Suvestinė redakcija nuo 2024-06-21 iki 2024-10-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 110-3207, i. k. 0991010ISTAIII-1509

 

Nauja redakcija nuo 2017-01-01:

Nr. XII-2472, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18827

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS

 

1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas ir šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius.

 

2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas

1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas ar pajamų dalį šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams, mokant iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir (ar) valstybės biudžeto lėšų šiame įstatyme nustatytas išmokas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585

 

2. Nukentėjusiųjų gydymo ir medicininės reabilitacijos paslaugos kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis asmuo – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui ir už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

 

2. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinės ligos išmokos, nustatytos šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas), bei priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalinio darbo išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme.

3. Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

4. Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

5. Darbo (tarnybos) vieta (toliau – darbo vieta) – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

6. Draudėjas – darbdavys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė (toliau – įmonė), mokantys arba pagal įstatymus privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui.

7. Kompensavimo koeficientas (k) lėtinės profesinės ligos atveju – asmens socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetų, apskaičiuotų Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, vidurkis per visą įskaitytiną to asmens draudimo laikotarpį (stažą).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1339, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11434

 

8. Kompensavimo koeficientas (k) nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiu užpraeito ketvirčio šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto dalyvumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo negalios arba socialinio draudimo senatvės pensijos arba kai šis koeficientas yra didesnis negu apskaičiuotasis šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1339, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11434

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

9. Kompensavimo koeficiento (k) ribos – šio įstatymo nustatytoms išmokoms apskaičiuoti taikomas kompensavimo koeficientas, ne mažesnis kaip 0,25 ir ne didesnis kaip 3.

10. Nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) (toliau – nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir tampa laikinai nedarbingas nors vienai dienai, netenka dalyvumo arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

11. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo) – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:

1) gyvenamosios vietos;

2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu;

4) kitos darbovietės.

111. Netektas dalyvumasprocentais išreiškiamas sumažėjęs asmens pajėgumas veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Jeigu nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų dalyvumo. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga netekto dalyvumo procentą nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

112. Netekto dalyvumo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreiškiamas dydis, apskaičiuojamas netekto dalyvumo procentą dalijant iš 100.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

12. Nukentėjusysis – apdraustasis asmuo, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl draudžiamuoju įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl draudžiamuoju įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos.

13. Profesinė liga ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

14. Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-827, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20025

Nr. XIV-1969, 2023-05-23, paskelbta TAR 2023-05-30, i. k. 2023-10362

 

15. Vidutinis šalies darbo užmokestis (D) – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-827, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20025

 

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 8, 10 dalyse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3027, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13465

 

5 straipsnis. Draudėjai

Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra:

1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;

2) valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos;

3) socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigos;

4) Neteko galios nuo 2022-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIII-3027, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13465

 

5) įmonės ar įstaigos, kuriose mokiniai, studentai ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siųsti mokytis ar reabilituotis asmenys atlieka profesinės veiklos praktiką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-948, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21640

 

6) bausmių vykdymo sistemos įstaigos, kuriose asmenys mokosi pagal profesinio mokymo programas (kursantai), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kuriose arba kurių įvadinio mokymo kursuose mokosi asmenys, kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai), karo mokymo įstaigos, kuriose studijuodami asmenys atlieka karo tarnybą (kariūnai);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1222, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15587

 

7) įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kuriose asmenys atlieka savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka;

8) valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

 

6 straipsnis. Draudžiamieji įvykiai

1. Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

2. Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami apdraustiesiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4, 5, 8 ir 10 dalyse (išskyrus bausmių vykdymo sistemos įstaigose pagal profesinio mokymo programas besimokančius asmenis (kursantus), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose besimokančius asmenis (kursantus), kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, bei atliekančius karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje asmenis (kariūnus)), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1222, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15587

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);

3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas moka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3027, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13465

 

3. Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami ir su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susiję įvykiai, kurių metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims, kurie mokosi bausmių vykdymo sistemos įstaigose pagal profesinio mokymo programas (kursantams), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, muitinės pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantams) arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos jų mokymo ir pratybų laiku.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1222, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15587

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

4. Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstamos nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad nukentėjusieji, įsigaliojus šiam įstatymui, buvo draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji asmenys.

5. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:

1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2) pakeliui į darbą ar iš darbo;

3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbuotojas ieško naujo darbo;

4) apdraustiesiems asmenims atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

6. Asmenims, dirbantiems pagal nuotolinio darbo sutartį, draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats gamybos procesas.

7. Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Vyriausybės tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

 

7 straipsnis. Nedraudžiamieji įvykiai

1. Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1) apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus;

2) apdraustasis asmuo sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

3) apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu;

4) apdraustasis asmuo savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

5) prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

3. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad juos lėmė apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT15-N2/2024, 2024-02-13, paskelbta TAR 2024-02-13, i. k. 2024-02701

Nr. XIV-2708, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11232

 

8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

1. Draudėjai privalo:

1) užtikrinti, kad įmonėse būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų;

2) užtikrinti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos priežiūros įstaigą;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytoms institucijoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

 

4) įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą ir dalyvauti tiriant profesines ligas;

5) laiku ir teisingai apskaičiuoti ir mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas. Šiame punkte nurodytos prievolės draudėjams netaikomos asmenims, kurie draudžiami valstybės biudžeto lėšomis.

2. Jeigu, ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinę ligą, jis (ji) nepripažįstamas (nepripažįstama) draudžiamuoju įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka.

3. Už šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

9 straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės

1. Teisę į šio įstatymo nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji asmenys, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos buvo pakenkta įvykus įvykiui, pripažintam draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Apdraustieji asmenys turi teisę gauti iš draudėjo informaciją apie valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą už juos, o įvykus draudžiamiesiems įvykiams apdraustieji asmenys ir jų šeimos nariai turi teisę gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie šio įstatymo nustatytų garantijų taikymą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

 

10 straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos

Apdraustieji asmenys turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o nukentėjusieji dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir vykdyti gydytojo rekomendacijas.

 

II SKYRIUS

DRAUDIMO IŠMOKOS

 

11 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos

1. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas.

2. Apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, tapusiam laikinai nedarbingam, netekusiam dalies ar viso dalyvumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka (toliau – ligos išmoka);

2) netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto dalyvumo periodinė kompensacija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

3. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Neteko galios nuo 2022-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-3027, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13465

 

6. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos apskaičiuojamos ir mokamos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Ligos išmoka

1. Ligos išmoka skiriama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 10 dalyse nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais.

2. Ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu.

3. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, ir draudžiamąjį įvykį patvirtinantys dokumentai.

 

13 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos išmokoms apskaičiuoti

1. Kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

2. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio, dviejų dydžių.

3. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali būti mažesnis negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-827, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20025

 

14 straipsnis. Ligos išmokos mokėjimo trukmė

1. Ligos išmoka mokama už visą laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, išduotu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Kai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

2. Apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų metu, ligos išmoka mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu.

3. Apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, išmoka mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo nuo darbo laikotarpiui.

 

15 straipsnis. Ligos išmokų dydis

1. Apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Ši išmoka mokama pagal darbo dienų skaičių (taikoma 5 darbo dienų darbo savaitė).

2. Kol nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga bus pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo atitinkamai nelaimingo atsitikimo darbe dienos arba nuo profesinės ligos nustatymo dienos perskaičiuojama šiame įstatyme nustatyta tvarka ir išmokamas mokėtinos pagal šį įstatymą ir išmokėtosios ligos išmokų skirtumas, tačiau tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka (ar jai lygi), išmokėtoji ligos išmoka neperskaičiuojama.

TAR pastaba: 15 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir asmenims, iki įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024-01-01 tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024-01-01).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1339, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11434

 

16 straipsnis. Ligos išmokų mokėjimo šaltiniai

Ligos išmokos, susižalojus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų.

 

17 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos išmoka nemokama

Laikinai nedarbingiems dėl draudžiamojo įvykio asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

 

18 straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę jas gauti

Išmokų sumos, kurios priklausė nukentėjusiajam asmeniui ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikus paveldėjimo teisės liudijimą.

 

19 straipsnis. Netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija

1. Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų dalyvumo, jam išmokama netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 7,76 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

2. Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų dalyvumo, jam išmokama netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 15,52 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

3. Jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas netektas dalyvumas, nurodytas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.

4. Kompensuojamasis uždarbis netekto dalyvumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal nukentėjusiojo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.

5. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto dalyvumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už 15 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) ir negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo mėnesį, dviejų dydžių.

6. Jeigu nukentėjusiojo, kuriam jau buvo išmokėta netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinė kompensacija (toliau kartu – netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinė kompensacija), netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumas) pasikeičia ir neviršija šiame straipsnyje nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos skirtumas.

7. Netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama pasibaigus Agentūros sprendimo apskundimo terminui Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

20 straipsnis. Netekto dalyvumo periodinė kompensacija

1. Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų dalyvumo, jam mokama netekto dalyvumo periodinė kompensacija. Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų dalyvumo, mokama netekto dalyvumo periodinė kompensacija:

1) jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ar negalios pensiją;

2) jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ar negalios pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto dalyvumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto dalyvumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas.

2. Netekto dalyvumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip netekto dalyvumo koeficiento (d) (šio įstatymo 3 straipsnio 112 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 3 straipsnio 7, 8, 9 dalys) ir 77,58 procento vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio mėnesį, už kurį mokama kompensacija, sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 × d × k × 0,7758 × D.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

21 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus nukentėjusiojo netekto dalyvumo procentams

1. Jeigu Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų dalyvumo, netekto dalyvumo periodinė kompensacija mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo netekto dalyvumo pasikeitimo dienos.

2. Jeigu Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo periodinę kompensaciją) (toliau kartu – netekto dalyvumo (darbingumo) kompensacija) (šio įstatymo 20 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų dalyvumo, jam išmokama netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija (šio įstatymo 19 straipsnis), o netekto dalyvumo (darbingumo) periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto dalyvumo pasikeitimo dienos.

3. Jeigu nukentėjusiojo, gaunančio netekto dalyvumo (darbingumo) periodinę kompensaciją, netektas dalyvumas pakartotinai sumažėja iki šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų dydžių, netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija už tą patį nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimą profesine liga mokama šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

4. Jeigu nukentėjusiojo, gavusio netekto dalyvumo (darbingumo) periodinę ir netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinę kompensacijas (ar nurodytos vienkartinės kompensacijos skirtumą), netektas dalyvumas, nepraėjus 24 mėnesiams nuo teisės į netekto dalyvumo vienkartinę kompensaciją atsiradimo dienos, pakartotinai padidėja iki 30 ir daugiau procentų, iš apskaičiuotos netekto dalyvumo periodinės kompensacijos sumos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka išskaičiuojama išmokėtos netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinės kompensacijos (ar jos skirtumo) dalis už likusį iki 24 mėnesių laikotarpį.

5. Nukentėjusiajam dėl kelių įvykių Agentūra nustato netekto dalyvumo procentą dėl kiekvieno įvykio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

22 straipsnis. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmė

Netekto dalyvumo periodinė kompensacija mokama iki Agentūros nustatyto netekto dalyvumo procentų (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyto netekto darbingumo procentų) termino pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina nukentėjusiajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, jeigu Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusiojo netekto dalyvumo procentai sumažėjo. Jeigu dalyvumo netekimas dėl draudžiamojo įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo sprendimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina išmokos dydį apdraustajam asmeniui, netekusiam dalyvumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba jeigu Agentūra iš naujo nustato, kad apdraustojo asmens netekto dalyvumo procentai padidėjo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

25 straipsnis. Draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai

1. Ligos išmoka skiriama nuo laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

2. Netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos, kai Agentūra nustato dalyvumo netekimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

3. Netekto dalyvumo periodinė kompensacija skiriama nuo Agentūros netekto dalyvumo procentų nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu apdraustasis asmuo dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos skyrimo kreipiasi praėjus 3 metams, nurodyta kompensacija už praėjusį laiką jam mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

31. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas apdraustojo asmens prašymu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka gali būti stabdomas, o sustabdytas – atnaujinamas, jeigu teisė gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją jos gavėjui buvo išlikusi laikotarpiu, kuriuo jos mokėjimas buvo sustabdytas. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas atnaujinamas nuo apdraustojo asmens prašyme atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą nurodytos dienos, bet ne anksčiau negu nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo kreipiamasi per 3 metus nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos. Jeigu apdraustasis asmuo dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo kreipiasi praėjus 3 ir daugiau metų nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos, jos mokėjimas atnaujinamas ir nurodyta kompensacija išmokama už praėjusį, bet ne ilgesnį kaip už 12 mėnesių, laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą dienos. Šioje dalyje nustatyta tvarka atnaujinus netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą, laikotarpiu, kai nurodytos kompensacijos gavėjui vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsniu asmeniui paskirta ir mokama išankstinė senatvės pensija, jam netekto dalyvumo periodinė kompensacija nėra skiriama ir mokama ir jos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo terminas nepratęsiamas išankstinės pensijos gavimo laikotarpiu.

TAR pastaba: 25 straipsnio 31 dalis taikoma ir asmenims, iki įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024-01-01) įgijusiems teisę į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kuri, įsigaliojus šiam įstatymui, nėra baigta mokėti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

4. Apdraustajam asmeniui mirus, periodinė draudimo išmoka skiriama turinčiam teisę į ją asmeniui nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu, apdraustajam asmeniui mirus, turintis teisę į periodinę draudimo išmoką asmuo dėl jos kreipiasi praėjus 3 metams nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jeigu ši išmoka nebuvo paskirta nė vienam iš 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų. Kai, apdraustajam asmeniui mirus, asmuo, turintis teisę į periodinę draudimo išmoką, kreipiasi dėl šios išmokos po to, kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, periodinė draudimo išmoka perskaičiuojama ir mokama visiems gavėjams nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos dienos.

5. Apdraustajam asmeniui mirus, vienkartinė draudimo išmoka skiriama asmeniui (asmenims), turinčiam (turintiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (prašymus) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (kurie) pateikiamas (pateikiami) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos. Tuo atveju, kai kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo asmens mirties gimusiam (gimusiems) jo vaikui (vaikams), kuris (kurie) gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko (vaikų) gimimo dienos.

6. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus mokėjimas stabdomas, kai netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gauti duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos gavėjas prarado teisę gauti netekto dalyvumo kompensaciją ar periodinę draudimo išmoką. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nustatytoms aplinkybėms, netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją ar periodinę draudimo išmoką jos gavėjui buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), jo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) netekto dalyvumo periodinės kompensacijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išmokama mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui priklausiusi netekto dalyvumo periodinė kompensacija ar periodinė draudimo išmoka nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos iki jo mirties (paskelbimo mirusiu) dienos, bet ne daugiau kaip už 3 metus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

7. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus mokėjimas stabdomas, jeigu asmuo neatitinka šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Išmokų mokėjimas atnaujinamas atsiradus šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms išmokų mokėjimo sąlygoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatytais terminais ir tvarka nuo teisės į šios išmokos mokėjimo atnaujinimą atsiradimo dienos.

TAR pastaba. 25 straipsnio 7 dalyje nustatyti periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus sustabdymas ir atnaujinimas taikomi ir tiems asmenims, kuriems šios išmokos buvo paskirtos, sustabdytos ar atnaujintos iki įstatymo Nr. XIV-753 įsigaliojimo (2022-01-01).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585

 

26 straipsnis. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus

1. Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama:

1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, taip pat pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;

2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir dalyvumo, jeigu jis (ji) nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, kol šiems sukaks 8 metai;

3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius), – iki gyvos galvos;

4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki pilnametystės – laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia;

5) kitiems asmenims su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų dalyvumo faktas nustatomas Agentūros arba teismo sprendimu. Asmenims su negalia ši išmoka mokama laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia.

TAR pastaba: 26 straipsnio 1 dalis taikoma ir asmenims, nurodytiems Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kurie teisę į periodinę draudimo išmoką įgijo iki įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024-01-01).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama periodinė draudimo išmoka, lygi periodinei netekto dalyvumo kompensacijai (šio įstatymo 20 straipsnis), padalytai iš vienetu padidinto šio straipsnio 1 dalyje nustatytų asmenų skaičiaus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

3. Šiame straipsnyje nurodyta išmoka mokama neatsižvelgiant į jos gavėjų kitas gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai dėl to paties draudžiamojo įvykio išmokos gavėjui yra mokama socialinio draudimo našlių ar socialinio draudimo našlaičių pensija:

1) jeigu išmokos gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio turi teisę į tokio paties dydžio arba didesnę socialinio draudimo našlių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus šiam gavėjui nėra mokama;

2) jeigu išmokos gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama socialinio draudimo našlių pensija ar socialinio draudimo našlaičių pensija yra mažesnė už apskaičiuotą periodinę draudimo išmoką apdraustajam asmeniui mirus, gavėjui mokama periodinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1339, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11434

 

4. Periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus mokėjimas nutraukiamas mirusiojo sutuoktiniui (sutuoktinei) sudarius kitą santuoką.

TAR pastaba. 26 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos ir tiems asmenims, kuriems periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus buvo paskirtos iki įstatymo  Nr. XIV-753 įsigaliojimo (2022-01-01).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585

 

27 straipsnis. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus

1. Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-827, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20025

Nr. XIII-1339, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11434

 

2. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki pilnametystės – laikotarpiu, kuriuo jiems nustatyta negalia, mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

 

III SKYRIUS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIO DRAUDIMO LĖŠOS

 

28 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos

1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų nustatyta tvarka įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

2. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų šiai draudimo rūšiai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, palūkanos, delspinigiai, baudos ir atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti valstybės biudžeto lėšos ir lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-827, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20025

Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585

 

29 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifai

1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų dydis priklauso nuo:

1) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų;

2) nelaimingų atsitikimų darbe sunkumo ir dėl šių įvykių nukentėjusiųjų skaičiaus;

3) dėl ūmių profesinių ligų įmonėje nukentėjusiųjų skaičiaus.

TAR pastaba. 29 straipsnio 1 dalis taikoma priskiriant draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms 2021 ir vėlesniems metams.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą rodiklį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikia Valstybinė darbo inspekcija. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems rodikliams nustatyti naudojami Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys.

3. Šalies bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas, šio draudimo įmokos tarifų grupių skaičius ir šių grupių tarifai tvirtinami kiekvienais metais Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta metodika ir remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais rodikliais, kiekvienais metais apskaičiuoja draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių dydžius, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1969, 2023-05-23, paskelbta TAR 2023-05-30, i. k. 2023-10362

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2556, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19864

 

30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

 

31 straipsnis. Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų

1. Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.

2. Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad draudėjas, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos, pranešimą apie nukentėjusio asmens įdarbinimą pateikė įvykus nelaimingam atsitikimui, išmokėtos išmokų sumos atgręžtinio reikalavimo teise išreikalaujamos iš šio draudėjo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo vykdymas

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

 

33 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr. 58-1716 (2000 07 19)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 95-2969 (2000 11 08)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1946 (2001-06-27)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 64-2325 (2001-07-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1133, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1484, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1591, 2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1819, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis Įstatymas, išskyrus 29 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo 29 straipsnis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam Įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Šio įstatymo įsigaliojimas pakeistas:

9.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2561, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6311 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO BEI NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2262, 2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 7, 26, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2540, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO, SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO, NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO, INVALIDŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 33, 34, 36, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 9, 16, 28, 35, 36, 40, 43, 45, 49, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(6) STRAIPSNIU IR VII SKYRIUMI ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1), 55(2), 55(3), 55(4), 55(5) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2561, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6311 (2004-11-26)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO BEI NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-475, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-668, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2684 (2006-06-28)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 13, 15 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 13 straipsnio 2 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. 15 straipsnio ir 26 straipsnio 1 dalies pakeitimai įsigalioja 2006-06-28.

Įsigaliojus 13 straipsnio 2 dalies pakeitimui, ligos pašalpos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis nuo jų įsigaliojimo dienos. Ligos pašalpos, kurios buvo paskirtos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir kurių mokėjimo terminas baigėsi iki nurodytų nuostatų įsigaliojimo, neperskaičiuojamos.

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1401, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5656 (2007-12-29)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 26, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1840, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5384 (2008-11-29)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 15, 19, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos pradedamos taikyti 2012 m. sausio 1 d.

Įstatymo įsigaliojimo ir taikymo pakeitimai:

17.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-401, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 93-3990 (2009-08-04)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 15, 19, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-504, 2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 147-6548 (2009-12-12)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpoms.

Įstatymo negaliojimą nusakantis įstatymas:

18.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-904, 2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 75-3793 (2010-06-29)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-569, 2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6950 (2009-12-28)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-640, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-35 (2010-01-05)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 13 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1644, 2011-11-10, Žin., 2011, Nr. 144-6753 (2011-11-29)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 6, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja po vieno mėnesio nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1804, 2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7570 (2011-12-28)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-741, 2013-12-23, paskelbta TAR 2014-01-03, i. k. 2014-00016

LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d.

 

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1003, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10430

LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 3, 4, 5 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

 

***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2008-04-29, Žin., 2008, Nr. 51-1904 (2008-04-30)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 2 DALIES (2005 M. GEGUŽĖS 19 D. REDAKCIJA) NUOSTATOS IR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMU NR. 309 "DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO" PATVIRTINTŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ 13 PUNKTO (2004 M. KOVO 22 D. REDAKCIJA) NUOSTATOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

2.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 128-6529 (2013-12-14)

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO (2003 M. LAPKRIČIO 11 D. REDAKCIJA) 25 STRAIPSNIO 5 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. KOVO 22 D. NUTARIMU NR. 309 PATVIRTINTŲ NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ 103.5 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO (2003 M. LAPKRIČIO 11 D. REDAKCIJA) 27 STRAIPSNIO 1 DALIAI

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1368, 2014-12-02, paskelbta TAR 2014-12-12, i. k. 2014-19555

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 25 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1991, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18258

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2281, 2016-03-25, paskelbta TAR 2016-03-29, i. k. 2016-06432

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991 9 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2472, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18827

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-827, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20025

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-828, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20045

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-948, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21640

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1339, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11434

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1722, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20976

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 20 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2556, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19864

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 8, 9, 17, 23, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3027, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13465

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 4, 5, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 25, 26, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1222, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15587

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1969, 2023-05-23, paskelbta TAR 2023-05-30, i. k. 2023-10362

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT15-N2/2024, 2024-02-13, paskelbta TAR 2024-02-13, i. k. 2024-02701

Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 21 d. redakcija) 7 straipsnio 3 dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2708, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11232

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29-1 straipsniu įstatymas