Įsakymas netenka galios 2011-08-19:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-773, 2011-08-10, Žin., 2011, Nr. 103-4858 (2011-08-18), i. k. 1112250ISAK000V-773
Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011 "Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2010-07-28 iki 2011-08-18
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 14-678, i. k. 1102250ISAK0000V-60
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 21:2010 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2010 m. sausio 22 d. Nr. V-60
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 1085 punktą:
1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 21:2009 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 76-2770).
2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. V-1030 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 153-5655).
2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. V-695 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3707).
2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. V-123 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 22-825).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d.
įsakymu Nr. V-60
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 21:2010 „BENDROJO LAVINIMO MOKYKLA. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklų (toliau – mokykla) įrengimo ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.
2. Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant mokyklas.
II. NUORODOS
4. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 67 „Dėl Valstybės pasirengimo gripo pandemijai programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 16-554);
4.4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 257 „Dėl techninių normų TN 01:1998 patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 58-1631);
4.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, 103-2972);
4.6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 113 „Dėl Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatų“ (Žin., 2000, Nr. 15-403);
4.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);
4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
4.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11. 01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
4.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);
4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760);
4.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444);
4.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605);
4.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
4.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normų HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose“ ir HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490);
4.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851);
4.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-38);
4.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-975 „Dėl nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-47);
4.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 75-2729);
4.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-946 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 146- 5336);
4.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore" patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2162);
4.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990);
4.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašo bei Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 106-4352);
4.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490);
4.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. V-366 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2008 „Ikimokyklinio ugdymo mokykla: bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 54-2005);
4.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( Žin., 2009, Nr. 35-1362).
III. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas teisės akte [4.1] ir kituose teisės aktuose.
7. Mokykla gali veikti tik pastate, kuris pripažintas tinkamu naudoti teisės akto [4.9] nustatyta tvarka.
8. Mokykla gali vykdyti veiklą tik gavusi teisės akto [4.23] nustatyta tvarka leidimą–higienos pasą.
9. Mokyklos patalpose ir sklype gali būti vykdoma tik su mokinių ugdymu susijusi veikla, taip pat kultūrinis ir neformalusis bendruomenės švietimas.
10. Mokyklos darbuotojai gali dirbti tik teisės akto [4.2] nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir įgiję žinių higienos, o pedagoginiai darbuotojai ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais bei turėti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus [4.24]. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) forma Nr. F048/a [4.5] ir sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai ar jų kopijos laikomi mokykloje vadovo nustatytoje vietoje.
11. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklypas ir pastatai turi būti pritaikyti mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, bei atitikti teisės akto [4.8] nustatytus reikalavimus.
12. Neteko galios nuo 2010-07-28
Punkto naikinimas:
Nr. V-652, 2010-07-21, Žin. 2010, Nr. 89-4739 (2010-07-27), i. k. 1102250ISAK000V-652
IV. MOKYKLOS SKLYPAS
14. Naujai statomų mokyklų sklypo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į planuojamą mokinių skaičių. Minimali neužstatyta sklypo dalis (kvadratiniais metrais), skirta mokinių poilsiui (želdiniams, takams, aikštelėms), apskaičiuojama taip: planuojamas vaikų skaičius padauginamas iš 4 ir pridedama 1200.
18. Naujai statomų mokyklų kūno kultūros zona turi būti įrengiama iš tos mokyklos pastato pusės, kurioje nėra mokymo klasių ir mokymo kabinetų.
19. Naujai statomose mokyklose, numatytose daugiau kaip 1000 mokinių, turi būti ne mažesnė kaip 3000 m2 futbolo aikštelė. Aplink futbolo aikštelę įrengiamas bėgimo takas.
20. Naujai statomose mokyklose, numatytose daugiau kaip 1000 mokinių, turi būti įrengta universali aikštelė lengvosios atletikos rungtims bei kitoms komandinėms sporto šakoms (pvz., krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams), ne mažesnė kaip 800 m2.
21. Naujai statomose mokyklose, numatytose iki 1000 mokinių, turi būti įrengta mažoji universali ne mažesnė kaip 2000 m2 aikštelė sportiniams žaidimams ir lengvosios atletikos rungtims.
22. Futbolo aikštelė turi būti apželdinta žole. Universalios aikštelės krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams bei lengvosios atletikos rungtims, bėgimo takas turi būti padengiami saugia danga. Įrenginiai, naudojami sportiniams užsiėmimams, turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi, išdėstyti saugiu atstumu, nekelti pavojaus mokinių sveikatai ir gyvybei.
23. Ūkinės paskirties aikštelėje turi būti įrengta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti skirta vieta su kieta danga ir pastoge, dengiančia konteinerius nuo kritulių. Ji turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Aikštelės danga – asfaltas, betonas ar kita kieta danga, kurią būtų lengva valyti, o prireikus dezinfekuoti. Dangos nuolydis turi būti ne didesnis kaip 2 proc. Konteineriai turi būti su sandariai uždaromais liukais.
V. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
25. Naujai statomos ir rekonstruojamos mokyklos gali būti steigiamos ne aukštesniuose kaip 4 aukštų pastatuose. 4-ame aukšte negali būti įrengta daugiau kaip 25 proc. visų mokymo patalpų [4.16].
26. Mokyklų laiptinės, turėklai turi būti įrengti taip, kad užtikrintų mokinių saugą. Aptvarų, turėklų, baliustradų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m. Draudžiama įrengti aptvarus, turėklus su horizontaliu dalijimu, o vertikalaus dalijimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,10 m. Išoriniai laiptai ar jų dalys ir aikštelės turi turėti aptvarus, jeigu jų aukštis nuo žemės paviršiaus yra 0,45 m ir daugiau [4.16].
27. Mokykloje, kurioje mokosi silpnaregiai mokiniai, laiptai, turėklai, grindų danga, durų pakraščiai turi būti kontrastingos spalvos.
28. Jeigu mokykloje organizuojamas ikimokyklinis ugdymas ir (ar) priešmokyklinis ugdymas, vaiko priežiūros sąlygos turi atitikti teisės akto [4.25] reikalavimus.
29. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų patalpos, kuriose vyksta pamokos, reikalaujančios susikaupti ir sutelkti dėmesį, turi būti izoliuotos nuo patalpų, kuriose vyksta kūno kultūros, muzikos, technologijų užsiėmimai, taip pat nuo patalpų, iš kurių sklinda kvapai.
30. Triukšmas ir vibracija ugdymo proceso metu mokymo patalpose turi neviršyti teisės aktuose [4.15, 4.22] nustatytų ribinių dydžių.
31. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų mokymo patalpų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Pagalbinių patalpų, koridorių aukštis gali būti mažesnis, bet ne mažesnis kaip 2,1 m.
32. Kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 m2 mokymosi vieta, o mokymo kabinete, kuriame vykdomi laboratoriniai darbai, – 2,4 m2.
33. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose mokykliniai stalai ir kėdės turi atitikti mokinių ūgį. Jie turi būti paženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška. Mokyklinių stalų ir kėdžių funkciniai dydžiai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Mokyklinių stalų ir kėdžių funkciniai dydžiai pagal LST L ENV 1729 „Baldai. Mokymo įstaigų kėdės ir stalai“
| Baldų funkcinis dydis |
Dydžio spalvinis kodas |
Mokinio, kuriam skirtas baldas, ūgis (cm) |
| 1 |
Oranžinis |
Nuo 80 iki 100 |
| 2 |
Violetinis |
Nuo 95 iki 115 |
| 3 |
Geltonas |
Nuo 110 iki 135 |
| 4 |
Raudonas |
Nuo 125 iki 155 |
| 5 |
Žalias |
Nuo 140 iki 170 |
| 6 |
Mėlynas |
Nuo 160 iki 190 |
| 7 |
Baltas |
Nuo 185 |
34. Mokykliniai stalai klasėje statomi atsižvelgiant į pamokos organizavimo formą. Atstumai tarp stalų turi būti tokie, kad mokiniai netrukdomai galėtų atsistoti ir išeiti. Statant stalus eilėmis atstumas nuo pirmųjų mokyklinių stalų iki mokyklinės lentos turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m.
35. Sutrikusios klausos mokinio stalas turi būti vienvietis ir stovėti priešais mokytojo stalą, kad mokinys galėtų matyti mokytojo veidą, kai jis kalba. Sutrikusios klausos mokiniai turi sėdėti prie vienviečių stalų, kurie (specialioje klasėje) sustatomi puslankiu prieš mokytojo stalą. Aklasis mokinys turi sėdėti prie vienviečio stalo, pritaikyto vadovėliams Brailio raštu pasidėti ir rašymo priemonėms laikyti.
36. Mokykloje esančių stacionarių kompiuterizuotų vietų įrengimo reikalavimai:
36.1. visi kompiuterio įrenginiai turi atitikti teisės akto [4.4] reikalavimus ir būti nepavojingi mokinių sveikatai;
36.3. stacionari kompiuterizuota vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad mokinys galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judėti bei kūno padėčiai keisti;
36.4. stalas ir jo paviršius turi būti toks, kad būtų galima patogiai išdėstyti vaizduoklį, klaviatūrą ir kitus būtinus įrenginius, stalo paviršius turi būti matinis;
38. Chemijos mokymo kabinete turi būti įrengiamos traukos spintos darbams, kuriuos atliekant išsiskiria kenksmingos dujos ir (ar) garai. Priklausomai nuo to, su kokiomis cheminėmis medžiagomis dirbama, traukos spintose pro 15–20 cm pravertą traukos spintos sąvarą oro greitis turi būti:
38.1. ne mažesnis kaip 0,5 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė didesnė nei 10 mg/m3;
39. Chemijos mokymo kabinete gali būti laikomos ir naudojamos tik tos cheminės medžiagos, kurios reikalingos mokymui ir kurių laikymas ir naudojimas neprieštarauja teisės akto [4.18] reikalavimams. Cheminės medžiagos turi būti laikomos mokiniams neprieinamose vietose.
40. Naujai statomose ir rekonstruojamose mokyklose medžio ir metalo apdirbimo dirbtuvės įrengiamos taikant triukšmą mažinančias priemones.
43. Darbastaliai medžio apdirbimo dirbtuvėse statomi išlaikant saugius atstumus tarp jų ir taip, kad mokinys galėtų laisvai prie jų prieiti. Metalo apdirbimo dirbtuvėse darbastaliai statomi taip, kad šviesa kristų ant gaminamos detalės iš priekio arba dešinės pusės. Prie darbastalių įrengiami apsauginiai metaliniai tinkleliai. Dirbtuvėse prie kiekvieno darbastalio įrengiama vieta atsisėsti. Darbo vietose turi būti specialios spintelės, stovai arba lentynos įrankiams laikyti.
45. Naujai statomose ir rekonstruojamose mokyklose priklausomai nuo numatyto mokinių skaičiaus turi būti įrengiama viena arba dvi sporto salės, skiriant 0,9 m2 plotą vienam mokiniui. Iš sporto salės turi būti išėjimas į kūno kultūros zoną.
46. Prie sporto salės atskirai mergaitėms ir berniukams turi būti įrengti persirengimo kambariai, dušai ir tualetai. Persirengimo kambariai turi tiesiogiai jungtis su dušų ir tualetų patalpomis.
49. Sporto salėje turi būti tik pamokoms reikalinga įranga ir inventorius. Neturi būti pašalinių daiktų ar sugadintos įrangos, galinčios kelti pavojų mokinių sveikatai.
52. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų kiekviename aukšte turi būti įrengiamas tualetas su prausykla, atskirai mergaitėms ir berniukams. Jų išorinės durys neturi būti priešais mokymo patalpų duris. Tualetuose kabinos turi būti įrengiamos su uždaromis rakinamomis ar užkabinamomis durimis.
53. Tualeto su prausykla patalpoje turi būti asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus, muilo, rankų džiovintuvas (ar vienkartinių rankšluosčių).
54. Naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus, tačiau turi būti ne mažesnis kaip:
VI. APŠVIETIMAS
59. Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 % toliausiai nuo lango nutolusiame taške, o insoliacija – ne trumpesnė kaip 3 val.
61. Naujai statomose mokyklose, jei mokymo klasės plotis yra didesnis negu 6 m, turi būti numatytas natūralus apšvietimas iš abiejų klasės pusių.
62. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti įrengtos žaliuzės (užuolaidos), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.
63. Visose mokyklos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 2 lentelėje.
2 lentelė. Patalpų dirbtinio apšvietimo vertės
| Patalpos pavadinimas |
Apšvieta (lx), ne mažiau kaip |
Paviršius, kuriam taikoma apšvieta |
| 1. Mokymo klasė, mokymo kabinetas, aktų salė, skaitykla |
300 |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 2. Mokymo klasė |
300 |
Klasės lentos vertikalus paviršius |
| 3. Informacinių technologijų kabinetas |
300 (ne daugiau kaip 500) |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 100 (ne daugiau kaip 250) |
Vaizduoklio vertikalus paviršius |
|
| 4. Technologijų kabinetas |
400 |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 5. Sporto salė |
200 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 6. Persirengimo kambariai, drabužinė, koridorius |
100 |
Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
| 7. Laiptinė, tualetas, dušas |
75 |
Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų |
| 8. Sveikatos kabinetas |
200 |
Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų |
VII. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS
68. Naujai statant ir rekonstruojant mokyklos pastatą turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose būtų galima palaikyti šios higienos normos bei teisės akto [4.21] nustatytus mikroklimato ir oro kokybės parametrus. Oro šalinimas ir vėdinimas turi būti įrengtas vadovaujantis teisės akto [4.19] reikalavimais.
69. Mokymo, ugdymo patalpose oro temperatūra šildymo sezonu turi atitikti 3 lentelėje reglamentuotus dydžius.
3 lentelė. Patalpų oro temperatūrų vertės
| Eilės numeris |
Patalpos pavadinimas |
Oro temperatūra °C |
| 1. |
Priešmokyklinio ir (ar) ikimokyklinio ugdymo grupė |
20–22 |
| 2. |
Mokymo klasė, mokymo kabinetas, aktų salė |
18–19 |
| 3. |
Sporto salė |
15–17 |
| 4. |
Persirengimo kambarys prie sporto salės |
20–21 |
| 5. |
Dušas prie sporto salės |
25–26 |
| 6. |
Tualetas |
18–19 |
| 7. |
Sveikatos kabinetas |
21–23 |
| 8. |
Koridorius, laiptinė |
16–18 |
70. Nevykstant pamokoms oro temperatūra šildymo sezono metu mokyklos patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15 °C.
72. Mokymo patalpose oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek, šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek.
73. Temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų mokymo patalpose turi būti ne didesnis kaip 3 °C.
74. Natūralus patalpų vėdinimas turi būti užtikrinamas varstomais langais, orlaidėmis ir natūralios traukos kanalais.
75. Mokymo patalpose įrengiant langus su stiklo paketais turi būti įrengiamas mechaninis tiekiamasis-ištraukiamasis patalpų vėdinimas.
77. Projektuojant mechaninį vėdinimą turi būti numatyta ištraukiamoji ir tiekiamoji vėdinimo sistemos. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi būti informatikos kabinete, maisto tvarkymo patalpose, tualetuose, dušinėse, sporto salėje.
78. Atskiros vėdinimo sistemos turi būti mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose, aktų, sporto salėse, dirbtuvėse, sveikatos kabinete, maisto tvarkymo patalpose ir tualetuose bei dušinėse.
VIII. VANDENS TIEKIMAS IR NUOTEKOS
80. Mokyklos turi būti prijungtos prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Jeigu nėra centralizuoto vandentiekio ir nuotekų, turi būti įrengti vietiniai vandentiekio ir nuotekų tinklai ir nutekamojo vandens valymo įrenginiai.
82. Šalto vandens čiaupai turi būti įrengti prie laboratorinių ir demonstravimo stalų chemijos kabinetuose.
83. Karštas ir šaltas vanduo turi būti tiekiamas į maisto tvarkymo patalpas, prausyklą prie valgyklos, dušines, tualetus, sveikatos ir technologijų kabinetus.
IX. PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA
85. Bendro naudojimo patalpos ir įrenginiai prižiūrimi nuolat ir valomi pagal poreikį. Visos kitos mokyklos patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu.
86. Valgykloje stalai turi būti valomi švaria drėgna šluoste po kiekvieno maitinimo, naudojant leidžiamus paviršių valiklius. Indai ir įrankiai turi būti plaunami naudojant tik indų plovimui skirtas plovimo priemones.
88. Esant susirgimų aplinkos kenksmingumas privalomai šalinamas teisės akto [4.20] nustatyta tvarka.
90. Valikliai turi būti naudojami pagal paskirtį. Biocidai leidžiami naudoti teisės aktų [4.10, 4.11] nustatyta tvarka.
91. Asmenys, dirbantys su valymo, plovimo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos priemonėmis, turi mokėti naudotis šiomis priemonėmis ir laikytis gamintojo ar tiekėjo saugos duomenų lapuose nurodytų sveikatos saugos reikalavimų.
92. Tualeto valymo inventorius turi būti paženklintas ir laikomas atskirai nuo kito valymo inventoriaus.
93. Valymo priemonės ir biocidai turi būti saugiai laikomi specialioje tam pritaikytoje patalpoje ar įrenginiuose, mokiniams neprieinamoje vietoje.
X. MOKINIŲ UGDYMO PROCESO HIGIENA
97. Pirmoje klasėje namų darbai neskiriami. Mokyklos vadovas užtikrina, kad laikas, skirtas namų užduotims atlikti, per savaitę neviršytų: II klasėje – 0,5 val., III–IV klasėse – 5 val., V–VI klasėse – 8 val., VII–VIII klasėse – 10 val., IX–XII klasėse – 13 val.
98. Pirmoje klasėje pamokos trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 35 min., vyresnėse klasėse – 45 min. Jeigu ugdymo proceso metu organizuojami kontroliniai darbai, pamokos trukmė gali būti koreguojama, tačiau maksimali mokinio veiklos trukmė be pertraukos neturi viršyti 45 min.
99. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas organizuojamas, atsižvelgiant į specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos specialiojo ugdymo komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas.
100. Kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei nei -8°C temperatūrai, mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avalynę. Lyjant, sningant, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose (šlapiai ir (ar) slidžiai aikštelių paviršiaus dangai) kūno kultūros pratybos negali vykti lauke.
101. Pamokos pirmoje pamainoje turi būti pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ir ne vėliau kaip 9 val.
102. Mokyklai dirbant dviem pamainom, pradinių, 10 ir 12 klasių mokiniai turi mokytis pirmoje pamainoje.
103. Pamokas antroje pamainoje galima pradėti atsižvelgiant į mokyklos galimybes, bet baigti jas būtina: pradinių klasių mokiniams ne vėliau kaip 17 val., o aukštesniųjų klasių – 19 val.
104. Antroje pamainoje mokiniai gali mokytis ne ilgiau kaip vienus mokslo metus, po to būtina ne trumpesnė kaip vienų mokslo metų pertrauka, mokantis pirmoje pamainoje.
105. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.
XI. MOKINIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA
107. Mokyklos dirbtuvėse, sveikatos kabinete turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkiniai, kurių sudėtis ir apimtis turi atitikti teisės akto [4.13] reikalavimus. Rinkiniai turi būti lengvai pasiekiami užsiėmimų mokykloje metu. Turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą ir jo papildymą.
108. Mokiniai kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokyklos vadovo įgaliotam asmeniui turi pateikti vaiko sveikatos pažymėjimą formą Nr. 027-1/a [4.7, 4.17].
Lietuvos higienos normos
HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo
mokykla. Bendrieji sveikatos saugos
reikalavimai“
priedas
NUODINGŲ AUGALŲ, DRAUDŽIAMŲ SODINTI MOKYKLOS TERITORIJOJE APŽELDINIMO TIKSLU, SĄRAŠAS
| Augalas / augalų rūšys |
Lotyniškas pavadinimas |
Nuodingos augalo dalys |
| Amerikinė fitolaka |
Phytolacca americana |
Visas augalas, ypač lapai ir uogos |
| Baltasis čemerys |
Veratrum album |
Visas augalas, ypač šaknys |
| Brugmansijos |
Brugmansia spp. |
Visas augalas |
| Darželinis pupmedis |
Laburnum anagyroides |
Visas augalas |
| Juodoji drignė |
Hyoscyamus niger |
Visas augalas |
| Kukmedžiai |
Taxus spp. |
Visas augalas |
| Kurpelės |
Aconitum spp. |
Visas augalas, ypač lapai ir šaknys |
| Lobelio čemerys |
Veratrum lobelianum |
Visas augalas, ypač šaknys |
| Paprastasis ricinmedis |
Ricinus communis |
Visas augalas, ypač sėklos |
| Paprastasis žalčialunkis |
Daphne mezereum |
Visas augalas |
| Paprastoji durnaropė |
Datura stramonium |
Visas augalas, ypač sėklos ir lapai |
| Paprastoji pakalnutė |
Convallaria majalis |
Visas augalas |
| Paprastoji rusmenė |
Digitalis purpurea |
Lapai, žiedai, sėklos |
| Rudeninis vėlyvis |
Colchicum autumnale |
Visas augalas |
| Tabakas |
Nicotiana spp. |
Visas augalas |
| Vaistinė šunvyšnė |
Atropa belladona |
Visas augalas, ypač uogos |
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-652, 2010-07-21, Žin., 2010, Nr. 89-4739 (2010-07-27), i. k. 1102250ISAK000V-652
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. V-60 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2010 "Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo" pakeitimo