Suvestinė redakcija nuo 1999-05-20
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 68-1999, i. k. 0982020ISAK00000269
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1998 m. liepos 23 d. Nr. 269
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 32-743; 1996, Nr. 32-791; 1997, Nr. 64-1494; 1998, Nr. 34-899) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (Žin.,1996, Nr. 46-1116) 9 straipsnio 5 dalimi, 13 straipsnio 6 dalimi ir įgyvendindamas vieningą Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo tvarką, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo ir nuosavybės formų,
1. Patvirtinti Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus (1 priedas).
2. Pripažinti netekusia galios Elektros ir šilumos energijos vartotojų energetikos ūkio objektuose įvykusių avarijų, sutrikimų ir kitų pažeidimų tyrimo ir apskaitos tipinę instrukciją, patvirtintą 1970 05 15 TSRS valstybinės energetikos priežiūros inspekcijos viršininko.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
1998 07 23 įsakymu Nr. 269
ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATAI
I. Bendroji dalis
1. Šie nuostatai reglamentuoja elektros, šilumos, dujų įrenginiuose (toliau – energetikos įrenginiuose) įvykusių avarijų, sutrikimų tyrimo tvarką ir yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems energetikos įrenginius, kurie gamina, tiekia, paskirsto ar vartoja elektros, šilumos energiją (toliau – energiją), degiąsias gamtines ir suskystintas angliavandenilines dujas, naudojamas kurui (toliau – dujas), nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo ir nuosavybės formų.
Šie nuostatai netaikomi įmonėms, eksploatuojančioms branduolinės energetikos įrenginius.
Dėl energetikos įrenginio avarijos, sutrikimo įvykę nelaimingi atsitikimai, susiję su darbo sutartimi sulygtu darbu, tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais 1994 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 715 (Žin., 1994, Nr. 62-1224).
2. Energetikos įrenginių avarijų, šių įrenginių darbo sutrikimų tyrimo tikslas: nustatyti avarijų, sutrikimų priežastis, numatyti priemones panašiems atvejams išvengti, įvertinti energetikos įrenginių darbo patikimumą, saugumą, personalo veiksmus.
3. Energetikos įrenginių darbo sutrikimai, elektros, šilumos gamybos bei šių energijos rūšių ir dujų perdavimo, paskirstymo, vartojimo nutraukimai ar apribojimai pagal jų pobūdį ir pasekmes skirstomi į avarijas, pirmojo ir antrojo laipsnio sutrikimus (žr. II skyrių).
4. Vadovaujantis 1996 m. gegužės 2 d. Nr. I-1324 Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 13 straipsnio 6 p., energetikos įrenginio savininkas, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, sužinojęs apie įvykusią avariją, I laipsnio sutrikimą ir ryšium su tuo nukentėjusius darbuotojus bei žalą aplinkai, ne vėliau kaip 4 valandų laikotarpiu, prasidėjus kitai darbo dienai, privalo pranešti Energetikos valstybinės inspekcijos (visais atvejais), Technikos priežiūros tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos ministerijos (tais atvejais, kada pagal įvykių pobūdį šių institucijų atstovų avarijos ar I laipsnio sutrikimo tyrime dalyvavimas privalomas) teritoriniams padaliniams, taip pat organizuoti avarijų, sutrikimų tyrimą, jų padarinių lokalizavimą ir likvidavimą.
5. Tais atvejais, kai avarija, I laipsnio sutrikimas susiję su energetikos įrenginių (prietaisų) naudojimu gyvenamuosiuose namuose, apie šiuos įvykius energetikos įrenginius aptarnaujanti organizacija praneša Energetikos valstybinės inspekcijos teritoriniam skyriui.
7. Tyrimo dokumentuose numatytas organizacines ir technines priemones privaloma vykdyti numatytais terminais.
8. Avarinį energetikos įrenginio, esančio vartotojo nuosavybėje (balanse) išjungimą, jeigu tai įvyko ne dėl energiją tiekiančios įmonės kaltės, laikyti išjungimu pas vartotoją.
9. Už avarijos ar sutrikimo nuslėpimą, jų aplinkybių pakeitimą, nepranešimą šių nuostatų 4 p. nustatytu laiku atsako objekto, kuriame įvyko šis įvykis, vadovas, darbdavys, savininkas įstatymų nustatyta tvarka.
10. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai:
energetikos sektorius – energetikos dalis, susijusi su kuria nors energijos išteklių ar energijos rūšimi: kuru, elektra, šiluma;
energetikos įrenginiai:
- elektros įrenginiai – tai įrenginiai (mašinos, aparatai, linijos ir jų pagalbiniai įtaisai), skirti elektros energijai gaminti, kaupti, perduoti, keisti (transformuoti), paskirstyti arba vartoti;
- šilumos įrenginiai – įrenginiai, kuriais šilumos energija gaminama, kaupiama, redukuojama, perduodama, skirstoma, vartojama, taip pat kuriuose skystas arba kietas kuras bei vanduo paruošiami šilumos gamybai ir tiekimui;
- dujų įrenginiai – tai įrenginiai, kuriais degiosios gamtinės ar suskystintos angliavandenilinės dujos naudojamos kurui, tiekiamos, transportuojamos, skirstomos, saugomos, vartojamos;
pagrindinė (elektrinės, transformatorinės pastotės, elektros tinklo, katilinės) elektros schema – schema, sujungianti elektros įrenginius, tarp jų ir rezervinius, be kurių neįmanoma atlikti pagrindinės objekto funkcijos projektinio patikimumo, efektyvumo ir saugumo lygiu;
pagrindinė (elektrinės, katilinės, šilumos tinklo) šilumos schema – schema, sujungianti šilumos įrenginius, tarp jų ir rezervinius, be kurių neįmanoma atlikti pagrindinės objekto funkcijos projektinio patikimumo, efektyvumo ir saugumo lygiu;
dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai dujoms deginti su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įranga bei jų instaliacija;
dujų tiekimo sistema(-os) – dujų vamzdynų ir įrenginių dujoms tiekti, transportuoti ir skirstyti visuma kartu su apsaugos nuo elektrocheminės korozijos įrenginiais;
buitiniai dujiniai prietaisai – dujinės viryklės, dujiniai vandens šildytuvai, dujiniai šildymo prietaisai iki 100 kW, dujiniai šildymo konvektoriai, dujiniai židiniai ir kiti dujas deginantys prietaisai bei dujų degimo produktų šalinimo sistemos;
šilumos šaltinis – šilumos įrenginių, kuriuose gaminama šilumos energija, visuma;
šilumos tinklų magistralė – vamzdynų sistema, skirta šilumos perdavimui tarp šilumos šaltinių ar tarp šilumos šaltinių ir paskirstomųjų šilumos tinklų;
energetikos įrenginių techninis aptarnavimas – įrenginių technologinis valdymas, operatyvus defektų šalinimas, remontas, matavimai, paleidimo ir derinimo darbai;
energetikos įmonė – ekonomiškai ir juridiškai įteisintas savarankiškas ūkio subjektas, kurio vienas ar keli pagrindiniai tikslai yra energetinė veikla;
gamybinis vienetas – katilinė, elektrinė ar kitas įmonės padalinys, turintis atskirą teritoriją ir gaminantis produkciją;
energetikos įrenginius aptarnaujanti organizacija – tai įmonė, turinti licenciją (leidimą) atitinkamai energetinei veiklai, aptarnaujanti savo ar pagal sutartį kitų įmonių (savininkų) energetikos įrenginius;
darbdaviai – visų rūšių įmonių savininkai arba jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir personalinių įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, privalantys užtikrinti, kad būtų vykdomos prievolės pagal Žmonių saugos darbe įstatymą, kitus darbo įstatymus, kolektyvines sutartis, saugos darbe norminius aktus;
savininkas – asmuo, disponuojantis nuosavybės teise turimą turtą;
vartotojas – tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris nustatyta tvarka naudoja elektros, šilumos energiją, dujas;
elektros, šilumos energijos tiekėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę tiekti elektros, šilumos energiją vartotojui pagal tarpusavyje sudarytą tiekimo-vartojimo sutartį;
vandens telkiniai – jūra, upės, ežerai ir dirbtiniai vandens telkiniai, esantys už įmonės (gamybinio vieneto) teritorijos ribų, neįeinantys į uždarą apytakinę vandens sistemą;
ypatingoji ekologinė situacija – pavojinga aplinkos būklė, kai dėl ūkinės veiklos, avarijos ar kitokio įvykio bei gamtinių priežasčių labai ir (ar) nuolat viršijami aplinkos kokybės normatyvai, degraduoja aplinka.
II. AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ POŽYMIAI
11. Prie avarijų elektros įrenginiuose priskiriama:
11.1. elektrinės, katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančių konstrukcijų deformacijos, dėl ko įrenginys buvo avarine tvarka remontuojamas, keičiamas arba jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
11.2. elektrinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (elektros ir šilumos) galios avarinis arba klaidingas išjungimas, jeigu darbe buvo daugiau kaip vienas blokas, o suminė elektros ir šilumos apkrova sudarė daugiau 50 MW;
11.3. elektros tinklų 110 kV ir aukštesnės įtampos linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančių konstrukcijų deformacijos, dėl ko įrenginys buvo avarine tvarka remontuojamas, keičiamas arba jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
11.4. išjungimas vartotojų grupės, kurių bendra naudojama galia sudarė 200 MW ir daugiau (išskyrus tuos vartotojus, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas automatikos įrenginių veikimu);
11.5. energetikos sistemos darbas, be pertraukos trukęs vieną valandą ir ilgiau, esant dažniui, žemesniam kaip 49,0 Hz, arba kai toks darbas per parą su pertraukomis truko ilgiau kaip 3 valandas, o Lietuvos energetikos sistemai dirbant atskirai nuo kitų energetikos sistemų, kai vieną valandą ar ilgiau elektros srovės dažnis žemesnis negu 49,5 Hz arba kai tokiu dažniu dirbama per parą su pertraukomis ilgiau kaip 3 valandas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 176, 1999-05-11, Žin., 1999, Nr. 43-1383 (1999-05-19), i. k. 0992020ISAK00000176
11.6. 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų masinis išjungimas arba jų pažeidimai dėl stichinių reiškinių, esant suminiam elektros energijos nepatiekimui daugiau kaip 1500 MWh.
Stichiniams reiškiniams vykstant su pertraukomis, neviršijant 2 parų, jų pasekmės priskiriamos vienai avarijai;
11.7. elektros energijos tiekimo gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) nutraukimas ilgesniam kaip 12 val. laikotarpiui, kai gyventojų skaičius yra 20 tūkstančių ar didesnis;
11.8. hidroelektrinės (1 MW arba didesnės bendros galios) statinių ar įrenginių pažeidimai, dėl ko buvo išleistas iš saugyklos vanduo;
11.9. vartotojų, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 300 ar daugiau darbuotojų, elektros įrenginių gedimas, dėl ko išsijungė pagrindiniai gamybos ir technologijos įrenginiai bei dėl to įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 36 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant pagamintos produkcijos vidurkį trijų darbo dienų laikotarpiu iki avarijos;
12. Prie avarijų šilumos įrenginiuose priskiriama:
12.1. elektrinės, katilinės pagrindinės šilumos schemos įrenginio ar jo valdymo, apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančių konstrukcijų deformacijos, dėl ko įrenginys buvo avarine tvarka remontuojamas, keičiamas arba jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
12.2. elektrinės (gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, jeigu darbe buvo daugiau kaip vienas blokas (katilas), o suminė šilumos apkrova sudarė daugiau kaip 50 MW.
Punkto pakeitimai:
Nr. 176, 1999-05-11, Žin., 1999, Nr. 43-1383 (1999-05-19), i. k. 0992020ISAK00000176
12.3. priverstinis šilumos šaltinio arba dalies šilumos tinklo, magistralės (200 mm ar didesnio diametro) atjungimas, dėl ko buvo nutrauktas šilumos tiekimas:
12.3.1. gamybai ir technologijai, dėl ko įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 300 ar daugiau darbuotojų, 36 val. arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant pagamintos produkcijos vidurkį trijų darbo dienų laikotarpiu iki avarijos;
13. Prie avarijų dujų įrenginiuose priskiriama:
13.1. degiųjų gamtinių ar suskystintų angliavandenilinių dujų-oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimai, dėl ko buvo sužaloti žmonės ar sugadintas turtas:
13.1.3. dujų tiekimo sistemose (15 m zonoje į abi puses nuo dujotiekio esančiuose inžinerinių tinklų šuliniuose, pastatų rūsiuose, kolektoriuose) ar dujų slėgį reguliuojančiuose objektuose;
14. Prie I laipsnio sutrikimų elektros įrenginiuose priskiriama:
14.1. elektrinės, katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio, ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančių konstrukcijų deformacijos, dėl ko įrenginys buvo avarine tvarka remontuojamas, keičiamas arba jo nebuvo įmanoma eksploatuoti nuo 7 iki 25 parų;
14.2. elektros tinklų 35 kV ir aukštesnės įtampos linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio sugriuvimas, dėl ko įrenginys buvo avarine tvarka remontuojamas, keičiamas arba jo nebuvo įmanoma eksploatuoti nuo 7 iki 25 parų;
14.3. elektros energijos tiekimo nutraukimas vartotojui ilgiau, negu nustatyta sutartyje tarp elektros energijos tiekėjo ir vartotojo, išskyrus atvejus, numatytus „Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“;
14.4. išjungimas elektros vartotojų, kurių bendra vartojama galia sudarė daugiau kaip 100 MW (išskyrus tuos vartotojus, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas automatikos įrenginiais);
14.5. elektrinės (daugiau kaip 1 MW) visos veikiančios generuojančios galios (elektros) išjungimas viename gamybiniame vienete;
14.6. 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų masinis išjungimas arba pažeidimas dėl stichinių reiškinių, esant suminiam elektros energijos nepatiekimui nuo 50 iki 1500 MWh;
14.7. elektros energijos tiekimo gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) nutraukimas 6 valandų ar ilgesniam laikotarpiui, kai gyventojų skaičius yra 20 tūkstančių ar didesnis;
14.8. elektrinės (10 MW ir daugiau) elektros įrenginių nepaleidimas dispečeriniame grafike numatytu laiku arba pagal dispečerio potvarkį ar paveikus priešavarinei automatikai, dėl ko buvo nutrauktas arba ribojamas elektros energijos tiekimas vartotojams;
14.9. vartotojų, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, elektros įrenginių gedimas, dėl ko išsijungė pagrindiniai gamybos ir technologijos įrenginiai bei dėl to įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 8 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant pagamintos produkcijos vidurkį trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo;
14.10. elektros įrenginio gedimas, jo darbo režimo sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių kenksmingos medžiagos buvo išleistos į vandens telkinius, viršijant leistinas užterštumo normas;
14.11. energetikos sistemos darbas, be pertraukos trukęs vieną valandą ir ilgiau, esant dažniui, žemesniam kaip 49,2 Hz, arba kai toks darbas per parą su pertraukomis truko ilgiau kaip 3 valandas.
Papildyta punktu:
Nr. 176, 1999-05-11, Žin., 1999, Nr. 43-1383 (1999-05-19), i. k. 0992020ISAK00000176
15. Prie I laipsnio sutrikimų šilumos įrenginiuose priskiriama:
15.1. elektrinės, katilinės pagrindinės šilumos schemos įrenginio ar jo valdymo, apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančių konstrukcijų deformacijos, dėl ko įrenginys buvo avarine tvarka remontuojamas, keičiamas arba jo nebuvo įmanoma eksploatuoti nuo 7 iki 25 parų;
15.2. elektrinės, katilinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, o suminė šilumos apkrova sudarė 50 MW ir daugiau.
Punkto pakeitimai:
Nr. 176, 1999-05-11, Žin., 1999, Nr. 43-1383 (1999-05-19), i. k. 0992020ISAK00000176
15.3. šilumos energijos tiekimo nutraukimas vartotojui ilgiau, negu nustatyta sutartyje tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo, išskyrus atvejus, numatytus „Šilumos energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“;
15.4. elektrinės, katilinės (10 MW ir daugiau) įrenginių nepaleidimas dispečeriniame grafike numatytu laiku arba pagal dispečerio potvarkį, dėl ko buvo nutrauktas ar ribojamas šilumos tiekimas vartotojams;
15.5. priverstinis šilumos šaltinio arba dalies šilumos tinklo, magistralės (200 mm ar didesnio diametro) atjungimas, dėl ko buvo nutrauktas šilumos tiekimas:
15.5.1. gamybai ir technologijai, dėl ko įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, 8 val. arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant pagamintos produkcijos vidurkį trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo;
15.6. šilumos įrenginio gedimas, jo darbo režimo sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių kenksmingos medžiagos buvo išleistos į vandens telkinius;
16. Prie I laipsnio sutrikimų dujų įrenginiuose priskiriama:
16.1. degiųjų gamtinių ar suskystintų angliavandenilinių dujų-oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimai, dėl ko buvo sužaloti žmonės ar sugadintas turtas statiniuose, kuriuose įrengti buitiniai dujiniai prietaisai;
16.2. neplanuotas dujų tiekimo nutraukimas dėl magistralinių dujotiekių, dujų tiekimo sistemų ar jų sudedamųjų dalių mechaninių, korozinių ar darbo sutrikimų:
16.2.1. gamybai ir technologijai, dėl ko įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, 8 val. arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant pagamintos produkcijos vidurkį trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo;
16.3. vartotojų, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, dujų tiekimo sistemų ar jų sudedamųjų dalių sutrikimai, dėl ko įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 8 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant pagamintos produkcijos vidurkį trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo;
17. Prie II laipsnio sutrikimų elektros įrenginiuose priskiriama:
17.1. trumpalaikis (nuo 5 min iki numatyto sutartyje laiko) elektros energijos tiekimo vartotojams nutraukimas, nenumatytas automatikos veikimo ar kitų elektros tiekimo sąlygų (išskyrus 10 kV saugiklių perdegimus ir gedimus 0,4 kV įrenginiuose);
17.2. elektrinės, katilinės, elektros tinklų 10 kV ir aukštesnės įtampos linijos ar pastotės elektros schemos pagrindinių įrenginių priverstinis arba klaidingas išjungimas ar išsijungimas;
17.3. energetikos įmonės ryšių, teleinformacijos ir televaldymo įrenginių gedimas, sukėlęs elektros energijos tiekimo vartotojams nutraukimą;
17.4. energetikos įmonės sisteminės reikšmės ryšių ir teleinformacijos kanalo ar aparatūros gedimas, užtrukęs ilgiau kaip 8 val. (išskyrus nedarbo dienas), kai įmonėje yra DTV priemones aptarnaujantis personalas, ir ilgiau negu dvi paras (išskyrus nedarbo dienas), kai įmonėje nėra DTVP aptarnaujančio personalo;
17.6. relinės apsaugos ar automatikos neteisingas veikimas, aptarnaujančio personalo klaidingi veiksmai, jei dėl to išsijungė (ar neišsijungė, bet turėjo išsijungti) elektros įrenginiai;
17.7. elektrinės agregatų nepaleidimas dispečeriniame grafike numatytu laiku arba pagal dispečerio potvarkį ar paveikus priešavarinei automatikai;
18. Prie II laipsnio sutrikimų šilumos įrenginiuose priskiriama:
18.1. priverstinis šilumos šaltinio arba dalies šilumos tinklo, magistralės (200 mm ar didesnio diametro) atjungimas, dėl ko buvo nutrauktas šilumos tiekimas:
18.3. elektrinės, katilinės įrenginių nepaleidimas dispečeriniame grafike numatytu laiku arba pagal dispečerio potvarkį;
18.4. šilumos įrenginio gedimas, jo darbo režimo sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių atviras gruntas buvo užterštas virš leistinų užterštumo normų;
18.5. katilinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, kai suminė šilumos apkrova sudarė mažiau kaip 50 MW;
Papildyta punktu:
Nr. 176, 1999-05-11, Žin., 1999, Nr. 43-1383 (1999-05-19), i. k. 0992020ISAK00000176
18.6. katilinės vieno katilo nuo 0,1 iki 50 MW galios, dirbant keliems katilams, avarinis ar klaidingas išjungimas iki 5 val.
Papildyta punktu:
Nr. 176, 1999-05-11, Žin., 1999, Nr. 43-1383 (1999-05-19), i. k. 0992020ISAK00000176
19. Prie II laipsnio sutrikimų dujų įrenginiuose priskiriama:
19.1. neplanuotas dujų tiekimo nutraukimas:
19.2. įmonių – dujų vartotojų dujų tiekimo sistemų ar jų sudedamųjų dalių sutrikimai, dėl ko nebuvo gaminama produkcija;
19.3. dujų tiekimo sistemų koroziniai ir kiti sandarumo pažeidimai, nustatyti planinių darbų metu, dėl kurių nutraukiamas dujų tiekimas vartotojams;
19.4. suskystintų dujų tiekimo nutraukimas vartotojams pasibaigus dujoms grupiniame įrenginyje, užšalus redukcinei galvutei, įrenginiams arba įvadams;
III. AVARIJŲ, SUTRIKIMŲ KLASIFIKACIJA PAGAL JŲ PRIEŽASTIS
20. Avarijų, sutrikimų priežastys klasifikuojamos pagal šiuos požymius:
20.6. įrenginių susidėvėjimas, medžiagų savybių pakitimas (struktūriniai pakitimai, valkšnumas, nuovargis, senėjimas ir pan.);
20.8. gamybinių instrukcijų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų nevykdymas aptarnaujant ir naudojant įrenginius;
20.9. norminių dokumentų skaičiuotėse nenumatytų procesų atsiradimas, viršnorminiai komutaciniai ir atmosferiniai viršįtampiai, sudėtingi trumpieji jungimai, vienkartinis sutapimas keleto avarinių procesų ir įrenginių sutrikimų;
IV. AVARIJŲ, SUTRIKIMŲ TYRIMO APIMTIS
21. Tiriant avarijas, sutrikimus turi būti išnagrinėta ir įvertinta:
21.2. energetikos įrenginių būklė, ar šie įrenginiai buvo aptarnaujami pagal galiojančias taisykles, reglamentus, standartus, normas, instrukcijas, nurodymus;
21.4. įrenginių ir konstrukcijų projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir derinimo darbų atlikimo kokybė;
21.5. ar stichinių reiškinių parametrai (apšalo storis, vėjo greitis ir t. t.) neviršijo įrenginių projektinių ar norminių dydžių;
21.6. relinės ir technologinės apsaugos, visų rūšių automatikos, ryšių, teleinformacijos ir televaldymo įrenginių darbas įvykio metu ir po įvykio;
V. AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ TYRIMAS
23. Avariją, I laipsnio sutrikimą tiria energetikos įrenginio savininko arba aptarnaujančios pagal sutartį organizacijos, darbdavio, kurio energetikos įrenginyje įvyko avarija, įsakymu (nurodymu) sudaryta komisija (ne mažiau kaip iš 3 asmenų, tarp jų komisijos pirmininkas). Komisijos sudėtis suderinama su Energetikos valstybine inspekcija. Į komisijos sudėtį įtraukiami darbdavio (įrenginio savininko) atstovai, Energetikos valstybinės inspekcijos atstovas, pagal savo kompetenciją kitų Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų atstovai. Ypatingais atvejais Energetikos valstybinės inspekcijos siūlymu komisiją avarijoms tirti sudaro Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
24. Jeigu avarija, I laipsnio sutrikimo priežastys susiję su dujinių prietaisų naudojimu gyvenamuosiuose namuose ar jų priklausiniuose, komisiją šiems įvykiams tirti sudaro energetikos įrenginius aptarnaujanti organizacija.
25. Avarijos, I laipsnio sutrikimai, kurių priežastimi buvo aptarnavimo trūkumai, projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir remonto darbų defektai, tiriami dalyvaujant atitinkamiems specialistams, taip pat būtina pakviesti suinteresuotų institucijų atstovus. Jeigu šio reikalavimo dėl objektyvių priežasčių įvykdyti negalima, specialistų atstovavimą nustato Energetikos valstybinė inspekcija.
26. Avarijų ir I laipsnio sutrikimų tyrimas pradedamas nedelsiant ir užbaigiamas per 15 dienų. Tyrimo laikas gali būti pratęstas komisijos pirmininko prašymu. Sprendimą pratęsti tyrimą priima Energetikos valstybinė inspekcija.
27. Pažeistas įrenginys atidaromas ar išardomas leidus tyrimo komisijos pirmininkui ir dalyvaujant komisijos nariams. Nustatytu laiku neatvykus komisijos nariams, komisijos pirmininkas gali ne ilgiau kaip 3 paroms atidėti įrenginio išardymą.
28. Tiriant avarijas ir sutrikimus turi būti užtikrintas juridinis faktų įforminimas. Tam tikslui įrenginio savininkas privalo:
28.2. išsaugoti ir pateikti komisijai registruojančių prietaisų įrašus, diagramas, operatyvinio personalo pokalbių magnetofoninius įrašus, kitus avarijos, sutrikimo daiktinius įrodymus;
28.3. pateikti struktūrinių padalinių vadovų, įrenginius aptarnaujančio personalo, asmenų, atsakingų už įrenginio priežiūrą ir eksploatavimą, kitų asmenų, mačiusių avariją ar sutrikimą, raštiškus paaiškinimus;
29. Visus dokumentus ir aprašymus savo parašu patvirtina įrenginio savininkas, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
30. Komisijai tiriant avariją ar sutrikimą energetikos įrenginio savininkas, darbdavys privalo:
30.1. atlikti būtinus techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus pagal komisijos reikalavimus;
31. Elektros energijos kiekis, nepatiektas vartotojams, nustatomas pagal „Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykles“, šilumos energijos – pagal „Šilumos energijos tiekimo ir vartojimo taisykles“, dujų – pagal „Gamtinių dujų tiekimo, transportavimo ir vartojimo taisykles“.
32. Nepagamintas elektros, šilumos energijos kiekis nustatomas pagal elektrinės, katilinės darbo galios sumažėjimą per generuojančių galingumų priverstinės prastovos laiką.
33. Produkcijos, nepagamintos dėl avarijos ar sutrikimo, kiekis nustatomas, įvertinant prastovos laiką ir gamybos apimtį trijų darbo dienų laikotarpiu iki avarijos, sutrikimo.
34. Ištyrus avariją arba I laipsnio sutrikimą, surašomas aktas pagal pateiktą formą (1 priedas). Būtina atsakyti į visus akto formoje nurodytus klausimus.
35. Surašomi du avarijos ar I laipsnio sutrikimo tyrimo akto egzemplioriai. Vieną egzempliorių savininkas, darbdavys, kurio įrenginyje įvyko avarija, I laipsnio sutrikimas, pasilieka sau, kitą per tris dienas po akto pasirašymo privalo įteikti Energetikos valstybinei inspekcijai (teritoriniam jos skyriui). Komisijos nariams jų pageidavimu išduodami akto nuorašai.
Prie akto pridedami dokumentai, kuriais remiantis padarytos komisijos išvados.
36. Tyrimo aktą pasirašo visi komisijos nariai. Komisijos nariui nesutikus su tyrimo išvadomis, jo atskiroji nuomonė rašoma po parašais arba atskirame priede.
37. II laipsnio sutrikimus tiria pavieniai specialistai arba komisija, paskirta įrenginio savininko, darbdavio.
39. II laipsnio sutrikimo tyrimo duomenys įrašomi į įmonės, įstaigos, organizacijos apskaitos dokumentus laisva forma.
40. Jei Energetikos valstybinė inspekcija nustato, kad avarija, I laipsnio sutrikimas ne iki galo ištirti, jos vadovas turi teisę pareikalauti avarijos I laipsnio sutrikimo tyrimo rezultatų patikslinimo arba pakartotinio tyrimo. Patikslinimus atlikti pavedama tai pačiai komisijai, o pakartotiniam tyrimui sudaroma nauja komisija.
VI. AVARIJŲ, SUTRIKIMŲ APSKAITA
41. Avarijų ir I laipsnio sutrikimų apskaitą tvarko Energetikos valstybinė inspekcija, energetikos įrenginių savininkai, darbdaviai, o gyvenamuosiuose namuose – energetikos įrenginius aptarnaujanti organizacija.
42. II laipsnio sutrikimų energetikos įrenginiuose apskaitą tvarko įrenginių savininkai, darbdaviai, o gyvenamuosiuose namuose – energetikos įrenginius aptarnaujanti organizacija.
1 priedas
AVARIJOS, I LAIPSNIO SUTRIKIMO TYRIMO AKTAS
199________Nr.____
__________________________________________________________________________
Įmonės, įstaigos, Miestas
organizacijos pavadinimas
Dėl avarijos, I laipsnio sutrikimo tyrimo
Komisija:
(sudėtis, nurodant jos sudarymo pagrindą)
(vardas, pavardė, pareigos)
1. Objekto, kuriame įvyko avarija, I laipsnio sutrikimas, pavadinimas ir balansinė priklausomybė. Energetikos įrenginio (katilo, turbinos, generatoriaus arba kt. įrenginio), kuriame ar jo zonoje įvyko arba išplito avarija ar I laipsnio sutrikimas, techninė charakteristika, montavimo metai, remonto, paskutinio techninio patikrinimo ar apžiūros datos.
6. Energetikos įrenginio darbo režimas, jo techninė būklė, pagrindiniai parametrai iki avarijos, I laipsnio sutrikimo, taip pat buvę nukrypimai ir operatyvinio personalo klaidos, kurios turėjo arba galėjo turėti įtakos avarijos ar I laipsnio sutrikimo atsiradimui.
7. Avarijos, I laipsnio sutrikimo atsiradimo, vystymosi ir likvidavimo chronologinis aprašymas, priežasčių ir pasekmių tarpusavio ryšys.
8. Asmenys, pažeidę norminių aktų reikalavimus, ir priežastys, dėl kurių įvyko avarija, I laipsnio sutrikimas.
9. Avarijos, I laipsnio sutrikimo klasifikacija pagal jų priežastis, nurodant šių Nuostatų III skyriaus atitinkamus punktus.
11. Avarijos, I laipsnio sutrikimo pasekmės: energetikos įrenginio, jo elemento sugadinimo aprašymas. Sugadintų mazgų, įrenginių (atskirai nurodant įrenginius, kurių valstybinę priežiūrą vykdo Technikos priežiūros tarnyba) sugadinimo pobūdis.
13. Materialinių nuostolių, patirtų dėl avarijos, I laipsnio sutrikimo, skaičiavimas (atliekamas komisijos pageidavimu).
15. Pridedamų prie akto dokumentų sąrašas.
Komisijos pirmininkas ___________________________ (parašai)
Nariai
(vardas, pavardė)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 176, 1999-05-11, Žin., 1999, Nr. 43-1383 (1999-05-19), i. k. 0992020ISAK00000176
Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymu Nr.269, dalinio pakeitimo