų ir mokslo centrų ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis bei kitomis institucijomis;
7) svarsto fakultetų parengtus pajamų ir išlaidų sąmatų projektus bei sudaro bendrą Universiteto sąmatos projektą ir pateikia jį tvirtinti Senatui;
25. Universiteto globėjų taryba rūpinasi visuomenės ir atskirų žmonių parama Universitetui, rekomenduoja Senatui ir Tarybai, kaip ją panaudoti. Globėjų taryba veikia pagal reguliaminą, kurį tvirtina Senatas.
Globėjų tarybos narius renka Senatas. Jos nariais gali būti asmenys, daug prisidėję prie Universiteto ugdymo, jo tarptautinių ryšių plėtimo, mokslinių tyrimų ir studijų rėmimo. Iniciatyvos teisę siūlyti asmenį rinkti Globėjų tarybos nariu turi Rektorius, Senato pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 Senato nariai. Narystės trukmė Globėjų taryboje neribojama.
26. Globėjų taryba:
1) gali atstovauti Universitetui, kai palaikomi ryšiai su organizacijomis ir privačiais asmenimis, sprendžiami paramos Universitetui suteikimo klausimai;
2) rekomenduoja Senatui, kaip panaudoti aukas ir dovanas, jei aukotojai patys nenurodo jų paskirties;
27. Universiteto Senato išrinkta Priežiūros kolegija stebi, kaip laikomasi Universiteto statuto ir praneša Senatui apie pastebėtus pažeidimus. Savo veikloje vadovaujasi Senato patvirtintu reguliaminu.
28. Priežiūros kolegija:
1) prižiūri, kad Universitete būtų laikomasi Statuto, tiria Statuto pažeidimus, siūlo, kaip juos pašalinti;
2) nagrinėja nesutarimus ir konfliktus tarp darbuotojų ir studijuojančiųjų iš vienos pusės ir administracijos iš kitos pusės;
29. Studentų atstovybės atstovauja studentų ir kitų studijuojančiųjų interesams. Studentų atstovybės vadovaujasi Tarybos patvirtintais įstatais.
30. Universiteto studentų atstovybės nariai renkami fakultetų atstovybių susirinkimuose, o fakultetų atstovybių nariai – fakultetų studentų ir kitų studijuojančiųjų susirinkimuose.
III. PEDAGOGINIS MOKSLO PERSONALAS BEI TARNAUTOJAI
32. Universiteto darbuotojai yra pedagoginis mokslo, inžinerinis, techninis, pagalbinis mokymo ir mokslo, administracijos bei ūkio personalas.
33. Pedagoginį mokslo personalą sudaro profesoriai, docentai, vyresnieji asistentai ir asistentai bei vyresnieji lektoriai ir lektoriai, taip pat vizituojantys profesoriai, docentai, asistentai, vyresnieji lektoriai ir lektoriai.
34. Universiteto profesoriumi gali būti mokslininkas, turintis habilituoto daktaro (ar jį atitinkantį) mokslo laipsnį ir ne mažesnį kaip dešimties metų darbo aukštojoje mokykloje ar mokslo institute stažą; docentu – mokslininkas, turintis daktaro (ar jį atitinkantį) mokslo laipsnį ir ne mažesnį kaip šešerių metų darbo aukštojoje mokykloje ar mokslo institute stažą; vyresniuoju asistentu – mokslininkas, turintis daktaro (ar jį atitinkantį) mokslo laipsnį.
35. Universiteto asistentu gali būti asmuo, turintis magistro (ar jį atitinkantį) kvalifikacijos laipsnį; lektoriumi – asmuo, turintis magistro (ar jį atitinkantį) kvalifikacijos laipsnį ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo aukštojoje mokykloje stažą bei reikiamą specifinių dalykų, pavyzdžiui, užsienio kalbų, programavimo, kūno kultūros, pedagoginę kvalifikaciją; vyresniuoju lektoriumi – asmuo, turintis ne mažesnį kaip šešerių metų lektoriaus stažą ir gerai dirbęs pedagoginį darbą.
36. Kitų mokslo ir kvalifikacijos laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų atitikimą Universitete pripažįstamiems laipsniams ir vardams Rektorato teikimu tvirtina Senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu bei Vyriausybės nustatyta tvarka.
37. Universiteto senatas turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikti pedagoginius mokslo vardus ir pareigas aukštos kvalifikacijos menininkams ir kitiems profesionalams, neturintiems mokslo ar kvalifikacijos laipsnių.
38. Pedagoginis mokslo personalas renkamas viešo konkurso būdu sudarant darbo sutartis. Asistentai ir lektoriai atestuojami kas dveji metai, docentai, vyresnieji asistentai ir vyresnieji lektoriai – kas treji metai. Atestacijos tvarką ir kitas sąlygas nustato pedagoginio mokslo personalo reguliaminas.
Konkurso būdu išrinkti ir Rektoriaus įsakymu paskirti profesoriai gali būti atleidžiami iš darbo įstatymų nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei jie pažeidžia darbo sutartyje numatytas sąlygas.
39. Mokslo personalas renkamas viešo konkurso būdu sudarant darbo sutartis. Mokslo personalo pareigybes, šių pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, atestacijos periodiškumą bei kitas sąlygas nustato mokslo personalo reguliaminas.
40. Rektorius gali priimti pedagoginio mokslo ir mokslo personalo darbuotojus į darbą laikotarpiui iki konkurso paskelbimo, bet ne ilgiau kaip metams. Vizituojančius profesorius, docentus, vyresniuosius lektorius, lektorius ir asistentus skiria Rektorius ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
41. Darbo sutartyje su konkurso būdu išrinktais pedagoginio mokslo personalo darbuotojais numatomas sutarties galiojimo laikas, atlyginimas, darbuotojo įsipareigojimai Universitetui, sutarties nutraukimo sąlygos, eilinių ir kūrybinių atostogų suteikimo tvarka ir kitos sąlygos.
42. Pedagoginio mokslo personalo pedagoginį krūvį Rektorato teikimu tvirtina Senatas. Jis turi būti ne mažesnis kaip 90 valandų paskaitų per mokslo metus. Pedagoginio krūvio normas nustato Rektoratas.
43. Pedagoginis mokslo personalas rengiamas Universiteto bei kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų doktorantūroje.
44. Sėkmingai dirbančiam pedagoginio mokslo personalo darbuotojui kas šešeri metai gali būti suteikiamos iki vienerių metų (arba kas treji metai – iki pusės metų) atostogos mokslo žinioms gilinti, mokslo darbams dirbti ar vadovėliams rašyti, taip pat darbui užsienyje mokant pareiginę algą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
45. Pedagoginio mokslo personalo darbuotojas gali eiti pareigas iki 65 metų, vyresni kaip 65 metų – atskiru Universiteto tarybos nutarimu. Išėjusiems į pensiją pedagoginio mokslo personalo nariams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslo ir pedagoginį darbą naudojantis Universiteto baze.
Kelias administracines (prorektoriaus, dekano, katedros vedėjo) pareigas tuo pat metu galima eiti tik atskiru Senato nutarimu.
46. Universitetas turi teisę keistis su kitomis Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigomis pedagoginio mokslo personalo darbuotojais. Nutarimus dėl keitimosi priima Rektoratas.
IV. STUDIJŲ TVARKA IR STUDIJUOJANTIEJI
48. Universitete yra pagrindinės studijos, kurias sėkmingai baigusiems, suteikiamas kvalifikacinis bakalauro laipsnis, ir aukštosios studijos, kurių klausytojai gali įsigyti kvalifikacinį magistro laipsnį ir daktaro mokslo laipsnį.
49. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Tam tikri kursai fakultetų tarybų nutarimu gali būti dėstomi kita kalba.
50. Universitete studijuojantieji yra: studentai, magistrantai, doktorantai, stažuotojai, laisvieji klausytojai ir keliantys kvalifikaciją bei persikvalifikuojantys asmenys. Studijuojančiuosius fakultetų dekanų teikimu priima Rektorius.
51. Studentais ir laisvaisiais klausytojais į pagrindinių studijų pirmąjį kursą priimami asmenys, baigę vidurinį mokslą. Magistrantais į aukštąsias studijas priimami asmenys, turintys kvalifikacinį bakalauro (ar jį atitinkantį) laipsnį, o doktorantais – kvalifikacinį magistro (ar jį atitinkantį aukštąjį mokslą baigusio) laipsnį. Priėmimo taisykles ir sąlygas nustato Rektoratas ir tvirtina Taryba remdamasi galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Šios taisyklės skelbiamos viešai. Asmenys, norintys kelti savo kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, priimami pagal sutartis.
52. Studijuojantiesiems Universiteto pagrindinėse studijose pirmuosius dvejus metus privalomos bendros humanitarinės studijos, kurių planą Rektorato teikimu tvirtina Senatas. Vyresniųjų kursų studentai studijuoja pagal fakulteto tarybos kartu su kolegija parengtą bei Universiteto tarybos patvirtintą studijų planą.
53. Pagrindinių ir aukštųjų studijų studentai, išėję nustatytų studijų programą, išlaikę privalomus egzaminus ir atlikę kitus studijų plane numatytus darbus, gauna atitinkamus bakalaurų ir magistrų diplomus. Studentai, išlaikę tik dalį egzaminų, gauna atitinkamą pažymėjimą.
54. Doktorantai rengiami aukštųjų studijų doktorantūroje pagal individualius doktorantūros studijų planus, kurių sudarymo tvarką bei kvalifikacinius reikalavimus daktaro mokslo laipsniui gauti, taip pat šio laipsnio suteikimo tvarką nustato doktorantūros reguliaminas pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytą tvarką.
55. Universitete gerai besimokantiems Lietuvos Respublikos piliečiams laiduojamas nemokamas mokslas, studijuojantieji taip pat mokomi pagal sutartis su asmenimis, įstaigomis ar įmonėmis.
57. Studijuojantieji Universitete turi teisę į savivaldą, kuri įgyvendinama per studentų atstovybę. Kitas studijuojančiųjų teises ir pareigas nustato studijuojančiųjų reguliaminas.
58. Universiteto diplomų tekstai, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus privalomus įrašus, ir blankai yra saviti, pažymėti tik tuo numeriu, kuriuo jie registruojami Universiteto diplomų knygoje. Bakalauro ir magistro diplomus pasirašo Rektorius ir fakulteto dekanas.
59. Universiteto absolventai darbo vietą pasirenka savarankiškai. Universitetas taip pat gali pasiūlyti darbo vietą pagal sudarytas specialistų rengimo sutartis, kasmet pateikiamas įmonių ir organizacijų paraiškas.
60. Universiteto absolventai gali burtis į bendruomenes, kurių tikslas remti Universitetą, padėti studentams rinktis profesiją ir darbo vietą. Bendruomenių nariai gali dalyvauti Universiteto renginiuose, naudotis Universiteto simbolika ir dalyvauti Universiteto draugijų veikloje, sudaryti Universiteto absolventų tarybą.
V. FAKULTETAI IR KATEDROS
63. Fakulteto taryba priima nutarimus svarbiausiais fakulteto veiklos klausimais. Jos nutarimai neturi prieštarauti Senato ir Tarybos nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studijuojantiesiems. Šiuos nutarimus gali atšaukti pati fakulteto taryba arba Universiteto taryba.
64. Į fakulteto tarybą įeina viešo konkurso būdu išrinkti ir fakultete dirbantys visu etatu pedagoginio mokslo personalo nariai, turintys mokslo laipsnius ar pedagoginius vardus, taip pat vyresnieji lektoriai ir puse ar ketvirčiu etato dirbantys profesoriai. Patariamojo balso teisę turi konkurso būdu išrinkti visu etatu dirbantys lektoriai, taip pat ketvirčiu ar puse etato dirbantys docentai bei fakulteto studentų atstovybės narys. Fakulteto tarybai pirmininkauja dekanas.
65. Fakulteto taryba:
2) koordinuoja fakultetų padalinių darbą, nagrinėja jų įkūrimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus;
5) nustato fakultete rengiamų magistrantų ir studentų specialybių sąrašą, rengia studijų planus ir pateikia Universiteto tarybai tvirtinti;
6) svarsto kandidatūras dekano, katedrų vedėjų bei pedagoginio mokslo personalo pareigoms eiti ir savo nuomonę pateikia Universiteto senatui ar Tarybai;
7) teikia pasiūlymus Universiteto senatui dėl docento ir profesoriaus pedagoginių mokslo vardų, garbės daktaro ir kitų garbės vardų suteikimo;
66. Fakulteto tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Ne mažiau kaip trečdalio fakulteto tarybos narių raštišku siūlymu tarybos posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo dekanui. Siūlyme reikia nurodyti, kokiu reikalu posėdis kviestinas. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
67. Fakulteto kolegiją sudaro žymūs Lietuvos bei pasaulio lietuvių mokslininkai, kultūros ir švietimo, ūkio atstovai, sutikę savo žiniomis, patirtimi ar finansiškai remti fakulteto veiklą. Kolegija veikia laikydamasi kolegijų reguliamino.
68. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja bei tvarko fakulteto turtą.
Dekanas Senato renkamas iš profesorių ir iš mokslininkų, turinčių habilituoto daktaro (ar jį atitinkantį) mokslo laipsnį, ketveriems metams ir ne daugiau kaip dviems kadencijoms iš eilės.
Dalį savo funkcijų dekanas gali perduoti prodekanui ir fakulteto sekretoriui, kuriuos dekano teikimu tvirtina fakulteto taryba. Jie koordinuoja mokymo ir mokslo veiklą fakultete.
69. Dekanas:
1) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, kurie yra privalomi fakulteto darbuotojams ir studijuojantiesiems;
3) tvarko studijuojančiųjų priėmimo bei šalinimo klausimus, kelia juos į aukštesnį kursą, skatina studijuojančiuosius bei skiria jiems drausmines nuobaudas;
70. Katedra tai vienos arba kelių glaudžiai susijusių mokslo disciplinų profesoriai, docentai, dėstytojai, asistentai, vyresnieji lektoriai ir lektoriai bei mokslo darbuotojai. Katedroje savarankiškai dirbamas mokslo ir mokymo darbas. Katedros veiklai vadovauja katedros vedėjas, Senato renkamas iš profesorių ar docentų trejiems metams.
71. Katedra:
3) siūlo fakulteto tarybai kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams mokslo vardams gauti, taip pat svarsto kandidatus į katedros vedėjus;
72. Aukščiausioji katedros valdymo institucija yra visuotinis katedros narių, dirbančių pedagoginį darbą, ir mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius, susirinkimas. Jo nutarimai privalomi visiems katedros darbuotojams. Katedros susirinkimus kviečia ir jiems pirmininkauja katedros vedėjas. Ne mažiau kaip trečdalio darbuotojų raštišku siūlymu susirinkimas kviečiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo katedros vedėjui. Siūlyme reikia nurodyti, kokiu reikalu susirinkimas kviestinas. Katedros visuotinis susirinkimas nutarimus priima paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 turinčių balsavimo teisę katedros narių.
VI. MOKSLINĖ VEIKLA
74. Mokslinės veiklos organizavimo pagrindiniai struktūriniai padaliniai yra mokslo centrai, fakultetų ir katedrų mokslo laboratorijos bei kiti padaliniai.
Mokslo darbų rezultatams įgyvendinti Universitete gali būti steigiamos įmonės, firmos, akcinės bendrovės, yra galima ir kita Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiama ūkinė veikla. Įmonės ir kiti gamybiniai subjektai veikia pagal įmonių įstatymus.
75. Mokslo centrų, laboratorijų ir kitų mokslo bei gamybos padalinių veiklą Universitete reguliuoja Senato patvirtinti jų nuostatai ar įstatai bei mokslinės veiklos reguliaminas.
Mokslo centrai ir kiti savarankiški mokslo padaliniai turi teisę nuolatiniais ar laikinais asociaciniais ryšiais jungtis su kitomis mokslo įstaigomis ar įmonėmis.
76. Mokslo ir pedagoginio personalo bei doktorantų ir kitų studijuojančiųjų mokslo darbas finansuojamas iš biudžeto ir kitų lėšų šaltinių. Mokslo, finansinius ir kitus organizacinius klausimus mokslo darbų vadovai sprendžia vadovaudamiesi mokslinės veiklos reguliaminu.
77. Mokslininkai rengiami doktorantūroje. Doktorantūrai išlaikyti skiriamos valstybinės subsidijos. Mokslo laipsniai teikiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei Senato nustatyta tvarka.
VII. TURTAS, LĖŠOS, DARBO ATLYGINIMAS
79. Universiteto turtą sudaro žemės sklypai, pastatai, materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai, kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių, ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamas turtas. Valstybės perduotą turtą Universitetas naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitu turtu ir lėšomis Senato nustatyta tvarka Universitetas disponuoja savarankiškai.
Darbuotojai ir studijuojantieji naudojasi šiuo turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.
80. Universitetui iš Lietuvos Respublikos biudžeto skiriamos subsidijos. Apie valstybės subsidijų naudojimą Universitetas atsiskaito Vyriausybei.
81. Universitetas savarankiškai disponuoja visomis papildomomis lėšomis, gautomis Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančiu būdu. Papildomos lėšos neturi mažinti Universiteto finansavimo iš biudžeto.
82. Visas turimas lėšas ir turtą Universitetas tvarko savarankiškai, naudodamas įstatymų leistas finansinės ir ūkinės veiklos formas. Universitetas turi teisę peržiūrėti ir keisti išlaidų sąmatos straipsnių sumas, neviršydamas bendrų lėšų ir nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos.
83. Universitetas savarankiškai nustato darbuotojų atlyginimų sistemą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu. Mokant už darbą, atsižvelgiama į kvalifikaciją, darbo apimtį ir rezultatus.
VIII. ATRIBUTAI
85. Universitetas ir jo savarankiški padaliniai gali turėti savo vėliavą, ženklą ir kitus atributus. Juos ir jų naudojimo taisykles nustato atributikos reguliaminas.
IX. STATUTO KEITIMO TVARKA
X. UNIVERSITETO LIKVIDAVIMAS
Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio
7 d. nutarimo Nr. I-494
2 priedėlis
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETUI PERDUOTŲ PASTATŲ IR ŽEMĖS SKLYPŲ
SĄRAŠAS
| Eil Nr. |
Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas |
| 1. |
Centriniai rūmai |
S. Daukanto g., Nr. 28 |
5643 m2 |
| 2. |
I rūmai |
Laisvės al., Nr. 53 |
3327 m2 |
| 3. |
II rūmai |
Breslaujos g., Nr. 3 |
7079 m2 |
| 4. |
III rūmai |
K. Donelaičio g., Nr. 52 |
7727 m2 |
| 5. |
Bendrabutis |
Taikos pr., Nr. 119 |
4529 m2 |
| 6. |
Studentų namai |
Muitinės g., Nr. 5-7/9 |
878 m2 |
| 7. |
Studentų valgykla |
V. Kuzmos g., Nr. 7a |
319 m2 |
| 8. |
Botanikos sodas su eksperimentiniu ūkiu ir Vaišnoriškių baze |
|
|
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas