Įstatymas netenka galios 2003-01-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-929, 2002-06-04, Žin., 2002, Nr. 64-2570 (2002-06-26), i. k. 1021010ISTA00IX-929

Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 1994-07-27 iki 2002-12-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 47-870; Žin. 1994, Nr.48-0, i. k. 0941010ISTA000I-496

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. birželio 15 d. Nr. I-496

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą (Žin., 1989, Nr. 33-445; 1990, Nr. 4-86; Nr. 31-755; 1992, Nr. 18-515):

1. 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Referendumo pagrindai

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos gali būti priimamos referendumu. Įstatymų nuostatos ekonominiais klausimais gali būti priimamos referendumu tik atlikus ekonominę ekspertizę dėl būsimų pasekmių.

Tik referendumu gali būti keičiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Referendumą skelbia Seimas.“

TAR pastaba. 1 punkto norma, kad „įstatymų nuostatos ekonominiais klausimais gali būti priimamos referendumu tik atlikus ekonominę ekspertizę dėl būsimų pasekmių“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 4, 9 ir 33 straipsniams.

Punkto pakeitimai:

1994-07-22, Žin., 1994, Nr. 57-1120 (1994-07-27), i. k. 0941000NUTARG940214           

2. 2 straipsnį pakeisti taip:

1) iš trečiosios dalies išbraukti žodžius: „asmenys, laikomi laisvės atėmimo vietose, remiantis teismo nuosprendžiu (nutarimu) arba ryšium su vykdomu tyrimu baudžiamojoje byloje, taip pat teismo sprendimu nusiųsti į priverstinio gydymo vietas.“;

2) septintąją dalį išdėstyti taip:

„Negalima varžyti Lietuvos Respublikos piliečių teisių dalyvauti referendume dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.“

3. 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Agitacija dėl referendumo

Lietuvos Respublikos piliečiams ir nustatyta tvarka įregistruotoms politinėms partijoms, kitoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms suteikiama teisė nekliudomai agituoti už pasiūlymą paskelbti referendumą, už įstatymo nuostatų ar svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų sprendimo, pateikiamo referendumui, priėmimą, taip pat prieš pasiūlymą paskelbti referendumą, prieš įstatymo nuostatų ar kitokio sprendimo priėmimą.

Šiai teisei įgyvendinti piliečiams, politinėms partijoms, kitoms politinėms ir visuomeninėms organizacijoms suteikiamos patalpos susirinkimams ir mitingams, garantuojamos galimybės naudotis masinės informacijos priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Agitacijai politinės partijos, kitos politinės ir visuomeninės organizacijos, piliečiai gali skirti savo lėšų.

Krašto apsaugos ir vidaus tarnybos dalinių vadovai, laisvės atėmimo vietų vadovai sudaro sąlygas politinių partijų ir politinių organizacijų referendumo organizavimo atstovams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, pateikusiems pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo vietose referendumo klausimais.“

4. 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Referendumo organizavimo ir vykdymo viešumas

Referendumo komisijos referendumą rengia ir vykdo viešai. Apie visus referendumo organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius) turi būti viešai pranešama paprastai ne vėliau kaip likus dviems dienoms iki renginių pradžios.

Referendumo komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rajonų, miesto ir apylinkių referendumo komisijų sudarymą ir sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, balsavimo ir referendumo rezultatus. Referendumo komisijų posėdžiuose, taip pat balsavimo metu ir skaičiuojant balsus balsavimo apylinkėje, nustatant balsavimo ir referendumo rezultatus turi teisę dalyvauti tam raštiškai įgalioti politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų stebėtojai.

Referendumui pateiktos įstatymų nuostatos ar svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai skelbiami masinės informacijos priemonėse.

Masinės informacijos priemonės informuoja apie referendumo rengimą ir vykdymą. Jų atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja referendumo komisijos, taip pat gauti informaciją apie referendumo rengimą ir vykdymą.“

5. 5 straipsnį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Referendumo rengimo ir vykdymo išlaidos

Referendumo rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.“

6. 6 straipsnį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys Lietuvos Respublikos piliečiui laisvai įgyvendinti savo teisę dalyvauti referendume, organizuoti agitaciją, taip pat referendumo komisijų nariai, valstybinių institucijų pareigūnai, politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, suklastoję referendumo dokumentus, tyčia neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal įstatymą.“

7. 7 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

8. 8 straipsnį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė

Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Ši teisė įgyvendinama daugiau kaip pusės Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymu, o piliečių iniciatyva išreiškiama ne mažiau kaip trijų šimtų tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių reikalavimu.“

9. 9 straipsnį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Iniciatyvos teisės paskelbti referendumą įgyvendinimo tvarka

Reikalavimas dėl referendumo paskelbimo adresuojamas Lietuvos Respublikos Seimui. Jame turi būti nurodyta siūlomos priimti įstatymo nuostatos ar svarbiausias Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas, kuris pateikiamas spręsti referendumui. Kiekvieną tokį reikalavimą – pareiškimą gali pasirašyti neribotas piliečių skaičius. Piliečių parašai renkami piliečių parašų rinkimo lape, kuriame yra toks tekstas:

Aš, Lietuvos Respublikos pilietis (ė), patvirtinu, kad remiu reikalavimą paskelbti referendumą dėl... (pateikiamas visas referendumui teikiamų įstatymo nuostatų ar svarbiausio Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstas)

Eil. Nr.

Asmens pavardė, vardas

Lietuvos Respublikos piliečio paso numeris

Gimimo data

Nuolatinė gyvenamoji vieta

Parašas ir data

Lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos piliečio paso numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.

Visus duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis pilietis užpildo pats.

Piliečių parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija.

Lietuvos Respublikos Seimo narių, teikiančių pasiūlymą dėl referendumo paskelbimo, parašų autentiškumą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo valdyba. Lietuvos Respublikos Seimo narių pasiūlymas įteikiamas Lietuvos Respublikos Seimui.“

TAR pastaba. 9 punkto norma, kuria Referendumo įstatymo 9 straipsnio trečioji dalis pakeista nustatant, „kad visus duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis pilietis užpildo pats“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4, 9 ir 33 straipsniams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

1994-07-22, Žin., 1994, Nr. 57-1120 (1994-07-27), i. k. 0941000NUTARG940214           

10. 10 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti nustatomas dviejų mėnesių terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės, sudarytos iš ne mažiau kaip dešimties rinkimų teisę turinčių asmenų, įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kartu turi būti surašytas įregistravimo aktas. Vienas šio akto nuorašų ne vėliau kaip kitą dieną po įregistravimo pasiunčiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui.“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Piliečių reikalavimus – pareiškimus dėl referendumo paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per nustatytą terminą surinkus tris šimtus tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių parašų dėl reikalavimo paskelbti referendumą, iniciatyvinė grupė surašo baigiamąjį aktą, kurį kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.“

11. 11 straipsnį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Piliečių reikalavimo paskelbti referendumą preliminarinis nagrinėjimas

Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi dokumentus dėl referendumo paskelbimo, per penkiolika dienų juos patikrina. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, piliečių iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais ir savo išvada perduoda Lietuvos Respublikos Seimui.

Jeigu randa dokumentuose neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 procento) piliečių parašų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai praneša iniciatyvinei grupei ir nustato iki penkiolikos dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą laiką šie trūkumai pašalinami, reikalavimas dėl referendumo paskelbimo toliau nagrinėjamas bendra tvarka. Jeigu pažeistas iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas, nesurinktas reikiamas skaičius Lietuvos Respublikos piliečių parašų arba jeigu pateiktuose dokumentuose nustatyta rimtų įstatymo pažeidimų (suklastoti piliečių parašai ar pažeistas savanoriškumo principas renkant parašus), Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu atmeta reikalavimą paskelbti referendumą ir praneša apie tai iniciatyvinei grupei bei Lietuvos Respublikos Seimui. Šį sprendimą piliečių iniciatyvinė grupė turi teisę per vieną mėnesį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o esant apygardos teismams – apygardos teismui.

Jeigu aptinkama, kad pilietis už to paties referendumo paskelbimą pasirašė du kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Taip pat parašai neįskaitomi, jeigu piliečių parašų rinkimo lape neįrašyti visi šiame įstatyme nustatyti duomenys arba jie nurodyti neteisingai.“

12. 12 straipsnį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl reikalavimo paskelbti referendumą priėmimo tvarka

Lietuvos Respublikos Seimas, gavęs tinkamai įformintą piliečių iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad šie dokumentai atitinka šį įstatymą, sesijos metu svarsto referendumo paskelbimo klausimą artimiausiame Seimo posėdyje, kuriame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo priimamas Seimo statute nustatyta tvarka.

Jeigu Seimas konstatuoja, kad referendumui teikiamas įstatymo nuostatų projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas.

Jeigu Seimas nutaria apsvarstyti ir priimti teikiamas įstatymo nuostatas, referendumo paskelbimas gali būti atidėtas, tačiau referendumas turi būti paskelbtas tame pačiame posėdyje, kuriame Seimas nepriima teikiamų įstatymo nuostatų.

Šiame straipsnyje numatytų terminų eiga sustabdoma laikotarpiu tarp Lietuvos Respublikos Seimo sesijų.“

TAR pastaba. 12 punkto, kuriuo Referendumo įstatymo 12 straipsnis papildytas antrąja dalimi, nuostata „pirmiausia turi būti nagrinėjamas Konstitucijos keitimo klausimas“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 4 ir 9 straipsniams.

12 punkto norma, kuria Referendumo įstatymo 12 straipsnis papildytas trečiąja dalimi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4, 9 straipsniams ir 67 straipsnio 3 punktui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

1994-07-22, Žin., 1994, Nr. 57-1120 (1994-07-27), i. k. 0941000NUTARG940214           

13. 13 straipsnį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo paskelbti referendumą turinys

Lietuvos Respublikos Seimo nutarime paskelbti referendumą nurodoma referendumo vykdymo data, referendumui pateikiamos įstatymo nuostatos ar konkretus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas. Referendumo vykdymo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo nutarimo priėmimo dienos.“

14. 14 straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Referendumo komisijos

Referendumą Lietuvos Respublikoje organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų komisija;

2) rajonų, miestų referendumo komisijos;

3) apylinkių referendumo komisijos.“

15. 15 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

16. 16 straipsnį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai organizuojant ir vykdant referendumą

Vyriausioji rinkimų komisija:

1) sudaro miestų, rajonų referendumo komisijas;

2) išduoda referendumo parašų rinkimų lapus;

3) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

4) tvarko referendumui skirtas valstybės lėšas;

5) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;

6) pagal politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų teikimą registruoja jų atstovus prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir išduoda jiems pažymėjimus;

7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl miestų, rajonų referendumo komisijų, apylinkių referendumo komisijų sprendimų;

8) nustato ir skelbia galutinius referendumo rezultatus;

9) perduoda valstybės archyvui saugoti piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašus, balsų skaičiavimo ir kitus referendumo komisijų protokolus;

10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus dėl referendumo Seimas svarsto skubos arba ypatingos skubos tvarka.“

17. 17 straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Miestų, rajonų referendumo komisijų sudarymas

Miestų, rajonų referendumo komisijas sudaro Vyriausioji rinkimų komisija likus iki referendumo ne mažiau kaip 40 dienų.

Miestų, rajonų referendumo komisijos sudaromos iš:

dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;

dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija.

Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali siūlyti ir daugiau kandidatų.

Politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į miestų, rajonų referendumo komisijas po du savo atstovus. Vyriausioji rinkimų komisija šių kandidatų atmesti negali. Jei kandidatų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatus, pasiūlytus teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos.

Visais atvejais asmenys, paskirti į miestų, rajonų referendumo komisijas iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama po lygiai iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų.

Miestų, rajonų referendumo komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

Miestų, rajonų referendumo komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“

18. 18 straipsnį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Miestų, rajonų referendumo komisijų įgaliojimai

Miestų, rajonų referendumo komisija:

1) suskirsto miesto, rajono teritoriją į referendumo apylinkes, nustato šių apylinkių ribas ir numeraciją;

2) informuoja mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie referendumo apylinkių ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;

3) prižiūri, kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;

4) pagal politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų teikimą registruoja jų atstovus ir stebėtojus, išduoda jiems pažymėjimus;

5) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;

6) svarsto skundus dėl apylinkių referendumo komisijų sprendimų ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus;

7) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.“

19. 19 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

20. 20 straipsnį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Apylinkių referendumo komisijų sudarymas

Apylinkių referendumo komisijas sudaro miestų, rajonų referendumo komisijos iki referendumo likus ne mažiau kaip 35 dienoms.

Apylinkių referendumo komisijos sudaromos iš kandidatų, kuriuos pasiūlo politinės partijos ir politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės partijos ir politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į apylinkių referendumo komisiją iki trijų savo atstovų. Jeigu kandidatų nebuvo pasiūlyta, miestų, rajonų referendumo komisijos gali proporcingai padidinti atstovavimo normą nurodytoms politinėms jėgoms.

Miestų, rajonų referendumo komisijos negali atmesti šiame straipsnyje nurodytų kandidatų, kurie yra pasiūlyti į apylinkės referendumo komisiją.

Apylinkių referendumo komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų referendumo komisijos.

Apylinkės referendumo komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“

21. 21 straipsnį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Apylinkės referendumo komisijos įgaliojimai

Apylinkės referendumo komisija:

1) iš savivaldybių valdymo institucijų gauna piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašus, juos tikslina ir tvirtina;

2) nagrinėja skundus dėl šiame sąraše padarytų klaidų;

3) likus iki referendumo ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia šį apylinkėje gyvenančių piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašą miestų, rajonų referendumo komisijai;

4) įteikia ar kitaip perduoda piliečiams balsavimo pažymėjimus;

5) garantuoja, kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų įrengtos balsavimo patalpos ir balsadėžės;

6) referendumo dieną organizuoja referendumo apylinkėje balsavimą;

7) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

8) svarsto tos apylinkės piliečių ir stebėtojų skundus dėl referendumo rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima dėl jų sprendimus;

9) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.“

22. 22 straipsnį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašai

Piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašai sudaromi, skelbiami, tikslinami ir skundžiami tokia pat tvarka kaip rinkėjų sąrašai pagal Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 23–30 straipsnius.“

23. 23 straipsnį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Referendumo komisijų darbo organizavimas

Referendumo komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.

Pasibaigus balsavimui, apylinkės referendumo komisijos, miestų, rajonų referendumo komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo.

Visų referendumo komisijų visi posėdžiai yra vieši. Niekas neturi teisės rengti neviešų referendumo komisijų posėdžių.

Nuo referendumo komisijų sudarymo jų pirmininkams ir nariams draudžiama bet kokia forma vykdyti referendumo agitaciją ar kitaip bandyti paveikti piliečių valią. Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.“

24. Papildyti Įstatymą 23¹ straipsniu:

„23¹ straipsnis. Skundai dėl referendumo komisijų sprendimų, kurie buvo priimti iki balsavimo pabaigos

Politinės partijos ir kitos politinės ar visuomeninės organizacijos įgaliotiniai referendumo komisijų sprendimus, kurie buvo priimti iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti:

1) apylinkių referendumo komisijų – miestų, rajonų referendumo komisijai;

2) miestų, rajonų referendumo komisijų – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Aukščiausiajam Teismui.

Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.“

25. 25 straipsnį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Parama referendumo komisijoms

Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti referendumo komisijoms vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.

Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti referendumo komisijų pateiktus prašymus ir duoti referendumo komisijai motyvuotą atsakymą.

Pagalbiniams darbams referendumo komisija gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

Vietos savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti referendumo komisijoms patalpas bei įrengimus referendumui rengti ir vykdyti.“

26. Papildyti Įstatymą 25¹ ir 25² straipsniais:

„25¹ straipsnis. Referendumo komisijų narių darbo apmokėjimas

Referendumo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą referendumo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

Referendumo komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose ir dėl savo veiklos referendumo komisijose negaunantiems darbo užmokesčio, valstybė išmoka vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje dydžio sumą.

25² straipsnis. Referendumo komisijų sudėties keitimas

Referendumo komisijų pirmininkus ir narius iš jų pareigų komisijoje gali atleisti institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį.

Prireikus naujas referendumo komisijos pirmininkas ar narys skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.“

27. 26 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

28. Papildyti Įstatymą IV skirsniu:

„IV skirsnis

PARENGTINĖ REFERENDUMO ORGANIZAVIMO VEIKLA

26¹ straipsnis. Referendumo dokumentų pavyzdžių nustatymas

Balsavimo pažymėjimų, balsavimo biuletenių, vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų referendume naudojamų oficialių vokų, paketų, dokumentų, antspaudų pavyzdžius bei formas, taip pat jų užpildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

26² straipsnis. Referendumo biuleteniai

Balsavimo biuletenyje įrašomas kreipimosi į pilietį tekstas ir atsakymo variantai: „Taip“ ir „Ne“.

Jeigu referendumui pateikta keletas įstatymo nuostatų, dėl kiekvienos nuostatos balsuojama atskirai vienu biuleteniu.

Jei vienu metu vykdomi du ar keli referendumai, kiekvieno jų balsavimo biuleteniai turi būti skirtingos spalvos.

Balsavimo biuletenio formą bei jo užpildymo pavyzdį nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

26³ straipsnis. Referendumo biuletenių pristatymas

Referendumo biuleteniai ir vokai referendumo apylinkėms ir pašto skyriams pristatomi likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki referendumo.

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose referendumo biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami piliečiams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki referendumo.

Vyriausioji rinkimų komisija atsako už referendumo biuletenių ir vokų balsavimui paštu išleidimą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.

26⁴ straipsnis. Balsavimo pažymėjimas

Numeruotus balsavimo pažymėjimus išduoda apylinkių referendumo komisijos.

Balsavimo pažymėjime nurodoma:

1) miesto, rajono referendumo komisijos numeris;

2) piliečio vardas, pavardė;

3) piliečio gimimo data (metai, mėnuo, diena);

4) piliečio adresas;

5) apylinkės, į kurios sąrašus įtrauktas pilietis, adresas.

26⁵ straipsnis. Balsavimo pažymėjimo įteikimas piliečiams

Balsavimo pažymėjimai įteikiami piliečiams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki referendumo dienos. Jei dėl referendumo komisijos kaltės balsavimo pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti išduodamas tuoj pat piliečiui pareikalavus.

Piliečiui, kuriam buvo išduotas balsavimo pažymėjimas su netikslumais arba dėl klaidos sąraše nebuvo visai išduotas, teisingas balsavimo pažymėjimas išduodamas tuoj pat po klaidos ištaisymo.

26⁶ straipsnis. Balsavimo pažymėjimo dublikatas

Piliečiui, pateikusiam raštišką prašymą, gali būti išduotas balsavimo pažymėjimo dublikatas. Balsavimo pažymėjimų dublikatai neišduodami referendumo dieną.“

29. Buvusį Įstatymo IV skirsnį padalinti į šiuos du skirsnius: V. Balsavimas (iki 30 straipsnio) ir VI. Balsų skaičiavimas ir referendumo rezultatų nustatymas (nuo 30 straipsnio).

30. 27 straipsnį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta referendumo dieną nuo 7 iki 21 valandos referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Pilietis balsuoja tik toje referendumo apylinkėje, į kurios sąrašus jis yra įtrauktas. Paštu gautas piliečio balsas galioja tik toje referendumo apylinkėje, į kurios piliečių sąrašus pilietis yra įtrauktas.“

31. 28 straipsnį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Balsavimo patalpos įrengimas

Balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Balsavimo kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų matyti, kaip balsuoja joje esantis pilietis.

Referendumui pateiktų įstatymo nuostatų tekstas turi būti prieinamas kiekvienam piliečiui kiekvienoje referendumo apylinkėje.

Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus referendumą.“

32. Papildyti Įstatymą 28¹ ir 28² straipsniais:

„28¹ straipsnis. Balsavimo pradžia

Referendumo dieną balsavimo patalpa atidaroma, kai yra susirinkę joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės referendumo komisijos narių. Tada referendumo komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia ir ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės gautų biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalina referendumo biuletenius ir sąrašus komisijos nariams, įrašo kiekvienam komisijos nariui išdalintų referendumo biuletenių skaičių į referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą tuo skelbdamas referendumo pradžią.

28² straipsnis. Piliečio asmenybės nustatymas

Atvykęs į balsavimo patalpą, pilietis pateikia apylinkės referendumo komisijos nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo referendumo sąraše. Balsavimo pažymėjimas piliečiui negrąžinamas. Tik po to, kai pilietis pasirašė, jam išduodamas referendumo biuletenis.

Balsuojant paštu, balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir balsavimo pažymėjimas grąžinamas piliečiui.

Išduoti piliečiui kito asmens referendumo biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal įstatymą.“

33. 29 straipsnį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Balsavimo tvarka

Gavęs balsavimo biuletenį, pilietis eina į balsavimo kabiną, kurioje pats biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną pilietis gali įeiti ir būti tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio šeštojoje dalyje numatytu atveju.

Dalyvaujantysis referendume pažymi vieną iš biuletenyje įrašytų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“.

Jei vienu metu vykdomi du ar keli referendumai, referendumo dalyvis gauna ir užpildo kiekvienam jų atskirus biuletenius.

Užpildytą referendumo biuletenį pilietis pats įmeta į balsadėžę.

Jei pilietis prašo, sugadintas referendumo biuletenis apylinkės referendumo komisijos sprendimu pakeičiamas nauju. Referendumo komisijos pirmininkas perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir ant jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto referendumo biuletenio pasirašo referendumo komisijos sekretorius ir vienas iš narių. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai.

Pilietis, dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti referendumo biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį, kuris vietoj jo užpildytų referendumo biuletenį balsavimo kabinoje ir įmestų jį į balsadėžę. Referendumo komisijos pirmininkui ar nariams bei referendumo stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už pilietį draudžiama.“

34. Papildyti Įstatymą 29¹, 29², 29³, 29⁴, 29⁵, 29⁶, 29⁷ straipsniais:

„29¹ straipsnis. Balsavimas paštu

Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant septintąja diena iki referendumo ir baigiant likus vienai dienai iki referendumo, jei į to miesto, rajono referendumo sąrašus pilietis yra įrašytas, o jei pilietis nėra įrašytas į to miesto, rajono referendumo sąrašus, – baigiant likus dviems dienoms iki referendumo. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už referendumo biuletenių ir balsavimo vokų išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.

Referendumo biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu skiriamas atsakingas pareigūnas.

Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur pilietis galėtų netrukdomas užpildyti referendumo biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką.

Balsavimas paštu vyksta šio įstatymo 28² ir 29 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus biuletenių įmetimą į balsadėžę. Kartu su referendumo biuleteniu piliečiui išduodami vokai balsavimui paštu.

Pilietis užpildytą referendumo biuletenį įdeda į vidinį balsavimo voką, jį užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu įdeda į išorinį voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu.

Vokai balsavimui paštu adresuojami tos apylinkės referendumo komisijai, į kurios apylinkės referendumo sąrašą pilietis yra įtrauktas.

Išorinius vokus, balsavimo vokus ir referendumo biuletenius paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti piliečiams likus iki referendumo dienos ne mažiau kaip dviems dienoms. Negalinčių vaikščioti piliečių sąrašą ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki referendumo sudaro apylinkės referendumo komisijos pagal duomenis, kuriuos raštu pateikia miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigos. Pašto darbuotojai, referendumo komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti išorinių vokų, balsavimo vokų ir referendumo biuletenių į namus piliečiams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti piliečių sąrašą.

Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu balsavimo pažymėjimu, balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) pilietis gali:

1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui;

2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam referendumo dokumentus;

3) įmesti į pašto dėžutę.

29² straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose tvarka

Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

29³ straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose

Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose įsteigiami specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 29¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei globotinius lanko specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos tvirtina miestų, rajonų referendumo komisijos. Balsuojantis asmuo turi jam sudarytomis slaptumo sąlygomis pats užpildyti referendumo biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali pasinaudoti asmens, kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto, gydymo bei globos įstaigos darbuotojus, referendumo stebėtojus).

Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas referendumo komisijoms yra privalomas.

Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvada, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

29⁴ straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose įsteigiami specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos referendumo apylinkėse.

29⁵ straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose

Bausmės atlikimo vietose įsteigiami specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

29⁶ straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

Likus vienai dienai iki referendumo, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir referendumo biuletenius miesto, rajono referendumo komisijai.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Paštas vokus su piliečių užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių referendumo komisijoms referendumo dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki referendumo pabaigos.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

29⁷ straipsnis. Referendumo biuletenių apskaita referendumo apylinkėse

Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės referendumo komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 referendumo komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės referendumo komisijos nario nepanaudotus referendumo biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus piliečių sąraše, balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.

Nepanaudoti ir sugadinti referendumo biuleteniai referendumo komisijos viešai suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.“

35. 30 straipsnį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Balsų skaičiavimas referendumo apylinkėje ir balsavusiųjų piliečių apskaita

Apylinkės referendumo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, patikrina apylinkės referendumo balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti referendumo biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.

Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi referendumo biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.

Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, piliečių pažymėtus balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Pagal referendumo sąrašus nustatomas referendumo apylinkėje gyvenančių ir turinčių teisę dalyvauti referendume piliečių skaičius. Piliečių, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal piliečių parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusiųjų referendumo apylinkėje piliečių skaičius nustatomas pagal apylinkės referendumo balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių referendume piliečių skaičius nustatomas pagal apylinkių referendumo balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.

Radusi balsadėžėje biuletenių daugiau negu jų buvo išduota piliečiams, komisija imasi priemonių išaiškinti priežastis.

Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.“

36. Papildyti Įstatymą 30¹, 30², 30³, 30⁴ straipsniais:

„30¹ straipsnis. Balsavusiųjų paštu piliečių apskaita ir balsų skaičiavimas

Suskaičiavus balsadėžėje rastus referendumo biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti referendumo biuleteniai:

1) apylinkės referendumo komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;

2) išoriniai vokai atplėšiami po vieną;

3) iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės referendumo sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami referendumo apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra sąraše, arba sąraše yra piliečio parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties piliečio balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantis referendumo biuletenis negalioja. Tą faktą būtina pažymėti ant vidinio balsavimo voko;

4) apylinkės sąraše prie piliečio, kurio balsas gautas paštu, pavardės daromas specialus įrašas apie piliečio balso gavimą;

5) užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal nustatytus reikalavimus;

6) taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai pagal 30 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas referendumo biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.

Jei referendumo apylinkės komisijoje yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas aukštesniajai referendumo komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

30² straipsnis. Balsų skaičiavimo referendumo apylinkėje protokolai

Kiekvienoje referendumo apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:

1) piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, skaičius referendumo apylinkėje;

2) gautų iš miesto, rajono komisijų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam komisijos nariui išduotų referendumo biuletenių skaičius, piliečiams išduotų biuletenių skaičius, piliečių parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;

4) nepanaudotų referendumo biuletenių skaičius;

5) referendumo apylinkės patalpoje balsavusių piliečių skaičius;

6) balsadėžės atidarymo laikas;

7) balsadėžėje rastų negaliojančių referendumo biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje rastų galiojančių referendumo biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje rastų atsakymų „TAIP“ ir „NE“ į kiekvieną referendumui pateiktą klausimą ar teiginį skaičius;

10) paštu gautų balsų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;

11) paštu gautų negaliojančių referendumo biuletenių skaičius;

12) paštu gautų galiojančių referendumo biuletenių skaičius;

13) paštu gautų atsakymų „TAIP“ ir „NE“ į kiekvieną referendumui pateiktą klausimą ar teiginį skaičius;

14) iš viso referendumo apylinkėje dalyvavusių referendume piliečių skaičius;

15) iš viso negaliojančių referendumo apylinkėje biuletenių skaičius;

16) iš viso atsakymų „TAIP“ ir „NE“ į kiekvieną referendumui pateiktą klausimą ar teiginį skaičius.

Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota piliečiams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

Referendumo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo referendumo komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

30³ straipsnis. Negaliojantys biuleteniai

Negaliojančiais biuleteniais laikomi:

1) nenustatyto pavyzdžio referendumo biuleteniai;

2) užantspauduoti ne tos referendumo apylinkės antspaudu ir neantspauduoti;

3) tie, kuriuose pilietis pažymėjo abu atsakymus – ir „TAIP“, ir „NE“ – į tą patį klausimą ar teiginį;

4) tie, kuriuose pilietis nepažymėjo nė vieno atsakymo – nei „TAIP“, nei „NE“ – į tą patį klausimą ar teiginį.

Sprendimą dėl referendumo biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės referendumo komisija.

30⁴ straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas miesto, rajono referendumo komisijai

Apylinkės referendumo komisija visus referendumo biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, referendumo sąrašus ir kitus referendumo dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono referendumo komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.

Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti referendumo dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.“

37. 31 straipsnį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto, rajono referendumo komisijoje

Miesto, rajono referendumo komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus referendumo dokumentus iš visų referendumo apylinkių.“

38. Papildyti Įstatymą 31¹, 31² straipsniais:

„31¹ straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolai

Pagal referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, referendumo biuletenius ir kitus referendumo dokumentus miesto, rajono referendumo komisija nustato:

1) mieste, rajone dalyvavusių referendume piliečių skaičių, kuris lygus miesto, rajono referendumo apylinkėse balsavusių piliečių skaičiui;

2) mieste, rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono referendumo apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;

3) mieste, rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono referendumo apylinkėje galiojančių biuletenių skaičiui;

4) atsakymų „TAIP“ ir „NE“ į kiekvieną klausimą ar teiginį skaičių. Jis gaunamas susumavus ir vienus, ir kitus atsakymus atskirai referendumo apylinkėse.

Šie duomenys surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolus, kuriuos pasirašo miesto, rajono referendumo komisijos pirmininkas ir nariai.

31² straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai

Miestų, rajonų referendumo komisijos visus dokumentus, gautus iš referendumo apylinkių, referendumo apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus referendumo dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po referendumo pabaigos perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.“

39. 32 straipsnį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Referendumo rezultatų nustatymas Lietuvos Respublikoje

Vyriausioji rinkimų komisija referendumo rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio įstatymo 31² straipsnyje nurodytus dokumentus.

Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų, rajonų referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:

1) Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, skaičių;

2) dalyvavusių referendume piliečių skaičių;

3) negaliojančių referendumo biuletenių skaičių;

4) galiojančių referendumo biuletenių skaičių;

5) atsakymų „TAIP“ ir „NE“ į kiekvieną klausimą ar teiginį skaičių.

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti referendumo biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais referendumo apylinkių, miestų, rajonų referendumo komisijų balsų skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos referendumo rezultatams, gali pripažinti referendumo rezultatus negaliojančiais.

Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas laikomi referendumo priimtais, jeigu per referendumą jiems pritarė daugiau kaip pusė įtrauktų į sąrašus piliečių.

Jeigu referendume dalyvavo mažiau kaip pusė į sąrašus įtrauktų piliečių, referendumas laikomas neįvykusiu.“

40. Papildyti Įstatymą 32¹, 32² ir 32³ straipsniais:

„32¹ straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant referendumo rezultatus

Skaičiuojant balsus referendumo apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant referendumo rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių bei visuomeninių organizacijų paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės informacijos priemonių atstovai.

Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas referendumo komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti referendumo komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti pridėtas prie referendumo komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais referendumo dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai referendumo komisijai.

32² straipsnis. Referendumo rezultatų paskelbimas

Galutinius referendumo rezultatus ne vėliau kaip per 4 dienas po referendumo skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

32³ straipsnis. Referendumo dokumentų saugojimas

Pasibaigus referendumui, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai baigėsi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos sprendimų išnagrinėti, valstybės archyvui perduoda neterminuotai saugoti referendumo apylinkių, miestų, rajonų referendumo komisijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos protokolus ir referendumo sąrašus.“

41. 33 straipsnį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Referendumu priimtų Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatų ar kito sprendimo paskelbimas ir įsigaliojimas

Referendumu priimtos Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos įstatymų skelbimo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatų ar kito sprendimo priėmimo data laikoma referendumo diena.

Referendumu priimtos Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo.“

42. 34 straipsnį išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Referendumu priimtų Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatų ar kito sprendimo pakeitimas ar panaikinimas

Referendumu priimtos Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas referendumu.

Jeigu prireikia skubiai padaryti referendumu priimtose Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatose ar kitame sprendime pakeitimus, jie gali būti padaryti taip pat Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, priimtu 2/3 visų Lietuvos Respublikos Seimo narių dauguma.

Per 3 mėnesius šie pakeitimai turi būti pateikiami tvirtinti referendumui.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1994-07-22, Žin., 1994, Nr. 57-1120 (1994-07-27), i. k. 0941000NUTARG940214               

Dėl 1994 m. birželio 15 d. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo" 1, 9, 12 ir 39 punktų nuostatų, kuriomis buvo pakeisti ar papildyti Referendumo įstatymo 1, 9, 12 ir 32 straipsniai, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai