Suvestinė redakcija nuo 2015-04-28 iki 2015-08-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 73-2539, i. k. 1041010ISTA0IX-2206
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES
2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis.
21. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams taikomos šio Įstatymo I, II, V, VI, VII, IX, X ir XI skyrių nuostatos, o jų šeimos nariams ir kitiems asmenims, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – ir šio Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos.
3. Šis Įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.
4. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą išimtį.
5. Šio Įstatymo normos, reglamentuojančios leidimus dirbti ir leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, santykiams, susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projekto įgyvendinimu, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2190, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 80-4146 (2012-07-10)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka ir kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Asmens be pilietybės kelionės dokumentas – asmeniui, neturinčiam užsienio valstybės pilietybės, tačiau turinčiam dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu.
3. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba, kai tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje.
4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.
4(1). Neteko galios nuo 2013-01-01.
5. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – užsienietis, turintis vienos iš Europos Sąjungą sudarančių valstybių pilietybę.
6. Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
6(1). Fiktyvi registruota partnerystė – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, registruota partnerystė, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų registruotos partnerystės teisinių pasekmių.
6(2). Fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.
6(3). Fiktyvus įvaikinimas – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atlikta įvaikinimo procedūra, kai tai atliekama siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų įvaikinimo teisinių pasekmių.
7. Grąžinimas į užsienio valstybę – procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdo savanoriškai arba iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.
71. Humanitarinės priežastys – liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos.
8. Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.
10. Kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje.
11. Kilmės valstybė – valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, – valstybė, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.
111. Kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė Europos Sąjungos valstybės narės piliečio priežiūra, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais.
112. Kvietimas – dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos fizinio arba juridinio asmens įsipareigojimą pasirūpinti, kad į Lietuvos Respubliką atvykstantis užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir kad prireikus būtų padengtos užsieniečio grįžimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos.
12. Laikinas teritorinis prieglobstis – užsieniečiui šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta teisė būti Lietuvos Respublikoje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį.
121. Laikinoji apsauga – šio Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
13. Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
14. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.
15. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.
16. Nelydimas nepilnametis užsienietis – nepilnametis užsienietis, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be jų tol, kol tie asmenys pradeda juo veiksmingai rūpintis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
161. Nepilnametis užsienietis – 18 metų nesukakęs užsienietis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
17. Pabėgėlio kelionės dokumentas – pabėgėliui pagal 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją dokumento galiojimo laikotarpiu.
18. Pabėgėlis – užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas.
181. Pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
182. Prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
19. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės – tyrimas, kurio tikslas –nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama.
20. Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.
21. Neteko galios nuo 2015-03-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
22. Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
23. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
24. Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra beatodairiško smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės arba Europos Sąjungos Tarybos sprendimu užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į minimalų bendrą valstybių, laikomų saugiomis kilmės valstybėmis, sąrašą, arba užsieniečio kilmės valstybė įtraukta į nacionalinį saugių trečiųjų šalių, neįtrauktų į minimalų bendrą valstybių, laikomų saugiomis kilmės valstybėmis, sąrašą, sąrašą, kurį tvirtina vidaus reikalų ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
25. Saugi trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti.
251. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė (toliau – Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė) – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
26. Šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
27. Šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus.
271. Šengeno acquis – teisės aktų visuma, kurią sudaro 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno konvencija, valstybių narių prisijungimo prie Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos protokolai ir susitarimai, Šengeno vykdomojo komiteto sprendimai ir deklaracijos, kiti teisės aktai, priimti Šengeno susitarimo bei Šengeno konvencijos pagrindu.
272. Šengeno konvencija – 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo.
273. Šengeno valstybė – prie Šengeno konvencijos prisijungusi valstybė arba valstybė, kurioje taikomas visas Šengeno acquis.
274. Šengeno viza – Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksą), (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno acquis nuostatomis.
28. Teisėtas atstovas – tėvai ar kiti asmenys, pagal valstybės, kurios pilietis ar nuolatinis gyventojas yra nepilnametis užsienietis, teisės aktus atsakingi už nepilnametį, esantį Lietuvos Respublikoje.
281. Tinkama gyvenamoji patalpa – gyvenamoji patalpa, kuri atitinka statybos, higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus.
29. Užsieniečio pasas – užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu.
30. Užsieniečio registracijos pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojo statusą arba tais atvejais, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra nustatyta, – jo asmens tapatybę bei jo teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.
31. Užsieniečio sulaikymas – užsieniečio laikinas apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais.
32. Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
33. Viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-436, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3844 (2013-07-16)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
3 straipsnis. Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje
1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.
3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.
4 straipsnis. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė
1. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
II SKYRIUS
UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ
5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką
1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas), nuostatos.
2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.
3. Jeigu užsienietis pateikia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sprendimą dėl užsieniečio neįleidimo arba įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
6 straipsnis. Pareiga turėti galiojantį kelionės dokumentą
1. Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.
2. Užsienietis, kirsdamas išorinę Europos Sąjungos sieną arba vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, pasienio kontrolės punkte privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą.
3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
7 straipsnis. Neteko galios nuo Šengeno konvencijos įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
8 straipsnis. Užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respubliką
1. Užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.
2. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išskyrus šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
9 straipsnis. Atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsieniečių kontrolė
1. Užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, taip pat per vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kontroliuodama atvykstančius užsieniečius, bendradarbiauja su atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikai įsigaliojusiomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
10 straipsnis. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką
Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
III SKYRIUS
UŽSIENIEČIŲ BUVIMAS IR GYVENIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE
PIRMASIS SKIRSNIS
VIZOS
Pirmojo skirsnio pakeitimas:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
11 straipsnis. Bevizis režimas ir reikalavimas turėti vizą
1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.
2. Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
7. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis – 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta) – arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, taip pat civiliams jūrininkams, kurie atvyko į laivą vizos galiojimo laiku ir yra įtraukti į laivo įgulos sąrašą ir kurie turi šioje dalyje nurodytus jūrininko tapatybės dokumentus, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi uoste, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Nr. XII-1611, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06355
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
121 straipsnis. Šengeno viza
2. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus Šengeno vizai gauti, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus Vizų kodekse numatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
122 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
13 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
14 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
15 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
16 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
17 straipsnis. Nacionalinė viza (D)
1. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių.
2. Nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Užsieniečiui nacionalinė viza išduodama pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.
3. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.
5. Užsieniečiui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla ir kurio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama daugkartinė nacionalinė viza.
6. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus nacionalinei vizai gauti, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas išduodant Šengeno vizą pagal Vizų kodeksą.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
18 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
19 straipsnis. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai
Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:
2) norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;
8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
20 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų vykdymas, vizos panaikinimas, Šengeno vizos atšaukimas
1. Užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.
2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus.
3. Sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo, Šengeno vizos atšaukimo priima:
1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
4) Migracijos departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;
4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis.
5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis.
6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą, dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
7. Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.
8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, įgaliotą garbės konsulą arba pasirinktą išorės paslaugų teikėją.
9. Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
22 straipsnis. Negaliojanti viza
1. Viza yra negaliojanti:
2. Jeigu galiojanti viza įklijuota negaliojančiame kelionės dokumente, kurio visi puslapiai panaudoti vizoms arba atvykimo ir (arba) išvykimo spaudams, ji pripažįstama galiojančia, jeigu užsienietis kartu pateikia kitą galiojantį kelionės dokumentą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
23 straipsnis. Neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje
Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:
1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽSIENIEČIŲ GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
24 straipsnis. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje
1. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.
2. Leidime gyventi elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. Leidimo gyventi formą, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
25 straipsnis. Leidimų gyventi rūšys
Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
26 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos
1. Leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis:
2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;
3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;
4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;
2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
31. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis ar studijuoti, taip pat kai keičiamas šio užsieniečio leidimas laikinai gyventi, tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam asmeniui, ketinančiam toje patalpoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą (įskaitant asmenis, jau deklaravusius gyvenamąją vietą toje patalpoje), turi būti ne mažesnis kaip 4 kvadratiniai metrai.
32. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.
5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą užsieniečiui turėti galiojantį kelionės dokumentą, netaikomos leidimo nuolat gyventi keitimo atveju.
6. Jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos nuostatas, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.
7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
27 straipsnis. Užsieniečio pragyvenimo lėšos leidimui gyventi gauti
28 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas
1. Pirmą kartą išduodant užsieniečiui leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.
2. Užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo, prašymą išduoti leidimą gyventi turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje.
3. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.
4. Šio Įstatymo nustatytais atvejais vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 441 straipsnio 2 dalyje ar 492 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
29 straipsnis. Leidimo gyventi keitimas
30 straipsnis. Neteko galios nuo 2006-12-16.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
31 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas užsieniečio vaikui, gimusiam Lietuvos Respublikoje
1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.
32 straipsnis. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai
1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Nelydimo nepilnamečio užsieniečio laikinasis globėjas (rūpintojas) atstovauja nelydimo nepilnamečio užsieniečio interesams.
2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, turi šias teises:
1) būti aprūpinti nemokama gyvenamąja patalpa bei būti išlaikomi Lietuvos Respublikoje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
5) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip;
3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio laikinuoju globėju (rūpintoju) nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką.
4. Atliekant nelydimo nepilnamečio užsieniečio šeimos narių paiešką kartu sprendžiamas jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
33 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminai
1. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 21 punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
21) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;
2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti prašymų nagrinėjimo terminai gali būti pratęsti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu to reikia dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo.
3. Užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi įformintas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.
4. Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti įgaliota institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų – šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
34 straipsnis. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimas
1. Sprendimas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo, o sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi – 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo.
2. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo. Leidimas gyventi, išskyrus šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.
3. Ligos atveju ar esant kitų svarbių nuo užsieniečio nepriklausančių priežasčių, apie kurių buvimą užsienietis turi raštu pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, gali būti pratęstas sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, galiojimas, bet ne ilgiau kaip iki 3 mėnesių.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
35 straipsnis. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai
1. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu:
1) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;
2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi;
3) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;
5) neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti;
6) jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;
7) neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;
8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
9) per nustatytą laiką pakartotinai neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų;
10) užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius.
11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;
13) per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
14) jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
36 straipsnis. Duomenų pranešimas
1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu:
2. Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;
2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;
3) švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą;
4) policija ar kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;
5) teismas – apie užsienietį, kuriam paskirtas suėmimas arba kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ar įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
37 straipsnis. Užsieniečio pasas
1. Užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas.
2. Užsieniečio pase elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
38 straipsnis. Asmens be pilietybės kelionės dokumentas
1. Užsienio valstybės pilietybės neturinčiam asmeniui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi užsienio valstybėje galiojančio kelionės dokumento, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas 1954 m. Konvencijoje dėl asmenų be pilietybės statuso numatytas asmens be pilietybės kelionės dokumentas.
2. Asmens be pilietybės kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami asmens be pilietybės biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
39 straipsnis. Neteisėtas gyvenimas Lietuvos Respublikoje
Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:
1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis;
TREČIASIS SKIRSNIS
UŽSIENIEČIŲ LAIKINAS GYVENIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE
40 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:
1) jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
41) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas;
5) jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas;
8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
11) dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;
12) jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis;
13) jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas;
2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu:
3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
4. Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
6. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 41 ar 13 punkte nustatytu pagrindu arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4, 5 ar 7 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
41 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę
1. Užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus.
2. Užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
42 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas lietuvių kilmės užsieniečiui
1. Lietuvių kilmės užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą.
43 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai:
1) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai arba vienas iš jų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi;
4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi;
4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas gyventi;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi;
6) jis yra užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis;
7) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai, kurie yra nedarbingi dėl senatvės pensijos amžiaus arba neįgalumo ir turi leidimą nuolat gyventi;
8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuojamų šio Įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje numatytoje tvarkoje. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.
2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vienas iš pilnamečių šeimos narių.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4–7 punktuose numatytais atvejais užsieniečiui šeimos nariui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas sąlygas (su šio straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi) arba asmuo, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina, kad jo šeimos narys atitinka minėtas sąlygas.
4. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, o jeigu nepilnametis užsienietis buvo įvaikintas, – ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įvaikinimas fiktyvus.
5. Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams, o keičiamas 2 metams.
6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:
1) kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 13 punkte nustatytu pagrindu;
3) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4) kuris yra atvykęs stažuoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
5) kuris tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą.
6) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, ir atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;
7) kuris yra atvykęs į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 3 metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje, jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai ir jam darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus mokamas ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių darbo užmokestis.
7. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl šeimos susijungimo taikomos, kai abu užsieniečiai sutuoktiniai arba užsieniečiai, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra ne jaunesni kaip 21 metų, išskyrus atvejus, kai užsienietis, pas kurį atvyksta sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu.
8. Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai:
1) pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tol, kol dėl prieglobsčio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas;
3) kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jeigu jų šeimos nariams nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:
2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.
3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys.
5. Užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti.
6. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Jeigu užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.
7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.
8. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo dienos.
9. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
441 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:
1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai;
2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją;
3) Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.
4. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris pakvietė užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.
5. Jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį.
6. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą ir Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
7. Darbo sutartis su užsieniečiu, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti sudaryta ir darbdavys jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo arba nuo darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
45 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:
1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;
2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) yra sportininkas profesionalas arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, atvykstantys į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
4) yra atlikėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5) yra žurnalistas, akredituotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
6) yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
7) atvyksta vykdyti bendrų su užsienio valstybėmis vyriausybinių programų;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
8) yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams, o keičiamas 2 metams.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui, kuris į įmonės nuosavą kapitalą (turtą) investavo ne mažiau kaip 260 000 eurų, įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip penkios darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metams.
4. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
5. Išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1193, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14279
46 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina mokytis
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą;
2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas);
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieniems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas laikosi apribojimų, nustatytų šio straipsnio 4 dalyje.
3. Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
4. Užsienietis, studijų laikotarpiu gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Užsienietis, studijuodamas pagal pirmosios pakopos studijų programą ar pagal vientisųjų studijų programą, turi teisę dirbti tik nuo antrųjų studijų metų.
5. Paskutiniais mokymosi arba studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
47 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui globos (rūpybos) nustatymo atveju
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka:
48 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui suteikus papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje
1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą suteikti prieglobstį yra suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas dvejiems metams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
49 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui suteikus laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje
1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.
491 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, jeigu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas.
2. Užsieniečiui, dėl kurio tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas, leidimas laikinai gyventi išduodamas 6 mėnesiams.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti keičiamas, jei dėl jo tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui išdavus leidimą laikinai gyventi, tarpininkavusios ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo sprendimu užsieniečiui leidžiama apsigyventi jo pasirinktoje vietoje arba minėtos įstaigos nustatytoje vietoje.
5. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi ir kuris neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, taip pat socialines paslaugas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
492 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas. Be to, užsienietis arba mokslo ir studijų institucija turi pateikti šios institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jeigu užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje ir grįžimu į užsienio valstybę, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams arba, jeigu jo darbo dėstytoju, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų trukmė yra mažesnė negu 2 metai, šių darbų laikotarpiui.
4. Užsienietis mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų metu turi teisę dirbti kaip dėstytojas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5. Užsienietis, nutraukęs dėstytojo darbą, mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslo ir studijų institucija, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
493 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą
1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą ir turinčiam tos valstybės išduotą leidimą gyventi.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas ne ilgiau kaip vieniems metams.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
50 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai
1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas;
6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
7) nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;
9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas nesilaiko apribojimų, nustatytų šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;
10) užsienietis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų arba pasibaigia globa (rūpyba);
11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę ar išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
12) šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma arba laikinoji apsauga;
14) užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;
16) ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo teikimu konstatuojama, kad išnyko pagrindai, dėl kurių užsieniečiui, kuris buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi;
17) nutraukiamas dėstytojo darbas, moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbai arba pasibaigia užsieniečio darbo sutartis, sudaryta su mokslo ir studijų institucija;
18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 441 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą.
2. Šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.
3. Jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
1. Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
3. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui keitimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiams keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
5. Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
52 straipsnis. Negaliojantis leidimas laikinai gyventi
Leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, kai:
6) leidimas laikinai gyventi yra naujai įformintas šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
KETVIRTASIS SKIRSNIS
UŽSIENIEČIŲ NUOLATINIS GYVENIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE
53 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai
1. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu:
1) jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
3) jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;
5) jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
6) jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
8) jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;
81) pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą;
9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju;
10) pragyveno užsienio valstybėje laikotarpį, ne ilgesnį negu nurodytą šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįgijo ilgalaikio gyventojo statuso, o iki apsigyvenimo užsienio valstybėje gyveno Lietuvos Respublikoje ir turėjo leidimą nuolat gyventi.
2. Leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu:
3. Užsienietis, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
5. Neteko galios nuo 2015-03-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
7. Šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi.
8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, taip pat sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis sergantiems asmenims ir užsieniečiams, kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi.
9. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama tik pusė laiko, pragyvento Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio nuostatomis.
91. Leidimą nuolat gyventi išduodant šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama pusė laiko, kuris praėjo nuo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos iki leidimo laikinai gyventi išdavimo vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 48 straipsnio nuostatomis dienos, arba visas šis laikas, jeigu jis truko ilgiau kaip 18 mėnesių.
10. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Jeigu užsienietis, kuris leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-436, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3844 (2013-07-16)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
54 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai
1. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
2) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
21) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, o tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, – jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės;
4) užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena ilgiau negu 6 metus arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyja ilgalaikio gyventojo statusą.
5) šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Jeigu užsieniečio leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas nuolat gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
4. Užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
55 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas
1. Užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
4. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1, 3–5 punktuose nustatytais pagrindais priima Migracijos departamentas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2, 21 punktuose nustatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
6. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
56 straipsnis. Negaliojantis leidimas nuolat gyventi
Leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai:
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
PENKTASIS SKIRSNIS
UŽSIENIEČIŲ DARBAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
57 straipsnis. Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje
1. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalį (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 2 punkte nurodytą atvejį), 491 straipsnio 6 dalį ar 132 straipsnio 3 dalį;
2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų arba dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas;
3) užsienietis, kurio nuolatinė darbo vieta yra užsienio valstybėje, atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktuose nurodytus atvejus);
5) neatvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
4. Neteko galios nuo 2015-03-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5. Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.
6. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Lietuvos darbo birža.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
58 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3, 7, 9, 10 punktus;
2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu arba studijuodamas ketina dirbti mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų srityje;
4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41, 5, 13, 14 punktus ar 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;
5) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai;
6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;
8) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;
9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
59 straipsnis. Leidimo dirbti išdavimo pagrįstumas
60 straipsnis. Prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminai
61 straipsnis. Leidimo dirbti galiojimas
1. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs.
2. Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per vienerius metus, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
3. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojas ar praktikantas, leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams, jo galiojimas gali būti pratęsiamas išimtiniais atvejais, kai stažuotės ar praktikos laikotarpis yra ilgesnis negu vieneri metai ir tai būtina atitinkamos srities kvalifikacijai įgyti.
62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas
1. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką.
2. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Darbo sutartis turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo dirbti išdavimo dienos.
3. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo.
4. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
63 straipsnis. Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai
Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
3) nutrūksta darbo santykiai su užsienyje esančiu darbdaviu, kuris buvo atsiuntęs užsienietį laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką;
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
64 straipsnis. Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje
Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:
1) dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti;
2) užsiima kita veikla, kuriai neturi leidimo, jei būtina jį turėti, ir neturi leidimo laikinai gyventi ar vizos;
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
IV SKYRIUS
PRIEGLOBSTIS IR LAIKINOJI APSAUGA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
PIRMASIS SKIRSNIS
PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ PATEIKIMAS
65 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje
66 straipsnis. Neteko galios nuo 2015-03-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
67 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas
1. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
1) Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;
2. Užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.
3. Prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti.
4. Nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustatoma laikinoji globa (rūpyba).
5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.
6. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
68 straipsnis. Informacijos neatskleidimas
1. Informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje ir 91 straipsnyje nustatytus atvejus arba tokius atvejus, kai prieglobsčio prašytojas raštu sutinka, kad tokia informacija būtų atskleista.
2. Užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija bei prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama.
3. Pagal šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį vykdant nelydimo nepilnamečio šeimos narių paiešką, užtikrinamas informacijos rinkimo ir tvarkymo konfidencialumas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai
1. Valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:
1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;
3) atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį.
3. Valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui, paimtus pirštų atspaudus – vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.
4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
70 straipsnis. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
71 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu
1. Prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu turi šias teises:
1) gyventi Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
2) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
3) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip;
4) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
6) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre;
8) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti;
2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
3. Prieglobsčio prašytojo pareigos:
2) vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas;
4) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
5) laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
5. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
ANTRASIS SKIRSNIS
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS, ATSAKINGOS UŽ PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ, NUSTATYMAS
72 straipsnis. Sprendimo dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo priėmimas
1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo.
2. Jei Europos Sąjungos valstybė narė paprašo ir jei prieglobsčio prašytojas to pageidauja, Lietuvos Respublika dėl humanitarinių priežasčių gali sutikti nagrinėti prieglobsčio prašytojo prašymą, net jei ji nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
3. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, šis prašymas nagrinėjamas iš esmės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
73 straipsnis. Veiksmai, susiję su valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu ir prieglobsčio prašytojo perdavimu Europos Sąjungos valstybei narei
1. Migracijos departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas šį tyrimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją.
2. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, prieglobsčio prašytojui suteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis, šio Įstatymo 78 straipsnyje nustatytu atveju išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir pagal šio Įstatymo 79 straipsnio nuostatas jis apgyvendinamas Lietuvos Respublikoje laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo laikotarpiu. Tokiam prieglobsčio prašytojui laikinas teritorinis prieglobstis suteikiamas iki jo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
74 straipsnis. Sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei priėmimas
1. Gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei.
75 straipsnis. Kelionės dokumento išdavimas prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei
1. Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, išduodamas kelionės dokumentas (Laissez-passer), skirtas vienai kelionei į Europos Sąjungos valstybę narę.
TREČIASIS SKIRSNIS
PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMO TVARKA
76 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimas
1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas.
2. Laikinas teritorinis prieglobstis taip pat suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris buvo grąžintas iš Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikai, kai Lietuvos Respublika yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
3. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės momento. Šis terminas gali būti pratęstas dar 24 valandoms, jeigu siekiama nustatyti priežastis, nurodytas šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje.
4. Migracijos departamento sprendimu laikino teritorinio prieglobsčio laikas pratęsiamas, jeigu prieglobsčio prašytojas dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Toks sprendimas priimamas per 48 valandas nuo to momento, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas nebus perduotas kuriai nors Europos Sąjungos valstybei narei. Tokio prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės šio Įstatymo nustatyta tvarka.
77 straipsnis. Priežastys, dėl kurių prieglobsčio prašytojas neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis
1. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas, jeigu jis atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas arba išsiunčiamas į saugią trečiąją valstybę.
2. Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas prieglobstis, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui. Šio straipsnio 1 dalis taip pat netaikoma, kai nustatoma Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
78 straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimas
1. Migracijos departamentas per 48 valandas išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą prieglobsčio prašytojui, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.
79 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje
1. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykęs prieglobsčio prašytojas, kuriam suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre Migracijos departamento sprendimu. Tokiam prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.
3. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, laikiną globėją (rūpintoją) arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo laikinas globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
4. Užsieniečių registracijos centras – įstaiga, skirta laikyti šio Įstatymo nustatytais pagrindais sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu laikinai apgyvendinti užsieniečius, atlikti tyrimą dėl užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
5. Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga, skirta apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius užsieniečius, bei įgyvendinanti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
80 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės
Prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
81 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai
1. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo dienos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.
2. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu, jeigu dėl objektyvių priežasčių neįmanoma per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį, tačiau šio prašymo nagrinėjimo iš esmės terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo Migracijos departamento sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo priėmimo dienos arba sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio pratęsimo priėmimo dienos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai netaikomi, kai prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėjamas šio Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu yra nustatoma, kad prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis turi būti išnagrinėtas per 48 valandas. Šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 7 dienoms.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
82 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apklausa ir supažindinimas su sprendimais
1. Nagrinėjant iš esmės prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, prieglobsčio prašytojo apklausa turi būti atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja, ir teisė į vertėją. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar laikinas globėjas (rūpintojas) ir užtikrinama jo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
83 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį vertinimas
1. Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju.
2. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
3. Tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą.
4. Prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.
5. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
84 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo sustabdymas ir atnaujinimas
1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro ar Pabėgėlių priėmimo centro arba negrįžta į šiuos centrus ilgiau kaip 24 valandas.
2. Prieglobsčio prašytojo, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei per 72 valandas nėra galimybės su juo susisiekti.
3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas atnaujinamas, jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieglobsčio prašytojas grįžo į Užsieniečių registracijos centrą ar Pabėgėlių priėmimo centrą arba atsirado galimybė susisiekti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu prieglobsčio prašytoju ir nuo sprendimo sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nepraėjo vienas mėnuo.
4. Jei prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais pagrindais, prieglobsčio prašytojas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas po prašymo suteikti prieglobstį atnaujinimo, išsamiai raštu pateikia tokių savo veiksmų ar neveikimo motyvus.
5. Užsieniečių registracijos centras, Pabėgėlių priėmimo centras ar teritorinė policijos įstaiga tiria prieglobsčio prašytojo veiksmus ar neveikimą bei jo rašytiniame paaiškinime, jei toks buvo gautas, nurodytų aplinkybių pagrįstumą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pasekmių atsiradimo ir nustatę, kad prieglobsčio prašytojas savo veiksmais ar neveikimu vilkina prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, teikia išvadą Migracijos departamentui, siūlydami pripažinti tokio prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį akivaizdžiai nepagrįstu.
6. Sprendimą sustabdyti ar atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas.
7. Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, tai ir paslaugų, ir paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, teikimas prieglobsčio prašytojui yra sustabdomas. Paslaugų ir paramos teikimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas.
85 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimas
1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu:
2) praėjo vienas mėnuo nuo sprendimo sustabdyti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priėmimo dienos;
2. Sprendimą nutraukti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas.
86 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas
1. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
4. Priėmus sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
87 straipsnis. Papildomos apsaugos suteikimas
1. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
3. Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.
4. Priėmus sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, vidaus reikalų ministro įgaliota institucija šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
88 straipsnis. Prieglobsčio nesuteikimas
1. Prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė, ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs.
2. Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu:
1) jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga;
2) valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripažįsta jo teises ir pareigas, kurios priskiriamos tos valstybės piliečiams arba joms prilygsta;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą (sunkiais nepolitiniais nusikaltimais gali būti laikomi ir tariamai politiniu tikslu įvykdyti ypač žiaurūs veiksmai) arba yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą ar tokius veiksmus;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
3. Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiama papildoma apsauga, jeigu:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
2) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą;
3) jis yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius veiksmus;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei;
5) jis išvyko iš savo kilmės valstybės tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
89 straipsnis. Kelionės dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje
1. Pabėgėliui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, išvykti į užsienio valstybę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas. Pabėgėlio kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami pabėgėlio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.
2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, pagal šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatas išduodamas užsieniečio pasas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
90 straipsnis. Prieglobsčio panaikinimas
1. Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis:
3) įgijo kitos valstybės pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, apsauga;
4) savo noru vėl apsigyveno valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;
5) negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, apsauga, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas;
6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo gyvenamoji vieta, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas;
7) pabėgėlio statusą gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą;
2. Užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis:
1) gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga;
2) papildomą apsaugą gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam tokią apsaugą;
3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
4. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo, paaiškėjus šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punkte ar 3 dalies 4 punkte nurodytoms aplinkybėms, priima Vilniaus apygardos administracinis teismas.
5. Kai užsieniečiui panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, jis taip pat turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.
6. Sprendžiant dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais atsižvelgiama į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta arba kad šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų grėsmė nebėra reali.
7. Šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai netaikomi pabėgėliui, o šio straipsnio 2 dalies 1 punktas – užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jeigu jie gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias atitinkamai dėl anksčiau patirto persekiojimo ar anksčiau patirtų šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jie atsisako naudotis savo kilmės valstybės apsauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
91 straipsnis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis
1. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba, sudaro sąlygas šiai valdybai vykdyti įsipareigojimus stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso reikalavimų, teikia reikiamą informaciją ir statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius, apie Konvencijos bei Protokolo įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio.
2. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi teisę gauti informaciją, susijusią su prašymais suteikti prieglobstį.
3. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais, esančiais sulaikymo vietose bei oro uostų ir jūrų uostų tranzitinėse zonose.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LAIKINOSIOS APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMAS
92 straipsnis. Sprendimo dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo priėmimas
1. Jeigu Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą, kad yra užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus, vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo užsieniečiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje neapribojant jų judėjimo laisvės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams. Laikinoji apsauga gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
93 straipsnis. Priežastys, dėl kurių laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje nesuteikiama
1. Laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikiama, jeigu:
1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga;
3) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;
2. Sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas. Toks užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
94 straipsnis. Užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisės ir pareigos
1. Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu turi šias teises:
1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;
3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jam suprantama kalba;
2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinama ir pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui.
4. Užsieniečio, gavusio laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.
5. Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi šias pareigas:
4) laisva forma raštu deklaruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
7. Paaiškėjus, kad užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti valstybės patirtas išlaidas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
95 straipsnis. Asmens dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje
1. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi, kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu.
96 straipsnis. Laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimas
1. Užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:
V SKYRIUS
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ PILIEČIŲ
TEISINĖ PADĖTIS LIETUVOS RESPUBLIKOJE
97 straipsnis. Atvykimas į Lietuvos Respubliką
1. Užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.
3. Šio Įstatymo V skyriaus nuostatos dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narių, išskyrus šio Įstatymo 1011 ir 105 straipsnius, taikomos ir kitiems asmenims, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
98 straipsnis. Priežastys, dėl kurių Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami, jeigu:
1) neturi galiojančio kelionės dokumento ir negali jo gauti ar pristatyti per pagrįstą laikotarpį, patvirtinti ar kitomis priemonėmis įrodyti, kad yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
981 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas
1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu.
2. Sprendimas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ar jam panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
99 straipsnis. Gyvenimas Lietuvos Respublikoje
1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma.
2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų, kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.
3. Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, nustato vidaus reikalų ministras.
4. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
991 straipsnis. Prašymo išduoti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas
Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
100 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę nagrinėjimo terminas
Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
101 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai
1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:
1) yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau negu vienų metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) ar veiklą, nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);
2) turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
3) yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
2. Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį.
3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, arba pas jį.
4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip:
2) tiesioginiam palikuoniui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginį palikuonį, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis;
3) išlaikomam artimajam giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę liniją, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomą artimąjį giminaitį pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę apsigyventi tik sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi vaikai ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi artimieji giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-436, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3844 (2013-07-16)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
101(1) straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugojimas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams
1. Teisė gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams šiais atvejais:
1) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jam išvykus iš Lietuvos Respublikos, kai šeimos nariai turi Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ir atitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus;
2) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kai šeimos nariai nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, jeigu jie, kaip šeimos nariai, gyveno Lietuvos Respublikoje bent vienerius metus iki Europos Sąjungos valstybės narės piliečio mirties;
3) pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar nutraukus registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys turi Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ir atitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus;
4) pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu santuoka arba registruota partnerystė truko ne trumpiau kaip 3 metus, iš jų vienerius metus – Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šeimos narys globoja ar rūpinasi Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikais, arba santuokos nutraukimas įvyko dėl kito sutuoktinio (Europos Sąjungos valstybės narės piliečio) kaltės;
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai, kreipdamiesi dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
102 straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės galiojimas
Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodamos ir keičiamos 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
103 straipsnis. Atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti
1031 straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės negaliojimas
Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė negalioja, kai:
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
104 straipsnis. Nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindai
1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus arba kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo, arba atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai taip pat įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie Lietuvos Respublikoje teisėtai gyveno pastaruosius 5 metus su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba jie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba lietuvių kilmės asmens šeimos nariai. Teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat įgyja šio Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalyje nurodyti Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.
3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama vidaus reikalų ministro nustatytos formos pažyma.
4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė, kuri galioja 10 metų. Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.
5. Nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, viršijantis 6 mėnesius per metus, gali būti pagrindas nesuteikti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (dėl nėštumo, gimdymo, sunkios ligos, studijų, profesinio mokymo arba paskyrimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar trečiąją valstybę ar kitais pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytais atvejais).
6. Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, nustato vidaus reikalų ministras.
7. Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
105 straipsnis. Teisės nuolat gyventi suteikimas nepraėjus 5 metų laikotarpiui
1. Teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiama Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui arba jo šeimos nariui, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje trumpiau negu 5 metus, jeigu jis:
1) buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris, sukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ar valstybinę šalpos pensiją, nutraukė darbo sutartį (darbo sutartis pasibaigė) arba veiklą;
2) buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 2 metus ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas ir dėl to nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą;
3) be pertraukos 3 metus pragyvenęs Lietuvos Respublikoje kaip darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, dirba pagal darbo sutartį arba vykdo veiklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaiko savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžta bent kartą per savaitę;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti reikalavimai būti pragyvenus ir išdirbus atitinkamą laikotarpį ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas būti pragyvenus ne mažiau kaip 2 metus netaikomi, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui įgijus teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šią teisę įgyja ir kartu su juo Lietuvos Respublikoje gyvenantys šeimos nariai.
5. Kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis miršta būdamas darbuotoju ar savarankiškai dirbančiu asmeniu ir nespėja įgyti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalį, su juo kartu Lietuvos Respublikoje gyvenę šeimos nariai įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu:
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
1051 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti nagrinėjimo terminas
Prašymas išduoti ar pakeisti pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
1052 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę nagrinėjimo terminas
Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
1053 straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės keitimo pagrindai
Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė keičiama, jeigu:
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
1054 straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės išdavimas gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikui
1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.
2. Vaikui, gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas toks pat kaip abiejų tėvų ar vieno iš jų turimas dokumentas. Šis dokumentas galioja tiek, kiek galioja vienam iš vaiko tėvų išduotas dokumentas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
106 straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas
1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:
1) šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;
3) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neatitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Ši nuostata netaikoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (ar) jo šeimos nariams, jeigu Europos Sąjungos valstybės narės pilietis buvo sudaręs darbo sutartį su darbdaviu ir pradės dirbti arba pateikia atitinkamus dokumentus, kad pradės veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, arba yra nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis, ieško darbo ir turi realių galimybių įsidarbinti;
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas;
5) šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, nutraukia šeiminius santykius su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba šių santykių nebėra, išskyrus šio Įstatymo 1011 straipsnyje numatytus atvejus;
2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:
1) šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti rimtą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;
3. Nepilnamečio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jeigu tai atitinka geriausius jo interesus, arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, pragyvenusio Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 10 metų, teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama tik tuo atveju, kai toks Europos Sąjungos valstybės narės pilietis kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui.
4. Jeigu panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, tokios teisės netenka ir jo šeimos nariai, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
5. Sprendimą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytais pagrindais priima Vilniaus apygardos administracinis teismas, kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais – Migracijos departamentas.
6. Netekus teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (ar) jo šeimos nariai įpareigojami išvykti iš Lietuvos Respublikos, o šio įpareigojimo neįvykdę arba šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytais atvejais jie yra išsiunčiami šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
1061 straipsnis. Pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės negaliojimas
Pažyma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė negalioja, kai:
7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;
8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
VI SKYRIUS
UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJA
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
107 straipsnis. Užsieniečių integracija
1. Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka.
2. Lietuvos valstybės politikos užsieniečių integracijos srityje nuostatoms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos.
108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai
1. Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
109 straipsnis. Užsieniečių integracijos organizavimas
1. Užsieniečių integraciją pagal kompetenciją įgyvendina valstybės institucijos ir įstaigos kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija, sudaroma iš socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros ir finansų ministrų arba viceministrų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo. Į šią komisiją gali būti įtraukti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų atstovai, prireikus ir kiti asmenys. Užsieniečių integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisijos personalinę sudėtį ir užduotis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai koordinuoja ir prižiūri Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ar įstaiga kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis organizuoja ir įgyvendina Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai.
4. Savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys, sudarę sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga, atsako už Lietuvos valstybės teikiamos paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai administravimą.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
110 straipsnis. Lietuvos valstybės teikiamos paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys
Lietuvos Respublikos valstybės paramos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys:
111 straipsnis. Neteko galios nuo 2015-03-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
VII SKYRIUS
UŽSIENIEČIŲ JUDĖJIMO LAISVĖ
LIETUVOS RESPUBLIKOJE
112 straipsnis. Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimas
113 straipsnis. Užsieniečio sulaikymo pagrindai
1. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais:
3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;
5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo;
2. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais:
1) jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai;
4. Prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:
1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);
2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);
3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;
5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;
7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką;
8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
114 straipsnis. Užsieniečio sulaikymas
1. Policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms.
2. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre.
3. Pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.
4. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
5. Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
115 straipsnis. Alternatyvios sulaikymui priemonės
1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
2. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra:
2) užsienietis ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai apie savo buvimo vietą;
4) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti;
3. Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė policijos įstaiga kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.
4. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti nustatytas jos taikymo terminas.
5. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
116 straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
2. Teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
3. Teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nedelsiant paskelbiamas užsieniečiui suprantama kalba, nurodant priežastis, dėl kurių jis sulaikomas arba jam skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo paskelbimo momento.
117 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį apskundimas
1. Užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Užsieniečių registracijos centrą. Užsieniečių registracijos centras užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
118 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinis svarstymas
1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
11. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Teismas, gavęs užsieniečio ar institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
119 straipsnis. Sulaikymo pabaiga
1. Remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
VIII SKYRIUS
ASMENS TAPATYBĖS NUSTATYMAS
120 straipsnis. Sulaikyto užsieniečio asmens tapatybės nustatymas
1. Sulaikyto užsieniečio asmens tapatybei nustatyti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentą, kelionės bilietus, kitus dokumentus (jei užsienietis juos turi), iki bus nustatyta užsieniečio asmens tapatybė ir dokumentų tikrumas.
2. Nustatydamas užsieniečio asmens tapatybę, policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir patikrinti daiktus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
121 straipsnis. Užsieniečio fotografavimas ir daktiloskopavimas
1. Asmens tapatybei nustatyti užsienietis nufotografuojamas ir paimami jo pirštų atspaudai, kai jis:
2) yra sulaikytas už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką, buvimą joje, gyvenimą, vykimą tranzitu ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos;
122 straipsnis. Dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) testas
1. Jeigu užsienietis prašo išduoti leidimą gyventi, siekdamas gyventi su šeima, arba prašo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas gali įpareigoti užsienietį ir asmenį, su kuriuo užsienietį sieja giminystės ryšiai, atlikti DNR testą, kad būtų patvirtintas giminystės ryšys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Atlikti DNR testą gali būti prašoma tik tuo atveju, kai užsienietis negali įrodyti turimo giminystės ryšio kitaip.
123 straipsnis. Amžiaus nustatymo tyrimas
1. Migracijos departamentas, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio amžiaus, gali įpareigoti užsienietį, kuris prašo išduoti leidimą gyventi arba prašo suteikti prieglobstį, atlikti amžiaus nustatymo tyrimą.
2. Amžiaus nustatymo tyrimas turi būti atliktas užsieniečio, kurio amžius nustatomas, sutikimu. Jeigu nustatomas nepilnamečio užsieniečio amžius, tyrimas atliekamas tik gavus jo tėvų, kitų teisėtų atstovų arba laikino globėjo (rūpintojo) sutikimą.
3. Jeigu užsienietis nesutinka atlikti amžiaus nustatymo tyrimo, laikoma, kad jis neatitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje keliamų sąlygų.
4. Jeigu užsienietis, kuris prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
IX SKYRIUS
UŽSIENIEČIŲ IŠVYKIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS
124 straipsnis. Išvykimas iš Lietuvos Respublikos
1. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.
2. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
125 straipsnis. Grąžinimas į užsienio valstybę ir įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos
1. Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai:
5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti;
6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų grąžinimo į užsienio valstybę pagrindų, tačiau užsienietis turi galiojantį kitos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę joje būti ar gyventi, užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos.
3. Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos gali būti nepriimamas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį priima atgal:
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
126 straipsnis. Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos
1. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:
1) jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;
2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos stebėseną vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
127 straipsnis. Sprendimų dėl įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo terminai ir tvarka
1. Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
31. Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
32. Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
4. Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
5. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Migracijos departamentas, sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – Vilniaus apygardos administracinis teismas, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija. Vykdydamos priimtą sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.
6. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima Migracijos departamentas, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
7. Tvarką, reglamentuojančią, sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
128 straipsnis. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas
1. Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:
3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas);
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu:
1) sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui;
3) užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą, kurios suteikimo reikalingumą patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija;
4) jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita);
3. Išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
129 straipsnis. Nelydimų nepilnamečių užsieniečių grąžinimas į užsienio valstybę
1. Nelydimas nepilnametis užsienietis, kuris yra neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje ar neteisėtai joje gyvena, grąžinamas tik tuo atveju, jeigu užsienio valstybėje, į kurią yra grąžinamas, jis bus tinkamai prižiūrimas, atsižvelgiant į jo poreikius, amžių ir savarankiškumo lygį.
2. Jeigu nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, jam išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Sprendžiant nelydimo nepilnamečio užsieniečio grąžinimo klausimą, bendradarbiaujama su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal sudarytas tarptautines sutartis.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
130 straipsnis. Draudimas išsiųsti arba grąžinti užsienietį
1. Draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę.
2. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
4. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į užsienio valstybę, jeigu jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu.
5. Užsieniečiui, kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
131 straipsnis. Išsiuntimo ar grąžinimo lėšos
1. Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti:
2. Jeigu nėra lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas valstybės lėšomis. Šios valstybės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, iš darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis, arba iš vežėjų, kurių išsiunčiamas užsienietis buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, arba kreipiamasi dėl lėšų grąžinimo į sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusią kitą valstybę, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, vadovaujantis 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimu 2004/191/EB, nustatančiu finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
132 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kai sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas
1. Jeigu sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, šios aplinkybės per vienerius metus nuo sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko ir užsienietis nėra sulaikytas, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi.
3. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
133 straipsnis. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką
1. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
21. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
22. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką netaikomas užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą, jeigu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu kaip prekybos žmonėmis aukai ir jeigu jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar visuomenei.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
4. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
134 straipsnis. Užsieniečio perdavimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją
1. Užsienietis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar Europos Sąjungos teisės aktą gali būti perduotas iš vienos užsienio valstybės per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu kitai užsienio valstybei, jeigu yra pateikiami įrodymai, kad jis turi teisę vykti į užsienio valstybę, ir duomenys dėl tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją būtinumo.
2. Perduoti užsienietį per Lietuvos Respublikos teritoriją neleidžiama, jeigu:
1) valstybėje, į kurią perduodamas užsienietis, nustatomos šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priežastys;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
135 straipsnis. Neteisėtas išvykimas iš Lietuvos Respublikos
1. Užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:
3) išvyksta iš Lietuvos Respublikos, nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
X SKYRIUS
SPRENDIMŲ DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES APSKUNDIMAS IR PRAŠYMŲ PRIIMTI SPRENDIMĄ VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI PATEIKIMAS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
137 straipsnis. Skundo padavimas
1. Skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
138 straipsnis. Skundo padavimo terminas
Užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
139 straipsnis. Apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas
1. Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:
2) užsieniečiui, pateikusiam prašymą suteikti prieglobstį, nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir jis grąžinamas į užsienio valstybę arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją ar kilmės valstybę;
3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;
2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos netaikomos tuo atveju, kai išsiuntimo pagrindas yra susijęs su užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais priimto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai atitinkamas administracinis teismas priima nutartį.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
140 straipsnis. Skundų ir prašymų priimti sprendimą nagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
1. Teismai skundus ir prašymus priimti sprendimą nagrinėja ir sprendimus priima Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Teismas skundą ar prašymą priimti sprendimą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą ar prašymą nagrinėti priėmimo dienos.
3. Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
4. Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
140(1) straipsnis. Kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir (ar) užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos
1. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 90 straipsnio 4 dalyje, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės valstybės saugumui į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Valstybės saugumo departamentas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
2. Dėl šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 21 punkte, 90 straipsnio 4 dalyje, 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos kreipiasi Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar Lietuvos policijos generalinio komisaro pavedimu – teritorinė policijos įstaiga arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavedimu – Valstybės sienos apsaugos tarnybos rinktinė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. Prašymas priimti sprendimą turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Administracinės bylos pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus prašymus gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Migracijos departamentui. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
141 straipsnis. Teisė gauti duomenis
Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
1411 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-11-01.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
142 straipsnis. Užsieniečių registras
1. Užsieniečių, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, duomenys yra registruojami Užsieniečių registre.
2. Užsieniečių registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, šio registro tvarkytojus paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo Įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
143 straipsnis. Užsieniečių atsakomybė
144 straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas
145 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
146 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Šio Įstatymo įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578);
2) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 15 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 29-707);
3) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2734);
4) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 5 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 65-1879);
5) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 1998, Nr. 115-3236);
6) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5, 7, 10, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 89-2618);
7) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 ir 26 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 5-125);
8) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 56-1651);
9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 7 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2865);
10) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 56-1651);
11) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2859);
12) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 55-1944);
13) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 22, 26 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 12(1), 12(2) , 12(3) , 12(4) , 12(5) , 12(6) straipsniais įstatymas (Žin., 2002, Nr. 13-466);
14) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio statuso“ 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 38-1688).
Lietuvos Respublikos
įstatymo „Dėl užsieniečių
teisinės padėties“
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 3).
2. 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
3. 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 26).
4. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 65), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5. 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 107).
6. 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam jų srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 162).
7. 2002 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 407/2002, nustatantis konkrečias teisės normas dėl Tarybos reglamento Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 192).
8. 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 380/2008 (OL 2009 L 115, p. 1).
9. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/9/EB, nustatanti minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo standartus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 101).
10. 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 224).
11. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272).
12. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/110/EB dėl pagalbos tranzito, susijusio su išsiuntimu oro transportu, atvejais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 233).
13. 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/191/EB, nustatantis finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 5 tomas, p. 25).
14. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 5 tomas, p. 46).
15. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos skatinimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 69).
16. Neteko galios nuo 2015-03-01
Punkto naikinimas:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
17. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL 2004 L 375, p. 12).
18. 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (OL 2004 L 385, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 (OL 2009 L 142, p. 1).
19. 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL 2005 L 289, p. 15).
20. 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (OL 2005 L 326, p. 13).
21. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
22. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL 2008 L 218, p. 60) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
23. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL 2008 L 348, p. 98).
24. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).
25. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).
26. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013 (OL 2013 L 182, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
27. 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB siekiant išplėsti jos taikymo sritį asmenims, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga (OL 2011 L 132, p. 1).
28. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9).
Papildyta punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
29. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).
Papildyta punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Priedėlio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-436, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3844 (2013-07-16)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ 2, 6, 7, 8, 11, 17, 18, 21, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 64, 79, 88, 90, 93, 97, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 115, 127, 130, 131, 132, 136, 138, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 49(1), 101(1), 140(1) STRAIPSNIAIS, 30, 105 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ 2, 5, 8, 26, 32, 35, 40, 43, 46, 50, 53, 71, 72, 90, 99, 104, 113, 124, 125, 126, 127, 131, 133, 134 STRAIPSNIŲ, III SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 49(2) STRAIPSNIU IR 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 4–7 dalys, 2–6 ir 21–27 straipsniai įsigalioja nuo visiško 1990 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ 2, 4, 5, 8, 10, 11, 21, 26, 34, 35, 43, 45, 51, 53, 62, 63, 64, 80, 81, 93, 101, 102, 106, 125 IR 140(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
ĮSTATYMO "DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES" 2, 19, 77, 113, 114, 125, 126, 127, 128, 129, 132, 133, 139 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2012 m. vasario 1 d.
Procedūros dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusių ar neteisėtai joje esančių užsieniečių, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2190, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 80-4146 (2012-07-10)
ĮSTATYMO "DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES" 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
ĮSTATYMO "DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES" 1, 2, 6, 9, 10, 11, 12(1), 17, 19, 21, 22, 24, 26, 33, 37, 38, 40, 43, 49(1), 50, 53, 54, 55, 57, 58, 89, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 128, 131, 133, 139, 140(1), 141(1) STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 44(1), 49(3), 98(1), 99(1), 103(1), 105, 105(1), 105(2), 105(3), 105(4), 106(1) STRAIPSNIAIS IR 12(2), 13, 14, 15, 16, 18, 20, 145 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Prašymai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką.
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja leidimuose nurodytą laiką.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-436, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3844 (2013-07-16)
ĮSTATYMO "DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES" 2, 53, 101 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
ĮSTATYMO "DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES" 26, 33, 40, 41, 53, 104, 109, 113, 125 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3, 4, 5, 6, 8, 9 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 4, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 44-1, 45, 46, 49-2, 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 128, 141 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 141-1 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.
Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. Šiems užsieniečiams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodami ar keičiami tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, o, pasibaigus jų galiojimui, – keičiami pagal jų keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Jeigu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, šio užsieniečio prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateiktas iki 2015 m. gegužės 1 d., nagrinėjamas ir sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje keičiamas tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, o, pasibaigus jo galiojimui, – keičiamas pagal jo keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Pagal prašymus, pateiktus iki šio įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priima pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų reikalavimus.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1193, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14279
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1611, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06355
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 11 straipsnio pakeitimo įstatymas