Suvestinė redakcija nuo 1991-07-01 iki 1991-07-31
Nutarimas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 43-0; Žin. 1991, Nr.7-212, i. k. 0911100NUTA00000073
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GYVENTOJŲ PAPILDOMŲ IŠLAIDŲ, SUSIJUSIŲ SU BŪTINIAUSIŲ PREKIŲ KAINŲ PADIDĖJIMU, KOMPENSAVIMO
1991 m. vasario 22 d. Nr. 73
Vilnius
1. Nustatyti, kad ši kompensavimo tvarka reglamentuoja gyventojų papildomų išlaidų dėl būtiniausių prekių mažmeninių kainų padidėjimo kompensavimą didinant darbo užmokestį ir kitas nuolatines išmokas bei plačiau taikant socialines pašalpas.
2. Taikyti šias kompensacijos normas:
nedirbantiems pensininkams, dieninio skyriaus studentams (moksleiviams), gaunantiems stipendijas, bedarbiams, gaunantiems bedarbio pašalpą, moterims, esančioms nėštumo ir gimdymo bei iš dalies apmokamose vaiko priežiūros atostogose, atleistiems iš darbo asmenims, gaunantiems išeitinę pašalpą, mokama būtinoji kompensacija – 85 rubliai per mėnesį;
asmenims, dirbantiems pagal darbo (samdos) sutartis, kompensacinė išmoka per mėnesį sudaro 105 rublius, iš kurių 85 rubliai yra būtinoji, kiekvienam darbuotojui personaliai garantuota kompensacija, o 20 rublių – vidutiniškai vienam darbuotojui tenkantis diferencijuotas priedas.
Nurodytųjų kompensacijų dydžiu padidinamas darbo užmokestis, pensija (nedirbantiems pensininkams), stipendija, bedarbio, išeitinė, laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros pašalpos.
3. Nustatyti, kad:
3.1. visų biudžetinių įstaigų bei organizacijų darbuotojams taikoma šio nutarimo 2 punkte nurodyta kompensacijos norma (kartu su diferencijuotu priedu), o kai kurioms kitoms įstaigoms – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 22 d. nutarime Nr. 74 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo“;
3.2. ūkinėse (pelno siekiančiose) ir kitose įmonėse bei organizacijose konkrečiam darbuotojui darbo užmokestis dėl būtiniausių prekių mažmeninių kainų padidėjimo privalomai didinamas skirtumu tarp būtinosios kompensacijos normos (šio nutarimo 2 punktas) ir vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (įvertinant visas darbo apmokėjimo rūšis, kurios įskaičiuojamos apmokant kasmetines atostogas) padidėjimo 1991 metų vasario mėnesį, palyginti su 1990 metų IV ketvirčiu.
Diferencijuotą kompensacijos priedą, padidinantį atskiro darbuotojo darbo užmokestį, nustato įmonės, įstaigos ar organizacijos valdymo organai;
3.3. kompensacijos, atitinkamai didinančios darbo užmokestį ir kitas nurodytas išmokas, apskaičiuojamos ir išmokamos įprastinėse išmokų gavimo vietose iš joms skirtų šaltinių. Prireikus įmonės gali naudotis ir banko kreditu.
Valstybinio socialinio draudimo biudžetui gali būti suteikiama atitinkama Lietuvos valstybės biudžeto dotacija kompensacijai mokėti.
Jeigu asmuo dirba keliose darbovietėse, jo darbo užmokestis didinamas (kompensacijos dydžiu) pagrindinėje darbovietėje. Dirbantiems pensininkams didinamas darbo užmokestis, o ne pensija;
3.4. nuo 1991 metų kovo mėnesio dirbantiems pensininkams pensija mokama tik darbovietėje. Socialinio draudimo įstaigos pavedime dėl pensijos mokėjimo per darbovietę rašo pensijos dydį be kompensacijos. Darbovietės, priėmusios į darbą pensininkus, per 5 dienas praneša apie tai socialinio draudimo ar kitoms pensijas skyrusioms įstaigoms (pagal dirbančio pensininko gyvenamąją vietą). Įmonės, įstaigos ir organizacijos iki 1991 m. kovo 15 d. privalo informuoti nurodytąsias įstaigas apie pensininkus, dirbančius įmonėse pagal darbo (samdos) sutartis, tarp jų ir apie negaunančius pensijų darbovietėje. To nepadarius ir dirbančiam pensininkui gavus padidintą dėl būtiniausių prekių kainų padidėjimo pensiją, padidinimo suma (kompensacija) bei trigubo dydžio bauda išieškoma neginčo tvarka iš įmonės į valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Ši sankcija netaikoma gavusiems kompensaciją už 1991 metų kovo mėnesį;
3.5. pirmoji kompensacija išmokama ne vėliau kaip iki 1991 m. kovo 19 d. kartu su darbo užmokesčiu, stipendijomis, pensijomis ir kitomis išmokomis.
Nedirbantiems pensininkams kompensacija dėl būtiniausių prekių kainų padidėjimo už 1991 metų kovo mėnesį pradedama mokėti 1991 m. vasario 26 d. pagal socialinio draudimo įstaigų pateiktus atskirus žiniaraščius įprastinėse išmokų gavimo vietose.
Kiti asmenys, dėl svarbių priežasčių pageidaujantys gauti kompensaciją prieš įprastinį išmokų gavimo laiką, gali tai padaryti asmeniškai, pradedant 1991 m. vasario 26 diena;
3.6. kompensacija, skirta vaikams iki 16 (moksleiviams – iki 18) metų ir negaunantiems stipendijų vyresniems kaip 18 metų dieninių skyrių studentams bei moksleiviams, mokama kartu su socialine pašalpa, kuri įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 303. Jai apskaičiuoti vietoj minimalaus gyvenimo lygio rodiklio imamas fiksuotas dydis, lygus 200 rublių. Pašalpa kiekvienam nurodytam asmeniui sudaro 40 procentų skirtumo tarp 200 rublių ir vidutinių bendrųjų pajamų vienam šeimos nariui (įskaitant negaunančius stipendijos vyresnius kaip 18 metų dieninių skyrių studentus ir moksleivius). Teisę gauti socialinę pašalpą turi šeimos, kurių vidutinės bendrosios pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės kaip 180 rublių per mėnesį.
Ši padidinta socialinė pašalpa pradedama mokėti už 1991 metų vasario mėnesį. Šeimos, kurios šios pašalpos dėl įvairių priežasčių laiku negaus, gali dėl jos kreiptis iki 1991 m. balandžio 1 dienos.
Socialinė pašalpa už 1991 metų vasario ir kovo mėnesius šeimoms, kurios tokios pašalpos anksčiau negavo, skiriama pagal vidutines bendrąsias šeimos pajamas per paskutinius tris mėnesius, praėjusius iki to mėnesio, kada buvo kreiptasi dėl pašalpos skyrimo. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama trims mėnesiams, įskaitant tą mėnesį, kada buvo dėl jos kreiptasi. Po trijų mėnesių, pateikus duomenis apie šeimos pajamas, socialinė pašalpa nurodytajam laikotarpiui skiriama iš naujo.
Nuo 1991 m. balandžio 1 d. visos socialinės pašalpos skiriamos ir mokamos tik pagal vidutines bendrąsias šeimos pajamas, gautas per tris paskutinius mėnesius.
4. Nuo 1991 m. kovo 1 d. išplėsti šio nutarimo 3.6 punkte numatytos socialinės pašalpos taikymą ir papildomai ją mokėti:
4.1. vaikams tų mažai aprūpintų šeimų, kuriose darbinga nedirbanti motina augina namuose vaikus iki 16 (moksleivius – iki 18) metų, o vaikų tėvas dėl svarbių priežasčių taip pat nedirba – yra bedarbis arba ligonis (jeigu yra gydytojų konsultacinės komisijos išvada);
4.2. mažai aprūpintų daugiavaikių šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 16 (moksleivių – iki 18) metų, motinoms. Ši pašalpa nurodytoms motinoms mokama tuo atveju, jeigu šeima turi teisę gauti socialinę pašalpą vaikams.
Socialinė pašalpa skiriama ir mokama tėvui, auginančiam vaikus be motinos (jai mirus, atėmus iš jos motinystės teises arba motinai neauginant vaikų dėl sveikatos būklės jeigu yra atitinkama medicininė išvada, taip pat esant kitoms svarbioms priežastims);
4.3. nedirbantiems mažai aprūpintų šeimų motinai arba tėvui, slaugantiems sergantį šeimos narį (jeigu yra gydytojų konsultacinės komisijos išvada, jog būtina ilgalaikė slauga), I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą. Ši pašalpa mokama tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis dirba, mokosi atsitraukęs nuo darbo arba nedirba dėl priežasčių, nurodytų 4.1 punkte, taip pat kai slaugantysis asmuo yra vienišas.
5. Nustatyti, kad nemokamas vaikų iki dvejų metų maitinimas teikiamas mažai aprūpintoms šeimoms, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per praėjusius kalendorinius metus buvo mažesnės kaip 0,9 minimalaus gyvenimo lygio per mėnesį.
Vidutinės bendrosios šeimos pajamos per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuojamos be motinos uždarbio, o vietoj jo motinai (arba tėvui, globėjui) įskaitoma vaiko priežiūros pašalpa.
Papildomos išlaidos, susijusios su vaikų iki dvejų metų nemokamu maitinimu, kompensuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto.
6. Nustatyti, kad kūdikiams skirti mišinėliai pagal gydytojų receptus parduodami ankstesnėmis mažmeninėmis kainomis. Skirtumas tarp nustatytų naujų ir pardavimo pagal gydytojų receptus kainų kompensuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų.
Prekybos ministerija nustato tvarką, pagal kurią parduotuvėms kompensuojamas kūdikiams skirtų mišinėlių pardavimo kainų skirtumas.
7. Įpareigoti Prekybos ministeriją, Kultūros ir švietimo ministeriją ir Sveikatos apsaugos ministeriją iki 1991 m. vasario 27 d. nustatyti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių iš dalies nemokamo maitinimo normas ir tvarką.
8. Pavesti Socialinės apsaugos ministerijai kartu su Finansų ministerija informuoti Tarybų Sąjungą apie lėšas, būtinas mokant kompensacijas TSRS institucijų (TSRS gynybos ministerijos, TSRS valstybės saugumo komiteto, TSRS vidaus reikalų ministerijos ir kt.) Lietuvoje darbuotojams bei sąjunginės reikšmės personaliniams pensininkams, ir peržiūrėti maitinimo socialinėse institucijose išlaidų normas.
9. Įpareigoti Lietuvos taupomąjį banką, Socialinės apsaugos ministeriją, Finansų ministeriją kartu su Lietuvos banku iki 1991 m. kovo 15 d. parengti gyventojų indėlių, valstybinių paskolų ir valstybinio draudimo įmokų saugojimo nuo nuvertėjimo dėl vienkartinio kainų padidėjimo tvarką.
10. Pasiūlyti Lietuvos bankui iki 1991 m. kovo 1 d. parengti priemones, užtikrinančias, kad gyventojai gautų pakankamai piniginių ženklų ir juos pakeičiančių vertybinių popierių.
11. Pavesti miestų ir rajonų valdyboms sudaryti komisijas, kurios operatyviai spręstų gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su būtiniausių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo klausimus.
12. Rekomenduoti aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų vadovams, skiriant socialines stipendijas, atsižvelgti į būtiniausių prekių kainų padidėjimą.
Finansų ministerija turi numatyti padidinti stipendijoms skiriamas lėšas.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 250, 1991-06-27, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 129-0 (1991-07-03); Žin., 1991, Nr. 21-558 (1991-07-31), i. k. 0911100NUTA00000250
Dėl gyventojų papildomų išlaidų, susijusių su kai kurių prekių kainų padidėjimu, kompensavimo ir biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo didinimo