(Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2003, Nr. 48-2109; 2004, Nr. 80-2835;
2005, Nr. 47-1554, Nr. 88-3287; 2007, Nr. 43-1633; 2008, Nr. 71-2703, Nr. 81-3182)

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos šeimoms ir asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti (toliau – įsigyti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos ir nuomos mokesčio dalies kompensavimo nuomojant būstą iš fizinių ar privačių juridinių asmenų sąlygas ir tvarką.

2. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo.“

2 straipsnis. 2 straipsnio 6, 8 ir 11 dalių pakeitimas

1. 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „asmenims (šeimoms)“ įrašyti žodžius „šeimoms ir asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šeima – sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).“

3. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Našlaitis arba be tėvų globos likęs asmuo – asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), iki 18 metų.“

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

3 straipsnyje vietoj žodžio „padengti“ įrašyti žodį „apmokėti“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Paramos būstui įsigyti formos

Valstybės parama būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti.“

4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir tvarka

l. Valstybės parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1 straipsnyje, jeigu jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti Vyriausybės patvirtinto Šeimos ir asmens metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka, prieš paramos suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ar neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jei tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo nustatyta tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

2. Didžiausius valstybės remiamų būsto kreditų sumų dydžius šeimai ir asmeniui nustato Vyriausybė.

3. Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) tvirtina Vyriausybė. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos kredito įstaigos) (toliau – bankas) sudaro sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymu nustatytų subsidijų apmokėjimo) tvarkos. Sutartyje turi būti bankui nustatyti didžiausi metiniai šių kreditų teikimo dydžiai (limitai), atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.“

5 straipsnis. 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Draudimo įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų šio Įstatymo 4 straipsnio nustatytomis sąlygomis, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.“

6 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti

1. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės remiamo būsto kredito limito bei atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas ir jeigu jie yra:

1) buvę našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35 metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, – apmokama 20 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;

2) jaunos šeimos, auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra miręs, – apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio) sumos.

2. Subsidijos teikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.

3. Tuo atveju, kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti, gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo valstybės remiamo būsto kredito suteikimo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.

4. Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito, subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos.

5. Jeigu valstybės remiamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą subsidiją, tai jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos suma apskaičiuojama nuo būsto kredito likučio sumos. Kredito gavėjas, norintis pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius įsipareigojimus tą dieną, kurią kreipiasi į banką su prašymu pakeisti minėtą sutartį.“

7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

1. Teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą metus ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

2. Šeima ir asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jei jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimo metus neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą ar įsigijus būstą nuosavybės teise, šeima ir asmuo privalo per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą.

3. Šeimos ir asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas.“

8 straipsnis. 9 straipsnio 2 dalies pakeitimas

9 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „neįgalumo lygis“ įrašyti žodžius „sunkus ar vidutinis“, po žodžio „nedarbingais“ įrašyti žodžius „(netekusiais 75–100 procentų darbingumo)“, po žodžio „darbingais“ įrašyti žodžius „(netekusiais 60–70 procentų darbingumo)“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Išnuomojant socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį. Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.“

9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Socialinio būsto nuomos mokesčio dydis

Socialinio būsto nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu.“

10 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

1. Šeimos ir asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji institucija.

2. Šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);

3) buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

4) neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;

5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;

6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

3. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali būti perrašomi į atitinkamą kitą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše metus. Išnuomojant socialinį būstą, pirmenybė teikiama šeimoms ir asmenims, įrašytiems į buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą, kitų sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba. Sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

4. Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus.

5. Savivaldybės gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, taip pat šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotas gyvenamąsias patalpas viešai paskelbiama savivaldybės tinklalapyje.“

11 straipsnis. Neteko galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-101, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)

12 straipsnis. 12 straipsnio pavadinimo, 1 dalies 5 punkto, 2 ir 3 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 5 dalimi

1. Pakeisti 12 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimas“.

2. 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „tremtiniams“ įrašyti žodžius „ar jų šeimos nariams“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„5) kai privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams ar jų šeimos nariams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos gyvenamosios patalpos;“.

3. Pakeisti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:

1) kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2) gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);

3) per 60 procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, – jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;

4) gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5 dalį;

5) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje.“

4. 12 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „gyvenamąsias patalpas“ įrašyti žodžius „gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Už privatizuojamas gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai, skaičiuojamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos. Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias patalpas, kitas patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.“

5. Papildyti 12 straipsnį 5 dalimi:

„5. Ketinant privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis, kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą. Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6 mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šį Įstatymą, jie gali būti privatizuojami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami.“

13 straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pakeitimas

1. 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims)“ įrašyti žodžius „nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) apmokant daugiabučio namo modernizavimo, vykdomo pagal 1 punkte nurodytus investicijų projektus, išlaidas, tenkančias nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims: jiems tenkantį investicijos pradinį įnašą ar jo dalį, kredito draudimo įmoką ar jos dalį, kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį.“

2. 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „asignavimus“ įrašyti žodį „Specialiajai“, žodį „įgyvendinti“ išbraukti ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės paramos teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto asignavimus Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai.“

14 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

14 straipsnyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai“ įrašyti žodį „Specialiajai“, žodį „įgyvendinti“ išbraukti ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti finansavimas

Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai.“

15 straipsnis. Neteko galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-101, 2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.