Suvestinė redakcija nuo 1993-12-25 iki 1994-12-16
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 24-718, i. k. 0921100NUTA00000451
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1992 m. birželio 10 d. Nr. 451
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 25 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad iki 1992 m. spalio 1 d. nevalstybinės švietimo įstaigos, įsteigtos be Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Kultūros ir švietimo ministerijos) sutikimo, turi gauti leidimus (licencijas) veikti nurodytųjų nuostatų numatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 451
ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO
IR LIKVIDAVIMO NUOSTATAI
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai taikomi visoms vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimo ir tęstinio ugdymo įstaigoms (išskyrus aukštąsias mokyklas) nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir veiklos formų.
2. Švietimo įstaiga – tai nuolat (ne trumpiau nei 9 mėnesius per metus) veikianti ugdymo institucija, organizuojanti ugdymo procesą pagal atitinkamas programas. Valstybinės švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintas arba jos nustatyta tvarka suderintas ugdymo programas, laiduojančias valstybinius standartus atitinkantį išsimokslinimą, o nevalstybinės švietimo įstaigos – pagal valstybines arba savarankiškai parengtas programas, kurios nustatytąja tvarka derinamos su Kultūros ir švietimo ministerija.
Valstybinės švietimo įstaigos
Valstybinių švietimo įstaigų steigimas
3. Ikimokyklinės įstaigos – tai lopšeliai-darželiai (1,5–6–7 metų vaikams), vaikų darželiai (3–6–7 metų vaikams), darželiai-mokyklos (3–10 metų vaikams), ypatingieji darželiai (vaikams su nukrypimais nuo vystymosi normos), specializuotieji darželiai (vaikų sveikatai stiprinti, psichologinei pagalbai teikti, meniniams gabumams ugdyti), valstybiniai mažieji darželiai (vieno namo vaikams). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigiamos laikantis šios tvarkos:
3.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigas pagal demografinius poreikius steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, gavusios raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą;
3.2. ikimokyklinės įstaigos steigiamos tipiniuose ar pritaikytuose pastatuose, taip pat gyvenamuosiuose pastatuose, įrengus vaikų priežiūrai ir ugdymui tinkamas patalpas ir gavus vietos higienos tarnybos leidimą;
4. Pradinės, pagrindinės ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos steigiamos laikantis šios tvarkos:
4.1. pradines, pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, gavusios raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą;
4.2. pradinė, pagrindinė ir vidurinė bendrojo lavinimo mokyklos gali būti steigiamos kartu arba kaip atskiri administraciniai padaliniai;
4.3. pagal mokinių skaičių 4.2 punkte nurodytos mokyklos yra pilnosios arba mažakomplektės. Mažakomplektė mokykla nuo pilnosios skiriasi tuo, kad joje nėra kai kurių klasių arba klasėse mokosi nuo 5 iki 12 mokinių;
4.5. mažakomplekčių pagrindinių ir vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų 5–12 klasės tarpusavyje nejungiamos. Kai kuriais atvejais gali būti jungiamos 5–6, 7–8, 10–11 klasės, kai jose yra ne daugiau kaip 10 mokinių;
4.6. pagrindinės ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos paprastai steigiamos ne didesniu kaip 10 kilometrų nuotoliu viena nuo kitos, atsižvelgiant į demografines sąlygas ir keleivinio transporto maršrutus.
Maksimalus mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklos klasėje yra 24. Atskiru Kultūros ir švietimo ministerijos sprendimu mokinių skaičius klasėje gali būti didinamas iki 30.
Maksimalus mokinių skaičius pradinėje mokykloje (1–4 klasės) – 400, pagrindinėje mokykloje (1–9 klasės) – 700, vidurinėje mokykloje (1–12 klasės) – 900;
Punkto pakeitimai:
Nr. 649, 1992-09-03, Žin., 1992, Nr. 29-878 (1992-10-20), i. k. 0921100NUTA00000649
4.7. bendrojo lavinimo mokyklos steigiamos individualiuose, tipiniuose arba šioms švietimo įstaigoms pritaikytuose pastatuose. Pradinės mokyklos gali būti steigiamos vaikų darželiuose ir gyvenamuosiuose namuose;
4.8. suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės. Paprastai jos steigiamos kaip bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų struktūriniai padaliniai. Jeigu mieste yra 100 ir daugiau moksleivių, kaime – 80 ir daugiau moksleivių, suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos steigiamos kaip atskiri administraciniai padaliniai. Savarankiškas suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, ministerijos ir departamentai, gavę raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą;
4.9. paraiškas steigti bendrojo lavinimo mokyklas aukštesniosios pakopos savivaldybės teikia Kultūros ir švietimo ministerijai iki kiekvienų metų birželio 1 dienos. Prie paraiškos pridedamas mokyklos higieninio įvertinimo aktas;
4.10. leidžiama steigti valstybinę bendrojo lavinimo mokyklą, jeigu:
4.10.3. mokyklos teritorijoje galima įsteigti mokomąjį bandymų sklypą, ūkinę zoną, sporto aikštyną, perskaičiuotus atsižvelgiant į mokinių skaičių (arba mokykla gali naudotis kitos mokyklos aikštynu);
4.10.4. mokyklos pastate yra 1–4, 5–9, 10–12 klasių sekcijos (korpusai, aukštai) su atskiromis poilsio patalpomis;
4.10.7. yra sporto ir aktų salės (arba galima naudotis kitos organizacijos aktų sale), valgykla, biblioteka, medicinos punktas;
4.11. suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykla gali būti steigiama, jeigu įvykdyti 4.10.1, 4.10.2 ir 4.10.8 punktų reikalavimai;
4.12. į valstybines bendrojo lavinimo mokyklas priimama pagal gyvenamąją vietą. Teritorijų ribas nustato aukštesniosios pakopos savivaldybės priklausomai nuo mokyklų vietos ir tipo;
4.13. Neteko galios nuo 1993-12-25
Punkto naikinimas:
Nr. 962, 1993-12-21, Žin. 1993, Nr. 72-1358 (1993-12-24), i. k. 0931100NUTA00000962
4.14. ypatingojo ugdymo įstaigos (vaikams su fiziniais bei psichikos sutrikimais) ir specialiosios mokyklos asocialaus elgesio vaikams steigiamos aukštesniosios pakopos savivaldybių sprendimu, gavus raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą. Steigiamos šios ypatingojo ugdymo įstaigos: mokyklos-internatai, mokyklos, atskiros klasės bendrojo lavinimo mokyklose. Maksimalus mokinių skaičius ypatingojo ugdymo įstaigoje – 280, o maksimalus (skliausteliuose nurodytas minimalus) mokinių skaičius klasėse:
Punkto pakeitimai:
Nr. 962, 1993-12-21, Žin., 1993, Nr. 72-1358 (1993-12-24), i. k. 0931100NUTA00000962
4.14.1. su intelekto sutrikimais:
lengvi sutrikimai – 12 (5);
vidutinio laipsnio sutrikimai – 10 (5);
5. Papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigos – tai dailės, muzikos, choreografijos, sporto, kalbų, kraštotyros, turizmo ir orientacinio sporto, jaunųjų gamtininkų, techninės kūrybos mokyklos, centrai, stotys, klubai, studijos ir kitos panašios įstaigos. Jos steigiamos laikantis šios tvarkos:
5.1. papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigos steigiamos atsižvelgiant į mokinių, jų tėvų ar visuomenės pageidavimus ir galimybes. Jas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, pateikusios Kultūros ir švietimo ministerijai šio pobūdžio įstaigos steigimo pagrindimą ir gavusios raštišką jos sutikimą;
5.2. į papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigas paprastai priimami 6 – 18 metų vaikai ir jaunuoliai. Pradėti lankyti šias įstaigas galima įvairaus amžiaus.
Minimalus vaikų (jaunuolių) skaičius šių įstaigų būreliuose – 5;
6. Profesinės ir aukštesniosios mokyklos steigiamos kvalifikuotiems darbininkams ir vidurinės grandies specialistams rengti. Profesinės ir aukštesniosios mokyklos steigiamos laikantis šios tvarkos:
6.1. profesines ir aukštesniąsias mokyklas steigia ministerijos ir departamentai, aukštesniosios pakopos savivaldybės, gavę raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą;
6.2. steigiamos keturių pakopų profesinės mokyklos:
6.2.1. pirmosios pakopos – mokiniams, nebaigusiems pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos, taip pat baigusiems ypatingojo ugdymo įstaigas;
6.2.2. antrosios pakopos – mokiniams, baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir norintiems įsigyti profesiją;
6.2.3. trečiosios pakopos – mokiniams, baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir norintiems įsigyti profesiją bei gauti vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos atestatą;
6.3. į profesines ir aukštesniąsias mokyklas stojama savarankiškai. Moksleivis turi teisę rinktis mokymo instituciją, profesiją, amatą ir mokymosi būdą;
6.4. profesinių mokyklų grupėse yra po 15–20 mokinių. Maksimalus mokinių skaičius aukštesniosios mokyklos grupėje – 25;
6.5. suaugusieji mokomi specialybės, tobulinami ir perkvalifikuojami profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose, turinčiose raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą organizuoti šią veiklą;
7. Kitos švietimo įstaigos (licėjai, kolegijos, gimnazijos, liaudies universitetai, kvalifikacijos centrai ir t. t.) steigiamos laikantis šiuose nuostatuose atitinkamoms švietimo įstaigoms nustatytos tvarkos.
Kultūros ir švietimo ministerija gali steigti visų tipų švietimo įstaigas (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir pasilikti jas savo reguliavimo srityje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 962, 1993-12-21, Žin., 1993, Nr. 72-1358 (1993-12-24), i. k. 0931100NUTA00000962
Valstybinių švietimo įstaigų steigimo tvarka
8. Paraiškas dėl valstybinių švietimo įstaigų steigimo kasmet iki birželio 1 d. (dėl profesinių ir aukštesniųjų mokyklų steigimo – kasmet iki gegužės 1 d.) Kultūros ir švietimo ministerijai pateikia rajonų (miestų) savivaldybės, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų, papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigų steigėjai.
Paraiškose nurodoma įstaigos steigimo vieta, steigimo motyvai, įstaigos darbo pradžia, įstaigos nuostatų projektas arba nuoroda, kuriais įstatais bus vadovaujamasi, taip pat ugdymo programos arba nuoroda, kuriomis programomis bus vadovaujamasi.
9. Profesinių, aukštesniųjų mokyklų ir suaugusiųjų papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigų steigėjai prie paraiškos prideda mokyklos ar ugdymo įstaigos įstatus (nuostatus), mokymo planus, mokymo programas, mokykloje ar ugdymo įstaigoje įgyjamo išsilavinimo cenzą, specialistų (pareigų) sąrašus bei duomenis apie jų išsimokslinimą (arba specialistų konkurso sąlygas), mokymo patalpų bei mokymo bazės sąrašus, vietos higienos tarnybos bei vietos savivaldybės leidimus dirbti mokyklai ar ugdymo įstaigai skirtose (nuomojamose) patalpose.
10. Kultūros ir švietimo ministerija, atlikusi steigiamos valstybinės švietimo įstaigos ekspertizę, per 30 dienų nuo paraiškos su visais reikalaujamais dokumentais gavimo išduoda steigėjams raštišką sutikimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 649, 1992-09-03, Žin., 1992, Nr. 29-878 (1992-10-20), i. k. 0921100NUTA00000649
Valstybinių švietimo įstaigų reorganizavimas
11. Valstybinių švietimo įstaigų reorganizavimą inicijuoja ir vykdo jų steigėjai, gavę raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą.
Valstybinės švietimo įstaigos reorganizavimas – pedagoginės ar organizacinės veiklos pertvarka, įstaigos pavaldumo ar struktūrų keitimas, naujų grupių (klasių) su kita dėstomąja kalba steigimas.
Kultūros ir švietimo ministerija gali siūlyti steigėjui reorganizuoti valstybinę švietimo įstaigą.
12. Rajonų (miestų) savivaldybės, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų steigėjai paraiškas mokykloms bei papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigoms reorganizuoti pateikia Kultūros ir švietimo ministerijai ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius iki numatomo reorganizavimo. Paraiškoje nurodomas valstybinės švietimo įstaigos pavadinimas, reorganizavimo tikslas, etapai, laikas, vykdytojai, reorganizuotos įstaigos struktūra.
13. Per 30 dienų po paraiškos gavimo, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 d., Kultūros ir švietimo ministerija priima sprendimą dėl valstybinių švietimo įstaigų reorganizavimo.
Valstybinių švietimo įstaigų likvidavimas
15. Valstybinės švietimo įstaigos likviduojamos steigėjų iniciatyva ir gavus raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą.
Švietimo įstaigos likvidavimas – tai jos veiklos nutraukimas.
16. Aukštesniosios pakopos savivaldybė pateikia Kultūros ir švietimo ministerijai paraišką dėl valstybinės švietimo įstaigos likvidavimo ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Paraiškoje nurodomas švietimo įstaigos pavadinimas, dokumentai, pagrindžiantys likvidavimo motyvus.
17. Kultūros ir švietimo ministerija, gavusi paraišką dėl valstybinės švietimo įstaigos likvidavimo, per 30 dienų, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d., raštu atsako pareiškėjui. Atsakius neigiamai, pateikiami motyvai dėl priimto sprendimo.
Nevalstybinės švietimo įstaigos
Nevalstybinių švietimo įstaigų steigimas
19. Nevalstybines švietimo įstaigas steigia juridiniai asmenys (tarp jų ir konfesijos) arba pavieniai Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Kultūros ir švietimo ministerijos leidimą (licenciją).
20. Nevalstybines švietimo įstaigas gali steigti ar būti bendros nevalstybinės švietimo įstaigos steigėjai kitų valstybių juridiniai arba fiziniai asmenys, gavę įstatymų nustatyta tvarka Kultūros ir švietimo ministerijos leidimą (licenciją) ir įregistravę ją Ekonomikos ministerijoje.
21. Kultūros ir švietimo ministerija išduoda leidimus (licencijas) steigti:
21.2. profesines mokyklas, kai numatomos specialybės yra Valstybiniame specialybių registre arba atitinka Tarptautinės darbo organizacijos standartus;
21.3. bendrojo lavinimo mokyklas ir papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigas, kuriose mokoma pagal valstybines ugdymo programas ir išduodami valstybiniai šių įstaigų baigimo dokumentai;
21.4. Neteko galios nuo 1993-12-25
Punkto naikinimas:
Nr. 962, 1993-12-21, Žin. 1993, Nr. 72-1358 (1993-12-24), i. k. 0931100NUTA00000962
21.5. ikimokyklines įstaigas 3–6 (7) metų vaikams, kuriose būtų dirbama pagal Kultūros ir švietimo ministerijos aprobuotas programas, garantuojant valstybinį ugdymo programų minimumą ir vaikų pedagoginį bei psichologinį parengimą mokyklai;
21.6. šių nuostatų 21.1–21.3 punktuose nurodytas nevalstybines švietimo įstaigas, kurios dirba pagal savarankiškai parengtas ugdymo programas ir išduoda valstybės pripažintus išsilavinimo pažymėjimus. Šiais atvejais skiriama ekspertizė Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 962, 1993-12-21, Žin., 1993, Nr. 72-1358 (1993-12-24), i. k. 0931100NUTA00000962
Leidimai (licencijos) steigti švietimo įstaigas, kurioms netaikomi šių nuostatų 21.1–21.6 punktuose nurodyti reikalavimai, neišduodami. Šių švietimo įstaigų veiklą aprobuoja aukštesniosios pakopos savivaldybės Kultūros ir švietimo ministerijos nustatyta tvarka.
Papildyta pastraipa:
Nr. 962, 1993-12-21, Žin., 1993, Nr. 72-1358 (1993-12-24), i. k. 0931100NUTA00000962
Paraiškas steigti nevalstybines švietimo įstaigas kasmet iki birželio 1 dienos (steigti bendrojo lavinimo mokyklas) ir iki gegužės 1 dienos (steigti profesines ir aukštesniąsias mokyklas) pateikia šių švietimo įstaigų steigėjai.
Papildyta pastraipa:
Nr. 962, 1993-12-21, Žin., 1993, Nr. 72-1358 (1993-12-24), i. k. 0931100NUTA00000962
Nevalstybinių švietimo įstaigų reorganizavimas
Nevalstybinių švietimo įstaigų likvidavimas
23. Nevalstybinės švietimo įstaigos likviduojamos steigėjų iniciatyva, prieš 2 mėnesius pranešus apie tai Kultūros ir švietimo ministerijai.
Nevalstybinių švietimo įstaigų registravimas
25. Nevalstybinių švietimo įstaigų steigėjai, gavę Kultūros ir švietimo ministerijos leidimą (licenciją), registruoja įstaigas tose aukštesniosios pakopos savivaldybėse, kurių teritorijoje yra šios įstaigos, jeigu kitaip nenustatyta įstatymų.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 649, 1992-09-03, Žin., 1992, Nr. 29-878 (1992-10-20), i. k. 0921100NUTA00000649
Dėl švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 962, 1993-12-21, Žin., 1993, Nr. 72-1358 (1993-12-24), i. k. 0931100NUTA00000962
Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų dalinio pakeitimo