Nutarimas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 32-903

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

2000 m. balandžio 14 d. Nr. 423

Vilnius

Nauja nutarimo redakcija:

Nr. 448, 2008-05-07, Žin., 2008, Nr. 58-2174 (2008-05-22)

DĖL VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842) ir siekdama sumažinti traumatizmą ir mirtingumą dėl traumų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms ir institucijoms, atsakingoms už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų, gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Pasiūlyti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Valstybinę traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programą.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas

Krašto apsaugos ministras,
pavaduojantis sveikatos apsaugos ministrą Juozas Olekas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 448
redakcija)

VALSTYBINĖ TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2008–2010 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2008–2010 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – valdyti traumatizmo būklę šalyje ir sumažinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą dėl traumų.

2. Ši programa parengta atsižvelgiant į:

2.1. Pasaulio sveikatos organizacijos Regiono komiteto 2005 m. rugsėjo 22 d. rezoliucijos RC55/R9 „Dėl traumų prevencijos PSO Europos regione“ rekomendacijas;

2.2. 2007 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl traumų prevencijos ir saugos skatinimo (OL 2007 C164, p. 1).

3. Traumos Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau vadinama – PSO) dokumentuose skirstomos į netyčines (nelaimingi atsitikimai), kurių priežastys – transporto įvykiai, atsitiktiniai apsinuodijimai, nukritimai, atsitiktiniai paskendimai, nudegimai (toliau vadinama – netyčinės traumos), ir tyčines, apimančias savižudybes ir smurtinius sužalojimus (toliau vadinama – tyčinės traumos).

4. Šioje programoje numatytos svarbiausios netyčinių traumų prevencijos priemonės, o priemonės, susijusios su tyčinių ir netyčinių traumų priežasčių tyrimais, duomenų rinkimu ir analize, apima tiek tyčines, tiek netyčines traumas. Didžiuma tyčinių traumų prevencijos priemonių numatyta kitose valstybinėse strategijose ir programose: Psichikos sveikatos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070 (Žin., 2007, Nr. 42-1572), Valstybinėje smurto prieš moteris mažinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1330 (Žin., 2006, Nr. 144-5474), ir kitose.

II. APLINKOS ANALIZĖ

5. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl tyčinių ir netyčinių traumų – trečioje vietoje po mirtingumo nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir piktybinių navikų. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių Lietuvoje kur kas didesnis negu Centrinės ir Rytų Europos valstybėse. Mirusiųjų dėl šių priežasčių 2000–2005 metais padaugėjo 9 procentais. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių 2006 metais truputį sumažėjo ir sudarė 17,2 procento visų mirties atvejų (2004 metais – 18,1 procento, 2005 metais – 18,5 procento). Dėl šių priežasčių Lietuva kasmet netenka daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys).

6. Dėl traumų daugiausia miršta jauni žmonės: du trečdaliai mirusiųjų nuo traumų – darbingo amžiaus asmenys. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, apie du trečdalius 15–44 metų vyrų ir trečdalis tokio pat amžiaus moterų žūva nuo traumų. Net 53,8 procento visų mirusių 2005 metais 15–44 metų asmenų mirties priežastys – išorinės.

7. Vaikų traumatizmas Lietuvoje – opi visuomenės sveikatos problema. Nuo traumų žūva vaikų daugiau negu nuo visų kitų priežasčių. 1–18 metų vaikų mirtingumo dėl išorinių priežasčių 2005 metų rodiklis – 24,8 iš 100 000: didžiuma vaikų žuvo per eismo įvykius (10,7 iš 100 000), 35 vaikai (4,8 iš 100 000) nuskendo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2006 metais užregistruotos 66 908 vaikų iki 18 metų traumos (93,08 iš 1000).

8. Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių statistikos duomenimis, iki 10 procentų pagyvenusiųjų (vyresnių kaip 65 metų asmenų) kasmet gydosi nuo patirtų traumų, o apie 2–3 procentai – gydomi ligoninėse. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 metais dėl išorinių priežasčių mirė 1097 vyresni kaip 65 metų asmenys (3,7 procento visų šios amžiaus grupės asmenų mirčių), 2004 metais jų buvo mažiau – 997 (3,6 procento). Dažniausia pagyvenusiųjų traumų priežastis Lietuvoje (ir kitose ES valstybėse) – kritimai; kaulų lūžiams gydyti prireikia apie dviejų trečdalių visų traumų lovadienių. Tiesioginės ir netiesioginės šių traumų gydymo išlaidos gerokai didesnės nei kitų traumų.

9. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, kasmet į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas patenka 15–18 tūkst. apsinuodijusių asmenų ir daugiau nei 10 tūkst. apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose. Didelę dalį stacionaruose dėl apsinuodijimų gydomų pacientų sudaro 2–4 ir 13–17 metų vaikai. Dauguma vaikų sunkius sveikatos sutrikimus patiria apsinuodiję medikamentais ir alkoholiu. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioje įstaigoje 2002 metais įsteigtas Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras (šiuo metu –Ekstremalių sveikatai situacijų centro padalinys) teikia visuomenei ir specialistams informaciją apie cheminių medžiagų pavojų sveikatai, apsinuodijimų prevenciją ir priešnuodžius, konsultuoja šiais klausimais, atlieka toksikologinę stebėseną, organizuoja švietimo ir mokymo apsinuodijimų prevencijos ir gydymo klausimais renginius.

10. Į Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas kasmet kreipiasi apie 400 tūkst. asmenų, patyrusių traumas (2006 metais stacionaruose gydyti 56 044 suaugusieji ir 13 416 vaikų iki 18 metų). Traumos Lietuvoje – viena pagrindinių ilgai trunkančio laikinojo nedarbingumo priežasčių. Daugiau kaip 2700 asmenų kasmet dėl traumų pripažįstami neįgaliaisiais (Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys). Traumos lemia tiesiogines ir netiesiogines Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas. Sveikatos priežiūros paslaugos traumas patyrusiems pacientams labai brangios.

11. Įvairių institucijų duomenų bazėse (Statistikos departamente, Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinėje sistemoje SVEIDRA, Lietuvos sveikatos informacijos centre, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybiniame aplinkos sveikatos centre) esantys duomenys apie traumas neišsamūs, dažniausiai naudojami atitinkamų institucijų poreikiams. Dalis svarbios informacijos neregistruojama (pvz., traumų priežastys). Taigi surinktus duomenis sunku apibendrinti, susisteminti, nustatyti sprendimų ir politikos prioritetus.

12. Lietuvoje traumų prevencija atliekama nacionaliniu ir savivaldybių lygiais – įgyvendinamos įvairios programos. Išsamios informacijos apie vykdomas ir vykdytas programas nėra, todėl teigiama patirtis ir geros iniciatyvos dažnai lieka be reikiamo dėmesio. Kadangi informacija apie prevencijos priemones nerenkama, analizė neatliekama, traumų prevencijos programų priemonės ir veiksmai neišvengiamai kartojami, sunku derinti prevencinę veiklą ir taip taupyti jai skiriamas lėšas.

13. PSO Regiono komiteto rezoliucijoje RC55/R9 „Dėl traumų prevencijos PSO Europos regione“, priimtoje 2005 m. rugsėjo 22 d., valstybės narės raginamos plėtoti traumų stebėsenos sistemą, tai padėtų apskaičiuoti investicijas į traumatizmo prevenciją, diegti įrodymais pagrįstus traumų prevencijos metodus. Šioje rezoliucijoje patvirtinta, kad smurto ir netyčinių traumų prevencija – prioritetinė visuomenės sveikatos sritis, rekomenduojama traumatizmo prevencijos veiklą įtraukti į nacionalinių programų priemonių planus.

14. 2007 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendacijoje dėl traumų prevencijos ir saugos skatinimo (2007/C164/01) valstybėms narėms siūloma geriau pasinaudoti turimais duomenimis apie traumas, prireikus parengti traumų stebėsenos priemones, stebėti traumų rizikos kitimą ir prevencijos priemonių poveikį, kad būtų užtikrinta gera visuomenės sveikata.

15. Nacionalinės sveikatos tarybos 2007 m. kovo 22 d. posėdžio sprendime dėl Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000–2010 metų programos įgyvendinimo Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma skirti daugiau dėmesio traumų informacijos ir stebėsenos sveikatos priežiūros įstaigose sutvarkymui, sparčiau diegti algoritmus ir bendras pagalbos metodikas, parengtas vadovaujantis pripažintais tarptautiniais skubiosios pagalbos standartais.

16. Daugelyje pasaulio valstybių sėkmingai vykdomos traumatizmo profilaktikos programos, todėl traumatizmas mažėja. Baltijos valstybėse traumatizmas didelis. Lietuvoje traumų prevencijos priemonės vykdomos epizodiškai, dažnai stokojama tiek valstybės, tiek savivaldybių dėmesio ir finansavimo.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

17. Šios programos tikslas – mažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą dėl traumų.

18. Pagrindiniai šios programos uždaviniai:

18.1. vykdyti aktyviosios saugos priemones, neleidžiančias įvykti traumai, galinčiai sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei;

18.2. mažinti mirčių ir neįgalumą dėl patirtų traumų;

18.3. plėtoti duomenų apie traumas rinkimo sistemą, tirti traumų priežastis.

IV. LAUKIAMI REZULTATAI IR vertinimo Kriterijai

19. Numatomi tokie šios programos įgyvendinimo rezultatai:

19.1. išplėsta duomenų apie traumas bazė padės nustatyti sprendimų ir traumų prevencijos politikos prioritetus;

19.2. pagerės specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, kompetencija saugos ir traumų prevencijos klausimais;

19.3. pagerės visuomenės informuotumas apie traumų rizikos veiksnius ir saugos priemones.

20. Šios programos rezultato kriterijai:

20.1. sumažėjęs gyventojų mirtingumas dėl traumų;

20.2. sumažėjęs vaikų iki 18 metų traumatizmas.

21. Šios programos produkto kriterijai:

21.1. organizuotų švietimo įstaigų specialistams mokymo renginių skaičius;

21.2. papildytų mokymo programų švietimo įstaigoms skaičius;

21.3. organizuotų renginių, suteikiančių žinių apie saugą ir traumų prevenciją, skaičius;

21.4. parengtų teisės aktų, reglamentuojančių saugią aplinką, skaičius;

21.5. parengtų apsinuodijimų gydymo metodikų skaičius.

V. programos įgyvendinimas ir atskaitomybė

22. Šios programos įgyvendinimo priemonės, preliminarus lėšų poreikis joms vykdyti, vykdytojai ir įvykdymo terminai nurodyti priede.

23. Šios programos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

24. Šios programos įgyvendinimo priemones vykdančios institucijos kasmet iki vasario 2 d. pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai praėjusių metų priemonių vykdymo ataskaitą.

25. Sveikatos apsaugos ministerija kasmet iki kovo 1 d. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metines šios programos įgyvendinimo ataskaitas ir galutinę ataskaitą.

––––––––––––––––

Valstybinės traumatizmo profilaktikos

2008–2010 metų programos

priedas

VALSTYBINĖS TRAUMATIZMO PROFILAKTIKOS 2008-2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingas vykdytojas	Įvykdymo terminas (metai)	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)
Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingas vykdytojas	Įvykdymo terminas (metai)	iš viso	2008 metais	2009 metais	2010 metais
1. Vykdyti aktyviosios saugos priemones, neleidžiančias įvykti traumai, galinčiai sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei	1.1. Parengti ir patvirtinti Informacijos apie apsinuodijimus teikimo Ekstremalių sveikatai situacijų centro padaliniui Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurui taisykles	Sveikatos apsaugos ministerija	2008
	1.2. Parengti, išleisti ir išdalyti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigoms lankstinukus, skirtus pagyvenusių asmenų traumų prevencijai	Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės	2009	25		25
	1.3. Parengti, išleisti ir išdalyti ikimokyklinio ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms skirtas tėvams rekomendacijas, kaip atlikti vaikų apsinuodijimų prevenciją	Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės	2009	25		25
	1.4. Sukurti visuomenei ir specialistams skirtą specializuotą interneto svetainę apsinuodijimų klausimais (informacija apie nuodingas medžiagas, pavojingus preparatus, natūralius nuodus, pirmąją pagalbą apsinuodijus, apsinuodijimų prevencijos priemones)	Sveikatos apsaugos ministerija	2009	40		40
	1.5. Organizuoti mokyklų visuomenės sveikatos specialistų mokymą traumatizmo prevencijos klausimais	Sveikatos apsaugos ministerija	2009-2010	40		20	20
	1.6. Papildyti Žmogaus saugos programą bendrojo lavinimo mokykloms reikiamais moduliais ir temomis	Švietimo ir mokslo ministerija	2008	30	10	10	10
	1.7. Papildyti Kolegijos civilinės saugos studijų bendrąją programą traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos temomis	Švietimo ir mokslo ministerija	2008
	1.8. Papildyti Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijos temomis	Švietimo ir mokslo ministerija	2008
	1.9. Parengti kvalifikacijos tobulinimo programas bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams, mokantiems sužalojimų prevencijos ir žmogaus saugos	Švietimo ir mokslo ministerija	2008	20	10	10
	1.10. Organizuoti mokytojų, mokančių sužalojimų prevencijos ir žmogaus saugos, rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą	Švietimo ir mokslo ministerija	2008	30	10	10	10
	1.11. Organizuoti renginius (varžybas, konkursus, seminarus ir kita), suteikiančius žinių apie žmogaus saugą	Švietimo ir mokslo ministerija	2008-2010	180	60	60	60
	1.12. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius saugią aplinką ugdymo metu: 1.12.1. Profesinio mokymo įstaigų mokinių instruktavimo žmogaus saugos klausimais tvarkos aprašą; 1.12.2. Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių instruktavimo žmogaus saugos klausimais tvarkos aprašą	Švietimo ir mokslo ministerija	2008-2010	40	10	10	20
	1.13. Parengti ūkininkų ir ūkių darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas	Žemės ūkio ministerija	2008-2010
	1.14. Atlikti traumatizmo prevencijos priemonių, vykdomų nacionaliniu ir savivaldybių lygiais, analizę	Sveikatos apsaugos ministerija	2010	80			80
2. Mažinti mirčių ir neįgalumą dėl patirtų traumų	2.1. Parengti apsinuodijimų gydymo metodikas asmens sveikatos priežiūros specialistams	Sveikatos apsaugos ministerija	2009	40		40
	2.2. Parengti ir patvirtinti Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą	Sveikatos apsaugos ministerija	2008
	2.3. Įsigyti priemonių, reikalingų gydytojams ir slaugos personalui, teikiantiems pagalbą traumą patyrusiems pacientams, mokyti	Sveikatos apsaugos ministerija	2009-2010	30		15	15
3. Plėtoti duomenų apie traumas rinkimo sistemą, tirti traumų priežastis	3.1. Pakeisti informacinės sistemos SVEIDRA duomenų įvedimo programą – sudaryti galimybę įvesti traumų priežasčių kodus pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių (TLK-10)	Sveikatos apsaugos ministerija	2008
	3.2. Sukurti mokinių nelaimingų atsitikimų apskaitos informacinę sistemą	Švietimo ir mokslo ministerija	2009-2010	90		30	60
	3.3. Papildyti Mokinių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatus	Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	2009	10		10
	3.4. Ištirti 15–44 metų gyventojų traumų priežastis	Sveikatos apsaugos ministerija	2009	20		20
	3.5. Ištirti pagyvenusiųjų (vyresnių kaip 65 metų asmenų) traumų, patirtų namuose, priežastis	Sveikatos apsaugos ministerija	2009	20		20
Iš viso				720	100	345	275

––––––––––––––––––––––––