Redaguota: 1995 07 12

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 29

Įstatymas Nr.1-981

Žin., 1995, Nr. 57-1420

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR

REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR

REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO

Į S T A T Y M A S

1993 m. liepos 16 d. Nr.I-242

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažinta

nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu suvokiamas kaip

nusikaltimas,

prisijungdamas prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl

kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968

m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už

karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų genocidas buvo

vykdomas Lietuvos okupacijų laikotarpiais,

siekdamas ištirti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą

okupaciniams režimams bei prieš Lietuvos gyventojus vykdytą

genocidą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo vykdytojus,

pripažindamas, jog didelė Lietuvos gyventojų dalis žuvo nuo

genocido ir turi būti atmenama bei įamžinama,

remdamasis 1992 m. balandžio 9 d. priimtu Lietuvos

Respublikos įstatymu Nr.I-2477 "Dėl atsakomybės už Lietuvos

gyventojų genocidą" (Žin., 1992, Nr.13-342),

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro paskirtis

Lietuvos gyventojų žudymams, kankinimams, trėmimams,

persekiojimams ir pasipriešinimui okupaciniams režimams Lietuvos

okupacijų metais tirti bei žuvusių ir nukankintų Lietuvos

gyventojų atminimui įamžinti Vilniuje steigiamas Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau -

Centras).

2 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido tyrimas

Centras tiria valstybių, jų organizacijų bei karinių

grupuočių, vykdžiusių Lietuvos gyventojų genocidą Lietuvos

Respublikos okupacijų laikotarpiais, taip pat joms talkinusių

okupuotos Lietuvos organizacijų ar asmenų veiklą.

Turėdamas šį tikslą, Centras:

1) renka medžiagą, atskleidžiančią genocido doktriną ir

mechanizmą, teikia medžiagą apie genocido vykdytojus valstybės

teisingumo institucijoms;

2) aiškina ir sistemina genocido faktus;

3) dalyvauja tarptautinių organizacijų, tiriančių genocido

procesus, veikloje:

4) kaupia medžiagą apie genocido padarinius, aukas, jo

vykdytojus bei pasipriešinimą okupaciniams režimams;

5) nustato ir analizuoja pasipriešinimą okupaciniams

režimams;

6) Lietuvos ir užsienio archyvuose ieško medžiagos,

susijusios su Lietuvos gyventojų genocidu;

7) ieško informacijos, susijusios su genocidu Lietuvoje, ir

atsako į juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus;

8) skelbia mokslinę, informacinę ir analitinę medžiagą bei

leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą ir

pasipriešinimą okupaciniams režimams;

9) sudaro genocido aukų vardynus;

10) teikia informaciją ir talkina okupacijų laikotarpiu

dingusių Lietuvos piliečių paieškoms.

11) nustato rezistencijos dalyvių pažymėjimų išdavimo

tvarką ir išduoda pažymėjimus.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 06 29

Įstatymas Nr.1-981

Žin., 1995, Nr. 57-1420

3 straipsnis. Genocido aukų atminimo įamžinimas

Centras įamžina visų Lietuvos gyventojų, kurie tapo Lietuvos

Respublikos okupacijų laikotarpiais vykdyto genocido aukomis,

atminimą.

Turėdamas šį tikslą, Centras:

1) steigia memorialą Vilniuje ir inicijuoja paminklų ar jų

kompleksų kitose Lietuvos gyventojų žudymo, kalinimo, kankinimo

ar deportavimo vietose statybą bei konsultuoja šiais klausimais;

2) renka ir skelbia medžiagą apie Lietuvos gyventojų

genocido, kitų žudynių bei pasipriešinimo kovų aukas,

pasipriešinimo kovas ir jų dalyvius;

3) ugdo pasipriešinimo kovotojų atminimo tradicijas;

4) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos

garbės piliečio vardo suteikimo žuvusiems nuo genocido;

5) skatina ir remia projektus Lietuvos gyventojų genocido

aukų ir pasipriešinimo dalyvių atminimui įamžinti,

bendradarbiauja tokiuose projektuose;

6) rengia ir dalyvauja Lietuvos bei kitų šalių ekspedicijose

į trėmimų ir žudynių vietas;

7) dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama

įamžinti genocido aukų atminimą;

8) rengia konferencijas ir seminarus genocido klausimais;

9) buvusius politinius kalinius ir tremtinius, o nesant jų

gyvų - jų šeimų narius supažindina su jų archyvinėmis bylomis;

10) teikia informaciją Lietuvos piliečiams jų artimųjų ir

giminių - genocido aukų ir pasipriešinimo dalyvių klausimais;

11) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl

pasipriešinimo dalyvių apdovanojimų po mirties;

12) kartu su Lietuvos muziejais rengia ekspozicijas apie

Lietuvos gyventojų trėmimus ir žudymus.

4 straipsnis. Centro teisinė padėtis

Centras yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitą

banke.

Jis dalyvauja tarptautinėse organizacijose, tiriančiose

genocido procesus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais

įamžinamas genocido aukų atminimas.

5 straipsnis. Centro struktūra ir valdymas

Centras susideda iš Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo instituto ir Lietuvos gyventojų genocido

aukų atminties instituto.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

institutas tiria Lietuvos gyventojų genocidą kaip numatyta šio

įstatymo 2 straipsnyje. Lietuvos gyventojų genocido aukų

atminties institutas įamžina pasipriešinimo dalyvių ir genocido

aukų atminimą kaip numatyta šio įstatymo 3 straipsnyje.

Centrui vadovauja Centro taryba.

Centro tarybą sudaro Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros, Teisingumos ministerijos, Kultūros ir švietimo

ministerijos, Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos

istorijos instituto, Kultūros paveldo inspekcijos, Lietuvos

politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos politinių

kalinių sąjungos, Pasaulio lietuvių bendruomenės bei Teisingumo

ministerijoje įregistruotų nukentėjusių nuo genocido tautinių

mažumų visuomeninių organizacijų, Lietuvos teisininkų draugijos

atstovai bei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu

Seimo tvirtinamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro generalinis direktorius, kuris yra Centro tarybos

pirmininkas.

Centro tarybos narius, deleguotus turinčių šią teisę

institucijų ir organizacijų, tvirtina Centro tarybos pirmininkas.

Centras turi direkciją, kurią sudaro: Centro generalinis

direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

bei Lietuvos gyventojų genocido aukų atiminties institutų

direktoriai bei šių institutų padalinių vadovai.

Direkcijos darbui vadovauja Centro tarybos pirmininkas -

Centro generalinis direktorius.

Centro taryba steigia Genocido aukų atminties fondą ir

skiria šio fondo vadovą.

Centro kompetenciją nustato Centro nuostatai, kuriuos rengia

Vyriausybė ir tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

6 straipsnis. Centro finansavimas

Lietuvos gyventojų genocido tyrimo institutas finansuojamas

iš valstybės biudžeto.

Leidybos ir paslaugų pajamos nenaudojamos darbo užmokesčiui.

Lietuvos gyventojų genocido aukų atminties instituto darbų

išlaidos bei leidybos nuostoliai finansuojami iš valstybės

biudžeto, taip pat valstybinių ir visuomeninių organizacijų

labdaros fondų, palikimų, dovanų ir kitų šaltinių.

Papildomo biudžetinio finasavimo klausimus sprendžia

Lietuvos Respublikos Seimas.

7 straipsnis. Centro darbo organizavimas

Centro tarybos pirmas posėdis kviečiamas per 10 dienų nuo

centro vadovo paskyrimo ir nuostatų priėmimo. Jį kviečia Centro

vadovas.

Centro taryba renkasi ne rečiau kaip 4 kartus per metus.

Posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Centro tarybos

pirmininkas - Centro generalinis direktorius.

Centro direkcijos posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja

Centro tarybos pirmininkas - Centro generalinis direktorius.

Centro direkcija yra atskaitinga Centro tarybai.

8 straipsnis. Centro nuostatai.

Centro nuostatuose turi būti nurodyta:

1) Centro paskirtis ir tikslas;

2) Centro tarybos įgaliojimai ir darbo reglamentas;

3) Centro funkcijos;

4) Centro struktūra ir valdymas;

5) Centro teisės ir pareigos;

6) Centro darbo organizavimas;

7) Centro tarybos ir vadovo teisės bei pareigos;

8) Centro reorganizavimas ar likvidavimas.

9 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti genocidą

Lietuvos gyventojų genocidas tiriamas naudojant ir

analizuojant visą su genocidu susijusią archyvinę medžiagą.

Genocido tyrimas negali būti stabdomas jokia dingstimi.

Jeigu ypatingos reikšmės archyvų medžiaga, reikalinga

tyrimui, dar neaprašyta, ji turi būti skubiai archyvus

perduodančios ir priimančios organizacijos atstovų surasta, be

eilės aprašyta ir pateikta tyrimui.

Už Lietuvos gyventojų genocido tyrimo vilkinimą ir turimos

medžiagos nuslėpimą juridiniai ir fiziniai asmenys atsako pagal

įstatymą.

10 straipsnis. Centro atsakomybė

Centras atsakingas už spaudoje jo publikuojamą medžiagą apie

genocidą ir genocido aukas.

Genocido tyrimo rezultatai tarnauja tik tiesai ir

teisingumui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS