Suvestinė redakcija nuo 1996-11-09 iki 1999-12-17
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 83-1889, i. k. 0951100NUTA00001301
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL UŽSIENIO KARO IR KITŲ VALSTYBINIŲ NEKOMERCINIŲ LAIVŲ ĮPLAUKIMO Į KLAIPĖDOS VALSTYBINĮ JŪRŲ UOSTĄ IR BUVIMO JAME TAISYKLIŲ IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO UŽSIENIO LAIVAMS, KURIEMS NUMATYTA LEIDIMŲ TEISĖ, TVARKOS PATVIRTINIMO
1995 m. spalio 4 d. Nr. 1301
Vilnius
1. Patvirtinti pridedamas:
1.1. Užsienio karo ir kitų valstybinių nekomercinių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisykles;
2. Neteko galios nuo 1996-11-09
Punkto naikinimas:
Nr. 1270, 1996-10-31, Žin. 1996, Nr. 107-2456 (1996-11-08), i. k. 0961100NUTA00001270
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1301
UŽSIENIO KARO IR KITŲ VALSTYBINIŲ NEKOMERCINIŲ LAIVŲ ĮPLAUKIMO
Į KLAIPĖDOS VALSTYBINĮ JŪRŲ UOSTĄ IR BUVIMO JAME TAISYKLĖS
BENDROJI DALIS
1. Šios taisyklės yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymu ir nustato užsienio karo ir kitų valstybinių nekomercinių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (toliau vadinama – uostas) ir buvimo jame tvarką.
2. Šiose taisyklėse dažniau vartojamos sąvokos:
2.1. užsienio karo laivai – laivai, priklausantys kurios nors valstybės ginkluotosioms pajėgoms ir turintys išorinius nacionalinius karo laivų atpažinimo ženklus. Šiems laivams vadovauja tos valstybės kompetentingų tarnybų oficialiai paskirti karininkai, o sukomplektuotos įgulos laikosi karinės drausmės taisyklių;
2.2. kiti valstybiniai nekomerciniai laivai – laivai, priklausantys kuriai nors valstybei arba tos valstybės naudojami ir atliekantys tik nekomercinę valstybinę tarnybą;
2.3. Klaipėdos įgulos viršininkas – oficialus Krašto apsaugos ministerijos atstovas Klaipėdos mieste;
2.4. priverstinis įplaukimas – užsienio karo arba kito valstybinio nekomercinio laivo įplaukimas į uostą dėl ypatingų aplinkybių: avarijos, stichinės nelaimės arba stipraus štormo, keliančio grėsmę laivo saugumui, taip pat prireikus suteikti skubią medicinos pagalbą įgulos nariui ir kitais panašiais atvejais;
3. Įplaukdami į uostą ir jame būdami, užsienio karo ir kiti valstybiniai nekomerciniai laivai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
4. Jeigu užsienio karo arba valstybinis nekomercinis laivas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, Klaipėdos įgulos viršininkas privalo įspėti laivo vadą ir pareikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, o jeigu šių reikalavimų nepaisoma, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu laivui gali būti pasiūlyta per nustatytą laiką arba nedelsiant išvykti iš uosto. Apie tai diplomatiniais kanalais pranešama valstybei, kuriai priklauso laivas.
ĮPLAUKIMAS IR BUVIMAS UOSTE
6. Užsienio karo ir kiti valstybiniai nekomerciniai laivai į uostą gali įplaukti tik gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos leidimus.
7. Prašymas išduoti leidimą pateikiamas diplomatiniais kanalais ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki planuojamos laivo įplaukimo į uostą datos.
8. Prašyme nurodoma:
8.1. apie karo laivus:
8.1.1. laivų skaičius, klasė (tipas), pavadinimai (borto numeriai), svarbiausieji duomenys (vandens talpa, ilgis, plotis, grimzlė), jėgainės tipas, ginkluotė;
9. Reikalavimai, išdėstyti šių taisyklių 6 ir 7 punktuose, netaikomi užsienio karo ir kitiems valstybiniams nekomerciniams laivams, kuriais atvyksta užsienio valstybių (vyriausybių) vadovai. Apie tokį atvykimą būtina pranešti diplomatiniais kanalais ne vėliau kaip prieš 7 dienas ir kartu pateikti laivų duomenis, nurodytus šių taisyklių 8 punkte.
10. Priverstinio įplaukimo atveju užsienio karo arba kito valstybinio nekomercinio laivo vadas (kapitonas) privalo kuo anksčiau iš jūros per radiją pranešti Klaipėdos įgulos viršininkui ir uosto administracijai įplaukimo priežastis, o atvykęs į uostą pateikti Klaipėdos įgulos viršininkui konkrečius duomenis apie įplaukimo priežastis, nurodyti, kokios reikės pagalbos. Nustojus galioti priverstinio įplaukimo sąlygoms, prieš išplaukimą iš uosto laivo vadas (kapitonas) informuoja apie tai Klaipėdos įgulos viršininką.
11. Užsienio karo arba kitų valstybinių nekomercinių laivų stovėjimo vietą uoste suinteresuotos ministerijos įgaliotasis atstovas iš anksto derina su uosto direkcija bei konkrečiu krantinės naudotoju ir organizuoja šių laivų sutikimą bei aprūpinimą.
12. Užsienio karo laivų muitinis tikrinimas neatliekamas, išskyrus prekes, iškraunamas iš šių laivų arba pakraunamas į juos.
Kitų valstybinių nekomercinių laivų muitinis tikrinimas atliekamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Užsienio karo laivų įgulų narių išlipimo į krantą sąlygos numatytos šių taisyklių 23 ir 24 punktuose, o kitų valstybinių nekomercinių laivų įgulų nariai, išlipdami į krantą bei grįždami į laivą, pereina pasienio kontrolę. Ši tvarka taip pat taikoma asmenims, kurie nėra užsienio karo arba kitų valstybinių nekomercinių laivų įgulų nariai.
14. Užsienio karo arba kitų valstybinių nekomercinių laivų buvimo uoste laikas – ne ilgiau kaip 5 dienos, jeigu kitaip nenumatyta išduotame leidime.
15. Užsienio karo ir kiti valstybiniai nekomerciniai laivai atleidžiami nuo šių uosto rinkliavų: tonažo, kanalo, švyturio bei švartavimo. Jie moka tik už konkrečias paslaugas.
16. Užsienio karo ir kitiems valstybiniams nekomerciniams laivams uoste draudžiama:
16.3. naudotis radiolokacinėmis ir kitomis radiotechnikos bei hidroakustikos priemonėmis, jeigu tai nebūtina laivo saugiam plaukiojimui užtikrinti;
UŽSIENIO KARO LAIVŲ VIZITAI
18. Oficialiu vizitu laikomas užsienio karo laivų apsilankymas uoste pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialų kvietimą svarbių Lietuvos Respublikos nacionalinių švenčių proga arba kai laivu plaukia užsienio valstybės (vyriausybės) vadovas, arba jeigu užsienio valstybė kreipiasi, prašydama suteikti laivų vizitui oficialų pobūdį. Oficialaus vizito metu numatomos iškilmingos ceremonijos ir atitinkamos protokolo taisyklės. Artilerija saliutuoja pagal tarptautinę praktiką ir vietos taisykles.
19. Neoficialiu vizitu laikomas užsienio karo laivų apsilankymas uoste užmegzti draugiškų santykių tarp ginkluotųjų pajėgų ar toliau juos plėtoti arba jeigu valstybė, kurios laivai planuoja atvykti, kreipiasi su atitinkamu prašymu. Tokio vizito metu iškilmingų ceremonijų nenumatoma. Artilerija gali saliutuoti, jeigu tai suderinta su Klaipėdos įgulos viršininku.
20. Dalykiniu (paprastu) vizitu laikomas užsienio karo laivų apsilankymas uoste dalyvauti bendruose su Lietuvos Respublikos karo laivais manevruose arba mokymuose, taip pat prireikus laivų įguloms pailsėti ar laivams materialiai techniškai apsirūpinti. Dalykinio (paprasto) vizito metu numatomi tik būtiniausi protokoliniai renginiai. Artilerija nesaliutuoja.
21. Apie būsimą užsienio karo laivų vizitą Klaipėdos įgulos viršininkas informuoja miesto savivaldybę, pasienio policijos kontrolės punktų rinktinę, transporto policiją bei miesto policijos komisariatą ir nustatytąja tvarka derina vizito programoje numatytus renginius.
22. Ryšiams su užsienio karo laivo vadu palaikyti Klaipėdos įgulos viršininkas skiria ryšių karininką, kuris, atvykęs į užsienio karo laivą, privalo supažindinti laivo vadą su uoste galiojančiomis taisyklėmis.
23. Užsienio karo laivų įgulos leidimo į krantą tvarką (žmonių skaičių, jų išėjimo bei sugrįžimo laiką ir kita) laivų vadai derina su Klaipėdos įgulos viršininku.
Lietuvos Respublikos gyventojai gali lankytis užsienio karo laivuose tik vizito programoje nustatytu laiku.
24. Ginkluotiesiems padaliniams, kurie turi dalyvauti iškilmingose ceremonijose arba eisenose, išlaipinti į krantą būtinas Klaipėdos įgulos viršininko leidimas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1301
LEIDIMŲ IŠDAVIMO UŽSIENIO LAIVAMS, KURIEMS NUMATYTA LEIDIMŲ
TEISĖ, TVARKA
1. Šios taisyklės nustato leidimų išdavimo tvarką užsienio šalių laivams, kuriems įplaukti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (toliau vadinama – uostas) per Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta leidimų teisė.
2. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau vadinama – Užsienio reikalų ministerija), diplomatiniais kanalais gavusi užsienio valstybės prašymą išduoti leidimą, perduoda jį ministerijai, kurios kompetencijai yra priskirti klausimai, tiesiogiai susiję su konkretaus laivo funkcine paskirtimi. Pastaroji ministerija prašymą derina su Lietuvos Respublikos ministerijomis – Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, o prireikus – ir su kitomis Vyriausybės įstaigomis ir pateikia savo išvadą Užsienio reikalų ministerijai.
3. Svarbiausieji motyvai, kuriais būtina vadovautis priimant sprendimą, ar išduoti leidimą, yra šie:
4. Užsienio reikalų ministerija, vadovaudamasi pateikta išvada ir šios tvarkos 3 punkte išdėstytais motyvais, priima sprendimą, ar išduoti leidimą.
5. Apie priimtą sprendimą informuojamos pateikusi prašymą užsienio valstybė ir Vyriausybės įstaigos, su kuriomis buvo derinamas užsienio valstybės prašymas.
6. Atsakymas užsienio valstybei turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo datos.
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1270, 1996-10-31, Žin., 1996, Nr. 107-2456 (1996-11-08), i. k. 0961100NUTA00001270
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos klausimais pripažinimo netekusiais galios