Suvestinė redakcija nuo 2008-07-13 iki 2015-07-23
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 28-1044, i. k. 1072070ISAKISAK-276
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL STUDIJŲ KRYPČIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO
2007 m. vasario 27 d. Nr. ISAK-276
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2005, Nr. 85-3136) 42 straipsnio 2 dalimi,
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Nustatau, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas pagrindinių studijų programas, išskyrus programas, skirtas pedagogams rengti, turi suderinti su šiuo įsakymu patvirtintais studijų krypčių reglamentais:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymu
Nr. ISAK-276
FIZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Fizikos studijų krypties reglamentas (toliau vadinama – reglamentas) taikomas pagrindinėms universitetinėms studijoms. Reglamento paskirtis yra:
1.4. informuoti studentus, darbdavius ir profesines kvalifikacijas teikiančias įstaigas ir kitas suinteresuotas institucijas apie įgyjamą aukštąjį išsilavinimą;
3. Baigus šios krypties studijų programą suteikiamas fizikos bakalauro laipsnis, liudijamas fizikos bakalauro diplomu.
5. Pagrindinės priėmimo į fizikos studijas sąlygos:
6. Pagrindiniai studijų tikslai:
6.1. įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų susidaryti fizikiniam pasaulio įvaizdžiui profesiniu lygiu ir teikiančių galimybę tęsti studijas specialiose fizikos šakose su fizika susijusiose srityse;
6.2. išmokti taikyti profesinius gebėjimus ir įgūdžius teoriniams ir praktiniams fizikos uždaviniams spręsti;
6.3. susiformuoti supratimą apie fizikos mokslo taikymą pramonėje ir fizikos reikšmę ekonomikai, aplinkosaugai ir socialiniam gyvenimui;
6.4. išsiugdyti perkeliamuosius gebėjimus, reikalingus tiek fiziko darbui, tiek ir kitoms veiklos sritims;
II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS
7. Fizika yra hierarchiškai organizuotas mokslas, todėl dėstomieji dalykai programoje turi būti sugrupuoti sistemiškai, o žinios įgyjamos struktūrizuotai. Fizika yra empirinis mokslas, todėl programa turi suteikti galimybę įgyti praktinių įgūdžių, užtikrindama tinkamą teorijos ir eksperimento dermę. Studijų būdai skirtingose programose ar dėstomuosiuose dalykuose gali būti derinami skirtingai ir gali kisti priklausomai nuo informacinių technologijų ir pedagogikos pažangos.
8. Kiekviena fizikos krypties studijų programa (jos turinys ir vykdymas) turi sudaryti sąlygas absolventui sukaupti pakankamų fundamentalių žinių (reglamento 9 punktas), įgyti gebėjimą nagrinėti su fizika susijusius reiškinius (reglamento 10 punktas), išsiugdyti gebėjimus taikyti fizikos žinias praktinėje bei profesinėje veikloje (šio reglamento 11 punktas), išmokti taikyti mokslinius darbo metodus ne vien su fizika susijusiose srityse (šio reglamento 12 punktas). Skirstymas į 9, 10, 11 ir 12 punktus yra sutartinis.
9. Žinios:
9.2. žinios apie pamatinius fizikos dėsnius ir principus įgyjamos studijuojant klasikinę, reliatyvistinę ir kvantinę mechaniką, elektromagnetizmą, statistinę fiziką ir termodinamiką bei optiką;
9.3. žinios apie pamatinių dėsnių ir principų taikymą atskirose fizikos srityse įgyjamos studijuojant atomo fiziką, branduolio ir elementariųjų dalelių fiziką, astrofiziką, kietųjų kūnų fiziką bei medžiagų savybes;
9.4. astrofizikos ir astronomijos pakraipos pamatinių dėsnių ir principų taikymo žinios, įgyjamos studijuojant kosmologiją ir galaktikų, žvaigždžių bei planetų sistemų sandarą ir evoliuciją;
10. Pažintiniai gebėjimai:
11. Praktiniai gebėjimai:
12. Perkeliamieji gebėjimai:
12.2. spręsti kiekybinius ir kokybinius uždavinius ir tais atvejais, kai vertinimus reikia daryti turint ne visą būtiną informaciją;
12.3. naudotis analizinio ir skaitmeninio skaičiavimo būdais, įskaitant klaidų analizę, dydžio eilės įvertinimą, taisyklingą vienetų ir duomenų pateikimą;
12.5. naudoti informacines technologijas teksto, grafinei informacijai ir tabuliuotiems duomenims apdoroti, jų registruoti ir saugoti, naudotis kompiuteriniais tinklais ir interneto ryšiais;
III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA
14. Universitetinių fizikos studijų krypties programoje bendrojo lavinimo dėstomieji dalykai sudaro ne mažiau kaip 8 procentus visos studijų programos apimties. Šią studijų dalį turi sudaryti pasaulėžiūros pagrindus formuojantys humanitarinių bei socialinių sričių dalykai, taip pat dalykai, ugdantys studentų supratimą apie darnaus vystymosi principus.
15. Fizikos studijų pagrindų dalies apimtis turi būti ne mažesnė kaip 60 kreditų. Auditoriniai užsiėmimai (paskaitos, pratybos, seminarai ir laboratoriniai darbai) turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų, savarankiškas darbas – studijuojant dienine forma ne mažiau kaip 20 procentų, vakarine forma ne mažiau kaip 35 procentų kiekvieno šios dalies dalyko studijų apimties. Ši dalis suformuoja profesionalų fizikinio pasaulio įvaizdį ir suteikia mokėjimus ir įgūdžius, reikalingus studijuoti specialaus lavinimo dalykus ir tęsti studijas antrojoje universitetinių studijų pakopoje. Šios dalies tikslas taip pat yra lavinti praktinius gebėjimus kokybiškai atlikti matavimus ir patikimai fiksuoti matavimų rezultatus, argumentuoti gautų rezultatų fizikinę prasmę, daryti pagrįstas apibendrinančias išvadas, taip pat tinkamai naudotis matematiniais metodais ir informacinėmis technologijomis sprendžiant fizikinius uždavinius.
15.1. Studijų pagrindų dalyje turi būti numatyta ne mažiau kaip 12 kreditų matematikos dalykams. Matematikos studijos turi apimti diferencialinį ir integralinį skaičiavimą, diferencialines lygtis, tiesinę algebrą ir tikimybių teorijos bei matematinės statistikos pagrindus. Matematikos studijos turi supažindinti su matematiniais metodais ir suteikti procedūrų naudojimo įgūdžius, reikalingus studijuojant fiziką.
15.2. Fizikos dalykams turi būti skiriama ne mažiau kaip 40 kreditų. Jie turi apimti klasikinę, reliatyvistinę ir kvantinę mechaniką, elektromagnetizmą, statistinę fiziką ir termodinamiką, optiką, atomų ir molekulių fiziką, kietojo kūno fiziką, atomo branduolio ir elementariųjų dalelių fiziką, astrofiziką bei matematinės fizikos metodus.
15.3. Dėstant informatikos dalykus turi būti atkreipiamas dėmesys į taikomuosius informatikos aspektus. Studentams turi būti suteikiama galimybė įgyti praktinio darbo kompiuteriu įgūdžių, apimančių skaitinių metodų taikymą, duomenų apdorojimą, darbą su grafine informacija, prietaisų ir procesų valdymą. Kompiuterių panaudojimo žinios būtinos ir dėstant kitus dalykus, tačiau tam neturėtų būti skiriamas matematikos dalykams numatytas laikas.
16. Specialaus lavinimo dalies dėstomieji dalykai sudaro ne mažiau kaip 25 procentus visos studijų programos apimties. Ši programos dalis skirta sukaupti žinias ir gebėjimus, leidžiančius sėkmingai dirbti įgytą išsilavinimą atitinkantį darbą. Ji formuojama iš siauresnių ir (ar) gilesnių fizikos ir gretutinių mokslų krypčių dalykų su mokslinio tyrimo elementais. Šios dalies dalykų pavyzdžiai gali būti teorinė ir matematinė fizika, aplinkos fizika, plazmos fizika, puslaidininkių fizika, lazerinė fizika, eksperimentinės fizikos metodai. Tarp jų gali būti specializuoti kitų fizinių, technologinių ir biomedicininių mokslų krypčių dalykai. Praktiniams įgūdžiams diegti turi būti organizuojama profesinės veiklos praktika, kurios bendra apimtis ne mažesnė kaip 10 kreditų. Ši praktika nepriskiriama prie alternatyviai pasirenkamųjų dalykų. Profesinės veiklos įgūdžiai gali būti įgyjami aukštojoje mokykloje (pavyzdžiui, laboratoriniai darbai aukštesniuose kursuose, laipsniškai pereinantys į tiriamuosius darbus, gebėjimo dirbti kolektyve ugdymas, grupinių mokslinių projektų bei pranešimų rengimas) ir profesinės veiklos praktikos vietose. Baigiamasis darbas su fizikos krypties mokslinio tiriamojo darbo elementais yra privalomas. Baigiamojo darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 8 kreditai. Baigiamojo darbo temą ir vadovą renkasi patys studentai.
IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
18. Sėkmingo studijų programų vykdymo pagrindas – kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro bendrą mokslinę aplinką ir rodo fizikinių problemų formulavimo ir sprendimo pavyzdį studentams. Veiksniai, kuriais remiantis vertinama bendra dėstytojų kompetencija, yra aukšto profesinio lygio paskaitos, nuolatinis dėstymo metodikų tobulinimas ir metodinių leidinių rengimas, gebėjimas aiškiai ir įtaigiai išdėstyti savo mintis, užsienio kalbų (pirmiausia anglų kalbos) mokėjimas, gebėjimas sukurti abipusio pasitikėjimo aplinką su studentais, taip pat mokslinio darbo rezultatai, vadovavimas mokslinių tyrimų ir jų taikymo projektams ir dalyvavimas tokiuose projektuose, rezultatų pateikimas mokslinėse konferencijose ir dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime.
19. Dėstytojo pedagoginio darbo krūvis turėtų būti toks, kad liktų pakankamai laiko profesiniam tobulinimuisi, tai yra moksliniams tyrimams, mokslo bei technologijų naujovių studijavimui, susipažinimui su mokslo žinių diegimo gamyboje tendencijomis ir galimybėmis. Dėstytojas turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis kuriamos ir akredituojamos studijų programos. Jis turi kvalifikuotai patarti studentams renkantis studijų planus ir profesinės karjeros perspektyvas.
20. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos programos studijų pagrindų ir specialaus lavinimo dalių apimties turi dėstyti docentai ar profesoriai, kurie per pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką paskelbė bent vieną mokslinį ar metodinį darbą. Specialaus lavinimo dalykų paskaitas turi skaityti aukštos kvalifikacijos mokslininkai, turintys ne trumpesnę kaip trejų metų mokslinės veiklos patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku.
Punkto pakeitimai:
Nr. ISAK-1713, 2008-06-13, Žin., 2008, Nr. 79-3128 (2008-07-12), i. k. 1082070ISAKSAK-1713
21. Baigiamųjų darbų vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų. Komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama.
22. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:
22.1. vietų skaičius auditorijose turi būti pakankamas visiems studentams. Auditorijos turi atitikti higienos bei darbo saugos reikalavimus. Auditorijose, kuriose skaitomos fizikos studijų pagrindų srautinės paskaitos, turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės;
22.2. laboratorinė įranga ir aparatūra turi būti pakankama studentui įgyti šiuolaikinio eksperimentinio darbo praktinių įgūdžių bei gebėjimų, įvardytų 10–12 punktuose, ir atlikti baigiamąjį darbą. Laboratorinių darbų metu kiekvienas studentas turi atlikti darbus naudodamasis šia įranga ir išmokti naudotis matavimo prietaisais bei analizuoti gautus eksperimentinius rezultatus. Ypač brangi aparatūra nebūtinai turi būti kiekvienoje laboratorijoje, bet kiekvienas studentas turi turėti galimybę pasinaudoti šia aparatūra pagal dalyko programą;
22.3. bibliotekos, kuriose vadovėlių arba paskaitų konspektų įvairiose laikmenose skaičius kiekvienam dalykui turi atitikti studijuojančiųjų poreikius. Jos turi būti aprūpintos studentams ir dėstytojams prieinamomis mokslinės literatūros duomenų bazėmis. Bibliotekose turi būti pakankamai bendrojo naudojimo kompiuterių ir prieigos prie kompiuterinių tinklų vietų;
22.4. bendram studentų naudojimui skiriamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Į šį skaičių neįeina bibliotekų ir dėstytojų naudojami asmeniniai kompiuteriai bei kompiuteriai, prijungti prie matavimo prietaisų. Visi bendrojo naudojimo kompiuteriai turi būti su standartiniais tekstų bei grafiniais programiniais paketais ir turėti interneto ryšį.
23. Studijų rezultatų vertinimas balais (pažymiais) yra studijų programos tikslų pasiekimo matas. Žinių ir įgūdžių patikrinimo metu reikia kiekybiškai įvertinti, kaip studentai įsisavino dalyko medžiagą ir pasiekė jo apraše numatytus tikslus. Šalia tradicinių vertinimo būdų, tokių kaip egzaminai, pagrįstų įtempto režimo sąlygomis parengtais studento atsakymais, gali būti naudojami ir kiti vertinimo būdai. Tai gali būti pranešimai seminaruose, tyrimų ataskaitos ir darbų gynimai, leidžiantys studentams pademonstruoti, ką jie sugeba nesant griežtų laiko apribojimų, tai yra tyrimo planavimo, tyrimo įgūdžių, informacinių technologijų taikymo bei ataskaitų rašymo gebėjimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymu
Nr. ISAK-276
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo administravimo studijų krypties reglamentas (toliau vadinama – reglamentas) taikomas viešojo administravimo studijų krypties pagrindinių universitetinių studijų viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį teikiančioms programoms. Šio reglamento tikslas:
3. Baigus viešojo administravimo studijas suteikiamas viešojo administravimo bakalauro laipsnis, liudijamas viešojo administravimo bakalauro diplomu.
4. Viešojo administravimo studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų. Studijų formos – dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė.
5. Pagrindinės priėmimo į viešojo administravimo studijas sąlygos:
6. Pagrindiniai viešojo administravimo studijų tikslai:
6.1. suteikti žinių ir įdiegti įgūdžių, būtinų suprasti, analizuoti ir vertinti viešojo administravimo institucijų funkcionavimo, viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus;
6.2. išugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, poreikį domėtis naujais viešojo administravimo mokslo pasiekimais, pasaulinėmis viešojo administravimo raidos tendencijomis;
II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS
7. Viešojo administravimo studijų programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas bus sukaupęs pakankamų viešojo administravimo srities žinių (reglamento 8 punktas), gebės suprasti viešojo administravimo institucijų veiklos ir viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus (reglamento 9 punktas), gebės taikyti įgytas žinias ir įgūdžius profesinėje veikloje (reglamento 10 punktas), mokės veikti ne vien su viešuoju administravimu susijusiose srityse (reglamento 11 punktas). Reikalavimų skirstymas į reglamento 8, 9, 10, 11 punktus yra sutartinis.
8. Žinios:
9. Pažintiniai gebėjimai:
10. Praktiniai gebėjimai:
10.1. taikyti viešojo administravimo teorines žinias, atliekant konkrečias viešojo sektoriaus institucijų veiklos funkcijas ir sprendžiant praktines problemas;
10.2. analizuoti ir vertinti viešojo administravimo institucijų veiklą ir viešąją politiką, rengti rekomendacijas jai tobulinti;
10.5. dirbti grupėje ir rengti kolegialius sprendimus; gebėti pripažinti ir panaudoti asmens įnašą grupės veikloje;
10.7. rengti administracinius aktus ir kitus su viešuoju administravimu bei politikos įgyvendinimu susijusius dokumentus;
10.10. naudoti informacines ir komunikacines technologijas vykdant konkrečias viešojo sektoriaus institucijų veiklos funkcijas;
11. Perkeliamieji gebėjimai:
11.4. informacijos paieškos pirminiuose ir antriniuose informacijos šaltiniuose įgūdžiai, įskaitant ir paiešką internete;
III. STUDIJŲ PROGRAMOS SANDARA
13. Bendrojo lavinimo daliai skiriama ne mažiau kaip 8 procentai studijų programos apimties. Šią programos dalį, apimančią pasaulėžiūros ir bendros erudicijos dalykus, kurie nėra tiesiogiai susiję su reglamentuojamos krypties studijų turiniu, turėtų sudaryti socialinių, humanitarinių ir gamtos mokslų dalykai, pavyzdžiui, filosofijos įvadas, psichologijos įvadas, užsienio kalbų studijos, gamtos mokslai, tvarioji raida, socialinė atsakomybė ir panašiai.
14. Viešojo administravimo studijų pagrindų dalies apimtis – ne mažesnė kaip 60 kreditų. Ją sudaro teoriniai ir praktiniai dalykai, privalomi visoms viešojo administravimo krypties studijų programoms, teikiantys žinių ir gebėjimų, būtinų tos krypties aukštojo mokslo kvalifikacijai įgyti:
14.1. taikomoji matematika ir informatika, vadyba, politikos mokslai, teisė ir ekonomikos pagrindai – jų bendra apimtis ne mažesnė kaip 24 kreditai;
15. Viešojo administravimo studijų specialaus lavinimo dalies apimtis – ne mažesnė kaip 25 procentai studijų programos apimties. Specialaus lavinimo dalis konkretizuoja ir detalizuoja viešojo administravimo studijų pagrindų dalį ir suteikia žinių ir įgūdžių, reikalingų profesinei veiklai. Ji apima dalykus, susietus su valstybės valdymo ir administravimo bei vietos savivaldos institucijų struktūra, funkcijomis, finansavimu ir jų veiklos administravimu bei valstybės tarnybos organizavimu. Viešojo administravimo specialaus lavinimo dalykai siejami su viešojo administravimo srities specializacijomis vadybos, politikos mokslų ir teisės kryptyse. Studijų specialaus lavinimo dalį sudaro ir profesinė praktika bei baigiamasis darbas.
16. Ne mažiau kaip 5 procentai studijų programos apimties turi būti palikta laisvai studento pasirenkamiems toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje studijų dalykams, kurie gali būti ir kitos mokslo ar meno studijų srities.
IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
19. Viešojo administravimo studijų programos pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, gebantys perteikti studentams žinių ir išugdyti gebėjimų, reikalingų būsimajai profesinei veiklai. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama bendra dėstytojų kompetencija, yra akademinio išsilavinimo lygis, dėstymo patirtis, gebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš plačiausiai Europos Sąjungoje vartojamų kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), veiksmingų ir pažangių mokymo ir mokymosi metodų taikymas, mokslinės veiklos lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitose bendrijose, kvalifikacijos kėlimas, teigiami studentų atsiliepimai apie dėstymo kokybę.
20. Dėstytojai turi domėtis mokslo naujovėmis, vykdyti mokslinius tyrimus. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos programos studijų pagrindų ir specialaus lavinimo dalių apimties turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, kurie per pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką paskelbė bent vieną mokslinį ar metodinį darbą. Specialaus lavinimo dalies dalykus turi dėstyti dėstytojai, turintys atitinkamos krypties mokslinę ir pedagoginę kompetenciją.
Punkto pakeitimai:
Nr. ISAK-1713, 2008-06-13, Žin., 2008, Nr. 79-3128 (2008-07-12), i. k. 1082070ISAKSAK-1713
21. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų viešojo administravimo krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų. Komisijos pirmininkas turi būti ne iš universiteto, kuriame baigiama studijų programa.
22. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:
22.1. auditorijos ir kompiuterinės klasės, atitinkančios higienos bei darbo saugos reikalavimus, aprūpintos šiuolaikiniais kompiuteriais ir studijų programos poreikius atitinkančiais programų paketais, vaizdo ir garso aparatūra bei demonstravimo priemonėmis;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymu
Nr. ISAK-276
VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės sveikatos studijų krypties reglamentas taikomas visuomenės sveikatos studijų krypties universitetinių pagrindinių ir neuniversitetinių studijų (toliau vadinama – visuomenės sveikatos studijos) programoms. Šio reglamento tikslas:
3. Baigus universitetines pagrindines visuomenės sveikatos studijas suteikiamas visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas visuomenės sveikatos bakalauro diplomu. Baigus neuniversitetines studijas suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas aukštojo mokslo diplomu.
4. Visuomenės sveikatos studijų forma ir programų apimtis:
4.1. universitetinių pagrindinių studijų formos – dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė; apimtis – ne mažiau kaip 140 kreditų;
5. Pagrindinės priėmimo į visuomenės sveikatos studijas sąlygos:
5.2. mokantis pagal vidurinio ugdymo programą turėtų būti pasirinkti chemijos ir biologijos mokomieji dalykai;
6. Pagrindiniai visuomenės sveikatos studijų tikslai:
6.2. ugdyti poreikį domėtis visuomenės sveikata ir taikyti jos dėsningumus įvairiomis aplinkybėmis, ugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą;
II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS
7. Visuomenės sveikatos studijų programos turi užtikrinti išsilavinimą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos dokumentų nustatytus visuomenės sveikatos specialistų rengimo reikalavimus. Profesinio rengimo standartai nustato reikalavimus profesinei kvalifikacijai įgyti, o bakalauro ar profesijos bakalauro kvalifikacinių laipsnių atžvilgiu jie taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiam reglamentui.
8. Kiekviena programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas sukauptų pakankamų visuomenės sveikatos žinių (šio reglamento 9 punktas), gebėtų vertinti visuomenės sveikatą (šio reglamento 10 punktas), taikytų visuomenės sveikatos žinias praktinėje veikloje (šio reglamento 11 punktas), mokėtų pritaikyti gebėjimus įvairiose visuomenės sveikatos srityse (šio reglamento 12 punktas). Skirstymas į 9, 10, 11 ir 12 punktus yra sutartinis.
9. Visuomenės sveikatos studijų programos turi suteikti šių pagrindinių sričių žinių:
9.3. kompiuterių ir kompiuterinės technikos taikymo, skaitmeninės ir analoginės informacijos apdorojimo bei saugojimo žinių;
9.12. aplinkos natūralių ir antropogeninių veiksnių tyrimo metodų, norminimo ir kenksmingo poveikio rizikos mažinimo;
10. Pažintiniai gebėjimai:
10.4. suvokti populiacinių, sveikatos sistemos tyrimų tikslingumą ir poreikį panaudoti įvairius duomenų rinkimo metodus;
10.5. analizuoti duomenis panaudojant kiekybinius ir kokybinius metodus, įvertinti ir pateikti gautus tyrimo rezultatus;
11. Praktiniai gebėjimai:
11.1. taikyti sveikatos išsaugojimo, stiprinimo, ligų rizikos mažinimo teorinius pagrindus visuomenės sveikatos problemoms spręsti;
11.4. planuoti ir atlikti savarankiškus gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus: apibrėžti problemą, formuluoti hipotezes, tyrimo tikslus ir uždavinius, pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, taikyti profesinės etikos reikalavimus, analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas;
11.5. naudoti įvairias gyventojų sveikatos tyrimo, diagnostikos priemones (specialias kompiuterines programas, laboratorinę įrangą);
11.7. šiuolaikiškai spręsti visuomenės sveikatos problemas, vykdyti visuomenės sveikatos saugą, analizuoti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų paplitimą populiacijoje;
11.8. kurti sveikatos stiprinimo programas, siūlyti profilaktines priemones, vertinti jų veiksmingumą;
11.9. prisidėti prie sveikatos stiprinimo ir ugdymo, teikti visuomenės sveikatos paslaugas įvairioms gyventojų grupėms;
12. Perkeliamieji gebėjimai:
12.1. bendrauti ir perteikti informaciją (mokėti rašyti esė ir mokslinio pobūdžio išvadas arba ataskaitas ir jas pristatyti);
13. Studijų programų rengėjai ir jų vykdytojai turi žinoti, kokių dėstomųjų dalykų žinių, mokėjimų bei įgūdžių, išvardytų 9–12 punktuose, įgis studentai. Gebėjimų grupės, numatytos šio reglamento 9.8, 9.10, 9.12–9.14, 9.16–9.18, 9.20–9.22, 10.3, 10.5, 11.3, 11.4, 11.7–11.9 ir 12.8 punktuose, yra būtinos vien universitetinių studijų absolventams. Gebėjimų grupės, numatytos šio reglamento 9.15, 10.7, 10.8, 11.10–11.13 ir 12.2 punktuose, yra būtinos vien neuniversitetinių studijų absolventams. Visus kitus išvardytus šio reglamento 9–12 punktuose gebėjimus ir žinias turi įgyti tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių studijų programų absolventai.
III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA
14. Studijų programas sudaro trys tikslinės dalys: bendrojo lavinimo dalis, studijų pagrindų dalis, specialioji (profesinė) dalis.
15. Bendrojo lavinimo daliai skiriama:
15.1. universitetinių pagrindinių studijų programose – ne mažiau kaip 8 procentai programos apimties. Šią universitetinių studijų programos dalį turi sudaryti fundamentalūs filosofijos, pasaulėžiūros ir fizinių mokslų srities filosofinius pagrindus apimantys dalykai – filosofija, logika, socialiniai dalykai – politologija, komunikacijos įgūdžiai ir kiti, humanitariniai dalykai: užsienio kalba, lotynų kalba, lietuvių kalbos kultūra;
15.2. neuniversitetinių studijų programose – ne mažiau kaip 6 procentai programos apimties. Ne mažiau kaip pusę šios apimties turi sudaryti fundamentalūs pasaulėžiūros dalykai bei biomedicinos mokslų srities filosofinius pagrindus apimantys dalykai – filosofija, psichologijos pagrindai, etikos pagrindai ir kiti bei dalykai iš socialinių, humanitarinių mokslų krypties – užsienio kalbos (tik profesinės kalbos vartosenos tobulinimas), teisė, vadyba ir administravimas, sociologija, ekonomika, kalbos kultūra, rinkodaros pagrindai.
16. Studijų programų pagrindų daliai skiriama:
16.1. universitetinių pagrindinių studijų programose – ne mažiau kaip 60 kreditų. Visuomenės sveikatos universitetinių studijų pagrindus sudaro tokie privalomieji dalykai: ne mažiau kaip 10 kreditų turi sudaryti sveikatos fizika, bendroji ir analizinė chemija, biochemija; ne mažiau kaip 20 kreditų turi sudaryti žmogaus biologija, žmogaus anatomija, fiziologija, mikrobiologija; kiti dalykai – genetika, bioinformatika, parazitologija, mokslinių tyrimų pagrindai, asmens sveikatos vertinimas, pirmoji pagalba ir ekstremalių situacijų valdymas, sociologija, bioetika ir profesinė etika, profesinė kalba. Šie dalykai studijų programoje gali būti atskiri arba kaip atskiros jungtinio dalyko dalys;
16.2. neuniversitetinių studijų programose – ne mažiau kaip 40 kreditų. Ši dalis apima teorinių ir profesinių dalykų grupes: fizinių mokslų dalykų grupę sudaro: chemija, biochemija, informacinės technologijos; biologijos dalykų grupę sudaro: anatomija, fiziologija, mikrobiologija, farmakologija; profesinių dalykų grupę sudaro: neatidėliotina pirmoji pagalba, aplinkos medicina, patologija, socialinė medicina, slaugos pagrindai.
17. Specialiajai (profesinei) daliai skiriama:
17.1. universitetinių studijų programose – ne mažiau kaip 25 procentai programos apimties. Specialaus lavinimo dalykų sąrašui priskiriama sveikatos ugdymas ir stiprinimas, ligų rizikos mažinimas, sveikatos ekonomikos ir sveikatos vadybos pagrindai, sveikatos psichologija, socialinė medicina, užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų epidemiologija, infekcijų kontrolė, sveikatos ekologija, mityba ir maisto sauga, profesinės sveikatos priežiūra, vaikų ir šeimos sveikatos sauga, radiacinė sauga, visuomenės sveikatos istorija, sveikatos etika, sveikatos teisė. Šie dalykai studijų programoje gali būti kaip atskiri arba kaip atskiros jungtinio dalyko dalys. Be to, į specialiojo lavinimo dalykus įskaičiuojama profesinės veiklos praktikos ir baigiamojo darbo rengimo bei gynimo apimtis;
18. Visuomenės sveikatos specialistams labai svarbu ugdyti tiriamojo darbo ir kitus praktinius įgūdžius, susijusius su būsimosios profesinės veiklos objektais, todėl universitetinių studijų programoje profesinės praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 kreditų. Neuniversitetinių visuomenės sveikatos krypties studijų programoje profesinės veiklos praktikoms turi būti skirta ne mažiau kaip 20 kreditų. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos vieta turi būti suderinta su baigiamojo darbo tema. Kai studijų forma vakarinė ar neakivaizdinė, turi būti numatomi būdai užtikrinti, kad studentai būtų įgiję reikiamų praktinių gebėjimų.
19. Visuomenės sveikatos baigiamajam darbui rengti bei ginti ir baigiamiesiems egzaminams (jei egzaminai numatyti) turi būti skiriama ne mažiau kaip 8 kreditai universitetinių studijų ir ne mažiau kaip 6 kreditai neuniversitetinių studijų.
IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
21. Visuomenės sveikatos studijų programų įgyvendinimo žmogiškieji ištekliai – kompetentingi dėstytojai, kurie kuria studijoms palankią aplinką ir padeda studentams modeliuoti savo pasirengimą būsimajai profesinei veiklai. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama dėstytojų mokslinė ir pedagoginė kompetencija, yra patirtis, sugebėjimas laisvai užsienio kalba (anglų, vokiečių, prancūzų) skaityti mokslinę literatūrą ir bendrauti, domėjimasis dėstomu dalyku ir aktyvumas diegiant veiksmingus ir pažangius studentų mokymosi organizavimo bei dėstymo metodus, mokslinės veiklos lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitose visuomenės sveikatos bendrijose, dalyvavimas profesinio lavinimosi programose, profesinis įžvalgumas bei domėjimasis studentų mokymosi problemomis.
22. Dėstytojai turi domėtis ir studijuoti mokslo bei technologijų naujoves, dalyvauti moksliniuose ar mokslo taikomuosiuose tyrimuose, prisidėti prie naujų metodų ir technologijų kūrimo. Dėstytojai turi konsultuoti studentus mokslinio ar mokslo taikomojo darbo bei karjeros klausimais. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.
23. Reikalavimai dėstytojų kompetencijai:
23.1. ne mažiau kaip pusę kiekvienos universitetinių studijų programos studijų pagrindų ir specialaus lavinimo dalių dalies apimties turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, kurie per pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką paskelbė bent vieną mokslinį ar metodinį darbą. Specialaus lavinimo dalies dalykus turi dėstyti dėstytojai, turintys atitinkamos srities mokslinę ir pedagoginę kompetenciją. Dėstantiems visuomenės sveikatos dalykus mokslinė ir pedagoginė kompetencija būtina ir pageidautinas visuomenės sveikatos krypties išsilavinimas;
23.2. ne mažiau kaip 10 procentų neuniversitetinių studijų pagrindų dalies apimties turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, kurie per pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką paskelbė bent vieną mokslinį ar metodinį darbą. Daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne trumpesnę kaip trejų metų praktinio darbo dėstomų dalykų srityje patirtį.
Punkto pakeitimai:
Nr. ISAK-1713, 2008-06-13, Žin., 2008, Nr. 79-3128 (2008-07-12), i. k. 1082070ISAKSAK-1713
24. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų ir pedagogų, praktikų ar kitų socialinių partnerių atstovų.
25. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:
25.1. auditorijos, atitinkančios higienos bei darbo saugos reikalavimus, aprūpintos šiuolaikine vaizdo ir garso aparatūra bei demonstravimo priemonėmis;
25.2. laboratorijų įranga ir aparatūra turi būti tokia ir tiek, kad studentas išmoktų naudotis šiuolaikiniais tyrimų metodais;
25.3. bibliotekose ir skaityklose turi būti vadovėlių, mokomųjų knygų, paskaitų konspektų (išspausdintų arba pateiktų elektronine forma), mokslo žurnalų, žinynų ir žodynų, su kompiuteriais, turinčiais interneto ryšį, prieiga prie pasaulinių duomenų bazių ir mokslinių žurnalų katalogų;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. ISAK-1713, 2008-06-13, Žin., 2008, Nr. 79-3128 (2008-07-12), i. k. 1082070ISAKSAK-1713
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. ISAK-276 "Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo" pakeitimo