Suvestinė redakcija nuo 2007-11-23 iki 2008-04-03
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 87-3755, i. k. 102301MISAK00000439
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 439
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus.
2. Veiklą Kuršių nerijos nacionaliniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos miškų (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Saugaus eismo automobilių keliais (Žin., 2000, Nr. 92-2883) įstatymai ir kiti įstatymai; Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d nutarimu Nr. 308 (Žin., 1999, Nr. 27-766; 2004, Nr. 96-3539); statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas, kiti teisės aktai ir apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Kuršių nerijos nacionaliniame parke, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo; Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977), Kuršių nerijos nacionalinio parko dalių specialieji ar detalieji planai, gamtotvarkos ir paveldotvarkos planai, miško tvarkos projektas, bendrieji planai ir UNESCO Pasaulio paveldo konvencijoje numatyti išsaugojimo reglamentai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-556, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4916 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-556
3. Kultūros paveldo objektams ir teritorijoms (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esančioms Kuršių nerijos nacionaliniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.
4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai ar gamtos paminklai) ir jų teritorijos tvarkomos remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų (gamtos paminklų) nuostatais pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.
II. Šiame reglamente vartojamos sąvokos
5. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
6. Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
7. Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.
8. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.
9. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
10. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės reikmėms skirti objektai.
11. Mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio reikmėms.
12. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.
13. Medinė valčių pastogė – medinis statinys, įrengtas ant vandens telkinio kranto ir skirtas laikyti ne daugiau kaip 5 valtims.
14. Pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
15. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
16. Rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.
17. Rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).
18. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.
19. Tradicinė regiono architektūra – etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.
20. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
21. Vizualinė (regimoji) tarša – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių statinių (neišvaizdžių, nederančių kraštovaizdyje architektūriniu stiliumi) ar želdinių, užstojančių gamtos ir kultūros paveldo objektus, vaizdingas panoramas, atsiradimas vertingose ir vaizdingose teritorijose.
Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Statybos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-556, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4916 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-556
III. NACIONALINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
22. Kuršių nerijos nacionalinio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
22.1. konservacinio prioriteto (Naglių ir Grobšto gamtos rezervatai bei Lapnugario, Juodkrantės, Karvaičių ir Parnidžio kraštovaizdžio draustiniai);
22.2. rekreacinio prioriteto (Smiltynės, Alksnynės, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos rekreacinės zonos);
23. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.
IV. REIKALAVIMAI veiklai visose NACIONALinio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti
25. Statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus siekiant:
25.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
25.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
26. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).
27. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos ir aukštos įtampos elektros perdavimo linijas tiesti jas požeminiais kabeliais.
28. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 400 m2 ploto, turi būti numatytos tarpinės želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.
29. Kuršių nerijos nacionalinio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos ir kt., maksimaliai išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
30. Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančiose namų valdose, išskyrus gyvenamąsias zonas, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti rekonstruojami, restauruojami esami gyvenamieji namai, pastatai bei jų priklausiniai, sodybinio tipo pastatai, laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
30.1. nauji pastatai gali būti statomi gyvenamosiose ir rekreacinio prioriteto zonose ne statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose, 100 m atstumu iki šių šlaitų viršutinės briaunos ir 50 m nuo kopagūbrio šlaito apatinės briaunos;
30.2. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą) su vienu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų ir priklausinių, išskyrus gyvenamąsias zonas;
30.3. nauji gyvenamieji namai statomi tik gyvenamosiose zonose ne aukštesni kaip 10 m (vieno aukšto su mansarda), jų aukštis iki pastatų karnizo – iki 4,0 m, iki kraigo – iki 10 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatų užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
30.4. bendras sodybinio sklypo su priklausiniais užstatymo plotas negali viršyti 20 % sklypo ploto (išskyrus gyvenamosios paskirties funkcinėje zonoje);
30.5. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės medžiagos (medis, plytos, tinkas, stogo dangai – tik čerpės arba nendrės ir gontai);
31. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
31.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos detaliuosiuose planuose atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;
31.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 0,8 m aukščio neperregimomis tvoromis. Rekomenduojama tverti ažūrinėmis tvoromis;
31.3. sklypų nuomotojams ir naudotojams neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų: pamario, pajūrio zonų, pravažiavimų, praėjimų, pažintinių takų, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymą šiose vietose;
31.4. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti arba išsaugoti pažeistus medynus arba kitas gamtines-kultūrines vertybes ir jų išteklius;
31.5. marių pakrantėse, išskyrus esančias ties rezervatais, gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 30 m2 ploto;
31.6. marių pakrantėse, esančiose ties gyvenamosios paskirties ir rekreacinio prioriteto zonomis, gali būti įrengiamos medinės valčių pastogės 1–2 valtims;
31.7. vizualinė informacija ir reklaminiai įrenginiai įrengiami suderinus su savivaldybių tarybomis ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija;
32. Buvusius karinės paskirties statinius, ypač esančius draustiniuose bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti (keičiant paskirtį) į atitinkančius Kuršių nerijos nacionalinio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus.
321. Nacionaliniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius), išskyrus Statybos įstatyme, kituose teisės aktuose numatytus atvejus ir teisės aktų nustatyta tvarka masiniams renginiams naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius.
Papildyta punktu:
Nr. D1-556, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4916 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-556
322. Nacionaliniame parke draudžiama važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. D1-556, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4916 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-556
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI
33. Kuršių nerijos nacionalinio parko Naglių ir Grobšto gamtos rezervatuose bet kokia statyba draudžiama, išskyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.
34. Rengiant detaliuosius (specialiuosius) etnografiniu požiūriu vertingų teritorijų, esančių etnokultūriniuose ir urbanistiniuose draustiniuose, išlaikiusių senąją struktūrą ar architektūrą, planus, iš esmės nekeisti susiklosčiusio pastatų išdėstymo, planinės struktūros, gamtos ar kultūros paveldo objektų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.
35. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane), draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
36. Kuršių nerijos nacionalinio parko draustiniuose draudžiama veikla, nurodyta Saugomų teritorijų bei Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymuose. Kuršių nerijos nacionalinio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:
36.1. sodybose, numatytose Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) ar kultūrinių ir urbanistinių draustinių tvarkymo planuose, projektuojami, atstatomi, restauruojami arba rekonstruojami ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, nedidinant užstatymo ploto intensyvumo bei aukštingumo, taip pat tais atvejais, kai reikia atkurti bei tvarkyti etnokultūriniuose ir urbanistiniuose draustiniuose esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo pobūdį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą.
36.2. gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – iki 3,5 m, kraigas – iki 10 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatų užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
36.3. bendras sodybos užstatymo plotas negali viršyti 20% sklypo užstatymo. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir tvarkymo darbai vykdomi pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme numatytus tvarkymo ir naudojimo režimus bei tipinius pirminės apsaugos reglamentus;
37. Kultūriniuose draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir propaguojant regiono etnografines tradicijas.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
39. Rekreacinio prioriteto zonose gali būti išskiriamos intensyvaus ir ekstensyvaus rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijos.
40. Rekreacinio prioriteto zonose esamus pastatus, statinius ar sodybas rekomenduojama rekonstruoti į rekreacinius pastatus.
41. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose (rekreacinės paskirties žemėje), rekreacinio prioriteto gyvenvietėse pagal detaliuosius planus galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jeigu tai numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane).
42. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, mažinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacijos organizavimu nesusijusių pastatų bei įrangos.
43. Rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinėse zonose ir pradėtose urbanizuoti teritorijose. Neplanuojami statyti nauji dideli (daugiau nei 100 vietų) rekreaciniai pastatai bei viešbučiai. Naujų rekreacinių pastatų statyba ribojama Smiltynės, Preilos, Pervalkos, Alksnynės, Nidos ir Juodkrantės rekreacinių zonų dalyse bei miško parkuose.
44. Negalima statyti naujų statinių ant pajūrio apsauginio bei Didžiojo Kuršių nerijos kopagūbrių, išskyrus statinius: gelbėjimo tarnybų reikmėms bei rekonstruojamus esamus. Nedidinant pastatų ploto ir tūrio projektuojami ir rekonstruojami ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštą ar gelbėjimo tarnybos statinius:
44.1. pastatai rekonstruojami ir restauruojami naudojant regiono tradicinei architektūrai būdingas statybines medžiagas ir spalvas;
44.2. miško parkai kuriami Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane) ir tikslinėse programose numatytose vietose įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą;
44.3. pagal galimybes formuojamos teritoriškai atskiros turizmo (autoturizmo, vandens turizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo) sistemos;
45. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos ir apribojimai:
45.1. vykdomi darbai, didinantys vietovės estetinį potencialą, naudojamos specialios kraštovaizdžio architektūros priemonės;
45.3. intensyvinamas želdinimas augmenija (žoline ir miško), įrengiamos apsaugos priemonės teritorijose, kuriose vyrauja eroziniai procesai;
45.4. vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos, formuojant numatytoms vandens rekreacijos rūšims reikalingą infrastruktūrą;
46. Neteko galios nuo 2007-11-23
Punkto naikinimas:
Nr. D1-556, 2007-11-07, Žin. 2007, Nr. 120-4916 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-556
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
47. Rengiant detaliuosius ir specialiuosius planus gyvenviečių teritorijose būtina laikytis šių planavimo nuostatų: esamose gyvenvietėse galima didinti namų valdų skaičių, rekonstruoti pastatus, gyvenamieji namai statomi esamose ir buvusiose vietose. Gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nustatytą reglamento tipą bei detaliuosius ir specialiuosius planus.
48. Namų valdose, esančiose Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų, šių sąlygų bei planavimo schemos (generalinio plano) nuostatų:
48.1. esamose ir buvusiose statinių vietose, numatytose Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane), projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip dviejų aukštų pastatai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus etnokultūrinius draustinius bei atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo pobūdį, pastatyti apžvalgos ar kitos paskirties bokštą;
48.2. gyvenamieji namai gali būti statomi tik vieno aukšto su mansarda, jų aukštis iki pastato karnizo – iki 4 m, iki kraigo – iki 10 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
VIII. pARKO TERITORIJOJE SKATINAMA VEIKLA
50. Kuršių nerijos nacionaliniame parke skatinama:
50.3. miškų ir kitos augmenijos sodinimas erozijos paveiktose teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose;
50.4. pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas (pajūrio apsauginio bei Didžiojo kopagūbrių) tvirtinimas ir apsauga;
50.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
50.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų nuomuotojus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
50.7. specialių apžvalgos bokštų, aikštelių įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
50.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmui. Žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudoti slidžių turizmui;
50.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinėse zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemoje, specialiuosiuose ir detaliuosiuose planuose) nustatytose vietose;
50.10. rekreacinės infrastruktūros kūrimas rekreacinio prioriteto zonose, mokomųjų, pažintinių bei sveikatingumo takų projektavimas ir įrengimas;
50.11. etnokultūros, tradicinės vietinės gyvensenos puoselėjimas pažintinio turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojams apgyvendinti nuoma;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-556, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4916 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-556
Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 439 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo