Suvestinė redakcija nuo 2009-06-07 iki 2009-12-10
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 110-3035, i. k. 0981100NUTA00001416
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL BIRŽŲ, KREKENAVOS, SIRVĖTOS REGIONINIŲ PARKŲ IR JŲ ZONŲ RIBŲ PATVIRTINIMO
1998 m. gruodžio 10 d. Nr. 1416
Vilnius
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. 1292, 2008-12-03, Žin., 2008, Nr. 142-5640 (2008-12-11), i. k. 1081100NUTA00001292
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. 492, 2009-05-27, Žin., 2009, Nr. 66-2623 (2009-06-04), i. k. 1091100NUTA00000492
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. 518, 2009-05-27, Žin., 2009, Nr. 67-2702 (2009-06-06), i. k. 1091100NUTA00000518
1. Patvirtinti Biržų, Krekenavos, Sirvėtos regioninių parkų bei jų zonų ribas pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus planus ir pritarti Anykščių, Biržų, Krekenavos, Pavilnių, Sirvėtos ir Verkių regioninių parkų zonavimo pagrindinėms nuostatoms (pridedama).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1292, 2008-12-03, Žin., 2008, Nr. 142-5640 (2008-12-11), i. k. 1081100NUTA00001292
Nr. 492, 2009-05-27, Žin., 2009, Nr. 66-2623 (2009-06-04), i. k. 1091100NUTA00000492
Nr. 518, 2009-05-27, Žin., 2009, Nr. 67-2702 (2009-06-06), i. k. 1091100NUTA00000518
2. Pavesti Aplinkos ministerijai per mėnesį pateikti Biržų, Krekenavos, Sirvėtos regioninių parkų bei jų zonų ribų planus suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės valdymo institucijoms, taip pat Vilniaus miesto ir atitinkamų rajonų savivaldos institucijoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1292, 2008-12-03, Žin., 2008, Nr. 142-5640 (2008-12-11), i. k. 1081100NUTA00001292
Nr. 492, 2009-05-27, Žin., 2009, Nr. 66-2623 (2009-06-04), i. k. 1091100NUTA00000492
Nr. 518, 2009-05-27, Žin., 2009, Nr. 67-2702 (2009-06-06), i. k. 1091100NUTA00000518
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Ministrų Tarybos 1974 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 150 „Dėl gamtos draustinių ir gamtos paminklų projektinės dokumentacijos rengimo tvarkos“ (Žin., 1974, Nr. 13-118);
3.2. Lietuvos Ministrų Tarybos 1984 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 83 „Dėl Valstybinio Pavilnių gamtos parko įsteigimo“ (Žin., 1984, Nr. 9-108);
3.3. Lietuvos Ministrų Tarybos 1985 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 45 „Dėl Lietuvos valstybinių gamtos paminklų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1985, Nr. 4-44);
3.4. Sirvėtos regioninio parko zonavimo schemos pagrindines nuostatas, kurioms buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1996, Nr. 34-842).
4. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1996, Nr. 34-842) – nutarimo antraštėje ir 1 punkte išbraukti žodį „Sirvėtos“.
Priedas. Neteko galios nuo 2008-12-12
Priedo naikinimas:
Nr. 1292, 2008-12-03, Žin. 2008, Nr. 142-5640 (2008-12-11), i. k. 1081100NUTA00001292
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416
BIRŽŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
TERITORIJOS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Biržų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Biržų pilies kultūrinis rezervatas, Karajimiškio, Kirkilų, Širvėnos ir Tatulos kraštovaizdžio draustiniai, Daumėnų, Drąseikių ir Padaičių geologiniai draustiniai, Apaščios ir Upytės hidrografiniai draustiniai, Daudžgirių, Kirdonių, Medamiškio ir Padaičių botaniniai draustiniai, Ąžuolynės botaninis-zoologinis draustinis, Užubalių telmologinis draustinis, Biržų urbanistinis draustinis ir Pabiržės kraštovaizdžio architektūros draustinis.
3. Biržų regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Biržų pilies kultūrinio rezervato – išsaugoti piliavietę, 1586-1589 metais statytą bastioninio tipo tvirtovę, vienintelę tokio tipo tvirtovę Lietuvoje ir geriausiai išlikusią šiaurės rytų Europoje, ir bažnyčią;
3.2. Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti karstinių, sufozinių procesų veikiamą Karajimiškio kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu, Požemio upelio slėnį, gamtos paminklą – Karvės olą bei buvusių dvarų sodybas;
3.3. Kirkilų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti unikalų Kirkilų kraštovaizdį su karstinėmis sudėtingų konfigūracijų įgriuvomis bei Jonavos (Šilinio) ežerėlį;
3.4. Širvėnos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Širvėnos ežero, patvenkto 1575 metais gynybos funkcijoms sustiprinti, kraštovaizdį ir buvusio Astravo dvaro architektūrinį ansamblį;
3.5. Tatulos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Tatulos upės kraštovaizdį su vagoje ir slėnyje gausiomis karstinėmis įgriuvomis ir Šiaurės Lietuvos upėms būdingomis vandens augalų bendrijomis, Smardonės upelį, Ąžuolpamūšės piliakalnį bei buvusių dvarų sodybas;
3.6. Daumėnų geologinio draustinio – išsaugoti savitą kvartero nuogulų dangą ir po ja esančias viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnių gipsingas uolienas, karstinio reljefo formas: pavienes gilias įgriuvas, erdvias lomas, raguvas;
3.7. Drąseikių geologinio draustinio – išsaugoti savitą pokvarterinį substratą, kurį sudaro karstėjančios viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnio gipsingos uolienos su plyšiais, kavernomis, požeminėmis tuštumomis ir urvais;
3.8. Padaičių geologinio draustinio – išsaugoti po kvartero danga slūgsančius ir į žemės paviršių iškylančius viršutinio devono Tatulos svitos gipsingus Nemunėlio sluoksnius su litogeniniais plyšiais, taisyklingo piltuvo formos karstines įgriuvas, išsidėsčiusias grandinėmis;
3.9. Apaščios hidrografinio draustinio – išsaugoti Apaščios ir Rovėjos žemupio hidrografinę struktūrą ir slėnius su atodangomis bei versmėmis;
3.10. Upytės hidrografinio draustinio – išsaugoti Upytės žemupį kaip nedidelių Mūšos-Nemunėlio žemumos upelių etaloną bei vagą su karstinėmis įgriuvomis;
3.12. Kirdonių botaninio draustinio – išsaugoti mišrų medyną ir gausią paprastųjų kardelių populiaciją;
3.13. Medamiškio botaninio draustinio – išsaugoti Mūšos-Nemunėlio žemumai būdingą minkštųjų lapuočių medyną ir gausią paprastųjų kardelių populiaciją;
3.15. Ąžuolynės botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti Ąžuolynės miško augaliją ir gyvūniją, būdingą Mūšos-Nemunėlio žemumai;
3.16. Užubalių telmologinio draustinio – išsaugoti Užubalių pelkinį kompleksą su Mūšos-Nemunėlio žemumai būdingomis pelkinių augalų bendrijomis;
3.17. Biržų urbanistinio draustinio – išsaugoti Biržų senamiesčio kultūrinį sluoksnį, senosios statybos fragmentus ir gamtinę aplinką, formavusią miesto struktūrą;
APSAUGOS, REKREACINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
4. Apsaugos zona – intensyvaus karsto zona ir jos apsaugos rajonai Dainiūnų, Kirdonėlių, Kojeliškių, Paežerių, Peleniškių, Ripeikių, Šlepšių kaimų apylinkėse, Kirkilų, Užušilių miškai ir Bitniškių, Kirdonių bei Medamiškio miškų dalys.
5. Rekreacinė zona – Biržų bei Rinkuškio rekreacinės teritorijos prie Širvėnos ežero, Likėnų kurortas ir Bitniškių miško dalis.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416
KREKENAVOS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
TERITORIJOS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Krekenavos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis, Upytės geomorfologinis draustinis, Linkavos hidrografinis draustinis, Gringalių botaninis-zoologinis draustinis, Ramygalos telmologinis draustinis, Krekenavos urbanistinis draustinis ir Upytės memorialinis draustinis.
3. Krekenavos regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Nevėžio senslėnio su senvagėmis ir Liaudies upės slėnio kraštovaizdį, buvusių dvarų sodybas, archeologiniu požiūriu vertingas teritorijas, retuosius augalus ir gyvūnus;
3.4. Gringalių botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti Gringalių mišką su įvairia augalija ir gyvūnija;
3.5. Ramygalos telmologinio draustinio – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Nevėžio žemumai biocenozėmis;
3.6. Krekenavos urbanistinio draustinio – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią Krekenavos miestelio planinę erdvinę struktūrą, jos ryšį su gamtine aplinka;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ, GYVENAMOJI IR KITOS ZONOS
4. Apsaugos zona – prie Nevėžio, Upytės ir Linkavos upių slėnių prisišliejusios agrarinės teritorijos, Kalnelio, Vilnaujos ir Girelės miškų dalys.
6. Ūkinė zona – agrarinės teritorijos Čiūrų, Mučiūnų, Naujarodžių, Petriškių, Užliaušių, Vinkšnėnų kaimų apylinkėse bei Deblono, Girelės ir Ramygalos miškų dalys.
Priedas. Neteko galios nuo 2009-06-07
Priedo naikinimas:
Nr. 518, 2009-05-27, Žin. 2009, Nr. 67-2702 (2009-06-06), i. k. 1091100NUTA00000518
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416
SIRVĖTOS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
TERITORIJOS ZONAVIMAS
KONSERVACINĖ ZONA
2. Sirvėtos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Kulniškės, Pailgio kaimų, Sirvėtos ir Šventos kraštovaizdžio draustiniai, Čiūlėnų geomorfologinis draustinis, Ilgio hidrografinis draustinis, Saločio telmologinis draustinis, Neversčių botaninis draustinis, Didžiasalio etnokultūrinis draustinis.
3. Sirvėtos regioninio parko draustinių tikslai yra šie:
3.1. Kulniškės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti architektūriniu požiūriu vertingą seną Kulniškės kaimą, Kulniškės piliakalnį ir jų gamtinę aplinką;
3.2. Pailgio kaimų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Ilgio ežerą su pakrantėse plytinčiomis kalkingomis žemapelkėmis, kuriose auga saugotinos augalų bendrijos, senus Aidukų, Aučynos, Matukų kaimus, Aučynų piliakalnį;
3.3. Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškų stačiašlaitį dubaklonį su sudėtinga hidrografine Bėlio, Setikio, Sirvėtos, Staškinės, Kančiogino pratekamųjų ežerų sistema, natūralių biotopų įvairovę su saugotinais augalais (paprastaisiais kardeliais, dėmėtosiomis bei baltijinėmis gegūnėmis) ir gyvūnais (ūdromis, baltaisiais kiškiais), unikalias kalkingas paežerines žemapelkes, paežerėse gausias kalkingas atodangas bei savitos planinės struktūros Kančiogino miestelį su vertingais liaudies architektūros kompleksais;
3.4. Šventos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškų Šventos dubaklonį, miškus su brandžiais eglynais, juodalksnynais ir pelkių intarpais, buvusio Šventos dvaro sodybas, Šventos pilkapius;
3.5. Čiūlėnų geomorfologinio draustinio – išsaugoti iškiliausią Švenčionių moreninės aukštumos Čiūlėnų keterą – raiškų takoskyrinį miškingą ežeringą moreninį masyvą, Mergežerio ežero kalkingą žemapelkę su retomis pelkinių laksvų bendrijomis, ūdrų gyvenamosiomis vietomis;
3.6. Ilgio hidrografinio draustinio – išsaugoti Mažerio, Ilgio, Žiauro, Vyštučio, Samanio ežerų sistemą, susiformavusią teritorijoje, iškilusioje daugiau kaip 200 metrų virš jūros lygio, Ilgio pakrančių kalkingas žemapelkes su saugotinais augalais;
3.7. Saločio telmologinio draustinio – išsaugoti Saločio ežerą ir apyežerį su didelėmis paežerinėmis pelkėmis ir biotopų įvairove, ūdrų, raudonpilvių kūmučių gyvenamąsias vietas;
APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
4. Apsaugos zona – Didžiasalio, Gaspariškės, Krašuonos, Velykamiškio kaimų apylinkės, Beržuvio, Miškinio, Švento apyežeriai, miškingi intarpai agrarinėse teritorijose.
6. Ūkinė zona – agrarinės teritorijos Busilų, Juršėnų, Naujasalio, Petruškų, Stoniūnų, Šilinių, Šutonių kaimų apylinkėse.
Priedas. Neteko galios nuo 2009-06-05
Priedo naikinimas:
Nr. 492, 2009-05-27, Žin. 2009, Nr. 66-2623 (2009-06-04), i. k. 1091100NUTA00000492
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1292, 2008-12-03, Žin., 2008, Nr. 142-5640 (2008-12-11), i. k. 1081100NUTA00001292
Dėl Anykščių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 492, 2009-05-27, Žin., 2009, Nr. 66-2623 (2009-06-04), i. k. 1091100NUTA00000492
Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 518, 2009-05-27, Žin., 2009, Nr. 67-2702 (2009-06-06), i. k. 1091100NUTA00000518
Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo