Įsakymas netenka galios 2015-10-06:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1034, 2015-10-05, paskelbta TAR 2015-10-05, i. k. 2015-14768

Dėl Visuomenės sveikatos studijų krypties aprašo patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2015-07-24 iki 2015-10-05

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 28-1044, i. k. 1072070ISAKISAK-276

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL STUDIJŲ KRYPČIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO

2007 m. vasario 27 d. Nr. ISAK-276

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2005, Nr. 85-3136) 42 straipsnio 2 dalimi,

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Neteko galios nuo 2015-07-24

Punkto naikinimas:

Nr. V-809, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11584

1.2. Neteko galios nuo 2015-07-24

Punkto naikinimas:

Nr. V-829, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11597

1.3. Visuomenės sveikatos studijų krypties reglamentą.

2. Nustatau, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas pagrindinių studijų programas, išskyrus programas, skirtas pedagogams rengti, turi suderinti su šiuo įsakymu patvirtintais studijų krypčių reglamentais:

2.1. fizikos studijų krypties programas iki 2007 m. rugsėjo 1 d.;

2.2. viešojo administravimo ir visuomenės sveikatos studijų krypčių programas iki 2008 m. birželio 1 d.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymu

Nr. ISAK-276

FIZIKOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

Neteko galios 2015-07-24

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-809, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11584

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymu

Nr. ISAK-276

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

Neteko galios 2015-07-24

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-829, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11597

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymu

Nr. ISAK-276

VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Visuomenės sveikatos studijų krypties reglamentas taikomas visuomenės sveikatos studijų krypties universitetinių pagrindinių ir neuniversitetinių studijų (toliau vadinama – visuomenės sveikatos studijos) programoms. Šio reglamento tikslas:

1.1. padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas;

1.2. orientuoti ekspertus, vertinančius studijų programas;

1.3. informuoti studentus, suinteresuotus visuomenės narius bei darbdavius, profesines sąjungas, asociacijas apie įgyjamą išsilavinimą.

2. Visuomenės sveikatos studijų kryptis priklauso biomedicinos mokslų sričiai, krypties kodas 10B1.

3. Baigus universitetines pagrindines visuomenės sveikatos studijas suteikiamas visuomenės sveikatos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas visuomenės sveikatos bakalauro diplomu. Baigus neuniversitetines studijas suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas aukštojo mokslo diplomu.

4. Visuomenės sveikatos studijų forma ir programų apimtis:

4.1. universitetinių pagrindinių studijų formos – dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė; apimtis – ne mažiau kaip 140 kreditų;

4.2. neuniversitetinių studijų formos – dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė, ne mažiau kaip 120 kreditų.

5. Pagrindinės priėmimo į visuomenės sveikatos studijas sąlygos:

5.1. ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

5.2. mokantis pagal vidurinio ugdymo programą turėtų būti pasirinkti chemijos ir biologijos mokomieji dalykai;

5.3. pasirinkęs neakivaizdinę studijų formą asmuo turi būti baigęs ne trumpesnę kaip dvejų metų visuomenės sveikatos, reabilitacijos ar slaugos krypčių studijų programą ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo pagal įgytą kvalifikaciją patirtį.

6. Pagrindiniai visuomenės sveikatos studijų tikslai:

6.1. suteikti žinių, mokėjimų ir įgūdžių, reikalingų darbui įvairiose visuomenės sveikatos srityse;

6.2. ugdyti poreikį domėtis visuomenės sveikata ir taikyti jos dėsningumus įvairiomis aplinkybėmis, ugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą;

6.3. ugdyti gebėjimą tobulinti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;

6.4. susiformuoti supratimą apie visuomenės sveikatos reikšmę socialiniam gyvenimui, ekonomikai ir aplinkai.

II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS

7. Visuomenės sveikatos studijų programos turi užtikrinti išsilavinimą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos dokumentų nustatytus visuomenės sveikatos specialistų rengimo reikalavimus. Profesinio rengimo standartai nustato reikalavimus profesinei kvalifikacijai įgyti, o bakalauro ar profesijos bakalauro kvalifikacinių laipsnių atžvilgiu jie taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiam reglamentui.

8. Kiekviena programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas sukauptų pakankamų visuomenės sveikatos žinių (šio reglamento 9 punktas), gebėtų vertinti visuomenės sveikatą (šio reglamento 10 punktas), taikytų visuomenės sveikatos žinias praktinėje veikloje (šio reglamento 11 punktas), mokėtų pritaikyti gebėjimus įvairiose visuomenės sveikatos srityse (šio reglamento 12 punktas). Skirstymas į 9, 10, 11 ir 12 punktus yra sutartinis.

9. Visuomenės sveikatos studijų programos turi suteikti šių pagrindinių sričių žinių:

9.1. filosofijos, sociologijos, politikos mokslų, bendrosios antropologijos;

9.2. komunikacijos pagrindų;

9.3. kompiuterių ir kompiuterinės technikos taikymo, skaitmeninės ir analoginės informacijos apdorojimo bei saugojimo žinių;

9.4. užsienio kalbų ir specialiosios visuomenės sveikatos terminologijos;

9.5. sveikatos fizikos, chemijos, biochemijos, žmogaus biologijos;

9.6. žmogaus organizmo sandaros, organų ir sistemų funkcionavimo;

9.7. atskirų organizmo sistemų bei organų patologijos;

9.8. šiuolaikinės bioetikos pagrindų;

9.9. sveikatos teisės pagrindų, sveikatos sistemos teisės aktų sampratos;

9.10. šiuolaikinės visuomenės sveikatos sampratos, pagrindinių sąvokų, veiklos krypčių;

9.11. vadybos ir sveikatos ekonomikos pagrindų;

9.12. aplinkos natūralių ir antropogeninių veiksnių tyrimo metodų, norminimo ir kenksmingo poveikio rizikos mažinimo;

9.13. šiuolaikinės epidemiologijos ir populiacinių tyrimų metodų;

9.14. užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės;

9.15. gyvybei pavojingų būklių vertinimo;

9.16. technologinių laboratorinės analizės metodų;

9.17. vaistinių medžiagų grupių, jų veikimo, suderinamumo ir sąveikos;

9.18. sveikos mitybos, maisto ir mitybos įtakos sveikatai, maisto saugos;

9.19. profesinės sveikatos, civilinės ir darbo saugos, profesinės rizikos įvertinimo pagrindų;

9.20. vaikų ir jaunimo sveikatos ir jai turinčių įtakos veiksnių;

9.21. priklausomybių sukeliamų sveikatos problemų ir jų sprendimų;

9.22. Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų šalių sveikatos politikos ir prioritetų visuomenės sveikatos srityje.

10. Pažintiniai gebėjimai:

10.1. vertinti populiacijos, atskirų jos grupių bei aplinkos sveikatą ir poreikius;

10.2. analizuoti sveikatos politikos, teisės ir profesinės etikos dokumentus;

10.3. formuluoti tyrimo hipotezes, tikslus ir uždavinius;

10.4. suvokti populiacinių, sveikatos sistemos tyrimų tikslingumą ir poreikį panaudoti įvairius duomenų rinkimo metodus;

10.5. analizuoti duomenis panaudojant kiekybinius ir kokybinius metodus, įvertinti ir pateikti gautus tyrimo rezultatus;

10.6. interpretuoti gautus duomenis naudojant įvairias teorines paradigmas;

10.7. vertinti ir taikyti naujas technologijas;

10.8. vertinti individų, atskirų visuomenės grupių ir aplinkos sveikatą bei poreikius.

11. Praktiniai gebėjimai:

11.1. taikyti sveikatos išsaugojimo, stiprinimo, ligų rizikos mažinimo teorinius pagrindus visuomenės sveikatos problemoms spręsti;

11.2. naudotis statistiniais sveikatos rodikliais;

11.3. taikyti statistinius metodus ir statistinius duomenų apdorojimo paketus;

11.4. planuoti ir atlikti savarankiškus gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus: apibrėžti problemą, formuluoti hipotezes, tyrimo tikslus ir uždavinius, pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, taikyti profesinės etikos reikalavimus, analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas;

11.5. naudoti įvairias gyventojų sveikatos tyrimo, diagnostikos priemones (specialias kompiuterines programas, laboratorinę įrangą);

11.6. įvertinti grėsmes žmonių grupių ir populiacijos sveikatai ir į jas reaguoti;

11.7. šiuolaikiškai spręsti visuomenės sveikatos problemas, vykdyti visuomenės sveikatos saugą, analizuoti neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų paplitimą populiacijoje;

11.8. kurti sveikatos stiprinimo programas, siūlyti profilaktines priemones, vertinti jų veiksmingumą;

11.9. prisidėti prie sveikatos stiprinimo ir ugdymo, teikti visuomenės sveikatos paslaugas įvairioms gyventojų grupėms;

11.10. atlikti pagrindines slaugos technikos procedūras;

11.11. parinkti technologinius, laboratorinius analizės metodus ir juos taikyti;

11.12. laikytis saugos reikalavimų dirbant su klientu, aparatūra ir įranga;

11.13. įvertinti individo grėsmes sveikatai ir į jas reaguoti.

12. Perkeliamieji gebėjimai:

12.1. bendrauti ir perteikti informaciją (mokėti rašyti esė ir mokslinio pobūdžio išvadas arba ataskaitas ir jas pristatyti);

12.2. skleisti profesinę patirtį ir mokyti visuomenę;

12.3. suprasti ir naudoti įvairius duomenis, analizuoti ir perteikti žinias;

12.4. naudotis teisės dokumentais;

12.5. dirbti komandoje;

12.6. naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis;

12.7. ieškoti, rasti ir tvarkyti informaciją;

12.8. spręsti problemas ir moksliškai samprotauti, atstovauti ir ginti sveikatos politikos interesus.

13. Studijų programų rengėjai ir jų vykdytojai turi žinoti, kokių dėstomųjų dalykų žinių, mokėjimų bei įgūdžių, išvardytų 9–12 punktuose, įgis studentai. Gebėjimų grupės, numatytos šio reglamento 9.8, 9.10, 9.12–9.14, 9.16–9.18, 9.20–9.22, 10.3, 10.5, 11.3, 11.4, 11.7–11.9 ir 12.8 punktuose, yra būtinos vien universitetinių studijų absolventams. Gebėjimų grupės, numatytos šio reglamento 9.15, 10.7, 10.8, 11.10–11.13 ir 12.2 punktuose, yra būtinos vien neuniversitetinių studijų absolventams. Visus kitus išvardytus šio reglamento 9–12 punktuose gebėjimus ir žinias turi įgyti tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių studijų programų absolventai.

III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA

14. Studijų programas sudaro trys tikslinės dalys: bendrojo lavinimo dalis, studijų pagrindų dalis, specialioji (profesinė) dalis.

15. Bendrojo lavinimo daliai skiriama:

15.1. universitetinių pagrindinių studijų programose – ne mažiau kaip 8 procentai programos apimties. Šią universitetinių studijų programos dalį turi sudaryti fundamentalūs filosofijos, pasaulėžiūros ir fizinių mokslų srities filosofinius pagrindus apimantys dalykai – filosofija, logika, socialiniai dalykai – politologija, komunikacijos įgūdžiai ir kiti, humanitariniai dalykai: užsienio kalba, lotynų kalba, lietuvių kalbos kultūra;

15.2. neuniversitetinių studijų programose – ne mažiau kaip 6 procentai programos apimties. Ne mažiau kaip pusę šios apimties turi sudaryti fundamentalūs pasaulėžiūros dalykai bei biomedicinos mokslų srities filosofinius pagrindus apimantys dalykai – filosofija, psichologijos pagrindai, etikos pagrindai ir kiti bei dalykai iš socialinių, humanitarinių mokslų krypties – užsienio kalbos (tik profesinės kalbos vartosenos tobulinimas), teisė, vadyba ir administravimas, sociologija, ekonomika, kalbos kultūra, rinkodaros pagrindai.

16. Studijų programų pagrindų daliai skiriama:

16.1. universitetinių pagrindinių studijų programose – ne mažiau kaip 60 kreditų. Visuomenės sveikatos universitetinių studijų pagrindus sudaro tokie privalomieji dalykai: ne mažiau kaip 10 kreditų turi sudaryti sveikatos fizika, bendroji ir analizinė chemija, biochemija; ne mažiau kaip 20 kreditų turi sudaryti žmogaus biologija, žmogaus anatomija, fiziologija, mikrobiologija; kiti dalykai – genetika, bioinformatika, parazitologija, mokslinių tyrimų pagrindai, asmens sveikatos vertinimas, pirmoji pagalba ir ekstremalių situacijų valdymas, sociologija, bioetika ir profesinė etika, profesinė kalba. Šie dalykai studijų programoje gali būti atskiri arba kaip atskiros jungtinio dalyko dalys;

16.2. neuniversitetinių studijų programose – ne mažiau kaip 40 kreditų. Ši dalis apima teorinių ir profesinių dalykų grupes: fizinių mokslų dalykų grupę sudaro: chemija, biochemija, informacinės technologijos; biologijos dalykų grupę sudaro: anatomija, fiziologija, mikrobiologija, farmakologija; profesinių dalykų grupę sudaro: neatidėliotina pirmoji pagalba, aplinkos medicina, patologija, socialinė medicina, slaugos pagrindai.

17. Specialiajai (profesinei) daliai skiriama:

17.1. universitetinių studijų programose – ne mažiau kaip 25 procentai programos apimties. Specialaus lavinimo dalykų sąrašui priskiriama sveikatos ugdymas ir stiprinimas, ligų rizikos mažinimas, sveikatos ekonomikos ir sveikatos vadybos pagrindai, sveikatos psichologija, socialinė medicina, užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų epidemiologija, infekcijų kontrolė, sveikatos ekologija, mityba ir maisto sauga, profesinės sveikatos priežiūra, vaikų ir šeimos sveikatos sauga, radiacinė sauga, visuomenės sveikatos istorija, sveikatos etika, sveikatos teisė. Šie dalykai studijų programoje gali būti kaip atskiri arba kaip atskiros jungtinio dalyko dalys. Be to, į specialiojo lavinimo dalykus įskaičiuojama profesinės veiklos praktikos ir baigiamojo darbo rengimo bei gynimo apimtis;

17.2. neuniversitetinių studijų programose ne mažiau kaip 40 procentų programos apimties. Specialieji krypties dalykai parenkami pagal teikiamą profesinę kvalifikaciją.

18. Visuomenės sveikatos specialistams labai svarbu ugdyti tiriamojo darbo ir kitus praktinius įgūdžius, susijusius su būsimosios profesinės veiklos objektais, todėl universitetinių studijų programoje profesinės praktikos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 kreditų. Neuniversitetinių visuomenės sveikatos krypties studijų programoje profesinės veiklos praktikoms turi būti skirta ne mažiau kaip 20 kreditų. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos vieta turi būti suderinta su baigiamojo darbo tema. Kai studijų forma vakarinė ar neakivaizdinė, turi būti numatomi būdai užtikrinti, kad studentai būtų įgiję reikiamų praktinių gebėjimų.

19. Visuomenės sveikatos baigiamajam darbui rengti bei ginti ir baigiamiesiems egzaminams (jei egzaminai numatyti) turi būti skiriama ne mažiau kaip 8 kreditai universitetinių studijų ir ne mažiau kaip 6 kreditai neuniversitetinių studijų.

20. Tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių visuomenės sveikatos studijų programoje ne mažiau kaip 5 procentai studijų programos apimties turi būti palikta laisvai studento pasirenkamiems toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje studijų dalykams be jokių apribojimų ir išankstinių sąlygų.

IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

21. Visuomenės sveikatos studijų programų įgyvendinimo žmogiškieji ištekliai – kompetentingi dėstytojai, kurie kuria studijoms palankią aplinką ir padeda studentams modeliuoti savo pasirengimą būsimajai profesinei veiklai. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama dėstytojų mokslinė ir pedagoginė kompetencija, yra patirtis, sugebėjimas laisvai užsienio kalba (anglų, vokiečių, prancūzų) skaityti mokslinę literatūrą ir bendrauti, domėjimasis dėstomu dalyku ir aktyvumas diegiant veiksmingus ir pažangius studentų mokymosi organizavimo bei dėstymo metodus, mokslinės veiklos lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitose visuomenės sveikatos bendrijose, dalyvavimas profesinio lavinimosi programose, profesinis įžvalgumas bei domėjimasis studentų mokymosi problemomis.

22. Dėstytojai turi domėtis ir studijuoti mokslo bei technologijų naujoves, dalyvauti moksliniuose ar mokslo taikomuosiuose tyrimuose, prisidėti prie naujų metodų ir technologijų kūrimo. Dėstytojai turi konsultuoti studentus mokslinio ar mokslo taikomojo darbo bei karjeros klausimais. Dėstytojai turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.

23. Reikalavimai dėstytojų kompetencijai:

23.1. ne mažiau kaip pusę kiekvienos universitetinių studijų programos studijų pagrindų ir specialaus lavinimo dalių dalies apimties turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, kurie per pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką paskelbė bent vieną mokslinį ar metodinį darbą. Specialaus lavinimo dalies dalykus turi dėstyti dėstytojai, turintys atitinkamos srities mokslinę ir pedagoginę kompetenciją. Dėstantiems visuomenės sveikatos dalykus mokslinė ir pedagoginė kompetencija būtina ir pageidautinas visuomenės sveikatos krypties išsilavinimas;

23.2. ne mažiau kaip 10 procentų neuniversitetinių studijų pagrindų dalies apimties turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, kurie per pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką paskelbė bent vieną mokslinį ar metodinį darbą. Daugiau kaip pusė studijų programos dėstytojų turi turėti ne trumpesnę kaip trejų metų praktinio darbo dėstomų dalykų srityje patirtį.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1713, 2008-06-13, Žin., 2008, Nr. 79-3128 (2008-07-12), i. k. 1082070ISAKSAK-1713

24. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų ir pedagogų, praktikų ar kitų socialinių partnerių atstovų.

25. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:

25.1. auditorijos, atitinkančios higienos bei darbo saugos reikalavimus, aprūpintos šiuolaikine vaizdo ir garso aparatūra bei demonstravimo priemonėmis;

25.2. laboratorijų įranga ir aparatūra turi būti tokia ir tiek, kad studentas išmoktų naudotis šiuolaikiniais tyrimų metodais;

25.3. bibliotekose ir skaityklose turi būti vadovėlių, mokomųjų knygų, paskaitų konspektų (išspausdintų arba pateiktų elektronine forma), mokslo žurnalų, žinynų ir žodynų, su kompiuteriais, turinčiais interneto ryšį, prieiga prie pasaulinių duomenų bazių ir mokslinių žurnalų katalogų;

25.4. kompiuterių klasėse ir mokomosiose laboratorijose turi būti kompiuterių su standartiniais teksto bei grafiniais programiniais paketais, šiuolaikinėmis mokomosiomis programomis.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1713, 2008-06-13, Žin., 2008, Nr. 79-3128 (2008-07-12), i. k. 1082070ISAKSAK-1713

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. ISAK-276 "Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-809, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11584

Dėl Fizikos studijų krypties aprašo patvirtinimo

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-829, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11597

Dėl Viešojo administravimo studijų krypties aprašo patvirtinimo