Nutarimas paskelbtas: Žin., 2001, Nr. 80-2791

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo

2001 m. rugsėjo 13 d. Nr. 1100

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 56–1978) 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 56–1977), taip pat siekdama užtikrinti būtinuosius technologinius transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimų (polisų) blankų spausdinimo ir apsaugos reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles;

1.2. tipines paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formas;

1.3. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimų (polisų) blankų spausdinimo tvarką.

2. Pavesti Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybai prie Finansų ministerijos iki 2001 m. spalio 1 d. parengti paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) blankų projektus.

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė

_______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS

I. Bendrosios nuostatos

1. Šios taisyklės nustato transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau vadinama – draudimo sutartis) sąlygas.

2. Sudarius draudimo sutartį, šiose taisyklėse nurodytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (Žin., 2001, Nr. 56–1977) vartojamas sąvokas.

II. Draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai

4. Draudiminis įvykis yra transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) (toliau vadinama – draudimo liudijimas) nurodytos transporto priemonės savininko ar valdytojo (toliau vadinama – apdraustasis) civilinės atsakomybės atsiradimas dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir (ar) turtui arba žalos asmeniui ir (ar) turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė (toliau vadinama – autoavarijos metu padaryta žala), ir reikalavimo, pareikšto raštu arba žodžiu, atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą apdraustajam pateikimas, jeigu reikalavimas atitinka šias sąlygas:

4.1. reikalavimas atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą pareikštas dėl trečiajam asmeniui autoavarijos metu padarytos žalos;

4.2. žala, dėl kurios atlyginimo pareikštas reikalavimas, trečiajam asmeniui padaryta autoavarijos Lietuvos Respublikos teritorijoje draudimo sutarties galiojimo metu ar atsirado kaip tokios autoavarijos pasekmė;

4.3. žalą, dėl kurios atlyginimo pareikštas reikalavimas, trečiajam asmeniui padarė apdraustasis, vairuodamas draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę;

4.4. reikalavimas atlyginti žalą apdraustajam pareikštas per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią tretysis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą.

5. Nedraudiminis įvykis yra apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas dėl autoavarijos metu padarytos žalos trečiajam asmeniui ir reikalavimo atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą pateikimas apdraustajam, jeigu:

5.1. transporto priemonė nedalyvavo kelių eisme: buvo garaže, remonto dirbtuvėse, kitoje ne kelių eismui skirtoje vietoje, buvo naudojama darbams ne keliuose;

5.2. žala atsirado tuo metu, kai transporto priemonė dalyvavo bet kurio pobūdžio sportinėse varžybose, sportinėse lenktynėse ar sportinėse treniruotėse;

5.3. žala atsirado dėl karo veiksmų, neramumų šalies viduje arba dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, taip pat teroristinių išpuolių, branduolinės energijos poveikio;

5.4. žala dėl transporto priemonės ir joje buvusių daiktų sugadinimo ar dingimo atsirado ne autoavarijos metu ar ne kaip autoavarijos pasekmė;

5.5. žala padaryta atsakingam už autoavarijos metu padarytą žalą apdraustajam;

5.6. žala padaryta transporto priemonės, kurią vairavo atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą vairuotojas, draudėjui;

5.7. žala padaryta turtui, kuris buvo atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą apdraustojo transporto priemonėje, ir turtui, priklausančiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą apdraustojo šeimos nariams;

5.8. apdraustasis žalą padarė tyčia.

6. Tais atvejais, kai pareigos mokėti draudimo išmoką tretiesiems asmenims neturi draudikas, žalą Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsnyje numatytais atvejais atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras. Tokiu atveju žala nustatoma ir draudimo išmoka mokama vadovaujantis šių taisyklių VIII–X skyrių nuostatomis.

III. Draudimo įmokų apskaičiavimas

7. Draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas bazines draudimo įmokas ir koeficientus, kurie nustatomi pagal transporto priemonės tipą ir techninius duomenis (variklio cilindrų darbinį tūrį, bendrąją masę, keliamąją galią ar sėdimųjų vietų skaičių), taip pat į transporto priemonės savininkus (fizinius ar juridinius asmenis), registracijos vietą (transporto priemonės, registruotos Lietuvos Respublikoje ar užsienyje), jos naudojimo rūšį (naudojamos komerciniams ir nekomerciniams vežimams), draudimo sutarties laikotarpį. Transporto priemonė priskiriama komerciniams vežimams naudojamų transporto priemonių grupei, jeigu jos savininkas yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, naudojantis transporto priemonę vežimo paslaugoms teikti arba perdavęs transporto priemonę naudoti juridiniam asmeniui. Transporto priemonės, kurios negali būti priskiriamos komerciniams vežimams naudojamų transporto priemonių grupei, turi būti įtraukiamos į nekomerciniams vežimams naudojamų transporto priemonių grupę. Pasienio draudimo sutarties įmoka apskaičiuojama bazinę draudimo įmoką dauginant iš atitinkamo koeficiento (1 priedas).

8. Draudimo įmokos apskaičiuojamos papildomai atsižvelgiant į:

8.1. draudėjo rizikos grupę – šių taisyklių 12–16 punktuose nustatyta tvarka, kai sudaroma paprastoji ar grupinė draudimo sutartis;

8.2. draudėjo priklausomybę Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kategorijai – šių taisyklių 10 punkte nustatyta tvarka, kai sudaroma paprastoji ar grupinė draudimo sutartis;

8.3. draudėjo priklausomybę Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų kategorijai – šių taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka, kai sudaroma paprastoji, grupinė ar pasienio draudimo sutartis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 391, 2002-03-22, Žin., 2002, Nr. 31-1155 (2002-03-27)

9. Apskaičiuojant draudimo įmoką pagal šių taisyklių 8.1 punkto nuostatas, draudimo įmoka, apskaičiuota pagal 7 punkto nuostatas, dauginama iš atitinkamo draudimo įmokos mažinimo (didinimo) koeficiento (2–4 priedai). Mažinant draudimo įmoką pagal šių taisyklių 8 punkto nuostatas, draudėjo sumokėta draudimo įmoka negali būti mažesnė kaip 50 procentų draudimo įmokos, apskaičiuotos pagal 7 punkto nuostatas.

10. Kai paprastosios ar grupinės draudimo sutarties draudėjas yra senatvės pensininkas ar invalidas, nurodytas Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, pagal šių taisyklių 7 ir 8.1 punktus apskaičiuota draudimo įmoka mažinama 40 procentų, jeigu šitaip sudarytos draudimo sutarties draudimo apsauga naudosis tik draudėjas. Jeigu draudėjas jam priklausančią ir draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę ketina perduoti vairuoti kitam Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nenurodytam asmeniui, draudėjas turi pranešti draudikui apie šį faktą kaip apie rizikos padidėjimą šių taisyklių 43 punkte nustatyta tvarka, o draudikas turi teisę perskaičiuoti draudimo įmoką.

11. Draudėjui, kuris turi ir pateikia galiojančią žalią kortą, draudimo įmoka, apskaičiuota pagal šių taisyklių 7, 8.1 ir 8.2 punktus, mažinama 50 procentų, jeigu į draudimo sutarties draudimo liudijimą įrašoma transporto priemonė yra nurodyta žalioje kortoje, o draudimo sutartis sudaroma ne ilgesniam nei žalioje kortoje nurodytam ir likusiam galioti draudimo sutarties laikotarpiui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 391, 2002-03-22, Žin., 2002, Nr. 31-1155 (2002-03-27)

12. Jeigu iki naujos draudimo sutarties sudarymo draudimas galiojo be pertraukos ir per šį laikotarpį apdraustasis nepadarė autoavarijos vairuodamas draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę, taip pat jeigu per šį laikotarpį apdraustasis nebuvo baustas už tai, kad draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (toliau tekste – „buvo drausmingas“), sudarant naują paprastąją ar grupinę draudimo sutartį, draudimo įmoka, apskaičiuota šių taisyklių 7 punkte nustatyta tvarka, mažinama tik vieną kartą per metus tam laikotarpiui, kuriam draudėjo pageidavimu jis buvo apsidraudęs, atsižvelgiant į 2 priede nustatytus koeficientus priklausomai nuo metų skaičiaus, kuriuos, galiojant paprastosioms ir grupinėms draudimo sutartims, apdraustasis buvo drausmingas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 805, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 61-2785 (2003-06-27)

13. Jeigu per paskutinius 12 mėnesių iki naujos draudimo sutarties sudarymo apdraustasis:

13.1. padarė vieną ar keletą autoavarijų su draudimo liudijime nurodyta transporto priemone ir buvo pripažintas kaltu dėl autoavarijos ar autoavarijų, sudarant naują draudimo sutartį, draudimo įmoka, apskaičiuota šių taisyklių 7 punkte nustatyta tvarka, didinama atsižvelgiant į 3 priede nustatytus koeficientus priklausomai nuo autoavarijų su draudimo liudijime nurodyta transporto priemone skaičiaus;

13.2. buvo baustas už tai, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba padarė autoavariją būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, vairuodamas draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę, sudarant naują draudimo sutartį, draudimo įmoka, apskaičiuota 7 punkte nustatyta tvarka, didinama atsižvelgiant į 4 priede nustatytus koeficientus.

14. Jeigu sudarant naują draudimo sutartį į draudimo liudijimą vietoj perleistos, įrašytos ankstesniame draudimo liudijime transporto priemonės įrašoma kita, naujai draudėjo įgyta transporto priemonė, draudimo įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į draudėjo rizikos grupę (šių taisyklių 12–13 punktai), įgytą vairuojant perleistą transporto priemonę.

15. Jeigu nėra pagrindo taikyti nei šių taisyklių 12, nei 13 punkto nuostatų, draudėjo rizikos grupė nekeičiama (paliekama ta pati). 12 punkto nuostatos taikomos, kai nėra pagrindo taikyti 13 punkto nuostatų. Taikant 12 ir 13 punktų nuostatas, atsižvelgiama tik į autoavarijas, dėl kurių padarymo apdraustajam kilo civilinė atsakomybė.

16. Šio skyriaus nuostatos taikomos kiekvienai į grupinės draudimo sutarties draudimo liudijimą įrašomai transporto priemonei.

17. Draudėjo rizikos grupė privalo būti įrašyta į kiekvieną draudimo liudijimą. Sudarant draudimo sutartį pirmą kartą ir išnykus pagrindui didinti draudimo įmoką, draudėjui suteikiama nulinė rizikos grupė, kuri nei mažina draudimo įmokos, nei ją didina. Nulinė rizikos grupė suteikiama ir tuo atveju, kai nėra duomenų apie draudėjo rizikos grupę (pavyzdžiui, nepateikti paskutiniai galioję draudimo liudijimai, įrodantys, kad draudėjas drausmingas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro duomenų bazėje nėra duomenų apie jo drausmingumą, mokėtas ar mokėtinas draudimo išmokas dėl apdraustojo padarytų autoavarijų).

IV. Draudimo sutarties sudarymas

18. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas draudimo liudijimas.

19. Draudimo sutartį privalo sudaryti transporto priemonės savininkas. Transporto priemonės savininko vardu įstatymų nustatytais atvejais draudimo sutartį turi teisę sudaryti transporto priemonės teisėtas valdytojas arba kitas savininko įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo.

20. Pasiūlymą draudikui sudaryti draudimo sutartį draudėjas pateikia žodžiu arba raštu. Kai sudarant draudimo sutartį draudėjas pateikia rašytinį prašymą, sudarius draudimo sutartį, prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.

21. Prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas savo iniciatyva turi teisę tikrinti pateiktos informacijos teisingumą. Draudikui pareikalavus, draudėjas turi pateikti apžiūrai transporto priemonę, kuri nurodoma draudimo liudijime.

22. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo šių taisyklių 21 punkte nurodytų pareigų. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui. Draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su šiomis taisyklėmis.

23. Jeigu draudėjas neįvykdo 21 punkte nurodytų pareigų, o draudikas, neatsižvelgdamas į tai, sudaro draudimo sutartį, draudikas, naudodamasis šių taisyklių XII skyriuje nurodytomis teisėmis, negali vadovautis tuo, kad 21 punkte numatyta pareiga neįvykdyta.

24. Paprastosios draudimo sutartys sudaromos su Lietuvos Respublikoje registruotų ir šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais, valdytojais arba kitais savininko įgaliotais asmenimis.

25. Jeigu paprastoji draudimo sutartis sudaroma iki valstybinio transporto priemonių įregistravimo, draudėjas draudiko pageidavimu turi pateikti draudikui šiuos draudimo sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus:

25.1. dokumentus apie transporto priemonės, įrašomos į draudimo liudijimą, techninius duomenis, nurodytus šių taisyklių 7 punkte;

25.2. prašymą sudaryti draudimo sutartį teikiančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

25.3. jeigu draudimo sutartį sudaro ne transporto priemonės savininkas, – įgaliojimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę sudaryti draudimo sutartį;

25.4. jeigu draudimo sutartis sudaroma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas, – šių taisyklių 11 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančią žalią kortą;

25.5. paskutinį galiojusį draudimo liudijimą (arba jo kopiją), kuriame nurodyta draudėjo rizikos grupė;

25.6. jeigu draudėjas senatvės pensininkas, I ar II grupės invalidas, – tai patvirtinančius dokumentus, jeigu draudėjas III grupės invalidas, turintis sutrikusią judėjimo funkciją, – transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą su specialia žyma apie tai ir Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą pažymėjimą ar jo nuorašą;

25.7. dokumentą, patvirtinantį į draudimo liudijimą įrašomos transporto priemonės įsigijimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 391, 2002-03-22, Žin., 2002, Nr. 31-1155 (2002-03-27)

26. Jeigu paprastoji draudimo sutartis sudaroma iki valstybinio transporto priemonių įregistravimo, draudikas, gavęs draudėjo prašymą, draudimo sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus ir apskaičiavęs draudimo įmoką, išrašo draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numeris, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numeris žinomas. Išrašytą draudimo liudijimą draudėjas pateikia transporto priemonių registravimo įstaigai. Į draudėjo pateiktą draudimo liudijimą transporto priemonių registravimo įstaiga įrašo transporto priemonės valstybinį numerį, kurį per 3 dienas privalo raštu pranešti draudikui.

27. Jeigu paprastoji draudimo sutartis sudaroma po valstybinio transporto priemonių įregistravimo, draudėjas draudiko pageidavimu turi pateikti jam prašymą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir kitus šių taisyklių 25.2–25.6 punktuose nurodytus dokumentus. Draudikas, gavęs prašymą ir kitus draudimo sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, apskaičiuoja draudimo įmoką.

28. Pasienio draudimo sutartys sudaromos su šalies kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių savininkais arba įstatymų nustatytais atvejais – teisėtais valdytojais, kurių transporto priemonės registruotos užsienyje ar laikinai registruotos Lietuvos Respublikoje arba turi laikinuosius tranzitinius numerius ir laikinuosius numerius, išduodamus ūkio subjektams, kurie verčiasi transporto priemonių mažmenine prekyba.

29. Sudarant pasienio draudimo sutartį, draudėjas draudiko pageidavimu turi pateikti jam transporto priemonės registracijos liudijimą arba transporto priemonės nuosavybės teisę įrodančius dokumentus ir dokumentus apie transporto priemonės techninius duomenis, nurodytus šių taisyklių 7 punkte, taip pat dokumentus, nurodytus 25.2 ir 25.4 punktuose. Draudikas, gavęs prašymą ir kitus draudimo sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, apskaičiuoja draudimo įmoką.

Punkto pakeitimai:

Nr. 391, 2002-03-22, Žin., 2002, Nr. 31-1155 (2002-03-27)

30. Grupinė draudimo sutartis sudaroma su Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (Žin., 1999, Nr. 43–1358) nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nurodytais žemės ūkio subjektais, kurie nuosavybės teise turi keletą transporto priemonių. Grupinė draudimo sutartis sudaroma išduodant vieną grupinės draudimo sutarties draudimo liudijimą – ne daugiau kaip penkių transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis.

31. Sudarant grupinę draudimo sutartį, draudėjas draudiko pageidavimu turi pateikti jam šiuos draudimo sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus:

31.1. ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą arba dokumentus, patvirtinančius, kad draudėjas yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme nurodytas žemės ūkio subjektas;

31.2. dokumentus, patvirtinančius, kad žemės ūkio subjekto metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės ūkiui realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;

31.3. transporto priemonės registracijos liudijimą arba transporto priemonės nuosavybės teisę įrodančius dokumentus ir dokumentus apie transporto priemonės techninius duomenis, nurodytus šių taisyklių 7 punkte;

31.4. dokumentus, nurodytus šių taisyklių 25.2–25.6 punktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 391, 2002-03-22, Žin., 2002, Nr. 31-1155 (2002-03-27)

32. Draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus grupinei draudimo sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, apskaičiuoja pagal šių taisyklių III skyrių kiekvienos į draudimo liudijimą įrašomos transporto priemonės draudimo įmoką. Mokėtina draudimo įmoka nustatoma iš apskaičiuotų draudimo įmokų išrinkus didžiausiąją.

33. Draudimo liudijimas draudėjui išduodamas tada, kai jis sumoka draudimo įmoką, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jos sumokėjimo.

34. Draudimo įmoką draudikas turi apskaičiuoti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo draudėjo prašymo ir draudimo sutarčiai sudaryti būtinų dokumentų gavimo.

35. Draudimo įmoka draudikui mokama vieną kartą ir už visą draudimo laikotarpį grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis.

36. Draudėjas privalo nedelsdamas informuoti transporto priemonių valdytojus apie sudarytą draudimo sutartį.

V. Draudimo sutarties galiojimas

37. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime.

38. Draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną, kuri seka po draudimo sutarties sudarymo dienos, jeigu draudimo liudijime nenustatyta kita draudimo sutarties įsigaliojimo data, bet ne anksčiau nei sumokama draudimo įmoka. Jeigu draudimo sutarties šalys susitaria, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento, draudimo liudijime turi būti nurodyta draudimo sutarties sudarymo valanda.

39. Draudimo sutarties galiojimas baigiasi paskutinės draudimo liudijime nurodytos dienos 24 valandą.

40. Paprastoji ir grupinė draudimo sutartys sudaromos draudėjo pageidaujamam, bet ne trumpesniam kaip vieno mėnesio ir ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Draudimo sutarties terminas skaičiuojamas mėnesiais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 805, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 61-2785 (2003-06-27)

41. Pasienio draudimo sutartis gali būti sudaroma šiam laikotarpiui: 15 dienų, mėnesiui, 2 mėnesiams, 3 mėnesiams, 4 mėnesiams, 5 mėnesiams, 6 mėnesiams, 7 mėnesiams, 8 mėnesiams, 9 mėnesiams, 10 mėnesių, 11 mėnesių, 12 mėnesių.

VI. Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas

42. Jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti po draudimo sutarties sudarymo, apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių taisyklių 43 punkte nustatyta tvarka. Rizika padidėja, kai pasikeičia kuri nors aplinkybė, turinti įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ir padidinimui (šių taisyklių 7 ir 8.2 punktai), kurią turėjo nurodyti draudėjas prieš sudarydamas draudimo sutartį.

43. Jeigu draudimo rizika padidėja dėl apdraustojo veiksmų, apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo to momento, kurį apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.

44. Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką, kuri lygi po draudimo rizikos padidėjimo apskaičiuotos vadovaujantis šių taisyklių III skyriaus nuostatomis draudimo įmokos ir draudimo įmokos, apskaičiuotos sudarant draudimo sutartį, skirtumui.

45. Draudėjas privalo informuoti transporto priemonės valdytojus apie draudiko nurodytus draudimo rizikos padidėjimo atvejus.

46. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką, o draudikas privalo ją sumažinti. Rizika sumažėja, kai pasikeičia kuri nors aplinkybė, turinti įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ir sumažinimui (šių taisyklių 7 ir 8.2 punktai), kurią turėjo nurodyti draudėjas prieš sudarydamas draudimo sutartį.

VII. Apdraustojo pareigos įvykus autoavarijai

47. Įvykus autoavarijai, apdraustasis privalo:

47.1. apie autoavariją nedelsdamas pranešti policijai;

47.2. Kelių eismo taisyklėse nustatyta tvarka imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems;

47.3. pateikti autoavarijos dalyviams ir policijai draudimo liudijimą;

47.4. apie autoavariją, kurioje dalyvavo, per 3 darbo dienas (išskyrus tuos atvejus, kai apdraustasis apie autoavariją pranešti negalėjo dėl sveikatos būklės ar nepaprastųjų aplinkybių (nenugalimos jėgos) raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę;

47.5. imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti ir laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti;

47.6. užpildyti draudiko pateiktą pranešimo apie autoavariją formą ir nedelsdamas grąžinti draudikui;

47.7. pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie autoavarijos aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudikui reikalaujant, apdraustasis taip pat privalo pateikti būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti dokumentus apie autoavarijos aplinkybes ir pasekmes, kuriuos apdraustasis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

47.8. leisti draudikui atlikti autoavarijos metu padarytos žalos priežasties ir dydžio tyrimą, suteikti jam informaciją apie autoavariją ir jos dalyvius;

47.9. nepradėti transporto priemonės atkurti (remontuoti) (toliau vadinama – remontuoti), utilizuoti, kol neužpildyta ir nepateikta draudikui pranešimo apie autoavariją forma, o tais atvejais, kai draudikas reikalauja leisti jam ar jo atstovui apžiūrėti draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę, nepradėti transporto priemonės remontuoti, utilizuoti 3 dienas nuo šio reikalavimo gavimo;

47.10. jeigu dėl autoavarijos metu padarytos žalos apdraustajam pareiškiamas rašytinis reikalavimas atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pranešti draudikui raštu, o jam pareikalavus – perduoti su reikalavimu atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą pateiktus dokumentus;

47.11. jeigu dėl autoavarijos apdraustajam pareiškiamas teisme ieškinys dėl žalos atlyginimo, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pranešti draudikui raštu.

48. Be rašytinio draudiko sutikimo apdraustasis neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimo atlyginti žalą.

49. Jeigu apdraustajam pareiškiamas teisme ieškinys dėl žalos atlyginimo, draudikas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo apdraustojo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pasiūlyti, kad apdraustasis įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti apdraustojo interesams teisme.

VIII. Bendrosios žalos dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuostatos

50. Yra šios draudimo išmokos:

50.1. dėl žalos asmeniui;

50.2. dėl žalos turtui.

51. Draudimo išmokos dėl žalos asmeniui dydis priklauso nuo autoavarijos metu padarytos žalos trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo ar tokios žalos, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė, dydžio.

52. Draudimo išmokos dėl žalos turtui dydis priklauso nuo autoavarijos metu padarytos žalos trečiojo asmens turtui ar tokios žalos, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė, dydžio.

53. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi tretysis asmuo – pateikti reikalavimą dėl autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo tiesiogiai draudikui, apdraudusiam atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą apdraustojo civilinę atsakomybę, arba šių taisyklių 66, 84 ir 85 punktuose nustatyta tvarka – apdraustasis.

54. Draudimo sutarties sąlygų pažeidimas negali turėti įtakos trečiajam asmeniui išmokamos draudimo išmokos dydžiui. Draudikas moka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, jeigu tretysis asmuo įvykdo šių taisyklių 65.3–65.7 punktuose nurodytas pareigas. Draudikas gali sumažinti draudimo išmoką, mokamą dėl negautų pajamų, jeigu nustato, kad tretysis asmuo, priėmus sprendimą dėl išmokos mokėjimo būdo (šių taisyklių 80 punktas), nesiėmė visų jam prieinamų, protingų priemonių autoavarijos metu sugadintam turtui suremontuoti ir taip prisidėjo prie žalos padidėjimo.

55. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą apdraustojo civilinę atsakomybę, atsižvelgdamas į trečiajam asmeniui padarytą žalą.

56. Autoavarijos metu padarytos trečiajam asmeniui žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį apdraustajam ar draudikui dėl žalos atlyginimo, Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos ar kitų įstaigų ir įmonių, turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas, ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktus šio remonto išlaidų apskaičiavimus, sveikatos priežiūros įstaigų ir trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus.

57. Žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo atlyginimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po autoavarijos. Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga. Transporto priemonę remontuoti netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos didesnės už 75 procentus transporto priemonės rinkos vertės iki autoavarijos.

58. Žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintos transporto priemonės ar jos detalių rinkos vertę iki autoavarijos. Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginamos apskaičiuotos būtinos transporto priemonės remonto išlaidos. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė, dažymo medžiagų vertė, papildomos išlaidos. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis gamyklų rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas būtent šiuo numatytu būdu. Tretysis asmuo gali pasirinkti kitą remonto būdą – detales, kurios gali būti suremontuotos, pakeisti naujomis. Draudikas neprivalo atlyginti visų tokio tipo remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 805, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 61-2785 (2003-06-27)

59. Draudikas kiekvieno draudiminio įvykio atveju privalo atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumų, nepriklausomai nuo anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį mokėtų draudimo išmokų.

60. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudikas moka draudimo išmoką proporcingai kiekvieno trečiojo asmens patirtai žalai.

61. Jeigu įvykis yra draudiminis, o tretysis asmuo ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio ir tikslaus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius nuo kreipimosi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, trečiajam asmeniui pageidaujant, draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai.

62. Draudikas trečiojo asmens prašymu turi pagelbėti jam susipažinti su būtinais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimą, taip pat žalos skaičiavimo tvarka.

63. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį įgyja tik šių taisyklių XII skyriuje numatytais atvejais.

64. Draudikas, atsisakęs mokėti draudimo išmoką, privalo per 7 dienas raštu apie tai pranešti asmeniui, kuris kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, ir nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu per 3 mėnesius nuo kreipimosi dėl draudimo išmokos išmokėjimo nenustatomas draudiminio įvykio faktas, aplinkybės ir pasekmės, tikslus draudimo išmokos dydis, nepriimamas sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo ar draudimo išmoka neišmokama, draudikas per šį terminą privalo apie tai raštu informuoti asmenį, kuris kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo, ir nurodyti, kodėl to nepadaryta.

IX. Kreipimasis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo

65. Pageidaujantis gauti draudimo išmoką tretysis asmuo privalo:

65.1. per 3 darbo dienas po to, kai sužino draudiką, apdraudusį atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą apdraustojo civilinę atsakomybę, pranešti šiam draudikui apie autoavariją;

65.2. užpildyti draudiko pateiktą pranešimo apie autoavariją formą ir nedelsdamas grąžinti draudikui;

65.3. pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:

65.3.1. prašymą išmokėti draudimo išmoką;

65.3.2. visus turimus dokumentus ir informaciją apie autoavarijos aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti, ir dokumentus, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

65.3.3. dokumentus, įrodančius, kokia žala padaryta dėl įvykusios autoavarijos, ir dokumentus, įrodančius autoavarijos metu padarytos žalos dydį;

65.4. išsaugoti sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po autoavarijos, kol jį apžiūrės draudiko paskirtas ekspertas;

65.5. suteikti galimybę draudikui ar jo atstovui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą ir leisti jiems susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti autoavarijos metu padarytos žalos faktą ir dydį;

65.6. leisti draudikui atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimą, suteikti jam informaciją apie autoavariją ir jos dalyvius;

65.7. draudiko, nagrinėjančio prašymą atlyginti žalą asmeniui, siunčiamas nuvykti atlikti medicininę apžiūrą.

66. Jeigu dėl draudimo išmokos išmokėjimo į draudiką kreipiasi apdraustasis, atlyginęs autoavarijos metu padarytą žalą, jis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:

66.1. dokumentus, nurodytus šių taisyklių 65.3 punkte;

66.2. draudimo liudijimą ar jo kopiją;

66.3. dokumentus, įrodančius žalos atlyginimo faktą ir atlygintos žalos dydį;

66.4. trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su dokumentais, pateiktais apdraustajam.

67. Draudikas turi teisę pareikalauti, kad apdraustasis ar tretysis asmuo pateiktų kitus dokumentus ar informaciją, kurių reikia autoavarijos tyrimo aplinkybėms ir pasekmėms, padarytos ar atsiradusios žalos dydžiui ar draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudikas privalo raštu nurodyti, kokius konkrečius dokumentus ir informaciją apdraustasis ar tretysis asmuo privalo pateikti.

68. Apdraustojo reikalavimu draudikas privalo raštu pateikti apdraustajam išsamią informaciją apie draudiminio įvykio administravimo eigą ir leisti apdraustajam ir(ar) apdraustojo paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.

X. Draudimo išmokos mokėjimas

69. Gavęs rašytinį pranešimą apie autoavariją, draudikas pateikia trečiajam asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, ir apdraustajam užpildyti draudiko nustatytą pranešimo apie autoavariją formą, kurioje turi būti nurodomos autoavarijos aplinkybės. Apdraustasis ir tretysis asmuo privalo kuo išsamiau atsakyti į pranešimo apie autoavariją formoje pateiktus klausimus ir pateikti ją draudikui.

70. Draudikas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie autoavariją gavimo privalo nusiųsti ekspertą apžiūrėti sugadinto arba sunaikinto turto.

71. Jeigu draudiko ekspertas per šių taisyklių 70 punkte nurodytą laiką neatvyksta, tretysis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju draudikas privalo atlyginti trečiajam asmeniui turto vertintojo samdymo išlaidas.

72. Draudikas, gavęs pranešimą apie autoavariją, atlieka jos tyrimą (apklausiami įvykio liudytojai, apžiūrima autoavarijos vieta ir sugadintas ar sunaikintas turtas, daromos nuotraukos, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat įstaigos, organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai). Draudikas turi teisę siųsti tretįjį asmenį atlikti medicininę apžiūrą, apmokėdamas apžiūros išlaidas arba vadovaudamasis Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos ar kitų įstaigų bei įmonių, turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadomis nustatyti draudimo išmokos dydį . Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į tretįjį asmenį gydžiusių medikų konsultacijas, siūlymus ir išvadas, į ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas ir dokumentus, patvirtinančius autoavarijos metu padarytos žalos faktą ir dydį.

73. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali numatyti, kad trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį nustato draudimo sutarties šalių paskirti ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti ekspertų skyrimo, darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.

74. Tretysis asmuo turi teisę papildomai savo iniciatyva ir savo lėšomis kreiptis į turto vertintoją, kad šis nustatytų turtui padarytos žalos dydį.

75. Draudiko paskirto eksperto ar turto vertintojo išlaidas privalo apmokėti draudikas.

76. Draudimo išmoką draudikas moka, kai pateikiami šių taisyklių 65–67 punktuose nurodyti dokumentai, konstatuojamas draudiminio įvykio faktas ir nustatomas žalos dydis, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią gaunama visa informacija, būtina draudiminio įvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Jeigu mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai. Vienkartinės draudimo išmokos mokamos kartu su pirmąja periodinės draudimo išmokos dalimi. Jeigu draudikas neišmoka draudimo išmokos ar jos dalies per šį terminą, draudikas raštu privalo informuoti pareiškėją, apdraustąjį ir nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.

77. Po to, kai apžiūrima sugadinta ar sunaikinta transporto priemonė, įvertinami transporto priemonės remonto darbai arba apskaičiuojamos remonto išlaidos, draudikas, esant trečiojo asmens sutikimui, gali pervesti draudimo išmoką tiesiogiai transporto priemonę remontuojančiam asmeniui arba išmokėti ją trečiajam asmeniui nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė suremontuota ar ne.

78. Jeigu autoavarijos metu sugadintas turtas remontuoti pradedamas iki draudimo išmokos mokėjimo, turto remontavimo būdas ir įmonė, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą, turi būti iš anksto suderinti su draudiku. Skaičiuodamas draudimo išmoką, draudikas atsižvelgia ne į faktiškai turėtas trečiojo asmens išlaidas, o į būtinas remonto išlaidas.

79. Jeigu draudikas nesutinka su trečiojo asmens siūlomu autoavarijos metu sugadinto turto remontavimo būdu ar vieta, draudikas turi teisę pasiūlyti kitą įmonę, kurios technologinis lygis atitinka konkretaus turto remontavimo technologinius reikalavimus.

80. Sprendimą dėl išmokos išmokėjimo būdo (šių taisyklių 77–79 punktai) priima draudikas kartu su trečiuoju asmeniu.

81. Draudimo išmoka dėl žalos turtui mokama vienu kartu.

82. Draudimo išmoka dėl žalos asmeniui mokama vienu kartu arba periodiškai. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, šios išmokos turi būti indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Periodinės draudimo išmokos turi būti sumokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.

83. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

84. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama 66 punkte nurodytus dokumentus pateikusiam apdraustajam tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs rašytinį draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, jog draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo.

85. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama jam tik tuo atveju, jeigu draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies ir apdraustasis buvo gavęs rašytinį draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, jog draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo.

86. Draudikas šių taisyklių 88 punkte nustatyta tvarka privalo atlyginti apdraustajam priteistas teismo ir draudiko paskirto atstovo teisme pagalbos išlaidas, o jeigu apdraustojo interesams teisme atstovavo apdraustojo atstovas – protingo ir pagrįsto dydžio apdraustojo atstovo pagalbos išlaidas. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, kai vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.

87. Draudiminio įvykio atveju draudikas privalo atlyginti apdraustajam šių taisyklių 88 punkte nustatyta tvarka būtinas išlaidas, patirtas imantis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, neatsižvelgdamas į tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato. Apdraustojo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (šių taisyklių 47.5 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, kai vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.

88. Šių taisyklių 86 ir 87 punktuose numatytos apdraustojo išlaidos atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką dėl žalos asmeniui ir turtui. Jeigu paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis, šios išlaidos atlyginamos nustačius draudiminio įvykio nebuvimo faktą.

89. Draudimo išmoka dėl žalos, kuri padaryta priekabos, neprikabintos prie transporto priemonės arba atsikabinusios nuo transporto priemonės, atlyginama pagal atskirą privalomojo draudimo vairuojant priekabą sutartį.

XI. Keleriopas draudimas

90. Apdraustasis neturi teisės sudaryti keleto paprastųjų, pasienio ir grupinių draudimo sutarčių vairuojamai tai pačiai transporto priemonei. Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius, kad ta pati transporto priemonė įrašyta į kelis galiojančius draudimo liudijimus, draudimo išmoka mokama proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau išmokama draudimo išmoka negali viršyti bendro žalos dydžio.

XII. Draudiko regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė ir draudimo išmokos grąžinimo atvejai

91. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį, jeigu apdraustasis:

91.1. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

91.2. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia Kelių eismo taisyklės, ir autoavarija įvyko dėl šios priežasties;

91.3. padarė autoavariją, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

91.4. dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė šiose taisyklėse nustatytas pareigas.

92. Jeigu apdraustasis nepraneša draudikui apie autoavariją, kurioje dalyvavo, per šių taisyklių 47.4 punkte nurodytą laiką, draudikas turi iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį.

93. Iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį draudikas įgyja apdraustajam nepranešus apie autoavariją policijai ar pasitraukus iš autoavarijos vietos, išskyrus teisės norminiuose aktuose numatytas išimtis, nepateikus draudiko prašymu draudimo liudijime nurodytos transporto priemonės apžiūrai, tyčia neįvykdžius šių taisyklių 21 ir 42 punktuose numatytų pareigų.

94. Įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę, draudikas privalo atsižvelgti į apdraustojo kaltės laipsnį, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą.

XIII. Draudimo sutarties nutraukimas ir pakeitimas

95. Draudimo sutartis nutraukiama Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatyme nustatyta tvarka.

96. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjas privalo pateikti draudikui draudimo liudijimą, kad draudikas įrašytų jame apie draudimo sutarties nutraukimą. Draudikas turi teisę negrąžinti draudimo įmokos, jeigu draudėjas nepateikia draudimo liudijimo įrašyti apie draudimo sutarties nutraukimą.

97. Šalių susitarimai ir draudimo sutarties pakeitimai, numatyti šiose taisyklėse, turi būti rašytiniai, pasirašyti abiejų draudimo sutarties šalių.

XIV. Baigiamosios nuostatos

98. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai, asmenų, pateikusių prašymą išmokėti draudimo išmokas, pranešimai ir pranešimai šiems asmenims turi būti rašytiniai. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas, informuoti kitą šalį apie buveinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Visi draudikui skirti pranešimai ir pareiškimai turi būti rašytiniai.

99. Visi ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties ar susiję su ja, ir ginčai dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, draudimo išmokos dydžio ir draudimo išmokos nesumokėjimo per šiose taisyklėse nustatytą terminą sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.

100. Draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo teisėti atstovai.

_______________

Įmokos kodas	Transporto priemonės tipas	Laikotarpis
A	Lengvieji automobiliai ir jų pagrindu sukonstruotos transporto priemonės, mikroautobusai, turintys iki 8 keleiviams skirtų sėdimųjų vietų, krovininiai automobiliai ir jų pagrindu sukonstruotos transporto priemonės, kurių keliamoji galia iki 1 tonos	0,15	0,21	0,31	0,41	0,52	0,62	0,73	0,83	0,93	1,04	1,14	1,25	1,35
B	Motociklai ir jų pagrindu sukonstruotos transporto priemonės	0,12	0,16	0,24	0,32	0,39	0,47	0,55	0,63	0,71	0,79	0,87	0,95	1,03
C1	Krovininiai automobiliai ir jų pagrindu sukonstruotos transporto priemonės, vilkikai	0,18	0,24	0,36	0,47	0,59	0,71	0,83	0,95	1,07	1,19	1,31	1,43	1,55
D	Motoroleriai ir jų pagrindu sukonstruotos transporto priemonės	0,12	0,16	0,24	0,32	0,39	0,47	0,55	0,63	0,71	0,79	0,87	0,95	1,03
E	Autobusai ir jų pagrindu sukonstruotos transporto priemonės, taip pat mikroautobusai, turintys daugiau kaip 8 keleiviams skirtas sėdimąsias vietas	0,23	0,3	0,46	0,61	0,77	0,92	1,08	1,23	1,38	1,54	1,69	1,85	2
F1	Lengvųjų automobilių priekabos ir jų pagrindu sukonstruotos transporto priemonės	0,11	0,15	0,23	0,31	0,38	0,46	0,54	0,61	0,69	0,77	0,85	0,92	1
F2	Krovininių automobilių priekabos, puspriekabės ir jų pagrindu sukonstruotos transporto priemonės	0,13	0,18	0,27	0,36	0,44	0,53	0,62	0,71	0,8	0,89	0,98	1,07	1,16
F3	Traktorių ir savaeigių mechanizmų priekabos	0,13	0,18	0,27	0,36	0,44	0,53	0,62	0,71	0,8	0,89	0,98	1,07	1,16
C2	Traktoriai ir savaeigiai mechanizmai	0,11	0,15	0,23	0,31	0,38	0,46	0,54	0,61	0,69	0,77	0,85	0,92	1

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių

2 priedas

DRAUDIMO ĮMOKŲ MAŽINIMO ATSIŽVELGIANT Į METŲ, KURIUOS APDRAUSTASIS BUVO DRAUSMINGAS, SKAIČIŲ KOEFICIENTAI

Metų skaičius	Draudimo įmokos mažinimo koeficientas	Draudėjo rizikos grupės kodas
1	nuo 0,9 iki 0,5	D1
2	nuo 0,85 iki 0,5	D2
3	nuo 0,8 iki 0,5	D3
4	nuo 0,75 iki 0,5	D4
5	nuo 0,7 iki 0,5	D5
6	nuo 0,65 iki 0,5	D6
7	nuo 0,6 iki 0,5	D7
8	nuo 0,55 iki 0,5	D8
9 ir daugiau	0,5	D9

––––––––––––––––––––

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių

3 priedas

DRAUDIMO ĮMOKŲ DIDINIMO ATSIŽVELGIANT Į AUTOAVARIJŲ, DĖL KURIŲ APDRAUSTASIS PRIPAŽINTAS KALTU, SKAIČIŲ KOEFICIENTAI

Autoavarijų skaičius	Draudimo įmokos didinimo koeficientas	Draudėjo rizikos grupės kodas
1	1,15	N1
2	1,3	N2
3	1,5	N3
4	1,75	N4
5 ir daugiau	2	N5

–––––––––––––––––––––

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių

4 priedas

DRAUDIMO ĮMOKŲ DIDINIMO DĖL TO, KAD APDRAUSTASIS VAIRAVO BŪDAMAS NEBLAIVUS AR APSVAIGĘS NUO NARKOTINIŲ AR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ, KOEFICIENTAI

Priežastis	Draudimo įmokos didinimo koeficientas	Draudėjo rizikos grupės kodas
Apdraustasis baustas už tai, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų	3	N6
Apdraustasis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, padarė autoavariją	4	N7

––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO LIUDIJIMŲ (POLISŲ) BLANKŲ SPAUSDINIMO TVARKA

1. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimų (polisų) (toliau vadinama – draudimo liudijimai) blankų spausdinimą organizuoja atskirai kiekviena draudimo įmonė, gavusi Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Priežiūros tarnyba) valdybos leidimą vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (toliau vadinama – draudimo įmonė), pagal Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Dokumentų apsaugos tarnyba) parengtus draudimo liudijimų blankų projektus.

2. Draudimo įmonės, turinčios Priežiūros tarnybos suteiktą draudimo liudijimų seriją, praneša Dokumentų apsaugos tarnybai, kuriose spaustuvėse, turinčiose licencijas spausdinti vertybinius popierius ir dokumentų blankus, bus spausdinami draudimo liudijimų blankai. Šioms spaustuvėms Dokumentų apsaugos tarnyba pateikia draudimo liudijimų blankų projektus skaitmeninėse laikmenose.

3. Draudimo įmonės, užsakydamos spaustuvėms spausdinti draudimo liudijimų blankus, privalo užsakyti ir draudimo liudijimų blankus su įrašu "Pavyzdys", serijos raidėmis ir nuline numeracija. Draudimo įmonės, išsispausdinusios spaustuvėse draudimo liudijimų blankus, per 5 darbo dienas privalo nemokamai pateikti Dokumentų apsaugos tarnybai po 400 kiekvienos rūšies draudimo liudijimų blankų su užrašu "Pavyzdys", serijos raidėmis ir nuline numeracija. Dokumentų apsaugos tarnyba šiuos draudimo liudijimų blankus su jų aprašymais per 10 dienų nuo jų gavimo pateikia kontroliuojančioms institucijoms.

4. Dokumentų apsaugos tarnyba dalyvauja spaustuvėse gaminant draudimo liudijimų blankų fotoplėveles, spaudos formas, spausdinant draudimo liudijimų blankų etalonus ir naikinant broką.

5. Privalomos šios technologinės draudimo liudijimų blankų apsaugos priemonės:

5.1. visi draudimo liudijimų blankų komplektai yra A4 formato, susideda iš 2–3 egzempliorių, pirmojo egzemplioriaus popierius – apsaugotas;

5.2. reikalavimai apsaugotam popieriui:

5.2.1. nešvyti veikiamas ultravioletinių spindulių (neutralus);

5.2.2. gramatūra – ne mažiau kaip 80 g/kv.m, pasikartojantis dvitonis vandens ženklas;

5.2.3. popieriaus masėje matomi ir nematomi švytintys ultravioletiniuose spinduliuose pluoštai;

5.3. spauda visiems draudimo liudijimų blankų komplektų egzemplioriams vienoda:

5.3.1. ofsetinė linijinė (4 spalvos, viena iš jų nematoma ir švyti veikiama ultravioletinių spindulių);

5.3.2. dviejų spalvų apsauginiai tinkleliai, giljošai;

5.3.3. pozityvinis mikrotekstas, raidžių aukštis 0,2–0,25 mm;

5.3.4. negatyvinis mikrotekstas, raidžių aukštis 0,3–0,35 mm;

5.4. numeracija (iškilioji spauda) septynženkliu eilės numeriu, kuris švyti veikiamas ultravioletinių spindulių;

5.5. serija spausdinama ofsetine linijine spauda. Seriją sudaro 3 raidės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 391, 2002-03-22, Žin., 2002, Nr. 31-1155 (2002-03-27)

6. Gali būti naudojamos papildomos draudimo liudijimų blankų apsaugos priemonės.

–––––––––––––––––––––

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 391, 2002-03-22, Žin., 2002, Nr. 31-1155 (2002-03-27)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. RUGSĖJO 13 D. NUTARIMO NR. 1100 „DĖL TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ IR TIPINIŲ PAPRASTOSIOS, PASIENIO IR GRUPINĖS TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO SUTARČIŲ DRAUDIMO LIUDIJIMŲ (POLISŲ) FORMŲ PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 805, 2003-06-25, Žin., 2003, Nr. 61-2785 (2003-06-27)

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita Rupšytė (2003-06-27)

anrups@lrs.lt