Suvestinė redakcija nuo 2013-06-30 iki 2014-05-31

 

Nutarimas paskelbtas: www.valstybes-zinios.lt 2013, Nr. 25-0; Žin. 2013, Nr.25-1249, i. k. 113106ANUTA000O3-73

 

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

Nutarimas

 

DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2009 M. LIEPOS 8 D. NUTARIMO Nr. O3-96 „DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS“ PAKEITIMO

 

2013 m. vasario 28 d. Nr. O3-73

Vilnius

 

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 8 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 61-2402) 2 straipsnio 28 dalimi ir Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889 (Žin., 2011, Nr. 93-4405), ir atsižvelgdama į Komisijos Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus 2013 m. vasario 25 d. pažymą Nr. O5-66 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, n u t a r i a:

1. Pakeisti Šilumos kainų nustatymo metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (Žin., 2009, Nr. 92-3959), ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama) (toliau – Metodika).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Metodika įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1 d.;

2.2. šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) ir perskaičiuotų šilumos kainų (kainų dedamųjų) projektams, pateiktiems iki Metodikos įsigaliojimo dienos, taikomos Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (Žin., 2009, Nr. 92-3959; 2010, Nr. 122-6255; 2011, Nr. 130-6214, Nr. 164-7858; 2012, Nr. 15-684), nuostatos, išskyrus šio nutarimo 2.6 punktą;

2.3. šilumos bazinės kainos (kainų dedamosios), nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos, galioja iki Komisijos nutarimuose ir (ar) savivaldybių sprendimuose nustatytų datų;

2.4. iki Metodikos įsigaliojimo nustatytų šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) galiojimo laikotarpiu perskaičiuotų šilumos kainų (kainų dedamųjų) projektams, teikiamiems po Metodikos įsigaliojimo dienos, taikomos Metodikos nuostatos, įskaitant Metodikos 69.1.1 punktą;

2.5. skaičiuojant šilumos kainos kintamąją dedamąją, medienos kilmės biokuro kaina nustatoma kaip faktinė Ūkio subjekto biokuro atskiro sandorio kaina, jei Ūkio subjektas biokurą įsigijo Energijos išteklių biržoje. Atskiro sandorio kaina ribojama 110 proc. Komisijos skelbiamos vidutinės atitinkamo biokuro rūšies (medienos kilmės biokuro, medienos granulių arba briketų) rinkos kainos, įskaitant transportavimo sąnaudas. Tokiu atveju netaikomas Šilumos kainų nustatymo metodikos 121.2 ir 122 punktų ribojimas atitinkamo biokuro rūšies įsigijimo kainai;

2.6. reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) projektus pateikė iki Metodikos įsigaliojimo dienos, nustatoma vienanarė šilumos bazinė gamybos kaina (kainos dedamųjų) už pagamintą šilumos kiekį (ct/kWh) ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (Lt/mėn./kW) pagal šias formules:

2.6.1. vienanarė šilumos gamybos kaina (kainos dedamosios):

 

 

 

kur:

Tg nš – šilumos gamybos bazinė vienanarė kaina, ct/kWh;

Tg nš pd – šilumos gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

Tg nš kd – šilumos gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

Sg k – kintamųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;

Qnš – šilumos tiekėjui parduotas šilumos kiekis, tūkst. MWh;

 

2.6.2. rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis):

 

 

 

kur:

Prg – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos pajamos, tūkst. Lt;

Trg – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), Lt/mėn./kW;

Qrg – rezervinė galia, nustatoma Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše numatyta tvarka, kW;

Sg p – pastoviųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;

Sg veikl. – veiklos sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;

NPg – normatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;

Qnš,inst – instaliuota šilumos gamybos šaltinių galia, kW;

 

2.7. šilumos tiekėjas, kuris po šio nutarimo įsigaliojimo dienos atsiskaito su reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju pagal šio nutarimo 2.6 punkte nustatytas kainas, iki artimiausio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo rezervinės galios užtikrinimo paslaugos sąnaudas įskaičiuoja į šilumos kainos kintamąją dedamąją;

2.8. šio nutarimo priėmimo dieną vykdantys veiklą Ūkio subjektai privalo iki Metodikos įsigaliojimo dienos, o Ūkio subjektai, veiklą pradėję po šio nutarimo įsigaliojimo dienos, privalo per šešis mėnesius nuo veiklos vykdymo pradžios pateikti reguliuojančiajai institucijai Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistemos laisvos formos aprašą, atitinkantį Metodikos 45 punkte numatytus reikalavimus;

2.9. Ūkio subjektas nuo 2015 m. sausio 1 d. teikdamas metines atskaitomybes už pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius privalo vadovautis šiuo nutarimu patvirtintos Metodikos redakcijos nuostatomis.

3. Rekomenduoti šilumos tiekėjams, rengiant ilgalaikius investicinius planus, o savivaldybėms, derinant šilumos tiekėjų parengtus ilgalaikius investicinius planus, numatyti priemones daugiabučių namų renovacijos efektui kompensuoti (šilumos tiekimo pastoviosioms sąnaudoms mažinti). Neparengus investicinių planų atsižvelgus į šio punkto rekomendaciją arba nevykdant investiciniuose planuose numatytų priemonių, pastatų renovacijos efektas nebus vertinamas nustatant šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir jas perskaičiuojant, t. y. nebus vertinama realizuoto šilumos kiekio sumažėjimo dėl pastatų renovacijos įtaka šilumos kainai (kainos dedamosioms).

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                Diana Korsakaitė

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73

 

ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja apskaitos atskyrimą, sąnaudų paskirstymą ir šilumos kainodarą.

2. Metodikos tikslas – sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) (toliau – Įstatymas) nustatytus tikslus, taip pat padidinti Lietuvos šilumos ūkio investicinės aplinkos stabilumą bei šilumos kainodaros skaidrumą.

3. Metodika parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) 8 straipsniu, 16 straipsniu, Įstatymo 3, 10, 32, 34 straipsniu, Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889 (Žin., 2011, Nr. 93-4405) (toliau – Principų aprašas).

4. Metodika:

4.1. vadovaujasi Ūkio subjektai, įgyvendindami apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, taip pat informacijos teikimą atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

4.2. vadovaujasi Ūkio subjektai, numatyti Įstatyme, rengdami šilumos kainų (kainų dedamųjų) projektus ir teikdami juos atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

4.3. vadovaujasi Ūkio subjektai, nustatydami šilumos kainas (kainų dedamąsias) Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

4.4. vadovaujasi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), užtikrindama tinkamą Ūkio subjektų apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo įgyvendinimą bei nustatydama šilumos kainas (kainų dedamąsias) Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

4.5. vadovaujasi savivaldybių tarybos, nustatydamos šilumos kainas (kainų dedamąsias) Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;

4.6. gali vadovautis nepriklausomi šilumos energijos gamintojai, dėl kurių Komisija, vadovaudamasi Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašu, patvirtintu Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-201 (Žin., 2010, Nr. 122-6253), yra priėmusi motyvuotus sprendimus netaikyti privalomosios šilumos gamybos kainodaros.

5. Metodikoje vartojamos šios sąvokos:

Apskaitos atskyrimas – Ūkio subjekto pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų apskaitos tvarkymas atskirai pagal atitinkamus verslo vienetus, tarsi verslo vienetai veiktų kaip savarankiški subjektai reguliuojamoje Ūkio subjekto apimtyje.

Būtinosios sąnaudos – pagal Metodiką nustatytos šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) galiojimo laikotarpio atitinkamo verslo vieneto sąnaudos, būtinos saugiam ir patikimam paslaugos (produkto) teikimui mažiausiomis sąnaudomis.

Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, nepriskirtinas Konkurencinių vartotojų, Savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojo ar Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų grupei.

Mažmeninis aptarnavimas – veikla, susijusi su sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suvartotą šilumą parengimu ir pateikimu vartotojams, šilumos suvartojimo bei mokėjimų apskaita, vartotojų informavimu bei kita su mažmeniniu aptarnavimu susijusi veikla.

Projekcinė šilumos kaina (kainos dedamosios) – šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) ar šilumos kainų (kainų dedamųjų) skaičiavimo metu, pagal Metodikos reikalavimus pritaikius kuro ir perkamos šilumos kainas, apskaičiuota šilumos kaina. Ši kaina apskaičiuojama tik galutinių šilumos kainų palyginimo tikslais ir nėra taikoma nustatant šilumos bazinių kainų ir šilumos kainų dedamąsias

Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistema – Ūkio subjekto veiklos apskaitos sistema, apimanti apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, suformuota ir naudojama reguliavimo tikslais.

Reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam yra nustatoma bazinė šilumos kaina (kainos dedamosios).

Reguliuojančioji institucija – Komisija arba savivaldybės institucija, kurioms pagal Šilumos ūkio įstatymą yra suteikta kompetencija kontroliuoti atitinkamo Ūkio subjekto licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos yra reguliuojamos, ir nustatyti šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias).

Sąnaudų centras – pagrindinė vidaus veikla (procesas), pagalbinė vidaus veikla (procesas), ar vidaus paslauga (produktas), kuriai tarpiniame sąnaudų paskirstymo etape yra priskiriama tam tikra netiesioginių sąnaudų suma, pagal priežastingumo principą siekiant paskirstyti netiesiogines sąnaudas galutinėms paslaugoms (produktams).

Sąnaudų homogeniškumas – savybė, kuri leidžia sąnaudas grupuoti pagal jų susidarymo veiksnį (nešiklį), sąnaudų dydžio kaitos laike tendencijas.

Sąnaudų paskirstymas – Ūkio subjekto sąnaudų tvarkymas Ūkio subjekto teikiamų paslaugų (produktų) savikainos nustatymui.

Savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojas – asmuo, pakeitęs viso pastato apsirūpinimo šiluma būdą, apsirūpinantis šiluma savarankiškai ir įprastai nevartojantis šilumos, tiekiamos Ūkio subjekto teisėtai valdoma centralizuoto šilumos tiekimo sistema, tačiau išlaikęs technines priemones, esant poreikiui, gauti šilumos iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, o Ūkio subjektas tokio asmens naudai, esant tokio asmens poreikiui, užtikrina atitinkamas priemones pateikti šilumą centralizuoto šilumos tiekimo sistema.

Šilumos kainos kintamoji dedamoji – kintanti šilumos kainos dalis, išreiškiama formule ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį.

Šilumos kainos pastovioji dedamoji – pastovi šilumos kainos dalis, išreiškiama konkrečiu skaičiumi ir taikoma apskaičiuojant galutinę šilumos kainą.

Šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis – keturi paskutiniai metų ketvirčiai iki šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto rengimo proceso pradžios.

Kitos šioje Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Įstatyme, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 87-3662), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (Žin., 2011, Nr. 62-2936), Šilumos kainų nustatymo metodikos principų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889 (Žin., 2011, Nr. 93-4405).

6. Šilumos tiekėjai ir Reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai, jei jiems taikomos vienodos Metodikos nuostatos, toliau kartu vadinami Ūkio subjektais.

7. Metodikoje naudojami simboliai ir žymėjimai pateikti Metodikos 23 priede.

8. Metodika netaikoma organizuojant ir tvarkant buhalterinę apskaitą ir rengiant finansinę atskaitomybę Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516; 2008, Nr. 79-3098) bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nustatyta tvarka.

 

II. APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLĖS

 

9. Apskaitos atskyrimo tikslai yra:

9.1. atskleisti verslo vieneto, kaip santykinai atskiros Ūkio subjekto verslo (veiklos) dalies, veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant faktiškai gautą investicijų grąžos normą;

9.2. atskleisti šilumos sąnaudų, įskaitant investicijų grąžos normą, formavimąsi.

10. Ūkio subjektas, įgyvendindamas apskaitos atskyrimą, privalo vadovautis šiais principais:

10.1. priežastingumo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai arba netiesiogiai turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios nulėmė tų pajamų uždirbimą, sąnaudų atsiradimą (susiformavimą), turto įsigijimą ar įsipareigojimų atsiradimą;

10.2. kaupimo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas turi įtraukti į Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) sistemą (toliau – Reguliavimo apskaito sistema) ir paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms, vadovaudamasis pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;

10.3. objektyvumo – Ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos ar verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolio) ir paveikti Reguliavimo apskaitos sistemos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;

10.4. pastovumo – Ūkio subjektas skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi taikyti tą pačią Reguliavimo apskaitos sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai:

10.4.1. dėl įvykusių reikšmingų įvykių ar aplinkybių reikia Ūkio subjekto naudojamos Reguliavimo apskaitos sistemos loginių pakeitimų;

10.4.2. Reguliuojančioji institucija reikalauja pakeisti Ūkio subjekto taikomą Reguliavimo apskaitos sistemą, kai ši neatitinka galiojančių teisės aktų;

10.5. skaidrumo – Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo etape ir galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti Ūkio subjekto pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal verslo vienetus ir paslaugas. Ūkio subjektas privalo užtikrinti Reguliavimo apskaitos sistemos duomenų teisingumą, tikrumą ir savalaikiškumą (įvedimą laiku);

10.6. naudingumo – Ūkio subjektas turi parengti ir taikyti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija būtų išsami, tinkama naudoti ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek Ūkio subjekto viduje, tiek už jo ribų;

10.7. patikimumo – Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų Ūkio subjekto finansinę būklę, joje nebūtų reikšmingų klaidų ir nukrypimų.

11. Reguliavimo apskaitos sistemoje pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus leidžiama įtraukti į apskaitą tik vieną kartą – sudarant apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo ataskaitas, Ūkio subjektui draudžiama tas pačias pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus įtraukti į apskaitą daugiau kaip vieną kartą.

12. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad Reguliavimo apskaitos sistema atitiktų šios Metodikos reikalavimus. Ūkio subjektas privalo suformuoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų pateikti Metodikos IV bei VI dalyse nurodytą informaciją bei visiškai įsitikinti apskaitos atskyrimo bei sąnaudų paskirstymo taisyklių įgyvendinimu ir Metodikos 10 punkte nurodytų principų įgyvendinimu.

13. Ūkio subjektas, vykdydamas apskaitos atskyrimą, ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus privalo paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus:

13.1. šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetas. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo numatyti tokias paslaugas (produktus):

13.1.1. šiluma (produktas);

13.1.2. šiluma termofikacinėse jėgainėse;

13.1.3. rezervinės galios palaikymas centralizuoto šilumos tiekimo sistemai;

13.1.4. kitos paslaugos (produktai), nurodant kiekvieną paslaugą (produktą);

13.2. šilumos perdavimo veiklos verslo vienetas. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo numatyti tokias paslaugas (produktus):

13.2.1. šilumos perdavimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklais;

13.2.2. balansavimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje;

13.2.3. kitos paslaugos (produktai), nurodant kiekvieną paslaugą (produktą);

13.3. mažmeninio aptarnavimo (šilumos pardavimo) veiklos verslo vienetas;

13.4. karšto vandens tiekimo veiklos verslo vienetas. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo numatyti tokias paslaugas (produktus):

13.4.1. karšto vandens tiekimas;

13.4.2. karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas;

13.4.3. kitos paslaugos (produktai), nurodant kiekvieną paslaugą (produktą);

13.5. pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros verslo vienetas. Šiame verslo vienete Ūkio subjektas privalo numatyti tokias paslaugas (produktus):

13.5.1. pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų einamoji priežiūra;

13.5.2. pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstrukcija;

13.5.3. kitos paslaugos (produktai), nurodant kiekvieną paslaugą (produktą);

13.6. Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų papildomų reikalavimų, susijusių su aplinkosauga, įgyvendinimo verslo vienetas;

13.7. kitos reguliuojamos veiklos verslo vienetas, kurį sudaro Ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą, bet reguliuojama pagal kitą Lietuvos Respublikos įstatymą (kiekvienai Reguliuojančiosios institucijos reguliuojamai veiklai suformuojant savarankišką verslo vienetą);

13.8. nereguliuojamos veiklos verslo vienetas, kurį sudaro Ūkio subjekto veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (visą Reguliuojančiosios institucijos nereguliuojamą veiklą formuojant kaip vieną verslo vienetą).

14. Jei Ūkio subjektas valdo (eksploatuoja) bendro technologinio šilumos ir elektros energijos gamybos ciklo sistemą, tokios sistemos pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus atskiria į Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.1 punkte) ir į Elektros energijos gamybos veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.7 punkte), vadovaudamasis šia Metodika ir Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 (Žin., 2009, Nr. 91-3948).

15. Jei Ūkio subjektas valdo (eksploatuoja) bendro technologinio šilumos ir elektros energijos gamybos ciklo sistemą, šilumos ir elektros energijos gamybai naudojančią atliekas, tokios sistemos pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus atskiria į Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.1 punkte) ir į Elektros energijos gamybos veiklos verslo vienetą (nurodytą Metodikos 13.7 punkte), vadovaudamasis šia Metodika ir Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika.

16. Jei Ūkio subjektas valdo daugiau negu vieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, kuriose realizuojama ne mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, kiekvienos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos apskaita turi būti atskiriama pagal Metodikos 13 punkte nurodytus verslo vienetus, jeigu Reguliuojančioji institucija nėra priėmusi motyvuoto sprendimo dėl neprivalomo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo.

17. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio sąnaudas turi paskirstyti verslo vienetams ir juos sudarančioms paslaugoms (produktams), vadovaudamasis sąnaudų paskirstymo taisyklėmis, kaip nurodyta Metodikos III skyriuje.

18. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms (produktams), sudarančioms verslo vienetus, remdamasis atsiskaitymų su klientais sistemos įrašais ir apmokėjimui išrašytų sąskaitų (sąskaitų tvarkymo sistemos) informacija. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai priskirti konkrečioms paslaugoms (produktams), pajamos paskirstomos naudojant atitinkamus pajamų nešiklius ir laikantis Metodikos 10 punkte nurodytų principų.

19. Ūkio subjektas turtą turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms (produktams), sudarančioms verslo vienetus, pagal tai, kurių paslaugų (produktų) teikimui tas turtas ataskaitiniu laikotarpiu yra naudojamas. Jeigu turto negalima tiesiogiai priskirti konkrečioms paslaugoms (produktams), sudarančioms verslo vienetus, turtas paskirstomas, naudojant atitinkamus turto nešiklius ir laikantis Metodikos 10 punkte nurodytų principų.

20. Ūkio subjektas ilgalaikio turto vertę verslo vienetams turi paskirstyti tokia tvarka:

20.1. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas konkrečiai paslaugai (produktui) teikti ar konkretaus verslo vieneto veiklai užtikrinti, ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi tiesiogiai priskirti konkrečiai paslaugai (produktui) ar konkrečiam verslo vienetui; kai ilgalaikis turtas yra susijęs su keliais verslo vienetais ar keliomis paslaugomis (produktais), jo vertė paskirstoma netiesiogiai atitinkamiems verslo vienetams ar atitinkamoms paslaugoms (produktams) pagal tai, kokiu mastu ilgalaikis turtas naudojamas verslo vieneto veikloje ar paslaugos (produkto) teikimo veikloje, naudojant nešiklius;

20.2. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), šio ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi proporcingai paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) pagal jiems tiesiogiai ir netiesiogiai priskirtą ilgalaikio turto vertę;

20.3. Ūkio subjektui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams, draudžiama Šilumos gamybos veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.1 punkte), Šilumos perdavimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.2 punkte), Mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.3 punkte), Karšto vandens tiekimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.4 punkte) priskirti (atitinka Metodikos 20.3.1–20.3.6 punktus pagal 2 priedo formą):

20.3.1. plėtros darbų vertę, iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;

20.3.2. prestižo vertę;

20.3.3. investicinio turto vertę;

20.3.4. finansinio turto vertę;

20.3.5. atidėtojo mokesčio turto vertę;

20.3.6. kito ilgalaikio turto vertę;

20.3.7. ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos), sukurto įvykdžius investicinius projektus, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus su atitinkamos savivaldybės taryba ir (arba) Komisija, vertę;

20.3.8. ilgalaikio turto (bet kurios kategorijos) vertės pokytį, susijusį su ilgalaikio turto perkainojimo veikla;

20.3.9. nebaigtos statybos vertę, nenaudojamų, esančių atsargose ilgalaikio turto vienetų vertę;

20.3.10. ilgalaikio turto vienetų vertės dalį, sukurtą už vartotojų ir nepriklausomų šilumos gamintojų prijungimą prie tinklų sumokėtomis lėšomis;

20.3.11. ilgalaikio turto vienetų vertės dalį, sukurtą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat sukurtą už dotacijų, subsidijų lėšas.

21. Ūkio subjektas verslo vienetams turi paskirstyti ir koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos būdu valdomo turto, naudojamo veikloje, vertę (pagal Metodikos 20 punktą).

22. Ūkio subjektas trumpalaikio turto vertę verslo vienetams turi paskirstyti tokia tvarka:

22.1. trumpalaikio turto vertė paskirstoma tiesiogiai tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), kurių veiklai užtikrinti arba kurioms paslaugoms (produktams) teikti reikalingas konkretus trumpalaikis turtas;

22.2. jeigu trumpalaikio turto elementas tiesiogiai nenaudojamas verslo vienetui ir paslaugai (produktui) teikti, kiekvieno tokio elemento vertė priskiriama verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), naudojant atitinkamus trumpalaikio turto nešiklius ir laikantis Metodikos 10 punkte nurodytų principų. Pinigus ir pinigų ekvivalentus Ūkio subjektas turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) proporcingai atitinkamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirtoms ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms;

22.3. Ūkio subjektui, vykdančiam trumpalaikio turto paskirstymą verslo vienetams, draudžiama Šilumos gamybos veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.1 punkte), Šilumos perdavimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.2 punkte), Mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.3 punkte), Karšto vandens tiekimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.4 punkte) priskirti (atitinka Metodikos 22.3.1–22.3.3 punktus pagal 2 priedo formą):

22.3.1. ilgalaikio materialiojo turto, skirto parduoti, vertę, išskyrus turtą, kuris po pardavimo bus toliau naudojamas reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) teikti;

22.3.2. antrinių ir asocijuotų įmonių skolas, išskyrus skolas už reguliuojamų verslo vienetų paslaugas (produktus);

22.3.3. kito trumpalaikio turto vertę.

23. Ūkio subjektui, vykdančiam nuosavo kapitalo vertės paskirstymą verslo vienetams, draudžiama Šilumos gamybos veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.1 punkte), Šilumos perdavimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.2 punkte), Mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.3 punkte), Karšto vandens tiekimo veiklos verslo vienetui (nurodyta Metodikos 13.4 punkte) priskirti (atitinka Metodikos 23.1–23.2 punktus pagal Metodikos 2 priedo formą):

23.1. perkainojimo rezervo (rezultato) vertę;

23.2. kitų rezervų, išskyrus privalomojo, vertę.

24. Paslaugų (produktų), sudarančių verslo vienetus, teikimo veiklai užtikrinti reikalingus įsipareigojimus Ūkio subjektas turi paskirstyti tiesiogiai pagal tai, kurių paslaugų (produktų), sudarančių verslo vienetus, teikimui tie įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu yra reikalingi (naudojami). Jeigu paslaugų (produktų) teikimui reikalingų (naudojamų) įsipareigojimų negalima tiesiogiai priskirti paslaugoms (produktams), paslaugų (produktų) teikimui reikalingi (naudojami) įsipareigojimai paskirstomi, naudojant atitinkamus įsipareigojimų nešiklius ir laikantis Metodikos 10 punkte nurodytų principų.

25. Trumpalaikiai įsipareigojimai paskirstomi tiesiogiai tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), kurių veiklai užtikrinti arba kurioms paslaugoms (produktams) teikti reikalingi konkretūs trumpalaikiai įsipareigojimai. Jeigu trumpalaikių įsipareigojimų elementas tiesiogiai nenaudojamas verslo vienetui ir paslaugai (produktui) teikti, Ūkio subjektas turi naudoti atitinkamą įsipareigojimų nešiklį:

25.1. finansinės skolos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) proporcingai tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirtoms ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms;

25.2. ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis paskirstoma verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) proporcingai pagal tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirtą ataskaitiniu laikotarpiu atitinkamo turto, kuriam įsigyti buvo naudojama ilgalaikė paskola, likutinę vertę;

25.3. su darbo santykiais susiję įsipareigojimai paskirstomi verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) proporcingai pagal tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) ataskaitiniu laikotarpiu priskirtą personalo sąnaudų sumą;

25.4. kitos mokėtinos sumos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), naudojant įsipareigojimų nešiklius pagal konkrečią mokėtinų sumų kategoriją;

25.5. atidėjiniai paskirstomi tiesiogiai verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) arba naudojant atitinkamus, konkrečiam atidėjiniui nustatytus įsipareigojimų nešiklius.

 

III. SĄNAUDŲ PASKIRSTYMO TAISYKLĖS

 

26. Ūkio subjektas veikloje patiriamas sąnaudas nustato, vadovaudamasis buhalterinės apskaitos registruose užfiksuotais įrašais, kuriais remiantis buvo sudaryta finansinė atskaitomybė. Perkeldamas duomenis iš buhalterinės apskaitos registrų į Reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas privalo:

26.1. užtikrinti, kad būtų perkelti visi bei teisingi duomenys;

26.2. suskirstyti perkeliamas sąnaudas bent į Metodikos 27 punkte nurodytas sąnaudų grupes. Sąnaudas į sąnaudų grupes Ūkio subjektas turi suskirstyti, remdamasis sąnaudų homogeniškumu. Ūkio subjektas, užtikrindamas Metodikos 10 punkte nurodytų principų įgyvendinimą, gali sąnaudas skirstyti į detalesnes grupes, nei nurodyta šios Metodikos 27 punkte;

26.3. užtikrinti, kad Reguliavimo apskaitos sistemoje būtų galimybė patikrinti sąnaudų perkėlimo išsamumą bei teisingumą.

27. Visos Ūkio subjekto patiriamos sąnaudos turi būti suskirstytos bent į šias sąnaudų grupes:

27.1. šilumos įsigijimo sąnaudos;

27.2. kuro sąnaudos energijai gaminti;

27.3. elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos;

27.4. vandens technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos;

27.5. apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos;

27.6. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

27.7. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos;

27.8. personalo sąnaudos;

27.9. mokesčių sąnaudos;

27.10. finansinės sąnaudos;

27.11. administracinės sąnaudos;

27.12. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos;

27.13. šilumos ūkio turto nuomos ar koncesijos sąnaudos;

27.14. kitos paskirstomos sąnaudos;

27.15. nepaskirstomos sąnaudos.

28. Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį priklauso nuo suteiktų (parduotų) paslaugų (produktų) kiekio per tą laikotarpį, laikomos kintamomis sąnaudomis (šios Metodikos 27.1–27.5 punktuose nurodytos sąnaudų grupės). Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį nepriklauso nuo suteiktų (parduotų) paslaugų (produktų) kiekio per tą laikotarpį, laikomos pastoviomis sąnaudomis (šios Metodikos 27.6–27.14 punktuose nurodytos sąnaudų grupės).

29. Skaičiuodamas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, Ūkio subjektas privalo taikyti Komisijos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį (Metodikos 6 priedas) ir tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Jei Ūkio subjektas koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos sutartį yra sudaręs iki 2008 m. kovo 15 d., Ūkio subjektas taiko koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos sutartyje numatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą. Jei ilgalaikio turto vienetams Metodikos 6 priede nėra nustatyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpio, Ūkio subjektas turi pasirinkti ir taikyti ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį, suderinęs tai su Reguliuojančiąja institucija.

30. Ūkio subjektas, skaičiuodamas teikiamų paslaugų (produktų) sąnaudas pagal Metodiką, privalo, laikydamasis priežastingumo principo, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstyti paslaugoms (produktams), sudarančioms verslo vienetus. Jeigu tiesioginis paskirstymas nėra galimas, Ūkio subjektas, ataskaitinio laikotarpio sąnaudas paskirstydamas paslaugoms (produktams), privalo naudoti atitinkamus sąnaudų nešiklius. Nustatydamas sąnaudų nešiklių dydžius, Ūkio subjektas turi naudoti objektyvią veiklos ir (arba) finansinę informaciją bei laikytis Metodikos 10 punkte nustatytų principų, ypač priežastingumo principo.

31. Ūkio subjektas, laikydamasis šios Metodikos 10 punkte nurodytų principų, visas patiriamas sąnaudas galutinėms paslaugoms (produktams) privalo priskirti vienai iš šių kategorijų:

31.1. tiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) ir apimtį lėmė konkrečios paslaugos (produktai) ir jų apimtis ataskaitiniu laikotarpiu;

31.2. netiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė keleto paslaugų (produktų) grupė, vidinis procesas ar jų grupė, ir kurių sąsajumas su konkrečiomis paslaugomis (produktais) yra netiesioginis. Šios sąnaudos paskirstomos taikant norminius ekonomine, technine logika pagrįstus koeficientus (nešiklius);

31.3. bendrųjų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, skirtos Ūkio subjekto bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), kurios su konkrečiomis paslaugomis neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio sąsajumo, tačiau kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė poreikis užtikrinti Ūkio subjekto organizacinės veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą;

31.4. nepaskirstytinų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, nepriskirtinos nei vienai iš Metodikos 31.1–31.3 punktuose paminėtų kategorijų ir nurodytos Metodikos 39.1.1–39.1.4 punktuose.

32. Tiesioginių sąnaudų kategorijos sąnaudų straipsnius Ūkio subjektas turi paskirstyti toms paslaugoms (produktams), kurios tiesiogiai nulėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą).

33. Netiesioginių sąnaudų kategorijos sąnaudų straipsnius Ūkio subjektas turi paskirstyti per tarpinius sąnaudų centrus toms paslaugoms (produktams), jų grupėms, verslo vienetams, kurios netiesiogiai bendrai lėmė tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą). Ūkio subjektas, paskirstydamas netiesiogines sąnaudas, turi užtikrinti šios Metodikos 10 punkte išvardytų principų įgyvendinimą. Visas netiesiogines sąnaudas, susijusias su būtinų funkcijų atlikimu, teikiant paslaugas (produktus) jų gavėjams, Ūkio subjektas pagal poreikį turi suskirstyti į šiuos sąnaudų centrus:

33.1. infrastruktūros valdymo ir eksploatacijos veiklų grupė;

33.2. infrastruktūros plėtros veiklų grupė;

33.3. paslaugų teikimo veiklų grupė;

33.4. paslaugų plėtros veiklų grupė;

33.5. pardavimo veiklų grupė;

33.6. klientų aptarnavimo veiklų grupė;

33.7. gedimų šalinimo veiklų grupė;

33.8. atsiskaitymų ir apskaitos veiklų grupė;

33.9. transporto valdymo veiklų grupė;

33.10. materialinio aprūpinimo veiklų grupė;

33.11. personalo valdymo veiklų grupė;

33.12. kita.

34. Ūkio subjektas, siekdamas užtikrinti efektyvų Metodikos 10 punkte nustatytų principų įgyvendinimą, turi nustatyti pakankamą vidaus veiklų grupių ir vidaus veiklų kiekvienoje grupėje skaičių, pagal poreikį detalizavęs Metodikos 33 punkte nurodytas veiklų grupes.

35. Sąnaudų centrams priskirtas netiesiogines sąnaudas Ūkio subjektas turi paskirstyti paslaugoms (produktams). Tokį sąnaudų paskirstymą Ūkio subjektas turi atlikti, naudodamas sąnaudų nešiklius, objektyviausiai atspindinčius priežastinį sąnaudų formavimosi ryšį tarp sąnaudų centro, kurio sąnaudos skirstomos, ir sąnaudų centro, kuriam sąnaudos yra priskiriamos. Ūkio subjektas privalo pagrįsti, kad kiekvienas netiesioginių sąnaudų nešiklis atitinka šios Metodikos 10 punkte numatytus principus.

36. Bendrųjų sąnaudų, kurioms Ūkio subjektas, vadovaudamasis priežastingumo principu, turi priskirti kaip galima mažiau sąnaudų, ir kurios turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. paskirstytinų sąnaudų, kategorija paskirstoma verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) pagal atitinkamam verslo vienetui ir konkrečiai paslaugai (produktui) priskirtą tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų sumą.

37. Nepaskirstytinas sąnaudas, nurodytas Metodikos 39.1.1–39.1.4 punkte, Ūkio subjektas turi įtraukti į Reguliavimo apskaitos sistemą, tačiau tokias sąnaudas, jas perkeldamas iš buhalterinės apskaitos registrų į Reguliavimo apskaitos sistemą, Ūkio subjektas turi iš karto priskirti nepaskirstytinoms sąnaudoms.

38. Elektros ir šilumos technologinėms ir savo reikmėms gamybos sąnaudas Ūkio subjektas turi paskirstyti visiems verslo vienetams proporcingai, pagal energijos sunaudojimą. Šis paskirstymas vykdomas atlikus pilną sąnaudų paskirstymą paslaugoms (produktams) ir atskyrus kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudas.

39. Ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, draudžiama:

39.1. paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams paskirstyti sąnaudas, kurios laikomos nepaskirstytinomis ir patiriamos Ūkio subjekto investicijų grąžos sąskaita reguliuojamoje veikloje:

39.1.1. beviltiškų skolų, baudų, delspinigių sąnaudas;

39.1.2. paramos, labdaros, švietimo sąnaudas;

39.1.3. tantjemų išmokas;

39.1.4. kitas nepaskirstytinas sąnaudas;

39.2. reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamų kainų paslaugos (produktai), priskirti sąnaudas, nepripažįstamas būtinosiomis, jas paskirstymo eigoje identifikuojant kaip nebūtinąsias sąnaudas:

39.2.1. narystės, stojamųjų įmokų sąnaudas;

39.2.2. patirtas palūkanų sąnaudas;

39.2.3. reprezentacijos sąnaudas;

39.2.4. reklamos, rinkodaros sąnaudas, išskyrus, vadovaujantis teisės aktais, privalomas informavimo veiklos sąnaudas bei Ūkio subjekto tinklalapio palaikymą;

39.2.5. koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos užmokesčių (mokesčių) sąnaudas, nesusijusias su reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimu, t. y. sąnaudas, kurios nebūtų susidariusios, jeigu reguliuojamą veiklą vykdytų turto savininkas;

39.2.6. likviduoto, nurašyto, esančio atsargose, užkonservuoto ilgalaikio turto sąnaudas;

39.2.7. nebaigtos statybos ilgalaikio turto sąnaudas;

39.2.8. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės, sukurtos už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat sukurtos už dotacijų, subsidijų lėšas;

39.2.9. nusidėvėjimo sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės, sukurtos už vartotojų nepriklausomų šilumos gamintojų prijungimą prie tinklų sumokėtas lėšas;

39.2.10. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su perkainojimo veikla;

39.2.11. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo ilgalaikio turto vertės, sukurtos, įvykdžius investicinius projektus, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus su atitinkamos savivaldybės taryba ir (arba) Komisija;

39.2.12. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo plėtros darbų iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;

39.2.13. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo prestižo, investicinio turto, finansinio turto.

40. Ūkio subjektas apyvartinių taršos leidimų, skirtų šilumos gamybai, įsigijimo sąnaudas gali priskirti reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) sąnaudoms (šilumos gamybos sąnaudoms), jeigu:

40.1. Ūkio subjektas įgyvendino Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (Žin. 2009, Nr. 87-3662) 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas priemones;

40.2. Ūkio subjektas yra išnaudojęs visas nuo prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos pradžios, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d., gautas prekybos apyvartiniais taršos leidimais pajamas trūkstamiems apyvartiniams taršos leidimams įsigyti.

41. Lėšas, gautas už parduotus apyvartinius taršos leidimus, Ūkio subjektai privalo naudoti Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytoms priemonėms įgyvendinti.

42. Ūkio subjektas Reguliavimo apskaitos sistemoje investicijų grąžą turi išskirti kaip atskirą sąnaudų grupę.

 

IV. SU APSKAITOS ATSKYRIMU IR SU SĄNAUDŲ PASKIRSTYMU SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ SĄVADAS

 

43. Ūkio subjektas turi suformuoti ir naudoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kuri leistų, pasibaigus einamojo ataskaitinio laikotarpio ketvirčiui, Reguliuojančiosios institucijos reikalavimu per 30 darbo dienų pateikti Reguliavimo apskaitos sistemos informaciją už pasibaigusią einamojo ataskaitinio laikotarpio dalį.

44. Ūkio subjektas turi suformuoti ir naudoti tokią Reguliavimo apskaitos sistemą, kurios teikiama informacija Reguliuojančiajai institucijai leistų visiškai įsitikinti Apskaitos atskyrimo taisyklių, nurodytų šios Metodikos II skyriuje, ir Sąnaudų paskirstymo taisyklių, nurodytų šios Metodikos III skyriuje, vykdymu. Reguliavimo apskaitos sistemos teikiama informacija turi atitikti šiuos kriterijus:

44.1. tinkamumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi būti naudingi ir pakankami informacijos gavėjui, vertinant Ūkio subjekto vykdomoje veikloje gautų pajamų, patirtų sąnaudų, naudojamo turto bei prisiimtų įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams;

44.2. patikimumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi tiksliai atspindėti Ūkio subjekto finansinę būklę, jose neturi būti reikšmingų klaidų ir nukrypimų;

44.3. palyginamumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys ir informacija turi sudaryti galimybę nustatyti Ūkio subjekto skirtingų laikotarpių Reguliavimo apskaitos atskaitomybės duomenis;

44.4. reikšmingumo kriterijų – ataskaitose turi būti pateikiami visi reikšmingi duomenys ir informacija. Duomenys ir informacija laikoma reikšmingais, jei jų (jos) nepateikimas ar klaidingas pateikimas gali turėti įtakos priimamiems sprendimams ar vertinimams, daromiems remiantis Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) atskaitomybe.

45. Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašas (toliau – Sistemos aprašas) turi atskleisti Ūkio subjekto reguliavimo (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) apskaitoje naudojamus principus, metodus ir tvarkas, atliekant apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą. Sistemos apraše Ūkio subjektas turi nurodyti, koks laikotarpis yra laikomas Ūkio subjekto finansiniais metais. Sistemos aprašą Reguliuojančiajai institucijai Ūkio subjektas privalo pateikti su šiais neatskiriamą Sistemos aprašo dalį sudarančiais priedais:

45.1. detalus kiekvieno verslo vieneto paslaugų (produktų) sąrašas ir paslaugos (produkto) aprašymas. Jei Ūkio subjektas keičia verslo vieneto paslaugų (produktų) sąrašą, jis privalo pateikti Reguliuojančiajai institucijai naują sąrašą, nurodydamas padarytus pakeitimus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pusės einamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

45.2. Ūkio subjekto parengtas ir veikloje naudojamas detalus, veiklos poreikiams pritaikytas pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų sąskaitų planas, leidžiantis Ūkio subjektui įgyvendinti Metodikos reikalavimus reguliavimo (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) apskaitos srityje;

45.3. pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų nešiklių sąrašas, kuriame nurodyta kiekvieno nešiklio ekonominė prasmė ir pagrįstumas;

45.4. ilgalaikio turto vienetų ir (arba) jų grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių sąrašas (Metodikos 6 priedas);

45.5. kita informacija, įrodanti, kad Ūkio subjekto suformuota Reguliavimo apskaitos sistema, kurios pagrindu verslo vienetams yra paskirstomos pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai, atitinka Metodikos reikalavimus.

46. Apie naudojamos Reguliavimo apskaitos sistemos, kurios pagrindu verslo vienetams yra paskirstomos pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai, pakeitimus Ūkio subjektas privalo pranešti Reguliuojančiajai institucijai:

46.1. teikdamas pakeistą Sistemos aprašą su priedais per 30 kalendorinių dienų nuo tokių pakeitimų dienos, jei įvykdyti pakeitimai lėmė reikšmingus skirtumus;

46.2. teikdamas šios Metodikos 47 punkte nurodytą metinę atskaitomybę, jei įvykdyti pakeitimai nelėmė reikšmingų skirtumų.

47. Ūkio subjektas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia Reguliuojančiajai institucijai metinę atskaitomybę, kuri turi būti pakankamai išsami, kad Reguliuojančioji institucija galėtų visiškai įsitikinti, kad ataskaitiniu laikotarpiu Ūkio subjekto naudota Reguliavimo apskaitos sistema įgyvendino Apskaitos atskyrimo taisykles, nurodytas šios Metodikos II skyriuje, ir Sąnaudų paskirstymo taisykles, nurodytas šios Metodikos III skyriuje. Ūkio subjekto metinę atskaitomybę sudaro:

47.1. Ūkio subjekto vadovo raštiškas patvirtinimas, kad Ūkio subjekto veiklos ataskaitiniu laikotarpiu naudota Reguliavimo apskaitos sistema bei metinėje atskaitomybėje pateikta ataskaitinio laikotarpio informacija atitinka šioje Metodikoje nustatytų apskaitos atskyrimo taisyklių ir sąnaudų paskirstymo taisyklių reikalavimus;

47.2. konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita (Metodikos 1 priedas);

47.3. konsoliduota turto ir kapitalo ataskaita (Metodikos 2 priedas);

47.4. konsoliduota faktinė investicijų grąžos ataskaita (Metodikos 3 priedas);

47.5. ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo ataskaita (Metodikos 4 priedas);

47.6. verslo vieneto ilgalaikio turto vertės ir nusidėvėjimo (amortizacijos) ataskaita (Metodikos 5 priedas);

47.7. veikloje patirtų sąnaudų grupių ir kategorijų (Didžiosios knygos) ataskaita (Metodikos 7 priedas);

47.8. tiesioginių sąnaudų paskirstymo ataskaita (Metodikos 8 priedas);

47.9. elektros gamybos kogeneracinėse jėgainėse sąnaudų ataskaita (Metodikos 9 priedas);

47.10. netiesioginių sąnaudų pirminio paskirstymo vidinių veiklų grupėms ataskaita (Metodikos 10 priedas);

47.11. netiesioginių sąnaudų pagrindinių vidinių veiklų paskirstymo paslaugoms ataskaita (Metodikos 11 priedas);

47.12. bendrųjų sąnaudų paskirstymo ataskaita (Metodikos 12 priedas);

47.13. elektros energijos savo reikmėms sąnaudų ataskaita (Metodikos 13 priedas);

47.14. šilumos savo reikmėms sąnaudų ataskaita (Metodikos 14 priedas);

47.15. nešiklių sąrašas, kuriame nurodyta kiekvieno nešiklio vertė, kiekvieno nešiklio taikymo sritis (kokiam (-iems) objektui (-ams) (sąnaudoms, turtui, įsipareigojimams) paskirstyti konkretus sąnaudų nešiklis yra taikomas), kiekvieno nešiklio trumpas ekonominis pagrindimas;

47.16. kiekvieno verslo vieneto suteiktų paslaugų (produktų) ataskaita (Metodikos 15 priedas);

47.17. jei Ūkio subjektas eksploatuoja daugiau nei vieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, kuriose realizuojama ne mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, Ūkio subjektas privalo pateikti metinę atskaitomybę pagal kiekvieną sistemą ir bendrą visų sistemų suvestinę metinę atskaitomybę, jeigu Reguliuojančioji institucija nėra priėmusi motyvuoto sprendimo dėl neprivalomo sąnaudų apskaitos atskyrimo;

47.18. Ūkio subjekto metinė finansinė atskaitomybė sudaroma pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą. Jei Ūkio subjektą sudaro keli juridiniai asmenys, tai turi būti pateikta kiekvieno Ūkio subjektą sudarančio juridinio asmens metinė finansinė atskaitomybė bei konsoliduota metinė finansinė atskaitomybė pagal Lietuvos Respublikos konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymą (Žin., 2001, Nr. 99-3517; 2008, Nr. 79-3099);

47.19. Ūkio subjekto nuožiūra – kiti dokumentai ir informacija, padedantys Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti, kad Ūkio subjektas ataskaitiniu laikotarpiu vykdė Metodikoje nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir sąnaudų paskirstymo taisykles.

48. Reguliuojančiajai institucijai raštu pareikalavus, Ūkio subjektas per 10 dienų privalo detalizuoti Reguliuojančiajai institucijai pateiktus dokumentus ir (arba) suteikti papildomos informacijos. Ūkio subjektas privalo užtikrinti, kad Reguliuojančiajai institucijai teikiama informacija būtų tiksli, teisinga, pagrįsta, palyginama ir išsami.

49. Ūkio subjekto naudojamas Sistemos aprašas bei Metinė atskaitomybė, išskyrus konfidencialią informaciją, yra vieša ir skelbiama Ūkio subjekto bei Reguliuojančiosios institucijos tinklalapiuose. Ūkio subjektas, teikdamas Reguliuojančiajai institucijai Metinę atskaitomybę, privalo nurodyti, kokia informacija yra konfidenciali, bei nurodyti tos informacijos laikymo konfidencialia teisinį pagrindą.

50. Ūkio subjekto Reguliuojančiajai institucijai pateikta Metinė atskaitomybė privalo būti patikrinta nepriklausomo audito. Ūkio subjektas privalo pateikti Reguliuojančiajai institucijai nepriklausomo audito išvadą. Šiuo atveju nepriklausomo audito patikros objektas turi būti Ūkio subjekto ataskaitiniu laikotarpiu naudotos Reguliavimo apskaitos sistemos atitikimas šioje Metodikoje nustatytoms taisyklėms bei Metinėje atskaitomybėje teikiamų duomenų už ataskaitinį laikotarpį atitikimas Ūkio subjekto faktinei finansinei būklei Reguliavimo apskaitos (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) srityje. Nepriklausomo audito išvada yra vieša ir skelbiama Ūkio subjekto bei Reguliuojančios institucijos tinklalapiuose.

 

V. ŠILUMOS KAINODAROS TAISYKLĖS

 

51. Šilumos kainodaros taisyklės reglamentuoja reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainų nustatymą, kai reguliuojamų kainų paslaugos (produktai) patenka į:

51.1. Metodikos 13.1 punkte nurodytą verslo vienetą, ir tas paslaugas (produktus) teikia:

51.1.1. Ūkio subjektas – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos teisėtas valdytojas;

51.1.2. Ūkio subjektas – nepriklausomas šilumos gamintojas, kurio atžvilgiu Komisija nėra priėmusi motyvuoto sprendimo dėl to gamintojo pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju (toliau – Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas);

51.2. Metodikos 13.2 punkte, 13.3 punkte, nurodytus verslo vienetus, ir Šilumos tiekėjas tas paslaugas (produktus) teikia:

51.2.1. konkurenciniams vartotojams;

51.2.2. nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams;

51.2.3. savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams;

51.2.4. centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojams.

52. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą.

53. Reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias).

54. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) kainodaros taisyklės nurodytos Metodikos 56–72 punktuose. Perskaičiuotos šilumos kainos (kainos dedamųjų) kainodaros taisyklės nurodytos Metodikos 73–79 punktuose.

55. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) nustatomos Įstatyme numatyta tvarka ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Minėtą laikotarpį parenka atitinkamos savivaldybės taryba arba Ūkio subjektas Įstatyme numatytais atvejais.

56. Nustatant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias), atsižvelgiama į:

56.1. atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms (produktams) faktiškai priskirtų sąnaudų apimtį paskutiniais trejais bazinės šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio metais;

56.2. faktiškai suteiktų atitinkamų paslaugų (produktų) kiekius paskutiniais trejais bazinės šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio metais;

56.3. lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes. Jei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas didesnis nei Ūkio subjekto, Ūkio subjektui nustatoma jo grupės efektyvumą atitinkanti šių sąnaudų apimtis. Jei Ūkio subjekto efektyvumas viršija atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumą, nustatoma Ūkio subjekto faktinių sąnaudų apimtis;

56.4. suplanuotus pokyčius Ūkio subjekto veikloje pirmaisiais reguliavimo periodo metais, įskaitant Investicijų plano įgyvendinimą, turėsiančius poveikio sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, apimčiai bei patiektinų paslaugų (produktų) kiekio apimčiai;

56.5. po ataskaitinio laikotarpio įvykusius reikšmingus įvykius, turinčius įtakos sąnaudų dydžiui ir struktūrai;

56.6. priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą.

57. Pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems reguliuojamo periodo metams nustatoma kaip Metodikos 57.1–57.7 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 57.8 punkte. Pastoviosioms reguliuojamo periodo sąnaudoms nustatyti taikomi Metodikos 39 punkte nustatyti apribojimai. Metodikos 54.3–54.5 punktų atvejais Ūkio subjektui efektyvumo užduotis nustato Reguliuojančioji institucija. Atitinkamos sąnaudų grupės, priskirtinos paslaugai (produktui), apimtis nustatoma:

57.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų atveju:

57.1.1. atsižvelgiant į metinę priskaitytiną, vadovaujantis Metodikos 29 punktu, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumą nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų;

57.1.2. atsižvelgiant į planuojamus ilgalaikio turto vienetų nurašymus, perleidimus pirmaisiais šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metais;

57.1.3. atsižvelgiant į Metodikos 39.2.5–39.2.13 punktuose nurodytus apribojimus;

57.2. galios rezervo sąnaudų, susijusių su galios rezervo įsigijimu iš kitų asmenų, atveju atsižvelgiant į Metodikos 56.1 ir 56.6 punktus;

57.3. einamojo remonto ir aptarnavimo, administracinių, rinkodaros ir kitų reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) paskirstomų sąnaudų atveju atsižvelgiant į Metodikos 56.1–56.6 punktus;

57.4. personalo sąnaudų atveju:

57.4.1. atsižvelgiant į Metodikos 56.1, 56.3–56.6 punktus;

57.4.2. atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskutinio mėnesio prieš šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) projekto pateikimą skelbiamus vidutinius elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos darbo užmokesčio duomenis. Kai Ūkio subjekto darbuotojų skaičius yra mažesnis už atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamosios analizės rodiklius, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali būti didesnis už Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius minėtos veiklos darbo užmokesčio duomenis. Tokiu atveju taikomas Ūkio subjekto faktinis arba atitinkamos Ūkio subjektų grupės vidutinis darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio fondas neturi viršyti sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių padauginus iš atitinkamos Ūkio subjektų grupės vidutinio darbo užmokesčio;

57.4.3. atsižvelgiant į darbuotojų skaičiaus pokyčio poreikį dėl Investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo;

57.4.4. vadovaujantis teisės aktais, privalomojo socialinio draudimo ir garantinio fondo įmokų dydžiui nustatyti;

57.5. mokesčių sąnaudų atveju – vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais;

57.6. finansinių sąnaudų atveju – įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) teikti;

57.7. investicijų grąžos atveju:

57.7.1. atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą r (procentais), pagal verslo vieneto, kuriam priklauso atitinkama paslauga (produktas), kapitalo struktūrą, bei atsižvelgiant į atitinkamai paslaugai (produktui) priskirto kapitalo apimtį, pagal formulę:

 

 

kur:

JRi – investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui), Lt;

i – reguliuojamų kainų paslauga (produktas);

r – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma, proc.;

Ki – kapitalo apimtis, priskirtina paslaugai (produktui), Lt;

 

57.7.2. investicijų grąžos norma nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC),

57.7.2.1. vadovaujantis formule:

 

kur:

WD – skolintas kapitalas (finansavimo skolintomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

WE – nuosavas kapitalas (finansavimo nuosavomis lėšomis dalis), vieneto dalimis;

D – skolintas kapitalas;

E – nuosavas kapitalas;

Rd – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma), proc.;

Re – nuosavo kapitalo grąža, proc.;

t – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, vieneto dalimis;

 

57.7.2.2. naudojant kasmet Komisijos iki liepos 1 d. nustatytą ir viešai paskelbtą skolinto kapitalo kainos (palūkanų normos) dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu. Komisija laiko, kad skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią Ūkio subjektas gali gauti ilgalaikę paskolą) atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkį. Bet kuriuo atveju Komisijos nustatyta skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma), proc., negali viršyti nuo 2004 m. spalio mėnesio iki paskutinio mėnesio, prieš nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008–2009 m. laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“ (Žin., 2009, Nr. 125-5380, Nr. 144-6401);

57.7.2.3. naudojant kasmet Komisijos iki liepos 1 d. nustatytą ir viešai paskelbtą nuosavo kapitalo kainos dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu. Komisija, nustatydama nuosavo kapitalo kainą, proc.:

57.7.2.3.1. vadovaujasi formule:

 

 

kur:

Rf – nerizikingų investicijų grąžos norma, proc.;

Rerp – nuosavybės rizikos premija, proc.;

– santykinis rizikos matmuo, atspindintis ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šalies ūkio rizikingumu;

 

57.7.2.3.2. laikant, kad nerizikingų investicijų grąžos norma atitinka ne trumpesnės nei 10 metų Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) litais trukmės aukcionų, vykusių per paskutinius 10 metų iki paskutinio mėnesio, prieš Komisijai nustatant nuosavo kapitalo kainą, proc., vidutinio svertinio pelningumo (pagal patenkintas paraiškas) vidurkį, proc. Tuo atveju, jei per paskutinius 10 metų iki paskutinio mėnesio, prieš nustatant Komisijai nuosavo kapitalo kainą, proc., neįvyko nei vienas ne trumpesnės nei 10 metų VVP litais trukmės aukcionas, nerizikinga investicijų grąžos norma nustatoma atsižvelgiant į paskutinio ne trumpesnės nei 10 metų VVP litais trukmės aukciono, vykusio iki paskutinio mėnesio, prieš nustatant Komisijai nuosavo kapitalo kainą, proc., vidutinį svertinį pelningumą (pagal patenkintas paraiškas), proc.;

57.7.2.3.3. nustatant nuosavybės rizikos premiją, kaip šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos sumą, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Šalies su išvystyta kapitalo rinka nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip tos šalies paskutinių 20 metų iki metų, prieš nustatant Komisijai nuosavo kapitalo kainą, proc., investicijų į akcijų rinką grąžos bei tos šalies iždo obligacijų grąžos normos skirtumas, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais. Papildoma Lietuvos rinkos rizikos premija nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), ir šalies su išvystyta kapitalo rinka kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais;

57.7.2.3.4. palyginus santykinį rizikos matmenį, atspindintį ūkio šakos rizikingumo lygį, su bendru šalies ūkio rizikingumu, nustatytu pagal šalies su išvystyta kapitalo rinka energetikos pramonės šakų rizikos laipsnių aritmetinį vidurkį, remiantis viešai prieinamais duomenų šaltiniais;

57.7.3. kapitalo K apimtis, priskirtina atitinkamai paslaugai (produktui), nustatoma:

57.7.3.1. kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, atitinkanti balansinį skirtumą tarp ilgalaikio bei trumpalaikio turto sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų bei atidėjinių sumos, eliminavus dotacijų ir subsidijų įtaką, vadovaujantis formule:

 

 

kur:

Ki – veikloje naudojamo kapitalo apimtis, Lt;

Ei – nuosavas kapitalas, Lt;

Di – skolintas kapitalas, Lt;

FAi – ilgalaikis turtas, Lt;

CAi – trumpalaikis turtas, Lt;

CLi – trumpalaikiai įsipareigojimai, Lt;

PRi – atidėjiniai, Lt;

DSi – dotacijos ir subsidijos, Lt;

 

57.7.3.2. kaip geometrinis atitinkamai paslaugai (produktui) priskirto kapitalo apimties bazinio laikotarpio pirmųjų metų pradžiai ir kiekvienų bazinio laikotarpio metų pabaigai vidurkis. Atitinkamai paslaugai (produktui) priskirto kapitalo apimtis (metų pradžiai, pabaigai) nustatoma kaip viso atitinkamam verslo vienetui priskirto kapitalo (vadovaujantis Metodikos 57.7.3.1 punktu, atsižvelgiant į Investicijų plano finansavimo dalį) dalis, proporcinga atitinkamai paslaugai (produktui) priskirto ilgalaikio turto vertei (metų pradžiai, pabaigai) bendroje atitinkamo verslo vieneto ilgalaikio turto vertėje (metų pradžiai, pabaigai). Ilgalaikio turto vertė, priskiriama atitinkamam verslo vienetui, atitinkamai paslaugai (produktui) nustatoma, atsižvelgiant į ilgalaikio turto vertę laikotarpio pradžioje, per laikotarpį įvestus į eksploataciją ilgalaikio turto vienetus ir per laikotarpį išimtus iš eksploatacijos ilgalaikio turto vienetus, o taip pat atsižvelgiant į ilgalaikio turto vertės apribojimus, nurodytus Metodikos 39.2.5–39.2.13 punktuose;

57.7.4. esant motyvuotam Reguliuojančiosios institucijos sprendimui, Ūkio subjektui gali būti nustatyti optimalios jo kapitalo struktūros, pagal kurią būtų nustatoma Ūkio subjekto investicijų grąža, reikalavimai, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas atitinkamu laikotarpiu;

57.7.5. kai Ūkio subjektas per praėjusius ataskaitinius metus pakeitė iškastinio kuro naudojimą atsinaujinančių išteklių kuro arba atliekų naudojimu, Reguliuojančioji institucija konkretaus investicinio projekto atsiperkamumui ir finansinių srautų subalansavimui užtikrinti motyvuotu sprendimu nustato priedą, kaip papildomą finansavimo šaltinį, nurodydama jo galiojimo laikotarpį. Minėtas finansavimo priedas laikytinas subsidija ir jam taikomi Metodikos 20.3 ir 39.2 punktuose nustatyti ribojimai;

57.8. pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma:

 

 

kur:

FCi – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis, Lt/metams;

i – reguliuojamų kainų paslauga (produktas);

CDA,i – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

CCR,i – galios rezervo įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

CM,i – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

CP,i – personalo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

CT,i – mokesčių sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

CFIN,i – finansinės sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

CA,i – administracinės sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

CS,i – rinkodaros ir pardavimų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

CO,i – kitos paskirstomos sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt/metams;

JRi – investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui), Lt/metams.

 

58. Kintamųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma kaip Metodikos 58.1–58.7 punktuose nurodytų sąnaudų grupių, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma, kaip nurodyta Metodikos 58.8 punkte. Atitinkamos sąnaudų grupės, priskirtinos paslaugai (produktui), apimtis nustatoma:

58.1. laikantis principo, kad pagamintos, naudojant Ūkio subjekto teisėtai valdomus įrenginius, šilumos ir įsigytos iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos proporcija bendroje verslo vieneto, nurodyto Metodikos 13.1 punkte, struktūroje nustatoma, atsižvelgiant į realias galimybes supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų atitinkamoje teritorijoje ir į laukiamą efektą. Detalų prioritetų, superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, sąrašą nustato Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas;

58.2. laikant, kad Šilumos tiekėjas savo technologiniams poreikiams reikalingą minimalų šilumos kiekį gamina pats, savo teisėtai valdomais gamybos įrenginiais;

58.3. šilumos įsigijimo sąnaudų atveju:

58.3.1. atsižvelgiant į faktines sąnaudas šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti, pagal šilumos pirkimo– pardavimo sutartis tarp Šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos gamintojo, pagal šilumos kainas, nustatomas vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatomis;

58.3.2. atsižvelgiant ir neviršijant Šilumos tiekėjo teisėtai valdomos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos paklausos (poreikio) atitinkamu laikotarpiu;

58.4. kuro šilumai gaminti sąnaudų atveju:

58.4.1. atsižvelgiant į Šilumos tiekėjo optimalią kuro struktūrą atitinkamu laikotarpiu, užtikrinančią mažiausias sąnaudas (vertine išraiška) energijos vienetui pagaminti, ir sudarytą atsižvelgiant į atitinkamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos technines prielaidas, įskaitant elektrinių ir katilinių darbo režimą, gamybos įrenginių galią, išteklių (kuro rūšių) įsigijimo galimybes, ir teikiant prioritetą atliekų deginimui bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui;

58.4.2. įvertinus efektą dėl Investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo pirmaisiais bazinių šilumos kainų (kainų dedamųjų) galiojimo metais;

58.4.3. atsižvelgiant ir neviršijant Šilumos tiekėjo teisėtai valdomos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos paklausos (poreikio) atitinkamu laikotarpiu, ir įvertinus šilumos kiekius, įsigyjamus iš nepriklausomų šilumos gamintojų atitinkamu laikotarpiu;

58.4.4. atsižvelgiant į šilumos nuostolių apimtį atitinkamu laikotarpiu, nustatomą vadovaujantis Metodikos 61.2–61.3 punktais;

58.4.5. atsižvelgiant į atitinkamos kuro rūšies kainas:

58.4.5.1. gamtinių dujų kaina lygi gamtinių dujų pirkimo, perdavimo ir skirstymo kainų sumai. Gamtinių dujų pirkimo kaina lygi paskutinio mėnesio, einančio prieš šilumos kainų (kainų dedamųjų) skaičiavimą, faktinei gamtinių dujų pirkimo kainai. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kaina apskaičiuojama pagal galiojančias dujų perdavimo ir skirstymo sutartis. Gamtinių dujų kainai netaikomas Metodikos 58.4.5.2 punkto ribojimas;

58.4.5.2. nustatytas kaip vidutinė atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kaina šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų (kainų dedamųjų) skaičiavimą, kuri apskaičiuojama kaip geometrinis Ūkio subjektų pirkto atitinkamos rūšies (žaliavos) kuro kainų vidurkis. Nustatant vidutinę atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą atmetamos atitinkamo laikotarpio ekstremalios vertės (atitinkamos kuro rūšies didžiausia ir mažiausia kaina atitinkamu laikotarpiu), esant daugiau kaip 3 atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) pirkimams per laikotarpį. Jei Ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirkto kuro (žaliavos) kaina yra žemesnė už atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė kuro (žaliavos) kaina; nustatytas kaip 90 proc. vidutinės atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų (kainų dedamųjų) skaičiavimą, jei Ūkio subjekto faktinė (apmokėta pagal sutartis) atitinkamo kuro ištekliaus (žaliavos) įsigijimo kaina yra 10 ar daugiau procentų mažesnė už atitinkamo laikotarpio vidutinę atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą;

58.4.5.3. jei kuro kainų nustatymo laikotarpiu atitinkamos rūšies kuro Ūkio subjektas nepirko, kuro kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiomis kuro pirkimo sutartimis, įvertinant Metodikos 58.4.5.2 punkte nustatytą ribojimą. Jei Ūkio subjektas kuro pirkimo sutarčių nėra sudaręs, taikoma Komisijos skelbiama paskutinio mėnesio, einančio prieš šilumos kainų (kainų dedamųjų) skaičiavimą, vidutinė atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kaina;

58.4.5.4. nustatyta kaip faktinė Ūkio subjekto atitinkamos biokuro rūšies kaina, jei Ūkio subjektas atitinkamą biokuro rūšį įsigijo Energijos išteklių biržoje. Jei atitinkamos biokuro rūšies apyvarta Energijos išteklių biržoje per praėjusį kalendorinį mėnesį sudaro mažiau kaip 10 proc. Komisijos reguliuojamų Ūkio subjektų atitinkamos biokuro rūšies kiekio poreikio ir Energijos išteklių biržoje atitinkamą mėnesį dalyvauja mažiau kaip 3 Komisijos reguliuojami Ūkio subjektai, atskiro sandorio kaina ribojama 110 proc. Komisijos skelbiamos vidutinės atitinkamo kuro rūšies rinkos kainos, įskaitant transportavimo sąnaudas. Tokiu atveju netaikomas Metodikos 58.4.5.2–58.4.5.3 punktų ribojimas atitinkamo biokuro rūšies įsigijimo kainai;

58.4.6. naudojant sąlyginio kuro kiekio (tne) įverčius, nustatytus pagal atitinkamų kuro rūšių šiluminę vertę, ir šilumos generavimo šaltinių efektyvumo rodiklius;

58.4.7. naudojant lyginamųjų kuro sąnaudų (kgne/MWh) rodiklius. Lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis laikomas sutartiniu kuro kiekiu, reikalingu 1 MWh šilumos pagaminti į centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklą, atsižvelgiant į nustatytą veiklos efektyvumo padidinimo rodiklį atitinkamai kuro struktūrai. Jei atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis (kgne/MWh) yra didesnis už Ūkio subjekto faktinį lyginamųjų kuro sąnaudų dydį, taikomas faktinis lyginamųjų kuro sąnaudų dydis atitinkamai kuro struktūrai arba, jei Ūkio subjekto faktinis lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis yra didesnis už Ūkio subjektų grupės rodiklį, atsižvelgiant į lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes ir įvertinant Investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo efektą pirmaisiais bazinių šilumos kainų (kainų dedamųjų) galiojimo metais;

58.5. elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudų atveju:

58.5.1. atsižvelgiant į elektros energijos (kaip ištekliaus) įsigijimo kainas atitinkamu laikotarpiu;

58.5.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 56.2–56.6 punktus;

58.6. vandens technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudų atveju:

58.6.1. atsižvelgiant į vandens (kaip ištekliaus) įsigijimo kainas atitinkamu laikotarpiu;

58.6.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 56.2–56.6 punktus

58.7. apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudų atveju:

58.7.1. vadovaujantis Metodikos 40 punkte nustatytais apribojimais;

58.7.2. atsižvelgiant į apyvartinių taršos leidimų įsigijimo kainas atitinkamu laikotarpiu;

58.7.3. atsižvelgiant į apyvartinių taršos leidimų kiekio poreikį atitinkamu laikotarpiu:

58.7.3.1. pagal reguliuojamų kainų paslaugos (produktų) kiekį atitinkamu laikotarpiu;

58.7.3.2. pagal efektą, įgyvendinus Investicijų plane numatytas priemones;

58.8. kintamųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma:

 

 

kur:

VCi – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų kainų paslaugai (produktui), apimtis, Lt;

CHP,i – šilumos įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt;

CF,HG,i – kuro šilumai gaminti sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt;

CE,i – elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt;

CW,i – vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt;

CATL,i – apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Lt.

 

59. Reguliuojamų kainų paslaugos (produkto) metinis šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio kiekis nustatomas, atsižvelgiant į realizuotiną paslaugos (produkto) kiekį per vienerius bazinio laikotarpio metus, įvertinus:

59.1. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio paskutinių trejų metų faktinę realizuoto kiekio metinę apimtį;

59.2. priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias realizuoto kiekio faktinius apimties pokyčius, pagrįstumą;

59.3. priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias realizuotino kiekio apimties būsimus pokyčius, pagrįstumą;

59.4. efektą dėl Investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo pirmaisiais šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) galiojimo metais.

60. Reguliuojamų kainų paslaugos (produkto) kaina baziniam laikotarpiui nustatoma:

 

 

kur:

Ti – reguliuojamų kainų paslaugos (produkto) kaina, Lt/vnt.;

RRi – būtinųjų pajamų, gautinų iš reguliuojamų kainų paslaugos (produkto), apimtis, Lt/metus;

Qi – reguliuojamų kainų paslaugos (produkto) kiekis, vnt./metus.

 

61. Šilumos (produkto) atveju, metinis šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio šilumos kiekis nustatomas, įvertinus:

61.1. Metodikos 59.1–59.4 punktuose nurodytus veiksnius;

61.2. šilumos nuostolių apimtį atitinkamu laikotarpiu, nustatomą vadovaujantis Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika. Jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai ataskaitiniu laikotarpiu buvo didesni už šilumos nuostolių kiekį, nustatomą pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką, tokiu atveju šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas nuostolių kiekis, nustatomas pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką. Jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai ataskaitiniu laikotarpiu buvo mažesni už šilumos nuostolių kiekį, nustatomą pagal Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką, tokiu atveju šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas faktinis šilumos nuostolių kiekis;

61.3. šilumos nuostolių sumažinimo (efektyvumo padidinimo) rodiklis nustatomas įvertinus Metodikos 61.2 punkto nuostatą, taip pat atsižvelgus į atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamuosius rodiklius ir Investicijų plane numatytų priemonių efektą pirmaisiais bazinių šilumos kainų (kainų dedamųjų) galiojimo metais. Šilumos nuostolių mažinimui (efektyvumo padidinimui) gali būti nustatyti kitokie reikalavimai. Tokiu atveju Reguliuojančioji institucija turi pateikti tokio sprendimo argumentus. Šilumos nuostolių sumažinimo (efektyvumo padidinimo) rodiklį nustato Reguliuojančioji institucija;

61.4. šilumos poreikį Ūkio subjekto savoms (administracinėms) ir technologinėms reikmėms;

61.5. pagal bazinio šilumos kiekio paklausos formulę:

 

 

kur:

 

QH – bazinis šilumos kiekis patiektinas į šilumos perdavimo tinklą per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), kWh;

QHR – realizuotinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), nustatomas vadovaujantis Metodikos 61.6 punktu, kWh;

QTL – papildomas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), nustatomas vadovaujantis Metodikos 61.7 punktu, kWh;

QHB – šilumos kiekis centralizuoto šilumos tiekimo tinklui balansuoti, nustatomas vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygų ir tvarkos aprašu, kWh;

QHG – gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), nustatomas vadovaujantis Metodikos 58.4.1–58.4.4 punktais, kWh;

QHP – iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu), kWh;

 

61.6. pagal realizuotino šilumos kiekio formulę:

 

 

kur:

 

QCC – konkurenciniams vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QUSC – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QSSC – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QDHC – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QCG – atitinkamos grupės šilumos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

 

61.7. pagal papildomo šilumos kiekio formulę:

 

 

kur:

QL – šilumos nuostolių kiekis, nustatytas pagal Metodikos 61.2–61.3 punktus, per metus, kWh;

QOC – savoms (administracinėms) ir technologinėms reikmėms naudotinas šilumos kiekis per metus, kWh.

 

62. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiui nustatomos bazinės reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) vieneto sąnaudos pagal vartotojų grupes, kaip kintamosios sąnaudų dedamosios ir pastoviosios sąnaudų dedamosios suma,

62.1. šilumos (produkto) bazinės sąnaudos (sąnaudų dedamosios):

62.1.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atveju:

62.1.1.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus QHG kiekiui pagaminti:

 

 

kur:

FCCG,HG – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG atitinkamai vartotojų grupei, apimtis, Lt/metus;

RNG,CR – pajamų, gautinų už Rezervinės galios palaikymo paslaugas, apimtis, Lt/metus;

FCHG – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, apimtis, Lt/metus;

 

62.1.1.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti:

 

 

kur:

SCG,HG,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atitinamai vartotojų grupei pagaminti, ct/kWh;

QCG,HG – gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu) atitinkamai vartotojų grupei, kWh;

 

62.1.1.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

VCCG,HG – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG atitinkamai vartotojų grupei, apimtis, Lt/metus;

CF,HG – kintamosios sąnaudos kurui šilumos kiekiui QHG pagaminti Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, Lt;

CE,HG – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Lt;

CW,HG – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHG pagaminti, Lt;

CATL,HG – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos šilumos kiekiui QHG pagaminti, Lt;

qHG,k – kuro rūšies k kiekis šilumos kiekiui QHG pagaminti, tne;

pHG,k – kuro rūšies k įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 58.4.5 punktą, Lt/tne;

k – kuro rūšis;

qE,HG – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, kWh;

pE – elektros energijos kaina, Lt/kWh;

qW,HG – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, m3;

pW – vandens kaina, Lt/m3;

qATL,HG – apyvartinių taršos leidimų kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, vnt.;

pATL– apyvartinių taršos leidimų kaina, Lt/vnt.;

 

62.1.1.4. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagaminti:

 

 

kur:

SCG,HG,VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atitinamai vartotojų grupei pagaminti, ct/kWh;

 

62.1.1.5. visa sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

TCHG – visa sąnaudų suma per metus Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kiekiui QHG pagaminti, Lt/metus;

 

62.1.1.6. visa sąnaudų apimtis vienai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose šilumos kilovatvalandei pagaminti:

 

kur:

SCG,HG,TTL – visų sąnaudų apimtis vienai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose šilumos kilovatvalandei atitinkamai vartotojų grupei pagaminti, ct/kWh;

 

62.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) atveju:

62.1.2.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus QH kiekiui pagaminti (įsigyti):

 

 

kur:

FCCG,H – pastoviųjų sąnaudų suma per metus šilumai atitinkamai vartotojų grupei pagaminti (įsigyti), Lt/metus;

FCHG – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose, pagal kiekį QHG, apimtis, Lt/metus;

FCHP – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos įsigijimams iš nepriklausomų šilumos gamintojų, pagal kiekį QHP, apimtis, Lt/metus;

RCR – pajamų, gautinų už Rezervinės galios palaikymo paslaugas, apimtis, Lt/metus;

 

62.1.2.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti):

 

 

kur:

SCG,H,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei atitinkamai vartotojų grupei pagaminti (įsigyti), ct/kWh;

QCG,H – šilumos kiekis, reikiamas patiekti į šilumos perdavimo tinklą atitinkamai vartotojų grupei, kWh;

 

62.1.2.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

VCCG,H – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai atitinkamai vartotojų grupei pagaminti (įsigyti), Lt/metus;

CHP – kintamosios sąnaudos šilumos kiekiui QHP įsigyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų, Lt/metus;

qHP,j – šilumos kiekis, įsigytinas iš nepriklausomo šilumos gamintojo j, kWh;

pHP,j – šilumos įsigijimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo j sąnaudos, Lt/kWh;

j – nepriklausomas šilumos gamintojas;

 

62.1.2.4. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti):

 

 

kur:

SCG,H,VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei atitinkamai vartotojų grupei pagaminti (įsigyti), ct/kWh;

 

62.1.2.5. visa sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

TCH – visa sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Lt/metus;

 

62.1.2.6. visa sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (patiekti):

 

 

kur:

SCG,H,TTL – visų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei atitinkamai vartotojų grupei pagaminti (įsigyti), ct/kWh;

 

62.1.2.7. nepriklausomų šilumos gamintojų atveju palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu bei Metodikos 69.1.1.2 punktu;

 

62.2. šilumos perdavimo bazinės sąnaudos (sąnaudų dedamosios):

62.2.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

FCCG,HT – pastoviųjų sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu atitinkamai vartotojų grupei perduoti, Lt/metus;

FHT – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu atitinkamai vartotojų grupei perduoti pagal kiekį QHP, apimtis, Lt/metus;

RHB – pajamų, gautinų už šilumos balansavimo paslaugą, apimtis, apskaičiuojama vadovaujantis Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu, Lt/metus;

 

62.2.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai realizuotinos šilumos kilovatvalandei:

 

 

 

kur:

SCG,HT,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei atitinkamai vartotojų grupei centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, ct/kWh;

 

62.2.3. kintamųjų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

VCCG,HT – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai atitinkamai vartotojų grupei centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt/metus;

CTL – papildomo šilumos kiekio QTL sąnaudų suma per metus, Lt/metus;

CE,HT – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt;

CW,HT – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt;

SH,TTL – visų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei pagaminti (įsigyti), ct/kWh;

 

62.2.4. kintamųjų sąnaudų apimtis vienai realizuotinos šilumos kilovatvalandei:

 

 

kur:

SCG,HT,VC – kintamųjų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei atitinkamai vartotojų grupei centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, ct/kWh;

 

62.2.5. visų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

TCHT – visa sąnaudų suma per metus šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Lt/metus;

 

62.2.6. visų sąnaudų apimtis vienai realizuotinos šilumos kilovatvalandei:

 

 

kur:

SCG,HT,TTL – visų sąnaudų apimtis vienai šilumos kilovatvalandei atitinkamai vartotojų grupei perduoti, ct/kWh;

 

62.3. mažmeninio aptarnavimo bazinės sąnaudos:

62.3.1. pastoviųjų sąnaudų suma per metus:

 

 

kur:

FCCG,HS – pastoviųjų sąnaudų suma per metus užtikrinti mažmeninį aptarnavimą atitinkamai vartotojų grupei, Lt/metus;

FCHS – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeniniam aptarnavimui, apimtis, Lt/metus;

 

62.3.2. pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai realizuotinos šilumos kilovatvalandei:

 

 

kur:

SCG,HS,FC – pastoviųjų sąnaudų apimtis vienai realizuotinos šilumos kilovatvalandei atitinkamai vartotojų grupei užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, ct/kWh.

 

63. Šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma kaip pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios suma. Pastovioji dedamoji nustatoma ir išreiškiama kaip skaičius (ct/kWh). Kintamoji dedamoji nustatoma kaip funkcinė priklausomybė ir išreiškiama formule (ct/kWh). Papildoma kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ar pajamų neatitikimo suma nustatoma atskira dedamąja (Lt ir ct/kWh).

64. Šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma šioms reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams): šilumos (produkto) gamyba, šilumos (produkto) gamyba (įsigijimas), šilumos perdavimas, mažmeninis aptarnavimas.

65. Šilumos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios) ir dvinarė kaina (kainos dedamosios) nustatomos Konkurencinių vartotojų ir Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų atveju. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų ir Savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų atžvilgiu nustatoma dvinarė kaina (kainos dedamosios).

66. Reguliuojamiems nepriklausomiems gamintojams nustatoma vienanarė kaina (kainos dedamosios) už pagamintą šilumos kiekį (ct/kWh) ir rezervinės galios paslaugos palaikymo kaina (Lt/mėn./kW), jei Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas teikia tokią paslaugą.

67. Mažmeninio aptarnavimo kaina vartotojams pasirinkus taikoma už kiekvieną realizuotiną šilumos kilovatvalandę (ct/kWh) arba kaip pastovus (mėnesio) užmokestis litais per mėnesį už kilovatą (Lt/mėn./kW) arba litais per mėnesį vartotojui (Lt/mėn.).

68. Vartotojams taikoma šilumos kaina (kainos dedamosios) yra lygi šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo), šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo kainų (kainų dedamųjų) sumai.

 

69. Šilumos (produkto) bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:

69.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose atveju:

69.1.1. šilumos (produkto) gamybos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju:

69.1.1.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

TCG,HG – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios) atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

TCG,HG,PD – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarės kainos pastovioji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

TCG,HG,KD – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarės kainos kintamoji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

 

69.1.1.2. vienanarė kaina (kainos dedamosios) be rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų:

 

 

kur:

T1CG,HG – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios) be rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

T1CG,HG,PD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji be rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

T1CG,HG,KD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji be rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

FCCG,HG – Šilumos tiekėjo rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų, priskirtų atitinkamai vartotojų grupei, suma per metus, Lt;

FCCG,HG,RC – Šilumos tiekėjo rezervinės galios užtikrinimo paslaugos, įsigytinos iš kitų asmenų, sąnaudų, priskirtų atitinkamai vartotojų grupei, suma per metus, Lt;

 

69.1.2. šilumos (produkto) gamybos Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo gamybos šaltiniuose kainos atveju:

69.1.2.1. vienanarė šilumos gamybos (produkto) kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

TNG,HG – šilumos (produkto) gamybos bazinės gamybos vienanarė kaina, ct/kWh;

TNG,HG,PD – Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

TNG,HG,KD – Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

QNG,HG – šilumos tiekėjui parduotinas kiekis per metus, kWh;

 

69.1.2.2. rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina:

 

 

kur:

TNG,HD,MU – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), Lt/mėn./kW;

FCNG,HG – Reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos savo šaltiniuose pastoviųjų sąnaudų suma per metus, Lt/metus;

QNG,RC – Reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo turimų gamybos šaltinių instaliuota galia, kW;

QCR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kiekis, nustatomas Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, kW;

RNG,CR – pajamų, gautinų už rezervinės galios užtikrinimo paslaugą, apimtis, Lt/metus;

 

69.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) atveju:

69.2.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

TCG,H – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios) atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

TCG,H,PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

TCG,H,KD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

 

69.2.2. dvinarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

TCG,H,KD,dv – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

T1CG,H,MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) atitinkamai vartotojų grupei, Lt/mėn./kW;

T2H,MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Lt/mėn.;

FH – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos (produkto) gamybai (įsigijimams) pagal kiekį QH, apimtis, Lt/metus;

8760 – kalendorinių metų (12 mėnesių) trukmė valandomis;

12 – kalendorinių metų mėnesių skaičius;

l – konkurencinių vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

m – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

n – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

z – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.

 

70. Šilumos perdavimo bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:

70.1. vienanarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

TCG,HT – šilumos perdavimo bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios) atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

TCG,HT,PD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

TCG,HT,KD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh;

 

70.2. dvinarė kaina (kainos dedamosios):

 

 

kur:

TCG,HT,KD,dv – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

T1CG,HT,MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Lt/mėn./kW;

T2HT,MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Lt/mėn.;

FHT – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos perdavimui centralizuoto šilumos tiekimo tinklais pagal kiekį QH, apimtis, Lt/metus.

 

71. Mažmeninio aptarnavimo bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:

71.1. jei vartotojas pasirinko mokėti už kiekvieną realizuotiną šilumos kilovatvalandę:

 

 

kur:

TCG,HS,PD – mažmeninio aptarnavimo bazinė kaina atitinkamai vartotojų grupei, ct/kWh.

 

71.2. jei vartotojas pasirinko mokėti kaip pastovų (mėnesio) užmokestį:

 

 

kur:

T1CG,HS,MU – mažmeninio aptarnavimo bazinis pastovus (mėnesio) užmokestis atitinkamai vartotojų grupei, Lt/mėn./kW;

T2HS,MU – mažmeninio aptarnavimo bazinis pastovus (mėnesio) užmokestis, Lt/mėn.

 

72. Konkurencinių vartotojų atveju taikytina šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:

72.1. kaip Konkurencinio vartotojo šilumos (produkto) kainos (kainų dedamųjų), šilumos perdavimo kainos (kainų dedamųjų) ir mažmeninio aptarnavimo kainos suma, jei ši suma yra mažesnė arba lygi alternatyvaus projekto šilumos kainai;

72.2. kaip alternatyvaus projekto šilumos kaina, jei Konkurencinio vartotojo šilumos (produkto) kainos, šilumos perdavimo kainos ir mažmeninio aptarnavimo kainos suma yra didesnė už alternatyvaus projekto šilumos kainą. Šiuo atveju susidaręs skirtumas naudojamas kitų vartotojų šilumos (produkto) kainai koreguoti. Alternatyvaus projekto šilumos kaina nustatoma, remiantis normatyviniais duomenimis, nurodytais Metodikos 22 priede bei faktiniais duomenimis, pagal formulę:

 

 

kur:

TALT,TTL – alternatyvaus projekto šilumos kaina (kainos dedamosios), ct/kWh;

TALT,PD – alternatyvaus projekto šilumos kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

TALT,KD – alternatyvaus projekto šilumos kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

NALT – alternatyvaus projekto instaliuota galia, kW;

CDA,ALT – alternatyvaus projekto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, Lt/kW;

CM,ALT – alternatyvaus projekto einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, Lt/kW;

CRC,ALT – alternatyvaus projekto rezervinės galios palaikymo sąnaudos, Lt/kW;

CP,ALT – alternatyvaus projekto personalo sąnaudos, Lt/kW;

JRALT – alternatyvaus projekto investicijų grąža, Lt/kW;

qALT,k – kuro rūšies k kiekis šilumos alternatyviajame projekte kiekiui QCC pagaminti, tne;

pALT,k – kuro rūšies k įsigijimo alternatyviajame projekte kaina, Lt/tne;

CE,ALT – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos šilumos energijos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Lt;

CW,ALT – kintamosios vandens technologinėms reikmėms sąnaudos šilumos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Lt;

CATL,ALT – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos šilumos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Lt.

 

73. Bazinės šilumos kainos (kainos dedamosios) antrais ir vėlesniais galiojimo metais taikomos perskaičiavus ir patikslinus šilumos kainų dedamąsias.

74. Šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į:

74.1. efektyvumo koeficientą, kuris nustatomas kaip pusė Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, bet ne didesnis kaip 3 procentai (infliacijos dydžiu laikomas vidutinis metinis vartotojų kainų indekso pokytis):

 

 

kur:

IEF, y – efektyvumo koeficientas, vieneto dalimis;

y – metai po bazinės šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo (y = 2,...,5);

VKIy – vidutinis metinis (metai palyginti su ankstesniais metais) vartotojų kainų indekso pokytis metais y, vieneto dalimis, apskaičiuojamas kaip šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indekso ir paskutinio perskaičiavimo metu naudoto vartotojų kainų indekso santykis. Perskaičiuojant šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmą kartą po šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo efektyvumo koeficiento skaičiavimuose naudojamas šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) mėnesio vartotojų kainų indeksas;

74.1.1. efektyvumo koeficiento įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

TEF,i,y – kainos pokytis metais y dėl efektyvumo koeficiento, ct/kWh;

 

74.2. pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto ir faktiškai pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio:

74.2.1. šilumos (produkto) gamybos kainos atveju Ūkio subjekto pagaminto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir faktiškai pagaminto šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus, jei parduoto/pagaminto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų šilumos tiekimo sistemų, dėl ko pagamintos šilumos kiekis padidėjo, taip pat jei pagaminto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos, dėl ko pagaminamas šilumos kiekis sumažėjo:

 

 

kur:

IHGQ, y – pagaminto šilumos kiekio koeficientas, vieneto dalimis;

QHG,y – faktiškai šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y pagamintas šilumos kiekis, kWh;

QHG,NS,y – pagamintas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;

QHG,K,y – dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos nepagamintas šilumos kiekis, kWh;

74.2.1.1. pagaminto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamai šilumos (produkto) gamybos kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

THGQ,y – kainos pokytis metais y dėl pagaminto šilumos kiekio neatitikimo, ct/kWh;

THG,PD – šilumos (produkto) gamybos kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

 

74.2.2. šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo kainos atveju realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir faktiškai realizuoto šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus, jei realizuoto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų šilumos tiekimo sistemų, dėl ko šilumos kiekis padidėjo:

 

 

kur:

IHRQ,i,y – realizacijos kiekio koeficientas, vieneto dalimis;

QHR,i,y – faktiškai šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis, kWh;

QHR,NS,y – realizuotas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;

 

74.2.2.1. realizuoto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamai šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo kainoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

THRQ,i,y – kainos pokytis metais y dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, ct/kWh;

 

74.3. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokytį dėl naujai pagal Investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų (ilgalaikio turto vienetų eksploatacijos pradžios metų ketvirčio tikslumu). Šiuo atveju nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgtus į Metodikos 20.3.7–20.3.11 punktų ribojimus. Jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos (produkto) gamybos verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje numatyta tvarka. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

TINVDA,i,y – kainos pokytis metais y dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio, susijusio su faktiškai įvykdytais investiciniais projektais per praėjusius ataskaitinius metus, ct/kWh;

CINVDA,i,y – faktiškai įvykdytų investicinių projektų per praėjusius ataskaitinius metus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Lt;

 

74.4. investicijų grąžos pokytį, išplaukiantį iš Ūkio subjekto įvykdytų investicinių projektų pobūdžio:

74.4.1. taikant nuosavo kapitalo grąžą Re, nustatytą pagal Metodikos 57.7.2.3.1 punktą, nuosavo kapitalo apimčiai (vertei), kuria finansuojami kiti ilgalaikio turto vienetai (investicijos);

74.4.2. investicijų grąžos pokyčio (dėl įvykdytų ir įvestų į eksploataciją investicinių projektų per praėjusius ataskaitinius metus) įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

TINVJRi,y – kainos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su įvykdytais investiciniais projektais, ct/kWh;

JRINVi – nustatyta investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimtis, priskirta paslaugai (produktui), Lt;

JRINVi,y – investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimtis, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Lt;

JRINVi – investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimties, priskirtos paslaugai (produktui), pokytis, Lt;

 

74.5. investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčio:

74.5.1. taikant nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo apimtį (Lt), nustatytą šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu;

74.5.2. taikant Komisijos kasmet skelbiamą skolinto kapitalo kainą Rd bei nuosavo kapitalo grąžą Re ir šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytą skolinto kapitalo WD bei nuosavo kapitalo WE dalis;

74.5.3. investicijų grąžos pokyčio (dėl skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčio) įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

TWACCJR,i,y – kainos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčiu, ct/kWh;

JRWACCi – priskaityta investicijų grąžos apimtis, priskirta paslaugai (produktui), Lt;

JRWACCi,y – investicijų grąžos apimtis metais y, priskirta paslaugai (produktui), perskaičiuota atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčius, Lt;

JRWACCi – investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd ir nuosavo kapitalo grąžos Re pokyčiu, Lt;

ry – protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąžos norma metais y, proc.;

Rd,y – skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma) metais y, proc.;

Re,y – nuosavo kapitalo grąža metais y, proc.;

ty – Lietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas metais y, vieneto dalimis;

 

74.6. kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, įtaką, kuri perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

TPNK,HG,y – kainos pokytis metais y dėl kogeneracinėse jėgainėse pagamintos elektros energijos pelno (nuostolių) rizikos koeficiento, apskaičiuoto pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, ct/kWh;

CPNK,HG,y – kogeneracinėse jėgainėse iš elektros energijos gamybos gauto pelno (nuostolių) metais y dalis, vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika priskirta šilumos gamybai, Lt;

 

74.7. balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultato įtaką, kuri perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

THB,HT,y – kainos pokytis metais y dėl balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultato įtakos, ct/kWh;

CHB,HT,y – balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultatas, Lt;

 

74.8. kitus, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius. Kitų sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamai kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

TX,i,y – kainos pokytis metais y dėl kitų sąnaudų pokyčių, nepriklausančių nuo Ūkio subjekto valios, ct/kWh;

CX,i,y – nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtos pastoviosios sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), Lt;

 

74.9. paskutinių dvejų metų faktinės ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos neatitiktį, jeigu Ūkio subjekto vidutinė faktinė dviejų paskutinių ataskaitinių laikotarpių (ataskaitinių metų), ėjusių prieš ataskaitinį laikotarpį (ataskaitinius metus), kurio metu perskaičiuojama šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), investicijų grąža viršija Reguliuojančiosios institucijos nustatytą investicijų grąžą daugiau kaip 1 procentiniu punktu. Šiuo atveju įtaka kainai nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

TRJR,i,y – kainos pokytis metais y dėl faktinės investicijų grąžos neatitikimo priskaitytajai, ct/kWh;

74.9.1. skaičiuojant paskutinių dvejų metų faktinės ir Ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos neatitiktį nevertinamos pagal Metodikos 76 ir 77 punktus apskaičiuotos sumos, atitinkamu laikotarpiu didinusios arba mažinusios šilumos kainą, pagal Metodikos 57.7.5 ir 74.10 punktus nustatytos papildomos lėšos, taip pat gautos lėšos pagal Metodikos 74.11 punktą;

74.9.2. paskutinių šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpio metų nustatytos investicijų grąžos neatitiktis įvertinama skaičiuojant naujo bazinio laikotarpio investicijų grąžą;

 

74.10. kai Ūkio subjektas per praėjusius ataskaitinius metus pakeitė iškastinio kuro naudojimą atsinaujinančių išteklių kuro arba atliekų naudojimu, Reguliuojančioji institucija konkretaus investicinio projekto atsiperkamumui ir finansinių srautų subalansavimui užtikrinti motyvuotu sprendimu nustato priedą, kaip papildomą finansavimo šaltinį, nurodydama jo galiojimo laikotarpį. Minėtas finansavimo priedas laikytinas subsidija ir jam taikomi Metodikos 20.3 ir 39.2 punktuose nustatyti ribojimai;

74.11. apyvartinių taršos leidimų teigiamas prekybos rezultatas gali būti laikomas pagrįstai didinančiu nustatytą Ūkio subjekto investicijų grąžą atitinkamu šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu, jeigu Ūkio subjektas yra įvykdęs Metodikos 40 punkto reikalavimus.

 

75. Šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama, atsižvelgiant į:

75.1. faktinius pagamintos ir įsigytos šilumos kiekių (struktūros) pokyčius;

75.2. faktinius pokyčius Ūkio subjekto naudojamo kuro srityje:

75.2.1. išaugusią kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį Ūkio subjekto naudojamo kuro struktūroje. Šiuo atveju gali būti koreguojamos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytos lyginamąsias kuro ir elektros energijos sąnaudas šilumos vienetui gaminti;

75.2.2. pakitusią kuro struktūrą, lyginamąsias kuro ir elektros energijos sąnaudas šilumos vienetui gaminti, kai bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu yra prijungiamos naujos šilumos tiekimo sistemos;

75.3. faktinius elektros energijos ir (ar) geriamojo vandens technologinėms reikmėms kainų pokyčius (pagal bazinį kiekį QHG).

76. Jeigu Ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydis per ataskaitinį laikotarpį neatitiko Ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, atsižvelgiant į Metodikos 58.1–58.3 punktuose nustatytus apribojimus, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) perskaičiavimo metu:

76.1. teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, išskyrus pajamas pagal Metodikos 58.4.5.3 punktą, nei patirta sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti) kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos pajamų dedamąją, mažinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui);

76.2. neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti) kompensuojamas Ūkio subjekto naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją, didinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui);

76.3. jei Ūkio subjekto atitinkamo kuro suvartojimo kaina viršija Komisijos skelbiamos atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainas šalyje, įvertinus objektyvias kainų skirtumo priežastis, galima skaičiavimuose naudoti didesnę kuro kainą, tačiau ji neturi viršyti vidurkio daugiau kaip 5 proc. Sprendimą dėl minėtų kuro kainų objektyvumo priima Reguliuojančioji institucija;

76.4. papildoma kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ar pajamų neatitikimo dedamoji nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

THG&HP,y – papildoma kuro ir (ar) šilumos įsigijimo sąnaudų neatitikimo dedamoji metams y, ct/kWh;

PHG&HP,F,y–1 – faktiškai gautos pajamos praėjusiais ataskaitiniais metais pagal atitinkamą kintamosios kainos dedamosios dalį (kuro ir (ar) šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimas), Lt;

CHG&HP,F,y–1 – faktiškai patirtos sąnaudos praėjusiais ataskaitiniais metais kuro ir (ar) šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimui, Lt.

 

77. Jeigu nustatoma, kad Ūkio subjektas šilumos kainas (kainų dedamąsias) apskaičiavo ir taikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir dėl to:

77.1. gavo papildomų pajamų, gautos papildomos pajamos kompensuojamos vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją, mažinančią šilumos kainą, išdėstant papildomas pajamas 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui). Papildoma dedamoji dėl pajamų pažeidžiant teisės aktus nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

TTAP,y – papildoma dedamoji dėl pajamų pažeidžiant teisės aktus metams y, ct/kWh;

PTAP,y-1 – papildomos pajamos, gautos taikant šilumos kainas (kainų dedamąsias) pažeidžiant teisės aktus, Lt;

 

77.2. patyrė papildomų sąnaudų (žalos), ši suma konstatuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos sąnaudų dedamųjų dydžio.

 

78. Bazinės šilumos kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama ir nustatoma:

78.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

TCG,HG,PD,y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei metais y, ct/kWh;

 

78.2. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės kainos atveju:

 

 

kur:

T1CG,HG,MU,y – perskaičiuotos šilumos (produkto) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) atitinkamai vartotojų grupei metais y, Lt/mėn./kW;

T2HG,MU,y – perskaičiuotos šilumos (produkto) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Lt/mėn.;

 

78.3. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

TCG,H,PD,y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos pastovioji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei metais y, ct/kWh;

 

78.4. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos atveju:

 

 

kur:

T1CG,H,MU,y – perskaičiuotos šilumos (produkto) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) atitinkamai vartotojų grupei metais y, Lt/mėn./kW;

T2H,MU,y – perskaičiuotos šilumos (produkto) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Lt/mėn.;

 

78.5. šilumos perdavimo vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

TCG,HT,PD,y – perskaičiuota šilumos perdavimo kainos pastovioji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei metais y, ct/kWh;

 

78.6. šilumos perdavimo dvinarės kainos atveju:

 

 

 

kur:

T1CG,HT,MU,y – perskaičiuotos šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) atitinkamai vartotojų grupei metais y, Lt/mėn./kW;

T2HT,MU,y – perskaičiuotos šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Lt/mėn.;

 

78.7. mažmeninio aptarnavimo kainos kilovatvalandei atveju:

 

 

kur:

TCG,HS,PD,y – perskaičiuota šilumos mažmeninio aptarnavimo kainos pastovioji dedamoji atitinkamai vartotojų grupei metais y, ct/kWh;

 

78.8. mažmeninio aptarnavimo pastovaus (mėnesio) užmokesčio atveju:

 

 

kur:

T1CG,HS,MU,y – perskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo pastovus (mėnesio) užmokestis atitinkamai vartotojų grupei metais y, Lt/mėn./kW;

T2HS,MU,y – perskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo pastovus (mėnesio) užmokestis metais y, Lt/mėn.;

 

78.9. konkurencinių vartotojų atveju:

78.9.1. kai Konkurenciniam vartotojui taikoma šilumos kaina pagal faktines sąnaudas, šilumos (produkto) vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

TCC,PD,y – perskaičiuota šilumos kainos pastovioji dedamoji, taikytina Konkurenciniam vartotojui metais y, ct/kWh;

 

78.9.2. kai Konkurenciniam vartotojui taikoma šilumos kaina pagal faktines sąnaudas, šilumos (produkto) dvinarės kainos atveju:

 

 

kur:

TCC,PD,MU,y – perskaičiuotas pastovus (mėnesio) užmokestis, taikytinas Konkurenciniam vartotojui metais y, Lt/mėn./kW;

 

78.9.3. kai Konkurenciniam vartotojui taikoma alternatyvaus projekto šilumos kaina:

 

 

kur:

TALT,PD,y – perskaičiuota alternatyvaus projekto šilumos kainos pastovioji dedamoji, taikytina Konkurenciniam vartotojui metais y, ct/kWh;

 

79. Šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama ir nustatoma:

79.1. šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos atveju:

 

 

kur:

THG,KD,y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;

 

79.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos atveju:

 

 

kur:

TH,KD,y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;

 

79.3. šilumos perdavimo kainos atveju:

 

 

kur:

THT,KD,y – perskaičiuotos šilumos perdavimo kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh.

 

79.4. konkurencinių vartotojų atveju, kai Konkurenciniam vartotojui taikoma alternatyvaus projekto šilumos kaina:

 

 

kur:

TALT,KD,y – perskaičiuotos alternatyvaus projekto šilumos kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh.

 

80. Šilumos kainos (kainų dedamosios) gali būti diferencijuojamos pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, pavyzdžiui, pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo-pardavimo vietą, tiekimo-vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą, apskaitos būdus, ir kitus veiksnius. Šilumos kainas (kainų dedamąsias) diferencijuoja Šilumos tiekėjas, atitinkamos savivaldybės institucijai pritarus. Diferencijuodamas šilumos kainas (kainų dedamąsias), Šilumos tiekėjas privalo užtikrinti sąnaudų priežastingumo principo įgyvendinimą.

 

VI. SU KAINODARA SUSIJUSIŲ REIKALAVIMŲ SĄVADAS

 

81. Šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) nustato:

81.1. Komisija pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4 dalį Šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 12 dalį Reguliuojamam nepriklausomam gamintojui:

81.2. savivaldybės taryba pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalį Šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau nei 10 GWh šilumos per metus.

82. Šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo procedūra, kai Šilumos tiekėjas realizuoja ne mažiau 10 GWh šilumos per metus:

82.1. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) atveju:

82.1.1. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Komisijai bei atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą. Bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą Šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;

82.1.2. atitinkamos savivaldybės institucija pateikia Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projekto suderinimo dokumentą ir (arba) motyvuotas pastabas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Šilumos tiekėjo projekto pateikimo dienos;

82.1.3. Komisija, gavusi atitinkamos savivaldybės institucijos pastabas ir jas motyvuotai įvertinusi, arba tokių pastabų negavusi per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, nustato šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų;

82.1.4. atitinkamos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Komisijos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis), vadovaudamasi Įstatymu bei Metodikos 76 bei 77 punktais, nustato šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

82.1.5. jei atitinkamos savivaldybės taryba:

82.1.5.1. šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustato vadovaudamasi Komisijos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis), vadovaudamasi Įstatymu bei atsižvelgdama į Metodikos 76 bei 77 punktus ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Komisija atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kaina (kainos dedamosios) nustatyta be pažeidimų;

82.1.5.2. šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustato nesivadovaudama Komisijos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis), arba nesivadovaudama Įstatymu, arba neatsižvelgdama į Metodikos 76 bei 77 punktus, arba šilumos kainos (kainos dedamųjų) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Komisija šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustato vienašališku sprendimu, atskiru nutarimu, konstatavusi vienašališko sprendimo priėmimo priežastį. Komisijos vienašališkai nustatyta šilumos kaina (kainos dedamosios) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams skelbiamos viešai, taikomos nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja, kol atitinkamos savivaldybės taryba pašalina Komisijos nurodytus pažeidimus, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių;

82.1.6. nustatytos šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) įsigalioja kitą dieną nuo jų paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jei pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame nutarime;

82.1.7. Šilumos tiekėjas jam nustatytas šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir pirmiesiems bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustatytas šilumos kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai;

82.2. perskaičiuotos šilumos kainos (kainos dedamųjų) atveju:

82.2.1. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Komisijai bei atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektą. Perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektą Šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamųjų šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metų pabaigos;

82.2.2. atitinkamos savivaldybės taryba perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias) nustato per 30 kalendorinių dienų;

82.2.3. Šilumos tiekėjas pateikia Komisijai atitinkamos savivaldybės tarybos nustatytas perskaičiuotas šilumos kainas (kainų dedamąsias) per 10 kalendorinių dienų nuo jų nustatymo;

82.2.4. jei atitinkamos savivaldybės taryba:

82.2.4.1. perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias) nustato vadovaudamasi Įstatymu bei Metodikos nuostatomis, atsižvelgdama į Metodikos 76 bei 77 punktus, ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Komisija atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kaina (kainos dedamosios) nustatyta be pažeidimų;

82.2.4.2. perskaičiuotą šilumos kainą (kainos dedamąsias) nustato nesivadovaudama Įstatymu bei Metodika, arba neatsižvelgdama į Metodikos 76 bei 77 punktus, arba nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Komisija atskiru nutarimu konstatuoja padarytus pažeidimus ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jei per Komisijos nutarime nurodytą terminą atitinkamos savivaldybės taryba pažeidimų nepašalina, Komisija įgyja teisę šilumos perskaičiuotą kainą (kainos dedamąsias) nustatyti vienašališku sprendimu, atskiru nutarimu. Komisijos vienašališkai nustatyta šilumos perskaičiuota kaina (kainos dedamosios) galioja, kol atitinkamos savivaldybės taryba pašalina Komisijos nurodytus pažeidimus, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių;

82.2.5. savivaldybės tarybos ar Komisijos vienašališkai nustatytos perskaičiuotos šilumos kainos (kainos dedamosios) įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių;

82.2.6. Komisija apie Šilumos tiekėjui nustatytas perskaičiuotas šilumos kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai. Ūkio subjektas jam nustatytas perskaičiuotas šilumos kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai.

83. Šilumos kainų nustatymo procedūra, kai Šilumos tiekėjas realizuoja mažiau nei 10 GWh šilumos per metus teisėtai valdomoje centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemoje:

83.1. šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) atveju:

83.1.1. Šilumos tiekėjas parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą. Bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą, vadovaudamasis šia Metodika, Šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;

83.1.2. atitinkamos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Įstatymu, šia Metodika, nustato šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) ir šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams, įskaitant Metodikos 76 bei 77 punktus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

83.1.3. atitinkamos savivaldybės institucija informuoja Komisiją apie nustatytas šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) per 10 kalendorinių dienų;

83.1.4. atitinkamos savivaldybės institucija šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai. Šilumos tiekėjas jam nustatytas šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir pirmiesiems bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustatytas šilumos kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai;

83.1.5. nustatytos šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame sprendime;

83.2. perskaičiuotos šilumos kainos (kainos dedamųjų) atveju:

83.2.1. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šia Metodika, parengia ir pateikia atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektą. Perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektą Ūkio Šilumos tiekėjas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamųjų šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metų pabaigos;

83.2.2. atitinkamos savivaldybės taryba šilumos perskaičiuotą kainą (kainos dedamąsias) nustato per 30 kalendorinių dienų;

83.2.3. atitinkamos savivaldybės institucija informuoja Komisiją apie nustatytą šilumos perskaičiuotą kainą (kainų dedamąsias) per 10 kalendorinių dienų;

83.2.4. atitinkamos savivaldybės institucija šilumos perskaičiuotas kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai. Šilumos tiekėjas jam nustatytas šilumos perskaičiuotas kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai;

83.2.5. nustatytos šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamosios) įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių;

83.3. skundus dėl savivaldybių tarybų nustatytų šilumos kainų (kainų dedamųjų) ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija;

83.4. jei savivaldybės institucija, vadovaudamasi Metodikos 47.17 punktu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą dėl neprivalomo sąnaudų apskaitos atkyrimo konkretaus Šilumos tiekėjo atžvilgiu, šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) ir kasmet perskaičiuojama kaina (kainos dedamosios) nustatomos neišskiriant kainos į Šilumos gamybos veiklos verslo vieneto (nurodyto Metodikos 13.1 punkte), Šilumos perdavimo veiklos verslo vieneto (nurodyto Metodikos 13.2 punkte) ir Mažmeninio aptarnavimo veiklos verslo vieneto (nurodyto Metodikos 13.3 punkte).

84. Šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo procedūra Reguliuojamiems nepriklausomiems gamintojams:

84.1. bazinės šilumos kainos (kainos dedamųjų) atveju:

84.1.1. Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas, vadovaudamasis šia Metodika ir atsižvelgdamas į įstatuose numatytą tvarką, parengia ir pateikia Komisijai šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą. Bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektą Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos;

84.1.2. Komisija nustato šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias);

84.1.3. nustatytos šilumos bazinės kainos (kainos dedamosios) įsigalioja kitą dieną nuo jų paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jei pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data ir galioja 3–5 metus, kaip nurodyta atitinkamame nutarime;

84.1.4. Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas, vadovaudamasis Komisijos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis), vadovaudamasis Įstatymu bei Metodikos 76 bei 77 punktais, įstatuose nustatyta tvarka nustato šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

84.1.5. jei Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas:

84.1.5.1. šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustato vadovaudamasis Komisijos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis), vadovaudamasis Įstatymu bei atsižvelgdamas į Metodikos 76 bei 77 punktus ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Komisija atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kaina (kainos dedamosios) nustatyta be pažeidimų;

84.1.5.2. šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustato nesivadovaudamas Komisijos nustatyta šilumos bazine kaina (kainos dedamosiomis), arba nesivadovaudamas Įstatymu, arba neatsižvelgdamas į Metodikos 76 bei 77 punktus, arba šilumos kainos (kainos dedamųjų) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Komisija šilumos kainą (kainos dedamąsias) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustato vienašališku sprendimu, atskiru nutarimu, konstatavusi vienašališko sprendimo priėmimo priežastį. Komisijos vienašališkai nustatyta šilumos kaina (kainos dedamosios) pirmiesiems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams galioja, kol Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas pašalina Komisijos nurodytus pažeidimus, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių;

84.1.6. Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas jam nustatytas šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) ir pirmiesiems bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams nustatytas šilumos kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai;

84.2. perskaičiuotos šilumos kainos (kainos dedamųjų) atveju:

84.2.1. Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas, vadovaudamasis šia Metodika, parengia ir pateikia Komisijai šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektą ir įstatuose nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl šilumos perskaičiuotų kainų (kainos dedamųjų). Perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektą Ūkio subjektas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamųjų šilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metų pabaigos. Kartu su šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektu Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas pateikia įstatuose nustatyta tvarka nustatytą perskaičiuotą kainą (kainos dedamąsias);

84.2.2. jei Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas:

84.2.2.1. šilumos perskaičiuotą kainą (kainos dedamąsias) nustato vadovaudamasis Įstatymu bei šios Metodikos nuostatomis, atsižvelgdamas į Metodikos 76 bei 77 punktus, ir per ne ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą, Komisija atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kaina (kainos dedamosios) nustatyta be pažeidimų;

84.2.2.2. šilumos perskaičiuotą kainą (kainos dedamąsias) nustato nesivadovaudamas Įstatymu bei šia Metodika, arba neatsižvelgdamas į Metodikos 76 bei 77 punktus, arba nenustato per 30 kalendorinių dienų terminą, Komisija atskiru nutarimu konstatuoja padarytus pažeidimus ir nurodo 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jei per Komisijos nutarime nurodytą terminą Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas pažeidimų nepašalina, Komisija įgyja teisę šilumos perskaičiuotą kainą (kainos dedamąsias) nustatyti vienašališku sprendimu, atskiru nutarimu. Komisijos vienašališkai nustatyta šilumos perskaičiuota kaina (kainos dedamosios) galioja, kol Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas pašalina Komisijos nurodytus pažeidimus, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių;

84.2.3. Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas jam nustatytas šilumos perskaičiuotas kainas (kainų dedamąsias) skelbia viešai;

84.2.4. nustatytos šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamosios) įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos ir galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių;

84.3. Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas pagamintos ir į centralizuoto aprūpinimo šiluma tinklą tiekiamos šilumos kainai visais atvejais taikomos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatos.

85. Šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo procedūra nepriklausomam šilumos gamintojui, dėl kurio Komisija yra priėmusi sprendimą netaikyti privalomos šilumos kainodaros:

85.1. nepriklausomas šilumos gamintojas pagamintos ir į centralizuoto šilumos tiekimo tinklą tiekiamos šilumos kainas nustato, atsižvelgdamas į įstatuose numatytą tvarką;

85.2. nepriklausomas šilumos gamintojas pagamintos ir į centralizuoto aprūpinimo šiluma tinklą tiekiamos šilumos kainai visais atvejais taikomos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatos.

86. Šilumos tiekėjui, kurio daugiau kaip ½ akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas, mutatis mutandis taikoma Metodikos 84 punkte nurodyta šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo procedūra.

87. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemas, gali teikti nustatyti individualias šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias) kiekvienai valdomai sistemai atitinkamoje savivaldybėje, privalomai užtikrinęs šilumos kainų (kainos dedamųjų) nustatymo dokumentų visoms sistemoms pateikimo vienalaikiškumą.

88. Konkurenciniam vartotojui šilumos kaina (kainos dedamosios) nustatoma, nustatant Šilumos tiekėjui šilumos bazines kainas (kainų dedamąsias). Jei reikia nustatyti šilumos kainas (kainų dedamąsias) naujam Konkurenciniam vartotojui šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) galiojimo metu, tokiu atveju šilumos kainos (kainų dedamosios) nustatomos eilinio šilumos kainų (kainų dedamųjų) perskaičiavimo metu, atsižvelgiant ir įvertinant naujų šilumos kainų (kainų dedamųjų) įtaką kitiems vartotojams. Kol nėra nustatytos tikslinės šilumos kainos (kainų dedamosios), Konkurenciniai vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, nustatytomis Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojams. Abiem atvejais Konkurenciniam vartotojui nustatytos šilumos kainos (kainos dedamosios) galioja tiek, kiek galioja Šilumos tiekėjui nustatyta šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios).

89. Šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) projektui nustatomi pateiktinos informacijos reikalavimai:

89.1. Ūkio subjekto investicijų planas (Metodikos 19 priedas);

89.2. Ūkio subjekto šilumos kiekių duomenų suvestinė (Metodikos 16 priedas);

89.3. Ūkio subjekto duomenų suvestinė bazinei kainai (kainos dedamosioms) nustatyti (Metodikos 17 priedas);

89.4. Ūkio subjekto sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaita (Metodikos 20 priedas);

89.5. aiškinamasis raštas.

90. Šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektui nustatomi pateiktinos informacijos reikalavimai:

90.1. Ūkio subjekto duomenų suvestinė perskaičiuotai kainai (kainos dedamosioms) nustatyti (Metodikos 18 priedas);

90.2. Ūkio subjekto sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaita (Metodikos 20 priedas);

90.3. Ūkio subjekto investicijų planas (Metodikos 19 priedas);

90.4. Ūkio subjekto investicijų grąžos koregavimo lentelė (Metodikos 21 priedas);

90.5. aiškinamasis raštas.

91. Šilumos kainos privalo būti keičiamos kas mėnesį, keičiantis kuro ir (ar) iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainoms. Ūkio subjektas privalo kas mėnesį apskaičiuoti ir taikyti šilumos kainą, kurioje įvertintos aktualios kuro ir (ar) iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainos, nustatytos pagal Metodikos 55.4.5–55.4.6 punktus.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

92. Reguliuojančioji institucija, vertindama Ūkio subjekto pateiktus duomenis, tarp jų ir duomenis apie uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, naudoja:

92.1. tiesiogiai iš Ūkio subjekto gautus Reguliavimo apskaitos sistemos duomenis bei kitą informaciją, gautą vykdant kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

92.2. turimus duomenis apie atitinkamas paslaugų (produktų) pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus.

93. Reguliuojančiosios institucijos turi teisę iš Ūkio subjektų per Reguliuojančiosios institucijos nustatytą protingą terminą gauti visą informaciją ir dokumentus, įskaitant pirminių apskaitos dokumentų kopijas, būtinus Įstatyme numatytoms Reguliuojančiosios institucijos funkcijoms vykdyti.

94. Reguliuojančioji institucija vykdo Ūkio subjektų taikomų šilumos kainų (kainų dedamųjų) atitikimo teisės aktams kontrolę.

95. Jei Šilumos tiekėjas negali kartu su šilumos bazinės kainos projektu pateikti pagal Įstatymo reikalavimus suderinto investicinio plano šilumos bazinės kainos laikotarpiui, nustatant šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) netaikomas Metodikos 57.1.2 punktas ir laikoma, kad pirmaisiais bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metais Šilumos tiekėjas investicijų neatliks.

96. Ūkio subjektai, pažeidę Metodikos reikalavimus, taip pat už informacijos, nurodytos Metodikoje, nepateikimą ar žinomai klaidingos informacijos pateikimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

97. Reguliuojančiosios institucijos veiksmai ar neveikimas įgyvendinant Metodiką gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3-257, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 69-3506 (2013-06-29), i. k. 113106ANUTA00O3-257

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 "Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 "Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos" pakeitimo" pakeitimo