Suvestinė redakcija nuo 2003-04-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 28-916, i. k. 1012330ISAK00000081

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVALOMŲJŲ SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS IR GAMYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2001 m. kovo 28 d. Nr. 81

Vilnius

Vadovaudamasis Pašarų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 34-952) bei atsižvelgdamas į Europos Tarybos reglamento 603/95/EB, nustatančio sausų pašarų rinkos bendrą organizavimą ir užtikrinančio sėkmingą paramos sausų pašarų gamybai sistemos taikymą, nuostatas:

1. Tvirtinu Privalomuosius sausų pašarų kokybės ir gamybos techninius reikalavimus (pridedama).

2. Nustatau, kad reikalavimų nauja redakcija įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 20 d., išskyrus V–VII skyrių nuostatas, kurios įsigalios nuo įstojimo į Europos Sąjungą;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-118, 2003-03-25, Žin., 2003, Nr. 32-1344 (2003-04-02), i. k. 1032330ISAK003D-118

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2001 03 28 įsakymu Nr. 81

PRIVALOMIEJI SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS IR GAMYBOS TECHNINIAI REIKALAVIMAI

Parengti vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 1995 m. vasario 21 d. reglamentu 603/95/EB, nustatančiu sausų pašarų rinkos bendrą organizavimą, ir jį papildančiais 1995 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentu 785/95/EB bei reglamentais 1765/92/EEB, 684/95/EB ir 1347/95/EB.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie reikalavimai nustato privalomuosius sausų pašarų kokybės ir gamybos techninius reikalavimus bei laikymo, naudojimo, pardavimo ir paramos suteikimo sąlygas.

2. Privalomieji sausų pašarų kokybės ir gamybos techniniai reikalavimai taikomi tokioms pašarinių žolių rūšims bei jų produktams, kurie:

2.1. pagal Kombinuotąją produkcijos nomenklatūrą (toliau – KPN) koduojami ex 1214 10 00 kodu ir yra tokie:

2.1.1. dirbtiniu karštu oru džiovintų liucernų miltai ir granulės;

2.1.2. kitaip džiovintų liucernų miltai ir granulės;

2.2. pagal KPN koduojami ex 1214 90 91 ir ex 1214 90 99 kodais ir yra tokie:

2.2.1. dirbtiniu karštu oru džiovintų liucernų, bandvikių, dobilų, lubinų, vikių ir panašių augalų miltai ir granulės, išskyrus kitų žolių šieną, pašarinius kopūstus;

2.2.2. kitaip džiovintų liucernų, bandvikių, dobilų, lubinų, vikių, saldžiojo lotoso, pelėžirnių ir gargždenių miltai ir granulės;

2.3. pagal KPN koduojami ex 2309 90 98–2309 90 99 kodais ir yra tokie:

2.3.1. žolių sulčių baltymingas (proteino) koncentratas, gautas iš liucernos ir varpinių žolių sulčių;

2.3.2. šalutinis liucernos ir varpinių žolių sulčių gamybos džiovintas (dehidratuotas) produktas;

2.4. varinės, varpinės-ankštinės, užliejamų pievų žolės.

3. Sausi pašarai turi atitikti šio reglamento 53 punkto privalomuosius kokybės reikalavimus.

4. Šių reikalavimų nuostatomis privalo vadovautis ūkio subjektai, vykdantys sausų pašarų gamybą, laikymą bei prekybą, taip pat įgaliota institucija, atsakinga už paramos šiai produkcijos gamybai tvarkymą, ir pašarų kokybės valstybinės kontrolės institucija.

II. SĄVOKOS

5. Pagrindinės šiame reglamente vartojamos sąvokos:

Sausas pašaras – miltai ir granulės, gauti iš šio reglamento 2 punkte išvardytų žolių žaliosios masės ar jų sulčių.

Džiovinimas – tai dirbtiniu (dirbtine šiluma) ar natūraliu būdu (saulės energijos, vėjo pagalba) atliekama žolinių augalų dehidratacija.

Žolių sulčių baltymingas koncentratas – sausas pašaras, gautas iš presavimo būdu apdorojamų liucernos ir varpinių augalų žalios masės sulčių, jas dehidratavus.

Šalutiniai produktai – produktai, gauti iš žolių sulčių gamybos metu gautų išdžiovintų ir sumaltų žolių.

Perdirbamoji veikla – veikla, susijusi su sausų pašarų gamyba.

Tiekėjai – pašarinių žolių augintojai, pakuotojai, pardavėjai.

Pašarų siunta – atitinkamos rūšies sausų pašarų, pasižyminčių vienodomis charakteristikomis, tyrimo vienetą sudarantis kiekis.

6. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952) ir žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 205 patvirtintame Pašarų klasifikatoriuje (Žin., 2000, Nr. 69-2064).

III. SAUSŲ PAŠARŲ LAIKYMO SĄLYGOS

7. Sausi pašarai negali būti laikomi šių pašarų gamybos ceche ar jos teritorijoje. Jie kasdien išvežami į specialiai įrengtas saugyklas. Saugyklų vieta turi būti suderinta su institucija, atsakinga už saugos reikalavimus. Sausi pašarai saugomi laikantis žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 319 patvirtintų Prekinių pašarų laikymo sąlygų ir veterinarinių bei higieninių reikalavimų jų gamybos ir sandėliavimo patalpoms taisyklių reikalavimų (Žin., 2000, Nr. 103-3267).

8. Saugyklose esančių sausų pašarų laikymo sąlygos ir temperatūra turi būti nuolat kontroliuojama darbuotojų, atsakingų už jų priežiūrą.

9. Jei sausus pašarus ūkio subjektas (žolių augintojas) pagamina naudodamas mobilią kilnojamąją džiovinimo ir smulkinimo įrangą, jų laikymo sąlygos pas šį ūkio subjektą turi atitikti šio reglamento 7, 8 punktų reikalavimus.

10. Pagamintas sausas pašaras negali būti vėl priimtas į tos pačios ar kitos sausus pašarus gaminančios įmonės teritoriją.

IV. GAMYBOS ĮMONEI KELIAMI REIKALAVIMAI

11. Ūkio subjektas, gamindamas sausus pašarus perdirbimo įmonėse, turi naudoti tokią techninę įrangą, kuri atitinka šiuo reglamentu nustatytus technologinio proceso reikalavimus.

12. Šių reikalavimų 2 punkte nurodytų pašarinių žolių žalia masė dehidratuojama:

12.1. dirbtiniu būdu:

12.1.1. kai temperatūra oro įvedimo taške ne mažesnė kaip 93°C;

12.1.2. ne trumpiau kaip 3 val.;

12.1.3. žolės sluoksniais, ne storesniais kaip 1 metras;

12.2. natūraliu (saulėje) būdu ir susmulkinama bei granuliuojama;

12.3. presavimo būdu išgaunant žolių sultis, iš kurių gaminamas sausas baltymingas koncentratas, o iš sulčių gamybos šalutinis produktas – sausi pašarų miltai ar granulės.

13. Įgaliota institucija tikrina sausų pašarų gamybą ir, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko šių reikalavimų 12 punkte nurodytų nuostatų, gali laikinai sustabdyti šių pašarų gamybą, o nuo 2004 m. sausio 1 d. gali sustabdyti šiam ūkio subjektui išduoto leidimo galiojimą.

14. Iš perdirbimo įmonės teritorijos išvežamų sausų pašarų kokybė turi atitikti šio reglamento 46 punkto privalomuosius kokybės reikalavimus ir turėti gerą prekinę išvaizdą.

V. LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA

15. Ūkio subjektai, gaminantys sausus pašarus iš šių reikalavimų 2.1-2.3 punktuose nurodytų pašarinių žolių žalios masės ir norintys gauti ES paramą, privalės turėti leidimus, išduotus Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos, atsakingos už šios paramos administravimą (toliau – įgaliota institucija), pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

16. Ūkio subjektai šiam leidimui gauti pateikia:

16.1. prašymą (ne vėliau kaip sausio 31 d.);

16.2. pažymą apie šių reikalavimų 12 punkte nurodytą sausų pašarų gamybos būdą, turimą technologinę įrangą bei pasirengimą produkcijai laikyti.

17. Šių reikalavimų 20 punkte išvardyti ūkio subjektai privalo:

17.1. pildyti sausų pašarų produktų žurnalą, kuriame nurodoma:

17.1.1. kiekvienos žolių siuntos pagal rūšis superkamas kiekis bei drėgnis;

17.1.2. sausų pašarų parduodamas kiekis, jo kokybė bei jį perkantys ūkio subjektai;

17.2. tvarkyti finansinę apskaitą;

17.3. numatyti tikrinimo procedūrų palengvinimą.

VI. PARAMOS GAVIMO TVARKA

18. Europos Sąjungoje ūkio subjektams – sausų pašarų gamintojams teikiama parama. Ją gauna ūkio subjektai, turintys įgaliotos institucijos leidimus, išduotus šiai pašarų produkcijai gaminti. Paramos dydis priklauso nuo sausų pašarų gamybos būdo bei kitų faktorių.

19. Ūkių subjektų (įmonių), galinčių gauti paramą, kategorijos:

19.1. įmonės, perdirbančios iš augintojų pagal sutartis pirktas žoles. Sutartyse nurodoma: augintojui mokama žolių kaina, žolių pristatymo ir apmokėjimo sąlygos, o jei žolių džiovinimas vykdomas natūraliu būdu – ir plotai;

19.2. įmonės, pagal sutartis aptarnaujančios žolių augintojus ir perdirbančius jų pristatytą žaliąją masę. Sutartyse nurodomas plotas, iš kurio bus tiekiama žolė perdirbti, bei perdirbėjo įsipareigojimas sumokėti gautą paramą, kurią pastarasis gauna iš paramą administruojančios institucijos;

19.3. įmonės, perdirbančios savo pačių deklaruotuose plotuose (ar kooperatiniuose plotuose) išaugintas žoles;

19.4. įmonės, pagaminusios sausus pašarus ir įdėjusios jų į kombinuotuosius pašarus. Paramos dydis atitinka sausų pašarų kiekį, įdėtą į kombinuotuosius pašarus.

20. Ūkio subjektas, norėdamas gauti paramą, privalo įgaliotai institucijai pateikti prašymą per 45 dienas po to, kai sausas pašaras buvo išvežtas iš ūkio subjekto gamybos teritorijos. Prašymai metiniams sausų pašarų gamybos kiekiams, už kuriuos norima gauti paramą, turi būti pateikti ne vėliau kaip balandžio 15 d.

21. Ūkio subjekto, kuris jau išvežė sausus pašarus iš teritorijos, paraiškoje paramai gauti nurodoma:

21.1. pareiškėjo vardas, pavardė, adresas arba pavadinimas;

21.2. sausų pašarų rūšies pavadinimas, išsiuntimo iš gamintojo teritorijos data ir kiekis;

21.3. kiekvienos siuntos paimtų mėginių kiekis.

22. Ūkio subjektai, gaminantys sausus pašarus iš žaliosios masės, nupirktos iš pašarinių žolių augintojų, sudaro pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartyse nurodoma:

22.1. gamintojo ir augintojo vardas, pavardė (ūkio subjekto pavadinimas, įregistravimo vieta) ir adresas;

22.2. pašarinių žolių rūšis (ar rūšys), atitinkanti šių reikalavimų 2.1-2.3 punktuose išvardytas rūšis, žolės apdorojimo būdas, tiekimo terminai ir kiekiai;

22.3. augintojo žemės sklypo ar sklypų, kuriuose bus auginamos šios žolės, identifikavimas pagal sklypų identifikavimo sistemą;

22.4. augintojui mokama kaina už pašarinių žolių žaliąją masę.

23. Ūkio subjektai, gaminantys sausus pašarus iš savo paties (ar jo kooperatyvo) išaugintos žolių masės, pildo deklaraciją, kurioje pateikiama tokia informacija:

23.1. žolių atvežimo į gamybos teritoriją data, žolių rūšis, kiekis;

23.2. gautas arba numatomas gauti sausų pašarų kiekis;

23.3. sklypo (ar sklypų) deklaravimas pagal identifikavimo sistemą.

24. Ūkio subjektas, žolių augintojas ar jo tarpininkas, turintis leidimą užsiimti sausų pašarų gamybos veikla per aptarnaujantįjį perdirbėją, pildo deklaraciją, kurioje nurodoma tokia informacija:

24.1. pavardė, vardas, adresas ar pavadinimas, leidimo kopija;

24.2. žolių rūšis, pristatymo data, kiekis;

24.3. sklypo ar sklypų identifikavimo pagal sklypų identifikavimo sistemą numeris;

24.4. pridedama leidimo užsiimti gamyba bei sutarties kopijos, jei žolių masė pirkta iš kitų augintojų.

25. Žolių masės pirkimo sutartys sudaromos ne vėliau kaip prieš 15 dienų nuo jos pristatymo perdirbėjams ir ne vėliau kaip liepos 31 d. (skaičiuojant nuo rinkos metų pradžios).

26. Ūkio subjektas pateikia įgaliotai institucijai sutarčių kopijas bei deklaracijas ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d. (skaičiuojant nuo rinkos metų pradžios).

27. Ūkio subjektas, sausus pašarus gaminantis stacionaria įranga, jų masę nustato sverdamas. Sausų pašarų, pagamintų mobiliais kilnojamaisiais džiovinimo ir smulkinimo įrengimais, kiekis apskaičiuojamas pagal šiomis pašarinėmis žolėmis apsėtus plotus.

Vidutinis dehidratuotų pašarų drėgnis yra nustatomas palyginus perdirbto bei galutinio produkto drėgnį ir kiekius.

28. Sausi pašarai gaminami iš dirbtinai džiovintos žolės, natūralaus džiovinimo žolės bei žolių sulčių, jų tarpusavyje nemaišant. Šie pašarai gaminami, pakuojami ir laikomi atskirose patalpose.

VII. SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS IR GAMINTOJŲ (ĮMONIŲ) KONTROLĖS VYKDYMO TVARKA

29. Visi ūkio subjektai, gaminantys sausus pašarus, turi būti bent kartą metuose patikrinti. Patikrinimai gali būti atliekami neperspėjus. Sausų pašarų saugos, atitikties įvertinimą bei gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo ir prekybos reikalavimus tikrina pašarų kokybės valstybinė kontrolės institucija.

30. Įgaliota institucija:

30.1. reguliariai tikrina apskaitą, sutartis, deklaracijas ir kitą dokumentaciją;

30.2. atlieka sutartyse ar deklaracijose nurodytų žemės sklypų kryžminius patikrinimus;

30.3. inspektuoja visų ūkio subjektų, turinčių leidimus, atsargas, pasirinktinai tikrina finansinės paramos dokumentus, susijusius su įmonės veikla;

30.4. reguliariai tikrina žolės augintojus (tiekėjus).

31. Įgaliota institucija tikrina atsižvelgdama į:

31.1. paramos dydį;

31.2. pasikeitimus lyginant su praėjusiais metais;

31.3. patikrinimų, atliktų ankstesniais metais, rezultatus;

31.4. kitus rizikos ir rezultatyvumo faktorius.

32. Ūkio subjektas įgaliotai institucijai pateikia sausų pašarų gamybos ataskaitas pagal kiekvieną gamybos būdą. Ataskaitose nurodo:

32.1. pašarinės žolės rūšį, kiekį, drėgnio kiekį;

32.2. sutartis ar deklaracijas;

32.3. sausų pašarų pagamintą kiekį pagal žolių rūšis bei šių pašarų išgabenimo iš įmonės teritorijos datas;

32.4. bendrą sausų pašarų gamybos kiekį per rinkos metus.

33. Ūkio subjektas, gaminantis sausus pašarus iš žolių, nurodytų šių reikalavimų 2.4 punkte, pateikia papildomą ataskaitą.

34. Įgaliota institucija turi teisę iš ūkio subjekto paprašyti tokių papildomų dokumentų:

34.1. apie įmonės gamybinius pajėgumus;

34.2. apie kuro atsargas, laikomas įmonėje, bei jo kiekius gamybos pradžioje ir pabaigoje;

34.3. kuro pirkimo važtaraščių ir duomenų apie šios produkcijos gamybos periodu suvartotą elektros kiekį;

34.4. apie džiovinimo ir smulkinimo įrengimų darbo trukmę valandomis.

35. Jei ūkio subjektas gamina ir pats parduoda savo produkciją, važtaraščiuose apie sausų pašarų pardavimą turi būti nurodyta:

35.1. parduoto pašaro kiekis ir rūšis;

35.2. pirkėjo vardas, pavardė, adresas ar pavadinimas.

36. Jei ūkio subjektas gamina sausą pašarą iš savo kooperatyvo narių jam pristatytos žolės masės, pristatymo užsakymuose ar kituose atsiskaitomuosiuose dokumentuose nurodo:

36.1. pristatytos žolės ir pagaminto sauso pašaro kiekį ir rūšį;

36.2. žolių masę pristačiusių asmenų pavardes (ar pavadinimus).

37. Jei ūkio subjektas perdirba augintojų žolę ir pagamintus sausus pašarus jiems grąžina, važtaraščiuose nurodomi perdirbimo kaštai, pagaminto pašaro kiekis ir rūšis, augintojų pavardės.

38. Jeigu įgaliota institucija nustato, kad sauso pašaro kiekis, nurodytas viename ar keliuose prašymuose paramai gauti, yra didesnis už faktiškai išvežtą iš įmonės, suteikiamos paramos dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai išvežto pašaro kiekį, nustatytą kiekio skirtumą sumažinant dvigubai.

39. Jeigu nustatytas sausų pašarų faktinio išvežimo kiekio skirtumas palyginus su nurodytu jų kiekiu gamybos ataskaitose yra didesnis nei 20 proc., parama nesuteikiama visiškai.

40. Tais atvejais, kai paraiškose pateikti kiekiai klastojami sąmoningai arba sąmoningai nepaisoma šio reglamento reikalavimų, ūkio subjektas yra išbraukiamas iš sąrašų paramai kitais rinkos metais gauti.

41. Bendrą sausų pašarų, kaip ir kitų pašarų ar pašarų priedų, gamybos, gabenimo, laikymo, naudojimo, prekybos tvarką reglamentuoja šie dokumentai: Pašarų klasifikatorius, Pašarų teikimo į rinką taisyklės, Privalomieji pašarų saugos reikalavimai, Prekinių pašarų laikymo sąlygų ir veterinarinių bei higieninių reikalavimų jų gamybos ir sandėliavimo patalpoms taisyklės, Pašarų gamybos ir prekybos leidimų išdavimo sąlygos ir tvarka bei Pašarų kokybės valstybinės kontrolės vykdymo tvarka.

VIII. PRIVALOMIEJI SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

42. Sausų pašarų gamybai naudojamos pašarinės žolės, kuriose neišvengiami gamtinių teršalų (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų ir kt. medžiagų), antimitybinių produktų dydžiai neturi viršyti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose pašarų saugos reikalavimuose nustatytų maksimalių leidžiamų dydžių.

43. Sausų pašarų spalva ir kvapas turi atitikti į jų sudėtį įeinančių pašarinių žolių atitinkamus juslinius rodiklius. Pašaruose neturi būti jaučiama puvėsių, pelėsių ir kitų pašalinių kvapų.

44. Mėginiai sausų pašarų kokybei nustatyti imami prieš išvežant šią produkciją iš gamybos įmonės teritorijos. Jei sausi pašarai maišomi su kitais pašarais, neišvardytais šio reglamento 2 punkte, mėginiai imami prieš juos sumaišant.

45. Kai sausiems pašarams gaminti teikiama valstybės parama, šių pašarų kokybės rodiklius tikrina pašarų kokybės valstybinės kontrolės institucija. Gamintojas apie sausų pašarų gamybą šiai institucijai turi pranešti prieš dvi dienas iki jų išvežimo iš įmonės. Mėginiai:

45.1. savikontrolei imami pašarų gamybos metu reguliariai kas 5 proc. bendro sausų pašarų gamybos kiekio;

45.2. pašarų kokybės valstybinei kontrolei imami:

45.2.1. iš siuntos prieš išvežant pašarus iš gamybos teritorijos – drėgnio, baltymingumo, žalios ląstelienos ir karotino rodikliams nustatyti ne didesniame kaip 110 tonų kiekyje nuo kiekvienos siuntos;

45.2.3. iš siuntos prieš išvežant pašarus iš gamybos teritorijos – iš kiekvienos sausų pašarų rūšies, kai siuntą sudaro kelios šių reikalavimų 2 punkte nurodytos pašarų rūšys. Iš paimtų jungtinių mėginių sudaromas galutinis mėginys.

46. Sausų pašarų kokybė turi atitikti šiuos rodiklius:

Sausų pašarų produkcijos rūšys	Drėgnis proc. ne daugiau kaip	Baltymingumas proc. sausojoje medžiagoje ne mažiau kaip	Žalios ląstelienos proc. sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip	Karotino proc. sausojoje medžiagoje ne mažiau kaip
1. Dirbtinai džiovintos liucernos miltai ir granulės	14	15	26	0,015
2. Kitaip džiovintos liucernos miltai ir granulės (saulėje)	12	15	28	0,01
3. Dirbtinai džiovintos liucernos, bandvikių, dobilų, lubinų, vikių ir panašių augalų miltai ir granulės	14	15	26	0,015
4. Kitaip džiovintos liucernos, bandvikių, dobilų, lubinų, vikių, saldžiojo lotoso, pelėžirnių ir gargždenių miltai ir granulės	12	15	28	0,01
5. Liucernos ir varpinių žolių sulčių baltymingas koncentratas	12	45	5	0,1
6. Šalutinis liucernos ir varpinių žolių sulčių gamybos džiovintas(dehidratuotas) produktas	12	15	30	0,005
7. Varpinių, varpinių – ankštinių, užliejamų pievų žolių miltai ir granulės	12	14,5	28	0,009

IX. SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

47. Vykdant sausų pašarų kokybės valstybinę kontrolę:

47.1. sausų pašarų mėginiai imami vadovaujantis žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintu Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techniniu reglamentu (Žin., 2000, Nr. 60 -1786);

47.2. drėgnis nustatomas pagal žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 206 patvirtintą Drėgnio, lakiųjų azoto bazių, suminio fosforo, žalio aliejaus ir riebalų kiekio nustatymo pašaruose techninį reglamentą (Žin., 2000, Nr. 60-1784);

47.3. baltymingumas nustatomas pagal žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 212 patvirtintą Krakmolo, baltymingumo, pepsinu ir druskos rūgštimi ištirpinamų žalių baltymų, laisvojo ir suminio gosipolio, tilozino, virginiamicino kiekio nustatymo pašaruose ir pepsino aktyvumo įvertinimo techninį reglamentą (Žin., 2000, Nr. 66-1995);

47.4. žalios ląstelienos kiekis nustatomas pagal žemės ūkio ministro 2001 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 12 patvirtintą Drėgnio riebaluose ir aliejuje, magnio, žalios ląstelienos nustatymo pašaruose techninį reglamentą (Žin., 2001, Nr. 8-239);

47.5. karotino kiekis nustatomas pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintą metodiką.

SUDERINTA	SUDERINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius	Lietuvos gyvulininkystės instituto direktorius
K. Lukauskas	J. Jatkauskas
2001 m. kovo 26 d.	2001 m. kovo 27 d.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-118, 2003-03-25, Žin., 2003, Nr. 32-1344 (2003-04-02), i. k. 1032330ISAK003D-118

Dėl 2001 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 81 "Dėl Privalomųjų sausų pašarų kokybės ir gamybos techninių reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo