Suvestinė redakcija nuo 2018-11-01 iki 2020-04-30
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 82-4280, i. k. 112203NISAK0001-128
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL Gamtinių dujų PERDAVIMO SISTEMOS eksploatavimo TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2012 m. liepos 5 d. Nr. 1-128
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 5 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1104 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ ir 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ pripažinimo netekusiais galios“ 1.2 papunkčiu,
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1-248, 2018-09-10, paskelbta TAR 2018-09-11, i. k. 2018-14338
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2012 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. 1-128
(Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2018 m. rugsėjo 10 d.
įsakymo Nr. 1-248 redakcija)
Gamtinių dujų Perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius organizacinius ir techninius magistralinio dujotiekio vamzdynų (toliau – MDV), gamtinių dujų (toliau – dujų) skirstymo, apskaitos, kompresorių stočių, gamtinių dujų slėgio ribojimo mazgų, apsaugos nuo korozijos priemonių, gamtinių dujų perdavimo sistemai (toliau – perdavimo sistema) priklausančių statinių, įrenginių, telekomunikacijų, telemetrijos, signalizacijos sistemų, skirtų perdavimo sistemos saugiam, patikimam funkcionavimui užtikrinti, eksploatavimo reikalavimus.
2. Taisyklės privalomos asmenims, kuriems perdavimo sistema priklauso nuosavybės teise; asmenims, kurie perdavimo sistemą naudoja turto patikėjimo, nuomos, panaudos teise ar kitais teisėtais pagrindais; asmenims, kurie eksploatuoja ar teikia perdavimo sistemos eksploatavimo paslaugas ar atlieka kitus darbus, susijusius su perdavimo sistema.
3. Taisyklės taikomos eksploatuojant didesnio kaip 16 barų iki 100 bar darbinio slėgio MDV ir įrenginių, įskaitant dujų skirstymo, apskaitos, kompresorių stotis, dujų slėgio ribojimo mazgus katodinės apsaugos nuo korozijos priemones.
4. Taisyklės netaikomos eksploatuojant moksliniams tyrimams skirtus ir bandomus dujų įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės technologinius vamzdynus bei jų įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius.
5. Eksploatuoti naujai įrengtą ar rekonstruotą perdavimo sistemą leidžiama po to, kai Statybos įstatymo (Taisyklių 1 priedas 3 punktas) ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo reikalavimus, nustatyta tvarka yra užbaigtas jų įrengimas (statyba), ir vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 15 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka yra atliktas šių įrenginių patikrinimas (atitiktis projektui, esminiams statinio reikalavimams, galimybė saugiai, patikimai juos naudoti pagal paskirtį).
Naujai įrengtos (pastatytos) perdavimo sistemos eksploatavimo pradžia yra šios sistemos ar atskirų jos dalių statybos užbaigimo akto registravimo diena. Perdavimo sistemos ar atskiros jos dalies eksploatavimo pabaiga – šios sistemos ar atskirų jos dalių naudojimo pabaiga, išregistravimo Nekilnojamojo turto registre diena arba griovimo darbų pradžia.
6. Perdavimo sistemos eksploatavimo atsakomybės riba nustatoma vieno metro atstumu už dujų skirstymo stočių (DSS) aptvertos teritorijos išvadinio dujotiekio kryptimi, jeigu sutartyse ar kituose teisės aktuose nenurodyta kitaip.
II SKYRIUS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
8. Taisyklėse vartojamos santrumpos:
9. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
9.1. Magistralinio dujotiekio apžiūra – magistralinio dujotiekio vamzdyno trasos ir įrenginių būklės, apsaugos zonų, teritorijų pagal vietovės klasę apžiūra einant pėsčiomis, važiuojant antžeminėmis, skrendant oro transporto priemonėmis ar naudojant bepiločius orlaivius (dronus) siekiant įvertinti gamtinių dujų perdavimo sistemos ir jos įrenginių būklę ir nustatyti gedimus ir defektus, dujų nuotėkius ir magistralinio dujotiekio apsaugos zonose ir teritorijose pagal vietovės klasę galiojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
9.2. Avarinė situacija – aplinkybės, kai gamtinių dujų perdavimo sistemoje susidaro ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos, avarijos, sutrikimo ar kito įvykio (gedimo) kilimo sąlygos ar būsena, bet dėl sulaikančių veiksnių, jie neįvyksta.
9.3. Garantinė siūlė – suvirinta magistralinio dujotiekio vamzdyno vamzdžių sandūra, kurią išbandyti mechaninio atsparumo bandymu nėra techninių galimybių, o jos saugumas garantuojamas Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
9.4. Kvalifikuotas darbuotojas – darbuotojas, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių pavestam gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo darbui atlikti ir atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
9.5. Magistralinio dujotiekio vamzdyno vientisumo vadybos sistema (PIMS) – gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiksmų visuma siekiant saugiai ir patikimai transportuoti dujas magistralinio dujotiekio vamzdynu.
9.6. Neplanuotas įvykis – teisės aktuose nustatytus kriterijus atitinkantis ekstremalusis įvykis ar ekstremalioji situacija, avarija, sutrikimas ar kitas įvykis (gedimas), dėl kurių gamtinių dujų perdavimo sistema ar atskira jos dalis negali normaliai funkcionuoti.
9.7. Rizikos vertinimas – gamtinių dujų perdavimo sistemos veikimo galimų neplanuotų įvykių ir procesų kilimo tikimybės priežasčių ir pasekmių nustatymas, analizė ir sprendimų dėl rizikos jiems kilti sumažinimo ar pašalinimo priėmimas.
9.8. Magistralinio dujotiekio techninis patikrinimas – magistralinio dujotiekio vamzdyno ir įrenginių, technologinių sistemų veikimo ir jų techninių parametrų patikrinimas.
10. Taisyklėse vartojamos apsaugos nuo korozijos srities sąvokos:
10.1. Aerobinės sąlygos – sąlygos, kurios susidaro, kai grunte arba vandenyje pakanka laisvojo deguonies.
10.2. Anaerobinės sąlygos – sąlygos, kurios susidaro, kai grunte arba vandenyje trūksta laisvojo deguonies.
10.4. Apsauginė danga – medžiaga, kuria padengta saugoma nuo korozijos konstrukcija ir kuri apsaugo ją nuo kenksmingo aplinkos poveikio.
10.5. Apsauginis elektrinis potencialas (Ea) – saugomos nuo korozijos konstrukcijos elektrinis potencialas elektrolito atžvilgiu, kuriam esant korozijos greitis yra priimtinas.
10.6. Apsaugos nuo korozijos priemonės – visuma aktyviųjų ir pasyviųjų priemonių, užtikrinančių požeminių metalinio magistralinio dujotiekio vamzdyno ir įrenginių apsaugą nuo korozijos.
10.7. Apsaugos ruožas – izoliacinėmis movomis nuo gretimų konstrukcijų atskirta saugomos nuo korozijos konstrukcijos dalis, turinti atskirą katodinės apsaugos sistemą.
10.8. Apsauginė elektros srovė – katodinės apsaugos įrenginio tiekiama elektros srovė požeminių magistralinio dujotiekio vamzdynų ir įrenginių apsaugai nuo korozijos.
10.9. Atsajos įrenginys – įrenginys, skirtas kintamosios elektrinės įtampos poveikiui saugomoje nuo korozijos konstrukcijoje sumažinti.
10.10. Elektros srovių drenažo stotis – visuma įrenginių, kuriais mažinamas klaidžiojančiųjų elektros srovių poveikis nuo korozijos saugomai konstrukcijai.
10.12. Galvaninio anodo įrenginys – katodinės apsaugos įrenginys, saugantis metalines konstrukcijas nuo korozijos galvaninio anodo pastovia elektros srove.
10.13. Intensyvieji matavimai – elektrofizikinių dydžių matavimas trumpais intervalais per visą magistralinio dujotiekio vamzdyno ilgį.
10.14. Izoliacinė jungtis – jungtis (izoliacinė mova, izoliacinė jungė ar kitas izoliacinės medžiagos intarpas), skirta metalinės konstrukcijos elektriniam vientisumui pertraukti.
10.15. Katodinės apsaugos įrenginys (KAĮ) – aktyvioji apsaugos nuo korozijos priemonė, keičianti saugomos nuo korozijos konstrukcijos elektrinį potencialą neigiamo poliarumo linkme aplinkos atžvilgiu.
10.16. Katodinė stotis – katodinės apsaugos įrenginio sudedamoji dalis (lygintuvas), keičianti pramoninio dažnio elektros srovę į nuolatinę.
10.18. Kontrolės ir matavimų kolonėlė (KMK) – Apsaugos nuo korozijos priemonė, kurioje įrengtas vienas ar keli kontrolės ir matavimų punktai.
10.19. Kontrolės ir matavimo punktas (KMP) – vieta, kurioje atliekami elektrofizikiniai matavimai ir kontroliuojami elektrofiziniai dydžiai.
10.20. Korozijos greičio daviklis – prie saugomos nuo korozijos konstrukcijos prijungtas daviklis, skirtas korozijos greičiui matuoti.
10.21. Kritinė magistralinio dujotiekio vamzdyno apsaugos vieta – magistralinio dujotiekio vamzdyno vieta, kurioje apsauginiai elektriniai potencialai turi didžiausias arba mažiausias leidžiamąsias vertes arba kurioje gali pasireikšti pašalinis neigiamas poveikis ir kuri turi būti kontroliuojama.
10.22. Linijinė elektros srovė – magistralinio dujotiekio vamzdyne ir įrenginiuose tekanti katodinės apsaugos elektros srovė, nustatoma matuojant elektrinės įtampos kritimą magistralinio dujotiekio vamzdyno ruože.
10.23. Natūralus elektrinis potencialas (En) – katodinės apsaugos neturinčio vamzdyno elektrinis potencialas grunto atžvilgiu.
10.24. Pamatinis elektrodas – žinomo dydžio stabilų elektrinį potencialą turintis elektrodas, naudojamas kitiems elektriniams potencialams matuoti.
10.25. Pasyviosios apsaugos nuo korozijos priemonė – apsaugos nuo korozijos priemonė (apsauginė danga, izoliacinė jungtis, kontrolės ir matavimų kolonėlė ir pan.), neteikianti apsauginių elektros srovių.
10.26. Poliarizacija – procesas, kuriam vykstant metalo elektrinis potencialas pakinta jį supančios aplinkos atžvilgiu.
10.27. Poliarizacinis elektrodas – žinomo paviršaus ploto plieninis elektrodas, kurį naudojant matuojamas saugomos nuo korozijos konstrukcijos elektrinis potencialas, vertinamas apsaugos efektyvumas.
10.28. Elektros srovės tankis (j) – elektros srovės kiekis, tenkantis saugomos nuo korozijos konstrukcijos ploto vienetui.
III SKYRIUS
PERDAVIMO SISTEMOS Eksploatavimo organizavimas
PIRMASIS SKIRSNIS
Eksploatuojančios įmonės
12. Perdavimo sistemos eksploatavimą turi užtikrinti perdavimo sistemos operatorius, kuriam nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema arba kuris valdo perdavimo sistemą kitais teisėtais pagrindais ir kuris licencijoje, išduotoje Taisyklių 1 priedo 8 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka, nurodytoje teritorijoje verčiasi dujų perdavimo veikla (toliau – eksploatuojanti įmonė).
13. Eksploatuojanti įmonė perdavimo sistemą privalo eksploatuoti saugiai, ekonomiškai, tausodama aplinką, žmonių sveikatą ir gyvybę.
14. Eksploatuojanti įmonė turi užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų perdavimo sistemos eksploatavimą ir ekstremalių įvykių ar situacijų, avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) lokalizavimą ir pasekmių šalinimą. Eksploatuojanti įmonė eksploatavimo darbams atlikti turi teisę samdyti kitus ūkio subjektus (toliau – rangovai) turinčius teisę eksploatuoti energetikos įrenginius (Taisyklių 1 priedas 16 punktas).
15. Eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo turi paskirti kvalifikuotus darbuotojus, atsakingus už perdavimo sistemos objektų eksploatavimą, jų elektros ir šilumos ūkį, pastatų ir statinių inžinerinių sistemų (elektros, vandentiekio ir kanalizacijos, šildymo, oro kondicionavimo ir ventiliacijos), telekomunikacijų techninę būklę ir eksploatavimą, savoms ir technologinėms reikmėms skirtų dujų, elektros, šilumos, vandens apskaitą.
16. Eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengtos, patvirtintos ir saugomos darbų technologijos ir (ar) įrenginių, įtaisų, darbo priemonių ir pan. (toliau – įrenginių) eksploatavimo instrukcijos eksploatavimo darbams perdavimo sistemoje atlikti. Šių instrukcijų rinkinys turi būti laikomas kvalifikuotiems darbuotojams žinomoje ir prieinamoje vietoje. Įrenginių eksploatavimo instrukcijų rengti ir tvirtinti neprivaloma, jeigu yra jų gamintojų parengtos instrukcijos ar kiti dokumentai, reglamentuojantys įrenginių eksploatavimą (naudojimą).
17. Darbų technologijos ir eksploatuojančioje įmonėje parengtas įrenginių eksploatavimo instrukcijas tvirtina eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgalioti asmenys pagal savo kompetenciją. Eksploatuojančioje įmonėje turimi perdavimo sistemai eksploatuoti reikalingi techniniai pasai, schemos, techninės priežiūros žurnalai ir grafikai bei kita perdavimo sistemos eksploatavimui reikalinga dokumentacija gali būti rengiama, pildoma ir saugoma elektronine forma.
18. Perdavimo sistemos eksploatavimą atliekantys kvalifikuoti darbuotojai turi būti aprūpinti dokumentacija, medžiagomis, reikiamais mechanizmais, įrankiais, prietaisais, transporto, ryšių, kolektyvinėmis bei asmeninėmis apsauginėmis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam perdavimo sistemos eksploatavimui užtikrinti.
ANTRASIS SKIRSNIS
DARBUOTOJAI
20. Eksploatuoti perdavimo sistemą ir vadovauti eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų kvalifikuoti darbuotojai.
21. Kvalifikuoti darbuotojai, atliekantys perdavimo sistemos eksploatavimo darbus, turi būti atestuoti Taisyklių 1 priedo 17 punkte nurodyto ir kitų perdavimo sistemos eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal jų pareiginius nuostatus ir faktiškai atliekamą darbą.
22. Kvalifikuoti darbuotojai, atliekantys su perdavimo sistemos eksploatavimu susijusius papildomus perdavimo sistemos funkcionalumo palaikymo darbus, nurodytus Taisyklių 3 priede, privalo būti apmokyti pagal neformaliojo profesinio mokymo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo programas.
Rangovų neformaliojo profesinio mokymo ir (ar) kvalifikacijos tobulinimo programos turi būti suderintos su perdavimo sistemos operatoriumi ir Valstybine energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
23. Kvalifikuoti darbuotojai turi gerai žinoti jiems keliamus uždavinius ir atsakomybę, nustatytus jų pareiginiuose nuostatuose ir (ar) kituose atitinkamus darbus įforminančiuose dokumentuose (paskyrose, užduotyse ir kt.) jiems priskirtoje darbo srityje, aiškiai suprasti perdavimo sistemos ir jos įrenginių eksploatavimo ypatumus, vykdyti darbuotojų saugos, gaisrinės saugos, darbo ir technologinės drausmės reikalavimus, palaikyti švarą ir tvarką darbo vietoje, tausoti aplinką.
24. Eksploatuojantys perdavimo sistemą kvalifikuoti darbuotojai, dirbantys Taisyklių 1 priedo 11 punkte nurodytame teisės akte išvardytus darbus, turi būti apmokyti ir jų žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patikrintos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.
25. Eksploatuojančios įmonės darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 20 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
26. Kvalifikuoti darbuotojai turi būti instruktuojami pagal Taisyklių 1 priedo 19, 24, 26 ir 33 punktuose nurodytų ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą, technologinių įrenginių veikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei pagal patvirtintas instrukcijas.
27. Naujiems apmokytiems ir atestuotiems eksploatuojančios įmonės kvalifikuotiems darbuotojams, prieš leidžiant savarankiškai dirbti perdavimo sistemos eksploatavimo darbus, skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė. Stažuotės metu šie darbuotojai dirba prižiūrimi kvalifikuoto darbuotojo, kurį skiria eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
TREČIASIS SKIRSNIS
Darbų organizavimas
28. Perdavimo sistemos eksploatavimas atliekamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, aprašais, reglamentais, standartais ir (ar) eksploatuojančios įmonės parengtais kitais dokumentais.
29. Perdavimo sistemos techninės priežiūros darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės sudarytus grafikus. Grafikai parengiami vadovaujantis Taisyklių 2 priede nurodytu bei eksploatuojančios įmonės nustatytu darbų periodiškumu ir turimais perdavimo sistemos ir jos įrenginių rizikos vertinimo duomenimis, gautais Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytais metodais. Darbų apimtys nustatomos įvertinant perdavimo sistemos ir jos įrenginių techninę būklę, vadovaujantis jų gamintojų rekomendacijomis, jų techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais, Taisyklėmis.
30. Perdavimo sistemos techninės priežiūros metu nustatyti defektai, gedimai šalinami nedelsiant, atliktus darbus užregistruojant eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka.
Jeigu nustatomi perdavimo sistemos defektai ar gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu ir kurie nekelia pavojaus saugiai perdavimo sistemos eksploatacijai, turi būti surašomi defektų aktai, ir šalinimo darbai turi būti įtraukti į perdavimo sistemos remonto darbų planus.
31. Perdavimo sistemos remonto, kurio negalima atlikti techninės priežiūros metu, ir rekonstravimo darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintus planus (programas). Planai sudaromi ir darbų apimtys nustatomos vadovaujantis eksploatuojančios įmonės darbuotojų surašytais ir įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintais defektų aktais, įrenginių gamintojų rekomendacijomis, rizikos vertinimo duomenimis, kitais eksploatuojančios įmonės patvirtintais dokumentais, teisės aktų reikalavimais.
32. Perdavimo sistemos eksploatavimas vykdomas stebint ir užtikrinant jos saugų ir patikimą veikimą, visapusiškai įvertinant rizikas, kaip reikalauja vientisumo vadybos sistemų (PIMS ir IMS), aprašytų Taisyklių 1 priedo 71 punkte nurodytame Lietuvos standarte, taikymas.
33. MDV, DSS, DAS, DSRM, DKS ir kiti perdavimo sistemos įrenginiai techniškai tikrinami atsižvelgiant į apskaičiuotą rizikos lygį, kai jiems, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto Lietuvos standarto nuostatomis, yra atliktas rizikos vertinimas, bei pagal grafikus ir planus, sudarytus remiantis ir ekspertų rekomendacijomis. Rizikos vertinimo rekomendacijas gali pateikti tinkamą kvalifikaciją, specialių žinių ir patyrimą magistralinio dujotiekio būklės vertinime turintys specialistai, naudodami tinkamomis pripažintas PIMS duomenų apdorojimo programas.
34. Eksploatuojanti įmonė, sudarydama MDV, DSS, DAS, DSRM, DKS ir kitų perdavimo sistemos įrenginių eksploatavimo modelius, pagrįstus rizikos vertinimu, turi turėti ir analizuoti šiuos kriterijus ir faktorius:
34.1. išsiaiškinti ir nagrinėti galimų neplanuotų įvykių kilimo šaltinius ir priežastis, jų įtaką veikiantiems MDV, DSS, DAS, DSRM, DKS;
35. Eksploatavimo ir rekonstravimo darbų metu panaudojami vamzdžiai, įrenginiai, prietaisai, įranga, medžiagos turi būti kokybiški, ne blogesnių charakteristikų už eksploatuojamų vamzdynų, įrenginių, prietaisų, įrangos, medžiagų ir gaminių charakteristikas ir nepabloginantys perdavimo sistemos.
36. Vamzdžiai, įrenginiai, prietaisai, įranga, medžiagos ir gaminiai, kurie naudojami eksploatuojant ir rekonstruojant perdavimo sistemą, turi turėti dokumentus, patvirtinančius jų kokybę ir (ar) atitiktį privalomiesiems saugos reikalavimams, nustatytiems techniniuose reglamentuose, norminiuose teisės aktuose bei kituose dokumentuose.
37. Sauga darbe organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Taisyklių 1 priedo 6 punktas) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
38. Statybos metu atliekami žemės darbai vykdomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 67 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. Žemės darbus perdavimo sistemos objektų, jos įrenginių apsaugos zonoje leidžiama vykdyti laikantis Taisyklių 1 priedo 9, 51 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatų.
39. Darbai, priskiriami darbams dujų aplinkoje, atliekami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 50 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.
40. Kėlimo kranai turi būti naudojami laikantis Taisyklių 1 priedo 30 punkte nustatytų teisės akto reikalavimų. Eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo paskiria atsakingus kvalifikuotus darbuotojus už įmonėje eksploatuojamų kėlimo kranų ir kėlimo įrenginių naudojimo kontrolę ir priežiūrą.
41. Juridiniai ir fiziniai asmenys, siekiantys atlikti bet kuriuos darbus ar vykdyti kitą veiklą veikiančiuose perdavimo sistemos objektuose (įrenginiuose) ir (ar) jų apsaugos zonoje, iki šių darbų ar veiklos vykdymo pradžios privalo gauti eksploatuojančios įmonės rašytinį sutikimą.
42. Vykdant suvirinimo darbus turi būti vadovaujamasi Taisyklių 1 priedo 83–91 punktuose nurodytų standartų, darbų technologijų ir (ar) suvirinimo darbų instrukcijų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės parengtais suvirinimo procedūrų aprašais. Suvirinimo siūlių kokybę reikia vertinti vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 91 punkte nurodyto standarto „G“ priedo rekomendacijomis.
43. Dirbant dujų aplinkoje, suvirinimo, pjovimo darbai turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 22 ir 50 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.
44. Suvirinimo darbus gali atlikti tik suvirintojai Taisyklių 1 priedo 81 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatyta tvarka atestuoti pagal konkrečiai atliekamą darbą. Atliekant suvirinimo darbus veikiančiuose perdavimo sistemos objektuose, suvirintojai su savimi privalo turėti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, leidžiantį dirbti suvirinimo darbus tokiuose objektuose.
45. Suvirinimo darbams turi vadovauti kvalifikuotas ir atestuotas pagal Taisyklių 1 priedo 82 ir 91 punktuose nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus darbų koordinatorius.
46. Suvirintos vamzdžių sandūros turi būti patikrintos neardomosios kontrolės metodais pagal Taisyklių 1 priedo 90–92 punktuose nurodytus Lietuvos standartus. Virintinei garantinei siūlei, surašomas atitinkamas garantinių siūlių patikrinimo-priėmimo aktas, kuris turi būti saugomas kartu su kitais MDV techniniais dokumentais.
47. Garantinės sandūros sandarumas turi būti patikrintas transportuojamos terpės (dujų) darbiniu slėgiu. Suvirinant garantines sandūras turi dalyvauti ir atliktų suvirinimo darbų kokybę patikrinti bei pasirašyti garantinės siūlės akte valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas.
48. Slėginiai indai, įrenginiai, MDV eksploatuojami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4 ir 29 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.
49. Potencialiai pavojingi perdavimo sistemos įrenginiai, kurių parametrai atitinka Taisyklių 1 priedo 12, 31 ir 32 punktuose nurodytus reikalavimus, prieš pradedant juos eksploatuoti turi būti Taisyklių 1 priedo 10 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka užregistruoti PPĮ valstybės registre.
50. Įrenginiams, įregistruotiems PPĮ valstybės registre, privaloma atlikti techninės būklės tikrinimą. Privalomą techninės būklės tikrinimą atlieka valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (Taisyklių 1 priedo 4, 12 punktai). Techninės būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar PPĮ gali iki kito patikrinimo patikimai veikti esamomis jų naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į jų korozinio bei mechaninio dilimo laipsnį, įvertinti valymo ir diagnozavimo įtaisais (toliau – kontroliniai įtaisai) atliktų MDV vamzdžių vidinės ertmės patikrinimo rezultatus ir ataskaitas, nustatyti defektus, darbo valandų (ciklų) skaičių ir kito patikrinimo terminus.
51. Valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos PPĮ privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka šių įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi (nesant nustatytų terminų – ne rečiau kaip kartą per 5 metus). PPĮ techninė būklė tikrinama ir vertinama pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su eksploatuojančia įmone suderintą vertinimo metodiką.
Jeigu eksploatuojančioje įmonėje PPĮ techninė dokumentacija (techniniai pasai) pildoma saugoma elektronine forma, įgaliotos tikrinimo įstaigos eksperto surašyta su išvada atskaita turi būti nuskanuota ir skaitmeniniu būdu pridėta prie PPĮ techninės dokumentacijos, o dokumento originalas saugomas eksploatuojančioje įmonėje.
52. Nustačius PPĮ gamybos ir montavimo defektus, naudojimo instrukcijose nurodytų veikimo režimų pažeidimus, eksploatuojanti įmonė kartu su tikrinimą atlikusia įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga nustato tolimesnes PPĮ naudojimo galimybes ir sąlygas.
53. Perdavimo sistemos objektuose turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės. Jų išdėstymas ir kiekis turi atitikti nustatytus Taisyklių 1 priedo 34 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
54. Pastatų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros darbai vykdomi ir gaisro signalizacija tikrinama vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 34, 35 punktuose nurodytų teisės aktų ir 74 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytą tvarką. Duomenys apie atliktus gaisro signalizacijos sistemų patikrinimo ir (ar) remonto darbus įrašomi techninės priežiūros žurnale.
55. Vykdant planinius MDV, DSS, DAS, DSRM remonto, rekonstravimo darbus, kai nutraukiamas ar ribojamas dujų tiekimas, eksploatuojančios įmonės nustatyta tvarka apie tai turi būti pranešama perdavimo sistemos naudotojams.
56. Perdavimo sistemos valdymo, MDV uždarymo įtaisai, prietaisai, matavimo priemonės turi būti paženklinti ar sunumeruoti pagal technologinėse schemose, planuose ir įrenginių pasuose nustatytą jų žymėjimą bei numeraciją. DKS, DSS, DAS, DSRM įtaisai ir prietaisai turi būti paženklinti patvariomis etiketėmis.
57. Ant uždarymo įtaisų turi būti aiškiai nurodytos uždarymo ir atidarymo kryptys. Ant vamzdynų turi būti rodyklėmis pažymėtos dujų, oro ir kitų terpių tekėjimo kryptys.
58. Eksploatuojanti įmonė privalo užtikrinti perdavimo sistemos apsaugą. Įėjimas į aptvertas teritorijas, patalpas, kuriose yra perdavimo sistemos įrenginiai, galimas tik su eksploatuojančios įmonės vadovo įgalioto asmens leidimu. Perdavimo sistemos apsauga vykdoma vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 51, 54 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.
Informaciniai, įspėjamieji, draudžiamieji ženklai turi būti periodiškai valomi, prižiūrimi, tikrinami ir taisomi, o prireikus keičiami naujais, kad būtų išsaugotos pagrindinės jų savybės.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Techninė dokumentacija
60. Eksploatuojanti įmonė privalo turėti ir saugoti visą perdavimo sistemai saugiai eksploatuoti būtiną dokumentaciją. Projektinė dokumentacija, statybos ir kiti projektai, statybą leidžiantys dokumentai, techniniai pasai, remonto techninė dokumentacija turi būti saugomi per visą perdavimo sistemos eksploatavimo laiką arba teisės aktais nustatytą saugojimo laiką. Dokumentacija, kuriai teisės aktais saugojimo laikas nenustatytas, turi būti saugoma eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens nustatytą laiką. Dokumentacija tvarkoma ir registruojama eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka.
61. Prieš pradedant eksploatuoti perdavimo sistemą, atskiras jos dalis ar objektus turi būti sudaryti eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens nustatytos formos MDV, DSS, DAS, DSRM, DKS, KAĮ techniniai pasai, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintos MDV, DSS, DSRM, DKS, DAS technologinės schemos ir MDV, DSS, DAS, DSRM, DKS, KAĮ veikimo režimai.
62. Atlikus remonto ar rekonstravimo darbus, suvirinimo darbus potencialiai pavojinguose įrenginiuose, MDV apsauginės dangos ar povandeninės dalies remontus, MDV uždarymo įtaisų (toliau – uždarymo įtaisai) pakeitimą, paleidimo ir derinimo darbus, bandymus ir pan., tokie darbai turi būti įrašomi MDV ir įrenginių techniniuose pasuose.
63. Bet kokie perdavimo sistemos veikimo technologinių schemų, technologijų ir (ar) veikimo režimų pakeitimai turi būti įforminti techninėje dokumentacijoje. Apie šiuos pakeitimus turi būti informuoti eksploatuojančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai, atliktas duomenų koregavimas informacinėse sistemose.
64. MDV techniniame pase turi būti nurodyti bendrieji duomenys, MDV schema, charakteristikos, vamzdžiams panaudoto metalo duomenys, susikirtimai su keliais, geležinkeliais, vandens telkiniais, apsaugos nuo korozijos priemonės, uždarymo įtaisai, kontrolės ir valdymo įrenginiai, rekonstravimo ir remonto, darbai. Prie techninio paso turi būti pridėta MDV technologinė schema.
DSS, DAS, DSRM techniniuose pasuose nurodomos šių objektų teritorijos ir pastatų charakteristikos, technologinių įrenginių ir įtaisų kiekis ir jų charakteristikos (duomenys apie dujų šildytuvus, dujų apskaitos prietaisus, dujų odoravimo sistemą, dujų redukavimo linijų ir slėgio reguliavimo įrenginių duomenys ir veikimas).
DKS techniniame pase turi būti nurodyti pagrindiniai įrenginių techniniai duomenys (įrenginio įrengimo vieta, markė, įrenginio galia, našumas, matmenys, tūris, darbinis dujų slėgis, tipas).
KAĮ techniniame pase nurodoma jo įrengimo vieta, keitiklio tipas ir markė, elektros srovės duomenys, antodinio ir apsauginio įžeminimų, pamatinio elektrodo ir kabelių duomenys.
65. Techniniams pasams ir jų įrašams tvarkyti eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo skiria atsakingą kvalifikuotą darbuotoją (darbuotojus).
66. Eksploatuojanti įmonė privalo turėti eksploatuojamų požeminių inžinerinių tinklų geodezines nuotraukas, sudarytas pagal Taisyklių 1 priedo 63 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
67. Darbų technologijose ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyti įrenginių veikimo parametrai, jų parengimo, paleidimo, veikimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ar avariniam veikimo režimui, techninio patikrinimo, remonto, ir bandymo tvarka. Įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų dokumentais, nurodymais, rekomendacijomis. Jeigu įrenginių eksploatavimo instrukcijų nepateikė gamintojas, jos rengiamos pagal galiojančių norminių dokumentų reikalavimus.
68. Įsigaliojus naujiems teisės aktams ar pakeitus technologinį procesą, technologines schemas, darbo sąlygas arba pradedant naudoti naujus įrenginius, medžiagas, prietaisus, naujas darbo ar darbų saugos priemones, turi būti peržiūrimos ir koreguojamos darbų technologijos, įrenginių eksploatavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijos, technologinės schemos.
69. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos rengiamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 19 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.
PENKTASIS SKIRSNIS
EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR SITUACIJŲ, AVARIJŲ, SUTRIKIMŲ BEI KITŲ ĮVYKIŲ (GEDIMŲ) LOKALIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
71. Ekstremaliųjų įvykių (Taisyklių 1 priedas 13 punktas), ekstremaliųjų situacijų (Taisyklių 1 priedas 14 ir 53 punktai), avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) (Taisyklių 1 priedas 52 punktas) dėl kurių perdavimo sistema (energetikos įrenginys) negali normaliai funkcionuoti (toliau – neplanuotas įvykis) valdymui, eksploatuojanti įmonė privalo parengti ekstremalių situacijų valdymo planą, kaip nustato Taisyklių 1 priedo 14 punkte nurodytas teisės aktas. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas rengiamas vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 36 ir 37 nurodytų teisės aktų nuostatomis.
Neplanuotus įvykius perdavimo sistemose lokalizuoja ir likviduoja dujų perdavimo sistemas eksploatuojančios įmonės.
72. Neplanuoti įvykiai turi būti lokalizuojami nedelsiant, nepriklausomai nuo paros laiko, darbo ir nedarbo dienomis. Lokalizavimo darbai atliekami be pertrūkių.
73. Vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 71 nurodyto Lietuvos standarto nuostatomis, eksploatuojanti įmonė neplanuotiems įvykiams lokalizuoti ir likviduoti privalo turėti:
73.1. visą parą darbo ir ne darbo dienomis dirbantį dispečerinę funkciją atliekantį padalinį ar kvalifikuotus darbuotojus (toliau – dispečerinė tarnyba), kurie priima informaciją apie įvykusius ar gresiančius neplanuotus įvykius ir imasi reikiamų veiksmų juos lokalizuoti bei likviduoti;
73.2. nuolat veikiančius, viešai ir periodiškai skelbiamus pranešimus priimančios dispečerinės tarnybos fiksuoto telefono ryšio ir mobilų telefonus;
73.4. būtinas technines priemones, medžiagas operatyviai lokalizuoti ir likviduoti neplanuotus įvykius;
73.5. parengtus bendrų veiksmų koordinavimo ir sąveikos planus neplanuotiems įvykiams lokalizuoti ir likviduoti;
73.6. bendradarbiavimo su kitomis institucijomis bei asmenimis susitarimus lokalizuojant ar likviduojant avarijas;
74. Eksploatuojanti įmonė teisės aktų nustatyta tvarka privalo pranešti valstybės įgaliotoms institucijoms apie perdavimo sistemos įrenginių veikimo sutrikimus, avarijas, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus, žalą aplinkai, kaip nustato Taisyklių 1 priedo 53 punkte nurodytas teisės aktas, organizuoti neplanuotų įvykių tyrimą, vadovaujantis energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos reikalavimais nustatytais Taisyklių 1 priedo 52 punkte nurodytame tesės akte.
75. Eksploatuojančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai, atliekantys neplanuotų įvykių lokalizavimo ir likvidavimo darbus, privalo vadovautis eksploatavimo įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintais Ekstremaliųjų situacijų valdymo, bendrų veiksmų ir sąveikos planais bei būti pasirengę lokalizuoti ir likviduoti neplanuotus įvykius. Darbuotojams, atliekantiems šiuos darbus, ne rečiau kaip kartą per metus turi būti organizuoti galimų neplanuotų įvykių lokalizavimo ir likvidavimo praktiniai mokymai (pratybos). Įvykę praktiniai mokymai registruojami avarijų lokalizavimo ir gaisrinės saugos treniruočių registravimo žurnale.
76. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane turi būti numatyta pranešimo apie neplanuotą įvykį, avarijų lokalizavimo grupės sutelkimo į neplanuoto įvykio vietą tvarka, veiksmai, neplanuotam įvykiui lokalizuoti ar likviduoti būtinos transporto, ryšių, gaisro gesinimo, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės, įranga, įrankiai, medžiagos. Ekstremaliųjų situacijų perdavimo sistemoje valdymo planai turi būti peržiūrimi ir koreguojami įsigaliojus naujiems ar pasikeitus taisyklių, norminių teisės aktų reikalavimams, pasikeitus darbo sąlygoms, pareikalavus valstybinėms priežiūros ir kontrolės institucijoms (Taisyklių 1 priedas 15 punktas).
77. Eksploatavimo ar kitų darbų metu nustačius gedimą, dujų nuotėkį ar kitus pažeidimus, kurie gali sukelti neplanuotą įvykį, darbai turi būti nutraukiami, informuojama perdavimo sistemos operatoriaus dispečerinė tarnyba ir nedelsiant imamasi veiksmų ir priemonių, numatytų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.
78. Nustačius dujų nuotėkį ar pažeidimus perdavimo sistemoje pažeidimą, būtina:
78.2. tais atvejais, kai keliamas pavojus kelių transportui, pranešti policijai, organizuoti transporto priemonių apvažiavimą tų kelio dalių, kurios yra netoli dujų nuotėkio vietos, o prireikus uždrausti eismo dalyvių judėjimą;
78.3. netoli pavojingiausių vietų, ypač nakties metu, organizuoti apsaugos postus, kad žmonės būtų perspėti apie pavojų ir į pavojingą zoną neįleisti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, gyvuliai;
79. Įvykus neplanuotam įvykiui, kai reikia atlikti neatidėliotinus lokalizavimo ir atkūrimo darbus požeminių inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų apsaugos zonose, šiose zonose leidžiama dirbti be išankstinio suderinimo su šiuos inžinerinius statinius eksploatuojančiomis įmonėmis su sąlyga, kad:
79.1. kartu su avarijų lokalizavimo grupės siuntimu į avarijos vietą ekstremalių situacijų valdymo plane numatyta tvarka, neatsižvelgiant į paros laiką, pranešama požeminių inžinerinių tinklų, kelių, geležinkelių, infrastruktūros savininkams (naudotojams, valdytojams) ar jų atstovams apie darbų pradžią ir apie būtinumą jiems atvykti į darbų vietą;
80. Neplanuoto įvykio lokalizavimo metu dujų nutekėjimą per MDV vamzdžio plyšį, įtrūkį, korozijos pažeisto vamzdžio sienelę leidžiama lokalizuoti sumontuojant tam tikslui skirtą apkabą.
81. Vykdant neplanuotų įvykių lokalizavimo ar likvidavimo darbus, dujų skirstymo sistemų operatoriams bei perdavimo sistemos naudotojams ir (ar) dujų vartotojams teisės aktų ar sutartyse nustatyta tvarka turi būti pranešta apie galimą dujų tiekimo sutrikimą.
82. Eksploatuojanti įmonė turi nuolat laikyti minimalų atsargų kiekį (vamzdžių, uždarymo įtaisų, įrenginių, atsarginių dalių, medžiagų, įrankių, apsaugos, darbo ir saugos priemonių), būtiną neplanuotiems įvykiams lokalizuoti ir likviduoti. Konkretų atsargų kiekį nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
IV SKYRIUS
Perdavimo sistemos technologinis valdymas
83. Perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti nuolatinį (operatyvinį) perdavimo sistemos technologinį valdymą. Perdavimo sistemos technologiniam valdymui eksploatuojančios įmonės valdymo organų ar įmonės vadovo sprendimu sudaroma kvalifikuota dispečerinė tarnyba.
84. Technologiškai valdant (toliau – valdymas) perdavimo sistemą turi būti vadovaujamasi Energetikos įstatymo (Taisyklių 1 priedo 1 punktas), Gamtinių dujų įstatymo (Taisyklių 1 priedo 2 punktas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Taisyklių 1 priedo 7 punktas) nuostatomis, Taisyklėmis, kitais teisės aktais bei eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintais dokumentais ir nustatytu perdavimo sistemos veikimo režimu. Operatyvinis perdavimo sistemos veikimas organizuojamas pagal patvirtintus dujų transportavimo grafikus, kurie parengiami vadovaujantis sudarytomis dujų transportavimo sutartimis.
85. Perdavimo sistemos valdymas turi užtikrinti:
85.1. stabilų ir patikimą dujų transportavimo poreikių tenkinimą sistemos naudotojams pagal sudarytas sutartis;
85.4. dujų transportavimo optimalių parametrų (dujų slėgis, temperatūra, srautas, kiekiai, dujų sudėtis ir kt.) palaikymą bei reguliavimą;
85.6. perdavimo sistemos sutrikimų prevenciją, registravimą ir jų lokalizavimo bei likvidavimo koordinavimą;
86. Perdavimo sistemos veikimo režimai nustatomi vadovaujantis:
86.3. konkrečių parametrų (slėgis, temperatūra) apribojimais tam tikruose MDV ruožuose, kurie nustatomi valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos eksperto išvadų ar kitų duomenų pagrindu;
87. Dispečerinė tarnyba vykdo neplanuoto įvykio lokalizavimo ir likvidavimo eigos operatyvinę kontrolę, techninės priežiūros ir remonto darbų koordinavimą.
88. Dispečerinės tarnybos nurodymai yra privalomi visiems perdavimo ir skirstymo sistemų naudotojams, skirstymo sistemų operatoriams, nebuitiniams vartotojams, perdavimo sistemos įrenginius eksploatuojantiems kvalifikuotiems darbuotojams.
89. Perdavimo sistemos operatorius privalo bendradarbiauti ir derinti veiksmus su kitų dujų sistemų operatoriais, su kurių sistemomis yra sujungta operatoriaus valdoma perdavimo sistema.
90. Dispečerinėje tarnyboje turi būti pildoma ir saugoma ši dokumentacija:
V SKYRIUS
Magistralinio dujotiekio vamzdynas
PIRMASIS SKIRSNIS
Bendrieji reikalavimai
91. MDV ir su juo susiję įrenginiai turi būti eksploatuojami nustatytais režimais pagal patvirtintas darbų technologijos ir (ar) MDV ir su juo susijusių įrenginių eksploatavimo instrukcijas, MDV statybos projektą, rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytais metodais, duomenimis ir analize, dispečerinės tarnybos nurodytu dujų slėgio ir temperatūrų režimu, kuris nustatomas atsižvelgiant į faktinę MDV ir su juo susijusių įrenginių techninę būklę ir eksploatavimo sąlygas. MDV ir su juo susiję įrenginiai techniškai prižiūrimi vadovaujantis Taisyklėmis, teisės aktų nuostatomis, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, įrenginių gamintojų dokumentais, kitais eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais.
92. Atliekant žemės darbus magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje arba prižiūrint jų vykdymą, turi būti stebima, ar dirbama Taisyklių 1 priedo 9, 51 ir 54 punktuose nurodytų teisės aktų leidžiamais atstumais, skaičiuojamais nuo MDV ir įrenginių, ar atliekant žemės darbus nepažeidžiami arba nesudaromos prielaidos pažeisti MDV ir įrenginius, ar vykdomi šiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
93. MDV eksploatuojanti įmonė privalo periodiškai per žiniasklaidos priemones informuoti fizinius ir juridinius asmenis, vykdančius veiklą MDV trasoje, apie būtinumą vykdyti teisės aktų, nurodytų Taisyklių 1 priedo 9, 51, 54 punktuose, reikalavimus. Atsižvelgdamas į sezoninių darbų laiką, pranešimų periodiškumą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
94. Požeminiuose MDV neturi būti atidengtų (neužpiltų gruntu) ruožų, išskyrus atvejus, kai atliekami remonto darbai. Visiškai užbaigus remonto darbus, atidengti MDV ruožai turi būti užkasti nedelsiant.
95. Atlikus naujai įrengtų, rekonstruotų MDV ar jų atšakų statybos užbaigimo procedūras, jeigu per 6 mėnesius jie nepradedami naudoti, prieš paleidžiant į juos dujas turi būti pakartotinai išbandytas visų sumontuotų MDV mechaninis atsparumas ir sandarumas pagal Taisyklių 1 priedo 54 punkte nurodyto teisės akto ir Taisyklių 1 priedo 72 punkte nurodyto Lietuvos standarto nustatytus reikalavimus.
96. MDV uždarymo įtaisų normali padėtis – atidaryta, o dujų išleidimo vamzdžių ir apylankinių vamzdyno linijų uždarymo įtaisų – uždaryta. Esant kelių MDV linijų sistemai, uždarymo įtaisų padėtį sandūrose tarp atskirų linijų pagal MDV veikimo režimą nustato dispečerinė tarnyba. MDV uždarymo įtaisai gali būti perjungiami (uždaromi, atidaromi), išskyrus avarinius atvejus, leidus dispečerinei tarnybai ir turi būti registruojami uždarymo įtaiso padėčių keitimo žurnale. DKS prijungimo prie MDV uždarymo įtaiso padėtis reguliuojama pagal DKS veikimo režimą, suderinus su dispečerine tarnyba.
97. Jeigu yra techninė galimybė, uždarymo įtaisai turi būti atidaromi tik po išankstinio dujų slėgio išlyginimo prieš MDV uždarymo įtaisą ir už jo. Uždarymo įtaisai turi būti atidaromi ir (ar) uždaromi vadovaujantis gamintojų instrukcijomis.
98. MDV susidarę hidratų kristalų, ledo ir kiti kamščiai šalinami metanoliu ar kitu tinkamų techninių charakteristikų tirpikliu, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos ir (ar) darbų technologijos instrukcija. Draudžiama kamščius šalinti šildant atvira liepsna.
99. Baigus remonto, rekonstravimo darbus turi būti atstatomi MDV trasos žymėjimo skiriamieji ženklai, aptvarai, užbaigiami žemės darbai, atstatoma įrenginių numeracija, užrakinami aptvarai, neturi likti neužkastų požeminio MDV ruožų. Jeigu eksploatavimo darbų metu pakeičiama technologinė schema, pastatomi nauji įrenginiai, pakeičiamas įrenginių žymėjimas, ženklinimas ar numeracija, atitinkami pakeitimai padaromi technologinėse schemose ir kitoje dokumentacijoje.
100. Mechaniškai pažeidus magistralinio dujotiekio vamzdyną, nustačius dujų nuotėkį per korozijos pažeistą vamzdžio sienelę, nekokybišką virintinę siūlę ir pan., iš pažeisto MDV ruožo, apriboto uždarymo įtaisais, turi būti išleistos dujos arba maksimaliai sumažintas dujų slėgis.
101. MDV vamzdžių vidinės ertmės, kur leidžia techninės galimybės ir numatyta MDV projekte, vadovaujantis rizikos vertinimo duomenimis, gautais vykdant Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto Lietuvos standarto nuostatas, ekspertų išvadomis ir sudarytais grafikais turi būti periodiškai valomos ir atliekama MDV vidinė diagnostika naudojant kontrolinius įtaisus. Konkretaus MDV ruožo valymo ir diagnozavimo periodiškumą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo vadovaudamasis Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje nustatytais terminais.
102. Tam, kad vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 71 punkte nurodyto Lietuvos standarto nuostatomis, būtų užtikrintas MDV ruožo ar atskirų jo dalių, kuriems nėra galimybės atlikti vamzdžių vidinės diagnostikos, vientisumas, turi būti atliekami tiesioginiai (apsauginės dangos, išoriniai ir vidiniai korozinės būklės įvertinimai ir pan.) ir netiesioginiai (katodinės apsaugos veiksmingumo, MDV apsauginio elektrinio potencialo dydžio matavimai, mechaninio atsparumo bandymai, MDV magnetinio lauko analizė ir pan.).
ANTRASIS SKIRSNIS
dokumentacija
103. MDV eksploatuojančioje įmonėje turi būti šie dokumentai:
103.8. avarijų, sutrikimų ir kitų įvykių lokalizavimo ir gaisrinės saugos treniruočių registravimo žurnalas;
103.11. požeminių MDV apsauginės dangos ir antžeminių vamzdynų alkūnių sienelių storio, vamzdžio metalo būklės patikrinimo aktai;
103.19. pavojingų darbų (Taisyklių 1 priedo 11 punktas) atlikimo įforminimo ir jų apskaitos dokumentacija, kurią nustato Taisyklių 1 priedo 41, 47, 48, 50 punktuose nurodyti teisės aktai;
TREČIASIS SKIRSNIS
MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO VAMZDYNŲ Techninė priežiūra
104. MDV techninės priežiūros darbai vykdomi pagal eksploatuojančioje įmonėje parengtą grafiką, kuris sudaromas vadovaujantis įrenginių gamintojų nurodymais, perdavimo sistemos saugumo ir vamzdynų vientisumo vadybos PIMS reikalavimais, nustatytais Taisyklių 1 priedo 71 punkte nurodytame Lietuvos standarte, rizikos vertinimo duomenimis, gautais vykdant Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto standarto nuostatas, ekspertų išvadomis, kitais MDV techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais. Jeigu eksploatuojanti įmonė šiais dokumentais nedisponuoja arba jie yra nepakankami techninės priežiūros grafikui sudaryti, techninės priežiūros darbai atliekami vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu ir apimtimi.
105. MDV ir su juo susijusių įrenginių techninės priežiūros metu turi būti tikrinama:
106. MDV ir jo įrenginių techninės priežiūros metu papildomai turi būti tikrinama:
107. Povandeninės MDV perėjos techninės priežiūros metu turi būti tikrinama:
107.1. perėjos vamzdžių (vizualiai apžiūrint ir naudojant tam skirtus diagnozavimo prietaisus) sandarumas;
107.5. vamzdžių apsaugos nuo mechaninių pažeidimų (smėlis, stiklo pluošto ir epoksidinių dervų sustiprinančios dangos, plastikiniai tinkleliai, plieniniai ar gelžbetoniniai apsauginiai dėklai ir pan.) būklė;
108. Techninės priežiūros metu požeminio MDV būklė nustatytu periodiškumu turi būti tikrinama specialiais prietaisais, kuriais galima nustatyti MDV sandarumą, defektus, atskirų MDV ruožų įgilinimo atitiktis projektui, dujų nuotėkius ir kt.
109. MDV trasa prižiūrima atsižvelgiant į Taisyklių 1 priedo 9 ir 51 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. MDV trasos dalis po 6 m į abi puses nuo vamzdynų ašies turi būti periodiškai valoma, kad neaugtų didesnio kaip 7 centimetrų skersmens medžiai, kamieno storį matuojant 5 cm atstumu nuo žemės paviršiaus, bei krūmai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REMONTAS bei rekonstravimas
111. MDV rekonstravimo ir remonto darbai planuojami įvertinant jų eksploatavimo sąlygas, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus, MDV būklę, vamzdyno vidinės diagnostikos duomenis, katodinės apsaugos veiksmingumo matavimus bei kitus apsaugos nuo korozijos, rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodytu Lietuvos standartu, duomenis.
112. Rekonstravus ir suremontavus potencialiai pavojingus MDV įrenginius, slėginius indus, kurie registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, kai suvirinimo būdu yra pakeistos jų sudedamosios dalys ar elementai, potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę turi patikrinti valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas.
113. MDV rekonstravimo darbų sričiai priskiriami:
113.1. MDV atskirų ruožų perklojimas keičiant ar nekeičiant jų trasos vietą, skersmenį ar ilgį, išskyrus altitudžių koregavimą užpilant ar nukasant gruntą, jeigu šių darbų įvykdymui reikalingas projektas;
113.2. technologinių įrenginių, MDV techninis pertvarkymas keičiant principinę veikimo schemą, taip pat izoliuojančių jungčių įrengimas;
114. MDV kapitalinio remonto darbams priskiriama:
115. MDV paprastojo remonto darbams priskiriama:
115.4. esamų elektros, NVS, AVS, signalizacijos, telekomunikacijų ir kitų sistemų pakeitimas naujomis ar jų technologinis pertvarkymas;
115.7. apsaugos nuo korozijos priemonių (katodinių keitiklių, pamatinio elektrodo, anodinio įžeminimo elektrodų, KMK ir kt.), galvaninių anodų įžemiklių remontas ar pakeitimas naujais;
115.10. perėjų per vandens kliūtis remontas, kai jos išvalomos, užpilamas gruntas ir atstatoma išplauta grunto dalis, vamzdžių apsauginės dangos bei apsaugos nuo mechaninių pažeidimų, balastinių svorių pakeitimas naujais, apsauginių dėklų remontas;
115.13. uždarymo įtaisų, kamerų aikštelių aptvarų remontas, aikštelių žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, dangos atstatymas;
115.14. kabelinių elektros ir ryšio tinklų atskirų dalių pakeitimas už magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ribų;
115.15. kelio ženklų susikirtimuose (prasilenkimuose) su automobilių keliais, signalinių ženklų kertant vandens telkinius, kaip nustato Taisyklių 1 priedo 54 punkte nurodytas teisės aktas, įrengimas;
VI SKYRIUS
Dujų skirstymo ir apskaitos stotys, DUJŲ SLĖGIO RIBOJIMO MAZGAI
PIRMASIS SKIRSNIS
Bendrieji reikalavimai
116. DSS turi veikti taip, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas nustatyto slėgio, išvalytų, pašildytų, apskaitytų, odoruotų, sutartyse numatytų kiekių dujų perdavimas į dujų skirstymo sistemas arba į sistemos naudotojų ir (ar) vartotojų dujų sistemas.
DAS privalo veikti taip, kad būtų užtikrinta dujų apskaita perdavimo sistemoje bei dujų išvalymas.
DSRM turi veikti taip, kad nebūtų viršytas leistinas dujų slėgis magistralinio dujotiekio vamzdyne.
117. DSS, DAS, DSRM įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis jų eksploatavimo reikalavimus nustatančių teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, rizikos vertinimo duomenimis, gautais vykdant IMS nuostatas, apibrėžtas Taisyklių 1 priedo 71 punkte nurodytame Lietuvos standarte ir Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus, DSS, DAS, DSRM įrengimo projektais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės nustatytais veikimo režimais, Taisyklių 1 priedo 76 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimais. Šio standarto reikalavimai DSS, DAS, kurios buvo įrengtos iki standarto priėmimo, taikomi tik tiek, kiek tai neprieštarauja įrengimo projektui ir DSS, DAS techniniame pase nustatytoms charakteristikoms.
118. Eksploatuojanti DSS, DAS, DSRM įmonė, palaikydama ar keisdama technologinį režimą privalo vykdyti dispečerinės tarnybos nurodymus ir nedelsiant ją informuoti apie įrenginių bei sistemų gedimus.
119. Visas operacijas, susijusias su technologinės įrangos ar sistemų išjungimu, perjungimu, DSS, DAS eksploatuojanti įmonė privalo suderinti su dispečerine tarnyba, išskyrus tuos neplanuotų įvykių ar avarinių situacijų atvejus, kai dėl tokių suderinimų būtų uždelsti jų lokalizavimo darbai.
120. Dujos tiekiamos į dujų skirstymo sistemas turi būti odoruotos. Odorantas turi būti laikomas sandariuose induose, vadovaujantis gamintojų nurodymais.
121. Dujų, tiekiamų į dujų skirstymo sistemą, odoravimo norma yra 16 g odoranto 1000-iui nm3 dujų. Skirstymo sistemos operatoriaus prašymu, dujų odoravimo norma laikinai gali būti keičiama dujų paleidimo į naujas dujų skirstymo sistemas metu ar po dujų skirstymo sistemos remonto, rekonstravimo ar modernizavimo darbų. Tokiu atveju odoravimo norma turi būti suderinta su skirstomuosius dujotiekius eksploatuojančia įmone. Vartotojų dujų sistemose įrengus papildomas apsaugos priemones, nebuitiniams vartotojams atskirai susitarus su perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatoriumi šiems vartotojams gali būti tiekiamos neodoruotos dujos.
122. DSS, DAS esantys 16 barų ir mažesnio darbinio dujų slėgio dujotiekiai bei įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 1 priedo 49 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
123. Remontuojant DSS, DSRM technologinius įrenginius ar jose susidarius avarinei situacijai, dujos gali būti tiekiamos per DSS, DSRM apylankinę liniją. Apie tai dujų skirstymo sistemų operatoriai ir (ar) dujų vartotojai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki remonto darbų pradžios (išskyrus neplanuotus įvykius, avarines situacijas). Tiekiant dujas per apylankinę liniją, turi būti jos nuolatinė priežiūra, o dujų tiekimo parametrai periodiškai fiksuojami DSS, DSRM veikimo žurnale.
124. Eksploatuojanti įmonė privalo užtikrinti DSS, DAS, DSRM įrenginių, įtaisų, prietaisų veikimą pagal įrengimo projektus ir patvirtintus DSS, DSRM, DAS veikimo režimus. DSS, DSRM, DAS veikimo režimus nustato tuos įrenginius eksploatuojanti įmonė, suderinusi su dispečerine tarnyba. Veikimo režimai turi būti patvirtinti eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens.
125. Technologinio veikimo režimo parametrai, jų nuokrypiai, sutrikimai, turi būti įrašyti DSS, DAS, DSRM veikimo žurnale. Registruojamų parametrų sąrašą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
126. Eksploatuojančios DSS, DAS, DSRM įmonės kvalifikuoti darbuotojai turi turėti patikimą ryšį su dispečerine tarnyba.
127. DSS, DAS, DSRM patalpose, kuriose yra dujų nuotėkio galimybė, AVS turi nuolat matuoti dujų koncentraciją. Dujų koncentracijos matavimo rezultatų nuotolinę kontrolę turi užtikrinti NVS.
128. Pakeitus DSS, DAS, DSRM technologinius įrenginius, uždarymo įtaisus ar jų numeraciją, nedelsiant turi būti padaryti pakeitimai stoties technologinėje schemoje.
ANTRASIS SKIRSNIS
dokumentacija
130. Eksploatuojančioje DSS, DAS, DSRM įmonėje turi būti šie dokumentai:
130.6. avarijų, sutrikimų ir kitų įvykių lokalizavimo ir gaisrinės saugos treniruočių registravimo žurnalas;
130.18. pavojingų darbų (Taisyklių 1 priedo 11 punktas) atlikimo įforminimo ir jų apskaitos dokumentacija, kurią nustato Taisyklių 1 priedo 41, 47, 48, 50 punktuose nurodyti teisės aktai;
131. DSS, DAS, DSRM turi būti šie dokumentai:
131.3. DSS, DAS, DSRM paleidimo, stabdymo bei veikimo režimo pakeitimo darbų technologijos instrukcija;
TREČIASIS SKIRSNIS
DSS, DAS, DSRM Techninė priežiūra
132. DSS, DAS, DSRM techninės priežiūros darbai atliekami pagal eksploatuojančioje įmonėje parengtą grafiką, kuris sudaromas vadovaujantis įrenginių gamintojų nurodymais, perdavimo sistemos saugumo ir vientisumo vadybos IMS reikalavimais, nustatytais Taisyklių 1 priedo 71 punkte nurodytame Lietuvos standarte, DSS, DAS, DSRM įrenginių rizikos vertinimo duomenimis, gautais vykdant Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto standarto nuostatas, ekspertų išvadomis, kitais DSS, DAS, DSRM techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais. Jeigu eksploatuojanti įmonė šiais dokumentais nedisponuoja arba jie yra nepakankami techninės priežiūros grafikui sudaryti, techninės priežiūros darbai atliekami Taisyklių 2 priedo 2 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu ir apimtimi.
133. DSS, DAS, DSRM apžiūra gali būti nuolatinė (ją atlieka nuolat budintys kvalifikuoti darbuotojai), kasdienė (atliekama vieną kartą per parą) ir periodinė (atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę). DSS, DAS, DSRM apžiūros būdą ir periodiškumą pasirenka eksploatuojanti įmonė, vadovaudamasi Taisyklių 132 punkte nurodytomis nuostatomis.
134. DSS, DAS ir DSRM apžiūros metu tikrinama:
134.3. technologinių įrenginių (reguliatorių, apsauginių vožtuvų, dujų valymo, pašildymo ir odoravimo įrenginių, uždarymo įtaisų ir kt.) būklė;
135. Apžiūros metu nuskaityti DSS, DAS ir DSRM veikimo parametrai turi būti perduodami dispečerinei tarnybai. Perduodamos informacijos apimtį ir tvarką nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REMONTAS BEI REKONSTRAVIMAS
138. DSS, DAS ir DSRM rekonstravimo darbų sričiai priskiriami:
138.2. technologinių įrenginių pertvarkymas, kai pakeičiama DSS, DAS ar DSRM technologinė veikimo schema;
139. DSS, DAS ir DSRM kapitalinio remonto darbams priskiriama:
140. DSS, DAS ir DSRM paprastojo remonto darbams priskiriama:
140.1. dujų vamzdžių ir technologinių įrenginių bei uždarymo įtaisų remontas ar pakeitimas, jų apsauginės dangos remontas;
140.2. esamų elektros, šildymo, vėdinimo, NVS, AVS, signalizacijos, telekomunikacijų ir kitų sistemų pakeitimas naujomis ar jų technologinis pertvarkymas;
140.5. rezervinio elektros maitinimo šaltinio (elektros generatoriaus, jo vidaus degimo variklio, automatinio valdymo įrenginio) remontas;
140.8. aikštelių aptvarų remontas, aikštelių žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, dangos atstatymas;
VII SKYRIUS
DUJŲ Kompresorių stotys
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
141. Dujų kompresorių stotis turi būti eksploatuojama vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, rizikos vertinimo duomenimis ir analize, gautomis vykdant Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto Lietuvos standarto nuostatas, DKS įrengimo projektais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, Taisyklių 1 priedo 77 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimais. Taisyklių 1 priedo 77 punkte nurodyto standarto reikalavimai DKS įrengtoms iki standarto priėmimo taikomi tik tiek, kiek tai neprieštarauja DKS įrengimo projektui ir DKS techniniame pase nustatytoms charakteristikoms.
142. Kompresorinį agregatą sudaro pagrindinis variklis, dujų kompresorius, valdymo sistema ir pagalbinė įranga, apimanti agregato sklendes ir su jomis susijusių vamzdžių sistemą, skirtą dujoms suslėgti. Kompresorinio agregato veikimas, valdymas ir reguliavimas atliekamas vadovaujantis gamintojų instrukcijomis ir eksploatuojančios įmonės nustatytais bei dispečerinės tarnybos nurodytais veikimo režimais.
143. DKS turi būti sudarytos technologinių vamzdynų schemos, kuriose pažymėti visi uždarymo įtaisai, saugos įtaisai, matavimo priemonės, darbiniai dujų slėgiai, vamzdynų skersmenys ir kt.
144. Uždarymo įtaisai, atjungiantys DKS nuo MDV dujų srautų, turi būti nuotolinio ir vietinio valdymo.
145. Kompresorinio agregato patalpose turi būti įrengta vėdinimo sistema. Avarinė vėdinimo sistema turi būti sujungta su dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistema.
146. Draudžiama eksploatuoti kompresorinį agregatą esant išjungtai arba sugedusiai dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistemai. Eksploatuojantys DKS kvalifikuoti darbuotojai kiekvieną darbo dieną (pamainą) turi tikrinti dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistemos veikimą, o jos priežiūrą atlikti pagal gamyklos gamintojos parengtus įrenginių eksploatavimo instrukcijos reikalavimus. Taisyklių ir DKS įrenginių techninės priežiūros grafikuose nustatytu periodiškumu turi būti tikrinami DKS įrenginiai, technologiniai vamzdynai ir nustatomi galimi dujų nuotėkiai.
147. Esanti kompresorinio agregato patalpoje dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistema turi generuoti pavojaus signalą dujų kiekiui patalpų ore viršijus 20 % nuo apatinės sprogimo ribos, nustatytos Taisyklių 1 priedo 50 punkte nurodytame teisės akte, ir įjungti vėdinimo sistemą. Patalpų ore dujų kiekiui pasiekus 40 % nuo apatinės sprogimo ribos, turi būti automatiškai sustabdomi veikiantys kompresoriniai agregatai, išjungiama vėdinimo sistema.
148. Remontuojamų kompresorinių agregatų ir kitų įrenginių valdymo skydai turi būti atjungti nuo elektros maitinimo.
149. Atlikus kompresorinio agregato remonto darbus, agregatas turi būti išbandomas, kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose ar instrukcijose.
150. Kompresorinio agregato paruošimas paleisti, paleidimas, agregato veikimas ir stabdymas atliekamas vadovaujantis agregato gamintojų parengta agregato eksploatavimo instrukcija. Perkūnijos metu kompresorius paleisti, stabdyti, atlikti technologinius perjungimus draudžiama. Visi planiniai kompresorinio agregato paleidimai po remonto turi būti atliekami šviesiu paros metu.
151. Apie avarinį kompresorinio agregato sustabdymą turi būti nedelsiant pranešama dispečerinei tarnybai.
ANTRASIS SKIRSNIS
DOKUMENTACIJA
153. Eksploatuojančioje DKS įmonėje turi būti šie dokumentai:
153.10. avarijų, sutrikimų ir kitų įvykių lokalizavimo ir gaisrinės saugos treniruočių registravimo žurnalas;
153.21. pavojingų darbų (Taisyklių 1 priedo 11 punktas) atlikimo įforminimo ir jų apskaitos dokumentacija, kurią nustato Taisyklių 1 priedo 41, 47, 48, 50 punktuose nurodyti teisės aktai;
TREČIASIS SKIRSNIS
DKS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
154. DKS techninės priežiūros darbai atliekami pagal eksploatuojančioje įmonėje parengtą grafiką, kuris sudaromas vadovaujantis įrenginių gamintojų nurodymais, perdavimo sistemos saugumo ir vientisumo vadybos IMS reikalavimais, nustatytais Taisyklių 1 priedo 71 punkte nurodyto Lietuvos standarte, atliktu DKS įrenginių rizikos vertinimo duomenimis, gautais vykdant Taisyklių 1 priedo 73 punkte nurodyto Lietuvos standarto nuostatas, ekspertų išvadomis, kitais DKS techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais. Jeigu eksploatuojanti įmonė šiais dokumentais nedisponuoja arba jie yra nepakankami techninės priežiūros grafikui sudaryti, techninės priežiūros darbai atliekami Taisyklių 2 priedo 3 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu ir apimtimi.
155. DKS esantys 16 bar ir mažesnio darbinio slėgio dujotiekiai bei įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 1 priedo 49 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Šiais dujotiekiais tiekiamos dujos turi būti odoruotos. Gali būti naudojamos ir neodoruotos dujos, jeigu patalpose yra įrengta automatinė dujų nuotėkio aptikimo signalizacija.
156. DKS įrengti šilumos įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 60–62, 69 punktuose nurodytų teisės aktų nustatytais reikalavimais.
157. Kompresorinio agregato techninė priežiūra atliekama vadovaujantis jo įrenginių eksploatavimo instrukcijomis.
158. Kompresorinio agregato kompresorinės dalies darbo vietose dujų sistemų atidarymo ir (ar) aklių įrengimo metu periodiškai (ne rečiau kaip kartą per 2 val.) turi būti atliekami patalpų oro užterštumo dujomis matavimai.
159. Kompresorinius agregatus eksploatuojanti įmonė privalo palaikyti nustatytą kompresorių agregato veikimo režimą bei periodiškai registruoti veikimo parametrus (taip pat esant veikimo režimo sutrikimams, nenumatytiems įvykiams) kompresorinio agregato veikimo per parą registravimo žurnale. Registruojamų parametrų sąrašą ir registravimo periodiškumą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REMONTAS BEI REKONSTRAVIMAS
161. DKS rekonstravimo darbų sričiai priskiriami:
161.2. dujų kompresorinio agregato pagrindinių sudedamųjų dalių: uždegimo, greičio reguliavimo, aušinimo, tepimo ir kitų naujų sistemų diegimas;
162. DKS kapitalinio remonto darbams priskiriama:
162.1. dujų kompresorinio agregato pagrindinių sudedamųjų dalių: uždegimo, greičio reguliavimo, aušinimo, tepimo ir kitų sistemų keitimas naujomis;
163. DKS paprastojo remonto darbams priskiriama:
163.1. esamų elektros, šildymo, vėdinimo, NVS, AVS, signalizacijos, telekomunikacijų ir kitų sistemų pakeitimas naujomis ar jų technologinis pertvarkymas;
163.5. rezervinio elektros maitinimo šaltinio (elektros generatoriaus, jo vidaus degimo variklio, automatinio valdymo įrenginio) remontas;
163.8. aikštelės aptvarų remontas, aikštelių žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, dangos atstatymas;
VIII SKYRIUS
Automatizuoto valdymo IR nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
164. Automatizuotą valdymo sistemą (AVS) sudarančios automatinio valdymo ir avarinio stabdymo sistemos turi būti eksploatuojamos taip, kad jos nuolat kontroliuotų dujų perdavimo sistemos objektų technologinį procesą bei projekte numatytais atvejais užtikrintų jo avarinį stabdymą.
165. Nuotolinio valdymo sistemą (NVS) sudarančios telemetrijos, apsaugos ir gaisro signalizacijos sistemos turi būti eksploatuojamos taip, kad jos nuolat nuotoliniu būdu kontroliuotų dujų perdavimo sistemos objektų technologinį procesą, užtikrintų gaisro aptikimą bei fiksuotų pašalinių asmenų mėginimus patekti į objektų teritoriją ir patalpas.
166. AVS, NVS, jų sudedamosios dalys eksploatuojamos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Taisyklėmis, sistemų įrengimo projektais, gamintojų rekomendacijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais.
167. AVS ir NVS kontroliuojamų parametrų diapazonai turi atitikti gamintojų ir sistemų įrengimo projektuose nustatytus parametrus arba sistemos derinimo ataskaitoje nurodytus parametrus.
169. AVS, NVS įrenginių statiniai, spintos turi būti tvarkingi, įranga patikimai saugoma nuo aplinkos poveikio bei pašalinių asmenų patekimo į vidų.
170. AVS ir NVS įrangos veikimo parametrai, aplinkos sąlygos (aplinkos temperatūra, drėgmė, oro užterštumo lygis, agresyvi aplinka, mechaninis poveikis, išorinių elektromagnetinių laukų stipris), sistemų ir jų priemonių įrengimo vietose neturi viršyti gamintojų nustatytų ribų.
171. AVS ir NVS kabelių sujungimo skydai, komutacinės dėžutės, įrangos spintos turi būti sunumeruoti. Visi kabeliai, laidai ir gnybtai turi būti paženklinti, valdymo ir perjungimo elementai turi būti su užrašais apie jų paskirtį.
172. Visos veikiančios AVS ir NVS įrangos spintų durelės ir apsauginiai skydų gaubtai turi būti uždaryti ir užrakinti. Vykdant techninės priežiūros bei remonto darbus, įrenginius atidaryti leidžiama tik AVS ir NVS eksploatuojančios įmonės kvalifikuotiems darbuotojams.
173. AVS ir NVS ar jų įranga gali būti atjungiami tik remonto laikotarpiui eksploatuojančios įmonės įgalioto asmens leidimu suderinus su dispečerine tarnyba. Veikiančias avarinio stabdymo sistemas draudžiama atjungti. Avarinio stabdymo sistemos atjungiamos tik joms sugedus ar atliekant jų techninį patikrinimą pagal grafikus bei darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijoje numatytais atvejais. Avarinio stabdymo sistemų atjungimas turi būti nuolat matomas AVS vizualizavimo sistemose.
Laikinai išjungus avarinio stabdymo sistemą, jeigu būtina, turi būti užtikrinta išjungto parametro bei viso technologinio įrenginio veikimo nuolatinė kontrolė.
174. AVS elektros maitinimo sistema turi būti rezervuota. Visiškai nutrūkus išoriniam elektros maitinimui DSS, DAS, DKS su rezerviniais elektriniais generatoriais AVS turi veikti ne mažiau kaip 1 valandą, o DSRM be rezervinio elektrinio generatoriaus – AVS turi veikti ne mažiau kaip 24 valandas. Šiuose objektuose apsauginė ir gaisrinė signalizacija visiškai netekus elektros maitinimo turi veikti ne mažiau kaip 2 valandas.
175. DSS, DAS, DSRM automatizuoto valdymo sistemos turi veikti taip, kad būtų užtikrintas DSS, DAS, DSRM tokio lygio technologinio proceso valdymas, kaip numatyta projekte, technologinių parametrų surinkimas, kontrolė ir atvaizdavimas, dujų pašildymo, odoravimo, rezervinio elektros maitinimo sistemų automatinis valdymas, technologinių parametrų nukrypimų ir gedimų avarinis signalizavimas, dujų apskaita, technologinių parametrų bei avarinių signalų perdavimas telemetrijos bei signalizacijos sistemoms.
176. DKS automatizuoto valdymo sistema turi veikti taip, kad:
176.1. būtų užtikrintas DKS technologinio proceso automatinis valdymas, technologinių parametrų surinkimas, kontrolė ir atvaizdavimas, technologinių parametrų bei avarinių signalų perdavimas telemetrijos bei signalizacijos sistemoms.
176.2. DKS avarinio stabdymo sistema kontroliuotų visus parametrus ir įvykius, kurių nukrypimas nuo normos kelia pavojų darbuotojų saugiam darbui ir įrenginių veikimui, ir būtų užtikrintas saugus DKS ar atskirų agregatų avarinis veikimo sustabdymas.
177. DKS turi būti įrengtas (-i) avarinio stabdymo mygtukas (-i), kuriuo (-ų) paspaudimas užtikrina stoties ar atskiro agregato avarinio stabdymo sistemos suveikimą. Rankinis avarinis stabdymas turi būti inicijuojamas iškilus darbuotojų saugumo ir (ar) įrenginių saugaus veikimo pavojams, esant avarinio stabdymo sistemos gedimui ar susidarius stichiniams gamtos reiškiniams (potvynis, žemės drebėjimas, audra, įgriuva ir pan.).
ANTRASIS SKIRSNIS
dokumentacija
178. AVS ir NVS projektai su visais suderintais pataisymais ir pakeitimais, AVS ir NVS įrengimo dokumentacija turi būti AVS ir NVS kontroliuojamus objektus (uždarymo įtaisų aikštelės, DSS, DAS, DSRM, DKS) eksploatuojančioje įmonėje.
179. Eksploatuojančioje AVS ir NVS įmonėje turi būti ši dokumentacija:
179.6. pavojingų darbų atlikimo įforminimo ir jų apskaitos dokumentacija, kurią nustato Taisyklių 1 priedo 41, 48, 49, 50 punktuose nurodyti teisės aktai;
TREČIASIS SKIRSNIS
AVS IR NVS Techninė priežiūra
180. Perdavimo sistemos AVS ir NVS techninės priežiūros darbai atliekami pagal grafiką, kuris sudaromas atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas bei Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje nurodytu šių darbų periodiškumu ir apimtimi, kitus techninę priežiūrą reglamentuojančius dokumentus.
181. NVS techninės priežiūros darbai atliekami kartu su perdavimo sistemos įrenginių, įtaisų techninės priežiūros darbais.
182. Potencialiai sprogioje aplinkoje AVS ir NVS įrenginių techninė priežiūra turi būti vykdoma vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 22, 44 ir 78 punktuose nurodytų teisės aktų ir Lietuvos standarto nuostatomis.
183. AVS ir NVS įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, turi atitikti Taisyklių 1 priedo 43 ir 79 punktuose nurodomiems teisės aktui ir Lietuvos standartui.
184. Pastatų gaisro signalizacija tikrinama pagal Taisyklių 1 priedo 33 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
185. Atlikti AVS ir NVS techninės priežiūros darbai turi būti fiksuojami atitinkamų objektų, kuriuose sumontuoti AVS ir NVS įrenginiai, techninės priežiūros žurnaluose. AVS ir NVS techninės priežiūros metu padaryti įrangos, schemų, programinės įrangos pakeitimai turi būti fiksuojami elektroninėje dokumentacijoje.
186. Esant perkūnijai arba jai artėjant, kabelinėse telekomunikacijų linijose dirbti bet kokius techninės priežiūros darbus, atlikti kabelių tinklų matavimus draudžiama.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REMONTAS BEI REKONSTRAVIMAS
188. AVS ir NVS rekonstravimo ir remonto darbai planuojami įvertinant jų eksploatavimo sąlygas, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus ir NVS būklę.
189. Rekonstravimo darbams priskiriama naujų AVS ir NVS įrengimas perdavimo sistemos objektuose, kuriuose jų nebuvo.
190. AVS ir NVS kapitalinio remonto darbams priskiriama:
IX SKYRIUS
Elektros įrenginiai
192. Elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 1 priedo 38–46 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus, elektros įrenginių gamintojų instrukcijas ar rekomendacijas, eksploatuojančios įmonės parengtus dokumentus.
193. Elektros įrenginių techninė priežiūra atliekama pagal eksploatuojančioje įmonėje sudarytus elektros įrenginių techninės priežiūros grafikus, o remontas pagal elektros įrenginių remonto planus.
194. Eksploatuojančioje perdavimo sistemos objektų elektros įrenginius įmonėje turi būti paskirtas atsakingas už elektros ūkį atitinkamos kvalifikacijos asmuo, jeigu eksploatuojamų objektų leistinoji naudoti elektros įrenginių galia yra didesnė kaip 30 kW.
195. Elektros įrenginius eksploatuojantys elektrotechnikos darbuotojai privalo turėti reikiamą kvalifikaciją, nustatytą Taisyklių 1 priedo 17 punkte nurodytame teisės akte, kuri atitiktų eksploatuojamų įrenginių ir darbų sudėtingumą.
196. Elektros įrenginių veikimo režimas turi užtikrinti nenutrūkstamą technologinių įrenginių veikimą. Eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu svarbiuose perdavimo sistemos objektuose įrengiamas rezervinis elektros maitinimo šaltinis – elektros generatorius. Nutrūkus pagrindiniam elektros maitinimui, turi automatiškai įsijungti elektros generatorius. Elektros generatoriaus kuro atsargos turi būti tokios, kad užtikrintų šio įrenginio veikimą, kol pagal nustatytą elektros energijos persiuntimo patikimumo ir aprūpinimo elektros energija trukmės kategoriją bus atstatytas pagrindinis elektros energijos tiekimas. Atstačius pagrindinį elektros maitinimą, elektros generatorius turi automatiškai išsijungti.
197. Potencialiai sprogioje aplinkoje elektros įrenginių techninė priežiūra, remontas turi būti vykdomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 22, 44, 45 punktuose nurodytų teisės aktų ir Taisyklių 1 priedo 78 punkte nurodyto Lietuvos standarto nuostatomis.
198. Pažeisti elektros įrenginiai keičiami to paties arba aukštesnio apsaugos laipsnio ir techninių charakteristikų elektros įrenginiais, kaip reglamentuoja Taisyklių 1 priedo 79 punkte nurodomas Lietuvos standartas.
199. Elektrotechninė įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, turi atitikti Taisyklių 1 priedo 43 ir 79 punktuose nurodomiems teisės aktui ir Lietuvos standartui.
200. Elektros skirstymo įrenginių patalpų durys turi būti užrakintos, jų raktas turi būti šiuos įrenginius prižiūrinčio darbuotojo žinioje.
X SKYRIUS
matavimo priemonės
202. Matavimo priemonės eksploatuojamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 5 punkte nurodyto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, įrenginių projektu, gamintojų instrukcijomis ir techninės priežiūros reikalavimais, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, matavimo priemonių patikros ir techninio patikrinimo grafikais.
203. Perdavimo sistemoje naudojamos matavimo priemonės turi atitikti Taisyklių 1 priedo 56 ir 57 punktuose nurodytų teisės aktų ir 80 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus.
204. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių metrologinė patikra atliekama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nustatytais terminais, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 55 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais. Matavimo priemonės metrologinei patikrai turi būti pristatomos paruoštos pagal gamintojų techninių dokumentų reikalavimus.
205. Teisinei metrologijai nepriskirtų matavimo priemonių patikra ir techninis patikrinimas atliekami vadovaujantis gamintojų reikalavimais bei eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintais dokumentais. Matavimo priemonės, neturinčios metrologinių reikalavimų atitikties įvertinimo, gali būti naudojamos tik teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Tokios matavimo priemonės turi būti kalibruotos.
206. Matavimo jutikliai ir matavimo keitikliai, turintys standartizuotą išvesties signalą, metrologinės patikros požiūriu yra savarankiškos matavimo priemonės.
207. Matavimo priemonių techninės priežiūros periodiškumas ir atliekami patikrinimai turi užtikrinti nuolatinį ir patikimą prietaisų veikimą. Draudžiama vadovautis matavimo priemonių rodmenų duomenimis, jeigu priemonių techninio patikrinimo terminas yra pasibaigęs arba jie neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų, arba kurių naudojimas nesuderintas su valstybinėmis kontrolės institucijomis.
208. Matavimo prietaisams, maitinamiems iš elektros tinklo, turi būti įrengta elektros srovės įtampos (toliau – įtampa) atsijungimo signalizacija.
209. Pagamintos ar pataisytos matavimo priemonės turi atitikti teisės aktų ir (arba) gamintojo techninių dokumentų nustatytus reikalavimus.
XI SKYRIUS
MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO VAMZDYNŲ APSAUGA NUO KOROZIJOS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
211. Apsaugos nuo korozijos priemonės, apsauginės MDV dangos eksploatuojamos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Taisyklėmis, gamintojų rekomendacijomis, Lietuvos standartais, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais.
213. Saugomos nuo korozijos konstrukcijos apsaugos nuo korozijos techninė priežiūra atliekama siekiant užtikrinti MDV apsaugą nuo korozijos per visą jų tarnavimo laiką.
214. Saugomų nuo korozijos konstrukcijų apsaugos nuo korozijos techninė priežiūra vykdoma pagal grafiką, sudarytą vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 5 lentelėje nurodytu periodiškumu. Jeigu įvertinus konstrukcijų eksploatavimo sąlygas yra poreikis, techninės priežiūros darbai gali būti atliekami dažniau. Sprendimą dėl papildomų techninės priežiūros darbų atlikimo priima eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
ANTRASIS SKIRSNIS
DOKUMENTACIJA
216. Eksploatuojanti apsaugos nuo korozijos priemones įmonė turi turėti šiuos dokumentus:
216.10. pavojingų darbų atlikimo įforminimo ir jų apskaitos dokumentaciją, kurią nustato Taisyklių 1 priedo 41, 47, 48, 50 punktuose nurodyti teisės aktai;
TREČIASIS SKIRSNIS
Reikalavimai pasyviAjai APsaugai nuo korozijos
217. Reikalavimus pasyviosios apsaugos nuo korozijos priemonėms nustato Taisyklių 1 priedo 93–104 punktuose nurodyti standartai.
218. Atstatomos MDV vamzdžių apsauginės dangos turi būti suderinamomis su esamomis apsauginėmis dangomis.
219. Pieš užpilant gruntu, suremontuotų MDV vamzdžių apsauginės dangos kokybė tikrinama, įvertinant:
220. MDV įrengiamų požeminių izoliacinių jungčių izoliacinės savybės turi būti tikrinamos prieš jas įrengiant ir po įrengimo.
221. Antžeminiai magistralinio dujotiekio įrenginiai turi būti apsaugoti nuo atmosferinės korozijos apsauginėmis dažų sistemomis, kaip nustato Taisyklių 1 priedo 94 punkte nurodytas Lietuvos standartas. Dangų sistemos turi būti aukšto patvarumo lygio, tinkamai parinktos pagal Lietuvos klimato tipą ir padengtos vadovaujantis šio standarto nuostatomis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Reikalavimai aktyviajai APsaugai nuo korozijos
222. Konstrukcijos turi būti saugomos nuo aplinkos cheminių bei elektrocheminių poveikių įtakoje atsirandančio metalo irimo, įrengiant katodinės apsaugos įrenginius (KAĮ). Saugomos nuo korozijos konstrukcijos turi būti padengtos apsauginėmis dangomis.
223. Siekiant užtikrinti efektyvią MDV apsaugą nuo korozijos požeminiuose ar povandeniniuose vamzdynuose ir įrenginiuose, elektrinis potencialas turi būti palaikomas daugiau neigiamas arba lygus apsauginio elektrinio potencialo dydžiui, bet neturi viršyti didžiausios apsauginio elektrinio potencialo vertės, kuri nurodyta Taisyklių 4 priede.
224. KAĮ turi veikti viso konstrukcijos tarnavimo laikotarpio metu, o katodinės apsaugos sistema turi būti eksploatuojama be pertraukų.
225. Konstrukciją saugant daugiau nei vienu KAĮ, sugedus vienam iš įrenginių, apsauga laikinai turi būti užtikrinama iš gretimų KAĮ.
226. Jei saugant konstrukciją iš gretimų KAĮ gaunamas apsauginis elektrinis potencialas yra pakankamas, sugedusio įrenginio remontas gali būti atliekamas planiniu būdu. Jeigu apsauginis elektrinis potencialas yra nepakankamas, sprendimai dėl sugedusio įrenginio remonto turi būti priimami nedelsiant, taikant laikinąsias arba pastovias priemones apsaugai nuo korozijos atstatyti.
227. Apsauga nuo korozijos, kurią sukelia nuolatinės elektros srovės (toliau – srovė) sistemose klaidžiojančiosios srovės, įgyvendinama vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 101 punkte nurodyto Lietuvos standarto rekomendacijomis.
228. Kai saugomose nuo korozijos konstrukcijose yra elektromagnetiniai trukdžiai, kuriuos sukelia aukštos kintamos įtampos geležinkelio traukos sistemos ir (arba) aukštos kintamos įtampos maitinimo sistemos, jų poveikis vertinamas pagal Taisyklių 1 priedo 100 punkte nurodyto Lietuvos standarto rekomendacijas.
PENKTASIS SKIRSNIS
Paruošiamieji Darbai, ATLIEKAMI prieš pradedant eksploatuoti KATODINĖS APSAUGOS įrenginius
229. KAĮ techninis patikrinimas prieš įjungiant apsauginę srovę naujai įrengtoms konstrukcijoms:
229.1. Jei KAĮ dėl tam tikrų priežasčių buvo įjungti prieš atliekant pirminį jo patikrinimą, KAĮ turi būti išjungti, o matavimai pradedami tik po pilnos MDV ruožo depoliarizacijos.
229.2. Pirminio patikrinimo metu turi būti atliekami matavimai ir bandymai, nustatyti Taisyklių 1 priedo 93 punkte nurodytame Lietuvos standarte.
229.3. Jeigu statybos metu yra atliktas apsaugos nuo korozijos priemonių parametrų atitikimo projektui patikrinimas, prieš įjungiant apsauginę srovę pakartotinai jų tikrinti nebūtina, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas manyti, jog parametrai galėjo pakisti.
229.4. Pirminio tikrinimo metu nustatyti apsaugos nuo korozijos priemonių trūkumai ir gedimai šalinami. Atliekamas pakartotinis pirminis patikrinimas.
230. KAĮ techninis patikrinimas įjungus apsauginę srovę naujai įrengtoms konstrukcijoms:
230.1. Įjungus KAĮ, nustatomi ir suderinami parametrai, projekte numatytų dydžių ribose. Įsitikinus, kad įrenginiai veikia, matuojama:
230.2. Suderinti apsaugos nuo korozijos KAĮ paliekami veikti MDV poliarizavimuisi ne trumpesniam laikotarpiui kaip dvi savaitės. Įrenginių darbo režimai konstrukcijos poliarizavimosi laikotarpiu stebimi ir esant reikalui koreguojami.
230.3. KAĮ prijungimo prie MDV vietose vamzdyno apsauginiam elektriniam potencialui pasiekus projekte nurodytas reikšmes matuojama:
230.3.10. elektrinio potencialo skirtumas izoliuojančiose jungtyse esant įjungtai KAĮ apsauginei srovei;
230.3.11. elektriniai potencialai „Įjungta“ / „Išjungta“ saugomoje nuo korozijos konstrukcijoje ir poliarizaciniuose elektroduose;
232. Atliekami MDV vamzdžių apsauginės dangos vidutinės varžos ir vidutinio srovės tankio skaičiavimai. Esant įrengtiems linijinės srovės matavimo punktams vidutinis srovės tankis ir apsauginės dangos vidutinė varža suskaičiuojama atskiriems MDV segmentams.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DARBAI IR MATAVIMAI, ATLIEKAMI EKSPLOATUOJANT KATODINĖS APSAUGOS įrenginius
234. Katodinės apsaugos techninę priežiūrą sudaro KAĮ techninis veikimo tikrinimas, katodinės apsaugos veiksmingumo tikrinimas ir katodinės apsaugos veiksmingumo tyrimas.
235. Katodine apsauga saugomos nuo korozijos konstrukcijos veiksmingai, jeigu jų apsauginis elektrinis potencialas yra apsauginio elektrinio potencialo dydžių ribose, kurios nurodytos Taisyklių 4 priede.
236. MDV katodinės apsaugos nuo korozijos lygio nustatymo ir techninės priežiūros tikslas yra įvertinti apsaugos nuo korozijos priemonių bendros būklės atitikčiai tai, kuri buvo nustatyta matavimais, atliktais pradėjus įrenginius eksploatuoti ar atlikus jų veiksmingumo tyrimą.
237. Katodinės apsaugos veiksmingumo tikrinimo ir tyrimo metu paskaičiuojamos vidutinės apsauginės dangos varžos bei srovės tankio vertės, tikslinami KMP sąrašai.
238. Katodinės apsaugos veiksmingumo tyrimas (toliau – tyrimas) atliekamas, kad būtų nusistatyti pamatiniai saugos parametrai saugomame nuo korozijos MDV ruože.
239. Tiriant turi būti įsitikinta, jog visų saugomų nuo korozijos konstrukcijų apsauginės dangos pažeidimų vietose apsauginis elektrinis potencialas atitinka numatytą reikšmę, nurodytą Taisyklių 4 priede.
240. Tyrimo metu nustačius saugomos nuo korozijos konstrukcijos vietas, kuriose apsauginis elektrinis potencialas neatitinka numatytų apsaugos reikšmių tai konstrukcijai, turi būti taikomas tiesioginis išorinis korozijos vertinimas.
Jeigu MDV ruože atliekama vamzdžių vidinė diagnostika, tiesioginė išorinė MDV vamzdžių korozija vertinama vadovaujantis vidinės diagnostikos rezultatais.
241. Visi tyrimo metu gauti duomenys, vėliau naudojami kaip pamatiniai duomenys techniškai prižiūrint apsaugos nuo korozijos sistemą, vertinant apsaugos veiksmingumą.
242. Katodinės apsaugos veiksmingumo tyrimo metu gaunami šie pamatiniai duomenys:
242.1. saugomos nuo korozijos konstrukcijos elektriniai potencialai (įjungimo, išjungimo potencialai, esant laike besikeičiančių apsauginių srovių įtakai, – didžiausi, vidutiniai ir (ar) mažiausi jų dydžiai);
242.3. srovės (pvz. vamzdžių linijinės srovės, KAĮ išvadų srovės arba į įžeminimo įtaisus nutekančios srovės, esant laike besikeičiančių saugos srovių įtakai, – didžiausi, vidutiniai ir (ar) mažiausi dydžiai);
243. Atlikus tyrimą ir patvirtinus katodinės apsaugos veiksmingumą, reikalinga:
243.1. nustatyti matavimo kritines vietas, kurios turi būti tikrinamos techninės priežiūros metu, atliekant veikimo tikrinimo ir veiksmingumo tikrinimo darbus;
244. Kritinės apsaugos vietos, kuriose gali būti poveikis katodinei apsaugai ir kuriose reikalinga kontroliuoti šiuos poveikio dydžius:
244.1. apsauginės srovės tiekimo sutrikimas – kontroliuojama apsauginės srovės, „įjungta“ ir „išjungta“ elektriniai potencialai;
244.2. apsauginės dangos izoliacinių savybių pablogėjimas – kontroliuojama apsaugos linijinės srovės, „įjungta“ ir „išjungta“ elektriniai potencialai, MDV ruožo apsauginės dangos varža;
244.3. izoliacinės jungtys su defektais – atliekamas elektrinių potencialų skirtumo per izoliacinę jungtį matavimas;
244.4. anodinis arba katodinis išorinių įrenginių poveikis – kontroliuojami poveikio zonoje elektriniai potencialai / linijinės srovės;
244.5. apsauginiai dėklai – atliekamas elektrinių potencialų skirtumo matavimai tarp apsauginio dėklo ir MDV vamzdžių;
245. Katodinės apsaugos veiksmingumo tyrimo metu nustačius pamatinius parametrus, po to nuolat yra atliekamas katodinės apsaugos veikimo tikrinimas dėl nustatytų pamatinių parametrų stebėjimo ir jų išlaikymo.
246. Katodinės apsaugos veiksmingumo tikrinimo metu visose KMK tikrinama KAĮ būklė, įvertinami katodinės apsaugos veiksmingumo pokyčiai ir identifikuojamos pasikeitimų priežastys.
247. Jei katodinės apsaugos veiksmingumo tikrinimo metu yra nustatyti nuokrypiai nuo pamatinių dydžių, reikia išsiaiškinti priežastį ir esant galimybei ją pašalinti.
248. Katodinės apsaugos veiksmingumo patikrinimo metu turi būti pamatuota ir patikrinta:
248.1. KMK kabelių prijungimo prie saugomos nuo korozijos konstrukcijos būklė, kontakto pereinamoji varža;
248.3. saugomos nuo korozijos konstrukcijos elektriniai potencialai („įjungta“ ir „išjungta“ elektriniai potencialai, esant laike besikeičiančių saugos srovių įtakai, – didžiausi, vidutiniai ir (ar) mažiausi jų dydžiai);
248.4. elektros srovės (pvz. vamzdžių linijinės srovės, KAĮ išvadų srovės arba į įžeminimo įtaisus nutekančios srovės, esant laike besikeičiančių saugos srovių įtakai, – didžiausi, vidutiniai ir (ar) mažiausi dydžiai);
248.7 potencialiai sprogios aplinkos zonose apžiūrimos izoliacinės movos ir kibirkštiniai iškrovikliai (tinkamas sumontavimas, apsauga nuo atsitiktinio aplinkinės grandinės sukūrimo, ar yra išorinių pažeidimų);
249. Katodinės apsaugos veikimo tikrinimo metu stebimas KAĮ veikimas, nustatomi ir registruojami KAĮ veikimo sutrikimai ir atliekamas operatyvinis jų šalinimas.
251. Jei KAĮ nėra įrengta nuotolinio stebėjimo sistema, veikimo patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį arba dažniau, kai to reikalauja apsaugos sistemos ypatumai.
252. Atliekant veikimo patikrinimą katodinės elektros srovės tiekimo įrenginiuose turi būti tikrinami veikimo parametrai:
253. Katodinės apsaugos veikimo patikrinimo metu dažniausiai nustatomi tokie gedimai:
253.1. apsauginio elektrinio potencialo sumažėjimas arba padidėjimas srovės įrenginių prijungimo vietoje;
253.3. apsauginių įrenginių (drenažo stotis), skirtų apsaugai nuo kintamos srovės ir katodinės srovės įtakos, sutrikimai;
254. Nustačius tokius katodinės apsaugos veikimo gedimus, turi būti:
254.3. jei yra stipriai kintančios katodinės srovės laike įtaka, reikalingas dažnesnis KAĮ veikimo tikrinimas;
254.4. atlikti matavimus pasirinktose matavimų vietose (ne rečiau kaip kartą per metus).
Šiam patikrinimui reikia pasirinkti tinkamas kritines matavimų vietas, pvz. apsaugos nuo korozijos zonos galiniuose taškuose esančias matavimo vietas, arba ten, kur buvo nustatyti didžiausi teigiami vamzdžio / grunto elektriniai potencialai. Paprastai pakanka išmatuoti, „įjungta“ ir „išjungta“ elektrinius potencialus ir sroves vamzdžiuose.
255. Atliekant matavimus, reikia patikrinti elektrinių potencialų sujungimus, atribojimo įtaisus ir įžeminimo įrenginius. Jei yra duomenų, kad gedimai kartojasi, rekomenduojama sutrumpinti matavimų atlikimo intervalus, atlikti tyrimus, nustatyti priežastis ir, jei reikia, jas pašalinti.
256. Katodinės apsaugos sistemos kontrolei naudojant NVS, duomenys nuotoliniais davikliais turi būti nuskaitomi keturis kartus per parą. Kadangi naudojant šią sistemą katodinės apsaugos veikimo sutrikimai nustatomi tuojau pat, KAĮ veikimo tikrinimas gali būti atliekamas kitu periodiškumu, kurį nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
257. Kai būtina keisti katodinės apsaugos eksploatavimo parametrus, turi būti patikrinta, ar reikia iš naujo nustatyti pamatinių parametrų dydžius atlikus tyrimą.
258. Veikiančios KAĮ techninis patikrinimas atliekamas, kad būtų nustatyta įrenginių techninė būklė, pasirengimas toliau tinkamai veikti, įvertintas įrenginių eksploatavimo saugumas.
259. KAĮ techninio patikrinimo metu tikrinama:
SEPTINTASIS SKIRSNIS
APSAUGINIŲ DANGŲ KOKYBĖS KONTROLĖ
261. Eksploatuojamų požeminių plieninių MDV vamzdžių apsauginės dangos vientisumas neatkasus dujotiekio tikrinamas periodiškumu nurodytu Taisyklių 2 priedo 5 lentelėje.
262. Esant galimybei, apsauginės dangos vientisumo patikrinimas atliekamas kartu su MDV apsaugos lygio matavimu (trumpųjų intervalų elektrinio potencialo ir nuolatinės srovės gradiento tyrimo metodai CIS \ DCVG metodai).
263. Tais atvejais, kai intensyvių matavimų metodų negalima pritaikyti, apsauginių dangų vientisumas tikrinamas poliarizacijos metodu atliekant MDV apsaugos nuo korozijos veiksmingumo tyrimą, kaip nurodyta Taisyklių XI skyriaus šeštajame skirsnyje.
264. Jeigu apsauginės dangos vientisumo patikrinimui negalima taikyti poliarizacijos metodo, vientisumas tikrinamas „Pirsono“ arba nuolatinės įtampos gradiento matavimo metodais.
265. Nustačius apsauginės dangos vientisumo pažeidimus katodine apsauga saugomuose MDV dangos pažeidimo vietose, esant galimybei, atliekamas apsaugos nuo korozijos veiksmingumo tikrinimas, kaip nurodyta Taisyklių XI skyriaus šeštajame skirsnyje.
266. MDV vamzdžių apsauginės dangos remonto metu renkami ir užrašоmi duomenys apie plieno pažeidimų geometriją, neapsaugoto nuo korozijos MDV ruožo vamzdžių korozinę būklę, apsaugoto nuo korozijos MDV ruožo apsauginės dangos būklę, taip pat duomenys apie gruntą MDV aplinkoje.
267. MDV vamzdžių apsauginių dangų remontui turi būti naudojamos medžiagos, suderinamos su esamomis vamzdžių apsauginėmis dangomis.
268. Atkasus požeminį plieninį MDV apsauginei dangai taisyti, dujų nuotėkiui pašalinti, naujiems MDV prijungti ar remontuoti, tiesiant susikertančius (prasilenkiančius) su MDV inžinerinius tinklus, visada turi būti patikrinama apsauginės dangos ir vamzdžio metalo paviršiaus būklė.
XII SKYRIUS
MDV IR JO ĮRENGINIŲ BANDyMAI
270. Remontuojant, rekonstruojant ar likviduojant neplanuotus įvykius magistralinio dujotiekio vamzdynai ir jų įrenginiai, išardžius (pakeitus) ir sumontavus juos naujai, prieš pradedant eksploatuoti turi būti patikrinti atliekant mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymus.
271. MDV ir jo įrenginiai bandomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 54 punkte nurodyto teisės akto ir darbo (techninio) projekto arba instrukcijos reikalavimais.
272. Naujai sumontuoto, keičiamo ar rekonstruojamo MDV atskiro ruožo ar atskiri perdavimo sistemos įrenginiai gali būti bandomi kartu su atjungtu nuo dujų srauto remontuojamo ar rekonstruojamo MDV ruožu arba gali būti išbandomi atskirai prieš jų sumontavimą ir įvirinimą į remontuojamą ar rekonstruojamą MDV ruožą. Jeigu yra galimybė, MDV įrenginiai turi būti išbandomi nepadengus juos apsaugine danga.
273. Ruošiantis bandymams ir juos vykdant, turi būti atsižvelgiama į didžiausią leistiną MDV darbinį slėgį, vamzdžio medžiagą, bandomojo MDV ilgį, vietovės klasę, trasos altitudes, vamzdžių ir įrenginių gamintojų nurodymus.
274. Bandymai yra atliekami vadovaujant komisijai, kuri turi būti paskirta eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens. Kiekvieno bandymo rezultatai yra įforminami aktais.
275. Prieš pradedant atjungto nuo veikiančio MDV ruožo bandymą, valymo įtaisais išvalomas MDV vidus, naudojant vandenį arba suspaustą orą.
276. Atjungto MDV ruožas bandomas visiškai užpylus tranšėją gruntu, išvežus techniką ir darbuotojus iš magistralinio dujotiekio apsaugos zonos.
277. Bandant MDV mechaninį atsparumą, turi būti naudojamos ne žemesnės kaip 1 tikslumo klasės matavimo priemonės, o bandant sandarumą – ne žemesnės kaip 0,6 tikslumo klasės matavimo priemonės.
278. Bandymuose naudojami slėgio, temperatūros registratoriai turi būti apsaugoti nuo aplinkos poveikio ir įrengti ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo bandomojo vamzdžio ar įrenginio.
279. Mechaninio atsparumo bandymo slėgiu trukmė turi būti ne mažesnė kaip 12 valandų, mechaninio bandymo slėgio dydis nustatomas pagal Taisyklių 1 priedo 54 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
280. Mechaninio atsparumo bandymo metu ir po jo neturi būti skysčio ar dujų nuotėkio, įrenginių deformacijų. Leistini slėgio svyravimai dėl aplinkos temperatūros svyravimų nustatomi projekte.
281. Sandarumo bandymas atliekamas po mechaninio atsparumo bandymo. Sandarumo bandymo slėgis nustatomas 1,1 karto didesnis už darbinį slėgį, o bandymo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 12 valandų. Leistini sandarumo bandymo slėgio svyravimai dėl aplinkos temperatūros svyravimų nustatomi darbo (techniniame) projekte.
282. Išbandžius MDV ruožo mechaninį atsparumą ir stiprumą, iš MDV turi būti pašalinamas vanduo ir drėgmė. Magistralinio dujotiekio vamzdynu turi būti prastumiami valymo įtaisai tiek kartų, kiek reikia, kad MDV būtų sausas.
284. Garantinė virintinė siūlė turi būti tikrinama tam skirtais prietaisais (radiografijos metodu, ultragarsu). Suremontavus MDV, užpildžius dujomis ir slėgiui pasiekus 50 procentų darbinio slėgio ribą, įrenginių, vamzdžių, jungčių, garantinių siūlių sandarumas patikrinamas prietaisais. Jei dujų nuotėkio nėra, slėgis padidinamas iki darbinio, o po 2 valandų – sandarumas patikrinamas pakartotinai.
XIII SKYRIUS
PERDAVIMO SISTEMOS PASTATai, Teritorija
285. Perdavimo sistemai priklausantys pastatai, inžineriniai statiniai turi atitikti projekte nustatytus reikalavimus, Taisyklių 1 priedo 23, 25, 28, punktuose nurodytų teisės aktų, kitų galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir taisyklių reikalavimus.
286. Perdavimo sistemos statiniai turi būti užbaigti statyti vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 65 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.
287. Perdavimo sistemos pastatai ir kiti inžineriniai statiniai eksploatuojami vadovaujantis Taisyklėmis, Taisyklių 1 priedo 3, 58, 64, 66 punktų ir kitų teisės aktų reikalavimais, projektais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintais dokumentais.
288. Vandentiekio ir nuotekų įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis projekto nuostatomis, įrenginių gamintojų instrukcijomis, Taisyklių 1 priedo 59 ir 68 punktuose nurodytų teisės aktų ir reikalavimais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintais dokumentais.
289. Šildymo ir vėdinimo įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis projekto nuostatomis, įrenginių gamintojų reikalavimais, Taisyklių 1 priedo 69 punkte nurodyto ir kitų teisės aktų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintais dokumentais.
290. Garo ir vandens šildymo katilai, degimo produktų šalinimo dūmtraukiai ir jungiamieji dūmtakiai eksploatuojami vadovaujantis projekto nuostatomis, įrenginių gamintojų reikalavimais, Taisyklių 1 priedo 60 ir 49 punktuose nurodytų ir kitų teisės aktų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintais dokumentais.
291. Šilumos tinklai, šilumos įrenginiai, garo ir perkaitinto vandens vamzdynai eksploatuojami vadovaujantis projekto nuostatomis, įrenginių gamintojų reikalavimais, Taisyklių 1 priedo 61 ir 62 punktų ir kitų teisės aktų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintais dokumentais.
292. Išorinės statinių apsaugos nuo žaibo sistemos eksploatuojamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 70 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.
293. Perdavimo sistemos negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, kiti inžineriniai statiniai eksploatuojami vadovaujantis patvirtintais techninės priežiūros grafikais, o rekonstravimo ir remonto darbai vykdomi vadovaujantis patvirtintais planais.
294. Eksploatuojanti perdavimo sistemos pastatus ir kitus inžinerinius statinius, eksploatuojanti įmonė privalo turėti jų techninius pasus, techninės priežiūros žurnalą, sklypo generalinį planą, kuriame pažymėti visi pastatai, statiniai, įskaitant ir požeminius inžinerinius tinklus, statinių ir įrenginių faktinius darbo brėžinius, visų požeminių inžinerinių tinklų brėžinius bei kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.
295. Dujų perdavimui naudojamose bei kitose patalpose būtina palaikyti tokį temperatūros, drėgmės ir oro apykaitos režimą, koks jis yra numatytas projekte ir pastatų bei kitų inžinerinių statinių, konstrukcijų eksploatavimo techniniuose dokumentuose.
296. Pastatų laikančiosios konstrukcijos neturi būti apkraunamos papildomomis apkrovomis ar keičiama jų apkrovimo schema.
297. Perdavimo sistemos statinių teritorijos (uždarymo įtaisų, DSS, DKS ir kitų magistralinio dujotiekio įrenginių aikštelės, sandėliavimo aikštelės) turi būti aptvertos. Aptvarai turi būti tvarkingi, neleidžiantys patekti į teritoriją pašaliniams asmenims. Prie įeigos (įvažiavimo) į objekto teritoriją ir pagal aptvaro perimetrą turi būti įrengti draudžiamieji ženklai „Pašaliniams įeiti draudžiama“, „Naudoti atvirą ugnį ir rūkyti draudžiama“, įspėjamasis ženklas „Dėmesio! Degios dujos“ bei kiti teisės aktais nustatyti draudžiamieji, įspėjamieji, informaciniai, gaisrinės saugos ženklai bei užrašai. Saugos ženklai ir užrašai turi atitikti Taisyklių 1 priedo 21 ir 35 punktuose nurodytų teisės aktų ir Taisyklių 1 priedo 74 punkte nurodyto Lietuvos standarto reikalavimus. Prie įeigos (įvažiavimo) į DKS, DSS, DAS, DSRM turi būti įrengta informacinė lentelė su objekto pavadinimu, adresu, telefono numeriu (numeriais), kuriuo reikia skambinti įvykus neplanuotam įvykiui ar sutrikus veiklai. Vartai, aptvarai turi būti uždaryti, o nedarbo metu ir užrakinti. DKS teritorijos aptvare turi būti ne mažiau kaip du išvažiavimo keliai į bendro naudojimo kelią. Uždarymo įtaisų aikštelės turi būti su dviem priešpriešais išdėstytomis įeigomis.
298. Pašaliniams asmenims į perdavimo sistemos pastatų, įrenginių, kitų inžinerinių statinių teritoriją įeiti leidžiama tik su eksploatuojančios įmonės įgalioto asmens leidimu, lydimiems eksploatuojančios įmonės darbuotojo, pas kurį jis atvyko.
299. DKS, DSS, DAS ir DSRM teritorijų saugos signalizacija (signalizuojanti pašaliniams asmenims patekus į teritoriją) turi būti įrengta per visą perimetrą.
300. Žiemos metu nuo kelių, takų ir įeigų į pastatus turi būti nuvalytas sniegas, ledas, prireikus jie barstomi smėliu. Privažiuoti prie KAĮ ir uždarymo įtaisų aikštelių turi būti sudarytos privažiavimo schemos, suderintos su žemės savininkais ir (ar) naudotojais.
301. DKS atviri žemių plotai, esantys prie pastato, kuriame įrengti kompresoriai, iš kompresoriaus oro paėmimo įrenginių pusės turi būti užsėti vejos žole arba asfaltuoti ar betonuoti.
302. Perdavimo sistemos pastatų, įrenginių, kitų inžinerinių statinių teritorijoje transporto priemonių judėjimo greitis ribojamas iki 10 km/h, įrengiant atitinkamus kelio ženklus prie įvažiavimo į teritoriją vartų.
303. Ant įėjimo durų į dujų perdavimui naudojamų pastatų išorinės pusės turi būti pakabinti ženklai, nurodantys pastatų ir (ar) patalpų pavojingumą sprogimo bei gaisro atžvilgiu.
304. Įeigos į vietas, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, kuri keltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais pagal Taisyklių 1 priedo 21 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.
305. Eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalo patvirtinti sąrašą patalpų, kuriose būtina periodiškai pagal grafiką tikrinti darbo aplinkos užterštumą dujomis (jeigu nėra įrengti automatiniai užteršimo dujomis kontrolės įtaisai).
306. Perdavimo sistemos objekte turi būti paskirtas atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių eksploatavimo darbams atlikti darbuotojas, atsakingas už darbo aplinkos, įrenginių ir šulinių oro užterštumo dujomis kontrolę. Patikrinimo rezultatai registruojami techninės priežiūros žurnale.
XIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių
1 priedas
TEISĖS AKTAI, STANDARTAI, Į KURIUOS TAISYKLĖSE PATEIKTOS NUORODOS
7. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005.
8. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo, rinkos operatoriaus licencijavimo ir gamtinių dujų tiekimo leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.
9. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
10. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“.
11. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“.
13. Ekstremalių įvykių kriterijai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“.
14. Nacionalinis gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-241 „Dėl Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo prevencinių veiksmų ir Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planų patvirtinimo“.
15. Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“.
16. Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-274 „Dėl Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklių patvirtinimo“.
17. Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
18. Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276 „Dėl Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
19. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
20. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai sveikatos priežiūros įstaigose, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.
21. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“.
22. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 „Dėl Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų patvirtinimo“.
23. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“.
24. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo.
25. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo“.
26. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“.
27. Lietuvos higienos norma HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“.
28. Lietuvos higienos norma HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“.
29. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 „Dėl Slėginių indų naudojimo taisyklių DT 12-02 patvirtinimo“
30. Kėlimo kranų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 „Dėl Kėlimo kranų naudojimo taisyklių patvirtinimo“.
31. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-457 „Dėl Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo patvirtinimo“.
32. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-246 „Dėl Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo patvirtinimo“.
33. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių priešgaisrinės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“.
34. Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų techninės priežiūros rekomendacijos, patvirtintos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1-25 „Dėl Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros rekomendacijų patvirtinimo“.
35. Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-404 „Dėl Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų patvirtinimo“.
36. Kriterijai ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektai, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1-134 „Dėl Kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“.
37. Ūkio subjekto, kitos įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-70 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.
38. Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“.
39. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“.
40. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“.
41. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“.
42. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“.
43. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52 „Dėl Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“.
44. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.
45. Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1-281 „Dėl Elektros įrenginių bandymo normų ir apimties aprašo patvirtinimo“.
46. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.
47. Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-246 „Dėl Saugos eksploatuojant šilumos įrenginius taisyklių patvirtinimo“.
48. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“.
49. Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 „Dėl Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.
50. Gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-191 „Dėl Gamtinių dujų, suskystintų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklių patvirtinimo“.
51. Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 „Dėl Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių patvirtinimo“.
52. Energetikos įrenginių avarijų ir veikimo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir veikimo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“.
53. Keitimosi informacija apie ekstremalią situaciją ar ekstremalų įvykį tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1V-114 „Dėl Keitimosi informacija apie ekstremalią situaciją ar ekstremalų įvykį tvarkos aprašo patvirtinimo“.
54. Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 „Dėl Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių patvirtinimo“.
55. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“.
56. Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699 „Dėl Matavimo priemonių techninio reglamento patvirtinimo“.
57. Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 „Dėl Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“.
58. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.
59. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“.
60. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102 „Dėl Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.
61. Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-82 „Dėl Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“.
62. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 „Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“.
63. Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“, patvirtintas nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“.
64. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“.
65. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1. 05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“.
66. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo“.
67. Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“.
68. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“.
69. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02: 2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“.
70. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-693 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ patvirtinimo“.
71. Lietuvos standartas LST EN 16348:2013 „Dujų infrastruktūra. Dujų perdavimo infrastruktūros saugos vadybos sistema (SMS) ir dujotiekių vamzdynų vientisumo vadybos sistema (PIMS). Funkciniai reikalavimai.“
72. Lietuvos standartas LST EN 1594:2014 „Dujų infrastruktūra. Didesnio kaip 16 bar didžiausio eksploatacinio slėgio vamzdynai. Funkciniai reikalavimai“.
73. Lietuvos standartas LST EN 31010:2010 „Rizikos valdymas. Rizikos vertinimo būdai (IEC/ISO 31010:2009).
74. Lietuvos standartas LST EN ISO 7010:2012 „Grafiniai simboliai. Saugos spalvos ir saugos ženklai. Registruoti saugos ženklai (ISO 7010:2011)“.
75. Lietuvos standartas LST CEN/TS 54-14:2004 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 14 dalis. Planavimo, projektavimo, įrengimo, priėmimo eksploatuoti, naudojimo ir techninės priežiūros rekomendacijos“.
76. Lietuvos standartas LST EN 12186:2015 „Dujų infrastruktūra. Dujų slėgio reguliavimo stotys, skirtos dujoms perduoti ir skirstyti. Funkciniai reikalavimai“.
77. Lietuvos standartas LST EN 12583:2014 „Dujų infrastruktūra. Kompresorinės stotys. Funkciniai reikalavimai“.
78. Lietuvos standartas LST EN 60079-17:2014 „Sprogiosios atmosferos. 17 dalis. Elektrinių įrenginių tikrinimas ir techninė priežiūra (IEC 60079-17:2013)“.
79. Lietuvos standartas LST EN 60079-14:2014 „Sprogiosios atmosferos. 14 dalis. Elektrinių įrenginių projektavimas, parinkimas ir montavimas (IEC 60079-14:2013)“.
80. Lietuvos standartas LST EN 1776:2016 „Dujų infrastruktūra. Dujų matavimo sistemos. Funkciniai reikalavimai“.
81. Lietuvos standartas LST EN ISO 9606-1:2017 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1 dalis. Plienai (ISO 9606-1:2012, įskaitant Cor.2:2013)“.
82. Lietuvos standartas LST EN ISO 14731:2007 „Suvirinimo koordinavimas. Uždaviniai ir atsakomybė (ISO 14731:2006)“.
83. Lietuvos standartas LST EN ISO 15607:2004 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Bendrosios taisyklės (ISO 15607:2003)“.
84. Lietuvos standartas LST EN ISO 15609-1:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų aprašas. 1 dalis. Lankinis suvirinimas (ISO 15609-1:2004)“.
85. Lietuvos standartas LST EN ISO 15614-1:2017 „Metalinių medžiagų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūros bandymas. 1 dalis. Plieno lankinis ir dujinis suvirinimas, nikelio ir nikelio lydinių lankinis suvirinimas. (ISO 15614-1:2017, pataisyta 2017-10-01 versija)“.
86. Lietuvos standartas LST EN ISO 15612:2004 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal priimtą standartinę suvirinimo procedūrą (ISO 15612:2004)“.
87. Lietuvos standartas LST EN ISO 15613:2004 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ikigamybinį suvirinto sujungimo bandymą (ISO 15613:2004)“.
88. Lietuvos standartas LST EN ISO 9692-1:2013 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas (ISO 9692-1:2013)“.
89. Lietuvos standartas LST EN ISO 5817:2014 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Kokybės lygiai defektų atžvilgiu (ISO 5817:2014)“.
90. Lietuvos standartas LST EN ISO 17637:2017 „Neardomieji suvirinimo siūlių bandymai. Lydomojo suvirinimo jungčių apžiūrimasis tikrinimas (ISO 17637:2016)“.
91. Lietuvos standartas LST EN 12732:2013+A1:2014 „Dujų infrastruktūra. Plieninių vamzdynų suvirinimas. Funkciniai reikalavimai“.
92. Lietuvos standartas LST EN ISO 17636-2:2013 „Neardomoji suvirinimo siūlių kontrolė. Radiografinė kontrolė. 2 dalis. Rentgeno ir gama būdai, naudojant skaitmeninius detektorius (ISO 17636-2:2013)“.
93. Lietuvos standartas LST EN 12954:2002 „Užkastų arba panardintų metalinių konstrukcijų katodinė apsauga. Bendrieji principai ir jų taikymas vamzdynams“.
94. Lietuvos standartas LST EN ISO 12944 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. 1–8 dalys“.
95. Lietuvos standartas LST EN ISO 8501-1:2007 „Plieninio pagrindo paruošimas prieš padengiant dažais ir su jais susijusiais produktais. Regimasis paviršiaus švarumo įvertinimas. 1 dalis. Nepadengtų plieninių pagrindų ir plieninių pagrindų, nuo kurių visiškai pašalinta ankstesnioji danga, surūdijimo ir paruošimo laipsniai (ISO 8501-1:2007)“.
96. Lietuvos standartas LST EN 10289:2003 „Pakrantės ir povandeninių vamzdynų plieno vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Išorinės dangos, gautos dengiant skystomis epoksidinėmis ir modifikuotomis epoksidinėmis dervomis“.
97. Lietuvos standartas LST EN 10290:2003 „Pakrantės ir povandeninių vamzdynų plieno vamzdžiai ir jungiamosios detalės. Išorinės dangos, gautos dengiant skystomis poliuretaninėmis ir modifikuotomis poliuretaninėmis dervomis“.
98. Lietuvos standartas LST EN ISO 21809-3:2016 „Naftos ir gamtinių dujų pramonė. Požeminių ar povandeninių vamzdynų, naudojamų transportavimo vamzdžiais sistemose, išorinės dangos. 3 dalis. Darbų vietoje suvirintų jungčių dangos (ISO 21809-3:2016)“.
100. Lietuvos standartas LST EN 50443:2012 „Elektromagnetinių trukdžių, kuriuos sukelia aukštosios kintamosios įtampos geležinkelio traukos sistemos ir (arba) aukštosios kintamosios įtampos maitinimo sistemos, poveikis vamzdynams“.
101. Lietuvos standartas LST EN 50162:2005 „Apsauga nuo korozijos, kurią sukelia nuolatinės srovės sistemų klaidžiojančiosios srovės“.
102. Lietuvos standartas LST EN ISO 15257:2017 „Katodinė apsauga. Katodinės apsaugos personalo kompetencijos lygiai. Atestavimo schemos pagrindas (ISO 15257:2017)“.
103. NACE tarptautinis standartas ANSI/NACE SP0502-2010 „Standartinė praktika. Išorinės vamzdynų korozijos tiesioginio vertinimo metodika“.
104. NACE tarptautinis standartas TM0106-2016 „Standartinis bandymo metodas. Mikrobiologinės korozijos (MIC) suradimas, bandymai ir vertinimas užkastų vamzdynų išoriniuose paviršiuose“.
Pastaba. Šiame Taisyklių priede nurodyti teisės aktai ir standartai išplečia Taisyklių reikalavimus. Taikant Taisykles, turi būti naudojamos aktualios Taisyklių priede nurodytų teisės aktų ir standartų redakcijos. Pripažinus netekusiais galios priede nurodytus teisės aktus taikomi jį pakeičiantys teisės aktai.
Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių
2 priedas
PERDAVIMO SISTEMOS TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR PAPILDOMI FUNKCIONALUMĄ PALAIKANTYS DARBAI
1 lentelė. MDV ir su juo susijusių įrenginių techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Atliekami darbai |
Periodiškumas (ne rečiau kaip) |
| 1. |
Magistralinio dujotiekio trasos apžiūra (apskridimas, apvažiavimas ar apėjimas) |
Du kartus per metus |
| 2. |
Požeminių perėjų per gamtines kliūtis krantų tikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 3. |
Perėjų per automobilių ir geležinkelių kelius, upes, griovius būklės ir apsauginių dėklų, dujų išleidimo vamzdžių tikrinimas |
Du kartus per metus |
| 4. |
Požeminio dujotiekio įgilinimo matavimas |
Vieną kartą per 6 metus arba pagal apžiūros rezultatus |
| 5. |
Dujų nuotėkių MDV tikrinimas prietaisais |
Vieną kartą per 5 metus |
| 6. |
Uždarymo įtaisų veikimo techninis patikrinimas (rankiniu arba automatiniu būdais uždarant ir atidarant iki 15 % jų veikimo diapazono) |
Du kartus per metus |
| 7. |
Krūmų ir medžių pašalinimas MDV trasoje |
Pagal apžiūrų rezultatus |
| 8. |
Apsauginės dangos remontas dujotiekio ir antžeminių dujotiekio įtaisų įvadinių ir išvadinių vamzdžių susikirtimo su žeme vietose |
Pagal apžiūrų rezultatus |
| 9. |
Krantų tvirtinimo darbai, išplautų krantų užpylimas |
Pagal apžiūrų rezultatus |
| 10. |
Povandeninės perėjos būklės techninis patikrinimas |
Vieną kartą per 3 metus (pirmą kartą po metų nuo perėjos eksploatavimo pradžios) |
| 11. |
Antžeminių perėjų dažymas |
Pagal apžiūrų rezultatus |
| 12. |
Antžeminių uždarymo įtaisų, dujų įvadinių ir išvadinių vamzdžių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais |
Vieną kartą per 2 metus arba atsižvelgiant į ankstesnio matavimo rezultatus |
| 13. |
Krūmų, žolės nupjovimas uždarymo įtaisų, kontrolinių įtaisų kamerų aikštelėse ir aplink jas |
Pagal apžiūros rezultatus, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus |
| 14. |
Uždarymo įtaisų pripildymas sandarinimo tepalu |
Nustačius dujų nuotėkį arba po remonto darbų |
| 15. |
Nustatytų dujų ir tepalo nuotėkių uždarymo įtaisų aikštelėse pašalinimas |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 16. |
Uždarymo įtaisų ir kamerų aikštelių aptvarų, dujų išleidimo vamzdžių, uždarymo įtaisų dažymas, numeracijos atkūrimas |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 17. |
Uždarymo įtaisų ir kamerų aikštelių aptvarų defektų šalinimas |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 18. |
Uždarymo įtaisų hidraulinės sistemos būklės techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 19. |
MDV trasos žymėjimo stulpelių, įspėjamųjų ženklų ir užrašų remontas |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 20. |
Nuotoliniu būdu valdomų uždarymo įtaisų techninis patikrinimas |
Du kartus per metus |
| 21. |
MDV vamzdžių vidinės ertmės valymas bei vidinė diagnostika naudojant kontrolinius įtaisus tam pritaikytuose MDV: |
|
| 21.1. |
naujai įrengto MDV |
Vieną kartą oru arba vandeniu tarp uždarymo įtaisų, prieš prijungiant prie veikiančio dujotiekio ir pripildymo dujomis |
| 21.2. |
kitas tokio naujai įrengto MDV vamzdžių vidinės ertmės patikrinimas |
Praėjus 15 metų po pirmo patikrinimo |
| 21.3. |
ne naujai įrengtiems MDV |
Pagal MDV rizikos įvertinimą, bet ne rečiau kaip kas 8 metai |
| 22. |
Tiesioginiai ir netiesioginiai MDV ruožų būklės patikrinimai, kai nėra galimybės atlikti vamzdžių vidinės ertmės diagnostiką |
Pagal MDV rizikos įvertinimą |
2 lentelė. DSS, DAS, DSRM techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Atliekami darbai |
Periodiškumas (ne rečiau kaip) |
| 1. |
Uždarymo įtaisų (rankinio bei nuotolinio valdymo) sandarumo ir veikimo techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 2. |
Apsauginių vožtuvų techninis patikrinimas, veikimo derinimas ir plombavimas (jeigu tai numatyta gamintojo) |
Du kartus per metus |
| 3. |
Dujų pašildymo sistemos automatikos techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 4. |
Katilinėse dujas deginančių įrenginių dujų deginimo įtaisų techninis patikrinimas |
Gamintojo nustatytu periodiškumu ir apimtimi, o jei gamintojas nenustatė – vieną kartą per metus |
| 5. |
Dujas deginančių įrenginių ir dujų deginimo įtaisų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 6. |
Šildytuvų ir vamzdynų šiluminės izoliacijos pažeidimų pašalinimas |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 7. |
Dūmtraukių ir dūmtakių patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 8. |
Darbinių ir rezervinių dujų slėgio redukavimo linijų techninis patikrinimas ir reguliavimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 9. |
Odoravimo įrenginių, automatikos techninis patikrinimas. Odoranto dozavimo patikrinimas |
Du kartus per metus |
| 10. |
Įrenginių dažymas, užrašų ir dujų tekėjimo krypties rodyklių atkūrimas |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 11. |
Elektros įrenginių įžeminimo techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 12. |
Žaibolaidžių jungčių su įžeminimu techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 13. |
Šildymo ir vėdinimo sistemų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 14. |
Apšvietimo sistemų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 15. |
Elektros įrenginių ir žaibolaidžių dažymas |
Pagal apžiūrų rezultatus |
| 16. |
Šildymo ir vėdinimo sistemų dažymas |
Pagal apžiūrų rezultatus |
| 17. |
DSS ir DAS dujotiekių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais |
Vieną kartą per 5 metus. Prireikus dažniau, atsižvelgiant į ankstesnių matavimų duomenis |
| 18. |
Dujų slėgio (srauto) reguliavimo įrenginių techninis patikrinimas |
Gamintojo nustatytu periodiškumu ir apimtimi. Jei gamintojas nenustatė – vieną kartą per metus |
| 19. |
Pastatų ir lauko dujų sistemų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 20. |
AVS ir NVS techninis patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 21. |
Rezervinio elektros maitinimo šaltinio (elektros generatorius) techninis patikrinimas |
Pagal gamintojų rekomendacijas, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus |
| 22. |
Apsaugotų nuo sprogimo elektros įrenginių būklės techninis patikrinimas ir jų kabelių įvadų sandarumo apžiūra |
Vieną kartą per metus arba po bet kokių darbų atlikimo |
| 23. |
Bendra pastatų, teritorijų, privažiavimo kelių apžiūra |
Vieną kartą per metus |
| 24. |
Krūmų, žolės nupjovimas DSS, DAS, DSRM aikštelėse ir aplink jas |
Pagal teritorijos apžiūros duomenis, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus |
| 25. |
DSS, DAS, DSRM aikštelių aptvarų defektų šalinimas |
Pagal teritorijos apžiūros duomenis |
3 lentelė. DKS techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Atliekami darbai |
Periodiškumas (ne rečiau kaip) |
| 1. |
Dujų kompresorių apžiūra |
Pagal gamintojų rekomendacijas |
| 2. |
Dujų kompresorių techninis patikrinimas |
Pagal gamintojo rekomendacijas |
| 3. |
Antžeminių dujų technologinių vamzdžių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais |
Vieną kartą per 2 metus, jeigu ankstesnių matavimų duomenys nenustato dažnesnio matavimų poreikio. |
| 4. |
Apsauginių dujų vožtuvų techninis patikrinimas, veikimo derinimas ir plombavimas (jeigu tai numatyta gamintojo) |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 5. |
Vandens tiekimo sistemos techninis patikrinimas |
Pagal gamintojų rekomendacijas |
| 6. |
Technologinio vandens kokybės patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius arba po kiekvieno sistemos papildymo |
| 7. |
Oro tiekimo sistemos techninis patikrinimas: 1. kompresorių; 2. vožtuvų, saugos ir reguliavimo įtaisų; 3. vamzdynų ir uždarymo įtaisų |
Kompresoriui veikus gamintojo nustatytą valandų skaičių; Vieną kartą per 6 mėnesius; Vieną kartą per metus |
| 8. |
Kompresorinio agregato patalpų vėdinimo sistemos techninis patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 9. |
AVS ir NVS techninis patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 10. |
Įrenginių dažymas, užrašų ir dujų tekėjimo krypties rodyklių atkūrimas |
Pagal apžiūros rezultatus |
| 11. |
Elektros įrenginių įžeminimo techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 12. |
Žaibolaidžių jungčių su įžeminimu techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 13. |
Šildymo ir vėdinimo sistemų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 14. |
Apšvietimo sistemų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 15. |
Elektros įrenginių ir žaibolaidžių dažymas |
Pagal apžiūrų rezultatus |
| 16. |
Šildymo ir vėdinimo sistemų dažymas |
Pagal apžiūrų rezultatus |
| 17. |
Rezervinio elektros maitinimo šaltinio (elektros generatorius) techninis patikrinimas |
Pagal gamintojų rekomendacijas. Jei gamintojas nenustatė – 2 kartus per metus |
| 18. |
Apsaugotų nuo sprogimo elektros įrenginių būklės techninis patikrinimas ir jų kabelių įvadų sandarumo apžiūra |
Vieną kartą per metus arba po bet kokių darbų atlikimo |
| 19. |
DKS apsaugos ir gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos veikimo patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 20. |
DKS teritorijos šienavimas |
Pagal teritorijos apžiūros duomenis, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus |
4 lentelė. AVS ir NVS techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Atliekami darbai |
Periodiškumas (ne rečiau kaip) |
| 1. |
AVS ir NVS apžiūra, apsaugotų nuo sprogimo prietaisų kabelių įvadų sandarumo apžiūra |
Vieną kartą per metus arba po bet kokių darbų atlikimo |
| 2. |
DSS, DAS, DSRM telemetrijos sistemos veikimo nustatytais režimais patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 3. |
DSS, DAS, DSRM, DKS apsaugos ir gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos veikimo patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 4. |
Įjungtų į telemetrijos sistemą nuotolinio valdymo uždarymo įtaisų techninis patikrinimas |
Du kartus per metus |
| 5. |
MDV uždarymo įtaisų NVS sistemos veikimo nustatytais režimais patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 6. |
MDV uždarymo įtaisų apsaugos signalizacijos sistemos veikimo patikrinimas |
Vieną kartą per 6 mėnesius |
| 7. |
Perdavimo sistemos technologinio ryšio (telekomunikacijų) kabelinių tinklų izoliacijos varžos matavimas |
Vieną kartą per metus |
| 8. |
Perdavimo sistemos technologinio ryšio neaptarnaujamų stiprinimo punktų įžeminimo varžos matavimas |
Vieną kartą per metus |
| 9. |
Distancinė telemetrijos sistemų veikimo kontrolė |
Vieną kartą per parą |
5 lentelė. Apsaugos nuo korozijos priemonių techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas
| Eil. Nr. |
Atliekami darbai |
Periodiškumas (ne rečiau kaip) |
| 1. |
Katodinių stočių, kuriose neįrengtas NVS, techninis patikrinimas |
Vieną kartą per 3 mėnesius |
| 2. |
Galvaninių anodų įrenginių techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 3. |
Elektros srovių drenažo stočių techninis patikrinimas |
Vieną kartą per mėnesį arba dažniau, jei klaidžiojančios srovės yra didelės |
| 4. |
Prijungimų prie pašalinių konstrukcijų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 5. |
Srovės atsajos įtaisų ir įžeminimo sistemų techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 6. |
Saugos ir apsaugos įrenginių techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 7. |
KMK su nuotoline kontrole techninis patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 8. |
KMK be nuotolinės kontrolės techninis patikrinimas |
Vieną kartą per 3 metus |
| 9. |
Katodinės apsaugos veiksmingumo patikrinimas KMP-uose |
Kasmet pasirinktose vietose ir kas 3 metus visose vietose |
| 10. |
Dujotiekio apsauginės dangos vientisumo patikrinimas ir (ar) katodinės apsaugos veiksmingumo tyrimas |
Vieną kartą per 6 metus |
| 11. |
Korozijai pavojingų MDV ruožų saugos nuo korozijos būklės patikrinimas |
Eksploatuojančios įmonės nustatytu periodiškumu |
| 12. |
KAĮ telemetrijos sistemos veikimo nustatytais režimais patikrinimas |
Vieną kartą per metus |
| 13. |
KAĮ gelžbetoninių statinių („namelių“) remontas |
Pagal patikrinimų duomenis |
Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių
3 priedas
SUSIJĘ SU PERDAVIMO SISTEMOS EKSPLOATAVIMU DARBAI, KURIUOS GALI ATLIKTI KVALIFIKUOTI DARBUOTOJAI APMOKYTI PAGAL NEFORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO IR (AR) KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMAS
1. Uždarymo įtaisų, kontrolinių įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų, DSS, DAS, DSRM, DKS aikštelių aptvarų remontas, aikštelių žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, dangos atstatymas.
2. Privažiavimo kelių prie uždarymo įtaisų, DSS, DAS, DSRM remontas, kai keičiamas ar nekeičiamas dangos konstrukcijos tipas.
4. Kelio ženklų susikirtimuose (prasilenkimuose) su automobilių keliais, signalinių ženklų kertant vandens telkinius, kaip nustato Taisyklių 1 priedo 54 punkte nurodytas teisės aktas, įrengimas.
6. Perdavimo sistemos įrenginių pastatų išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remontas.
7. Rezervinio elektros maitinimo šaltinio (elektros generatoriaus, jo vidaus degimo variklio, automatinio valdymo įrenginio) remontas.
13. Uždarymo įtaisų ir kamerų aikštelių aptvarų, dujų išleidimo vamzdžių, uždarymo įtaisų dažymas, numeracijos atkūrimas.
17. MDV, DSS, DAS, DSRM ir kitų perdavimo sistemos įrenginių dažymas, užrašų ir dujų tekėjimo krypties rodyklių atkūrimas.
Gamtinių dujų perdavimo sistemos
eksploatavimo taisyklių
4 priedas
APSAUGINIAI DUJOTIEKIŲ ELEKTRINIAI POTENCIALAI
Dujotiekių apsauginiai elektriniai potencialai reikalingi apsaugai nuo korozijos užtikrinti, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms.
| Aplinka |
Natūralus elektrinis potencialas (En), V |
Apsauginis elektrinis potencialas (Ea), V |
|
| Vanduo ir gruntas, aerobinės sąlygos |
Normaliomis sąlygomis kai T<40, oC |
-0,65 iki -0,40 |
-0,85A iki -1,1B |
| Normaliomis sąlygomis kai T>60, oC |
-0,80 iki -0,50 |
-0,95A iki -1,1B |
|
| Aeruotas smėlio gruntas 100< ρ <1000, Ω·m |
-0,50 iki -0,30 |
-0,75 iki -1,1B |
|
| Aeruotas smėlio gruntas ρ>1000, Ω·m |
-0,40 iki -0,20 |
-0,65 iki -1,1B |
|
| Vanduo ir gruntas, anaerobinės sąlygos |
|
-0,80 iki -0,65 |
-0,95 iki -1,1B |
Pastabos:
1. Visos nurodomos elektrinių potencialų reikšmės yra pateikiamos (Cu / CuSO4) pamatinio elektrodo atžvilgiu.
2. Sąlygos tinkamos geležies metalams be priemaišų arba su mažu priemaišų kiekiu, kurių stiprumas ≤800 N/mm2.
3. A – kai temperatūra yra tarp 40 oC ir 60 oC, apsauginio elektrinio potencialo reikšmė interpoliuojama.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-16, 2013-01-21, Žin., 2013, Nr. 9-398 (2013-01-24), i. k. 113203NISAK00001-16
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 1-128 "Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-248, 2018-09-10, paskelbta TAR 2018-09-11, i. k. 2018-14338
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 1-128 „Dėl Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo