Suvestinė redakcija nuo 1994-03-19 iki 1996-01-31

 

Nutarimas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 95-0; Žin. 1991, Nr.15-388, i. k. 0911100NUTA00000142

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ORGANIZAVIMO PAVYZDINIŲ PRINCIPŲ IR VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMO TVARKOS

 

1991 m. balandžio 15 d. Nr. 142

Vilnius

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. I-925 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti:

1.1. Įmonių darbuotojų darbo apmokėjimo organizavimo pavyzdinius principus (pridedama);

1.2. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką (pridedama).

2. Neteko galios nuo 1992-01-01

Punkto naikinimas:

Nr. 18, 1992-01-11, Žin. 1992, Nr. 7-206 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000018

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                                 G. VAGNORIUS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 142

 

Įmonių darbuotojų darbo apmokėjimo organizavimo pavyzdiniai principai

 

1. Profesijos ir specialybės Respublikos profesines, aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas baigusiems moksleiviams bei studentams ir išėjusiems gamybinį apmokymą (profesinį mokymą gamyboje) darbuotojams suteikiamos vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sąrašais (rejestru) ir pagrindiniais (minimaliais) kvalifikaciniais reikalavimais.

Suteiktą profesiją ar specialybę patvirtina Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas pažymėjimas ar diplomas.

Kol bus patvirtinti minėti dokumentai ir normatyviniai aktai, vadovaujamasi galiojančia tvarka.

2. Įmonės savarankiškai tarifikuoja darbus ir nustato darbuotojų profesijų ir pareigų tarifinius-kvalifikacinius reikalavimus, atsižvelgdamos į įmonių steigėjų parengtas rekomendacijas:

2.1. rekomenduojama įmonės darbuotojų atliekamus darbus skirstyti į 4 sudėtingumo grupes ir nustatyti šiuos minimalius valandinius atlygius:

 

Darbų sudėtingumo grupės

Minimalus atlygis už valandą (rubliais), esant normalioms darbo sąlygoms

Nesudėtingas arba pagalbinis darbas

0,6*

Nesudėtingas darbas pagal specialybę

0,9

Sudėtingas darbas pagal specialybę

1,4

Itin sudėtingas darbas pagal specialybę

2

______________

*Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą minimalų gyvenimo lygį 1990 m. sausio 1 d. kainomis.

 

Rekomenduojamos šios darbų sudėtingumo kvalifikacinės charakteristikos (pagal galiojantį Bendrąjį darbų ir profesijų tarifų kvalifikacinį žinyną):

nesudėtingas arba pagalbinis – tai darbas, kuriam nereikia specialaus pasirengimo, bendrojo išsilavinimo, kurio apmokoma darbo vietoje;

nesudėtingas darbas pagal specialybę – tai paprastai 1, 2 kategoriją atitinkantis darbas, kurio apmokoma specialybės kursuose arba darbo vietoje, o darbas paprastai atliekamas savarankiškai;

sudėtingas darbas pagal specialybę – tai paprastai 3, 4 kategoriją atitinkantis darbas, kuriam reikia specialaus pasirengimo atitinkamose mokymo įstaigose ar kvalifikacijos kėlimo kursuose, darbo stažo pagal specialybę, globojimo įgūdžių; darbas reikalauja nemažos atsakomybės ir tikslumo;

itin sudėtingas darbas pagal specialybę – tai paprastai 5 ir aukštesnes kategorijas atitinkantis darbas, kuriam reikia vidurinio išsilavinimo, specialaus pasirengimo atitinkamose mokymo įstaigose, kvalifikacijos kėlimo kursuose ar mokymo centruose, darbo stažo pagal specialybę, darbo įgūdžių ir mokėjimo dirbti su didelio našumo technologiniais įrengimais, globojimo įgūdžių;

2.2. rekomenduojama įmonių vadovus, specialistus ir tarnautojus bei aptarnaujantį personalą skirstyti į 4 kategorijas ir nustatyti jiems šias minimalias mėnesines algas:

 

Kategorijos

Minimalios mėnesinės algos (rubliais)

Aptarnaujantis personalas (taip pat ir darbininkai)

100*

Specialistai su specialiuoju viduriniu išsimokslinimu ir tarnautojai

150

Padalinių vadovai ir specialistai su aukštuoju išsimokslinimu

250

Įmonės vadovai ir vyriausieji specialistai

400

 

Pareigas skirstyti į kategorijas galima vadovaujantis galiojančiu Vadovų, specialistų ir tarnautojų kvalifikaciniu žinynu;

2.3. atsižvelgiant į kainų pasikeitimo indeksus, 2.1 ir 2.2 punktų lentelėse pateikti minimalūs valandiniai atlygiai ir mėnesinės algos indeksuojami Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka;

2.4. konkrečios darbo apmokėjimo sąlygos (valandiniai ar dienos tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir papildomos sąlygos, darbo normos) nustatomos įmonių kolektyvinėse sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

3. Valstybinių įmonių įstatymu patvirtinta, kad tarnybinius atlyginimus direktorių valdybos nariams nustato stebėtojų taryba arba steigėjas, o administracijos tarnybų darbuotojams – direktorių valdyba.

______________

*Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, atitinkanti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą minimalų gyvenimo lygį 1990 m. sausio 1 d. kainomis.

 

Įmonių steigėjai gali parengti direktorių valdybos narių arba tik valdybos pirmininkų atlyginimų ir premijų dydžių nustatymo rodiklius ir metodiką, kurie būtų rekomenduojamojo pobūdžio toms įmonėms, kur šiuos klausimus sprendžia stebėtojų tarybos.

Kitų kategorijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įmonių kolektyvinėse sutartyse.

4. Įmonių steigėjai (ministerijos, departamentai, tarnybos bei miestų ir rajonų savivaldybės), vykdydami valstybinio turto savininko funkcijas, gali parengti jų reguliavimo sferoje esančioms valstybinėms įmonėms rekomendacijas dėl darbuotojų darbo apmokėjimo organizavimo pagrindinių sąlygų, profesijų ir pareigų tarifinio-kvalifikacinio suskirstymo bei reikalavimų, darbų tarifikavimo ir darbuotojų atestavimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarkos. Rekomendacijos rengiamos vadovaujantis atitinkamais normatyviniais aktais ir atsižvelgiant į įmonių veiklos specifiką bei ypatybes.

Įmonės šiuos klausimus konkretizuoja kolektyvinėse sutartyse.

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 142

 

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka

 

1. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka (toliau – Tvarka) apskaičiuojamas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (taip pat ir antraeiliame darbe), vidutinis darbo užmokestis, išmokant laikino nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo, išeitinę, bedarbio pašalpas, apmokant už kasmetines atostogas*, už darbą einant valstybines pareigas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

2. Į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuojamos šios darbo užmokesčio rūšys ir kompensacijos:

2.1. darbo užmokestis, išmokėtas už atliktą darbą arba dirbtą laiką pagal įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje (toliau – įmonėje) galiojančias darbo apmokėjimo formas ir sistemas – vienetinius įkainius, valandinius (dienos) atlygius, mėnesines algas;

2.2. natūrinių išmokų vertė pinigine išraiška, jeigu toks apmokėjimas už darbą numatytas įmonėje, įkainojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

2.3. priedai ir priemokos prie valandinių (dienos) atlygių bei mėnesinių algų ir kitos išmokos, tiesiogiai susiję su darbu, numatyti įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse;

2.4. premijos pagal įmonėje galiojančią darbo apmokėjimo sistemą, tarp jų ir premijos iš pelno;

______________

*Apmokant už kasmetines atostogas, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis šios Tvarkos 6 punktu.

 

2.5. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžių apmokėjimas;

2.6. kompensacija dėl papildomų išlaidų, susijusių su būtiniausių prekių kainų padidėjimu;

2.7. skirtumas tarp anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio, mokamas darbuotojams įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse nurodytais atvejais, nepriklausomai nuo šio skirtumo mokėjimo šaltinio

Punkto pakeitimai:

Nr. 172, 1994-03-15, Žin., 1994, Nr. 21-343 (1994-03-18), i. k. 0941100NUTA00000172

 

2.8. literatūrinis (kūrybinis) honoraras laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams, kai jis mokamas iš išvardytų organizacijų literatūrinio (kūrybinio) honoraro fondo.

3. Darbo užmokestis, gautas konvertuojama valiuta, vidutiniam darbo užmokesčiui išmokėti perskaičiuojamas į rublius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laikinuoju valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymu ir Vyriausybės nustatytu laikinuoju rublio ir konvertuojamų valiutų rinkos kursu.

4. Išmokos, kurios neįskaitomos į vidutinį darbo užmokestį:

4.1. išeitinė pašalpa (atleidžiant iš darbo), bedarbio pašalpa ir kitos pašalpos nepriklausomai nuo išmokų šaltinio;

4.2. kompensacija už nepasinaudotas atostogas;

4.3. kompensacijos už darbuotojo suluošinimą ar kitą sveikatos pažeidimą, susijusį su darbu;

4.4. kompensacijos, susijusios su persikėlimu, turto pervežimu, patalpų nuomojimu, perkeliant į darbą kitoje vietovėje;

4.5. dienpinigiai ir kitos išmokos, susiję su komandiruotės išlaidomis, taip pat priemokos ir priedai prie darbo užmokesčio, pakeičiantys dienpinigius;

4.6. nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė;

4.7. atlygiai, mokami pagal autorinės teisės sutartis;

4.8. vienkartinės skatinamosios ir kitos išmokos ne iš darbo apmokėjimui skiriamų lėšų.

5. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka:

5.1. vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, darbo užmokesčio (jeigu normatyviniais aktais nenumatyta kitaip), įskaičiuojant visas darbo užmokesčio ir kompensacijų rūšis, išvardytas šios Tvarkos 2 punkte;

5.2. vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas 5.1 punkte nurodytą 3 mėnesių darbo užmokestį dalijant iš per tą laikotarpį faktiškai dirbtų dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas);

5.3. vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas 5.1 punkte nurodytą 3 mėnesių darbo užmokestį dalijant iš faktiškai per tą laikotarpį dirbtų valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius);

5.4. jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, gauto per faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis 5.2 ir 5.3 punktuose nustatyta tvarka;

5.5. apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), per kurias darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, išskyrus pravaikštas (tarp jų pavėlavimus į darbą ar išėjimus iš darbo anksčiau laiko) dėl darbuotojo kaltės, taip pat neįskaitomos ir sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas);

Punkto pakeitimai:

Nr. 18, 1992-01-11, Žin., 1992, Nr. 7-206 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000018

 

5.6. premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį, priskaičiuojamos imant 1/4 faktiškai gautos sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gauta suma, taip pat ketvirtinės premijos suma, išmokėta per vieną iš trijų mėnesių, pagal kuriuos skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis dalijama iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbo grafiką per 3 paskutinius mėnesius, einančius prieš mėnesį, kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis;

Punkto pakeitimai:

Nr. 18, 1992-01-11, Žin., 1992, Nr. 7-206 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000018

 

5.7. sumažėjus darbuotojo darbo užmokesčiui (ne dėl jo kaltės) po to, kai jam darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, vidutinis darbo užmokestis išeitinei ir bedarbio pašalpoms apskaičiuojamas iš 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš įspėjimo dėl atleidimo iš darbo įteikimo mėnesį;

5.8. jeigu darbuotojas dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šią Tvarką galima apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, jis apskaičiuojamas iš darbuotojui nustatytos mėnesinės algos arba valandinio (dienos) atlygio.

6. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio, nustatyto vadovaujantis šia tvarka, sumą dauginant iš darbo dienų atostogų laikotarpiu (pagal įmonės darbo grafiką) skaičiaus.

Ši tvarka taikoma ir apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 18, 1992-01-11, Žin., 1992, Nr. 7-206 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000018

 

7. Ši Tvarka taikoma apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už antraeilį darbą arba antraeiles pareigas tiek pagrindinėje darbovietėje, tiek kitoje darbovietėje, kuriose jis dirba pagal darbo sutartį.

8. Ši Tvarka įsigalioja nuo 1991 m. birželio 1 dienos.

9. Socialinės apsaugos ministerija kartu su Finansų ministerija turi teisę teikti šios Tvarkos taikymo paaiškinimus.

 

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 18, 1992-01-11, Žin., 1992, Nr. 7-206 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000018

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 142 dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 172, 1994-03-15, Žin., 1994, Nr. 21-343 (1994-03-18), i. k. 0941100NUTA00000172

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 142 dalinio pakeitimo