Įsakymas netenka galios 2004-05-12:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-268, 2004-04-30, Žin., 2004, Nr. 78-2731 (2004-05-11), i. k. 1042330ISAK003D-268

Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 81 ir žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-177 pripažinimo netekusiais galios

Suvestinė redakcija nuo 2003-04-20 iki 2004-05-11

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 28-916, i. k. 1012330ISAK00000081

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVALOMŲJŲ SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS IR GAMYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2001 m. kovo 28 d. Nr. 81

Vilnius

Vadovaudamasis Pašarų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 34-952) bei atsižvelgdamas į Europos Tarybos reglamento 603/95/EB, nustatančio sausų pašarų rinkos bendrą organizavimą ir užtikrinančio sėkmingą paramos sausų pašarų gamybai sistemos taikymą, nuostatas:

1. Tvirtinu Privalomuosius sausų pašarų kokybės ir gamybos techninius reikalavimus (pridedama).

2. Nustatau, kad reikalavimų nauja redakcija įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 20 d., išskyrus V–VII skyrių nuostatas, kurios įsigalios nuo įstojimo į Europos Sąjungą;

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-118, 2003-03-25, Žin., 2003, Nr. 32-1344 (2003-04-02), i. k. 1032330ISAK003D-118

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-118

PRIVALOMIEJI SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS IR GAMYBOS TECHNINIAI REIKALAVIMAI

Parengti vadovaujantis Europos Tarybos 1995 m. vasario 21 d. reglamentu Nr. 603/95/EB, nustatančiu sausų pašarų rinkos bendrą organizavimą, ir jį papildančiu Komisijos 1995 m. balandžio 6 d. reglamentu Nr. 785/95/EB dėl sausų pašarų rinkos bendro organizavimo taikymo išsamių taisyklių bei Tarybos 1995 m. kovo 27 d. reglamentu Nr. 684/95/EB, iš dalies pakeičiančiu reglamentą Nr. 603/95/EB.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Privalomieji sausų pašarų kokybės ir gamybos techniniai reikalavimai (toliau – reikalavimai) nustato privalomuosius sausų pašarų kokybės ir gamybos techninius reikalavimus bei laikymo, naudojimo, pardavimo ir paramos suteikimo sąlygas.

2. Reikalavimai taikomi tokioms pašarinių žolių rūšims bei jų produktams, kurie:

2.1. pagal Kombinuotąją produkcijos nomenklatūrą (toliau – KPN) koduojami ex 1214 10 00 kodu ir yra:

2.1.1. dirbtiniu karštu oru džiovintų liucernų miltai ir granulės;

2.1.2. kitokiu būdu džiovintų liucernų miltai ir granulės;

2.2. pagal KPN koduojami ex 1214 90 91 ir ex 1214 90 99 kodais ir yra:

2.2.1. dirbtiniu karštu oru džiovintų liucernų, bandvikių, dobilų, lubinų, vikių ir panašių augalų miltai ir granulės, išskyrus kitų žolių šieną, pašarinius kopūstus;

2.2.2. kitokiu būdu džiovintų liucernų, bandvikių, dobilų, lubinų, vikių, saldžiojo lotoso, pelėžirnių ir gargždenių miltai ir granulės;

2.3. pagal KPN koduojami ex 2309 90 98–2309 90 99 kodais ir yra:

2.3.1. žolių sulčių baltymingas (proteino) koncentratas, gautas iš liucernos ir varpinių žolių sulčių;

2.3.2. šalutinis liucernos ir varpinių žolių sulčių gamybos džiovintas (dehidratuotas) produktas;

2.4. varpinės, varpinės-ankštinės, užliejamų pievų žolės.

3. Sausi pašarai turi atitikti šių reikalavimų 46 punkto kokybės reikalavimus.

4. Reikalavimų nuostatomis privalo vadovautis ūkio subjektai, vykdantys sausų pašarų gamybą, laikymą bei prekybą, taip pat įgaliotos institucijos, atsakingos už paramos šiai produkcijai administravimą, leidimų išdavimą ir pašarų kokybės valstybinę kontrolę.

II. SĄVOKOS

5. Pagrindinės šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Sausi pašarai – miltai ir granulės, gauti iš šių reikalavimų 2 punkte išvardytų žolių žaliosios masės ar jų sulčių.

Džiovinimas – tai dirbtiniu (dirbtine šiluma) ar natūraliu būdu (saulės energija, vėju) atliekama žolinių augalų dehidratacija.

Dirbtiniu būdu džiovinti pašarai – pašarai, dirbtinai išdžiovinti karščiu.

Kitokiu būdu džiovinti pašarai – pašarai, išdžiovinti saulėje ar vėjyje.

Žolių sulčių baltymingas koncentratas – sausas pašaras, gautas dehidratavus iš presavimo būdu apdorojamų liucernos ir varpinių augalų žalios masės sulčių.

Šalutiniai produktai – produktai, gauti iš žolių sulčių gamybos metu gautų išdžiovintų ir sumaltų žolių.

Perdirbamoji veikla – veikla, susijusi su sausų pašarų gamyba.

Tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis leidimą užsiimti žolių žaliosios masės ir/ar sausų pašarų pardavimu, pakavimu, laikymu.

Pašarų siunta – atitinkamos rūšies sausų pašarų, pasižyminčių vienodomis charakteristikomis, tiriamoji dalis.

Nacionalinė kvota – EB teisės aktais valstybei narei rinkos metais nustatytas sausų pašarų gamybos kiekis.

Individuali kvota – nacionalinės kvotos dalis, skirta sausus pašarus gaminančiam ūkio subjektui.

Rinkos metai – 12 mėnesių laikotarpis nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d., per kurį vykdoma sausų pašarų apskaita.

6. Kitos šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Pašarų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 34-952) ir Pašarų klasifikatoriuje, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 205 (Žin., 2000, Nr. 69-2064).

III. SAUSŲ PAŠARŲ LAIKYMO SĄLYGOS

7. Sausi pašarai negali būti laikomi jų gamybos ceche ar jo teritorijoje – jie kasdien išvežami į specialiai įrengtas saugyklas. Saugyklų vieta turi būti suderinta su institucija, atsakinga už saugos reikalavimus. Sausi pašarai saugomi laikantis Prekinių pašarų laikymo sąlygų ir veterinarinių bei higieninių reikalavimų jų gamybos ir sandėliavimo patalpoms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 319 (Žin., 2000, Nr. 103-3267), reikalavimų.

8. Saugyklose esančių sausų pašarų laikymo sąlygos ir temperatūra turi būti nuolat kontroliuojama darbuotojų, atsakingų už jų priežiūrą.

9. Jei ūkio subjektas (žolių augintojas) sausus pašarus pagamina naudodamas mobilią kilnojamąją džiovinimo ir smulkinimo įrangą, jų laikymo sąlygos pas šį ūkio subjektą turi atitikti šių reikalavimų 7, 8 punktų nuostatas.

10. Išgabentas sausas pašaras negali būti vėl priimtas saugoti į tos pačios ar kitos sausų pašarų gamybos įmonės teritoriją.

IV. REIKALAVIMAI SAUSŲ PAŠARŲ GAMYBOS ĮMONEI

11. Ūkio subjektas, gamindamas sausus pašarus, turi naudoti tokią techninę įrangą, kuri atitinka šiuos reikalavimuose nustatytus technologinio proceso reikalavimus.

12. Šių reikalavimų 2 punkte nurodytų pašarinių žolių žalioji masė dehidratuojama:

12.1. dirbtiniu būdu:

12.1.1. kai temperatūra oro įvedimo taške yra ne mažesnė kaip 93 °C;

12.1.2. ne ilgiau kaip 3 val.;

12.1.3. žolės sluoksniais, ne storesniais kaip 1 metras;

12.2. kitokiu būdu (natūraliu būdu) ir susmulkinama bei granuliuojama;

12.3. presavimo būdu išgaunant žolių sultis, iš kurių gaminamas sausas baltymingas koncentratas, o kaip šalutinis produktas – sausi pašarų miltai ar granulės.

13. Įgaliota institucija tikrina sausų pašarų gamybą ir, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko šių reikalavimų 12 punkte nurodytų nuostatų, gali laikinai sustabdyti pašarų gamybą, o nuo 2004 m. sausio 1 d. – sustabdyti šiam ūkio subjektui išduoto leidimo galiojimą.

14. Iš perdirbimo įmonės teritorijos išvežamų sausų pašarų kokybė turi atitikti šių reikalavimų 46 punkto kokybės reikalavimus ir turėti gerą prekinę išvaizdą.

TAR pastaba: V-VII skyrių nuostatos įsigalioja 2004-05-01.

V. LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA

15. Ūkio subjektai, gaminantys sausus pašarus iš šių reikalavimų 2.1–2.3 punktuose nurodytų pašarinių žolių žaliosios masės ir norintys gauti ES paramą, privalo turėti leidimus, išduotus Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba) pagal šiuos techninius reikalavimus.

16. Ūkio subjektai šiam leidimui gauti pateikia:

16.1. prašymą (ne vėliau kaip sausio 31 d.);

16.2. pažymą apie šių reikalavimų 12 punkte nurodytą sausų pašarų gamybos būdą, turimą technologinę įrangą bei pasirengimą produkcijai laikyti.

17. Šių reikalavimų 20 punkte išvardyti ūkio subjektai privalo:

17.1. pildyti sausų pašarų produktų žurnalą, kuriame nurodoma:

17.1.1. kiekvienos žolių siuntos pagal rūšis superkamas kiekis bei drėgnis;

17.1.2. sausų pašarų parduodamas kiekis, jo kokybė bei jį perkantys ūkio subjektai;

17.2. tvarkyti finansinę apskaitą;

17.3. nustatyti savikontrolės procedūras.

18. Žolių žaliosios masės, skirtos džiovinti ir sumalti, ar sausų pašarų tiekėjai privalo turėti leidimą, išduotą Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos:

18.1. tiekėjas šiam leidimui gauti pateikia:

18.1.1. prašymą (ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d.);

18.1.2. pirkimo-pardavimo sutarties kopijas su žolių augintojais bei visų žolių žaliosios masės žemės sklypų sąrašą;

18.2. tiekėjas privalo:

18.2.1. pildyti produktų (žolių žaliosios masės ir sausų pašarų) žurnalą, kuriame nurodoma:

18.2.1.1. kasdieninis kiekvieno produkto supirkimas ir pardavimas;

18.2.1.2. kiekvienos produkto siuntos kiekis su nuoroda į pirkimo-pardavimo sutartį su augintoju ir perdirbimo įmone, kuriai skirtas produktas.

18.2.2. tvarkyti finansinę apskaitą;

18.2.3. nustatyti savikontrolės procedūras.

TAR pastaba: V-VII skyrių nuostatos įsigalioja 2004-05-01.

VI. SAUSŲ PAŠARŲ KVOTŲ GAVIMO IR PARAMOS ADMINISTRAVIMO TVARKA

19. Europos Sąjungos skirta nacionalinė sausų pašarų kvota pagal Žemės ūkio ministerijos tvirtinamą Sausų pašarų gamybos kvotos paskirstymo tvarką paskirstoma sausus pašarus gaminantiems ir leidimus užsiimti šia veikla turintiems ūkio subjektams. Ūkio subjektui skiriama individuali kvota (nacionalinės kvotos dalis), už kurią mokama parama. Sausų pašarų kvotų administravimą ir paramos už šiuos pašarus išmokėjimą vykdo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra).

20. Ūkio subjektų, galinčių gauti paramą, kategorijos:

20.1. įmonės, perdirbančios iš augintojų pagal pirkimo-pardavimo sutartis pirktą žolių žaliąją masę ar aptarnaujančios žolių augintojus perdirbdamos jų pristatytą žaliąją masę ir grąžindamos jiems sausus pašarus. Pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti pateikti duomenys, nurodyti šių reikalavimų 24 punkte;

20.2. įmonės, perdirbančios savo pačių deklaruotuose plotuose (ar kooperatinės bendrovės narių plotuose) išaugintą žolių (žolių, gaunamų iš kooperatinės bendrovės narių) žaliąją masę;

20.3. įmonės, pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsigijusios žolės žaliosios masės iš leidimus, užsiimti šia veikla, turinčių pašarų tiekėjų. Pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti pateikti duomenys, nurodyti šių reikalavimų 24.1–24.6 punktuose.

21. Įmonėms, įdėjusioms kvotinių sausų pašarų į kombinuotuosius pašarus, parama apskaičiuojama pagal sunaudotą sausų pašarų kiekį.

22. Ūkio subjektas, norėdamas gauti paramą, privalo Agentūrai pateikti paraišką per 45 dienas po to, kai sausas pašaras buvo išvežtas iš ūkio subjekto gamybos teritorijos. Paraiška gauti paramą už sausų pašarų gamybos kiekius rinkos metams turi būti pateikta ne vėliau kaip balandžio 15 d., išskyrus esant nenugalimos jėgos aplinkybėms (force majeure). Ūkio subjektui pavėlavus Agentūrai pateikti paraišką paramai gauti laiku, paramos suma sumažinama 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną, o pavėlavus daugiau kaip 20 dienų – paraiškos nepriimamos.

23. Ūkio subjekto, išvežusio sausus pašarus iš gamybos teritorijos, paraiškoje paramai gauti nurodoma:

23.1. pareiškėjo vardas, pavardė, adresas arba pavadinimas, buveinė;

23.2. sausų pašarų rūšies pavadinimas, išsiuntimo iš gamintojo teritorijos data ir kiekis pagal gaminio partijas;

23.3. kiekvienos siuntos paimtų mėginių kiekis.

24. Ūkio subjektai, gaminantys sausus pašarus iš žaliosios masės, nupirktos iš augintojų, ar perdirbantys augintojų pristatytą žaliąją masę į sausus pašarus ir juos grąžinantys augintojui, sudaro sutartis, kuriose nurodoma:

24.1. sutarties šalių pavadinimas, buveinė arba vardas ir pavardė, adresas;

24.2. sudarymo data;

24.3. plotas, kuriame išaugintų žolių derlius yra pristatomas perdirbimo įmonei;

24.4. žolinių augalų rūšis (ar rūšys), atitinkanti šių reikalavimų 2.1–2.3 punktuose išvardytas rūšis, numatomi tiekti terminai ir kiekiai;

24.5. augintojo žemės sklypo ar sklypų, kuriuose bus auginami šie žoliniai augalai, identifikavimas pagal sklypų identifikavimo sistemą;

24.6. augintojui mokėtina kaina už žolių žaliąją masę, apmokėjimo terminai ar perdirbimo išlaidos, kai atliekama tik augintojo žolių žaliosios masės perdirbimo į sausus pašarus paslauga;

24.7. kai įmonė pagal paslaugą perdirba augintojų pristatytą žolių žaliąją masę į sausus pašarus, sutartyje įrašomas įsipareigojimas sumokėti iš Agentūros gautą paramą augintojams už pagal sutartį jiems pagamintą sausų pašarų kiekį.

25. Ūkio subjektai, perdirbantys savo pačių deklaruotuose plotuose (ar kooperatinės bendrovės narių plotuose) išaugintą žolių (žolių, gaunamų iš kooperatinių bendrovių narių) žaliąją masę į sausus pašarus, pildo pristatymo deklaraciją, kurioje pateikiama tokia informacija:

25.1. žolių atvežimo į gamybos teritoriją data, žolių rūšis, kiekiai;

25.2. gauti arba numatomi gauti sausų pašarų kiekiai;

25.3. žolių žaliąją masę pristačiusių asmenų vardai, pavardės, adresai arba pavadinimai, buveinės;

25.4. sklypo ar sklypų deklaravimas pagal identifikavimo sistemą.

26. Ūkio subjektai, įsigiję žolių žaliąją masę iš leidimus užsiimti šia veikla turinčių tiekėjų, pildo pristatymo deklaraciją, kurioje nurodoma tokia informacija:

26.1. žolių pristatymo arba numatoma pristatymo data;

26.2. tiekėjo vardas ir pavardė, adresas ar pavadinimas, buveinė, pridedama leidimo kopija;

26.3. perkamų žolių žaliajai masei rūšis;

26.4. sklypo ar sklypų identifikavimo pagal sklypų identifikavimo sistemą numeriai.

27. Žolių žaliosios masės pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ne vėliau kaip prieš 15 dienų nuo jos pristatymo perdirbėjams ir ne vėliau kaip iki liepos 31 d. Pirkimo-pardavimo sutarčių, deklaracijų kopijos Agentūrai pateikiamos ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d.

28. Ūkio subjektas, sausus pašarus gaminantis stacionaria įranga, jų masę nustato sverdamas. Sausų pašarų, pagamintų mobilia kilnojamąja džiovinimo ir smulkinimo įranga, kiekis apskaičiuojamas pagal šiomis pašarinėmis žolėmis apsėtus plotus.

Vidutinis dehidratuotų pašarų drėgnis yra nustatomas palyginus perdirbto bei galutinio produkto drėgnį ir kiekius.

29. Sausi pašarai gaminami iš dirbtinai džiovintų žolinių augalų žolės, natūralaus džiovinimo žolės bei žolių sulčių, jų tarpusavyje nemaišant. Šie pašarai gaminami, pakuojami ir laikomi atskirose patalpose.

TAR pastaba: V-VII skyrių nuostatos įsigalioja 2004-05-01.

VII. SAUSŲ PAŠARŲ GAMINTOJŲ IR KOKYBĖS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKA

30. Agentūra, kaip atsakinga už sausų pašarų gamybos kvotos administravimą:

30.1. tikrina:

30.1.1. visų leidimus turinčių ūkio subjektų apskaitą, pirkimo-pardavimo sutartis, deklaracijas, sausų pašarų atsargas, pasirinktinai finansinės paramos dokumentus ir kitą dokumentaciją;

30.1.2. žolės augintojų deklaruotus plotus;

30.1.3. paramos sumų apskaičiavimo tikslumą;

30.2. atlieka:

30.2.1. pirkimo-pardavimo sutartyse ar deklaracijose nurodytų žemės sklypų kryžminius patikrinimus;

30.2.2. gamybos pasikeitimo nuo praėjusių metų analizę;

30.2.3. tikrinimų rezultatų, atliktų ankstesniais metais, analizę;

30.2.4. bei nustato kitus rizikos ir rezultatyvumo faktorius.

32. Ūkio subjektas, gaminantis sausus pašarus iš pašarinių žolių, nurodytų šių reikalavimų 2.4 punkte, Agentūrai pateikia papildomą ataskaitą:

32.1. apie įmonės gamybinius pajėgumus;

32.2. apie kuro atsargas, laikomas įmonėje, bei jo kiekius gamybos pradžioje ir pabaigoje;

32.3. kuro pirkimo važtaraščius ir duomenis apie šios produkcijos gamybos periodu suvartotą elektros kiekį;

32.4. apie džiovinimo ir smulkinimo įrengimų darbo trukmę valandomis.

33. Jei ūkio subjektas gamina ir pats parduoda savo produkciją, važtaraščiuose apie sausų pašarų pardavimą turi būti nurodyta:

33.1. parduotų pašarų kiekis ir rūšis;

33.2. pirkėjo vardas, pavardė, adresas ar pavadinimas, buveinė.

34. Jei ūkio subjektas gamina sausą pašarą iš savo kooperatinės bendrovės narių jam pristatytos žolių žaliosios masės, pristatymo užsakymuose ar kituose atsiskaitomuosiuose dokumentuose nurodo:

34.1. pristatytų žolių žaliosios masės ir pagamintų sausų pašarų kiekį ir rūšį;

34.2. žolių žaliąją masę pristačiusių asmenų vardus, pavardes, adresus arba pavadinimus, buveinę;

35. Jei ūkio subjektas perdirba augintojų žolę ir pagamintus sausus pašarus jiems grąžina, važtaraščiuose nurodomi perdirbimo kaštai, pagaminto pašaro kiekis ir rūšis, augintojų pavardės.

36. Kai Agentūra tikrindama nustato, kad sauso pašaro kiekis, nurodytas vienoje ar keliose paraiškose paramai gauti, yra didesnis už faktiškai išvežtą kiekį iš įmonės, teikiamos paramos suma apskaičiuojama pagal faktiškai išvežtų pašarų kiekį, sumažinus jį gauto kiekio skirtumu tarp pateikto paraiškose ir faktiškai išvežto dvigubai.

37. Jei šių reikalavimų 36 punkte nustatytas skirtumas viršija 20 proc., parama nesuteikiama.

38. Tais atvejais, kai paraiškose pateikti sausų pašarų kiekiai klastojami sąmoningai arba sąmoningai nepaisoma šių reikalavimų, ūkio subjektui parama kitais rinkos metais neteikiama.

39. Bendrą sausų pašarų, kaip ir kitų pašarų ar pašarų priedų, gamybos, gabenimo, laikymo, naudojimo, prekybos tvarką reglamentuoja šie teisės aktai:

39.1. Pašarų klasifikatorius, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 205;

39.2. Pašarų teikimo į rinką taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 209 (Žin., 2000, Nr. 60-1787);

39.3. Privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 206 (Žin., 2001, Nr. 55-1969);

39.4. Prekinių pašarų laikymo sąlygų ir veterinarinių bei higieninių reikalavimų jų gamybos ir sandėliavimo patalpoms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 319 (Žin., 2000, Nr. 103-3267);

39.5. Pašarų gamybos ir prekybos leidimų išdavimo sąlygos ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 365 (Žin., 2000, Nr. 110-3539);

39.6. Pašarų kokybės valstybinės kontrolės vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 364 (Žin., 2001, Nr. 1-20).

40. Visi sausus pašarus gaminantys ūkio subjektai turi būti bent kartą per metus patikrinti. Patikrinimai gali būti atliekami neperspėjus.

41. Sausų pašarų saugos, atitikties įvertinimą bei gamybos, laikymo, gabenimo, naudojimo ir prekybos higieninius reikalavimus tikrina pašarų kokybės valstybinė kontrolės institucija.

42. Kai sausiems pašarams gaminti teikiama valstybės parama, šių pašarų kokybės rodiklius tikrina pašarų kokybės valstybinė kontrolės institucija. Gamintojas apie sausų pašarų gamybą šiai institucijai turi pranešti prieš dvi dienas iki jų išvežimo iš įmonės.

43. Mėginiai sausų pašarų kokybei nustatyti imami prieš išvežant šią produkciją iš gamybos įmonės teritorijos. Jei sausi pašarai maišomi su kitais pašarais, neišvardytais šių reikalavimų 2 punkte, mėginiai imami prieš juos sumaišant.

44. Mėginiai:

44.1. savikontrolei imami pašarų gamybos metu reguliariai kas 5 proc. bendro sausų pašarų gamybos kiekio;

44.2. pašarų kokybės valstybinei kontrolei imami:

44.2.1. iš siuntos prieš išvežant pašarus iš gamybos teritorijos – drėgnio, baltymingumo, žalios ląstelienos ir karotino rodikliams nustatyti ne didesniame kaip 100 tonų kiekyje iš kiekvienos siuntos;

44.2.2. iš siuntos prieš išvežant pašarus iš gamybos teritorijos – iš kiekvienos sausų pašarų rūšies, kai siuntą sudaro kelios šių reikalavimų 2 punkte nurodytos pašarų rūšys. Iš paimtų jungtinių mėginių sudaromas galutinis mėginys.

VIII. PRIVALOMIEJI SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

45. Sausų pašarų gamybai naudojamos pašarinės žolės, kuriose neišvengiami gamtinių teršalų (sunkiųjų metalų, pesticidų, mikotoksinų ir kt. medžiagų), antimitybinių produktų dydžiai neviršija Privalomųjų prekinių pašarų saugos reikalavimų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 206, nustatytų maksimalių leidžiamų dydžių. Sausų pašarų spalva ir kvapas turi atitikti į jų sudėtį įeinančių pašarinių žolių atitinkamus juslinius rodiklius. Pašaruose neturi būti jaučiama puvėsių, pelėsių ir kitų pašalinių kvapų.

46. Sausų pašarų kokybė turi atitikti šiuos rodiklius:

Sausų pašarų produkcijos rūšys	Drėgnis proc. ne daugiau kaip	Baltymingumas proc. sausojoje medžiagoje ne mažiau kaip	Žalios ląstelienos proc. sausojoje medžiagoje ne daugiau kaip	Karotino proc. sausojoje medžiagoje ne mažiau kaip
1. Dirbtinai džiovintos liucernos miltai ir granulės	14	15	26	0,015
2. Kitaip džiovintos liucernos miltai ir granulės (saulėje)	12	15	28	0,01
3. Dirbtinai džiovintos liucernos, bandvikių, dobilų, lubinų, vikių ir panašių augalų miltai ir granulės	14	15	26	0,015
4. Kitaip džiovintos liucernos, bandvikių, dobilų, lubinų, vikių, saldžiojo lotoso, pelėžirnių ir gargždenių miltai ir granulės	12	15	28	0,01
5. Liucernos ir varpinių žolių sulčių baltymingas koncentratas	12	45	5	0,1
6. Šalutinis liucernos ir varpinių žolių sulčių gamybos džiovintas (dehidratuotas) produktas	12	15	30	0,005
7. Varpinių, varpinių–ankštinių, užliejamų pievų žolių miltai ir granulės	12	14,5	28	0,009

IX. SAUSŲ PAŠARŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS

47. Vykdant sausų pašarų kokybės valstybinę kontrolę:

47.1. sausų pašarų mėginiai imami vadovaujantis Pašarų mėginių paėmimo ir paruošimo techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 208 (Žin., 2000, Nr. 60-1786);

47.2. drėgnis nustatomas pagal Drėgnio, lakiųjų azoto bazių, suminio fosforo, žalio aliejaus ir riebalų kiekio nustatymo pašaruose techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 206 (Žin., 2000, Nr. 60-1784);

47.3. baltymingumas nustatomas pagal Krakmolo, baltymingumo, pepsinu ir druskos rūgštimi ištirpinamų žalių baltymų, laisvojo ir suminio gosipolio, tilozino, virginiamicino kiekio nustatymo pašaruose ir pepsino aktyvumo įvertinimo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 212 (Žin., 2000, Nr. 66-1995);

47.4. žalios ląstelienos kiekis nustatomas pagal Drėgnio riebaluose ir aliejuje, magnio, žalios ląstelienos nustatymo pašaruose techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 12 (Žin., 2001, Nr. 8-239);

47.5. karotino kiekis nustatomas pagal Žemės ūkio ministerijos tvirtinamą metodiką.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-118, 2003-03-25, Žin., 2003, Nr. 32-1344 (2003-04-02), i. k. 1032330ISAK003D-118

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-118, 2003-03-25, Žin., 2003, Nr. 32-1344 (2003-04-02), i. k. 1032330ISAK003D-118

Dėl 2001 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 81 "Dėl Privalomųjų sausų pašarų kokybės ir gamybos techninių reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo