Suvestinė redakcija nuo 2007-12-19

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 28-895, i. k. 105301MISAK00D1-101

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.08:2005 „PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS“ PATVIRTINIMO

 

2005 m. vasario 18 d. Nr. D1-101

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3579; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.08: 2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (pridedama).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro

2005 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. D1-101

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

 

STR 2.05.08:2005

 

PLIENINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato privalomuosius plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus.

2. Reglamentas netaikomas projektuojant tiltų, transporto tunelių ir vamzdynų plienines konstrukcijas.

3. Projektuojant plienines konstrukcijas ypatingoms naudojimo sąlygoms (pvz., magistralinius ir technologinius vamzdynus, specialiosios paskirties talpyklas, pastatų konstrukcijas, kurias veikia intensyvūs temperatūros poveikiai ar agresyvioji aplinka, hidrotechninių jūros statinių konstrukcijas ir kt.), unikalių pastatų ir statinių konstrukcijas, taip pat specialiųjų tipų konstrukcijas (iš anksto įtemptąsias, erdvines, kabamąsias ir kt.), būtina laikytis papildomų reikalavimų, nustatytų atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose.

Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijoms projektuoti yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais Reglamento 7 ir 8 prieduose.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-642, 2007-11-29, Žin., 2007, Nr. 133-5409 (2007-12-18), i. k. 107301MISAK00D1-642

 

4. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems plienines statinių konstrukcijas ir rengiantiems plieninių konstrukcijų projektavimo ir kontrolės normatyvinius dokumentus.

5. Kol bus įvertinti visi europinę (EN) ir tarptautinę (ISO) sistemas sudarantys standartai, projektuojant plienines konstrukcijas gali būti naudojamos ir kitos medžiagos bei jungimo priemonės, nei nurodyta Reglamente, tačiau jų fizikinės ir mechaninės savybės turi būti ne blogesnės už nurodytas šiame Reglamente.

6. Kol nėra parengtų kitų reglamentų, reglamentuojančių plieninių konstrukcijų projektavimo reikalavimus, nepateiktus šiame Reglamente, nustatyta tvarka gali būti naudojami kitų šalių normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys plieninių konstrukcijų projektavimą.

 

II SKYRIUS. NUORODOS

 

7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

7.1. LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;

7.2. LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;

7.3. STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

7.4. STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);

7.5. LST EN 439:1998  „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo ir pjovimo apsauginės dujos“;

7.6. LST EN 440:1997  „Suvirinimo medžiagos. Elektrodinė viela ir siūlės metalas. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose. Klasifikavimas“;

7.7. LST EN 499:1997  „Suvirinimo medžiagos. Glaistytieji elektrodai rankiniam lankiniam nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų suvirinimui. Klasifikavimas“;

7.8. LST EN 756:2004 „Suvirinimo medžiagos. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo po fliusu vientisos vielos, vientisos vielos – fliuso ir miltelinės vielos – fliuso deriniai. Klasifikacija“;

7.9. LST EN 757:1999 „Suvirinimo medžiagos. Glaistytieji elektrodai atspariems plienams suvirinti rankiniu lankiniu būdu. Klasifikavimas“;

7.10. LST EN 758:2000 „Suvirinimo medžiagos. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės vielos arba savisaugės vielos. Klasifikavimas“;

7.11. LST EN 760 :2000 „Suvirinimo medžiagos. Lankinio suvirinimo po fliusu fliusai. Klasifikavimas“;

7.12. LST EN ISO 887:2002  „Bendrosios paskirties metrinių varžtų, sraigtų ir veržlių poveržlės. Bendrasis projektas“ (ISO 887:2000);

7.13. LST EN ISO 898 – 1:2000  „Anglinio ir legiruotojo plieno tvirtinimo detalių mechaninės savybės. 1 dalis. Varžtai, sraigtai ir smeigės“ (ISO 898 – 1:1999);

7.14. LST 1585:2001 „Plieno žymėjimo sistemos. Papildomieji simboliai“ (CR 10260:1998);

7.15. LST EN ISO 2320 :2001 „Plieninės šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi. Mechaniniai ir naudojimo reikalavimai“ (ISO 2320:1997);

7.16. LST EN ISO 4016:2002 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. C klasės gaminiai“ (ISO 4016:1999);

7.17. LST EN ISO 4014:2002 „Varžtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4014:1999);

7.18. LST EN ISO 4017:2002 „Sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4017:1999);

7.19. LST EN ISO 4018:2002 „Sraigtai su šešiakampėmis galvutėmis. C klasės gaminiai“ (ISO 4018:1999);

7.20. LST EN ISO 4032:2002 „Šešiakampės veržlės, 1 tipas. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4032:1999);

7.21. LST EN ISO 4033:2002 „Šešiakampės veržlės, 2 tipas. A ir B klasių gaminiai“ (ISO 4033:1999);

7.22. LST EN ISO 4034:2002 „Šešiakampės veržlės. C klasės gaminiai“ (ISO 4034:1999);

7.23. LST EN ISO 7089:2002 „Poveržlės. Vidutinės serijos. A klasės gaminiai“ (ISO 7089:2000);

7.24. LST EN ISO 7090:2002 „Nusklembtosios poveržlės. Vidutinės serijos. A klasės gaminiai“ (ISO 7090:2000);

7.25. LST EN ISO 7091:2002  „Poveržlės. Vidutinės serijos. C klasės gaminiai“ (ISO 7091:2000);

7.26. LST EN ISO 9692 – 1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas“ (ISO 9692 – 1:2003);

7.27. LST EN ISO 9692 – 2+AC :2001 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimas. 2 dalis. Plienų rankinis suvirinimas po fliusu“ (ISO 9692 – 2:1998);

7.28. LST L ENV 1090 – 1:2002  „Plieninių konstrukcijų darbai. 1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės“;

7.29. LST EN 10025 – 2:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 2 dalis. Nelegiruotojo konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“;

7.30. LST EN 10025 – 3:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 3 dalis. Normalizuoto/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“;

7.31. LST EN 10025 – 4:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 4 dalis. Termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos „;

7.32. LST EN 10025 – 5:2005 „Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. 5 dalis. Pagerinto atsparumo atmosferinei korozijai konstrukcinio plieno techninės tiekimo sąlygos“;

7.33. LST EN 10027 – 1:1997 „Plienų žymėjimo sistemos. 1-oji dalis. Plieno markės. Pagrindiniai simboliai“;

7.34. LST EN 10164:2005 „Pagerintų statmenai gaminio paviršiui deformacijos savybių plieno gaminiai. Techninės tiekimo sąlygos;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.35. LST EN 10210 – 1:2002  „Karštuoju būdu pagaminti nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių konstrukcinių plienų tuščiaviduriai statybiniai profiliai. 1 dalis. Techniniai tiekimo reikalavimai“;

7.36.LST EN 10219 – 1:2000  „Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno šaltai formuoti virintieji tuščiaviduriai statybiniai profiliai. 1 dalis. Techniniai tiekimo reikalavimai“;

7.37. LST EN 10264 – 1:2003 „ Plieninė viela ir vielos gaminiai. Plieninė lynų viela. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“;

7.38. LST EN 12534:2000 „Suvirinimo medžiagos. Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės ir pridėtinės vielos, strypeliai ir prilydomasis metalas. Klasifikavimas“;

7.39. LST EN 12535:2000  „Suvirinimo medžiagos. Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės miltelinės vielos su užpildu. Klasifikavimas“;

7.40. LST EN ISO 10511:2001  „Šešiakampės plonos veržlės su įspraudžiamąja dalimi (su nemetaliniu įdėklu)“ (ISO 10511:1997);

7.41. LST EN ISO 10512:2001 „Šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi (ir nemetaliniu įdėklu). 1 tipas. Metrinis smulkaus žingsnio sriegis. 6, 8 ir 10 kokybės klasės“ (ISO 10512:1997);

7.42. LST EN ISO 10513:2001 „ Metalinės šešiakampės veržlės su įspraudžiamąja dalimi. 2 tipas. Metrinis smulkaus žingsnio sriegis. 8, 10 ir 12 kokybės klasės“ (ISO 10513:1997);

7.43. LST EN ISO 12944 – 2:2000  „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 2-oji dalis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944 – 2:1998);

7.44. LST EN 20898 – 2:2000 „ Mechaninės tvirtinimo detalių savybės. 2 dalis. Veržlės su nustatytais apskaičiuotos apkrovos dydžiais. Stambusis sriegis“ (ISO 898 – 2:1992);

7.45. LST EN 50149:2002/AC:2003  „Geležinkelio taikmenys. Stacionarioji įranga. Elektrinė trauka. Vario ir vario lydinių kontaktiniai laidai su grioveliais“;

7.46. LST EN 50182+AC:2002  „Oro linijų laidai. Laidai iš koncentriškais sluoksniais susuktos apvaliosios vielos“;

7.47. LST EN 50183:2001  „Oro linijų laidininkai. Aliuminio, magnio ir silicio lydinio laidai“;

7.48. LST EN 50189:2001  „Oro linijų laidininkai. Cinkuoti plieniniai laidai“;

7.49. LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas“ (ISO 9692-1:2003);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.50. LST EN ISO 9692-2+AC:2001 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimas. 2 dalis. Plienų lankinis suvirinimas po fliusu“ (ISO 9692-2:1998);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.51. LST EN ISO 9692-4:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 4 dalis. Plakiruotieji plienai“ (ISO 9692-4:2003);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.52. LST EN ISO 5815:2004 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Defektų kokybės lygmenys“ (ISO 5817:2003);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.53. LST EN 14399-2:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 2 dalis. Tinkamumo parengtinei apkrovai bandymas;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.54. LST EN 14399-3:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 3 dalis. HR sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.55. LST EN 14399-4:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 4 dalis. HV sistema. Varžtų su šešiakampe galvute ir jų veržlių rinkiniai;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.56. LST EN 14399-5:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 5 dalis. Poveržlės;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.57. LST EN 14399-6:2005 „Stipriųjų konstrukcinių varžtų, skirtų parengtinei apkrovai, rinkiniai. 6 dalis. Nusklembtosios poveržlės;

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.58. LST EN ISO 17659:2004 „Suvirinimas. Jungtys. Terminai keliomis kalbomis su iliustracijomis“ (ISO 17659:2002);

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

7.59. LST EN ISO 6947:2000 „Siūlės. Suvirinimo padėtys. Nuolydžio ir posūkio kampų apibrėžimai“ (ISO 6947:1993).

Papildyta punktu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

8. Šiame Reglamente datuotais ir nedatuotais šaltiniais pateikti duomenys iš kitų leidinių. Datuotos nuorodos, jų pataisos ir papildymai šio Reglamento dalimi tampa tik tada, kai įtraukiami į Reglamentą kaip priedai arba papildymai.

 

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

9. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2004 [7.1] ir LST ISO 3898:2002 [7.2] pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus.

 

IV SKYRIUS. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

10. Pagrindiniai raidiniai žymenys vartojami šiame Reglamente:

 

 -

skerspjūvio plotas

 -

varžto skerspjūvio plotas

 -

varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas

 -

skaičiuojamasis skerspjūvio plotas

 -

juostos (lentynos) skerspjūvio plotas

 -

grynasis (neto) skerspjūvio plotas

 -

sienelės skerspjūvio plotas

 -

kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio plotas

 -

kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio plotas

 -

tamprumo modulis

 -

charakteristinė jėga, apkrova

 -

skaičiuotinis varžto kerpamasis atsparis

 -

skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis

 -

skaičiuotinis varžtu glemžiamų jungiamųjų elementų atsparis

 -

skaičiuotinis varžto tempiamasis atsparis

 -

skaičiuotinė jėga, apkrova

 -

skaičiuotinė įtempiamojo (stipriojo) varžto išankstinio įtempimo jėga

 -

charakteristinė jėga, apkrova y ašies kryptimi

 -

skaičiuotinė jėga, apkrova y ašies kryptimi

 -

charakteristinė jėga, apkrova z ašies kryptimi

 -

skaičiuotinė jėga, apkrova z ašies kryptimi

 -

šlyties modulis

 -

antdėklo skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

rėmo kolonos skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

spyrio skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

juostos (lentynos) skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

rėmo sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

rėmo apatinės sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

rėmo viršutinės sijos skerspjūvio ploto inercijos momentas

 –   

sąstandos, antdėklo skerspjūvio ploto inercijos momentas

 -

skerspjūvio ploto sukamasis inercijos momentas

 -

skerspjūvio ploto inercijos momentas apie y ašį

 -

skerspjūvio ploto inercijos momentas apie z ašį

 -

grynasis (neto) skerspjūvio ploto inercijos momentas apie y ašį

 -

grynasis (neto) skerspjūvio ploto inercijos momentas apie z ašį

 -

skerspjūvio ploto sektorinis inercijos momentas

 -

skaičiuotinis lenkiamasis momentas

 -

skaičiuotinis lenkiamojo elemento pastovumo  atsparis

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis tamprusis stiprumo atsparis

 -

skaičiuotinis sijos su lanksčiąja (klupiąja) sienele lenkiamasis stiprumo atsparis

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą y ašies atžvilgiu

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą z ašies atžvilgiu

 -

skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal stiprumo ribą

 -

skaičiuotinis lenkiamasis momentas apie y ašį

 -

skaičiuotinis lenkiamasis momentas apie z ašį

 -

skaičiuotinė ašinė jėga

 -

labiausiai apkrautos rėmo kolonos skaičiuotinė ašinė jėga

 -

skaičiuotinis centriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis

 -

skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis

 -

skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis sukamasis pastovumo atsparis

 -

 

 -

 

 -

skaičiuotinis centriškai gniuždomo elemento sukamasis pastovumo atsparis

 -

 

 -

skerspjūvio dalies statinis momentas y ašies, einančios per sunkio centrą, atžvilgiu

 

 -

skerspjūvio dalies statinis momentas z ašies, einančios per sunkio centrą, atžvilgiu

 

 -

vietinis skaičiuotinis sukamasis momentas

 

 -

skaičiuotinis skerspjūvio kerpamasis atsparis

 

 -

skaičiuotinis skerspjūvio kerpamasis vidutinis atsparis

 

 -

skaičiuotinė skersinė (kerpamoji) jėga

 

 -

skaičiuotinė spragotojo skerspjūvio strypo sąlyginė skersinė jėga

 

 -

skaičiuotinis sijos su lanksčiąja (klupiąja) sienele kerpamasis atsparis

 

 -

sutelktosios jėgos sukelta juostinių jungčių įrąža ilgio vienetui

 

 -

šlyties sukelta juostinių jungčių įrąža ilgio vienetui

 

 -

skerspjūvio labiausiai gniuždomo krašto atsparumo momentas

 

 -

skerspjūvio atsparumo momentas apie y ašį

 

 -

grynasis (neto) skerspjūvio mažiausias atsparumo momentas apie y ašį

 

 -

skerspjūvio atsparumo momentas apie z ašį

 

 -

grynasis (neto) skerspjūvio mažiausias atsparumo momentas apie z ašį

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio atsparumo momentas

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio atsparumo momentas

 

 -

skaičiuojamasis lankstytųjų profiliuočių užlankų plotis

 

 -

atstumas tarp skersinių sąstandų

 

 -

skaičiuojamasis plotis

 

 -

juostos (lentynos) plotis

 

 -

sąstandų plotis

 

d -

varžto skersmuo

 

 -

elektrodinės vielos skersmuo

 

 -

varžto skylės skersmuo

 

 -

ekscentricitetas

 

 -

santykinis ekscentricitetas

 

 -

santykinis lyginamasis ekscentricitetas

 

 -

atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės (varžto) centro jėgos veikimo kryptimi

 

 -

atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės (varžto) centro statmena jėgos veikimo kryptimi

 

 -

skaičiuotinis pamatų inkarinių varžtų tempiamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis įtempiamųjų (stipriųjų) varžtų tempiamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis varžtù glemžiamo plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis varžtų kerpamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis varžtų tempiamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis U formos varžto tempiamasis plieno stipris

 

 -

charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis ritinio (parito) skersmeninis gniuždomasis stipris

 

 -

skaičiuotinis stipriosios plieninės vielos, naudojamos pluoštams ir vijoms, tempiamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis glaudaus lietimosi ritininių lankstų (šarnyrų) vietinis glemžiamasis stipris

 

 -

skaičiuotinis glemžiamasis plieno stipris

 

 -

charakteristinis kerpamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis kerpamasis plieno stipris

 

 -

skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi

 

 -

charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis varginamasis plieno stipris

 

 -

charakteristinis kertinės (kampinės) siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės kerpamasis metalo stipris

 

 -

skaičiuotinis sudurtinės siūlės kerpamasis metalo stipris

 

 -

skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities kerpamasis metalo stipris

 

 -

charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą

 

 -

skaičiuotinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą

 

 -

skaičiuotinis sudurtinės siūlės gniuždomasis, tempiamasis, lenkiamasis metalo stipris pagal stiprumo ribą

 

 -

skaičiuotinis sudurtinės siūlės tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis metalo stipris pagal takumo ribą

 

 – ribotųjų plastinių deformacijų koeficientai

 

i -

skerspjūvio inercijos spindulys

 

 -

mažiausias skerspjūvio inercijos spindulys

 

 -

skerspjūvio inercijos spindulys y ašies atžvilgiu

 

 -

skerspjūvio inercijos spindulys z ašies atžvilgiu

 

 -

aukštis, skerspjūvio aukštis

 

 -

atstumas tarp skerspjūvio juostų sunkio centrų

 

 -

skaičiuojamasis aukštis

 

 -

sienelės aukštis

 

 -

skaičiuojamasis klupiosios sienelės aukštis

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės statinis

 

 -

skerspjūvio formos koeficientas

 

 -

ilgis, tarpatramis

 

 -

rėmo vieno aukšto kolonos ilgis, statramsčio ilgis

 

 -

spyrio ilgis

 

 -

spyrio skaičiuojamasis ilgis

 

 -

skaičiuojamasis ilgis

 

 -

skaičiuojamasis elemento ilgis y ašies atžvilgiu

 

 -

skaičiuojamasis elemento ilgis z ašies atžvilgiu

 

 -

rėmo vieno tarpatramio sijos ilgis

 

 -

virintinės (lydytinės) siūlės ilgis

 

 -

skaičiuojamasis virintinės (lydytinės) siūlės ilgis

 

 -

varžto kirpimo plokštumų skaičius

 

 -

varžtinės jungties trinties paviršių skaičius

 

  -

skaičiuotinis slėgis į kevalo paviršių

 

 -

atstumas tarp skylių (varžtų) eilių centrų jėgos veikimo kryptimi

 

 -

atstumas tarp skylių (varžtų) eilių centrų statmena jėgos veikimo kryptimi

 

 -

kevalo vidurinio paviršiaus kreivio spindulys

 

 -

storis

 

 -

juostos (lentynos) storis

 

 -

sąstandos storis

 

 -

sienelės storis

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės metalo įlydymo gylio koeficientas

 

 -

kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities metalo koeficientas

 

 -

centriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (centriškai gniuždomojo elemento, skaičiuotinio klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)

 

 -

sijos lenkiamojo sukamojo klupumo koeficientas (lenkiamojo elemento, skaičiuotinio klupumui pagal lenkimo-susisukimo praradimo formą, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)

 

 -

ekscentriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (ekscentriškai  gniuždomojo elemento, skaičiuotinio klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)

 

 -

dviejose plokštumose ekscentriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas (dviejose plokštumose ekscentriškai gniuždomojo elemento, klupumui, skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą sumažinimo koeficientas)

 

 -

varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas

 

 -

elemento darbo sąlygų koeficientas

 

 -

apkrovos patikimumo koeficientas

 

 -

krano rato slėgio koeficientas

 

 -

jungties įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais patikimumo koeficientas

 

 -

medžiagos patikimumo koeficientas

 

 -

virintinės (lydytinės) siūlės metalo medžiagos patikimumo koeficientas

 

 -

patikimumo koeficientas pagal stiprumo ribą

 

 -

elemento liaunis

 

 -

sąlyginis elemento liaunis

 

 -

lyginamasis spragotojo elemento liaunis

 

  -

sąlyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis

 

  -

ribinis elemento liaunis

 

 -

elemento liaunis plokštumoje, statmenoje y ašiai

 

 -

elemento liaunis plokštumoje, statmenoje z ašiai

 

 -

sąlyginis sienelės liaunis

 

 -

ribinis sienelės liaunis

 

 -

sąlyginis ribinis sienelės liaunis

 

m -

skaičiuojamojo ilgio koeficientas

 

 -

labiausiai apkrautos rėmo kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas

 

 -

jungčių įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais trinties koeficientas

 

 -

skaičiuojamojo ilgio koeficientas plokštumoje, statmenoje y ašiai

 

 -

skaičiuojamojo ilgio koeficientas plokštumoje, statmenoje z ašiai

 

 -

plieno skersinės deformacijos (Puasono) koeficientas

 

 -

kritinis normalinis sijos sienelės įtempis

 

 -

kritinis normalinis vietinis sijos sienelės įtempis

 

 -

skaičiuotinis normalinis įtempis x ašies kryptimi

 

 -

skaičiuotinis normalinis įtempis y ašies kryptimi

 

 -

skaičiuotinis normalinis įtempis z ašies kryptimi

 

 -

skaičiuotinis normalinis sijos sienelės gniuždomasis įtempis

 

 -

skaičiuotinis vietinis sienelės įtempis

 

 -

skaičiuotinis normalinis sijos sienelės tempiamasis įtempis

 

 -

kritinis tangentinis sijos sienelės įtempis

 

 -

skaičiuotinis tangentinis įtempis z ašies kryptimi

 

 -

skaičiuotinis tangentinis sijos sienelės įtempis

 

 

11. Bendruoju atveju elemento ašys yra:  – išilgai elemento,  ir  – skerspjūvio ašys. Skerspjūvio ašys:  – lygiagreti su juosta (lentyna),  – statmena juostai, išskyrus kampuočių: jų  – lygiagreti su mažesniąja kampuočio lentyna,  – statmena mažesniajai kampuočio lentynai. Kiti elementų skerspjūvio ašių naudojimo atvejai aptariami tekste.

12. Atliekant skaičiavimus rekomenduojami šie SI sistemos vienetai:

 

·

jėga, apkrova

,

·

momentas (lenkimas)

,

·

masė

,

·

tankis

,

·

tūrinis svoris

,

·

įtempis, stipris

.

 

V SKYRIUS. PROJEKTAVIMO PAGRINDAI

 

13. Plieninės konstrukcijos projektuojamos vadovaujantis bendrosiomis statybinių konstrukcijų projektavimo taisyklėmis [7.3]. Konstrukcijų patikimumas užtikrinamas taikant dalinių koeficientų metodą. Atskirais atvejais konstrukcijų patikimumas gali būti užtikrinamas taikant dalinių koeficientų su bandymais metodą. Saugos ir tinkamumo ribinių būvių skaičiavimo taisyklės pateikiamos šio Reglamento VII, VIII ir X skyriuose. 

14. Poveikiai ir apkrovos, veikiantys laikančiąsias plienines konstrukcijas, apskaičiuojami pagal STR 2.05.04:2003 [7.4]. Poveikių ir apkrovų deriniai ir jų daliniai koeficientai imami iš [7.4] 10 priedo.

15. Plieninės konstrukcijos taip pat turi būti projektuojamos apsaugai nuo korozijos ir gaisrinei saugai. Didinti valcuotųjų ir lankstytųjų gaminių ir vamzdžių sienelių storį norint apsaugoti nuo korozijos ir padidinti konstrukcijų atsparumo ugniai ribą neleidžiama.

16. Visos konstrukcijos turi būti prieinamos apžiūrėti, valyti, dažyti, taip pat neturi sulaikyti drėgmės ir apsunkinti vėdinimo.

17. Projektuojant plienines konstrukcijas būtina: parinkti techniniu ir ekonominiu požiūriu tinkamiausias statinių schemas ir elementų skerspjūvius; naudoti ekonomiškus valcuotųjų gaminių profilius; naudoti pažangias konstrukcijas (erdvines sistemas iš standartinių elementų, konstrukcijas, sutapatinančias laikančiąsias ir atitvarines funkcijas; iš anksto įtemptąsias, kabamąsias, plonasienes lakštines ir sudėtines konstrukcijas iš įvairaus plieno); numatyti konstrukcijų gamybos ir montavimo technologiškumą; naudoti konstrukcijas, užtikrinančias mažiausias gamybos, transportavimo ir montavimo sąnaudas; numatyti gamyklines ir montuojamąsias progresyvių tipų jungtis.

18. Projektuojant pastatus ir statinius būtina imti konstrukcines schemas, kurios užtikrintų pastatų, statinių ir jų elementų stiprumą, pastovumą bei erdvinį nekintamumą transportuojant, montuojant ir naudojant.

19. Skaičiuojamosios schemos ir pagrindinės skaičiavimo prielaidos turi atitikti plieninių konstrukcijų tikrąsias elgsenos sąlygas. Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti kaip bendras erdvines sistemas. Dalijant erdvines konstrukcijas į plokščiąsias, būtina įvertinti elementų tarpusavio sąveiką ir sąveiką su pamatais.

20. Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti įvertinant netampriąsias plieno deformacijas.

21. Plieninių konstrukcijų įrąžas ir deformacijas paprastai būtina skaičiuoti pagal deformuotąjį būvį.

22. Plieninių konstrukcijų elementai turi būti mažiausių skerspjūvių ir atitikti šio Reglamento reikalavimus.

 

VI SKYRIUS. KONSTRUKCIJŲ IR jungČIų MEDŽIAGOS

 

I SKIRSNIS. Statybinis plienas

 

23. Atsižvelgiant į pastatų ir statinių konstrukcijų svarbą, jų naudojimo sąlygas, visos plieninės konstrukcijos skirstomos į keturias grupes. Pastatų ir statinių konstrukcijoms plienas parenkamas pagal 6.1 lentelę.

24. Flanšinės jungtys ir rėmų mazgų lakštai gaminami iš valcuotųjų gaminių pagal LST EN 10164.

 

6.1 lentelė

 

Pastatų ir statinių konstrukcijų plienas

 

Plienas

Standartas

1  g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, naudojami ypač sunkiomis sąlygomis arba tiesiogiai veikiami dinaminių, vibracinių arba slankiųjų apkrovų (pokraninės, darbo aikštelių sijos; bunkerių ir krovimo estakadų konstrukcijų elementai, tiesiogiai laikantys judančių sąstatų apkrovą; santvarų mazgo lakštai; transporto galerijų rėmai; suvirintosios elektros linijų atramos, kurių aukštis didesnis nei 60 m; stiebų atotampų ir jų mazgų elementai; hidrotechnikos statinių kranų sijos ir pan.)

S275

S355

 

S420

S450

S460

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

2  g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, veikiami statinių apkrovų (santvaros; rėmų, perdangų, laiptatakių sijos; atramos, išskyrus suvirintąsias atramas; atvirų skirstomųjų pastočių įrangos atramos, jų išjungiklių atramos; transporto galerijų atramos; transporto kontaktinio tinklo elementai (skersiniai, inkarinės atotampos, sankabos); prožektorių stiebai; sudėtiniai antenų statinių elementai; hidroelektrinių ir siurblinių vamzdynai; vandentakių aptaisas; įdėtinės užtvarų dalys ir kiti tempiamieji, tempiamieji lenkiamieji ir lenkiamieji elementai), taip pat 1-os grupės konstrukcijos ir jų elementai, kai nėra suvirintinių jungčių, ir kabamieji keliai iš dvitėjų, kai nėra suvirintinių montuojamųjų jungčių

S275

S355

 

S420

S450

S460

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

3  g r u p ė. Suvirintosios konstrukcijos arba jų elementai, veikiami statinių apkrovų (kolonos; statramsčiai; atraminės plokštės; perdangų pakloto elementai; konstrukcijos, laikančios technologinę įrangą; vertikalūs kolonų ramsčiai, kai ramsčių įtempiai viršija 0,4 fy,d; transporto kontaktinio tinklo inkarinės, laikančiosios ir fiksuojančiosios konstrukcijos (atramos, skersinės standumo sijos, fiksuokliai); atvirųjų skirstomųjų pastočių įrangos atramos, išskyrus išjungiklių atramas; antenų statinių kamienų ir bokštų elementai; betono tiekimo estakadų kolonos, stogo perdangų ilginiai ir kiti gniuždomieji bei gniuždomieji lenkiamieji elementai), taip pat 2-os grupės konstrukcijos ir jų elementai, kai nėra suvirintinių jungčių

S235

 

S275

S355

 

S420

S450

S460

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2.

LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

4  g r u p ė. Pastatų ir statinių nepagrindinės konstrukcijos (ramsčiai, išskyrus nurodytus 3-ioje grupėje; sienos strypyno elementai; laiptai; aikštelės, atitvaros; kabelių kanalų metalo konstrukcijos; nepagrindinių statinių elementai ir pan.), taip pat 3-ios grupės konstrukcijos ir elementai, kai nėra suvirintinių jungčių

S235

 

S275

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10025-5, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

LST EN 10025-2, LST EN 10025-3, LST EN 10025-4, LST EN 10210-1, LST EN 10219-1

Pastabos:

1. Šios lentelės reikalavimai netaikomi specialiųjų statinių plieninėms konstrukcijoms: magistraliniams ir technologiniams vamzdynams, specialiosios paskirties skysčių talpykloms, lydymo krosnių apvalkalams, oro šildytuvams ir pan. Plienai šioms konstrukcijoms parenkami pagal kitus normatyvinius dokumentus.

2. Konstrukcijoms, kurias tiesiogiai veikia dinaminės, vibracinės arba judamosios apkrovos, priskiriamos konstrukcijos ar jų elementai, kuriuos reikia skaičiuoti patvarumui arba  kurie skaičiuojami įvertinant dinaminius koeficientus.

3. Konstrukcinio plieno smūginio tąsio ir santykinio pailgėjimo reikšmės pateiktos 5 priedo 1-6 lentelėse.

 

II SKIRSNIS. jungimo priemonės

 

25. Plieninėms konstrukcijoms suvirinti reikia naudoti: rankiniam suvirinimui – glaistytuosius elektrodus pagal LST EN 499 [7.7], LST EN 757 [7.9]; elektrodinę vielą – pagal LST EN 440 [7.6], LST EN 756 [7.8], LST EN 758 [7.10] ar LST EN 12535 [7.39]; fliusus – pagal LST EN 760 [7.11]; apsaugines dujas – pagal LST EN 439 [7.5].

26. Suvirinimo medžiagos ir suvirinimo technologija turi užtikrinti virintinės (lydytinės) siūlės metalo laikinąjį stiprį pagal stiprumo ribą, ne mažesnį nei pagrindinio metalo charakteristinė plieno stiprio pagal stiprumo ribą reikšmė fu, taip pat suvirintinių jungčių metalo kietumo, smūginio tąsio ir santykinio pailgėjimo reikšmes, atitinkančias norminius dokumentus.

27. Varžtinėms jungtims parenkami plieniniai varžtai, atitinkantys LST EN ISO 898 – 1 [7.13], veržlės, atitinkančios LST EN ISO 20898 – 2 [7.44] ar LST EN ISO 2320, ir poveržlės, atitinkančios LST EN ISO 887 [7.12] reikalavimus.

Varžtai naudojami pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18], LST EN ISO 4018 [7.19], o ribojant jungčių deformacijas – A gaminio klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18], šių  kokybės klasių:

a) konstrukcijoms, kurių patvarumas neskaičiuojamas – 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.6, 8.8, 10.9;

b) konstrukcijoms, kurių patvarumas skaičiuojamas – 4.6, 5.6, 6.6, 8.8, jei varžtai yra tempiami arba kerpami, ir 4.8, 5.8, jei varžtai yra kerpami.

Veržlės parenkamos pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033 [7.21] ir LST EN ISO 4034 [7.22].

Naudojamos apvalios poveržlės pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] ir LST EN ISO 7091 [7.25]. Prireikus gali būti naudojamos įžambiosios ar spyruoklinės poveržlės, atitinkančios tokio surinkimo reikalavimus.

Varžtinį surinkimą su neįtempiamaisiais varžtais turi sudaryti: varžtas, veržlė ir poveržlė pagal 6.2 lentelėje pateiktus derinius.

28. Pamatų inkarinių varžtų mechaninės savybės paprastai turi atitikti 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.8, 8.8, 10.9 varžtų kokybės klases. Pamatų inkariniai varžtai gali būti pagaminti iš karštai valcuotųjų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025 – 2 [7.29] arba iš plienų S275 ar S355 pagal LST EN 10025 – 3 [7.30] ar LST EN 10025 – 4 [7.31]. Jei naudojami pamatų inkariniai varžtai, kurių galas pamate užlenktas kampu (žr. 6.1 a pav.), inkaravimo ilgis turi būti toks, kad suirimas neįvyktų iki varžto plienas pasieks takumo ribą. Inkaravimo ilgis turi būti apskaičiuojamas. Naudojant tokio tipo pamatų inkarinius varžtus, charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą negali būti didesnis nei 300 N/mm2.

 

6.2 lentelė

 

Neįtempiamųjų varžtų surinkimas pagal LST L ENV 1090 – 1 [7.28]

 

Varžtai

Veržlės

Poveržlės

Kokybės klasė

Standartas2)

Standartas

Kokybės klasė

Standartas

Kietumo klasė

4.6

LST EN ISO 4016

LST EN ISO 4018

LST EN 4034

4, kai d > M16

LST EN ISO 70916)

100HV

4.8

5, kai d £ M16

5.6

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

LST EN 4034

5

5.81)

-

-

-

6.81)

-

-

-

8.8

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

LST EN 4032

83) 4)

LST EN ISO 7089

LST EN ISO 7090

200HV

200HV

103) 4)

10.9

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

LST EN 4032

103) 5)

LST EN ISO 7089

LST EN ISO 7090

300HV

300HV

LST EN 4033

125)

Pastabos:

1) Kadangi nėra CEN ar ISO standartų, kuriuose būtų pateikti 5.8 ir 6.8 kokybės klasių varžtų ir veržlių surinkimo reikalavimai, šie varžtai gali atitikti LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18] ar LST EN ISO 4018 [7.19] standartų reikalavimus pagal matmenis ir tolerancijas (nors jie nenumatyti šiuose standartuose). Veržlių matmenys ir tolerancijos gali atitikti LST EN 4032 [7.20] ar LST EN 4034 [7.22] (nors jie nenumatyti šiuose standartuose) su sąlyga, kad yra atitinkamos kokybės klasės pagal LST EN 20898 – 2 [7.44].

2) 5.6, 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtai pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18] standartus (nors jie nenumatyti šiuose standartuose).

3) 8 ar 10 kokybės klasės veržlės pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4034 [7.22] standartus (nors jie nenumatyti šiuose standartuose).

4) Jei 8.8 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (arba kaip numatyta 2) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 10 kokybės klasės.

5) Jei 10.9 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (ar kaip numatyta 2) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 12 kokybės klasės ir atitikti LST EN ISO 4033 [7.21].

6) 140 HV kietumo klasės poveržlės, atitinkančios LST EN ISO 7089 [7.23], taip pat gali būti naudojamos.

 

1

 

6.1 pav. Pamatų varžtų inkaravimo būdai:

a – užlenkiant galą kampu, b – naudojant inkarinę plokštelę, tvirtinamą veržlėmis

 

29. U formos varžtai antenų statinių atotampoms tvirtinti, taip pat U formos ir pamatų varžtai elektros linijų atramoms turi būti gaminami iš karštai valcuotųjų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025 – 2 [7.29] arba S275 ar S355 pagal LST EN 10025 – 3 [7.30] ar LST EN 10025 – 4 [7.31].

30. Pamatų inkarinių ir U formos varžtų veržlės turi atitikti LST EN 20898 – 2 [7.44] ir vieną iš kokybės klasių.

Leidžiama naudoti veržles iš plieno, atitinkančio varžtų plieną.

31. Jungtys įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais – kai jungtyse veikiančios įrąžos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių, iš anksto įtempus varžtus.

Varžtinėms jungtims su įtempiamaisiais varžtais naudoti 8.8 ar 10.9 kokybės klasės varžtus pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18]. Taip pat galima imti ir kitokius stipriuosius varžtus, veržles ir poveržles, kurių mechaninės savybės atitinka nurodytus reikalavimus: varžtų – LST EN ISO 898 – 1 [7.13], veržlių – LST EN ISO 20898 – 2 [7.44], poveržlių – LST EN ISO 887 [7.12].

32. Kabamųjų denginių laikančiosioms konstrukcijoms, elektros linijų ir atvirų skirstomųjų pastočių įrangos atramų atotampoms, stiebams ir bokštams, taip pat įtemptųjų konstrukcijų tempiamiesiems elementams naudojami spiraliniai, dvivijai uždarieji lynai, lygiagrečių vielų pluoštai ir vijos iš lynų vielos, atitinkančios LST EN 10264 – 1 [7.37].

 

III SKIRSNIS. MEDŽIAGŲ IR JUNGimo priemonių CHARAKTERISTIKOS

 

33. Lakštinių gaminių, ilgųjų valcuotųjų, tuščiavidurių statybinių profiliuočių skaičiuotiniai stipriai, esant įvairiems įtempių būviams, nustatomi pagal formules, pateiktas 6.3 lentelėje.

 

6.3 lentelė

 

Plieno skaičiuotinių stiprių nustatymas

 

Įtempių būvis

Žymuo

Lakštinių, valcuotųjų gaminių ir vamzdžių plieno skaičiuotinis stipris

Tempimas, gniuždymas ir lenkimas

Pagal takumo ribą

fy,d

fy,d = fy / gM

Pagal stiprumo ribą

fu ,d

fu ,d = fu / gM

Šlytis

fs,d

fs,d = 0,58 fy / gM

Galinio paviršiaus glemžimas (prigludinus paviršius)

fp ,d

fp ,d = fu / gM

Vietinis glemžimas ritininiuose lankstuose (šarnyruose) glaudaus sąlyčio atveju

fl ,d

fl ,d = 0,5 fu / gM

Ritinio (parito) skersinis gniuždymas laisvo lietimosi atveju

fc ,d

fc ,d = 0,025 fu / gM

Tempimas gaminių storio kryptimi (iki 60 mm)

fth ,d

fth ,d = 0,5 fu / gM

Žymuo. gM – medžiagos patikimumo koeficientas (žr. 35 p.)

 

34. Naudojamos fizikinių plieno savybių reikšmės pateiktos 6.4 lentelėje.

 

6.4 lentelė

 

Fizikinės plieno savybės

 

Savybė

Reikšmė

Tamprumo modulis 

E = 210000 N/mm2

Šlyties modulis

G = E/2(1+n)

Plieno skersinės deformacijos (Puasono) koeficientas

n = 0,3

Tiesinio šiluminio plėtimosi koeficientas       

a = 12´10-6 °C-1   (T £ 100ºC)

Tankis

r = 7850 kg/m3

 

35. Lakštinių gaminių, ilgųjų valcuotųjų, tuščiavidurių (apvalių, keturkampių) statybinių profiliuočių medžiagos patikimumo koeficientas gM = 1,1.

36. Lakštinių ir ilgųjų valcuotųjų statybinių profiliuočių tempiamieji, gniuždomieji, lenkiamieji plieno charakteristiniai stipriai pateikti 6.5 lentelėje, karštuoju būdu iš konstrukcinių plienų pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių – 6.7 ir 6.8 lentelėse, o šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš konstrukcinio plieno – 6.9 ir 6.10 lentelėse. Konstrukcinio plieno išoksidinimo metodas, plieno pogrupiai, santykinio pailgėjimo rodikliai bei smūginio tąsio reikšmės pateiktos 5 priedo 1-6 lentelėse.

 

6.5 lentelė

 

Karštai valcuotųjų gaminių konstrukcinio plieno mechaninės savybės

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis1), mm

Nominalusis storis1), mm

£ 16

> 16

£ 40

> 40

£ 63

> 63

£ 80

> 80

£ 100

> 100

£ 150

> 150

£ 200

> 200

£ 250

< 3

³ 3

£ 100

> 100

£ 150

> 150

£ 250

LST EN 10025 – 2 [7.29]

Nelegiruotasis konstrukcinis plienas

S235JR

S235J0

S235J2

235

225

215

215

215

195

185

175

360

360

350

340

S275JR

S275J0

S275J2

275

265

255

245

235

225

215

205

430

410

400

380

S355JR

S355J0

S355J2

S355K2

355

345

335

325

315

295

285

275

510

470

450

450

S450J02)

450

430

410

390

380

380

-

-

-

550

530

-

E2953)

295

285

275

265

255

245

235

225

490

470

450

440

E3353)

335

325

315

305

295

275

265

255

590

570

550

540

E3603)

360

355

345

335

325

305

295

285

690

670

650

640

LST EN 10025 – 3 [7.30]

Normalizuotasis/apdirbtas normalizaciniu valcavimu suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275N/NL

275

265

255

245

235

225

215

205

370

370

350

350

S355N/NL

355

345

335

325

315

295

285

275

470

450

450

450

S420N/NL

420

400

390

370

360

340

330

320

520

500

500

500

S460N/NL

460

440

430

410

400

380

370

-

540

540

5304)

-

LST EN 10025 – 5 [7.32]

Pagerinto atsparumo atmosferiniai korozijai konstrukcinis plienas

S235J0W

S235J2W

235

225

215

215

215

195

-

-

360

360

350

-

S355J0W

S355J2W

S355K2W

355

345

335

325

315

295

-

-

510

470

450

-

Pastabos:

1) Ilgųjų valcuotųjų gaminių nominalusis storis atitinka skerspjūvio lentynos storį.

2) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams.

3) Šie plienai loviams, kampuočiams ir profiliuočiams gaminti paprastai nenaudojami.

4) Iki 200 mm storio gaminiams.

 

6.6 lentelė

 

Karštai valcuoti konstrukcinio plieno gaminiai. Termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno mechaninės savybės pagal LST EN 10025-4 [7.31]

 

Plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis1), mm

Nominalusis storis1), mm

£ 16

>16

£ 40

>40

£ 63

>63

£ 80

>80

£ 100

>100

£ 1202)

£ 40

>40

£ 63

>63

£ 80

>80

£ 100

>100

£ 120

S275M/ML

275

265

255

245

245

240

370

360

350

350

350

S355M/ML

355

345

335

325

325

320

470

450

440

440

430

S420M/ML

420

400

390

380

370

365

520

500

480

470

460

S460M/ML

460

440

430

410

400

385

540

530

510

500

490

Pastabos:

1) Ilgųjų valcuotųjų gaminių nominalusis storis atitinka skerspjūvio lentynos storį.

2) Ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams iki 150 mm storio.

 

6.7 lentelė

 

Karštuoju būdu iš nelegiruotojo konstrukcinio plieno pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno charakteristikos

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis, mm

Nominalusis storis, mm

LST EN 10210 – 1 [7.35]

£ 16

>16 £ 40

> 40 £ 65

< 3

³ 3 £ 65

S235JRH

235

225

215

360

340

S275J0H

275

265

255

430

410

S275J2H

S355J0H

355

345

335

510

490

S355J2H

 

6.8 lentelė

 

Karštuoju būdu iš smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno charakteristikos

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis, mm

 

LST EN 10210 – 1 [7.35]

£ 16

>16 £ 40

> 40 £ 65

 

S275NH

275

265

255

370

S275NLH

S355NH

355

345

335

470

S355NLH

S460NH

460

440

430

550

S460NLH

 

6.9 lentelė

 

Šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš nelegiruotojo konstrukcinio plieno, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno charakteristikos

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis, mm

Nominalusis storis, mm

LST EN 10219 – 1 [7.35]

£ 16

>16 £ 40

< 3

³ 3 £ 40

S235JRH

235

225

360

340

S275J0H

275

265

430

410

S275J2H

S355J0H

355

345

510

490

S355J2H

Pastaba. 1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienutės storis galimas didesnis nei 24 mm.

 

6.10 lentelė

 

Šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno charakteristikos

 

Standartas ir plienai

Stipris pagal takumo ribą fy (N/mm2)

Stipris pagal stiprumo ribą fu (N/mm2)

Nominalusis storis, mm

Nominalusis storis, mm

LST EN 10219 – 1 [7.36]

£ 16

>16 £ 40

£ 40

S275MH2)

275

265

360

S275MLH

S275NH2)

275

265

370

S275NLH

S355MH

355

345

450

S355MLH

S355NH

355

345

470

S355NLH

S420MH

420

400

500

S420MLH

S460NH/ MH

460

440

550

S460NLH/ MLH

Pastabos:

1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienelės storis galimas didesnis nei 24 mm.

2) Žaliavos tiekimo sąlygos:

N – normalizuotoji/normalizuotoji valcuotoji, N ir NL kokybės plienui;

M – termomechaniškai valcuota, M ir ML kokybės plienui.

 

37. Liejinių iš anglingojo plieno ir pilkojo ketaus charakteristiniai stipriai imami iš atitinkamų standartų.

38. Įvairių tipų bei įtempių būvių veikiamų suvirintinių jungčių skaičiuotiniai stipriai nustatomi pagal 6.11 lentelę.

 

6.11 lentelė

 

Suvirintinių jungčių skaičiuotinių stiprių nustatymas

 

Suvirintinės jungtys

Įtempių būvis

Sąlyginis žymuo

Suvirintinių jungčių skaičiuotinis stipris

Sandūrinės

Gniuždymas, tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu ir atliekant fizikinę siūlių kokybės kontrolę

Pagal takumo ribą

fw,y,d

fw,y,d = fy,d

Pagal stiprumo ribą

fw,u,d

fw,u,d = fu ,d

Tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu

Pagal takumo ribą

fw,y,d

fw,y,d = 0,85 fy,d

Šlytis

fw,s,d

fw,s,d  = fs,d

kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis

Kirpimas (sąlyginis)

Per siūlės metalą

fvw,f,d

fvw,f,d = 0,55

Per sulydymo srities metalą

fvw,z,d

fvw,z,d  = 0,45 fu

Pastabos:

1. Rankiniu būdu virinamoms siūlėms fvw,u reikšmės imamos lygios siūlės metalo charakteristinėms stiprio pagal stiprumo ribą reikšmėms, nurodytoms LST EN 499 [7.7] ir LST EN 757 [7.9].

2. Automatiniu ar pusiau automatiniu būdu virinamoms siūlėms fvw.u reikšmės nurodytos LST EN 440 [7.6], LST EN 756 [7.8], LST EN 758 [7.10], LST EN 12534 [7.38], ar LST EN 12535 [7.39] (žr. šio reglamento 12-15 lenteles).

3. Virintinės (lydytinės) siūlės metalo medžiagos patikimumo koeficiento gMw reikšmės imamos lygios:
1,25 – kai fvw,u ne didesnis nei 560 N/mm2; 1,35 – kai fvw,u lygus 610 N/mm2 ar didesnis.

 

39. Sudurtinių siūlių skaičiuotiniai stipriai, jungiant elementus iš plieno, kurio charakteristiniai stipriai skirtingi, turi būti imami kaip sudurtinėms siūlėms, jungiančioms elementus iš plieno, kurio charakteristinis stipris mažesnis.

40. Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų glaistytaisiais elektrodais, metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.12 lentelėje.

41. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.13 lentelėje.

42. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine arba savisauge viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.14 lentelėje.

43. Stipriojo plieno lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodine milteline viela su užpildu siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.15 lentelėje.

44. Nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio plieno lankinio suvirinimo po fliusu elektrodine viela siūlės metalo charakteristiniai stipriai pateikti 6.16 lentelėje.

 

6.12 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų glaistytaisiais elektrodais, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

E 35

LST EN 499 [7.7]

440

E 38

470

E 42

500

E 46

530

E 50

560

E 55

ST EN 757 [7.9]

610

E 62

690

E 69

760

E 79

880

E 89

980

 

6.13 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine viela, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

G 35

LST EN 440 [7.6]

440

G 38

470

G 42

500

G 46

530

G 50

560

G 55

LST EN 12534 [7.39]

640

G 62

700

G 69

770

G 79

880

G 89

940

 

6.14 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine arba savisauge viela, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

T 35

LST EN 758 [7.10]

440

T 38

470

T 42

500

T 46

530

T 50

560

 

 

6.15 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų apsauginėse dujose elektrodine milteline viela su užpildu, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

T 55

LST EN 12535 [7.38]

640

T 62

700

T 69

770

T 79

880

T 89

940

 

6.16 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių, suvirintų po fliusu elektrodine viela, metalo charakteristiniai stipriai

 

Žymuo

Standartas

fvw,u N/mm2

S 35

LST EN 756 [7.8]

440

S 38

470

S 42

500

S 46

530

S 50

560

 

45. Jungčių, sujungtų vienu varžtu, skaičiuotiniai stipriai nustatomi pagal formules, pateiktas 6.17 lentelėje.

46. Charakteristiniai varžtų plieno stipriai pagal takumo ir stiprumo ribas pateikti 6.18 lentelėje.

6.17 lentelė

 

Varžtinių jungčių skaičiuotinių stiprių nustatymas

 

Įtempių būvis

Žymuo

Jungčių, sujungtų vienu varžtu, skaičiuotiniai stipriai

Kerpant ir tempiant varžtus, kurių kokybės klasės

Glemžiant jungiamuosius elementus, kurių plieno takumo riba iki 440 N/mm2

4.6

5.6

6.8

4.8

5.8

8.8

10.9

 

Kirpimas

fbs,d

fbs,d = 0,38 fbu

fbs,d = 0,4 fbu

fbs,d = 0,4 fbu

-

Tempimas

fbt,d

fbt,d  = 0,42 fbu

fbt,d = 0,4 fbu

fbt,d = 0,5 fbu

-

Glemžimas:

a) A gaminio klasės varžtai

b) B ir C gaminio klasių varžtai

fbp,d

 

 

 

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

 

-

fbp,d = (0,6+410

fbp,d = (0,6+340

Pastaba. Naudojamų 8.8 ar 10.9 kokybės klasės neįtempiamųjų varžtų skaičiuotinis stipris fbp,d nustatomas kaip B ir C gaminio klasių varžtų.

 

6.18 lentelė

 

Charakteristiniai varžtų plieno stipriai pagal LST EN ISO 898 – 1 [7.13]

 

Varžtų kokybės klasė

4.6

4.8

5.6

5.8

6.8

8.8

10.9

fby (N/mm2)

240

320

300

400

480

640

900

fbu (N/mm2)

400

400

500

500

600

800

1000

 

47. Pamatų inkarinių varžtų, pagamintų iš karštai valcuotojo plieno, skaičiuotinis tempiamasis stipris fba,d apskaičiuojamas pagal formulę 

 

fba,d = 0,5 fu. (6.1)

 

48. U formos varžtų, įvardytų 29 p., skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris fbv,d nustatomas pagal formulę

 

fbv,d = 0,45 fu.  (6.2)

 

49. Iš anksto įtempiamųjų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtų skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris fbh, d apskaičiuojamas pagal formulę

 

fbh, d = 0,7 fbu,                                                                 (6.3)

 

čia fbu – charakteristinis varžtų plieno stipris pagal stiprumo ribą, 8.8 ir 10.9 kokybės klasės varžtams imamas iš 6.18 lentelės.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

50. Skaičiuotinis stipriosios plieninės vielos, naudojamos pluoštams ir vijoms, tempiamasis plieno stipris fdh,d nustatomas pagal formulę

 

fdh,d = 0,63 fu.  (6.4)

 

51. Plieninio lyno skaičiuotinis atsparis (įrąža) tempimui apskaičiuojamas lyno visiško nutraukimo jėgą, nustatytą pagal plieninių lynų standartus ar tiekimo sąlygas, dalijant iš patikimumo koeficiento gM = 1,6.

 

VII SKYRIUS. SAUGOS RIBINIAI BŪVIAI

 

IV SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ DARBO SĄLYGŲ KOEFICIENTAI

 

52. Konstrukcinių elementų darbo sąlygų koeficiento  reikšmės imamos vadovaujantis 7.1 lentele, 55 p. ir atitinkamais Reglamento skyriais.

53. Patikimumo koeficiento  reikšmė lygi 1,3. Jis taikomas skaičiuojant konstrukcijų stiprumą, kai naudojamas plieno charakteristinis stipris pagal stiprumo ribą .

54. Varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficiento  reikšmės imamos iš 7.33 lentelės bei Reglamento atitinkamų skyrių.

7.1 lentelė

 

Elementų darbo sąlygų koeficientas

 

 

Konstrukcijų elementai

Darbo sąlygų koeficiento

reikšmės

1.

Vientisosios perdangų sijos ir gniuždomieji santvarų elementai po teatrų, klubų, kino teatrų salėmis, tribūnomis, po parduotuvių, knygų saugyklų, archyvų ir t. t. patalpomis, kai konstrukcijų svoris yra lygus ar didesnis už laikinąsias apkrovas.

 

0,9

2.

Visuomeninių pastatų kolonos ir vandentiekio bokštų atramos.

 

0,95

3.

Denginių ir perdangų suvirintinių santvarų tinklelio pagrindiniai gniuždomieji (išskyrus atraminius) sudėtinio tėjinio iš kampuočių skerspjūvio elementai, kai strypo liaunis .

 

0,8

4.

Ištisinės (nekarpytosios) sijos, skaičiuojant bendrąjį pastovumą, kai  .

 

0,95

5.

Valcuotojo plieno templės, stygos, atotampos, pakabos.

 

0,9

6.

Perdangų strypinių konstrukcijų elementai:

 

 

a) gniuždomieji (išskyrus uždarus vamzdinius skerspjūvius), skaičiuojant jų pastovumą;

0,95

 

b) tempiamieji suvirintosiose konstrukcijose;

0,95

 

c) tempiamieji, gniuždomieji, taip pat veikiami statinės apkrovos varžtinių jungčių antdėklai konstrukcijose (išskyrus konstrukcijas su įtempiamaisiais varžtais) iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2, skaičiuojant jų stiprumą.

 

1,05

7.

Vientisosios sudėtinės sijos, kolonos, taip pat veikiami statinės apkrovos jungčių antdėklai iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2 varžtinėse jungtyse (išskyrus jungtis su įtempiamaisiais varžtais), skaičiuojant jų stiprumą.

 

1,1

8.

Valcuotųjų ir suvirintinių elementų skerspjūviai, taip pat veikiami statinės apkrovos antdėklai iš plieno su takumo riba iki 440 N/mm2  varžtinių jungčių (išskyrus  jungčių su įtempiamaisiais varžtais) vietose, skaičiuojant stiprumą:

 

 

a) vientisojo skerspjūvio sijų ir kolonų;

1,1

 

b) perdangų strypinių konstrukcijų.

 

1,05

9.

Erdvinių spragotųjų konstrukcijų iš pavienių lygiašonių ar nelygiašonių kampuočių (tvirtinamų didžiąja lentyna) gniuždomieji elementai:

 

 

a) pritvirtinti tiesiogiai prie juostų viena lentyna virintinėmis siūlėmis arba dviem ir daugiau varžtais, išdėstytais išilgai kampuočio:

 

 

spyriai pagal 7.9 a pav.;

0,9

 

skersiniai pagal 7.9 b, c pav.;

0,9

 

spyriai pagal 7.9 c, d, e pav.;

0,8

 

b) pritvirtinti tiesiogiai prie juostų viena lentyna ir vienu varžtu (išskyrus nurodytus šios lentelės 9 c p.), taip pat pritvirtinti profiline detale, nepaisant jungimo būdo;

0,75

 

c) sudėtingo kryžminio tinklelio vieno varžto jungtyse pagal 7.9 f pav.

 

0,7

10.

Gniuždomieji elementai iš pavienių kampuočių, pritvirtintų viena lentyna (nelygiašoniams kampuočiams – tik mažesniąja lentyna), išskyrus konstrukcijų elementus, nurodytus šios lentelės 9 p., spyrius pagal 7.9 b pav., pritvirtinti tiesiogiai prie juostų virintinėmis  siūlėmis arba dviem ir daugiau varžtų, išdėstytų  išilgai kampuočio ir plokščiųjų santvarų iš pavienių kampuočių elementų.

 

0,75

11.

Statinės apkrovos veikiamos atraminės plokštės iš plieno su takumo riba iki 285 N/mm2, kai storis, mm:

 

 

a) 40 ir mažiau;

1,2

 

b) daugiau nei 40, iki 60;

1,15

 

c) daugiau nei 60, iki 80.

 

1,1

 

 

Pastabos:

1.

Darbo sąlygų koeficientų  skaičiuojant vienu metu nevertinti.

2.

Darbo sąlygų koeficientus, pateiktus 1 ir 6 b; 1 ir 7; 1 ir 8; 2 ir 7; 2  ir  8 a; 3 ir 6 c p., skaičiuojant vertinti kartu.

3.

Darbo sąlygų koeficientų, pateiktų 3; 4; 6 a, c; 7; 8; 9 ir 10, taip pat 5 ir 6 b p. (išskyrus suvirintąsias sandūrines jungtis), nevertinti skaičiuojant nurodytų elementų  jungtis.

4.

Šioje lentelėje neaptartais atvejais imti .

 

55. Skaičiuojant elementų iš pavienių kampuočių, kurių plieno takumo riba neviršija
380 N/mm2, skerspjūvių stiprumą pagal (7.5) formulę, kai kampuotis tvirtinimas viena lentyna varžtais, išdėstytais viena eile, ir kai atstumai įrąžos veikimo kryptimi nuo elemento krašto iki artimiausios skylės centro  ir tarp skylių centrų  (čia  – varžto skylės skersmuo), darbo sąlygų koeficientas  nustatomas pagal formulę

 

 ,      (7.1)

 

čia:   – grynasis (neto) kampuočio skerspjūvio plotas;

 – tvirtinamos kampuočio lentynos skerspjūvio dalies tarp skylės krašto ir lentynos  krašto skerspjūvio plotas;

 ir  – koeficientai, kai atstumai nuo varžto ašies iki kampuočio kampo ne mažesni kaip  (čia  – kampuočio lentynos plotis) ir iki lentynos krašto ne mažesni kaip , nustatomi pagal 7.2 lentelę.

Skaičiuojant ,  ir  reikšmes, būtina įvertinti teigiamą varžto skylės toleranciją.

Jungčių su vienu varžtu, kai atstumas įrąžos kryptimi nuo elemento krašto iki varžto centro , (7.6) formulėje darbo sąlygų koeficientas  nustatomas pagal formulę

 

,      (7.2)

 

čia:  , kai ;  , kai , ir  , kai .

Darbo sąlygų koeficientai , nustatyti šiame punkte ir 7.1 lentelės 5 p., vienu metu nevertinami.

7.2 lentelė

 

 ir  koeficientai

 

Koeficientas

ir  reikšmės, kai varžtų skaičius eilėje

2

3

4

5

1,82

1,49

1,20

0,87

0,195

0,37

0,48

0,61

 

V SKIRSNIS. CENTRIŠKAI TEMPIAMIIEJI IR CENTRIŠKAI GNIUŽDOMIEJI ELEMENTAI

 

56. Tikrinant centriškai tempiamojo arba gniuždomojo elemento bet kurio skerspjūvio stiprumą, turi būti tenkinama sąlyga

 

,         (7.3)

 

čia:   – skaičiuotinė ašinės jėgos reikšmė;

  – skaičiuotinio ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atspario pagal takumo ribą reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.        (7.4)

 

Tempiamųjų elementų  iš pavienių kampuočių, pritvirtintų viena lentyna varžtais, skerspjūvių pritvirtinimo vietose stiprumas apskaičiuojamas pagal (7.3) ir (7.5) formules. Šiuo atveju (7.5) formulėje  reikšmė apskaičiuojama pagal 55 p. nurodymus.

57. Tikrinant centriškai tempiamojo elemento bet kurio skerspjūvio stiprumą, kai   ir kurio naudojimas galimas plienui pasiekus takumo ribą, turi būti tenkinama sąlyga

 

,        (7.5)

 

čia  – skaičiuotinio ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atspario pagal stiprumo ribą reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

,        (7.6)

 

čia  imamas vadovaujantis 53 p.

58. Tikrinant centriškai gniuždomo elemento pastovumą, turi būti tenkinama sąlyga

 

,         (7.7)

 

čia   – skaičiuotinio centriškai gniuždomo elemento pastovumo atspario reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

 .      (7.8)

 

Centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficiento  reikšmė apskaičiuojama pagal formules:

 

kai ,

 

;        (7.9)

 

kai ,

 

;  (7.10)

kai ,

.          (7.11)

 

Sąlyginis elemento liaunis apskaičiuojamas taip:

 

.       (7.12)

 

Skaitinės j reikšmės pateiktos 1 priedo 1 lentelėje.

59. Centriškai gniuždomi strypai iš pavienių kampuočių skaičiuojami pagal 58 p. reikalavimus. Nustatant šių strypų liaunį, kampuočio skerspjūvio inercijos spindulys i ir skaičiuojamasis ilgis  imami vadovaujantis 95-102 p. nurodymais.

Skaičiuojant erdvinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių juostas ir tinklelio elementus, turi būti laikomasi Reglamento 337 p. reikalavimų.

60. Atvirojo П formos skerspjūvio gniuždomuosius ištisinėmis sienelėmis elementus, kai , kur  ir  – elemento skaičiuojamieji liauniai plokštumose, statmenose  ir   ašims (žr. 7.1 pav.), rekomenduojama sustiprinti antdėklais arba tinkleliu. Šiuo atveju turi būti tenkinami 61 ir 63 p. reikalavimai.

Elementai, kurių skerspjūviai nesustiprinti antdėklais arba tinkleliu, be skaičiavimo pagal (7.5) formulę, tikrinami, kad neprarastų pastovumo susisukdami, pagal išraišką

 

.       (7.13)

 

Skaičiuotinė centriškai gniuždomojo elemento sukamojo pastovumo atspario reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.      (7.14)

 

Centriškai gniuždomojo elemento klupumo koeficientas  apskaičiuojamas pagal 58 p. reikalavimus.

Koeficientas c nustatomas pagal formulę

 

,       (7.15)

 

čia

,        (7.16)

 

,      (7.17)

 

 – santykinis atstumas tarp skerspjūvio sunkio ir lenkimo centrų.

Čia

,      (7.18)

 

,      (7.19)

 

 – skerspjūvio ploto  sektorinis inercijos momentas;

 ir  – skerspjūvį sudarančių stačiakampių elementų plotis ir storis.

Skerspjūvio, pateikto 7.1 a pav., ,  ir a  reikšmės nustatomos pagal formules:

 

,           (7.20)

 

,       (7.21)

 

,      (7.22)

 

čia  .

 

2a

2b

2

a)

b)

c)

 

7.1 pav. П formos elementų skerspjūviai: a – atvirasis;  b, c – sustiprintas antdėklais

arba tinkleliu

 

61. Spragotojo skerspjūvio gniuždomųjų strypų, kurių šakos sujungtos antdėklais arba tinkleliu, koeficientas j laisvosios ašies (statmenos antdėklų arba tinklelių plokštumoms) atžvilgiu nustatomas pagal (7.9)-(7.11) formules, keičiant jose  į . Sąlyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis apskaičiuojamas taip:

 

,       (7.23)

 

čia lyginamojo spragotojo elemento liaunio  reikšmės apskaičiuojamos pagal formules, pateiktas 7.3 lentelėje.

Spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu, be viso strypo pastovumo tikrinimo, būtina tikrinti atskirų šakų tarp tinklelio mazgų pastovumą.

Atskirų šakų tarp antdėklų liaunių  reikšmės turi būti ne didesnės kaip 40.

Spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu atskirų šakų liaunis tarp mazgų turi būti ne didesnis kaip 80 ir neturi būti didesnis už viso spragotojo elemento lyginamąjį liaunį .

Kai vietoje antdėklų vienoje iš plokštumų yra ištisinis lakštas (žr. 7.1 b, c pav.), šakos liaunis apskaičiuojamas pagal pusės skerspjūvio inercijos spindulį ašies, statmenos antdėklų plokštumai.

 

7.3 lentelė 

 

Spragotojo skerspjūvio gniuždomųjų elementų lyginamasis liaunis

 

Skerspjūvio

tipas

Skerspjūvio

schema

Su antdėklais

Su tinkleliu

 

1

3

 

           (7.24)

 

  (7.27)

 

  (7.30)

 

2

4

 

  (7.25)

 

  (7.28)

 

  (7.31)

 

3

5

 

       (7.26)

 

  (7.29)

 

  (7.32)

Žymenys:

 -

atstumas tarp šakų ašių;

 -

atstumas tarp antdėklų centrų;

 -

didžiausias viso strypo liaunis;

 -

atskirų šakų liauniai plokštumose, statmenose 1, 2 ir 3  ašims, tarpuose tarp antdėklų (šviesoje) arba tarp kraštinių varžtų centrų;

 -

visas strypo skerspjūvio plotas;

 -

tinklelio spyrių skerspjūvių plotai (kai yra susikertantis tinklelis – iš dviejų spyrių) plokštumose, statmenose atitinkamai 1  ir 2 ašims;

 –

tinklelio spyrio skerspjūvio plotas (kai yra susikertantis tinklelis – iš dviejų spyrių), esančio vienos briaunos plokštumoje (tribriaunio lygiašonio strypo);

 -

koeficientai, nustatomi pagal formulę ,

čia  – matmenys, nustatomi pagal 7.2 pav.;

 -

koeficientai, nustatomi pagal formules:

 

;  ;  ;  ;

 

čia:

 

 – šakų skerspjūvio inercijos momentai atitinkamai 1 ir 3 ašių atžvilgiu (1 ir 3 tipo skerspjūvių);

 

 – tas pats dviejų kampuočių atitinkamai 1 ir 2 ašių atžvilgiu (2 tipo skerspjūvių);

 

 – vieno antdėklo skerspjūvio inercijos momentas nuosavos y ašies atžvilgiu (žr. 7.3 pav.)

 

  – vieno iš antdėklų skerspjūvio inercijos momentas plokštumoje, statmenoje atitinkamai 1 ir 2 ašims (2 tipo skerspjūvio).

 

6a

6

7.2 pav. Spyrinio tinklelio schema      

7.3 pav. Spragotasis strypas su antdėklais

 

62. Sudėtiniai elementai iš kampuočių, lovių ir pan., sujungti glaudžiai arba su intarpais, skaičiuojami kaip vientisojo skerspjūvio su sąlyga, kad didžiausias atstumas tarp privirintų antdėklų (šviesoje) arba tarp kraštinių varžtų centrų neviršija:

gniuždomųjų elementų 40 i ,

tempiamųjų elementų  80 i ,

čia i – tėjinių ar dvitėjų skerspjūvių kampuočio ar lovio inercijos spindulys, imamas ašies, lygiagrečios su antdėklų išdėstymo plokštuma, atžvilgiu, o kryžminių skerspjūvių imamas mažiausias spindulys.

Visame gniuždomojo elemento ilgyje dedami ne mažiau kaip du intarpai.

63. Gniuždomųjų spragotųjų strypų jungiamųjų elementų (antdėklų, tinklelio) skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga , kuri laikoma pastovia visu elemento ilgiu, apskaičiuojama pagal formulę

 

,    (7.33)

 

čia:     – spragotojo elemento skaičiuotinė ašinė jėga;

 – centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas, imamas spragotojo skerspjūvio strypui jungiamųjų elementų plokštumoje.

Sąlyginė skersinė jėga  paskirstoma:

a) kai yra tik antdėklai (tinklelis) – po lygiai tarp antdėklų (tinklelio), esančių plokštumose, statmenose ašiai, kurios atžvilgiu tikrinimas pastovumas;

b) kai yra ištisinis lakštas ir antdėklai (tinklelis) – po lygiai lakštui ir antdėklams (tinkleliui), esantiems plokštumose, lygiagrečiose su lakštu;

c) skaičiuojant lygiakraščius tribriaunius spragotuosius strypus, skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga, tenkanti jungiamųjų elementų sistemai, esančiai vienoje plokštumoje, imama lygi .

64. Jungiamieji antdėklai ir jų prijungimas (žr. 7.3 pav.) skaičiuojamas kaip bespyrių santvarų elementų, veikiamų jėgos , kerpančios antdėklą ir momento , lenkiančio antdėklą jos plokštumoje. Šie dydžiai apskaičiuojami taip:

 

,       (7.34)

 

,       (7.35)

 

čia   – skaičiuotinė sąlyginė skersinė jėga, tenkanti vienos briaunos antdėklui.

65. Jungiamasis tinklelis skaičiuojamas kaip santvaros tinklelis. Skaičiuojant kryžminį tinklelį su statramsčiais (žr. 7.4 pav.), būtina įvertinti papildomą įrąžą , atsirandančią kiekviename spyryje dėl juostų apspaudimo. Ši įrąža apskaičiuojama pagal formulę

 

,       (7.36)

 

čia:    – skaičiuotinė įrąža vienoje elemento šakoje;

 – vienos šakos skerspjūvio plotas;

 – vieno spyrio skerspjūvio plotas;

 – koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę

 

,       (7.37)

 

čia   – matmenys, parodyti 7.4 pav.

 

7

 

7.4 pav. Kryžminio tinklelio su statramsčiais schema

 

66. Strypų, kuriais mažinamas gniuždomųjų elementų skaičiuojamasis ilgis, įrąža lygi skaičiuotinei sąlyginei skersinei jėgai pagrindiniame gniuždomajame elemente ir nustatoma pagal (7.33) formulę.

 

VI SKIRSNIS. LENKIAMIEJI ELEMENTAI

 

67. Vienoje iš svarbiausių plokštumų lenkiamųjų elementų (išskyrus  sijas su klupiąja ar perforuotąja sienele ir pokranines sijas) stiprumas tikrinamas pagal formulę

 

,       (7.38)

 

čia:   – skaičiuotinė lenkiamojo momento reikšmė;

 – skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo tampriojo stiprumo atspario reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

.      (7.39)

 

Tikrinant lenkiamųjų elementų kerpamąjį stiprį, turi būti tenkinama sąlyga

 

,       (7.40)

 

čia:    – skaičiuotinė skersinės jėgos reikšmė;

 – skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo atspario reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

.       (7.41)

 

Kai sienelė yra susilpninta varžtų skylėmis,  reikšmė (7.41) formulėje dalijama iš koeficiento , apskaičiuojamo pagal formulę

 

,       (7.42)

 

čia: a – skylių žingsnis; - skylių skersmuo.

68. Skaičiuojant sijos sienelės stiprumą sutelktųjų apkrovų viršutinės juostos pridėjimo vietose ir  atraminiuose pjūviuose, kai sienelė nesutvirtinta sąstandomis, vietinis įtempis apskaičiuojamas pagal formulę

 

,      (7.43)

 

čia:   – skaičiuotinė sutelktosios apkrovos (jėgos) reikšmė;  – skaičiuojamasis apkrovos išskirstymo ilgis, nustatomas pagal atrėmimo sąlygas. Atrėmimo, parodyto 7.5 pav., atveju

 

,       (7.44)

 

čia  – sijos viršutinės juostos storis, jeigu apatinė sija suvirintinė (žr. 7.5 a pav.), arba atstumas nuo juostos viršaus iki vidinio sienelės užapvalinimo pradžios, jeigu apatinė sija valcuotoji (žr. 7.5 b pav.).

 

a)

b)

8a

8

 

7.5 pav. Sutelktosios apkrovos išskirstymo sijoje skaičiuojamojo ilgio nustatymo schema:

a – suvirintinėje;  b – valcuotojoje

 

69. Sijų, skaičiuojamų pagal (7.38) formulę, sienelės turi tenkinti sąlygas:

 

,    (7.45)

 

,         (7.46)

 

čia:  – normaliniai įtempiai sienelės vidurinėje plokštumoje, lygiagretūs su išilgine sijos ašimi;

 – tas pats, tik statmeni sijos išilginei ašiai, taip pat ir , nustatomi pagal (7.43) formulę;

 – tangentiniai įtempiai;  kai sienelė susilpninta varžtų skylėmis,

didinami koeficientu , kuris  apskaičiuojamas pagal (7.42) formulę.

Įtempiai , ,  nustatomi tame pačiame sijos taške. Įtempiai ,  (7.45)  formulėje imami su savo ženklais.

70. Dvitėjo skerspjūvio sijos, lenkiamos sienelės plokštumoje ir tenkinančios 67 ir 69 p. reikalavimus, pastovumas tikrinamas pagal formulę

 

.       (7.47)

 

Skaičiuotinis lenkiamojo elemento pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip:

 

,       (7.48)

 

čia:  – sijos sukamojo klupumo koeficientas, nustatomas pagal 2 priedą;

 – sijos skerspjūvio gniuždomojo krašto atsparumo momentas.

Nustatant  reikšmę, sijos skaičiuojamasis ilgis  imamas lygus atstumui tarp gniuždomosios juostos taškų, įtvirtintų nuo skersinių poslinkių (išilginių ar skersinių ramsčių mazgų, standžiojo pakloto tvirtinimo taškų); , kai ramsčių nėra (čia  – sijos tarpatramis); skaičiuojamasis gembės ilgis imamas , kai gembės gale gniuždomoji juosta neįtvirtinta horizontaliojoje plokštumoje (čia  – gembės ilgis) arba atstumui tarp gniuždomosios juostos įtvirtinimo taškų horizontaliojoje plokštumoje, kai juosta įtvirtinta gale ir  visu gembės ilgiu.

71. Sijų pastovumo nereikia tikrinti:

a) kai apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai paremtą ir patikimai sujungtą su gniuždomąja sijos juosta (gelžbetoninės plokštės iš sunkiojo, lengvojo ir akytojo betono, plokščias ir profiliuotas metalo paklotas ir pan.);

b) kai yra simetrinio arba su platesne gniuždomąja juosta, kurio tempiamosios juostos plotis sudaro ne mažiau kaip 0,75 gniuždomosios juostos pločio, dvitėjo skerspjūvio sijos ir kai sijos skaičiuojamojo ilgio  ir gniuždomosios juostos pločio  santykis neviršija reikšmių, nustatomų pagal 7.4 lentelės formules.

Gniuždomosios juostos tvirtinimo stiprumas horizontaliojoje plokštumoje turi būti apskaičiuotas esant faktinei arba sąlyginei skersinei jėgai. Šiuo atveju sąlyginė skersinė jėga nustatoma taip:

a) kai juosta įtvirtinta atskiruose taškuose, sąlyginė skaičiuotinė skersinė jėga apskaičiuojama pagal (7.33) formulę, kurioje j  nustatomas imant liaunį  (čia i – gniuždomosios juostos inercijos spindulys horizontaliojoje plokštumoje), o  apskaičiuojamas pagal formulę

 

;      (7.49)

 

b) kai juosta pritvirtinta visu ilgiu, sąlyginė skaičiuotinė skersinė jėga apskaičiuojama pagal formulę

,       (7.50)

 

čia:     – sąlyginė skersinė jėga sijos juostos ilgio vienetui;

 – sąlyginė skersinė jėga, nustatoma pagal (7.33) formulę, kurioje , o  nustatoma pagal (7.49) formulę.

7.4 lentelė

 

Didžiausios valcuotųjų ir suvirintinių sijų santykio reikšmės

 

 

Apkrovos pridėjimo vieta

Didžiausios  reikšmės, kai valcuotųjų ir suvirintinių sijų pastovumo nereikia skaičiuoti (kai  ir )

 

Viršutinė juosta

    (7.51)

 

Apatinė juosta

    (7.52)

Neatsižvelgiant į apkrovos pridėjimo vietą, skaičiuojant sijos tarpą tarp ramsčių arba grynojo lenkimo atveju

    (7.53)

Žymenys:

 ir  –

atitinkamai gniuždomosios juostos plotis ir storis;

 –

atstumas (aukštis) tarp juostų lakštų sunkio centrų.

Pastabos:

 

1.  reikšmės dauginamos iš koeficiento 1,2, kai sijų juostos su sienele sujungtos įtempiamaisiais varžtais.

2. Formulėse imama , kai santykis .

 

72. Dviejose svarbiausiose plokštumose lenkiamųjų elementų stiprumas tikrinamas pagal formulę

 

 ,     (7.54)

 

čia  y ir z  – nagrinėjamojo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu.

Sijos, skaičiuojamos pagal (7.54) formulę, sienelės stiprumas turi būti patikrintas dviejose svarbiausiose lenkimo plokštumose pagal (7.40), (7.45) ir (7.46) formules.

Kai tenkinami 71a  p. reikalavimai, sijų, lenkiamų dviejose plokštumose, pastovumo tikrinti nereikia.

73. Veikiamos statinės apkrovos vientisojo skerspjūvio karpytosios sijos iš plieno, kurio takumo riba neviršija 530 N/mm2 ir kurios tenkina 74-76, 115 ir 134 p. reikalavimus, stiprumas  apskaičiuojamas įvertinant plastines deformacijas pagal formules:

a) lenkiant vienoje iš svarbiausių plokštumų, kai tangentiniai įtempiai   (išskyrus atraminius pjūvius):

 

,        (7.55)

 

čia skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo atspario pagal takumo ribą reikšmė apskaičiuojama taip:

 

;      (7.56)

 

b) lenkiant dviejose svarbiausiose plokštumose, kai tangentiniai įtempiai   (išskyrus atraminius pjūvius):

 

,      (7.57)

 

čia skaičiuotinių skerspjūvio lenkiamojo elemento atsparių pagal takumo ribą apie y ir z ašis reikšmės apskaičiuojamos taip:

 

,      (7.58)

 

,     (7.59)

 

čia:  ,  ir  – skaičiuotinių lenkimo momentų absoliutinės reikšmės;

 – koeficientas, nustatomas pagal (7.63) ir (7.64) formules;

  ir  – koeficientai, imami iš 7.5 lentelės.

Atraminio sijos pjūvio, kai ;  ir , stiprumas  tikrinimas taip:

 

,       (7.60)

 

čia skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo vidutinio atspario reikšmė apskaičiuojama pagal formulę

 

.      (7.61)

 

Grynojo lenkimo zonoje sijos stiprumas tikrinamas pagal (7.55) ir (7.57) formules, o vietoj koeficientų ,   ir  atitinkamai (7.56), (7.58) ir (7.59) formulėse imami šie koeficientai:

 

, , .  (7.62)

 

Kai pjūvyje vienu metu veikia momentas  ir skersinė jėga , koeficientas  nustatomas pagal formules:

 

kai ,   ;     (7.63)

 

kai ,  ,    (7.64)

 

čia

 

,       (7.65)

 

,       (7.66)

 

 

čia:  , ,  – koeficientai, imami iš 7.5 lentelės;

 ir  – atitinkamai sienelės storis ir aukštis;

 – koeficientas;  – dvitėjam skerspjūviui, lenkiamam sienelės plokštumoje;  – kitos formos skerspjūviams;

 – koeficientas, ne mažesnis kaip 1,0 ir ne didesnis už koeficientą .

Siekiant optimizuoti sijas, jas skaičiuojant pagal 75, 115, 134 ir 211 p. reikalavimus koeficientų ,   ir   reikšmes (7.56), (7.58) ir (7.59) formulėse leidžiama imti mažesnes, negu pateiktos 7.5 lentelėje, bet ne mažesnes kaip 1,0.

Kai sienelė susilpninta varžtų skylėmis, tangentinių įtempių  reikšmės dauginamos, o  skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo atspario   ir skaičiuotinio skerspjūvio kerpamojo vidutinio  atspario  reikšmės dalijamos iš koeficiento , nustatomo pagal (7.42) formulę.

74. Kintamojo skerspjūvio sijos stiprumas, vertinant plastines deformacijas, tikrinamas tik viename pjūvyje, kuriame veikia nepalankiausias  ir  įrąžų derinys. Kituose pjūviuose plastinės deformacijos neleidžiamos.

Lenkiamųjų elementų iš plieno, kurio takumo riba neviršija 530 N/mm2, veikiamų dinaminių, vibracinių ir judamųjų apkrovų, stiprumą leidžiama tikrinti atsižvelgiant į plastines deformacijas, jei jos netrukdo naudoti konstrukciją ir įrangą.

75. Sijų, skaičiuojamų įvertinant plastines deformacijas, pastovumui užtikrinti reikia, kad būtų išpildyti 71a punkto reikalavimai arba sijos skaičiuojamojo ilgio ir gniuždomosios juostos pločio santykio leff / bf didžiausios reikšmės, nustatytos pagal 7.4 lentelės formules, būtų sumažintos, dauginant jas iš koeficiento:

 

 delta = 1 – (0,7 * (cpl,1 – 1)/ (cpl – 1)),                                                                                               (7.67)

 

čia: 1 < cpl,1 ≤<= cpl.

 

Skaičiuojant sijas, kurių gniuždomoji juosta yra mažesnė kaip tempiamoji, vertinti plastines deformacijas leidžiama tada, jei tenkinamos 71a punkto sąlygos.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-642, 2007-11-29, Žin., 2007, Nr. 133-5409 (2007-12-18), i. k. 107301MISAK00D1-642

 

76. Sijų, kurios skaičiuojamos vertinant plastines deformacijas, sienelės turi būti sustiprintos sąstandomis pagal 120, 122 ir 123 p. reikalavimus. Sąstandos visada dedamos sutelktųjų apkrovų  vietose.

 

7.5 lentelė

 

Plieninių konstrukcijų stiprumo skaičiavimo, įvertinant ribotas plastines deformacijas,  koeficientai

 

Skerspjūvio tipas

 

Skerspjūvio schema

Koeficientų reikšmės

n kai

1

9

0,25

1,19

1,47

1,5

0,5

1,12

1,0

1,07

2,0

1,04

2

10

0,5

1,40

1,47

2,0

1,0

1,28

2,0

1,18

3

11

0,25

1,19

1,07

1,5

0,5

1,12

1,12

1,0

1,07

1,19

2,0

1,04

1,26

4

12

0,5

1,40

1,12

2,0

1,0

1,28

1,20

2,0

1,18

1,31

5

13

-

1,47

1,47

a)  2,0

b)  3,0

6

14

0,25

1,47

1,04

3,0

0,5

1,07

1,0

1,12

2,0

1,19

7

15

-

1,26

1,26

1,5

8

16

-

1,60

1,47

a)  3,0

b)  1,0

9

17

0,5

1,60

1,07

a)  3,0

b)  1,0

1,0

1,12

2,0

1,19

*) kai , , išskyrus 5a tipo skerspjūvį, kurio , ir 5b tipo skerspjūvį, kurio .

Pastaba. Nustatant koeficientus tarpinėms  reikšmėms taikoma tiesinė interpoliacija.

 

77. Veikiamos statinės apkrovos, pastovaus dvitėjo skerspjūvio lenkiamosios didžiausio standumo plokštumoje nekarpytosios įtvirtintais galais sijos, kai gretimų tarpatramių ilgiai skiriasi ne daugiau  kaip 20 % ir yra įvykdyti 75, 76, 115 ir 134  p. reikalavimai, skaičiuojamos pagal (7.55) formulę, įvertinant momentų persiskirstymą atramose ir  tarpatramiuose.

Skaičiuotinė lenkimo momento reikšmė nustatoma pagal formulę

 

,      (7.68)

 

čia:  – didžiausias lenkimo momentas tarpatramyje ar atramoje, nustatomas imant nekarpytąją sijos skaičiuojamąją schemą ir tampriąją medžiagos elgseną;

 – momentų persiskirstymo koeficientas, nustatomas pagal formulę

 

.      (7.69)

 

Momentas  lygus:

a) nekarpytųjų sijų su laisvai atremtais galais didžiausiai iš reikšmių:

 

,       (7.70)

 

,       (7.71)

 

čia simbolis max reiškia, kad būtina rasti didžiausią šios išraiškos reikšmę;

 – lenkimo momentas kraštiniame tarpatramyje, apskaičiuojamas kaip laisvai paremtai vieno tarpatramio sijai;

 – didžiausias lenkimo momentas tarpiniame tarpatramyje, apskaičiuojamas kaip laisvai

paremtai vieno tarpatramio sijai;

a  – atstumas nuo pjūvio, kuriame veikia momentas , iki kraštinės atramos;

l  – kraštinio tarpatramio ilgis;

b) vieno tarpatramio ir nekarpytųjų sijų su standžiai įtvirtintais galais:

 

,       (7.72)

 

čia  – didžiausias iš momentų, apskaičiuotų kaip lanksčiai atremtoms sijoms;

c) sijos su vienu standžiai įtvirtintu ir kitu laisvai paremtu galu  reikšmė apskaičiuojama pagal (7.70) formulę.

Skersinės jėgos  reikšmė (7.65) formulėje imama  veikimo vietoje. Būtina patikrinti atraminį sijos pjūvį, jei   yra momentas tarpatramyje.

78. Nekarpytųjų ir standžiai įtvirtintų sijų, atitinkančių 77 p. reikalavimus, kai jos yra lenkiamos dviejose svarbiausiose plokštumose ir ,  skerspjūvio atspariai skaičiuojami pagal (7.58) ir (7.59) formules, įvertinant atraminių ir tarpatramio momentų persiskirstymą dviejose svarbiausiose plokštumose pagal 77 p. reikalavimus.

 

VII SKIRSNIS. AŠINĖS JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ

VEIKIAMI ELEMENTAI

 

79. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų stiprumo skaičiuoti pagal (7.73) formulę nereikia, kai santykinio lyginamojo ekscentriciteto reikšmė , nėra susilpnintų skerspjūvių ir yra vienodos lenkimo momentų reikšmės, kurios imamos elemento stiprumui ir pastovumui skaičiuoti.

80. Ekscentriškai gniuždomų, gniuždomųjų-lenkiamųjų, ekscentriškai tempiamųjų ir tempiamųjų-lenkiamųjų elementų iš plieno, kurio takumo riba iki 530 N/mm2, neveikiamų tiesioginių dinaminių apkrovų ir kai  ir , stiprumas tikrinamas pagal formulę

 

,     (7.73)

 

čia: ,  ir  – atitinkamai skaičiuotinės ašinės jėgos ir lenkimo momentų nepalankiausiuose deriniuose absoliutinės reikšmės;

, ,  – skaičiuotiniai skerspjūvio atspariai pagal takumo ribą, apskaičiuojami pagal (7.4), (7.58) ir (7.59) formules;

  – imamas iš 7.5 lentelės.

Jei , tai taikant (7.73) formulę turi būti tenkinamos 115 ir 134  p. sąlygos.

Kitais atvejais  skaičiuojama pagal formulę

 

,      (7.74)

 

čia y ir z – skerspjūvio nagrinėjamojo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu.

81. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų pastovumas skaičiuojamas momento veikimo plokštumoje (plokščiojo pastovumo praradimo forma) ir iš momento veikimo plokštumos (lenkiamojo-sukamojo pastovumo praradimo forma).

82. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų pastoviojo skerspjūvio elementų (įvertinant Reglamento 83 ir 88 p. reikalavimus) pastovumas momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, tikrinamas pagal formulę

 

.      (7.75)

 

Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje  apskaičiuojamas pagal formulę

 

.      (7.76)

 

Ekscentriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas  nustatomas:

a) vientisojo skerspjūvio strypų pagal 1 priedo 2 lentelę, atsižvelgiant į sąlyginį strypo liaunį  ir santykinį lyginamąjį ekscentricitetą , kuris nustatomas pagal formulę

 

,     (7.77)

 

čia:   – skerspjūvio formos koeficientas, nustatomas pagal 7.6 lentelę;

 – santykinis ekscentricitetas (čia  e – ekscentricitetas;  – skerspjūvio atsparumo momentas labiausiai gniuždomo krašto atžvilgiu);

b) spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu arba antdėklais, išdėstytais plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, pagal 1 priedo 3 lentelę, atsižvelgiant į spragotojo elemento sąlyginį lyginamąjį liaunį   ( nustatomas pagal 7.3 lentelę) ir santykinį ekscentricitetą , apskaičiuojamą pagal formulę

 

,       (7.78)

 

čia  a  – atstumas nuo svarbiausios skerspjūvio ašies, statmenos lenkimo plokštumai, iki labiausiai gniuždomos šakos, bet ne mažiau kaip atstumas iki šakos sienelės ašies.

Apskaičiuojant ekscentricitetą ,  ir  reikšmės imamos vadovaujantis 84 p. reikalavimais.

Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų tribriaunių spragotųjų strypų su tinkleliu ar antdėklais ir  per visą elemento ilgį vienodu lygiašoniu skerspjūviu pastovumas tikrinamas pagal XLIII skirsnio reikalavimus.

Vientisojo skerspjūvio strypų, kai , ir spragotojo skerspjūvio strypų, kai , pastovumo skaičiuoti nereikia. Šiais atvejais elementai skaičiuojami kaip lenkiamieji elementai.

 

7.6 lentelė

 

Skerspjūvio formos koeficientas

 

Skerspjūvio

tipas

Skerspjūvio schema

Koeficiento  reikšmės

1

1

-

1,0

1,0

2

2    

-

0,85

0,85

3

3

-

0,85

4

4        

-

1,1

1,1

5

5a

 

5b

0,25

1,2

1,2

0,50

1,25

1,25

1,30

6

6

-

7

7a

  

7b

-

8

8

0,25

1,0

1,0

0,50

1,0

1,0

1,0

1,0

9

9

0,50

1,0

1,0

1,0

1,0

10

10

0,5

1,4

1,4

1,0

1,6

1,6

2,0

1,8

1,8

11

11

0,5

1,65

1,65

1,0

2,4

2,4

1,5

-

-

-

2,0

-

-

-

Pastabos:

1.

Skaičiuojant 5-7 skerspjūvių tipų  reikšmes,  lentynų vertikaliųjų elementų plotas neįskaitomas.

2.

6 ir 7 skerspjūvių tipų  imamas lygus 5-ojo skerspjūvio tipui , kai  reikšmės yra tos pačios.

 

83. Ekscentriškai gniuždomų elementų iš plieno, kurio takumo riba didesnė kaip 530 N/mm2, turinčių ryškiai nesimetrinį skerspjūvį (10 ir 11 skerspjūviai 7.6 lentelėje), be skaičiavimo pagal (7.75) formulę, stiprumas turi būti patikrintas pagal formulę

 

,      (7.79)

 

čia  apskaičiuojama pagal (7.6) formulę, o skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atsparis pagal stiprumo ribą apskaičiuojamas taip:

 

.     (7.80)

 

Grynojo atsparumo momento  reikšmė apskaičiuojama skerspjūvio tempiamojo krašto atžvilgiu, o koeficientas  nustatomas pagal formulę

 

.      (7.81)

 

84. Skaičiuotinės ašinės jėgos  ir lenkimo momento  reikšmės apskaičiuojamos esant nedeformuotam būviui ir taikant plieno tampriųjų deformacijų prielaidą. Įrąžos imamos iš to paties skaičiuotinių apkrovų situacijų derinio.

Šiuo atveju  reikšmės imamos:

a) rėminių sistemų pastoviojo skerspjūvio kolonų – didžiausiam momentui per visą kolonos ilgį;

b) pakopinių kolonų – didžiausiam kolonos dalies, kurioje yra  pastovusis skerspjūvis, momentui;

c) kolonų su vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu – momentui įtvirtinimo pjūvyje, bet ne mažiau kaip pjūvyje, nutolusiame per kolonos ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo;

d) gniuždomųjų viršutinių santvarų ir struktūrinių plokščių juostų, apkrautų nemazgine apkrova, – didžiausiam momentui juostos tarpmazgio viduriniame trečdalyje, apskaičiuotam imant juostą kaip tampriąją nekarpytąją siją;

e) gniuždomųjų strypų lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, kurių skerspjūviai turi vieną simetrijos ašį, sutampančią su lenkimo plokštuma, – momentui, nustatomam pagal
7.7 lentelės formules.

Gniuždomiesiems strypams lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, kurių skerspjūviai turi dvi simetrijos ašis, ekscentricitetų reikšmės nustatomos pagal 1 priedo 4 lentelę.

 

7.7 lentelė

Skaičiuotinės  reikšmės

 

 

Santykinis ekscentricitetas, atitinkantis

 

Skaičiuotinės reikšmės, kai sąlyginis elemento liaunis lygus

 

Žymenys:

-

didžiausias lenkimo momentas per visą strypo ilgį;

 -

didžiausias lenkimo momentas viduriniame strypo trečdalyje, bet ne mažiau kaip ;

 -

santykinis ekscentricitetas, apskaičiuojamas pagal formulę .

Pastaba. Visais atvejais būtina imti .

 

85. Ekscentriškai gniuždomų pastoviojo skerspjūvio elementų pastovumas iš momento veikimo plokštumos, lenkiant juos didžiausio standumo plokštumoje (), sutampančioje su simetrijos plokštuma, tikrinamas pagal formulę

 

.      (7.82)

 

Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis-sukamasis pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip

 

,         (7.83)

 

čia:  – koeficientas, apskaičiuojamas pagal 86 p. reikalavimus;

  – koeficientas, nustatomas pagal 58 p. reikalavimus.

86. Koeficientas  (7.83) formulėje nustatomas:

a) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė , pagal formulę

 

,     (7.84)

 

čia    ir   – koeficientai, imami iš 7.8 lentelės;

b) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė , pagal formulę

 

 

,      (7.85)

čia   – koeficientas, nustatomas pagal 70 p. ir 2 priedą kaip sijai su dviem ir daugiau gniuždomosios juostos įtvirtinimų; uždarųjų skerspjūvių ;

c) kai santykinio ekscentriciteto reikšmė , pagal formulę

 

,    (7.86)

 

čia:   – nustatomas pagal (7.84) formulę, teigiant, kad ;

 – pagal (7.85) formulę, teigiant, kad .

Nustatant santykinį ekscentricitetą , skaičiuotinio momento  reikšmė teigiama esanti lygi:

a) strypų lanksčiai (šarnyriškai) įtvirtintais galais, sutvirtintų nuo pasislinkimo statmenai momento veikimo plokštumai, – didžiausiam momentui strypo ilgio viduriniame trečdalyje, bet ne mažiau kaip pusė didžiausio visame strypo ilgyje veikiančio momento;

b) strypų vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu – momentui standžiame įtvirtinime, bet ne mažiau kaip momentas pjūvyje, nutolusiame per strypo ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo.

Kai liaunis , koeficientas   neturi būti didesnis kaip:

a) uždarojo skerspjūvio strypų – 1,0;

b) dvitėjo skerspjūvio su dviem simetrijos ašimis – reikšmių, nustatomų pagal formulę

 

,     (7.87)

 

čia

 

,       (7.88)

 

,             (7.89)

 

,         (7.90)

 

,              (7.91)

 

čia:   ir  – skerspjūvį sudarančių lakštų plotis ir storis;

 – atstumas tarp juostų skerspjūvių sunkio centro ašių;

c) dvitėjų ir tėjinių skerspjūvių su viena simetrijos ašimi koeficientai  neturi viršyti reikšmių, nustatytų pagal 1 priedo 1 formulę.

87. Ekscentriškai gniuždomų elementų, lenkiamų mažesnio standumo plokštumoje ( ir ), kai , skaičiuojamų pagal (7.75) formulę, taip pat tikrinamas pastovumas iš momento veikimo plokštumos kaip centriškai gniuždomų strypų pagal (7.7) formulę. Skaičiuojant (7.7) formulės narį   pagal (7.8) formulę, teigiama, kad , čia  nustatoma pagal 58 p. reikalavimus.

Kai , pastovumo iš momento veikimo plokštumos tikrinti nereikia.

88. Spragotųjų ekscentriškai gniuždomų strypų su tinkleliais plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, be viso strypo pastovumo skaičiavimo pagal (7.75) formulę, turi būti patikrintos atskiros šakos kaip centriškai gniuždomi elementai pagal (7.7) formulę.

Kiekvienos šakos ašinė jėga nustatoma įvertinant papildomą ašinę jėgą nuo momento. Šios papildomos ašinės jėgos dydis nustatomas pagal formules: lenkiant plokštumoje, statmenoje z ašiai (žr. 7.3 lentelė),  – 1-ojo ir 3-iojo tipo skerspjūviams,  – 2-ojo tipo skerspjūviams; lenkiant plokštumoje, statmenoje y ašiai,  – 3-iojo tipo skerspjūviams (čia b – atstumas tarp šakų ašių).

Ekscentriškai gniuždomų spragotųjų su antdėklais strypų atskirų šakų pastovumas tikrinamas kaip ekscentriškai gniuždomų elementų, įvertinant įrąžas nuo momento ir šakų vietinio lenkimo, atsirandančio nuo tikrosios ar sąlyginės skersinės jėgos (kaip bespyrės santvaros juostose). Taip pat reikia tikrinti pagal 91 p. reikalavimus.

 

7.8 lentelė

 ir  koeficientų reikšmės

 

 

Skerspjūvio tipas

Koeficientų reikšmės

, kai

, kai

Atvirasis

 

 

 

 

12

0,7

1

1

kai     

Uždarasis

 

 

 

 

su tinkleliu

(su antdėklais)

vientisasis

 

 

 

 

13

0,6

1

Žymenys:

 ir  -

didesnės ir mažesnės juostų apie z ašį inercijos momentai;

 -

 reikšmė, kai .

Pastaba. Spragotojo skerspjūvio strypams su tinkleliu arba antdėklais ir turintiems ne mažiau kaip dvi tarpines diafragmas visame strypo ilgyje koeficientų  ir  reikšmes reikia imti kaip vientisojo skerspjūvio strypams. Priešingu atveju  koeficientų reikšmes reikia imti kaip atvirojo dvitėjo skerspjūvio strypams.

 

89. Gniuždomųjų ir lenkiamųjų dviejose svarbiausiose plokštumose vientisojo skerspjūvio strypų,  kai standesnė plokštuma () sutampa su simetrijos plokštuma, pastovumas tikrinamas pagal formulę

 

,      (7.92)

 

čia  – skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo dviejose plokštumose elemento pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip:

 

.     (7.93)

 

Ekscentriškai gniuždomo dviejose plokštumose elemento klupumo koeficientas apskaičiuojamas taip:

 

,     (7.94)

 

čia  nustatomas pagal 82 p. reikalavimus, pakeičiant formulėse  ir  atitinkamai į  ir , o  nustatomas pagal 86 p. reikalavimus.

Skaičiuojant dvitėjo skerspjūvio strypų su nevienodomis lentynomis santykinį lyginamąjį ekscentricitetą , koeficientas  nustatomas iš 7.6 lentelės kaip 8 tipo skerspjūvio.

Jei  , tai, be skaičiavimo pagal (7.92) formulę, papildomai tikrinama pagal (7.75) ir (7.82) formules, teigiant, kad .

Santykinių ekscentricitetų reikšmės apskaičiuojamos pagal formules:

 

,     (7.95)

 

čia  ir  – skerspjūvio labiausiai gniuždomo krašto atsparumo momentai atitinkamai apie y ir z ašis.

Jei  tai, be skaičiavimo pagal (7.92) formulę, reikia skaičiuoti ir pagal (7.75) formulę, teigiant, kad .

Kai didžiausio standumo plokštuma () nesutampa su simetrijos plokštuma , reikšmė didinama 25 %.

90. Gniuždomųjų ir lenkiamųjų dviejose svarbiausiose plokštumose spragotųjų strypų iš dviejų vientisojo skerspjūvio šakų, simetriškų z ašiai (žr. 7.6 pav.),  su tinkleliais dviejose lygiagrečiose plokštumose, pastovumas tikrinamas taip:

a) viso strypo – plokštumoje, lygiagrečioje su tinklelių plokštumomis, pagal 82 p. reikalavimus, kai ;

b) atskiros šakos – kaip ekscentriškai gniuždomi elementai pagal (7.75) ir (7.82) formules; šiuo atveju kiekvienos šakos ašinė jėga apskaičiuojama įvertinant ašinę jėgą nuo momento  pagal 88 p. reikalavimus, o momentas  paskirstomas tarp šakų proporcingai jų standumams (jei momentas  veikia vienos iš šakų plokštumoje, teigiama, kad visas perduodamas šiai šakai). Skaičiuojant pagal (7.75) formulę atskiros šakos liaunumas nustatomas pagal 108 p. reikalavimus, o skaičiuojant pagal (7.82) formulę – imant didžiausią atstumą tarp tinklelio mazgų.

91. Spragotųjų ekscentriškai gniuždomųjų strypų jungiamieji antdėklai ar tinklelio elementai skaičiuojami skersinei jėgai pagal 64 ir 65 p. reikalavimus. Skaičiuojant imama didesnė iš dviejų reikšmių: skaičiuotinės skersinės jėgos  arba skaičiuotinės sąlyginės skersinės jėgos , apskaičiuotos pagal 63 p. reikalavimus.

Spragotųjų ekscentriškai gniuždomųjų strypų šakas jungti antdėklais, kai skaičiuotinė skersinė jėga didesnė už sąlyginę skersinę jėgą, nerekomenduojama.

 

14

 

7.6 pav. Strypo iš dviejų šakų spragotasis skerspjūvis

 

VIII SKIRSNIS. ATRAMINĖS DALYS

 

92. Nejudamąsias lankstines (šarnyrines) atramas su centruojančiomis tarpinėmis, o labai didelių reakcijų atvejais – balansyrines atramas būtina naudoti, kai reikia griežtai tolygiai paskirstyti slėgį po atrama.

Plokščiosios arba ritininės slankiosios atramos naudotinos atvejais, kai žemiau esančią konstrukciją būtina apsaugoti nuo horizontaliųjų jėgų, atsirandančių sijas ar santvaras nejudamai atrėmus.

Trinties koeficientas plokščiose slankiosiose atramose lygus 0,3, o ritininėse – 0,03.

93. Balansyrinių atramų glemžiamasis stiprumas ritininiuose lankstuose (šarnyruose), kai paviršių susilietimo centrinis kampas lygus ar didesnis kaip p/2, tikrinamas pagal formulę

 

,       (7.96)

 

čia    – skaičiuotinis slėgis (jėga) į atramą;

 ir  – lanksto (šarnyro) spindulys ir ilgis;

 – skaičiuotinis glaudaus lietimosi ritininių lankstų (šarnyrų) vietinis glemžiamasis stipris, nustatomas pagal 33 p. reikalavimus.

94. Gniuždomųjų ritinių stiprumas esant skersiniam gniuždymui tikrinamas pagal formulę

 

,       (7.97)

 

čia  – ritinių skaičius;

 ir  – ritinio skersmuo ir ilgis;

 – skaičiuotinis ritinio (parito) skersmeninis gniuždomasis stipris, imamas vadovaujantis 33 p.

 

IX SKIRSNIS. PLOKŠČIŲjų SANTVARŲ IR RAMSČIŲ ELEMENTŲ SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

95. Plokščiųjų santvarų ir ramsčių elementų skaičiuojamieji ilgiai leff, išskyrus kryžminio santvarų tinklelio elementus, imami iš 7.9 lentelės.

 

7.9 lentelė

 

Plokščiųjų santvarų ir ramsčių skaičiuojamieji ilgiai

 

 

 

Klupimo kryptis

Skaičiuojamasis ilgis leff

Juostų

Atraminių spyrių ir atraminių statramsčių

Kitų tinklelio elementų

1. Santvaros plokštumoje:

a) santvarų, išskyrus  nurodytas 1b;

b) santvarų iš pavienių kampuočių ir santvarų su sudurtinai prie juostų prijungtais tinklelio elementais

2. Santvaros plokštumai statmena kryptimi (iš santvaros plokštumos):

a) santvarų, išskyrus  nurodytas 2b;

b) santvarų su juostomis iš uždarųjų profiliuočių  sudurtinai prie juostų prijungtais tinklelio elementais

 

l

 

l

 

 

 

 

 

 

l1

l1

 

 

l

 

l

 

 

 

 

 

 

l1

l1

 

0,8 l

 

0,9 l

 

 

 

 

 

 

l1

0,9 l1

Žymenys (žr. 7.7 pav.):

l  – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp mazgų centrų) santvaros plokštumoje;

l1 –  atstumas tarp mazgų, įtvirtintų nuo poslinkio iš santvaros plokštumos (santvaros juostomis, specialiais

ramsčiais, standžiomis perdangų plokštėmis, prijungtomis prie juostų virintinėmis siūlėmis arba varžtais ir pan.).

 

96. Elemento, kurio ilgyje veikia gniuždomosios ašinės jėgos NEd1 ir NEd2 (NEd1 > NEd2), skaičiuojamasis ilgis leff  iš santvaros plokštumos (žr. 7.7 c, d pav.; 7.8 pav.) apskaičiuojamas pagal formulę

 

   (7.98)

 

Šiuo atveju pastovumas skaičiuojamas jėgai NEd1.

97. Kryžminio tinklelio elementų, sujungtų tarpusavyje (žr. 7.7 e pav.), skaičiuojamieji ilgiai imami šie:

a) santvaros plokštumoje – lygūs atstumui nuo santvaros mazgo centro iki elementų sankirtos taško (leff = l);

b) iš santvaros plokštumos: gniuždomųjų elementų – pagal 7.10 lentelę; tempiamųjų elementų – lygūs visam geometriniam elemento ilgiui (leff = l1).

98. Elementų iš pavienių kampuočių skerspjūvių inercijos spinduliai i imami:

a) kai elemento skaičiuojamasis ilgis lygus l arba 0,9 l (čia l – atstumas tarp artimiausių mazgų) – mažiausias (i = imin);

b) kitais atvejais – kampuočio ašies, statmenos arba lygiagrečios su santvaros plokštuma,  atžvilgiu (i = iz arba i = iy, atsižvelgiant į klupimo kryptį).

7.10 lentelė

 

Gniuždomųjų elementų skaičiuojamieji ilgiai iš santvaros plokštumos

 

 

Tinklelio elementų sankirtos jungties konstrukcija

Skaičiuojamasis ilgis leff iš santvaros plokštumos, kai palaikantysis elementas

tempiamasis

neveiksnusis

gniuždomasis

Abu elementai nepertraukiami

Palaikantysis elementas pertraukiamas ir perdengiamas mazgo lakštu:

a) nagrinėjamas elementas nepertraukiamas;

b) nagrinėjamas elementas pertraukiamas ir perdengiamas mazgo lakštu

l

 

 

 

0,7 l1

 

0,7 l1

0,7 l1

 

 

 

l1

 

-

l1

 

 

 

1,4 l1

 

-

Žymenys (žr. 7.7 e pav.):

l – atstumas nuo santvaros  mazgo centro iki elementų sankirtos taško;

l1 – geometrinis elemento ilgis.

 

a)

b)

c)

15A

15B

15c

 

d)

 

e)

 

15d

15e

 

 

7.7 pav. Santvarų tinklelio schemos elementų skaičiuojamiesiems ilgiams nustatyti: a – trikampis su statramsčiais; b – spyrinis; c – trikampis paspyrinis; d – pusiau spyrinis; e – kryžminis

 

 

a)

b)

16a

16b

 

7.8 pav. Schemos santvaros juostos skaičiuojamajam ilgiui iš plokštumos nustatyti:

a – santvaros schema; b – ramsčių tarp santvarų schema (vaizdas iš viršaus)

 

X SKIRSNIS.  ERDVINIŲ spragotŲJŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ

SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

99. Skaičiuojant gniuždomųjų ir neapkrautųjų elementų iš pavienių kampuočių liaunius, jų skaičiuojamieji ilgiai leff  ir skerspjūvių  inercijos spinduliai i imami iš 7.11 lentelės.

100. Skaičiuojant tempiamųjų elementų iš pavienių kampuočių liaunius, jų skaičiuojamieji ilgiai leff  ir skerspjūvių   inercijos spinduliai i imami:

a) juostoms – iš  7.11 lentelės;

b) kryžminiams spyriams – pagal  7.9 a, e, f pav.: briaunų plokštumoje – lygūs ilgiui ld ir skerspjūvio inercijos spinduliui imin; iš briaunų plokštumos – visam spyrio geometriniam ilgiui Ld, kuris lygus atstumui tarp pritvirtinamų prie juostų mazgų, ir skerspjūvio inercijos spinduliui iy ašies, lygiagrečios su briaunų plokštuma, atžvilgiu;

c) spyriams – pagal 7.9 b, c, d pav.: lygūs ilgiui ld ir skerspjūvio inercijos spinduliui imin.

Elementų iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių skaičiuojamieji ilgiai leff ir skerspjūvio inercijos spindulys i imami pagal IX skirsnio reikalavimus.

 

7.11 lentelė

 

Elementų iš pavienių kampuočių skaičiuojamieji ilgiai ir skerspjūvių inercijos spinduliai

 

Elementai

leff

i

Juostos:

pagal 7.9 a, b, c pav.

pagal 7.9 d, e, f pav.

Spyriai:

pagal 7.9 b, c, d pav.

pagal 7.9 a, e pav.

pagal 7.9 f pav.

Statramsčiai:

pagal 7.9 b pav.

pagal 7.9 c pav.

 

lf

1,14 lf

 

μd ld

μd ld

ld

 

0,8 lc

0,65 lc

 

imin

iy arba iz

 

imin

imin

imin

 

imin

imin

Žymenys (žr. 7.9 pav.):

ldc –  sąlyginis spyrio ilgis, imamas iš 7.12 lentelės;

μd –  spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas, imamas iš  7.13 lentelės.

Pastabos:

1. Spyriai pagal  7.9 a, e, c pav. sankirtos taškuose turi būti tarpusavyje sujungti.

2. Spyrius pagal 7.9 f pav. būtina papildomai patikrinti iš briaunų plokštumos, atsižvelgiant  į skaičiavimą pagal deformuotąjį būvį.

3. Statramsčių pagal  7.9 c pav. leff  reikšmė pateikta lygiašoniams kampuočiams.

 

7.12 lentelė

Sąlyginis spyrio ilgis

Tinklelio elementų sankirtos jungties konstrukcija

Sąlyginis spyrio ilgis ldc, kai palaikantysis elementas

tempiamasis

neveiksnusis

gniuždomasis

1. Abu elementai nepertraukiami

2. Palaikantysis elementas pertraukiamas ir perdengiamas mazginiu lakštu; nagrinėjamas elementas nepertraukiamas:

a) konstrukcijose pagal 7.9 a pav.

b) konstrukcijose pagal 7.9 e pav.:

kai 1 < n  £  3,

kai  n > 3

3. Elementų sankirtos mazgas pritvirtintas, kad nesislinktų iš briaunos plokštumos (diafragma ir t. t.)

ld

 

 

 

1,3 ld

 

(1,75 – 0,15n) ld

1,3 ld

 

 

ld

1,3 ld

 

 

 

1,6 ld

 

(1,9 – 0,1n) ld

1,6 ld

 

 

ld

0,8 Ld

 

 

 

Ld

 

Ld

Ld

 

 

ld

Žymenys:

 – spyrio ilgis pagal  7.9 a, e pav.;

,

čia    ir - juostos ir spyrio skerspjūvio mažiausieji inercijos momentai.

 

7.13 lentelė

Spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas

 

Elemento jungimas prie juostų

 

n

Skaičiuojamojo ilgio koeficiento md reikšmė, kai l / imin yra l

< 60

60 £ l / imin < 160

≥ 160

Virintinėmis siūlėmis, varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai elemento, be mazginių lakštų

 

Iki 2

 

 

1,14

0,54+36

 

0,765

Daugiau kaip 6

 

1,04

0,56+28,8

 

0,74

Vienu varžtu be mazginio lakšto

Neatsižvelgiant

į n

 

1,12

0,64+28,8

 

0,82

Žymenys:

n  –  žr. 7.12 lentelę;

l  – ilgis imamas:  ld –  pagal 7.9 b, c, d pav.;   ldc – iš  7.12 lentelės (elementų – pagal 7.9 b, e pav.).

Pastabos: 

1. Skaičiuojamojo ilgio koeficiento md reikšmė, kai n kinta  nuo 2 iki 6, nustatoma tiesine interpoliacija.

2. Kai vienas spyrio galas privirinamas prie juostos arba pritvirtinamas varžtais, o antras galas jungiamas per                mazginį  lakštą, spyrio skaičiuojamojo ilgio koeficientas imamas lygus 0,5 (1 + md);  jungiant abu spyrio galus per mazginius lakštus,   md = 1,0.

3. Spyrių galai pagal 7.9 c pav. kaip įprasta prijungiami be mazginių lakštų. Šiuo atveju, kai jie jungiami prie    statramsčio ir juostos virintinėmis siūlėmis arba varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai juostos,  koeficiento md  reikšmė imama iš eilutės, kai n  „iki 2“. Galus jungiant vienu varžtu, koeficiento md  reikšmė imama iš eilutės „vienu varžtu be mazginio lakšto“; apskaičiuojant  lcff  reikšmę pagal 7.11 lentelę, vietoje md  imama  0,5 (1 + md).

 

 

a)

b)

c)

17a

17b

17c

 

d)

 

e)

 

f)

17d

17e

17f

 

7.9 pav. Erdvinių spragotųjų konstrukcijų schemos:   а, b, c – mazgais, sutapdintais gretutinėse briaunose;   d, e, f  –  mazgais, nesutapdintais gretutinėse briaunose

 

 

101. Plokščiųjų traversų (žr. 10.3 pav.) elementų skaičiuojamieji ilgiai leff  ir skerspjūvio inercijos spinduliai i liaunių reikšmėms apskaičiuoti imami iš 7.14 lentelės.

 

7.14 lentelė

 

Plokščiųjų traversų elementų skaičiuojamieji ilgiai

 

Skersinės sijos konstrukcija

Skaičiuojamasis ilgis leff ir skerspjūvio inercijos spindulys i

juostų

tinklelio

leff

i

leff

i

Su juostomis ir tinkleliu iš pavienių kampuočių (žr. 10.3 a pav.)

lf

lf1

imin

iy

ld , lc

-

imin

-

Su juostomis iš lovių ir tinkleliu iš pavienių kampuočių (žr. 10.3 b pav.)

lf

1,12 lf1

iz

iy

ld , lc

-

imin

-

Žymenys:

iy  – skerspjūvio inercijos spindulys ašies, lygiagrečios su traversos tinklelio plokštuma, atžvilgiu.

 

XI SKIRSNIS. STRUKTŪRINIŲ  KONSTRUKCIJŲ  ELEMENTŲ

SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

102. Struktūrinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai leff  imami iš 7.15 lentelės.

Skaičiuojant liaunius struktūrinių konstrukcijų elementų skerspjūvių inercijos spinduliai imami:

a) gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams ašies, statmenos arba lygiagrečios su lenkimo plokštuma, atžvilgiu (i = iy arba i = iz);

b) kitais atvejais – mažiausias (i = imin).

 

7.15 lentelė

 

Struktūrinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai

 

Struktūrinių konstrukcijų elementai

Skaičiuojamasis ilgis leff

1. Išskyrus nurodytus 2 ir 3 poz.

2. Nekarpytosios (nepertraukiamos mazguose) juostos ir sudurtinai privirinamos mazguose prie rutulinių arba cilindrinių mazginių elementų

3. Iš pavienių kampuočių, prijungtų mazguose viena lentyna:

a)  virintinėmis siūlėmis arba varžtais (ne mažiau kaip dviem), išdėstytais išilgai elementų, kai l / imin:

iki 90

nuo 90 iki 120

nuo120 iki 150 (tik tinklelio elementams)

nuo150 iki 200 (tik tinklelio elementams)

b)  vienu  varžtu, kai l / imin:

iki 90

nuo 90 iki  120

nuo 120 iki 150 (tik tinklelio elementams)

nuo 150 iki 200 (tik tinklelio elementams)

l

0,85 l

 

 

 

 

l

0,9 l

0,75 l

0,7  l

 

l

0,95 l

0,85 l

0,8 l

Žymenys:

l – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp struktūrinių konstrukcijų mazgų).

 

XII SKIRSNIS. KOLONŲ IR statramsčių SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

103. Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių  arba laiptuotųjų kolonų atskirų dalių skaičiuojamieji ilgiai leff  apskaičiuojami pagal formulę

 

  (7.99)

 

čia:    lc – kolonos ar jos atskiros dalies ilgis arba aukšto aukštis;

m – skaičiuojamojo ilgio koeficientas.

104. Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių skaičiuojamojo ilgio koeficientas m imamas atsižvelgiant į jų galų įtvirtinimą bei apkrovą.

Kai kuriems kolonų ir statramsčių įtvirtinimo atvejams  bei apkrovoms m reikšmės pateiktos 3 priedo 6 lentelėje.

105. Pastoviojo skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai m rėmo plokštumoje, kai rėmo sija standžiai tvirtinama prie kolonų, nustatomi:

a) laisviesiems rėmams, kai viršutiniai mazgai yra vienodai apkrauti, pagal 7.16 lentelę;

b) nelaisviesiems rėmams – pagal formulę

 

 

. (7.104)

 

(7.104) formulėje p ir n imami:

a) vienaaukščiam rėmui

 

;   ;

 

b) daugiaaukščiam rėmui

viršutiniam aukštui        

viduriniam aukštui         

apatiniam aukštui                   

 

čia p1, p2, n1, n2 nustatomi iš 7.16 lentelės.

Vienaaukščiams rėmams (7.101) formulėje ir daugiaaukščiams rėmams (7.102), (7.103) ir (7.104) formulėse, kai apatinės ir viršutinės rėmo sijos lanksčiai (šarnyriškai) tvirtinamos prie kolonų, imama: p = 0  arba n = 0 (Ir,l = 0 arba Ir,u = 0), kai tvirtinamos standžiai – p = 50 arba n = 50 (Ir,l = ¥ arba Ir,u = ¥).

Kai santykis H / B > 6  (čia H – bendras daugiaaukščio rėmo aukštis, B – rėmo plotis), būtina patikrinti rėmo, kaip pamate standžiai įtvirtinto sudėtinio strypo, bendrąjį pastovumą.

Rėmas laikomas laisvuoju (nelaisvuoju), kai rėmo sijos tvirtinimo prie kolonos mazgas turi (neturi) galimybę pasislinkti kryptimi, statmena kolonos ašiai  rėmo plokštumoje.

 

7.16 lentelė

 

Laisvųjų rėmų skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

 

Laisvųjų rėmų skaičiuojamosios schemos

 

Formulės koeficientui m apskaičiuoti

Koeficientai n ir p (7.100), (7.101), (7.102)  ir (7.103)  formulėse

vienaangių

rėmų

daugiaangių rėmų

(k ³ 2)

18

 

 

           (7.100)

 

    

 

19

 

            (7.101) 

 

 

20

kai n0,2

 

 ;

(7.102)

 

 

kai n0,2

 

.  (7.103)

 

Viršutinis aukštas

 

Vidurinis aukštas

 

Apatinis aukštas

Viršutinis aukštas

 

Vidurinis aukštas

 

Apatinis aukštas

Žymenys:

;   ;  ;  

k – angų (tarpatramių) skaičius;

Ic ir lc  – tikrinamos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir ilgis;

lr , lr1 ir lr2  –  rėmo tarpatramiai;

Iru, Iru1, Iru2  ir  Irl, Irl1, Irl2 – prie tikrinamosios kolonos viršutinių ir apatinių galų prijungtų rėmo sijų skerspjūvių inercijos momentai.

Pastaba. Kraštinės laisvojo daugiaatramio (daugiaangio) rėmo kolonos koeficientas m apskaičiuojamas kaip vienaangio rėmo kolonų.

 

106. Pastato laisvojo vienaaukščio rėmo, kurio viršutiniai mazgai yra nevienodai apkrauti ir visų jo kolonų viršuje yra įrengtas standusis perdangos diskas arba išilginiai ramsčiai, labiausiai apkrautos kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas m rėmo plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę

 

 ,                                                       (7.105)

 

čia:  m – tikrinamosios kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas, apskaičiuojamas pagal 7.16 lentelę;

Ic ir Nc – nagrinėjamojo rėmo labiausiai apkrautos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir skaičiuotinė įrąža;  

ir- visų nagrinėjamojo rėmo ir keturių gretutinių rėmų (po du iš kiekvienos pusės) kolonų skaičiuotinių įrąžų ir inercijos momentų suma; visas įrąžas Nci būtina apskaičiuoti esant tam  pačiam apkrovų deriniui, kuris sukelia įrąžą tikrinamojoje kolonoje.

Skaičiuojamojo ilgio koeficiento mc,eff  reikšmės, apskaičiuotos pagal (7.105) formulę, turi būti imamos ne mažesnės kaip 0,7.

107. Pakopinių kolonų atskirųjų dalių skaičiuojamojo ilgio rėmo plokštumoje koeficientai m imami vadovaujantis 3 priedu.

Skaičiuojant vienaaukščių pramonės pastatų rėmų laiptuotųjų kolonų atskirųjų dalių skaičiuojamojo ilgio koeficientus m, leidžiama:

a) neįvertinti gretutinių kolonų apkrovimo laipsnio ir jų standumo;

b) apskaičiuoti kolonų skaičiuojamuosius ilgius tik esant tam apkrovų deriniui, dėl kurio atsiranda didžiausios ašinių jėgų reikšmės atskirose kolonos dalyse, ir gautas m reikšmes panaudoti kitiems apkrovų deriniams;

c) daugiaaukščių rėmų (su dviem ir daugiau angų), turinčių standųjį perdangos diską arba išilginius ramsčius, jungiančių visas kolonas viršuje ir užtikrinančių erdvinę statinio elgseną, kolonų skaičiuojamuosius ilgius apskaičiuoti  kaip statramsčių, neslankiai įtvirtintų rygelių lygyje;

d) vienpakopių kolonų koeficiento m reikšmes, kai l2 / l1 £ 0,6 ir NEd1 / NEd2 ³ 3, imti iš 7.17 lentelės.

108. Skaičiuojamieji kolonų ilgiai pastato išilginės ašies kryptimi (iš rėmo plokštumos) imami lygūs atstumams tarp įtvirtintų nuo poslinkių iš rėmo plokštumos taškų (kolonų, pokraninių sijų ir posantvarių atramų; ramsčių ir rėmo sijų tvirtinimo mazgų ir t. t.). Skaičiuojamuosius ilgius leidžiama nustatyti pagal skaičiuojamąją schemą, įvertinančią faktines kolonų galų įtvirtinimo sąlygas.

109. Transportavimo galerijų plokščiųjų atramų šakų (juostų) skaičiuojamasis ilgis imamas:

a) išilgine galerijos kryptimi – atramos aukščiui (nuo pėdos apačios iki santvaros arba sijos apatinės juostos ašies), padaugintam iš  koeficiento m, nustatomo kaip pastoviojo skerspjūvio statramsčiams, atsižvelgiant į jų galų įtvirtinimo sąlygas;

b) skersine galerijos kryptimi (atramos plokštumoje) – atstumui tarp mazgų centrų; šiuo atveju turi būti patikrintas atramos, kaip sudėtinio strypo, standžiai įtvirtinto pamate ir laisvu galu viršuje, bendrasis pastovumas.

 

7.17 lentelė

 

Vienpakopių kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

 

Kolonos viršutinio galo įtvirtinimo sąlygos

Kolonos dalies koeficientai m 

apatinės,  kai I2 / I1   lygus

viršutinės

nuo 0,1 iki 0,3

nuo 0,05 iki 0,1

1. Laisvas galas

2. Galas įtvirtintas, kad nesisuktų

3. Neslankus, lanksčiai (šarnyriškai) atremtas galas

4. Neslankus galas, įtvirtintas, kad nesisuktų

2,5

2,0

1,6

 

1,2

3,0

2,0

2,0

 

1,5

3,0

3,0

2,5

 

2,0

Žymenys:

I1  –  kolonos apatinės dalies skerspjūvio inercijos momentas;

I2  –  kolonos viršutinės dalies skerspjūvio inercijos momentas.

 

XIII SKIRSNIS. GNIUŽDOMŲJŲ ir tempiamųJŲ ELEMENTŲ RIBINIAI LIAUNIAI

 

110. Gniuždomųjų elementų liauniai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 7.18 lentelėje. Tempiamųjų elementų liauniai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 7.19 lentelėje.

 

7.18 lentelė

 

Gniuždomųjų elementų ribinis liaunis

 

Konstrukcijų elementai

Gniuždomųjų elementų ribinis liaunis

1. Juostos, atraminiai spyriai ir statramsčiai, perduodantys atramines reakcijas:

a) plokščiųjų santvarų, struktūrinių konstrukcijų ir erdvinių konstrukcijų (iki 50 m aukščio) iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių;

b) erdvinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių, erdvinių konstrukcijų (daugiau nei 50 m aukščio) iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių

 

180 – 60α

 

 

120

 

 

 

2. Elementai, išskyrus nurodytus 1 ir 7  poz.:

c) plokščiųjų santvarų, virintinių erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš pavienių kampuočių, erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš vamzdžių ir dvigubų kampuočių;

d)  erdvinių ir struktūrinių konstrukcijų iš varžtais sujungtų pavienių kampuočių

3. Santvarų viršutinės juostos, nesutvirtintos montavimo metu (sumontavus  ribinis liaunis imamas pagal 1 poz.)

4. Pagrindinės kolonos

5. Nepagrindinės kolonos (sienos karkasų  ir švieslangių statramsčiai ir pan.), kolonų tinklelio elementai, vertikaliųjų ramsčių tarp kolonų (žemiau pokraninių sijų) elementai

6. Ramsčių elementai, išskyrus nurodytus 5 poz., taip pat strypai, skirti gniuždomųjų strypų skaičiuojamajam ilgiui sumažinti, ir kiti neapkrauti (neveiksnūs) elementai, išskyrus nurodytus 7 poz.

7. Erdvinių konstrukcijų tėjinio ir kryžminio skerspjūvio gniuždomieji ir neapkrauti (neveiksnūs) elementai, kuriuos veikia vėjo apkrova, kai tikrinami liauniai vertikaliojoje plokštumoje

210 – 60α

 

 

220 – 40α

 

 

220

 

180 – 60α

210 – 60α

 

 

200

 

 

150

Žymenys:

 –  koeficientas, imamas ne mažesnis kaip 0,5 (būtinais atvejais apskaičiuojant  vietoj j imamas je).

 

7.19 lentelė

 

Tempiamųjų elementų ribinis liaunis

 

 

 

Konstrukcijų elementai

Tempiamųjų elementų ribinis liaunis, kai konstrukciją veikia apkrovos

dinaminės (tiesiogiai veikiančios konstrukciją)

 

statinės

kranų (žr. 4 pastabą) ir geležinkelio sąstatų

1. Plokščiųjų santvarų (įskaitant stabdymo santvaras) ir struktūrinių konstrukcijų juostos ir atraminiai spyriai 

2. Santvarų ir struktūrinių konstrukcijų elementai, išskyrus nurodytus 1 poz.

3. Pokraninių sijų ir santvarų apatinės juostos

4. Vertikaliųjų ramsčių tarp kolonų elementai (įrengti žemiau pokraninių sijų)

5. Kiti ramsčių elementai

6. Juostos, statramsčių ir skersinių sijų

atraminiai spyriai, elektros linijų, atvirų skirstomųjų įrenginių ir

transporto linijų kontaktinių tinklų skersinių sijų templės

7. Elektros linijų atramų elementai, išskyrus nurodytus 6 ir 8 poz.

8. Erdvinių konstrukcijų tėjinio ir kryžminio    skerspjūvio elementai, veikiami vėjo apkrovų, tikrinant liaunį vertikaliojoje plokštumoje

250

 

 

350

 

-

 

300

 

400

250

 

 

 

 

350

 

150

400

 

 

400

 

-

 

300

 

400

-

 

 

 

 

-

 

-

 

250

 

 

300

 

150

 

200

 

300

-

 

 

 

 

-

 

-

 

Pastabos:

1. Konstrukcijos, kurios neveikia dinaminės apkrovos, tempiamųjų elementų liaunis tikrinamas tik           vertikaliojoje plokštumoje.

2. Tempiamųjų iš anksto įtemptųjų elementų liaunis neribojamas.

3. Tempiamųjų elementų, kurių įrąžos ženklas gali pasikeisti dėl pavojingos apkrovų padėties,  ribinis liaunis nustatomas kaip gniuždomųjų elementų; šiuo atveju jungiamieji intarpai sudėtinio skerspjūvio elementams įrengiami ne rečiau kaip kas 40i.

4. Dinaminėms apkrovoms (kurios tiesiogiai veikia konstrukcijas) priskiriamos apkrovos  patvarumui skaičiuoti arba skaičiuojant įvertinti  dinaminius koeficientus.

 

XIV SKIRSNIS. LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ SIENELės PASTOVUMAS

 

111. Norint užtikrinti sijų sienelių pastovumą, būtina jas sustandinti:

a) skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, įrengiamomis per visą sienelės aukštį;

b) skersinėmis pagrindinėmis ir išilginėmis sąstandomis;

c) skersinėmis pagrindinėmis ir tarpinėmis trumpomis sąstandomis bei išilgine sąstanda (šiuo atveju tarpinės trumpos sąstandos išdėstomos tarp gniuždomosios juostos ir išilginės sąstandos).

Būtina skaičiuoti sienelių stačiakampių sekcijų (plokštelių), apribotų juostomis ir gretimomis pagrindinėmis sąstandomis, pastovumą. Šiuo atveju tikrinamos plokštelės skaičiuojamieji matmenys yra tokie:

as – atstumas tarp skersinių pagrindinių sąstandų;

heff – sienelės skaičiuojamasis aukštis (žr. 7.10 pav.); suvirintinių sijų jis lygus visam sienelės aukščiui,  sijų su įtempiamųjų (stipriųjų) varžtų juostinėmis jungtimis – atstumui tarp artimiausių sijos ašiai juostinių kampuočių kraštų, o sijų iš valcuotųjų profiliuočių – atstumui tarp vidinių užlankų pradžios, o kai yra sijos iš lankstytų profiliuočių (žr. 7.11 pav.) – atstumui tarp užlankų kraštų;

tw –  sienelės storis.

 

a)

b)

c)

21a

21b

21c

 

7.10 pav. Sudėtinės sijos skaičiuojamasis sienelės aukštis: a  – suvirintinės iš lakštų; b – sujungtos įtempiamaisiais (stipriaisiais)  varžtais; c  – suvirintinės su tėjiniais profiliuočiais

 

22a

22b

22c

22d

22e

 

7.11 pav. Lankstytų profiliuočių skerspjūvių schemos

 

112. Sijų sienelių pastovumas skaičiuojamas įvertinant visus įtempių deformacijų būvio komponentus (sw,x,Ed, tw,xz,Ed, sw,loc,Ed ).

Įtempiai sw,x,Ed, tw,xz,Ed, sw,loc,Ed apskaičiuojami tampriosios būklės bruto skerspjūvyje neįvertinant koeficiento jb.

Gniuždomieji įtempiai sw,x,Ed prie sienelės skaičiuotinio krašto imami su pliuso ženklu, ir vidutiniai tangentiniai įtempiai tw,xz,Ed apskaičiuojami pagal formules:

 

,    (7.106)

 

,    (7.107)

 

čia h – visas sienelės aukštis;

My,Ed ir VEd – momento ir skersinės jėgos vidutinės reikšmės stačiakampėje sienelės sekcijoje (plokštelėje); jei sekcijos ilgis didesnis už jos skaičiuojamąjį aukštį, tai My,Ed ir VEd apskaičiuojami labiau įtemptos sekcijos zonai, lygiai sekcijos aukščiui; jei sekcijoje momentas ar skersinė jėga  keičia ženklą, tai jų vidutinės reikšmės skaičiuojamos sekcijos zonoje su vienodu ženklu.

Vietinis įtempis sienelėje po sutelktąja jėga sw,loc,Ed nustatomas pagal 68 ir 277 p. reikalavimus (kai gF1 = 1,1).

Sekcijose, kur sutelktoji jėga pridėta prie tempiamosios juostos, būtina vienu metu įvertinti tik du įtempių ir deformacijų būvio komponentus: sw,x,Ed  ir  tw ,xz,Ed arba sw,loc,Ed ir tw, xz,Ed..

Vienpusės juostinės virintinės siūlės turi būti naudojamos sijose, kuriose tikrinant
sienelių pastovumą (7.108) formulės kairiosios pusės reikšmės  neviršija 0,9 gc, kai < 3,8, ir gc, kai  ³ 3,8.

113. Sijų sienelių pastovumo nereikia tikrinti, jei tenkinant (7.45) ir (7.46) sąlygas sienelės sąlyginis liaunis  neviršija reikšmių:

3,5  –  kai nėra vietinių įtempių sijoje su dvipusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis;

3,2  –  tas pats, sijose su vienpusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis;

2,5  –  kai yra vietinis įtempis sijose su vienpusėmis juostinėmis virintinėmis siūlėmis.

Visais atvejais įrengiamos skersinės pagrindinės sąstandos pagal 120, 122 ir 123 p. reikalavimus.

114. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių, sustandintų tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, pastovumas, kai nėra vietinio įtempio  () ir kai sienelės sąlyginis liaunis  £ 6,  apskaičiuojamas pagal formulę

 

,     (7.108) 

 

čia gc  –  koeficientas, imamas iš 7.1 lentelės;

 

,    (7.109)

 

.      (7.110)

 

(7.109) formulėje koeficientas ccr  imamas:

a) suvirintinėms sijoms – pagal 7.20 lentelę, atsižvelgiant į koeficiento d reikšmes:

 

,   (7.111)

 

čia:  bf ir tf  –  sijos gniuždomosios juostos plotis ir storis; b  –  koeficientas, imamas iš 7.21 lentelės;

 

b) sijų, sujungtų įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais,  ccr  = 35,2.

 

 

(7.110) formulėje 

,

čia:  d –  mažesnioji plokštelės kraštinė (heff arba as);

n –  plokštelės didžiosios kraštinės santykis su mažesniąja. 

 

7.20 lentelė

 

Koeficiento ccr  reikšmės

 

d

£ 0,8

1,0

2,0

4,0

6,0

10,0

³ 30

ccr

30,0

31,5

33,3

34,6

34,8

35,1

35,5

 

7.21 lentelė

 

Koeficiento b  reikšmės

 

Sijos

Gniuždomosios juostos elgsenos sąlygos

b

Pokraninės

Krano bėgiai neprivirinti

Krano bėgiai privirinti

2

¥

Kitos sijos

Kai perdangos plokštės atremtos ištisai

Kitais atvejais

¥

0,8

Pastaba. Skaičiuojant pokraninių sijų sekcijų, kurių sutelktoji apkrova tiesiogiai veikia tempiamąją juostą, koeficientą δ, reikia imti β = 0,8.

 

115. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių pastovumas, įvertinant plastines deformacijas, kai nėra vietinio įtempio (sw,loc,Ed = 0) ir tw,xz,Ed £ 0,9 fs,d, o Af / Aw ³ 0,25 ir 2,2 <  £ 6, apskaičiuojamas pagal formulę

 

,     (7.112)

 

čia    ,

 

čia gc imamas iš 7.1 lentelės, o  tw,xz,Ed  nustatomas pagal (7.107) formulę.

116. Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių, sustiprintų tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis (žr. 7.12 pav.), pastovumas, kai yra vietiniai įtempiai (sw,loc,Ed ¹ 0), apskaičiuojamas pagal formulę

 

,     (7.113)

 

čia:  gc  – imamas iš 7.1 lentelės;

sw,x,Ed, tw,xz,Ed, sw,loc,Ed –  nustatomi pagal 112 p. reikalavimus;

tw,cr,Rd – nustatomas pagal (7.110) formulę.

Įtempiai sw,cr,Rd  ir sw,cr,loc, Rd  (7.113) formulėje nustatomi:

a) kai as / heff  £ 0,8,

 – pagal (7.109) formulę;        

 

,                                                               (7.114)

 

čia  c1  –  koeficientas, imamas iš 7.22 lentelės, suvirintinėms sijoms – atsižvelgiant į santykio   ir d reikšmę, apskaičiuotą pagal (7.111) formulę, o sijoms su įtempiamaisiais varžtais – atsižvelgiant tik į santykį ;

 

.

 

Jei apkrauta tempiamoji juosta, tai įvertinus sienelėje tik sw,loc,Ed ir tw,xz,Ed skaičiuojant  koeficientą d pagal (7.111) formulę vietoj bf ir tf  imami apkrautos juostos plotis ir storis;

 

a)

b)

1

2

 

7.12 pav. Sijos, sustandintos skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, schema: a – sutelktoji apkrova, tiesiogiai veikianti gniuždomąją juostą; b – sutelktoji apkrova, tiesiogiai veikianti tempiamąją juostą

 

7.22 lentelė

 

Koeficiento c1  reikšmės

 

Suvirintinėms sijoms

d

c1  reikšmės, kai  as / heff

£ 0,5

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

³ 2,0

£ 1

11,5

12,4

14,8

18,0

22,1

27,1

32,6

38,9

45,6

2

12,0

13,0

16,1

20,4

25,7

32,1

39,2

46,5

55,7

4

12,3

13,3

16,6

21,6

28,1

36,3

45,2

54,9

65,1

6

12,4

13,5

16,8

22,1

29,1

38,3

48,7

59,4

70,4

10

12,4

13,6

16,9

22,5

30,0

39,7

51,0

63,3

76,5

³ 30

12,5

13,7

17,0

22,9

31,0

41,6

53,8

68,2

83,6

Sijoms su įtempiamaisiai varžtais

as / heff

0,5

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

c1

13,7

15,9

20,8

28,4

38,7

51,0

64,2

79,8

94,9

 

b) kai as / heff  > 0,8 ir santykis sw,loc,Ed /sw,x,Ed  viršija 7.23 lentelėje pateiktas reikšmes,

sw,cr,Rd   nustatomas pagal formulę:

 

,     (7.115)

 

čia  –  koeficientas, nustatomas pagal 7.24 lentelę.

Įtempiai sw,loc,cr,Rd  apskaičiuojami pagal (7.114) formulę, kurioje kai as / heff > 2 imama  as = 2heff ;

c) kai as /heff > 0,8 ir santykio sw,loc,Ed /sw,x,Ed reikšmės yra ne didesnės nei nurodytos 7.23 lentelėje, įtempiai apskaičiuojami taip:

sw,cr,Rd   –  pagal (7.109) formulę;

sw,loc,cr,Rd   –  pagal (7.114) formulę, bet skaičiuojant  vietoj as imama 0,5as  pagal (7.114) formulę ir 7.23 lentelę.

Visais atvejais tw,cr,Rd  apskaičiuojamas pagal tikruosius sekcijos matmenis.

 

7.23 lentelė

 

Didžiausios santykio  reikšmės

 

Sijos

d

sw,loc,Ed / sw,Ed  reikšmės, kai  as / heff   

0,8

0,9

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

³ 2,0

Suvirintinės

£ 1

0

0,146

0,183

0,267

0,359

0,445

0,540

0,618

2

0

0,109

0,169

0,277

0,406

0,543

0,652

0,799

4

0

0,072

0,129

0,281

0,479

0,711

0,930

1,132

6

0

0,066

0,127

0,288

0,536

0,874

1,192

1,468

10

0

0,059

0,122

0,296

0,574

1,002

1,539

2,154

³ 30

0

0,047

0,112

0,300

0,633

1,283

2,249

3,939

Sujungtos įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais

-

0

0,121

0,184

0,378

0,643

1,131

1,614

2,347

 

7.24 lentelė

 

Koeficiento c2 reikšmės

 

as / heff  

0,8

0,9

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

³ 2,0

Pagal 7.20 lentelę

37,0

39,2

45,2

52,8

62,0

72,6

84,7

 

117. Simetrinio skerspjūvio sijos sienelėje, sustandintoje ne tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, bet dar ir viena išilgine sąstanda atstumu h1 nuo skaičiuotinio (gniuždomosios) sekcijos krašto (žr. 7.13 pav.), abi plokšteles, į kurias ši sąstanda dalija sekciją, būtina skaičiuoti atskirai:

a) 3-iąją plokštelę, esančią tarp gniuždomosios juostos ir  išilginės sąstandos, pagal formulę

 

,      (7.116)

 

čia gc imamas iš 7.1 lentelės, o , , - apskaičiuojami pagal 112 p. reikalavimus.

Įtempiai ir  nustatomi pagal formules:

kai = 0,

 

,     (7.117)

 

čia     ;

 

kai ¹ 0  ir ,

 

;                  (7.118)

 

,     (7.119)

 

čia       .  (7.120) 

 

Jei , tai skaičiuojant  ir  imama;  apskaičiuojamas pagal (7.110) formulę, įstatant į ją tikrinamosios plokštelės matmenis;

b) 4-ąją plokštelę, esančią tarp išilginės sąstandos ir tempiamosios juostos – pagal formulę

 

,     (7.121)

 

čia .  (7.122)

 

Čia:  – apskaičiuojamas pagal (7.114) formulę ir 7.22 lentelę, kai d = 0,8,  pakeičiant santykio reikšmę reikšme;

 – nustatomas pagal (7.110) formulę, įstatant į ją tikrinamosios plokštelės matmenis;

, kai apkrova pridėta prie gniuždomosios juostos;

, kai apkrova pridėta prie tempiamosios juostos.

Koeficientas gc nustatomas iš 7.1 lentelės.

 

a)

3

 

 

b)

4

 

7.13 pav. Sijos, sustiprintos skersinėmis sąstandomis ir išilgine sąstanda, schema:

a – sutelktoji apkrova, pridėta prie gniuždomosios juostos; b – tas pats, prie tempiamosios;
1 – skersinė pagrindinė sąstanda; 2 – išilginė sąstanda; 3 – plokštelė prie gniuždomosios
juostos; 4 – plokštelė prie tempiamosios juostos

 

118. Sustandinant 3-iąją plokštelę papildomomis trumpomis skersinėmis sąstandomis, jas būtina pratęsti iki išilginės sąstandos (žr. 7.14 pav.).

Šiuo atveju 3-ioji plokštelė skaičiuojama pagal (7.116) – (7.120) formules, kuriose as dydis pakeičiamas a1 dydžiu, čia a1 – atstumas tarp gretimų trumpųjų sąstandų ašių (žr. 7.14 pav.); 4-oji plokštelė skaičiuojama pagal 117 b p. reikalavimus.

 

5

 

7.14 pav. Sijos, sustiprintos skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis (1), išilgine sąstanda (2),    dalijančia sienelės sekciją į plokštelę (3) prie gniuždomosios juostos ir į plokštelę (4) prie tempiamosios juostos,  taip pat trumpomis sąstandomis (5), schema

 

119. Asimetrinio skerspjūvio sijų sienelių (su didesniąja gniuždomąja juosta) pastovumas skaičiuojamas pagal 114, 116-118 p., įvertinant šiuos pakeitimus:

a) sienelėms, sustandintoms tik skersinėmis sąstandomis, (7.109) ir (7.115) formulėse ir 7.24 lentelėje  reikšmė imama lygi dvigubam atstumui nuo neutraliosios ašies iki sekcijos skaičiuotinio (gniuždomojo) krašto. Kai  ir ¹ 0, skaičiuojama abu kartus, kaip nurodyta 116 b ir c p., neatsižvelgiant į sw,loc,Ed /sw,x,Ed  reikšmes;

b) sienelėms, sustandintoms skersinėmis sąstandomis ir viena išilgine sąstanda, įrengta gniuždomojoje zonoje:

(7.117), (7.118) ir (7.121) formulėse vietoj įstatoma ;

(7.122) formulėje vietoj įstatoma ,

 

čia

 

, 

 

čia sw,x,Ed,t  – tempimo įtempis (su minuso ženklu) prie skaičiuotinio sekcijos krašto.

Esant didesniajai tempiamajai (neapkrautai) juostai,  kai tuo pat metu veikia įtempiai sw,x,Ed  ir tw,xz, Ed , pastovumas skaičiuojamas pagal (7.124) formulę.

120. Sijos sieneles būtina sustandinti skersinėmis sąstandomis, jei sijos sienelės sąlyginio liaunio  reikšmės viršija 3,2, kai nėra judamosios apkrovos, ir 2,2 – kai sijos juosta veikiama judamosios apkrovos.

Atstumai tarp pagrindinių skersinių sąstandų neturi viršyti  2heff, kai  > 3,2 , ir 2,5 heff, kai £ 3,2.

Leidžiama padidinti nurodytus atstumus tarp sąstandų iki 3heff reikšmės su sąlyga, kad sijos sienelė tenkina  114, 116 – 119 p. reikalavimus ir bendras sijos pastovumas yra užtikrinamas 71 a arba 71 b p. reikalavimų. Šiuo atveju gniuždomosios juostos leff / bf  reikšmės neturi viršyti reikšmių, nustatomų pagal 7.4 lentelės formules, kai apkrovos veikia viršutinę juostą.

Didelių sutelktųjų nejudamųjų jėgų pridėjimo vietose ir atramose būtina įrengti skersines sąstandas.

Sienelėje, sustandintoje tik skersinėmis sąstandomis, jų porinės simetrinės sąstandos išsikišusios dalies bs  plotis turi būti ne mažesnis kaip heff / 30 + 40 mm, vienpusės sąstandos – ne mažesnis kaip heff / 24 + 50 mm; sąstandos storis ts turi būti ne mažesnis kaip 2bs.

Sijų sieneles leidžiama sustiprinti vienpusėmis skersinėmis sąstandomis iš pavienių kampuočių, privirinamų prie sienelės lentyna. Tokios sąstandos skerspjūvio inercijos momentas, apskaičiuojamas ašies, sutampančios su artimiausiu sąstandai sienelės kraštu, turi būti ne mažesnis už dvigubų simetrinių sąstandų skerspjūvio inercijos momentą.

121. Sienelę standinant viena išilgine sąstanda, reikiami šių sąstandų skerspjūvių inercijos momentai nustatomi:

a) skersinių sąstandų – pagal formulę

 

;     (7.123)

 

b) išilginės sąstandos – pagal 7.25 lentelės formules, įvertinant jos ribines reikšmes.

Išdėstant išilginę ir skersines sąstandas iš vienos sienelės pusės, kiekvieno sienelės skerspjūvio inercijos momentai skaičiuojami ašies, sutampančios su artimiausiu sąstandai sienelės kraštu, atžvilgiu. Mažiausi išsikišusios skersinių ir išilginės sąstandų dalių matmenys turi būti imami pagal 120 p. reikalavimus.

 

7.25 lentelė

 

Išilginės sąstandos inercijos momento  reikšmės

 

Būtinas išilginės briaunos inercijos momentas Isl

Ribinės reikšmės

mažiausi

didžiausi

 

0,20

 

 

 

0,25

 

 

0,30

-

-

Pastaba. Apskaičiuojant Isl tarpines h1 / heff reikšmes leidžiama tiesinė interpoliacija.

 

122. Būtina apskaičiuoti sudėtinio skerspjūvio sijos sienelės ruožo virš atramos, sustandinto sąstandomis, pastovumą iš plokštumos kaip statramstį, apkrautą atramine reakcija. Į šio statramsčio skaičiuotinį skerspjūvį įtraukiami skersinės sąstandos skerspjūvis ir sienelės 0,65 tw pločio juostos iš kiekvienos sąstandos pusės skerspjūvis. Statramsčio skaičiuojamasis aukštis imamas lygus sienelės aukščiui. 

Atraminių sąstandų apatiniai galai (žr. 7.15 pav.) turi būti nudrožti arba glaudžiai prigludę prie sijos apatinės juostos, arba privirinti prie jos. Įtempiai šiuose skerspjūviuose, veikiant atraminei reakcijai, neturi viršyti: pirmuoju atveju (žr. 7.15 a pav.) – skaičiuotinio glemžiamojo plieno stiprio fp,d, kai ap £ 1,5 tp , ir skaičiuotinio gniuždomojo plieno stiprio fy,d, kai ap >1,5 tp; antruoju atveju (žr. 7.15 b pav.) – skaičiuotinio glemžiamojo plieno stiprio fp,d.

Jei atraminė sąstanda privirinta prie sijos apatinės juostos, virintinės siūlės turi būti apskaičiuotos atraminės reakcijos poveikiui.

123. Vienpusė sąstanda, įrengta sutelktosios apkrovos pridėjimo prie viršutinės juostos vietoje, skaičiuojama kaip ekscentriškai gniuždomas statramstis su ekscentricitetu, lygiu atstumui nuo sienelės vidurinės plokštumos iki statramsčio skaičiuotinio skerspjūvio sunkio centro. Į šio statramsčio skaičiuotinį skerspjūvį įtraukiami sąstandos skerspjūvis ir sienelės 0,65 tw pločio juostos iš kiekvienos sąstandos pusės skerspjūvis. Statramsčio skaičiuojamasis aukštis imamas lygus sienelės aukščiui.

 

a)

b)

6

7

 

7.15 pav. Atraminės sąstandos konstrukcija:

a – galas nudrožtas; b – nutolusi nuo galo ir glaudžiai prigludusi arba privirinta prie apatinės juostos

 

XV SKIRSNIS. CENTRIŠKAI, EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ IR GNIUŽDOMŲJŲ-LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ SIENELĖS PASTOVUMAS

 

124. Centriškai gniuždomų, taip pat ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu heff /tw (žr. 7.16 pav.), išskyrus atvejus, nurodytus 127 p., kaip įprasta neturi viršyti  reikšmių, kai sąlyginio ribinio sienelės liaunio reikšmė nustatoma iš 7.26 lentelės.

 

8

 

7.16 pav. Ekscentriškai gniuždomų dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elementų

schema

 

125. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elementų (žr. 7.16 pav.), skaičiuojamų pagal (7.82) formulę, sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu heff /tw nustatomas atsižvelgiant į reikšmę ; čia:  – didžiausi gniuždymo įtempiai prie sienelės skaičiuotinio krašto, imami su „+“ ženklu ir skaičiuojami neįvertinant koeficientų je, je,yz ar cjz; - atitinkami įtempiai prie sienelės priešingo skaičiuotinio krašto ir imami ne didesnių reikšmių, nustatomų:

a) kai a £ 0,5 – pagal 124 p.;

b) kai a ³ 1 – pagal formulę

 

,  (7.124)

 

čia

 

,

 – vidutiniai tangentiniai įtempiai nagrinėjamame skerspjūvyje;

c) kai 0,5 < a < 1, taikoma tiesinė interpoliacija tarp reikšmių, apskaičiuotų, kai  ir a = 1.

 

7.26 lentelė

 

Sąlyginiai ribiniai sieneles liauniai

 

Santykinis ekscentricitetas

Elemento skerspjūvis

 ir  reikšmės

Formulės  nustatyti

 

 

 

Dvitėjis

, bet ne daugiau kaip 2

Dėžinis, lovinis valcuotasis

, bet ne daugiau kaip 1,6

Lovinis, išskyrus valcuotąjį

, bet ne daugiau kaip 1,6 

Dvitėjis, dėžinis

, bet ne daugiau kaip 3,1

Žymenys:

 – elemento sąlyginis liaunis, imamas skaičiuojant pastovumą centrinio gniuždymo atveju;

 – elemento sąlyginis liaunis, imamas skaičiuojant pastovumą momento veikimo plokštumoje.

Pastabos:

1. Dėžiniams priskiriami uždarieji stačiakampiai profiliuočiai (sudėtiniai, lankstyti stačiakampiai ir kvadratiniai).

2. Dėžiniame skerspjūvyje, kai,  reikšmė nustatoma sienelei, lygiagrečiai su lenkimo momento plokštuma.

3. Kai 0 < erel < 1,0,  reikšmė nustatoma tiesiškai interpoliuojant reikšmes, apskaičiuotas, kai erel = 0 ir erel = 1,0.

 

126. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų kitokio nei dvitėjo ir dėžinio (išskyrus tėjinio) skerspjūvio elementų pagal 125 p. nustatytos santykio heff /tw reikšmės turi būti dauginamos iš koeficiento 0,75.

127. Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų tėjinio skerspjūvio elementų, kurių  sąlyginis liaunis  nuo 0,8 iki 4,  tėjo sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu, kai 1 £  bf /heff £ 2 , neturi viršyti reikšmių, apskaičiuotų pagal formulę

 

,   (7.125)

 

čia: bf  – tėjo lentynos plotis;

heff   – skaičiuojamasis tėjo sienelės aukštis.

Kai  < 0,8 arba > 4, tai (7.125)  formulėje  imami atitinkamai  = 0,8 arba  =  4.

Kai elemento skerspjūvis parenkamas pagal ribinį liaunį, taip pat atitinkamai pagrindus skaičiavimais, didžiausios heff/ tw reikšmės dauginamos iš koeficiento  (čia  jm = j arba jm = je; ), bet ne didesnio kaip 1,25.

 

128. Centriškai gniuždomų dvitėjo skerspjūvio elementų sienelėms su skaičiuojamuoju aukščiu heff ir sustandintomis dviguba sienelės viduryje išilgine sąstanda heff/tw reikšmė, apskaičiuota pagal 124 p., turi būti padauginta iš koeficiento b, nustatyto, kai  pagal formulę

 

,   (7.126)

 

čia  –  išilginės sąstandos skerspjūvio inercijos momentas.

Kai ekscentriškai gniuždomo ar gniuždomojo-lenkiamojo elemento sienelė sustandinama sienelės viduryje įrengta išilgine sąstanda su inercijos momentu , tai labiau apkrauta sienelės dalis tarp juostos ir sąstandos ašies turi būti nagrinėjama kaip atskira plokštelė ir tikrinama pagal 124 arba 125 p. reikalavimus.

129. Kai sąstanda įrengiama iš vienos sienelės pusės, jos inercijos momentas turi būti apskaičiuojamas ašies, sutapdintos su artimiausiu sienelės kraštu, atžvilgiu.

Išilginės sąstandos įtraukiamos į skaičiuotinį elemento skerspjūvį.

Kai išilginė sąstanda konstruojama kaip sienelės klostė, tai skaičiuojant heff įvertinamas ištiesintos klostės ilgis.

Išsikišusios išilginės sąstandos dalies mažiausi matmenys imami pagal 120 p. reikalavimus.

130. Kai faktinė heff / tw reikšmė viršija reikšmę, nustatytą pagal 124 p. (centriškai gniuždomiems elementams ne daugiau kaip du kartus), skaičiuojamosiose formulėse vietoj A reikšmės imama Ared reikšmė, apskaičiuota, kai sienelės aukštis yra hred,w (kai yra dėžinis skerspjūvis hred,w ir hred,w,1 nustatomi plokštelėms, sudarančioms skerspjūvį ir išdėstytoms atitinkamai lygiagrečiai ir statmenai lenkimo plokštumai):

a) dvitėjo ir lovinio skerspjūvio    ;

b) dėžinio skerspjūvio:

centriškai gniuždomo elemento ;

ekscentriškai gniuždomo ir gniuždomojo-lenkiamojo elemento .

131. Sienelės aukščio hred,w  reikšmė 130 p. nustatoma:

a) centriškai gniuždomo lovinio skerspjūvio elemento pagal formulę

 

,   (7.127)

 

čia  – sąlyginis ribinis lovinio skerspjūvio sienelės liaunis, imamas iš 7.26 lentelės;

b) centriškai gniuždomo dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elemento pagal formulę

 

,   (7.128)

 

čia:  – sąlyginis ribinis atitinkamo skerspjūvio sienelės liaunis, imamas iš 7.26 lentelės, kai erel = 0,

 

 – sąlyginis sienelės liaunis; kai skaičiuojamas hred,w,1, imamas lygus ,

k – koeficientas, imamas lygus:

dvitėjo skerspjūvio  k = 1,2 + 0,15 (kai > 3,5,  imama= 3,5);

dėžinio skerspjūvio  k = 2,9 + 0,2 –  0,7(kai  > 2,3,  imama  = 2,3),            

čia  - sąlyginis elemento liaunis, imamas iš 7.26 lentelės;

c) ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų – pagal (7.128) formulę, čia  reikšmė skaičiuojama iš 7.26 lentelės, o k reikšmė imama esant sąlygai  = .

Nurodyti sienelės skaičiuojamojo aukščio pakeitimai imami tik apskaičiuojant skerspjūvio plotą A, kai skaičiuojama pagal (7.7), (7.75) ir (7.92) formules.

132. Ištisinių kolonų sieneles, kai heff /tw ³ 2,3, reikia sustandinti skersinėmis sąstandomis, išdėstytomis viena nuo kitos atstumu (2,5 – 3)heff; kiekviename siunčiamame elemente turi būti ne mažiau kaip dvi sąstandos (dvigubos arba viengubos).

Skersinių sąstandų išsikišusios dalies mažiausi matmenys turi būti imami pagal 120 p. reikalavimus.

 

XVI SKIRSNIS. CENTRIŠKAI, EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ, GNIUŽDOMŲJŲ-LENKIAMŲJŲ IR LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ JUOSTŲ LAKŠTŲ PASTOVUMAS

 

133. Juostų lakštų (lentynų) skaičiuojamasis nuosvyrų plotis imamas lygus atstumui: suvirintinių elementų – nuo sienelės krašto (kai yra vienpusės siūlės – nuo sienelės krašto iš siūlių pusės) iki juostos lakšto (lentynos) krašto; valcuotųjų profiliuočių – nuo vidinio užlanko pradžios iki lentynos krašto; lankstytųjų profiliuočių (žr. 7.11 pav.) – nuo sienelės išraitos iki juostos lakšto (lentynos) krašto.

134. Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų elementų, kurių sąlyginis liaunis  yra nuo 0,8 iki 4, juostos lakšto (lentynos) nuosvyros skaičiuojamojo pločio santykis su storiu  imamas ne didesnis nei apskaičiuotas pagal 7.27 lentelės formules.

Kai<0,8 arba  > 4 , 7.27 lentelės formulėse imama atitinkamai  = 0,8 arba  = 4.

135. Lenkiamųjų elementų gniuždomosios juostos nuosvyros pločio beff santykis su storiu tf imamas ne didesnių reikšmių, nei apskaičiuotos pagal 7.28 lentelės formules.

136. Lentyną sustandinančios sąstandos (užlankos) aukštis aeff, matuojamas nuo jos ašies, turi būti ne mažesnis kaip 0,3beff  elementuose, nesustiprintuose antdėklais (žr. 7.11 pav.), ir turi būti ne mažesnis kaip 0,2beff  elementuose, sustiprintuose antdėklais; sąstandos storis turi būti ne mažesnis kaip  .

 

7.27 lentelė

 

Didžiausios santykio  reikšmės

 

Lentynos (juostos lakšto) ir elemento skerspjūvio charakteristika

Didžiausias santykis

Nesustandinto dvitėjo ir tėjo

Sustandinto sąstanda dvitėjo ir tėjo

Nesustandintų lygiašonių kampuočių  ir lankstytų profiliuočių (išskyrus lovį)

Sustandintų sąstanda lygiašonių kampuočių  ir lankstytų profiliuočių

Nesustandinto lovio ir nelygiašonio kampuočio  didžioji lentyna

Lankstytųjų  profiliuočių, sustiprintų antdėklais ir sustandintų užlankomis

 

7.28 lentelė

Didžiausios santykio  reikšmės

 

Lenkiamųjų elementų skaičiavimas

Nuosvyros charakteristika

Didžiausios santykio reikšmės

Neviršijant tampriųjų deformacijų

(tamprioji stadija)

Nesustandinta

Sustandinta

Atsižvelgiant į plastines deformacijas 1)

Nesustandinta

, bet ne daugiau kaip

Sustandinta

, bet ne daugiau kaip

Žymenys:

 – skaičiuojamasis sijos sienelės aukštis;

 – sijos sienelės storis.

Pastaba.

Kai , didžiausia santykio reikšmė imama:

nesustandintos lentynos ;   sustandintos lentynos .

 

137. Centriškai gniuždomų dėžinio skerspjūvio elementų didžiausias juostos skaičiuojamojo pločio ir storio santykis   imamas pagal 7.26 lentelę kaip dėžinio skerspjūvio sienelėms.

Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų – lenkiamųjų dėžinio skerspjūvio elementų didžiausias santykis imamas:

a) kai erel £ 0,3,   kaip centriškai gniuždomų elementų;

b) kai  ir ,   ;

c) kai  ir  ,    .

Kai santykinio ekscentriciteto reikšmės 0,3 < erel < 1, didžiausios beff / tf reikšmės nustatomos tiesiškai interpoliuojant tarp beff / tf reikšmių, apskaičiuotų, kai erel = 0,3  ir  erel = 1.

138. Parenkant skerspjūvius pagal ribinį liaunį centriškai, ekscentriškai gniuždomiems ir gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams, o lenkiamiesiems elementams – pagal ribinius įlinkius, taip pat atitinkamai pagrindus skaičiavimais, didžiausios nuosvyros skaičiuojamojo pločio santykis su storiu    turi būti dauginamas iš koeficiento  ,  bet ne didesnės reikšmės kaip 1,25.

Čia būtina imti:

a) centriškai, ekscentriškai gniuždomiems ir gniuždomiesiems-lenkiamiesiems elementams:

 – mažiausia iš , , ,  reikšmių, naudotų tikrinant elemento pastovumą; ;

b) lenkiamiesiems elementams:

 = 1; 

 –  didžiausia iš įtempių reikšmių   arba 

 

XVII SKIRSNIS. SUVIRINTINĖS JUNGTYS

 

139. Konstruojant plienines suvirintines konstrukcijas, būtina pašalinti liekamųjų deformacijų kenksmingos įtakos galimybę, numatant tam tikrus konstrukcinius sprendimus (su įmanomai tolygiu įtempių pasiskirstymu elementuose ir detalėse, be staigių skerspjūvio pokyčių ir kitokių įtempius koncentruojančių sprendinių) bei technologines priemones (surinkimo ir suvirinimo eiliškumą, išankstinį išlinkį, mechaninį apdirbimą drožiant, frezuojant, valant abrazyviniu būdu ir kt.).

140. Plieninių konstrukcijų suvirintinėms jungtims užtikrinti būtina pašalinti trapiosios montuojamų ir eksploatuojamų konstrukcijų irties galimybę dėl nepalankaus šių veiksnių poveikio:

a) didelių vietinių įtempių dėl sutelktųjų apkrovų poveikio ar jungties detalių deformacijų, taip pat liekamųjų įtempių;

b) staigių skerspjūvio pokyčių (įtempių koncentratorių) didelių vietinių įtempių ruožuose ir orientuotų skersai veikiančių tempimo įtempių;

c) žemų temperatūrų, kuriose plienas dėl cheminės sudėties, struktūros ir valcuotojo gaminio storio tampa trapus.

141. Konstruojant suvirintines konstrukcijas, būtina įvertinti, kad konstrukcijose su ištisine sienele yra mažesnė įtempių koncentracija ir, palyginti su spragotosiomis konstrukcijomis, jos ne tokios jautrios ekscentricitetams.

142. Konstrukcijoms su suvirintinėms jungtimis būtina:

a) numatyti našius mechanizuotus suvirinimo būdus;

b) užtikrinti laisvą priėjimą prie suvirintinių jungčių virinimo vietų, įvertinant pasirinktą suvirinimo būdą ir technologiją.

143. Suvirinimui jungtys paruošiamos pagal LST EN ISO 9692 – 1 [7.26] ir LST EN ISO 9692 – 2 [7.27].

Virintinių (lydytinių) kertinių (kampinių) siūlių matmenys ir forma parenkami įvertinant tokias sąlygas:

a) statiniai kf turi būti ne didesni nei 1,2 t, kur t – ploniausio iš jungiamųjų elementų storis;

b) statiniai kf apskaičiuojami, bet imami ne mažesni nei nurodyti 7.29 lentelėje;

c) siūlės skaičiuojamasis ilgis turi būti ne mažesnis nei 4 kf ir ne mažesnis nei 40 mm;

d) šoninės siūlės skaičiuojamasis ilgis turi būti ne didesnis nei 85 bwf kf (bwf – koeficientas, imamas iš 7.30 lentelės), išskyrus siūles, kuriose įrąža veikia visu siūlės ilgiu;

e) užlaidos plotis turi būti ne mažesnis kaip penki ploniausio iš suvirinamų elementų storiai;

f) siūlės statinių santykis dažniausiai esti 1:1. Kai suvirinami skirtingo storio elementai, leidžiamos asimetriškos (nevienodo statinio aukščio) siūlės; šiuo atveju statinis arčiausiai plonesniojo elemento turi atitikti 143 a p. reikalavimus, o statinis šalia storesniojo elemento -143 b p. reikalavimus;

g) konstrukcijų, veikiamų dinaminių ir vibracinių apkrovų, siūlės turi būti įgaubtos ir sklandžiai pereiti į pagrindinį metalą. Tai pagrindžiama patvarumo arba stiprumo skaičiavimu, kai atsižvelgiama į trapiąją irtį.

144. Sąstandas, diafragmas ir juostas virintiniuose dvitėjuose pagal 112, 113, 244 ir 265 p. bei 4-os grupės konstrukcijose leidžiama prijungti vienpusėmis virintinėmis siūlėmis, kurių statinius kf būtina apskaičiuoti, bet jie neturi būti mažesni nei nurodyta 7.29 lentelėje.

 

7.29 lentelė

 

Mažiausi kertinių (kampinių) siūlių statiniai

 

Jungtis

Suvirinimo

būdas

Plieno takumo riba, N/mm2

Mažiausi siūlių statiniai kf, mm, kai storesniojo iš suvirinamų elementų storis t, mm

4-5

6-10

11-16

17-22

23-32

33-40

41-80

Tėjinė su dvipusėmis kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis; užleistinė ir kampinė

Rankinis

≤ 430

4

5

6

7

8

9

10

> 430 ≤ 530

5

6

7

8

9

10

12

Automatinis ir pusiau automatinis

≤ 430

3

4

5

6

7

8

9

> 430 ≤ 530

4

5

6

7

8

9

10

Tėjinė su vienpusėmis kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis

Rankinis

≤ 380

5

6

7

8

9

10

12

Automatinis ir pusiau automatinis

4

5

6

7

8

9

10

Pastabos:

1. Konstrukcijų iš plieno, kurio takumo riba viršija 530 N/mm2, taip pat iš visų plienų, kai elemento storis viršija 80 mm, kertinių (kampinių) siūlių statiniai parenkami pagal specialiąsias technines sąlygas.

2. 4-os grupės konstrukcijų mažiausi vienpusių kertinių (kampinių) siūlių statiniai mažinami 1 mm, kai virinamų elementų storis siekia iki 40 mm, ir 2 mm, kai elementų storis didesnis nei 40 mm.

 

145. Vienpusių siūlių naudoti neleidžiama:

-  1-os grupės konstrukcijose;

-  konstrukcijose, eksploatuojamose vidutiniško, aukšto ir labai aukšto koroziškumo

kategorijos aplinkoje pagal LST EN ISO 12944 – 2 [7.43].

146. Turi būti nurodytas virintinių siūlių tipas, elektrodai arba suvirinimo viela, siūlės padėtis virinant.

147. Lakštai paprastai jungiami skersinėmis sudurtinėmis virintinėmis siūlėmis, kurios turi būti visiškai įvirintos ir naudojant pridėtines siūlės pradžios ir pabaigos plokšteles.

Montavimo sąlygomis leidžiamas vienpusis suvirinimas su siūlės šaknies įvirinimu ir suvirinimas ant liekamojo plieninio padėklo.

148. Naudoti mišriąsias jungtis, kai įrąžos dalį perima virintinė siūlė, o dalį – varžtai, neleidžiama.

149. Naudoti trūkiąsias siūles, taip pat virintines kniedytines, virinamas rankiniu būdu iš anksto išgręžtose skylėse, leidžiama tik 4 – os grupės konstrukcijoms.

150. Centriškai tempiamos arba gniuždomos suvirintinės sandūrinės jungtys skaičiuojamos pagal formulę

 

,  (7.129)

 

čia:  t – ploniausiojo iš jungiamųjų elementų storis;

lw,eff – virintinės (lydytinės) siūlės skaičiuojamasis ilgis, lygus visam jos ilgiui, sumažintam 2t, arba visam jos ilgiui tuo atveju, kai siūlės galai išvedami už jungties ribų.

Skaičiuojant elementų, apskaičiuotų pagal 57 p., suvirintines sandūrines jungtis, (7.129) formulėje vietoj fw,y,d imama fw,u,d / gu.

151. Suvirintinių sandūrinių jungčių skaičiuoti nereikia, jei naudojamos III skirsnyje nurodytos suvirinimo medžiagos, virintinė siūlė yra visiškai įvirinta ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė.

152. Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis, veikiant išilginei ir skersinei jėgoms, turi būti skaičiuojamos sąlyginiam kirpimui dviejuose pjūviuose (žr. 7.17 pav.):

 

- per siūlės metalą (1 pjūvis):

 

,  (7.130)

 

- per sulydymo srities metalą (2 pjūvis):

 

,  (7.131)

 

čia: lw,eff – vienos virintinės (lydytinės) siūlės skaičiuojamasis ilgis, imamas 10 mm trumpesnis nei visas jos geometrinis ilgis;

bwf ir bwz – koeficientai, naudojami, kai virinamų plieninių elementų takumo riba:

- iki 530 N/mm2 pagal 7.30 lentelę;

- didesnė kaip 530 N/mm2, neatsižvelgiant į suvirinimo būdą, siūlės padėtį ir elektrodinės vielos skersmenį bwf  = 0,7 ir bwz = 1.

 

9

 

7.17 pav. Suvirintinės jungties su kertine (kampine) siūle skaičiuotinių pjūvių schema:

1 – pjūvis per siūlės metalą; 2 – pjūvis per sulydymo srities metalą

 

153. Tėjinės jungtys, skaičiuojamos tempimo jėgai dviejuose pjūviuose pagal 152 p., papildomai turi būti skaičiuojamos tempimui per pagrindinį metalą pjūvyje, statmename jėgos veikimo krypčiai (žr. 7.18 pav. 3 – 3 pjūvį).

Neparuošta jungtis su dvipuse siūle (žr. 7.18 a pav.) 3-3 pjūvyje skaičiuojama pagal formulę

 

.  (7.132)

 

Jungtis su dvipuse siūle ir prijungiamojo elemento K nuosklemba 3-3 pjūvyje turi būti skaičiuojama pagal formulę

- kai siūlė visiškai įvirinta (žr. 7.18 b pav.)

 

;  (7.133)

 

- kai siūlė nevisiškai įvirinta (žr. 7.18 c pav.)

 

;  (7.134)

 

- tėjinė jungtis su vienpuse sudurtine siūle ir pusine prijungiamojo elemento
 nuosklemba (žr. 7.18 d pav.) 3-3 pjūvyje turi būti skaičiuojama pagal formulę

 

.  (7.135)

 

(7.132 ) – (7.135) formulėse: lw – vienpusės virintinės siūlės ilgis; t – jungiamojo elemento storis; hp – nuosklembos gylis; fth,d – skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi (žr. 7.3 lentelę).

154. Jungtis (žr. 7.18 pav.) 3-3 pjūvyje neskaičiuojama tokiais atvejais:

a)  kai jungtys su dvipuse kertine (kampine) siūle neparuoštos (žr. 7.18 a pav.), taip pat kai yra paruoštos su nevisiškai įvirinta siūle, prijungiančia jungiamąjį elementą (žr. 7.18 c pav.), galiojant sąlygai, kad suvirinamų elementų plieno charakteristiniai stipriai pagal stiprumo ribą  yra  fu,1 ≤  fu,2;

b) kai yra jungtys su dvipuse kertine (kampine) siūle ir prijungiamojo elemento K nuosklemba (žr. 7.18 b pav.), galiojant sąlygai  fy,1 ≤  0,65 fu,2.

Suvirinimo medžiagas reikia parinkti taip, kad virintinės siūlės metalo stipriai pagal takumo ir stiprumo ribą, pailgėjimas, smūginis tąsumas būtų ne mažesni už suvirinamų elementų plieno atitinkamas charakteristikas.

155. Plieninių elementų, kurių takumo riba iki 285 N/mm2, kertinėms (kampinėms) siūlėms, kai apskaičiuojami matmenys, turi būti naudojami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal Reglamento 38 p., kurių skaičiuotinis kerpamasis siūlės metalo stipris fvw, f, d turi būti didesnis fvw, z, d, o virinant rankiniu būdu – ne mažiau kaip 1,1 karto viršytų siūlės sulydymo srities skaičiuotinį kerpamąjį metalo stiprį fvw, z, d, bet neviršytų fvw, z, d βwz / βwf; elementams iš plieno, kurio takumo riba viršija 285 N/mm2, leidžiama naudoti glaistytuosius elektrodus arba elektrodinę vielą, kurie tenkina sąlygą

 

fvw, z, d < fvw, f, d ≤ fvw, z, d .                                         (7.136)

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

156. Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis, kai momentas veikia plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai, skaičiuojamos dviejuose pjūviuose:

- per siūlės metalą

 

;  (7.137)

 

- per sulydymo srities metalą

 

,  (7.138)

 

čia:  Wwf  – kertinės (kampinės) siūlės metalo skerspjūvio atsparumo momentas;

Wwz – kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities skerspjūvio atsparumo momentas.

157. Suvirintinės jungtys su kertinėmis (kampinėms) siūlėmis, kai momentas veikia šių siūlių plokštumoje, turi būti skaičiuojamos dviejuose pjūviuose

- per siūlės metalą

 

;  (7.139)

 

- per sulydymo srities metalą

 

,  (7.140)

 

čia:  Ify ir Ifz  – skaičiuotinio pjūvio per siūlės metalą inercijos momentas svarbiausių ašių atžvilgiu;

Izy ir Izz – tas pats per sulydymo srities metalą;

y ir z – siūlės taško, labiausiai nutolusio nuo siūlių skaičiuotinio pjūvio sunkio centro, koordinatės šio pjūvio svarbiausių ašių atžvilgiu.

 

7.30 lentelė

 

Koeficientai bwf ir bwz

 

Suvirinimo būdas, kai elektrodinės vielos skersmuo dw, mm

Siūlės padėtis

Koeficientas

bwf ir bwz koeficientų reikšmės, kai siūlių statiniai, mm

3-8

9-12

14-16

18 ir daugiau

Automatinis, kai dw = 3-5

Laiveliu

bwf

1,1

0,7

bwz

1,15

1,0

Žemutinė

bwf

1,1

0,9

0,7

bwz

1,15

1,05

1,0

Automatinis ir pusiau automatinis, kai dw = 1,4-2

Laiveliu

bwf

0,9

0,8

0,7

bwz

1,05

1,0

Žemutinė, gulsčioji, stačioji

bwf

0,9

0,8

0,7

bwz

1,05

1,0

Rankinis; pusiau automatinis vientisojo skerspjūvio viela, dw < 1,4 arba milteline elektrodine viela

Laiveliu, žemutinė, gulsčioji, stačioji, lubinė

bwf

0,7

bwz

1,0

Pastaba. Koeficientų reikšmės atitinka normalius suvirinimo režimus.

 

158. Suvirintinės sandūrinės jungtys, kurių kokybė nekontroliuojama fizinės kontrolės būdais, vienu metu viename ir tame pačiame pjūvyje, veikiant normaliniams ir tangentiniams įtempiams, turi būti patikrintos pagal (7.45) formulę, kurioje sw,x,Ed, sw,z,Ed, tw,xz,Ed ir fy,d reikšmės yra:

sw,x,Ed = swy ir sw,z,Ed = swz – normaliniai įtempiai suvirintinėje jungtyje dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis; tw,xz,Ed = twyz – tangentiniai įtempiai suvirintinėje jungtyje; fy,d = fw,y,d.

159. Skaičiuojant suvirintines jungtis su kertinėmis (kampinėms) siūlėmis, vienu metu veikiamas ašinės ir skersinės jėgų ir momento, turi būti tenkinamos sąlygos:

 

  ir  ,  (7.141)

 

čia twf ir twz – įtempiai skaičiuotiniame pjūvyje atitinkamai per siūlės metalą ir per sulydymo srities metalą. Jie lygūs geometrinėms sumoms įtempių, sukeltų ašinės ir skersinės jėgų bei momento.

 

XVIII SKIRSNIS. Varžtinės jungtys

 

160. Naudoti mišriąsias jungtis, kai įrąžos dalį perima varžtai, o dalį – virintinė siūlė, neleidžiama.

161. Skylės plieninių konstrukcijų detalėse gręžiamos vadovaujantis LST L ENV 1090 [7.28].

A gaminio klasės varžtai naudojami surinktų elementų jungtyse, kuriose išgręžtos projektinio skersmens skylės. Taip pat ir tada, kai pavieniuose elementuose ir detalėse skylės pragręžtos ar prakirstos pagal konduktorius mažesnio skersmens, o vėliau surinktuose elementuose pragręžiamos iki projektinio skersmens.

B ir C gaminio klasių varžtai naudojami daugiavaržtėse jungtyse konstrukcijoms, gaminamoms iš plieno, kurio takumo riba iki 380 N/mm2.

Mazge elementus leidžiama jungti vienu varžtu.

162. Varžtų, kurių neįsriegtoje dalyje yra skirtingo skersmens ruožai, neleidžiama naudoti jungtyse, kur šie varžtai yra kerpami.

163. Po varžtų veržlėmis būtina dėti apvalias poveržles pagal LST EN ISO 7091 [7.24], po įtempiamųjų varžtų galvutėmis ir veržlėmis būtina dėti poveržles pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] arba analogiškas.

164. Konstrukcijose po įtempiamaisiais varžtais, kurių galvutės ir veržlės didesnės už įprastinių bei skirtumas tarp nominaliojo skylės ir varžto skersmens neviršija 3 mm, leidžiama padėti vieną poveržlę po veržle, o konstrukcijose, pagamintose iš plieno, kurio laikinasis stipris ne mažesnis nei 440 N/mm2 ir kai skirtumas tarp nominaliojo skylės ir varžto skersmens neviršija 4 mm, po šiais varžtais taip pat leidžiama padėti vieną poveržlę po veržle.

165. Varžto, veikiamo šlyties įrąžos, įsriegtoji dalis neturi būti giliau nei pusė elemento, prigludusio prie veržlės, storio arba giliau nei 5 mm, išskyrus struktūrines konstrukcijas, elektros linijų atramas ir atvirus skirstomuosius įrenginius bei transporto kontaktinius tinklus, kur įsriegtoji dalis turi būti jungiamųjų elementų išorėje.

166. Varžtus (taip pat įtempiamuosius) būtina išdėstyti taip, kaip nurodyta 7.31 lentelėje.

 

7.31 lentelė

 

Mažiausi ir didžiausi varžtų išdėstymo atstumai

 

Atstumo charakteristika

Varžtų išdėstymo atstumai

1. Atstumai tarp varžtų centrų bet kuria kryptimi:

a) mažiausi

b) didžiausi kraštinėse eilėse, kai nėra sustandinančių kampuočių tempiant ir gniuždant

c) didžiausi vidurinėse eilėse, taip pat kraštinėse eilėse, kai yra sustandinantys kampuočiai:

tempiant

gniuždant

2. Atstumas nuo varžto centro iki elemento krašto:

a) mažiausias įrąžos kryptimi

b) tas pat statmena įrąžai kryptimi

kai kraštai apipjauti

kai kraštai valcuoti

c) didžiausias

d) mažiausias įtempiamiesiems varžtams esant bet kokiam krašto apdirbimui ir bet kokios krypties įrąžai

 

2,5 d0 1)

8 d0 arba 12 t

 

 

 

16 d0 arba 24 t

12 d0 arba 18 t

 

2 d0

 

1,5 d0

1,2 d0

4 d0 arba 8 t

1,3 d0

Pastaba. 1) Jungiamiesiems elementams iš plieno, kurio takumo riba viršija 380 N/mm2, mažiausias atstumas tarp varžtų imamas 3d0.

 

Žymenys:

d0 – varžto skylės skersmuo;

t – ploniausiojo išorinio elemento storis.

 

167. Jungiamieji varžtai jungtyse ir mazguose paprastai išdėstomi mažiausiais atstumais.

168. Varžtus išdėstant šachmatine tvarka, atstumai tarp jų centrų įrąžos veikimo kryptimi turi būti ne mažesni nei p2 + 1,5d0, čia p2 – atstumas tarp eilių statmenai įrąžos veikimo krypčiai, d0 – varžto skylės skersmuo. Taip išdėsčius varžtus, elemento pjūvis Anet nustatomas įvertinant jo susilpnėjimą dėl skylių, išdėstytų tik viename pjūvyje statmenai įrąžai (ne zigzagu).

169. Prijungiant kampuotį viena lentyna, skylė varžtui, labiausiai nutolusi nuo jo galo, gręžiama ant rėžio, esančio arčiausiai kampo.

170. Jungtyse su A, B ir C gaminio klasių varžtais (išskyrus nepagrindinių konstrukcijų jungimą ir jungtis su įtempiamaisiais varžtais) turi būti numatytos priemonės, neleidžiančios veržlėms atsisukti (spyruoklinės poveržlės ar antveržlės arba veržlės su įspraudžiamąja dalimi).

171. Varžtinėse jungtyse, veikiant ašinei jėgai N, einančiai per jungties sunkio centrą, šios jėgos pasiskirstymas tarp varžtų laikomas vienodu.

172. Skaičiuotinis vieno varžto atsparis apskaičiuojamas:

- kerpamasis

 

;  (7.142)

 

- glemžiamasis

 

;  (7.143)

 

- tempiamasis

 

.  (7.144)

 

(7.142)-(7.144) formulių žymenys:

fbs,d,  fbp,d,  fbt,d – varžtinių jungčių skaičiuotiniai stipriai;

d  – varžto skersmuo;

Ab = p·d2 / 4 – varžto skerspjūvio plotas;

Ab,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas; varžto su metriniais sriegiais Ab,net reikšmė imama iš 7.32 lentelės ir vadovaujantis LST EN ISO 898 – 1:2000 [7.13];

S t – mažiausias suminis elementų, glemžiamų viena kryptimi, storis;

ns  – varžto kirpimo plokštumų skaičius;

gb  – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas, imamas iš 7.33 lentelės.

 

7.32 lentelė

 

Varžtų grynieji (neto) skerspjūvio plotai pagal LST EN ISO 898 – 1:2000 [7.13]

 

d (mm)

M16

M18

M20

M22

M24

M27

M30

M33

M36

M39

Ab,net (mm2)

157

192

245

303

353

459

561

694

817

976

 

7.33 lentelė

 

Varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficientas

 

Jungties charakteristika

Jungties darbo sąlygų koeficientas gb

1. Daugiavaržtė, skaičiuojant kirpimui ir glemžimui, kai varžtai:

- A gaminio klasės;

- B ir C gaminio klasių, įtempiamieji su nereguliuojamu įtempimu

2. Vienvaržtė ir daugiavaržtė, skaičiuojant glemžimui, kai e1= 1,5 d0, ir p1 = 2 d0 konstrukcijų elementams iš plieno, kurio takumo riba, N/mm2: – ≤ 285

- > 285 ≤ 380

 

1,0

0,9

 

 

0,8

0,75

Žymenys:

e1  – atstumas nuo elemento krašto iki artimiausios skylės centro jėgos veikimo kryptimi;

p1 – atstumas tarp skylių eilių centrų jėgos veikimo kryptimi;

d0 – varžto skylės skersmuo.

 

Pastabos:

1. 1 ir 2 poz. nustatyti koeficientai vertinami vienu metu.

2. Kai e1 ir p1 reikšmės yra tarp nurodytų 2 poz. ir 7.31 lentelėje, koeficientas gb nustatomas tiesine interpoliacija.

 

173. Būtina įvertinti vienvaržčių jungčių darbo sąlygų koeficientą gc vadovaujantis 174 p. reikalavimais.

174. Varžtų, esančių vienoje jungties pusėje, skaičius n, veikiant ašinei jėgai NEd, apskaičiuojamas pagal formulę

 

,  (7.145)

 

čia Fmin – vieno varžto mažiausia skaičiuotinio atspario reikšmė, apskaičiuota pagal 172 p.

175. Kai jungtį veikia lenkimo momentas, sukeliantis jungiamųjų elementų pasislinkimą, įrąžų pasiskirstymas varžtams imamas proporcingai atstumams nuo jungties sunkio centro iki nagrinėjamojo varžto.

176. Vienu metu kerpami ir tempiami varžtai turi būti atskirai patikrinti kirpimui, tempimui bei jų poveikio atstojamajai.

Varžtai, kerpami dėl vienu metu veikiančių ašinės jėgos ir lenkimo momento poveikio, turi būti tikrinami lygiavertei įrąžai.

177. Vienam elementui tvirtinti prie kito tarpikliais ar kitais tarpiniais elementais, taip pat jungtims su vienpusiais antdėklais varžtų skaičius, lyginant su skaičiavimo rezultatais, turi būti padidintas 10 %.

178. Jungiant kampuočių ar lovių lentynas trumpainiais, varžtų, pritvirtinančių vieną iš trumpainio lentynų, skaičius, lyginant su skaičiavimo rezultatais, turi būti padidintas 50 %.

 

XIX SKIRSNIS. JUNGTYS ĮTEMPIAMAISIAIS VARŽTAIS

 

179. Jungtys įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais skaičiuojamos teigiant, kad jungtyse veikiančios įrąžos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų lietimosi paviršių įtempus varžtus. Šiuo atveju teigiama, kad ašinė jėga tarp varžtų pasiskirsto vienodai.

Varžtų išdėstymo reikalavimai pateikti XVIII skirsnyje.

180. Skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos atsparis

 

,  (7.146)

 

čia: fbh,d – skaičiuotinis įtempiamųjų varžtų tempiamasis plieno stipris;

mh – jungties įtempiamaisiais varžtais trinties koeficientas, imamas iš 7.34 lentelės;

gh – jungties įtempiamaisiais varžtais patikimumo koeficientas, imamas iš 7.34 lentelės;

Ab,net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas pagal 7.32 lentelę ir LST EN ISO 898 – 1 [7.13];

gb – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas, priklausantis nuo varžtų, būtinų skaičiuotinei įrąžai perimti, skaičiaus n ir imamas lygus:

0,8,  kai n < 5;

0,9,  kai 5 £ n < 10;

1,0,  kai n ³ 10.

181. Jungtyje, veikiamoje ašinės jėgos, iš anksto įtempiamųjų varžtų skaičius, esantis vienoje jungties pusėje, apskaičiuojamas pagal formulę

 

,  (7.147)

 

čia nsl – varžtinės jungties trinties paviršių skaičius.

Įtempiamasis varžtas turi būti iš anksto įtempiamas ašine jėga

 

.  (7.148)

 

182. Jungiamųjų elementų, susilpnintų įtempiamųjų varžtų skylėmis, atsparis skaičiuojamas įvertinant, kad pusė įrąžos, tenkančios kiekvienam varžtui, nagrinėjamame pjūvyje jau perduota trinties jėgomis. Todėl susilpnintieji pjūviai tikrinami teigiant: veikiant dinaminėms apkrovoms – grynąjį (neto) plotą Anet, statinėms apkrovoms – bruto skerspjūvio plotą A, kai Anet ³ 0,85 A arba sąlyginį plotą Ac,d = 1,18 Anet, kai Anet < 0,85 A.

 

7.34 lentelė

 

Jungties įtempiamaisiais varžtais patikimumo ir trinties koeficientai

 

Jungiamųjų paviršių apdirbimo (nuvalymo) būdas

Varžtų įtempimo reguliavi-mo būdas

Trinties koeficien-tas mh

Koeficientai gh, atsižvelgiant į apkrovos pobūdį bei skylių ir varžtų nominaliųjų skersmenų skirtumą d, mm

dinaminė ir kai d = 3 – 6;

statinė ir kai d = 5 – 6

dinaminė ir kai d = 1;

statinė ir kai d = 1 – 4

1. Dviejų paviršių valymas šratais ar šratų srautu nekonservuojant

2. Tas pats ir konservuojant (metalizavimas purškiant cinku arba aliuminiu)

3. Šratais vieną paviršių konservuojant polimeriniais klijais ir pabarstant karborundiniais milteliais, o kitą paviršių – plieniniais šepečiais ir nekonservuojant

4. Dujų liepsna dviejų paviršių nekonservuojant

5. Dviejų paviršių apdirbimas plieniniais šepečiais nekonservuojant

6. Be apdirbimo

M

a

 

M

a

 

M

a

 

 

 

 

M

a

M

a

 

M

a

0,58

0,58

 

0,50

0,50

 

0,50

0,50

 

 

 

 

0,42

0,42

0,35

0,35

 

0,25

0,25

1,35

1,20

 

1,35

1,20

 

1,35

1,20

 

 

 

 

1,35

1,20

1,35

1,25

 

1,70

1,50

1,12

1,02

 

1,12

1,02

 

1,12

1,02

 

 

 

 

1,12

1,02

1,17

1,06

 

1,30

1,20

Pastabos: 1. Varžtų įtempimo reguliavimo būdas M reiškia reguliavimą pagal sukimo momentą, o a – pagal veržlės posūkio kampą.

2. Leidžiama naudoti kitus jungiamųjų paviršių apdirbimo būdus, užtikrinančius trinties koeficientų mh reikšmes ne mažesnes, nei nurodytos lentelėje.

 

XX SKIRSNIS. JUNGTYS FREZUOTAIS GALAIS

 

183. Elementų su frezuotais galais jungtyse (kolonų bazių sandūrose ir pan.) gniuždymo jėga visiškai perduodama galais.

184. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų – lenkiamųjų elementų virintinės siūlės ir varžtai, įskaitant įtempiamuosius varžtus, jungtyse frezuotais galais skaičiuojami didžiausiai tempimo įrąžai nuo momento ir ašinės jėgos nepalankiausio derinio poveikio, taip pat nuo skersinės jėgos sukeltos šlyties įrąžos.

 

XXI. JUNGTYS SUDĖTINĖSE SIJOSE

 

185. Sudėtinių dvitėjų sijų sieneles ir juostas, jungiančias virintines siūles ir įtempiamuosius varžtus, būtina skaičiuoti pagal formules, pateiktas 7.35 lentelėje.

186. Kai nėra sąstandų didelėms neslankiosioms sutelktosioms apkrovoms perduoti, viršutinės juostos prijungimą būtina skaičiuoti nuo judamosios sutelktosios apkrovos.

187. Kai neslankioji sutelktoji apkrova pridėta prie sijos apatinės juostos, virintinės siūlės ir įtempiamieji varžtai, prijungiantys šią juostą prie sienelės, skaičiuojami pagal 7.35 lentelėje pateiktas (7.154) – (7.156) formules, neatsižvelgiant į tai, ar yra sąstandos apkrovos vietose.

188. Įtempiamaisiais varžtais sujungtose sijose su daugialakščiais juostiniais paketais kiekvieno lakšto prijungimas prie savo teorinės irties vietos turi būti apskaičiuotas pusei įrąžos, kuri gali būti perimta lakšto skerspjūvio. Kiekvieno lakšto prijungimas ruože tarp tikrosios jo trūkio vietos ir prieš jį esančio lakšto trūkio vietos turi būti apskaičiuotas visai įrąžai, kurią gali perimti lakšto skerspjūvis.

 

7.35 lentelė

 

Sudėtinių dvitėjų sijų sienelės ir juostų jungčių skaičiavimas

 

Apkrova

Jungimo būdas

Sudėtinių sijų juostų jungčių skaičiavimo formulės

Nejudamoji

Kertinės (kampinės) siūlės:

Dvipusės

 

  (7.149)

 (7.150)

Vienpusės

 

 

 (7.151)

 (7.152)

 

Įtempiamieji varžtai

 (7.153)

Judamoji

Dvipusės kertinės (kampinės) siūlės

 (7.154)

 (7.155)

 

Įtempiamieji varžtai

  (7.156)

 

Žymenys:

- skersinės (kerpamosios) jėgos VEd sukelta juostų jungčių įrąža ilgio vienetui; čia S – sijos juostos bruto statinis momentas neutraliosios ašies atžvilgiu;

- sutelktosios jėgos F sukelta juostų jungčių įrąža ilgio vienetui (pokraninėms sijoms nuo krano rato slėgio be dinaminio koeficiento), čia gF – apkrovos patikimumo koeficientas, imamas iš STR 2.05.04:2003 [7.4], leff – skaičiuojamasis sutelktosios apkrovos išskirstymo ilgis, imamas iš Reglamento 68 ir 277 p.;

a

- koeficientas, kai apkrova veikia viršutinę sijos juostą, prie kurios sienutė pritaikyta drožiant, yra a = 0,4, o kai sienutė nepritaikyta prie viršutinės juostos arba apkrova pridėta prie apatinės juostos, tuomet a = 1;

a

- įtempiamųjų varžtų viršutinėje juostoje žingsnis;

- skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis, apskaičiuotas pagal (7.146) formulę;

nsl

- varžtinės jungties trinties paviršių skaičius.

 

XXII SKIRSNIS. LAKŠTINIŲ KONSTRUKCIJŲ STIPRUMO IR PASTOVUMO SKAIČIAVIMAS

 

189. Lakštinių konstrukcijų (sukamųjų kevalų) stiprumas skaičiuojamas, kai yra bemomentinis įtempių būvis, pagal formulę

 

,    (7.157)

 

čia:  ir   –  normaliniai įtempiai dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis;

gc – konstrukcijų darbo sąlygų koeficientas, imamas pagal pramonės statinių projektavimo reikalavimus.

Šiuo atveju svarbiausių įtempių absoliutinės reikšmės turi būti ne didesnės nei skaičiuotinių stiprių reikšmės, padaugintos iš koeficiento gc.

190. Įtempiai bemomenčiuose plonasieniuose sukamuosiuose kevaluose (žr.7.19 pav.) nuo skysčio, dujų arba biriųjų medžiagų slėgio nustatomi pagal šias formules:

 

,   (7.158)

 

,   (7.159)

 

čia:  ir  – atitinkamai meridianinis ir žiedinis įtempiai;

 ir  –  kreivumo spinduliai svarbiausiomis kevalų vidurinio paviršiaus kryptimis;

- skaičiuotinis slėgis į kevalo paviršių;

t – kevalo storis;

 – kevalo viso skaičiuotinio slėgio, veikiančio kevalo dalį  abc (žr. 7.19 pav.) projekcija į x ašį;

 ir  b  – spindulys ir kampas, parodyti 7.19 pav.

 

14

15

7.19  pav. Sukamojo kevalo

schema

7.20 pav. Kūginio sukamojo

kevalo schema

 

191. Įtempiai uždaruose bemomenčiuose plonasieniuose sukamuosiuose kevaluose, veikiamuose tolygaus vidinio slėgio, apskaičiuojami pagal formules:

a) cilindrinių kevalų

 

,     ;   (7.160)

 

b) sferinių kevalų

 

;   (7.161)

 

c) kūginių kevalų

 

,    (7.162)

 

, (7.163)

 

čia:  - skaičiuotinis vidinis slėgis į kevalo paviršių;

 – vidutinis kevalo paviršiaus spindulys (žr. 7.20 pav.);

b  – kevalo sudaromosios ir jos x ašies kampas (žr. 7.20 pav.).

192. Kevalų formos ir storio, taip pat apkrovos pasikeitimo vietose turi būti atsižvelgta į vietinius įtempius (kraštinį efektą).

193. Uždarų cilindrinių sukamųjų kevalų, tolygiai gniuždomų  lygiagrečia su sudaromąja kryptimi, pastovumas skaičiuojamas pagal formulę

 

,   (7.164)

 

čia:  – skaičiuotiniai kevalo įtempiai;

 – kritinis įtempis, lygus mažesnei iš reikšmių  arba  (čia  – kevalo vidurinio paviršiaus spindulys;  t – kevalo storis).

Koeficientų  reikšmės, kai , nustatomos pagal formulę

 

.   (7.165)

 

Koeficientų c reikšmės nustatomos iš 7.36 lentelės.

Ekscentrinio gniuždymo lygiagrečiai su sudaromąja arba grynojo lenkimo diametraliojoje plokštumoje atveju, kai tangentiniai įtempiai didžiausio momento vietoje neviršija reikšmės , įtempiai  turi būti padidinti  kartų; čia –  mažiausi įtempiai (tempimo įtempiai laikomi neigiamaisiais).

 

7.36 lentelė

 

Koeficientų c reikšmės

 

100

200

300

400

600

800

1000

1500

2500

c

0,22

0,18

0,16

0,14

0,11

0,09

0,08

0,07

0,06

 

194. Vamzdžiai, skaičiuojami kaip gniuždomieji arba gniuždomieji-lenkiamieji strypai, kai jų sąlyginis liaunis , turi atitikti sąlygą

 

.   (7.166)

 

Tokių vamzdžių pastovumas skaičiuojamas pagal VII skyriaus nuorodas, neatsižvelgiant į sienelių vietinio pastovumo skaičiavimą. Besiūlių ar suvirintinių vamzdžių pastovumo skaičiuoti nereikia, jei rm /t reikšmė neviršija pusės reikšmės, apskaičiuotos pagal  (7.166) formulę.

195. Cilindrinės plokštės, atremtos dviem sudaromosiomis ir dviem lankų kreipiamosiomis, tolygiai gniuždomos išilgai sudaromųjų, kai  (čia b – plokštės plotis, išmatuotas pagal kreipiamosios lanką), pastovumas turi būti skaičiuojamas kaip plokštelės pagal šias formules:

a) kai skaičiuotiniai įtempiai ,

 

;  (7.167)

 

b) kai skaičiuotiniai įtempiai ,

 

.  (7.168)

 

Kai 0,8 fy,d  < sEd < fy,d, didžiausias b/t santykis nustatomas tiesine interpoliacija.

Jei ,  plokštės pastovumas skaičiuojamas kaip kevalo pagal 193 p. reikalavimus.

196. Uždaro cilindrinio sukamojo kevalo, veikiamo išorinio tolygaus normaliniam į šoninį paviršių slėgio,  pastovumas skaičiuojamas pagal formulę

 

,   (7.169)

 

čia:  - skaičiuotiniai žiediniai kevalo įtempiai;

 –  kritiniai įtempiai, nustatomi pagal formules:

a) kai ,

 

;     (7.170)

 

b) kai ,

 

;   (7.171)

 

c) kai , įtempiai scr,Rd,2   nustatomi tiesine interpoliacija,

čia  l – cilindrinio kevalo ilgis.

To paties kevalo, bet sustandinto žiedinėmis sąstandomis, išdėstytomis tarp ašių žingsniu s ³ 0,5rm, pastovumas skaičiuojamas pagal (7.169) – (7.170) formules, įstatant į jas vietoj reikšmės l reikšmę s.

Turi būti tenkinama sąstandos pastovumo savo plokštumoje kaip gniuždomojo strypo sąlyga pagal 58 p. reikalavimus, kai  ir skaičiuojamasis strypo ilgis . Šiuo atveju sąstandos skerspjūvis apima kevalo ruožus iš abiejų sąstandos pusių pločiu , o sąlyginis strypo liaunis  neturi viršyti 6,5.

Kai sąstanda yra vienpusė, jos skerspjūvio inercijos momentas skaičiuojamas ašies, sutampančios su artimiausiu kevalo paviršiumi, atžvilgiu.

197. Uždaro apskritiminio cilindrinio sukamojo kevalo, vienu metu veikiamo apkrovų, nurodytų 193 ir 196 p., pastovumas skaičiuojamas pagal formulę

 

,   (7.172)

 

čia scr,Rd,1  turi būti apskaičiuotas pagal 193 p., o scr,Rd,2   – pagal 196 p. reikalavimus.

198. Kūginio sukamojo kevalo, kai kūgiškumo kampas b £ 60o, veikiamo išilgai ašies gniuždymo jėgos  (žr. 7.21 pav.), pastovumas skaičiuojamas pagal formulę 

 

,   (7.173)

 

čia - sukamojo kevalo pastovumo atsparis, apskaičiuojamas pagal formulę

 

,   (7.174)

 

čia:   t – kevalo storis;

- įtempiai, apskaičiuoti pagal 193 p. reikalavimus, keičiant spindulį rm spinduliu rd, lygiu:

 

.   (7.175)

 

snipas19

 

7.21 pav. Kūginio sukamojo kevalo, veikiamo išilginės gniuždomosios jėgos, schema

 

199. Kūginio sukamojo kevalo, veikiamo išorinio normalinio šoniniam paviršiui tolygaus slėgio , pastovumas skaičiuojamas pagal formulę

 

,   (7.176)

 

čia:   – kevalo žiediniai skaičiuotiniai įtempiai;

scr,Rd,2 – kritiniai įtempiai, apskaičiuojami pagal formulę

 

,     (7.177)

 

čia:  h  –  kūginio kevalo aukštis (tarp pagrindų);

rd  –  spindulys, apskaičiuojamas pagal (7.175) formulę.

200. Kūginio sukamojo kevalo, vienu metu veikiamo apkrovų, nurodytų 198 ir 199 p., pastovumas skaičiuojamas pagal formulę

 

,   (7.178)

 

čia Ncr,Rd ir  scr,Rd,2 – reikšmės, apskaičiuojamos pagal (7.174) ir (7.177) formules.

201. Sferinio kevalo (arba jo segmento), kai rm / t £ 750 ir veikiamo išorinio normalinio jo paviršiui tolygaus slėgio , pastovumas skaičiuojamas pagal formulę

 

,   (7.179)

 

čia:  – skaičiuotiniai įtempiai;

 – kritiniai įtempiai, imami ne didesni kaip fy,d;

rm – sferos vidurinio paviršiaus spindulys.

 

XXIII SKIRSNIS. PAGRINDINIAI MEMBRANŲ KONSTRUKCIJŲ REIKALAVIMAI

 

202. Skaičiuojant membranų konstrukcijas, membranos kraštų atramas į kontūro tampriuosius elementus būtina laikyti lanksčiai (šarnyriškai) atremtas linijoje ir galinčias perduoti šlytį kontūro elementams.

203. Membranų konstrukcijos turi būti skaičiuojamos įvertinant membranos ir kontūro sąveiką bei atsižvelgiant į membranos deformuotąjį būvį ir geometrinį netiesiškumą.

204. Normaliniai ir tangentiniai įtempiai, pasiskirstę membranos kraštuose, laikomi esantys pusiausvyri atraminio kontūro gniuždymui ir lenkimui tangentinėje plokštumoje.

Skaičiuojant membranų konstrukcijų kontūro atraminius elementus būtina įvertinti:

a) lenkimą tangentinėje plokštumoje;

b) ašinį gniuždymą kontūro elementuose;

c) gniuždymą, kurį sukelia tangentiniai įtempiai membranos sąlyčio linijoje su kontūro elementais;

d) lenkimą vertikaliojoje plokštumoje.

205. Kai membrana pritvirtinama su ekscentricitetu kontūro elementų skerspjūvio sunkio centro atžvilgiu, būtina, išskyrus veiksnius, nurodytus 204 p., skaičiuojant kontūrą įvertinti ir sukimą.

206. Apskaičiuojant įtempius apvalių plane plokščių membranų centre, leidžiama teigti, kad atraminis kontūras nesideformuoja.

207. Apskaičiuojant įtempius elipsės formos membranos centre, įtvirtintos deformuojamame kontūre, leidžiama taikyti 206 p. reikalavimus, pakeičiant spindulio reikšmę  didesnės svarbiausios pusašės spindulio reikšme (didesnės pusašės su mažesniąja santykis turi būti ne didesnis kaip 1,2).

 

XXIV SKIRSNIS. ELEMENTŲ PATVARUMAS

 

208. Plieninės konstrukcijos ir jų elementai (pokraninės sijos, darbo aikštelių sijos, bunkerių ir estakadų konstrukcijos ir kt.), tiesiogiai laikantys daugkartines veikiančias judamąsias, vibracines ar kitokio pavidalo apkrovas su apkrovimo ciklų skaičiumi  ir daugiau, kurie gali turėti įtakos nuovargiui, turi būti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukeliančius didelės įtempių koncentracijos, ir turi būti tikrinamas jų patvarumas.

Apkrovimo ciklų skaičius imamas pagal technologinius eksploatavimo reikalavimus.

Aukštų statinių (antenų, kaminų, stiebų, bokštų, kėlimo ir transportavimo statinių ir kt.) konstrukcijų, tikrinamų rezonansui nuo vėjo apkrovos, turi būti skaičiuojamas ir patvarumas.

Konstrukcijų patvarumui skaičiuoti apkrovos imamos iš STR 2.05.04:2003 [7.4].

209. Elementų patvarumas tikrinamas pagal formulę

 

,      (7.180)

 

čia:  – skaičiuotinis varginamasis plieno stipris, imamas iš 7.37 lentelės, atsižvelgiant į skaičiuotinį plieno stiprį pagal stiprumo ribą ir konstrukcijos elementų grupes, pateiktas 4 priedo 1 lentelėje;

 – koeficientas, įvertinantis apkrovimo ciklų skaičių  ir apskaičiuojamas:

kai , pagal formules:

1 ir 2 elementų grupių

 

;     (7.181)

 

3-8  elementų grupių

 

;     (7.182)

 

kai ,  koeficientas ;

 – koeficientas, imamas iš 7.38 lentelės, atsižvelgiant į įtempių būvį ir įtempių asimetrijos koeficientą ; čia  ir  – atitinkamai didžiausias ir mažiausias įtempiai pagal absoliutinę reikšmę, apskaičiuoti grynajam skerspjūviui, neįvertinant dinaminio koeficiento ir koeficientų . Įtempių asimetrijos koeficientas imamas su „-“ ženklu, kai įtempiai yra skirtingų ženklų.

Skaičiuojant elementų patvarumą pagal (7.180) formulę, turi būti tenkinama sąlyga

 

.      (7.183)

 

210. Plieninės konstrukcijos ir jų elementai, tiesiogiai veikiami apkrovų su ciklų skaičiumi, mažesniu nei , turi būti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukeliančius didelės įtempių koncentracijos. Prireikus skaičiuojamas mažaciklis stiprumas.

 

7.37 lentelė

 

Varginamojo plieno skaičiuotinis stipris

 

Elementų

grupės

 (N/mm2) reikšmės, kai skaičiuotinis plieno stipris pagal stiprumo ribą  (N/mm2)

1

120

128

132

136

145

2

100

106

108

110

116

3

 

 

90

 

 

4

 

 

75

 

 

5

 

 

60

 

 

6

 

 

45

 

 

7

 

 

36

 

 

8

 

 

27

 

 

 

7.38 lentelė

 

Formulės  koeficientui apskaičiuoti

 

Įtempių asimetrijos

koeficientas

Formulės  koeficientui apskaičiuoti

Tempimas

Gniuždymas

 

VIII SKYRIUS. TINKAMUMO RIBINIAI BŪVIAI

 

XXV SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ ĮLINKIAI IR POSLINKIAI

 

211. Konstrukcijų elementų įlinkiai ir poslinkiai turi atitikti reglamente STR 2.05.04:2003 [7.4] pateiktus tinkamumo ribinio būvio reikalavimus. Įlinkiai ir poslinkiai nustatomi pagal reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4]  9 priedą. Jie neturi viršyti ribinių dydžių, nurodytų reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] XVII skyriuje.

212. Specialiosios paskirties plieno konstrukcijų ribiniai įlinkiai ir poslinkiai pateikti  Reglamento XLIII ir XLIV skirsniuose.

 

XXVI SKIRSNIS. DINAMINIS POVEIKIS

 

213. Projektuojant būtina atsižvelgti į sutelktąsias apkrovas, galinčias sukelti smūgius, svyravimus ar vibraciją. Esant ribiniam tinkamumo būviui turi būti atsižvelgta į galimą vibraciją, sukeliamą įrengimų, ir į svyravimų šaltinius, galinčius sukelti rezonansą. Esminiai konstrukcijų dinaminės elgsenos reikalavimai yra pateikti reglamento  STR 2.05.04:2003 [7.4] 9 priedo 4 p.

214. Siekiant išvengti nejaukios žmonių savijautos, konstrukcijų, virš kurių vaikšto žmonės, vibracija ir svyravimai turi būti apriboti. Patalpų perdangų konstrukcijų, jeigu jomis reguliariai vaikšto žmonės, žemiausias savųjų svyravimų dažnis turi būti ne žemesnis nei 3 ciklai per sekundę. Šis apribojimas bus tenkinamas, jeigu bendras įlinkis, nustatytas pagal dažninio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.2 p.) apkrovas, neviršys 28 mm. Šio apribojimo galima netaikyti perdangoms su aukštomis dinaminėmis svyravimų slopinimo charakteristikomis.

Jeigu perdanga yra ritmiškai apkraunama šokant ar šokinėjant (šokių ar sporto salėse ir pan.), žemiausias savųjų svyravimų dažnis turi būti ne žemesnis nei 5 ciklai per sekundę. Šis apribojimas bus tenkinamas, jeigu bendras įlinkis, nustatytas pagal dažninio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.2 p.) apkrovas, neviršys 10 mm.

Prireikus gali būti atliekama dinaminė analizė, galinti patvirtinti, kad pagreičiai ir dažniai nesukels nejaukumo ar nepažeis pastate esančios įrangos.

215. Kaip nurodyta reglamento STR 2.05.04:2003 [7.4] XII skyriuje, projektuojant aukštus ir liaunus statinius, būtina atsižvelgti į vėjo sukeltus svyravimus vėjo veikimo plokštumoje ir jai statmenoje plokštumose.

 

XXVII SKIRSNIS. ATSTUMAI TARP TEMPERATŪRINIŲ SIŪLIŲ

 

216. Didžiausi atstumai tarp vienaaukščių pastatų ir statinių plieninių karkasų temperatūrinių siūlių turi neviršyti nurodytų 8.1 lentelėje. Daugiau negu 5 % viršijus 8.1 lentelėje pateiktus atstumus, taip pat didinant pastato standumą sienomis ar kitomis konstrukcijomis, skaičiuojant būtina įvertinti aplinkos temperatūros poveikius, netampriąsias konstrukcijų deformacijas ir mazgų slankumą.

 

8.1 lentelė

 

Didžiausi plieninio karkaso temperatūrinių blokų matmenys

 

Pastato ir statinio charakteristika

Didžiausi atstumai, m

Tarp temperatūrinių siūlių

Nuo temperatūrinės siūlės ar pastato galo iki artimiausio vertikaliojo ramsčio ašies

Bloko ilgiu

(išilgai pastato)

Bloko pločiu

(skersai pastato)

Šildomi pastatai

Nešildomi pastatai ir karštieji cechai

Atviros estakados

230

200

 

130

150

120

 

-

90

75

 

50

Pastaba. Kai tarp pastato ar statinio temperatūrinių siūlių yra du vertikalieji ramsčiai, atstumas tarp jų ašių neturi viršyti: pastatų – 50 m ir atvirų estakadų – 30 m.

 

IX SKYRIUS. STRYPINIŲ KONSTRUKCIJŲ ANALIZĖ

 

XXVIII SKIRSNIS. KONSTRUKCIJŲ MODELIAVIMAS

 

217. Konstrukcijų skaičiavimo modelis ir pagrindinės prielaidos turi tam tikru tikslumu perteikti konstrukcijos elgseną pagal ribinius saugos ir tinkamumo būvius bei numatomą skerspjūvių, elementų, jungčių ir ramsčių elgseną.

218. Metodai, taikomi konstrukcijų analizei, turi būti tokie, kad būtų galima įvertinti priimtas projektavimo prielaidas.

219. Tikroji jungčių elgsenos įtaka (tikrasis standumas ir/ar stiprumas) įrąžų ir deformacijų pasiskirstymui konstrukcijoje apskritai gali būti nevertinama.

Skaičiuojant konstrukcijas tikroji jungčių elgsena turi būti vertinama, kai turi pakankamai didelę įtaką įrąžų ir/ar deformacijų pasiskirstymui. Pagal mazgų standumo ir/ar stiprumo įtaką analizės rezultatams mazgai skirstomi į:

a) paprastus (lankstinius), negalinčius perduoti lenkimo momento;

b) vientisuosius (standžiuosius), dėl pakankamo standumo galinčius užtikrinti visišką mazgo vientisumą ir galinčius perduoti visas veikiančias įrąžas;

c) pusiau vientisus (pasiduodančius), kurių standumas (tam tikrais atvejais ir stiprumas)  turi būti įvertintas pagal konstrukcijų analizės metodus.

220. Konstrukcijų analizėje, jei aktualu,  turi būti įvertintos pagrindo deformacijos.

 

XXIX SKIRSNIS. NETOBULUMAI

 

221. Atitinkamos leistinosios tolerancijos turi būti įvertintos neapkrautos konstrukcijos netobulumais, kurie turi apimti liekamuosius įtempius ir geometrinius netikslumus (nuokrypis nuo vertikalės, tiesės (tiesumas), plokštumos, nuokrypiai suleidimuose ir atsitiktiniai ekscentricitetai jungtyse ir kt.).

222. Ekvivalentiniai netobulumai, kurie turi būti įvertinti:

a) bendrieji (globaliniai) rėmų ir ramsčių netobulumai;

b) vietiniai paskirų elementų netobulumai.

223. Bendrieji rėmų netobulumai (žr. 9.1 pav.) apskaičiuojami taip:

 

,        (9.1)

 

čia

 

;        (9.2)

 

, ;      (9.3)

 

, ,      (9.4)

 

čia:  – aukštų skaičius,  – kolonų skaičius, įskaitant tik tas kolonas, kuriose veikianti įrąža  yra ne mažesnė už kolonų, esančių vienoje vertikaliojoje plokštumoje, 50 % vidutinės įrąžos reikšmės.

Turi būti numatyta galimybė įvertinti bendruosius rėmų netobulumus visomis jų galimomis išdėstymo kryptimis. Vienu metu šie netobulumai gali būti pridėti tik viena kryptimi.

Skaičiavimo patogumui bendrieji rėmo netobulumai gali būti pakeisti ekvivalentinėmis kiekvienos kolonos jėgomis (žr. 9.2 pav.).

224. Atliekant ramsčių sistemos analizę turi būti numatyta galimybė įvertinti ramsčių kaip visos sistemos netobulumus. Ramsčių sistemos netobulumai (žr. 9.3 pav.) apskaičiuojami taip:

 

,       (9.5)

 

čia:  – ramsčių sistemos tarpatramis;

 

,  ,     (9.6)

 

čia   – suvaržytų elementų skaičius.

 

17

 

9.1 pav. Ekvivalentiniai bendrieji rėmų netobulumai

 

18

 

 

9.2 pav. Bendrųjų rėmų netobulumų

pakeitimas ekvivalentinėmis jėgomis

 

19

 

9.3 pav. Ramsčių netobulumai ir jų pakeitimas ekvivalentinėmis jėgomis

 

225. Vietiniai atskirų elementų netobulumai imami remiantis atitinkamais normatyviniais dokumentais.

 

XXX SKIRSNIS. BENDROJI STRYPINIŲ KONSTRUKCIJŲ ANALIZĖ

 

226. Bendruoju atveju įrąžos ir deformacijos gali būti nustatytos taikant:

a) pirmosios eilės analizę, naudojant pradinę (nedeformuotą) konstrukcijos geometriją;

b) antrosios eilės analizę, įvertinant deformuotą konstrukcijos būvį.

Konstrukcijos deformuotos geometrijos (antrosios eilės efektų) įtaka turi būti įvertinta, jei tai labai padidina įrąžas ir/ar deformacijų reikšmes ar keičiasi jų ženklas (kryptis).

227. Bendruoju atveju rėmo ar jo dalių pastovumas turi būti tikrinamas įvertinant netobulumus ir antrosios eilės efektus.

Atsižvelgiant į rėmų tipą antrosios eilės efektai ir/ar netobulumai gali būti įvertinti vienu iš šių metodų:

a) visiškai taikant bendrąją (globalinę) analizę;

b) iš dalies taikant bendrąją analizę ir iš dalies tikrinant paskirų elementų pastovumą pagal V-VII skirsnių reikalavimus;

c) tikrinant paskirų elementų pastovumą pagal V-VII skirsnių reikalavimus.

228. Bendruoju atveju paskirų elementų netobulumų įtaka rėmų pastovumui gali būti nustatyta vienu iš šių metodų:

a) jei antrosios eilės efektai atskiruose elementuose ir elementų netobulumai yra iki galo įvertinti bendrosios analizės metu – paskiro elemento pastovumo tikrinti nereikia;

b) jei antrosios eilės efektai atskiruose elementuose ir elementų netobulumai yra ne iki galo įvertinti bendrosios analizės metu – paskiro elemento pastovumas tikrinamas pagal V-VII skirsnių reikalavimus vertinant netobulumus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta bendrosios analizės metu.

Kai rėmo pastovumas yra užtikrinamas, tikrinant paskirų elementų pastovumą imami skaičiuojamieji elementų ilgiai turi būti pagrįsti bendrąja pastovumo analize įvertinant elementų ir mazgų standumą, gniuždomųjų jėgų pasiskirstymą. Šiuo atveju įrąžos apskaičiuojamos pagal pirmosios eilės teoriją neįvertinant netobulumų.

229. Plienines konstrukcijas paprastai būtina skaičiuoti įvertinant netampriąsias plieno deformacijas. Projektuojant konstrukcijas iš VI skyriuje nurodytų medžiagų taikomas idealiai tamprios plastinės medžiagos modelis. Vertinant netampriąsias plieno deformacijas, įrąžos ir deformacijos gali būti apskaičiuotos:

a) taikant tampriąją bendrąją analizę;

b) taikant tampriąją-plastinę bendrąją analizę (plastinių lankstų (šarnyrų) arba plastinių zonų koncepcija).

Tamprioji bendroji analizė gali būti taikoma visais atvejais projektuojant elementus tampriosios ar tampriosios plastinės būklės pagal šio reglamento nuostatas. Tamprioji plastinė bendroji analizė gali būti taikoma tik tuomet, jei yra suderinti bendrosios analizės  ir paskirų elementų skaičiavimo metodai.

 

X SKYRIUS. PAPILDOMI REIKALAVIMAI

PASTATŲ IR STATINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMUI

 

XXXI SKIRSNIS. PAGRINDINĖS NUOSTATOS

 

230. Projektuojant pastatus ar statinius, būtina atsižvelgti į šias ypatybes:

a) konstrukcijų naudojimo;

b) mechaninės konstrukcijų elgsenos;

c) konstrukciją veikiančių apkrovų.

231. Šiame skyriuje pateiktos nuostatos turi būti taikomos drauge su kitų reglamento skyrių reikalavimais.

 

XXXII SKIRSNIS. SANTVAROS IR STRUKTŪRINĖS PLOKŠTĖS

 

232. Santvarų ir struktūrų strypų ašys paprastai centruojamos visuose mazguose. Strypai suvirintose santvarose turi būti centruojami pagal skerspjūvių sunkio centrus (apvalinant iki 5 mm), o sujungtose varžtais – pagal arčiausią kampuočio kampui varžtų žymėjimo ašį.

233. Santvaros juostų ašių nesutapimo, keičiantis skerspjūviui, galima nevertinti, jei jis neviršija 1,5 % juostos skerspjūvio aukščio.

234. Jeigu mazguose susidaro ekscentricitetai, santvarų ir struktūrų elementai turi būti skaičiuojami įvertinant atitinkamus ekscentricitetų sukeltus lenkimo momentus.

235. Jeigu apkrovos pridėtis yra ne santvaros mazguose, jos juostos turi būti skaičiuojamos bendram ašinės jėgos ir lenkimo momento poveikiui.

236. Kai stogo santvarų tarpatramis viršija 36 m, būtina numatyti statybinę pakylą, lygia įlinkiui nuo tariamai nuolatinio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.3 p.) apkrovų. Kai yra plokštieji stogai, statybinė pakyla turi būti numatyta nepaisant tarpatramio dydžio, laikant ją lygia įlinkiui nuo charakteristinio derinio (STR 2.05.04:2003 [7.4] 90.3 p.) apkrovų, pridedant 1/200 tarpatramio dydžio.

237. Kai skaičiuojama santvara su elementais iš kampuočių ar tėjų, mazgų jungtis leidžiama laikyti lankstinėmis. Taikant H tipo ir vamzdinius skerspjūvius, santvarą skaičiuoti pagal lankstinę (šarnyrinę) schemą leidžiama, jei skerspjūvio aukščio santykis su elemento ilgiu neviršija 1/10. Viršijus šį santykį, būtina įvertinti papildomus lenkimo momentus elementuose, susidarančius dėl mazgų standumo.

238. Atstumas tarp tinklelio ir juostų elementų kraštų suvirintų santvarų mazguose su mazginiais lakštais turi būti ne mažesnis kaip  mm, bet ne didesnis kaip 80 mm (čia t – mazginio lakšto storis, mm).

239. Tarp santvaros juostų jungiamųjų elementų galų, perdengiamų antdėklais, paliekamas  ne mažesnis kaip 50 mm plyšys.

240. Virintines siūles, prijungiančias santvaros tinklelio elementus prie mazginių lakštų, būtina pratęsti 20 mm už elemento galo.

241. Santvarų mazguose su juostomis iš tėjų, dvitėjų ir pavienių kampuočių mazginių lakštų tvirtinamasis sudūrimas prie juostų lentynų turi būti atliekamas virinant per visą mazginio lakšto storį. 1-os grupės konstrukcijų mazginius lakštus prie juostų būtina prijungti pagal 4 priedo 1-os lentelės 7-ąją eilutę.

 

XXXIII SKIRSNIS. KOLONOS

 

242. Spragotųjų kolonų su tinkleliais dviejose plokštumose montuojamuosius elementus būtina sustandinti diafragmomis, išdėstomomis montuojamojo elemento galuose.

243. Spragotųjų kolonų su jungiamuoju tinkleliu vienoje plokštumoje diafragmos išdėstomos ne rečiau kaip kas 4 m.

244. Centriškai gniuždomoms kolonoms ir statramsčiams su vienpusėmis juostinėmis siūlėmis, atitinkančiomis 144 p. reikalavimus, ramsčių, sijų, spyrių ir kitų elementų tvirtinimo mazguose įrąžos perdavimo zonoje būtina naudoti dvipuses juostines siūles, išeinančias iš kiekvienos tvirtinamojo elemento kontūro (mazgo) pusės 30kf ilgiu.

245. Kertinės (kampinės) siūlės, tvirtinančios sujungiamojo tinklelio mazginius lakštus prie kolonų su užlaida, apskaičiuojamos ir išdėstomos iš mazginio lakšto dviejų pusių išilgai kolonos tarpais šachmatine tvarka. šiuo atveju atstumas tarp tokių siūlių galų neturi viršyti 15 mazginio lakšto storių.

246. Konstrukcijų, gaminamų virinant rankomis, siūlės turi būti nenutrūkstamos visu mazginio lakšto ilgiu.

247. Kolonų montuojamosios jungtys turi būti įrengiamos su frezuotais galais, virinant sudurtinai, naudojant antdėklus, prijungtus virintinėmis siūlėmis arba paprastaisiais ar įtempiamaisiais varžtais. Virinamų antdėklų siūlės iš kiekvienos pusės turi nesiekti sandūros per 30 mm. Leidžiama naudoti flanšines jungtis, kurios perduoda gniuždomąsias įrąžas glaudaus lietimosi paviršiais, o tempiamąsias – varžtais.

 

XXXIV SKIRSNIS. RAMSČIAI

 

248. Projektuojant plienines konstrukcijas būtina numatyti ramsčius, užtikrinančius statinio ir jo elementų erdvinį nekintamumą montavimo ir naudojimo metu, parenkant juos pagal geometrinius statinio parametrus ir jo naudojimo ypatybes (konstrukcinė schema, tarpatramio, kranų tipai ir jų darbo režimai, temperatūros poveikiai ir t. t.).

249. Kiekviename pastato temperatūriniame bloke būtina numatyti savarankišką ramsčių sistemą.

250. Ilgesnių nei 12 m pokraninių sijų ir santvarų apatinės juostos turi turėti horizontaliuosius ramsčius.

251. Vertikalieji ramsčiai tarp pagrindinių kolonų, žemiau pokraninių sijų lygio, esant dvišakėms kolonoms turi būti išdėstyti kiekvienos kolonos šakos plokštumoje. Tokiu atveju šakų ramsčiai tarpusavyje turi būti sujungti tinkleliu.

252. Skersinius horizontaliuosius ramsčius būtina numatyti gegninių santvarų viršutinių arba apatinių juostų lygyje kiekviename pastato tarpatramyje temperatūrinių blokų galuose. Kai temperatūrinio bloko ilgis viršija 144 m, būtina numatyti skersinius horizontaliuosius ramsčius.

253. Gegnines santvaras, tiesiogiai nesujungtas su skersiniais ramsčiais, būtina sujungti šių ramsčių išdėstymo plokštumoje spyriais ir templėmis.

254. Skersinių ramsčių išdėstymo vietose būtina numatyti vertikaliuosius ramsčius tarp santvarų.

255. Kai viršutinių juostų lygyje yra standusis stogo diskas, reikia numatyti inventorinius nuimamuosius ramsčius konstrukcijų projektinei padėčiai ir jų pastovumui montavimo metu užtikrinti.

256. Pastatuose su kranais, atitinkančiais darbo režimų grupes 6K-8K pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priede pateiktą klasifikaciją, stogams su pogegninėmis santvaromis, vieno tarpatramio ir dviejų tarpatramių pastatuose su 10 T (100 kN) ir galingesniais tiltiniais kranais išilgai kraštinių kolonų eilių būtina numatyti išilginius horizontaliuosius ramsčius gegninių santvarų apatinių juostų plokštumoje, o kai gegninių konstrukcijų apatinė altitudė viršija 18 m – nepaisant kranų keliamosios galios.

257. Pastatams su daugiau negu 3 tarpatramiais horizontaliuosius išilginius ramsčius būtina numatyti ir išilgai vidurinių kolonų eilių, ne rečiau kaip kas antras tarpatramis pastatuose su 6K – 8K darbo režimo grupės kranais ir kas du tarpatramiai – kituose pastatuose.

258. Transporto galerijų karpytųjų santvarų viršutinių ir apatinių juostų horizontaliuosius ramsčius būtina konstruoti atskirai kiekvienam tarpatramiui.

259. Naudojant denginių ramsčiams kryžminius tinklelius, leidžiama juos skaičiuoti pagal sąlyginę schemą, tarus, kad spyriai perima tik tempimo įrąžas.

260. Nustatant įrąžas ramsčių elementuose, santvarų juostų apspaudimas paprastai nevertinamas.

261. Įrengiant membraninį paklotą santvarų apatinių juostų plokštumoje, leidžiama įvertinti membranos poveikį.

262. Kabamiesiems denginiams su plokščiosiomis laikančiosiomis sistemomis (dvijuostėmis, baigtinio lenkiamojo standumo, lynų sistemomis ir t. t.) tarp laikančiųjų sistemų reikia numatyti vertikaliuosius ir horizontaliuosius ramsčius.

 

XXXV SKIRSNIS. SIJOS

 

263. Suvirintinių dvitėjų sijų juostoms lakštų paketai paprastai nenaudojami. Sijų su įtempiamaisiais varžtais juostoms leidžiama naudoti paketus, susidedančius iš ne daugiau kaip trijų lakštų, šiuo atveju juostų kampuočių skerspjūvio plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 % viso juostos skerspjūvio ploto.

264. Suvirintinių sijų juostinės siūlės, taip pat siūlės, prie pagrindinio sijos skerspjūvio prijungiančios pagalbinius elementus (pvz., sąstandas), turi būti nepertrūkstamos.

265. Vienpusės dvitėjų suvirintinių sijų juostinės siūlės, laikančios statines apkrovas, gali būti naudojamos šiais atvejais:

a) kai skaičiuotinė apkrova pridėta simetriškai sijos skerspjūvio atžvilgiu;

b) kai užtikrintas sijos gniuždomosios juostos pastovumas pagal 71 a p. reikalavimus;

c) kai sutelktųjų jėgų pridėjimo prie sijos juostos vietose įrengtos skersinės sąstandos.

266. Rėminių konstrukcijų sijose prie atraminių mazgų būtina naudoti dvipuses juostines siūles.

267. Sijose, skaičiuojamose pagal 73-78 p. reikalavimus, negalima naudoti vienpusių juostinių siūlių.

268. Suvirintinių sijų sąstandos turi būti nutolintos nuo sienelės sandūrinių jungčių ne mažesniu kaip 10 sienelės storių atstumu. Sijos sienelės sudurtinių siūlių sankirtos su išilgine standumo briauna vietose siūlės, pritvirtinančios briauną prie sienelės, turi nesiekti sudurtinės siūlės per 40 mm. Suvirintinėms dvitėjėms sijoms, pagal reglamento 1 lentelę priklausančioms 2-4 konstrukcijų grupei, naudotinos vienpusės sąstandos.

269. Sijoms su vienpusėmis juostinėmis siūlėmis sąstandas būtina išdėstyti priešingoje vienpusių juostinių siūlių išdėstymui sienelės pusėje.

 

XXXVI SKIRSNIS. POKRANINĖS SIJOS

 

270. Pokraninių sijų stiprumas turi būti skaičiuojamas numatomam vertikaliųjų ir horizontaliųjų apkrovų poveikiui pagal 72 p. reikalavimus.

271. 7K ir 8K darbo režimo grupių kranams (pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priedą) pokraninių sijų sienelių stiprumas (išskyrus sijas, kurių patvarumas skaičiuojamas) skaičiuojamas pagal (7.45) ir (7.46) formules, kuriose skaičiuojant nekarpytųjų sijų atraminius pjūvius vietoj koeficiento 1,15 naudojamas koeficientas 1,3.

272. Pokraninių sijų pastovumas turi būti skaičiuojamas pagal 70 p.

273. Pokraninių sijų sienelių ir juostų lakštų pastovumas turi būti tikrinimas pagal VII skyriaus reikalavimus.

274. Pokraninių sijų patvarumas turi būti skaičiuojamas pagal XXIV skirsnio reikalavimus, taikant a = 0,77, kai kranai atitinka 7K ir 8K darbo režimų grupes pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 5 priedą, ir a = 1,1 kitais atvejais.

275. Pokraninių sijų, skirtų 7K ir 8K darbo režimų grupių kranams, papildomai turi būti skaičiuojamas sienelių patvarumas pagal 278 p.

276. Pokraninių sijų stiprumo ir patvarumo skaičiavimas turi būti atliekamas krano apkrovoms, nustatomoms pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus.

277. Pokraninės sijos iš plieno, kurio takumo riba iki 400 N/mm2, sienelių gniuždomojoje zonoje turi atitikti šiuos reikalavimus:

 

, (10.1)

 

,      (10.2)

 

,      (10.3)

 

,     (10.4)

 

čia:

 

     (10.5)

 

 ,  (10.6)

 

čia:

 

b

- koeficientas: karpytųjų sijų atraminių pjūvių b = 1,15, nekarpytųjų sijų atraminių pjūvių b = 1,3;

My,Ed, Vz,Ed

- skaičiuotinis lenkimasis momentas ir skersinė jėga, veikiantys sijos skerspjūvyje;

- vertikaliosios koncentruotos apkrovos, sukeltos vieno krano rato, padidinimo koeficientas, parenkamas pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus;

Fd

- skaičiuotinis krano rato slėgis be dinaminio koeficiento;

leff

- skaičiuojamasis ilgis, nustatomas pagal (10.7) formulę;

Tloc,Ed

- vietinis skaičiuotinis sukamasis momentas, nustatomas pagal (10.8) formulę;

 

- bėgio ir juostos savųjų sukamųjų inercijos momentų suma, čia tf ir bf  – atitinkamai sijos viršutinės (gniuždomosios) juostos storis ir plotis.

 

Skaičiuojamasis ilgis:

 

     (10.7)

čia:

 

c

- koeficientas: suvirintinių ir valcuotųjų sijų , o sijų su įtempiamaisiais varžtais ;

If,r 

- sijos juostos ir krano bėgio skerspjūvių plotų savųjų inercijos momentų suma arba bėgio ir juostos bendrasis skerspjūvio ploto inercijos momentas tuo atveju, kai bėgis privirinamas, užtikrinant bendrą bėgio ir sijos juostos darbą;

 

    (10.8)

čia:

 

e

- sąlyginis ekscentricitetas, lygus 15 mm;

Fd,H

- skaičiuotinė horizontali apkrova, sukelta tiltinio krano susiskersavimo ir krano bėgių nelygiagretumo, parenkama pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus;

hr

- krano bėgio aukštis.

 

(10.1) – (10.6) formulėse visi įtempiai naudojami su pliuso ženklu.

278. Sudėtinės pokraninės sijos sienelės viršutinės zonos patvarumas skaičiuojamas pagal formulę

 

,    (10.9)

 

čia fn,d – visų plieno rūšių, suvirintinių sijų ir sijų su įtempiamaisiais varžtais skaičiuotinis varginamasis plieno stipris, atitinkamai lygus: fn,d = 75 N/mm2 ir 95 N/mm2 – gniuždomosios viršutinės sienelės zonos (pjūviai vidurinėje sijos dalyje); fn,d = 65 N/mm2 ir 89 N/mm2 – tempiamosios viršutinės sijos sienelės zonos (nekarpytosios sijos atraminiai pjūviai).

279. Įtempių dydis (10.9) formulėje turi būti nustatomas pagal 277 p. reikalavimus nuo krano apkrovų, atitinkančių STR 2.05.04:2003 [7.4] reikalavimus.

280. Kranų, atitinkančių pagal STR 2.05.04:2003 [7.4] 7K ir 8K darbo režimų grupes, viršutinės sijų juostos siūlės turi būti įvirinamos visu sienelės storiu.

281. Pokraninių sijų ir darbo aikštelių sijų, tiesiogiai perimančių judamąsias apkrovas, tempiamųjų juostų laisvieji kraštai turi būti valcuoti, drožti arba apipjauti mechanizuotu deguonies arba plazminiu-lankiniu pjovimo būdu.

282. Pokraninių sijų sąstandų matmenys turi atitikti 120 p. reikalavimus, o dvipusės sąstandos atsikišusios dalies plotis turi būti ne mažesnis kaip 90 mm. Dvipusės skersinės sąstandos neturi būti privirinamos prie sijos juostų. Sąstandų galai turi būti glaudžiai pridėti prie sijos viršutinės juostos, o kranų, atitinkančių 7K ir 8K darbo režimų grupes, sijų sąstandų galus, prigludusius prie viršutinės juostos, būtina drožti.

283. Kranų, atitinkančių 1K – 5K darbo režimo grupes, sijoms leidžiama naudoti vienpuses sąstandas, virinamas prie sienelės ir viršutinės juostos bei išdėstomas pagal 268 ir 269 p. reikalavimus.

284. Pakabinamųjų krano bėgių (monobėgių) stiprumas turi būti skaičiuojamas įvertinant vietinius normalinius įtempimus, sukeltus krano rato ir veikiančius išilgai ir skersai sijos ašies.

 

XXXVII SKIRSNIS. SIJOS SU KLUPIĄJA SIENELE

 

285. Karpytosioms simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijoms su klupiąja sienele, laikančioms statinę apkrovą ir lenkiamoms sienelės plokštumoje, turi būti naudojamas plienas su takumo riba iki 430 N/mm2.

 

20

 

10.1 pav. Sijos su klupiąja sienele schema

 

286. Karpytųjų simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijų, laikančių statinę apkrovą, lenkiamų sienelės plokštumoje, sustiprintų tik skersinėmis sąstandomis (žr. 10.1 pav.), kai sąlyginis sienelės liaunis , stiprumas tikrinamas pagal formulę

 

,     (10.10)

 

čia: My,Ed ir Vz,Ed – skaičiuotiniai momento ir skersinės jėgos dydžiai nagrinėjamame sijos pjūvyje;

Mfl,Rd – skaičiuotinis lenkiamasis atsparis pagal takumo ribą, skaičiuojamas pagal formulę

 

;     (10.11)

 

Vfl,Rd  – skaičiuotinis kerpamasis atsparis, skaičiuojamas pagal formulę

 

.    (10.12)

 

(10.11) ir (10.12) formulėse:

 

tw ir hw

- sijos sienelės storis ir aukštis;

Af

- sijos juostos skerspjūvio plotas;

tw,cr,Rd ir  n

- kritinis tangentinis įtempis ir sienelės ruožo matmenų santykis, nustatomi pagal 114 p.;

b1

- koeficientas, apskaičiuojamas pagal (10.13) ir (10.14) formules.

 

Koeficientas b1:

 

jeigu a £0,03, tai

 

;      (10.13)

jeigu 0,03<a£0,1, tai

 

,      (10.14)

 

čia  ,

 

čia:

 

Wmin

- mažiausias tėjinio skerspjūvio, susidedančio iš sijos gniuždomosios juostos ir prigludusios prie jos  aukščio sienelės dalies, atsparumo momentas (savosios tėjo ašies, lygiagrečios su sijos juosta);

as

- sąstandų žingsnis.

 

287. Skersinių sąstandų skerspjūvis turi būti ne mažesnis, nei nurodyta 120 p., ir turi būti tikrinamas jų pastovumas kaip strypo, gniuždomo jėga Nstiff, kuri apskaičiuojama pagal formulę

 

.    (10.15)

 

Jos dydis turi būti ne mažesnis nei sutelktosios apkrovos, esančios virš sąstandos. Skaičiuojamasis strypo ilgis leff = hw (1 – b1), bet ne mažesnis kaip 0,7hw. Skaičiuojamas simetrinės dvipusės sąstandos centriškasis gniuždymas, vienpusės – ekscentriškasis gniuždymas su ekscentricitetu, lygiu atstumui nuo sienelės ašies iki skaičiuotinio strypo skerspjūvio sunkio centro. Skaičiuotinį strypo skerspjūvį sudaro sąstanda ir  pločio sienelės dalys į abi puses nuo sąstandos.

288. Sijos sienelės dalis, esanti virš atramos, turi būti sutvirtinta dvipuse atramine sąstanda, atitinkančia 122 p. reikalavimus.

289. Papildoma dvipusė sąstanda turi būti statoma atstumu, ne mažesniu nei jos plotis ir ne didesniu nei nuo atraminės sąstandos. Ji turi atitikti 287 p. reikalavimus.

290. Sijos pastovumo tikrinti nereikia, jei tenkinami reglamento 71 p. reikalavimai arba kai skaičiuojamasis ilgis , čia bf  – gniuždomosios juostos plotis.

291. Sijos gniuždomosios juostos lentynos pločio santykis su jos storiu turi būti ne didesnis kaip .

292. Vietiniai sijos sienelės įtempiai , nustatyti pagal (7.43) formulę, turi būti ne didesni kaip 0,75fyd   naudojant skaičiuojamąjį ilgį, nustatomą pagal (10.7) formulę.

293. Nustatant sijos, turinčios tarpatramyje sąstandas, įlinkį, jos skerspjūvio ploto inercijos bruto momentas mažinamas dauginant iš koeficiento , o sijų, neturinčių sąstandų tarpatramyje, iš .

294. Jeigu sijos, apibūdintos 285 p., sienelės liaunis patenka į rėžius  ir jeigu ją veikia tolygiai paskirstytoji apkrova arba penkios ir daugiau vienodo dydžio tolygiai sijos ilgiu išdėstytos sutelktosios apkrovos, sijos sienelė gali būti nesutvirtinama sąstandomis. Šiuo atveju apkrova turi būti pridėta simetriškai sijos sienelės plokštumai. Tokių sijų stiprumas tikrinamas pagal formulę

 

,    (10.16)

 

čia d – koeficientas, įvertinantis skersinės jėgos įtaką laikomajai sijos galiai ir nustatomas pagal formulę .

Taip pat turi būti tenkinamos sąlygos  ir .

 

XXXVIII SKIRSNIS. SIJOS SU PERFORUOTĄJA SIENELE

 

295. Sijos su perforuotąja sienele projektuojamos iš valcuotųjų dvitėjų sijų, paprastai iš plieno, kurio takumo riba siekia iki 530 N/mm2. Sandūrinių sienelių jungčių virintinės siūlės yra visiškai įvirinamos.

296. Sijų, lenkiamų sienelės plokštumoje (žr. 10.2 pav.), stiprumas skaičiuojamas pagal 10.1 lentelės formules.

297. Sijų pastovumas skaičiuojamas pagal 70 p. reikalavimus, jų geometrines charakteristikas skaičiuojant pjūvyje su kiauryme sienelėje. Sijų pastovumo tikrinti nereikia, jei tenkinami 71 p. reikalavimai.

298. Sijos sienelė atraminiuose pjūviuose stiprinama sąstandomis ir skaičiuojama pagal 122 p. reikalavimus, kai  (čia tw,min – mažesnysis sienelės storis), be to, atraminio pjūvio nesusilpninta sienelės dalis imama c ³ 250 mm (žr. 10.2 pav.).

299. Jeigu  arba kai netenkinami 68 p. reikalavimai, turi būti numatomos sąstandos pagal 120 p. reikalavimus.

300. Sutelktosios apkrovos turi būti išdėstomos tik nesusilpnėjusiose dėl sienelės kiaurymių sijos pjūviuose.

301. Gniuždomojo tėjinio skerspjūvio sienelės aukštis turi atitikti reglamento 129 p. reikalavimus, (8.125) formulėje taikant .

302. Nustatant sijos įlinkį, jeigu  (čia l – sijos tarpatramis), sijos skerspjūvio su kiauryme inercijos momentas dauginamas iš koeficiento 0,95.

 

21-22

 

10.2 pav. Sijos dalies su perforuotąja sienele schema

 

10.1 lentelė

 

Sijos su perforuotąja sienele skerspjūvių stiprumo tikrinimo formulės

 

Viršutinio tėjinio

Apatinio tėjinio

Atraminio

1 taškas

3 taškas

2 taškas

4 taškas

Lentelėje pateiktų įtempių skaičiavimo taškai parodyti 10.2 pav.

Žymenys:

My,Ed

- skaičiuotinis lenkiamasis momentas nagrinėjamame sijos pjūvyje;

 

- skaičiuotinės skersinės jėgos dalis, perimama viršutinio tėjo;

 

- skaičiuotinės skersinės jėgos dalis, perimama apatinio tėjo;

- skaičiuotinė skersinė jėga, veikianti sijos skerspjūvyje atstumu (c+s-0,5a) nuo atramos;

Vz,Ed

- skaičiuotinė skersinė jėga nagrinėjamame sijos pjūvyje;

ir

- viršutinio ir apatinio tėjų plotų inercijos momentai savųjų ašių y1 ir y2 atžvilgiu;

Iy

- sijos skerspjūvio ploto ties kiauryme sienelėje inercijos momentas y ašies atžvilgiu;

Wy1,max ir Wy1,min

- viršutinio tėjo skerspjūvio didžiausias ir mažiausias atsparumo momentai;

Wy2,max ir Wy2,min

- apatinio tėjo skerspjūvio didžiausias ir mažiausias atsparumo momentai;

fy,d,1, fu,d,1, fy,d,2, fu,d,2

- viršutinio ir apatinio tėjų plieno skaičiuotiniai stipriai.

 

XXXIX SKIRSNIS. LAKŠTINĖS KONSTRUKCIJOS

 

303. Kevalų skersinių sąstandų elementai turi būti projektuojami uždarojo kontūro.

304. Sutelktosios lakštinių konstrukcijų apkrovos turi būti perduodamos numatytiems standumo elementams. Skirtingos formos kevalų sujungimo vietose būtinos glodžiosios pereigos vietiniams įtempiams mažinti.

305. Visas sudurtinių jungčių siūles būtina suvirinti arba iš dviejų pusių, arba iš vienos, įvirinant siūlės šaknį ar naudoti padėklus.

Projekte derėtų nurodyti konstrukcijų jungčių, kur to reikia, sandarumo būtinumą.

306. Lakštinėse konstrukcijose turi būti naudojamos suvirintinės sandūrinės jungtys. 5 mm ir mažesnio storio lakštų jungtims, taip pat montuojamosioms jungtims leidžiama konstruoti užleistines jungtis.

307. Konstruojant lakštines konstrukcijas, būtina numatyti pramoninius jų gamybos ir montavimo metodus:

a) naudojant didelių matmenų lakštus bei juostas;

b) naudojant susuktus į ritinius, kiauto pavidalo ruošinius ir kt.;

c) karpant, tuo užtikrinant mažesnį atliekų kiekį;

d) automatiškai suvirinant;

e) montavimo metu naudojant mažiausią virintinių siūlių skaičių.

308. Projektuojant stačiakampes ar kvadratines plane plokščiąsias perdangų membranas, atraminių kontūrų kampuose reikia naudoti didesnio atsparumo korozijai plieną.

 

XL SKIRSNIS. MONTUOJAMOSIOS JUNGTYS

 

309. Konstrukcijas reikia dalyti į montuojamuosius elementus, įvertinant leistinuosius gabenimo gabaritus, racionalų ir ekonomišką konstrukcijų vežimą į statybvietę bei mažinant joje atliekamus konstrukcijų gamybos darbus.

310. Prireikus reikia numatyti montuojamuosius elementų tvirtinimus (įrengti montavimo stalelius ir pan.), gerinančius konstrukcijų montavimo tikslumą ir saugumą.

311. Montuojamosioms jungtims tikslinga naudoti B ir C gaminio klasių bei įtempiamuosius (stipriuosius) varžtus.

312. Montuojamosiose jungtyse su didelėmis vertikaliosiomis įrąžomis (santvarų, rėmo sijų, rėmų ir kt.) reikia numatyti atraminius stalelius.

313. Montuojamosiose jungtyse veikiant lenkiamiesiems momentams, naudojami tempiamieji B ir C gaminio klasių varžtai.

314. Pastatų ir statinių montuojamosios jungtys su pokraninėmis sijomis, kurių skaičiuotas patvarumas, taip pat su konstrukcijomis, skirtomis geležinkelio sąstatams, turi būti suvirinamos arba naudojami įtempiamieji (stiprieji) varžtai.

315. B ir C gaminio klasių varžtus montuojamosioms jungtims leidžiama naudoti šiais atvejais:

a) ilginiams, konstrukciniams stoglangių elementams, santvarų viršutinių juostų ramsčiams (kai yra ramsčiai apatinių juostų lygyje arba esant standžiai denginio konstrukcijai), santvarų ir stoglangių vertikaliesiems ramsčiams, taip pat fachverko elementams tvirtinti;

b) santvarų apatinių juostų ramsčiams, kai yra standžioji denginio konstrukcija (gelžbetoninėms arba armuotosioms plokštėms iš akytojo betono, plieniniam profiliniam paklotui ir t. t.) tvirtinti;

c) jungti gegninėms ir pogegninėms santvaroms prie kolonų ir gegninėms santvaroms prie pogegninių, perduodant vertikaliąją atraminę reakciją per stalelį;

d) karpytosioms pokraninėms sijoms tarp savęs, taip pat apatinei jų juostai prie kolonų, prie kurių nejungiami vertikalieji ramsčiai, tvirtinti;

e) darbo aikštelių sijoms, kurių neveikia dinaminės apkrovos, tvirtinti;

f) nepagrindinėms konstrukcijoms tvirtinti.

 

XLI SKIRSNIS. KARKASINIAI PASTATAI

 

316. Rėminių sistemų lenkimo momentams perskirstyti gali būti naudojami kolonos ir rėmo sijos jungties plieniniai antdėklai, kuriuose leistinos plastinės deformacijos. Šių antdėklų plieno takumo riba turi neviršyti 345 N/mm2. Antdėklų įrąžos turi būti nustatomos, kai yra mažiausia takumo riba sy,min = fy ir didžiausia takumo riba sy,max = fy  + 100 N/mm2. Tokių antdėklų išilginiai kraštai turi būti drožti arba frezuoti.

 

XLII SKIRSNIS. KABAMOSIOS PERDANGOS

 

317. Kabamosioms laikančiosioms konstrukcijoms turėtų būti naudojami įvairūs lynai ir stiprioji viela. Leidžiama naudoti ir valcuotuosius gaminius.

318. Kabamojo stogo atitvaros turėtų būti įrengtos tiesiogiai ant laikančiųjų lynų ir  atkartoti jų sudarytą pavidalą. Stogo atitvaras leidžiama pakelti virš laikančiųjų lynų, atremiant jas ant specialių pagalbinių konstrukcijų arba pakabinti po laikančiaisiais lynais. Šiuo atveju stogo atitvarų pavidalas gali nesutapti su laikančiųjų lynų apybrėža.

319. Atraminių kontūrų forma numatoma atsižvelgiant į skaičiuotinių apkrovų sukeltą įrąžų slėgį nuo prijungtų prie jų laikančiųjų lynų.

320. Kabamųjų denginių pradinės formos stabilumas turėtų būti skaičiuojamas nuo laikinųjų apkrovų, įskaitant vėjo apkrovos trauką.  Pradinės formos stabilumas turi užtikrinti parinktos stogo atitvaros hermetiškumą. Be to, turėtų būti tikrinamas kabamojo denginio kreivio pokytis išilgai ir skersai lynų.

321. Reikalingas pradinės formos stabilumas pasiekiamas konstrukcinėmis priemonėmis: didinant laikančiųjų lynų įtempį stogo perdangos svorio sąskaita arba iš anksto įtempiant; įrengiant specialią stabilizuojančiąją konstrukciją; naudojant baigtinio lenkiamojo standumo laikančiąsias konstrukcijas; jungiant kabamųjų lynų sistemą ir denginio plokštes į bendrą konstrukciją.

322. Laikančiosiomis kabamųjų denginių konstrukcijomis gali būti:

a) įvairūs tinklai iš lygiagrečiai, ortogonaliai arba radialiai išdėstytų lynų;

b) plokščiosios arba erdvinės dvijuostės iš anksto įtemptosios lynų sistemos;

c) vantinės sijinės ir mišriosios sistemos iš lynų;

d) vienjuostės arba dvijuostės baigtinio lenkiamojo standumo konstrukcijos iš  valcuotųjų profiliuočių.

323. Laikančiųjų lynų skerspjūvis turi būti parinktas didžiausiai skaičiuotinės apkrovos sukeltai įrąžai, nustatytai atsižvelgiant į kabamojo denginio pradinės formos pokyčius. Tinklinių sistemų elementų skerspjūviai turi būti patikrinti laikinųjų apkrovų, pridėtų tik išilgai laikančiojo lyno sukeltai įrąžai.

324. Laikančiųjų kabamųjų lynų vertikalieji ir horizontalieji poslinkiai bei įrąžos juose turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į jų netiesinę elgseną.

325. Laikančiųjų kabamųjų lynų ir jų tvirtinimo jungčių darbo sąlygų koeficientai imami pagal XLIV skirsnio nuorodas. Stabilizuojančiųjų lynų, jei jie nėra atraminio kontūro templės, darbo sąlygų koeficientas gc = 1.

326. Laikančiųjų kabamųjų konstrukcijų iš valcuotųjų profiliuočių atraminiai mazgai turėtų būti lankstiniai (šarnyriniai).

 

XLIII SKIRSNIS. ELEKTROS LINIJOS, ATVIRŲ SKIRSTOMŲJŲ ĮRENGINIŲ IR TRANSPORTO LINIJŲ KONTAKTINIAI TINKLAI

 

327. Elektros oro linijų atramoms, atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms bei transporto kontaktinių tinklų linijoms naudojami plienai, kurių charakteristikos pateiktos

5-10 lentelėse (išskyrus S420, S460 plienus).

328. Iki 100 m aukščio oro linijų atramoms ir atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms A, B ir C gaminio klasių varžtus reikia naudoti kaip konstrukcijoms, kurių patvarumas neskaičiuojamas, o atramoms, viršijančioms 100 m aukštį, – kaip konstrukcijoms, kurių patvarumas skaičiuojamas.

329. Oro linijų atramoms, atviros skirstomosios įrangos konstrukcijoms ir kontaktinių tinklų linijoms skaičiuoti naudojami darbo sąlygų koeficientai, nurodyti VII skyriuje, taip pat 10.2 lentelėje, 342 ir 55 p.

 

10.2 lentelė

 

Oro linijų, transporto linijų kontaktinių tinklų, atviros skirstomosios įrangos elementų darbo sąlygų koeficientai

 

Konstrukcijos elementai

Darbo sąlygų koeficientai gc

1. Laisvai stovinčių atramų gniuždomosios juostos iš pavienių kampuočių pirmuose dviejuose tarpmazgiuose nuo pagrindo, kai mazgai sujungti:

a) virinant;

b) varžtais

2. Plokščių spragotųjų traversų iš pavienių lygiašonių kampuočių, pritvirtinamų viena lentyna (žr. 10.3 pav.), gniuždomieji elementai, kai:

a) juostos pritvirtinamos prie atramos tiesiogiai dviem ir daugiau varžtų;

b) juostos pritvirtinamos prie atramos vienu varžtu arba per mazginį lakštą;

c) spyriai ir statramsčiai

3. Atotampos iš plieninių lynų ir stipriosios vielos pluoštų:

a) tarpinėms atramoms normaliomis darbo sąlygomis;

b) inkarinėms, inkarinėms kampinėms ir kampinėms atramoms:

normaliomis darbo sąlygomis;

avarinėmis darbo sąlygomis

 

 

0,95

0,9

 

 

0,9

 

0,75

 

0,75

 

0,9

 

0,8

0,9

Pastaba. Lentelėje nurodyti darbo sąlygų koeficientai netaikomi skaičiuojant elementų mazgus.

 

a)

b)

23

24

 

10.3 pav. Traversų schemos:

a – su trikampiu tinkleliu; b – su trikampiu tinkleliu su statramsčiais

 

330. Atramų konstrukcinių elementų stiprumas gali būti skaičiuojamas pagal 57 p. tik tempiamųjų elementų iš pavienių kampuočių jungimo viena lentyna vietoje.

331. Nustatant lyginamąjį liaunį pagal 7.3 lentelę, viso spragotojo strypo didžiausias liaunis l skaičiuojamas pagal šias formules:

a) keturbriaunio lankstais (šarnyriškai) atremto galuose strypo su lygiagrečiomis juostomis

 

;      (10.17)

 

b) tribriaunio lankstais (šarnyriškai) atremto galuose lygiašonio strypo su lygiagrečiomis juostomis

 

;      (10.18)

 

c) laisvai stovinčio piramidės formos strypo

 

,      (10.19)

 

.    (10.20)

 

(10.17) – (10.20) formulėse:

 

l

- spragotojo strypo geometrinis ilgis;

b

- atstumas tarp siaurosios briaunos juostų ašių;

h

- laisvai stovinčios spragotosios atramos aukštis;

bt ir bb  

- atstumai tarp piramidės formos atramos juostų ašių atitinkamai viršutinėje ir apatinėje dalyse siauriausiame atramos šone;

m1

- skaičiuojamojo ilgio koeficientas.

 

332. Pastoviojo skerspjūvio ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų spragotojo skerspjūvio strypų pastovumas skaičiuojamas pagal VII skyriaus reikalavimus.

333. Lygiašonių tribriaunių pastoviojo spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu ar jungiamaisiais lakštais (antdėklais) santykinis ekscentricitetas erel skaičiuojamas pagal formules:

lenkiant plokštumoje, statmenoje vienai iš šoninių plokštumų,

 

,      (10.21)

 

lenkiant plokštumoje, lygiagrečioje su viena iš šoninių plokštumų,

 

,      (10.22)

 

čia: b – atstumas tarp juostų ašių šoninėje plokštumoje;

b – koeficientas, lygus 1,2, kai elementai jungiami varžtais, ir 1,0, kai suvirinami.

334. Skaičiuojant ekscentriškai gniuždomus ir gniuždomuosius-lenkiamuosius spragotojo skerspjūvio strypus pagal Reglamento 82 p. reikalavimus, jeigu elementai jungiami varžtais, ekscentricitetas dauginamas iš koeficiento 1,2.

335. Tikrinant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų spragotojo skerspjūvio atramų su atotampomis atskirų juostų pastovumą, ašinė jėga kiekvienoje juostoje nustatoma įvertinant įrąžą nuo lenkimo momento M2nd,Ed, apskaičiuoto pagal deformuotą schemą. Šio momento dydis lankstais (šarnyriškai) įtvirtintos atramos viduryje turi būti nustatomas pagal formulę

 

,     (10.23)

čia:

 

 

d1

,

Mq

- lenkiamasis momentas atramos viduryje nuo statmenos jos ašiai apkrovos, nustatomas kaip įprastose sijose;

I

- atramos skerspjūvio ploto inercijos momentas ašies, statmenos apkrovos veikimo plokštumai, atžvilgiu;

l

- atramos ilgis;

w

- įlinkis atramos viduryje nuo statmenos jos ašiai apkrovos, nustatomas kaip įprastinėse sijose;

- pradinis atramos išlinkis, lygus l/750;

b

- koeficientas, nurodytas 333 p.

 

336. Skersinė jėga VEd gniuždomosiose-lenkiamosiose ir lankstais (šarnyriškai) paremtose pastoviojo spragotojo skerspjūvio atramose su atotampomis imama pastovi visu ilgiu ir nustatoma pagal formulę

 

,     (10.24)

 

čia VEd,max – didžiausia skaičiuotinė skersinė jėga nuo išorinių apkrovų. Kiti žymenys (10.24) formulėje yra tie patys, kaip ir (10.23) formulėje.

337. Gniuždomųjų strypų iš pavienių kampuočių pastovumas dažniausiai skaičiuojamas įvertinant ekscentrišką ašinių jėgų pridėtį. Tokius strypus leidžiama skaičiuoti pagal (7.7) formulę kaip centriškai gniuždomus, dauginant ašinę jėgą iš koeficientų am ir ad, ne mažesnių nei 1,0.

Erdvinių varžtinių konstrukcijų, kurių konstrukcinės schemos atitinka pateiktas 7.9 pav. (išskyrus schemą 7.9 c ir galines atramas), jungiamų varžtais mazguose, centruojant strypus iš pavienių lygiašonių kampuočių pagal varžtų išdėstymo ašis, kai varžtai tinklelio elementuose išdėstyti viena eile ir spyriai pritvirtinami mazge iš dviejų juostos lentynos pusių, koeficientų am ir ad reikšmės nustatomos taip:

a) juostoms, kurių sąlyginis liaunis  (jeigu , skaičiuojant naudojama

), pagal formules:

 

kai  ir ,

 

;    (10.25)

 

kai  ir ,

 

;   (10.26)

 

b) spyriams, kuriems atstumo nuo varžtų ašies iki kampuočio kampo santykis su kampuočio lentynos pločiu telpa į rėžius nuo 0,54 iki 0,60, prijungtų prie skaičiuojamojo juostos tarpmazgio, pagal formules:

 

kai  ir ,

 

;    (10.27)

 

kai  ir ,

 

.    (10.28)

 

338. Erdvinėms varžtais sujungtoms konstrukcijoms, kurių schemos atitinka pateiktas 10.9 d, e, f pav., (10.26) ir (10.28) formulėse naudojamas santykis c/b turi tenkinti sąlygą 0,45 £ c/b < 0,55.

Erdvinėms suvirintosioms konstrukcijoms, pagamintoms iš pavienių lygiašonių kampuočių, atitinkančių 10.9 b, d pav. pavaizduotas schemas (išskyrus galines atramas) su spyrių pritvirtinimu mazge tik iš vidinės juostos pusės, kai Npr,Ed / NEd £ 0,7, taikomos šios koeficientų am ir ad reikšmės:

a) centruojant strypus mazguose pagal skerspjūvių sunkio centrus am = ad  = 1,0;

b) centruojant spyrių ašis mazguose į juostos kampuočio kampą am = ad  =1 + 0,12 Npr,Ed / NEd;

c) skaičiuojant konstrukcijas nuo bendro vertikalių ir skersinių apkrovų ir sukimo momento poveikio, kurį sukelia laidų ar lynų trūkis, leidžiama taikyti am = ad  = 1,0.

(10.25) – (10.28) formulėse naudoti šie žymenys:

 

c

- atstumas, statmenas juostos ašiai nuo juostos kampuočio kampo iki mazgo centravimo ašies;

b

- juostos kampuočio lentynos plotis;

- sąlyginis juostos liaunis;

NEd

- skaičiuotinė ašinė jėga juostos tarpmazgyje;

Npr,Ed

- įrąžų spyriuose, prijungtuose prie tos pačios lentynos, projekcijų į juostos ašį suma, perduodama mazge, nustatoma tam pačiam apkrovų deriniui kaip ir NEd; skaičiuojant juostą imama didesnė iš Npr,Ed reikšmių, gautų tarpmazgio galuose, o skaičiuojant spyrius – mazgo, prie kurio spyris yra prijungtas.

 

339. Pirmojo nuo apačios laisvai stovinčios spragotosios atramos spyrio iš pavienio kampuočio liaunis neturi viršyti 160.

340. Atramų viršaus nuokrypiai ir vertikalieji traversų įlinkiai neturi viršyti 10.3 lentelėje pateiktų ribinių dydžių.

341. Diafragmos oro linijų ir atviros skirstomosios įrangos atramų metalinėse konstrukcijose iš pavienių kampuočių išdėstomos ne rečiau kaip kas 15 m. Jos taip pat turi būti numatomos sutelktųjų jėgų pridėjimo ir juostų ašies lūžių vietose.

342. Tinklelio elementų (spyrių ir statramsčių) jungtyse vienu varžtu, išskyrus nuolat perimančius tempimą, kai lentynos storis iki 6 mm ir plieno takumo riba iki 380 N/mm2, atstumas nuo elemento krašto iki skylės centro gali būti 1,35 ; čia  – skylės skersmuo be mažinančios gamybinės tolerancijos, tai nurodoma projekte. Skaičiuojant jungiamųjų elementų glemžimą, mazgo darbo sąlygų koeficientas gb (7.143) formulėje imamas 0,65.

343. Nuolat perimančių tempimą elementų (traversų templių, elementų, prijungtų prie laidų ir lynų tvirtinimo mazgų ir įrangos tvirtinimo vietose) jungtyse vienu varžtu atstumas nuo elemento krašto iki skylės centro įrąžos kryptimi imamas ne mažesnis nei 2.

344. Jeigu spyriai tvirtinami prie juostų varžtais viename mazge, jie išdėstomi dviejose juostos kampuočio lentynos pusėse.

345. Juostinių lygiašonių kampuočių varžtinėse sandūrose turi būti numatomas porinis varžtų skaičius, juos išdėstant kampuočio lentynose po lygiai.

346. Varžtų skaičius, kai jie išdėstomi viena eile ar šachmatų tvarka, taip pat varžtų skersinių eilių skaičius, kai jie išdėstomi dviem eilėmis, neturi viršyti penkių vienoje kampuočio lentynoje kiekvienai sandūros pusei.

 

10.3 lentelė

 

Oro linijų, atviros skirstomosios įrangos, transporto linijų kontaktinių tinklų

konstrukcijų ribiniai poslinkiai ir įlinkiai

 

Konstrukcijos apibudinimas ir nuokrypio kryptis

Atramų santykinės nuokrypos

 

Santykiniai traversų įlinkiai

(tarpatramio arba gembės ilgiui)

Vertikalieji

Horizontalieji

tarpatramyje

gembėje

tarpatramyje

gembėje

1. Galinės ir kampinės inkarinio tipo oro linijų atramos iki 60 m aukščio išilgai laidų

2. Inkarinio tipo oro linijų atramos iki 60 m aukščio išilgai laidų

3. Tarpinės oro linijų atramos (išskyrus pereinamąsias) išilgai laidų

4. Pereinamosios visų tipų oro linijų atramos, aukštesnės nei 60 m išilgai laidų

5. Atviros skirstomosios įrangos atramos išilgai laidų

6. Atviros skirstomosios įrangos atramos skersai laidų

 

7. Įrangos atramos

8. Įrangos sijos

1/120

 

 

1/100

 

Neribojama

 

 

1/140

 

 

1/100

 

1/70

 

 

1/100

-

1/200

 

 

1/200

 

1/150

 

 

1/200

 

 

1/200

 

Neribojama

 

-

1/300

1/70

 

 

1/70

 

1/50

 

 

1/70

 

 

1/70

 

Neribojama

 

-

1/250

Neribojama

 

Neribojama

Neribojama

 

Neribojama

 

1/200

 

Neribojama

 

-

-

Neribojama

 

Neribojama

Neribojama

 

Neribojama

 

1/70

 

Neribojama

 

-

-

Pastabos: 1. Kai yra avariniai ir montažiniai režimai, atviros skirstomosios įrangos atramų ir oro linijų traversų atramų nuokrypiai nenormuojami.

2. Nuokrypiai ir įlinkiai, pateikti 7 ir 8 poz., turi būti sumažinti, jei įrangos eksploatacijos techninės sąlygos numato griežtesnius apribojimus.

 

XLIV SKIRSNIS. TELEKOMUNIKACINIŲ ANTENŲ STATINIŲ KONSTRUKCIJOS

 

347. Šiame poskyryje pateikiami papildomi telekomunikacinių antenų statinių, kurių aukštis neviršija 500 m, reikalavimai.

348. Projektuojant telekomunikacinius antenų statinius, reikia siekti:

a) sumažinti statinio ir jo elementų aerodinaminį pasipriešinimą;

b) racionaliai paskirstyti įrąžas konstrukcijos elementuose, naudojant veiksmingas konstrukcines schemas ir išankstinį įtempimą;

c) sugretinti laikančiąsias ir radiotechnines funkcijas.

349. Antenų statinių konstrukcijoms turi būti naudojami plienai, pateikti 5-10 lentelėse (išskyrus S420 ir S460).

350. Antenų įrenginių atotampoms ir elementams gali būti naudojami cinkuoti nesūkieji viengubo arba nesūkieji dvigubo kryžminio vijimo (spiraliniai) lynai su metaline šerdimi.

Lynams turi būti naudojama šaltai tempta arba šaltai valcuota plieno viela, atitinkanti standarto LST EN 10264 – 1 [7.37] reikalavimus. Atotampos įrąžoms, viršijus lynų iš plieninės vielos laikomąją galią, leidžiama naudoti uždaruosius plieninius lynus iš „z“ ar pleištinio skerspjūvio cinkuotos vielos. Viela, naudojama lynams, turi būti karštai cinkuota. Cinko sluoksnio storis turi būti ne plonesnis nei 45 m. Vidiniai lyno tarpai turi būti pripildyti hidrofobinio tepalo, saugančio nuo drėgmės patekimo į lyno vidų.

351. Plieninių lynų galai įvorėse arba movose gali būti užliejami cinko, cinko ir aliuminio lydiniu arba epoksidine derva su plieno šratais, užtikrinant patikimą plieno vielų inkaravimą nepasireiškiant ilgalaikiam valkšnumui.

352. Antenų sistemų elementams turi būti naudojami laidai pagal standartus LST EN 50189:2001 [7.48], LST EN 50183:2001 [7.47], LST EN 50182+AC:2002 [7.46]. Variniai laidai naudojimi tik technologinio būtinumo atvejais.

353. Laidų ir vielų skaičiuotinio atspario (įrąžos) reikšmė imama lygi trūkio įrąžos reikšmei, nustatytai galiojančiame standarte, padalytai iš medžiagos patikimumo koeficiento gM:

a) aliumininių ir varinių laidų gM = 2,5;

b) plieninių ir aliumininio laidų, kai jų nominalusis skerspjūvis, mm2:

16 ir 25 gM =  2,8;

35 – 95  gM =  2,5;

120 ir daugiau gM =  2,2;

c) bimetaliams plieniniams ir variniams laidams gM = 2,0.

354. Projektuojant antenų sistemų konstrukcijas, turi būti taikomi darbo sąlygų koeficientai, nurodyti VII skyriuje, taip pat 10.4 lentelėje.

355. Santykiniai atramų poslinkiai turi neviršyti reikšmių, nurodytų 10.5 lentelėje, išskyrus atramas, kurioms technine projektavimo užduotimi yra numatyti kiti leistinųjų poslinkių dydžiai.

 

10.4 lentelė

 

Antenų sistemų elementų darbo sąlygų koeficientai

 

Konstrukcijų elementai

Darbo sąlygų koeficientai gc

Iš anksto įtempti tinklelio elementai

Flanšai:

-  žiediniai

- kitos formos

Plieniniai stiebų atotampų arba antenų tinklų elementų lynai, kai jų skaičius:

3 – 5 atotampos arba tinklo elementai vienam lygyje

6 – 8 atotampos viename lygyje

9 ir daugiau atotampų viename lygyje

Galinių lyno kilpų tvirtinimas sąvaržomis arba taškiniu įvorių presavimu

Lyno pynimas galinėse kilpose arba ant izoliatoriaus

Atotampos, antenų sistemos, laidai, spyriai į atramines konstrukcijas ir inkarinius pamatus

Inkarinės templės be srieginių jungčių, kai jos dirba tempimui su lenkimu

Tempiamieji lakštai, maunami ant ašies

Plieninių lynų tvirtiklių ir jungčių detalės:

- mechaninės, išskyrus lankstų (šarnyrų) ašis

- lankstų (šarnyrų) ašys glemžiant

0,90

 

1,10

0,90

 

0,80

0,90

0,95

0,75

0,55

0,90

 

0,65

0,65

 

0,80

0,90

 

10.5 lentelė

 

Ribiniai antenų statinių poslinkiai

 

Apkrovos atvejis

Santykiniai poslinkiai

Vėjo arba apledėjimo apkrova

Vienpusis antenų tvirtinimas, kai nėra vėjo

1/100

1/300

 

356. Atramos dinaminio skaičiavimo atveju į pritvirtintą prie atramos antenų sistemos (tinklo) masę galima neatsižvelgti.

357. Vėjo ir apledėjimo apkrovų dydis gali būti nustatomas tarpo tarp atotampų tvirtinimo vietų viduryje, o lynams – jų ilgio dviejų trečdalių aukštyje, pridedant ją kaip tolygiai išskirstytą stiebo (lyno) ilgiu.

358. Sutelktosios lynų apkrovos, sukeliamos izoliatorių svorio ir jų apledėjimo, gali būti keičiamos tolygiai išskirstytąja ekvivalentine sukeliamo momento požiūriu apkrova.

359. Skaičiuojant pasviruosius antenų sistemų elementus (stiebų atotampas, antenų sistemų elementus, ramsčius), skaičiavimais būtina įvertinti tik statmeną jų ašiai arba stygai apkrovų dedamąją.

360. Bendras stiebo ir atskirų jo elementų pastovumas turi būti tikrinamas šiais apkrovų atvejais:

a) veikiant atotampų montavimo įtempimo jėgoms be vėjo apkrovos;

b) veikiant vėjo apkrovai – vienos iš atotampų kryptimi;

c) veikiant apledėjimui – be vėjo apkrovos;

d) veikiant apledėjimo apkrovai ir vėjo apkrovai – vienos iš atotampų kryptimi.

361. Tikrinant bendrą stiebo pastovumą, nustatyta kritinė jėga turi ne mažiau kaip 1,3 karto viršyti veikiančiąją bendrąją skaičiuotinę jėgą.

362. Projekte turi būti nurodyta atotampų įtempimo jėga, esant vidutinei metinei temperatūrai pagal stiebo statybos vietovę, taip pat esant ± 40 oC.

363. Konstrukcijų elementų montuojamosios jungtys, perduodančios skaičiuotines įrąžas, paprastai projektuojamos su B gaminio klasės, neįtempiamaisiais 8.8 arba 10.9 kokybės klasės varžtais. Veikiant ženklą keičiančioms įrąžoms, būtina naudoti jungtis įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais arba suvirintines jungtis.

364. Flanšinėse jungtyse paprastai naudojami iš anksto neįtempti 8.8 arba 10.9 kokybės klasės varžtai.

365. Didesnio negu 250 liaunio kryžminio tinklelio spyriai susikirtimo vietose turi būti tarpusavyje sujungti.

366. Diafragmų spyrių ir technologinių aikštelių elementų įlinkiai vertikaliojoje ir horizontaliojoje plokštumose neturi viršyti 1/250 jų tarpatramio.

367. Spragotosiose atramose diafragmos turi būti įrengiamos ne rečiau kaip trigubas vidutinis mažiausias sekcijos skerspjūvio matmuo, taip pat koncentruotųjų apkrovų pridėties ir juostų ašių lūžio vietose.

368. Vamzdinių elementų flanšinių jungčių varžtai išdėstomi tolygiai vienodu mažiausiu spinduliu.

369. Spragotųjų konstrukcijų tinklelio elementai, sueinantys viename mazge, centruojami juostos ir jų ašių persikirtimo vietoje. Spyrių jungimo prie flanšų vietose leidžiamas ašių nuokrypis dydžiu, ne didesniu nei trečdalis juostos skerspjūvio matmens. Esant didesniems nuokrypiams, skaičiuojant turi būti vertinami susidarantys papildomi mazginiai momentai.

370. Įpjautuose mazginiuose lakštuose, skirtuose tinklelio strypams iš apvaliojo plieno tvirtinti, pjūvio gale gręžiama skylė, 1,2 karto didesnė nei tinklelio strypo skersmuo.

371. Stiebų su spragotuoju kamienu atotampos centruojamos į juostų ir spyrių ašių susikirtimo vietas. Atotampos sąlygine ašimi turi būti imama jos styga.

372. Lakštinės kilpos atotampoms tvirtinti turi būti sustiprinamos sąstandomis, apsaugančiomis jas nuo sulenkimo.

373. Atotampų tvirtinimo mazgų konstrukcijos, kurios netelpa į stiebų kamienų sekcijų gabenimo gabaritą, projektuojamos kaip atskiri standieji diafragminiai intarpai.

374. Atraminė stiebo sekcija paprastai projektuojama kaip perduodanti apkrovą iš stiebo kamieno į pamatą per atraminį lankstą (šarnyrą).

375. Gembės ir pakabos technologinėms aikštelėms tvirtinti turi būti įrengiamos pagrindinių kamieno konstrukcijų mazguose.

376. Įtempimo įrenginiai (movos), naudojami stiebo atotampų ilgiui reguliuoti ir įtvirtinti, prie inkaravimo (pamato) elementų turi būti tvirtinami per intarpą, pagamintą iš lyno. Intarpo iš lyno ilgis tarp įvorių galų turi būti ne mažesnis nei 20 lyno skersmenų.

377. Turi būti išbandytas standartinių antenų sistemų elementams naudojamų mechaninių detalių stiprumas ir patvarumas. Tempiamųjų elementų sriegiai turi būti su apvaliąja įduba.

378. Stiebų atotampose ant horizontalių antenų sistemų laidų ir lynų vibracijoms slopinti būtina įrengti nuoseklų porinių žemojo dažnio (1-2,5 Hz) ir aukštojo dažnio (4-40 Hz) lingės arba kito tipo vibracijų slopintuvą. Žemojo dažnio slopintuvai parenkami atsižvelgiant į atotampos, laido ar lyno pagrindinio tono dažnį. Atstumas s iki slopintuvų pakabinimo vietos nustatomas pagal formulę

 

,      (10.29)

čia:

d

- lyno ar laido skersmuo, mm;

m

- lyno ar laido 1 m masė, kg;

Fp

- išankstinio lyno ar laido įtempimo jėga, N.

 

379. Aukštojo dažnio slopintuvai įrengiami atstumu s aukščiau nei žemojo dažnio slopintuvai. Slopintuvai būtinai įrengiami, kai antenų sistemų laidų ir lynų tarpatramiai viršija 300 m arba jeigu jų išankstinio įtempimo jėga viršija 10 % lyno trūkio jėgos.

380. Jeigu slopintuvai neįrengiami, pirmus naudojimo metus turi būti įdėmiai stebimos lynų vibracijos ir prireikus įrengiami slopintuvai.

381. Didelės amplitudės svyravimams slopinti įrengiami keičiantys laisvąjį lyno ilgį pavadėliai su svoriais. Tas pat efektas gali būti pasiektas didžiausiosios svyravimų amplitudės vietoje jungiant laikančiuosius lynus pagalbiniais lynais poromis arba po tris. Tvirtinant pavadėlius ar pagalbinius lynus, būtina imtis priemonių, mažinančių vietinį lyno lenkimą. Papildomos stiebo ir lynų apkrovos, atsirandančios naudojant minėtas slopinimo sistemas, turi būti įvertintos skaičiavimais.

382. Radijo ryšio antenų įrenginius būtina dažyti kintamųjų spalvų žymėjimo juostomis pagal galiojančias Aukštų statinių ženklinimo taisykles.

383. Mechaninės atotampų, izoliatorių tvirtinimo detalės ir lietinės detalės turi būti karštai cinkuotos.

 

XI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

384. Ginčiai dėl Reglamento taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

 

 

 

STR 2.05.08:2005

1 priedas

 

CENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ, EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ IR GNIUŽDOMŲJŲ-LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ KLUPUMO KOEFICIENTAI

 

1 lentelė

 

Centriškai gniuždomų elementų klupumo koeficientai

 

Liaunis

λ

φ koeficientas, kai skaičiuotinis stipris pagal takumo ribą fy, d (N/mm2)

200

240

280

320

360

400

440

480

520

560

600

640

10

0,988

0,987

0,985

0,984

0,983

0,982

0,981

0,980

0,979

0,978

0,977

0,977

20

0,967

0,962

0,959

0,955

0,952

0,949

0,946

0,943

0,941

0,938

0,936

0,934

30

0,939

0,931

0,924

0,917

0,911

0,905

0,900

0,895

0,891

0,887

0,883

0,879

40

0,906

0,894

0,883

0,873

0,863

0,854

0,846

0,849

0,832

0,825

0,820

0,814

50

0,869

0,852

0,836

0,822

0,809

0,796

0,785

0,775

0,764

0,746

0,729

0,712

60

0,827

0,805

0,785

0,766

0,749

0,721

0,696

0,672

0,650

0,628

0,608

0,588

70

0,782

0,754

0,724

0,687

0,654

0,623

0,595

0,568

0,542

0,518

0,494

0,470

80

0,734

0,686

0,641

0,602

0,566

0,532

0,501

0,471

0,442

0,414

0,386

0,359

90

0,665

0,612

0,565

0,522

0,483

0,447

0,413

0,380

0,349

0,326

0,305

0,287

100

0,599

0,542

0,493

0,448

0,408

0,369

0,335

0,309

0,286

0,267

0,250

0,235

110

0,537

0,478

0,427

0,381

0,338

0,306

0,280

0,258

0,239

0,223

0,209

0,197

120

0,479

0,419

0,366

0,321

0,287

0,260

0,237

0,219

0,203

0,190

0,178

0,167

130

0,425

0,364

0,313

0,276

0,247

0,223

0,204

0,189

0,175

0,163

0,153

0,145

140

0,376

0,315

0,272

0,240

0,215

0,195

0,178

0,164

0,153

0,143

0,134

0,126

150

0,328

0,276

0,239

0,211

0,189

0,171

0,157

0,145

0,134

0,126

0,118

0,111

160

0,290

0,244

0,212

0,187

0,167

0,152

0,139

0,129

0,120

0,112

0,105

0,099

170

0,259

0,218

0,189

0,167

0,150

0,136

0,125

0,115

0,107

0,100

0,094

0,089

180

0,233

0,196

0,170

0,150

0,135

0,123

0,112

0,104

0,097

0,091

0,085

0,081

190

0,210

0,177

0,154

0,136

0,122

0,111

0,102

0,094

0,088

0,082

0,077

0,073

200

0,191

0,161

0,140

0,124

0,111

0,101

0,093

0,086

0,080

0,075

0,071

0,067

210

0,174

0,147

0,128

0,113

0,102

0,093

0,085

0,079

0,074

0,069

0,065

0,062

220

0,160

0,135

0,118

0,104

0,094

0,086

0,077

0,073

0,068

0,064

0,060

0,057

 

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-595, 2005-12-12, Žin., 2006, Nr. 1-4 (2006-01-04), i. k. 105301MISAK00D1-595

 

2 lentelė

 

Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų vientisojo skerspjūvio elementų pastovumo tikrinimo momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, klupumo  koeficientai

 

Sąlyginis

liaunis

 koeficientai, kai santykinis lyginamasis ekscentricitetas

0,1

0,25

0,50

0,75

1,0

1,25

1,5

1,75

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

0,5

0,967

0,922

0,850

0,782

0,722

0,669

0,620

0,577

0,538

0,469

0,417

0,370

0,337

1,0

0,925

0,854

0,778

0,711

0,653

0,600

0,563

0,520

0,484

0,427

0,382

0,341

0,307

1,5

0,875

0,804

0,716

0,647

0,593

0,548

0,507

0,470

0,439

0,388

0,347

0,312

0,283

2,0

0,813

0,742

0,653

0,587

0,536

0,496

0,457

0,425

0,397

0,352

0,315

0,286

0,260

2,5

0,742

0,672

0,587

0,526

0,480

0,442

0,410

0,383

0,357

0,317

0,287

0,262

0,238

3,0

0,667

0,597

0,520

0,465

0,425

0,395

0,365

0,342

0,320

0,287

0,260

0,238

0,217

3,5

0,587

0,522

0,455

0,408

0,375

0,350

0,325

0,303

0,287

0,258

0,233

0,216

0,198

4,0

0,505

0,447

0,394

0,356

0,330

0,309

0,289

0,270

0,256

0,232

0,212

0,197

0,181

4,5

0,418

0,382

0,342

0,310

0,288

0,272

0,257

0,242

0,229

0,208

0,192

0,178

0,165

5,0

0,354

0,326

0,295

0,273

0,253

0,239

0,225

0,215

0,205

0,188

0,175

0,162

0,150

5,5

0,302

0,280

0,256

0,240

0,224

0,212

0,200

0,192

0,184

0,170

0,158

0,148

0,138

6,0

0,258

0,244

0,223

0,210

0,198

0,190

0,178

0,172

0,166

0,153

0,145

0,137

0,128

6,5

0,223

0,213

0,196

0,185

0,176

0,170

0,160

0,155

0,149

0,140

0,132

0,125

0,117

7,0

0,194

0,186

0,173

0,163

0,157

0,152

0,145

0,141

0,136

0,127

0,121

0,115

0,108

8,0

0,152

0,146

0,138

0,133

0,128

0,121

0,117

0,115

0,113

0,106

0,100

0,095

0,091

9,0

0,122

0,117

0,112

0,107

0,103

0,100

0,098

0,096

0,093

0,088

0,085

0,082

0,079

10,0

0,100

0,097

0,093

0,091

0,090

0,085

0,081

0,080

0,079

0,075

0,072

0,070

0,069

11,0

0,083

0,079

0,077

0,076

0,075

0,073

0,071

0,069

0,068

0,063

0,062

0,061

0,060

12,0

0,069

0,067

0,064

0,063

0,062

0,060

0,059

0,059

0,058

0,055

0,054

0,053

0,052

13,0

0,062

0,061

0,054

0,053

0,052

0,051

0,051

0,050

0,049

0,049

0,048

0,048

0,047

14,0

0,052

0,049

0,049

0,048

0,048

0,047

0,047

0,046

0,045

0,044

0,043

0,043

0,042

 

Sąly-ginis

liaunis

 koeficientai, kai santykinis lyginamasis ekscentricitetas

4,5

5,0

5,5

6,0

6,5

7,0

8,0

9,0

10,0

12,0

14,0

17,0

20,0

0,5

0,307

0,280

0,260

0,237

0,222

0,210

0,183

0,164

0,150

0,125

0,106

0,090

0,077

1,0

0,283

0,259

0,240

0,225

0,209

0,196

0,175

0,157

0,142

0,121

0,103

0,086

0,074

1,5

0,262

0,240

0,223

0,207

0,195

0,182

0,163

0,148

0,134

0,114

0,099

0,082

0,070

2,0

0,240

0,222

0,206

0,193

0,182

0,170

0,153

0,138

0,125

0,107

0,094

0,079

0,067

2,5

0,220

0,204

0,190

0,178

0,168

0,158

0,144

0,130

0,118

0,101

0,090

0,076

0,065

3,0

0,202

0,187

0,175

0,166

0,156

0,147

0,135

0,123

0,112

0,097

0,086

0,073

0,063

3,5

0,183

0,172

0,162

0,153

0,145

0,137

0,125

0,115

0,106

0,092

0,082

0,069

0,060

4,0

0,168

0,158

0,149

0,140

0,135

0,127

0,118

0,108

0,098

0,088

0,078

0,066

0,057

4,5

0,155

0,146

0,137

0,130

0,125

0,118

0,110

0,101

0,093

0,083

0,075

0,064

0,055

5,0

0,143

0,135

0,126

0,120

0,117

0,111

0,103

0,095

0,088

0,079

0,072

0,062

0,053

5,5

0,132

0,124

0,117

0,112

0,108

0,104

0,095

0,089

0,084

0,075

0,069

0,060

0,051

6,0

0,120

0,115

0,109

0,104

0,100

0,096

0,089

0,084

0,079

0,072

0,066

0,057

0,049

6,5

0,112

0,106

0,101

0,097

0,094

0,089

0,083

0,080

0,074

0,068

0,062

0,054

0,047

7,0

0,102

0,098

0,094

0,091

0,087

0,083

0,078

0,074

0,070

0,064

0,059

0,052

0,045

8,0

0,087

0,083

0,081

0,078

0,076

0,074

0,068

0,065

0,062

0,057

0,053

0,047

0,041

9,0

0,075

0,072

0,069

0,066

0,065

0,064

0,061

0,058

0,055

0,051

0,048

0,043

0,038

10,0

0,065

0,062

0,060

0,059

0,058

0,057

0,055

0,052

0,049

0,046

0,043

0,039

0,035

11,0

0,057

0,055

0,063

0,052

0,051

0,050

0,048

0,046

0,044

0,040

0,038

0,035

0,032

12,0

0,051

0,050

0,049

0,048

0,047

0,046

0,044

0,042

0,040

0,037

0,035

0,032

0,029

13,0

0,045

0,044

0,043

0,042

0,041

0,041

0,039

0,038

0,037

0,035

0,033

0,030

0,027

14,0

0,041

0,040

0,040

0,039

0,039

0,038

0,037

0,036

0,036

0,034

0,032

0,029

0,026

Pastaba. Koeficientų  reikšmės imamos ne didesnės kaip  reikšmės.

 

3 lentelė

 

Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų-lenkiamųjų spragotojo skerspjūvio elementų pastovumo tikrinimo momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, klupumo  koeficientai

 

Sąlyginis lyginamasis

liaunis

 koeficientai, kai santykinis ekscentricitetas

0,1

0,25

0,50

0,75

1,0

1,25

1,5

1,75

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

0,5

0,908

0,800

0,666

0,571

0,500

0,444

0,400

0,364

0,333

0,286

0,250

0,222

0,200

1,0

0,872

0,762

0,640

0,553

0,483

0,431

0,387

0,351

0,328

0,280

0,243

0,218

0,197

1,5

0,830

0,727

0,600

0,517

0,454

0,407

0,367

0,336

0,311

0,271

0,240

0,211

0,190

2,0

0,774

0,673

0,556

0,479

0,423

0,381

0,346

0,318

0,293

0,255

0,228

0,202

0,183

2,5

0,708

0,608

0,507

0,439

0,391

0,354

0,322

0,297

0,274

0,238

0,215

0,192

0,175

3,0

0,637

0,545

0,455

0,399

0,356

0,324

0,296

0,275

0,255

0,222

0,201

0,182

0,165

3,5

0,562

0,480

0,402

0,355

0,320

0,294

0,270

0,251

0,235

0,206

0,187

0,170

0,155

4,0

0,484

0,422

0,357

0,317

0,288

0,264

0,246

0,228

0,215

0,191

0,173

0,160

0,145

4,5

0,415

0,365

0,315

0,281

0,258

0,237

0,223

0,207

0,196

0,176

0,160

0,149

0,136

5,0

0,350

0,315

0,277

0,250

0,230

0,212

0,201

0,186

0,178

0,161

0,149

0,138

0,127

5,5

0,300

0,273

0,245

0,223

0,203

0,192

0,182

0,172

0,163

0,147

0,137

0,128

0,118

6,0

0,255

0,237

0,216

0,198

0,183

0,174

0,165

0,156

0,149

0,135

0,126

0,119

0,109

6,5

0,221

0,208

0,190

0,178

0,165

0,157

0,149

0,142

0,137

0,124

0,117

0,109

0,102

7,0

0,192

0,184

0,168

0,160

0,150

0,141

0,135

0,130

0,125

0,114

0,108

0,101

0,095

8,0

0,148

0,142

0,136

0,130

0,123

0,118

0,113

0,108

0,105

0,097

0,091

0,085

0,082

9,0

0,117

0,114

0,110

0,107

0,102

0,098

0,094

0,090

0,087

0,082

0,079

0,075

0,072

10,0

0,097

0,094

0,091

0,090

0,087

0,084

0,080

0,076

0,073

0,070

0,067

0,064

0,062

11,0

0,082

0,078

0,077

0,076

0,073

0,071

0,068

0,066

0,064

0,060

0,058

0,056

0,054

12,0

0,068

0,066

0,064

0,063

0,061

0,060

0,058

0,057

0,056

0,054

0,053

0,050

0,049

13,0

0,060

0,059

0,054

0,053

0,052

0,051

0,050

0,049

0,049

0,048

0,047

0,046

0,045

14,0

0,050

0,049

0,048

0,047

0,046

0,046

0,045

0,044

0,043

0,043

0,042

0,042

0,041

 

Sąlyginis lyginamasis

liaunis

 koeficientai, kai santykinis ekscentricitetas

4,5

5,0

5,5

6,0

6,5

7,0

8,0

9,0

10,0

12,0

14,0

17,0

20,0

0,5

0,182

0,167

0,154

0,143

0,133

0,125

0,111

0,100

0,091

0,077

0,067

0,056

0,048

1,0

0,180

0,165

0,151

0,142

0,131

0,121

0,109

0,098

0,090

0,077

0,066

0,055

0,046

1,5

0,178

0,163

0,149

0,137

0,128

0,119

0,108

0,096

0,088

0,077

0,065

0,053

0,045

2,0

0,170

0,156

0,143

0,132

0,125

0,117

0,106

0,095

0,086

0,076

0,064

0,052

0,045

2,5

0,162

0,148

0,136

0,127

0,120

0,113

0,103

0,093

0,083

0,074

0,062

0,051

0,044

3,0

0,153

0,138

0,130

0,121

0,116

0,110

0,100

0,091

0,081

0,071

0,061

0,051

0,043

3,5

0,143

0,130

0,123

0,115

0,110

0,106

0,096

0,088

0,078

0,069

0,059

0,050

0,042

4,0

0,133

0,124

0,118

0,110

0,105

0,100

0,093

0,084

0,076

0,067

0,057

0,049

0,041

4,5

0,124

0,116

0,110

0,105

0,100

0,096

0,089

0,079

0,073

0,065

0,055

0,048

0,040

5,0

0,117

0,108

0,104

0,100

0,095

0,092

0,086

0,076

0,071

0,062

0,054

0,047

0,039

5,5

0,110

0,102

0,098

0,095

0,091

0,087

0,081

0,074

0,068

0,059

0,052

0,046

0,039

6,0

0,103

0,097

0,093

0,090

0,085

0,083

0,077

0,070

0,065

0,056

0,051

0,045

0,038

6,5

0,097

0,092

0,088

0,085

0,080

0,077

0,072

0,066

0,061

0,054

0,050

0,044

0,037

7,0

0,091

0,087

0,083

0,079

0,076

0,074

0,068

0,063

0,058

0,051

0,047

0,043

0,036

8,0

0,079

0,077

0,073

0,070

0,067

0,065

0,060

0,055

0,052

0,048

0,044

0,041

0,035

9,0

0,069

0,067

0,064

0,062

0,059

0,056

0,053

0,050

0,048

0,045

0,042

0,039

0,035

10,0

0,060

0,058

0,056

0,054

0,052

0,050

0,047

0,045

0,043

0,041

0,038

0,036

0,033

11,0

0,053

0,052

0,050

0,048

0,046

0,044

0,043

0,042

0,041

0,038

0,035

0,032

0,030

12,0

0,048

0,047

0,045

0,043

0,042

0,040

0,039

0,038

0,037

0,034

0,032

0,030

0,028

13,0

0,044

0,044

0,042

0,041

0,040

0,038

0,037

0,036

0,035

0,032

0,030

0,028

0,026

14,0

0,041

0,040

0,039

0,039

0,038

0,037

0,036

0,035

0,034

0,031

0,029

0,027

0,025

Pastaba. Koeficientų  reikšmės imamos ne didesnės kaip  reikšmės.

 

4 lentelė

 

Strypų su lanksčiai įtvirtintais galais santykinis lyginamasis ekscentricitetas

 

Santykinis lyginamasis ekscentricitetas , kai lygus

0,1

0,5

1,0

1,5

2,0

3,0

4,0

5,0

7,0

10,0

20,0

1

1

0,10

0,30

0,68

1,12

1,60

2,62

3,55

4,55

6,50

9,40

19,40

2

0,10

0,17

0,39

0,68

1,03

1,80

2,75

3,72

5,65

8,60

18,50

3

0,10

0,10

0,22

0,36

0,55

1,17

1,95

2,77

4,60

7,40

17,20

4

0,10

0,10

0,10

0,18

0,30

0,57

1,03

1,78

3,35

5,90

15,40

5

0,10

0,10

0,10

0,10

0,15

0,23

0,48

0,95

2,18

4,40

13,40

6

0,10

0,10

0,10

0,10

0,10

0,15

0,18

0,40

1,25

3,00

11,40

7

0,10

0,10

0,10

0,10

0,10

0,10

0,10

0,10

0,50

1,70

9,50

2

1

0,10

0,31

0,68

1,12

1,60

2,62

3,55

4,55

6,50

9,40

19,40

2

0,10

0,22

0,46

0,73

1,05

1,88

2,75

3,72

5,65

8,60

18,50

3

0,10

0,17

0,38

0,58

0,80

1,33

2,00

2,77

4,60

7,40

17,20

4

0,10

0,14

0,32

0,49

0,66

1,05

1,52

2,22

3,50

5,90

15,40

5

0,10

0,10

0,26

0,41

0,57

0,95

1,38

1,80

2,95

4,70

13,40

6

0,10

0,16

0,28

0,40

0,52

0,95

1,25

1,60

2,50

4,00

11,50

7

0,10

0,22

0,32

0,42

0,55

0,95

1,10

1,35

2,20

3,50

10,80

3

1

0,10

0,32

0,70

1,12

1,60

2,62

3,55

4,55

6,50

9,40

19,40

2

0,10

0,28

0,60

0,90

1,28

1,96

2,75

3,72

5,65

8,40

18,50

3

0,10

0,27

0,55

0,84

1,15

1,75

2,43

3,17

4,80

7,40

17,20

4

0,10

0,26

0,52

0,78

1,10

1,60

2,20

2,83

4,00

6,30

15,40

5

0,10

0,25

0,52

0,78

1,10

1,55

2,10

2,78

3,85

5,90

14,50

6

0,10

0,28

0,52

0,78

1,10

1,55

2,00

2,70

3,80

5,60

13,80

7

0,10

0,32

0,52

0,78

1,10

1,55

1,90

2,60

3,75

5,50

13,00

4

1

0,10

0,40

0,80

1,23

1,68

2,62

3,55

4,55

6,50

9,40

19,40

2

0,10

0,40

0,78

1,20

1,60

2,30

3,15

4,10

5,85

8,60

18,50

3

0,10

0,40

0,77

1,17

1,55

2,30

3,10

3,90

5,55

8,13

18,00

4

0,10

0,40

0,75

1,13

1,55

2,30

3,05

3,80

5,30

7,60

17,50

5

0,10

0,40

0,75

1,10

1,55

2,30

3,00

3,80

5,30

7,60

17,00

6

0,10

0,40

0,75

1,10

1,50

2,30

3,00

3,80

5,30

7,60

16,50

7

0,10

0,40

0,75

1,10

1,40

2,30

3,00

3,80

5,30

7,60

16,00

čia

 

Dvitėjų ir tėjinių skerspjūvių  koeficientas

 

1. Dvitėjų skerspjūvių su viena simetrijos ašimi (žr. šio priedo 1 pav.)  koeficientas skaičiuojamas pagal formulę

 

,                                                   (1)

 

čia

 

;

 

 

 –

gniuždomosios jėgos ekscentricitetas y ašies atžvilgiu, kuris imamas su savo ženklu (šio priedo 1 pav.  parodytas su „+“ ženklu);

 -

atstumas tarp juostų ašių;

;

 

 

;

 

 

;

 

 

čia                              ir  – 

didžiosios ir mažosios juostų inercijos momentai z ašies atžvilgiu;

;

 

 

 ir  -

dydžiai, nustatomi pagal formules, pateiktas 2 priedo 3 ir 4 lentelėse.

 

5

 

1 pav. Ekscentriškai gniuždomo dvitėjo skerspjūvio

su viena simetrijos ašimi schema

 

2. Tėjinių skerspjūvių  koeficiento reikšmė nustatoma kaip dvitėjų skerspjūvių, imant  bei skaičiuojant , kad   ir  (žr. šio priedo 1 pav.).

______________

 

 

 

STR 2.05.08:2005

2 priedas

 

SIJŲ KLUPUMO KOEFICIENTAI

 

1. Dvitėjo skerspjūvio sijų su dviem simetrijos ašimis koeficientui   nustatyti būtina apskaičiuoti koeficientą  pagal formulę

 

,                                                                      (1)

 

čia  reikšmė imama pagal šio priedo 1 ir 2 lenteles, atsižvelgiant į apkrovos pobūdį ir  parametrą, kuris skaičiuojamas pagal formules:

a) valcuotųjų dvitėjų

 

 alfa = 1,54 * (Itor / Iz) * (leff / h)^2,                                                                                                   (2)

 

čia: leff – sijos arba gembės skaičiuojamasis ilgis, nustatomas pagal 70 punkto reikalavimus;

h – visas skerspjūvio aukštis;

Itor – skerspjūvio sukamasis inercijos momentas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-642, 2007-11-29, Žin., 2007, Nr. 133-5409 (2007-12-18), i. k. 107301MISAK00D1-642

 

b) suvirintinių dvitėjų, sudarytų iš trijų lakštų, taip pat dvitėjų sijų, kai juostos su sienele sujungtos įtempiamaisiais varžtais:

 

,                                                                   (3)

 

čia:

suvirintinių dvitėjų:

t – sienelės storis;

 ir  – juostos plotis ir storis;

 – atstumas tarp juostų ašių;

a – dydis, lygus ;

dvitėjų sijų, kai juostos su sienele sujungtos įtempiamaisiais varžtais:

t – sienelės ir jungiamųjų  kampuočių vertikaliosios lentynos storių suma;

 – juostos plotis;

 – juostos ir jungiamojo kampuočio horizontaliosios lentynos storių suma;

- atstumas tarp juostų lakštų paketų ašių;

a – jungiamojo kampuočio vertikaliosios lentynos plotis atmetus horizontaliosios lentynos storį.

Koeficiento   reikšmė (7.48) formulėje imama:

,      kai ;

, bet ne daugiau kaip 1,00, kai .

 

1 lentelė

Dvitėjų sijų su dviem simetrijos ašimis koeficientas  

 

Gniuždomosios juostos sutvirtinimų tarpatramyje skaičius

Apkrovos pobūdis tarpatramyje

 

Apkrautoji juosta

Formulės  rasti

 

 

 

 

 

Be sutvirtinimų

 

Sutelktoji

Viršutinė

Apatinė

Tolygiai išskirstyta

Viršutinė

Apatinė

Du ir daugiau, dali-jančių tarpatramį į lygias dalis

Bet kuri

Bet kuri

 

 

Vienas viduryje

Sutelktoji viduryje

Bet kuri

Sutelktoji ketvirtyje

Viršutinė

Apatinė

Tolygiai išskirstyta

Viršutinė

Apatinė

Pastaba.  reikšmė imama lygi  reikšmei, kai gniuždomoji juosta tarpatramyje sutvirtinta dviem ir daugiau sutvirtinimų.

 

2 lentelė

 

Gembinių sijų dvitėjo skerspjūvio su dviem simetrijos ašimis koeficientas  

 

Apkrovos

pobūdis

Apkrautoji

juosta

 rasti, kai nėra gniuždomosios juostos sutvirtinimų

Sutelktoji gembės gale

Viršutinė

Apatinė

Tolygiai išskirstyta

Viršutinė

Pastaba. Kai gniuždomoji juosta sutvirtinta horizontaliojoje plokštumoje gembės gale ar jos ilgiu, koeficientas  nustatomas kaip gembei be sutvirtinimų, išskyrus sutelktosios jėgos, pridėtos gembės viršutinės juostos gale, atvejį, kai  ( reikšmė imama vadovaujantis šio priedo 1 lentelės pastaba).

 

2. Dvitėjo skerspjūvio sijų su viena simetrijos ašimi (žr. 1 priedo 1 pav.) koeficientui   nustatyti reikia apskaičiuoti koeficientus  ir  pagal formules:

 

,                                                                        (4)

 

,                                                                       (5)

 

čia:   – atstumas nuo skerspjūvio sunkio centro iki didesniosios juostos ašies;

 – atstumas nuo skerspjūvio sunkio centro iki mažesniosios juostos ašies;

 – turi tą pačią reikšmę, kaip ir  šio priedo (2) formulėje;

 – koeficientas, skaičiuojamas pagal formulę

 

.                                                                          (6)

 

Koeficientai B, C ir D (6) formulėje nustatomi pagal šio priedo 3 ir 4 lenteles.

Dvitėjų skerspjūvių, kai , koeficientas  nustatomas tiesine interpoliacija tarp reikšmių, gautų pagal šio priedo (6) formulę, kai  dvitėjų skerspjūvių ir  tėjinių skerspjūvių.

Tėjinio skerspjūvio sijai veikiamai sutelktosios arba tolygiai išskirstytos apkrovos ir kai  koeficientą  reikia dauginti iš .

Kai  ir , koeficiento  reikšmę reikia mažinti dauginant ją iš  ir šiuo atveju imti ne daugiau kaip 0,95.

Sijoms su mažesne gniuždomąja juosta reikšmė  neleidžiama.

Koeficiento   reikšmę (7.48) formulėje būtina imti pagal šio priedo 5 lentelę, bet ne daugiau kaip 1,0.

 

6

 

1 pav. Lenkiamojo elemento dvitėjo skerspjūvio su viena simetrijos ašimi schema

 

3 lentelė

 

C  ir D koeficientai

 

Apkrovos

pobūdis

Koeficientas

D

Koeficientas C, kai skerspjūvis

Dvitėjis

Tėjinis

Sutelktoji tarpatramio viduryje

Tolygiai išskirstyta

Grynasis lenkimas

3,265

2,247

4,315

0,330

0,481

0,101

0,0826

0,1202

0,0253

Žymenys:

,     ,     čia    ;

čia:     ir  -

atitinkamai didesnės ir mažesnės juostos inercijos momentai skerspjūvio simetrijos ašies atžvilgiu;

 -

nustatomas pagal šio priedo (2) formulę, kurioje skerspjūvio sukamasis inercijos momentas ;

čia:      ir  -

skerspjūvį sudarančių lakštų plotis ir storis;

 -

dvitėjo skerspjūvio su viena simetrijos ašimi;

 -

tėjinio skerspjūvio.

 

4 lentelė

B koeficientas

 

Skerspjūvio schema ir apkrovos

pridėties vieta

Koeficientas B, kai apkrova

sutelktoji tarpatramio viduryje

tolygiai išskirstyta

sukelianti grynąjį lenkimą

snipasL80-1

snipasL80-2

snipasL80-3

snipasL80-4

 

 

Žymenys:

 

 

 

;     ;    

čia:          -

sijos didesniosios juostos plotis;

n -

tas pats žymuo, kaip ir šio priedo 3 lentelėje.

 

5 lentelė

 

 koeficientai

 

 reikšmė

Koeficientas , kai gniuždomoji juosta yra:

didesnioji

mažesnioji

 

3. Lovinio skerspjūvio sijų koeficientas   nustatomas kaip simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijų; šiuo atveju  reikšmė skaičiuojama pagal šio priedo (2) formulę, o apskaičiuotos  reikšmės  dauginamos iš 0,7. Formulėse šio priedo (1) ir (2) ,  ir  reikšmės imamos loviniam skerspjūviui.

______________

 

STR 2.05.08:2005

3 priedas

 

KOLONŲ SKAIČIUOJAMOJO ILGIO KOEFICIENTai

 

Vienpakopės kolonos

 

1. Vienpakopės kolonos apatinės dalies skaičiuojamojo ilgio koeficientai imami atsižvelgiant į santykį  ir dydį  (čia I1, I2, l1, l2 – kolonos apatinės ir viršutinės dalių skerspjūvio inercijos momentai ir ilgiai (žr. 1 pav.) ir ):

a) kai viršutinis galas yra laisvas nuo bet kokių įtvirtinimų – pagal 1 lentelę;

b) kai viršutinis galas įtvirtintas nuo pasisukimo ir gali laisvai persislinkti – pagal 2 lentelę.

2. Kai viršutinis galas yra lanksčiai atremtas arba įtvirtintas nuo pasisukimo, kolonos apatinės dalies koeficiento m1 reikšmė apskaičiuojama pagal formulę

 

,                                                                         (1)

 

čia:  m12 – apatinės dalies skaičiuojamojo ilgio koeficientas, kai Fd,1= 0;

m11  – apatinės dalies skaičiuojamojo ilgio koeficientas, kai Fd,2= 0.

Koeficientų m12  ir m11 reikšmės imamos:

a) kai viršutinis galas yra lanksčiai atremtas – pagal 3 lentelę;

b) kai viršutinis galas nepaslankus ir įtvirtintas nuo pasisukimo – pagal 4 lentelę.

3. Viršutinės kolonos dalies skaičiuojamojo ilgio koeficientų m2 reikšmės apskaičiuojamos visais atvejais pagal formulę

 

.                                                                                        (2)

 

7

 

1 pav. Vienpakopės kolonos schema

 

1 lentelė

 

Kolonos su laisvu viršuje galu apatinės dalies skaičiuojamojo ilgio koeficientas

 

Skaičiuojamoji schema

Koeficientas , kai n

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

8

0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

0,2

2,0

2,01

2,02

2,03

2,04

2,05

2,06

2,06

2,07

2,08

0,4

2,0

2,04

2,08

2,11

2,13

2,18

2,21

2,25

2,28

2,32

0,6

2,0

2,11

2,20

2,28

2,36

2,44

2,52

2,59

2,66

2,73

0,8

2,0

2,25

2,42

2,56

2,70

2,83

2,96

3,07

3,17

3,27

1,0

2,0

2,50

2,73

2,94

3,13

3,29

3,44

3,59

3,74

3,87

1,5

3,0

3,43

3,77

4,07

4,35

4,61

4,86

5,05

-

-

2,0

4,0

4,44

4,90

5,29

5,67

6,03

-

-

-

-

2,5

5,0

5,55

6,08

6,56

7,00

-

-

-

-

-

3,0

6,0

6,65

7,25

7,82

-

-

-

-

-

-

Koeficientas , kai n

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

2,5

5,0

10,0

20,0

0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

2,0

0,2

2,09

2,10

2,12

2,14

2,15

2,17

2,21

2,40

2,76

3,38

0,4

2,35

2,42

2,48

2,54

2,60

2,66

2,80

-

-

-

0,6

2,80

2,93

3,05

3,17

3,28

3,39

-

-

-

-

0,8

3,36

3,55

3,74

-

-

-

-

-

-

-

1,0

4,00

-

-

-

-

-

-

-

-

-

1,5

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

2,0

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

2,5

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

3,0

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

 

2 lentelė

 

Kolonos, suvaržytos nuo pasisukimo viršuje, apatinės dalies skaičiuojamojo ilgio koeficientas

 

Skaičiuojamoji schema

Koeficientas , kai n

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

9

0

2,0

1,92

1,86

1,80

1,76

1,70

1,67

1,64

1,60

1,57

0,2

2,0

1,93

1,87

1,82

1,76

1,71

1,68

1,64

1,62

1,59

0,4

2,0

1,94

1,88

1,83

1,77

1,75

1,72

1,69

1,66

1,62

0,6

2,0

1,95

1,91

1,86

1,83

1,79

1,77

1,76

1,72

1,71

0,8

2,0

1,97

1,94

1,92

1,90

1,88

1,87

1,86

1,85

1,83

1,0

2,0

2,00

2,00

2,00

2,00

2,00

2,00

2,00

2,00

2,00

1,5

2,0

2,12

2,25

2,33

2,38

2,43

2,48

2,52

-

-

2,0

2,0

2,45

2,66

2,81

2,91

3,00

-

-

-

-

2,5

2,5

2,94

3,17

3,34

3,50

-

-

-

-

-

3,0

3,0

3,43

3,70

3,93

4,12

-

-

-

-

-

Koeficientas , kai n

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

2,5

5,0

10,0

20,0

0

1,56

1,50

1,46

1,43

1,40

1,37

1,32

1,18

1,10

1,05

0,2

1,56

1,52

1,48

1,45

1,41

1,39

1,33

1,20

1,11

-

0,4

1,61

1,57

1,53

1,50

1,48

1,45

1,40

-

-

-

0,6

1,69

1,66

1,63

1,61

1,59

-

-

-

-

-

0,8

1,82

1,80

1,79

-

-

-

-

-

-

-

1,0

2,00

-

-

-

-

-

-

-

-

-

1,5

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

2,0

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

2,5

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

3,0

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

 

3 lentelė

 

Kolonos, lanksčiai atremtos viršuje, skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

Skaičiuojamoji schema

Koeficientai  ir , kai

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

10

Koeficientai

0,04

1,02

1,84

2,25

2,59

2,85

3,08

3,24

3,42

0,06

0,91

1,47

1,93

2,26

2,57

2,74

2,90

3,05

0,08

0,86

1,31

1,73

2,05

2,31

2,49

2,68

2,85

0,1

0,83

1,21

1,57

1,95

2,14

2,33

2,46

2,60

0,2

0,79

0,98

1,23

1,46

1,67

1,85

2,02

2,15

0,3

0,78

0,90

1,09

1,27

1,44

1,60

1,74

1,86

0,4

0,78

0,88

1,02

1,17

1,32

1,45

1,58

1,69

0,5

0,78

0,86

0,99

1,10

1,22

1,35

1,47

1,57

1,0

0,78

0,85

0,92

0,99

1,06

1,13

1,20

1,27

11

Koeficientai

0,04

0,67

0,67

0,83

1,25

1,43

1,55

1,65

1,70

0,06

0,67

0,67

0,81

1,07

1,27

1,41

1,51

1,60

0,08

0,67

0,67

0,75

0,98

1,19

1,32

1,43

1,51

0,1

0,67

0,67

0,73

0,93

1,11

1,25

1,36

1,45

0,2

0,67

0,67

0,69

0,75

0,89

1,02

1,12

1,21

0,3

0,67

0,67

0,67

0,71

0,80

0,90

0,99

1,08

0,4

0,67

0,67

0,67

0,69

0,75

0,84

0,92

1,00

0,5

0,67

0,67

0,67

0,69

0,73

0,81

0,87

0,94

1,0

0,67

0,67

0,67

0,68

0,71

0,74

0,78

0,82

 

3 lentelės tęsinys 

 

Skaičiuojamoji schema

Koeficientai  ir , kai

0,8

0,9

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

12

Koeficientai

 

0,04

3,42

3,70

4,00

4,55

5,25

5,80

6,55

7,20

0,06

3,05

3,24

3,45

3,88

4,43

4,90

5,43

5,94

0,08

2,85

3,00

3,14

3,53

3,93

4,37

4,85

5,28

0,1

2,60

2,76

2,91

3,28

3,61

4,03

4,43

4,85

0,2

2,15

2,28

2,40

2,67

2,88

3,11

3,42

3,71

0,3

1,86

1,98

2,11

2,35

2,51

2,76

2,99

3,25

0,4

1,69

1,81

1,92

2,14

2,31

2,51

2,68

2,88

0,5

1,57

1,67

1,76

1,96

2,15

2,34

2,50

2,76

1,0

1,27

1,34

1,41

1,54

1,68

1,82

1,97

2,1

13

Koeficientai

0,04

1,70

1,75

1,78

1,84

1,87

1,88

1,90

1,92

0,06

1,60

1,64

1,70

1,78

1,82

1,84

1,87

1,88

0,08

1,51

1,58

1,63

1,72

1,77

1,81

1,82

1,84

0,1

1,45

1,52

1,57

1,66

1,72

1,77

1,80

1,82

0,2

1,21

1,29

1,36

1,46

1,54

1,60

1,65

1,69

0,3

1,08

1,15

1,22

1,33

1,41

1,48

1,54

1,59

0,4

1,00

1,07

1,13

1,24

1,33

1,40

1,47

1,51

0,5

0,94

1,01

1,07

1,17

1,26

1,33

1,39

1,44

1,0

0,82

0,87

0,91

0,99

1,07

1,13

1,19

1,24

 

4 lentelė

 

Kolonos, nepaslankiai atremtos viršuje, skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

Skaičiuotinė schema

Koeficientai  ir , kai

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

14

Koeficientai

0,04

0,78

1,02

1,53

1,73

2,01

2,21

2,38

2,54

0,06

0,70

0,86

1,23

1,47

1,73

1,93

2,08

2,23

0,08

0,68

0,79

1,05

1,31

1,54

1,74

1,91

2,05

0,1

0,67

0,76

1,00

1,20

1,42

1,61

1,78

1,92

0,2

0,64

0,70

0,79

0,93

1,07

1,23

1,41

1,50

0,3

0,62

0,68

0,74

0,85

0,95

1,06

1,18

1,28

0,4

0,60

0,66

0,71

0,78

0,87

0,99

1,07

1,16

0,5

0,59

0,65

0,70

0,77

0,82

0,93

0,99

1,08

1,0

0,55

0,60

0,65

0,70

0,75

0,80

0,85

0,90

15

Koeficientai

0,04

0,66

0,68

0,75

0,94

1,08

1,24

1,37

1,47

0,06

0,65

0,67

0,68

0,76

0,94

1,10

1,25

1,35

0,08

0,64

0,66

0,67

0,68

0,84

1,00

1,12

0,25

0,1

0,64

0,65

0,65

0,65

0,78

0,92

1,05

1,15

0,2

0,62

0,64

0,65

0,65

0,66

0,73

0,83

0,92

0,3

0,60

0,63

0,64

0,65

0,66

0,67

0,73

0,81

0,4

0,58

0,63

0,63

0,64

0,64

0,66

0,68

0,75

0,5

0,57

0,61

0,63

0,64

0,64

0,65

0,68

0,72

1,0

0,55

0,58

0,60

0,61

0,62

0,63

0,65

0,67

 

4 lentelės tęsinys

 

Skaičiuojamoji schema

Koeficientai  ir , kai

0,8

0,9

1,0

1,2

1,4

1,6

1,8

2,0

16

Koeficientai

0,04

2,54

2,65

2,85

3,24

3,70

4,20

4,76

5,23

0,06

2,23

2,38

2,49

2,81

3,17

3,50

3,92

4,30

0,08

2,05

2,20

2,31

2,55

2,80

3,11

3,45

3,73

0,1

1,92

2,04

2,20

2,40

2,60

2,86

3,18

3,41

0,2

1,50

1,60

1,72

1,92

2,11

2,28

2,45

2,64

0,3

1,28

1,39

1,48

1,67

1,82

1,96

2,12

2,20

0,4

1,16

1,26

1,34

1,50

1,65

1,79

1,94

2,08

0,5

1,08

1,17

1,23

1,39

1,53

1,66

1,79

1,92

1,0

0,90

0,95

1,00

1,10

1,20

1,30

1,40

1,50

17

Koeficientai

0,04

1,47

1,55

1,64

1,72

1,78

1,81

1,85

1,89

0,06

1,35

1,44

1,50

1,61

1,69

1,74

1,79

1,82

0,08

0,25

1,34

1,41

1,53

1,62

1,68

1,75

1,79

0,1

1,15

1,25

1,33

1,45

1,55

1,62

1,68

1,71

0,2

0,92

1,01

1,09

1,23

1,33

1,41

1,48

1,54

0,3

0,81

0,89

0,94

1,09

1,20

1,28

1,35

1,41

0,4

0,75

0,82

0,88

1,01

1,10

1,19

1,26

1,32

0,5

0,72

0,77

0,83

0,94

1,04

1,12

1,19

1,25

1,0

0,67

0,70

0,73

0,80

0,88

0,93

1,01

1,05

 

Dvipakopės kolonos

 

4. Dvipakopės kolonos apatinės dalies skaičiuojamojo ilgio koeficientai m1 (žr. 2 pav.), kai yra viršutinio galo įtvirtinimai, pateikti 5 lentelėje, apskaičiuojami pagal formulę

 

,                                          (3)

 

čia:  , ,  – koeficientai, nustatomi iš 5 lentelės, kaip vienpakopei kolonai pagal 3 pav. schemas;

 

; ; ;

 

, ,  – ašinės jėgos, pridėtos atitinkamai pakopose ir kolonos viršuje; I1m  – vidutinė l1 ir l2 dalių skerspjūvio inercijos momento reikšmė, nustatoma pagal formulę

 

,                                                                                  (4)

 

I2m – vidutinė l2  ir l3 dalių skerspjūvio inercijos momento reikšmė, nustatoma pagal formulę

 

,                                                                                 (5)

 

čia:  , ,   – dalių skerspjūvio inercijos momentai;

, ,  – atitinkamai kolonos apatinės, vidurinės ir viršutinės dalių ilgiai.

 

18 

 

2 pav. Dvipakopės kolonos schema

 

 

5. Vidurinės dalies ilgiu l2 skaičiuojamojo ilgio koeficientų m2  reikšmės nustatomos pagal formulę

 

,                                                                                              (6)

 

o viršutinės dalies ilgiu l3 skaičiuojamojo ilgio koeficiento m3 reikšmės – pagal formulę

 

,                                                                                        (7)

 

čia  ,   .

 

 

a)

b)

c)

19a

19b

19c

 

3 pav. Vienpakopių kolonų schemos (prie 5 lentelės)

a – jėga Fd, pridėta prie kolonos apatinės dalies;   b – tas pats prie vidurinės dalies;

c – tas pats, prie viršutinės dalies

 

5 lentelė

 

Skaičiuojamojo ilgio koeficientai , ,

 

Kolonos viršutinio galo įtvirtinimo sąlygos

Koeficientų reikšmės

mm1

mm2

mm3

kai apkrovos

pagal 3 a pav.

pagal 3 b pav.

pagal 3 c pav.

Laisvas

(m1 – pagal 1 lentelę, kai

)

Įtvirtintas tik nuo pasisukimo

(m1 – pagal 2 lentelę, kai a1 = 0)

(m1 – pagal 2 lentelę, kai a1 = 0)

(m1 – pagal 2  lentelę, kai

)

Nejudamas, lanksčiai paremtas

(m11 – pagal 3 lentelę)

(m11 – pagal 3 lentelę)

(m12 – pagal 3 lentelę)

Nejudamai įtvirtintas nuo pasisukimo

(m11 – pagal 4 lentelę)

(m11 – pagal 4 lentelę)

(m12 – pagal 4 lentelę)

 

6 lentelė

 

Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

Įtvirtinimo schema ir apkrova

1

2

3

4

5

6

7

m

1,0

0,7

0,5

2,0

1,0

2,0

0,7

 

6 lentelės tęsinys

 

Įtvirtinimo schema ir apkrova

8

9

10

11

12

13

m

0,725

0,434

0,366

1,122

0,723

0,577

______________

 

STR 2.05.08:2005

4 priedas

 

DUOMENYS ELEMENTŲ PATVARUMUI SKAIČIUOTI, ĮVERTINANT

TRAPIOSIOS IRTIES GALIMYBĘ

 

Elementų ir jungčių, kurių patvarumas skaičiuojamas, grupės

 

Eil.

Nr.

Elemento schema ir skaičiuotinio pjūvio vieta

Elemento charakteristika

Elemento grupė

1

snipasL83-1

Pagrindinis metalas su valcuotaisiais ar mechaniniu būdu apdorotais kraštais

Tas pats, kai kraštai apdoroti mašininiu dujiniu pjovikliu

1

 

2

2

snipasL83-2

Pagrindinis metalas su mechaniniu būdu apdorotais kraštais, įvairaus pločio, kai glodžiosios pereigos spindulys   yra lygus:

200 mm

10 mm

 

 

 

1

4

3

snipasL83-3-1

 

snipasL83-3-2

Pagrindinis metalas jungtyse įtempiamaisiais varžtais

 

1

4

snipasL83-4a

 

snipasL83-4b

Pagrindinis metalas pjūviuose ties skyle varžtinėse jungtyse (A klasės varžtai):

a)    poriniai antdėklai

b)    vienpusiai antdėklai

 

 

4

5

5

snipasL83-5

Pereiga ir apvalinimas (dujinio pjūvio 1-oji švarumo klasė arba frezavimas), kai ,

 

2

6

snipasL83-6-1

 

snipasL83-6-2

Stačiakampės formos profilinės dalys, privirintos sandūrine arba tėjine jungtimi prie konstrukcijos elementų, be mechaninio profilinės dalies pereigos į elementą apdorojimo

 

 

 

7

7

snipasL83-7-1

 

snipasL83-7-2

Stačiakampės formos profilinės dalys, privirintos sandūrine arba tėjine jungtimi prie sijos sienelių ir juostų, taip pat prie santvaros elementų, kai

 

 

4

8

snipasL83-8

Stačiakampės arba trapecinės formos profilinės dalys, privirintos prie sijos juostų užleistine jungtimi, apvirinant užleidimą  kontūru be mechaninio siūlių apdorojimo

 

 

7

9

snipasL83-9

Sudurtinė neapdorota siūlė; apkrova statmena suvirintinei siūlei; suduriami vienodo pločio ir storio elementai

2

10

snipasL83-10

Sudurtinė neapdorota siūlė; suduriami skirtingo pločio arba storio elementai

 

5

11

snipasL83-11-1  snipasL83-11-2

 

snipasL83-11-3    snipasL83-11-4

Pagrindinis metalas  pereigos į  sudurtinę siūlę vietoje su mechaniniu būdu nuimtu  siūlės stiprinimu:

jungiant vienodo pločio ir storio elementus;

tas pats, jungiant skirtingo storio ir pločio elementus

 

 

2

3

12

snipasL83-12

Sudurtinė siūlė, atlikta ant padėklo; apkrova statmena suvirintinei siūlei

4

13

snipasL83-13

Sudurtinė vamzdžių siūlė, atlikta ant tarpinio žiedo

 

4

14

snipasL83-14

Valcuotųjų profiliuočių sandūrinė jungtis

4

15

snipasL83-15

Dvitėjo, tėjo ir kitų tipų suvirintinės jungtys nepertraukiamomis išilginėmis siūlėmis, įrąžai veikiant išilgai siūlės ašies

2

16

snipasL83-16

Elementas su pagalbiniu elementu, pritvirtintu išilginėmis siūlėmis, kai a:

iki

 

 

 

4

7

17

snipasL83-17

Juostos lakšto trūkis be skersinės (priekinės) siūlės mechaninio apdorojimo

 

 

7

18

snipasL83-18

Pagrindinis metalas su skersine siūle; virintinė dvipusė siūlė sklandžiai pereina į pagrindinį metalą

 

4

19

snipasL83-19

Pagrindinis sijų tempiamųjų juostų ir santvaros elementų metalas prie diafragmų ir sąstandų, privirintų kertinėmis siūlėmis

 

5

20

snipasL83-20-1

snipasL83-20-2

Pagrindinis metalas pereigos prie skersinės (priekinės) kampinės siūlės vietoje

 

 

6

21

a) snipasL83-21a

b) snipasL83-21b

c) snipasL83-21c

d) snipasL83-21d

Pagrindinis metalas jungtyse su šoninėmis siūlėmis (pereigos nuo elemento į šoninės siūlės galus vietose):

a)    su dvigubomis šoninėmis siūlėmis

b)    su šoninėmis ir priekinėmis siūlėmis

c)     perduodant įrąžas per pagrindinį metalą

d)    šoninės inkarų sąstandos lynams tvirtinti

 

 

8

7

7

8

22

snipasL83-22

Pagrindinis tempiamojo spyrio vamzdžio metalas, kai sienelės storio su juostos vamzdžio išoriniu skersmeniu  santykis yra:

 

 

 

 

7

8

23

snipasL83-23

 

Pagrindinis tempiamojo spyrio vamzdžio metalas, kai spyrio ir juostos skerspjūvių skersmenų santykis  ir sienelės storio su vamzdžio išoriniu skersmeniu santykis yra:

 

 

 

 

 

 

6

 

 

7

 

 

8

______________

 

 

STR 2.05.08:2005

5 priedas

 

KONSTRUKCINIO PLIENO SMŪGINIO TĄSUMO IR SANTYKINIO PAILGĖJIMO REIKŠMĖS

 

1 lentelė

 

Karštai valcuotųjų gaminių konstrukcinio plieno santykinio pailgėjimo rodikliai

pagal LST EN 10025 – 2 [7.29], LST EN 10025 – 4 [7.31] ir LST EN 10025 – 5 [7.32]

 

Standartas ir plienai

Išoksidinimo metodas1)

Mažiausias santykinis pailgėjimas, %

L0=5,65

Išilgine kryptimi

Skersine kryptimi

³ 3

£ 40

> 40

£ 63

> 63

£ 100

> 100

£ 150

> 150

£ 250

³ 3

£ 40

> 40

£ 63

> 63

£ 100

> 100

£ 150

> 150

£ 250

LST EN 10025 – 2 [7.29]

Nelegiruotasis konstrukcinis plienas

S235JR

FN

26

25

24

22

21

24

23

22

22

21

S235J0

FN

26

25

24

22

21

24

23

22

22

21

S235J2

FF

26

25

24

22

21

24

23

22

22

21

S275JR

FN

23

22

21

19

18

21

20

19

19

18

S275J0

FN

23

22

21

19

18

21

20

19

19

18

S275J2

FF

23

22

21

19

18

21

20

19

19

18

S355JR

FN

22

21

20

18

17

20

19

18

18

17

S355J0

FN

22

21

20

18

17

20

19

18

18

17

S355J2

FF

22

21

20

18

17

20

19

18

18

17

S355K2

FF

22

21

20

18

17

20

19

18

18

17

S450J02)

FF

17

17

17

17

-

-

-

-

-

-

E2953)

FN

20

19

18

16

15

18

17

16

15

14

E3353)

FN

16

15

14

12

11

14

13

12

11

10

E3603)

FN

11

10

9

8

7

10

9

8

7

6

LST EN 10025 – 4 [7.31]

Termomechaniškai valcuotas suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275M/ML

5)

24

24

24

244)

-

24

24

24

244)

-

S355M/ML

5)

22

22

22

224)

-

22

22

22

224)

-

S420M/ML

5)

19

19

19

194)

-

19

19

19

194)

-

S460M/ML

5)

17

17

17

174)

-

17

17

17

174)

-

LST EN 10025 – 5 [7.32]

Pagerinto atsparumo atmosferiniai korozijai konstrukcinis plienas

S235J0W

FN

26

25

24

22

-

24

23

22

22

-

S235J2W

FF

26

25

24

22

-

24

23

22

22

-

S355J0W

FN

22

21

20

18

-

20

19

18

18

-

S355J2W

FF

22

21

20

18

-

20

19

18

18

-

S355K2W

FF

22

21

20

18

-

20

19

18

18

-

Pastabos:

1) Išoksidinimo metodai yra tokie:

FN – verdančiojo stingimo plienas neleidžiamas;

FF – ramiojo stingimo plienas, turintis pakankamą kiekį elementų, jungiančių azotą.

2) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams.

3) Šie plienai loviams, kampuočiams ir profiliuočiams gaminti paprastai nenaudojami.

4) Plokštiesiems gaminiams iki 120 mm storio.

5) Smulkiagrūdės sandaros plienas, turintis pakankamą kiekį elementų, jungiančių azotą (žr.LST EN 10025 – 4 [7.31] 2 lentelę).

 

2 lentelė

 

Normalizuoto/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno santykinio pailgėjimo rodikliai pagal LST EN 10025 – 3 [7.30]

 

Žymėjimas pagal LST EN 10027-1 [7.33] ir LST 1585 [7.14]

Mažiausias santykinis pailgėjimas, %

L0=5,65

Nominalusis storis1), mm

£ 16

 

> 16

£ 40

> 40

£ 63

> 63

£ 80

> 80

£ 200

> 200

£ 250

S275N/NL

24

24

24

23

23

23

S355N/NL

22

22

22

21

21

21

S420N/NL

19

19

19

18

18

18

S460N/NL

17

17

17

17

17

-

 

3 lentelė

 

Nelegiruotojo konstrukcinio plieno smūginio tąsumo rodikliai
pagal LST EN 10025-2 [7.29]

 

Žymėjimas pagal LST EN 10027-1 [7.33]

ir LST 1585 [7.14]

Išoksidinimo metodas

Temperatūra, °C

Mažiausia energija, J

Nominalusis storis, mm

≤ 1501)2)

> 150

≤ 2502)

>250

≤ 4004)

S235JR

FN

20

27

27

–

S235J0

FN

0

27

27

–

S235J2

FF

-20

27

27

27

S275JR

FN

20

27

27

–

S275J0

FN

0

27

27

–

S275J2

FF

-20

27

27

27

S355JR

FN

20

27

27

–

S355J0

FN

0

27

27

–

S355J2

FF

-20

27

27

27

S355K2

FF

-20

405)

33

33

S450J03)

FF

0

27

–

–

 

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

Pastabos:

1) Nominaliesiems storiams ≤ 12 mm, kai bandinių plotis mažesnis nei 10 mm, mažiausios reikšmės turi būti sumažintos proporcingai bandinio skerspjūvio plotui (žr. LST EN 10025-1 7.3.2.1p.).

2) Profiliuočiams, kurių sienelės nominalusis storis > 100 mm, reikšmės turi būti aptartos per derybas (28 pasirinkimas).

3) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams.

4) Plokštiesiems gaminiams.

5) Ši reikšmė atitinka 27J prie -30°C.

4 lentelė

 

Karštai valcuotų gaminių konstrukcinio plieno smūginio tąsumo rodikliai

pagal LST EN 10025 – 3 [7.30], LST EN 10025 – 4 [7.31] ir LST EN 10025 – 5 [7.32]

 

Standartas ir plienai

Mažiausia energija J, esant bandymo temperatūrai °C

20

0

- 10

- 20

- 30

- 40

- 50

LST EN 10025 – 3 [7.30]

Normalizuotas/apdirbtas normalizaciniu valcavimu suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275N

55

47

43

401)

-

-

-

S355N

S420N

S460N

S275NL

63

55

51

47

40

31

27

S355NL

S420NL

S460NL

LST EN 10025 – 4 [7.31]

Termomechaniškai valcuotas suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275M

55

47

43

401)

-

-

-

S355M

S420M

S460M

S275ML

63

55

51

47

40

31

27

S355ML

S420ML

S460ML

LST EN 10025 – 5 [7.32]

Pagerinto atsparumo atmosferiniai korozijai konstrukcinis plienas

S235J0W

-

27

-

-

-

-

-

S235J2W

-

-

-

27

-

-

-

S355J0W

-

27

-

-

-

-

-

S355J2W

-

-

-

27

-

-

-

S355K2W

-

-

-

401)

-

-

-

Pastaba. 1) Ši reikšmė atitinka 27J prie -30°C.

 

5 lentelė

 

Karštuoju būdu iš nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno santykinio pailgėjimo ir smūginio tąsumo rodikliai pagal LST EN 10210 – 1 [7.35]

 

Žymėjimas pagal LST EN 10027-1 [7.33] ir LST 1585 [7.14]

Išoksidinimo metodas1)

Plieno pogrupiai2)

Mažiausias santykinis pailgėjimas, %

L0 = 5,65

Smūginis tąsumas

Išilgine kryptimi

Skersine kryptimi

Temperatūra, ºC

Mažiausia vidutinė smūgio energija, J

£ 40

> 40

£ 65

£ 40

> 40

£ 65

S235JRH3)

FN

BS

26

25

24

23

20

27

S275J0H3)

FN

QS

22

21

20

19

0

27

S275J2H3)

FF

QS

22

21

20

19

0

27

S355J0H3)

FN

QS

22

21

20

19

-20

27

S355J2H

FF

QS

22

21

20

19

-20

27

S275NH

GF

QS

24

24

22

22

-20

40

S275NLH

GF

QS

24

24

22

22

-50

27

S355NH

GF

QS

22

22

20

20

-20

40

S355NLH

GF

QS

22

22

20

20

-50

27

S460NH

GF

SS

17

17

15

15

-20

40

S460NLH

GF

SS

17

17

15

15

-50

27

Pastabos:

1) Išoksidinimo metodai yra tokie:

FN – verdančiojo stingimo plienas neleidžiamas;

FF – ramiojo stingimo plienas, turintis pakankamą kiekį elementų, jungiančių azotą;

GF – ramiojo stingimo ir smulkiagrūdės sandaros plienas, turintis pakankamą kiekį elementų, jungiančių azotą.

2) Plieno pogrupiai:

BS – paprastieji plienai; QS – kokybiškieji plienai; SS – specialieji plienai.

3) Smūginio tąsumo savybės patikrinamos tik tuomet, jei tai aptarta per derybas.

 

6 lentelė

 

Šaltai formuotų virintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių iš nelegiruotojo ir smulkiagrūdžio konstrukcinio plieno, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno santykinio pailgėjimo ir smūginio tąsumo rodikliai pagal LST EN 10219 – 1 [7.36]

 

Žymėjimas pagal LST EN 10027-1 [7.33] ir LST 1585 [7.14]

Išoksidinimo metodas2)

Plieno pogrupiai3)

Mažiausias santykinis  pailgėjimas, %

L0 = 5,65

Smūginis tąsumas

£ 40

Temperatūra, ºC

Mažiausia vidutinė smūgio energija, J

S235JRH4)

FF

BS

24

20

27

S275J0H4)

FF

QS

20

0

27

S275J2H

FF

QS

20

-20

27

S355J0H4)

FF

QS

20

0

27

S355J2H

FF

QS

20

-20

27

S275 NH /MH

GF

QS

24

-20

40

S275 NLH/MLH

GF

QS

24

-50

27

S355NH/ MH

GF

QS

22

-20

40

S355NLH/ MLH

GF

QS

22

-50

27

S420MH

GF

SS

19

-20

40

S420MLH

GF

SS

19

-50

27

S460NH/ MH

GF

SS

17

-20

40

S460NLH/ MLH

GF

SS

17

-50

27

Pastabos:

1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienelės storis galimas didesnis nei 24 mm.

2) Išoksidinimo metodai:

FF – ramiojo stingimo plienas, turintis pakankamą kiekį elementų, jungiančių azotą;

GF – ramiojo stingimo ir smulkiagrūdės sandaros plienas, turintis pakankamą kiekį elementų, jungiančių azotą.

3) Plieno pogrupiai:

BS – paprastieji plienai; QS – kokybiškieji plienai; SS – specialieji plienai.

4) Smūginio tąsumo savybės patikrinamos tik tuomet, jei tai aptarta per derybas.

______________

 

STR 2.05.08:2005

6 priedas

 

PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS. MEDŽIAGOS. ELEMENTŲ SKAIČIAVIMAS

 

I SKYRIUS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (Žin., 2005, Nr. 28-895) (toliau – Reglamentas) nustato privalomuosius plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus.

2. Reglamento 6 priedas „Praktinio taikymo vadovas. Medžiagos. Elementų skaičiavimas“ (toliau – Reglamento priedas) yra Reglamento paaiškinamasis dokumentas, kuriame Reglamento reikalavimai yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais. Šiame priede taip pat duotos kai kurios papildomos rekomendacijos, reikalingos projektuojant plienines laikančiąsias konstrukcijas.

3. Reglamento priede vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Reglamente pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus.

4. Reglamento priede vartojamos nuorodos atitinka Reglamente pateiktas nuorodas.

5. Pagrindiniai raidiniai žymenys, vartojami šiame priede, atitinka pagrindinius raidinius žymenis pateiktus Reglamente.

6. Bendru atveju elemento ašys yra:  – išilgai elemento,  ir  – skerspjūvio ašys. Skerspjūvio ašys yra:  – lygiagreti su juosta (su lentyna),  – statmena juostai, išskyrus kampuočių: jų  – lygiagreti su mažesniąja kampuočio lentyna,  – statmena mažesniajai kampuočio lentynai. Profiliuočių sortimentuose dažniausiai naudojami skerspjūvių matmenys ir ašys parodyti 1.1 pav. Kiti elementų skerspjūvio ašių naudojimo atvejai aptariami tekste.

7. Reglamento priede naudojami SI sistemos vienetai.

 

II SKYRIUS.

PROJEKTAVIMO PAGRINDAI

 

I SKIRSNIS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

8. Šiame skyriuje pateikiama medžiaga norima glaustai supažindinti su naujomis plieno konstrukcijų projektavimo tendencijomis, kurios išdėstytos Reglamento atskirose dalyse, tampančiose Europos normų (Eurokodų) pradine nacionalinio taikymo dokumentų versija, ir kuriomis siekiama suderinti Lietuvos specialistų turimą patirtį, sukauptą ilgą laiką naudojus ankstesnes projektavimo normas (SNiP) su naujesniais plieno konstrukcijų projektavimo reikalavimais, reglamentuojamais rengiamų Europos normų (Eurokodų).

9. Konstrukcijos turi būti suprojektuotos ir pastatytos tokiu būdu, kad su reikiama tikimybe jos išliktų tinkamos naudoti tiek ilgai, kiek to reikia, priklausomai nuo numatytos jų naudojimo trukmės. Be to, pakankamai patikimai jos turi atlaikyti visas apkrovas ir poveikius bei kitokias įtakas, kurios galėtų atsirasti jų įvykdymo ir naudojimo metu. Konstrukcijos turi būti suprojektuotos tokiu būdu, kad tokie įvykiai, kaip sprogimai, smūgiai, arba žmogaus daromų klaidų pasekmės jų nesugadintų. Galimą sugadinimą reikia apriboti arba jo išvengti atitinkamai pasirinkus bent vieną ar kitą iš šių priemonių:

9.1. išvengti, pašalinti arba sumažinti pavojų, kuris galėtų grėsti konstrukcijai;

9.2. pasirinkti tokią konstrukcinę formą, kuri būtų mažiau jautri pavojams, į kuriuos reikia atsižvelgti;

9.3. suramstyti (surišti) konstrukcijas;

9.4. pasirinkti tokią konstrukcinę formą ir tokį projektinį sprendimą, kad konstrukcija išliktų, kai atsitiktinai pašalinamas ar suyra atskiras elementas.

10. Tokie reikalavimai gali būti patenkinti, jeigu pasirenkamos tinkamos medžiagos, atitinkami projektavimo ir konstravimo būdai bei griežtai nurodomos kokybės kontrolės procedūros, kaip tinkamai konstrukcijas pagaminti, pastatyti ir naudoti.

 

 

1.1 pav. Skerspjūvių matmenys ir ašys

 

11. Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai, apimantys konstrukcijų saugos ir patikimumo bei tvarumo privalomuosius reikalavimus, įskaitant geotechninius, atsparumo ugniai (kaitrai) ir statybos darbų vykdymo, yra išdėstyti STR 2.05.03:2003 [7.3].

12. Statybinių konstrukcijų projektavimas paremtas ribinių būvių metodu, kurį taikant turi būti pagal apibrėžtą tvarką nustatytos konstrukcijas veikiančios apkrovos ir poveikiai, apskaičiuotos konstrukcijų atsparių reikšmės, kurios priklauso nuo pasirinktų konstrukcijoms naudojamų medžiagų savybių, geometrinių rodiklių, konstrukcijos elgsenos ir naudojimo sąlygų, į kurias atsižvelgiama aprobuotais koeficientais.

 

II SKIRSNIS.

RIBINIAI BŪVIAI

 

13. Ribiniai būviai yra tokie būviai, kuriuos pasiekusi konstrukcija nebegali tenkinti projektinių reikalavimų. Ribiniai būviai skirstomi į:

13.1. saugos ribinius būvius;

13.2. tinkamumo (naudoti) ribinius būvius.

14. Saugos ribiniai būviai yra tokie, kurie susiję su konstrukcijos griūtimi arba kitokiais konstrukcinio sugadinimo pavidalais, kurie gali kelti pavojų saugumui. Saugos ribiniai būviai, į kuriuos būtina atsižvelgti, kai projektuojama plieno konstrukcija, apima:

14.1. konstrukcijos arba bet kurios jos dalies, laikomų standžiaisiais kūnais, pusiausvyros netektį;

14.2. konstrukcijos arba bet kurios jos dalies, įskaitant atramas ir pamatus, sugadinimą dėl per didelių deformacijų, lūžimą arba pastovumo netektį.

15. Tinkamumo ribiniai būviai atitinka būvius, kuriuos pasiekusi plieninė konstrukcija netenkina nustatytų jai naudojimo kriterijų. Tinkamumo ribiniai būviai, į kuriuos reikia atsižvelgti, kai projektuojama plieninė konstrukcija, apima:

15.1. deformacijas arba įlinkius, kurie nepalankiai atsiliepia konstrukcijos išvaizdai arba jos naudojimo, įskaitant tinkamą mechanizmų ir aptarnavimo funkcionavimą, veiksmingumui arba sugadina apdailą ar nelaikančiuosius elementus;

15.2. virpesius, kurie sukelia žmonėms diskomfortą, sugadina pastatą arba jo įrangą, apriboja pastato funkcinį veiksmingumą.

16. Projektuojamo pastato plieno konstrukcijos gali būti nagrinėjamos pasirinkus vieną iš galimų projektinių situacijų:

16.1. nuolatines situacijas, atitinkančias normalias konstrukcijos naudojimo sąlygas;

16.2. laikinąsias situacijas, atsitinkančias, pavyzdžiui, konstrukcijų montavimo metu;

16.3. atsitiktines situacijas, apimančias ir tokius atvejus, kurie gali ir nebūti atsitiktinio įvykio pasekmė.

17. Pagrindiniai plieninių konstrukcijų projektavimo reikalavimai yra tokie:

17.1. ribinis būvis neturi būti viršytas;

17.2. turi būti atsižvelgta į visas svarbias skaičiuotines situacijas ir apkrovimo atvejus;

17.3. skaičiavimams būtina taikyti atitinkamus skaičiuotinius modelius (jei reikia, papildytus bandymais), apimančius visus svarbiausius kintamuosius. Modeliai turi būti pakankamai tikslūs prognozuoti konstrukcijų elgseną ir derantys su informacijos, pagal kurią atliekamas projektavimas, patikimumu.

18. Saugos ribinių būvių tikrinimo sąlygos apima:

18.1. tikrinimą, kuriuo būtų atsižvelgta į statinės pusiausvyros ribinį būvį arba į konstrukcijos visus poslinkius ir deformacijas:

 

,                                                                                          (2.1)

 

čia:  – destabilizuojamosios skaičiuotinės įrąžos (poveikių efektas);

 – stabilizuojamosios skaičiuotinės įrąžos (poveikių efektas);

18.2. tikrinimą, kuriuo būtų atsižvelgta į skerspjūvio, elemento ar jungčių suirimą arba pernelyg didelį deformavimąsi:

 

,                                                                                                 (2.2)

 

čia: Ed – įrąžos skaičiuotinė reikšmė;

Rd – atitinkamas skaičiuotinis atsparis.

19. Kiekvienam apkrovimo atvejui įrąžų (poveikių efektų) skaičiuotinės reikšmės Ed turi būti nustatytos remiantis poveikių skaičiuotinių reikšmių derinių sudarymo taisyklėmis, kurios pateiktos STR 2.05.04:2003 [7.4]. Ten pat yra nuorodos, į kokius atsparių dalinius patikimumo koeficientus reikia atsižvelgti.

20. Tinkamumo ribinių būvių tikrinimo sąlyga išreiškiama taip:

 

 arba ,                                                                           (2.3)

 

čia: Cd – medžiagų, susijusių su nagrinėjama skaičiuotine įrąža (poveikių efektu), tam tikrų skaičiuotinių savybių nominali reikšmė arba funkcija;

Ed – skaičiuotinė įrąža (poveikių efektas), nustatyta remiantis vienu iš jų derinių.

 

III SKIRSNIS.

POVEIKIAI IR APKROVOS

 

21. Poveikis () yra arba jėga (apkrova), kuri tiesiogiai veikia konstrukciją, arba primestoji deformacija, sukelianti netiesioginį poveikį (pvz., temperatūros veiksniai arba konstrukcijos pamatų arba pagrindų nuosėdžiai).

22. Poveikiai yra skirstomi pagal jų kitimą laike į:

– nuolatinius poveikius (), kurie apima pačios konstrukcijos, jos detalių, papildomų elementų ir sumontuotų įrengimų savąjį svorį;

– kintamuosius poveikius (), kurie apima naudingąsias, transporto priemonių, vėjo, sniego ir bangų apkrovas;

– atsitiktinius poveikius (), kurie apima sprogimus, slenkančiųjų masių arba susidūrimų sukeltus smūgius.

23. Poveikiai dar skirstomi pagal jų kitimo erdvėje pobūdį į:

– nuolatinius (fiksuotuosius) poveikius, t. y. savąjį svorį;

– laisvuosius poveikius, kurie gali veikti labai įvairiai. Tai būtų judriosios naudingosios, vėjo, sniego, bangų ir kitos panašios apkrovos.

24. Paprastai yra skiriamos charakteristinės (būdingosios), atstovaujamosios (reprezentacinės – kintamųjų poveikių) ir skaičiuotinės (projektinės) poveikių (apkrovų) bei įrąžų (poveikių efektų) reikšmės.

25. Charakteristinės apkrovų reikšmės yra apibrėžtos STR 2.05.04:2003 [7.4] ir kitų tiesiogiai susijusių apkrovų standartų.

26. Nuolatinių poveikių charakteristinė reikšmė žymima . Tačiau tais atvejais, kai apkrovos variacijos koeficientas yra didelis arba kai tikėtina, kad poveikiai gali kisti per konstrukcijos tarnybos laiką, yra išskiriamos dvi charakteristinės reikšmės: aukštesnioji  ir žemesnioji .

27. Kintamųjų poveikių charakteristinė reikšmė atitinka STR 2.05.04:2003 [7.4] apibrėžtąją reikšmę arba vieną iš dviejų: aukštesniąją reikšmę, kuri su laukiama tikimybe negali būti viršyta, arba žemesniąją reikšmę, kuri su laukiama tikimybe negali būti pasiekta, per tam tikrą nustatytą trukmę, kai atsižvelgiama į numatomą konstrukcijos tarnybos laiką arba į pasirinktą projektinės situacijos trukmę.

28. Atsitiktinių poveikių charakteristinė reikšmė  paprastai atitinka STR 2.05.04:2003 [7.4] apibrėžtąją reikšmę.

29. Atstovaujamoji (reprezentacinė) kintamųjų poveikių pagrindinė reikšmė yra charakteristinė reikšmė . Kitos atstovaujamosios (reprezentacinės) reikšmės, gaunamos charakteristinę reikšmę  padauginus iš atitinkamo  koeficiento, yra apibrėžiamos taip:

– derinio reikšmė                                           ;

– įprastinė reikšmė                                         ;

– tariamai nuolatinė reikšmė                          ,

čia:  – įrašytosios dinaminių koeficientų reikšmės, apibrėžtos STR 2.05.04:2003 [7.4], arba nustatomos statytojo (užsakovo), arba projektuotojo konsultuojantis su statytoju (užsakovu).

30. Skaičiuotinės poveikių reikšmės bendruoju atveju yra išreiškiamos taip:

 

,                                                                                             (2.4)

 

čia:  – dalinis poveikio patikimumo koeficientas, pagal kurį atsižvelgiama, pavyzdžiui, į: nepalankų poveikių išsidėstymą, galimybę netiksliai modeliuoti poveikius, neapibrėžtumus, kai vertinamos įrąžos (poveikių efektai) ir pasirinktasis ribinis būvis. Kai kurios  reikšmes nurodytos STR 2.05.04:2003 [7.4].

31. Skaičiuotinės įrąžų (poveikių efektų)  reikšmės yra nustatomos pagal poveikių skaičiuotines reikšmes, geometrinius duomenis () ir medžiagų savybes:

 

,                                                                                 (2.5)

 

čia:  – įrąžos (poveikių efektai), kurios yra konstrukcijos atoveikis (reakcija, pvz., ašinės jėgos, lenkiamieji arba sukamieji momentai, įtempiai, deformacijos) į poveikius.

 

IV SKIRSNIS.

MEDŽIAGŲ SAVYBĖS

 

32. Medžiagos savybė yra apibūdinama charakteristine reikšme , kuri atitinka medžiagos savitųjų savybių, apibrėžtų atitinkamais standartais arba nustatytų bandymais pagal standartų apibrėžtas sąlygas, pasirinktą statistinio pasiskirstymo fraktilį. Kai kuriais atvejais nominalioji reikšmė naudojama kaip charakteristinė reikšmė.

33. Medžiagos savybės skaičiuotinė reikšmė nustatoma taip:

 

,                                                                                          (2.6)

 

čia:    – medžiagos savybių dalinis patikimumo koeficientas.

34. Plieno konstrukcijų skaičiuotinis atsparis  nustatomas tiesiog pagal medžiagos savybių charakteristinę reikšmę ir geometrinius duomenis:

 

                                                                            (2.7)

 

Atspario charakteristinė reikšmė  gali būti nustatyta ir bandymais. Geometriniai duomenys pristatomi pagal jų nominalias reikšmes:

 

 (2.8)

 

35. Kai kuriais atvejais geometrinės skaičiuotinės reikšmės yra nustatomos ir taip:

 

 (2.9)

 

Konstrukcijas galima skaičiuoti ir taip, kad būtų atsižvelgiama į galimus jų gamybos, montavimo, naudojimo ir kt. netobulumus.

 

V SKIRSNIS.

DARBO SĄLYGŲ IR KITI KOEFICIENTAI

 

36. Reglamento taikomo ribinio būvio dalinių patikimumo koeficientų rinkiniui dar priskirti tokie koeficientai:

– konstrukcinių elementų darbo sąlygų koeficientas ;

– patikimumo koeficientas ;

– varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficientas .

37. Konstrukcinių elementų darbo sąlygų koeficientu atsižvelgiama į skaičiuojamojo konstrukcijos modelio idealizavimo laipsnį (lyginant su tikrąja konstrukcijos elgsena) bei, bendruoju atveju, ir į visumą faktorių, darančių įtaką konstrukcijos elgsenai, neįvertintų tiesiogiai skaičiavimais arba kitais daliniais patikimumo koeficientais. Tokiems faktoriams priklauso: atsitiktiniai apkrovos pridėjimo ekscentricitetai, gniuždomųjų elementų ašių pradinis išlinkis, įtempių koncentratoriai, didelės plastinės deformacijos lokalinėse konstrukcijos zonose, nuolatinių ir kintamųjų poveikių (apkrovų) santykis (charakterizuojantis galimybę (tikimybę) sutapti vienu metu didžiausių poveikių efektams su mažiausiu konstrukcijos atspariu), paveikių dinaminį pobūdį ir pan. Darbo sąlygų koeficientų  reikšmės yra diferencijuotos pagal konstrukcijų elementų tipus (rūšis) ir poveikių charakterį. Būtina pažymėti, kad  reikšmės yra tikimybiškai pagrįstos, tačiau daugeliu atveju yra paremtos ilgalaike plieno konstrukcijų projektavimo ir naudojimo patirtimi.

38. Patikimumo koeficientas  papildomai prie dalinio medžiagos patikimumo koeficiento  taikomas, kai konstrukcijų atsparį tenka skaičiuoti pagal plieno charakteristinį stiprį, nustatytą pagal jo stiprumo ribą . Patikimumo koeficiento  reikšmė lygi 1,3.

39. Varžtinių jungčių darbo sąlygų koeficientu atsižvelgiama į ypatingesnes nei konstrukcinių elementų varžtinių jungčių elgsenos sąlygas, neišvengiamas jų įrengimo nuokrypas. Reglamento atitinkamose lentelėse ir atskiruose skyriuose yra pateiktos nustatytos darbo sąlygų koeficientų reikšmės.

 

III SKYRIUS.

Konstrukcijų ir jungčių medžiagos

 

I SKIRSNIS.

BENDRA StatybiniŲ plienŲ CHARAKTERISTIKA

 

40. Pagrindinėmis plienų mechaninėmis savybėmis yra stiprumas, tamprumas bei plastiškumas. Šios savybės apibūdinamos įtempiais, pailgėjimu ir smūginiu tąsumu.

41. Plienų mechaninės savybės nustatomos bandant standartinius bandinius pagal standartines bandymo metodikas. Plienų stipruminės-mechaninės savybės tempiant nustatomos pagal LST EN 10002-1. Plieno tempimo kreivės pavaizduotos 3.1 ir 3.2 pav.

 

 

3.1 pav. Paprastojo konstrukcinio plieno, turinčio takumo aikštelę, tempimo kreivė

 

 

3.2 pav. Didelio stiprumo plieno, be takumo aikštelės, tempimo kreivė

 

Plieno tempimo kreivių, pateiktų 3.1 ir 3.2 pav., dydžiai:

– Rm – plieno stiprumo riba;

– ReH – viršutinė plieno takumo riba;

– ReL – apatinė plieno takumo riba;

– Rp0,2 – sąlyginė plieno takumo riba;

– εu – plastinės deformacijos pasiekus stiprumo ribą;

– εf – plastinės deformacijos suirimo metu;

– σf – suirimo įtempiai;

– E – tamprumo modulis lygus tgα.

– * – Liuderso linijų pasireiškimo zona;

– ** – takumo aikštelė.

42. Charakteristiniai tempiamieji, gniuždomieji, lenkiamieji plieno stipriai pagal takumo ribą fy ir charakteristiniai tempiamieji, gniuždomieji, lenkiamieji plieno stipriai pagal stiprumo ribą fu gali būti imami:

– iš atitinkamų standartų priimant, kad fy = ReH ir fu= Rm;

– iš Reglamento 6.5– 6.10 lentelių.

 

II SKIRSNIS.

PLIENO ŽYMĖJIMO SISTEMOS

 

43. Pagal Europinius standartus plienų žymėjimo sistemos yra dvi:

43.1. Plienų žymėjimas markėmis pagal LST EN 10027-1 [7.33]:

a) pagal paskirtį ir mechanines bei fizines savybes;

b) pagal plieno cheminę sudėtį suskirsčius į keturis pogrupius:

– nelegiruotieji plienai, išskyrus gerai apdirbamus pjovimu (automatu) plienus, kurių mangano vidutinis kiekis iki 1 % (2.1 pogrupis),

– nelegiruotieji plienai, kurių vidutinis mangano kiekis ≥1 %, nelegiruotieji automatų plienai ir legiruotieji plienai (išskyrus greitapjovius), kurių kiekvieno legiruojančio elemento masės kiekis iki 5 % (2.2 pogrupis),

– legiruotieji plienai (išskyrus greitapjovius), kurių bent vieno legiruojančio elemento masės kiekis ≥ 5 % (2.3 pogrupis),

– greitapjoviai plienai (2.4 pogrupis).

43.2. Plienų skaitinis žymėjimas pagal LST EN 10027 – 2.

44. Konstrukciniai plienai žymimi plieno marke (nurodant paskirtį ir mechanines ar fizines savybes) ir skaitiniu žymeniu. Skaitinis plieno žymuo sudarytas iš „1“, atskirto tašku ir 4 skaičių sekos, žyminčios plieno grupės numerį ir eilės numerį.

45. Plienų skaitinius žymenis suteikia Europos registravimo biuras (European Registering Office).

46. Pagrindiniai plieno paskirties žymenys ir mechaninės savybės pagal LST EN 10027 – 1[7.33] pateikti 3.1 lentelėje.

 

3.1 lentelė

 

Pagrindiniai plieno paskirties žymenys ir mechaninės savybės

 

Raidinis žymuo

Plieno paskirtis

Mechaninės savybės

S

Konstrukcinis (statybinis) plienas

Mažiausia takumo riba, MPa

P

Plienas slėginiams indams

Mažiausia takumo riba, MPa

L

Plienas magistraliniams vamzdynams

Mažiausia takumo riba, MPa

E

Plienas mašinų gamybai

Mažiausia takumo riba, MPa

B

Armatūrinis plienas

Mažiausia takumo riba, MPa

Y

Armatūrinis iš anksto įtemptas plienas betonui

Mažiausia stiprumo riba, MPa

R

Bėgių arba bėgių formos plienas

Mažiausia stiprumo riba, MPa

H

Šaltai valcuotas didelio stiprumo lakštinis plienas, skirtas šaltam ištempimui

Mažiausia takumo riba, MPa

D

Lakštinis plienas šaltam štampavimui:

C – šaltai valcuotiems gaminiams

D – karštai valcuotiems gaminiams, šaltam štampavimui

X – gaminiams, kurių valcavimo sąlygos nenurodytos

Du simboliai, apibūdinantys plieną

T

Skarda

Nominalioji takumo riba MPa arba raidė H ir vidutinis charakteristinis Rokvelo kietumas HR 30 Tm

M

Elektrotechninis plienas

Du skaičiai:

Skaičius = 100 × nuostoliai W/kg

Skaičius = 100 × nominalusis storis mm

Raidė, rodanti elektrotechninio plieno tipą (A, D, E, N, S ar P)

 

47. Plieno markės pagal LST EN 10027 – 1 [7.33] sudarytos iš X(1) nnn(2) Xn(3) Xn(4), pavyzdžiui S275J2G3:

1) X – raidinis žymuo, apibūdinantis plieno paskirtį (žr. 3.1 lentelę). Plieno, pateikiamo liejinių pavidalu, plieno markė turi prasidėti G raide;

2) nnn – skaičius, nurodantis mechanines savybes – mažiausią takumo ribą (MPa) ar pan. (žr. 3.1 lentelę). Europiniuose standartuose gali būti nurodyta apatinė takumo riba ReL, viršutinė takumo riba ReH arba sąlyginė takumo riba Rp ar Rp0,2;

3) Xn – papildomieji simboliai smūginiam tąsumui apibūdinti, pateikti 3.2 lentelėje;

4) Xn – papildomieji simboliai specialiesiems reikalavimams nusakyti:

– išoksidinimo metodo nuoroda:

G1 – verdančiojo stingimo plienas (FU);

G2 – verdančiojo stingimo plienas neleistinas (FN);

G3 – normalizuotas/ apdirbtas normalizaciniu valcavimu;

G4 – gamintojo nuožiūra teikiama informacija;

– tiekimo sąlygas:

A – dispersiškai kietintas;

M – termomechaniškai valcuotas;

N – normalizuotas/apdirbtas normalizaciniu valcavimu;

C – specialiai šaltai formuotas;

H – tuščiaviduris;

T – vamzdžiams;

W – atsparus atmosferinei korozijai.

Simboliai C, H, T, W gali turėti vieno ar dviejų skaičių priedą, pažymintį kokybinius skirtumus.

 

3.2 lentelė

Smūginio tąsumo simboliai ir jų reikšmės

 

Smūginis tąsumas KV (žymuo = suardymo energija)

Bandymo temperatūra, °C

JR = 27J

KR = 40J

LR = 60J

20

J0 = 27J

K0 = 40J

L0 = 60J

0

J2 = 27J

K2 = 40J

L2 = 60J

-20

J3 = 27J

K3 = 40J

L3 = 60J

-30

J4 = 27J

K4 = 40J

L4 = 60J

-40

 

III SKIRSNIS.

PLIENŲ Mechaninės CHARAKTERISTIKOS

 

48. Skaičiavimuose naudojamos fizikinės plieno savybės pateiktos Reglamento 6.4 lentelėje.

49. Plieno skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuojamos pagal Reglamento 6.3 lentelėje pateiktas formules. Medžiagos patikimumo koeficientas gM =1,1 (Reglamento 35 p.).

50. Nelegiruotojo, normalizuotojo/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrūdžio, termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio ir pagerinto atsparumo atmosferinei korozijai konstrukcinių plienų, skirtų karštai valcuotų gaminių gamybai, charakteristinės ir skaičiuotinės stiprių vertės pateiktos 3.3 lentelėje.

51. Karštuoju būdu pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno charakteristinės ir skaičiuotinės stipruminės charakteristikos pateiktos 3.4 lentelėje. Šaltai formuotų suvirintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių, kurių storis mažesnis arba lygus 40 mm, plieno charakteristinės ir skaičiuotinės stiprių reikšmės pateiktos 3.5 lentelėje. Plienų cheminės sudėtys pateiktos 3.6– 3.9 lentelėse.

 

3.3 lentelė

 

Karštai valcuotų konstrukcinio plieno gaminių stipruminės savybės

 

Standartas ir plienas pagal LST EN 10027-1

Nominalusis storis1), mm

Charakteristinė takumo riba fy, MPa

Charakteristinė stiprumo riba3) fu, MPa

Skaičiuotinė takumo riba fy, d, MPa

Skaičiuotinė stiprumo riba

fu, d, MPa

 

LST EN 10025– 2

S235JR

S235J0

S235J2

LST EN 10025– 5

S235J0W4)

S235J2W4)

≤ 16

235

360

215

325

 

> 16 ≤ 40

225

360

205

325

 

> 40 ≤ 63

215

360

195

325

 

> 63 ≤ 80

215

360

195

325

 

> 80 ≤ 100

215

360

195

325

 

> 100 ≤ 150

195

350

175

320

 

> 150 ≤ 200

185

340

170

310

 

> 200 ≤ 250

175

340

160

310

 

LST EN 10025– 2

S275JR

S275J0

S275J2

 

≤ 16

275

410

250

370

 

> 16 ≤ 40

265

410

240

370

 

> 40 ≤ 63

255

410

230

370

 

> 63 ≤ 80

245

410

225

370

 

> 80 ≤ 100

235

410

215

370

 

> 100 ≤ 150

225

400

205

365

 

> 150 ≤ 200

215

380

195

345

 

> 200 ≤ 250

205

380

185

345

 

LST EN 10025– 3

S275N

S275NL

LST EN 10025– 4

S275M5)

S275ML5)

 

≤ 16

275

370

250

335

 

> 16 ≤ 40

265

370

240

335

 

> 40 ≤ 63

255

370

230

335

 

> 63 ≤ 80

245

370

225

335

 

> 80 ≤ 100

235

370

215

335

 

> 100 ≤ 150

225

350

205

320

 

> 150 ≤ 200

215

350

195

320

 

> 200 ≤ 250

205

350

185

320

 

LST EN 10025– 2

S355JR

S355J0

S355J2

S355K2

LST EN 10025– 3

S355N

S355NL

LST EN 10025– 5

S355J0W4)

S355J2W4)

S355K2W4)

≤ 16

355

470

320

425

 

> 16 ≤ 40

345

470

315

425

 

> 40 ≤ 63

335

470

305

425

 

> 63 ≤ 80

325

470

295

425

 

> 80 ≤ 100

315

470

285

425

 

> 100 ≤ 150

295

450

270

410

 

> 150 ≤ 200

285

450

260

410

 

> 200 ≤ 250

275

450

250

410

 

LST EN 10025– 4

S355M

S355ML

 

≤ 16

355

470

320

425

 

> 16 ≤ 40

345

470

315

425

 

> 40 ≤ 63

335

450

305

410

 

> 63 ≤ 80

325

440

295

400

 

> 80 ≤ 100

325

440

295

400

 

> 100 ≤ 120

320

430

290

390

 

LST EN 10025– 3

S420N

S420NL

≤ 16

420

520

380

470

 

> 16 ≤ 40

400

520

365

470

 

> 40 ≤ 63

390

520

355

470

 

> 63 ≤ 80

370

520

335

470

 

> 80 ≤ 100

360

520

325

470

 

> 100 ≤ 150

340

500

310

455

 

> 150 ≤ 200

330

500

300

455

 

> 200 ≤ 250

320

500

290

455

 

LST EN 10025– 4

S420M

S420ML

 

≤ 16

420

520

380

470

 

> 16 ≤ 40

400

520

365

470

 

> 40 ≤ 63

390

500

355

455

 

> 63 ≤ 80

380

480

345

435

 

> 80 ≤ 100

370

470

335

425

 

> 100 ≤ 120

365

460

330

420

 

LST EN 10025– 2

S450J02)

≤ 16

450

550

410

500

 

> 16 ≤ 40

430

550

390

500

 

> 40 ≤ 63

410

550

375

500

 

> 63 ≤ 80

390

550

355

500

 

> 80 ≤ 100

380

550

345

500

 

> 100 ≤ 150

380

530

345

480

 

LST EN 10025– 3

S460M

S460ML

≤ 16

460

540

420

490

 

> 16 ≤ 40

440

540

400

490

 

> 40 ≤ 63

430

540

390

490

 

> 63 ≤ 80

410

540

375

490

 

> 80 ≤ 100

400

540

365

490

 

> 100 ≤ 150

380

530

345

480

 

> 150 ≤ 200

370

530

335

480

 

LST EN 10025– 4

S460M

S460ML

≤ 16

460

540

420

490

 

> 16 ≤ 40

440

540

400

490

 

> 40 ≤ 63

430

530

390

480

 

> 63 ≤ 80

410

510

375

465

 

> 80 ≤ 100

400

500

365

455

 

> 100 ≤ 120

385

490

350

445

 

Pastabos:

1) Karštai valcuotų gaminių nominalusis storis atitinka skerspjūvio lentynos storį.

2) Tik ilgiesiems valcuotiesiems gaminiams.

3) Storiui nuo 3 mm.

4) Gaminių storiai iki 150 mm.

5) Gaminių storiai iki 120 mm.

Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.3 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa.

1 MPa = 1 N/mm2.

 

3.4 lentelė

 

Karštuoju būdu pagamintų tuščiavidurių statybinių profiliuočių plieno stipruminės charakteristikos pagal LST EN 10210-1 [7.35]

 

Plienas

Nominalusis storis, mm

Charakteristinė takumo riba fy, MPa

Charakteristinė stiprumo riba2) fu, MPa

Skaičiuotinė takumo riba fy, d, MPa

Skaičiuotinė stiprumo riba fu, d, MPa

Didžiausia CEV, %

nelegiruotas konstrukcinis plienas

S235JRH

≤ 16

235

340

215

310

0,37

> 16 ≤ 40

225

340

205

310

0,39

>40 ≤ 65

215

340

195

310

0,41

S275J0H S275J2H

≤ 16

275

410

250

370

0,41

> 16 ≤ 40

265

410

240

370

0,43

>40 ≤ 65

255

410

230

370

0,45

S355J0H S355J2H

≤ 16

355

490

320

445

0,41

> 16 ≤ 40

345

490

315

445

0,47

>40 ≤ 65

335

490

305

445

0,50

smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275NH S275NLH

≤ 16

275

370

250

335

0,40

> 16 ≤ 40

265

370

240

335

0,40

>40 ≤ 65

255

370

230

335

0,40

S355NH S355NLH

≤ 16

355

470

320

425

0,43

> 16 ≤ 40

345

470

315

425

0,45

>40 ≤ 65

335

470

305

425

0,45

S460NH1) S460NLH1)

≤ 16

460

550

420

500

–

> 16 ≤ 40

440

550

400

500

–

> 40 ≤ 65

430

550

390

500

–

Pastabos:

1) Plienui S460 didžiausios reikšmės plieno išpilstymo metu yra:

V+Nb+Ti ≤ 0,22 % ir Mo+Cr ≤ 0,30 %.

2) Storiui nuo 3 mm.

Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.3 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa.

1 MPa = 1 N/mm2.

 

3.5 lentelė

 

Šaltai formuotų suvirintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių, kai storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno stipruminės charakteristikos pagal LST EN 10219-1 [7.36]

 

Plienas

Nominalusis storis3), mm

Charakteristinė takumo riba fy, MPa

Charakteristinė stiprumo riba1) fu, MPa

Skaičiuotinė takumo riba fy, d, MPa

Skaičiuotinė stiprumo riba fu, d, MPa

Didžiausia CEV, %

nelegiruotas konstrukcinis plienas

S235JRH

≤ 16

235

340

215

310

0,37

> 16 ≤ 40

225

340

205

310

0,39

S275J0H S275J2H

≤ 16

275

410

250

370

0,41

> 16 ≤ 40

265

410

240

370

0,43

S355J0H S355J2H

≤ 16

355

490

320

445

0,41

> 16 ≤ 40

345

490

315

445

0,47

smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275NH2) S275NLH

≤ 16

275

360

250

325

0,40

> 16 ≤ 40

265

360

240

325

S275MH2) S275MLH

≤ 16

275

370

250

335

0,34

> 16 ≤ 40

265

370

240

335

S355NH

S355NLH

≤ 16

355

470

320

425

0,43

> 16 ≤ 40

345

470

315

425

S355MH

S355MLH

≤ 16

355

450

320

410

0,39

> 16 ≤ 40

345

450

315

410

S420MH S420MLH

≤ 16

420

500

380

455

0,43

> 16 ≤ 40

400

500

365

455

S460NH/MH4) S460NLH/MLH4)

≤ 16

460

550

420

500

–

> 16 ≤ 40

440

550

400

500

–

Pastabos:

1) Tik apvaliųjų vamzdžių sienelės storis galimas didesnis nei 24 mm.

2) Žaliavos tiekimo sąlygos:

N – normalizuotoji / normalizuotoji valcuotoji, N ir NL kokybės plienams;

M – termomechaniškai valcuota, M ir ML kokybės plienams

3) Storiui nuo 3 mm.

4) Plienui S460 didžiausios reikšmės plieno išpilstymo metu yra:

V+Nb+Ti ≤ 0,22 % ir Mo+Cr ≤ 0,30 %.

Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.3 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa.

1 MPa = 1 N/mm2.

 

3.6 lentelė

 

Nelegiruotojo konstrukcinio plieno cheminė sudėtis pagal LST EN 10025-2 [7.29]

 

Plienas pagal LST EN 10027-1

C %, nominaliam gaminio storiui

Mn %

Si %

P %

S %

N %

CEV %

≤ 16

>16≤40

>401)

S235JR

≤ 0,17

≤ 0,17

≤ 0,20

≤ 1,40

–

≤ 0,035

≤ 0,035

≤ 0,012

0,35 – 0,40

S235J0

≤ 0,17

≤ 0,030

≤ 0,030

≤ 0,012

S235J2

≤ 0,17

≤ 0,025

≤ 0,025

–

S275JR

≤ 0,21

≤ 0,21

≤ 0,22

≤ 1,50

–

≤ 0,035

≤ 0,035

≤ 0,012

0,40 – 0,44

S275J0

≤ 0,18

≤ 0,18

≤ 0,18

≤ 0,030

≤ 0,030

≤ 0,012

S275J2

≤ 0,18

≤ 0,18

≤ 0,18

≤ 0,025

≤ 0,025

–

S355JR

≤ 0,24

≤ 0,24

≤ 0,24

≤ 1,60

≤ 0,55

≤ 0,035

≤ 0,035

≤ 0,012

0,45 – 0,49

S355J0

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,030

≤ 0,030

 

S355J2

≤ 0,025

≤ 0,025

–

S355K2

≤ 0,025

≤ 0,025

–

S450J02)

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,22

≤ 1,70

≤0,55

≤ 0,030

≤ 0,040

≤ 0,025

0,45 – 0,49

Pastabos:

1) Profiliams, kurių nominalusis storis > 100 mm, anglies kiekis gali būti kitoks nei nurodyta.

2) Tik ilgiesiems valcuotiesiems iki 150 mm storio gaminiams.

Ilgiesiems gaminiams iš plieno S355, kurių storis >150 ≤ 250 mm, didžiausias CEV 0,54.

 

3.7 lentelė

 

Normalizuoto/apdirbto normalizaciniu valcavimu suvirinamojo smulkiagrūdžio ir termomechaniškai valcuoto suvirinamojo smulkiagrūdžio konstrukcinio plienų cheminė sudėtis

 

Standartas ir plienai

C

%

Si

%

Mn

%

P

%

S

%

V

%

Ni

%

N

%

Cr

%

Cu

%

LST EN 10025-3

Normalizuotas/apdirbtas normalizaciniu valcavimu suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275N

≤0,18

≤0,40

0,50 – 1,50

≤0,030

≤0,025

≤0,05

≤0,30

≤0,015

≤0,30

≤0,55

S275NL

≤0,16

≤0,025

≤0,020

S355N

≤0,20

≤0,50

0,90 – 1,65

≤0,030

≤0,025

≤0,12

≤0,50

≤0,015

≤0,30

≤0,55

S355NL

≤0,18

≤0,025

≤0,020

S420N

≤0,20

≤0,60

1,00 – 1,70

≤0,030

≤0,025

≤0,20

≤0,80

≤0,025

≤0,30

≤0,55

S420NL

≤0,025

≤0,020

S460N

≤0,20

≤0,60

1,00 – 1,70

≤0,030

≤0,025

≤0,20

≤0,80

≤0,025

≤0,30

≤0,55

S460NL

≤0,025

≤0,020

LST EN 10025-4

Termomechaniškai valcuotas suvirinamasis smulkiagrūdis konstrukcinis plienas

S275M

≤0,131)

≤0,50

≤1,50

≤0,030

≤0,025

≤0,08

≤0,10

≤0,015

≤0,30

≤0,55

S275ML

≤0,025

≤0,020

S355M

≤0,141)

≤0,50

≤1,50

≤0,030

≤0,025

≤0,10

≤0,10

≤0,015

≤0,30

≤0,55

S355ML

≤0,025

≤0,020

S420M

≤0,162)

≤0,50

≤1,50

≤0,030

≤0,025

≤0,12

≤0,20

≤0,025

≤0,30

≤0,55

S420ML

≤0,025

≤0,020

S460M

≤0,162)

≤0,50

≤1,50

≤0,030

≤0,025

≤0,12

≤0,20

≤0,025

≤0,30

≤0,55

S460ML

≤0,025

≤0,020

Pastabos:

Ilgiesiems gaminiams P ir S gali būti 0,005 % didesnis.

Plienų sudėtyje turi būti: Al ≥ 0,020 %, Nb ≤ 0,05 % Ti ≤ 0,05 %.

1) Ilgiesiems gaminiams iš plieno S275 didžiausias C kiekis gali siekti 0,15 %, gaminiams iš plieno S355 didžiausias C kiekis gali siekti 0,16 %.

2) Ilgiesiems gaminiams iš plieno S420 ir S460 didžiausias C kiekis gali siekti 0,18 %.

 

3.8 lentelė

 

Pagerinto atsparumo atmosferinei korozijai konstrukcinio plieno cheminė sudėtis pagal LST EN 10025-5 [7.32]

 

Plienas

Išoksidinimo būdas

C

%

Si

%

Mn

%

P

%

S

%

N

%

Cr

%

Cu

%

S235J0W

FN

≤ 0,13

≤ 0,40

0,20 – 0,60

≤0,035

≤0,035

≤0,009

0,40 – 0,80

0,25– 0,55

S235J2W1)

FF

≤0,030

–

S355J0W

FN

≤ 0,16

≤ 0,50

0,50 – 1,50

≤0,035

≤0,035

≤0,009

0,40 – 0,80

0,25– 0,55

S355J2W1)

FF

≤0,030

≤0,030

–

S355K2W1)2)

FF

≤0,030

≤0,030

–

Pastabos:

1) Plienų sudėtyje turi būti mažiausiai vienas iš elementų: Al ≥ 0,020 %, Nb 0,015– 0,020 %, V: 0,02 – 0,12%, Ti: 0,02– 0,10 %. Jei yra keletas išvardytų elementų, turi būti nurodytas bent vieno iš jų kiekis.

2) Plieno sudėtyje turi būti iki 0,65 % Mo ir iki 0,16 % Zr.

Plienų sudėtyje turi būti iki 0,65 % Ni.

 

3.9 lentelė

 

Šaltai formuotų suvirintinių tuščiavidurių statybinių profiliuočių, kurių storis mažesnis arba lygus 40 mm1), plieno cheminė sudėtis pagal LST EN 10219-1 [7.36]

 

Plienas

C

%

Si

%

Mn

%

P

%

S

%

V

%

Ni

%

N

%

Mo

%

Cu

%

 

Normalizuotas/apdirbtas normalizaciniu valcavimu N ir NL kokybės plienas

S275NH2)

≤0,20

≤0,40

0,50 – 1,40

≤0,035

≤0,030

≤0,05

≤0,30

≤0,015

≤0,10

≤0,35

S275NLH2)

≤0,030

≤0,025

S355NH2)

≤0,20

≤0,50

0,90 – 1,65

≤0,035

≤0,030

≤0,12

≤0,50

≤0,015

≤0,10

≤0,35

S355NLH2)

≤0,18

≤0,030

≤0,025

S460NH2)

≤0,20

≤0,60

1,00 – 1,70

≤0,035

≤0,030

≤0,20

≤0,80

≤0,025

≤0,10

≤0,70

S460NLH2)

≤0,030

≤0,025

 

Termomechaniškai M ir ML kokybės valcuotas plienas

S275MH3)

≤0,13

≤0,50

≤1,50

≤0,035

≤0,030

≤0,08

≤0,30

≤0,020

≤0,20

4)

S275MLH3)

≤0,030

≤0,025

S355MH3)

≤0,14

≤0,50

≤1,50

≤0,035

≤0,030

≤0,10

≤0,30

≤0,020

≤0,20

4)

S355MLH3)

≤0,030

≤0,025

S420MH3)

≤0,16

≤0,50

≤1,70

≤0,035

≤0,030

≤0,12

≤0,30

≤0,020

≤0,20

4)

S420MLH3)

≤0,030

≤0,025

S460MH3)

≤0,16

≤0,50

≤1,70

≤0,035

≤0,030

≤0,12

≤0,30

≤0,025

≤0,20

4)

S460MLH3)

≤0,030

≤0,025

Pastabos:

1)Tik apvaliųjų vamzdžių sienelės storis galimas didesnis nei 24 mm.

2) Didžiausias Ti kiekis 0,03 %.

3) Didžiausias Ti kiekis 0,05 %.

4) Bendras Cr, Cu ir Mo kiekis neturi viršyti 0,60 %.

Plienų sudėtyje turi būti: Al ≥ 0,020 %, tačiau jei yra pakankamas jungiančių elementų N, tai mažiausias Al kiekis nenaudojamas.

Didžiausias NB kiekis pliene 0,050 %.

 

52. Suvirintinės tėjinės ir kampinės jungtys dėl suvirinimo metu veikiančių įtempių ir temperatūrinių deformacijų ties virintinėmis siūlėmis turi polinkį pleišėti. Plyšiai atsiranda pagrindiniame metale ties virintinėmis siūlėmis (žr. 3.3 pav.). Jie gali atsirasti lakšto paviršiuje terminio poveikio srityje arba ties sulydymo linija. Plyšiai, susiformavę ilgame ruože išilgai virintinių siūlių, turi didelės įtakos jungties atspario sumažėjimui. Siekiant išvengti tokio pobūdžio jungčių supleišėjimo, šio tipo rėminių mazgų jungčių lakštams reikia naudoti plieno lakštus su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis pagal LST EN 10164.

 

a)

b)

Z1

Z3

c)

d)

Z2

Z4

 

3.3 pav. Plyšiai pagrindiniame metale ties virintinėmis siūlėmis

 

53. Standarte LST EN 10164 apibrėžtos trys plieno kokybės klasės Z15, Z25 ir Z35, nusakančios procentinį ploto sumažėjimą (tempiant statmenai) gaminio paviršiui pagal trijų bandinių vidutinę reikšmę (žr. 3.10 lentelę). Plokštiesiems gaminiams – lakštams, plokštėms ir juostoms ploto sumažėjimas taikomas visam gaminiui, o valcuotiesiems profiliams – lentynai arba sienutei priklausomai nuo bandinio ėmimo vietos. Pagerintos deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybės gali būti „pasirinkimu“ numatytos plienams pagal LST EN 10025-2 [7.29], LST EN 10025-3 [7.30] ir LST EN 10025-4 [7.31]. Susitarus su gamintoju, valcuotieji gaminiai pagal LST EN 10025-2 [7.29] ir LST EN 10025-5 [7.32] gali atitikti geresnio deformuojamumo statmena paviršiui kryptimi pagal LST EN 10164 reikalavimus.

 

3.10 lentelė

 

Rekomenduojamos plieno kokybės klasės pagal LST EN 10164 [7.34]

 

ZEd pagal EC3

Kokybės klasė ZRd

Ploto sumažėjimas tempiant statmenai gaminio paviršiui, %

ZEd ≤ 10

–

–

10 < ZEd ≤ 20

Z15

(mažiausiai) 15

20 < ZEd ≤ 30

Z25

(mažiausiai) 25

ZEd > 30

Z35

(mažiausiai) 35

čia:

ZEd – skaičiuotinė Z reikšmė apskaičiuota pagal suvaržytas deformacijas plienui susitraukiant ties virintine siūle.

ZRd – atspario Z reikšmė pagal LST EN 10164.

 

54. Plienų su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis žymėjimą sudaro: naudojamo plieno standarto numeris; valcuotųjų gaminių su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis standarto numeris (LST EN 10164) ir kokybės klasės žymuo.

55. Suvirintinių jungčių lakšto sluoksninio pleišėjimo galimybė, kai procentinis ploto sumažėjimas tempiant statmenai gaminio paviršiui:

<10 % lakšte sluoksninis pleišėjimas gali vykti veikiant nedideliems tempimo įtempimams lakšto storio kryptimi;

<15 % sluoksninis pleišėjimas galimas, veikiant vidutinio dydžio įtempimams lakšto storio kryptimi;

<20 % galimas veikiant dideliems įtempimams lakšto storio kryptimi;

>20 % sluoksninis pleišėjimas galimas retai.

Lakšto sluoksninis pleišėjimas galimas ir suvirinant standžius arba standžiai įtvirtintus elementus.

 

IV SKIRSNIS.

Plienų suvirinamumas

 

56. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas, svarbu įvertinti naudojamų plienų suvirinimo galimybes ir galimą defektų atsiradimą virintinėje siūlėje ir siūlės srityje. Nors visi plienai gali būti suvirinami, tačiau vieni plienai suvirinami gerai, o kiti, netaikant įvairių suvirinimo technologijų, – prastai. Plienų suvirinamumas priklauso nuo daugelio veiksnių – plieno cheminės sudėties, legiruojančiųjų priedų, jungiamųjų elementų storio ir pan.

57. Konstrukcinis plienas gali būti virinamas visais būdais. Konstrukcinių plienų JR kokybės suvirinamumas yra blogesnis už J0 J2 K2 kokybės gaminius. Išoksidinimo metodas taip pat daro įtakos plienų suvirinamumui. Ramaus stingimo plienai yra geresni už verdančiojo stingimo plienus, nes pastaruosiuose galimos segregacinės zonos.

58. Kuo stipresnis plienas, tuo didesnis jame anglies (C) ir/arba legiruojančių elementų kiekis. Tai turi įtakos užgrūdintųjų struktūrų, trapių šaltųjų plyšių atsiradimui siūlės srityje. Galimas taip pat ir sluoksninis pleišėjimas pagrindiniame metale ties siūlėmis ir kristalizacinių plyšių siūlės metale atsiradimas. Anglies įtaka šiuo atveju ypač neigiama, o kitų legiruojančiųjų elementų įtaka įvertinama santykiu su anglies įtaka. Vandeniliniam (šaltajam) pleišėjimui didžiausią įtaką turi ištirpusio vandenilio kiekis siūlės metale, o trapiųjų struktūrų atsiradimui terminio poveikio zonoje (TPZ, angliškai – HAZ) – didelis pagrindinio metalo kiekis siūlėje bei įtempių koncentracijos suvirintinėje jungtyje.

59. Plienų suvirinamumas dažniausiai apibūdinamas anglies ekvivalentu, išreikštu tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) pasiūlyta formule, kuri pateikiama daugelyje EN plienų standartų:

                                              (3.1)

 

čia: C = anglies kiekis (%), Mn = mangano kiekis (%), Cr = chromo kiekis (%), Mo = molibdeno kiekis (%), V = vanadžio kiekis (%), Ni = nikelio kiekis (%), Cu = vario kiekis (%).

Jei plieno CEV ≤ 0,4, tai plienas gali būti suvirinamas visais suvirinimo būdais nenaudojant suvirinamųjų elementų pakaitinimo, išskyrus atvejus, kai suvirinami stori lakštai. Pakaitinimas gali būti naudojamas drėgmės pašalinimui.

Plieno, kurio anglies ekvivalentas 0,41 ≤ CEV ≤ 0,45, suvirinamumas yra geras, tačiau prieš suvirinimą virinamuosius elementus rekomenduojama pakaitinti ir naudoti suvirinimo medžiagas su mažu vandenilio kiekiu.

Kai anglies ekvivalentas 0,46 ≤ CEV ≤ 0,52, plieno suvirinamumas yra patenkinamas. Prieš suvirinimą toks plienas turi būti pakaitinamas, naudojamos suvirinimo medžiagos su mažu vandenilio kiekiu, atliekamas pakaitinimas (temperatūros kontrolė) tarp ėjimų. Kartais gali reikėti suvirintines jungtis termiškai apdirbti.

Esant CEV >0,52, plieno suvirinamumas yra blogas, plienai jungties siūlės srityje gali pleišėti, todėl būtinos šios technologinės priemonės: pakaitinimas prieš suvirinimą, naudojamos suvirinimo medžiagos su mažu vandenilio kiekiu, pakaitinimas (temperatūros kontrolė) tarp ėjimų, terminis jungčių apdirbimas po suvirinimo.

60. Suvirintinių jungčių pleišėjimo prevencijos rekomendacijos pateiktos LST EN 1011-2+A1.

 

V SKIRSNIS.

Suvirintinių jungčių medžiagos

 

61. Gaminant ir montuojant plienines konstrukcijas, dažnai yra naudojamas lankinis suvirinimas. Atsižvelgiant į gamybos montavimo, konstrukcinius elementų ar mazgų ypatumus, suvirinimas gali būti atliekamas automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu.

62. Glaistytųjų elektrodų rankiniam lankiniam nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų suvirinimui LST EN 499 [7.7] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos:

EN 499 – E1) 462) 43) 1Ni4) B5) 26) 37) H108);

Privalomoji dalis: EN 499 – E 46 4 1Ni B,

čia EN 499 – standarto žymuo.

 

1)

 

 

3)

Glaistytasis elektrodas/ rankinis lankinis suvirinimas

 

Siūlės metalo smūginis tąsumas

Simbolis

Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J

Z

A

0

2

3

4

5

6

Nereikalaujama

+20

0

-20

-30

-40

-50

-60

2)

Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas

Simbolis

Minimali takumo riba1),

MPa

Minimali stiprumo riba, MPa

Santykinis pailgėjimas2), %

35

38

42

46

50

355

380

420

460

500

440

470

500

530

560

≥22

≥20

≥20

≥20

≥18

Pastabos:

1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2).

2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d.

4)

Siūlės metalo cheminė sudėtis

Lydinio simbolis

Cheminė sudėtis1), %

Mn

Mo

Ni

Nėra

Mo

MnMo

1Ni

2Ni

3Ni

Mn1Ni

1NiMo

≤2,0

≤1,4

>1,4– 2,0

≤1,4

≤1,4

≤1,4

>1,4– 2,0

≤1,4

–

0,3– 0,6

0,3– 0,6

–

–

–

–

0,3– 0,6

–

–

–

0,6– 1,2

1,8– 2,6

>2,6– 3,8

0,6– 1,2

0,6– 1,2

Pastaba:

1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Mo<0,2; Ni<0,3; Cr<0,2; V<0,05; Nb<0,05; Cu<0,3.

5)

Elektrodų glaisto tipai

Simbolis

Glaisto tipas

A

C

Rūgštusis

Celiuliozinis

R

RR

RC

RA

RB

Rutilo

Storasis rutilo

Rutilo celiuliozinis

Rutilo rūgštusis

Rutilo bazinis

B

Bazinis

6)

Siūlės metalo prilydymo koeficientai ir srovės rūšys

1

2

≤105

≤105

AC+DC

DC

3

4

>105 ≤ 125

>105 ≤ 125

AC+DC

DC

5

6

>125 ≤ 160

>125 ≤ 160

AC+DC

DC

7

8

>160

>160

AC+DC

DC

Pastabos:

1. Kad būtų priimtina virinti AC, bandymai turi būti atliekami su tuščios eigos įtampa, ne aukštesne kaip 65 V.

2. AC – kintamoji srovė; DC – nuolatinė srovė.

7)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8)

Suvirinimo padėtys

Simbolis

Suvirinimo erdvinė padėtis

1

Visos padėtys

2

Visos, išskyrus vertikaliąją žemyn

3

Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė, horizontali kampinė siūlė

4

Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė

5

Vertikali žemyn ir padėtys pagal 3 simbolį

 

Vandenilio kiekis siūlės metale

Simbolis

Vandenilio kiekis ml/100g siūlės metalo

H5

H10

H15

≤ 5

≤ 10

≤ 15

 

Glaistas turi didelę įtaką virintinės siūlės metalo stipruminėms mechaninėms savybėms ir suvirinimui įvairiose padėtyse. Glaistai paprastai susideda iš šių medžiagų: šlakus sudarančių, išoksiduojančių, sudarančių dujinę apsaugą, jonizuojančiųjų, legiruojančiųjų bei rišamųjų. Glaistytųjų elektrodų pagal LST EN 499 [7.7] glaistų charakteristikos pateiktos 3.11 lentelėje.

 

3.11 lentelė

 

Glaistytųjų elektrodų glaisto charakteristikos

 

Simbolis

Glaisto tipas

Charakteristika

A

Rūgštusis

Glaiste yra didelis geležies oksido ir išoksiduojančiųjų medžiagų kiekis. Glaistas leidžia pernešti išlydytą metalą smulkiais lašeliais ir suformuoti plokščias ir glotnias virintines siūles. Naudojant elektrodus su šiuo glaistu, virinti galima ne visose padėtyse. Rūgštusis glaistas turi didesnės įtakos kristalizacinių plyšių susidarymui negu kitokio tipo glaistai.

C

Celiuliozinis

Glaiste yra daug degių organinių medžiagų, ypač celiuliozės. Elektrodai su šiuo glaistu ypač tinka vertikaliųjų siūlių suvirinimui žemyn.

R

Rutilo

Glaistas leidžia pernešti išlydytą metalą stambiais lašais. Elektrodai su šiuo glaistu tinkami suvirinti lakštinį metalą. Suvirinimo kryptys visos, išskyrus vertikaliai žemyn.

RR

Storasis rutilo

Glaisto ir elektrodo skersmenų santykis ≥1,6. Glaiste didelis rutilo kiekis. Naudojant elektrodus su šiuo glaistu, gaunamos smulkiai žvynuotos virintinės siūlės.

RC

Rutilo celiuliozinis

Glaisto sudėtis labai panaši į rutilo, tik su daug didesniu celiuliozės kiekiu. Elektrodai su šiuo glaistu tinkami virinti vertikaliai žemyn

RA

Rutilo rūgštusis

Mišraus tipo glaistas labiau panašesnis į rūgštųjį, bet didesnis kiekis geležies oksido kiekis pakeistas rutilu. Elektrodai su storu glaistu ypač tinka suvirinimui visose padėtyse, išskyrus vertikaliąją žemyn.

RB

Rutilo bazinis

Glaiste didelis rutilo ir bazinių komponentų kiekis. Geros virintinių siūlių, suvirintų naudojant elektrodus su storu glaistu, mechaninės savybės. Tinka suvirinimui vertikaliai žemyn.

B

Bazinis

Glaiste yra didelis šarminių metalų karbonatų, tačiau nedidelis vandenilio kiekis. Elektrodai su šiuo glaistu tinkami virinti visose padėtyse, išskyrus vertikaliąją žemyn. Virintinės siūlės, suvirintos elektrodais su baziniu glaistu, gaunamos didesnio metalurginio metalo švarumo aukštesnio smūginio tąsumo, jos atsparesnės plyšių (kristalizacinių ir šaltųjų) susidarymui. Elektrodai su specialios sudėties baziniu glaistu. Tinka suvirinimui vertikaliai žemyn.

 

63. Glaistytieji elektrodai pagal LST EN 757 [7.9] skirti atspariems plienams, kurių mažiausia takumo riba didesnė kaip 500 MPa (N/mm2), suvirinti rankiniu lankiniu būdu. Elektrodų pagal LST EN 757 [7.9] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos:

EN 757 – E1) 552) 43) 1NiMo4) B5) 26) 37) H58);

Privalomoji dalis: EN 757 – E 55 4 1NiMo B arba E 55 4 Mn1Ni B T,

čia: EN 757 – standarto žymuo,

T – rodo, kad siūlės metalo stiprumas, santykinis pailgėjimas bei smūginis tąsumas nustatyti atlikus įtempimus mažinantį apdorojimą.

 

1)

 

 

3)

Glaistytasis elektrodas/rankinis lankinis suvirinimas

 

Siūlės metalo smūginis tąsumas

Simbolis

Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J

Z

A

0

2

3

4

5

6

7

8

Nereikalaujama

+20

0

-20

-30

-40

-50

-60

-70

-80

2)

Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas

Simbolis

Minimali takumo riba1), MPa

Minimali stiprumo riba, MPa

Santykinis pailgėjimas2), %

55

62

69

79

89

550

620

690

790

890

610

690

760

880

980

≥18

≥18

≥17

≥16

≥15

Pastabos:

1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2).

2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d.

 

 

4)

Siūlės metalo cheminė sudėtis

Lydinio simbolis

Cheminė sudėtis1) % (m/m)

Mn

Ni

Cr

Mo

MnMo

MnNi

1NiMo

1,5NiMo

2NiMo

Mn1NiMo

Mn2NiMo

Mn2NiCrMo

Mn2Ni1CrMo

1,4– 2,0

1,4– 2,0

≤1,4

≤1,4

≤1,4

1,4– 2,0

1,4– 2,0

1,4– 2,0

1,4– 2,0

–

0,6– 1,2

0,6– 1,2

1,2– 1,8

1,8– 2,6

0,6– 1,2

1,8– 2,6

1,8– 2,6

1,8– 2,6

–

–

–

–

–

–

–

0,3– 0,6

0,6– 1,0

0,3– 0,6

–

0,3– 0,6

0,3– 0,6

0,3– 0,6

0,3– 0,6

0,3– 0,6

0,3– 0,6

0,3– 0,6

Pastaba: jei sudėtis nenurodyta, tuomet: C (0,03– 0,1); Ni<0,3; Cr<0,2; Mo<0,2; V<0,05; Nb<0,05; Cu<0,3; P<0,025; S<0,02.

5)

Elektrodų glaisto tipai

Simbolis

Glaisto tipas

A

C

Rūgštusis

Celiuliozinis

R

RR

RC

RA

RB

Rutilo

Storasis rutilo

Rutilo celiuliozinis

Rutilo rūgštusis

Rutilo bazinis

B

Bazinis

6)

Siūlės metalo prilydymo koeficientai ir srovės rūšys

1

2

≤105

≤105

AC+DC

DC

3

4

>105 ≤ 125

>105 ≤ 125

AC+DC

DC

5

6

>125 ≤ 160

>125 ≤ 160

AC+DC

DC

7

8

>160

>160

AC+DC

DC

Pastabos:

1. Kad būtų priimtina virinti AC, bandymai turi būti atliekami su tuščios eigos įtampa, ne aukštesne kaip 65 V.

2. AC – kintamoji srovė; DC – nuolatinė srovė.

7)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8)

Suvirinimo padėtys

Simbolis

Suvirinimo erdvinė padėtis

1

Visos padėtys.

2

Visos, išskyrus vertikaliąją žemyn.

3

Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė, horizontali kampinė siūlė.

4

Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė.

5

Vertikali žemyn ir padėtys pagal 3 simbolį.

 

Vandenilio kiekis siūlės metale

Simbolis

Vandenilio kiekis ml/100g siūlės metalo

H5

H10

H15

≤5

≤10

≤15

 

64. Elektrodinė viela pagal LST EN 440 [7.6] skirta nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų, kurių mažiausia takumo riba iki 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu apsauginėse dujose. Apsauginės dujos lankiniam suvirinimui nurodytos LST EN 439 [7.5]. Elektrodinės vielos pagal LST EN 440 [7.6] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos:

EN 440 – G1) 422) 43) M4) G2Si5);

Privalomoji dalis: EN 440 – G 42 4 M G2Si,

čia: EN 440 – standarto žymuo.

 

 

1)

 

 

 

 

3)

Elektrodinė viela/prilydytas metalas/lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose

 

Siūlės metalo smūginis tąsumas

Simbolis

Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J

Z

A

0

2

3

4

5

6

Nereikalaujama

+20

0

-20

-30

-40

-50

-60

2)

Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas

Simbolis

Minimali takumo riba1), MPa

Minimali stiprumo riba, MPa

Santykinis pailgėjimas2), %

35

38

42

46

50

355

380

420

460

500

440

470

500

530

560

≥22

≥20

≥20

≥20

≥18

Pastabos:

1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2).

2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d.

4)

Apsauginių dujų simboliai

Simbolis

Apsauginės dujos

M

Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – M2 be helio.

C

Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – C1 su anglies dvideginiu.

5)

Siūlės metalo cheminė sudėtis

Simbolis

Cheminė sudėtis1) % (m/m)

GO

G2Si, G3Si1, G4Si1, G3Si2, G2Ti, G3Ni1, G2Ni2, G2Mo, G4Mo, G2Al

Sutartinė cheminė sudėtis

žr. LST EN 440 3 lentelę

Pastaba:

1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Cr<0,15; Cu<0,35; V<0,03. Nb<0,05; Cu<0,3; P<0,025; S<0,02. Liekamasis vario kiekis, įskaitant padengimą ≤ 0,35.

 

65. Elektrodinė ir pridėtinė viela, strypeliai pagal LST EN 12534 [7.38] skirti aukšto stiprumo plienų, kurių mažiausia takumo riba didesnė kaip 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu apsauginėse dujose. Apsauginės dujos lankiniam suvirinimui nurodytos LST EN 439.

Elektrodinės vielos pagal LST EN 12534 [7.38] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos:

Lankiniam suvirinimui elektrodu apsauginėse dujose:

Elektrodinė viela EN 12534 – G1) 622) 63) M4) G2Si5);

Lankiniam suvirinimui volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG):

Strypas EN 12534 – W1) 552) 63) Mn4NiMo5) T6),

čia: EN 12534 – standarto žymuo.

 

1)

Elektodinė viela/prilydytas metalas/lankinis suvirinimas apsauginėse dujose.

Simbolis G – lankiniam suvirinimui lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose.

W – lankiniam suvirinimui volframo elektrodu inertinėse dujose.

2)

Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas

Simbolis

Minimali takumo riba1), MPa

Minimali stiprumo riba, Mpa

Santykinis pailgėjimas2), %

55

62

69

79

89

550

620

690

790

890

640

700

770

880

940

≥18

≥18

≥17

≥16

≥15

Pastabos:

1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2).

2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d.

3)

Siūlės metalo smūginis tąsumas

Simbolis

Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J

Z

A

0

2

3

4

5

6

Nereikalaujama

+20

0

-20

-30

-40

-50

-60

4)

Apsauginių dujų simboliai

Simbolis

Apsauginės dujos1)

M

Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – M2 be helio.

C

Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – C1 su anglies dvideginiu.

Pastaba.

1) Apsauginių dujų simboliai nenurodomi TIG suvirinimui, jei naudojamos argono EN 439 – I1 dujos.

5)

Siūlės metalo cheminė sudėtis

Simbolis

Cheminė sudėtis1) % (m/m)

Z

Sutartinė cheminė sudėtis

Mn3NiCrMo, Mn3Ni1CrMo,

Mn3Ni1Mo, Mn3Ni1,5Mo,

Mn3Ni1Cu, Mn3Ni1MoCu,

Mn3Ni2,5CrMo, Mn4Ni1Mo,

Mn4Ni2Mo, Mn4Ni1,5CrMo,

Mn4Ni2CrMo, Mn4Ni2,5CrMo

žr. LST EN 12534 3 lentelę

Pastaba.

1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Ti<0,10; Zr<0,10; Al<0,12. Nb<0,05; V<0,03. Liekamasis vario kiekis, įskaitant padengimą, negali viršyti bendrojo vario kiekio.

6)

T – siūlės metalo stiprumas, santykinis pailgėjimas bei smūginis tąsumas nustatyti atlikus įtempimus mažinantį apdorojimą.

 

66. Elektrodinė arba savisaugė viela pagal LST EN 758 [7.10], skirta nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų, kurių mažiausia takumo riba iki 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu apsauginėse dujose arba be jų. Apsauginės dujos lankiniam suvirinimui nurodytos LST EN 439 [7.5].

Elektrodinės vielos pagal LST EN 758 [7.10] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos:

EN 758 – T1) 462) 43) 1Ni4) B5) M6) 47) H58);

Privalomoji dalis: EN 758 – T 46 4 1Ni B M,

čia: EN 758 – standarto žymuo.

 

1)

 

 

 

3)

Elektrodinė ar savisaugė viela/lankinis suvirinimas

 

Siūlės metalo smūginis tąsumas

Simbolis

Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J

Z

A

0

2

3

4

5

6

Nereikalaujama

+20

0

-20

-30

-40

-50

-60

2)

Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas

Simbolis

Minimali takumo riba1), MPa

Minimali stiprumo riba, MPa

Santykinis pailgėjimas2), %

35

38

42

46

50

355

380

420

460

500

440

470

500

530

560

≥22

≥20

≥20

≥20

≥18

Vieno ėjimo technologijai

3T

355

470

–

4T

420

520

–

5T

500

600

–

Pastabos:

1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2).

2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d.

4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6)

Siūlės metalo cheminė sudėtis

Lydinio simbolis

Cheminė sudėtis1) % (m/m)

Mn

Mo

Ni

Nėra simbolio

Mo

MnMo

1Ni

1,5Ni

3Ni

Mn1Ni

1NiMo

≤2,0

 

≤1,4

1,4– 2,0

≤1,4

≤1,6

≤1,4

1,4– 2,0

≤1,4

–

 

0,3– 0,6

–

–

–

–

–

0,3– 0,6

–

 

–

0,6– 1,2

1,2– 1,8

1,8– 2,6

2,6– 3,8

0,6– 1,2

0,6– 1,2

Z

Pagal susitarimą

Pastaba.

1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Mo<0,2; Ni<0,3; Cr<0,2; V<0,05; Nb<0,05; Cu<0,3.

 

Apsauginių dujų simboliai

Simbolis

Apsauginės dujos

M

Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – M2 be helio.

C

Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – C1, anglies dvideginis.

N

Savisaugiai vielai be apsauginių dujų.

5)

Elektrodų glaisto tipai

Simbolis

Glaisto tipas

Ėjimai1)

Apsauginės dujos2)

R

Rutilo, lėtai auštantis

S ir M

+

P

Rutilo, greitai auštantis

S ir M

+

B

Bazinis

S ir M

+

M

Metalo milteliai

S ir M

+

V

Rutilo ar bazinis/fluorido

S

–

W

bazinis/fluorido lėtai auštantis

S ir M

–

Y

bazinis/fluorido greitai auštantis

S ir M

–

Z

Kitokio tipo

 

 

Pastabos:

1) S – vienas ėjimas;

M – keletas ėjimų.

2) „+“ – apsauginės dujos reikalingos

„– „ – apsauginės dujos nereikalingos

7)

Suvirinimo padėtys

Simbolis

Suvirinimo erdvinė padėtis

1

Visos padėtys.

2

Visos, išskyrus vertikaliąją žemyn.

3

Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė, horizontali kampinė siūlė.

4

Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė.

5

Vertikali žemyn ir padėtys pagal 3 simbolį.

8)

Vandenilio kiekis siūlės metale

Simbolis

Vandenilio kiekis ml/100g siūlės metalo

H5

H10

H15

≤5

≤10

≤15

 

67. Elektrodinė miltelinė viela su užpildu pagal LST EN 12535 [7.39] skirta aukšto stiprumo plienų, kurių mažiausia takumo riba didesnė kaip 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu apsauginėse dujose arba be jų. Apsauginės dujos lankiniam suvirinimui nurodytos LST EN 439 [7.5].

Elektrodinės miltelinės vielos su užpildu pagal LST EN 12535 [7.39] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos:

EN 12535 – T1) 622) 43) Mn1,5Ni4) B5) M6) 47) H108);

Privalomoji dalis: EN 12535 – T 62 4 Mn1,5Ni B M,

čia: EN 12535 – standarto žymuo.

 

1)

 

 

 

3)

Elektrodinė miltelinė viela/lankinis suvirinimas apsauginėse dujose

 

Siūlės metalo smūginis tąsumas

Simbolis

Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J

Z

A

0

2

3

4

5

6

Nereikalaujama

+20

0

-20

-30

-40

-50

-60

2)

Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas

Simbo-lis

Minimali takumo riba1), MPa

Minimali stiprumo riba, MPa

Santykinis pailgėjimas2), %

55

62

69

79

89

550

620

690

790

890

640

700

770

880

940

≥18

≥18

≥17

≥16

≥15

Pastabos:

1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2).

2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d.

4)

Siūlės metalo cheminė sudėtis

Lydinio simbolis

Cheminė sudėtis1) % (m/m)

Mn

Ni

Cr

Mo

MnMo

Mn1Ni

Mn1,5Ni

Mn2,5Ni

1NiMo

1,5NiMo

2NiMo

Mn1NiMo

Mn2NiMo

Mn2NiCrMo

Mn2Ni1CrMo

1,4– 2,0

1,4– 2,0

1,1– 1,8

1,1– 2,0

≤1,4

≤1,4

≤1,4

1,4– 2,0

1,4– 2,0

1,4– 2,0

1,4– 2,0

–

0,6– 1,2

1,3– 1,8

2,1– 3,0

0,6– 1,2

1,2– 1,8

1,8– 2,6

0,6– 1,2

1,8– 2,6

1,8– 2,6

1,8– 2,6

–

–

–

–

–

–

–

–

–

0,3– 0,6

0,6– 1,0

0,3– 0,6

–

–

–

0,3– 0,6

0,3– 0,7

0,3– 0,7

0,3– 0,7

0,3– 0,7

0,3– 0,6

0,3– 0,6

Pastaba.

1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: C (0,03– 0,1); Si≤0,90; Ni<0,3; Cr<0,2; Mo<0,2; V<0,05; Nb<0,05; Cu<0,3; P<0,020; S<0,020.

5)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6)

Elektrodų glaisto tipai

Simbolis

Glaisto tipas

R

Rutilo, lėtai auštantis

P

Rutilo, greitai auštantis

B

Bazinis

M

Metalo milteliai

Z

Kitokio tipo

 

Apsauginių dujų simboliai

Simbolis

Apsauginės dujos

M

Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – M2 be helio

C

Bandymams naudojant apsaugines dujas EN439 – C1, anglies dvideginis

7)

Suvirinimo padėtys

Simbolis

Suvirinimo erdvinė padėtis

1

Visos padėtys.

2

Visos, išskyrus vertikaliąją žemyn.

3

Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė, horizontali kampinė siūlė.

4

Žemutinė sandūrinė siūlė, žemutinė kampinė siūlė.

5

Vertikali žemyn ir padėtys pagal 3 simbolį.

8)

Vandenilio kiekis siūlės metale

Simbolis

Vandenilio kiekis ml/100g siūlės metalo

H5

H10

≤ 5

≤ 10

 

68. Vientisa viela ir miltelinė viela pagal LST EN 756 [7.8] skirta nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų, kurių mažiausia takumo riba iki 500 MPa (N/mm2), suvirinimui lankiniu būdu po fliusu.

Vientisos vielos ir miltelinės vielos pagal LST EN 756 [7.8] žymėjimo pavyzdys ir charakteristikos bei vientisos vielos, vientisos vielos – fliuso ir miltelinės vielos – fliuso deriniai:

vielos – fliuso derinys EN 756 – S1) 462) 44) AB5) S36);

vielos – fliuso derinys EN 756 – S1) 4T3) 34) AB5) S3Mo6);

viela EN 756 – S3Mo6);

miltelinės vielos-fliuso derinys EN 756 – S1) 422) 34) AB5) T2Mo7),

čia: EN 756 – standarto žymuo.

 

 

1)

 

3)

Lankinis suvirinimas po fliusu

 

Stipriai

Dviejų ėjimų technologija

Simbolis

Minimali jungiamojo plieno takumo riba, MPa

Minimali virintinės jungties stiprumo riba, MPa

2T

275

370

3T

355

470

4T

420

520

5T

500

600

2)

Siūlės metalo stipriai ir santykinis pailgėjimas

Keleto ėjimų technologija

Simbolis

Minimali takumo ri-ba1), MPa

Minimali stiprumo riba, MPa

Santykinis pailgėjimas2), %

35

38

42

46

50

355

380

420

460

500

440

470

500

530

560

≥22

≥20

≥20

≥20

≥18

Pastabos:

1) Apatinė takumo riba (ReL) arba sąlyginė takumo riba (Rp0,2).

2) Pradinis skaičiuojamasis ilgis L0=5d.

4)

Siūlės metalo smūginis tąsumas

Simbolis

Temperatūra ºC, kurioje smūginio lenkimo energija 47J

Z

A

0

2

3

4

5

6

7

8

Nereikalaujama

+20

0

-20

-30

-40

-50

-60

-70

-80

5)

Suvirinimo fliusai

Simbolis

Fliusas

MS

Mangano– silikato

CS

Kalcio– silikato

ZS

Cirkonio– silikato

RS

Rutilo– silikato

AR

Aliuminio– rutilo

AB

Aliuminio– bazinis

AS

Aliuminio– silikato

AF

Aliuminio– fluorido

FB

Fluorido– bazinis

Z

Kitokio tipo

6)

Siūlės metalo cheminė sudėtis

Simbolis

Cheminė sudėtis1) % (m/m)

SZ

S1, S2, S3, S4

S1Si, S2Si,

S2Si2, S3Si,

S4Si, S1Mo

S2Mo

S3Mo

S4Mo

S2Ni2

S2Ni3

S2Ni1Mo

S3Ni1,5

S3Ni1Mo

S3Ni1,5Mo

S2Ni1Cu

S3Ni1Cu

Sutartinė cheminė sudėtis

žr. LST EN 756 5 lentelę

7)

Siūlės metalo cheminė sudėtis

Simbolis

Cheminė sudėtis1) % (m/m)

T2

T3

T2Mo

T3Mo

T2Ni

T2Ni1,5

T2Ni3

Mn1Ni

T3Ni1

T2Ni1Mo

T2Ni1Cu

žr. LST EN 756 6 lentelę

TZ

Pagal susitarimą

Pastaba.

1) Jei sudėtis nenurodyta, tuomet: Mo≤0,2; Ni≤0,3; Cr≤0,2; V≤0,08; Nb≤0,05; C≤(0,03– 0,15); Si≤0,8; S≤0,025.

 

69. Pasirinktos suvirinimo medžiagos turi užtikrinti virintinių siūlių ir suvirintinių jungčių standartuose apibrėžtas mechanines savybes tiek teigiamoje, tiek ir neigiamoje temperatūroje.

70. Įvairių tipų bei veikiamų įvairių įtempių būvių suvirintinių jungčių skaičiuotiniai stipriai nustatomi pagal 3.12 lentelę.

71. Sudurtinių siūlių skaičiuotiniai stipriai, jungiant elementus iš plieno, kurio charakteristiniai stipriai skirtingi, turi būti imami tokie patys kaip sudurtinėms siūlėms, jungiančioms elementus iš plieno, kurio charakteristinis stipris mažesnis.

72. Kertinių (kampinių) virintinių (lydytinių) siūlių metalo charakteristiniai ir skaičiuotiniai stipriai pateikti 3.13 lentelėje.

 

3.12 lentelė

 

Suvirintinių jungčių skaičiuotinių stiprių nustatymas

 

Įtempių būvis

Sąlyginis žymuo

Suvirintinių jungčių skaičiuotinis stipris

Sandūrinės suvirintinės jungtys

Gniuždymas, tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu ir atliekant siūlių fizikinę kontrolę

Stipris pagal takumo ribą fw, y, d

fw, y, d = fy, d

Stipris pagal stiprumo ribą fw, u, d

fw, u, d = fu, d

Tempimas ir lenkimas suvirinant automatiniu, pusiau automatiniu ar rankiniu būdu atliekant siūlių apžiūrimąją kontrolę

Stipris pagal takumo ribą fw, y, d

fw, y, d = 0,85 fy, d

Šlytis

Kerpamasis stipris fw, s, d

fw, s, d = fs, d

Suvirintinės jungtys kertinėmis (kampinėmis) siūlėmis

Kirpimas (sąlyginis)

Stipris per siūlės metalą fvw, f, d

fvw, f, d = 0,55

Stipris per sulydymo srities metalą fvw, z, d

fvw, z, d = 0,45 fu

Pastabos:

1. Rankiniu būdu virinamoms siūlėms fvw, u reikšmės imamos lygios siūlės metalo charakteristinėms stiprio pagal stiprumo ribą reikšmėms, nurodytoms LST EN 499 ir LST EN 757 (žr. STR 2.05.08:2005 6.12 lentelę, ar šio priedo 3.13 lentelę).

2. Automatiniu ar pusiau automatiniu būdu virinamoms siūlėms fvw. u reikšmės nurodytos LST EN 440, LST EN 756, LST EN 758, LST EN 12534 ar LST EN 12535 (žr. Reglamento 6.13– 6.16 lenteles arba šio priedo 3.13 lentelę).

3. Virintinių siūlių metalo medžiagos patikimumo koeficiento gMw reikšmės priimamos tokios:

1,25 – kai fvw. u ≤ 560 MPa;

1,35 – kai fvw. u ≥ 610 MPa.

 

3.13 lentelė

 

Kertinių (kampinių) virintinių siūlių metalo charakteristiniai ir skaičiuotiniai stipriai

 

Standartas

Suvirinimo medžiagos žymuo

Charakteristinis kertinės (kampinės) siūlės metalo stipris pagal stiprumo ribą

fvw, u, MPa

Skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės kerpamasis metalo stipris

fvw, f, d MPa

LST EN 499

Glaistytieji elektrodai rankiniam lankiniam nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų suvirinimui

E 35

440

195

E 38

470

205

E 42

500

220

E 46

530

235

E 50

560

245

LST EN 757

Glaistytieji elektrodai atspariems plienams suvirinti rankiniu lankiniu būdu

E 55

610

250

E 62

690

280

E 69

760

310

E 79

880

360

E 89

980

400

LST EN 440

Elektrodinė viela ir siūlės metalas. Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose

G 35

440

195

G 38

470

205

G 42

500

220

G 46

530

235

G 50

560

245

LST EN 12534

Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės ir pridėtinės vielos, strypeliai ir prilydomasis metalas

G 55

640

260

G 62

700

285

G 69

770

315

G 79

880

360

G 89

940

385

LST EN 758

Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės vielos arba savisaugės vielos

T 35

440

195

T 38

470

205

T 42

500

220

T 46

530

235

T 50

560

245

LST EN 12535

Aukšto stiprumo plienų lankinio suvirinimo apsauginėse dujose elektrodinės miltelinės vielos su užpildu

T 55

640

260

T 62

700

285

T 69

770

315

T 79

880

360

T 89

940

385

LST EN 756

Nelegiruotųjų ir smulkiagrūdžių plienų lankinio suvirinimo po fliusu vientisos vielos, vientisos vielos– fliuso ir miltelinės vielos– fliuso deriniai

S 35

440

195

S 38

470

205

S 42

500

220

S 46

530

235

S 50

560

245

Pastaba. Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.11 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa.

 

VI SKIRSNIS.

Varžtinių jungčių medžiagos

 

73. Varžtinėms jungtims naudojami plieniniai varžtai, kurių stipruminės mechaninės savybės tenkina LST EN ISO 898-1 [7.13], veržlės, tenkinančios LST EN ISO 20898-2 [7.44] ar LST EN ISO 2320 [7.15], ir poveržlės, tenkinančios LST EN ISO 887 [7.12] reikalavimus.

74. Varžtai parenkami pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4016 [7.16], sraigtai pagal LST EN ISO 4017 [7.18], LST EN ISO 4018 [7.19]. Ribojant jungčių deformacijas, A gaminio klasės varžtai parenkami pagal LST EN ISO 4014 [7.17], LST EN ISO 4017 [7.18] šių klasių:

 konstrukcijoms, kurios neskaičiuojamos patvarumui, – 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.6, 8.8, 10.9;

 konstrukcijoms, kurios skaičiuojamos patvarumui – 4.6, 5.6, 6.6, 8.8, jei varžtai yra tempiami arba kerpami, ir 4.8, 5.8, jei varžtai yra kerpami.

75. Veržlės parenkamos pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033 [7.21] ir LST EN ISO 4034 [7.22].

76. Poveržlės parenkamos pagal LST EN ISO 7089 [7.23], LST EN ISO 7090 [7.24] ir LST EN ISO 7091 [7.25]. Gali būti naudojamos įžambios ar spyruoklinės poveržlės, atitinkančios tokio surinkimo reikalavimus.

77. Varžtinį surinkimą su neįtempiamaisiais varžtais turi sudaryti: varžtas, veržlė ir poveržlė pagal 3.14 lentelėje pateiktus derinius. Varžtinį surinkimą su įtempiamaisiais varžtais pagal 3.14 lentelę sudaro varžtas, veržlė ir poveržlė po veržle.

78. Elementų jungimui gali būti taikomos jungtys įtempiamaisiais (stipriaisiais) varžtais – kai jungtyse veikiančios įrąžos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių, iš anksto įtempus varžtus.

79. Jungčių, sujungtų vienu varžtu, skaičiuotiniai stipriai apskaičiuojami pagal formules, pateiktas Reglamento 6.17 lentelėje.

 

3.14 lentelė

 

Neįtempiamųjų varžtų surinkimas

 

Neįtempiamieji varžtai

Varžtai

Veržlės

Poveržlės

Kokybės klasė

Standartas1)

Kokybės klasė

Standartas

Kietumas7)

Standartas

4.6

LST EN ISO 4016

LST EN ISO 4018

4, kai d > M16

5, kai d £ M16

LST EN 4034

100HV

LST EN ISO 70915)

4.8

5.6

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

5

LST EN 4034

8.8

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

82) 3)

LST EN 4032

200HV

LST EN ISO 7089

LST EN ISO 7090

102) 3)

10.9

LST EN ISO 4014

LST EN ISO 4017

102) 4)

LST EN 4032

300HV

124)

LST EN 4033

Įtempiamieji varžtai

8.8 (HR)6)

LST EN 14399-3

8 (HR) 6)

LST EN 14399-3

300HV – 370HV

LST EN 14399-5 ar LST EN 14399-6

10.9 (HR) 6)

10 (HR) 6)

10.9 (HV) 6)

LST EN 14399-4

10 (HV) 6)

LST EN 14399-4

300HV – 370HV

LST EN 14399-5 ar LST EN 14399-6

Pastabos:

1) 5.6, 8.8 ir 10.9 kokybės klasių neįtempiamieji varžtai pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti EN ISO 4016 [7.16], LST EN ISO 4017 [7.18] standartus (nors jie ir nenumatyti šiuose standartuose).

2) 8 ar 10 kokybės klasės veržlės pagal matmenis ir tolerancijas turi atitikti LST EN ISO 4034 [7.22] standartus (nors jie nenumatyti šiuose standartuose).

3) Jei 8.8 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (arba kaip numatyta 1) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 10 kokybės klasės.

4) Jei 10.9 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014 [7.17] ar LST EN ISO 4017 [7.18] (ar kaip numatyta 1) pastaboje) yra dengti metalu, veržlės turi būti 12 kokybės klasės ir atitikti LST EN ISO 4033 [7.21].

5) 140 HV kietumo klasės poveržlės, atitinkančios LST EN ISO 7089, taip pat gali būti naudojamos.

6) Skliausteliuose nurodytas gaminio (varžto, veržlės) žymuo. Surinkime turi būti naudojami tik tokio pat žymens gaminiai.

7) Poveržlės įtempiamiesiems varžtams pagal LST EN 14399-5 [7.54] ar LST EN 14399-6 [7.55] yra žymimos H žymeniu.

 

80. Varžtinėms jungtims su įtempiamaisiais varžtais naudoti 8.8 ar 10.9 kokybės klasės varžtus pagal LST EN 14399-3 [7.52], LST EN 14399-4 [7.53]. Galima imti ir kitokius stipriuosius varžtus, veržles ir poveržles, kurių mechaninės savybės atitinka nurodytus reikalavimus: varžtų – LST EN ISO 898-1 [7.13], veržlių – LST EN 14399-3 [7.52] bei LST EN ISO 20898-2 [7.44], poveržlių – LST EN 14399-5 [7.54] ar LST EN 14399-6 [7.55]. Taip pat galima naudoti ir kitokius stipriuosius varžtus bei veržles ir poveržles, kurių mechaninės savybės atitinka nurodytus reikalavimus: varžtų – LST EN ISO 898-1; veržlių – LST EN ISO 20898-2 [7.44]; poveržlių – LST EN ISO 887 [7.13]. ir yra nustatytas jų tinkamumas išankstiniam įtempimui.

81. Iš anksto įtempiamųjų 8.8 ir 10.9 kokybės klasės varžtų tempiamasis plieno skaičiuotinis stipris skaičiuojamas pagal formulę:

 

fbh, d = 0,7 fbu,                                                                                           (3.2)

 

čia: fbu – varžtų plieno charakteristinis stipris pagal stiprumo ribą, 8.8 ir 10.9 kokybės klasių varžtų stipris imamas pagal Reglamento 6.18 lentelę arba šio priedo 3.15 lentelę. Jei naudojami stiprieji varžtai pagal ISO 7411, ISO 7412 ar kitokie, tuomet varžtų plieno charakteristinis stipris pagal stiprumo ribą imamas pagal atitinkamus standartus.

82. Neįtempiamųjų varžtų plieno charakteristiniai ir skaičiuotiniai stipriai pateikti 3.15 lentelėje.

 

3.15 lentelė

 

Varžtų charakteristiniai ir skaičiuotiniai stipriai

 

Varžtų klasė

Charakteristiniai stipriai, MPa

Skaičiuotiniai stipriai, MPa

fby

fbu

fbs, d (kirpimas)

fbt, d (tempimas)

4.6

240

400

150

170

4.8

320

400

160

160

5.6

300

500

190

210

5.8

400

500

200

200

6.8

480

600

230

250

8.81)

640

800

320

400

10.91)

900

1000

400

500

Pastabos:

1. Skaičiuotinių stiprių reikšmės apskaičiuotos pagal Reglamento 6.17 lentelės formules, suapvalinus gautas reikšmes iki 5 MPa.

2. 1 MPa = 1 N/mm2.

1) Skaičiuotiniai stipriai kaip neįtempiamųjų varžtų.

 

83. Pamatų inkarinių varžtų mechaninės savybės paprastai turi atitikti 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.8, 8.8, 10.9 varžtų kokybės klases. Pamatų inkariniai varžtai gali būti pagaminti iš karštai valcuotųjų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025-2 [7.29] arba iš plienų S275 ar S355 pagal LST EN 10025-3 [7.30] ar LST EN 10025-4 [7.31]. Jei naudojami pamatų inkariniai varžtai, kurių galas užlenktas (4.2 a, b pav.), inkaravimo ilgis turi būti toks, kad suirimas neįvyktų, iki varžto plienas pasieks takumo ribą. Inkaravimo ilgis nustatomas skaičiavimu. Pamatų inkarinių varžtų su užlenktu galu tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno charakteristinis stipris pagal takumo ribą negali būti didesnis kaip 300 MPa.

 

a)

b)

c)

d)

 

3.4 pav. Pamatų inkarinių varžtų konstrukcija

a – kampu užlenktu galu, b – kabliu užlenktu galu,

c – veržlėmis tvirtinama inkarine plokštele,

d – strypo galvute, fiksuojančia inkarinę plokštelę

 

84. Varžtai (U formos) anteninių statinių atotampoms tvirtinti, taip pat U formos ir pamatų inkariniai varžtai elektros stulpams turi būti gaminami iš karštai valcuotų plienų S235, S275 ar S355 pagal LST EN 10025-2 [7.29] arba S275 ar S355 pagal LST EN 10025-3 [7.30] ar LST EN 10025-4 [7.31].

85. Pamatų inkarinių ir U formos varžtų veržlės turi tenkinti LST EN 20898-2 [7.44] reikalavimus ir atitikti vieną iš kokybės klasių. Veržles leidžiama naudoti pagamintas iš plieno, atitinkančio varžtų plieną.

86. Pamatų inkarinių varžtų, pagamintų iš karštai valcuoto plieno, tempiamasis skaičiuotinis stipris apskaičiuojamas pagal formulę:

 

fba, d = 0,5 fu;                                                                                                                            (3.3)

 

U – formos varžtų tempiamasis plieno skaičiuotinis stipris skaičiuojamas taip:

 

fbv, d = 0,45 fu.                                                                                           (3.4)

 

 

IV SKYRIUS.

CENTRIŠKAI TEMPIAMI IR GNIUŽDOMI ELEMENTAI

 

I SKIRSNIS.

CENTRIŠKAI TEMPIAMI ELEMENTAI

 

87. Centriškai tempiamų elementų, kuriuos veikia statinės apkrovos, stiprumas turi būti tikrinamas. Paprastai įtempimų koncentratorių įtaka nevertinama. Papildomai būtina patikrinti, ar strypo liaunis neviršija ribinės reikšmės.

88. Tikrinant centriškai tempiamo arba gniuždomo elemento bet kurio skerspjūvio stiprumą, turi būti tenkinama sąlyga:

 

,                                                                                           (4.1)

 

čia:  – skaičiuotinė ašinės jėgos reikšmė;  – skaičiuotinio ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio stiprumo atspario pagal takumo ribą reikšmė, apskaičiuojama taip:

 

.                                                                                  (4.2)

 

Formulėse (4.1) ir (4.2)  – skaičiuotinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stipris pagal takumo ribą;  – grynasis (neto) skerspjūvio plotas.

Tempiamų elementų skaičiavimas, pasiekus takumo ribą, kai , galimas tik tuomet, kai didelės deformacijos nepažeidžia normalios konstrukcijos eksploatacijos. Dažniausiai prie tokių konstrukcijų priskiriamos lakštinės konstrukcijos, pavyzdžiui, lakštinis paklotas, kai kurie vamzdynai ir t. t. Bendru atveju vertinti tempiamų elementų elgseną, pasiekus plastines deformacijas, galima tik konkrečioms konstrukcijoms, turint jų projektavimo ir eksploatavimo patirtį.

89. Būtina patikrinti, ar tempiamų elementų liaunis neviršija ribinės liaunio reikšmės. Tikrinama pagal formulę:

 

,                                                                       (4.3)

 

čia:  – ribinis elemento liaunis, kuris pateikiamas šio priedo VIII skyriuje.

 

II SKIRSNIS.

CENTRIŠKAI GNIUŽDOMI ELEMENTAI

 

90. Tikrinamas šių centriškai gniuždomų elementų bendrasis ir vietinis pastovumas bei tikrinama, ar strypo liaunis neviršija ribinio liaunio reikšmių. Spragotojo skerspjūvio elementuose tikrinamas skerspjūvio šakų ir tinklelio pastovumas, antdėklų ar tinklelio stiprumas, taip pat ar šakų ir tinklelio liaunis neviršija ribinių reikšmių.

91. Centriškai gniuždomų elementų bendrojo pastovumo skaičiavimo metodika sudaryta vadovaujantis ekscentriškai gniuždomų elementų skaičiavimo metodika, įvertinant skerspjūvio formos ir elemento netobulumų (strypo ašies pradinio išsikreivinimo) ir atsitiktinio gniuždomos jėgos pridėjimo ekscentriciteto įtaką (4.1 pav.). Spragotojo skerspjūvio elementams papildomai vertinama šakų jungiamųjų elementų įtaka viso strypo pastovumui. Reglamente centriškai gniuždomiems elementams nepriklausomai nuo jų skerspjūvio formos skerspjūvio formos koeficientas imamas vienodas ir prilyginamas vidutiniam koeficientui.

92. Atsitiktinio gniuždomos jėgos pridėjimo ekscentriciteto ir strypo ašies pradinio išsikreivinimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

                                                                                      (4.4)

 

čia:  – skerspjūvio inercijos spindulys;  – skaičiuojamasis elemento ilgis.

93. Praktiniams skaičiavimams centriškai gniuždomų elementų skaičiavimo metodika sudaryta taikant centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientą , kuris yra lygus ; čia:  – skerspjūvio plotas,  – strypo kritinė klupumo jėga, apskaičiuota vertinant anksčiau minėtus veiksnius.

94. Tikrinant centriškai gniuždomo strypo pastovumą, turi būti tenkinama sąlyga:

 

,                                                                                             (4.5)

 

čia:  – skaičiuotinio centriškai gniuždomo elemento pastovumo atspario reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.                                                                                (4.6)

 

95. Centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas  priklauso nuo strypo liaunio ir plieno skaičiuotinio stiprio pagal takumo ribą. Jo reikšmės su ne mažesniu kaip 1,5 % tikslumu apskaičiuojamos pagal formules:

 

kai :

,                                                          (4.7)

 

kai :

,     (4.8)

 

kai :

.                                                                                        (4.9)

 

Sąlyginis elemento liaunis apskaičiuojamas taip:

 

,                                                                                      (4.10)

 

čia:  – elemento liaunis.

Skaitinės koeficiento  reikšmės pateiktos Reglamento 1 priedo 1 lentelėje.

Elemento pastovumas turi būti tikrinamas  ir  plokštumose.

 

 

4.1 pav. Centriškai gniuždomo strypo skaičiuojamoji schema:

 

čia:  – strypo ašies pradinis išsikreivinimas;  – atsitiktinis gniuždomos jėgos pridėjimo ekscentricitetas.

96. Atviro П pavidalo skerspjūvio gniuždomuosius elementus su ištisinėmis sienelėmis, kai , kur  ir  – elemento skaičiuotiniai liauniai plokštumose, statmenose  ir  ašims (4.2 pav.), rekomenduojama sustiprinti antdėklais arba tinkleliu. Elementai, kurių skerspjūviai nesustiprinti antdėklais ar tinkleliu, be skaičiavimo pagal (4.5) formulę, tikrinami, kad neprarastų pastovumo susisukdami, pagal išraišką:

 

.                                                                                         (4.11)

 

97. Skaičiuotinė centriškai gniuždomo elemento sukamojo pastovumo atspario reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.                                                                         (4.12)

 

98. Centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas  apskaičiuojamas pagal (4.7– 4.9) formules arba imamas iš Reglamento 1 priedo, o c koeficiento reikšmių apskaičiavimo formulės pateiktos Reglamento 60 p.

 

a)

b)

c)

snipas1a

snipas1b

snipas1c

 

4.2 pav. П pavidalo elementų skerspjūviai: a – atvirasis;

b, c – atvirasis, sustiprintas plokštelėmis arba tinkleliu

 

99. Centriškai gniuždomuose strypuose veikia ašinė jėga (žr. 4.1 pav.) ir dėl strypo išsikreivinimo atsirandantis lenkimo momentas ir skersinė jėga. Išvedant (4.2) formulę, vientiso skerspjūvio elementams pastovumas skaičiuojamas tik ašinei jėgai ir lenkimo momentui. Dėl strypo išsikreivinimo atsirandančios skersinės jėgos įtaka strypo pastovumui yra nedidelė ir skaičiavimuose jos įtaka nevertinama. Spragotojo skerspjūvio elementuose skersinė jėga sukelia pakankamai dideles šlyties deformacijas, labai didina strypo ašies išsikreivinimą ir tuo pačiu mažina strypo kritinę jėgą. Todėl spragotojo skerspjūvio elementuose būtina įvertinti skersinės jėgos įtaką kritinės jėgos dydžiui. Reglamente tai įvertinta apskaičiuojant strypo lyginamąjį liaunį.

100. Spragotojo skerspjūvio strypų, kurių šakos sujungtos antdėklais arba tinkleliu, pastovumas tikrinamas pagal (4.5) formulę, keičiant (4.7– 4.9) formulėse sąlyginį elemento liaunį  į lyginamąjį spragotojo elemento liaunį , kuris priklauso nuo skerspjūvio formos bei šakų sujungimo būdo ir apskaičiuojamas pagal empirines formules, pateiktas Reglamento 7.3 lentelėje. Be šių skaičiavimų, būtina patikrinti atskirų šakų pastovumą bei patikrinti, ar jų liaunis tarp tinklelio mazgų neviršija ribinių reikšmių, pateiktų Reglamento 61 punkte.

101. Spragotojo skerspjūvio strypų jungiamieji elementai (antdėklai, tinklelis) skaičiuojami sąlyginei skersinei jėgai:

 

,                                         (4.13)

 

čia:  – tamprumo modulis;  – centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas, imamas spragotojo skerspjūvio strypui jungiamųjų elementų plokštumoje.

Preliminariuose skaičiavimuose apytiksliai galima priimti .

102. Antdėklų ir tinklelio skaičiavimo formulės pateiktos Reglamento 63– 65 punktuose.

103. Plieninių konstrukcijų skerspjūvius daugeliu atvejų sudaro plokštelės. Šių plokštelių pastovumo tikrinimas grindžiamas sprendiniais, gautais sprendžiant stačiakampių plokštelių pastovumo uždavinius. Tokios plokštelės yra veikiamos išorinių poveikių, t. y. įtempimų ir deformacijų, pridėtų ties plokštelės briaunomis ir veikiančių plokštelės plokštumoje. Priimama, kad plokštelės medžiaga yra tampriojoje stadijoje arba atskirose zonose gali atsirasti plastinės deformacijos. Apskaičiuojant šių plokštelių pastovumą, galima gauti juostų ir sienelės pastovumo tikrinimo apytikres išraiškas bei nustatyti skerspjūvio elementų ribinius liaunius.

104. Centriškai gniuždomų elementų skerspjūvių lentynų (juostų lakštų) pastovumo sąlyga užrašoma taip:

 

,                                                                                               (4.14)

 

čia:  – juostos liaunis;  – juostos skaičiuojamasis plotis;  – juostos storis;  – ribinis juostos liaunis.

Juostų skaičiuojamasis plotis imamas lygus atstumui: suvirintinių elementų – nuo sienelės krašto (vienpusių siūlių atveju – nuo sienelės krašto iš siūlės pusės) iki juostos lakšto (lentynos) krašto; valcuotųjų profiliuočių – nuo vidinio užlanko pradžios iki lentynos krašto; lankstytų profiliuočių – nuo sienelės išraitos iki juostos lakšto krašto (lentynos) (žr. Reglamento 4.11 pav.).

105. Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų skerspjūvių juostos ribiniai liauniai nustatomai pagal 4.1 lentelės formules.

106. Centriškai gniuždomųjų elementų skerspjūvių sienelių pastovumo sąlyga užrašoma taip:

 

,                                                                                              (4.15)

 

čia:  – sąlyginis sienelės liaunis;  – sąlyginis ribinis sienelės liaunis, apskaičiuojamas pagal Reglamento 7.26 lentelės formules.

 

 

4.1 lentelė

 

Centriškai, ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų skerspjūvių juostos ribiniai liauniai

 

Skerspjūvio lentynos (juostos lakšto) charakteristika

Ribinis juostos liaunis

Skerspjūvio lentynos (juostos lakšto) charakteristika

Ribinis juostos liaunis

Nesustandinto dvitėjo ir tėjinio

Sustandintų sąstanda lygiašonių kampuočių ir lankstytų profiliuočių

Sustandinto sąstanda dvitėjo ir tėjinio

Nesustandinto lovio ir nelygiašonio kampuočio didžioji lentyna

Nesustandintų lygiašonių kampuočių ir lankstytų profiliuočių (išskyrus lovį)

Lankstytų profiliuočių, sustiprintų antdėklais ir sustandintų užlankomis

Žymenys:  – sąlyginis elemento liaunis.

Pastaba. Kai  arba , imama atitinkamai  arba .

 

107. Sąlyginis ribinis liaunis  yra strypo liaunio funkcija ir priklauso nuo įtempimų– deformacijų būvio strype. Jei sąlyga (4.15) netenkinama, sienelė yra nepastovi ir turi būti sustandinta (keičiamas sienelės storis ar aukštis, įrengiamos sąstandos ar pan.) arba galima elemento elgsena su išklupusia („išsipūtusia“) sienele. Sienelės išklupimas lemia tai, kad skaičiavimuose pagal (4.2) ir (4.6) formules būtina taikyti redukuotąjį (sumažintą) skerspjūvio plotą (4.3 pav.). Centriškai gniuždomuose elementuose su klupia sienele sąlyginio sienelės liaunio reikšmė negali būti daugiau kaip 2 kartus didesnė už ribines reikšmes, pateiktas 4.5 lentelėje.

 

 

4.3 pav. Skerspjūvių su lanksčia sienele plotai (užbrūkšniuotoji skerspjūvio dalis):  – redukuotas sienelės aukštis apskaičiuojamas pagal Reglamento 131 p. reikalavimus

 

108. Gniuždomo elemento liaunis tikrinamas pagal (4.3) išraišką.

109. Neaptartiems šiame skyriuje centriškai tempiamų ir gniuždomų elementų skaičiavimo atvejams naudotis Reglamento nuostatomis.

110. Elementų skaičiavimuose dažniausiai sutinkami dviejų tipų uždaviniai: pirmojo tipo – reikalinga apskaičiuoti skaičiuotinį elemento pastovumo atsparį, kai žinomi strypo skerspjūvio matmenys, strypo ilgis ir jo galų įtvirtinimo sąlygos; antrojo tipo – reikalinga parinkti strypo skerspjūvio formą ir jo matmenis, kai žinomas strypo ilgis ir jo galų įtvirtinimo sąlygos bei skaičiuotinė ašinė jėga.

111. Sprendžiant pirmojo tipo uždavinį, apskaičiuojamas didžiausias elemento liaunis  ir sąlyginis elemento liaunis  (spragotojo skerspjūvio elementams – sąlyginis lyginamasis elemento liaunis ); pagal šį dydį ir plieno stiprį pagal takumo ribą nustatomas centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas ; pagal (4.6) ir (4.12) apskaičiuojamas centriškai gniuždomo elemento skaičiuotinis pastovumo atsparis.

112. Antrojo tipo uždaviniui spręsti, kai projektuojamas vientiso skerspjūvio elementas, galima pasinaudoti tokiu nuoseklaus priartėjimo algoritmu:

1) pasirenkama tinkama skerspjūvio forma; vienas iš reikalavimų skerspjūvio formai – patogus sujungimas su kitais elementais; skerspjūvis turi turėti didesnį standumą elemento didesnio liaunumo plokštumoje;

2) pirmam priartėjimui, jei nėra kitų sąlygų, priimama elemento liaunio  reikšmė tarp 70– 90 ir apskaičiuojamas klupumo koeficientas ;

3) pagal formulę (4.6) apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio plotas

 

;

4) apskaičiuojami reikalingi skerspjūvio inercijos spinduliai  ir ;

5) pagal  ir ,  priimami pasirinktos formos skerspjūvio matmenys; apytikriai ištisinio ar spragotojo skerspjūvio matmenis galima nustatyti pagal 4.2 lentelę;

6) apskaičiuojamas pasirinkto skerspjūvio didžiausias liaunis ;

7) sugretinamos pradinio  ir gauto liaunių reikšmės:

– jei jos skiriasi ne daugiau kaip 20– 25 %, galima pereiti prie tikrinamojo uždavinio naudojant (4.5) ir (4.6) formules;

– jei sugretintos pradinio  ir  reikšmės skiriasi daugiau nei 25 %, kartojamas naujas priartėjimas, pasirenkant pradinio liaunio reikšmę, lygią ; toliau, apskaičiavus klupumo koeficientą , grįžtama į 3) punktą;

8) jei sukomponuoto strypo pastovumo sąlygos yra tenkinamos, tačiau yra per didelė jo pastovumo atspario reikšmė (), skerspjūvio matmenys yra sumažinami ir grįžtama prie tikrinamojo uždavinio; po to yra patikrinamas skerspjūvio elementų vietinis pastovumas pagal (4.14) ir (4.15) formules ir ar elemento liaunis neviršija ribinio liaunio.

 

4.2 lentelė

 

Skerspjūvių inercijos spindulių apytikrės reikšmės

 

 

Antrojo tipo uždaviniui spręsti, kai elementas projektuojamas spragotojo skerspjūvio, susidedančio iš dviejų šakų, galima pasinaudoti tokiu nuoseklaus priartėjimo algoritmu:

1) pirmam priartėjimui priimamas strypo liaunis  tarp 70– 90, kai ašinė jėga ne didesnė kaip 2000 kN ir liaunis  tarp 60– 70, kai ašinė jėga didesnė; apskaičiuojamas koeficientas ; apskaičiuojamas vienos šakos reikalingas skerspjūvio plotas ;

2) pagal sortimentą parenkamas profiliuotis; apskaičiuojamas strypo (šakos) liaunis apie skerspjūvio ašį, einančią per abi šakas; apskaičiuojamas klupumo koeficientas ; tikrinamas strypo pastovumas pagal (4.5) formulę;

3) jei strypo pastovumas nepakankamas arba yra per didelis įtempimų nepriteklius, keičiamas profiliuočio numeris ir tikrinimas kartojamas;

4) apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio inercijos spindulys ; čia dažniausiai priimama, kad ; pagal inercijos spindulio  reikšmę priimamas, pavyzdžiui, pagal 4.2 lentelę atstumas tarp skerspjūvio šakų; patikrinamas pastovumas apie  ašį;

5) suprojektuojamas šakų sujungimas panaudojant antdėklus arba tinklelį;

6) jei skerspjūvis sudarytas ne iš valcuotųjų profiliuočių, būtina patikrinti skerspjūvio elementų vietinį pastovumą pagal (4.14) ir (4.15) formules.

 

V SKYRIUS.

LENKIAMIEJI ELEMENTAI

 

113. Lenkiamieji elementai (sijos ar kiti elementai) skaičiuojami stiprumui ir standumui bei pastovumui.

114. Lenkiamųjų elementų įrąžos (lenkiamieji ir sukamieji momentai, skersinės jėgos) ir poslinkiai apskaičiuojami pagal lenkiamojo elemento skaičiuojamąją schemą. Skaičiuotinės įrąžos apskaičiuojamos pjūviuose, kuriuose jos pasiekia maksimalias reikšmes (), ir pjūviuose, kuriuose jų derinys pavojingas elementui. Toliau indeksas max bus praleidžiamas.

115. Lenkiamųjų elementų stiprumas skaičiuojamas tamprioje arba tampriai– plastinėje stadijoje, o standumas (poslinkiai, pasisukimo kampai) tikrinamas priimant, kad elementas dirba tampriai.

116. Bendru atveju tikrinant lenkiamųjų elementų stiprumą turi būti tikrinami normaliniai ir tangentiniai įtempiai skerspjūvyje, vietiniai ir ekvivalentiniai įtempiai sienelėje. Vieno ar kito tikrinimo būtinumą apsprendžia skerspjūvio tipas, apkrovų pridėjimo pobūdis.

117. Tikrinant vienoje iš svarbiausių plokštumų lenkiamųjų elementų (išskyrus sijas su lanksčia ar perforuota sienele ir pokranines sijas) stiprumą tamprioje stadijoje, turi būti tenkinama sąlyga:

 

,                                                                                           (5.1)

 

čia:  – maksimali skaičiuotinė lenkiamojo momento reikšmė elemento pastovaus standumo ruože;  – skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo tampriojo stiprumo atspario reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.                                                                               (5.2)

 

Tikrinant lenkiamųjų elementų kerpamąjį stiprumą, turi būti tenkinama sąlyga:

 

,                                                                                             (5.3)

 

čia:  – maksimali skaičiuotinė skersinės jėgos reikšmė elemento pastovaus standumo ruože;  – skerspjūvio kerpamojo skaičiuotinio atspario reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.                                                                                   (5.4)

 

Formulėse (5.2) ir (5.4)  ir  – grynasis atsparumo momentas ir bruto inercijos momentas;  – skerspjūvio dalies į vieną pusę nuo skerspjūvio sunkio centro statinis momentas;  – sienelės storis.

Kai sienelė yra susilpninta skylėmis varžtams,  reikšmė (5.4) formulėje dalijama iš koeficiento , apskaičiuojamo pagal formulę:

 

,                                                                                             (5.5)

 

čia: a – skylių varžtams žingsnis; – skylės varžtams skersmuo.

118. Skaičiuojant sijos sienelės stiprumą sutelktinių apkrovų pridėjimo viršutinės juostos vietose, kuriose sienelė nesutvirtinta sąstandomis, vietinis įtempis  apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                        (5.6)

 

čia:  – skaičiuotinė jėgos reikšmė;  – skaičiuotinis apkrovos išskirstymo ilgis, nustatomas pagal atrėmimo sąlygas. Atrėmimų, parodytų 5.1 pav., atveju .

 

a)

b)

 

 

5.1 pav. Sutelktosios apkrovos išskirstymo sijoje skaičiuojamojo ilgio nustatymo schema (a – suvirintojoje; b – valcuotojoje)

 

119. Lenkiamųjų elementų sienelės turi tenkinti tokias stiprumo sąlygas:

 

,                                  (5.7)

 

,                                                                                           (5.8)

 

čia:  – normaliniai įtempiai sienelės vidurinėje plokštumoje, lygiagretūs su išilgine sijos ašimi;

 – tas pats, tik statmeni sijos išilginiai ašiai, taip pat ir , nustatomi pagal (5.6) formulę;

 – tangentiniai įtempiai, kai sienelė susilpninta skylėmis varžtams,  didinami koeficientu , kuris apskaičiuojamas pagal (5.5) formulę.

Įtempiai , ,  nustatomi tame pačiame sijos taške. Įtempiai ,  (5.7) formulėje imami su savo ženklais.

Valcuotuose profiliuočiuose ir sudėtiniuose skerspjūviuose sienelės stiprumas tikrinamas a taške (žiūr. 5.1 pav.).

120. Dviejose svarbiausiose plokštumose lenkiamųjų elementų stiprumas tikrinamas pagal formulę:

 

,                                                                   (5.9)

 

čia: y ir z – nagrinėjamo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu.

Sijos, skaičiuojamos pagal (5.9) formulę, sienelės stiprumas turi būti patikrintas dviejose svarbiausiose lenkimo plokštumose pagal (5.6), (5.7) ir (5.8) formules.

121. Veikiamos statinės apkrovos vientisojo skerspjūvio karpytos sijos iš plieno, kurio takumo riba neviršija 530 N/mm2, ir jei užtikrintas bendrasis jų pastovumas, stiprumas skaičiuojamas įvertinant plastines deformacijas. Lenkiant vienoje iš svarbiausių plokštumų, kai tangentiniai įtempiai  (išskyrus atraminius pjūvius), stiprumas tikrinamas pagal formulę:

 

,                                                                                        (5.10)

 

čia: skaičiuotinio skerspjūvio lenkiamojo atspario pagal takumo ribą reikšmė apskaičiuojama taip:

 

.                                                                     (5.11)

 

Lenkiant dviejose svarbiausiose plokštumose, kai tangentiniai įtempiai , stiprumas tikrinamas pagal formulę:

 

.                                                                      (5.12)

 

Skaičiuotinių skerspjūvio lenkiamojo elemento atsparių pagal takumo ribą apie y ir z ašis reikšmės apskaičiuojamos taip:

 

,                                                               (5.13)

 

,                                                                (5.14)

 

čia: ,  ir  – skaičiuotinių lenkimo momentų absoliutinės reikšmės. Koeficientai ,  ir  priklauso nuo plieno stiprio ir skerspjūvio formos. Šie koeficientai visuomet didesni už 1,0 ir jų reikšmės pateiktos Reglamento 7.5 lentelėje. Atraminiuose sijos pjūviuose, kuriuose ;  ir , turi būti patikrinta, ar skersinė jėga neviršija skerspjūvio kerpamojo skaičiuotinio vidutinio atspario, kuris apskaičiuojamas imant vidutinius tangentinius įtempius.

122. Kiti duomenys, reikalingi skaičiuoti lenkiamiesiems elementams vertinant jų tampriai plastinį darbą, pateikti Reglamente.

123. Sijos, kurių gniuždoma juosta nesuvaržyta nuo šoninių poslinkių, gali netekti pradinės formos dėl skerspjūvio susisukimo. Sijų bendrojo pastovumo tikrinimo metodika duota Reglamente. Praktikoje dažniausiai sutinkami atvejai, kuomet bendrojo pastovumo tikrinti nereikia:

a) apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai paremtą ir patikimai sujungtą su gniuždomąja sijos juosta (plokščias ir profiliuotas metalo paklotas, gelžbetoninės plokštės iš sunkiojo, lengvojo ir akytojo betono ir pan.);

b) simetrinio dvitėjo skerspjūvio sijoms skaičiuojamojo ilgio  ir gniuždomosios juostos pločio  santykis neviršija reikšmių:

 

.                       (5.15)

 

Sijos skaičiuojamasis ilgis  imamas lygus atstumui tarp gniuždomosios juostos taškų, įtvirtintų nuo skersinių poslinkių (išilginių ar skersinių ramsčių mazgų, standžiojo pakloto tvirtinimo taškų); , kai ramsčių nėra (čia  – sijos tarpatramis); skaičiuojamasis gembės ilgis imamas , kai gembės gale gniuždomoji juosta neįtvirtinta horizontaliojoje plokštumoje (čia  – gembės ilgis) arba atstumui tarp gniuždomosios juostos įtvirtinimo taškų horizontaliojoje plokštumoje, kai juosta įtvirtinta gale ir visu gembės ilgiu.

124. Lenkiamųjų elementų juostos (lentynos) yra ilgos plokštelės, kurių ilgoji kraštinė lanksčiai pritvirtinta prie sienelės. Šios plokštelės apkrautos normaliniais įtempiais, kurių kryptis yra išilgai plokštelės. Šios plokštelės gali netekti pastovumo joms susibanguojant. Lankstus plokštelės pritvirtinimas prie sienelės priimamas laikant, kad pakankamai liauna sienelė negali priešintis juostos pasisukimui juostai prarandant pastovumą.

125. Praktikoje juostos pastovumas tikrinamas pagal (4.14) formulę. Skaičiuojamasis juostos plotis  ir juostos liaunis  apskaičiuojami, kaip buvo parodyta centriškai gniuždomuose elementuose (žr. šio priedo IV skyrių). Ribinio juostos liaunio reikšmės pateiktos 5.1 lentelėje.

126. Valcuotųjų profiliuočių juostų pastovumas, kaip taisyklė, yra užtikrintas. Sudėtinio skerspjūvio elementuose juostų pastovumas užtikrinamas priimant atitinkamą juostos plotį ir storį, rečiau sustandinant juostą.

127. Lenkiamojo elemento sienelė yra ilga plona plokštelė, kurioje veikia normaliniai ir tangentiniai įtempiai. Kai šie įtempiai yra atitinkamo dydžio, sienelė gali prarasti pastovumą susibanguojant. Lenkiamųjų elementų sienelės pastovumas užtikrinamas didinant sienelės storį (tai dažniausiai labai padidina elemento masę) arba sustiprinant sienelę sąstandomis.

Stačiakampės sienelės sekcijos tarp sąstandų tikrinamos pastovumui. Sienelės pastovumas priklauso nuo jos įtempimų būvio, apkrovos pobūdžio ir sąlyginio sienelės liaunio:

 

,                                                                                   (5.16)

 

čia:  – skaičiuojamasis sienelės aukštis,  – sienelės storis. Kai kurių skerspjūvių skaičiuojamasis sienelės aukštis parodytas 5.2 pav. Kiti atvejai aptarti Reglamente.

 

 

5.1 lentelė

 

Lenkiamųjų elementų skerspjūvių juostos ribiniai liauniai

 

Lenkiamųjų elementų skaičiavimas

Nuosvyros charakteristika

Ribinis juostos liaunis

Neviršijant tampriųjų deformacijų

(tamprioji stadija)

Nesustandinta

Sustandinta

Atsižvelgiant į plastines deformacijas

Nesustandinta

, bet ne daugiau kaip

Sustandinta

, bet ne daugiau kaip

Žymenys:

 – skaičiuojamasis sijos sienelės aukštis;

 – sijos sienelės storis.

Pastaba.

kai , imama: nesustandintos lentynos ; sustandintos lentynos .

 

 

 

snipas10a

snipas10b

snipas10c

 

snipas11a

snipas11b

snipas11c

 

5.2 pav. Lenkiamų elementų skerspjūvių skaičiuojamasis sienelės aukštis

 

128. Sienelės pastovumas gali būti užtikrintas, tik kai .

129. Sienelės pastovumas užtikrintas be sąstandų, kai  ir sija nėra veikiama judamosios apkrovos, ir kai  ir sija veikiama judamosios apkrovos. Sienelės pastovumas užtikrinamas sustiprinant ją sąstandomis, jei sienelės sąlyginis liaunis yra didesnis už nurodytas reikšmes. Sienelė gali būti sustandinta:

– skersinėmis sąstandomis per visą sienelės aukštį;

– skersinėmis sąstandomis ir išilgine sąstanda gniuždomoje skerspjūvio dalyje;

– skersinėmis sąstandomis per visą sienelės aukštį, išilgine – gniuždomoje skerspjūvio dalyje ir trumpomis skersinėmis sąstandomis, išdėstytomis tarp gniuždomos juostos ir išilginės sąstandos.

Dažniausiai sienelė sustandinama skersinėmis sąstandomis (5.3 pav.). Skersinių ir išilginių sąstandų įrengimas kartu reikalauja didelių darbo sąnaudų ir naudojamas tik labai didelio aukščio sijose.

 

12a

 

5.3 pav. Sijos, sustiprintos skersinėmis sąstandomis, schema

 

130. Kai sąlyginis sienelės liaunis  ir nėra judamosios apkrovos, sienelės pastovumas gali būti užtikrintas skersinėmis sąstandomis. Kai , be skersinių sąstandų įrengiama ir išilginė sąstanda  atstumu nuo gniuždomos juostos. Sąlyginis sienelės liaunis tarp išilginės sąstandos ir tempiamos juostos turi būti ne didesnis kaip 6. Sijos be išilginių sąstandų ir kurių , gali būti projektuojamos su klupia sienele ir priskiriamos sijų su klupiąja sienele grupei.

131. Atstumas tarp skersinių sąstandų per visą elemento ilgį priimamas vienodas ir lygus , kai  ir , kai . Atstumą  galima priimti tik Reglamente aptartais atvejais. Skersinės sąstandos visada dedamos atramose ir didelių sutelktinių jėgų pridėjimo vietose.

132. Sijos, sustandintos tik skersinėmis sąstandomis pagal 131 punkto reikalavimus, sienelės pastovumo tikrinti nereikia, kai  neviršija šių reikšmių:

– 3,5 – su dvipusėmis juostinėmis siūlėmis ir nėra vietinių įtempių;

– 3,2 – su vienpusėmis juostinėmis siūlėmis ir nėra vietinių įtempių;

– 2,5 – su dvipusėmis juostinėmis siūlėmis ir yra vietiniai įtempiai.

133. Sienelių pastovumas tikrinamas įvertinant visus įtempių būvio komponentus. Įtempiai  apskaičiuojami tampriosios būklės bruto skerspjūvyje, neįvertinant klupumo koeficiento .

134. Gniuždomieji įtempiai sw, Ed prie sienelės skaičiuojamojo krašto imami su pliuso ženklu ir apskaičiuojami pagal formulę:

 

.                                                                                    (5.17)

 

135. Vidutiniai tangentiniai įtempiai tw, Ed apskaičiuojami pagal formulę:

 

,                                                                                           (5.18)

čia: h – visas sienelės aukštis.

Vietiniai įtempiai apskaičiuojami pagal (5.6) formulę.

My, Ed ir VEd – momento ir skersinės jėgos vidutinės reikšmės stačiakampėje sienelės sekcijoje (plokštelėje); jei sekcijos ilgis didesnis už jos skaičiuojamąjį aukštį, My, Ed ir VEd apskaičiuojami labiau įtemptos sekcijos zonai, lygiai sekcijos aukščiui; jei sekcijoje momentas ar skersinė jėga keičia ženklą, tai jų vidutinės reikšmės skaičiuojamos sekcijos zonoje su vienodu ženklu.

136. Sienelės, sustiprintos skersinėmis sąstandomis (5.3 pav.), pastovumo skaičiavimas atliekamas pagal formulę:

 

.                                                (5.19)

 

Jei sutelktinių jėgų nėra arba jų pridėjimo vietoje įrengtos skersinės sąstandos, imama, kad vietiniai įtempiai lygūs nuliui () ir (5.19) formulė supaprastėja.

137. Tangentiniai kritiniai įtempiai apskaičiuojami taip:

 

.                                                                 (5.20)

 

Formulėje (5.20) , čia: d – mažesnioji plokštelės kraštinė (heff arba as); n – plokštelės didžiosios kraštinės santykis su mažesne.

138. Normaliniai kritiniai įtempiai, kai vietiniai įtempiai , apskaičiuojami taip:

 

.                                                                                   (5.21)

 

Formulėje (5.21) koeficientas ccr suvirintosioms sijoms imamas pagal Reglamento 7.20 lentelę, atsižvelgiant į koeficiento d reikšmes:

 

,                                                                                     (5.22)

 

čia: b – koeficientas, imamas iš Reglamento 7.21 lentelės.

Kritinių įtempių  ir , kai , skaičiavimas pateiktas Reglamente.

139. Sienelės pastovumo tikrinimas, kai sienelė sustandinta skersinėmis ir išilginėmis sąstandomis, pateiktas Reglamento XIV skyriuje.

140. Lenkiamieji elementai veikiami tiesioginių vibracinių apkrovų, kai ciklų skaičius  ir daugiau, turi būti tikrinami patvarumui pagal formulę:

 

,                                                                                   (5.23)

 

čia:  – skaičiuotinis varginamasis plieno stipris,  – koeficientas, įvertinantis apkrovimo ciklų skaičių;  – koeficientas, įvertinantis įtempių būvį ir priklausantis nuo įtempių asimetrijos koeficiento.

141. Skaičiuojant elementų patvarumą pagal (5.23) formulę, turi būti tenkinama sąlyga:

 

.                                                                                    (5.24)

 

142. Veikiami vibracinių apkrovų, elementai turi būti projektuojami naudojant konstrukcinius sprendimus, nesukeliančius didelės įtempių koncentracijos. Apkrovimo ciklų skaičius priimamas pagal technologinius naudojimo reikalavimus.

143. Lenkiamųjų elementų (sijų) vertikalūs poslinkiai apskaičiuojami priklausomai nuo charakteristinių apkrovų reikšmių. Skaičiuojant elemento standumą, skerspjūvio susilpninimas skylėmis varžtams nevertinamas. Elementų įlinkiai turi neviršyti ribinių reikšmių, nurodytų [7.4].

 

VI SKYRIUS.

AŠINĖS JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ ELEMENTŲ VEIKIAMI ELEMENTAI

 

I SKIRSNIS.

TEMPIMO JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMI ELEMENTAI

 

144. Tempimo jėgos ir lenkiamųjų momentų veikiamų elementų tikrinamas stiprumas, tam tikrais atvejais skerspjūvio elementų pastovumas, taip pat tikrinama, ar liaunis neviršija ribinio liaunio.

145. Ekscentriškai tempiamų ir tempiamų– lenkiamų elementų iš plieno, kurio takumo riba iki 530 N/mm2, neveikiamų tiesioginių dinaminių apkrovų, ir kai  ir , stiprumas tikrinamas pagal ribotų plastinių deformacijų kriterijų, kuris užrašomas taip:

,                                                   (6.1)

 

čia: ,  ir  – atitinkamai skaičiuotinės ašinės jėgos ir lenkimo momentų nepalankiausiuose deriniuose absoliutinės reikšmės; , ,  – skaičiuotiniai skerspjūvio atspariai pagal takumo ribą, apskaičiuojami pagal (4.2), (5.13) ir (5.14) formules. Koeficientai , ,  vertina plastinių deformacijų lygį ir priklauso nuo skerspjūvio formos. Skaitinės šių koeficientų reikšmės, kai santykinė deformacija , pateiktos Reglamento 7.6 lentelėje.

146. Jei , formulę (6.1) galima taikyti, jei tenkinamas sienelės ir juostos pastovumas (žr. Reglamento 115 ir 134 p.).

147. Kitais atvejais elementai skaičiuojami tamprioje stadijoje pagal formulę:

 

,                                                         (6.2)

 

čia:  ir  – neto skerspjūvio ploto inercijos momentai apie y ir z ašis; y ir z – skerspjūvio nagrinėjamo taško koordinatės svarbiausių ašių atžvilgiu.

Tempimo jėgos ir lenkiamųjų momentų veikiamų elementams būtina patikrinti, ar liaunis neviršija ribinio liaunio pagal (4.3) sąlygą.

 

II SKIRSNIS.

GNIUŽDYMO JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMŲ ELEMENTŲ SKAIČIAVIMO NUOSTATOS

 

148. Ekscentriškai gniuždomais elementais laikomi elementai, kuriuose išilginė jėga perslinkta skerspjūvio sunkio centro atžvilgiu dydžiu  (6.1 a pav.). Gniuždomais– lenkiamaisiais elementais laikomi elementai, kuriuose veikia išilginė jėga ir lenkimo momentas (6.1 b pav.). Tai gali būti išoriniai elemento poveikiai arba vidinės elemento įrąžos (ašinė jėga ir lenkimo momentas). Praktiniuose skaičiavimuose, remiantis tuo, kad ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų skerspjūviuose įtempimų būviai yra tokie pat, gniuždomieji– lenkiamieji elementai pakeičiami ekscentriškai gniuždomais. Tuomet gniuždomajame– lenkiamajame elemente lenkimo momento ir ašinės jėgos poveikis pakeičiami tik ašine jėga, pridėta su ekscentricitetu:

.                                                                                                 (6.3)

 

149. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elgsena skiriasi, tačiau kritiniai įtempiai savo dydžiu yra artimi. Tokio skaičiavimo netikslumai ištaisomi priimant pagal tam tikras taisykles skaičiuotinio momento per elemento ilgį reikšmes.

 

a)

b)

 

 

6.1 pav. Ekscentriškai gniuždomas (a) ir gniuždomas– lenkiamas (b) elementai

 

150. Ekscentriškai gniuždomų elementų skaičiavimas remiasi tomis pačiomis prielaidomis kaip ir centriškai gniuždomų elementų, išskyrus tai, kad nevertinami elemento netobulumai. Pastaroji nuostata grindžiama tuo, kad yra maža tikimybė, kad netobulumų maksimalios reikšmės gali sutapti su skaičiuotinio ekscentriciteto reikšmėmis. Ekscentriškai gniuždomo elemento, kurio ilgis , kreivoji ašis laikoma dalimi centriškai gniuždomo elemento, kurio ilgis , kreivosios ašies (6.2 pav.).

151. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų tikrinamas pastovumas, skerspjūvio elementų (sienelės ir juostų) pastovumas, stiprumas, taip pat tikrinama, ar elemento liaunis neviršija ribinio liaunio.

 

6.2 pav. Ekscentriškai gniuždomo elemento skaičiuojamoji schema

 

152. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomų– lenkiamų elementų, kai momentas veikia tik vienoje plokštumoje, pastovumas skaičiuojamas momento veikimo plokštumoje (plokščiojo pastovumo praradimo forma) ir iš momento veikimo plokštumos (lenkiamojo– sukamojo pastovumo praradimo forma).

 

III SKIRSNIS.

GNIUŽDYMO JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMI VIENTISOJO SKERSPJŪVIO ELEMENTAI

 

153. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų arba elementų atskirų pastovaus skerspjūvio dalių pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas priklausomai nuo santykinio lyginamojo ekscentriciteto, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                                    (6.4)

 

čia:  – skerspjūvio formos koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 7.6 lentelę;

 – santykinis ekscentricitetas (čia e – ekscentricitetas;  – skerspjūvio atsparumo momentas labiausiai skerspjūvio gniuždomo krašto atžvilgiu).

154. Vientisojo skerspjūvio strypų stiprumas tikrinamas, kai , ir tikrinamas pastovumas momento veikimo plokštumoje, kai . Pastovumas iš momento veikimo plokštumos tikrinamas visada.

155. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų stiprumo tikrinimo tvarka pateikta VI skyriaus I skirsnyje.

156. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų arba elementų atskirų pastovaus skerspjūvio dalių pastovumas momento veikimo plokštumoje, sutampančioje su simetrijos plokštuma, tikrinamas pagal formulę:

 

.                                                                                        (6.5)

 

Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę:

 

.                                                                            (6.6)

 

Ekscentriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas  vientisojo skerspjūvio strypams nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelę, atsižvelgiant į sąlyginį strypo liaunį  ir santykinį lyginamąjį ekscentricitetą , apskaičiuojamą pagal (6.4) formulę.

157. Ekscentriškai gniuždomų elementų iš plieno, kurio takumo riba didesnė kaip 530 N/mm2, turinčių nesimetrinį skerspjūvį (10 ir 11 skerspjūviai Reglamento 7.6 lentelėje), be skaičiavimo pagal (6.5) formulę, turi būti patikrintas stiprumas pagal formulę:

 

.                                                                              (6.7)

 

Skaičiuotinis ašinės jėgos veikiamo skerspjūvio ir skaičiuotinis skerspjūvio lenkiamasis atspariai pagal stiprumo ribą apskaičiuojamas taip:

 

,                                                                                 (6.8)

 

.                                                                           (6.9)

 

158. Grynojo atsparumo momento  reikšmė apskaičiuojama skerspjūvio tempiamojo krašto atžvilgiu, o koeficientas  nustatomas pagal formulę:

 

.                                                                                       (6.10)

 

159. Skaičiuotinių ašinės jėgos  ir lenkimo momento  reikšmės apskaičiuojamos nedeformuotame būvyje ir taikant plieno tampriųjų deformacijų prielaidą. Įrąžos imamos iš to paties skaičiuotinių apkrovų situacijų derinio. Lenkimo momento  reikšmės imamos:

– rėminių sistemų pastoviojo skerspjūvio kolonų – didžiausiam momentui per visą kolonos ilgį;

– pakopinių kolonų – didžiausiam kolonos dalies, kurioje yra pastovus skerspjūvis, momentui;

– kolonų su vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu – momentui įtvirtinimo pjūvyje, bet ne mažiau kaip pjūvyje, nutolusiame per kolonos ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo;

– gniuždomųjų viršutinių santvarų ir struktūrinių plokščių juostų, apkrautų nemazgine apkrova – didžiausiam momentui juostos tarpmazgio viduriniame trečdalyje, apskaičiuotam laikant juostą, tampriąja nekarpytąja sija.

160. Kiti  ir  reikšmių apskaičiavimo atvejai aptarti Reglamente.

161. Ekscentriškai gniuždomi elementai lenkiami didžiausio standumo plokštumoje (), dėl lenkimo– susisukimo pastovumo praradimo pobūdžio gali netekti pastovumo iš momento veikimo plokštumos, nepasiekus ribinės apkrovos. Tokiu atveju elementas tikrinamas kaip centriškai gniuždomas elementas, įvedant c koeficientą, kuris įvertina lenkimo momento įtaką erdviniam pastovumo netekimui. Tokio elemento pastovumas iš momento veikimo plokštumos tikrinamas pagal formulę:

 

.                                                                                     (6.11)

 

Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis– sukamasis pastovumo atsparis apskaičiuojamas taip:

 

,                                                                    (6.12)

 

čia:  – centriškai gniuždomo elemento klupumo koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 1 lentelę, imant . Koeficientas , kai santykinio ekscentriciteto reikšmė , apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                                    (6.13)

 

čia:  ir  – koeficientai, imami iš Reglamento 7.8 lentelės. Kiti c koeficiento skaičiavimo atvejai sutinkami rečiau ir jie pateikti Reglamente.

162. Kai liaunis , koeficiento  reikšmės neturi būti didesnė už nurodytas Reglamente reikšmes.

163. Nustatant santykinį ekscentricitetą  skaičiuotinio momento  reikšmė priimama, lygi:

– šarnyriškai įtvirtintais galais strypų, sutvirtintų nuo pasislinkimo statmenai momento veikimo plokštumai – didžiausiam strypo ilgio viduriniame trečdalyje momentui, bet ne mažiau kaip pusė didžiausio visame strypo ilgyje veikiančio momento;

– vienu standžiai įtvirtintu galu ir kitu laisvu galu strypų – momentui standžiame įtvirtinime, bet ne mažiau momento pjūvyje, nutolusiame per strypo ilgio trečdalį nuo įtvirtinimo.

164. Be šių skaičiavimų taip pat būtina patikrinti skerspjūvio elementų (sienelės, juostų) pastovumą.

Skerspjūvio sienelė yra pastovi, jei tenkinama (4.15) sąlyga. Sąlyginis sienelės liaunis apskaičiuojamas pagal formulę , o sąlyginis ribinis sienelės liaunis  apskaičiuojamas pagal Reglamento 7.26 lentelės formules.

165. Dvitėjo ir dėžinio skerspjūvio elementų, skaičiuojamų pagal (6.11) formulę (elemento pastovumą apsprendžia lenkimo– susisukimo pastovumo praradimo pobūdis), sienelės skaičiuojamojo aukščio santykis su storiu  nustatomas atsižvelgiant į reikšmę , čia:  – didžiausi gniuždymo įtempiai prie sienelės skaičiuojamojo krašto, imami su pliuso ženklu ir skaičiuojami neįvertinant koeficientų je, je, yz ar cjz;  – atitinkami įtempiai prie sienelės priešingo skaičiuojamojo krašto ir imami:

– kai a £ 0,5 – neatsižvelgiant į koeficiento  reikšmę;

– kai a ³ 1 – pagal formulę:

 

,                           (6.14)

čia:

,

 – vidutiniai tangentiniai įtempiai nagrinėjamame skerspjūvyje;

– kai 0,5 < a < 1, taikoma tiesinė interpoliacija tarp reikšmių, apskaičiuotų, kai  ir a = 1.

166. Tėjinių skerspjūvių sienelės pastovumo tikrinimas pateiktas Reglamente.

167. Jei sąlyga (4.15) netenkinama, sienelė yra nepastovi ir turi būti sustandinta (keičiamas sienelės storis ar aukštis, įrengiamos sąstandos ar pan.) arba galima leisti ekscentriškai gniuždomam ir gniuždomam– lenkiamam elementui, kaip buvo parodyta centriškai gniuždomam elementui, dirbti su išklupusia („išsipūtusia“) sienele (žr. 4.2 skyrių). Šio skaičiavimo ypatumai pateikti Reglamente.

168. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų juostų pastovumas tikrinamas kaip centriškai gniuždomų elementų (žiūr. IV skyriaus II skirsnį).

169. Jei tikrinant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomų– lenkiamųjų elementų stiprumą , tai sienelės ir juostų pastovumas tikrinamas kai lenkiamųjų elementų.

170. Taip pat būtina patikrinti, ar elemento liaunis neviršija ribinio liaunio (4.3 formulė).

171. Sprendžiant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų projektinį uždavinį, kai , galima pasinaudoti tokiu nuoseklaus priartėjimo algoritmu:

1) pasirenkama tinkama skerspjūvio forma, atsižvelgiant į įrąžas momento veikimo plokštumoje bei būtiną didesnį standumą elemento y– y ašių atžvilgiu;

2) pirmajam priartėjimui, jei nėra kitų sąlygų, priimama elemento liaunio  reikšmė (apytiksliai tarp 60– 90) ir apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio inercijos spindulys ;

3) nustatomas reikalingas skerspjūvio aukštis pagal išraišką:

 

,

 

čia:  – skerspjūvio formos koeficientas (žr. 4.6 lentelę);

4) apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio plotas:

 

,

 

čia:  – klupumo koeficientas, apytiksliai nustatomas pagal pasirinktą liaunį  kaip centriškai gniuždomiesiems elementams; ;

5) valcuotiems profiliuočiams pagal  ir  priimamas pasirinktos formos skerspjūvis; suvirintiesiems – sukomponuojamas skerspjūvis;

6) apskaičiuojamas pasirinkto skerspjūvio liaunis ;

7) sulyginamos pradinio  ir gauto  liaunių bei pradinio  ir gauto  skerspjūvio aukščio reikšmės; jei šių dydžių reikšmės skiriasi ne daugiau kaip 20– 25 %, galima pereiti prie tikrinamojo uždavinio (žr. 9 p.);

8) jei sulygintos pradinio  ir gauto  liaunių bei skerspjūvio aukščių  ir  reikšmės skiriasi daugiau kaip 30 %, tai kartojamas naujas priartėjimas, pasirenkant pradinio liaunio reikšmę, lygią ; toliau, apskaičiavus inercijos spindulį , grįžtama į 3) punktą;

9) jei elemento pastovumo sąlygos yra tenkinamos, tačiau yra per didelė jo pastovumo atspario reikšmė (), skerspjūvio matmenys yra sumažinami ir grįžtama prie tikrinamojo uždavinio;

172. Sprendžiant ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus vientisojo skerspjūvio elementų uždavinį, kai , galima pasinaudoti tokiu nuoseklaus priartėjimo algoritmu:

1) pasirenkama tinkama skerspjūvio forma ir nustatomas orientacinis skerspjūvio aukštis ;

2) apskaičiuojamas reikalingas skerspjūvio atsparumo momentas:

 

;

 

3) valcuotiems profiliuočiams pagal  ir  priimamas pasirinktos formos skerspjūvis ir pereinama prie tikrinamojo uždavinio;

4) jei sukomponuoto elemento stiprumo sąlygos yra tenkinamos, tačiau įtempių nepritekliaus reikšmė yra didesnė nei , skerspjūvio matmenys yra sumažinami ir grįžtama prie tikrinamojo uždavinio.

 

IV SKIRSNIS.

GNIUŽDYMO JĖGOS IR LENKIAMŲJŲ MOMENTŲ VEIKIAMI SPRAGOTOJO SKERSPJŪVIO ELEMENTAI

 

173. Ekscentriškai gniuždomų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų pastovaus spragotojo skerspjūvio elementų arba elementų atskirų pastovaus skerspjūvio dalių pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas priklausomai nuo santykinio ekscentriciteto, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                                          (6.15)

 

čia: a – atstumas nuo svarbiausios skerspjūvio ašies, statmenos lenkimo plokštumai, iki labiausiai gniuždomos šakos, bet ne mažesnis už atstumą iki šakos sienelės ašies.

174. Spragotojo skerspjūvio strypų stiprumas tikrinamas, kai ; viso strypo ir atskirų šakų pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas, kai . Pastovumas iš momento veikimo plokštumos tikrinamas visada.

175. Apskaičiuojant ekscentricitetą ,  ir , reikšmės imamos vadovaujantis šio skyriaus III skirsnio reikalavimais.

176. Spragotojo skerspjūvio viso strypo pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas pagal (6.5) formulę. Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje apskaičiuojamas pagal (6.6) formulę.

177. Spragotojo skerspjūvio strypų su tinkleliu arba plokštelėmis, išdėstytomis plokštumose, lygiagrečiose su lenkimo plokštuma, klupumo koeficientas  nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 3 lentelę, atsižvelgiant į sąlyginį lyginamąjį spragotojo elemento liaunį  ir santykinį ekscentricitetą . Sąlyginis lyginamasis spragotojo elemento liaunis nustatomas pagal Reglamento 7.3 lentelę.

178. Spragotojo skerspjūvio šakų pastovumas tikrinamas momento veikimo plokštumoje ir plokštumoje, statmenoje momentų veikimo plokštumai.

Skerspjūviams su dviem šakomis ašinė jėga šakoje apskaičiuojama taip:

 

,                                                                           (6.16)

 

čia:  – atstumas tarp skerspjūvio šakų sunkio centrų;  – atstumas nuo skerspjūvio sunkio centro iki kitos ašies (priešingos šakos nei skaičiuojama ašinė jėga) sunkio centro.

179. Tikrinant atskiros šakos pastovumą momento veikimo plokštumoje, skaičiuojamasis ilgis priimamas lygus atstumui tarp tinklelio mazgų arba tarp antdėklų vidinių kraštų.

180. Tikrinant skerspjūvio šakų pastovumą plokštumoje, statmenoje momento veikimo plokštumai, priimama, kad tinklelis arba antdėklai bei vidinės diafragmos nėra pakankamai standžios ir neužtikrina bendro šakų darbo. Todėl šakos tikrinamos kaip atskiri centriškai gniuždomi elementai. Šiuo atveju skaičiuojamieji ilgiai nustatomi pagal VII skyriaus nuostatas.

181. Spragotojo skerspjūvio šakų pastovumas momento veikimo plokštumoje ir plokštumoje, statmenoje momentų veikimo plokštumai, tikrinamas pagal (4.5) formulę.

182. Momento veikimo plokštumoje atskiros šakos liaunis, kai šakos sujungtos tinkleliu, turi būti ne didesnis kaip 80, o kai sujungtos antdėklais – 40. Taip pat atskiros šakos liaunis turi būti ne didesnis už viso elemento lyginamąjį liaunį .

183. Viso strypo liaunis momento veikimo plokštumoje ir atskiros šakos liaunis plokštumoje, statmenoje momento veikimo plokštumai, neturi viršyti ribinio liaunio:

 

,                                                                                                (6.17)

 

.                                                                                                (6.18)

 

184. Ekscentriškųjų ir gniuždomųjų– lenkiamųjų elementų jungiamieji elementai (tinklelis, antdėklai) skaičiuojami kaip ir centriškai gniuždomuose elementuose.

185. Atskirų šakų skerspjūvio elementų (sienelės, juostų) pastovumas tikrinamas kaip centriškai gniuždomų elementų skerspjūvių elementų pastovumas.

 

VII SKYRIUS.

ELEMENTŲ SKAIČIUOjamieji ILGIAI

 

I SKIRSNIS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

186. Strypinių sistemų centriškai gniuždomųjų, ekscentriškai gniuždomųjų ir gniuždomų– lenkiamųjų elementų skaičiuojamieji ilgiai yra nustatomi tais atvejais, kai nėra galimybių atlikti minėtų sistemų skaičiavimo atsižvelgiant į geometrinį bei fizinį netiesiškumus.

187. Skaičiuojamąjį ilgį rekomenduojama naudoti, kai tikrinamas strypinių konstrukcijų atskirų elementų pastovumas. Skaičiuojamojo ilgio sąvokos taikymas leidžia suskaidyti strypinę sistemą į atskirus (diskretinius) elementus, įvertinant šių elementų elgseną ir tarpusavio sąveiką nagrinėjamoje sistemoje. Skaičiuojamuoju (redukuotuoju) atskiro sistemos elemento ilgiu yra laikomas lanksčiai (šarnyriškai) galuose atremto elemento, kurio kritinės jėgos (įrąžos) reikšmė yra tokia pati kaip ir nagrinėjamo, sąlyginis ilgis. Skaičiuojamasis ilgis fizikine prasme yra sistemoje įtvirtinto elemento didžiausias atstumas tarp jo deformuojamos ašies išlinkio taškų (pjūvių). Šis atstumas atskiram elementui nustatomas skaičiuojant jo pastovumą pagal Eulerio metodą. Tai reiškia, kad skaičiuojamajam ilgiui nustatyti būtina atlikti sistemos iš tamprių ir tiesių elementų, apkrautų mazguose sutelktinėmis apkrovomis, pastovumo skaičiavimą. Šiuo atveju neįvertinami veikiančios skersinės apkrovos bei ašinių jėgų ekscentricitetai, sukeliantys nagrinėjamo elemento lenkimą.

188. Būtina nustatyti plokščiųjų strypinių sistemų gniuždomųjų elementų skaičiuojamuosius ilgius tiek sistemos plokštumoje, tiek iš jos plokštumos (statmenai jos plokštumai). Atskiro elemento skaičiuojamieji ilgiai nustatomi pagal formules:

 

,                                                                                             (7.1)

 

,                                                                                             (7.2)

 

čia: lc – elemento ar jo atskiros dalies ilgis; ,  – skaičiuojamojo ilgio koeficientai, priklausantys nuo elemento įtvirtinimo sąlygų sistemos plokštumoje ir iš jos plokštumos bei veikiančių apkrovų.

189. Būtina pažymėti, kad atskiro tos pačios sistemos elemento skaičiuojamasis ilgis priklauso ir nuo veikiančių apkrovų, ir gali turėti skirtingas reikšmes priklausomai nuo jų sukeliamos deformavimo formos. Todėl, nustatant atskiro elemento skaičiuojamąjį ilgį, būtina išnagrinėti visus pavojingiausius sistemos apkrovimo atvejus, atsižvelgiant į apkrovimo istoriją, netolygų įrąžų pasiskirstymą, elementų tarpusavio sąveiką bei jų standumų santykius, taip pat į tam tikrų konstrukcinių elementų įtaką visos sistemos pastovumo netekimo formoms.

190. Reglamente pateikti konstrukcinių sistemų elementų skaičiuojamieji ilgiai, esant patiems nepalankiausiems jų apkrovimo atvejams.

 

II SKIRSNIS.

PLOKŠČIŲjų SANTVARŲ IR RAMSČIŲ ELEMENTŲ SKAIČIUOjamieji ILGIAI

 

191. Plokščiosios santvaros atskiro gniuždomo elemento (strypo) skaičiuojamasis ilgis santvaros plokštumoje nustatomas įvertinant jo sąveiką su kitais santvaros elementais. Klupdomas gniuždomasis elementas (strypas) deformuojasi ir pasisuka savo mazgų centrų atžvilgiu, priversdamas pasisukti per tam tikro standumo mazginius lakštus ir gretimus santvaros elementus. Pastarieji elementai priešinasi tokiam deformavimui priklausomai nuo savo standumo, geometrinio ilgio bei veikiančios įrąžos. Nustatyta, kad gretimi gniuždomieji elementai praktiškai mažai priešinasi tokiam deformavimui, nes gali prarasti pastovumą tuo pačiu metu, o jų mazgų deviacijos (posūkiai) yra dažniausiai nukreiptos ta pačia klupimo linkme. Gretimi tempiamieji elementai priešinasi klumpančio (netenkančio pastovumo) elemento sukeltoms deviacijoms ir tuo labiau, kuo yra santykinai didesnis jų standumas bei veikiančios juose tempimo įrąžos reikšmės.

192. Gniuždomos juostos elementas iš kiekvieno galo (mazgo) turi tik po vieną tempiamą tinklelio elementą, todėl pastarųjų įtaka klupimo deformacijoms yra nereikšminga ir šios įtakos atsargos dėlei nėra paisoma. Gniuždomieji santvaros tinklelio elementai viršutiniame mazge yra sujungti su vienu tempiamuoju tinklelio elementu, o apatiniame – su dviem tempiamosios juostos elementais ir vienu tempiamuoju tinklelio elementu. Šių gretutinių tempiamųjų elementų įtaka yra įvertinama skaičiuojamojo ilgio koeficiento  reikšme, mažesne už vienetą. Sumažinta skaičiuojamojo ilgio reikšmė netaikoma santvaros atraminiam spyriui bei atraminiam statramsčiui, nes jų deformavimo sąlygos yra anologiškos gniuždomosios viršutinės juostos deformavimo sąlygoms.

193. Gniuždomųjų santvaros elementų skaičiuojamasis ilgis iš santvaros plokštumos priimamas lygus atstumui tarp įtvirtinimo mazgų, neleidžiančių pasislinkti statmenai jos plokštumai kryptimi. Įtvirtinimo mazgų iš santvaros plokštumos funkcijas atlieka tokie konstrukciniai elementai, kaip vertikalieji arba gulstieji ramsčiai, standžios perdangų plokštės ir pan. Santvaros elementų pastovumas iš jos plokštumos priklauso nuo gniuždomosios juostos sukamojo standumo. Mazgų lakštai iš santvaros plokštumos yra liauni ir traktuojami kaip lakštiniai lankstai (šarnyrai). Skaičiuojamojo ilgio iš santvaros plokštumos koeficiento  reikšmė esant mazgo lakštams priimama lygi vienetui, išskyrus santvarų elementams iš vamzdinio skerspjūvio be mazginių lakštų.

194. Plokščiųjų santvarų, taip pat ir plokščiųjų ramsčių, elementų skaičiuojamieji ilgiai leff, išskyrus kryžminio santvarų tinklelio elementus, pateikti 7.1 lentelėje.

 

7.1 lentelė

 

Plokščiųjų santvarų ir ramsčių skaičiuojamieji ilgiai

 

Klupimo kryptis

Skaičiuojamasis ilgis leff

Juostų, atraminių spyrių ir atraminių statramsčių

Kitų tinklelio elementų

1. Santvaros plokštumoje:

 

 

a) santvarų, išskyrus nurodytas 1b;

l

0,8 l

b) santvarų iš pavienių kampuočių ir santvarų su sudurtinai prie juostų prijungtais tinklelio elementais.

l

0,9 l

2. Santvaros plokštumai statmena kryptimi (iš santvaros plokštumos):

 

 

a) santvarų, išskyrus nurodytas 2b;

l1

l1

b) santvarų su juostomis iš uždarųjų profilių sudurtinai prie juostų prijungtais tinklelio elementais.

l1

0,9 l1

Žymenys (7.1 pav.):

l – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp mazgų centrų) santvaros plokštumoje;

l1 – atstumas tarp mazgų, įtvirtintų nuo poslinkio iš santvaros plokštumos (santvaros juostomis, specialiais ramsčiais, standžiomis perdangų plokštėmis, prijungtomis prie juostų virintinėmis siūlėmis arba varžtais ir pan.).

 

195. Kryžminio tinklelio elementų, sujungtų tarpusavyje (7.1 pav., e), skaičiuojamieji ilgiai imami tokie:

a) santvaros plokštumoje – lygūs atstumui nuo santvaros mazgo centro iki elementų sankirtos taško (leff = l);

b) iš santvaros plokštumos: tempiamųjų elementų – lygūs visam geometriniam elemento ilgiui (leff = l1), o gniuždomųjų elementų – pagal Reglamento 7.10 lentelę.

 

a)

b)

c)

snipas7a

snipas7c

snipas7e

 

d)

 

e)

 

snipas7b

snipas7d

 

 

7.1 pav. Santvarų tinklelio schemos elementų skaičiuojamiesiems ilgiams nustatyti a – trikampis su statramsčiais; b – spyrinis; c – trikampis paspyrinis; d – pusiau spyrinis; e – kryžminis

 

196. Santvaros juostos elemento (7.2 pav.) arba paspyrinio tinklelio elemento (7.1 pav. c, d), kurių ilgyje veikia keletą gniuždomųjų ašinių jėgų NEd1 ir NEd2, skaičiuojamasis ilgis iš santvaros plokštumos  apskaičiuojamas pagal formulę:

 

                                                                   (7.3)

 

čia: l1 – atstumas tarp elemento įtvirtinimo iš santvaros plokštumos taškų (mazgų).

 

a)

b)

snipas8a

snipas8b

 

7.2 pav. Schemos santvaros juostos skaičiuojamajam ilgiui iš plokštumos nustatyti

a – santvaros schema; b – ramsčių tarp santvarų schema (vaizdas iš viršaus)

 

Minėtų santvaros elementų, veikiamų keleto gniuždomųjų ašinių jėgų, pastovumas skaičiuojamas didesnei iš veikiančių jėgų NEd1 (NEd1 > NEd2). Esant nereguliariam juostos įtvirtinimo iš santvaros plokštumos įrengimui (pav., tarkime, montuojant) ir kintamam šios juostos skerspjūviui, kiekvieno juostos tarpmazgio skaičiuojamasis ilgis nustatomas kaip vienpakopių kolonų (žr. Reglamento 107 p. ir 3 priedą).

197. Elementų iš pavienių kampuočių skerspjūvių inercijos spinduliai i imami mažiausi (i = imin), kai elemento skaičiuojamasis ilgis lygus l arba 0,9 l (čia l – atstumas tarp artimiausių mazgų).

Kitais atvejais i imami kampuočio ašies, statmenos arba lygiagrečios su santvaros plokštuma, atžvilgiu (i = iz arba i = iy, atsižvelgiant į elemento klupimo kryptį).

198. Santvarų iš šaltai formuotų stačiakampio skerspjūvio profiliuočių, esant stogo konstrukcijai be ilginių, viršutinės juostos skaičiuojamojo ilgio koeficientas santvaros plokštumoje  yra apskaičiuojamas dviems jos tarpmazgio atvejams:

– pirmuoju, kai nagrinėjamos juostos tarpmazgio galuose nėra lankstų (šarnyrų) ir kai gretimieji tarpmazgiai yra apkrauti tolygiai išskirstyta apkrova, viršutinės juostos skaičiuojamojo ilgio koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

, (7.4)

 

čia:  – išskirstytos apkrovos parametras ;  – tolygiai išskirstyta apkrova;  – ašinė jėga;  – juostos skerspjūvio aukštis;  – atstumas tarp santvaros juostų sunkio centrų; L – santvaros tarpatramis;

– antruoju, kai nagrinėjamos juostos tarpmazgio viename iš galų yra įrengtas lankstas, arba kai vienas iš gretimųjų tarpmazgių nėra apkrautas tolygiai išskirstyta apkrova, viršutinės juostos skaičiuojamojo ilgio koeficientas nustatomas taip:

 

. (7.5)

 

199. Santvarų iš apvaliųjų vamzdžių be mazgų lakštų, t. y., kai tinklelio elementai prie juostų prijungiami pridurtinai, elementų, išskyrus kryžminį tinklelį, skaičiuojamieji ilgiai nustatomi iš 7.2 lentelės.

 

7.2 lentelė

 

Santvarų iš apvaliųjų vamzdžių be mazgų lakštų elementų skaičiuojamieji ilgiai

 

Klupimo kryptis

Skaičiuojamasis ilgis leff

Juostų, atraminių spyrių ir atraminių statramsčių

Kitų tinklelio elementų

Nesuplotais galais

Suplotais galais

Vieno arba dviejų skirtingose plokštumose

Dviejų vienoje plokštumoje

Santvaros plokštumoje

l

0,85 l

0,9 l

0,95 l

Iš santvaros plokštumos

l1

0,85 l1

0,9 l1

0,95 l1

Žymenys:

l – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp mazgų centrų);

l1 – atstumas tarp mazgų, įtvirtintų nuo poslinkio iš santvaros plokštumos.

 

200. Santvarų iš pavienių kampuočių, sujungtų mazguose viena lentyna suvirintinėmis kampinėmis (kertinėmis) siūlėmis arba varžtais, elementų skaičiuojamieji ilgiai nustatomi iš 7.3 lentelės.

 

7.3 lentelė

 

Santvarų iš pavienių kampuočių elementų skaičiuojamieji ilgiai

 

Santvaros elementai

Skaičiuojamasis ilgis leff

Gniuždomosios ir tempiamosios juostos, atraminiai spyriai ir atraminiai statramsčiai

0,9 l

Gniuždomos-lenkiamos juostos (santvaros plokštumoje)

0,8 l

Spyriai ir statramsčiai, perduodantys skersinę jėgą

0,8 l1

Papildomi statramsčiai, perimantys tik vietinę apkrovą

0,9 l1

Žymenys:

l – geometrinis elemento ilgis (atstumas tarp mazgų centrų; esant necentriškam sujungimui mazge – atstumas tarp elementų ašių sankirtos taškų) santvaros plokštumoje;

l1 – atstumas tarp artimiausių mazgų (per elemento ilgį).

 

201. Santvarų, kurių juostos sukonstruotos iš plačiajuosčių tėjų, o kryžminis tinklelis – iš pavienių kampuočių, gniuždomųjų spyrių skaičiuojamasis ilgis iš santvaros plokštumos nustatomas atsižvelgiant į sąveiką su palaikančiuoju tempiamuoju elementu. Gniuždomasis spyris laikomas centriškai apkrautu elementu, turinčiu tarpinę tampriąją atramą, įvertinančią necentrišką įrąžos perdavimą palaikančiajam spyriui. Atsižvelgiant ir į tai, kad tempiamojo spyrio išlinkis iš santvaros plokštumos nukreiptas ta pačia linkme kaip ir gniuždomojo, tai jo, kaip palaikančiojo spyrio, įtaka santykinai sumažėja. O tai sąlygoja didesnį gniuždomojo spyrio skaičiuojamąjį ilgį. Nustatant gniuždomojo spyrio skaičiuojamąjį ilgį, tariama, kad spyrių geometriniai ilgiai yra tarpusavyje lygūs (lygiagrečių juostų atvejis) ir spyrių sankirtos mazgas dalija šiuos ilgius pusiau.

202. Gniuždomojo kryžminio tinklelio spyrio skaičiuojamasis ilgis santvaros plokštumoje priimamas lygus pusei jo geometrinio ilgio (atstumo tarp sujungimo su juosta mazgų centrų). Gniuždomojo spyrio skaičiuojamasis ilgis iš santvaros plokštumos apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                             (7.6)

čia:  – skersinė jėga, veikianti spyrių sankirtos mazge, nustatoma atsižvelgiant į įrąžą

 

palaikančiajame elemente:

a) kai elemente tempiamoji įrąža ()

 

;                                                      (7.7)

 

b) kai elemente gniuždomoji įrąža ()

 

;                                                        (7.8)

 

c) kai elemente nėra įrąžos ()

 

;                                                                            (7.9)

 

čia:  – spyrių sankirtos mazgo poslinkis iš santvaros plokštumos, nustatomas pagal formulę:

 

;                                                                                (7.10)

 

 – gniuždomojo ir palaikančiojo spyrių kampuočių inercijos momentai (y– y ašių atžvilgiu);

 – lenkiamieji momentai gniuždomajame ir palaikančiajame spyriuose (nustatomi atitinkamai dauginant įrąžas ir  iš kampuočių  reikšmės);

, – santykiniai parametrai, nustatomi palaikančiajam ir gniuždomajam spyriams pagal formules:

;                                                                              (7.11)

 

.                                                                              (7.12)

 

Gniuždomojo spyrio kampuočio inercijos spindulys priimamas:

a) nustatant skaičiuojamąjį ilgį santvaros plokštumoje – minimalus ();

b) nustatant skaičiuojamąjį ilgį iš santvaros plokštumos – ašies y– y atžvilgiu ().

203. Santvarų, kurių juostos sukonstruotos iš plačiajuosčių dvitėjų, o tinklelis – iš šaltai formuotų stačiakampio skerspjūvio profiliuočių, sujungtų tarpusavyje be mazgų lakštų, elementų skaičiuojamieji ilgiai nustatomi pagal 7.1 lentelę. Santvaroms, kurių skaičiavimuose yra įvertinami veikiantys lenkiamieji momentai, elementų skaičiuojamieji ilgiai nustatomi atsižvelgiant į jų tamprųjį įtvirtinimą abiejose juostose. Tokių santvarų elementų skaičiuojamojo ilgio koeficientai imami iš 7.4 lentelės.

204. Pastovaus skerspjūvio nekarpytųjų elementų (juostų) su skirtingomis gniuždomosiomis ir tempiamosiomis įrąžomis tarpatramiuose (tarpmazgiuose) skaičiuojamieji ilgiai gali būti nustatyti iš 7.5 lentelės. Šios lentelės pirmoje eilutėje pateiktos skaičiuojamoji schema ir formulės leidžia apskaičiuoti konstrukcijos (santvaros) nekarpytųjų elementų (juostų) skaičiuojamąjį ilgį jos plokštumoje, o antrojoje eilutėje pateiktos skaičiuojamoji schema ir formulės – skaičiuojamąjį ilgį iš jos plokštumos. Apskaičiuojant parametro  reikšmes, tempiamosios įrąžos priimamos su minuso ženklu.

 

7.4 lentelė

 

Santvarų iš plačiajuosčių dvitėjų juostų ir stačiakampio skerspjūvio profiliuočių tinklelio skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

Klupimo kryptis

Skaičiuojamojo ilgio koeficientas

Juostų

Atraminių spyrių

Kitų tinklelio elementų

Santvaros plokštumoje

1,0

Iš santvaros plokštumos

1,0

1,0

1,0

Žymenys:

,

čia: , – nagrinėjamo elemento (strypo) skerspjūvio inercijos momentas ir jo geometrinis ilgis; , – juostos elementų, prie kurių jungiamas nagrinėjamas strypas, skerspjūvio inercijos momentas ir geometrinis ilgis; , – tinklelio elementų, prie kurių jungiamas nagrinėjamas strypas, skerspjūvio inercijos momentas ir geometrinis ilgis.

 

 

7.5 lentelė

Pastovaus skerspjūvio nekarpytųjų elementų (juostų) skaičiuojamieji ilgiai

 

Eil. Nr.

Konstrukcijos elemento (juostos) skaičiuojamoji schema

Įrąžų santykis

Skaičiuojamasis ilgis

1

 

26-1

;

2

 

26-2

;

 

III SKIRSNIS.

STRUKTŪRINIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ SKAIČIUOJAMIEJI ILGIAI

 

205. Struktūrinės konstrukcijos yra erdvinės strypinės sistemos, sudarytos iš valcuotųjų profiliuočių, sujungtų mazguose virintinėmis siūlėmis arba varžtais. Struktūrinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai leff imami iš Reglamento 7.15 lentelės, atsižvelgiant į mazgų konstrukciją bei elementų liaunius.

Skaičiuojant struktūrinių konstrukcijų elementų liaunius, jų skerspjūvių inercijos spinduliai imami:

a) gniuždomiesiems– lenkiamiesiems elementams – ašies, statmenos arba lygiagrečios su lenkimo plokštuma, atžvilgiu (i = iy arba i = iz);

b) kitais atvejais – mažiausias (i = imin).

 

IV SKIRSNIS.

KOLONŲ IR statramsčių SKAIČIUOjamieji ILGIAI

 

206. Kolonų skaičiuojamąjį ilgį rėmo plokštumoje galima nustatyti atlikus viso rėmo, kaip netiesinės elgsenos sistemos, pastovumo skaičiavimą. Toks būdas yra sudėtingas ir imlus, todėl praktiniuose skaičiavimuose taikomas supaprastintas metodas, kuriame kolona nagrinėjama kaip izoliuotas elementas su idealizuotomis atrėmimo (įtvirtinimo) sąlygomis ir apkrautas galuose sutelktinėmis jėgomis bei lenkiamaisiais momentais.

207. Nagrinėjant rėmo kolonų pastovumą, o tuo pačiu ir nustatant jų skaičiuojamąjį ilgį, būtina atsižvelgti į kolonos sujungimo su sija mazgo poslinkio rėmo plokštumoje galimybę. Todėl praktiniuose skaičiavimuose rėmai pagal šį požymį yra skirstomi į laisvuosius ir nelaisvuosius. Rėmas laikomas laisvuoju, kai rėmo sijos tvirtinimo prie kolonos mazgas turi galimybę pasislinkti kryptimi, statmena kolonos ašiai rėmo plokštumoje. Yra laikoma, kad visos rėmo kolonos yra vienodai apkrautos bei netenka pastovumo vienu metu ir deformuojasi viena kryptimi. Rėmas laikomas nelaisvuoju, kai rėmo sijos tvirtinimo prie kolonos mazgas neturi galimybės pasislinkti kryptimi, statmena kolonos ašiai rėmo plokštumoje. Nelaisvųjų rėmų poslinkiai yra varžomi įrengtų konstrukcinių elementų (pvz., ramsčių) arba prijungtų kitų konstrukcinių sistemų (pvz., kitų rėmų ar statinių). Šiuo atveju rėmo kolonos gali netekti pastovumo joms deformuojantis priešingomis kryptimis. Reglamente yra aptariami pastoviojo skerspjūvio kolonos ir statramsčiai.

208. Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių arba laiptuotųjų kolonų atskirų dalių skaičiuojamieji ilgiai leff apskaičiuojami pagal formulę:

 

                                                                                                (7.13)

 

čia: lc – kolonos ar jos atskiros dalies ilgis arba rėmo aukšto aukštis; m – skaičiuojamojo ilgio koeficientas.

209. Pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių skaičiuojamojo ilgio koeficientas m imamas atsižvelgiant į jų galų įtvirtinimą bei apkrovą. Kai kuriems idealizuotiems (supaprastintiems) kolonų ir statramsčių įtvirtinimo bei jų apkrovimo atvejams skaičiuojamojo ilgio koeficientų m reikšmės pateiktos Reglamento 3 priedo 6 lentelėje.

210. Laisvųjų vienaukščių ir daugiaaukščių rėmų pastoviojo skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai m jų plokštumoje, kai viršutiniai mazgai yra vienodai apkrauti, nustatomi iš Reglamento 7.16 lentelės. Skaičiuojamojo ilgio koeficientų m reikšmės priklauso nuo sijos ir kolonos lenkiamųjų standumų santykio. Kai kolona yra standžiai sujungta su sija ir lanksčiai – su pamatu, vienaaukščių rėmų kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientų m reikšmės apskaičiuojamos pagal formulę:

,                                                                                   (7.14)

čia:  – vienaangiams rėmams;

 

 – daugiaangiams rėmams;

 

k – angų (tarpatramių) skaičius;

 

; ,

 

Ic ir lc – tikrinamos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir ilgis;

lr, lr1 ir lr2 – rėmo tarpatramių (angų) ilgis;

Iru, Iru1, Iru2 – prie tikrinamos kolonos viršutinių galų prijungtų rėmo sijų skerspjūvių inercijos momentai.

Kai kolona yra standžiai sujungta tiek su sija, tiek ir su pamatu, vienaaukščių laisvųjų rėmų kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientų m reikšmės nustatomos pagal formulę:

 

.                                                                                      (7.15)

 

211. Laisvųjų daugiaaukščių rėmų pastoviojo skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai m jų plokštumoje, esant ribinėms parametrų n ir p reikšmėms, gali būti apskaičiuojami pagal 7.6 lentelės formules.

 

7.6 lentelė

 

Laisvųjų daugiaaukščių rėmų pastoviojo skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

p

n

Skaičiuojamojo ilgio koeficientas m

0

212. Nelaisvųjų rėmų pastoviojo skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai m, kai sijos yra standžiai sujungtos su kolonomis, esant fiksuotoms parametro p reikšmėms, gali būti apskaičiuojami pagal formules:

a) kai

;                                                                                    (7.16)

b) kai

 .                                                                                (7.17)

 

213. Reglamente pastoviojo skerspjūvio kolonų ir statramsčių skaičiuojamojo ilgio koeficientai m pateikti įvertinant pačias nepalankiausias sistemų (rėmų) apkrovimo sąlygas bei priimant supaprastintą jų elgsenos schemą. Toks skaičiuojamojo ilgio koeficientų m nustatymas duoda tam tikrą atsargą. Skaičiuojant sistemų (rėmų) kolonų pastovumą, būtina atsižvelgti į tikslesnes skaičiuojamąsias schemas, įvertinančias realią visos sistemos elgseną, bei jos sudaromųjų dalių sąveiką. Sistemų (rėmų) kolonų jungtis su sijomis yra bendruoju atveju tampriai slanki ir kolonų skaičiuojamojo ilgio koeficientai m priklauso nuo pasirinktų šios jungties modeliavimo schemų.

214. Pastoviojo skerspjūvio kolonų, tampriai įtvirtintų galuose, skaičiuojamojo ilgio koeficientai m gali būti apskaičiuojami pagal 7.7 lentelės formules. 7.8 lentelėje pateikti kolonų tampraus įtvirtinimo standumo koeficientų  ir  apskaičiavimo pavyzdžiai.

215. Esant bendrojo daugiaaukščio rėmo aukščio su jo pločiu santykiui H / B > 6, būtina patikrinti tokio rėmo, kaip pamate standžiai įtvirtinto sudėtinio strypo, bendrąjį pastovumą.

 

7.7 lentelė

 

Tampriai įtvirtintų galuose pastoviojo skerspjūvio kolonų skaičiuojamojo ilgio

koeficientai m

Bendroji skaičiuojamoji schema

 apskaičiavimo formulės

Atskirieji atvejai

Skaičiuojamosios schemos

 apskaičiavimo formulės

23-1-1

;

0 £ n1 £ ¥

n=0

 

23-2-1

;

(I)

n=¥

 

23-2-2

;

(II)

0 £ n £ ¥

n1=0

 

23-2-3

;

(III)

n1=¥

 

23-2-4

;

(IV)

23-1-2

;

n1 = ¥; 0 £ n £ ¥

ψ=¥

ψ=1

 

23-2-5

;

(V)

ψ=0

 

23-2-6

;

(VI)

 

7.7 lentelės tęsinys

Bendroji skaičiuojamoji schema

 apskaičiavimo formulės

Atskirieji atvejai

Skaičiuojamosios schemos

 apskaičiavimo formulės

23-1-3

;

0 £ n £ ¥

n1=¥

 

23-2-6

;

(VI)

0 < n1 £ p2

n=¥

 

23-2-7

;

(VII)

n=0

 

23-2-8

 

 

(VIII)

n1 > p2

1,0

Žymenys:

; ;

 – tampraus įtvirtinimo standumo koeficientas, lygus reakcijos momento nuo atraminio pjūvio vienetinio posūkio () reikšmei;

 – tampriosios atramos standumo koeficientas, lygus reakcijos jėgos atraminiame pjūvyje nuo jo vienetinio poslinkio () reikšmei.

 

 

7.8 lentelė

Kolonų tampraus įtvirtinimo standumo koeficientų  ir apskaičiavimas

 

Eil. Nr.

Sistemos skaičiuojamoji schema

7.7 lentelės formulės  skaičiuoti

Eil. Nr.

Sistemos skaičiuojamoji schema

7.7 lentelės formulės  skaičiuoti

1

 

24-1

(VI)

kai

5

 

24-5

(IV)

kai

2

24-2

(VI)

kai

6

24-6

(IV)

kai

3

 

24-3

(V)

kai

7

24-7

(IV)

kai

4

24-4

(I)

kai

8

 

24-8

(III)

kai

 

216. Jei pastato laisvojo vienaaukščio daugianavio rėmo viena iš kolonų yra daugiau apkrauta nei kitos, tai esant įrengtam standžiam perdangos diskui arba išilginiams ramsčiams kolonų viršuje, susidaro visų gretutinių kolonų erdvinės elgsenos palaikantysis efektas. Tokiu atveju labiausiai apkrautos daugianavio rėmo kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas m jo plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                            (7.18)

 

čia: m – tikrinamosios kolonos skaičiuojamojo ilgio koeficientas, apskaičiuojamas pagal Reglamento 7.16 lentelę;

Ic ir Nc – nagrinėjamo rėmo labiausiai apkrautos kolonos skerspjūvio inercijos momentas ir skaičiuotinė įrąža;

ir– visų nagrinėjamo rėmo ir keturių gretutinių rėmų (po du iš kiekvienos pusės) kolonų skaičiuotinių įrąžų ir inercijos momentų suma; visas įrąžas Nci būtina apskaičiuoti esant tam pačiam apkrovų deriniui, kuris sukelia įrąžą tikrinamoje kolonoje. Skaičiuojamojo ilgio koeficiento mc, eff reikšmės, apskaičiuotos pagal (7.18) formulę, turi būti priimamos ne mažesnės kaip 0,7.

217. Pakopinių kolonų atskirųjų dalių skaičiuojamojo ilgio rėmo plokštumoje koeficientai m imami vadovaujantis Reglamento 3 priedu. Skaičiuojant vienaaukščių pramonės pastatų rėmų laiptuotųjų kolonų atskirųjų dalių skaičiuojamojo ilgio koeficientus m, leidžiama:

a) neįvertinti gretutinių kolonų apkrovimo laipsnio ir jų standumo;

b) apskaičiuoti kolonų skaičiuojamuosius ilgius tik esant tam apkrovų deriniui, dėl kurio atsiranda didžiausios ašinių jėgų reikšmės atskirose kolonos dalyse, ir gautas m reikšmes panaudoti kitiems apkrovų deriniams;

c) daugiaaukščių rėmų (su dviem ir daugiau angų), turinčių standųjį perdangos diską arba išilginius ramsčius, jungiančių visas kolonas viršuje ir užtikrinančių erdvinę statinio elgseną, kolonų skaičiuojamuosius ilgius apskaičiuoti kaip statramsčių, neslankiai įtvirtintų rygelių lygyje;

d) vienpakopių kolonų koeficiento m reikšmes, kai l2 / l1 £ 0,6 ir NEd1 / NEd2 ³ 3, imti iš Reglamento 7.17 lentelės.

218. Pastovaus spragotojo skerspjūvio kolonų šakų (juostų), kaip nekarpytųjų elementų su skirtingomis įrąžomis tarpmazgiuose, skaičiuojamieji ilgiai gali būti nustatyti iš 7.9 lentelės. Šios lentelės pirmoje eilutėje pateiktos skaičiuojamoji schema ir formulės leidžia apskaičiuoti spragotojo skerspjūvio kolonos nekarpytųjų elementų (šakų) skaičiuojamąjį ilgį jos plokštumoje, o antrojoje eilutėje – šių elementų (šakų) skaičiuojamąjį ilgį iš kolonos plokštumos. Apskaičiuojant parametro reikšmes, tempiamosios įrąžos juostos tarpmazgyje priimamos su minuso ženklu.

219. Skaičiuojamieji kolonų ilgiai pastato išilginės ašies kryptimi (iš rėmo plokštumos) imami lygūs atstumams tarp įtvirtintų nuo poslinkių iš rėmo plokštumos taškų (kolonų, pokraninių sijų ir posantvarių atramų; ramsčių ir rėmo sijų tvirtinimo mazgų ir pan.). Skaičiuojamuosius ilgius leidžiama nustatyti pagal skaičiuojamąją schemą, įvertinančią realias kolonų galų įtvirtinimo sąlygas. Kolonų jungtis su pamatu išilgai pastato dažniausiai konstruojama lanksti (šarnyrinė).

220. Transportavimo galerijų plokščiųjų atramų šakų (juostų) skaičiuojamasis ilgis priimamas lygus:

a) išilgine galerijos kryptimi – atramos aukščiui (nuo pėdos apačios iki santvaros arba sijos apatinės juostos ašies), padaugintam iš m koeficiento, nustatomo kaip pastoviojo skerspjūvio statramsčiams, atsižvelgiant į jų galų įtvirtinimo sąlygas;

b) skersine galerijos kryptimi (atramos plokštumoje) – atstumui tarp mazgų centrų; šiuo atveju turi būti patikrintas atramos, kaip sudėtinio strypo, standžiai įtvirtinto pamate ir laisvu galu viršuje, bendrasis pastovumas.

Transportavimo galerijų plokščiųjų atramų pavienių šakų (juostų) skaičiuojamasis ilgis gali būti nustatomas ir pagal 7.9 lentelę.

 

7.9 lentelė

 

Pastovaus spragotojo skerspjūvio kolonų nekarpytųjų elementų (šakų) skaičiuojamieji ilgiai

 

Eil. Nr.

Konstrukcijos elemento (juostos) skaičiuojamoji schema

Įrąžų santykis

Skaičiuojamasis ilgis

1

 

26-3

;

2

 

26-4

;

 

 

V SKIRSNIS.

ARKŲ SKAIČIUOjamieji ILGIAI

 

221. Ištisinio skerspjūvio parabolės apybrėžos arkų, apkrautų tolygiai išskirstyta apkrova, skaičiuojamojo ilgio koeficientas nustatomas naudojant klupumo parametrą:

 

,                                                                                             (7.19)

čia:  – kritinė arkos skėtimo jėga;

l – arkos tarpatramio ilgis;

 – arkos skerspjūvio, esančio tarpatramio viduryje (kraige), lenkiamasis standumas.

Nustatant arkos skaičiuojamojo ilgio koeficientą  imama pagrindinė asimetrinė jos klupumo netekties forma. Praktikoje yra nagrinėjami du lenkiamojo standumo kitimo per arkos ilgį atvejai:

a) ;

b) ,

čia:  – arkos ašies kampas (su horizontale).

222. Tikrinant arkų pastovumą jų plokštumoje skaičiuojamasis ilgis nustatomas pagal formulę:

,                                                                                           (7.20)

čia:  – arkos ilgis;  – arkos pakyla.

Ištisinio skerspjūvio parabolės apybrėžos arkų skaičiuojamojo ilgio koeficientų reikšmės, atsižvelgiant į lankstų (šarnyrų) skaičių bei jos pakylos ir tarpatramio ilgio santykį, pateiktos 7.10 lentelėje.

 

7.10 lentelė

 

Ištisinio skerspjūvio parabolės apybrėžos arkų skaičiuojamojo ilgio koeficientai

 

Bešarnyrė

2-jų šarnyrų

3-jų šarnyrų

Bešarnyrė

2-jų šarnyrų

3-jų šarnyrų

0

0,35

0,5

0,58

0,35

0,50

0,58

0,1

0,36

0,52

0,59

0,36

0,52

0,58

0,2

0,40

0,58

0,63

0,37

0,56

0,60

0,3

0,44

0,69

0,69

0,40

0,63

0,63

0,4

0,52

0,83

0,83

0,44

0,71

0,71

0,5

0,61

1,01

1,01

0,49

0,81

0,81

0,6

0,72

1,20

1,20

0,54

0,91

0,91

0,8

0,99

1,57

1,57

0,66

1,12

1,12

 

223. Arkų skaičiuojamasis ilgis iš jos plokštumos priimamas lygus atstumui tarp įtvirtinimo mazgų, neleidžiančių pasislinkti statmenai jos plokštumai kryptimi. Įtvirtinimo mazgų iš arkos plokštumos funkcijas atlieka konstrukciniai elementai, tokie kaip gulstieji arba statieji ramsčiai, standžios perdangų plokštės ir pan.

224. Tikrinant spragotojo skerspjūvio parabolės apybrėžos arkų pastovumą jų plokštumoje skaičiuojamojo ilgio koeficientas nustatomas kaip ir ištisinio skerspjūvio, vartojant lyginamąjį lenkiamąjį standį . Spragotojo skerspjūvio arkų skaičiuojamasis ilgis iš plokštumos nustatomas kaip ir plokščiųjų santvarų.

 

VIII SKYRIUS.

ELEMENTŲ RIBINIAI LIAUNIAI

 

225. Plieninių konstrukcijų elementai turi būti pakankamai standūs, t. y. jų liaunis neturėtų būti didesnis už tam tikras ribines reikšmes. Tai yra svarbu ne tik gniuždomiesiems skaičiuojamiems pastovumui elementams, bet ir tempiamiesiems elementams. Labai liauni elementai gali būti lengvai iškreivinami (išlenkiami) atsitiktinių veiksnių juos gabenant ar montuojant, jie gali įsvirti nuo savojo svorio ar vibruoti veikiami dinaminių apkrovų. Dėl minėtų priežasčių gniuždomųjų elementų pradinio ašies išlinkio bei atsitiktinio ekscentriciteto reikšmės gali būti didesnės nei yra priimtos Reglamente, kas sąlygotų mažesnį tokių elementų skaičiuotinį pastovumo atsparį. Atsitiktinių ekscentricitetų įtaka elemento pastovumui įvertinama gniuždomosios įrąžos ir pastovumo atspario santykiu . Kuo didesnė yra  reikšmė (), tuo leidžiamas didesnis ribinis gniuždomojo elemento liaunis.

226. Gniuždomųjų elementų liauniai neturi viršyti reikšmių, pateiktų Reglamento 7.18 lentelėje. Tempiamųjų elementų liauniai neturi viršyti reikšmių, pateiktų Reglamento 7.19 lentelėje. Tempiamųjų elementų veikiamų statinių apkrovų liauniai yra ribojami tik konstrukcijos plokštumoje. Jei tempiamieji elementai konstrukcijoje yra iš anksto įtempti, tai jų liauniai nėra ribojami nei konstrukcijos plokštumoje, nei iš jos plokštumos (pavyzdžiui, paspyrinių ar kabamųjų konstrukcijų iš anksto įtempti tempiamieji elementai).

 

 

IX SKYRIUS.

SKAIČIAVIMŲ PAVYZDŽIAI

 

1. Centriškai gniuždomi ir tempiami santvaros strypai

STR 2.05.08: 2005

9.1 pav. Santvaros skaičiuojamosios schemos fragmentas

 

Santvara pagaminta iš stačiakampio skerspjūvio vamzdinių profilių. Strypai mazguose sujungti virinant be mazginių lakštų. 1-ojo elemento skerspjūvis – Š90x4, o 2-ojo – Š80x40x4 pagal standartą LST EN 10210-1 [7.35]. Vamzdžių plienas – S275 pagal standartą LST EN 10210-1. Strype (1) veikia gniuždančioji skaičiuotinė ašinė jėga, lygi 148,1 kN. Strype (2) veikia tempiančioji skaičiuotinė ašinė jėga, lygi 46,7 kN.

Vamzdžių skerspjūvio plotai ir inercijos spinduliai:

Š90x4 A = 13,3 cm2; = 3,48 cm; = 3,48 cm,

Š80x40x4 A = 8,79 cm2; = 2,79 cm; = 1,59 cm.

Vamzdžių plieno charakteristinis stipris pagal takumo ribą:

 

= 275 MPa,

6.5 lentelė

o skaičiuotinis tempiamasis stipris:

 

= 275 / 1,1 = 250 MPa.

6.3 lentelė; 33 p.

Centriškai gniuždomam elementui turi būti tenkinama sąlyga:

 

(7.7)

Gniuždomo elemento pastovumo atsparis skaičiuojamas pagal formulę:

 

(7.8)

Geometrinis abiejų strypų ilgis:

 = 3,91 m.

 

Atraminis santvaros strypas (1)

 

Skaičiuojamasis gniuždomo atraminio santvaros strypo (1) ilgis santvaros plokštumoje:

 

 m.

7.9 lentelė

Skaičiuojamasis gniuždomo atraminio santvaros strypo (1) ilgis santvaros plokštumai statmena kryptimi:

 

m.

7.9 lentelė

Atraminio santvaros spyrio (1) liauniai:

 = 3,91 / 0,0348 = 112,4,

 = 3,91 / 0,0348 = 112,4.

Klupumo koeficientas:

 

 = 0,462.

1 priedo

1 lentelė

Elemento darbo sąlygų koeficientas:

 

 = 1,0.

7.1 lentelė

Gniuždomo elemento pastovumo atsparis:

 

(7.8)

Centriškai gniuždomo elemento pastovumo sąlyga:

 

(7.7)

Elemento pastovumo atsparis yra pakankamas.

Centriškai gniuždomo santvaros atraminio spyrio ribinis liaunis:

 

,

,

7.18 lentelė

.

p.110

Atraminio santvaros strypo liaunis neviršija ribinės reikšmės.

Atraminio strypo skerspjūvis yra pakankamo didumo.

 

Tempiamas santvaros strypas (2)

 

Centriškai tempiamo elemento stiprumo sąlyga

 

.

(7.3)

Skerspjūvio stiprumo atsparis:

 

 kN.

(7.4)

Elemento darbo sąlygų koeficientas:

 

 = 0,95.

7.1 lentelė (6b)

Tempiamo elemento atsparis pakankamas.

Skaičiuojamasis tempiamo santvaros strypo (2) ilgis santvaros plokštumoje:

.

Skaičiuojamasis tempiamo santvaros strypo (2) ilgis santvaros plokštumai statmena kryptimi:

 

.

7.9 lentelė

Tempiamo santvaros strypo (2) liauniai:

 

 = 3,52 / 0,0279 = 126,

 = 3,52 / 0,0159 = 221.

7.9 lentelė

Kadangi santvarą veikia tik statinės apkrovos ribinis tempiamo strypo liaunis,

 

.

7.19 lentelė

Ribinis liaunis neviršytas.

Tempiamas santvaros tinklelio strypas yra pakankamo skerspjūvio.

 

 

 

2. Ekscentriškai gniuždoma kolona

STR 2.05.08:2005

9.2 pav. Rėmo schema

 

Pastato kolonų skerspjūviai yra dvitėjai profiliai iš plieno S235 pagal standartą LST EN 10025-2. Rėmo plokštumoje kolonų ir sijų jungtys standžios. Statmenoje rėmui plokštumoje sijos prie kolonų prijungtos lanksčiai. Pastato stabilumą šioje plokštumoje užtikrina ramsčių sistema.

 

 

9.3 pav. Įrąžų kolonoje pasiskirstymas

 

Pavyzdyje tikrinama antrojo aukšto kolona (1). Įrąžų pasiskirstymas nagrinėjamame apkrovų derinyje pateiktas 9.3 pav.

 

Kolonos (1) skerspjūvis – HE180A pagal EN 53-63:

skerspjūvio plotas:

 cm2;

skerspjūvio atsparumo momentas labiausiai gniuždomo krašto atžvilgiu

cm3;

skerspjūvio inercijos momentai ir inercijos spinduliai

cm4, cm4; cm; cm.

 

Sijų (2, 3), besijungiančių su nagrinėjama kolona, skerspjūvis – IPE240 (EN 19-57):

skerspjūvio inercijos momentas:

.

Dvitėjų plieno charakteristinis stipris pagal takumo ribą

 

= 235 MPa,

6.5 lentelė

o skaičiuotinis stipris

 

= 235 / 1,1 = 214 MPa.

6.3 lentelė

Kolonos pastovumas rėmo plokštumoje

 

Kolonos skaičiuojamasis ilgis

 

.

(7.99)

Nagrinėjamas rėmas yra nesuvaržytas ryšiais, standumo diafragmomis ar branduoliu rėmo plokštumoje, todėl gali būti klasifikuojamas kaip laisvasis. Laisviesiems rėmams skaičiuojamojo ilgio koeficientas m skaičiuojamas pagal 7.16 lentelę.

Vienaangio rėmo vidurinio aukšto kolonai

 

,

.

7.16 lentelė

Kadangi n > 0,2,

.

Skaičiuojamasis kolonos ilgis:

 

.

(7.99)

Kolonos liaunis rėmo plokštumoje:

.

Kolonos sąlyginis liaunis:

 

 

.

 

Skerspjūvio formos koeficientas  skaičiuojamas pagal 7.6 lentelę:

7.6 lentelė

,

,

,

 

ašinės jėgos ekscentritetas

82 p., 84 p.

,

 

santykinis ekscentricitetas

,

 ir ,

 

 

ir skerspjūvio formos koeficientas

 

.

7.6 lentelė

Kolonos santykinis lyginamasis ekscentricitetas

 

< 20,

(7.77) 79 p.

stiprumo sąlygos (7.73) galima netikrinti.

Ekscentriškai gniuždomų elementų pastovumas momento veikimo plokštumoje tikrinamas pagal formulę:

 

,

(7.75)

čia: skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę:

 

.

(7.76)

Ekscentriškai gniuždomo elemento vientisojo skerspjūvio klupumo koeficientas nustatomas pagal 1 priedo 2 lentelę interpoliuojant.

Kai  ir ,

 

.

1 priedo 2 lentelė

Visuomeninių pastatų kolonoms elemento darbo sąlygų koeficientas

 

.

7.1 lentelė (2)

Ekscentriškai gniuždomo elemento pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje

 

.

(7.76)

Kadangi

 

,

(7.75)

tai rėmo plokštumoje kolona bus pastovi.

Kolonos pastovumo atsparis lenkimo plokštumoje yra pakankamas.

 

Kolonos pastovumas iš momento veikimo plokštumos

 

tikrinamas pagal formulę:

 

.

(7.82)

Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis–sukamasis pastovumo atsparis

 

.

(7.83)

Ekscentricitetas naudojamas skaičiuojant pastovumą iš rėmo plokštumos

 

 m,

86 p.

santykinis ekscentritetas

 

.

 

Lenkiamasis momentas imamas lygus didžiausiam momentui strypo ilgio viduriniame trečdalyje, bet ne mažiau kaip pusė didžiausio visame strypo ilgyje veikiančio momento. Kaip matyti iš 9.4 pav., maksimali lenkiamojo momento reikšmė viduriniame trečdalyje kolonos ilgio
(18,3 kNm) yra mažesnė nei pusė maksimalaus lenkiamojo momento

.

Kadangi

tai

 

,

(7.84)

,

kolonos liaunis iš momento veikimo plokštumos

 

,

kolonos skaičiuojamasis ilgis iš momento veikimo plokštumos yra lygus atstumui tarp kolonos įtvirtinimo taškų statmenai momento veikimo plokštumai.

 

9.4 pav. Maksimali lenkiamojo momento reikšmė viduriniame

kolonos ilgio trečdalyje

 

Liaunis

,

kadangi , tai koeficientas

Klupumo koeficientas pagal  ir MPa nustatomas iš 1 priedo 1 lentelės

 

 

.

1 priedo 1 lentelė

Skaičiuotinis ekscentriškai gniuždomo elemento lenkiamasis–sukamasis pastovumo atsparis

 

,

(7.83)

.

(7.82)

Kolonos pastovumo atsparis iš momento veikimo plokštumos yra pakankamas.

 

Kolonos ribinis liaunis momento veikimo plokštumoje

 

,

,

.

7.18 lentelė

Kolonos ribinis liaunis stamenai momento veikimo plokštumai

,

,

.

Kolonos liauniai neviršija ribinių reikšmių.

 

Kolonos skerspjūvio sienelės pastovumas

 

Sienelės aukščio santykis su storiu

 

.

7.10 pav.

Sąlyginis ribinis sienelės liaunis, esant elemento sąlyginiam liauniui momento veikimo plokštumoje :

124 p.

.

7.26 lentelė

Sienelės liaunio sąlyga:

.

Kolonos sienelės liaunis neviršija ribinio

.

Kolonos skerspjūvio juostos pastovumas

 

Didžiausias kolonos juostos nuosvyros pločio santykis su jos storiu:

 

.

134 p.

7.27 lentelė

Kolonos juostos liaunis neviršija ribinio.

Kolonos skerspjūvis yra pakankamo didumo.

 

 

 

3. Sudėtinio skerspjūvio sija

STR 2.05.08:2005

9.5 pav. Lenkiamųjų momentų ir skersinių jėgų diagramos

 

Dviatramė pramonės pastato sija yra lanksčiai atremta ant mūrinių sienų. Gelžbetoninė perdanga įrengta ant profiliuoto plieno lakšto, sujungto su viršutine sijos juosta.

 

Maksimalus sijos įlinkis nuo charakteristinių apkrovų d = 20 mm. Sijos skerspjūvis sudėtinis, virintinis, pagamintas iš lakštų kurių plienas – S275 pagal standartą LST EN 10025-2.

 

 

9.6 pav. Sijos skerspjūvis

 

Sijos skerspjūvio geometriniai rodikliai:

cm2;

cm4;

cm3;

 cm3.

Plieno charakteristinis stipris pagal takumo ribą MPa.

 

Plieno skaičiuotinis lenkiamasis stipris MPa.

6.5 lentelė

Plieno skaičiuotinis šlyties stipris

 

MPa.

6.3 lentelė

Saugos ribinis būvis

Sijos stiprumo sąlygos

 

Sijos lenkiamasis stiprumas tikrinamas pagal formulę:

 

,

(7.38)

lenkiamasis tamprusis atsparis

 

kNm,

(7.39)

kur ; ,

7.1 lentelė

.

 

Sijos skerspjūvio lenkiamasis stiprumas yra pakankamas.

Sijos kerpamasis stiprumas:

 

.

 

Kerpamasis atsparis:

(7.40)

 kN,

.

(7.41)

Sijos skerspjūvio kerpamasis stiprumas maksimalios skersinės jėgos veikimo vietoje yra pakankamas.

Sijos sienelės stiprumas turi būti pakankamas visame sijos ilgyje. Esant tolygiai paskirstytai apkrovai, maksimalūs sienelės įtempiai veikia sijos tarpatramio viduriniame pjūvyje:

 

,

(7.45)

.

69 p.

Kadangi  ir sijos neveikia vietiniai įtempiai (4.43), tai .

Normaliniai įtempiai sijos sienelės krašte sijos viduriniame pjūvyje

 

.

69 p.

Tangentiniai įtempiai sijos sienelės krašte

, kadangi sijos viduryje skersinė jėga lygi 0.

Tangentiniai įtempiai neviršija skaičiuotinio stiprio šlyčiai

 

.

 

Įtempiai sijos sienelės krašte neviršija skaičiuotinio stiprio.

 

Bendrasis sijos pastovumas

(7.46)

Sijos bendrojo pastovumo tikrinti nereikia, nes apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai paremtą ir sujungtą su sijos gniuždomąja juosta.

71 p.

Sijos sienelės pastovumas

 

Sijos sienelės sąlyginis liaunis

 

.

113 p.

Sijos su dvipusinėmis juostinėmis siūlėmis ir neveikiamos vietinių įtempių sienelės pastovumą reikia tikrinti.

 

Kadangi , sijos sienelę būtina sustandinti skersinėmis sąstandomis. Atstumas tarp skersinių sąstandų m.

Simetrinio skerspjūvio sijų sienelių, sustandintų tik skersinėmis pagrindinėmis sąstandomis, pastovumas, kai nėra vietinio įtempio () ir kai sienelės sąlyginis liaunis  £ 6, tikrinamas pagal formulę:

120 p.

.

 

Kritiniai normaliniai sijos sienelės įtempiai

(7.108)

MPa,

(7.109)

virintinėms sijoms koeficientas parenkamas iš 7.20 lentelės atsižvelgiant į

7.20 lentelė

koeficientą , kadangi perdangos plokštė atremta ištisai, koeficientas  (lentelė 7.21), tada  ir . Kritiniai tangentiniai sijos sienelės įtempiai:

(7.111)

,

(7.110)

plokštelės, aprėmintos juostomis ir sąstandomis, mažesnioji kraštinė , o didžiosios kraštinės santykis su mažesne – , skaičiuojamasis liaunis

 

.

114 p.

Vidutinės įrąžos antroje nuo atramos plokštelėje nustatomos pagal 112 p. reikalavimus.

kNm,

 kN.

Gniuždomieji sienelės įtempiai

 

MPa.

(7.106)

Vidutiniai tangentiniai sienelės įtempiai

 

 MPa.

(7.107)

9.7 pav. Įrąžų, sijos sienelės pastovumui skaičiuoti nustatymo schema

 

.

(7.108)

Tikrinta sijos sienelės dalis, apribota sąstandomis ir juostomis, yra pastovi. Tokiu pat būdu turi būti tikrinamos ir kitos sienelės dalys, apribotos sąstandomis.

 

Gniuždomosios sijos juostos pastovumo tikrinimas

 

Juostos nuosvyros pločio ir juostos storio santykis

mm,

 

.

134 p.

7.28 lentelė

Gniuždomoji sijos juosta yra pastovi.

 

Tinkamumo ribinis būvis

 

          STR 2.05.04:2003 [7.4] p. 17.1

  STR 2.05.04:2003 [7.4] lentelė 17.1.

Sijos standumas yra pakankamas – įlinkis neviršija ribinio.

 

______________

Papildyta priedu:

Nr. D1-595, 2005-12-12, Žin., 2006, Nr. 1-4 (2006-01-04), i. k. 105301MISAK00D1-595

 

 

STR 2.05.08:2005

7 priedas

 

PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS IR REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMUI

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – Reglamentas) nustato plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus.

2. Reglamento 7 priedas „Praktinio taikymo vadovas. Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijų projektavimui“ (toliau – 7 priedas) yra Reglamento paaiškinamasis dokumentas, kuriame Reglamento reikalavimai yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais. Šiame priede taip pat duotos papildomos rekomendacijos, reikalingos plieninėms laikančiosioms konstrukcijoms projektuoti.

3. 7 priede vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka Reglamente pateiktas sąvokas ir jų apibrėžimus.

4. 7 priede vartojamos nuorodos atitinka Reglamento II skyriaus 7 punkte pateiktas nuorodas.

5. Pagrindiniai raidiniai žymenys, vartojami šiame priede, atitinka pagrindinius raidinius žymenis, pateiktus Reglamente.

6. Naudojami SI sistemos vienetai.

 

II skyrius. suVirintinės jungtys

 

I skirsnis. SUVirintinių jungčių technologiniai
ir konstrukciniai reikalavimai

 

7. Plieninėms konstrukcijoms ir elementams suvirinti gali būti taikomi šie suvirinimo būdai:

          rankinis lankinis suvirinimas glaistytaisiais elektrodais;

          lankinis suvirinimas savisauge milteline viela;

          lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu aktyviose dujose (MAG suvirinimas);

          lankinis suvirinimas milteline viela inertinėse dujose;

          lankinis suvirinimas volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG suvirinimas);

          lankinis suvirinimas po fliusu.

8. Projektuojant plienines suvirintines konstrukcijas, būtina užtikrinti Reglamento 139– 149 punktų reikalavimus.

9. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas, labai svarbu tinkamai parinkti jungčių tipus ir jungčių paruošimo būdą, kurie priklauso nuo jungiamųjų elementų skerspjūvio formos, jų storio, suvirinimo būdo ir suvirinimo padėties.

10. Suvirinimo medžiagos ir suvirinimo technologija turi būti parinkta taip, kad virintinės siūlės (pridėtinio) metalo laikinasis stipris, smūginis tąsis, santykinis pailgėjimas būtų ne mažesnis už jungiamųjų elementų (pagrindinio) metalo atitinkamas charakteristikas.

11. Plieninių elementų, kurių takumo riba siekia iki 285 N/mm2, kertinėms siūlėms, kai matmenys apskaičiuojami, turi būti parenkami glaistytieji elektrodai arba elektrodinė viela pagal Reglamento 44 punktą, o skaičiuotiniai kerpamieji siūlės metalo stipriai palyginti pagal Reglamento 155 punktą.

12. Suvirinimo medžiagos imamos iš Reglamento 6.12–6.18 lentelių arba pagal Reglamento 6 priedo V skirsnį.

13. Jungties tipą nulemia jungiamųjų elementų skaičius, jų tarpusavio padėtis ir matmenys. Pagrindiniai suvirintinių jungčių tipai pateikti 2.1 pav. Detaliau jungčių tipus ir terminus žr. LST EN ISO 17659:2004 [7.58].

 

a)

b)

jung1

jung2

c)

d)

jung5

jung4

e)

f)

jung3

jung6

 

 

2.1 pav. Pagrindiniai suvirintinių jungčių tipai: a) sandūrinė jungtis;
b) kampinė jungtis; c) ir d) briauninės jungtys; e) užleistinė jungtis; f) tėjinė jungtis

 

14. Pagal padėtį erdvėje suvirinimo metu virintinės siūlės skirstomos į žemutines, gulsčiąsias, stačiąsias, lubines (žr. 2.2 pav.). Tokį skirstymą lemia technologiniai virintinių siūlių formavimo ypatumai, turintys įtakos siūlių kokybei ir stiprumui. Suvirinimas žemutinėje padėtyje yra patogiausias ir našiausias. Gulsčiosioms ir stačiosioms siūlėms suvirinti reikia didelio suvirintojų meistriškumo ir patirties, ypač naudojant elektrodus su storu glaisto sluoksniu. Sunkiausiai virinamos lubinės siūlės.

15. Projektuojant suvirintąsias konstrukcijas būtina numatyti galimybę kuo daugiau virintinių siūlių atlikti žemutinėje padėtyje.

16. Virintinių siūlių padėčių erdvėje, nuolydžių ir posūkio kampų apibrėžimai pateikti LST EN ISO 6947:2000 [7.59].

 

a)

b)

c)

d)

e)

f)

g)

h)

i)

j)

k)

l)

 

m)

n)

o)

p)

 

2.2 pav. Suvirinimo padėtys: a) sandūrinės jungties žemutinė (PA); b) kampinės siūlės žemutinė laiveliu (PA); c) sandūrinės jungties gulsčioji (PC); d) tėjinės jungties žemutinė (PB); e) sandūrinės jungties stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); f) kampinės siūlės stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); g) sandūrinės jungties lubinė (PE); h) kampinės siūlės lubinė (PD); i) sandūrinės jungties žemutinė sukant vamzdį (PA); j) kampinės siūlės žemutinė (PB); k) sandūrinės jungties gulsčioji (PC) l) žemutinė sukant vamzdį (PB); m) stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); n) kampinės siūlės stačioji (PG – virinant žemyn, PF – virinant aukštyn); o) virinant aukštyn vamzdį įtvirtintą 45º kampu (H– LO45); p) kampinės siūlės lubinė (PD)

 

17. Jungčių paruošimo ir surinkimo prieš virinimą būdą lemia trys pagrindiniai konstrukciniai elementai: tarpelio tarp jungiamųjų elementų dydis, briaunų nuosklembos ir nuosklembos kampas. Briaunų nusklembimo tipas ir kampas turi įtakos prilydomo (pridėtinio) metalo kiekiui, reikalingam nuosklembų suformuotam loveliui užpildyti ir suvirinimo našumui. Pavyzdžiui, X jungties paruošimas, palyginus su V jungties paruošimu, leidžia iki 2 kartų sumažinti prilydomo metalo kiekį ir sumažina suvirintos jungties deformacijas. Tarpelio tarp jungiamųjų elementų plotis turi įtakos pralydymo gyliui – kuo tarpelis platesnis, tuo didesnis galimas pralydymo gylis.

18. Lydomuoju suvirinimu atliktų siūlių konstrukciniai elementai, apibūdinantys sandūrinę virintinę (lydytinę) ir kertinę virintinę (lydytinę) siūles, pavaizduoti 2.3 ir 2.4 pav.

 

siulesSpav

 

2.3 pav. V sandūrinės virintinės (lydytinės) siūlės elementai

 

siulesKpav

 

2.4 pav. Kertinės virintinės (lydytinės) siūlės elementai

 

19. Jungčių paruošimas, atsižvelgiant į numatomą taikyti suvirinimo procesą, nurodytas šiuose standartuose:

          plienų rankinį lankinį suvirinimą, lankinį suvirinimą lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, TIG suvirinimą – LST EN ISO 9692-1: [7.26];

          plienų lankinį suvirinimą po fliusu – LST EN ISO 9692-2+AC [7.27].

20. Plieninių elementų sandūrinių užleistinių ir tėjinių jungčių ir jungčių paruošimo pavyzdžiai pagal LST EN ISO 9692-1:2004 [7.26] pateikti 2.1 lentelėje.

 

2.1 lentelė

 

Plieninių elementų sandūrinių užleistinių ir tėjinių
jungčių ir jungčių paruošimo pavyzdžiai

 

I sandūrinė jungtis

Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba

 

s2

Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba

 

s4

s1

t1 ≤ 4 mm

b » t

t1 ≤ 8 mm

b »  

V sandūrinė jungtis

Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir V nuosklemba

 

s6

Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir V nuosklemba

 

s8

s5

3 mm < t ≤ 10 mm

b ≤ 4 mm

c ≤ 2 mm

3 mm < t ≤ 40 mm

b ≤ 3 mm

c ≤ 2 mm

Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir pusine V nuosklemba

 

s22

Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir pusine V nuosklemba

 

s20

s19

3 mm < t ≤ 10 mm

b = 2– 4 mm

c = 1– 2 mm

t = 3– 30 mm

b = 1– 4 mm

c ≤ 2 mm

Y sandūrinė su lygiagrečiuoju šaknies paviršiumi

Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir Y nuosklemba

 

s10

Abipusė siūlė su tarpeliu ir Y nuosklemba

 

s12

s9

t = 5– 40 mm

b = 1– 4 mm

c = 2– 4 mm

t > 10 mm

b = 1– 3 mm

c = 2– 4 mm

U sandūrinė jungtis

Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir U nuosklemba

 

 

s16

Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir U nuosklemba

 

 

s14

p

t > 12 mm

b ≤ 4 mm

c ≤ 3 mm

t > 12 mm

b = 1– 3 mm

c » 5 mm

K sandūrinė jungtis

Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir K nuosklemba

 

s18

t > 10 mm

b = 1– 4 mm

c ≤ 2 mm

h =  arba h =

s17

I tėjinė jungtis

Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir I nuosklemba

 

t1

Abipusė iš dalies įvirinta siūlė be tarpelio ir I nuosklemba

 

t2

t3

t1 = 2– 4 mm

t2 = 2– 4 mm

b ≤ 2 mm

t1 > 4 mm

t2 > 4 mm

 

Užleistinė jungtis

t6

 

t1 > 4 mm

t2 > 4 mm

b ≤ 2 mm

t7

Pusinė V tėjinė jungtis

Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir pusine V nuosklemba

 

t4

3 mm < t ≤ 10 mm

b = 2– 4 mm

c = 1– 2 mm

t5

J tėjinė jungtis

Vienpusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir J nuosklemba

 

t13

Visiškai įvirinta siūlė su šaknies pavirinimu, tarpeliu ir J nuosklemba

 

t8

t14

t > 16 mm

b = 2– 4 mm

c = 1– 2 mm

t > 16 mm

b = 1– 3 mm

c ≥ 2 mm

K tėjinė jungtis

Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir K nuosklemba

 

t10

t > 10 mm

b = 1– 4 mm

c ≤ 2 mm

h =  arba h =

t11

Dvipusė J tėjinė jungtis

Abipusė visiškai įvirinta siūlė su tarpeliu ir J nuosklemba

 

t12

t > 30 mm

b ≤ 3 mm

kai c ≥ 2 mm, tai ;

kai c < 2 mm, tai .

 

t15

 

21. Virintinių siūlių defektų kokybės lygmuo turi būti nurodytas pagal LST EN ISO 5817:2004 [7.52].

22. Virintinius jungiamuosius elementus reikia išdėstyti taip, kad būtų išvengta lydžiuoju glaistytuoju elektrodu ar pusautomačio antgaliu sunkiai pasiekiamų vietų. Riboto pasiekiamumo ruožai pavaizduoti 2.5 pav. Mažiausias rekomenduojamas glaistytojo elektrodo posvyrio kampas » 30º, tinkamiausias » 45º. Kai kuriais atvejais apskritai neįmanoma suvirinti tam tikrų jungties ruožų (žr. 2.5 f pav., a ruožas).

23. Nevienodo storio elementų sandūrinėse jungtyse dėl staigaus skerspjūvio pasikeitimo gali atsirasti papildomų įtempių, kurie, įvertinus dar ir įtempių koncentraciją dėl virintinės siūlės formos, turės didelę įtaką jungties atspariui.

24. Necentriškai sujungtų nevienodo storio elementų sandūrinėje jungtyje atsiranda vietinis lenkiamasis momentas, padidinantis jungties įtempius. Sandūrinėse jungtyse reikia vengti iš dalies įvirintų siūlių, jei jungtyse galimas lenkimas virintinės siūlės išilginės ašies atžvilgiu.

25. Siekiant išvengti papildomų įtempių atsiradimo sandūrinėse jungtyse, jungiamieji elementai turi būti apdirbami kaip parodyta 2.6 pav.

 

a)

b)

c)

v1

v2

v4

d)

e)

f)

v3

v5

v6

 

2.5 pav. Siūlių padėtis riboto pasiekiamumo glaistytuoju elektrodu zonoje

 

a)

b)

c)

s1

s2

s3

 

 

 

s4

s5

s6

 

2.6 pav. Nevienodo storio elementų sandūrinės jungtys: a) siūlės nuosklemba;
b) storesniojo elemento nuosklemba; c) jungties paruošimas neardomiesiems bandymams

 

II SKIRSNIS. SUVIRINTINIŲ SANDŪRINIŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS

 

26. Sandūrinėse jungtyse skaičiuotinis sudurtinės siūlės metalo stipris pagal takumo ribą lygus jungiamų lakštų skaičiuotiniam plieno stipriui pagal takumo ribą . Kai naudojamos Reglamento III skirsnyje nurodytos suvirinimo medžiagos, virintinė siūlė yra visiškai įvirinta ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė. Šiuo atveju sandūrinių suvirintinių jungčių stiprumo tikrinti nereikia.

27. Kai skaičiuotinis sudurtinės siūlės metalo stipris pagal takumo ribą mažesnis už jungiamų lakštų skaičiuotinį plieno stiprį pagal takumo ribą , sudurtinių siūlių ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama vertinant įtempių būvį, sukeltą sandūroje veikiančių įrąžų.

28. Centriškai tempiama arba gniuždoma suvirintinė sandūrinė jungtis (žr. 2.7 pav.).

Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę:

 

.                                                                                           (2.1)

 

Skaičiuotinis ašinės jėgos veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip:

 

.                                                                            (2.2)

 

Skaičiuojamasis sudurtinės siūlės skerspjūvio plotas skaičiuojamas taip:

 

,                                                                                       (2.3)

 

čia:    – ploniausiojo iš jungiamųjų elementų storis,

 – virintinės sudurtinės siūlės skaičiuojamasis ilgis; atsižvelgiant į tai, kad siūlė gali būti nekokybiškai suvirinta pradžioje ir gale, , čia  – siūlės ilgis (2.7 pav. (a)); kai naudojamos siūlės pradžios ir pabaigos pridėtinės plokštelės,  (2.7 b pav.).

 

a)

b)

 

2.7 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama ašinės jėgos: a) be pridėtinių plokštelių; b) su pridėtinėmis plokštelėmis

 

 

29. Skaičiuojant suvirintines sandūrines jungtis, kurių jungiamieji elementai skaičiuoti imant plieno stiprį  vietoje  (žr. Reglamento 57 p.), būtina imti siūlės stiprį  vietoje .

30. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento jungiamųjų elementų plokštumoje (žr. 2.8 a pav.).

Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę:

.                                                                                          (2.4)

Skaičiuotinis momento veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip:

.                                                                           (2.5)

Skaičiuojamasis sudurtinės siūlės skerspjūvio atsparumo momentas skaičiuojamas taip:

.                                                                                      (2.6)

 

a)

b)

 

2.8 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento (a) ir skersinės jėgos (b)

 

31. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama skersinės jėgos jungiamųjų elementų plokštumoje (žr. 2.8 b pav.).

Ši jungtis skaičiuojama pagal formulę:

.                                                                                            (2.7)

Skaičiuotinis skersinės jėgos veikiamos suvirintinės sandūrinės jungties atsparis pagal takumo ribą apskaičiuojamas taip:

.                                                                              (2.8)

32. Suvirintinė sandūrinė jungtis, veikiama lenkimo momento ir skersinės jėgos jungiamųjų elementų plokštumoje bei ašinės jėgos (žr. 2.9 pav.).

Šios jungties stiprumas nuo paskirų įrąžų  poveikio tikrinamas pagal (2.1), (2.4) ir (2.7) formules.

 

 

2.9 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis veikiama lenkimo momento, ašinės ir skersinės jėgų

 

Jungties stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas pagal formulę:

.                                   (2.9)

Normaliniai įtempiai  ašies kryptimi neturi būti didesni už sandūrinės jungties metalo stiprį:

.                                                                                        (2.10)

Įtempis  skaičiuojamas taip:

.                                                                (2.11)

 

Normaliniai įtempiai, sukelti lenkimo momento ir ašinės jėgos, skaičiuojami pagal formules:

,                                                                                   (2.12)

 

,                                                                                  (2.13)

 

čia  ir  skaičiuojami pagal (2.3) ir (2.6) formules.

Normaliniai įtempiai  ašies kryptimi, taip pat ir vietiniai įtempiai  neturi būti didesni už sandūrinės jungties metalo stiprį:

.                                                                                        (2.14)

 

Vietiniai įtempiai siūlėje skaičiuojami kaip ir sijos sienelėje (žr. Reglamento VI skirsnį).

Vidutiniai tangentiniai įtempiai nuo skersinės jėgos skaičiuojami taip:

,                                                                                     (2.15)

čia  skaičiuojamas pagal (2.3) formulę.

33. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejis, kai jungtis yra veikiama lenkimo momento ir ašinės jėgos. Tuomet jos stiprumas tikrinamas pagal (2.1), (2.4) ir (2.10) formules.

34. Jei sandūrinės jungties siūlėje įtempiai viršija skaičiuotinį sudurtinės siūlės metalo stiprį pagal takumo ribą, tai siūlės ilgis didinamas ją darant įstrižąją (žr. 2.10 pav.).

 

a)

b)

c)

 

2.10 pav. Suvirintinė sandūrinė jungtis su įstrižąja siūle: a) sandūros schema; b) įrąžos dedamosios; c) įtempių diagramos

 

Tokios siūlės skaičiuojamos išskaidant veikiančią įrąžą į statmeną siūlei ir lygiagrečią su ja dedamąsias. Šios įrąžos apskaičiuojamos taip:

 

,                                                                                   (2.16)

 

.                                                                                    (2.17)

 

Sandūros stiprumas tikrinamas pagal formules (2.1) ir (2.7), vietoje  imant įrąžą  ir vietoje  – įrąžą . Siūlės ilgis imamas .

 

Sandūrinę jungtį su įstrižąja siūle taip pat būtina tikrinti pagal formulę:

 

.                                                                            (2.18)

 

Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.12) ir (2.15) formules, imant įrąžas  ir .

Įstrižųjų siūlių atsparis, kai posvyrio kampas 2:1  įprastai yra ne mažesnis nei jungiamųjų elementų, ir sandūros stiprumo tikrinti nereikia.

35. Kai nėra galimybės virintinę siūlę visiškai (per visą elemento storį) įvirinti (pavyzdžiui, esant vienpusiam suvirinimui), skaičiuojant dydį  reikia mažinti koeficientu 0,7.

 

III SKIRSNIS. JUNGČIŲ SU KERTINĖMIS SIŪLĖMIS SKAIČIAVIMAS

 

36. Suvirintinės jungtys su kertinėmis siūlėmis skaičiuojamos dviejuose pjūviuose: per siūlės metalą ir per sulydimo srities metalą (žr. Reglamento 7.17 pav.). Skaičiuojant pjūvyje per siūlės metalą, naudojamas skaičiuotinis kertinės siūlės kerpamasis metalo stipris , kuris priklauso nuo suvirinimo medžiagų charakteristikų, o skaičiuojant pjūvyje per sulydimo srities metalą – skaičiuotinis kertinės siūlės sulydimo srities kerpamasis metalo stipris , kuris priklauso nuo jungiamųjų elementų plieno charakteristikų. Dydžiai  ir  parenkami taip, kad abiejų pjūvių stiprumas būtų toks pat. Tačiau praktikoje neišvengiamai vienas iš pjūvių turės mažesnį atsparį. Todėl skaičiuojant jungtis su kertinėmis siūlėmis pakanka tikrinti mažesnio atspario pjūvį.

Bendruoju atveju silpnesnį pjūvį galima nustatyti pagal šias sąlygas:

 

 – silpnesnis siūlės metalo pjūvis,                        (2.19)

 – silpnesnis sulydimo srities metalo pjūvis.        (2.20)

 

Toliau šiame skirsnyje pateiksime formules abiems pjūviams skaičiuoti. Vartotojas gali pasirinkti – ar skaičiuoti pagal abu pjūvius arba pagal silpnesnį pjūvį.

37. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų (žr. 2.11 pav.).

Ši jungtis sąlyginiam kirpimui skaičiuojama taip:

 

,                                                                                        (2.21)

.                                                                                        (2.22)

 

a)

b)

 

2.11 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos

 

Skaičiuotiniai ašinės jėgos veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip:

 

,                                                                     (2.23)

 

.                                                                       (2.24)

 

Skaičiuojamieji siūlių pjūvių plotai skaičiuojami taip:

,                                                                         (2.25)

 

.                                                                          (2.26)

 

Bendras skaičiuojamųjų siūlių ilgis nustatomas taip:

 

,                                                                                (2.27)

 

čia:  – siūlių skaičius;  – -tosios siūlės skaičiuojamasis ilgis. Jei siūlės galai užeina už jungties, skaičiuojamasis siūlės ilgis imamas lygus siūlės ilgiui, kitais atvejais skaičiuojamasis ilgis imamas 10 mm mažesnis už siūlės ilgį. Jungtims, parodytoms 2.11 pav., siūlių skaičius atitinkamai yra  ir .

Projektuojant tenka skaičiuoti siūlės statinio aukštį arba siūlės ilgį. Šių dydžių reikšmės per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius skaičiuojamos pagal (2.25)– (2.27) formules. Apskaičiuotos siūlės statinio aukščio arba siūlės ilgio reikšmės tikslinamos pagal konstrukcinius reikalavimus.

38. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento siūlių plokštumoje (žr. 2.12 pav.).

Ši jungtis sąlyginiam kirpimui skaičiuojama taip:

 

,                                                                                       (2.28)

 

.                                                                                       (2.29)

 

Skaičiuotiniai lenkimo momento veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip:

 

,                                                (2.30)

 

,                                                  (2.31)

 

čia: , ,  ir  – kertinių siūlių inercijos momentai siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu per siūlės metalo ir sulydimo srities metalo pjūvius;  ir  – nuo siūlių svarbiausiųjų ašių centro labiausiai nutolusio taško a koordinatės.

 

 

2.12 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento siūlių plokštumoje

 

Jungtyse su šoninėmis ir galinėmis kertinėmis siūlėmis (2.12 pav.) jungtis yra simetriška svarbiausiosios ašies  atžvilgiu ir tuomet

.                                                                                              (2.32)

 

Svarbiausioji  ašis yra nutolusi nuo galinės siūlės atstumu

.                                                                                   (2.33)

Atstumas iki labiausiai nutolusio taško:

.                                                                                            (2.34)

 

Kertinių siūlių svarbiausieji inercijos momentai skaičiuojami taip:

,                                                (2.35)

 

.                   (2.36)

 ir  skaičiuojami pagal (2.35) ir (2.36) formules, pakeičiant jose koeficientą  į .

Kai yra tik šoninės (gulsčiosios) kertinės siūlės, išraiškos (2.33)–(2.36) užrašomos taip:

 

,                                                                                               (2.37)

 

,                                                                                              (2.38)

 

,                                                                  (2.39)

 

.                                                                                (2.40)

 

39. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.13 pav.).

 

a)

b)

 

2.13 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai  arba )

 

Siūlių stiprumas  jėgai tikrinamas pagal šias formules:

 

,                                                                                         (2.41)

 

.                                                                                         (2.42)

 

Skaičiuotiniai skersinės jėgos veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai lygūs:

,                                                                                 (2.43)

,                                                                                   (2.44)

 

čia  ir  skaičiuojami pagal (2.23) ir (2.24) formules.

Lenkimo momentas siūlių plokštumoje nuo skersinės jėgos  skaičiuojamas taip:

 

.                                                                       (2.45)

 

Siūlių stiprumas nuo lenkimo momento , veikiančio siūlių plokštumoje, tikrinamas pagal formules (2.28) ir (2.29).

Siūlių stiprumą bendrajam įrąžų  ir  poveikiui patogiausia tikrinti naudojant įtempius.

Siūlių stiprumas skersinei jėgai  ir jos sukeltam momentui  sąlyginiam kirpimui tikrinamas taip:

,                                                                                (2.46)

 

.                                                                                 (2.47)

 

Įtempių atstojamosios  plokštumoje skaičiuojamos taip:

 

, (2.48)

 

,    (2.49)

 

 

čia kampas  parodytas 2.13 a pav. Šį kampą sudaro vektorius, jungiantis labiausiai nuo siūlių svarbiausiųjų ašių nutolusį tašką , ir ašis .

Įtempiai skaičiuojami taip:

,                                                                             (2.50)

 

,                                                    (2.51)

 

,                                                                              (2.52)

 

,                                                     (2.53)

 

čia siūlių plotai  ir  skaičiuojami pagal (2.25) ir (2.26) formules, o inercijos momentai , , ,  – pagal (2.35) ir (2.36) formules.

Siūlių stiprumas, kai skersinė jėga pridėta svarbiausioje ašyje (žr. 2.14 pav.), tikrinamas pagal (2.41) ir (2.42) formules.

 

 

2.14 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje

 

40. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento, veikiančio siūlių plokštumoje (žr. 2.15 pav.).

 

 

 

2.15 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu ir lenkimo momento , veikiančio siūlių plokštumoje

 

Lenkimo momentas siūlių plokštumoje nuo skersinės jėgos  ir lenkimo momento  skaičiuojamas taip:

 

.                                                          (2.54)

 

Siūlių stiprumas tikrinamas  plokštumoje pagal 39 punkto reikalavimus.

41. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos ir skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.16 pav.).

 

a)

b)

 

2.16 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos  ir skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai  ir )

 

Siūlių stiprumas  ir  jėgoms tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules.

Lenkimo momentas siūlių plokštumoje , sukeltas skersinės jėgos, skaičiuojamas pagal formulę (2.45), o siūlių stiprumas, veikiant šiam momentui, tikrinamas pagal 38 punkto reikalavimus.

Siūlių stiprumas skersinei jėgai  ir jos sukeltam momentui , sąlyginiam kirpimui tikrinamas pagal (2.46) ir (2.47) formules. Įtempiai, atsirandantys nuo šių įrąžų (2.16 b pav.), skaičiuojami pagal (2.48)– (2.53) formules.

 

Įtempiai nuo įrąžos  skaičiuojami taip:

,                                                                            (2.55)

 

,                                                                             (2.56)

 

čia: siūlių plotai  ir  skaičiuojami pagal (2.25) ir (2.26) formules.

Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo visų įrąžų su siūlių skaičiuotiniu stipriu:

,                                                                                      (2.57)

 

.                                                                                       (2.58)

 

Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių  ir  suma. Tuomet atstojamieji įtempiai skaičiuojami taip:

 

,      (2.59)

 

.         (2.60)

 

 

Kampas  tarp vektorių  ir  apskaičiuojamas taip:

 

.                (2.61)

 

Kertinių siūlių, veikiamų ašinės jėgos  ir skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje  (žr. 2.17 pav.) stiprumas tikrinimas kaip aprašyta aukščiau šiame punkte, teigiant, kad įtempiai  ir .

Šiuo atveju atstojamamieji įtempiai skaičiuojami taip:

 

,                                                            (2.62)

 

.                                                             (2.63)

 

 

2.17 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos  ir skersinės jėgos , pridėtos siūlių svarbiausiojoje ašyje

 

42. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu (žr. 2.18 pav.).

Lenkimo momentas  plokštumoje dėl ekscentriško ašinės jėgos pridėjimo yra lygus

 

.                                                                                 (2.64)

 

Siūlių stiprumas ašinei jėgai  skaičiuojamas pagal šio priedo 37 punkto reikalavimus, o lenkimo momentui  – pagal 38 punkto reikalavimus, vietoje momento  imant momentą .

 

a)

b)

 

2.18 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu

 

Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo  ir  įrąžų su kertinių siūlių skaičiuotiniu stipriu pagal (2.57) ir (2.58) formules.

Atstojamasis įtempis nuo bendro visų įrąžų poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių  ir  suma. Tuomet atstojamieji įtempiai  plokštumoje skaičiuojami taip:

 

,        (2.65)

 

,           (2.66)

 

čia kampas  parodytas 2.18 pav. (a).

Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules, o įtempiai  ir  – pagal (2.51) ir (2.53) formules, jų indeksuose  pakeičiant į .

43. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, kai lenkimo momentas veikia plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.19 pav.).

Ši jungtis skaičiuojama sąlyginiam kirpimui pagal (2.28) ir (2.29) formules.

Skaičiuotiniai lenkimo momento veikiamų kertinių siūlių per siūlės metalo ir per sulydimo srities metalo pjūvius atspariai skaičiuojami taip:

,                                                                    (2.67)

 

.                                                                      (2.68)

 

Siūlių atsparumo momentai apskaičiuojami taip:

,                                                                        (2.69)

 

,                                                                         (2.70)

 

čia:  – siūlių skaičius; jungties, parodytos 2.19 pav., .

 

 

2.19 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama lenkimo momento  plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai

 

Tėjinės jungties kertinės siūlės taip pat turi būti patikrintos pagal Reglamento 153 ir 154 punktų reikalavimus.

Sandūrose, kuriose kertinės siūlės išdėstytos nesimetriškai jų svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, siūlių atsparumo momentai skaičiuojami naudojant inercijos momentus.

44. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės ir skersinės jėgų ir lenkimo momento, plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.20 pav.).

 

a)

b)

 

 

2.20 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės  ir skersinės  jėgų ir lenkimo momento  plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai

 

Siūlių stiprumas  ir  jėgoms tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules, o lenkimo momentui  tikrinamas pagal šio priedo 43 punkto reikalavimus.

Siūlių stiprumas nuo įrąžų  ir  bendro poveikio tikrinamas taip:

 

,                                                                                    (2.71)

 

,                                                                                     (2.72)

 

čia įtempiai:

 

,                                                         (2.73)

 

,                                                         (2.74)

 

Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules.

Įtempiai ,  skaičiuojami taip:

 

,                                                                     (2.75)

 

,                                                                      (2.76)

 

čia atsparumo momentai  ir  skaičiuojami pagal formules (2.69) ir (2.70).

Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių ,  ir  suma. Tuomet atstojamieji įtempiai  plokštumoje skaičiuojami taip:

 

,                                                          (2.77)

 

.                                                           (2.78)

 

Siūlių stiprumas nuo visų įrąžų poveikio tikrinamas lyginant atstojamąjį įtempį nuo ,  ir  įrąžų su kertinių siūlių skaičiuotiniu stipriu pagal (2.57) ir (2.58) formules.

 

Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.50) ir (2.52) formules.

45. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos, skersinės jėgos, pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento, veikiančio plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žr. 2.21 pav.).

Siūlių stiprumas jėgoms  ir  tikrinamas pagal (2.21), (2.22) ir (2.41), (2.42) formules, o lenkimo momentui  tikrinamas pagal šio priedo 43 punkto reikalavimus, lenkimo momento žymėjime indeksą  pakeičiant į .

 

a)

 

b)

 

 

2.21 pav. Suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis, veikiama ašinės jėgos , skersinės jėgos , pridėtos su ekscentricitetu siūlių svarbiausiųjų ašių atžvilgiu, ir lenkimo momento , veikiančio plokštumoje, statmenoje siūlių plokštumai (žymint įtempius, sąlygiškai neparodyti siūlės pjūviai  ir )

 

Lenkimo momentas  siūlių plokštumoje, sukeltas skersinės jėgos , skaičiuojamas pagal (2.45) formulę, o siūlių stiprumas tikrinamas pagal (2.28) ir (2.29) formules.

Siūlių stiprumą bendram įrąžų ,  ir  ar jų paskirų kombinacijų poveikiui patogiausia tikrinti naudojant įtempius.

Siūlių stiprumas skersinei jėgai  ir jos sukeltam momentui  sąlyginiam kirpimui tikrinamas pagal šio priedo 39 punkto reikalavimus.

Siūlių stiprumas ašinės jėgos  ir lenkimo momento  sąlyginiam kirpimui tikrinamas taip:

 

,                                                                                    (2.79)

 

,                                                                                     (2.80)

 

čia atstojamieji įtempiai skaičiuojami pagal šias formules:

 

,                                                      (2.81)

 

.                                                        (2.82)

 

Įtempiai  ir  skaičiuojami pagal (2.55) ir (2.56) formules. Įtempiai nuo lenkimo momento:

 

,                                                                   (2.83)

 

,                                                                    (2.84)

 

čia: siūlių inercijos momentai svarbiausiosios ašies  atžvilgiu skaičiuojami pagal (2.35) ir (2.36) formules.

Atstojamasis įtempis nuo visų įrąžų bendro poveikio apskaičiuojamas kaip vektorių  ir  suma.

Tuomet kertinių siūlių stiprumas tikrinamas pagal (2.57) ir (2.58) formules. Atstojamieji įtempiai skaičiuojami taip:

 

,   (2.85)

 

.     (2.86)

 

Kampas  tarp vektorių  ir  apskaičiuojamas pagal formulę:

 

.                 (2.87)

 

46. Suvirintinė jungtis, kurioje prijungiami nesimetriniai elementai.

Tokioje jungtyje kiekviena kertinė siūlė ar jų grupė turi būti skaičiuojamos atskirai, nustatant jose veikiančias įrąžas. 2.22 pav. parodyta jungtis, kurioje prie lakšto jungiami du kampuočiai.

 

 

2.22 pav. Kampuočių prijungimas prie lakšto

 

Ašinė jėga , veikianti kampuočio sunkio centre, paskirstoma tarp išilginių kertinių siūlių atvirkščiai proporcingai atstumams nuo kampuočio sunkio centro iki siūlių. Ašinės jėgos dedamosios prie kampo ir sparno skaičiuojamos taip:

,                                                                                    (2.88)

 

.                                                                              (2.89)

 

Įrąžų pasiskirstymo kampuočių jungties išilginėse kertinėse siūlėse koeficientas  skaičiuojamas pagal formulę:

 

.                                                                                            (2.90)

 

Koeficiento  reikšmės priklauso nuo kampuočio dydžio ir tipo (lygiašonis, nelygiašonis). Skaičiuojant apytiksliai galima imti:  – lygiašoniams kampuočiams;  – nelygiašoniams kampuočiams, tvirtinamiems mažąja lentyna;  – nelygiašoniams kampuočiams, tvirtinamiems didžiąja lentyna.

Siūlių stiprumas tikrinamas atskirai prie kampo ir sparno pagal šio priedo 37 punkto formules. Jungčiai, parodytai 2.22 pav., siūlių skaičių prie kampo ir sparno reikia imti .

47. Sandūrinės jungtys kartais stiprinamos antdėklais (žr. 2.23 pav.). Tokiu atveju gaunama kombinuota jungtis. Šios jungtys yra nerekomenduotinos dėl įtempių koncentracijos skerspjūvio sustorėjimo vietose. Tačiau tokios jungtys projektuojamos esant būtinumui, kai dėl per didelių įtempių nepavyksta suprojektuoti sandūrinės jungties. Tokiose jungtyse rekomenduojama naudoti du antdėklus. Antdėklų forma dažniausiai pasirenkama rombinė, bet naudojami ir stačiakampiai antdėklai.

Skaičiuojant kombinuotas jungtis daroma prielaida, kad sandūrinėje jungtyje ir antdėkluose įtempiai yra vienodi. Kombinuotos jungties stiprumas tikrinamas taip:

 

.                                                                                           (2.91)

 

Įtempiai skaičiuojami pagal formulę:

,                                                                           (2.92)

čia:  – jungiamojo elemento skerspjūvio plotas;  – antdėklų skerspjūvio plotas,  – antdėklų skaičius ( 1 arba 2).

 

 

2.23 pav. Suvirintinė kombinuota jungtis

 

Įrąža viename antdėkle:

 

.                                                                                   (2.93)

 

Šią įrąžą turi atlaikyti kertinės siūlės, esančios į vieną pusę nuo sandūros vidurio ir jungiančios antdėklą su jungiamuoju elementu. Šių siūlių stiprumas tikrinamas pagal šio priedo 37 punkto formules. Projektuojant šias jungtis dažniausia imamas kertinių siūlių aukštis ir skaičiuojamas reikalingas siūlių ilgis.

 

III skyrius. Varžtinės jungtys

 

IV skirsnis. Varžtinių jungčių technologiniai ir konstrukciniai reikalavimai

 

48. Varžtinės jungtys pagal įrąžos perdavimo būdą būna:

       frikcinės (jungtys su įtempiamaisiais varžtais), kuriose įrąža perduodama trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių įtempus varžtus;

       kerpamosios (jungtys su neįtempiamaisiais varžtais), kuriose įrąža perduodama kerpant varžtus ir glemžiant jungiamuosius elementus;

       frikcinės-kerpamosios (jungtys su įtempiamaisiais varžtais), kuriose apkrova perduodama trintimi ir kerpant varžtus bei glemžiant jungiamuosius elementus;

       flanšinės (jungtys su įtempiamaisiais arba neįtempiamaisiais varžtais), kuriose varžtai yra tempiami.

49. Flanšinėms jungtims naudoti plieno lakštus su pagerintomis deformacijos statmenai gaminio paviršiui savybėmis pagal LST EN 10164:2005 [7.34]. Plačiau žr. Reglamento 6 priedo 52–55 punktus.

50. Varžtų skylės pagal LST L ENV 1090-1:2002 [7.28] gali būti apskritosios, pailgosios (žr. 3.1 pav.). Apskritosios skylės skirstomos į normaliąsias ir didesnio skersmens, o pailgosios – į trumpąsias ir ilgąsias.

 

a)

b)

c)

kiaur1

kiaur2

k4

 

3.1 pav. Varžtų skylės: a) apskritoji normalioji; b) apskritoji didesnio skersmens; c) pailgoji

 

51. Projektuojant ir konstruojant varžtines jungtis, turi būti įvertinti Reglamento 160– 171 punktų reikalavimai.

52. Pagal Reglamentą skaičiuojamose jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais gali būti tik apskritosios normaliosios skylės.

53. Varžtų skylės turi būti didesnės už varžto skersmenį.

54. Nominalusis skylės skersmuo turi būti didesnis už varžto skersmenį 3.1 lentelėje nurodytu dydžiu.

 

3.1 lentelė

Skylės ir varžto nominaliųjų skersmenų skirtumas

 

Varžto nominalusis skersmuo d

Skylės ir varžto nominaliųjų skersmenų skirtumas, mm

Apskritosios skylės

Pailgosios skylės

normaliosios

didesnio skersmens

trumposios

ilgosios

skersai

išilgai

skersai

išilgai

M12

11)

3

1

4

1

< 1,5d

M14

11)

4

1

4

1

M16– M22

2

4

2

6

2

M24

2

6

2

8

2

≥ M27

3

8

3

10

3

Pastaba.

1) Varžtams su apsaugine danga, normaliosios varžtų skylės gali būti didesnės dydžiu, atitinkančiu dangos storį.

 

55. Skylės gali būti formuojamos gręžiant, pramušant, terminiu pjovimu ar kitais būdais, leidžiančiais išvengti vietinio metalo sukietinimo zonų.

56. Terminio pjovimo būdu gali būti formuojamos skylės tik plokštėse, skirtose konstrukcijoms tvirtinti prie pamato.

57. Skyles pramušti leidžiama elementuose iki 25 mm storio ir jei elemento nominalusis storis ne didesnis už skylės nominalųjį skersmenį. Pramušant pailgąsias skyles, nominalusis elemento storis lyginamas su mažiausiu skylės matmeniu.

58. Varžtų skerspjūvio plotas Ab ir varžtų grynasis (neto) skerspjūvio plotas Ab, net imami iš 3.2 lentelės. Reglamento 7.32 lentelėje pateiktas tik varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas Ab, net.

 

3.2 lentelė

 

Varžtų, atitinkančių LST EN ISO 898-1 [7.13], skerspjūvio plotai

 

d (mm)

M16

M18

M20

M22

M24

M27

M30

M33

M36

M39

Ab (mm2)

201

254

314

380

452

572

706

855

1017

1194

Ab, net (mm2)

157

192

245

303

353

459

561

694

817

976

 

59. Neįtempiamojo varžto, veikiamo šlyties įrąžos, įsriegtoji dalis  neturi būti giliau nei 0,5t1 (čia t1 elemento, prigludusio prie veržlės, storis) arba giliau kaip 5 mm (žr. 3.2 pav.), išskyrus struktūrines konstrukcijas, elektros stulpus ir atvirus skirstomuosius įrenginius bei transporto kontaktinius tinklus, kur įsriegtoji dalis turi būti jungiamųjų elementų išorėje.

 

varztas3

 

3.2 pav. Varžto įsriegtosios dalies įgilinimas skylėje

 

60. Dvipusiais antdėklais sujungiamų lakštų storių skirtumas Δ neturi būti didesnis kaip 2 mm jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais ir ne didesnis kaip 1 mm jungtyse su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.3 pav.). Jungiant antdėklais nevienodo storio elementus, kai lakštų storių skirtumas Δ yra didesnis už nurodytą, tarp plonesniojo elemento ir antdėklo dedamas tokios pat medžiagos tarpiklis, tačiau turi būti numatytas 10% didesnis varžtų skaičius. Dvipusiais antdėklais ir įtempiamaisiais varžtais negalima jungti lakštų, kurių storių skirtumas Δ didesnis kaip 1 mm.

 

k3

 

3.3 pav. Nevienodo storio elementų jungtis su dvipusiais antdėklais

 

61. Plieninių varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17], LST EN ISO 4016:2002 [7.16], LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] nomenklatūrą kokybės ir gaminio klasės pateiktos 3.3 lentelėje.

Plieninių veržlių, atitinkančių LST EN ISO 4032:2002 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21], LST EN ISO 4034:2002 [7.22] nomenklatūrą kokybės ir gaminio klasės pateiktos 3.4 lentelėje.

 

3.3 lentelė

 

Plieninių varžtų kokybės ir gaminio klasės

 

Standartas

Savybės

LST EN ISO 4014:2002

LST EN ISO 4016:2002

LST EN ISO 4017:2002

LST EN ISO 4018:2002

Mechaninės savybės

Kokybės klasė

d = 3– 39 mm: 5.8, 8.8, 9.8, 10.9

d ≤ 39 mm: 4.6, 4.8

d = 3– 39 mm: 5.8, 8.8, 9.8, 10.9

d ≤ 39 mm: 4.6, 4.8

d > 39: pagal susitarimą

d > 39: pagal susitarimą

d > 39: pagal susitarimą

d > 39: pagal susitarimą

Standartas

LST EN ISO 898– 1:2000

Nuokrypos

Gaminio klasė

A/B

C

A/B

C

 

l ≤ 10d arba 150 mm1) ir d ≤ 24 mm: A

 

l ≤ 10d arba 150 mm1) ir d ≤ 24 mm: A

 

 

l > 10d arba 150 mm1) ir d > 24 mm: B

 

l > 10d arba 150 mm1) ir d > 24 mm: B

 

Pastaba.

1) Tas, kuris mažesnis.

 

3.4 lentelė

 

Plieninių veržlių kokybės ir gaminio klasės

 

Standartas

Savybės

LST EN ISO 4032:2002

LST EN ISO 4033:2002

LST EN ISO 4034:2002

Sriegis

M1,6– M64

M5– M36

M5– M64

Mechaninės savybės

Kokybės klasė

d = 3– 39 mm: 6, 8, 9.8, 10

9, 12

d≤ 16 mm: 5

d = 16– 39: 4, 5

d > 39: pagal susitarimą

d > 39: pagal susitarimą

Standartas

LST EN ISO 20898– 2:2000

Nuokrypos

Gaminio klasė

A ir B

A ir B

C

 

d ≤ 16 mm: A

d ≤ 16 mm: A

 

d > 16 mm: B

d > 16 mm: B

 

 

62. Plieninių poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23], LST EN ISO 7090:2002 [7.24] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] nomenklatūrą kietumo ir gaminio klasės pateiktos 3.5 lentelėje.

 

3.5 lentelė

 

Plieninių poveržlių kietumo ir gaminio klasės

 

Standartas

Savybės

LST EN ISO 7089:2002

LST EN ISO 7090:2002

LST EN ISO 7091:2002

Sriegio skersmuo d, mm

1,6–64

5–64

1,6–64

Mechaninės savybės

Kietumo klasė

200 HV

200 HV

100 HV

300 HV

300 HV

Nuokrypos

Gaminio klasė

A

A

C

 

63. Varžtai, kurių stiprumo savybės atitinka LST EN ISO 898-1:2000 [7.13], ir veržlės, atitinkančios LST EN ISO 20898-2:2002 [7.23] reikalavimus, turi būti paženklinti vienu iš dviejų būdų:

       laikrodžio ciferblato, kai kokybės klasė pažymima simboliais;

       skaitmeniniu – uždedant skaitinį kokybės klasės žymenį.

Laikrodžio ciferblato būdas taikomas tuomet, kai varžto galvutės dydis ir forma neleidžia pažymėti varžtų, nurodant jų kokybės klasės skaitinį žymenį. Ženklinimas privalomas visoms kokybės klasėms, viršutinėje varžto galvutės dalyje arba galvutės šoninėje dalyje įrėžiant ar įspaudžiant (žr. 3.6 ir 3.7 lenteles). Žymenys privalomi varžtams su šešiakampėmis galvutėmis, kai jų nominalusis skersmuo d ≥ 5 mm.

64. Kokybės klasės žymuo sudarytas iš dviejų skaičių:

       pirmasis žymi 100 kartų sumažintą plieno charakteristinio stiprio pagal stiprumo ribą nominaliąją vertę N/mm2;

       antrasis, padalintas iš 10, žymi santykį tarp mažiausios takumo ribos ReL (arba sąlyginės takumo ribos Rp0,2) ir stiprumo ribos Rm nominaliųjų verčių.

65. Pirmojo ir antrojo žymens skaičių sandauga atitinka 10 kartų sumažintą charakteristinį stiprį pagal takumo ribą N/mm2.

 

3.6 lentelė

 

Varžtų ženklinimo sistemos pagal LST EN ISO 898-1:2000 [7.13]

 

Kokybės klasė

 

3.6

4.6

4.8

5.6

5.8

Žymuo simboliais

Žymuo kokybės klase

 

3.6 lentelės tęsinys

 

Kokybės klasė

6.8

8.8

9.8

10.9

10.91)

12.9

a – gamintojo identifikacijos žymuo arba taškas, žymintis dvyliktos valandos padėtį;

b – vieno ar dviejų brūkšnių, o 12.9 kokybės klasės – vieno taško žymenys;

c – gamintojo identifikacijos žymuo;

d – kokybės klasė.

Pastaba. 1) Kai 10.9 klasės varžtams naudojamas mažaanglis marteninis plienas.

 

3.7 lentelė

 

Veržlių ženklinimo sistemos pagal LST EN ISO 20898-2:2000 [7.44]

 

Kokybės klasė

 

4

04

5

05

Žymuo simboliais

keturi

–

penki

–

Žymuo kokybės klase

4

04

5

05

 

3.7 lentelės tęsinys

 

Kokybės klasė

6

8

9

10

12

sesi

astuoni

devyni

desimt

dvylika

6

8

9

10

12

a – gamintojo identifikacijos žymuo arba taškas, žymintis dvyliktos valandos padėtį;

b – vieno brūkšnio, o 12 kokybės klasės – vieno taško žymenys;

c – kokybės klasė.

Pastaba. Žymuo kokybės klase gali būti uždėtas ant veržlės šono.

 

66. Varžtų ir sraigtų, pavaizduotų 3.4 pav., galvučių matmenys pateikti 3.8 lentelėje, o varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16] neįsriegtos dalies ilgiai ls ir lg – 3.9 lentelėje.

 

a)

b)

varztas1

varztas2

 

3.4 pav. Varžtų ir sraigtų matmenys: a) varžtai pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16]; b) sraigtai pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19]

 

3.8 lentelė

 

Neįtempiamųjų varžtų ir sraigtų galvučių pagrindiniai matmenys

 

Nominalusis varžto skersmuo d, mm

Veržliarakčio matmuo s, mm

Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm

Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm

Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm

LST EN ISO 4014:2002 ir

LST EN ISO 4017:2002

LST EN ISO 4016:2002 ir

LST EN ISO 4018:2002

A klasė

B klasė

12

18,0

7,5

0,6

20,03

19,85

19,85

16

24,0

10,0

0,6

26,75

26,17

26,17

181)

27,0

11,5

0,6

30,14

29,56

29,56

20

30,0

12,5

0,8

33,53

32,95

32,95

221)

34,0

14,0

0,8

37,72

37,29

37,29

24

36,0

15,0

0,8

39,98

39,55

39,55

271)

41,0

17,0

1,0

–

45,2

45,2

30

46,0

18,7

1,0

–

50,85

50,85

331)

50,0

21,0

1,0

–

55,37

55,37

36

55,0

22,5

1,0

–

60,79

60,79

391)

60,0

25,0

1,0

–

66,44

66,44

42

65,0

26,0

1,2

–

71,30

71,30

451)

70,0

28,0

1,2

–

76,95

76,95

48

75,0

30,0

1,6

–

82,6

82,6

Pastabos:

1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais.

Atstumas c priklausomai nuo varžto skersmens yra 0,25– 1,0 mm.

 

3.9 lentelė

 

Varžtų pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17] ir LST EN ISO 4016:2002 [7.16] neįsriegtos dalies ilgiai

 

Nominalusis varžto ilgis, mm

M12

M16

M18

M20

M22

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

50

11,25

20

 

 

 

 

 

 

 

 

55

16,25

25

 

 

 

 

 

 

 

 

60

21,25

30

17

27

 

 

 

 

 

 

65

26,25

35

22

32

 

 

 

 

 

 

70

31,25

40

32

42

15,5

28

 

 

 

 

80

41,25

50

42

52

25,5

38

21,5

34

 

 

90

51,25

60

52

62

35,5

48

31,5

44

27,5

40

100

61,25

70

62

72

45,5

58

41,5

54

37,5

50

110

71,25

80

72

82

55,5

68

51,5

64

47,5

60

120

81,25

90

76

86

65,5

78

61,5

74

57,5

70

130

 

 

86

96

69,5

82

65,5

78

61,5

74

140

 

 

96

106

79,5

92

75,5

88

71,5

84

150

 

 

106

116

89,5

102

85,5

98

81,5

94

160

 

 

 

 

99,5

112

95,5

108

91,5

104

180

 

 

 

 

119,5

132

115,5

128

111,5

124

200

 

 

 

 

 

 

135,5

148

131,5

144

220

 

 

 

 

 

 

 

 

138,5

151

Pastabos:

1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].

2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].

 

3.9 lentelė tęsinys

 

Nominalusis varžto ilgis, mm

M24

M27

M30

M33

M36

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

90

21

36

 

 

 

 

 

 

 

 

100

31

46

25

40

 

 

 

 

 

 

110

41

56

35

50

26,5

44

 

 

 

 

120

51

66

45

60

36,5

54

 

 

 

 

130

55

70

49

64

40,5

58

34,5

52

 

 

140

65

80

59

74

50,5

68

44,5

62

36

56

150

75

90

69

84

60,5

78

54,5

72

46

66

160

85

100

79

94

70,5

88

64,5

82

56

76

180

105

120

99

114

90,5

108

84,5

102

76

96

200

125

140

119

134

110,5

128

104,5

122

96

116

220

132

147

126

141

117,5

135

111,5

129

103

123

240

152

167

146

161

137,5

155

131,5

149

123

143

260

 

 

166

181

157,5

175

151,5

169

143

163

280

 

 

 

 

177,5

195

171,5

189

163

183

300

 

 

 

 

197,5

215

191,5

209

183

203

320

 

 

 

 

 

 

211,5

229

203

223

340

 

 

 

 

 

 

 

 

223

243

360

 

 

 

 

 

 

 

 

243

263

Pastabos:

1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].

2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].

 

3.9 lentelė tęsinys

 

Nominalusis varžto ilgis, mm

M39

M42

M45

M48

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

150

40

60

 

 

 

 

 

 

160

50

70

41,5

64

 

 

 

 

180

70

90

61,5

84

55,5

78

47

72

200

90

110

81,5

104

75,5

98

67

92

220

97

117

88,5

111

82,5

105

74

99

240

117

137

108,5

131

102,5

125

94

119

260

137

157

128,5

151

122,5

145

114

139

280

157

177

148,5

171

142,5

165

134

159

300

177

197

168,5

191

162,5

185

154

179

320

197

217

188,5

211

182,5

205

174

199

340

217

237

208,5

231

202,5

225

194

219

360

237

257

228,5

251

222,5

245

214

239

380

257

277

248,5

271

242,5

265

234

259

400

 

 

268,5

291

262,5

285

254

279

420

 

 

288,5

311

282,5

305

274

299

440

 

 

308,5

331

302,5

325

294

319

460

 

 

 

 

 

 

314

339

480

 

 

 

 

 

 

334

359

Pastabos:

1. Ilgiai, esantys virš punktyrinės linijos, taikomi A klasės varžtams, o esantys žemiau – B klasės varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].

2. Ilgiai, pažymėti pilkai, taikomi tik varžtams pagal LST EN ISO 4014:2002 [7.17].

 

67. Sraigtų pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] ir LST EN ISO 4018:2002 [7.19] neįsriegtos dalies ilgių a (žr. 3.3 pav. (b)) didžiausios reikšmės apytikriai lygios 1/3 sraigto nominaliojo skersmens. Sraigtų ilgiai yra: 10 mm, 12 mm, 16 mm, nuo 20 mm iki 70 mm ilgiai kinta kas 5 mm, nuo 70 iki 160 – kas 10 mm ir nuo 160 – kas 20 mm. Sraigtų pagal LST EN ISO 4017:2002 [7.18] didžiausias ilgis 200 mm, o sraigtų pagal LST EN ISO 4018:2002 [7.19] ilgiai – iki 500 mm. Populiariausi sraigtų ilgiai – 2d  10d.

68. Šešiakampių veržlių A ir B kokybės klasių pagal LST EN ISO 4032:2002 [7.20] ir LST EN ISO 4033:2002 [7.21], C kokybės klasės pagal LST EN ISO 4034:2002 [7.22] bei plonų šešiakampių veržlių su nuosklembomis A ir B kokybės klasių pagal (3.5 pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.10 lentelėje.

 

X

Y

verzle

 

3.5 pav. Šešiakampės veržlės

 

3.10 lentelė

 

Veržlių pagal LST EN ISO 4032 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21], LST EN ISO 4034:2002 [7.22] pagrindiniai matmenys

 

Sriegio skersmuo d, mm

Veržliarakčio matmuo s, mm

Mažiausias apibrėžiamo apie veržlę apskritimo skersmuo e, mm

Didžiausias veržlės aukštis m, mm

LST EN ISO 4032,

LST EN ISO 4033

LST EN ISO 4034

LST EN ISO 4032

LST EN ISO 4033

LST EN ISO 4034

12

18,0

20,03

19,85

10,8

12,0

12,2

16

24,0

26,75

26,17

14,8

16,4

15,9

181)

27,0

29,56

29,56

15,8

–

16,9

20

30,0

32,95

32,95

18,5

20,3

19,0

221)

34,0

37,29

37,29

19,4

–

20,2

24

36,0

39,55

39,55

21,5

23,9

22,3

271)

41,0

45,2

45,2

23,8

–

24,7

30

46,0

50,85

50,85

25,6

28,6

26,4

331)

50,0

55,37

55,37

28,7

–

29,5

36

55,0

60,79

60,79

31,0

34,7

31,9

391)

60,0

66,44

66,44

33,4

–

34,3

42

65,0

71,30

71,30

34,0

–

34,9

451)

70,0

76,95

76,95

36,0

–

36,9

48

75,0

82,6

82,6

38,0

–

38,9

Pastabos:

1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais.

1. Pagal LST EN ISO 4033:2002 [7.21] veržlės gaminamos tik iki d = 36 mm ir negaminamos žvaigždute pažymėtų dydžių veržlės.

2. X ir Y formos veržlės gaminamos pagal LST EN ISO 4032:2002 [7.20] ir LST EN ISO 4033:2002 [7.21], o pagal LST EN ISO 4034:2002 [7.22] – X tipo.

3. Y formos veržlės gaminamos tik atskiru susitarimu.

4. A klasės veržlės gaminamos iki d = 16 mm, o B – d >16 mm (LST EN ISO 4032:2002 [7.20], LST EN ISO 4033:2002 [7.21].

 

69. Plokščiųjų vidutinės serijos poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] (3.4 b pav.) ir nusklembtųjų poveržlių pagal LST EN ISO 7090:2002 [7.24] (3.6 a pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.11 lentelėje.

 

a)

b)

poverzle1

poverzle2

 

3.6 pav. Plokščiosios vidutinės serijos poveržlės: a) nusklembtosios poveržlės pagal LST EN ISO 7090:2002 [7.24]; b) poveržlės pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25]

 

3.11 lentelė

 

Poveržlių pagal LST EN ISO 7089:2002 [7.23], LST EN ISO 7090:2002 [7.24] ir LST EN ISO 7091:2002 [7.25] pagrindiniai matmenys

 

Nominalusis varžto skersmuo d, mm

Nominalieji poveržlės matmenys, mm

d1

d2

h

LST EN ISO 7089, LST EN ISO 7090

LST EN ISO 7091

12

13,0

13,5

24,0

2,5

16

17,0

17,5

30,0

3,0

181)

19,0

20,0

34,0

3,0

20

21,0

22,0

37,0

3,0

221)

23,0

24,0

39,0

3,0

24

25,0

26,0

44,0

4,0

271)

28,0

30,0

50,0

4,0

30

31,0

33,0

56,0

4,0

331)

34,0

36,0

60,0

5,0

36

37,0

39,0

66,0

5,0

391)

42,0

42,0

72,0

6,0

42

45,0

45,0

78,0

8,0

451)

48,0

48,0

85,0

8,0

48

52,0

52,0

92,0

8,0

Pastaba.

1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais.

 

70. Stipriųjų varžtų pagal LST EN 14399-3:2005 [7.53] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] (žr. 3.7 pav.) galvučių matmenys pateikti 3.12 lentelėje, o varžtų neįsriegtos dalies ilgiai ls ir lg – 3.13 ir 3.14 lentelėse.

 

varztas1

 

3.7 pav. Stipriųjų varžtų šešiakampėmis galvutėmis pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] matmenys

 

3.12 lentelė

 

Stipriųjų varžtų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių pagal LST EN 14399-3:2005 [7.74] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] galvučių pagrindiniai matmenys

 

Nominalusis varžto skersmuo d, mm

Veržliarakčio matmuo s, mm

Nominalusis varžto galvutės aukštis k, mm

Mažiausias užapvalinimo po galvute spindulys r, mm

Mažiausias apibrėžiamo apie galvutę apskritimo skersmuo e, mm

12

22,0

7,5

1,2

23,91

141)

24,0

8,8

1,2

26,17

16

27,0

10,0

1,2

29,56

181)

30,0

11,5

1,5

32,95

20

32,0

12,5

1,5

35,03

22

36,0

14,0

1,5

39,55

24

41,0

15,0

1,5

45,20

27

46,0

17,0

2,0

50,85

30

50,0

18,7

2,0

55,37

36

60,0

22,5

2,0

66,44

Pastabos:

1) Šių skersmenų varžtai pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] naudotini išimtiniais atvejais. LST EN 14399-4:2005 [7.55] šių skersmenų varžtų nėra.

Atstumas c priklausomai nuo varžto skersmens yra 0,4– 0,8 mm.

 

3.13 lentelė

 

Stipriųjų varžtų 8.8 ir 10.9 kokybės klasių pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] nominalieji ir neįsriegtosios dalies ilgiai

 

Nominalusis varžto ilgis, mm

M12

M141)

M16

M18

M20

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

35

6

11,25

 

 

 

 

 

 

 

 

40

6

11,25

6

12

 

 

 

 

 

 

45

6,25

15

 

 

8

14

 

 

10

17,5

50

11,25

20

7

13

8

14

 

 

10

17,5

55

16,25

25

11

21

8

14

 

 

10

17,5

60

21,25

30

16

26

12

22

9

16,5

10

17,5

65

26,25

35

21

31

17

27

10,5

23

10

17,5

70

31,25

40

26

36

22

32

15,5

28

11,5

24

75

36,25

45

31

41

27

37

20,5

33

16,5

29

80

41,25

50

36

46

32

42

25,5

38

21,5

34

85

46,25

55

41

51

37

47

30,5

43

26,5

39

90

51,25

60

46

56

42

52

35,5

48

31,5

44

95

56,25

65

51

61

47

57

40,5

53

36,5

49

100

61,25

70

56

66

52

62

45,5

58

41,5

54

110

 

 

66

76

62

72

55,5

68

51,5

64

120

 

 

76

86

72

82

65,5

78

61,5

74

130

 

 

80

90

76

86

69,5

82

65,5

78

140

 

 

96

106

79,5

92

75,5

88

71,5

84

150

 

 

106

116

89,5

102

85,5

98

81,5

94

160

 

 

110

120

 

 

99,5

112

 

 

 

3.13 lentelė tęsinys

 

Nominalusis varžto ilgis, mm

M22

M24

M27

M30

M36

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

50

11

18,5

 

 

 

 

 

 

 

 

55

11

18,5

12

21

 

 

 

 

 

 

60

11

18,5

12

21

13,5

22,5

 

 

 

 

65

11

18,5

12

21

13,5

22,5

 

 

 

 

70

11

18,5

12

21

13,5

22,5

15

25,5

 

 

75

12,5

25

12

21

13,5

22,5

15

25,5

 

 

80

17,5

30

12

21

13,5

22,5

15

25,5

 

 

85

22,5

35

16

31

13,5

22,5

15

25,5

18

30

90

27,5

40

21

36

15

30

15

25,5

18

30

95

32,5

45

26

41

20

35

15

25,5

18

30

100

37,5

50

31

46

25

40

1605

34

18

30

110

47,5

60

41

56

35

50

26,5

44

18

30

120

57,5

70

51

66

45

60

36,5

54

22

42

130

61,5

74

55

70

49

64

40,5

58

26

46

140

71,5

84

65

80

59

74

50,5

68

36

56

150

81,5

94

75

90

69

84

60,5

78

46

66

160

 

 

85

100

79

94

70,5

88

56

76

170

 

 

95

110

89

104

80,5

98

66

86

180

 

 

105

120

99

114

90,5

108

76

96

190

 

 

115

130

109

124

100,5

118

86

106

200

 

 

125

140

119

134

110,5

128

96

116

 

3.14 lentelė

 

Stipriųjų varžtų 10.9 kokybės klasės pagal LST EN 14399-4:2005 [7.55] neįsriegtosios dalies ilgiai

 

Nominalusis varžto ilgis, mm

M12

M16

M20

M22

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

35

6,75

12

 

 

 

 

 

 

40

11,75

17

6

12

 

 

 

 

45

16,75

22

11

17

4,5

12

 

 

50

21,75

27

16

22

9,5

17

8,5

16

55

26,75

32

21

27

14,5

22

13,5

21

60

31,75

37

26

32

19,5

27

18,5

26

65

36,75

42

31

37

24,5

32

23,5

31

70

41,75

47

36

42

29,5

37

28,5

36

75

46,75

52

41

47

34,5

42

33,5

41

80

51,75

57

46

52

39,5

47

38,5

46

85

56,75

62

51

57

44,5

52

43,5

51

90

61,75

67

56

62

49,5

57

48,5

56

95

66,75

72

61

67

54,5

62

53,5

61

100

 

 

66

72

59,5

67

58,5

66

105

 

 

71

77

64,5

72

63,5

71

110

 

 

76

82

69,5

77

68,5

76

115

 

 

81

87

74,5

82

73,5

81

120

 

 

86

92

79,5

87

78,5

86

125

 

 

91

97

84,5

92

83,5

91

130

 

 

96

102

89,5

97

88,5

96

135

 

 

 

 

94,5

102

93,5

101

140

 

 

 

 

99,5

107

98,5

106

145

 

 

 

 

104,5

112

103,5

111

150

 

 

 

 

109,5

117

108,5

116

155

 

 

 

 

114,5

122

113,5

121

160

 

 

 

 

 

 

118,5

126

165

 

 

 

 

 

 

123,5

131

 

3.14 lentelė tęsinys

 

Nominalusis varžto ilgis, mm

M24

M27

M30

M36

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

Ilgis ls, mm

Ilgis lg, mm

60

12

21

 

 

 

 

 

 

65

17

26

 

 

 

 

 

 

70

22

31

20

29

 

 

 

 

75

27

36

25

34

20,5

31

 

 

80

32

41

30

39

25,5

36

 

 

85

37

46

35

44

30,5

41

21

33

90

42

51

40

49

35,5

47

26

38

95

47

56

45

54

40,5

51

31

43

100

52

61

50

59

45,5

56

36

48

105

57

66

55

64

50,5

61

41

53

110

62

71

60

69

55,5

66

46

58

115

67

76

65

74

60,5

71

51

63

120

72

81

70

79

65,5

76

56

68

125

77

86

75

84

70,5

81

61

73

130

82

91

80

89

75,5

86

66

78

135

87

96

85

94

80,5

91

71

83

140

92

101

90

99

85,5

96

76

88

145

97

106

95

104

90,5

101

81

93

150

102

111

100

109

95,5

106

86

98

155

107

116

105

114

100,5

111

91

103

160

112

121

110

119

105,5

116

96

108

165

117

126

115

124

110,5

121

101

113

170

122

131

120

129

115,5

126

106

118

175

127

136

125

134

120,5

131

111

123

180

132

141

130

139

125,5

136

116

128

185

137

146

135

144

130,5

141

121

133

190

142

151

140

149

135,5

146

126

138

195

147

156

145

154

140,5

151

131

143

200

 

 

150

159

147,5

156

136

148

 

71. Šešiakampių veržlių stipriesiems varžtams pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] (3.8 a ir b pav.) ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] (3.8 a pav.) pagrindiniai matmenys pateikti 3.15 lentelėje.

a)

b)

c)

 

verzle-1

 

3.8 pav. Veržlės stipriesiems varžtams pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55]

 

3.15 lentelė

 

8 ir 10 kokybės klasių veržlių stipriesiems varžtams pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir 10 kokybės klasės veržlių LST EN 14399-4:2005 [7.55] pagrindiniai matmenys

 

Sriegis d, mm

Veržliarakčio matmuo s, mm

Mažiausias apibrėžiamo apie veržlę apskritimo skersmuo e, mm

Didžiausias veržlės aukštis m, mm

LST EN 14399-3

LST EN 14399-4

LST EN 14399-3

LST EN 14399-4

M12

22,0

23,91

22,0

10,8

10,0

M141)

24,0

27,12

–

12,8

–

M16

27,0

29,56

29,56

14,8

13,0

M181)

30,0

32,95

–

15,8

–

M20

32,0

35,03

35,03

18,0

16,0

M22

36,0

39,55

39,55

19,4

18,0

M24

41,0

45,20

45,20

21,5

20,0

M27

46,0

50,85

50,85

23,8

22,0

M30

50,0

55,37

55,37

25,6

24,0

M36

60,0

66,44

66,44

31,0

29,0

Pastaba.

1) – šių skersmenų varžtai pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] naudotini išimtiniais atvejais.

 

72. Plokščiųjų poveržlių pagal LST EN 14399-5:2005 [7.56] (3.9 a pav.) ir nusklembtųjų poveržlių pagal LST EN 14399-6:2005 [7.57] (3.9 b pav.) stipriesiems varžtams pagrindiniai matmenys pateikti 3.16 lentelėje.

 

a)

b)

poverzle2

poverzle3

 

3.9 pav. Plokščiosios vidutinės serijos poveržlės: a) poveržlės pagal LST EN 14399-5:2005 [7.56]; b) nusklembtosios poveržlės pagal LST EN 14399-6:2005 [7.57]

 

3.16 lentelė

 

Poveržlių pagal LST EN 14399-5:2005 [7.56] ir LST EN 14399-6:2005 [7.57] stipriesiems varžtams pagrindiniai matmenys

 

Nominalusis varžto skersmuo d, mm

Poveržlės matmenys, mm

Mažiausias skylės skersmuo d1

Didžiausias išorinis skersmuo d2

Nominalus storis h

12

13,0

24,0

3,0

141)

15,0

28,0

3,0

16

17,0

30,0

4,0

181)

19,0

34,0

4,0

20

21,0

37,0

4,0

22

23,0

39,0

4,0

24

25,0

44,0

4,0

27

28,0

50,0

5,0

30

31,0

56,0

5,0

36

37,0

66,0

6,0

Pastabos:

1) Šių skersmenų varžtai naudotini išimtiniais atvejais.

Poveržlių kietumas 300– 370 HV.

 

73. Stipriųjų varžtų pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] stiprumo savybės atitinka LST EN ISO 898-1:2000 [7.13], o veržlės stipriesiems varžtams pagal LST EN 14399-3:2005 [7.54] ir LST EN 14399-4:2005 [7.55] atitinka LST EN ISO 20898-2:2000 [7.44] reikalavimus, todėl šie varžtai ir veržlės ženklinami vienu iš ženklinimo būdų – uždedant skaitinį kokybės klasės žymenį (žr. 3.17 lentelę).

 

3.17 lentelė

 

Stipriųjų varžtų su šešiakampėmis galvutėmis, šešiakampių veržlių ir poveržlių ženklinimas

 

Varžtų

Veržlių

Poveržlių

pavyzdys

standartas

pavyzdys

standartas

pavyzdys

standartas

varztas

LST EN 14399-3:2005

verzle1

LST EN 14399-3:2005

poverzle1

LST EN 14399-5:2005

varztasV

LST EN 14399-4:2005

verzle2

LST EN 14399-4:2005

 

poverzle4-2

LST EN 14399-6:2005

 

74. Jungimo priemonių – varžtų ir veržlių matmenys pateikti 3.8– 3.16 lentelėse, nurodomi prieš jas padengiant apsauginėmis galvaninėmis dangomis.

75. Varžtai, taip pat įtempiamieji, išdėstomi atstumais, kaip nurodyta Reglamento 7.31 lentelėje. Sąlyginiai varžtų išdėstymo atstumų žymenys pavaizduoti 3.10 pav. Varžtus išdėstant šachmatiškai, kaip parodyta 3.10 b pav., elemento grynasis (neto) skerspjūvio plotas Anet nustatomas įvertinant jo susilpnėjimą dėl skylių, išdėstytų tik viename pjūvyje statmenai įrąžai (ne zigzagu). Išdėsčius varžtus mažesniais atstumais, nei nurodyta Reglamento 168 p., grynasis (neto) skerspjūvio plotas Anet skaičiuojamas įvertinant elemento susilpninimus pjūvyje zigzagu.

 

a)

b)

k1

p1

 

3.10 pav. Varžtų išdėstymo atstumų žymenys: a) varžtus išdėstant eilėmis; b) varžtus išdėstant šachmatiškai

 

76. Varžtinėse jungtyse visi varžtai turi būti „pakankamai įveržti“. Šis terminas nusako, kad veržlės ar varžtai turi būti užsukami visa jėga, naudojant įprastinius papildomai neprailgintus veržliarakčius.

77. Įtempiamųjų (stipriųjų) varžtų įtempimas pradedamas tik juos „pakankamai įveržus“.

78. Įtempiamiesiems (stipriesiems) varžtams įtempti gali būti taikomi šie būdai:

       sukimo momento kontrolės;

       veržlės pasukimo kampo;

       tiesioginio tempimo indikatoriaus;

       kombinuotas.

79. Įtempiamųjų varžtų išankstinio įtempimo jėgų  dydžiai, skaičiuoti pagal Reglamento 7.128 formulę, pateikti 3.18 lentelėje.

 

3.18 lentelė

 

Įtempiamųjų varžtų išankstinio įtempimo jėgų  reikšmės kN

 

Varžto kokybės klasė

Varžto nominalusis skersmuo

M12

M16

M20

M22

M24

M27

M30

M36

8.8

47

88

137

170

198

257

314

458

10.9

59

110

172

212

247

321

393

572

 

V SKIRSNIS. NEĮTEMPIAMŲJŲ VARŽTŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS

 

80. Varžtinėse jungtyse, kai ašinė jėga veikia skersai varžtų ašies, neįtempiamieji varžtai jungiamųjų elementų plokštumoje yra sąlygiškai kerpami, o patys jungiamieji elementai – glemžiami (žr. 3.11 a pav.). Kai ašinė jėga jungtyse nukreipta išilgai varžtų ašies – neįtempiamieji varžtai yra tempiami (žr. 3.11 b pav.).

 

a)

A9-1

b)

A10

 

3.11 pav. Varžtinės jungtys su neįtempiamaisiais varžtais: a) kai ašinė jėga veikia skersai varžtų ašies; b) kai ašinė jėga jungtyse nukreipta išilgai varžtų ašies

 

81. Kai varžtinėse jungtyse su neįtempiamaisiais varžtais veikia ašinė jėga , einanti per jungties sunkio centrą, teigiama, kad ši jėga pasiskirsto tolygiai (vienodai) tarp varžtų.

82. Skaičiuojant varžtines jungtis su neįtempiamaisiais varžtais, taikomas varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas , imamas iš Reglamento 7.33 lentelės. Šis koeficientas įvertina galimą netolygų įrąžų pasiskirstymą varžtuose ir įgalina išvengti jungiamųjų elementų suirimo esant mažesniems atstumams tarp varžtų bei tarp varžtų ir elemento krašto (žr. Reglamento 7.31 lentelę).

83. Centriškai tempiama arba gniuždoma varžtinė jungtis su neįtempiamaisiais varžtais (žr. 3.12 pav.).

Šios jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę:

 

,                                                                                      (3.1)

 

čia:  – mažiausias iš dviejų skaičiuotinių jungties atsparių:  (žr. Reglamento 172 p.);

 – skaičiuotinis varžto kerpamasis atsparis;

 – skaičiuotinis varžtu glemžiamų jungiamųjų elementų atsparis;

 – varžtų skaičius vienoje jungties pusėje.

 

A1

 

A2

 

 

3.12 pav. Ašinės jėgos veikiama varžtinė jungtis

 

Skaičiuotinis varžto kerpamasis atsparis

 

,                                                                            (3.2)

 

čia:  – skaičiuotinis varžtų kerpamasis plieno stipris (žr. Reglamento 6.17 lentelę);

 – varžtinės jungties darbo sąlygų koeficientas, imamas iš Reglamento 7.33 lentelės;

Ab – varžto skerspjūvio plotas (žr. Reglamento 172 p.);

ns – varžto kirpimo plokštumų skaičius (žr. 3.11 pav. (a)).

Skaičiuotinis varžtu glemžiamų jungiamųjų elementų atsparis

 

,                                                                           (3.3)

 

čia:  – skaičiuotinis varžtu glemžiamo plieno stipris (žr. Reglamento 6.17 lentelę);

d – varžto skersmuo;

S t – mažiausias suminis elementų, glemžiamų viena kryptimi, storis (žr. 3.11 pav. (a)).

84. Veikiamų ašinės jėgos  jungčių neįtempiamųjų varžtų, esančių vienoje jungties pusėje, reikiamas (projektinis) skaičius  skaičiuojamas pagal formulę:

.                                                                                         (3.4)

 

85. Veikiamų ašinės jėgos  varžtinių jungčių su vienpusiu antdėklu (žr. 3.13 a pav.) ir užleistinių varžtinių jungčių (žr. 3.13 b pav.) reikiamas varžtų vienoje jungties pusėje skaičius n, skaičiuotas pagal šio priedo (3.4) formulę, dėl asimetrinio ašinės jėgos perdavimo yra didinamas 10%.

 

a)

A3

b)

A4

c)

A5

 

3.13 pav. Varžtinės jungtys: a) jungtis su vienpusiu antdėklu; b) užleistinė jungtis; c) jungtis su intarpu

 

86. Ašinės jėgos  veikiamose varžtinėse jungtyse, kai jungiamasis elementas (profiliuotis) nėra pakankamo ilgio ar pločio varžtams išdėstyti, yra naudojami trumpainiai iš kampučių (žr. 3.14 pav.). Šiuo atveju varžtų, reikiamų vienai iš trumpainio lentynų prijungti prie profiliuočio, skaičius , nustatytas pagal šio priedo 84 punktą, turi būti didinamas 50%.

 

A6

 

3.14 pav. Varžtinė jungtis su trumpainiais

 

87. Skaičiuojant varžtines jungtis, būtina patikrinti jungiamųjų elementų stiprumą atsižvelgiant į skylėmis susilpnintą grynąjį jų skerspjūvį (žr. Reglamento 56 p., 57 p.).

88. Lenkimo momento veikiama varžtinė jungtis su neįtempiamaisiais varžtais (žr. 3.15 pav.). Skaičiuojant tokią jungtį teigiama, kad lenkimo momentas  yra atlaikomas varžtų, išdėstytų vienoje jungties pusėje simetriškai jos sunkio centro išdėstytais varžtais. Įražos varžtuose didėja proporcingai jų atstumui nuo jungties centro. Didžiausia įrąža tenka kraštiniams varžtams  (žr. 3.15 pav.).

 

A7

 

3.15 pav. Lenkimo momento veikiama varžtinė jungtis

 

Lenkimo momento veikiamos varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę:

.                                                                                           (3.5)

 

Didžiausia kraštiniams varžtams tenkanti įrąža skaičiuojama taip:

 

,                                                                              (3.6)

 

čia:  – atstumas tarp varžtų kraštinių horizontaliųjų eilių (žr. 3.15 pav.);

 – varžtų vertikaliųjų eilių, esančių vienoje jungties pusėje, skaičius;

 – atstumų tarp varžtų horizontaliųjų eilių porų kvadratų suma (žr. 3.15 pav.).

Tikrinant varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlygą pagal (3.5) formulę,  reikšmės skaičiuojamos pagal šio priedo 83 punkto nuorodas.

89. Sprendžiant lenkimo momento veikiamos varžtinės jungties projektinį uždavinį, pravartu atstumų tarp varžtų horizontaliųjų eilių porų kvadratų sumą išreikšti taip:

 

,                                                                                        (3.7)

kur

,                                                                                         (3.8)

 

čia  – varžtų skaičius vienoje vertikaliojoje eilėje.

Parametro  reikšmės, atsižvelgiant į varžtų vertikalioje eilėje skaičių, yra pateiktos 3.19 lentelėje.

 

3.19 lentelė

Parametro  reikšmės atsižvelgiant į varžtų vertikalioje eilėje skaičių

 

k

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

1,40

1,55

1,71

1,87

2,04

2,20

2,36

2,52

2,69

2,86

 

Nustačius pagal konstrukcinius reikalavimus (žr. Reglamento 7.31 lentelę) didžiausią atstumą tarp varžtų kraštinių horizontaliųjų eilių  ir žinant  reikšmę, galima parametro  reikšmė skaičiuojama taip:

 

.                                                                                  (3.9)

 

Iš 3.19 lentelės pagal apskaičiuotą  reikšmę galima nustatyti orientacinį reikiamą varžtų vienoje vertikaliojoje eilėje skaičių .

90. Skersinės jėgos veikiama varžtinė jungtis su neįtempiamaisiais varžtais (žr. 3.16 pav.). Skaičiuojant tokią jungtį, teigiama, kad skersinė jėga  yra tolygiai paskirstoma tarp vienoje jungties pusėje esančių varžtų.

 

A8-2

 

3.16 pav. Skersinės jėgos veikiama varžtinė jungtis

 

Skersinės jėgos veikiamos varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę:

 

                                                  . (3.10)

 

 reikšmės (3.10) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 83 punkto nuorodas.

91. Veikiamų skersinės jėgos  jungčių neįtempiamųjų varžtų, esančių vienoje jungties pusėje, reikiamas (projektinis) skaičius  skaičiuojamas pagal formulę:

 

.                                                                                         (3.11)

 

92. Ašinės jėgos, lenkimo momento ir skersinės jėgos veikiama varžtinė jungtis su neįtempiamaisiais varžtais (žr. 3.17 pav.). Šios jungties stiprumas nuo paskirų įrąžų , ,  yra tikrinamas atitinkamai pagal šio priedo (3.1), (3.5) ir (3.10) formules.

 

A9

 

3.17 pav. Ašinės jėgos , lenkimo momento  ir
skersinės jėgos  veikiama varžtinė jungtis

 

Varžtinės jungties nuo bendrojo įrąžų , ,  poveikio ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę:

 

,                                                                                         (3.12)

 

čia  – didžiausia vienoje iš vertikalių jungties eilių įrąža varžte (žr. 3.17 pav.).

Didžiausia vienoje iš vertikaliųjų eilių įrąža varžte, sukelta bendrojo , ,  poveikio, skaičiuojama taip:

 

,                                                       (3.13)

kur:

,                                                                                          (3.14)

 

,                                                                                           (3.15)

 

čia:  – įrąža varžte, sukelta ašinės jėgos ;

 – įrąža varžte, sukelta skersinės jėgos .

Įrąža varžte nuo lenkimo momento  skaičiuojama pagal šio priedo 88 punkto nuorodas. Tikrinant varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlygą pagal (3.12) formulę,  reikšmės skaičiuojamos pagal šio priedo 83 punkto nuorodas.

93. Ašinės jėgos , lenkimo momento  ir skersinės jėgos  veikiamos varžtinės jungties su neįtempiamaisiais varžtais projektinis uždavinys sprendžiamas laipsninio priartėjimo būdu, atsižvelgiant į šio priedo 89 punkto nuorodas.

94. Ašinės jėgos, nukreiptos išilgai neįtempiamųjų varžtų ašies, varžtinė jungtis (žr. 3.11 b pav.).

Tokios varžtinės jungties ribinio būvio (stiprumo) sąlyga tikrinama pagal formulę:

 

,                                                                                       (3.16)

 

čia:  – skaičiuotinis varžto tempiamasis atsparis (žr. Reglamento 172 p.);

 – tempiamųjų varžtų jungtyje skaičius.

Skaičiuotinė varžto tempiamojo atspario reikšmė skaičiuojama taip:

 

,                                                                                   (3.17)

 

čia: fbt, d – skaičiuotinis varžtų tempiamasis plieno stipris (žr. Reglamento 34 p.);

Ab, net – varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas iš šio priedo 3.2 lentelės.

95. Ašinės jėgos, nukreiptos išilgai neįtempiamųjų varžtų ašies, reikiamas (projektinis) jungties varžtų skaičius  skaičiuojamas pagal formulę:

 

.                                                                                       (3.18)

 

96. Neįtempiamųjų varžtų jungtyse, kai varžtai vienu metu yra ir kerpami ir tempiami, jų ribiniai būviai tikrinami paskirai kirpimo bei tempimo įrąžų poveikiui.

 

VI SKIRSNIS. ĮTEMPIAMŲJŲ VARŽTŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS

 

97. Įtempiamųjų varžtų jungtyse veikiančios jėgos perduodamos trintimi, atsirandančia tarp jungiamųjų elementų sąlyčio paviršių, iš anksto įtempus varžtus (žr. 3.18 pav.). Įtempiamuosiuose varžtuose veikia tik tempimo įrąža. Skaičiuojant tokias jungtis, teigiama, kad ją veikiančios jėgos pasiskirsto tolygiai (vienodai) tarp varžtų.

98. Varžtinėse jungtyse su įtempiamaisiais varžtais naudojami 8.8 ar 10.9 kokybės klasės varžtai. Taip pat galima imti ir kitokius varžtus, kurių mechaninės savybės atitinka Reglamento 31 punkte nurodytus reikalavimus.

 

A11

 

3.18 pav. Varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais

 

99. Centriškai tempiama arba gniuždoma varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.12 pav.). Šios jungties saugos ribinio būvio sąlyga tikrinama pagal formulę:

 

,                                                                              (3.19)

 

čia:  – skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis (žr. Reglamento 180 p.);

 – įtempiamųjų varžtų skaičius vienoje jungties pusėje;

– varžtinės jungties trinties paviršių skaičius.

100. Skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos jungties atsparis  skaičiuojamas pagal formulę:

,                                                                      (3.20)

 

čia:  – skaičiuotinis įtempiamųjų varžtų tempiamasis plieno stipris, skaičiuojamas pagal Reglamento (6.3) formulę;

 – jungties su įtempiamaisiais varžtais trinties koeficientas, imamas iš Reglamento 7.34 lentelės ir priklausantis nuo paviršių parengimo;

 – jungties su įtempiamaisiais varžtais patikimumo koeficientas, imamas iš Reglamento 7.34 lentelės ir priklausantis nuo išankstinio įtempimo ašinės jėgos reguliavimo būdo;

– varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas pagal Reglamento 7.32 lentelę;

 – varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais darbo sąlygų koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 180 punkto nuorodas ir priklausantis nuo varžtų skaičiaus .

101. Veikiamų ašinės jėgos  jungčių įtempiamųjų varžtų reikiamas (projektinis) skaičius  skaičiuojamas pagal formulę:

.                                                                                    (3.21)

 

 reikšmės (3.21) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas.

102. Skaičiuojant varžtines jungtis su įtempiamaisiais varžtais, būtina patikrinti jungiamųjų elementų stiprumą atsižvelgiant į skylėmis susilpnintą grynąjį jų skerspjūvį. Tokių jungiamųjų elementų stiprumas pagal takumo ribą tikrinamas tariant, kad pusė įrąžos, tenkančios kiekvienam varžtui, yra perduodama trintimi:

 

,                                                                           (3.22)

 

čia:  – skaičiuojamasis jungiamojo elemento plotas, skaičiuojamas taip:

, kai veikia dinaminės apkrovos;

, kai , ir veikia statinės apkrovos;

, kai , ir veikia statinės apkrovos.

103. Įtempiamojo varžto išankstinio įtempimo ašinė jėga skaičiuojama pagal formulę:

 

.                                                                                 (3.23)

 

104. Lenkimo momento veikiama varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.15 pav.). Skaičiuojant tokią jungtį teigiama, kad įrąžos varžtuose pasiskirsto proporcingai atstumui tarp jungties sunkio centro ir nagrinėjamo varžto. Didžiausia įrąža tenka varžtams, labiausiai nutolusiems nuo jungties sunkio centro  (žr. 3.15 pav.). Ši įrąža skaičiuojama pagal šio priedo (3.6) formulę.

Lenkimo momento veikiamos varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais ribinio būvio sąlyga tikrinama pagal formulę:

.                                                                                    (3.24)

 

 reikšmės (3.24) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas.

105. Sprendžiant lenkimo momento  veikiamos varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais projektinį uždavinį, rekomenduotina vadovautis šio priedo 89 punkto nuorodomis.

106. Skersinės jėgos veikiama () varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.16 pav.). Skaičiuojant tokią jungtį, teigiama, kad veikianti skersinė jėga  yra tolygiai paskirstoma tarp varžtų.

Skersinės jėgos veikiamos varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais ribinio būvio sąlyga tikrinama pagal formulę:

.                                                                                (3.25)

 

 reikšmės (3.25) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas.

107. Veikiamų skersinės jėgos  jungčių įtempiamųjų varžtų reikiamas (projektinis) skaičius  skaičiuojamas pagal formulę:

.                                                                                    (3.26)

 

 reikšmės (3.26) formulėje skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas.

108. Ašinės jėgos, lenkimo momento ir skersinės jėgos veikiama varžtinė jungtis su įtempiamaisiais varžtais (žr. 3.17 pav.). Šios jungties stiprumas nuo paskirų įrąžų , ,  yra tikrinamas atitinkamai pagal šio priedo (3.19), (3.24) ir (3.25) formules.

Varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais ribinio būvio sąlyga nuo bendrojo įrąžų , ,  poveikio tikrinama pagal formulę:

 

,                                                                                    (3.27)

 

čia  – didžiausia vienoje iš vertikaliųjų jungties eilių įrąža varžte, skaičiuojama pagal šio priedo (3.13) formulę.

Tikrinant varžtinės jungties ribinio būvio sąlygą pagal (3.27) formulę,  reikšmės skaičiuojamos pagal šio priedo 100 punkto nuorodas.

109. Ašinės jėgos (), lenkimo momento () ir skersinės jėgos () veikiamos varžtinės jungties su įtempiamaisiais varžtais projektinis uždavinys sprendžiamas laipsninio priartėjimo būdu, atsižvelgiant į šio priedo 89 punkto nuorodas.

 

IV SKYRIUS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI

 

1 pavyzdys. Tempiamojo elemento suvirintinė sandūrinė jungtis

STR

2.05.08:2005

 

 

Administracinės paskirties daugiaaukščio pastato rėmo virintinės sijos juosta jungiama suvirintine įstrižąja sandūrine jungtimi. Tempiamoji įrąža sijos juostoje NEd yra lygi 0,520 MN.

Patikrinti sandūrinės jungties stiprumą.

Virintinė sija pagaminta iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2:2005 [7.29]).

 

Plieno skaičiuotinis stipris

 

 MPa (tempimui),

 

6.3 lentelė

 MPa (šlyčiai).

6.5 lentelė

Sandūrinės jungties skaičiuotinis stipris

 

 MPa (tempimui),

 

 MPa (šlyčiai).

6.11 lentelė

Elementų darbo sąlygų koeficientas

.

 

7.1 lentelė

Virintinės siūlės geometrinis ilgis

 

m,

 

čia: b – virinamos sijos juostos plotis; a – sandūrinės siūlės posvyrio kampas.

 

Virintinės siūlės skaičiuojamasis ilgis

 

m,

 

čia t – virinamos sijos juostos storis.

 

 

150 p.

Normaliniai sandūrinės siūlės įtempiai

 

MPa.

 

 

Tangentiniai sandūrinės siūlės įtempiai

 

 MPa.

 

 

Sandūrinės jungties atspario sąlyga

 

,

 

 

 

 

7 priedas

(2.18)

 

 

 

Sandūrinės jungties stiprumas yra pakankamas.

 

 

 

 

2 pavyzdys. Lenkiamojo elemento suvirintinė sandūrinė jungtis

STR

2.05.08:2005

 

 

Patikrinti pagrindinės sijos sandūrinės jungties stiprumą. Jungties vietoje veikia 35 kNm lenkiamasis momentas ir 43 kN skersinė jėga.

Sija pagaminta iš plieno S355JR (LST EN 10025 – 2:2005 [7.29]).

Sijos skerspjūvis yra IPE200 (EN 19-57).

 

 

Plieno skaičiuotinis stipris

 

MPa (tempimui),

 

MPa (šlyčiai).

 

 

 

 

6.3 lentelė

 

 

6.5 lentelė

Sandūrinės jungties skaičiuotinis stipris

 

MPa (tempimui),

 

 MPa (šlyčiai).

 

 

 

6.11 lentelė

Elementų darbo sąlygų koeficientas

 

.

 

 

7.1 lentelė

Sandūrinės jungties siūlės galai neišvedami už sijos juostų kraštų. Siūlės ilgis sutrumpėja ( mm) ties kiekvienu juostos kraštu.

Atmestų juostos dalių inercijos momentas

 

 m4.

 

Siūlės inercijos momentas bus lygus sijos ir atmestų juostos dalių inercijos momentų skirtumui

 

 m4.

 

 

Sandūrinės jungties siūlės skerspjūvio atsparumo momentas bus lygus

 

 m3.

 

Sandūrinės jungties siūlės skerspjūvio šlyties plotas

 

 m2.

 

 

 

Normaliniai sandūrinės siūlės įtempiai

 

.

 

 

 

7 priedas

(2.13)

 

Tangentiniai sandūrinės siūlės įtempiai

 

 MPa.

 

 

 

 

7 priedas

(2.15)

Sandūrinės jungties atspario sąlyga

 

,

 

 

 

 

7 priedas

(2.9)

 

 

Suvirintinės sandūrinės jungties stiprumas yra pakankamas.

 

 

 

3 pavyzdys. Tempiamojo elemento suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis

STR

2.05.08:2005

 

 

 

Suprojektuoti santvaros strypo ir mazginio lakšto jungtį.

Stogo santvaros tempiamasis strypas jungiamas prie mazginio lakšto kertinėmis siūlėmis. Strypo skerspjūvį sudaro sudvejinti kampuočiai – L100×12 (EN 10056-1). Mazginio lakšto storis – 10 mm. Santvaros strypas ir mazginis lakštas pagaminti iš plieno S355JR (LST EN 10025 – 2:2005 [7.29]). Santvaros strypo tempiamoji įrąža NEd = 1100 kN.

Kertinės siūlės bus virinamos pusiau automatiniu būdu naudojant 2 mm skersmens elektrodinę vielą G42 (LST EN 440:1997 [7.6]). Siūlių padėtis virinant – žemutinė.

 

 

Parenkamas kertinės siūlės statinis.

Didžiausias leistinasis siūlės statinis

 

mm.

 

 

 

 

143 p.

 

Mažiausias leistinasis siūlės statinis

 

mm.

 

 

 

 

7.29 lentelė

Parenkamas kertinių siūlių statinis mm.

 

 

Suvirintinės jungties skaičiuotinis stipris per siūlės metalą

 

 

MPa,

 

6.11 lentelė

 

MPa,

 

6.13 lentelė

 

.

 

 

6.11 lentelė

Suvirintinės jungties skaičiuotinis stipris per sulydymo srities metalą

 

 

MPa,

6.11 lentelė

 

MPa.

 

 

6.5 lentelė

Kertinės siūlės koeficientai: ; .

Tikrinama, ar tinkamai parinkta elektrodinė viela

 

,

212 MPa < 220 MPa <212  = 265 MPa.

Parinkta tinkama elektrodinė viela.

7.30 lentelė

 

 

 

(7.136)

Reikalingas kertinių siūlių ilgis skaičiuojant per siūlės metalo pjūvį

 

 m,

 

 

 

(7.130)

 

 

.

 

 

7.1 lentelė

Reikalingas kertinių siūlių ilgis skaičiuojant per sulydymo srities metalo pjūvį

 

 m.

 

 

 

 

(7.131)

 

Siūlės ilgis tarp kampuočio kampo ir sparno siūlių paskirstomas atvirkščiai proporcingai jų atstumui nuo įrąžos veikimo ašies.

Kertinės siūlės prie kampuočio kampo ilgis

 

 m.

 

Kerinės siūlės prie kampuočio sparno ilgis

 

 m.

 

 

 

 

 

7 priedas

46 p.

 

Mažiausias leistinasis skaičiuojamasis kertinės siūlės ilgis

 

.

 

 

 

143 p.

Didžiausias leistinasis skaičiuojamasis kertinės siūlės ilgis

 

.

 

 

 

143 p.

Parenkamas kertinės siūlės prie kampuočio kampo geometrinis ilgis

 

0,48 m > m.

 

 

 

152 p.

Parenkamas kertinės siūlės prie kampuočio sparno geometrinis ilgis

 

0,21 m > m.

 

 

 

 

152 p.

 

4 pavyzdys. Lenkiamojo elemento suvirintinė jungtis su kertinėmis siūlėmis

STR

2.05.08:2005

 

 

Daugiaaukščio administracinio pastato rėmo sija šarnyriškai jungiama prie kolonos detalės dviem varžtais. Sijos atraminė reakcija F yra lygi 110 kN.

Patikrinti kertinių siūlių, jungiančių kolonos detalę prie jos juostos, stiprumą. Kolona ir jos detalė pagamintos iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2 [7.29]).

Kertinės siūlės suvirintos pusiau automatiniu būdu naudojant 2 mm skersmens elektrodinę vielą G38 (LST EN 440 [7.6]). Kertinių siūlių statinis kf = 8,0 mm. Siūlių padėtis virinant – žemutinė.

 

 

Kertines siūles veikia lenkiamasis momentas ir skersinė jėga

 

,

 

 kN.

 

 

Suvirintinės jungties skaičiuotinis stipris per siūlės metalą

 

 

MPa,

6.11 lentelė

MPa,

6.13 lentelė

.

 

6.11 lentelė

Suvirintinės jungties skaičiuotinis stipris per sulydymo srities metalą

 

 

MPa,

6.11 lentelė

MPa.

6.5 lentelė

Kertinės siūlės koeficientai: ; .

7.30 lentelė

Tikrinama, ar tinkamai parinkta elektrodinė viela

,

 

184,5 MPa < 207 MPa <184,5  = 215 MPa.

 

Parinkta tinkama elektrodinė viela.

 

 

(7.136)

Vienos kertinės siūlės skaičiuojamasis ilgis m.

152 p.

Kertinių siūlių atspario per siūlės metalą sąlyga:

 

,

 

 

7 priedas

(2.57)

(2.77)

,

7.1 lentelė

 

Kertinių siūlių metalo skerspjūvio atsparumo momentas

 

 m3.

 

 

Kertinių siūlių metalo skerspjūvio plotas

 

m2,

 

 

.

 

 

Kertinių siūlių atspario per sulydymo srities metalą sąlyga

 

.

 

 

 

7 priedas

(2.58)

(2.78)

Kertinių siūlių sulydymo srities skerspjūvio atsparumo momentas

 

m3.

 

 

Kertinių siūlių sulydymo srities skerspjūvio plotas

 

 m2,

 

 

.

 

 

Jungties su kertinėmis siūlėmis stiprumas yra pakankamas.

 

 

5 pavyzdys. Varžtinė gniuždomųjų elementų jungtis

STR

2.05.08:2005

 

Patikrinti varžtinės jungties stiprumą.

 

Stogo santvaros gniuždomasis strypas jungiamas prie mazginio lakšto B gaminio klasės, 16 mm skersmens, 4.8 kokybės klasės varžtais. Strypo skerspjūvį sudaro sudvejinti kampuočiai – L75×6 (EN 10056-1:1998). Mazginio lakšto storis – 10 mm. Santvaros strypas ir mazginis lakštas pagaminti iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2:2005 [7.29]). Santvaros strypo gniuždomoji įrąža

NEd = 110 kN.

Varžtinės jungties skaičiuotinis kerpamasis stipris

 

 MPa,

 

 MPa.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.17 lentelė

 

 

6.18 lentelė

 

Varžtinės jungties skaičiuotinis glemžiamasis stipris

 

 MPa,

 

 MPa.

 

 

 

 

6.17 lentelė

 

 

6.5 lentelė

Skaičiuotinis vieno varžto kerpamasis atsparis

 

kN,

.

 

 

 

(7.142)

 

7.33 lentelė

Skaičiuotinis vieno varžto glemžiamasis atsparis

 

 kN.

 

 

 

(7.143)

Varžtinės jungties atsparis

 

 

;

 

 

 

(7.145)

.

 

7.1 lentelė

Varžtinės jungties stiprumas yra pakankamas.

 

 

 

6 pavyzdys. Varžtinė lenkiamųjų elementų jungtis

STR

2.05.08:2005

 

 

 

Patikrinti varžtinės jungties stiprumą.

 

Sijos sienelė sujungta dvipusiais antdėklais ir B gaminio klasės, 5.6 kokybės klasės varžtais. Varžtų skersmuo – 16 mm. Sija ir antdėklai pagaminti iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2 [7.29]). Sijos sienelei tenka lenkiamasis momentas MEd = 20 kNm ir skersinė jėga VEd = 125 kN.

 

 

Varžtinės jungties skaičiuotinis kerpamasis stipris

 

,

 

.

 

 

 

6.17 lentelė

 

6.18 lentelė

Varžtinės jungties skaičiuotinis glemžiamasis stipris

 

 MPa,

 

 MPa.

 

 

 

6.17 lentelė

 

 

6.5 lentelė

Skaičiuotinis vieno varžto kerpamasis atsparis

 

 kN,

 

.

 

 

 

(7.142)

 

7.33 lentelė

Skaičiuotinis vieno varžto glemžiamasis atsparis

 

 kN.

 

 

(7.143)

 

Įrąža kraštiniame varžte nuo lenkiamojo momento

 

 kN.

 

 

 

 

7 priedas

(3.6)

Įrąža kraštiniame varžte nuo skersinės jėgos

 

 kN.

 

 

Įrąžų kraštiniame varžte atstojamoji

 

 kN,

 

 

7 priedas

(3.13)

kN kN.

 

 

Varžtinės jungties stiprumas yra pakankamas.

 

 

 

7 pavyzdys. Varžtinė jungtis stipriaisiais (įtempiamaisiais varžtais)

 

STR

2.05.08:2005

 

 

 

Nustatyti jungties stipriaisiais varžtais leistinąją ašinę jėgą NEd.

Du loviai UPN160 prijungti prie mazginio lakšto stipriaisiais varžtais. Varžtų skersmuo – 16 mm, kokybės klasė – 10.9. Lovių ir mazginio lakšto lietimosi paviršiai nuvalyti šratų srautu nekonservuojant. Varžtų įtempimas reguliuojamas pagal sukimo momentą. Loviai ir mazginis lakštas pagaminti iš plieno S275JR (LST EN 10025 – 2 [7.29]). Varžtams gręžiamos 18 mm skersmens skylės. Lovio UPN160 (DIN 1026-1:2000) skerspjūvio plotas – 24 cm2. Lovio sienelės storis – 7,5 mm.

 

 

Skaičiuotinis stipriųjų varžtų tempiamasis plieno stipris

 

 MPa,

 

 MPa.

 

 

 

(6.3)

6.18 lentelė

Skaičiuotinis vieno varžto ir vienos trinties plokštumos atsparis

 

 kN,

 

 

(7.146)

,

180 p.

mm2,

7.32 lentelė

;

7.34 lentelė

 

7.34 lentelė

Varžtinės jungties įtempiamųjų varžtų atsparis

 

 kN.

 

 

(7.147)

Lovių grynasis skerspjūvio plotas

 

 m2.

 

 

(7.143)

Lovių skaičiuojamasis skerspjūvio plotas

m2,

todėl lovių atspariui skaičiuoti bus naudojamas bruto skerspjūvio plotas.

 

182 p.

Sudvejintų lovių atsparis

 

 kN,

 

 

(7.4)

 

 MPa.

6.3 lentelė

6.5 lentelė

35 p.

Mazginio lakšto grynasis skerspjūvio plotas

 

m2.

 

Mazginio lakšto skaičiuojamasis skerspjūvio plotas:

 

m2,

todėl mazginio lakšto atspariui skaičiuoti bus naudojamas sąlyginis plotas .

 

 

182 p.

m2.

 

Mazginio lakšto atsparis

.

 

(7.4)

Leistinoji varžtinės jungties ašinė jėga yra lygi minimaliam jungties atspariui

 kN.

 

______________

Papildyta priedu:

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

 

 

STR 2.05.08:2005

8 priedas

 

PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS IR REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJOMS PROJEKTUOTI

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – Reglamentas) nustato plieninių laikančiųjų konstrukcijų projektavimo reikalavimus.

2. Reglamento 8 priedas „Praktinio taikymo vadovas. Jungčių skaičiavimas ir reikalavimai konstrukcijoms projektuoti“ (toliau – 8 priedas) yra Reglamento paaiškinamasis dokumentas, kuriame Reglamento reikalavimai yra paaiškinti, iliustruoti skaičiavimo pavyzdžiais. Šiame priede duotos papildomos rekomendacijos, reikalingos plieninėms laikančiosioms konstrukcijoms projektuoti. Vietoj 8 priede pateiktų skaičiavimo metodikų, esant atitinkamam pagrindimui, gali būti naudojamos ir kitos skaičiavimo metodikos.

3. 8 priede vartojamos pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžtys atitinka Reglamente pateiktas sąvokas ir jų apibrėžtis.

4. 8 priede vartojamos nuorodos atitinka Reglamento II skyriaus 7 punkte pateiktas nuorodas.

5. Pagrindiniai šiame priede vartojami raidiniai žymenys atitinka pagrindinius raidinius žymenis, pateiktus Reglamente.

6. Naudojami SI sistemos vienetai.

 

II SKYRIUS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS

 

I SKIRSNIS. FLANŠINIŲ JUNGČIŲ KONSTRAVIMAS

 

7. Flanšinę jungtį, kurią veikia centriškai pridėta ašinė jėga, galima naudoti, jei ašinė jėga nėra didesnė kaip:

3 000 kN – dvigubiems kampuočiams sujungti;

1 900 kN – viengubiems kampuočiams sujungti;

3 500 kN – plačiajuosčiams dvitėjams ir apvaliems vamzdžiams sujungti;

2 500 kN – plačiajuosčių tėjų ir stačiakampių vamzdžių sujungimui.

8. Flanšinę jungtį, kurią veikia lenkimas arba lenkimas ir tempimas kartu, galima naudoti, jei flanšo lakšto tempiamajai zonai tenkanti tempimo jėga yra ne didesnė kaip 3 000 kN.

9. Flanšinėms jungtims naudojami tempiamieji varžtai. Rekomenduojama flanšinėms jungtims naudoti M24 varžtus. Kito skersmens varžtus rekomenduojama naudoti tais atvejais, kai M24 varžtus naudoti neracionalu.

10. Rekomenduojamieji flanšo storiai pateikiami 2.1 lentelėje. Parinkto flanšo storis tikrinamas pagal šiame skyriuje pateikiamą metodiką.

 

2.1 lentelė

Rekomenduojamieji flanšų storiai

 

Varžto skersmuo

Flanšo storis, mm

M20

20

M24

25

M27

30

 

11. Flanšų tempiamųjų zonų varžtai skirstomi į vidinių ir išorinių zonų varžtus. Vidinių zonų varžtais laikomi varžtai, kurie yra apriboti sienelėmis (profiliuočių lentynomis ar sienelėmis, sąstandomis) iš dviejų pusių, o išorinių zonų varžtais laikomi varžtai, kurie apriboti iš vienos pusės (2.1 pav.). Varžtų elgsena ir skaičiavimas šiose zonose yra skirtingi.

 

 

 

2.1 pav. Tempiama flanšinė jungtis su prijungiamais atviro profilio elementais

 

12. Varžtai flanšinėse jungtyse turi būti išdėstyti laikantis nurodytų didžiausių ir mažiausių atstumų tarp varžtų (žr. XVIII skirsnį). Flanšų tempiamųjų zonų varžtai turi būti išdėstyti kuo arčiau jungiamo profiliuočio ir tolygiai pagal kontūrą. Turi būti tenkinamos šios sąlygos (žr. 2.1 pav.):

                                                  (2.1)

čia:  – kampinės siūlės statinio aukštis;  – atstumas nuo skylės centro iki prijungiamo profiliuočio krašto flanšo -ojo ruožo;  – atstumas nuo skylės centro iki flanšo -ojo ruožo;  – išorinis poveržlės skersmuo;  – nominalusis varžto sriegio skersmuo;  – flanšo išorinės zonos plotis, tenkantis -ajam varžtui; mm.

Skaičiuojant flanšo stiprumą, kai , reikia imti .

13. Konstruojant flanšines jungtis, kai jungiamasis profiliuotis centriškai tempiamas, varžtus reikia išdėstyti taip, kad neatsirastų momentas prijungiamo profiliuočio svorio centro atžvilgiu įvertinant netolygų jėgų pasiskirstymą tarp vidinių ir išorinių zonų varžtų (2.2 lent.). Jei tokios jungties sukonstruoti neįmanoma, tai tikrinant flanšinės jungties atsparį būtina įvertinti atsirandantį vietinį lenkiamąjį momentą.

14. Konstrukcinė jungties schema turi būti tokia, kad būtų galima netrukdomai įstatyti, užveržti varžtus ir kontroliuoti jų įtempimo jėgą. Profiliuotis prie flanšo jungiamas kertinėmis siūlėmis be išankstinio jungiamojo elemento paruošimo.

15. Flanšinė jungtis stiprinama sąstandomis (2.2 pav.), kai kertinių siūlių arba tempiamųjų flanšo zonų atsparis yra nepakankamas. Sąstandų storis turi būti ne didesnis kaip 1,2 karto už jungiamojo profiliuočio storį, o ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 200 mm. Sąstandos turi būti išdėstomos taip, kad įtempių koncentracija būtų kuo mažesnė.

16. Flanšinėse jungtyse su centriškai tempiamais apvaliaisiais vamzdžiais turi būti naudojami vientisi flanšai ir ne mažiau kaip trys sąstandos. Sąstandų plotis imamas toks, kad jos kraštas sutaptų su flanšo kraštu (2.2 pav.). Sąstandos ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 1,5 karto už apvaliojo vamzdžio skersmenį.

17. Flanšinėse jungtyse su centriškai tempiamais kvadratiniais arba stačiakampiais vamzdžiais turi būti naudojami vientisi flanšai ir sąstandos, kurios įprastai išdėstomos išilgai profilio kampų . Sąstandų plotis imamas toks, kad jos kraštas sutaptų su flanšo kampu (2.2 pav.). Sąstandos ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 1,5 karto už stačiakampio vamzdžio mažosios kraštinės plotį.

Flanšines jungtis su stačiakampiais ar kvadratiniais vamzdžiais, kai tarp sąstandų dedami daugiau kaip du varžtai arba sąstandos įrengiamos ne tik vamzdžio kampuose, galima projektuoti tik atlikus natūrinius šių jungčių bandymus.

18. Flanšinių jungčių sąstandos gali būti naudojamos ramsčiams, pakabinamųjų kranų keliams tvirtinti ir t. t.

19. Flanšinėse jungtyse, veikiamose lenkiamojo momento, su valcuotaisiais arba sudėtinio skerspjūvio dvitėjais turi būti naudojami vientisi flanšai ir būtina sąstanda, kuri dedama dvitėjo sienelės tempiamoje pusėje ir yra jos plokštumoje (2.3 pav.). Galima išplatinti dvitėjo viršutinę juostą varžtų skaičiui ir flanšų pločiui padidinti.

Galima naudoti flanšus, kurių aukštis – ne didesnis už dvitėjo aukštį (2.3 pav.), kai lenkiamasis momentas yra mažesnis už dvitėjo skerspjūvio atsparį.

20. Flanšinėse jungtyse, veikiamose centrinio gniuždymo, gniuždymo jėgos ekscentricitetai neleidžiami, reikalaujama griežtai laikytis gamybos bei montavimo tikslumo reikalavimų. Tokiose jungtyse varžtai turi būti įtempiami sumine jėga, lygia jungiamuosiuose elementuose veikiančiai skaičiuotinei ašinei jėgai.

 

II SKIRSNIS. FLANŠINIŲ JUNGČIŲ SKAIČIAVIMAS

 

21. Būtina skaičiuoti flanšinių jungčių:

- varžtų atsparį;

- lenkiamąjį flanšų atsparį;

- jungties šlyties kerpamąjį atsparį;

- siūlių, jungiančių flanšą su profiliuočiu, atsparį.

Šie skaičiavimai taikomi tik tuomet, kai jungtis konstruojama laikantis 7–20 punktų reikalavimų.

 

a)

 

b)

 

 

2.2 pav. Flanšinė jungtis su uždarojo skerspjūvio profiliuočiais

 

a)

 

b)

 

c)

2.3 pav. Lenkiamos flanšinės jungtys su valcuotaisiais arba virintiniais dvitėjais

 

22. Skaičiuojant flanšines jungtis:

- jėga labiausiai įtemptame varžte, įvertinant bendrą jungties varžtų darbą, turi būti ne didesnė kaip varžto skaičiuotinis atsparis;

- įtempiai flanše turi būti ne didesni kaip flanšo plieno skaičiuotinis stipris pagal takumo ribą.

23. Centriškai tempiamų flanšinių jungčių su atviro profilio jungiamaisiais elementais skaičiavimas.

23.1. Centriškai tempiamų flanšinių jungčių su atviro profilio jungiamaisiais elementais vidinės zonos varžtų skaičius  imamas konstruktyviai. Išorinės zonos apytikris varžtų skaičius apskaičiuojamas taip:

,                                             (2.2)

čia:

 – skaičiuotinė ašinė jėga;

 – vidinės zonos vieno varžto ribinė ašinė jėga;       (2.3)

 – išorinės zonos vieno varžto ribinė ašinė jėga;           (2.4)

 – koeficientas, įvertinantis netolygų ašinės jėgos, veikiančios jungtį, pasiskirstymą tarp vidinės ir išorinės zonų ir pateiktas 2.2 lentelėje.

23.2. Skaičiuotinis vieno varžto tempiamasis atsparis apskaičiuojamas taip:

,                                                (2.5)

čia:  – skaičiuotinis varžtų tempiamasis plieno stipris;  – varžto grynasis skerspjūvio plotas.

2.2 lentelė

Koeficiento  reikšmės

 

Varžto skersmuo

Flanšo storis, mm

Koeficiento  reikšmės

 

16

2,5

M20

20

1,7

 

25

1,4

 

30

1,2

 

20

2,6

M24

25

1,8

 

30

1,5

 

40

1,1

 

25

2,1

M27

30

1,7

 

40

1,2

 

23.3. Flanšo ir varžtų, priklausančių vidinei zonai, atsparis laikomas pakankamu, kai:

- varžtai išdėstyti pagal 12 punkto reikalavimus;

- flanšo storis – ne mažesnis kaip 20 mm;

- ašinė jėga, tenkanti vienam varžtui, yra nedidesnė kaip .

23.4. Tikrinant flanšo ir varžtų, priklausančių išorinei zonai, atsparį, išskiriami tėjinės formos flanšo  pločio ruožai (žr. 2.1 pav.). Flanšo ir varžtų atsparis laikomas pakankamu, kai:

,                                                                    (2.6)

čia  – skaičiuotinė tempimo jėga, apskaičiuojama pagal formulę

.                                            (2.7)

23.5. Skaičiuotinė vieno varžto įrąža:

.                                       (2.8)

23.6. Skaičiuotinė -ojo varžto įrąža  apskaičiuojama remiantis varžtinės jungties stiprumo sąlyga

.                                         (2.9)

Bedimensis standumo koeficientas apskaičiuojamas taip:

,                                              (2.10)

čia:  – flanšo storis;  – atstumas nuo -ojo varžto ašies iki virintinės siūlės krašto tėjinio flanšo ruožo;  – flanšo plotis, tenkantis vienam išorinio ruožo varžtui, o koeficientai  ir  imami iš 2.3 lentelės.

2.3 lentelė

Koeficientų  ir  reikšmės

 

Flanšo storio ir varžto skersmens santykis

Koeficientų reikšmės

0,83

0,336

0,207

1,04

0,388

0,257

1,25

0,425

0,278

1,46

0,470

0,270

1,67

0,527

0,239

 

23.7. Skaičiuotinė -ojo varžto įrąža  apskaičiuojama remiantis flanšo stiprumo sąlyga

.                                              (2.11)

Koeficientas  apskaičiuojamas taip:

,                                                          (2.12)

čia

.                                                          (2.13)

Koeficientas  imamas iš 2.4 lentelės.

2.4 lentelė

Koeficiento  reikšmės

 

Standumo

koeficientas

Koeficientas

1,4

1,6

1,8

2,0

2,2

2,4

2,7

3,0

4,0

5,0

0,02

3,252

2,593

2,221

1,986

1,826

1,710

1,586

1,499

1,333

1,250

0,06

2,290

2,481

2,171

1,962

1,812

1,702

1,582

1,497

1,333

1,250

0,10

2,782

2,398

2,130

1,939

1,799

1,694

1,578

1,494

1,332

1,249

0,50

2,186

2,036

1,908

1,776

1,711

1,636

1,545

1,475

1,327

1,248

1,00

1,949

1,860

1,780

1,707

1,643

1,586

1,514

1,454

1,321

1,246

2,00

1,757

1,704

1,653

1,607

1,564

1,524

1,470

1,424

1,312

1,242

3,00

1,660

1,621

1,584

1,548

1,515

1,488

1,440

1,402

1,303

1,238

4,00

1,599

1,568

1,537

1,508

1,480

1,454

1,417

1,384

1,296

1,235

5,00

1,555

1,529

1,503

1,478

1,454

1,431

1,399

1,370

1,289

1,232

6,00

1,522

1,498

1,476

1,454

1,433

1,413

1,384

1,357

1,283

1,230

8,00

1,473

1,454

1,436

1,418

1,401

1,384

1,360

1,337

1,273

1,224

10,0

1,438

1,422

1,406

1,391

1,377

1,362

1,341

1,322

1,264

1,219

15,0

1,381

1,369

1,358

1,346

1,335

1,324

1,308

1,293

1,247

1,210

 

24. Lenkiamųjų arba lenkiamųjų ir centriškai tempiamų flanšinių jungčių su atviro profilio jungiamaisiais elementais skaičiavimas.

24.1. Lenkiamųjų arba lenkiamųjų ir centriškai tempiamų flanšinių jungčių su atviro profilio jungiamaisiais elementais (2.4 pav.) didžiausieji ir mažiausieji įtempiai prijungiamame elemente apskaičiuojamas taip:

,                                        (2.14)

čia:  – skaičiuotiniai lenkiamasis momentas ir ašinė jėga jungtyje;  – prijungiamojo elemento atsparumo momentas ir skerspjūvio plotas.

 

a)

 

b)

 

2.4 pav. Flanšinių jungčių su prijungiamaisiais dvitėjais skaičiavimo parametrai

 

 

24.2. Įrąžos prijungiamojo elemento juostose (žr. 2.4 pav.):

,                                        (2.15)

,                                        (2.16)

čia:  – prijungiamojo elemento skerspjūvio juostų plotai;  – prijungiamojo elemento skerspjūvio sienelės dalių plotai, kurie apskaičiuojami taip:

,                                                                 (2.17)

.                                                                (2.18)

Sienelės dalies aukščiai skaičiuojami taip:

,                                                 (2.19)

,                                                (2.20)

čia:  – prijungiamojo elemento skerspjūvio juostų storiai;  – prijungiamojo elemento skerspjūvio sienelės storis, kiti matmenys parodyti 2.4 pav. Skaičiuojant , flanšo sąstandų galima neįvertinti.

24.3. Įrąža prijungiamojo elemento tempiamoje sienelės dalyje apskaičiuojam taip:

, kai  ir ,                   (2.21)

, kai  ir ,            (2.22)

čia:

,                                                                (2.23)

.                                                                  (2.24)

24.4. Flanšinės jungties atsparis yra pakankamas, jei:

, kai  ir ,            (2.25)

, kai  ir .                (2.26)

24.5. Tempiamos juostos  (2.4 pav.) varžtų atsparis apskaičiuojamas taip:

kai yra sąstandos:

,        (2.27)

kai varžtai yra išdėstyti simetriškai juostos atžvilgiu :

,                  (2.28)

kai nėra sąstandų:

,                (2.29)

kai nėra varžtų eilės :

.                                        (2.30)

24.6. Tempiamos juostos  (žr. 2.4 pav.) varžtų atsparis apskaičiuojamas taip:

kai yra sąstandos:

,  (2.31)

kai nėra sąstandų:

,             (2.32)

kai nėra varžtų eilės :

.                                 (2.33)

24.7. Tempiamos sienelės (žr. 2.4 pav.) dalies varžtų atsparis apskaičiuojamas taip:

.                      (2.34)

24.8. Formulėse (2.25–2.31):  – -osios tėjinės flanšo dalies išorinio ruožo juostos arba sienelės varžto tempimo jėga, kuri apskaičiuojama pagal (2.8–2.13) išraiškas;  – tempiamos juostos išorinės zonos  varžtų skaičius;  – tempiamos juostos išorinės zonos  varžtų skaičius;  – tempiamos sienelės varžtų eilių skaičius; kiti dydžiai (2.25–2.31) formulėse:

,                                                               (2.35)

,                                                              (2.36)

,                                                         (2.37)

,                                                        (2.38)

, kai  mm,

, kai  mm,                                (2.39)

 kitais atvejais.

25. Centriškai tempiamų flanšinių jungčių su uždaro profilio jungiamaisiais elementais stiprumas yra pakankamas, kai:

,  mm,                           (2.40)

čia:  – visas jungties varžtų skaičius;  – flanšo storis;  – koeficientas iš (2.5) lentelės.

2.5 lentelė

Koeficiento  reikšmės

 

Varžto skersmuo

Flanšo storis , mm

M20

0,85

M24

0,8

0,85

M27

0,8

0,85

 

26. Tempiamų flanšinių jungčių atspario vietinei skersinei jėgai tikrinimas.

26.1. Tempiamų flanšinių jungčių atsparis vietinei skersinei jėgai tikrinamas pagal formulę:

,                                          (2.41)

čia:  – išorinės zonos varžtų skaičius, kai prijungiamas atvirojo profilio elementas, ir visas varžtų skaičius, kai prijungiamas uždarojo skerspjūvio elementas;  – trinties koeficientas imamas iš Reglamento 7.34 lentelės.

26.2. Kontaktinė įrąža:

, kai prijungiamas uždarojo skerspjūvio elementas,                     (2.42)

, kai prijungiamas atvirojo skerspjūvio elementas.       (2.43)

26.3. Jei vietinės skersinės jėgos nėra, jungtis tikrinama sąlyginei vietinei skersinei jėgai, kuri imama lygi .

26.4. Gniuždomųjų flanšinių jungčių (visame flanšo paviršiuje yra gniuždymas) su atvirojo profilio jungiamaisiais elementais atsparis vietinei skersinei jėgai tikrinamas pagal formulę

.                                                   (2.44)

Lenkiamuosiuose elementuose flanšo gniuždymo jėga gali būti apskaičiuota taip:

.                                      (2.45)

27. Kertinių siūlių, jungiančių flanšą su jungiamuoju elementu, stiprumas turi būti tikrinamas trijuose pjūviuose: per siūlės metalo pjūvį; per sulydimo srities metalo pjūvį; per pagrindinio metalo, statmeno tempimo krypčiai, pjūvį (žr. Reglamento XVII skirsnį).

28. Jungties įtempiamųjų varžtų išankstinis įtempimas kontroliuojamas pagal užsukimo momentą. Faktinis užsukimo momento nuokrypis nuo apskaičiuotos reikšmės turi būti nuo 0 iki +10 %.

 

III SKYRIUS. KOLONŲ BAZIŲ IR KITŲ JŲ MAZGŲ KONSTRAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS

 

III SKIRSNIS. POKRANINĖS GEMBĖS

 

29. Pokraninės gembės vientiso skerspjūvio kolonose konstruojamos, kaip parodyta 3.1 a pav. Spragotųjų kolonų gembės gali būti tvirtinamos, kaip parodyta 3.1 b ir c pav. Pokraninių gembių tvirtinimo sprendinys, pateiktas 3.1 c pav., paprastai taikomas, jei gembes veikia didelės apkrovos.

30. Gembės sienutės pokraninės sijos atramos vietoje yra sutvirtinamos sąstandomis. Gembės galas už pokraninės sijos apatinės lentynos gabarito paprastai turi išsikišti 30–50 mm.

31. Skaičiuojant pokranines gembes, pavaizduotas 3.1 a ir b pav., laikoma, kad lenkiamąjį momentą Mg,Ed = Fdlg atlaiko tik gembės lentynos, o skersinę jėgą – sienutė. Lentynų ir sienutės atspario reikšmės apskaičiuojamos taip:

- lentynų:

,                                           (3.1)

- sienutės:

,                                               (3.2)

čia: Ag,f – gembės lentynų skerspjūvio plotas; Ak,w – gembės sienutės skerspjūvio plotas.

Jėgos Vg,Ed = Fdlg/hg poveikiui turi būti patikrinti atspariai:

- virintinių siūlių, prijungiančių gembės lentynas prie kolonos;

- kolonos sienutės sąstandas prijungiančių ne ilgesnių kaip 85kf βwf siūlių;

- kolonos lentynos tempiamąjį atsparį storio kryptimi;

- kolonos sienutės šliejimo ties sąstandomis gembės tvirtinimo vietoje.

32. Gembės atraminiame pjūvyje (ties kolonos lentyna), sienutėje, ties sienutės šaknies apvalėjimu (jei dvitėjis valcuotasis) turi būti tenkinama sąlyga:

,                                  (3.3)

čia:

,                                      (3.4)

,                                        (3.5)

čia:  – gembės sienutės efektyvusis aukštis tarp šaknies apvalėjimų;  – gembės juostos ir sienutės nuo vidinio užapvalinimo dalies (gembėms iš valcuotojo profiliuočio) statinis momentas neutraliosios ašies atžvilgiu; Sg,y – gembės pusės skerspjūvio ploto statinis momentas.

33. Kolonos sienutėje, gembės tvirtinimo prie kolonos vietoje, veikia sudėtingas įtempių būvis. Sienutė turi tenkinti šią sąlygą:

,                                  (3.6)

čia:

,                         (3.7)

.                                      (3.8)

čia hk,w – kolonos sienutės aukštis tarp lentynų.

34. Kolonos sąstandų gembės tvirtinimo vietose storis imamas toks pat, kaip ir gembės lentynų storis.

35. Virintinių siūlių, prijungiančių gembės lentynas prie kolonos ir siūlių, jungiančių kolonos sietutės sąstandas, statinio aukštis apskaičiuojamas taip:

, ,                            (3.9)

čia:  kg,f – virintinės siūlės, prijungiančios viršutinę gembės lentyną prie kolonos lentynos, statinio aukštis;

 mm – virintinės siūlės ilgis; bg,f – gembės viršutinės lentynos plotis.

36. Gembės sienutę prie kolonos lentynos prijungiančių virintinių siūlių kerpamasis atsparis turi būti patikrintas skersinei jėgai, veikiančiai gembėje, atlaikyti:

, ,                          (3.10)

čia: lw,eff – gembės sienutę prijungiančių virintinių siūlių tarp vidinio sienutės užapvalinimo (valcuotiesiems profiliuočiams) ilgis, lw,eff < 85kg,w,f.

37. Virintinių siūlių, prijungiančių gembę prie kolonos, atsparis tikrinamas taip:

,                                                      (3.11)

čia: ; ; Iw – virintinių siūlių, perimetru prijungiančių gembę prie kolonos, inercijos momentas neutraliosios ašies atžvilgiu.

Skaičiuojant gembę prijungiančių siūlių inercijos momentą, horizontaliųjų siūlių, prijungiančių gembės lentynas, inercijos momento jų neutraliosios ašies atžvilgiu galima nepaisyti.

38. Tėjinė pokraninės gembės ir kolonos lentynų jungtis turi būti patikrinta apskaičiuojant kolonos lentynos tempiamąjį atsparį storio kryptimi ir nustatant, ar laikomasi sąlygos:

,                                       (3.12)

čia: tg,f – gembės viršutinės lentynos storis; fth,d – skaičiuotinis tempiamasis plieno stipris gaminio storio kryptimi (žr. Reglamento 6.3 lent.).

Norint išvengti galimo kolonos lentynos išsisluoksniavimo gembės tempiamosios lentynos prijungimo zonoje, turi būti įrengiamos papildomos šoninės plokštelės. Šios plokštelės ją prijungiančių siūlių matmenys apskaičiuojami įrąžai Vg,Ed atlaikyti.

39. Pokraninių gembių veikiamų didelių apkrovų (žr. 3.1 c pav.) virintinės siūlės, prijungiančios gembes prie kolonos liemens, turi būti patikrintos atitinkamai jėgų Fd,1 = Fdlg/hk ir Fd,2 = Fd (hk + lg)/hk, padidintų 20 %, poveikiui. Šių jėgų reikšmės padidinamos įvertinant galimą netolygų vertikaliųjų jėgų pasiskirstymą gembės elementuose (šakose).

 

IV SKIRSNIS. KOLONŲ GALVENOS

 

40. Kolonų galvenų tipai atsižvelgiant į kolonos skerspjūvį, sijos ar santvaros prijungimo tipą pavaizduoti 3.2 pav.

Kolonos galveną sudaro: atraminė galvenos plokštė, galvenos atraminės briaunos ir skersinės sąstandos.

Remiant konstrukcijas ant kolonų viršaus, paprastai laikoma, kad tokia jungtis yra lankstinė.

41. Kolonos galvenos atraminės plokštės storis nustatomas ne skaičiuojant, o pagal konstrukcinius reikalavimus ir turi būti 16–30 mm, o plokštės ilgis ir plotis parenkami taip, kad jie būtų apie 15 mm didesni už kolonos liemens gabaritinius matmenis.

Paprastai galvenos atraminių plokščių ir kolonos atraminio galo paviršiai yra nudrožiami arba nufrezuojami, tuomet laikoma, kad spaudimas perduodamas glaudžiai besiliečiančiais paviršiais, o virintinių siūlių statinio aukštis imamas konstruktyviai atsižvelgiant į mažiausius galimus siūlių statinius jungiant atitinkamo storio elementus (žr. Reglamento 7.29 lent.).

42. Kolonos galvenos atraminės briaunos matmenys nustatomi taip:

- atraminės briaunos tbr storis imamas lygus 10–20 mm, bet ne mažesnis kaip ;

- vienos atraminės briaunos plotis .

 

a)

654a-p

 

b)

654b-p 654b-p

 

c)

 

3.1 pav. Pokraninių gembių konstrukciniai sprendiniai: a) gembės tvirtinimas prie vientiso skerspjūvio kolonų; b) gembės tvirtinimas prie spragotojo skerspjūvio kolonų; c) didelių apkrovų veikiamų gembių tvirtinimas prie spragotojo skerspjūvio kolonų

a)

b)

16-p

 

17-p

c)

d)

VIII11d-p

70a-p

 

e)

f)

VIII11e-p

VIII11v-p

g)

 

70d

 

3.2 pav. Konstrukciniai kolonų galvenų sprendiniai

 

43. Siūlių, jungiančių atraminę galvenos plokštę ir atraminę briauną, statinio aukštis apskaičiuojamas taip:

, .                                         (3.13.)

Galutine reikšme imama didesnioji iš gautųjų.

44. Siūlių, jungiančių galvenos atraminę briauną ir kolonos sienutę, ilgis nustatomas įvertinant galimą netolygią apkrovą dėl atraminių paviršių nelygiagretumo ar gamybos netikslumų, (sijos, santvaros) atraminę reakciją padidinant 20 %:

, .                              (3.14.)

45. Atraminę briauną prie kolonos sienutės jungiančių virintinių siūlių ilgis neturi viršyti . Atraminės briaunos ilgis – mm.

46. Galvenos atraminių briaunų kerpamasis atsparis tikrinamas taip:

,                                                      (3.15)

čia: hbr – galvenos atraminės briaunos aukštis; tbr – atraminės briaunos storis.

47. Kolonos sienutės kerpamasis atsparis galvenos atraminių briaunų prijungimo vietoje

,                                                       (3.16)

čia tw – kolonos sienutės storis.

Jei sąlyga netenkinama, kolonos sienutės storis galvenoje turi būti padidintas, t. y. ji sustiprinta papildomais lakštais.

48. Galvenos atraminės briaunos apačioje skersinės sąstandos įrengiamos siekiant išvengti kolonos sienutės išsikreivinimo statmenai jos plokštumai dėl galimo netolygaus sijos ar santvaros rėmimosi į koloną. Atraminės briaunos matmenys imami tokie patys kaip kolonų skersinių briaunų, o virintinių siūlių matmenys – pagal konstrukcinius reikalavimus.

49. Jeigu ant kolonos besiremiančių sijų atraminės sąstandos yra virš kolonos lentynų
(3.2 c, e, g pav.), tai šiuo atveju galvenos atraminių briaunų paskirtį atlieka kolonos lentynos, ir jei atraminės plokštės slėgis perduodamas kolonai per virintines siūles (kolonos ir atraminės plokštės atraminiai paviršiai nenudrožti ar frezuoti), virintinių siūlių, jungiančių vieną kolonos lentyną su atramine plokšte, statinio aukštis apskaičiuojamas nuo vienos sijos poveikio:

, .                                                  (3.17)

 

Galutine reikšme imama didesnioji iš gautųjų.

Sijų poveikį į koloną perduodant per frezuotus kolonos ir atraminės plokštės paviršius, virintinių siūlių statinio aukščiai imami mažiausių matmenų iš Reglamento 7.29 lent.

 

V SKIRSNIS. CENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ KOLONŲ BAZĖS

 

50. Centriškai gniuždomos kolonos bazė prie pamato gali būti tvirtinama lanksčiai arba standžiai. Stipriai centriškai apkrautų kolonų bazę sudaro stora pado plokštė, ant kurios frezuoto paviršiaus remiasi atraminis nufrezuotas kolonos liemens paviršius. Virintinės siūlės, prijungiančios kolonos liemenį, šiuo atveju atlieka tik sujungiamąją paskirtį. Jei kolonos nelabai apkrautos, tuomet gali būti naudojamos bazės konstrukcijos, kai įrąžos į pado plokštę perduodamos per virintines siūles, jungiančias kolonos liemenį ir pado plokštę, tuomet pado plokštės ir kolonos liemens atraminio paviršiaus papildomai paruošti nereikia.

51. Centriškai gniuždomų kolonų inkariniai varžtai atlieka antraeilį vaidmenį ir reikalingi tik kolonos padėčiai užtikrinti ir atsitiktiniams lenkiamiesiems momentams atlaikyti. Paprastai centriškai gniuždomosioms kolonoms yra įrengiami du arba keturi varžtai, kurių skersmuo parenkamas pagal konstrukcinius reikalavimus ir yra Ø20–Ø30 mm.

52. Kita centriškai gniuždomų kolonų bazės konstrukcija – bazė su statlakščiais. Statlakščiais ir briaunomis padidinamas atraminis kolonos liemens skerspjūvio plotas ir jos atlieka atramų, paskirstančių slėgį į pamatą, vaidmenį. Tinkamai išdėsčius statlakščius ir briaunas, galima sumažinti pado plokštės storį. Paprastai statlakščiai vertinami kaip gembinės sijos, atlaikančios pamato reaktyvinį slėgį. Statlakščiai dažniausiai konstruojami iš lakštinio plieno. Statlakščio storis paprastai būna 10–12 mm.

53. Kad kolonų montavimo metu būtų įmanoma pakoreguoti kolonos padėtį ir išvengti inkarinių varžtų ir skylių nesutapimo dėl varžtų įrengimo nuokrypų, inkarinių varžtų skylės pado ir tvirtinamosiose plokštėse formuojamos du kartus didesnio skersmens nei inkarinio varžto. Ant varžtų uždedamos 20–30 mm storio poveržlės. Skylės poveržlėse 3–5 mm (atsižvelgiant į varžto skersmenį) didesnės už varžto skersmenį. Sumontavus koloną į projektinę padėtį ir užveržus veržles, poveržlės privirinamos prie pado ar tvirtinamųjų plokščių.

54. Inkarinių varžtų įgilinimas pamate priklauso nuo inkarinio varžto tipo ir nustatomas skaičiuojant arba iš atitinkamų lentelių.

55. Kolonų bazių konstrukcijos atsižvelgiant į kolonos liemens skerspjūvį, veikiančių įrąžų ir tvirtinimo pamate tipą, parodytos 3.3 pav.

56. Paprastai kolonos pado plokštė skaičiuojama kaip kontūru paremtas lenkiamasis elementas, sudarytas iš kolonos skerspjūvio, statlakščių ir papildomų sąstandų. Plokštė apkrauta tolygiai išskirstyta apkrova – reaktyviniu pamato slėgiu. Atsižvelgiant į statlakčių, sąstandų padėtį, atskiri pado plokštės plotai skaičiuojami kaip gembės, plokštelės, paremtos dviem, trimis ar keturiomis kraštinėmis.

57. Centriškai gniuždomos kolonos pado plokštės matmenys (ilgis, plotis) priklauso nuo pamato betono glemžiamojo stiprio.

 

cc1-p

cc2-p

 

 

cc3-p

922b-2-p

 

 

922b-1-p

 

 

cc4-1p

cc4-2p

 

3.3 pav. Centriškai gniuždomų kolonų bazių konstrukciniai sprendiniai

 

58. Pamato, veikiamo vietinės glemžiamosios apkrovos, atsparis pagal STR 2.05.05:2005 yra nustatomas taip:

,                                                       (3.18)

čia: NEd – skaičiuotinių įtempių, veikiančių glemžimo plote Ac0, atstojamoji; Ac0 – pado plokštės plotas arba glemžimo plotas (žr. STR 2.05.05:2005 19 pav.); au – koeficientas, priklausantis nuo įtempių pasiskirstymo glemžimo plote; jis apskaičiuojamas taip:

,                                                (3.19)

čia: su,max ir su,min – atitinkamai didžiausieji ir mažiausieji gniuždymo įtempiai; fcud – skaičiuotinis betono glemžiamasis stipris, apskaičiuojamas pagal (3.20) formulę, imant skaičiuotinius betono gniuždomąjį fcd ir tempiamąjį fctd stiprius, nustatytus pagal STR 2.05.05:2005 43 p., vartojant dalinį patikimumo koeficientą gc = 1,8:

.                                                       (3.20)

Šioje formulėje fcd – skaičiuotinis betono gniuždomasis stipris, o a – koeficientas, įvertinantis ilgalaikį apkrovos poveikį, jos netinkamiausią pridėjimą ir lygus 0,85, kai betono klasė C50/60 ir mažesnė. Dėl kitų betono klasių žr. STR 2.05.05:2005 104 p.

Koeficientas wu, įvertinantis betono glemžiamojo stiprio padidėjimą, apskaičiuojamas pagal formulę

,                                     (3.21)

 

čia: ku – šoninio apspaudimo gniuždant efektyvumo koeficientas; sunkiajam betonui ; smulkiagrūdžiam betonui ku = 12,5; kf – imama iš STR 2.05.05:2005 17 lentelės; wu,max – ribinė betono glemžiamojo stiprio padidėjimo reikšmė, imama iš STR 2.05.05:2005 17 lentelės; Ac0 – glemžimo plotas (žr. STR 2.05.05:2005 19 pav.); Ac1 – pasiskirstymo plotas, kuris yra simetriškas glemžiamojo ploto centro atžvilgiu (žr. STR 2.05.05:2005 19 pav.).

59. Kolonų bazės pado reikiamo dydžio plokštės matmenys imami atsižvelgiant į centriškai gniuždomos kolonos bazės konstrukciją. Kolonų be statlakščių pado plokštės paprastai imamos kvadratinės arba stačiakampės – pagal kolonos liemens skerspjūvio gabaritinius matmenis.

 

Centriškai gniuždomos kolonos be statlakščių ir frezuotais atraminiais paviršiais bazės skaičiavimas

 

60. Tokių kolonų pado plokštės matmenys, palyginti su kolonos liemens skerspjūvio matmenimis, neturi būti daug didesni. Šios plokštės paprastai yra kvadratinės. Pamato betonas šiuo atveju turėtų būti gan didelio stiprio – B30/B35 klasės. Pado plokščių iškyšos nėra sustandinamos statlakščiais, todėl jų storis būna didesnis nei statlakščiais sustandintų pado plokščių storis.

61. Galimi du kolonų bazių su frezuotaisiais atraminiais paviršiais apytikriai skaičiavimo būdai: skaičiuojant pado plokštės iškyšos trapecinę dalį (žr. 3.4 a pav.) kaip gembę, apkrautą tolygiai išskirstyta apkrova, ir kitas būdas gali būti taikomas kvadratinėms ar artimos joms formos pado plokštėms (žr. 3.4 b pav.) – kolonos skerspjūvio gaubtinės ir plokštės plotai pakeičiami lygiaverčiais pagal plotą apskritimais.

 

a)

b)

 

3.4 pav. Pado plokštės skaičiavimo būdai: a) kaip gembę, apkrautą tolygiai išskirstyta apkrova;

b) kolonos skerspjūvio gaubtinės ir plokštės plotus pakeičiant lygiaverčiais pagal plotą apskritimais

 

62. Plokštė sąlygiškai sudalijama pagal įstrižaines; toliau skaičiuoti imamas trapecinis atbrailos plotelis ir skaičiuojamas kaip b pločio gembė. Lenkiamasis momentas gembėje ties kolonos gabaritu su tam tikra atsarga yra apskaičiuojamas taip:

 

,                                                              (3.22)

čia: Ag – trapecinės (brūkšniuotosios) dalies plotas;  – atstumas nuo kolonos gabarito iki trapecinės dalies sunkio centro; lg – iškyšos ilgis; B – pado kraštinės ilgis; hk – kolonos skerspjūvio aukštis; b – gembės plotis ties kolona b = hk arba b = bk.; σc – įtempiai pamate po pado plokšte.

Pado plokštės storis apskaičiuojamas naudojant šią formulę:

,                                                             (3.23)

čia b – gembės plotis ties kolona b = hk arba b = bk.

63. Skaičiuojant antruoju būdu nagrinėjamos kolonos skerspjūvio gaubtinės ir plokštės plotai pakeičiami lygiaverčiais pagal plotą apskritimais (žr. 3.4 b pav.). Lenkiamieji momentai bet kuriame plokštės taške apskaičiuojami taip:

,                                                             (3.24)

,                                                             (3.25)

čia: NEd – kolonos gniuždomoji jėga; kr ir kτ – koeficientai, imami iš 3.1 lent., atsižvelgiant į kolonos skerspjūvio gaubtinės ir pado plokštės plotus atitinkančių apskritimų spindulių santykį .

3.1 lentelė

Apskritųjų plokščių po frezuotaisiais atraminiais kolonų paviršiais skaičiavimo koeficientai

 

s

0,3

0,4

0,5

0,6

kr

0,0815

0,0517

0,0331

0,0200

kτ

0,1020

0,0752

0,0541

0,0377

 

Apskaičiavus lenkiamuosius momentus, normaliniai įtempiai skaičiuojami taip:

, ,                                 (3.26)

o tangentiniai įtempiai skaičiuojami taip:

.                                                               (3.27)

Pado plokštė turi atitikti sąlygą:

.                                             (3.28)

Pado plokštę kaip gembę paprastai tikslinga skaičiuoti, jei , o jei , kaip apskritąją plokštę.

Virintinės siūlės, jungiančios kolonos liemenį ir pado plokštę frezuotaisiais atraminiais paviršiais, skaičiuojamos 20 % kolonos skaičiuotinei įrąžai.

Pado plokštės storis, projektuojant kolonų bazes su frezuotaisiais atraminiais paviršiais, įvertinus plokštės storio sumažėjimą dėl frezavimo, turi būti imamas 2–3 mm storesnis nei apskaičiuotasis.

 

Centriškai gniuždomų kolonų bazių su statlakščiais skaičiavimas

 

64. Kolonos bazės su statlakščiais pado plokštės plotis imamas kiek platesnis už kolonos liemens skerspjūvio plotį, iškyša būna 80–120 mm ilgio. Iškyšos ilgis patikslinamas skaičiuojant pado plokštės storį. Parinkus pado plokštės plotį, apskaičiuojamas reikalingas pado plokštės ilgis.

65. Pado plokštė yra lenkiama tolygiai paskirstyto reaktyvinio pamato slėgio:

,                                                        (3.29)

čia: σc – pamato betono gniuždomieji įtempiai, B ir L – atitinkamai pado plokštės plotis ir ilgis.

 

a)

b)

bb-1-p

3.5 pav. Gniuždomosios kolonos bazės skaičiavimas: a) pado plokštės elementariųjų plotelių numeriai; b) elementariųjų plotelių galimos kraštinės sąlygos

 

66. Nustačius plokštės matmenis, apskaičiuojamas jos storis. Šiam tikslui plokštė suskirstoma į atskirus ruožus, kurių rėmimosi sąlygos yra skirtingos (žr. 3.5 b pav.): 1 – gembinė sija, 2 – dviem kraštais paremta plokštelė, 3 – trimis kraštais paremta plokštelė, 4 – keturiais kraštais paremta plokštelė.

Skaičiuojami kiekvieno ruožo lenkiamieji momentai, imant 1 cm pločio juostą, apkrautą tolygiai išskirstyta apkrova q.

Lenkiamasis momentas gembinėje sijoje (1 ruožas) skaičiuojamas taip:

,                                                              (3.30)

čia c – plokštės iškyša.

Lenkiamasis momentas plokštelėje, paremtoje dviem kraštais (2 ruožas), apskaičiuojamas taip:

.                                                      (3.31)

Lenkiamasis momentas plokštelėje, paremtoje trimis kraštais (3 ruožas), apskaičiuojamas taip:

,                                                          (3.32)

 

jei ruožo kraštinių santykis a1/d1 < 0,5, plokštelė skaičiuojama kaip gembė su iškyša a1; α3 koeficientas imamas iš 3.3 lent.

Lenkiamasis momentas plokštelėje, paremtoje keturiais kraštais (4 ruožas), skaičiuojamas a matmens kryptimi (žr. 3.5 pav.) taip:

,                                                          (3.33)

čia a – trumpesniosios ruožo kraštinės ilgis; α1 koeficientas imamas iš 3.2 lent.

Keturiais kraštais paremtos plokštelės, kurių kraštinių santykis b/a > 2, skaičiuojamos pagal (3.31) formulę.

3.2 lentelė

Pado plokštelių, įtvirtintų keturiais kraštais, skaičiavimo koeficientai

 

b/a

1

1,1

1,2

1,3

1,4

1,5

1,6

1,7

1,8,

1,9

2,0

>2,0

α1

0,048

0,055

0,063

0,069

0,075

0,081

0,086

0,091

0,094

0,098

0,1

0,125

 

3.3 lentelė

Pado plokštelių, įtvirtintų trimis kraštais, skaičiavimo koeficientai

 

a1/d1

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1,0

1,2

1,4

2,0

>2,0

α2

0,06

0,074

0,088

0,097

0,107

0,112

0,12

0,126

0,132

0,133

 

Pado plokštės storis apskaičiuojamas taip:

,                                                        (3.34)

čia Mmax – didžiausiojo momento ruožuose reikšmė.

67. Tikslinga apskaičiuoti reikalingą plokštės storį visuose ruožuose. Jei storiai skiriasi nedaug, imama didžiausioji storio reikšmė. Jei storiai daug skiriasi, galima keisti pado plokštės matmenis L ir B taip, kad reikiamas plotas nesumažėtų arba ruožuose, kuriuose lenkiamieji momentai didžiausi, numatyti papildomas briaunas.

68. Pado plokštės reaktyvinis spaudimas perduodamas kolonos bazės elementams. Statlakščiai, briaunos skaičiuojami jiems tenkančio reaktyvinio spaudimo daliai. Gali būti priimamas tolygus spaudimo pasiskirstymo plotas (žr. 3.6 a pav.).

 

Kolonos bazės statlakščių ir briaunų skaičiuojamoji schema pateikta 3.6 pav.

 

a)

 

b)

 

c)

aa-3-p

 

3.6 pav. Kolonos bazės statlakščių ir briaunų skaičiuojamosios schemos: a) statlakščių ir briaunų apkrovimo plotai; b) statlakščio skaičiuojamoji schema; c) briaunos skaičiuojamoji schema

 

VI SKIRSNIS. EKSCENTRIŠKAI GNIUŽDOMŲ KOLONŲ BAZĖS

 

69. Ekscentriškai gniuždomų kolonų bazės konstruojamos pailgintos lenkiamojo momento plokštumoje. Kolonos ir pamato jungtis yra standžioji, t. y. atlaiko didelius lenkiamuosius momentus, todėl šių kolonų bazės yra konstruojamos su statlakščiais. Statlakščiai yra tvirtinami lenkiamojo momento plokštumoje. Statmena rėmui kryptimi kolonos (3.7 pav.) paprastai laikomos įtvirtintos lanksčiai, nes atstumas tarp varžtų šia linkme yra santykinai nedidelis.

70. Skersinėms jėgoms perduoti tiesiogiai į pamatą gali būti naudojamos atramos, kurios tvirtinamos prie pado plokštės apačios ir įbetonuojamos į pamatą, kaip parodyta 3.3 pav. Ekscentriškai gniuždomų kolonų bazių konstrukciniai sprendiniai parodyti 3.7 pav.

71. Pado plokštės storis nustatomas skaičiuojant, tačiau pagal konstrukcinius reikalavimus jos storis priimamas ne mažesnis kaip 20 mm.

72. Skaičiuojant ekscentriškai gniuždomos ištisinės kolonos bazę, turi būti nustatyti šie parametrai:

- pado plokštės matmenys;

- statlakščių ir briaunų matmenys;

- inkarinių varžtų skersmenys;

- inkarinių plokščių matmenys;

- virintinių siūlių, prijungiančių statlakščius prie pado plokštės ir prie kolonos liemens, parametrai.

 

922c-p

922d-p

xx

 

3.7 pav. Ekscentriškai gniuždomų kolonų bazių konstrukciniai sprendiniai

 

73. Pado plokštės plotis dažniausiai nustatomas pagal konstrukcinius reikalavimus, atsižvelgiant į kolonos atraminės dalies plotį :, čia: bk – kolonos liemens plotis; tst – statlakščio storis; c – pado plokštės iškyšos plotis (imamas ne didesnis kaip 80–100 mm).

74. Pado plokštės ilgis nustatomas pagal didžiausiuosius pamato betono įtempius:

.                                       (3.35)

Iš (3.35) formulės nustatoma:

.                 (3.36)

75. Skaičiuotinis betono glemžiamasis stipris fcud apskaičiuojamas pagal (3.20) formulę, o pado plokštės storis apskaičiuojamas kaip ir centriškai gniuždomos kolonos nuo pamato reaktyvinio spaudimo pagal (3.30–3.34) formules.

76. Suskirstyti pado plokštę į plotelius reikia taip, kad didžiausiosios lenkiamųjų momentų reikšmės juose daug nesiskirtų. Skaičiuojant lenkiamuosius momentus ploteliuose, imama, kad įtempiai betone σc yra vienodai pasiskirstę visame skaičiuojamame plotelyje ir lygūs didžiausiems įtempiams tame plotelyje. 3.8 pav. parodytoje pado plokštėje gali būti išskirti trys ploteliai. Pirmasis plotelis – gembinė sija, antrasis – trimis kraštais atremta plokštelė, o trečiasis – keturiais kraštais atremta plokštelė.

Pado plokštė paprastai neturėtų būti storesnė kaip 40 mm.

Statlakščiai skaičiuojami kaip sija su dviem gembiniais galais, atremta į kolonos liemens lentynas ir veikiama pamato reaktyvinio spaudimo (3.6 b pav.).

77. Atsargos labui gali būti laikoma, kad kolonos sienutė neperduoda įrąžos pado plokštei, tuomet juostų perduodama įrąža statlakščiui bus atlaikoma dviem virintinėmis siūlėmis. Įrąža kolonos lentynoje apskaičiuojama taip: , čia h – atstumas tarp kolonos lentynų.

Statlakščio aukštis nustatomas atsižvelgiant į reikalingą virintinių siūlių ilgį statlakščiui prie kolonos prijungti:

, .                   (3.37)

Statlakštį prijungiančiosios virintinės siūlės turi atitikti Reglamento 143 ir 144 p. reikalavimus.

Reikiamas statlakščio aukštis – mm.

78. Ištisiniai ir atskirieji statlakščiai ir briaunos paprastai skaičiuojami kaip gembės (3.6 pav.)

79. Tolygiai išskirstyta apkrova (reaktyvinis pamato spaudimas), veikianti statlakštį, atsargos labui gali būti apskaičiuojama nuo pusės pado plokštės pločio B/2:

, , .         (3.38)

Statlakščio gembinės dalies lenkiamasis momentas ir skersinė jėga gniuždomoje pusėje – 1 pjūvyje (3.8 d pav.) apskaičiuojami pagal šias išraiškas:

,                                       (3.39)

; .                      (3.40)

skaičiavimuose imama didesnioji iš skersinių jėgų Vst,1 ir Vst,2 reikšmių.

80. Kitoje statlakščio gembinėje dalyje (tempiamųjų inkarinių varžtų pusėje) – 2 pjūvyje, lenkiamasis momentas ir skersinė jėga sukeliami didžiausiosios inkarinių varžtų tempiamosios jėgos Nv, max nuo nepalankiausio apkrovų derinio. Skersinė jėga ir lenkiamasis momentas, veikiantys statlakštyje ties kolona, yra lygūs:

, .                                        (3.41)

 

Normaliniai ir tangentiniai įtempiai statlakščio 1 ir 2 pjūviuose apskaičiuojami taip:

;

 ,

čia: .

Statlakštis abiejuose pjūviuose tikrinamas pagal šią sąlygą:

.                                                             (3.42)

 

a)

d)

 

 

 

 

b)

c)

 

3.8 pav. Ištisinės kolonos standžiai prijungtos prie pamato, bazė: a) konstrukcija; b) įtempių diagramos pado plokštei skaičiuoti; c) įtempių diagrama inkariniams varžtams skaičiuoti

 

81. Kai kuriais atvejais reikia patikrinti statlakščio lenkiamąjį tamprųjį stiprumo atsparį viduriniame tarpatramyje (tarp kolonos juostų) nuo reaktyvinio pamato spaudimo, veikiančio ilgyje s. Paprastai tikrinti statlakštį šiame ruože reikia, jei atstumas tarp juostų yra didelis ir lenkiamasis momentas statlakščio tarpatramyje yra didesnis nei gembinėse dalyse.

82. Inkarinių varžtų ir plokštelių inkariniams varžtams skaičiavimas. Inkariniai varžtai skaičiuojami įrąžų, kolonos atraminiame pjūvyje deriniui, kuriame yra didžiausiasis lenkiamasis momentas ir mažiausioji ašinė jėga. Šiam įrąžų deriniui apskaičiuojami didžiausieji ir mažiausieji įtempiai pamate:

,                                           (3.43)

čia .

Suminė ašinė jėga, veikianti tempiamosios bazės pusės varžtuose, apskaičiuojama taip:

,                                                   (3.44)

čia:  – atstumas nuo kolonos ašies iki pamato gniuždomosios zonos sunkio centro;

 – atstumas nuo pamato gniuždomosios zonos sunkio centro iki inkarinių varžtų, esančių tempiamoje pusėje ašies.

 – gniuždomosios zonos ilgis.

Reikiamas inkarinio varžto plotas apskaičiuojamas pagal šią išraišką:

,                                                   (3.45)

čia: n – inkarinių varžtų vienoje bazės pusėje skaičius; fba,d – skaičiuotinis pamatų inkarinių varžtų tempiamasis plieno stipris, apskaičiuojamas pagal Reglamento 6.1 formulę.

83. Inkarinių varžtų plokštelės yra lenkiamos inkarinių varžtų jėgų ir yra skaičiuojama kaip dviatramė (atremta ant statlakščių) sija, apkrauta dviem koncentruotomis jėgomis (3.8 pav). Lenkiamasis momentas plokštelės viduriniame tarpatramyje apskaičiuojamas taip: , čia bv – atstumas tarp gretimų inkarinių varžtų. Plokštelės plotis nustatomas atsižvelgiant į mažiausius atstumus nuo varžto iki elemento krašto statmena įrąžai kryptimi pagal Reglamento 7.31 lent. Inkarinių varžtų plokštelės storis apskaičiuojamas įvertinant grynąjį skerspjūvio plotą:

.                                         (3.46)

84. Virintinėms siūlėms prijungiančios bazės elementus prie pado plokštės yra tikrinama sąlyga:

,                                  (3.47)

čia:  – virintinių siūlių metalo kerpamasis plotas;  – virintinių siūlių metalo kerpamojo ploto inercijos momentas;  – virintinių siūlių metalo kerpamojo ploto atsparumo momentas.

Virintinės siūlės, prijungiančios bazės elementus prie pado plokštės, paprastai yra imamos vienodo statinio aukščio.

85. Bazė turi būti skaičiuojama keliems pavojingiausiems įrąžų kolonos atraminiame pjūvyje deriniams.

 

IV SKYRIUS. SANTVARŲ MAZGŲ KONSTRAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS

 

VII SKIRSNIS. SANTVARŲ IŠ STAČIAKAMPIŲ VAMZDŽIŲ MAZGAI

 

86. Santvarų iš stačiakampių ir apvaliųjų tuščiavidurių profiliuočių mazgus rekomenduojama konstruoti elementus jungiant tiesiogiai, be mazginių lakštų.

87. Santvarų iš stačiakampių tuščiavidurių profiliuočių mazgų be mazginių lakštų, jungiančių juostą ir prie jos tvirtinamus tinklelio elementus, turi būti tikrinama:

- juostos sienutės, besiliečiančios su tinklelio elementu, atsparis praspaudimui (išplėšimui) (žr. 4.1 a pav.);

- juostos šoninės sienutės (lygiagrečios mazgo plokštumai) atsparis gniuždomojo elemento prijungimo vietoje (žr. 4.1 b pav.);

- tinklelio elemento atsparis jungimo prie juostos srityje (žr. 4.2 a pav.);

- virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementą prie juostos, atsparis (žr. 4.2 b pav.).

 

a)

b)

 

4.1 pav. Santvaros juostos suirimo pobūdis: a) praspaudžiant (išplėšiant); b) profiliuočio sienutei išklumpant

 

a)

b)

 

4.2 pav. Santvaros mazgo suirimo pobūdis: a) nutrūkus tinklelio elementui; b) suirus virintinėms siūlėms

 

 

 

4.3 pav. K pavidalo santvaros mazgas ir jo žymenys

 

 

4.4 pav. Spyrinis santvaros mazgas ir jo žymenys

 

88. Santvarų iš tuščiavidurių stačiakampių profiliuočių pagrindiniai mazgų tipai, jų matmenų ir įrąžų žymenys pateikti 4.3–4.7 pav.

89. Prijungiant du tinklelio elementus prie juostos iš vienos pusės (žr. 4.3 ir 4.4 pav.) ir vieną elementą atraminiame mazge (žr. 4.5 pav.), kai b1(2)/b0 £ 0,9 ir g/c1(2) £ 0,25, juostos praspaudimo (išplėšimo) atsparis pagal (4.1) formulę tikrinamas kiekvieno prijungiamo elemento vietoje.

,                        (4.1)

čia: N1(2) – ašinė jėga prijungiamajame elemente; M1(2) – lenkiamasis momentas prijungiamajame elemente mazgo plokštumoje, sutampančiame su juostos lentyna pjūvyje (momento dėl mazgų standumo galima nevertinti); γc – darbo sąlygų koeficientas pagal Reglamento 7.1 lentelę; γ1 – įrąžos ženklo prijungiamajame elemente įtakos koeficientas imamas lygus 1,2 tempiamajam elementui ir 1,0 - kitais atvejais; γ0 – juostoje veikiančios ašinės jėgos įtakos koeficientas, nustatomas pagal (4.2) formulę, jei juosta gniuždoma ir . Kitais atvejais g0 = 1,0;

                                                              (4.2)

N0j – juostos ašinė jėga, veikianti tempiamojo tinklelio elemento pusėje; А0 – santvaros juostos skerspjūvio plotas; fy,d – juostos plieno skaičiuotinis stipris pagal takumo ribą; t0 – santvaros juostos sienutės storis; c1(2) – prijungiamojo elemento ir juostos susikirtimo linijos ilgis juostos ašies kryptimi, lygus ; g – pusė atstumo tarp gretimų tinklelio elementų sienučių arba tarp spyrio ir atraminės briaunos; a = (b0 – b1(2))/2; q1(2) – tinklelio elemento prijungimo prie juostos kampas.

90. X ir T pavidalo mazguose (žr. 4.6 ir 4.7 pav.), taip pat mazguose, aptartuose 89 punkte, kai c/b1(2) > 0,25, juostos atsparis praspaudimui skaičiuojamas pagal formulę:

.                              (4.3)

91. Juostos sienutės atsparis mazgo plokštumoje, gniuždomojo tinklelio elemento prijungimo vietoje, kai , tikrinamas pagal formulę:

,                                                    (4.4)

čia: γt – koeficientas, įvertinantis juostos plonasieniškumą, kai , imamas lygus 0,8, kitais atvejais 1,0; k – koeficientas, atsižvelgiant į juostos plonasieniškumą ir skaičiuotinį plieno stiprį pagal takumo ribą fy,d, imamas pagal pateiktas tris sritis apibrėžiančias formules:

kai , k =1;                                                           (4.5)

kai ,

;                                                                               (4.6)

kai , .                                 (4.7)

Formule (4.4) įvertinamas galimas mazgo laikomosios galios netekimas dėl juostos šoninės sienutės pastovumo netekimo, esant gana dideliems b1(2)/b0 santykiams (kai praspaudimas apsunkintas). Koeficientas k įvertina galimą juostos sienutės ruožo, kaip gniuždomos plokštelės, laikomosios galios sumažėjimą tamprioje arba tampriai plastinėje zonoje (k = scr/fy,d, čia scr – kritiniai įtempiai). Plienui, kurio fy,d £ 400 MPa ir kai santykis h0/t0 £ 40, k = 1,0.

 

 

4.5 pav. Atraminis santvaros mazgas ir jo žymenys

 

 

4.6 pav. X pavidalo santvaros mazgas ir jo žymenys

 

 

4.7 pav. T pavidalo santvaros mazgas ir jo žymenys

 

92. Tinklelio elemento atsparis jo prijungimo prie juostos srityje turi būti tikrinamas:

- mazguose, nurodytuose 89 punkte, kai kampas tarp tinklelio ir juostos a = 40 – 50° pagal formulę:

,                                               (4.8)

čia: k – nustatomas pagal 91 punkto reikalavimus, pakeičiant juostos charakteristikas tinklelio elemento charakteristikomis (b0 – į didesnįjį iš b1(2) ir h1(2), t0 į t1(2); fy,d į fyd,1(2)); fyd1(2)t – atitinkamo tinklelio elemento skaičiuotinis plieno stipris pagal takumo ribą; A1(2) – atitinkamo tinklelio elemento skerspjūvio plotas; t1(2) – atitinkamo tinklelio elemento sienutės storis, stačiakampio skerspjūvio tinklelio elementams dešinę formulės pusę reikia padauginti iš daugiklio ;

- mazguose, nurodytuose 90 punkte, pagal formulę:

.           (4.9)

Išraiška (4.9) formulės apskrituose skliausteliuose neturi būti mažesnė nei 0. Skaičiuojant stačiakampio skerspjūvio tinklelio elementus, dešinė (4.9) formulės pusė turi būti dauginama iš daugiklio .

93. Virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementus prie juostų, atsparis turi būti tikrinamas:

- mazguose, nurodytuose 89 punkte, kai kampas tarp tinklelio ir juostos a = 40 – 50° pagal formulę:

,                            (4.10)

čia βwf, kf, fvw,f,d imami pagal Reglamento XVII skirsnį;

- mazguose, nurodytuose 90 punkte, pagal formulę:

;       (4.11)

- jei virintinės siūlės buvo virinamos paliekant tarpą, lygų 0,5–0,7 tvirtinamo elemento storio, ir siūlė visiškai įvirinta, tuomet šias siūles reikia skaičiuoti kaip sudurtines.

 

VIII SKIRSNIS. SANTVARŲ IŠ APSKRITŲ VAMZDŽIŲ MAZGAI

 

94. Skaičiuojant apskritųjų tuščiavidurių plieno profiliuočių sandūrines jungtis, suvirintas be vidinio padėklinio žiedo, virintinės siūlės stiprį reikia dauginti iš jungties darbo sąlygų koeficiento . Pridurtinėse (tėjinėse) jungtyse, skaičiuojamose kaip sandūrinės, nepravirinant siūlės šaknies .

95. Tuščiavidurių plieno profiliuočių tempiamųjų ar gniuždomųjų virintinių sandūrinių jungčių atsparis turi būti tikrinamas pagal šią formulę:

,                                                          (4.12)

čia: – profiliuočio su plonesne sienute vidutinis skersmuo, lygus išorinio ir vidinio skersmens vidurkiui; t – plonesnioji jungiamųjų profiliuočių sienelė. Sandūrinės siūlės atspario tikrinti nereikia, jei virinant naudojami žiediniai padėklai, jei naudojamos Reglamento III skirsnyje nurodytos suvirinimo medžiagos ir fiziškai kontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė;– sandūrinės jungties skaičiuotinis stipris (žr. Reglamento 6.11 lentelę).

96. Apvaliųjų tuščiavidurių profiliuočių, pridurtinai jungiamų su kitais cilindrinio ar plokščiojo paviršiaus elementais, ašinės jėgos  veikiamos jungtys turi būti tikrinamos pagal tokias formules:

,                                                      (4.13)

,                                                                          (4.14)

,                                                                          (4.15)

čia  ir – priekinės ir galinės (siūlės dalys atitinkamai iš bukojo ir iš smailiojo kampo tarp tinklelio elemento ir juostos ašių pusės) virintinės siūlės dalių atspariai.

97. Priekinės ir galinės siūlės dalių atspariai nustatomi taip:

,                                  (4.16)

,                                (4.17)

čia:

– sandūrinės jungties skaičiuotinis stipris (žr. Reglamento 6.11 lentelę);

– kertinės jungties skaičiuotinis stipris, imama;

 ir

– kertinės siūlės skaičiuotiniai stipriai (žr. Reglamento 6.11 lentelę);

– prijungiamojo profiliuočio sienutės storis;

– kertinės siūlės statinis;

 ir

– skaičiuojamų kaip sandūrinių visas siūlių ilgis galinėje ir priekinėje siūlės dalyje;

 ir

– skaičiuojamų kaip kertinių visas siūlių ilgis galinėje ir priekinėje siūlės dalyje;

– virintinės siūlės darbo sąlygų koeficientas nustatomas pagal šio priedo 94 punktą.

 

98. Sandūrinės siūlės atkarpų ilgiai nustatomi taip:

,                                                                      (4.18)

.                                                                       (4.19)

Siūlių ilgius  ir  galima nustatyti pagal 4.8 pav. pateiktas kreives, o santykinius kertinių siūlių ilgius  ir  – pagal 4.9 pav. pateiktas kreives.

99. Skaičiuojant plokščiųjų arba erdvinių santvarų jungtis tarp santvaros juostos ir n tinklelio elementų, būtina tikrinti juostos praspaudimą kiekvienam j-ajam tinklelio elementui () visuose skaičiuotiniuose įrąžų deriniuose. Kai juostos skersmens ir sienelės santykis  yra didesnis nei 20 ir mažesnis nei 60, juostos praspaudimas tikrinamas pagal šias formules:

, kai ,                  (4.20)

.                                                       (4.21)

Formulių (4.20) ir (4.21) žymenys:

i

– prijungiamojo tinklelio elemento eilės numeris;

j

– nagrinėjamo prijungiamojo tinklelio elemento eilės numeris;

 ir

– tinklelio elementuose veikianti ašinė jėga su savo ženklu (teigiamasis – tempimas ir neigiamasis – gniuždymas)

– koeficientas, kai , nustatomas pagal formulę:

, kai  ;

– įrąžos nagrinėjamame prijungiamajame elemente ženklo koeficientas, esant tempimui, imamas 0,8, o gniuždomajam strypui lygus 1;

– apvaliųjų profiliuočių sąlyčio ruožo ilgis lygus ;

– necilindrinės formos nagrinėjamo elemento sąlyčio ruožo ilgio įtakos koeficientas nustatomas pagal formulę:

, prijungiant apvalųjį profiluotį, ;

 ir

– prijungiamojo elemento plotis apvaliesiems profiliuočiams  arba ;

 ir

– nagrinėjamo tinklelio elemento ašies ir juostos sudaromosios susikirtimo vietos pjūvyje veikiantys lenkiamieji momentai, sukelti išorinių poveikių atitinkamai santvaros ir statmenoje santvarai plokštumoje; į momentus, sukeltus mazgų standumo, galima neatsižvelgti;

– santvaros juostos atsparis: ,

čia  – juostos plieno skaičiuotinis stipris, – santykinis juostos sienelės storis – ,  – darbo sąlygų koeficientas imamas lygus 0,9, kai  , ir 1 – kitais atvejais;

– gniuždomosios įrąžos juostoje įtakos koeficientas , esant tempimui ,  – didžiausia santvaros juostos įrąža tinklelio elemento prijungimo ruože,  – santvaros juostos skerspjūvio plotas;

– koeficientas, įvertinantis jungties sustiprinimą skersinėmis sąstandomis, esant sąstandoms juostoje jungties vietoje, jis imamas lygus 1,25, be sąstandų – 1;

– kitų tinklelio elementų (i-tųjų) išdėstymo jungtyje atžvilgiu nagrinėjamo tinklelio elemento (j-ojo) įtakos koeficientas nustatomas pagal 4.1 lentelę, kai , ;

– , čia ;

– juostos apėmimo prijungiamuoju elementu plotis ties virintinės siūlės kraštais, kai , galima imti , o jeigu  tai , , čia – prijungiamojo elemento plotis (apvaliojo profiliuočio skersmuo -),  kai  ir  kai .

 

Rekomenduojama, kad santvarų tinklelio strypus tiesiogiai jungiant prie juostų (be mazginių lakštų), santykiniai elementų sienelių storiai neviršytų 4.2 lentelėje pateiktų reikšmių.

100. Tinklelio elementų iš tuščiavidurių plieninių apvaliųjų profiliuočių atsparis turi atitikti sąlygą:

,                                                                       (4.22)

čia:

 

– tinklelio elemento ašinė jėga;

– koeficientas K-formos jungtims imamas 0,008, kai, skaičiuojant jungtį, koeficientas  pagal 4.1 lentelę yra mažesnis nei 0,85 ir 0,015 – kitais atvejais;

– elemento skerspjūvio plotas;

– įrąžos nagrinėjamame elemente ženklo koeficientas, esant tempimui, imamas lygus 0,8, o gniuždomajam strypui lygus 1;

– darbo sąlygų koeficientas imamas 0,85 elementui, susikertančiam mazge su kitais dviem elementais, kuriuose veikia skirtingo ženklo įrąžos, 1 – kitais atvejais;

– santykinis juostos sienelės storis – ;

– skaičiuotinis tinklelio elemento plieno stipris.

 

4.2 lentelė

Rekomenduojamieji santykiniai elementų sienelių storiai

 

, N/mm2

Santykinis sienelės storis

Juostų

tinklelio

gniuždomojo

tempiamojo

30

90

90

35

80

90

40

70

90

 

Tinklelio elementų sienelių storiai turi būti ne didesni nei juostos.

 

 

4.8 pav. Kreivės dviejų apvaliųjų vamzdinių profiliuočių jungties priekinės  ir galinės  siūlių ilgiui nustatyti pagal tinklelio strypo posvyrio kampą ir jo vidinį skersmenį  bei juostos skersmenį

 

a)

b)

 

4.9 pav. Kreivės dviejų apvaliųjų vamzdinių profiliuočių jungties santykinių kertinių siūlių ilgiams  ir nustatyti: a) kai tinklelio profiliuočio prigulantis kraštas nenusklembtas; b) kai tinklelio profiliuočio prigulantis kraštas nusklembtas

 

4.1 lentelė

Jungties tipo koeficientas

Gretutinio prijungiamojo elemento ašies padėtis nagrinėjamojo elemento ašies atžvilgiu

Jungties tipas

gij

eij

Toje pačioje plokštumoje iš tos pačios juostos pusės ()

K

_

 

Toje pačioje plokštumoje, bet iš priešingos juostos pusės ()

X

 

0

Statmenoje plokštumoje ()

L

 

 

/2

0

Kai  arba , tarpinės  reikšmės nustatomos interpoliuojant. Koeficiento  imamos pagal atitinkamą atstumą  tarp nagrinėjamo ir gretutinio prijungiamų prie juostos elementų:

 ;

 ;

 .

 – kampas tarp nagrinėjamo ir gretutinio prijungiamųjų elementų ir juostos ašies plokštumų radianais;

 – mažiausiasis atstumas tarp nagrinėjamo ir gretutinio prijungiamų prie juostos elementų virintinių siūlių išilgai juostos ašies: ;

 – mažiausiasis atstumas tarp nagrinėjamo ir gretutinio prijungiamų prie juostos elementų virintinių siūlių šonų išilgai juostos ašies: ;

 – prijungiamojo elemento pločio santykis su juostos skersmeniu, apvaliojo profiliuočio – . Jungties matmenų žymenis žiūrėti 4.10 pav.

 

 

 

4.10 pav. Erdvinės konstrukcijos mazgas iš tuščiavidurių apvaliųjų profiliuočių

 

101. Jeigu juostos sienelė yra sustiprinta antdėklu tinklelio elemento prijungimo vietoje, tai, skaičiuojant juostos praspaudimą, (4.20) formulėje atspariui  skaičiuoti turi būti naudojamas antdėklo plieno stipris ir redukuotas juostos sienutės storis, lygus antdėklo storiui , bet ne daugiau kaip  skaičiuojant tempiamojo tinklelio elemento prijungtį, o skaičiuojant gniuždomojo tinklelio elemento prijungtį – , čia  – didesnė, o  – mažesnė reikšmės iš dydžių  ir  reikšmių.

 

V SKyrius. SIJŲ JUNGČIŲ KONSTRAVIMAS IR SKAIČIAVIMAS

 

IX SKirsnis. GAMYKLINĖS JUNGTYS

 

102. Sijų gamyklinės jungtys yra įrengiamos tais atvejais, kai dėl tiekiamo lakštinio plieno ar profiliuočių geometrinių parametrų nėra įmanoma pagaminti reikiamo ilgio sijos ar jos dalies. Gamyklinės jungties vieta gali būti parenkama atsižvelgiant ir į tam tikrus konstrukcinius reikalavimus.

103. Sijų iš valcuotųjų profiliuočių gamyklinės jungtys yra suvirintinės. Šios dažniausiai naudojamos jungtys parodytos 5.1 pav. Technologiniu požiūriu paprasčiausia įrengti suvirintines sandūrines jungtis (žr. 5.1 a pav.). Siekiant sumažinti liekamuosius įtempius, visų pirma suvirinama valcuotino profiliuočio sienelė, paskui – juostos. Tokios siūlės atsparis (laikomoji galia) yra ne mažesnis nei paties profiliuočio, jei siūlė yra visiškai įvirinta ir gamykloje atliekama suvirintinės jungties fizinė kokybės kontrolė.

 

a)

b)

 

algio1a

algio1b

 

5.1 pav. Valcuotųjų profiliuočių gamyklinės suvirintinės jungtys: a) sandūrinės be antdėklų;

b) sandūrinės su antdėklais

 

104. Jei fiziškai nekontroliuojama tempiamųjų siūlių kokybė ir ypač tais atvejais, kai suvirinama rankiniu būdu, gamyklinės virintinės siūlės metalo skaičiuotinis stipris yra 15 % mažesnis už profiliuočio plieno skaičiuotinį stiprį (žr. Reglamento 38 p. ir 6.11 lent.). Tada suvirintosios sandūrinės jungties lenkiamasis atsparis bus lygus:

,                                           (5.1)

čia  – skaičiuotinis sijos skerspjūvio lenkiamasis tamprusis atsparis (žr. Reglamento 67 p.).

105. Šiuo atveju, kai suvirintoji sandūrinė jungtis yra įrengiama didžiausio skaičiuotinio lenkiamojo momento veikimo vietoje, būtina sandūrinę jungtį sutiprinti antdėklais, privirintais prie juostų kertinėmis siūlėmis (žr. 5.1 b pav.). Antdėkle veikianti įrąža nustatoma taip:

,                                                 (5.2)

čia: – skaičiuotinis didžiausias jungtyje veikiantis lenkiamasis momentas;  – atstumas tarp antdėklų sunkio centrų (žr. 5.1 b pav.).

Reikamas antdėklų skerspjūvio plotas apskaičiuojamas pagal šią sąlygą:

.                                                                     (5.3)

Konstruojamo antdėklo plotis  imamas apie 15–20 mm siauresnis arba platesnis už sijos juostos plotį, kad būtų vietos kertinėms virintinėms siūlėms įrengti. Tada antdėklo storis nustatomas taip: . Siekiant jungtyje sumažinti liekamuosius virintinius įtempius, kampinės antdėklus pritvirtinančios siūlės nevirinamos iki sandūros arčiau kaip 25 mm (žr. 5.1 b pav.). Antdėklo ilgis bus lygus:

,                                                                       (5.4)

čia  – antdėklą pritvirtinančios vienos kampinės siūlės ilgis (žr. 5.1 b pav.).

106. Sudėtinio skerspjūvio sijose gamyklinės jungtys gali būti įrengiamos be antdėklų, suvirinant sienelės ir juostos lakštus sudurtinėmis siūlėmis (žr. 5.2 b pav.). Šiuo atveju jei įtempiai viršija skaičiuotinį sudurtinės siūlės metalo stiprį pagal takumo ribą (žr. 104 p.), tai tempiamosios juostos dalys suvirinamos įstrižąja sudurtine siūle. Įstrižosios sudurtinės siūlės kampas turi būti  (žr. 5.2 b pav.). Technologiškai paprasčiau įrengti tempiamojoje juostoje tiesią (statmeną elemento ašiai) sudurtinę siūlę, perkeliant juostų sandūros vietą į mažesnių įtempių zoną, kurioje yra tenkinama sąlyga:

,                                                    (5.5)

čia:  – sijos juostoje veikianti įrąža;  – sijos juostos sandūrinės virintinės jungties atsparis. Sijos gniuždomoje juostoje ir sienelėje yra įprasta įrengti tiesią (statmeną elemento ašiai) sudurtinę siūlę.

 

X SKirsnis. MONTUOJAMOSIOS JUNGTYS

 

107. Valcuotųjų profiliuočių ir sudėtinio skerspjūvio sijų montuojamosios jungtys gali būti suvirintinės ir varžtinės. Rekomenduojama naudoti varžtines jungtis, leidžiančias sumažinti statybvietėje darbo imlumą ir užtikrinti geresnę montavimo darbų kokybę. Pagrindinis suvirintinių montuojamųjų jungčių, palyginti su varžtinėmis, privalumas – mažesnės plieno sąnaudos. Įrengiant varžtines sijų jungtis išauga darbo imlumas, o sijų skerspjūviai yra susilpninami skylėmis.

108. Sijų iš valcuotųjų profiliuočių montuojamosioms suvirintinėms jungtims įrengti dažniausiai naudojami antdėklai (žr. 5.3 pav.). Laikoma, kad tokiose jungtyse lenkiamąjį momentą  atlaiko tik juostų antdėklai, o skersinę jėgą  – sienelės antdėklai. Juostos antdėkle veikianti įrąža apskaičiuojama pagal formulę:

.                                                                          (5.6)

algio3p

 

5.3 pav. Valcuotųjų profiliuočių montuojamoji suvirintinė jungtis

 

Reikiamas juostų antdėklo skerspjūvio plotas nustatomas pagal (5.3) formulę, o jo ilgis – remiantis šia išraiška:

,                                                                            (5.7)

čia  – antdėklą pritvirtinančios vienos kampinės siūlės ilgis (žr. 5.3 pav.).

109. Juostos antdėklo plotis  imamas apie 20 mm platesnis už sijos juostos plotį (žr. 5.3 pav.). Sienelės antdėklų parametrai gali būti parenkami pagal konstrukcinius reikalavimus. Sienelės antdėklų ilgis priimamas atsižvelgiant į jos aukštį () (žr. 5.3 pav.). Bendras abiejų sienelės antdėklų storis neturi būti mažesnis už sijos sienelės storį (), o jų plotis  imamas 100–200 mm. Turi būti patikrinamas sienelės antdėklų stiprumas pagal tokią išraišką:

,                                                                            (5.8)

čia – vieno sienelės antdėklo skerspjūvio plotas.

110. Sienelės antdėklus pritvirtinančiose siūlėse veikia skersinė jėga  ir lenkiamasis momentas . Suvirintinių kertinių siūlių stiprumas tikrinamas pagal tokią išraišką:

,                                      (5.9)

čia:  – sienelės antdėklus pritvirtinančių kertinių siūlių atsparumo momentas (per siūlės metalą);  – sienelės antdėklus pritvirtinančių kertinių siūlių skerspjūvio plotas (per siūlės metalą); – skaičiuotinis kertinės siūlės kerpamasis stipris (per siūlės metalą); .

111. Sudėtinio skerspjūvio sijose montuojamosios virintinės jungtys įrengiamos kaip ir gamyklinės be antdėklų, suvirinant sienelės ir juostos lakštus sudurtinėmis siūlėmis (žr. 5.4 pav.). Šias jungtis derėtų išdėstyti ne didžiausio momento veikimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų atlikti fizinę tempiamųjų siūlių kokybės kontrolę yra sudėtinga, tempiamojoje juostoje yra įrengiama įstrižoji sudurtinė siūlė (žr. 5.4 pav.). Siekiant sumažinti liekamuosius virintinius įtempius montuojamojoje sandūroje, virinama tokia seka, kokia nurodyta skaičiais 5.4 pav., t. y. visų pirma suvirinama sijos sienelė „1“, paskui suvirinamos gniuždomoji ir tempiamoji juostos „2“ ir paskiausiai – kertinės juostinės siūlės „3“. Pastarosioms įrengti gamykloje ties sandūra paliekamos ne mažesnio kaip 500 mm ilgio juostinėmis siūlėmis nesuvirintos atkarpos (žr. 5.4 pav.).

vad1 pat-1

 

5.4 pav. Sudėtinio skerspjūvio sijų montuojamoji virintinė jungtis

 

112. Taikant sudėtinio skerspjūvio sijose montuojamąsias varžtines jungtis, įprasta naudoti įtempiamuosius varžtus. Šios jungtys konstruojamos su antdėklais, išdėstytais ant sienelių ir juostų (žr. 5.5 pav.). Juostų išorinių antdėklų plotis imamas lygus sijos juostų pločiui . Konstruojamų antdėklų bendrieji skerspjūvio plotai turėtų būti ne mažesni už sustiprinamo sijos elemento skerspjūvio plotą. Juostų vidinio antdėklo plotis parenkamas taip, kad būtų paliktas pakankamas tarpas tarp jo vidinio krašto ir juostinės virintinės siūlės (žr. 5.5 pav.).

113. Veikiant statinėms apkrovoms, į skylėmis susilpnintą skerspjūvį yra atsižvelgiama tada, kai galioja sąlyga . Šiuo atveju naudojamas sąlyginis skerspjūvio plotas . Jei , imamas bruto skerspjūvio plotas. Veikiant dinaminėms apkrovoms visais atvejais atsižvelgiama į susilpnintą skerspjūvį.

114. Šioms montuojamosioms varžtinėms jungtims yra naudojami 8.8 ar 10.9 kokybės klasės varžtai. Varžtus juostose derėtų išdėstyti mažiausiais leistinaisiais atstumais (žr. Reglamento 7.31 lent.). Sienelėje varžtai išdėstomi atsižvelgiant į skaičiavimus ir konstrukcinius reikalavimus (žr. 5.5 pav.).

115.Veikiančios montuojamąją jungtį įrąžos skaidomos pagal elementus, atsižvelgiant į jų standumą. Juostoms tenkantis lenkiamasis momentas apskaičiuojamas taip:

,                                                                    (5.10)

čia:  – sijos skerspjūvyje veikiantis lenkiamasis momentas;  – sijos juostų skerspjūvio inercijos momentas;  – sijos skerspjūvio inercijos momentas.

Tad juostoms ir jų antdėklams tenkanti įrąža bus lygi:

 

,                                                                         (5.11)

čia  – atstumas tarp juostų sunkio centrų.

algio5p

 

5.5 pav. Sudėtinio skerspjūvio sijų montuojamoji virintinė jungtis; 1 – sienelės antdėklas;

2 – išorinis juostos antdėklas; 3 – vidinis juostos antdėklas

 

116. Reikiamas antdėklų prijungimo prie juostų varžtų iš vienos sandūros pusės skaičius nustatomas taip:

,                                                                     (5.12)

čia:  – skaičiuotinis jungties vieno varžto ir vienos trinties plokštumos atsparis (žr. reglamento 180 p.); – varžtinės jungties trinties paviršių skaičius.

117. Sijos sienelei tenkantis lenkiamasis momentas apskaičiuojamas taip:

,                                                                    (5.13)

čia  – sijos sienelės skerspjūvio inercijos momentas.

Momentą  atlaiko sienelės sandūros vienoje pusėje išdėstytų varžtų poros (žr. 5.4 pav.). Didžiausia kraštiniams varžtams tenkanti įrąža nuo lenkiamojo momento skaičiuojama pagal šią formulę:

,                                                                (5.14)

čia:  – atstumas tarp varžtų kraštinių horizontaliųjų eilių (žr. 5.4 pav.);  – varžtų vertikaliųjų eilių, esančių vienoje sienelės jungties pusėje, skaičius;  – atstumų tarp varžtų horizontaliųjų eilių porų kvadratų suma (žr. 5.4 pav.).

118. Tariama, kad sujungimo skersinė jėga yra perduodama sijos sienelei, o kartu ir jos antdėklams . Skaičiuojant tokią jungtį, teigiama, kad skersinė jėga  yra tolygiai paskirstoma tarp vienoje jungties pusėje esančių varžtų. Tada vienam varžtui tenkanti šlyties jėga bus lygi:

,                                                                              (5.15)

čia  – vienoje sienelės jungties pusėje esančių varžtų skaičius.

119. Didžiausia vienoje iš vertikaliųjų sienelės eilių kraštiniams varžtams tenkanti įrąža, sukelta bendrojo  ir  poveikio, skaičiuojama taip:

.                                                   (5.16)

Labiausiai apkrauto įtempiamojo varžto stiprumo sąlyga tikrinama pagal tokią formulę:

.                                                                     (5.17)

Reikiamas sienelės varžtų skaičius nustatomas laipsninio priartėjimo būdu pagal Reglamento 7 priedo 89 punkto nuostatas.

120. Skaičiuojant sijų montuojamąsias varžtines jungtis su įtempiamaisiais varžtais, būtina patikrinti antdėklų stiprumą, atsižvelgiant į skylėmis susilpnintą grynąjį jų skerspjūvį. Tokių elementų stiprumas tikrinamas pagal Reglamento 7 priedo 102 punkto nuorodą.

121. Įtempiamųjų varžtų išankstinio įtempimo jėga skaičiuojama taip:

,                                                                  (5.18)

čia  – įtempiamojo varžto grynasis (neto) skerspjūvio plotas, nustatomas atsižvelgiant į jo skersmenį iš Reglamento 7.32 lentelės.

 

algio2p

5.2 pav. Sudėtinio skerspjūvio sijų gamyklinė suvirintinė jungtis

 

XI SKirsnis. ATRAMINIAI MAZGAI

 

122. Valcuotojo ir sudėtinio skerspjūvio sijos, kaip įprasta, yra atremiamos ant plieninių kolonų arba ant mūrinių bei gelžbetoninių konstrukcijų (žr. 5.6 pav.). Parodyti atraminiai mazgai taikomi nedidelio ir vidutinio tarpatramio sijoms. Tokia dažniausiai praktikoje pasitaikanti jungtis laikoma lanksčiąja, nes ji perduoda atraminei konstrukcijai tik vertikaliąją reakciją. Kai plieninės sijos atremiamos ant mūrinių ar gelžbetoninių konstrukcijų, turi būti naudojamos specialiosios plieninės atraminės detalės, tolygiai paskirstančios atraminę reakciją ant šių mažesnio stiprio konstrukcijų (žr. 5.6 a pav.). Tokių plieninių detalių plotas parenkamas taip, kad įtempiai po ja  neviršytų minėtų konstrukcijų skaičiuotinio stiprio. Betono, veikiamo vietinės glemžiamosios apkrovos, atsparis gali būti nustatomas taip pat, kaip ir centriškai gniuždomų kolonų pamatų (žr. šio priedo 58 p. ir STR 2.05.05:2005). Plieninės atraminės detalės yra lenkiamos ir jų storis gali būti apskaičiuojamas pagal šio priedo 66 p. nuorodas.

123. Atraminė sijų dalis yra sustiprinama atraminėmis sąstandomis (žr. 5.6 pav.). Laikoma, kad visa atraminė sijos reakcija yra perduodama per atramines sąstandas. Kontaktiniai atraminių sąstandų paviršiai yra nudrožiami, o pačios sąstandos privirinamos prie sijų sienelės ir juostų. Atraminių sąstandų reikiamas skerspjūvio plotas yra apskaičiuojamas pagal šią sąlygą:

,                                                                  (5.19)

čia  – atraminių sąstandų skaičius (žr. 5.6 pav.).

Sąstandų storis nustatomas taip:

,                                                                            (5.20)

čia  – atraminės sąstandos plotis (žr. 5.6 pav.).

 

a)

b)

vad2 pat a

vad2 pat-1

 

5.6 pav. Sijų lankstusis atrėmimas: a) ant mūrinių konstrukcijų; b) ant plieninių konstrukcijų

 

124. Atraminės sąstandos turi būti patikrintos pastovumui iš sijos plokštumos kaip centriškai gniuždomas sąlyginis strypas pagal tokią formulę:

,                                                                (5.21)

čia:  – sąlyginio strypo klupumo koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 58 punkto nuorodas, atsižvelgiant į jo liaunį  (žr. 5.6 pav.);  – sąlyginio strypo skerspjūvio plotas, jei įrengta viena sąstanda (žr. 5.6 b pav.);  – sąlyginio strypo skerspjūvio plotas, jei įrengtos dvi sąstandos (žr. 5.6 a pav.).

Reikiamas kertinių virintinių siūlių, pritvirtinančių atramines sąstandas prie sienelės, statinis apskaičiuojamas taip:

,                                                (5.22)

čia:  – bendras kertinių virintinių siūlių ilgis; – kertinių siūlių skaičius (žr. 5.6 pav.).

125. Atraminių sąstandų plotis  turi būti parenkamas pagal konstrukcinius reikalavimus (žr. Reglamento 120 punkto nuorodas). Atraminės sąstandos iškyšos ilgis (žr. 5.6 b pav.) parenkamas pagal sąlygą . Šiuo atveju yra tikrinamas skersgalio glemžimas. Jei , tai tikrinamas atraminės sąstandos stiprumas.

126. Sudėtinio skerspjūvio sijos paprastai prijungiamos prie plieninių kolonų lanksčiai. Jei nėra statybinio aukščio apribojimų, jos atremiamos ant kolonų iš viršaus (žr. 5.7 pav.).

Gretimų sijų galai sujungiami tarpusavyje neįtempiamaisiais varžtais per intarpą. Intarpo lakšto ilgis neturėtų būti didesnis už pusę sijos skerspjūvio aukščio, o jo storis – ne plonesnis už atraminės sąstandos storį. Atraminės sijų reakcijos perduodamos į kolonos galvenos elementus. Jų konstravimas ir skaičiavimas pateiktas šio priedo IV skirsnyje. Sijų atraminės dalys projektuojamos pagal šio priedo 123–125 punktų nuorodas.

 

vad3 pat

 

5.7 pav. Sudėtinio skerspjūvio sijų lanksti viršutinė jungtis su kolona:

1 – atraminė sijos sąstanda; 2 – atraminė kolonos galvenos briauna; 3 – intarpas

 

127. Sudėtinio skerspjūvio sijos gali būti prijungiamos prie plieninių kolonų šonų (žr. 5.8 pav.). Tuo atveju būtina numatyti staliuką sijos atraminei reakcijai perduoti. Jo lakšto storis parenkamas konstruktyviai . Sijos atraminė sąstanda pritvirtinama prie kolonos juostų neįtempiamaisiais varžtais. Esant lanksčiai sijos ir kolonos jungčiai, varžtai išdėstomi konstruktyviai. Dėl galimo netolygaus apkrovimo sijos atraminė reakcija, tenkanti staliukui, yra didinama apie . Reikiamas staliuko prijungimo prie kolonos juostų stačiųjų virintinių kertinių siūlių ilgis nustatomas taip:

 

.                                                 (5.23)

Sijos atraminės dalys projektuojamos, kaip aptarta šio priedo 123–125 punktuose.

 

algio11p

 

5.8 pav. Sudėtinio skerspjūvio sijų lanksti šoninė jungtis su kolona

 

128. Valcuotojo ir sudėtinio skerspjūvio sijų tarpusavio montuojamoji jungtis paprastai yra varžtinė, rečiau daroma virintinė. Pagal tarpusavio padėtį ji gali būti aukštesnioji, vienalygė arba žemesnioji. Aukštesnioji jungtis yra nesudėtinga ir naudojama tada, kai veikia santykinai nedidelės apkrovos ir prijungiamų sijų atraminių reakcijų reikšmės neviršija 70–80 kN. Esant didesnėms reakcijų reikšmėms (>100 kN), po sijomis įrengiamos skersinės sąstandos. Varžtai, fiksuojantys viršutinę siją prie apatinės, parenkami konstruktyviai.

129. Valcuotojo ir sudėtinio skerspjūvio sijų montuojamoji vienalygė jungtis yra sudėtingesnė. Valcuotųjų sijų prijungimo prie sudėtinio skerspjūvio sijos vietose būtina visada įrengti skersines sąstandas (žr. 5.9 pav.). Prijungiamose sijose turi būti išpjaunamos juostos, o tai susilpnina jų skerspjūvį ir sumažina sienelės aukštį, reikalingą varžtams išdėstyti (žr. 5.9 a pav.). Montuojamoji vienalygė jungtis gali būti technologiškai lengviau padaroma, jei prie jungiamos sijos galo privirinamas trumpainis (žr. 5.9 b pav.). Šiuo atveju galima išdėstyti daugiau varžtų.

 

a)

b)

algio6ap

algio6bp

 

5.9 pav. Sijų montuojamosios varžtinės vienalygės jungtys: a) kai valcuotojo skerspjūvio sija tvirtinama tiesiogiai prie skersinės sąstandos; b) kai valcuotojo skerspjūvio sija tvirtinama prie skersinės sąstandos per trumpainį

 

130. Aptariamos jungtys laikomos lanksčiomis, todėl būtina užtikrinti, kad varžtai nevaržytų prijungiamų sijų atramų posūkių (deviacijų). Todėl kraštinių varžtų skylių gulstieji poslinkiai , sukelti jų atraminio pjūvio deviacijų, neturi viršyti dydžio , kuris yra lygus varžto ir skylės skersmenų skirtumui:

,                                                            (5.24)

čia:  – didžiausias atstumas tarp kraštinių varžtų;  – atraminio pjūvio posūkio kampas.

131. Vienalygėse sijų jungtyse atraminė prijungiamosios sijos reakcija, dėl galimo netolygaus jos perdavimo sijos sienelei yra didinama 20 %. Montuojamieji neįtempiamieji varžtai yra skaičiuojami šiai veikiančiai jėgai. Šios varžtinės jungties stiprumo sąlyga tikrinama pagal tokią formulę:

,                                                                      (5.25)

čia:  – mažiausias iš dviejų skaičiuotinių jungties atsparių, nustatomų pagal Reglamento 172 punktą;  – montuojamųjų varžtų skaičius.

132. Turi būti patikrintas prijungiamosios sijos sienelės arba trumpinio grynojo skerspjūvio stiprumas:

,                                                    (5.26)

čia:  – likutinis sienelės arba trumpainio aukštis varžtų išdėstymo vietoje;  – prijungiamosios sijos sienelės storis arba trumpinio lakšto storis.

133. Trumpainį prie sijos sienelės pritvirtinančios virintinės siūlės turi būti apskaičiuotos bendram skersinės jėgos  ir lenkiamojo momento  poveikiui pagal Reglamento 7 priedo 44 ir 45 punktų nuorodas. Lenkiamasis momentas yra apskaičiuojamas pagal išraišką

 ,                                                                          (5.27)

čia: – atstumas nuo varžtų išdėstymo ašies iki trumpainio virintinių siūlių.

134. Sijų montuojamoji vienalygė jungtis gali būti sudaryta ir iš vienodo skerspjūvio aukščio sijų. Tokiu atveju jungtis gali būti konstruojama ir su skersinėmis sąstandomis, ir be jų. Antrasis jungties variantas parodytas 5.10 pav. Tokia jungtis projektuojama analogiškai, kaip ir šio priedo 26 punkte aptartos sijos ir kolonos jungtys. Staliuko sijos atraminei reakcijai perduoti lakšto storis parenkamas konstruktyviai (). Staliuko prijungimo prie kolonos juostų ir sijos sienelės prie aklės stačiųjų virintinių kertinių siūlių ilgiai  ir  nustatomi pagal (5.23) formulę. Neįtempiamieji varžtai parenkami pagal konstrukcinius reikalavimus.

 

algio7

 

5.10 pav. Montuojamoji vienodo skerspjūvio aukščio sijų varžtinė jungtis

 

135. Sijų montuojamoji jungtis gali būti ir standi. Šiuo atveju yra įrengiami gulstieji ir statieji antdėklai (žr. 5.11 pav.). Gulstieji antdėklai perduoda lenkiamąjį jungties momentą.

Statieji antdėklai atlaiko skersinę jungties jėgą. Antdėklai privirinami prie sijų juostų ir sienelių kertinėmis siūlėmis. Kai jungiamos skirtingo skerspjūvio aukščio sijos, yra naudojamas staliukas (žr. 5.11 b pav.). Gulsčiųjų antdėklų įrąžos apskaičiuojamos pagal (5.6) formulę. Reikiamas gulsčiųjų virintinių siūlių ilgis nustatomas pagal šio priedo 108 punkto nuorodas. Stačiuosius antdėklus pritvirtinančios virintinės siūlės apskaičiuojamos skersinei jėgai, veikiančiai jungtyje. Kadangi šių virintinių siūlių ilgis yra nulemtas sijų aukščių, tai dažniausiai apskaičiuojamas reikiamas jų statinis  pagal (5.22) formulę.

 

a)

b)

vad4 pat a

vad4 pat b

 

5.11 pav. Standi montuojamoji sijų jungtis

 

VI SKYRIUS. KONSTRUKCINIAI REIKALAVIMAI PASTATŲ ELEMENTAMS PROJEKTUOTI

 

XII SKIRSNIS. ĮVADINĖS PASTABOS

 

136. Pastatų laikančiuosius elementus būtina projektuoti atsižvelgiant į pastatų paskirtį ir jų naudojimo ypatybes, veikiančių apkrovų ir kitų veiksnių pobūdį, pastato ir jį sudarančių konstrukcinių elementų elgseną.

137. Pastatus ir jų plieninius laikančiuosius elementus būtina projektuoti laikantis statybos techninių reglamentų STR 2.05.03:2003 [7.3], STR 2.05.04:2003 [7.4], Reglamento reikalavimų, nustatančių bendruosius statybinių konstrukcijų projektavimo principus, pastatus ir konstrukcijas galinčius veikti poveikius ir apkrovas, jų pasirinkimo ir vertinimo būdus.

138. Pastatų plieninės konstrukcijos (ir jų mazgai) turi būti projektuojamos tokia seka: pasirenkamos techniniu ir ekonominiu požiūriu racionalios pastatų ir jų laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo schemos ir elementų skerspjūviai, atsižvelgiant į konstrukcijų gamybos, pervežimo, montavimo ir naudojimo technologiškumą, mažiausias sąnaudas; sudaromos skaičiuotinės schemos, atitinkančios projektuojamų pastatų pasirinktąsias konstrukcines schemas, užtikrinančias pastatų ir jų elementų stiprumą, pastovumą, erdvinį nekintamumą; skaičiuojamos konstrukcijos kaip bendros erdvinės sistemos (norint supaprastinti skaičiavimą, erdvinės konstrukcijos dalijamos į plokščiąsias, tačiau būtinai atsižvelgiama į elementų tarpusavio sąveiką ir į jų sąveiką su pamatais) pagal deformuotąjį būvį, kartu įvertinant netampriąsias plieno deformacijas; pagal taip rastąsias konstrukcijų įrąžas ir deformacijas apskaičiuojami elementų skerspjūviai, kurie pasirenkami mažiausių matmenų, apskaičiuojami ir sukonstruojami mazgai; pagal Reglamento nuostatas tikrinama suprojektuotų elementų, mazgų ir visų konstrukcijų laikomoji galia, tinkamumas ir ekonomiškumas.

139. Gauti teigiami galutiniai pastatų laikančiųjų plieninių konstrukcijų ir jų elementų skaičiavimo ir tikrinimo rezultatai leidžia projektuotojui spręsti tolesnius jų projektavimo uždavinius, susietus su elementų ir jų mazgų konstravimu ir tinkamu jų įtvirtinimu projektuojamo pastato erdvėje. Neretai tokie projektavimo uždaviniai sprendžiami paprasčiausiai stengiantis tinkamai įvykdyti Reglamente pateiktus tam tikriems konstrukciniams elementams skirtus reikalavimus, tik išimtiniais atvejais pasitelkiant tikrinamuosius skaičiavimus. Toliau šiame priede detaliau aptariami papildomi pastatų kai kurių svarbiausių plieninių konstrukcijų elementų (kolonų, sijų, santvarų ir ramsčių) projektavimo klausimai.

 

XIII SKIRSNIS. KOLONOS

 

140. Kolonos kaip gniuždomieji konstrukciniai elementai, kurie yra apkrauti arba centriškai, arba ekscentriškai veikiančių išilginių jėgų, yra vientisinio, spragotojo arba atskirojo tipo skerspjūvių, kurių arba jų sudėtinių dalių matmenys paprastai nustatomi pagrindinių konstrukcijų skaičiavimo metu. Tačiau projekte būtina pateikti svarbią papildomą informaciją ne tik apie patį suprojektuotą kolonos skerspjūvį, bet ir apie kitas ypatingas tokio elemento vietas, esančias visame jo ilgyje ir kurios neretai susijusios su elemento įtvirtinimu erdvėje ar ties mazgais, per kuriuos jis jungiamas su kitais arba prie kitų konstrukcinių elementų.

141. Stačiakampės apybrėžos skerspjūvį turinčių ilgų spragotųjų kolonų, kurių jungiamasis tinklelis (strypai iš kampuočių arba antdėklų plokštelės) yra dviejose lygiagrečiose plokštumose, montuojamieji elementai turi būti sustandinami skersinėmis lakštinėmis arba tinklinėmis pertvaromis, išdėstomomis abiejuose kiekvieno montuojamojo elemento galuose, statmenai jo ašiai. Tuo pavyksta išvengti galimo geometriškai nepastovų skerspjūvį turinčių kolonų susisukimo, kai atsiranda atsitiktiniai ekscentricitetai arba vietiniai skersiniai ir sukamieji poveikiai. Kolonos skerspjūvių parenkamuoju skaičiavimu ir tikrinimu turi būti įsitikinta, kad atskiros juostos tarp tinklelio jungiamųjų mazgų irgi yra pastovios.

142. Atvirojo portalinio pavidalo skerspjūvius turinčios vientisinės ir spragotosios su jungiamuoju tinkleliu vienoje plokštumoje kolonos turi būti sustandintos skersinėmis lakštinėmis arba tinklinėmis pertvaromis, išdėstomomis ne rečiau kaip kas 4 m. Jeigu atvirojo portalinio pavidalo skerspjūviai yra plonasieniai lankstytieji profiliuočiai, nėra visiškos garantijos, kad tokio atstumo tarp standinamųjų skersinių pertvarų pakanka išvengti tokius geometriškai nepastovius skerspjūvius turinčių kolonų galimo susisukimo, jeigu kolonos skerspjūvių parenkamuoju skaičiavimu ir tikrinimu nebuvo įsitikinta, kad tokie profiliuočiai tarp standinamųjų skersinių pertvarų arba jų atkarpos tarp tinklelio jungiamųjų mazgų yra pastovūs ir kad tokios kolonos nepraras pastovumo susisukdamos (žr. Reglamento (7.13)–(7.22) formules, 60 ir 63 punktus).

143. Jeigu centriškai gniuždomų kolonų sudėtinių skerspjūvių juostinės virintinės siūlės yra vienpusės ir jos atitinka Reglamento reikalavimus (žr. Reglamento 144 punktą), sijų, spyrių, ramsčių ir kitų elementų ties prie kolonų prijungiamųjų mazgų esančiais jų įrąžų perdavos ruožais būtina naudoti dvipuses juostines siūles. Jos turi tęstis išilgai juostinių siūlių po 30 į abi puses nuo prijungiamojo elemento mazgo apybrėžos. Taip stengiamasi kompensuoti atsirandančios ties kolonos prijungiamaisiais mazgais įtempių samplaikos ir iš prijungiamojo elemento į koloną perduodamų įrąžų krypčių staigaus pasikeitimo įtaką.

144. Jei spragotųjų kolonų juostų profiliuočių lentynėlės yra siauros ir jungiamojo tinklelio strypus tenka jungti per mazginius lakštus, užleidžiamus ant minėtųjų lentynėlių, virintinės kertinės siūlės turi būti išdėstomos išilgai kolonos iš abiejų mazginių lakštų pusių, šachmatine tvarka ir paliekant tarp tokių nutrauktinių siūlių galų tarpelius ne didesnius kaip 15 mazginio lakšto storių.

145. Atsižvelgiant į tai, kad konstrukcijoms virinti taikomasis rankinis virinimo elektra būdas pasižymi nedideliu elektros srovės stiprumu, todėl siūlės metalas į pagrindinį jungiamųjų detalių metalą įlydomas nepakankamai tolygiai ir giliai, net jei virinimo rankomis darbus vykdo ganėtinai aukštos kvalifikacijos specialistai. Todėl tokiu būdu virinamų konstrukcijų virintinės siūlės turi būti ištisinės. Jokios, net ir mažiausios jų atkarpėlės neturi būti paliktos neįvirintos, t. y. konstrukcijų jungtims įrengti taikant rankinį virinimo būdą neturi būti naudojamos nutrauktinės virintinės siūlės.

146. Jeigu kolonos yra ilgos ir jas būtina sudurti statybvietėje, tenka numatyti montuojamąsias sandūras. Priklausomai nuo tokių kolonų skerspjūvio pavidalo, jų montuojamajai sandūrai įrengti gali būti taikomi įvairūs konstrukciniai sprendiniai ir priemonės. Tai gali būti glotniai nugludinami (nufrezuojami) suduriamieji kolonų galai, kurie suglausti gali būti sujungiami sudurtinėmis virintinėmis siūlėmis. Kolonų suduriamoji vieta gali būti uždengiama antdėklais, padarytais iš tinkamo storio plieninių juostelių arba plokštelių. Prireikus antdėklai prie kolonų gali būti prijungiami arba virintinėmis siūlėmis (dažniausiai kertinėmis), arba varžtais, paprastaisiais arba įtempiamaisiais. Įtempiamieji varžtai, jei jie naudojami įrąžoms perduoti iš vienos suduriamosios kolonos dalies į kitą per jais sukuriamą trintį, ir virintinės siūlės garantuoja sandūros neslankumą. Norint sumažinti galimybę sandūroje atsirasti nepageidautinai įtempių samplaikai, antdėklus privirinančios siūlės iš abiejų pusių nuo kolonos suduriamosios plokštumos turi būti atitrauktos po 30 mm. Gali būti daromos ir flanšinės sandūros – prie abiejų suduriamųjų kolonos galų privirinamos galinės plokštelės. Jei reikia iš vienos kolonos dalies perduoti į kitą gniuždomąsias įrąžas, flanšų sąlyčio paviršiai turi būti glotniai nugludinami, nors tokie flanšai tarpusavyje sujungiami varžtais, tačiau jie turi tik jungiamąją (projektinės padėties palaikymo) paskirtį. Tempiamosios įrąžos iš vienos kolonos dalies į kitą turi būti perduodamos per flanšus jungiančius paprastuosius arba įtempiamuosius (stipriuosius) varžtus.

 

XIV SKIRSNIS. SIJOS

 

147. Dėl kylančių technologinių sunkumų, o ypač dėl atsirandančių skerspjūvių nepalankių pradinių virinamųjų įtempių ir deformacijų, virintinių dvitėjų sijų juostos neturi būti daromos sudėtinės, suvirintos iš kelių plonesnių lakštų – jos turi būti vientisos. Jei sijų juostos su sienelėmis jungiamos įtempiamaisiais varžtais per juostinius kampuočius, juostas galima daryti iš plonesnių lakštų paketų, nes plonesniuose lakštuose daug lengviau pramušti varžtams įstatyti reikalingas skyles, tačiau tokius paketus turi sudaryti ne daugiau kaip trys lakštai. Juostinių jungiamųjų kampuočių skerspjūvio plotas neturi būti mažesnis nei 30 % viso juostos skerspjūvio ploto; kitaip negali būti pasiekta patikima varžtais sujungto sijos skerspjūvio juostų ir sienelės jungtis.

148. Visos virintinių sijų pagrindinės siūlės, t. y. juostinės ir tos, kuriomis prie pagrindinio sijos skerspjūvio prijungiami antraeiliai elementai (sąstandos, antdėklinės mazgų plokštelės, galiniai flanšai ir pan.), norint išvengti nereikalingos įtempių samplaikos, neturi būti nutrauktinės.

149. Kai kuriais atvejais vietoj įprastinių dvipusių kertinių juostinių siūlių gali būti naudojamos vienpusės statines apkrovas laikančių dvitėjų virintinių sijų juostinės siūlės. Tokie atvejai paprastai yra, kai apkrova simetrinius sijos skerspjūvius veikia simetriškai, kai po sutelktųjų jėgų perdavos į sijos juostas vietomis įrengtos skersinės sąstandos, eliminuojančios tokių jėgų poveikį sijos sienelei ir juostinėms siūlėms, kai sijos gniuždomosios juostos pastovumas užtikrintas konstrukcinėmis priemonėmis, t. y. kai apkrova perduodama per standų paklotą, ištisai atremtą ant šios juostos ir patikimai su ja sujungtą. Tokiu paklotu gali būti gelžbetoninės plokštės iš sunkiojo, lengvojo arba akytojo betono, metalinis plokščiasis lakštinis paklotas arba plieninis lakštinis profiliuotis, kurio kiekviena banga savisriegiais varžtais patikimai sujungta su juosta, ir pan.

150. Rėmų virintinių sijų (rėmsijų) visos juostinės ir kitos siūlės ties atraminiais mazgais, norint išvengti nepageidautinos įtempių samplaikos, turi būti tik dvipusės.

151. Virintinių dvitėjų sijų, kurių stiprumas pagal Reglamento 73–78 p. reikalavimus skaičiuojamas atsižvelgiant į jų plastines deformacijas arba į atraminių ir tarpatramio lenkiamųjų momentų persiskirstymą, sudėtinėms dalims jungti paprastai negalima naudoti vienpusių juostinių siūlių.

152. Norint sumažinti dvitėjų sijų sienelių klupumą arba išvengti sutelktųjų apkrovų, veikiančių sijų juostas, sukeliamų sienelių ir juostinių siūlių vietinių įtempių poveikio, sienelės gali būti standinamos apskaičiuotu žingsniu išilgai sijos išdėstomomis porinėmis dvipusėmis arba pavienėmis vienpusėmis skersinėmis, arba išilginėmis sąstandomis. Virintinių sijų skersinės sąstandos turi būti atitrauktos nuo sienelės sandūros ašies ne mažiau kaip per 10 sienelės storių. Virintinėms dvitėjėms sijoms, kurios pagal Reglamente pateiktą 6.1 lentelę priskiriamos 2–4 pastatų grupių konstrukcijoms, paprastai leidžiama naudoti vienpuses sąstandas. Sijoms, kurių juostinės virintinės siūlės yra vienpusės, sąstandas būtina išdėstyti priešingoje pusėje, nei yra išdėstytos vienpusės juostinės virintinės siūlės.

153. Išilginę sijų sąstandą prie sienelės pritvirtinančios virintinės siūlės turi būti pertrauktos ties sienelės sandūros sudurtine virintine siūle. Šio pertrūkio atkarpos ilgį turi sudaryti dvigubas atstumas nuo sudurtinės siūlės iki pertrauktosios sąstandą pritvirtinančios virintinės siūlės galo, lygus 40 mm.

 

XV SKIRSNIS. SANTVAROS

 

154. Jeigu apkrovos perduodamos į plokštuminių ir erdvinių (struktūrinių) santvarų mazgus, visų strypų ašys turi būti centruojamos visuose mazguose. Virintinių santvarų strypai centruojami pagal jų profiliuočių ašis, einančias per jų skerspjūvių sunkio centrus ir išvestas lygiagrečiai su atitinkamomis santvaros geometrinės schemos ašimis. Strypų ašių padėtis apvalinama iki 5 mm. Varžtinių santvarų strypai, padaryti iš kampuočių, centruojami ne pagal jų profiliuočių ašis, o pagal arčiausiai nuo kampuočio kampo esančią varžtų (arba kniedžių) žymėjimo ašį. Į tokiu būdu ir dėl naudojamų nevienodų profiliuočių atsirandančio santvarų juostų atskirų strypų ašių nesutapimo poveikį galima neatsižvelgti, jei ašių nuokrypos yra ne didesnės kaip 1,5 % juostos profiliuočio skerspjūvio aukščio.

155. Jeigu mazguose atsiranda arba tikslingai padaromi ekscentricitetai, plokštuminių ir erdvinių santvarų strypus reikia skaičiuoti atsižvelgiant į atitinkamų ekscentricitetų sukeltus lenkiamuosius momentus. Į lenkiamuosius momentus būtina atsižvelgti, kai juos sukelia ne santvaros juostų mazguose, o ir tarpuose tarp jų perduodamos apkrovos.

156. Kai stogo santvarų tarpatramis viršija 36 m arba kai įrengiami plokštieji stogai, nepaisant jų santvarų tarpatramio turi būti numatyta statybinė santvarų pakyla. Pirmuoju atveju ji turi būti imama lygi santvaros įlinkiui, kurį sukelia visa nuolatinė apkrova. Antruoju atveju ji turi būti imama lygi įlinkio, kurį sukelia visa charakteristinė apkrova, ir ribinio įlinkio, kuris lygus 1/200 santvaros tarpatramio ilgio, sumai.

157. Skaičiuoti santvaras, kurių strypai padaryti iš kampuotinių arba tėjinių profiliuočių, galima imant jų mazgus (arba mazgų jungtis) lankstinius. Jei santvaros strypai padaryti iš plačiajuosčių dvitėjų (H tipo) arba vamzdinių profiliuočių, jai skaičiuoti galima taikyti lankstinių jos mazgų schemą, jei strypo ilgio ir jo skerspjūvio aukščio santykis yra didesnis kaip 10. Jei šis santykis yra mažesnis, santvarai skaičiuoti arba lankstinė jos mazgų schema netaikytina, arba būtina atsižvelgti į papildomus jos strypų lenkiamuosius momentus, atsirandančius dėl didesnio mazgų standumo.

158. Virintinių santvarų, kurių strypai mazguose jungiami per mazginius lakštus, strypų profiliuočiai neturi glaustis vienas prie kito. Norint nesukelti per didelės įtempių samplaikos ir neperkaitinti mazginio lakšto plieno ties arti esančiomis virintinėmis siūlėmis, atstumas tarp santvaros tinklelio ir juostų profiliuočių kraštų turi būti ne mažesnis kaip a = 6t – 20 mm (čia t – mazginio lakšto storis, mm), bet ne didesnis kaip 80 mm. Kiekviena virintinė siūlė, kuria prie mazginio lakšto privirinamas santvaros tinklelio strypo profiliuotis, turi būti pratęsta po 20 mm už jungiamojo elemento galo siekiant gauti glaudesnį jungiamųjų elementų sąlytį ir didesnį veikiamąjį virintinės siūlės ilgį.

159. Jei santvaros juostų strypai padaryti iš tėjų, dvitėjų arba pavienių kampuotinių profiliuočių, mazginių lakštų sudurtinės virintinės jungtys prie profiliuočių lentynų turi būti atliekamos taikant pilnąjį įvirinimą per visą mazginio lakšto storį, kad virintinė jungtis ir mazginis lakštas būtų vienodo stiprumo ir kad čia būtų kuo mažesnė įtempių samplaika. Dėl panašių priežasčių, kai įrengiamos santvarų juostų strypų sandūros, kurios perdengiamos antdėkliniais lakštais, turi būti paliekamas ne mažesnis kaip 50 mm tarpelis tarp jungiamųjų profiliuočių galų tam, kad įrąžos sklandžiau būtų perduodamos iš vieno elemento į kitą.

 

XVI SKIRSNIS. RAMSČIAI

 

160. Jeigu projektuojamų pastatų ir inžinerinių statinių laikančiosios plieninės konstrukcijos yra plokštuminės, būtina numatyti ramsčių tarp jų sistemas, kurios užtikrintų erdvinį pastatų nekintamumą montuojant konstrukcijas ir naudojant pastatus. Kiekvienas pastatas, atsižvelgiant į jo matmenis ir pagrindų geologinę sandarą, temperatūriniais arba deformaciniais pjūviais turi būti suskirstomas į savarankiškus temperatūrinius arba deformacinius blokus, kuriuose išdėstomos savarankiškos ramsčių sistemos. Kokio sudėtingumo šios sistemos turi būti, priklauso nuo pastato matmenų ir numatomų jo naudojimo ypatybių, susijusių su pasirinkta konstrukcine schema, tarpatramių matmenimis, keliamųjų kranų tipais ir jų darbo režimais, temperatūros poveikiais ir pan. Į bloko ramsčių sistemą turi įeiti ir vertikalieji, ir horizontalieji ramsčiai.

161. Pastato kiekvieno deformacinio arba temperatūrinio bloko galuose turi būti numatyti skersiniai horizontalieji ramsčiai stogo santvarų viršutinių ir (arba) apatinių juostų lygyje. Kai deformacinio arba temperatūrinio bloko ilgis viršija 144 m, būtina numatyti minėtus skersinius horizontaliuosius ramsčius ir vidurinėje bloko dalyje. Skersinių ramsčių išdėstymo ruožuose būtina numatyti ir vertikaliuosius ramsčius tarp santvarų, kurie kartu su skersiniais horizontaliaisiais ramsčiais dvi plokštumines stogo santvaras sujungia į erdviškai standų konstrukcinį bloką. Deformacinio arba temperatūrinio bloko visas plokštumines stogo santvaras, kurios tiesiogiai nesuramstytos skersiniais horizontaliaisiais ir vertikaliaisiais ramsčiais, būtina gulsčiųjų ramsčių plokštumų lygyje tarpusavyje ir su standžiųjų konstrukcinių blokų santvaromis sujungti spyriais ir templėmis. Jei stogo santvarų viršutinių juostų lygyje yra įrengiamas standusis stogo diskas, stacionarių horizontaliųjų ramsčių tame lygyje įrengti nebūtina, tačiau reikia numatyti inventorinius nuimamuosius ramsčius konstrukcijoms į projektinę padėtį pastatyti ir jų pastovumui montavimo metu užtikrinti. Pastatuose su kranais, kai stogo santvarų apačios altitudė viršija 18 m, būtina įrengti išilginius horizontaliuosius ramsčius stogo santvarų apatinių juostų plokštumoje, nepaisant kranų keliamosios galios. Kitais atvejais vieno ir dviejų tarpatramių pastatuose, jei jie aprūpinami 10 t ir galingesniais tiltiniais keliamaisiais kranais, tokie išilginiai horizontalieji ramsčiai tarp santvarų jų apatinių juostų lygyje įrengiami išilgai kraštinių kolonų eilių. Tą patį reikia daryti, jei kranai atitinka darbo režimų grupes 6K–8K pagal Reglamento STR 2.05.04:2003 5 priede pateiktą klasifikaciją.

162. Norint išvengti galimo susisukimo, ilgesnių nei 12 m pokraninių sijų ir santvarų apatinėms juostoms turi būti įrengti horizontalieji ramsčiai. Dėl panašios priežasties, esant dvipakopėms spragotosioms kolonoms, vertikalieji ramsčiai tarp jų apatinių dalių, esančių žemiau pokraninių sijų (arba santvarų) lygyje, turi būti išdėstyti kolonos kiekvienos atskiros juostos plokštumoje ir tarpusavyje sujungti tinkleliu.

 

VII SKYRIUS. JUNGČIŲ SKAIČIAVIMO PAVYZDŽIAI

 

1 pavyzdys. Pokraninės gembės skaičiavimas

Reglamento

8 priedas

Prie kolonos iš valcuotojo dvitėjo profiliuočio IPE 450A pritvirtinta krano gembė, kurios ilgis – 650 mm, sukonstruota iš tokio paties valcuotojo dvitėjo profiliuočio IPE 450A kaip ir kolonos liemuo. Uždavinio schema ir žymenys parodyti toliau. Kolona ir gembė yra iš plieno S275JR pagal LST EN 10025-2.

Tiltinių kranų apkrova (ir pokraninės sijos svoris), veikianti gembę 510 mm atstumu nuo kolonos, Fd = 320 kN.

 

 

Lenkiamasis momentas ir horizontalioji jėga gembėje ties kolona

Mg,Ed = Fdlg = 320,0·0,51 = 163,2 kNm,

Vg,Ed = Mg,Ed/hk = 163,2/0,447 = 365,1 kN.

Kolonoje, krano gembės lygyje veikia nepalankiausias įrąžų derinys

ašinė jėga Nk,Ed = –380,8 kN,

lenkiamasis momentas Mk,y,Ed = –163,7 kNm,

skersinė jėga Vk,Ed = –15,6 kN.

 

Tikriname gembės atsparį atraminiame pjūvyje ties sienutės šaknies apvalėjimu.

Normaliniai ir tangentiniai įtempiai:

 

 =  104,2 MPa,

(3.4)

 =  = 98,0 MPa,

 

 MPa,

čia

= 

m3.

 

Gembės atspario sąlyga

(3.5)

.

 

Gembės atsparis yra pakankamas.

Remiantis Reglamento 143 p. Nuostatomis, nustatomas virintinių siūlių statinio aukštis. Suvirinimo medžiaga parenkama atsižvelgiant į Reglamento 155 p. nuostatas.

Šiuo atveju tinkama suvirinimo medžiaga – glaistytasis elektrodas E42 pagal LST EN 499 [7.7], kurios skaičiuotinis kertinės (kampinės) siūlės kerpamasis metalo stipris fvw,f,d = 220 MPa.

Kertinės (kampinės) siūlės metalo įlydymo gylio koeficientas =0,7, o kertinės (kampinės) siūlės sulydymo srities metalo koeficientas = 1,0.

Tolesni virintinių siūlių skaičiavimai bus atliekami pjūvyje per siūlės metalą, nes jo stipris atsižvelgus į koeficientus  ir  yra mažesnis.

 

Virintinių siūlių, prijungiančių gembės lentynas prie kolonos ir kolonos sienutės sąstandas prijungiančių siūlių, statinio aukštis apskaičiuojamas taip:

(3.3)

= =

0,0066 m = 6,6 mm.

 

Imama, kad virintinės siūlės statinis bus 8 mm.

 

Gembės sienutę prie kolonos lentynos prijungiančių virintinių siūlių statinio aukštis:

(3.9)

==

0,0027 m = 2,7 mm.

 

Atsižvelgiant į Reglamento 143 b p. nuostatas, konstrukcinius ir technologinius suvirinimo reikalavimus, imama, kad virintinės siūlės statinis bus 7 mm.

 

Patikriname sąlygą lw,eff <85kgw,f = = 416,5 > lw,eff = 378,8 mm.

 

Virintinių siūlių, prijungiančių gembę prie kolonos, atsparis

 

 = 136,6 MPa,

 = 86,2 MPa,

(3.10)

.

 

Virintinių siūlių, prijungiančių gembę prie kolonos, atsparis yra pakankamas.

 

Tėjinės pokraninės gembės ir kolonos lentynų jungties stipris

(3.11)

.

Tėjinės pokraninės gembės ir kolonos lentynų jungties atsparis yra pakankamas.

 

Sienutės sąstandų virintinės siūlės. Sąstandų storis imamas tokio paties storio, kaip ir gembės lentynų – 13 mm. Virintinių siūlių, prijungiančių sąstandas prie kolonos sienutės, aukštis – 8 mm.

 

Sienutės sąstandų virintinių siūlių atspario sąlyga

 

 = 0,19 ≤ 1,0.

 

Sienutės sąstandų virintinių siūlių atsparis yra pakankamas.

 

Normaliniai ir tangentiniai įtempiai kolonos sienutėje

(3.12)

 MPa,

(3.7)

=109,3 MPa <

fs,dγc = 145 MPa.

Kolonos sienutės atspario sąlyga

(3.8)

.

Kolonos sienutės atsparis yra pakankamas.

 

Pokraninės gembės atsparis yra pakankamas.

(3.6)

 

2 pavyzdys. Kolonos galvenos skaičiavimas

 

Reglamento

8 priedas

 

Kolonos liemuo valcuotasis dvitėjis IPE 500, kurio skerspjūvio aukštis hk = 500 mm, lentynos plotis bk = 200 mm, sienutės storis tw =10,5 mm, o lentynos storis tf =16 mm. Konstrukcijos iš plieno S275JR pagal LST EN 10025-2 [7.29]. Konstrukcijai suvirinti numatytas būdas – pusiau automatinis apsauginių dujų aplinkoje vientisojo skerspjūvio viela, dw < 1,4 mm. Elektrodinė viela – G 38 pagal LST EN 440 [7.6].

 

Ant kolonos atremtos konstrukcijos (santvaros, sijos) atraminė reakcija Fd = 268,6 kN.

 

Uždavinio schema ir žymenys parodyti 3.2 b pav.

ss

Pagal konstrukcinius reikalavimus kolonos galvenos atraminės plokštės ir briaunos

tpl = 16 mm,

 

tbr = 8 mm >  m = 1,7 mm.

 

Vienos atraminės briaunos plotis

m.

Imama bbr = 90 mm.

 

Siūlių, jungiančių galvenos atraminę plokštę ir atraminę briauną, statinio aukštis (virintinės siūlės metalo pjūvis yra silpnesnis)

 

m = 5,8 mm.

(3.13)

Imama kf  = 7 mm > kf,min = 5 mm.

 

Bendrasis virintinių siūlių, jungiančių galvenos atraminę plokštę ir atraminę briauną, ilgis

Reglamento 7.29 lentelė

 mm = 0,32 m.

 

Virintinių siūlių, jungiančių galvenos atraminę briauną ir kolonos sienutę, ilgis

 

m = 80 mm.

 

Atraminę briauną prie kolonos sienutės jungiančių virintinių siūlių ilgis neturi viršyti  m.

 

Atraminės briaunos ilgis

mm  mm.

Imama hbr = 160 mm.

 

Galvenos atraminių briaunų kerpamojo atspario sąlyga

(3.14)

.

Kolonos sienutės kerpamojo atspario galvenos atraminių briaunų prijungimo vietoje sąlyga

 

.

Galvenos atraminių briaunų ir kolonos sienutės galvenos atraminių briaunų prijungimo vietoje kerpamasis atsparis yra pakankamas.

 

Galvenos atraminės briaunos apačioje įrengiamos skersinės sąstandos, kurių storis yra lygus atraminių briaunų storiui.

 

 

3 pavyzdys. Centriškai gniuždomos kolonos be statlakščių ir frezuotu atraminiu paviršiumi bazės skaičiavimas

Reglamento

8 priedas

 

a)

b)

c)

 

Kolonos liemuo – valcuotasis dvitėjis HE 450A, kurio skerspjūvio aukštis – 440 mm, lentynos plotis – 300 mm, sienutės storis tw = 11,5 mm, o lentynos storis tf = 21 mm.

Kolonos ašinė jėga NEd = 4000 kN. Pamato betonas – C20/25, plienas –S275J0 pagal LST EN 10025-2 [7.29]. Imama, kad kolonos pado plokštė kvadratinė, o jos kraštinės ilgis 670 mm. Pamato viršus – kvadratinis, kraštinės ilgis – 970 mm. Pamato viršutinio pjūvio plotas turi būti parenkamas atsižvelgiant į konstrukcinius reikalavimus, keliamus inkarinių varžtų padėčiai ir pan.

 

Skaičiuotinis betono glemžiamasis stipris

 

fck =20 MPa, o fctk = 1,5 MPa,

 

 MPa,

 

 MPa.

 

Šoninio apspaudimo gniuždant efektyvumo koeficientas

STR 2.05.05:2005

5 lentelė

,

toliau skaičiuojant, imama ku = 14,0.

kf  = 1,0

Ribinė betono glemžiamojo stiprio padidėjimo reikšmė

STR 2.05.05:2005

17 lentelė

wu,max  = 2,5.

Glemžimo ir pasiskirstymo plotai

Ac0 = 0,6702 = 0,449 m2,

 

Ac1 = 0,9702 = 0,941 m2.

 

Koeficientas, įvertinantis betono glemžiamojo stiprio padidėjimą,

STR 2.05.05:2005

17 lentelė

 

.

Imama wu = 2,10.

 

Pamato betono glemžiamasis stipris

(3.21)

MPa.

 

Pirmasis būdas – skaičiuojant pado plokštės iškyšos trapecinę dalį (žr. 3.4 a pav.)

 

Atstumas nuo kolonos krašto iki gembės sunkio centro

 m.

Iškyšos brūkšniuotosios dalies plotas

 m2.

Lenkiamasis momentas gembėje ties kolonos gabaritu

(3.20)

 kNm,

 

čia  MPa.

 

Reikiamas pado plotas, atsižvelgiant į skaičiuotinę glemžiamojo stiprio reikšmę,

 m2.

Gautoji reikšmė yra mažesnė už pado plokštės ploto reikšmę.

 

Kolonos pado plokštės storis

(3.22)

=0,071 m,

čia b = hk.

Imama, kad nenufrezuotos plokštės storis tpl = 75 mm.

 

Antrasis būdas – kolonos skerspjūvio gaubtinės ir pado plokštės plotus pakeičiant lygiaverčiais pagal plotą skrituliais (žr. 3.4 b pav.)

 

Kvadratinės plokštės kraštinės ilgis – 670 mm, o plokštės storis – 70 mm. Kolonos ašinė jėga NEd = 4000 kN. Pamato betonas – C20/25, plienas –S275J0 pagal LST EN 10025-2 [7.29].

 

Skritulio, kurio plotas lygiavertis pado plokštės plotui, spindulio ilgis

 m.

Skritulio, kurio plotas lygiavertis kolonos skerspjūvio gaubtinės plotui, spindulio ilgis

 m.

(3.23)

Atsižvelgiant į kolonos skerspjūvio ir pado plokštės plotus atitinkančių skritulių spindulių santykį , koeficientai kr = 0,0276 ir kτ = 0,0470.

 

Lenkiamieji momentai:

3.1 lentelė

 kNm,

(3.24)

 kNm.

 

Normaliniai ir tangentiniai įtempiai

(3.25)

 MPa,

 MPa,

(3.26)

 MPa.

Pado plokštės atspario sąlyga

(3.27)

.

Kolonos bazės atsparis  yra pakankamas.

 

(3.28)

 

4 pavyzdys. Ekscentriškai gniuždomos kolonos bazės su statlakščiais skaičiavimas

Reglamento

8 priedas

 

Kolonos liemuo – valcuotasis dvitėjis IPE 500, kurio skerspjūvio aukštis – 500 mm, lentynos plotis – 200 mm, sienutės storis tw = 10,5 mm, o lentynos storis tf = 16 mm. Statlakščių storis imamas tst = 10 mm.

 

Skaičiuotinių įrąžų deriniai atraminiame pjūvyje: 1 derinys – ašinė jėga Nk,Ed = –320,5 kN; lenkiamasis momentas Mk,Ed = 270,3 kNm; 2 derinys – ašinė jėga Nk,Ed = –174,2 kN; lenkiamasis momentas Mk,Ed = 276,3 kNm; pamato betonas – C20/25; plienas S275J0 pagal LST EN 10025-2 [7.29]. Konstrukcijoms suvirinti numatytas pusiau automatinis būdas apsauginių dujų aplinkoje vientisojo skerspjūvio viela, dw < 1,4 mm. Elektrodinė viela – G 38 pagal LST EN 440 [7.6]. Inkariniai varžtai iš plieno S235J0 pagal LST EN 10025-2 [7.29]

 

Uždavinio schema parodyta 3.8 pav.

 

Skaičiuotinis betono glemžiamasis stipris

 

fck = 20 MPa,  fctk = 1,5 MPa,

 

 MPa,

 

 MPa.

 

Šoninio apspaudimo gniuždant efektyvumo koeficientas

.

Toliau skaičiuojant imama ku = 14,0.

 

Koeficientas

STR 2.05.05:2005

5 lentelė

kf  =1,0.

 

Ribinė betono glemžiamojo stiprio padidėjimo reikšmė

STR 2.05.05:2005 17 lentelė

wu,max  =2,5.

 

Pagal konstrukcinius reikalavimus imame, kad pado plokštės plotis

 

 mm = 0,38 m.

Pado plokštės ilgis

mm = 0,78 m.

Glemžimo plotas

Ac0 = 0,38∙0,78 = 0,2964 m2.

Pamato viršaus matmenys

Bp =  780 mm, Lp =  1 200 mm.

 

Įtempių pasiskirstymo plotas

STR 2.05.05:2005 17 lentelė

Ac1 = 0,78∙1,20 = 0,936 m2.

 

Koeficientas, įvertinantis betono glemžiamojo stiprio padidėjimą

.

Imama wu = 2,5.

 

Kolonos pamato betono glemžiamasis stipris

MPa.

 

Tiksliname pado plokštės ilgį:

 

 

m.

Imtas pado plokštės ilgis yra tinkamas.

 

Pado plokštės plotas ir atsparumo momentas

A = Ac0 = 0,38∙0,78 = 0,2964 m2,

 

 m3.

Įtempiai pamato betone po pado plokšte

 

 < fcud = 21,25 MPa,

 

 MPa.

Gniuždomosios zonos ilgis

 m.

Lenkiamieji momentai pado plokštės ploteliuose:

(3.35)

1 plotelis

 kNm/m,

(3.30)

2 plotelis

 kNm/m,

α = 0,088, kai santykis c1/bk = 0,7 (žr. 3.3 lent.).

(3.32)

3 plotelis  kNm/m,

 

čia  MPa,

santykis b1/a1 = 468/94,75 = 4,94 > 2, čia , .

 

Pado plokštės storis pagal didžiausiąjį lenkiamąjį momentą

(3.31)

m = 25 mm.

Imama tpl = 25 mm.

 

Įrąža virintinėje siūlėje, prijungiančioje statlakštį prie kolonos lentynos,

 kN.

 

Mažiausias virintinės siūlės statinio aukštis statlakščiui prijungti prie kolonos lentynos, jei taikomas pusiau automatinis suvirinimas apsauginių dujų aplinkoje, kf,min = 6 mm.

(3.34)

Imama, kad siūlės statinio aukštis kf = 8 mm.

 

Virintinės siūlės ilgis

Reglamento 7.29 lentelė

 m.

 

Siūlės ilgis neviršija  m.

 

Statlakščio reikalingas aukštis mm. Imama hst = 320 mm.

 

Su atsarga galima imti, kad tolygiai išskirstyta apkrova (reaktyvinis pamato spaudimas), veikianti statlakštį, apskaičiuojama nuo pusės pado plokštės pločio:

(3.37)

 kN/m.

MPa,

 kN/m.

 

Statlakščio lenkiamasis momentas ir skersinė jėga nuo pamato spaudimo – 1 pjūvis

(3.38)

 

 kNm,

(3.39)

 kN,

 kN.

Statlakščio skerspjūvio plotas ir atsparumo momentas

 m2,

 m3.

Normaliniai ir tangentiniai įtempiai

 MPa;

 MPa <  MPa.

Statlakščio atspario sąlyga

(3.40)

.

Statlakščio skersinė jėga ir lenkiamasis momentas nuo įrąžos inkariniuose varžtuose – 2 pjūvis

(3.42)

 kN,

čia  didžiausioji inkarinių jėga nuo nepalankiausio apkrovų derinio žr. toliau.

 kNm.

Normaliniai ir tangentiniai įtempiai nuo įrąžos inkariniuose varžtuose

 MPa,

 MPa <  MPa.

Statlakščio atspario sąlyga

(3.41)

.

Statlakščio atsparis abiejuose pjūviuose pakankamas.

 

Įrąžų derinys kolonos atraminiame pjūvyje, kuriam bus skaičiuojami inkariniai varžtai,

Nk,Ed = – 174,2 kN,    Mk,Ed = 276,3 kNm.

 

Įtempiai pamate

(3.42)

 MPa,

 MPa.

Gniuždomosios zonos ilgis

 m.

Atstumas nuo kolonos ašies iki gniuždomosios zonos sunkio centro

 m.

Atstumas nuo gniuždomosios zonos sunkio centro iki inkarinių varžtų tempiamojoje pusėje, ašies

m.

Jėga vienoje pusėje esančiuose inkariniuose varžtuose

(3.43)

 kN.

Inkarinių varžtų, pagamintų iš karštai valcuoto plieno, skaičiuotinis tempiamasis stipris

(3.44)

 MPa.

Inkarinio varžto skerspjūvio plotas

 m2 = 9,9 cm2 = 990 mm2.

Reglamento 6.1 formulė

Parenkami inkariniai varžtai M42 mm, Ab,net = 1 120 mm2.

 

Inkarinių varžtų plokštelės lenkiamasis momentas

kNm.

Varžtų skylės plokštelėje skersmuo d0 = 46 mm.

LST EN ISO 898 – 1:2000 [7.13]

Plokštelės plotis  m.

 

Imama bpl = 0,140 m = 140 mm.

 

Inkarinių varžtų plokštelės storis

Reglamento 7.31 formulė

m.

 

Imama tpl = 45 mm.

 

Virintinių siūlių, prijungiančių bazės elementus prie pado plokštės, mažiausias galimas virintinės siūlės statinio aukštis, virinant prie 45 mm storio elemento, kf,min = 10 mm.

 

Imama kf = 10 mm.

 

Virintinių siūlių metalo kerpamasis plotas, inercijos ir atsparumo momentai

=m2,

 m4,

 m3.

Reglamento 7.29 formulė

Virintinių siūlių, jungiančių bazės elementus prie pado plokštės, atspario sąlyga:

,

 

Kolonos bazės stiprumas yra pakankamas.

(3.47)

 

5 pavyzdys. Santvaros iš stačiakampių tuščiavidurių profiliuočių viršutinės juostos jungties laikomosios galios tikrinimas

Reglamento

8 priedas

 

Santvaros elementai pagaminti iš plieno S355MH (LST EN 10219-1). Kertinės siūlės, jungiančios tinklelio ir juostos elementus, suvirintos pusiau automatiniu būdu apsauginėse dujose. Apatinės padėties virinimui naudota elektrodinė viela G38 pagal LST EN 440 [7.6].

 

Plieno skaičiuotinis stipris:

.

Reglamento

6.3 lentelė

Elementų darbo sąlygų koeficientas

.

Reglamento

7.1 lentelė

1. Gniuždomojo santvaros tinklelio spyrio ir viršutinės juostos jungties laikomosios galios tikrinimas

 

1.1. Santvaros viršutinės juostos, veikiamos gniuždomojo spyrio, praspaudimo atspario tikrinimas

 

Įrąžos ženklo koeficientas:

,

nes tinklelio elementas yra gniuždomas.

 

Kadangi

,

santvaros juostoje veikiančios ašinės jėgos įtakos koeficientas:

 

.

(4.2)

Santvaros juostos iškyša:

m.

 

Tinklelio ir juostos sąlyčio atkarpos ilgis:

m.

 

Pusė tarpo tarp santvaros tinklelio strypų

m.

 

Kadangi  ir ,

santvaros viršutinės juostos, veikiamos gniuždomojo spyrio, praspaudimo atsparis tikrinamas pagal  šią nelygybę:

 

;

lenkiamasis momentas tinklelio elemente ties juostos kraštu ;

530 kN.

Santvaros viršutinės juostos, veikiamos gniuždomojo spyrio, praspaudimo atsparis yra pakankamas.

(4.1)

1.2. Santvaros viršutinės juostos sienutės pastovumo atspario tikrinimas gniuždomojo spyrio prijungimo vietoje

 

Koeficientas, įvertinantis juostos sienutės liaunį,

,

nes .

 

Koeficientas, įvertinantis juostos sienutės liaunį ir plieno stiprį,

,

nes ,

,

Santvaros viršutinės juostos sienutės pastovumo atspario sąlyga:

 

,

,

.

(4.4)

Santvaros viršutinės juostos sienutės pastovumo atsparis yra pakankamas.

 

1.3. Tinklelio elemento atspario tikrinimas jo prijungimo prie juostos srityje

 

Koeficientas, įvertinantis tinklelio elemento sienutės liaunį ir plieno stiprį,

,

nes ,

,

Nustatant sienutės liaunį, naudojami tinklelio skerspjūvio matmenys.

Tinklelio elemento atspario tikrinimo sąlyga esant stačiakampiam skerspjūviui,

 

,

(4.8)

,

.

 

Tinklelio elemento atsparis jo prijungimo prie juostos srityje yra pakankamas.

 

1.4. Virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementus prie juostų, atspario tikrinimas

Virinti naudojama elektrodinė viela G38, kurios charakteristinis stipris

 

.

Reglamento 6.13 lentelė

Plieno stipris pagal stiprumo ribą

.

Skaičiuotiniai siūlių stipriai:

Reglamento 6.10 lentelė

;

.

Reglamento 6.11 lentelė

Kertinės siūlės koeficientai: ; .

Tikrinama, ar tinkamai parinkta elektrodinė viela:

Reglamento 7.30 lentelė

,

202 MPa  < 207 MPa <202  = 236 MPa.

Parinkta tinkama elektrodinė viela.

Reglamento (7.136)

,

(4.10)

,

 

.

 

Kertinių siūlių, jungiančių gniuždomąjį tinklelio elementą su juosta, atsparis yra pakankamas.

 

2. Tempiamojo santvaros tinklelio spyrio ir viršutinės juostos jungties laikomosios galios tikrinimas

 

2.1.  Santvaros viršutinės juostos, veikiamos tempiamojo tinklelio elemento, išplėšimo atspario tikrinimas

 

 

 

Įrąžos ženklo koeficientas

,

nes tinklelio elementas yra tempiamas.

Kadangi

 

,

tai santvaros juostoje veikiančios ašinės jėgos įtakos koeficientas

.

(4.2)

Santvaros juostos iškyša:

m.

 

Tinklelio ir juostos sąlyčio atkarpos ilgis:

 m.

 

Pusė tarpo tarp santvaros tinklelio strypų:

 m.

 

Kadangi  ir , tai

santvaros viršutinės juostos, veikiamos gniuždomojo spyrio, praspaudimo atsparis tikrinamas pagal  nelygybę:

 

,

lenkiamasis momentas tinklelio elemente ties juostos kraštu – ;

996 kN

Santvaros viršutinės juostos, veikiamos tempiamojo strypo, išplėšimo atsparis yra pakankamas.

(4.1)

2.2. Santvaros viršutinės juostos sienutės pastovumo atspario tikrinimas gniuždomojo spyrio prijungimo vietoje.

 

Koeficientas, įvertinantis juostos sienutės liaunį,

,

nes .

 

Koeficientas, įvertinantis juostos sienutės liaunį ir plieno stiprį,

,

nes ,

,

Santvaros viršutinės juostos sienutės pastovumo atspario sąlyga:

 

,

,

.

(4.4)

Santvaros viršutinės juostos sienutės pastovumo atsparis yra pakankamas.

 

2.3. Tinklelio elemento atspario tikrinimas jo prijungimo prie juostos srityje

 

Koeficientas, įvertinantis tinklelio elemento sienutės liaunį ir plieno stiprį,

 

,

nes ,

,

Nustatant sienutės liaunį, naudojami tinklelio skerspjūvio matmenys.

Tinklelio elemento atspario tikrinimo sąlyga esant kvadratiniam skerspjūviui,

(4.5)

;

(4.8)

.

 

Tinklelio elemento atsparis jo prijungimo prie juostos srityje yra pakankamas.

 

2.4. Virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementus prie juostų, atspario tikrinimas

 

Virinti naudojama elektrodinė viela G38, kurios charakteristinis stipris:

.

Reglamento 6.13 lentelė

Plieno stipris pagal stiprumo ribą

.

Reglamento 6.10 lentelė

Skaičiuotiniai siūlių stipriai:

,

.

Reglamento 6.11 lentelė

Kertinės siūlės koeficientai: ; .

Tikrinama, ar tinkamai parinkta elektrodinė viela

Reglamento 7.30 lentelė

,

202 MPa  < 207 MPa <202  = 236 MPa.

Parinkta tinkama elektrodinė viela.

Reglamento (7.136)

,

(4.10)

,

 

.

 

Kertinių siūlių, jungiančių gniuždomą tinklelio elementą su juosta, atsparis yra pakankamas.

 

 

6 pavyzdys. Santvaros iš apskritųjų tuščiavidurių profiliuočių viršutinės juostos jungties atspario tikrinimas

Reglamento

8 priedas

 

Santvaros elementai pagaminti iš plieno S355MH (LST EN 10219-2).

Juose veikia įrąžos: , , , . Kertinės siūlės, jungiančios tinklelio ir juostos elementus, suvirintos pusiau automatiniu būdu apsauginėse dujose. Kertinių siūlių statinio aukštis yra 6 mm. Virinti naudota elektrodinė viela G38. Tinklelio elementų pjūvio briaunos nenusklembtos.

 

1. Virintinių siūlių, jungiančių tinklelio elementus ir juostą, atspario tikrinimas

 

Virinti naudojama elektrodinė viela G38, kurios charakteristinis stipris:

.

Reglamento 6.13 lentelė

Plieno stipriai pagal:

,

.

Reglamento 6.10 lentelė 6.3 lentelė

Skaičiuotiniai kertinių siūlių stipriai:

,

.

Reglamento 6.11 lentelė

Sandūrinių siūlių skaičiuotinis stipris

.

 

1.1. Virintinių siūlių, jungiančių gniuždomąjį tinklelio elementą ir juostą, atspario tikrinimas

 

Kertinės siūlės atkarpų ilgiai:

, ,

,

 

,  , , ,

4.8 pav.

, , ,

.

Sandūrinės siūlės atkarpų ilgiai:

4.9 pav.

,

.

(4.18)

 

(4.19)

Siūlės priekinės ir galinės dalių atspariai:

 

,  ,

, ,

94 p.

,

(4.16)

405 kN.

(4.17)

Siūlių atsparių tikrinimas:

,

 

,

(4.14)

,

(4.15)

,

(4.13)

Virintinių siūlių, jungiančių gniuždomąjį tinklelio strypą ir juostą, atsparis yra pakankamas.

 

1.2. Virintinių siūlių, jungiančių tempiamąjį tinklelio elementą ir juostą, atspario tikrinimas

 

Kertinės siūlės atkarpų ilgiai:

, ,

,

 

,  , , ,

4.8 pav.

, , ,

.

Sandūrinės siūlės atkarpų ilgiai:

4.9 pav.

,

(4.18)

.

(4.19)

Siūlės priekinės ir galinės dalių atspariai:

 

,

94 p.

,

(4.16)

(4.17)

.

 

Siūlių atsparių tikrinimas:

,

 

,

(4.14)

,

(4.15)

,

(4.13)

Virintinių siūlių, jungiančių tempiamąjį tinklelio strypą ir juostą, atsparis yra pakankamas.

 

2. Tinklelio elementų įrąžos, veikiamos juostos praspaudimo (išlenkimo), atspario tikrinimas

 

,

99 p.

, ,

, , , ,

,

,

99 p.

,

.

Santvaros juostos atsparis:

99 p.

.

99 p.

,

99 p.

,

,

4.1 lentelė

, tai .

99 p.

, tai .

99 p.

,

.

(4.20)

.

(4.21)

.

(4.21)

Santvaros juostos atsparis yra pakankamas.

 

3. Tinklelio elementų atspario tikrinimas prijungimo prie juostos vietoje.

 

, nes , ,

 

(4.22)

(4.22)

Jungties laikomoji galia yra pakankama.

 

 

7 pavyzdys. Sudėtinio skerspjūvio sijos montuojamosios varžtinės jungties skaičiavimas

Reglamento

8 priedas

Sudėtinio skerspjūvio sijos aukštis =1600 mm, juostų plotis =500 mm, juostų storis =25 mm. Sienelės aukštis =1550 mm,  jos storis =14 mm. Konstrukcija pagaminta iš plieno S355JR pagal LST EN 10025-2 [7.29]. Montuojamojoje varžtinėje jungtyje veikia lenkiamasis momentas =5560 kNm ir skersinė jėga =2490 kN. Konstrukcijos dalims sujungti naudojami 10.9 kokybės klasės varžtai pagal LST EN ISO 4014. Varžtų skersmuo =30 mm, skylių =36 mm.

 

brezinukai_vadovui2_algio1

 

 

Varžtų skerspjūvio grynasis plotas =561 mm2.

Skaičiuotinis įtempiamųjų varžtų tempiamasis plieno stipris

STR 2.05.05:2005, 7.32 lentelė

=700 MPa.

Jungiamieji paviršiai valomi šratais nekonservuojant. Varžtų įtempimas reguliuojamas pagal sukimo momentą. Tada jungties trinties ir patikimumo koeficientai:

STR 2.05.05:2005, (6.3) formulė

=0,58 ; =1,35

7.1. Juostų jungtis

Apskaičiuojame juostoms tenkantį lenkiamąjį momentą

STR 2.05.05:2005, 7.34 lentelė

=4343 kNm.

Juostoms ir jų antdėklams tenkanti įrąža (ašinė jėga)

(5.10)

=2757 kN.

Skaičiuotinis jungties vieno varžto ir vienos trinties plokštumos atsparis

(5.11)

=152 kN.

Reikiamas antdėklų prijungimo prie juostų varžtų skaičius (vienoje sandūros pusėje)

STR 2.05.05:2005 (7.146)

= 10,1 vnt.

Parenkame 12 varžtų (išdėstytų dviem eilėmis).

7.2. Sienelės jungtis

Apskaičiuojame sijos sienelei tenkantį lenkiamąjį momentą

(5.12)

=1217 kNm.

Atsižvelgiant į sijos sienelės aukštį, juostų ir jos antdėklų storį, pasirenkamas didžiausias atstumas tarp kraštinių varžtų =1,37 m. Numatoma išdėstyti varžtus trimis stačiosiomis eilėmis.

Apskaičiuojama parametro  reikšmė

(5.13)

=1,948.

Atsižvelgiant į parametro  reikšmę parenkama 10 gulsčiųjų varžtų eilių. Atstumas tarp varžtų gulsčiųjų eilių priimamas pagal konstrukcinius reikalavimus lygus 150 mm, o =170 mm (žr. 5.5 pav.).

7 priedas, (3.9)

 

7 priedas,  3.19 lentelė

Didžiausia nuo lenkiamojo momento kraštiniams varžtams tenkanti įrąža

=144,0 kN,

čia: =3,86 m2

Parenkame 30 varžtų, išdėstytų 3 stačiosiomis ir 10 gulsčiųjų eilių.

Vienam jungties varžtui tenkanti šlyties jėga

(5.14)

=83 kN.

Didžiausia vienoje iš vertikaliųjų eilių tenkanti kraštiniams varžtams įrąža

(5.15)

=166,2 kN.

Labiausiai apkrauto įtempiamojo sienelės varžto stiprumo sąlyga

(5.16)

.

Labiausiai apkrauto įtempiamojo varžto stiprumas yra pakankamas.

 

Įtempiamųjų varžtų išankstinio įtempimo jėga

(5.17)

kN.

(5.18)

 

_________________

Papildyta priedu:

Nr. D1-642, 2007-11-29, Žin., 2007, Nr. 133-5409 (2007-12-18), i. k. 107301MISAK00D1-642

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-595, 2005-12-12, Žin., 2006, Nr. 1-4 (2006-01-04), i. k. 105301MISAK00D1-595

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. D1-101 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 "Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos" patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-207, 2006-04-28, Žin., 2006, Nr. 56-2004 (2006-05-18), i. k. 106301MISAK00D1-207

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. D1-101 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 "Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos" patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-642, 2007-11-29, Žin., 2007, Nr. 133-5409 (2007-12-18), i. k. 107301MISAK00D1-642

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. D1-101 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 "Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos" patvirtinimo" pakeitimo