Įsakymas netenka galios 2011-08-19:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-773, 2011-08-10, Žin., 2011, Nr. 103-4858 (2011-08-18), i. k. 1112250ISAK000V-773

Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011 "Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2010-07-28 iki 2011-08-18

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 14-678, i. k. 1102250ISAK0000V-60

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 21:2010 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2010 m. sausio 22 d. Nr. V-60

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 1085 punktą:

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 21:2009 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 76-2770).

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1030 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 153-5655).

2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. V-695 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3707).

2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-123 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-825).

3. P a v e d u viceministrui pagal administravimo sritį kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

4. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 ALGIS ČAPLIKAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. V-60

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 21:2010 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma nustato pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklų (toliau – mokykla) įrengimo ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.

2. Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant mokyklas.

3. Šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, eksploatuojantiems mokyklų statinius ir (ar) patalpas, mokyklų steigėjams ir vadovams, kontroliuojančioms institucijoms.

 

II. NUORODOS

 

4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:

4.1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853);

4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);

4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 67 „Dėl Valstybės pasirengimo gripo pandemijai programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 16-554);

4.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 257 „Dėl techninių normų TN 01:1998 patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 58-1631);

4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, 103-2972);

4.6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 113 „Dėl Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų“ (Žin., 2000, Nr. 15-403);

4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);

4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);

4.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11. 01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475);

4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);

4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760);

4.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444);

4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605);

4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normų HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose“ ir HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490);

4.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851);

4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-38);

4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-975 „Dėl nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-47);

4.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-946 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 146- 5336);

4.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore" patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2162);

4.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990);

4.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašo bei Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4352);

4.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490);

4.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-366 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2005);

4.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( Žin., 2009, Nr. 35-1362).

 

III. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas teisės akte [4.1] ir kituose teisės aktuose.

6. Mokykloje turi būti sudaromos saugios ir sveikos ugdymo sąlygos.

7. Mokykla gali veikti tik pastate, kuris pripažintas tinkamu naudoti teisės akto [4.9] nustatyta tvarka.

8. Mokykla gali vykdyti veiklą tik gavusi teisės akto [4.23] nustatyta tvarka leidimą–higienos pasą.

9. Mokyklos patalpose ir sklype gali būti vykdoma tik su mokinių ugdymu susijusi veikla, taip pat kultūrinis ir neformalusis bendruomenės švietimas.

10. Mokyklos darbuotojai gali dirbti tik teisės akto [4.2] nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir įgiję žinių higienos, o pedagoginiai darbuotojai ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais bei turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus [4.24]. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) forma Nr. F048/a [4.5] ir sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai ar jų kopijos laikomi mokykloje vadovo nustatytoje vietoje.

11. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklypas ir pastatai turi būti pritaikyti mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, bei atitikti teisės akto [4.8] nustatytus reikalavimus.

12. Neteko galios nuo 2010-07-28

Punkto naikinimas:

Nr. V-652, 2010-07-21, Žin. 2010, Nr. 89-4739 (2010-07-27), i. k. 1102250ISAK000V-652

 

13. Mokykloje turi būti sudarytos sąlygos maitinimui organizuoti. Maitinimas turi būti organizuotas taip, kad mokiniams būtų sudarytos sąlygos pavalgyti šilto maisto.

 

IV. MOKYKLOS SKLYPAS

 

14. Naujai statomų mokyklų sklypo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į planuojamą mokinių skaičių. Minimali neužstatyta sklypo dalis (kvadratiniais metrais), skirta mokinių poilsiui (želdiniams, takams, aikštelėms), apskaičiuojama taip: planuojamas vaikų skaičius padauginamas iš 4 ir pridedama 1200.

15. Draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius.

16. Mokyklos sklypas turi būti apželdintas, sistemingai valomas.

17. Draudžiama mokyklos sklype sodinti ir auginti priede nurodytus nuodingus augalus.

18. Naujai statomų mokyklų kūno kultūros zona turi būti įrengiama iš tos mokyklos pastato pusės, kurioje nėra mokymo klasių ir mokymo kabinetų.

19. Naujai statomose mokyklose, numatytose daugiau kaip 1000 mokinių, turi būti ne mažesnė kaip 3000 m2 futbolo aikštelė. Aplink futbolo aikštelę įrengiamas bėgimo takas.

20. Naujai statomose mokyklose, numatytose daugiau kaip 1000 mokinių, turi būti įrengta universali aikštelė lengvosios atletikos rungtims bei kitoms komandinėms sporto šakoms (pvz., krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams), ne mažesnė kaip 800 m2.

21. Naujai statomose mokyklose, numatytose iki 1000 mokinių, turi būti įrengta mažoji universali ne mažesnė kaip 2000 m2 aikštelė sportiniams žaidimams ir lengvosios atletikos rungtims.

22. Futbolo aikštelė turi būti apželdinta žole. Universalios aikštelės krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams bei lengvosios atletikos rungtims, bėgimo takas turi būti padengiami saugia danga. Įrenginiai, naudojami sportiniams užsiėmimams, turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi, išdėstyti saugiu atstumu, nekelti pavojaus mokinių sveikatai ir gyvybei.

23. Ūkinės paskirties aikštelėje turi būti įrengta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo kritulių. Ji turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Aikštelės danga – asfaltas, betonas ar kita kieta danga, kurią būtų lengva valyti, o prireikus dezinfekuoti. Dangos nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2 proc. Konteineriai turi būti su sandariai uždaromais liukais.

24. Tamsiu paros metu mokyklos pastatas turi būti apšviestas.

 

V. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS

 

25. Naujai statomos ir rekonstruojamos mokyklos gali būti steigiamos ne aukštesniuose kaip 4 aukštų pastatuose. 4-ame aukšte negali būti įrengta daugiau kaip 25 proc. visų mokymo patalpų [4.16].

26. Mokyklų laiptinės, turėklai turi būti įrengti taip, kad užtikrintų mokinių saugą. Aptvarų, turėklų, baliustradų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Draudžiama įrengti aptvarus, turėklus su horizontaliu dalijimu, o vertikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m. Išoriniai laiptai ar jų dalys ir aikštelės turi turėti aptvarus, jeigu jų aukštis nuo žemės paviršiaus yra 0,45 m ir daugiau [4.16].

27. Mokykloje, kurioje mokosi silpnaregiai mokiniai, laiptai, turėklai, grindų danga, durų pakraščiai turi būti kontrastingos spalvos.

28. Jeigu mokykloje organizuojamas ikimokyklinis ugdymas ir (ar) priešmokyklinis ugdymas, vaiko priežiūros sąlygos turi atitikti teisės akto [4.25] reikalavimus.

29. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų patalpos, kuriose vyksta pamokos, reikalaujančios susikaupti ir sutelkti dėmesį, turi būti izoliuotos nuo patalpų, kuriose vyksta kūno kultūros, muzikos, technologijų užsiėmimai, taip pat nuo patalpų, iš kurių sklinda kvapai.

30. Triukšmas ir vibracija ugdymo proceso metu mokymo patalpose turi neviršyti teisės aktuose [4.15, 4.22] nustatytų ribinių dydžių.

31. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų mokymo patalpų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Pagalbinių patalpų, koridorių aukštis gali būti mažesnis, bet ne mažesnis kaip 2,1 m.

32. Kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 m2 mokymosi vieta, o mokymo kabinete, kuriame vykdomi laboratoriniai darbai, – 2,4 m2.

33. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose mokykliniai stalai ir kėdės turi atitikti mokinių ūgį. Jie turi būti paženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška. Mokyklinių stalų ir kėdžių funkciniai dydžiai pateikti 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Mokyklinių stalų ir kėdžių funkciniai dydžiai pagal LST L ENV 1729 „Baldai. Mokymo įstaigų kėdės ir stalai“

 

Baldų funkcinis dydis

Dydžio spalvinis kodas

Mokinio, kuriam skirtas baldas, ūgis (cm)

1

Oranžinis

Nuo 80 iki 100

2

Violetinis

Nuo 95 iki 115

3

Geltonas

Nuo 110 iki 135

4

Raudonas

Nuo 125 iki 155

5

Žalias

Nuo 140 iki 170

6

Mėlynas

Nuo 160 iki 190

7

Baltas

Nuo 185

 

34. Mokykliniai stalai klasėje statomi atsižvelgiant į pamokos organizavimo formą. Atstumai tarp stalų turi būti tokie, kad mokiniai netrukdomai galėtų atsistoti ir išeiti. Statant stalus eilėmis atstumas nuo pirmųjų mokyklinių stalų iki mokyklinės lentos turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m.

35. Sutrikusios klausos mokinio stalas turi būti vienvietis ir stovėti priešais mokytojo stalą, kad mokinys galėtų matyti mokytojo veidą, kai jis kalba. Sutrikusios klausos mokiniai turi sėdėti prie vienviečių stalų, kurie (specialioje klasėje) sustatomi puslankiu prieš mokytojo stalą. Aklasis mokinys turi sėdėti prie vienviečio stalo, pritaikyto vadovėliams Brailio raštu pasidėti ir rašymo priemonėms laikyti.

36. Mokykloje esančių stacionarių kompiuterizuotų vietų įrengimo reikalavimai:

36.1. visi kompiuterio įrenginiai turi atitikti teisės akto [4.4] reikalavimus ir būti nepavojingi mokinių sveikatai;

36.2. atstumas nuo vaizduoklio ekrano iki mokinio akių turi būti ne mažesnis kaip 40 cm;

36.3. stacionari kompiuterizuota vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad mokinys galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judėti bei kūno padėčiai keisti;

36.4. stalas ir jo paviršius turi būti toks, kad būtų galima patogiai išdėstyti vaizduoklį, klaviatūrą ir kitus būtinus įrenginius, stalo paviršius turi būti matinis;

36.5. draudžiama prie vieno vaizduoklio sėdėti daugiau kaip vienam mokiniui;

36.6. atstumas nuo vieno vaizduoklio ekrano iki kito vaizduoklio užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m.

37. Chemijos kabinete turi būti užtikrinta nuolatinė ir efektyvi oro kaita.

38. Chemijos mokymo kabinete turi būti įrengiamos traukos spintos darbams, kuriuos atliekant išsiskiria kenksmingos dujos ir (ar) garai. Priklausomai nuo to, su kokiomis cheminėmis medžiagomis dirbama, traukos spintose pro 15–20 cm pravertą traukos spintos sąvarą oro greitis turi būti:

38.1. ne mažesnis kaip 0,5 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė didesnė nei 10 mg/m3;

38.2. 0,6–1,0 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė 0,1–10 mg/m3;

38.3. 1,0–1,5 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė mažesnė kaip 0,1 mg/m3.

39. Chemijos mokymo kabinete gali būti laikomos ir naudojamos tik tos cheminės medžiagos, kurios reikalingos mokymui ir kurių laikymas ir naudojimas neprieštarauja teisės akto [4.18] reikalavimams. Cheminės medžiagos turi būti laikomos mokiniams neprieinamose vietose.

40. Naujai statomose ir rekonstruojamose mokyklose medžio ir metalo apdirbimo dirbtuvės įrengiamos taikant triukšmą mažinančias priemones.

41. Prie kiekvienos dirbtuvės įrengiama įrankių ir žaliavos laikymo patalpa.

42. Dirbtuvėse mokiniai turi dirbti su specialia jų ūgį atitinkančia apranga.

43. Darbastaliai medžio apdirbimo dirbtuvėse statomi išlaikant saugius atstumus tarp jų ir taip, kad mokinys galėtų laisvai prie jų prieiti. Metalo apdirbimo dirbtuvėse darbastaliai statomi taip, kad šviesa kristų ant gaminamos detalės iš priekio arba dešinės pusės. Prie darbastalių įrengiami apsauginiai metaliniai tinkleliai. Dirbtuvėse prie kiekvieno darbastalio įrengiama vieta atsisėsti. Darbo vietose turi būti specialios spintelės, stovai arba lentynos įrankiams laikyti.

44. Dirbtuvėse gerai matomoje vietoje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys.

45. Naujai statomose ir rekonstruojamose mokyklose priklausomai nuo numatyto mokinių skaičiaus turi būti įrengiama viena arba dvi sporto salės, skiriant 0,9 m2 plotą vienam mokiniui. Iš sporto salės turi būti išėjimas į kūno kultūros zoną.

46. Prie sporto salės atskirai mergaitėms ir berniukams turi būti įrengti persirengimo kambariai, dušai ir tualetai. Persirengimo kambariai turi tiesiogiai jungtis su dušų ir tualetų patalpomis.

47. Persirengimo kambariuose turi būti įrengtos kabyklos arba spintelės drabužiams.

48. Pamokų sporto salėje metu vienam mokiniui turi būti numatytas ne mažesnis kaip 8,5 m2 plotas.

49. Sporto salėje turi būti tik pamokoms reikalinga įranga ir inventorius. Neturi būti pašalinių daiktų ar sugadintos įrangos, galinčios kelti pavojų mokinių sveikatai.

50. Sporto salėse langai, šviestuvai ir radiatoriai turi būti apsaugomi specialia įranga.

51. Draudžiama drabužines įrengti mokymo klasėse.

52. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų kiekviename aukšte turi būti įrengiamas tualetas su prausykla, atskirai mergaitėms ir berniukams. Jų išorinės durys neturi būti priešais mokymo patalpų duris. Tualetuose kabinos turi būti įrengiamos su uždaromis rakinamomis ar užkabinamomis durimis.

53. Tualeto su prausykla patalpoje turi būti asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus, muilo, rankų džiovintuvas (ar vienkartinių rankšluosčių).

54. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus, tačiau turi būti ne mažesnis kaip:

54.1. 1 unitazas dvidešimčiai mergaičių;

54.2. 1 unitazas ir 1 pisuaras trisdešimčiai berniukų;

54.3. 1 praustuvas trisdešimčiai mokinių;

54.4. 1 dušo ragelis 5 mokiniams dušinėse.

55. Visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi.

56. Patalpų vidaus apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį.

57. Grindų aukščio pokyčiai turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais arba atitinkama spalva.

58. Mokyklos patalpų grindų danga turi būti neslidi, lygi, be plyšių, lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcijos medžiagoms.

 

VI. APŠVIETIMAS

 

59. Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 % toliausiai nuo lango nutolusiame taške, o insoliacija – ne trumpesnė kaip 3 val.

60. Koridoriuose ir laiptinėse turi būti natūralus apšvietimas.

61. Naujai statomose mokyklose, jei mokymo klasės plotis yra didesnis negu 6 m, turi būti numatytas natūralus apšvietimas iš abiejų klasės pusių.

62. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti įrengtos žaliuzės (užuolaidos), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.

63. Visose mokyklos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 2 lentelėje.

 

2 lentelė. Patalpų dirbtinio apšvietimo vertės

 

Patalpos pavadinimas

Apšvieta (lx), ne mažiau kaip

Paviršius, kuriam taikoma apšvieta

1. Mokymo klasė, mokymo kabinetas, aktų salė, skaitykla

300

Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

2. Mokymo klasė

300

Klasės lentos vertikalus paviršius

3. Informacinių technologijų kabinetas

300 (ne daugiau kaip 500)

Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

100 (ne daugiau kaip 250)

Vaizduoklio vertikalus paviršius

4. Technologijų kabinetas

400

Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

5. Sporto salė

200

Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

6. Persirengimo kambariai, drabužinė, koridorius

100

Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

7. Laiptinė, tualetas, dušas

75

Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų

8. Sveikatos kabinetas

200

Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

 

64. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai, vienodai išsklaidantys šviesą.

65. Prie staklių ir prie siuvimo mašinų turi būti numatytas ir vietinis apšvietimas.

66. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos liuminescencinės lempos.

67. Klasėje, kurioje mokosi silpnaregis mokinys, apšvietimas turi būti ne mažiau kaip 500 lx. Esant gydytojo rekomendacijai, turi būti papildomai įrengtas vietinis apšvietimas

 

VII. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS

 

68. Naujai statant ir rekonstruojant mokyklos pastatą turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose būtų galima palaikyti šios higienos normos bei teisės akto [4.21] nustatytus mikroklimato ir oro kokybės parametrus. Oro šalinimas ir vėdinimas turi būti įrengtas vadovaujantis teisės akto [4.19] reikalavimais.

69. Mokymo, ugdymo patalpose oro temperatūra šildymo sezonu turi atitikti 3 lentelėje reglamentuotus dydžius.

 

3 lentelė. Patalpų oro temperatūrų vertės

 

Eilės numeris

Patalpos pavadinimas

Oro temperatūra °C

1.

Priešmokyklinio ir (ar) ikimokyklinio ugdymo grupė

20–22

2.

Mokymo klasė, mokymo kabinetas, aktų salė

18–19

3.

Sporto salė

15–17

4.

Persirengimo kambarys prie sporto salės

20–21

5.

Dušas prie sporto salės

25–26

6.

Tualetas

18–19

7.

Sveikatos kabinetas

21–23

8.

Koridorius, laiptinė

16–18

 

70. Nevykstant pamokoms oro temperatūra šildymo sezono metu mokyklos patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15 °C.

71. Mokymo patalpose oro drėgnis turi būti 40–60 %.

72. Mokymo patalpose oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek.

73. Temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų mokymo patalpose turi būti ne didesnis kaip 3 °C.

74. Natūralus patalpų vėdinimas turi būti užtikrinamas varstomais langais, orlaidėmis ir natūralios traukos kanalais.

75. Mokymo patalpose įrengiant langus su stiklo paketais turi būti įrengiamas mechaninis tiekiamasis-ištraukiamasis patalpų vėdinimas.

76. Patalpos vėdinamos, kai jose nėra mokinių.

77. Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti informatikos kabinete, maisto tvarkymo patalpose, tualetuose, dušinėse, sporto salėje.

78. Atskiros vėdinimo sistemos turi būti mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose, aktų, sporto salėse, dirbtuvėse, sveikatos kabinete, maisto tvarkymo patalpose ir tualetuose bei dušinėse.

79. Dirbtuvėse prie staklių ir mechanizmų, kuriais dirbant išsiskiria šiluma ir dulkės, turi būti numatyta vietinė ištraukiamoji ventiliacija.

 

VIII. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKOS

 

80. Mokyklos turi būti prijungtos prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Jeigu nėra centralizuoto vandentiekio ir nuotekų, turi būti įrengti vietiniai vandentiekio ir nuotekų tinklai ir nutekamojo vandens valymo įrenginiai.

81. Tiekiamas geriamasis vanduo turi atitikti teisės akto [4.14] reikalavimus.

82. Šalto vandens čiaupai turi būti įrengti prie laboratorinių ir demonstravimo stalų chemijos kabinetuose.

83. Karštas ir šaltas vanduo turi būti tiekiamas į maisto tvarkymo patalpas, prausyklą prie valgyklos, dušines, tualetus, sveikatos ir technologijų kabinetus.

84. Iš karšto vandens čiaupų ištekančio vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C ir ne aukštesnė kaip 60 °C.

 

IX. PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA

 

85. Bendro naudojimo patalpos ir įrenginiai prižiūrimi nuolat ir valomi pagal poreikį. Visos kitos mokyklos patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu.

86. Valgykloje stalai turi būti valomi švaria drėgna šluoste po kiekvieno maitinimo, naudojant leidžiamus paviršių valiklius. Indai ir įrankiai turi būti plaunami naudojant tik indų plovimui skirtas plovimo priemones.

87. Langų stiklai, šviestuvai turi būti valomi pagal reikmes.

88. Esant susirgimų aplinkos kenksmingumas privalomai šalinamas teisės akto [4.20] nustatyta tvarka.

89. Mokykloje kenkėjų kontrolė turi būti vykdoma teisės akto [4.26] nustatyta tvarka.

90. Valikliai turi būti naudojami pagal paskirtį. Biocidai leidžiami naudoti teisės aktų [4.10, 4.11] nustatyta tvarka.

91. Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų sveikatos saugos reikalavimų.

92. Tualeto valymo inventorius turi būti paženklintas ir laikomas atskirai nuo kito valymo inventoriaus.

93. Valymo priemonės ir biocidai turi būti saugiai laikomi specialioje tam pritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose, mokiniams neprieinamoje vietoje.

94. Draudžiama atlikti dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją ar remonto darbus vaikams esant patalpoje. Mokyklos patalpos, kuriose atliekami remonto darbai, turi būti izoliuojamos nuo kitų patalpų.

 

X. MOKINIŲ UGDYMO PROCESO HIGIENA

 

95. I–IV klasėse per dieną negali būti daugiau kaip 5 pamokos.

96. V–XII klasėse per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos.

97. Pirmoje klasėje namų darbai neskiriami. Mokyklos vadovas užtikrina, kad laikas, skirtas namų užduotims atlikti, per savaitę neviršytų: II klasėje – 0,5 val., III–IV klasėse – 5 val., V–VI klasėse – 8 val., VII–VIII klasėse – 10 val., IX–XII klasėse – 13 val.

98. Pirmoje klasėje pamokos trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 35 min., vyresnėse klasėse – 45 min. Jeigu ugdymo proceso metu organizuojami kontroliniai darbai, pamokos trukmė gali būti koreguojama, tačiau maksimali mokinio veiklos trukmė be pertraukos neturi viršyti 45 min.

99. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas organizuojamas, atsižvelgiant į specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos specialiojo ugdymo komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas.

100. Kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei nei -8°C temperatūrai, mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avalynę. Lyjant, sningant, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose (šlapiai ir (ar) slidžiai aikštelių paviršiaus dangai) kūno kultūros pratybos negali vykti lauke.

101. Pamokos pirmoje pamainoje turi būti pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ir ne vėliau kaip 9 val.

102. Mokyklai dirbant dviem pamainom, pradinių, 10 ir 12 klasių mokiniai turi mokytis pirmoje pamainoje.

103. Pamokas antroje pamainoje galima pradėti atsižvelgiant į mokyklos galimybes, bet baigti jas būtina: pradinių klasių mokiniams ne vėliau kaip 17 val., o aukštesniųjų klasių – 19 val.

104. Antroje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienus mokslo metus, po to būtina ne trumpesnė kaip vienų mokslo metų pertrauka, mokantis pirmoje pamainoje.

105. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.

106. Egzaminai pagrindinės sesijos metu turi vykti pirmoje dienos pusėje, pradžia ne anksčiau kaip 8 val., mokiniams žinoma egzaminavimo forma.

 

XI. MOKINIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

 

107. Mokyklos dirbtuvėse, sveikatos kabinete turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkiniai, kurių sudėtis ir apimtis turi atitikti teisės akto [4.13] reikalavimus. Rinkiniai turi būti lengvai pasiekiami užsiėmimų mokykloje metu. Turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą ir jo papildymą.

108. Mokiniai kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokyklos vadovo įgaliotam asmeniui turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą formą Nr. 027-1/a [4.7, 4.17].

109. Užkrečiamųjų ligų profilaktika bei informacija apie vaikų užkrečiamąsias ligas, nelaimingus atsitikimus turi būti tvarkoma teisės aktų [4.12, 4.6, 4.3] nustatyta tvarka.

 

_________________


Lietuvos higienos normos

HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo

mokykla. Bendrieji sveikatos saugos

reikalavimai“

priedas

 

NUODINGŲ AUGALŲ, DRAUDŽIAMŲ SODINTI MOKYKLOS TERITORIJOJE APŽELDINIMO TIKSLU, SĄRAŠAS

 

Augalas / augalų rūšys

Lotyniškas pavadinimas

Nuodingos augalo dalys

Amerikinė fitolaka

Phytolacca americana

Visas augalas, ypač lapai ir uogos

Baltasis čemerys

Veratrum album

Visas augalas, ypač šaknys

Brugmansijos

Brugmansia spp.

Visas augalas

Darželinis pupmedis

Laburnum anagyroides

Visas augalas

Juodoji drignė

Hyoscyamus niger

Visas augalas

Kukmedžiai

Taxus spp.

Visas augalas

Kurpelės

Aconitum spp.

Visas augalas, ypač lapai ir šaknys

Lobelio čemerys

Veratrum lobelianum

Visas augalas, ypač šaknys

Paprastasis ricinmedis

Ricinus communis

Visas augalas, ypač sėklos

Paprastasis žalčialunkis

Daphne mezereum

Visas augalas

Paprastoji durnaropė

Datura stramonium

Visas augalas, ypač sėklos ir lapai

Paprastoji pakalnutė

Convallaria majalis

Visas augalas

Paprastoji rusmenė

Digitalis purpurea

Lapai, žiedai, sėklos

Rudeninis vėlyvis

Colchicum autumnale

Visas augalas

Tabakas

Nicotiana spp.

Visas augalas

Vaistinė šunvyšnė

Atropa belladona

Visas augalas, ypač uogos

 

_________________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-652, 2010-07-21, Žin., 2010, Nr. 89-4739 (2010-07-27), i. k. 1102250ISAK000V-652

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-60 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2010 "Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo" pakeitimo