LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Įsakymas netenka galios 2016-05-01:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-205, 2016-02-08, paskelbta TAR 2016-02-09, i. k. 2016-02549

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 229 „Dėl Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų bei Daugiafazių kontrastinių kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo tvarkos aprašo, Ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo bei ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami daugiafaziai kontrastiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo

Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-04-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 27-917, i. k. 1062250ISAK000V-131

Nauja redakcija nuo 2015-01-01:

Nr. V-1197, 2014-11-17, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19835

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠO BEI LIGŲ IR BŪKLIŲ, DĖL KURIŲ ATLIEKAMI PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS APMOKAMI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2006 m. vasario 27 d. Nr. V-131

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašą;

1.2. Ligų ir būklių, dėl kurių atliekami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokami kompiuterinės tomografijos angiografijos ir magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai, sąrašą.

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-131

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. lapkričio 17 d. įsakymo

Nr. V-1197 redakcija)

KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kompiuterinės tomografijos angiografija (toliau – KT angiografija) – tai radiologinis tomografinis tyrimas, kurio metu rentgeno spindulių pagalba įvertinama širdies ir kraujagyslių (arterijų, venų) būklė, funkcija (perfuzija, difuzija) ir patologija.

2. Magnetinio rezonanso angiografija (toliau – MR angiografija) – tai radiologinis tomografinis tyrimas, kurio metu magnetinio rezonanso pagalba įvertinama širdies ir kraujagyslių (arterijų, venų) būklė, funkcija (perfuzija, difuzija) ir patologija.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiamos KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugos, turi atitikti Kraujagyslių chirurgijos stacionarinių antrinio lygio vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 758 „Dėl Kraujagyslių chirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“.

4. KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugas teikia medicinos gydytojas, turintis galiojančią licenciją verstis gydytojo radiologo medicinos praktika.

5. KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugoms teikti reikalinga įranga turi atitikti Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“, nuostatas.

II SKYRIUS

KT ANGIOGRAFIJOS IR MR ANGIOGRAFIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMAI

6. KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugas teikia:

6.1. gydytojas radiologas (atlieka tyrimus, įvertina ir aprašo atliktų tyrimų vaizdus);

6.2. bendrosios praktikos slaugytojas;

6.3. radiologijos laborantas.

7. KT angiografijos tyrimai atliekami kompiuteriniu tomografu, turinčiu ne mažiau kaip 16 sluoksnių.

8. KT angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė / centrinė vena, tam tikru greičiu boliuso būdu (nuo 50 iki 200 ml) leidžiama nejoninė kontrastinė medžiaga, atliekamas skenavimas (ne didesniais kaip 1,25 mm storio pjūviais) ir tolesnė gautų vaizdų daugiaprojekcinė

rekonstrukcija bei analizė.

9. MR angiografijos tyrimai atliekami ne mažiau kaip 1 teslos magnetinio lauko stiprumo magnetinio rezonanso tomografu.

10. MR angiografijos tyrimo metu kateterizuojama periferinė / centrinė vena, tam tikru greičiu boliuso būdu (0,1–0,3 mmol/kg svorio) leidžiama paramagnetinė kontrastinė medžiaga, atliekamas skenavimas (naudojant specialias programas (sekas)) ir gautų vaizdų daugiaprojekcinė rekonstrukcija bei analizė.

11. Tyrimo metodiką parenka gydytojas radiologas. Jei KT angiografijos tyrimas neinformatyvus ar jo negalima atlikti (pvz., dėl jautrumo jodo preparatams), atliekamas MR angiografijos tyrimas.

12. KT angiografijos kontraindikacijos:

12.1. absoliuti – ligonio jautrumas jodui;

12.2. santykinė (nustatoma gydytojo radiologo) – inkstų nepakankamumas, nėštumas ir kt.

13. MR angiografijos kontraindikacijos:

13.1. absoliuti – širdies stimuliatorius;

13.2. santykinė (nustatoma gydytojo radiologo) – metaliniai svetimkūniai įvairiose kūno vietose, nėštumas ir kt.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimų rezultatai fiksuojami nuotraukose ir (arba) skaitmeniniu būdu (kompiuterių duomenų bazėje) ir turi būti saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. V-131 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2014 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-1197 redakcija)

LIGŲ IR BŪKLIŲ, DĖL KURIŲ ATLIEKAMI PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS APMOKAMI KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS ANGIOGRAFIJOS IR MAGNETINIO REZONANSO ANGIOGRAFIJOS TYRIMAI, SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Tyrimas

TLK-10-AM kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Kompiuterinės tomografijos (KT) angiografijos ir magnetinio rezonanso (MR) angiografijos tyrimų atlikimo indikacijos

Neuroradiologija

1.1

Karotidinė KT ar MR arteriografija

G45.1

Karotidinės arterijos sindromas (hemisferinis)

Cerebrovaskulinis nepakankamumas, jei:

– ištinka insultas, tranzitorinė išeminė ataka, amaurosis fugax, kai nenustatomos kitos priežastys (hemoragija, navikas ir kt.) ir neinvaziniai tyrimai nebūtini;

– neinvaziniu tyrimu nustačius karotidinės arterijos stenozę ar išopėjusią plokštelę, reikia patikslinti chirurginio gydymo indikacijas;

– neinvazinių tyrimų rezultatai yra neinformatyvūs

G45.2

Dauginiai ir abipusiai priešsmegeninių arterijų sindromai

G45.3

Trumpalaikis aklumas

G45.8

Kiti praeinantys galvos smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai

G45.9

Praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, nepatikslinti

G46

Kraujagysliniai smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinėmis (smegenų kraujagyslių) ligomis

I60

Subarachnoidinis kraujavimas

I63

Smegenų infarktas

I64

Insultas, nepatikslintas kaip kraujavimas arba infarktas

I65.2

Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I65.3

Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas

I65.8

Kitos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I65.9

Nepatikslintos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I67.0

Smegenų arterijų atsisluoksniavimas, neplyšęs

Karotidinė disekacija

I72.0

Miego arterijos aneurizma

Karotidinė aneurizma

S15.0

Miego arterijos sužalojimas

Kraujagyslių traumos

S15.7

Kelių kaklo kraujagyslių sužalojimas

S15.8

Kitų kaklo kraujagyslių sužalojimas

S15.9

Nepatikslintos kaklo kraujagyslės sužalojimas

C71

Smegenų piktybinis navikas

Galvos ir kaklo navikai

C79.3

Smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas

D33.0

Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas

D33.1

Smegenų intratentorinės dalies gerybinis navikas

D33.2

Smegenų nepatikslintos dalies gerybinis navikas

1.2

Arteriae carotis externae KT ar MR arteriografija

C01

Liežuvio šaknies piktybinis navikas

Įtariamas navikas

C02

Kitų ir nepatikslintų liežuvio dalių piktybinis navikas

C03

Dantenų piktybinis navikas

C04

Burnos dugno piktybinis navikas

C05

Gomurio piktybinis navikas

C06

Kitos ir nepatikslintos burnos dalies piktybinis navikas

C07

Paausinės seilių liaukos piktybinis navikas

C08

Kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybinis navikas

C09

Migdolo piktybinis navikas

C10

Burnaryklės piktybinis navikas

C11

Nosiaryklės piktybinis navikas

C12

Kriaušinės kišenės piktybinis navikas

C13

Gerklaryklės piktybinis navikas

C14

Kitų ir nepatikslintų lūpos, burnos ertmės ir ryklės dalių piktybinis navikas

D10.1

Liežuvio gerybinis navikas

D10.2

Burnos dugno gerybinis navikas

D10.3

Kitų ir nepatikslintų burnos dalių gerybinis navikas

D10.4

Migdolo gerybinis navikas

D11

Didžiųjų seilių liaukų gerybinis navikas

Q28.0

Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda

Kraujagyslių malformacijos, vaskulitai, kitos pirminės kraujagyslių anomalijos

Q28.1

Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

Arterinis ar intrakranijinis nuotėkis

1.3

Cerebrinė KT ar MR arteriografija

C69

Akies ir akies priedų piktybinis navikas

Intrakranijiniai navikai

C70

Smegenų dangalų piktybinis navikas

C71

Smegenų piktybinis navikas

C72

Nugaros smegenų, galvinių nervų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių piktybinis navikas

C79.3

Smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas

D33.0

Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas

D33.1

Smegenų infratentorinės dalies gerybinis navikas

D33.2

Galvos smegenų nepatikslintos dalies gerybiniai navikai

D42

Smegenų dangalų neaiškios ar nežinomos eigos navikas

D43

Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos neaiškios ar nežinomos eigos navikas

I61

Intracerebrinis kraujavimas

Intracerebrinės kraujosruvos (įskaitant traumines kraujosruvas)

Q28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

Pirminės kraujagyslių anomalijos (įskaitant aneurizmas,

Q28.3

Kitos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

kraujagyslių malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus)

I67.1

Smegenų aneurizma, neplyšusi

Aneurizmos diagnostika ir įvertinimas

I66.0

Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

Įtariama intrakranijinė okliuzinė liga;

pooperacinis chirurginių ar neurointervencinių procedūrų įvertinimas

I66.1

Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I66.2

Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I66.4

Dauginis ir abipusis smegenų arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas

I66.8

Kitos smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

S06.4

Epidurinė hemoragija

Kraujo išsiliejimas

S06.5

Trauminė subdurinė hemoragija

S06.6

Trauminė subarachnoidinė hemoragija

S06.8

Kiti intrakranijiniai sužalojimai

S06.9

Intrakranijinis sužalojimas, nepatikslintas

1.4

Vertebralinė KT ar MR arteriografija

G45.0

Vertebrobazilinės (smegenų kamieno) arterijos sindromas

Epizodinis galvos svaigimas, vertigo, lygsvaros sutrikimai ar ataksija

G46.4

Smegenėlių insulto sindromas

Cerebeliarinis infarktas

G46.5

Grynas motorinis lakūninis sindromas

Kiti simptomai, susiję su vertebrobaziliariniu nepakankamumu

G46.6

Grynas sensorinis lakūninis sindromas

I65.0

Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

Intrakranijinė okliuzinė liga ir kolateralinė kraujotaka, kuriai įvertinti taikoma karotidinė arteriografija

I65.1

Pamatinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I66.3

Smegenėlių arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas

S15.1

Slankstelinės arterijos sužalojimas

Kraujagyslių traumos diagnostika ir įvertinimas

Torakoabdominalinė radiologija

2.1

Pulmonalinė KT ar MR arteriografija

I26

Plaučių embolija

Įtariama plaučių embolija;

atlikus plaučių perfuzijos tyrimą, nustatyta didelė plaučių arterijos embolijos tikimybė;

įtariama plaučių arterijos embolija, tačiau plaučių perfuzijos tyrimo duomenys neinformatyvūs;

įtariama plaučių arterijos embolija, tačiau plaučių perfuzijos tyrimas to nepatvirtina;

įtariama chroniška plaučių arterijos embolizacija;

įtariamos kitos plaučių anomalijos (vaskulitas, įgimtos ar įgytos plaučių kraujagyslių anomalijos, kraujagyslių malformacijos);

neaiškūs (inkapsuliuoti) navikai

S25

Krūtinės ląstos kraujagyslių sužalojimas

C33

Trachėjos piktybinis navikas

Krūtinės ląstos ir kvėpavimo organų diagnostika bei įvertinimas

C34

Broncho ir plaučio piktybinis navikas

C37

Užkrūčio liaukos piktybinis navikas

C38

Širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės piktybinis navikas

C39

Kitų ir nepatikslintų kvėpavimo sistemos bei krūtinės ląstos organų piktybinis navikas

D15

Kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos organų gerybinis navikas

E32

Užkrūčio liaukos ligos

2.2

Bronchialinė KT arteriografija

R04

Kraujavimas iš kvėpavimo takų

Savaime nenutrūkstanti hemoptoja

Q33

Įgimtos plaučių formavimosi ydos

Įtariamos įgimtos kardiopulmoninės anomalijos

2.3

KT ar MR aortografija

Q25.0

Atviras arterinis latakas

Aortos patologiniai pakitimai (transsekcija, dissekacija, aneurizma, okliuzinė liga, aortitas ir įgimtos aortos ydos);

aortos ir jos stambiųjų šakų įvertinimas, ruošiantis selektyvioms angiografijoms

Q25.1

Aortos koarktacija (susiaurėjimas)

Q25.2

Aortos atrezija

Q25.3

Aortos stenozė (susiaurėjimas)

Q25.4

Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos

I71

Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas

I72

Kitos aneurizmos

I74.0

Pilvinės aortos embolija ir trombozė

I74.1

Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė

2.4

Abdominalinė visceralinė KT ar MR arteriografija

K92.0

Vėmimas krauju

Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti

K92.1

Kraujas išmatose (melena)

K92.2

Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas

C16

Skrandžio piktybinis navikas

Intraabdominalinių navikų diagnostika ir įvertinimas

C17

Plonosios žarnos piktybinis navikas

C18

Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas

C19

Tiesiosios žarnos ir riestinės gaubtinės žarnos jungties piktybinis navikas

C20

Tiesiosios žarnos piktybinis navikas

C21

Išangės ir išangės kanalo piktybinis navikas

C22

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas

C23

Tulžies pūslės piktybinis navikas

C24

Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas

C25

Kasos piktybinis navikas

C26.1

Blužnies piktybinis navikas

C74

Antinksčio piktybinis navikas

C75

Kitų vidaus sekrecijos liaukų ir susijusių struktūrų piktybinis navikas

C76

Kitų ir netiksliai apibrėžtų lokalizacijų piktybinis navikas

C77

Metastazinis ir nepatikslintas limfmazgių piktybinis navikas

C78

Kvėpavimo ir virškinimo organų metastazinis piktybinis navikas

C79

Kitų lokalizacijų metastazinis piktybinis navikas

C80

Nenurodytų lokalizacijų piktybinis navikas

C81

Hodžkino (Hodgkin) limfoma

C82

Folikulinė [mazgelinė] ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfoma

C83

Difuzinė ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfoma

D12

Storosios (gaubtinės) žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir išangės kanalo gerybinis navikas

D13.4

Kepenų gerybinis navikas

D13.6

Kasos gerybinis navikas

D13.7

Kasos endokrininės dalies gerybinis navikas

D13.9

Netiksliai apibrėžtos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybinis navikas

D18

Hemangioma ir limfangioma

D19

Mezotelinio audinio gerybinis navikas

D35.0

Antinkščio gerybinis navikas

D37

Burnos ertmės ir virškinimo organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas

D73

Blužnies ligos

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

K74

Kepenų fibrozė ir cirozė

K76.6

Vartų venos hipertenzija

I81

Vartų venos trombozė

K55

Žarnų kraujotakos sutrikimai

K56

Paralyžinis žarnų nepraeinamumas ir obstrukcija (be išvaržos)

K85

Ūminis pankreatitas

K86

Kitos kasos ligos

I77.4

Pilvinio kamieno (truncus coeliacus) suspaudimo sindromas

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

2.5

Renalinė KT ar MR arteriografija

C64

Inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas

C65

Inksto geldelės piktybinis navikas

C67

Šlapimo pūslės piktybinis navikas

C68

Kitų ir nepatikslintų šlapimo organų piktybinis navikas

D30.0

Inksto gerybinis navikas

D41

Šlapimo organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas

D48.3

Retroperitoninio tarpo nežinomos eigos navikas

I12

Hipertenzinė inkstų liga

I13

Hipertenzinė širdies ir inkstų liga

I15.0

Renovaskulinė (inkstų kraujagyslių) hipertenzija

I70.1

Inkstų arterijos aterosklerozė

N10

Ūminis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas

N11

Lėtinis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas

N12

Kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nepatikslintas kaip ūminis ar lėtinis

N13

Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija

N25

Pakitimai dėl sutrikusios inkstų kanalėlių funkcijos

N26

Nepatikslintos kilmės inksto sumažėjimas

N27

Mažas inkstas dėl nežinomos priežasties

N28.0

Inksto išemija ir infarktas

S35.4

Inkstų kraujagyslių sužalojimas

Renovaskulinė trauma

I72.2

Inksto arterijos aneurizma

Pirminė renovaskulinė patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)

Q27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

Q27.2

Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos

R31

Hematurija, nepatikslinta

Neaiškios kilmės hematurija

2.6

Dubens organų KT ar MR arteriografija

K92.1

Kraujas išmatose (melena)

Gastrointestininis ar genitourininis kraujavimas

K92.2

Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas

R31

Hematurija, nepatikslinta

C48

Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinis navikas

Retroperitoninis ar dubens organų kraujavimas dėl traumos, naviko ar kt. priežasčių

C49

Kito jungiamojo ir minkštųjų audinių piktybinis navikas

D20

Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės minkštųjų audinių gerybinis navikas

S35

Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

Parenchiminių organų trauma

N50.1

Vyro lyties organų kraujagysliniai pažeidimai

Vyrų impotencija, sukelta arterijų okliuzinės ligos

I70.8

Kitų arterijų aterosklerozė

Aortos ir klubinės srities arterijų aterosklerotiniai pakitimai

I74.0

Pilvinės aortos embolija ir trombozė

Pirminė kraujagyslių patologija (aneurizma, malformacija, vaskulitas)

I74.5

Klubinės arterijos embolija ir trombozė

I72.3

Klubinės arterijos aneurizma

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

2.7

KT ar MR ileokavografija

I80

Flebitas ir tromboflebitas

Įtariamas trombas ileokaviniame venos segmente

I82

Kita veninė embolija ir trombozė

I83

Kojų venų varikozė

I86

Kitų vietų venų varikozė

I87

Kiti venų sutrikimai

I97

Neklasifikuojami kitur kraujotakos sistemos sutrikimai, atsiradę po procedūrų

I98

Kiti kraujotakos sistemos sutrikimai, atsiradę sergant kitur klasifikuojamomis ligomis

I99

Kiti ir nepatikslinti kraujotakos sistemos sutrikimai

Kardiologija

3.1

KT ar MR koronarografija

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

Stabilioji krūtinės angina, jei:

– gydymas vaistais yra neveiksmingas;

– fizinio krūvio mėginiai yra teigiami;

– neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar atmesti išeminės širdies ligos diagnozės

I20.0

Nestabilioji krūtinės angina

Nestabilioji krūtinės angina, jei:

– gydymas vaistais 1–2 paras yra neveiksmingas;

– paūmėjimas atslūgo, bet nustatomi teigiami fizinio krūvio mėginiai;

– diagnozuojama angiospastinė krūtinės angina po miokardo infarkto, per pirmus 2 mėn. atsiranda krūtinės angina arba išrašant iš stacionaro nustatomas teigiamas fizinio krūvio mėginys

3.2

KT ar MR ventrikuloangiografija

S26

Širdies sužalojimas

Q20

Įgimtos širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydos

Įgimtų bei įgytų širdies ydų diagnozės patikslinimas ir chirurginio gydymo indikacijų nustatymas

Q21

Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos

Q22

Įgimtos plautinio kamieno ir triburio vožtuvų formavimosi ydos

Q23

Įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydos

Q24

Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos

Q25

Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos

Q26

Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos

Q27

Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos

Q28

Kitos įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos

I05

Reumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ligos

I06

Reumatinės aortos vožtuvo ligos

I07

Reumatinės triburio vožtuvo ligos

I08

Kelių vožtuvų ligos

I09

Kitos reumatinės širdies ligos

I34

Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos

I35

Nereumatinės aortos vožtuvo ydos

I36

Nereumatinės triburio vožtuvo ydos

I37

Plaučių kamieno vožtuvo ydos

I38

Endokarditas, vožtuvas nepatikslintas

I39

Endokarditas ir širdies vožtuvų ydos, nustatomos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

I42

Kardiomiopatija

I43

Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Elektrofiziologija

4.1

Plaučių venų KT angiografija

I47.1

Supraventrikulinė tachikardija

Individualios plaučių venų anatomijos nustatymas prieš intrakardines intervencines procedūras

I47.2

Skilvelinė tachikardija

I48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I49.1

Priešlaikinė prieširdžių depoliarizacija

I49.3

Priešlaikinė skilvelių depoliarizacija

I50

Širdies nepakankamumas

I51

Komplikacijos ir nepakankamai patikslinti širdies sutrikimai, apibūdinami kaip širdies ligos

I52

Kiti širdies sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Periferinė angiografija

5.1

Galūnių KT ar MR arteriografija

E10.5

1 tipo cukrinis diabetas, kai yra kraujotakos komplikacija

Aterosklerozinė kraujagyslių liga (aneurizma, embolija, okliuzinė liga, trombozė)

I70.2

Galūnių arterijų aterosklerozė

I72.1

Rankos arterijos aneurizma

I72.4

Kojos arterijos aneurizma

I73

Kitos periferinių kraujagyslių ligos

I74.2

Rankų arterijų embolija ir trombozė

I74.3

Kojų arterijų embolija ir trombozė

I74.4

Galūnių arterijų embolija ir trombozė, nepatikslinta

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

I78

Kapiliarų ligos

I79

Arterijų, arteriolių ir kapiliarų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Q27

Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos

Kitos pirminės kraujagyslių patologijos (malformacija, vaskulitas, „apvogimo“ sindromas ir kt.)

M30

Mazginis poliarteritas ir su juo susijusios būklės

M31

Kitos nekrozuojančios vaskulopatijos

S49

Kiti ir nepatikslinti peties bei žasto sužalojimai

Kraujagyslių traumos

S55

Kraujagyslių sužalojimas dilbio lygyje

S75

Kraujagyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje

S76

Raumenų ir sausgyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje

S85

Kraujagyslių sužalojimas blauzdos lygyje

S95

Čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimas

C49

Kito jungiamojo audinio ir minkštųjų audinių piktybinis navikas

Navikai

D21

Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas

Persodinti organai ir audiniai

Z94.0

Persodintas inkstas

Kraujagyslių patologija (prieš organų transplantaciją ir po jos)

Z94.1

Persodinta širdis

Z94.2

Persodintas plautis

Z94.3

Persodinta širdis ir plaučiai

Z94.4

Persodintos kepenys

Z95

Širdies ir kraujagyslių implantai ir transplantatai

Būklės po širdies ir kraujagyslių protezavimo

Z95.1

Aortokoronarinė jungtis

Z95.2

Širdies vožtuvo protezas

Z95.3

Ksenogeninis širdies vožtuvas

Z95.4

Kitas širdies arba širdies vožtuvo pakaitalas

Z95.5

Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantatas

Z95.8

Kitas širdies ar kraujagyslių implantas arba transplantatas

Z95.9

Širdies ar kraujagyslių implantas ar transplantatas, nepatikslintas

Pakeitimai: