Suvestinė redakcija nuo 2016-01-30 iki 2016-09-16

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 101-4748, i. k. 1112210ISAK0003-461

Nauja redakcija nuo 2016-01-30:

Nr. 3-28(1.5 E), 2016-01-29, paskelbta TAR 2016-01-29, i. k. 2016-01789

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

Dėl JŪRŲ LAIVŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ klasifikavimo ir pranešiMŲ APIE JŪRŲ LAIVŲ AVARIJAS IR INCIDENTUS TEIKIMO tvarkos Aprašo patvirtinimo

2011 m. liepos 29 d. Nr. 3-461

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindamas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB, nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL 2009 L 131, p. 164), nuostatas,

t v i r t i n u Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo ir pranešimų apie jūrų laivų avarijas ir incidentus teikimo tvarkos aprašą (pridedama).

Aplinkos ministras,

pavaduojantis susisiekimo ministrą                  Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3-461

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2016 m. sausio 29 d. įsakymo

Nr. 3-28(1.5 E)  redakcija)

JŪRŲ LAIVŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ klasifikavimo ir pranešiMŲ apie jūrų laivų avarijas IR incidentus TEIKIMO tvarkos AprašAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo ir pranešimų apie jūrų laivų avarijas ir incidentus teikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja jūrų laivų avarijų ir incidentų klasifikavimo ir pranešimų apie jūrų laivų avarijas ir incidentus teikimo tvarką.

2. Tvarkos aprašo reikalavimai taikomi jūrų laivų avarijoms ir incidentams, kurie:

2.1. yra susiję su jūrų laivais, plaukiojančiais su Lietuvos valstybės vėliava;

2.2. yra įvykę Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse, kaip apibrėžta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje;

2.3. yra susiję su kitais svarbiais Lietuvos Respublikos interesais, kuriuos nustato teisingumo ministro paskirtas (paskirti) jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (vadovai) (toliau – tyrimų vadovas).

3. Tvarkos aprašo reikalavimai netaikomi jūrų laivų avarijoms ir incidentams, kurie yra susiję tik su:

3.1. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo ir pakrančių apsaugos laivais, Lietuvos Respublikai priklausančiais arba jos valdomais laivais, kurie naudojami tik Vyriausybės nekomerciniais tikslais;

3.2. laivais, plaukiojančiais tik vidaus vandenyse;

3.3. pramoginiais laivais, kuriais nevykdoma prekyba, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais.

3.4. mediniais primityvios konstrukcijos laivais.

3.5. ne mechaniniu būdu varomais laivais.

3.6. trumpesniais nei 15 metrų žvejybos laivais.

3.7. pritvirtintomis jūrų gręžimo platformomis.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų laivų ir incidentų tyrimo kodekse (2008 m. gegužės 16 d. Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugos komiteto rezoliucija 255(84) patvirtinto Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo kodekso naujausia redakcija), Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme.

II SKYRIUS

JŪRŲ LAIVŲ AVARIJŲ KLASIFIKAVIMAS

5. Jūrų laivų avarijos skirstomos į labai sunkias avarijas, sunkias avarijas ir nesunkias avarijas:

5.1. Labai sunki avarija – jūrų laivo avarija, kurios metu įvyko laivo žūtis, dingo, žuvo žmogus ar prabuvo daugiau nei 90 parų ligoninėje po įvykio laive arba buvo labai užteršta aplinka, t. y. išsiliejo daugiau kaip 50 tonų teršalų.

5.2. Sunki avarija – jūrų laivo avarija, kuri neklasifikuojama kaip labai sunki avarija, kurios metu jūrų laive įvyko gaisras, sprogimas, laivas susidūrė su kitu laivu, laivas užplaukė ant seklumos, atsitrenkė į kitą objektą, patyrė apgadinimų dėl blogų meteorologinių sąlygų, patyrė laivo korpuso pažeidimų dėl susidūrimo su ledais, atsirado laivo korpuso įtrūkimų ar numanomų laivo korpuso apgadinimų ir dėl to jūrų laive atsirado tokių konstrukcinių apgadinimų (laivo korpuso povandeninės dalies pramuša, laivo pagrindinių variklių gedimas ar  sulūžimas, didelis antstato apgadinimas ir panašiai), dėl kurių jūrų laivas prarado savo jūrines savybes ir laivą būtina vilkti arba reikalinga pagalba iš kranto, arba buvo užteršta aplinka, t. y. išsiliejo mažiau kaip 50 tonų teršalų, ir laivą būtina vilkti arba reikalinga pagalba iš kranto arba kai asmenį reikia hospitalizuoti iš laivo daugiau nei 72 valandoms per savaitę nuo sužeidimo dienos, bet ne daugiau nei 90 dienų po įvykio laive.

5.3. Nesunki avarija – jūrų laivo avarija, kuri neklasifikuojama kaip labai sunki arba kaip sunki avarija.

III SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE JŪRŲ LAIVO AVARIJĄ IR INCIDENTĄ

6. Lietuvos saugios laivybos administracija, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir (arba) kiti asmenys arba subjektai, gavę informaciją apie jūrų laivų avariją ar incidentą, numatytą Tvarkos apraše, privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo informacijos apie tokį įvykį gavimo momento informuoti tyrimų vadovą apie jūrų laivų avarijas ir incidentus, taip pat perduoti visą gautą informaciją apie jūrų laivų avarijas ir incidentus ir kitą informaciją, kurios paprašys tyrimų vadovas.

7. Įvykus jūrų laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, avarijai (išskyrus Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus atvejus) ar incidentui už Lietuvos Respublikai priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono Baltijos jūroje ribų, laivybos bendrovė ar jūrų laivo kapitonas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tokio jūrų laivo avarijos ar incidento įvykio apie tai praneša Lietuvos saugios laivybos administracijai, kuri nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tokio pranešimo gavimo apie tai praneša tyrimų vadovui ir kitoms, jos nuomone, dėl jūrų laivo avarijos suinteresuotoms institucijoms. Jeigu jūrų laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, avarija ar incidentas įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje ar uoste, Lietuvos saugios laivybos administracija apie tai privalo papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai toje valstybėje.

8. Įvykus jūrų laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, labai sunkiai avarijai už Lietuvos Respublikai priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono Baltijos jūroje ribų, laivybos bendrovė ar jūrų laivo kapitonas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pirminės informacijos apie tokią avariją gavimo apie tai praneša Lietuvos saugios laivybos administracijai, kuri nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tokio pranešimo gavimo apie tai praneša tyrimų vadovui ir kitoms, jos nuomone, dėl labai sunkios jūrų laivo avarijos suinteresuotoms institucijoms.

9. Įvykus jūrų laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Šventosios valstybiniame jūrų uoste, Būtingės naftos terminalo akvatorijoje ir prieigose, jūrų laivo kapitonas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 valandą privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir tyrimų vadovui.

10. Pranešimuose apie jūrų laivo avariją arba incidentą nurodoma (jei tokie duomenys turimi):

10.1. laivo pavadinimas, Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktas identifikavimo numeris, laivo savininkas, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, pavadinimas;

10.2. avarijos (incidento) laikas (laivo, vietinis), data;

10.3. avarijos (incidento) vieta ir koordinatės;

10.4. laivo maršrutas;

10.5. duomenys apie krovinį ir, jeigu krovinys yra pavojingasis, pavojingumo klasė pagal Tarptautinį pavojingųjų krovinių gabenimo jūra kodeksą, krovinio kiekis;

10.6. informacija apie avarijos (incidento) metu buvusias hidrometeorologines sąlygas;

10.7. informacija apie tai, ar laive buvo locmanas ir ar buvo naudojamasi vilkiko paslaugomis;

10.8. trumpa informacija apie avarijos (incidento) pasekmes ir jų poveikį laivo saugumui;

10.9. duomenys apie jūros aplinkos užteršimą;

10.10. duomenys apie laivo grimzlę iki avarijos ir po jos;

10.11. duomenys apie laivo pasvirimą, jeigu laivas pasviręs;

10.12. duomenys apie kuro ir tepalų atsargas laive;

10.13. duomenys apie avarijos metu dingusius, žuvusius ar sužeistus žmones (jeigu tokių yra);

10.14. duomenys apie laivo įgulos (keleivių) sudėtį ir pilietybę;

10.15. duomenys apie esantį laive reiso duomenų registravimo įrenginį, jo tipą ir ar būtinas įrašas buvo padarytas po įvykio;

10.16. kiti duomenys laivo kapitono nuožiūra.

11. Tyrimų vadovo ir Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytų institucijų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

_______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-538, 2011-09-12, Žin., 2011, Nr. 113-5344 (2011-09-15), i. k. 1112210ISAK0003-538

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3-461 "Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-303, 2013-05-24, Žin., 2013, Nr. 56-2816 (2013-05-30), i. k. 1132210ISAK0003-303

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3-461 "Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas

Nr. 3-28(1.5 E), 2016-01-29, paskelbta TAR 2016-01-29, i. k. 2016-01789

Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 3-461 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo