Suvestinė redakcija nuo 2019-09-01 iki 2020-06-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 13-467, i. k. 1021010ISTA00IX-705
Nauja redakcija nuo 2019-09-01:
Nr. XIII-2273, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-06-28, i. k. 2019-10570
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
1. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
2. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas.
3. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
2) daiktams ir įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra skirta naudoti juos kaip ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;
4. Daiktų ir įrenginių modelius ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.
5. Specialiojo statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, galioja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiojo statuso subjekto vadovo priimti teisės aktai, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai ir kuriuo, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
2. Civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta (toliau – civilinė apyvarta) – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, taisymas, perdirbimas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas, importas, vežimas, reeksportas (kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 258/2012 2 straipsnyje), kai šią veiklą vykdo fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, išskyrus specialiojo statuso subjektus.
3. Dujinis ginklas – šaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas šaudyti tik kenksmingosiomis, dirginamosiomis ar kitomis dujinėmis veikliosiomis medžiagomis, jų užtaisais ar imitaciniais šaudmenimis.
4. Dujų įrenginys – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos.
5. Duslintuvas – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą, panaudojant jame esančią specialią (specialias) išsiplėtimo kamerą (kameras) ir (ar) pertvarėlę (pertvarėles), membraną (membranas) ar kitus panašius konstrukcijos elementus.
6. Ekspansyvioji kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri skverbdamasi į kliūtį staiga deformuojasi arba suyra į specialiai suformuotas skeveldras.
7. Elektros šoko įtaisas – nešaunamasis ginklas, skirtas tiesiogiai ar per atstumą taikiniui paveikti elektros srove.
8. Europos fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės, ar Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis arba kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis.
9. Europos juridinis asmuo – Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija arba jų padalinys.
10. Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, kuriuo patvirtinamas šaunamojo ginklo priklausymas asmeniui ir suteikiama teisė šį ginklą ir jam skirtus šaudmenis vežti į Europos Sąjungos valstybes nares.
11. Ginklas – daiktas ar įrenginys, sukonstruoti arba pritaikyti taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.
12. Ginklininkas – fizinis asmuo, atsakingas už subjekto, kuris verčiasi šiame įstatyme nustatyta licencijuojama veikla, ar jo padalinio ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gabenimą, priėmimą, laikymą, išdavimą, apskaitą.
13. Ginklo ir (ar) šaudmenų gabenimas – ginklo ir (ar) šaudmenų pervežimas, pernešimas ir kiti transportavimo būdai tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad nebūtų galimybės ginklo ir (ar) šaudmenų panaudoti nedelsiant.
14. Ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – ginklo ir (ar) šaudmenų faktinis turėjimas fizinio asmens būste, juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio patalpose arba kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas.
15. Ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis – ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant.
17. Ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas – ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas, nešiojimasis, saugojimas, naudojimas.
18. Ginklo naudotojas – fizinis asmuo, kuris turi teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos ginklą ir kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo ginklu.
22. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, taisymas, perdirbimas, pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimasis, naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas, importas, vežimas, reeksportas (kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 258/2012 2 straipsnyje).
23. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportas (toliau – ginklų eksportas) – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamas šalis arba teritorijas.
24. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gabenimas tranzitu (toliau – ginklų gabenimas tranzitu) – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių, neturinčių Europos Sąjungos prekių muitinio statuso, vežimas per Europos Sąjungos muitų teritoriją iš vienos šiai teritorijai nepriskiriamos šalies ar teritorijos į kitą šiai teritorijai nepriskiriamą šalį ar teritoriją.
25. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gaminimas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų dalių surinkimas į visumą.
26. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importas (toliau – ginklų importas) – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamų šalių arba teritorijų.
27. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių partija (toliau – ginklų partija) – tam tikras kiekis vienu metu vieno siuntėjo vienam gavėjui siunčiamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių, kuriems taikoma ta pati muitinės procedūra.
28. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimas (toliau – ginklų vežimas) – ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių išvežimas iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba įvežimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
29. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų klasifikacija – šiame įstatyme nustatytas ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai.
30. Ginklų prekybos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo (išskyrus prekiautoją), kurių vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro derybos dėl šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių pirkimo, pardavimo, tiekimo sandorių organizavimo, taip pat tokių sandorių organizavimas arba šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių perdavimo Lietuvos Respublikoje, iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę, iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės į trečiąją šalį ar iš trečiosios šalies į Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominės erdvės valstybę organizavimas.
31. Ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų ir (ar) jų dalių, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar pažintinę vertę, rinkinys.
32. Ilgasis šaunamasis ginklas – bet kuris kitas šaunamasis ginklas, išskyrus trumpąjį šaunamąjį ginklą.
33. Imitacinis ginklas – šaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas šaudyti tik imitaciniais šaudmenimis, skirtas naudoti kuriant televizijos laidas, teatrų spektaklius, kino filmus, fotografijų sesijas, atkuriant istorinius įvykius ar organizuojant paradus, sporto renginius ir mokymus.
34. Imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio; kamščio gali nebūti) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti.
35. Išankstinis sutikimas dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimo (toliau – išankstinis sutikimas dėl ginklų vežimo) – dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina, kad neprieštarauja dėl jame nurodytų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimo į šios valstybės teritoriją.
36. Kolekcininkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos pripažintas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, istoriniais, kultūriniais, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais renkantys šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, taip pat jų dalis, senovinius ginklus ir šaudmenis, nešaunamuosius ginklus ir visiškai netinkamus naudoti ginklus.
37. Kompensatorius – prie šaunamojo ginklo vamzdžio laibgalio tvirtinamas arba į šaunamojo ginklo konstrukciją integruotas įtaisas, kurio pagrindinė paskirtis mažinti ginklo atatranką.
38. Kontroliuojantysis asmuo – fizinis asmuo, kuris, būdamas juridinio asmens akcininkas (pajininkas, narys), pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių, administracijos vadovus arba faktiškai kontroliuoja juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių priimamus sprendimus.
39. Leidimas eksportuoti ginklus – dokumentas, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 258/2012 2 straipsnyje.
40. Leidimas gabenti ginklus tranzitu – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vieną kartą vežti tranzitu vieną ginklų partiją.
41. Leidimas importuoti ginklus – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vieną kartą importuoti vieną ginklų partiją.
42. Leidimas įsigyti ginklus – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad ne Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys arba nenuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas gali įsigyti leidime įrašytus ginklus. Šiuo leidimu taip pat suteikiama teisė įsigyti šaudmenų.
43. Leidimas įvežti (išvežti) pavienius ginklus – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įvežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskirtų šalių ir teritorijų arba išvežti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos į Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskirtas šalis ir teritorijas, gabenti per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tranzitu Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčius leidime nurodytus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis.
44. Leidimas laikyti ginklus – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus.
45. Leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus.
46. Leidimas vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (toliau – leidimas vežti ginklus) – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.
47. Naktinis taikiklis – prie ginklo tvirtinamas ir ginklui nutaikyti į taikinį skirtas elektroninis prietaisas, kuriuo išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys arba kuriuo išryškinamas silpnai matomas ar nematomas taikinys, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius arba kuris gali aptikti taikinį, skleidžiantį šilumą.
48. Nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Prie nešaunamųjų ginklų priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai.
49. Nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintis fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
50. Pavienis ginklas – ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys, kurie įvežami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, išvežami iš jos ar gabenami per ją tranzitu, neturint tikslo jų realizuoti ar kitaip perduoti.
51. Pertaisomasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio rankos veiksmu užtaisomas šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio.
52. Pneumatinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos.
53. Prekiautojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurių vykdomą veiklą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, prekyba, mainai, nuoma, taisymas ar perdirbimas arba šaudmenų, jų dalių gamyba, prekyba, mainai, perdirbimas.
54. Profesinė veikla – fizinio, juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių veikla, už kurią jie gauna pajamų ir kuriai vykdyti reikia nešiotis (naudoti) ginklus.
55. Pusiau automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą.
56. Senovinio ginklo kopija – šaunamasis ginklas, pagamintas 1899 metais ar vėliau pagal iki 1870 metų sukurtą ginklo modelį.
57. Senovinis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio modelis sukurtas iki 1870 metų ir kuris pagamintas iki 1899 metų.
58. Signalinis ginklas – šaunamasis ginklas, skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis.
59. Specialiojo statuso subjektai – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, krašto apsaugos sistemos institucijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, vidaus reikalų statutinės įstaigos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Ginklų fondas), Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikos muitinė (ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme).
60. Sviedinys – šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kita), strėlė, skirti taikiniui paveikti.
61. Šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo raumenų jėga per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.
65. Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.
66. Šaunamojo ginklo dalis – šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių.
67. Šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio.
68. Templinis ginklas – nešaunamasis ginklas, kurio sviediniui, naudojantis raumenų jėga ar mechaniniais įrenginiais, energiją suteikia tamprus elementas.
70. Trečioji šalis – valstybė, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares arba Europos ekonominės erdvės valstybes.
72. Trumpasis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ne ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm.
75. Vienašūvis šaunamasis ginklas – vieną ar kelis vamzdžius be šovinių dėtuvės turintis šaunamasis ginklas, kurį prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka šovinį įdedant į šovinio lizdą ar į užtaisymo mechanizmą.
76. Visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą arba pakeičiant šaunamojo ginklo savybes taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti, išimti, pakeisti kitomis, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal paskirtį.
II SKYRIUS
GINKLŲ, ginklų priedėlių IR ŠAUDMENŲ klasifikacija
3 straipsnis. A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriami:
4) šaudmenys su šarvamušiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
5) pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviosiomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius ir kulkas medžioklei naudoja tam teisę turintys asmenys;
6) automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus;
7) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jeigu dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;
8) centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jeigu dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių;
9) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šaudyti pridėjus prie peties, kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinę buožę, kurią galima pašalinti nenaudojant įrankių;
10) bet kokie A kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus;
14) visų rūšių bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
19) šaunamieji ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar kurie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami;
20) ginklai, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį žalojanti priemonė naudojamas radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei ar sveikatai dujos ar kitokios pavojingos gyvybei ar sveikatai medžiagos arba energija;
4 straipsnis. B kategorijos ginklai
B kategorijos ginklams priskiriami:
3) pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte išvardytus ginklus;
6) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus ginklus;
7) bet kokie B kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus;
5 straipsnis. C kategorijos ginklai
C kategorijos ginklams priskiriami:
4) šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau prie jų nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 džaulio (J) iki 7,5 džaulio (J);
5) A ir B kategorijų ginklai, perdirbti į visiškai netinkamus naudoti ginklus iki 2016 m. balandžio 8 d. arba pagal 2015 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti (OL 2015 L 333, p. 62).
6 straipsnis. D kategorijos ginklai
III SKYRIUS
DraudžIami GINKLai, GINKLŲ PRIEDĖLIAI IR ŠAUDMENys
7 straipsnis. Draudžiami ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys
1. Lietuvos Respublikoje draudžiami visi ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, kuriuos draudžia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Draudimas turėti tokius ginklus netaikomas valstybinėms kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, taip pat nacionaliniams, respublikiniams ir savivaldybių muziejams, taip pat kolekcininkams, kolekcionuojantiems šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka perdirbtus šaunamuosius ginklus. Identifikacinių numerių neturintys A, B, C kategorijų ginklai jų savininko pasirinkimu turi būti pažymėti identifikaciniais numeriais ir įregistruoti Ginklų registre arba perdirbti į visiškai netinkamus naudoti, o neatlikus nurodytų veiksmų, jie turi būti sunaikinti.
3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:
1) A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą;
3) dujų įrenginiai, signaliniai ir dujiniai ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, šaunamųjų ginklų šaudmenys su nuodingosiomis medžiagomis;
5) šoviniai, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungos nario (toliau – šaulys) tarnybai naudojamus šovinius, kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu;
6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui, medžioklei ir šaulio tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius;
7) kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, neturintys ūkinės ar buitinės paskirties;
4. Civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai (veikiant tampriam elementui ar gravitacijos jėgai) iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
5. Ekspertų komisija, nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje:
1) priima sprendimą dėl daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas gyvybei ar sveikatai dujas ar kitokias pavojingas gyvybei ar sveikatai medžiagas arba energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio įstatymo 3 straipsnio 20 punkte;
2) įvertina naujai rinkoje atsiradusius daiktus, įrenginius dėl jų atitikties šiame įstatyme ginklo, ginklo priedėlio, šaudmens, jų dalies sąvokų apibrėžtims ir priima sprendimą dėl jų pripažinimo ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis bei priskyrimo tam tikrai kategorijai;
IV SKYRIUS
Ginklų registras ir Ginklų APSKAITA
8 straipsnis. Ginklų registras
1. Visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre.
9 straipsnis. Ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaita
1. Specialiojo statuso subjektai duomenis apie turimus A, B, C kategorijų ginklus Ginklų registro nuostatuose nustatyta tvarka privalo teikti Ginklų registrui.
2. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą tvarko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) kartu su apskričių vyriausiaisiais policijos komisariatais (toliau – teritorinė policijos įstaiga) (toliau Policijos departamentas ir teritorinės policijos įstaigos kartu vadinamos policijos įstaigomis).
V SKYRIUS
GINKLų, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENų IR JŲ DALIŲ įSIgijimas IR TURĖJIMAS
10 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių nuosavybės teisės subjektai
11 straipsnis. Asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis
1. Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams:
8) šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui;
2. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams:
3. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys turi teisę įsigyti ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję ir turintys A kategorijos ginklų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, gali įsigyti ir turėti šiems ginklams skirtas dėtuves, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių (jeigu tai trumpasis šaunamasis ginklas) arba daugiau kaip 10 šovinių (jeigu tai ilgasis šaunamasis ginklas).
4. Draudžiama įsigyti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš asmenų, kurie neturi teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis ar tarpininko veikla.
5. Įsigyjant A, B ar C kategorijų šaunamuosius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis nuotoliniu būdu (elektroninėmis priemonėmis), juos įsigijusio asmens tapatybė ir leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus ar leidimas įsigyti ginklus (jeigu toks leidimas reikalingas) turi būti patikrinti prieš šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių pristatymą arba ne vėliau kaip pristatymo metu. Tokį patikrinimą atlieka prekiautojas arba tarpininkas.
12 straipsnis. Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai
1. Leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį (toliau šiame straipsnyje – prašymas).
2. Leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduodami:
2) Europos fiziniams ir Europos juridiniams asmenims, gavusiems šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytos veiklos licencijas ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;
3. Patikrinimus, siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ar leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, netaikomi šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai, atlieka policijos įstaigos, gavusios prašymą. Patikrinimai atliekami, sprendimas dėl leidimo įsigyti ginklus išdavimo priimamas ir leidimas įsigyti ginklus išduodamas arba jį išduoti atsisakoma ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos, o dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išdavimo – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šie terminai policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti pratęsti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo prašymo pateikimo dienos, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu, atlikus asmenų, pretenduojančių gauti leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ginklus ar leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus, patikrinimus, gaunama informacija apie šių asmenų turimą teistumą už užsienio valstybėse padarytas nusikalstamas veikas ir būtina atlikti asmens užsienio valstybėje padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
4. Policijos įstaiga, gavusi prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinimą, kad prašymas gautas. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas leidimui išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai, apie šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sprendimo pratęsti terminus priėmimą (jeigu toks sprendimas priimtas) ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atitinkamai per 10 kalendorinių dienų ar per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos arba pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstam terminui negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas sprendimas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.
5. Leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis.
6. Atsisakymas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus turi būti motyvuotas. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A, B, C kategorijų ginklus arba per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl leidimo įsigyti ginklus pateikimo dienos, arba pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstam terminui negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimamas sprendimas išduoti leidimą įsigyti ginklus, leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus.
8. Leidimas įsigyti ginklus galioja 6 mėnesius nuo leidimo įsigyti ginklus išdavimo dienos, tačiau ne ilgiau, negu galioja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas išankstinis sutikimas dėl ginklų vežimo arba kitos užsienio valstybės, kurios piliečiai yra nenuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ar kurioje jie nuolat gyvena, išduotas kitas dokumentas, patvirtinantis teisę įvežti į užsienio valstybę ginklus ir (ar) šaudmenis. Neįsigijus ginklo ir (ar) šaudmenų iki leidimo įsigyti ginklus galiojimo termino pabaigos, dėl kito leidimo įsigyti ginklus gavimo galima kreiptis šiame straipsnyje nustatyta tvarka į policijos įstaigą. Leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių.
9. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus galioja 5 metus ir gali būti teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęstas kas 5 metai 5 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytas bendras leidimas laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklus galioja neribotą laiką.
10. Leidimai įsigyti ginklus, leidimai laikyti ir leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims gali būti išduodamas vienas bendras leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Šiame leidime nurodoma, kokius ginklus asmuo gali laikyti, kokius – nešiotis. Fiziniams asmenims gali būti išduodamas vienas bendras neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklus. Išduodant šioje dalyje nurodytus leidimus, ginklų identifikaciniai duomenys (ginklo šalis gamintoja ir gamybos vieta, markė, modelis, kalibras, gamintojo pavadinimas, pagaminimo metai ir identifikacinis numeris) į šiuos leidimus neįrašomi.
11. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu neišduodamas.
12. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo.
13 straipsnis. Tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimo ir turėjimo reikalavimai
1. Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais.
2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turintys medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus.
3. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Sportui B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įgyti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 16 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, jeigu jie yra šaudymo sporto atstovai ir turi rašytinį tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą.
4. Savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
5. Savigynai B kategorijos ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus.
6. Profesinei veiklai B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus. Nešiotis šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali ne jaunesni kaip 21 metų Europos fiziniai asmenys, Europos juridinių asmenų darbuotojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą nešiotis ginklus. Automatinius šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, gavęs leidimą laikyti ginklus, turi teisę įsigyti ir turėti Lietuvos bankas, šiuos ginklus, vykdydami tarnybines pareigas, gali nešiotis Lietuvos banko darbuotojai – ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą nešiotis ginklus.
7. Kolekcijoms sudaryti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – kolekcininkai, gavę leidimą laikyti ginklus, ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys – kolekcininkai, gavę leidimą laikyti ginklus. A kategorijos ginklus, šaudmenis kolekcijoms sudaryti gali įsigyti valstybės institucijos, turinčios teisę įsigyti veikiančius A kategorijos ginklus. Nacionaliniai, respublikiniai ir savivaldybių muziejai, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įsigyti visų kategorijų ginklus, šaudmenis ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo dienos privalo perdirbti juos taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį. Ginklų perdirbimu į netinkamus naudoti pagal paskirtį laikomas toks ginklų perdirbimas, kai juos atkurti galima tik pakeičiant reikiamas dalis naujomis dalimis.
8. Moksliniam tyrimui, savo pagamintų ginklų, jų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių išbandymui A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus.
9. Šaulio tarnybai A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti profesinės karo tarnybos, kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo kariai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų.
10. D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir šios organizacijos nario pažymėjimą.
11. Lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui ar šaulio tarnybai, medžioklei.
12. Mokymui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktuose, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, gavę leidimą laikyti ginklus.
13. Visų kategorijų šaunamuosius ginklus, gavę leidimą laikyti ginklus, gali įsigyti ir turėti teatrai ir kiti juridiniai asmenys, kurie verčiasi televizijos laidų, teatrų spektaklių, kino filmų, fotografijų sesijų kūrimu, istorinių įvykių atkūrimu ar paradų, sporto renginių ir mokymų organizavimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys privalo per 30 kalendorinių dienų nuo šaunamųjų ginklų įsigijimo perdirbti juos į imitacinius ginklus. Imitacinius ginklus galima naudoti tik vaidinimo, filmavimo, fotografijos sesijos, parado, sporto renginio ar istorinio įvykio atkūrimo ir mokymo vietose. Šaunamųjų ginklų perdirbimo į imitacinius ginklus ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
14. Sportui A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai – šaudymo sporto atstovai, kurie per paskutinius 12 mėnesių nuo prašymo dėl leidimo laikyti A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, pateikimo dienos, reguliariai užsiėmė šaudymo sportu (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto varžybose) bei aktyviai treniravosi (dalyvavo bent dvejose tarptautinio ar nacionalinio lygmens šaudymo sporto pratybose) rengdamiesi šaudymo sporto varžyboms ir dalyvavo šaudymo sporto varžybose, kurias yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, kai ginklas atitinka specifikacijas, būtinas šaudymo rungčiai, kurią yra pripažinusi tarptautiniu mastu pripažinta šaudymo sporto šakos federacija arba nacionalinė šaudymo sporto šakos federacija, gavę leidimą laikyti ginklus.
14 straipsnis. Tam tikrų asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis
1. Akredituotas ir reziduojantis užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir aptarnaujantysis personalas, jų šeimos nariai, taip pat kiti asmenys, kuriems atitinkamas privilegijas suteikia tarptautiniai susitarimai, Lietuvos Respublikoje gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
2. Teisėtai į Lietuvos Respubliką atvykę ne jaunesni kaip 21 metų trečiųjų šalių gyventojai, taip pat Europos fiziniai asmenys, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai ir (ar) šaudmenys iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo dienos, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C kategorijų ginklų ir (ar) šaudmenų, privalo pateikti Europos Sąjungos valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo arba kitos užsienio valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje jie nuolat gyvena, dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į Europos Sąjungos valstybę narę ar kitą užsienio valstybę, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti ginklus.
15 straipsnis. Ginklų įsigijimo, laikymo, įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos reikalavimai tam tikriems asmenims
1. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, ginklus ir šaudmenis Lietuvos Respublikoje įsigyja, juos laiko, įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš jos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Ginklo ir šaudmenų naudotojas
1. Fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis B ar C kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, būste. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.
2. Fizinis asmuo jam priklausantį A kategorijos ginklą, nurodytą šio įstatymo 3 straipsnio 6, 7 ir 8 punktuose, B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui (įskaitant trečiųjų šalių gyventojus), turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą:
2) aukšto meistriškumo sporto varžybų, aukšto meistriškumo sporto pratybų, fizinio aktyvumo pratybų ir sporto renginių metu;
3. Juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys jiems priklausančius B ar C kategorijos ginklus, jų šaudmenis gali perleisti naudoti jų darbuotojui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą.
4. Juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys arba fizinis asmuo jiems priklausančius B ar C kategorijos ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo sporto varžybų, pratybų, mokymų metu laikinai perleisti naudoti fiziniams asmenims (įskaitant trečiųjų šalių gyventojus), prižiūrint treneriui ar kitam atsakingam už saugų šaudymą asmeniui.
17 straipsnis. Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai
1. Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:
3) sergantis kai kuriomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turintis šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;
5) nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti reikalingų dokumentų ar informacijos arba pateikęs sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus;
7) neturintis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančių sąlygų laikyti ginklą;
8) kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
9) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas;
10) apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus;
2. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
3. Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, medicininio patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru.
4. Šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 9 punktų nuostatos netaikomos asmenims, norintiems įsigyti ir turėti C kategorijos ginklus.
5. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams ir (ar) kariams, pateikusiems pažymą (raštą), kad jie specialiojo statuso subjektų vadovų nustatyta tvarka yra išlaikę egzaminą (įskaitą) dėl tarnybinio ginklo nešiojimo (priskyrimo).
18 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo
1. Šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
2. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo;
6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais;
7) per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą;
9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;
10) per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai;
11) kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą;
12) kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
VI SKYRIUS
ūkinė VEIKLA, susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis IR JŲ DALIMIS
19 straipsnis. Bendrieji ūkinės veiklos, susijusios su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, reikalavimai
1. Licencijuojama ūkinė veikla yra:
2. Licencijas verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla turi teisę gauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, atitinkantys šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Licencijos verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla išduodamos neribotam laikui.
3. Lietuvos Respublikoje verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla turi teisę valstybių narių paslaugų teikėjai, pateikę licencijas išduodančiai institucijai savo registracijos valstybėje narėje gautas licencijas ir (ar) leidimus verstis atitinkama veikla. Licencijas išduodanti institucija, patikrinusi pateiktos licencijos ir (ar) leidimo galiojimą ir gavusi licenciją ir (ar) leidimą išdavusios valstybės narės patikrintų asmenų, kurie dirba su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, sąrašus, išduoda rašytinį sutikimą verstis Lietuvos Respublikoje licencijuojama veikla (toliau – rašytinis sutikimas). Rašytinis sutikimas išduodamas neribotam laikui.
4. Sprendimas dėl licencijos ar rašytinio sutikimo išdavimo priimamas ir licencija ar rašytinis sutikimas išduodami arba pateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti licenciją ar rašytinį sutikimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 10 dalyje nurodytose licencijavimo taisyklėse ir reikalingų licencijai ar rašytiniam sutikimui išduoti (toliau šiame straipsnyje – dokumentai), gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos.
5. Licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinimą, kad dokumentai gauti. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas licencijai ar rašytiniam sutikimui išduoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad licencija ar rašytinis sutikimas išduoti.
6. Atsisakymas išduoti licenciją ar rašytinį sutikimą turi būti motyvuotas vadovaujantis atitinkamai šio straipsnio 8 ir (ar) 9 dalyse nustatytais reikalavimais. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo atsisakymą išduoti licenciją ar rašytinį sutikimą turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad licencija ar rašytinis sutikimas išduoti.
8. Licencija ar rašytinis sutikimas neišduodami, jeigu:
1) buvo pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai ar pateikti klaidingi, neišsamūs duomenys ir per šio straipsnio 10 dalyje nurodytose licencijavimo taisyklėse nustatytą terminą duomenys nebuvo patikslinti ir (ar) nepateikti trūkstami dokumentai;
2) paaiškėja, kad Europos juridinio asmens kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui taikoma bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė arba Europos fiziniam asmeniui ar Europos juridinio asmens darbuotojui, dirbančiam su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, taip pat ginklininkui taikoma bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 10, 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė;
3) nustatoma, kad pareiškėjui (Europos fiziniam asmeniui, Europos juridiniam asmeniui, Europos juridinį asmenį kontroliuojantiesiems asmenims ar Europos juridinio asmens administracijos vadovui) buvo panaikintas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas šio straipsnio 16 dalies 2, 3, 6, 8, 9, 10 punktuose nustatytais pagrindais ir nuo to laiko nepraėjo 3 metai;
9. Rašytinis sutikimas neišduodamas ir tuo atveju, kai iš paslaugų teikėjo registracijos valstybės narės gaunama informacija, kad paslaugų teikėjo registracija, licencija ir (ar) leidimas negalioja, licencijos ir (ar) leidimo galiojimas sustabdytas, taip pat jeigu į patikrintų asmenų, kurie dirba su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, sąrašus yra įtraukti asmenys, neturintys teisės dirbti su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusio darbo.
11. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas licencijas išduodančios institucijos yra įspėjamas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, jeigu jis pažeidžia šiame skyriuje nurodytus reikalavimus. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, turi pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimus per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą.
12. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas yra sustabdomas, jeigu:
1) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą, per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalina šių licencijuojamos veiklos pažeidimų;
2) paaiškėja, kad licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojo kontroliuojančiajam asmeniui, administracijos vadovui iškilo bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, o Europos fiziniam asmeniui, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar Europos juridinio asmens, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotojui, dirbančiam su licencijuojama veikla tiesiogiai susijusį darbą, taip pat ginklininkui, – bent viena šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 10, 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė.
13. Rašytinio sutikimo galiojimas sustabdomas ir tuo atveju, kai iš paslaugų teikėjo registracijos valstybės narės gaunama informacija apie šioje valstybėje narėje priimtą sprendimą sustabdyti licencijos ir (ar) leidimo galiojimą.
14. Jeigu licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas per šio straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatytą terminą pateikia dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas (arba licencijas išduodančiai institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), licencijas išduodanti institucija licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymą panaikina.
15. Licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas raštu prašo panaikinti licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimą;
2) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas per 3 mėnesius nuo licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimo sustabdymo nepašalina licencijuojamos veiklos pažeidimų;
3) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, kuriam sustabdytas licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas, per vienus metus antrą kartą padaro licencijuojamos veiklos pažeidimą;
4) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas – juridinis asmuo, kita organizacija ar padalinys – likviduotas;
6) nustatoma, kad licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms (toliau – kontroliuojančiosios institucijos) pateikė su licencijuojama veikla susijusią tikrovės neatitinkančią informaciją;
7) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas per 3 metus nuo licencijos ar rašytinio sutikimo išdavimo dienos nepradeda licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytos veiklos arba daugiau kaip 3 metus iš eilės nevykdo licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytos veiklos;
8) licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, kurio licencijos ar rašytinio sutikimo galiojimas sustabdytas, vykdo licencijuojamą veiklą;
9) licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojo veikla kelia grėsmę valstybės saugumui. Informaciją dėl licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojo veiklos keliamos grėsmės valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas;
20 straipsnis. Teisės dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su licencijuojama veikla, apribojimai
Fiziniu asmeniu, kuris verčiasi licencijuojama veikla, ar juridinio asmens, kitos organizacijos arba jų padalinio, kuris verčiasi licencijuojama veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su licencijuojama veikla, taip pat ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 10, 11 punktų ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.
21 straipsnis. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojų pareigos, veiklos sąlygos ir taikomi draudimai
1. Už šiame skyriuje nurodytų ūkinės veiklos, susijusios su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, reikalavimų laikymąsi yra atsakingas licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas.
2. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas privalo:
2) kas pusmetį, bet ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 5 dienos, pateikti licenciją išdavusiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai ūkinės veiklos, susijusios su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, policijos generalinio komisaro nustatytos formos ataskaitą;
3) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo veiklos pobūdžio ar kitų sąlygų, kurios buvo nurodytos dokumentuose, pateiktuose gauti licenciją ar rašytinį sutikimą, pasikeitimo dienos informuoti licenciją išdavusią instituciją;
5) kontroliuojančiųjų institucijų reikalavimu pateikti informaciją apie darbuotojus, dirbančius tiesiogiai su licencijuojama veikla susijusį darbą, ir jų asmens duomenis (vardus, pavardes, asmens kodus);
7) gaminti, sandėliuoti, laikyti, realizuoti, taisyti, perdirbti, naudoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tik tose patalpose, kurios atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus;
8) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su licencijuojama veikla, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar neturi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;
9) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitos žurnalus ir kitus dokumentus saugoti ne mažiau kaip 20 metų nuo paskutinio įrašo padarymo juose dienos, neatsižvelgiant į tai, ar verčiamasi licencijuojama veikla, ar ne (likvidavus juridinį asmenį, kitą organizaciją ar jų padalinį ar mirus fiziniam asmeniui, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitos žurnalai ir kiti dokumentai perduodami policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą);
10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymėti į Lietuvos Respubliką importuotus, atvežtus, pagamintus ar specialiojo statuso subjektų į civilinę apyvartą perduotus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, taip pat B kategorijos šaunamuosius ginklus, jeigu jie nėra pažymėti;
11) importavęs, atvežęs į Lietuvos Respubliką ginklus, šaudmenis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ginklų, šaudmenų importo, atvežimo į Lietuvos Respubliką dienos, o norėdamas eksportuoti, vežti ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo ginklų, šaudmenų eksporto, vežimo elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikti importuotų, atvežtų ar numatomų eksportuoti, vežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį), vertę, šaudmenų duomenis (identifikacinį gamintojo žymenį, gamintojo pavadinimą ir ginklų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą, kiekį), vertę, ginklų, šaudmenų tiekėjų ar gavėjų duomenis (pavadinimą, vardą, pavardę, buveinės ar gyvenamosios vietos adresą) policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą;
12) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoti licenciją išdavusią instituciją apie pasikeitusius licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis;
3. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui draudžiama:
1) pavesti, įgalioti ar kitaip perleisti teisę verstis licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodyta veikla kitam asmeniui, išskyrus sandorių sudarymą per tarpininkus;
2) verstis licencijuojama veikla objektuose, kuriuose licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojas neturi teritorinės policijos įstaigos išduoto leidimo laikyti ginklus;
22 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba
1. Licenciją verstis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas.
2. Visi Europos juridiniai asmenys, gaminantys ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, privalo užtikrinti gamybos saugumą ir kontrolę. Pagamintas ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys turi atitikti techniniuose dokumentuose nurodytus techninius duomenis.
3. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamintojas privalo:
1) išbandyti pagamintus šaunamuosius ginklus šalies, prisijungusios prie 1969 m. liepos 1 d. Briuselio konvencijos „Dėl šaunamųjų ginklų išbandymo žymenų tarpusavio pripažinimo“, bandymų laboratorijoje, turinčioje teisę ženklinti ginklus savo žymeniu, ir užtikrinti, kad pagamintų ginklų ar šaudmenų techniniai duomenys atitiktų deklaruotus;
2) žymėti šaudmenis identifikaciniais gamintojo žymenimis ir ant kiekvienos šaudmenų pakuotės nurodyti gamintojo pavadinimą ir ginklų partijos identifikacinį numerį, kalibrą ir šaudmenų tipą;
3) ant pagamintų ginklų, jų pagrindinių dalių ir ginklų priedėlių nurodyti šalį gamintoją, gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus (jeigu jie nėra identifikacinio numerio dalis) ir identifikacinį numerį. Kai ginklo pagrindinė dalis yra pernelyg maža, kad būtų pažymėta pagal šiame punkte nustatytus reikalavimus, ji žymima bent identifikaciniu numeriu;
4) tinkamai laikyti produkcijos gamybai naudojamas žaliavas ir medžiagas, nebaigtą ir pagamintą produkciją, užtikrinti jų saugumą ir nekenksmingumą žmonių sveikatai bei aplinkai;
6) kiekvieno pagaminto ginklo identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį) ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo ginklo pagaminimo dienos elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą perduoti policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą.
4. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamintojas turi teisę:
2) konstruoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kuriuos gaminti jis turi licenciją, ir juos išbandyti;
5. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamintojai privalo laikytis produktų saugos reikalavimų.
23 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportas, importas, vežimas ir gabenimas tranzitu
1. Ginklų fondas turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti visų kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 4 punkte ir 7 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šio straipsnio 6 dalies 4 punkte ir 7 dalies 10 punkte nurodytus atvejus.
2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys eksportuoti, importuoti, vežti B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, kuriuos turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti tik Ginklų fondas ir Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas eksportuoti, importuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę:
3. Norintys eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, eksportuotojas, importuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu. Eksporto atveju eksportuotojas vietoj leidimo eksportuoti ginklus gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šioje dalyje nurodytus leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu galioja vienus metus. Be šių leidimų galima eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis. Subjektams, gavusiems leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu, licencijos pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą neišduodamos.
4. B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo, gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, norintis vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turi gauti Policijos departamento leidimą vežti ginklus. Šis leidimas galioja 3 metus. Policijos departamentas leidimą vežti ginklus išduoda tik gavęs išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Be šio leidimo galima vežti senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis.
6. Licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojas, norintis vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, turi gauti išankstinį Policijos departamento sutikimą dėl ginklų vežimo. Šis išankstinis sutikimas galioja 3 metus. Be šio išankstinio sutikimo galima vežti senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis. Šis išankstinis sutikimas neišduodamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia išankstiniam sutikimui dėl ginklų vežimo gauti, arba dokumentai netinkamai įforminti ir per Policijos departamento nustatytą terminą dokumentai nepatikslinami ir (ar) nepateikiami trūkstami dokumentai;
2) licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojui sustabdytas arba panaikintas licencijos ar rašytinio sutikimo verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 4 punkte nurodyta veikla galiojimas;
7. Leidimas eksportuoti ginklus, leidimas importuoti ginklus, leidimas gabenti ginklus tranzitu, leidimas vežti ginklus neišduodamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, arba dokumentai netinkamai įforminti ir per Policijos departamento nustatytą terminą dokumentai nepatikslinami ir (ar) nepateikiami trūkstami dokumentai;
2) licencijos ar rašytinio sutikimo turėtojui sustabdytas arba panaikintas licencijos ar rašytinio sutikimo eksportuoti, importuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis galiojimas;
3) importuotojas, vežėjas negali užtikrinti saugaus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, sandėliavimo sąlygų (importo, vežimo atvejais);
4) Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija nesutinka, kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys būtų vežami į šios Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją (vežimo atveju);
5) jo išdavimas prieštarauja Sutartyje dėl prekybos ginklais ir 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (toliau – Bendroji pozicija 2008/944/BUSP) (OL 2008 L 335, p. 99), nurodytiems kriterijams;
6) paaiškėja, kad pateikti klaidingi duomenys ir (ar) Policijos departamentui nepranešta, kad jie pasikeitė;
7) valstybės narės kompetentinga institucija nesutinka, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas eksportuoti ginklus (tuo atveju, kai numatomi eksportuoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys laikomi kitoje valstybėje narėje);
8) tranzito valstybė (ne valstybė narė) prieštarauja ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gabenimui tranzitu per šios valstybės teritoriją;
10) valstybei, į kurią (iš kurios) numatoma eksportuoti (importuoti) ar į kurią numatoma vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, kurios draudžia ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportą, importą, vežimą ar gabenimą tranzitu;
11) valstybėje, į kurią numatoma eksportuoti ar vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kilo ginkluotas konfliktas;
8. Leidimo eksportuoti ginklus, leidimo importuoti ginklus, leidimo gabenti ginklus tranzitu ir leidimo vežti ginklus galiojimas panaikinamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
2) valstybei, į kurią (iš kurios) eksportuojami (importuojami) ar į kurią vežami ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, pradėtos taikyti tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, kurios draudžia ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportą, importą, vežimą ar gabenimą tranzitu;
9. Policijos departamentas kaupia duomenis apie šiame straipsnyje nurodytų leidimų eksportuoti ginklus, leidimų gabenti ginklus tranzitu, leidimų vežti ginklus ir išankstinių sutikimų dėl ginklų vežimo išdavimą, galiojimo panaikinimą, juose nurodytų ginklų vertę ir kiekius, realų eksportą ir teikia šiuos duomenis kitoms valstybės institucijoms ataskaitoms pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus parengti.
24 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių prekyba
1. Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Kitais B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat turi teisę vykdyti šioje licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainus. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainams taikomi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimai.
2. Subjektai, prekiaujantys ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, privalo:
1) turėti parduodamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių dokumentus, kuriuose nurodyti jų techniniai duomenys;
2) reikalauti iš pirkėjo pateikti leidimą įsigyti ginklus arba leidimą laikyti ginklus ir naudodamasis elektroninėmis priemonėmis Policijos elektroninių paslaugų sistemoje patikrinti, ar nurodytas leidimas yra galiojantis;
3) reikalauti iš pirkėjo pateikti leidimą laikyti ginklą ar leidimą įsigyti ginklus, jeigu pirkėjas nori įsigyti šaudmenis, taip pat naudodamasis elektroninėmis priemonėmis Policijos elektroninių paslaugų sistemoje patikrinti, ar nurodytas leidimas yra galiojantis ir kokius šaudmenis leidžiama įsigyti pirkėjui;
4) užtikrinti įsigyjamų ir parduodamų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą, saugoti jų įsigijimo ir apskaitos dokumentus;
5) registruoti visų kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių (išskyrus šaudmenis D kategorijos ginklams, dujų įrenginius ir D kategorijos šaltuosius ginklus), parako, kapsulių ir tūtelių su įstatytomis kapsulėmis tiekėjus ir pirkėjus policijos generalinio komisaro nustatytos formos žurnale;
6) vieną kartą per pusmetį teritorinei policijos įstaigai pateikti duomenis apie visus asmenims parduotus D kategorijos ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis pagal policijos generalinio komisaro nustatytą formą;
7) kiekvieno įgyto ar parduoto B ir C kategorijų ginklo identifikacinius duomenis (ginklo šalį gamintoją ir gamybos vietą, markę, modelį, kalibrą, gamintojo pavadinimą, pagaminimo metus ir identifikacinį numerį), taip pat asmens, įsigijusio ar pateikusio ginklą, duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir leidimo įsigyti ginklus ar leidimo laikyti ginklus numerį) ginklo įgijimo ar pardavimo dieną elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą perduoti policijos įstaigoms, kurios tvarko civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą, o asmeniui, įsigijusiam ginklą, išduoti ginklo pažymėjimą, patvirtinantį, kad duomenys apie ginklą yra perduoti policijos įstaigoms, tvarkančioms civilinėje apyvartoje esančių ginklų, jų savininkų ir valdytojų apskaitą, arba grąžinti leidimą įsigyti ginklus su įrašytais ginklo identifikaciniais duomenimis;
3. Draudžiama parduoti:
1) ginklus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, nepateikusiems galiojančio leidimo įsigyti ginklus arba galiojančio leidimo laikyti ginklus;
2) ginklams skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, nepateikusiems galiojančio leidimo įsigyti ginklus arba galiojančio leidimo laikyti ginklus, arba neturintiems teisės įsigyti tokių šaudmenų ir ginklų priedėlių;
3) A, B, C kategorijų ginklus, kurie neturi identifikacinio numerio, taip pat ginklus ir šaudmenis, nepaženklintus atitinkamu žymeniu;
4) B ir C kategorijų ginklus, jiems skirtus šaudmenis ir ginklų priedėlius fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, išskyrus specialiojo statuso subjektus, profesinės karo tarnybos karius, karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, šaulius, nepaprastosios ar karo padėties atvejais.
4. Be leidimų įsigyti ginklus, leidimų laikyti ginklus ar leidimų nešiotis ginklus turi teisę įsigyti:
1) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis – specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat subjektai, turintys licencijas verstis veikla, nurodyta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose;
2) ginklų dalis – subjektai, turintys licencijas verstis veikla, nurodyta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte;
25 straipsnis. Tarpininko veikla
1. Prekiautojai ar pirkėjai turi teisę sudaryti sutartis dėl B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis) įsigijimo, importo, eksporto, vežimo per tarpininkus.
2. Tarpininkais gali būti Europos juridiniai asmenys ir Europos fiziniai asmenys, atitinkantys šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tarpininkai su užsakovais privalo sudaryti rašytines sutartis dėl prekiautojo ar pirkėjo interesų atstovavimo. Šias sutartis gali sudaryti tik Vyriausybės nustatyta tvarka įregistruoti tarpininkai. Tarpininkus įregistruoja, apie galimą įregistravimo panaikinimą įspėja ir įregistravimą panaikina Policijos departamentas. Policijos departamentas, įregistravęs tarpininką, išduoda jam tarpininko įregistravimo pažymėjimą, kuris galioja neterminuotai.
3. Sprendimas įregistruoti tarpininką priimamas ir tarpininko įregistravimo pažymėjimas išduodamas arba motyvuotas sprendimas atsisakyti įregistruoti tarpininką priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše (toliau šiame straipsnyje – dokumentai), gavimo Policijos departamente dienos.
4. Gavęs dokumentus, Policijos departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui patvirtinimą, kad šie dokumentai gauti. Patvirtinime taip pat nurodoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas tarpininkui įregistruoti, sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo Policijos departamente dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad tarpininkas yra įregistruotas.
5. Jeigu pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų gavimo Policijos departamente dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad tarpininkas yra įregistruotas.
6. Tarpininkas neregistruojamas, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai ar pateikti klaidingi, neišsamūs duomenys ir per terminą, nustatytą šio straipsnio 2 dalyje nurodytame Vyriausybės patvirtintame tvarkos apraše, duomenys nebuvo patikslinti ir (ar) nepateikti trūkstami dokumentai;
2) juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys nuteisti už tyčinį nusikaltimą ir šis teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
3) juridiniam asmeniui, kitai organizacijai ar jų padaliniui, fiziniam asmeniui verstis tarpininko veikla uždrausta teismo nuosprendžiu;
4) paaiškėja, kad Europos juridinio asmens darbuotojui, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, tarpininkui (kai tarpininkas fizinis asmuo) taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 10 ir 11 punktų ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies nuostatos arba Europos juridinio asmens administracijos vadovui ar kontroliuojančiajam asmeniui taikomos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktų ir (ar) 18 straipsnio 2 dalies nuostatos;
7. Policijos departamentas įspėja tarpininką apie galimą įregistravimo panaikinimą, jeigu jis pažeidžia teisės aktus, susijusius su tarpininko veikla. Tarpininkas, įspėtas apie galimą įregistravimo panaikinimą, turi pašalinti Policijos departamento nurodytus pažeidimus per jo nustatytą terminą.
8. Tarpininko įregistravimas panaikinamas, jeigu:
2) nustatoma, kad tarpininkas tarpininkavo ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimo, importo ar eksporto sutartis sudarantiems subjektams, kurie neturi teisės verstis tokia veikla;
3) paaiškėja, kad atsirado šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, kurios taikomos tarpininkui;
4) nustatoma, kad tarpininkas kontroliuojančiajai institucijai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją;
7) nustatoma, kad tarpininkas tarpininkavo, eksportavo, vežė ar gabeno tranzitu ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis į valstybes, į kurias draudžiama eksportuoti, vežti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą, tvirtinamą pagal Strateginių prekių kontrolės įstatymą, įtrauktas prekes ar kurioms draudžiama tarpininkauti, kai deramasi, rengiami arba vykdomi sandoriai dėl prekių, įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą;
8) tarpininkas, įspėtas apie galimą įregistravimo panaikinimą, nepašalina Policijos departamento nurodytų pažeidimų per jo nustatytą terminą;
10) tarpininkas per 3 metus nuo įregistravimo nepradeda tarpininko veiklos arba daugiau kaip 3 metus jos nevykdo;
9. Tarpininkas turi teisę:
1) savo ar atstovaujamojo vardu įsigyti, importuoti, vežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos eksportuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis;
2) realizuoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis prekiautojams ar pirkėjams, kurių interesams pagal rašytinę sutartį jis atstovauja;
10. Tarpininkas privalo:
1) užtikrinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitos tvarkymą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymą ir apsaugą;
2) iki kiekvienų metų sausio 15 dienos pateikti Policijos departamentui ūkinės veiklos, susijusios su tarpininko veikla, policijos generalinio komisaro nustatytos formos ataskaitą;
3) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo veiklos pobūdžio ar kitų sąlygų, kurios buvo nurodytos dokumentuose, pateiktuose įregistruojant tarpininką, pasikeitimo informuoti apie tai Policijos departamentą;
4) kontroliuojančiųjų institucijų reikalavimu pateikti informaciją apie darbuotojus, dirbančius tiesiogiai su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta susijusį darbą, ir jų asmens duomenis;
5) sudaryti sąlygas kontroliuojančiosioms institucijoms tikrinti veiklą, susijusią su tarpininko veikla;
6) sandėliuoti, laikyti, realizuoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tik tose patalpose, kurios atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus;
7) prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas bus tiesiogiai susijęs su ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, pateikti teritorinei policijos įstaigai šio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą) ir medicininio patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar neturi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;
8) ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitos žurnalus ir kitus su tarpininko veikla susijusius dokumentus saugoti ne mažiau kaip 20 metų nuo paskutinio įrašo padarymo juose dienos, neatsižvelgiant į tai, ar tarpininkas verčiasi tarpininko veikla, ar ne (likvidavus juridinį asmenį, kitą organizaciją ar jų padalinį ar mirus fiziniam asmeniui, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitos žurnalai ir kiti su tarpininko veikla susiję dokumentai perduodami Policijos departamentui);
10) prekiaudamas ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis Lietuvos Respublikoje, laikytis šio įstatymo 24 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų;
11. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo sprendimus atsisakyti įregistruoti tarpininką arba panaikinti įregistravimą turi teisę savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
12. Tarpininkas, pageidaujantis sudaryti sandorį ar parengti sandorio projektą, susijusį su B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių perdavimu iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar iš užsienio valstybės į bet kurią kitą užsienio valstybę arba iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, taip pat tarpininkas, pageidaujantis perduoti savo vardu įgytus B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš užsienio valstybės į bet kurią kitą užsienio valstybę, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka gauti Policijos departamento sutikimą dėl kiekvienos ginklų partijos perdavimo. Šis sutikimas galioja vienus metus nuo jo išdavimo dienos.
13. Sutikimas dėl ginklų partijos perdavimo tarpininkui išduodamas arba motyvuotas rašytinis atsisakymas išduoti sutikimą pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo Policijos departamente dienos.
14. Sutikimas dėl ginklų partijos perdavimo neišduodamas, o išduotas panaikinamas, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:
2) pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai ir per Policijos departamento nustatytą terminą tarpininkas jų nepateikia, nepatikslina (šis pagrindas taikomas tik sutikimo dėl ginklų partijos perdavimo neišdavimo atveju);
3) Policijos departamentas panaikina tarpininko, kuris prašo išduoti sutikimą dėl ginklų partijos perdavimo, įregistravimą;
4) jo išdavimas ar turėjimas prieštarauja Sutartyje dėl prekybos ginklais ir Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nurodytiems kriterijams;
5) valstybei, į kurią (iš kurios) numatoma eksportuoti (importuoti) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taikomos tarptautinės sankcijos, kurios įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą ir kurios draudžia ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importą, eksportą, gabenimą tranzitu ar vežimą.
26 straipsnis. Ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas
1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys taisyti visų kategorijų ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis, privalo gauti licenciją ar rašytinį sutikimą. Šią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas taisyti ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis suteikia teisę įsigyti Lietuvos Respublikoje ir importuoti, vežti iš užsienio valstybių šiai veiklai reikalingas ginklų dalis.
2. Perdirbti ginklai ir ginklai, į kuriuos taisant įstatomas neišbandytas (nepaženklintas atitinkamu žymeniu) vamzdis, turi būti išbandomi šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.
3. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo ginklus, jų pagrindines dalis gali paimti taisyti, perdirbti tik įsitikinęs, kad taisyti, perdirbti ginklą, jų pagrindines dalis atiduodantis asmuo juos turi teisėtai (turi leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus). Ginklo perdirbimo atveju Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, kuris priima ginklą perdirbti, papildomai turi pareikalauti pateikti leidimą perdirbti ginklą.
4. Ginklo savininkas gali ginklą ar šaudmenis pateikti perdirbti tik turėdamas leidimą perdirbti ginklą. Leidimą perdirbti ginklą policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išduoda policijos įstaiga, kuri išdavė leidimą nešiotis ginklus arba leidimą laikyti ginklus, pagal ginklo savininko ar teisėto valdytojo prašymą. Ginklui taisyti leidimas nereikalingas.
27 straipsnis. Tirų, šaudyklų eksploatavimas
1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys eksploatuoti tirą ar šaudyklą ūkinės veiklos tikslais, privalo gauti licenciją ar rašytinį sutikimą. Šią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas eksploatuoti tirus, šaudyklas suteikia teisę įsigyti šaudmenis ir juos parduoti asmenims, kurie nori šaudyti tire ar šaudykloje.
2. Tiras ar šaudykla turi būti išdėstyti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas jų eksploatavimo saugumas ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai.
3. Ginklų savininkai ir naudotojai tiruose ir šaudyklose gali šaudyti iš jiems priklausančių ar perduotų naudotis ginklų. Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų teritorijoje reikalavimus bei ginklo naudojimo ir nuomos tire ar šaudykloje tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Veikla, susijusi su tirų ir šaudyklų, kuriuose šaudoma iš šio įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nurodytų ginklų, eksploatavimu, nelicencijuojama. Asmenys, šaudydami iš šio įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nurodytų ginklų, privalo užtikrinti šaudymo saugumą.
5. Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine veikla eksploatuodami tirus, šaudyklas, licencija eksploatuoti tirus, šaudyklas nereikalinga. Tokie asmenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi gauti teritorinės policijos įstaigos leidimą, patvirtinantį, kad tirų, šaudyklų patalpos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
28 straipsnis. Ginklų nuoma
1. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys nuomoti ginklus medžioklei, sportui, profesinei veiklai ar mokymui, privalo gauti licenciją ar rašytinį sutikimą. Šią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas nuomoti ginklus suteikia teisę licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui įsigyti šaudmenų iš subjektų, turinčių teisę prekiauti šaudmenimis, ir juos parduoti asmeniui, išsinuomojusiam ginklą.
2. Subjektas, turintis licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti B ir C kategorijų medžioklinius ginklus, o sportui, profesinei veiklai ar mokymui – šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus.
3. Ginklus medžioklės sezono metu galima nuomoti Europos fiziniams asmenims, turintiems teisę turėti tos kategorijos medžioklinį ginklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus bei galiojantį medžiotojo bilietą.
4. Ginklus sportui galima nuomoti Europos fiziniams asmenims, turintiems teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus bei už šaudymo sporto šaką atsakingos nacionalinės šaudymo sporto šakos federacijos arba tarptautiniu mastu pripažintos šaudymo sporto šakos federacijos patvirtinimą, kad asmuo yra šaudymo sporto atstovas.
5. Ginklus profesinei veiklai ar mokymui galima nuomoti subjektams, turintiems teisę vykdyti tokią veiklą ir pateikusiems šią teisę įrodančius dokumentus.
6. Subjektas, nuomojantis ginklus, juos išsinuomojančiam asmeniui privalo policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išduoti laikiną ginklo kortelę.
VII SKYRIUS
GINKLININKO, GINKLŲ, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ SAVININKO, VALDYTOJO IR NAUDOTOJO PAREIGOS, TAIKOMI DRAUDIMAI IR TEISĖS
29 straipsnis. Ginklininko pareigos
Ginklininkas privalo:
2) išduoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, tvarkyti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apskaitą ir pildyti reikiamus dokumentus;
3) ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis išduoti tik asmenims, pateikusiems visus reikalingus dokumentus;
4) įtaręs, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neišduoti ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių tokiam asmeniui;
5) pranešti policijos įstaigai apie ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vagystę ar praradimą;
30 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės
1. A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas, valdytojas, naudotojas privalo:
1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys, vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šie apribojimai netaikomi medžioklėje, tiruose, šaudyklose ir kitose vietose, susijusiose su tiesioginiu ginklo naudojimu, apžiūra ar eksponavimu;
2) įsirengti nustatytas sąlygas atitinkančią ginklui, ginklo priedėliui, šaudmenims, jų dalims laikyti vietą ir laikytis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo reikalavimų;
3) sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų institucijų įgaliotiems asmenims patekti į ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo vietas ir jų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimą;
4) teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ir leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimą;
5) ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio;
6) pranešti policijos įstaigai apie ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių, leidimo įsigyti ginklus, leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimo vagystę ar praradimą ir pateikti prašymą policijos įstaigai dėl leidimo įsigyti ginklus, leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimo dublikato išdavimo;
7) perdavęs parduoti ginklą, turimą ginklo pažymėjimą atiduoti subjektui, prekiaujančiam ginklais, per kurį parduodamas ginklas;
8) kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant nurodyto leidimo galiojimo laikui;
9) pasibaigus leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo terminui, nurodytą leidimą, ginklą ir šaudmenis kartu su turimu ginklo pažymėjimu pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos įstaigą;
10) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ginklo laikymo vietos pasikeitimo ar vyresnių kaip 14 metų asmenų apsigyvenimo gyvenamojoje vietoje, kurioje laikomas ginklas, informuoti apie tai policijos įstaigą;
2. A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama:
1) ginklą nešiotis neturint su savimi leidimo nešiotis ginklus ir ginklo pažymėjimo (jeigu šiame leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys);
2) ginklą gabenti neturint su savimi leidimo nešiotis ginklus ir ginklo pažymėjimo (jeigu šiame leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys) ar leidimo laikyti ginklus ir ginklo pažymėjimo (jeigu šiame leidime neįrašyti ginklo identifikaciniai duomenys);
3) ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu;
4) panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti;
5) nešiotis parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris – atlaužtu gaiduku, templinis ginklas – su įdėta strėle ir įtempta temple), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai;
6) ginklą duoti asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties ginklus (išskyrus šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus);
8) sudaryti kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų įgaliotiems asmenims apžiūrėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, jų laikymo vietas ir ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įsigijimo, laikymo, apskaitos dokumentus;
31 straipsnis. D kategorijos ginklo savininko ir naudotojo pareigos ir taikomi draudimai
1. D kategorijos ginklo savininkas ir naudotojas privalo:
1) dujų įrenginį, elektros šoko įtaisą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Matomoje vietoje dėkle dujų įrenginį, elektros šoko įtaisą gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys, vykdydami tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;
2) D kategorijos ginklus parduoti ar kitaip perduoti naudoti kitam asmeniui tik per subjektą, turintį licenciją importuoti, eksportuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ar licencijas prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis;
3) ginklą gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytą, įdėtą į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šaudmenys negali būti sudėti į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo;
2. D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama:
1) ginklą ar šaudmenis perduoti naudoti be priežiūros asmenims, neturintiems 18 metų, o naudojant sportui, – asmenims, neturintiems 16 metų;
3) ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu;
VIII SKYRIUS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ laikymas, saugojimas, nešiojimasis, GABENIMAS ir naudojimas
32 straipsnis. Ginklų, šaudmenų laikymas ir saugojimas
1. Ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla arba leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus. D kategorijos ginklai laikomi be leidimų. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodyti D kategorijos ginklai nešiojami be leidimų.
2. Leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų tik tam ginklui, kuris nurodytas šiame leidime ar ginklo pažymėjime, ir juos nešiotis ar laikyti.
3. Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse, visuomeninės paskirties vietose (stadionuose, restoranuose, baruose, teatruose ir kitose vietose) dirbantiems ar atvykstantiems į jas asmenims gali būti sudaromos sąlygos ginklus ir šaudmenis palikti laikinai saugoti. Laikino ginklų saugojimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
33 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nešiojimasis ir gabenimas
1. Asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo.
2. Leidimas įsigyti ginklus suteikia teisę įsigytus ginklus, šaudmenis gabenti iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir juos laikyti (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo jų įsigijimo dienos).
4. Medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Įstatymų nustatytais atvejais gali būti uždrausta nešiotis ginklus viešosiose vietose, jeigu tai gali kelti grėsmę žmogaus, visuomenės ar valstybės saugumui. Ši nuostata netaikoma uniformuotiems valstybės tarnautojams, uniformuotiems šauliams, vykdantiems tarnybines funkcijas, taip pat asmenims, vykdantiems profesinę veiklą, susijusią su asmens ir turto sauga.
34 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų naudojimas
2. Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
3. Prieš panaudojant ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Ginklo panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų gyvybei ar sveikatai.
4. Ginklą asmuo gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų jo paties ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, taip pat norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti.
5. Draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jeigu akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jeigu akivaizdu, kad jie neįgalūs, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.
6. Apie kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį, kai žuvo žmogus, jam padaryti kūno sužalojimai ar turtinė žala, ginklo savininkas ar naudotojas turi pranešti teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai.
7. Medžioklės plotuose medžioklei skirti ginklai ir šaudmenys naudojami šio įstatymo ir medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Medžioklei taip pat gali būti naudojami teisėtai turimi A, B kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai.
8. Šaulio tarnybai skirti ginklai ir šoviniai mokymų ir pratybų metu naudojami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka, o atliekant nustatytą šaulio tarnybą, šaunamieji ginklai naudojami Karinės jėgos naudojimo statuto nustatytais pagrindais.
9. Sportui, profesinei veiklai vykdyti, kolekcijoms sudaryti, parodoms, mokymui, moksliniam tyrimui šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, B, C, D kategorijų ginklai, šaudmenys naudojami šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
10. A kategorijos ginklų panaudojimo tvarką nustato teisės aktai, reglamentuojantys asmenų, kurie naudoja šiuos ginklus, darbo tvarką.
35 straipsnis. Ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys kaip radiniai
1. Asmuo, radęs ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenų, jų dalių, privalo apie tai pranešti policijos įstaigai. Asmeniui draudžiama rastus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą. Policijos įstaiga asmens rastus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima jų radimo vietoje.
2. Rasti ginklai, kurių savininkas nežinomas, radusio asmens pasirinkimu:
2) pažymimi ir išdavus leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus ir ginklo pažymėjimą grąžinami juos radusiam asmeniui, arba
3. Rasti ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, kurių savininkas nežinomas, radusio asmens pasirinkimu:
2) grąžinami juos radusiam asmeniui, jeigu jis turi leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, arba
IX SKYRIUS
Pavienių ginklų, Jų priedėlių, šaudmenų, Jų DALIŲ įvežimas, išvežimas, VEŽIMAS, gabenimas tranzitu
36 straipsnis. Europos šaunamojo ginklo leidimas
1. Europos šaunamojo ginklo leidimą nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, turinčiam ginklą ir norinčiam medžioklės, istorinio įvykio atkūrimo ar sporto tikslais jį bei jam skirtus šaudmenis vežti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda teritorinės policijos įstaigos. Šis leidimas galioja 5 metus ir gali būti teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęstas kas 5 metai 5 metų laikotarpiui.
2. Europos šaunamojo ginklo leidimo negalima perleisti kitiems asmenims. Asmuo, Europos Sąjungos valstybėje narėje turėdamas šaunamąjį ginklą, privalo su savimi turėti Europos šaunamojo ginklo leidimą.
3. Asmuo, realizavęs ar praradęs ginklą, Europos šaunamojo ginklo leidimą privalo grąžinti jį išdavusiai teritorinei policijos įstaigai.
37 straipsnis. Pavienių ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimas, išvežimas, vežimas, gabenimas tranzitu
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Be šio leidimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, D kategorijos ginklus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1–4 punktuose, ir pneumatinio ginklo šaudmenis. Be leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus taip pat galima išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurie su Policijos departamento leidimu buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) įvežti į Lietuvos Respubliką jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, arba laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis iš Lietuvos Respublikos jų tinkamumui nustatyti, eksponuoti, taisyti, laikinai sandėliuoti, medžioklės ar sporto tikslais, tuo atveju, kada fizinis ar juridinis asmuo pagrindžia, kad šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys jiems teisėtai priklauso ir kad ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys šiam tikslui išvežami laikinai.
2. Fiziniai asmenys pavienius ginklus, jų priedėlius, šaudmenis medžioklės, istorinio įvykio atkūrimo ar sporto tikslais gali vežti į Lietuvos Respubliką ar vežti iš jos turėdami Europos šaunamojo ginklo leidimą ir dokumento, patvirtinančio atvykimo tikslą, kopiją. Be to, fiziniai asmenys turi teisę vežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų pavienius ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami policijos įstaigos išduotą išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo į Lietuvos Respubliką, ir vežti juos iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, turėdami tam policijos įstaigos išduotą leidimą vežti ginklus. Policijos įstaiga leidimą vežti ginklus išduoda po to, kai gauna tos kitos Europos Sąjungos valstybės narės išankstinį sutikimą dėl ginklų vežimo. Šių išankstinių sutikimų ar leidimų vežti ginklus nereikia, kai vežami senoviniai ginklai.
3. Pavieniai A kategorijos ginklai, jų šaudmenys (išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2,
6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius) įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš jos, vežami, gabenami tranzitu per Lietuvos Respubliką gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
4. Juridinių asmenų, turinčių tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licenciją, išduotą Reglamento (ES) Nr. 1214/2011 nustatytomis sąlygomis, grynųjų pinigų vežimo apsaugos darbuotojai (kaip jie apibrėžti šio reglamento 1 straipsnio i punkte) pavienius ginklus, kurių civilinė apyvarta Lietuvos Respublikoje draudžiama, gali gabenti tranzitu šiame reglamente nustatyta tvarka.
5. Specialiojo statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis išveža, veža iš Lietuvos Respublikos ir įveža, veža į ją turėdami specialiojo statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.
6. Užsienio valstybių teisėsaugos, žvalgybos ir saugumo, gynybos institucijų pareigūnai tarnybinėms užduotims atlikti jiems priklausančius šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis gali įvežti, vežti į Lietuvos Respubliką, išvežti, vežti iš jos gavę atitinkamai Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos išduotą leidimą. Šioje dalyje nurodyti leidimai išduodami šių institucijų vadovų nustatyta tvarka.
7. Įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, vežamų, gabenamų tranzitu per Lietuvos Respubliką pavienių ginklų skaičius negali viršyti 3 vienetų vienam asmeniui, 500 vienetų šaudmenų vienam to paties kalibro ginklui. Aukšto meistriškumo sporto varžyboms, aukšto meistriškumo sporto pratyboms, fizinio aktyvumo pratyboms ir sporto renginiams įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, vežamų, gabenamų tranzitu per Lietuvos Respubliką ginklų, jų dalių, šaudmenų skaičius neribojamas. Laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežamų, vežamų iš Lietuvos Respublikos pavienių ginklų, jų dalių, taip pat įvežamų, vežamų į Lietuvos Respubliką pavienių ginklų, jų dalių, jeigu šie buvo laikinai (ne ilgiau kaip 24 mėnesiams) išvežti iš jos medžioklei ar sportui, skaičius neribojamas, o šaudmenų skaičius negali viršyti 800 šovinių medžiotojams ir 1 200 šovinių sportinio šaudymo atstovams.
8. Kai ginklai, šaudmenys įvežami, išvežami, vežami parodoms organizuoti, jų skaičius neribojamas, tačiau ginklai, šaudmenys turi būti įvežti, išvežti, vežami po parodos. Už ginklų, šaudmenų įvežimą, išvežimą ir vežimą atsako parodos organizatoriai.
9. Juridiniai asmenys, turėdami Policijos departamento išduotą leidimą, gali laikinai vežti, įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti, vežti iš jos ginklus, šaudmenis tik aukšto meistriškumo sporto varžyboms, aukšto meistriškumo sporto pratyboms, fizinio aktyvumo pratyboms ir sporto renginiams.
10. Asmenys pavienius ginklus Lietuvos Respublikoje iš vienos vietos į kitą gali vežti be leidimo laikydamiesi ginklų gabenimo reikalavimų.
11. Tvarką, reglamentuojančią pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, naktinių taikiklių, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių įvežimą, išvežimą, vežimą, gabenimą tranzitu, vežimą Lietuvos Respublikoje ir informacijos apie pavienių šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, duslintuvų, naktinių taikiklių, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
12. Leidimas įvežti (išvežti) pavienius ginklus, išankstinis sutikimas dėl ginklų vežimo, leidimas vežti ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimas neišduodamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) pateikti ne visi reikiami dokumentai arba jie netinkamai įforminti ir per policijos įstaigos nustatytą terminą jie nepatikslinami ir (ar) nepateikiami trūkstami dokumentai;
2) Europos Sąjungos valstybė narė nesutinka leisti vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis į jos teritoriją (ši aplinkybė taikoma tik leidimo vežti ginklus neišdavimo atveju);
3) norima įvežti, išvežti, gabenti tranzitu ar vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kurių civilinė apyvarta draudžiama;
4) jo išdavimas prieštarauja Sutartyje dėl prekybos ginklais ir Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nurodytiems kriterijams;
5) valstybei, į kurią numatoma išvežti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taikomos tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, kurios draudžia ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių išvežimą, gabenimą tranzitu ar vežimą;
6) valstybėje, į kurią numatoma išvežti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, kilo ginkluotas konfliktas;
13. Europos šaunamojo ginklo leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo netenka teisės laikyti ar nešiotis Europos šaunamojo ginklo leidime nurodytus ginklus.
14. Leidimo įvežti (išvežti) pavienius ginklus ir leidimo vežti ginklus galiojimas panaikinamas, jeigu paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
3) valstybei, į kurią išvežami, vežami ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, pradėtos taikyti tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, kurios draudžia ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių išvežimą, gabenimą tranzitu ar vežimą;
X SKYRIUS
GINKLŲ, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENų, JŲ DALIŲ kolekcionavimas, Parodų organizavimas
38 straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcionavimas
1. Kolekcininkai gali kolekcionuoti:
1) šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, taip pat jų dalis;
3. Įstaigos, atliekančios kriminalistines ekspertizes, mokslinius tyrimus, gali sudaryti šias ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų kriminalistines kolekcijas:
4. Valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, kurios turi A, B, C kategorijų graižtvinius ir lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, ant kurių nėra identifikacinio numerio, privalo juos sunumeruoti, ant ginklo iškaldamos skaitmenis.
5. Tvarką, reglamentuojančią ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymą, laikymą, eksponavimą, likvidavimą, ginklų, šaudmenų perdirbimą kolekcijoms, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
39 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių parodų organizavimas
1. Valstybės institucijos ir įstaigos, Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse registruotos įmonės, įstaigos, organizacijos, gavusios teritorinės policijos įstaigos leidimą, gali organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių parodas.
2. A kategorijos tinkamų naudoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių parodas gali organizuoti tik specialiojo statuso subjektai.
3. Parodų organizatoriai privalo užtikrinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksponavimo ir laikymo saugumą.
XI SKYRIUS
leidimų nešiotis GINKLUS ir leidimų laikyti GINKLus GALIOJIMO panaikinimas
40 straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas
1. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas:
4) panaikinus licencijos ar rašytinio sutikimo verstis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla galiojimą;
5) atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms;
6) kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui;
7) kai fizinis asmuo dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo praranda savo ginklą;
8) kai leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus buvo įgytas pateikus sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus;
9) kai asmuo, turintis leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, trukdo, neleidžia arba sudaro kliūtis kontroliuojančiosioms institucijoms atlikti patikrinimą;
10) kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus;
12) jeigu nustatoma, kad asmuo neteisėtai įgyja, laiko ar nešioja didelės talpos (daugiau kaip 20 šovinių, jeigu dėtuvė skirta trumpajam šaunamajam ginklui, arba daugiau kaip 10 šovinių, jeigu dėtuvė skirta ilgajam šaunamajam ginklui) dėtuvę;
2. Leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo, turintis šį leidimą, laiku nepratęsia šio leidimo galiojimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja.
3. Fizinio asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimo laikyti ginklus galiojimas taip pat panaikinamas netekus teisės medžioti.
4. Fizinio asmens, turinčio ginklą sportui, leidimo laikyti ginklus galiojimas taip pat panaikinamas fiziniam asmeniui nutraukus šaudymo sporto veiklą.
5. Fizinio asmens, turinčio ginklą šaulio tarnybai, leidimo laikyti ginklus ir leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas netekus narystės Lietuvos šaulių sąjungoje. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario individualių praktinių įgūdžių tobulinimui leidimo laikyti ginklus ir leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas karį atleidus iš tarnybos.
6. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytam ginklo naudotojui leidimo nešiotis ginklus ir leidimo laikyti ginklus galiojimas panaikinamas, kai jis pradeda gyventi skyrium nuo šeimos nario, perleidusio naudotis jam priklausantį ginklą.
7. Europos fizinio asmens ar Europos juridinio asmens darbuotojo leidimo nešiotis ginklus galiojimas panaikinamas Europos fiziniam asmeniui ar Europos juridinio asmens darbuotojui nutraukus profesinę veiklą.
8. Leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo panaikinimas įsigalioja iš karto po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.
9. Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę šioje dalyje nurodytus sprendimus savo pasirinkimu apskųsti Viešojo administravimo įstatymo, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
XII SKYRIUS
GINKLŲ, GINKLŲ PRIEDĖLIŲ, ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ PAĖMIMAS, PAVELDĖJIMAS, DOVANOJIMAS, REALIZAVIMAS
41 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimas
1. Policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima:
1) kai ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys gaminami, importuojami, eksportuojami, vežami, įvežami, išvežami, gabenami, laikomi ar nešiojami, jais prekiaujama neturint atitinkamo leidimo, licencijos, rašytinio sutikimo arba pasibaigus atitinkamo leidimo galiojimo laikui;
2) panaikinus atitinkamos licencijos, rašytinio sutikimo, leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimą;
3) pažeidus šio įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui;
5) kai asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose;
6) kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad asmuo serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;
7) jeigu įtariama, kad ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys galėjo būti nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo įrankis arba objektas;
2. Nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys paliekami teisę juos laikyti turintiems asmenims, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra reikalingi ginkluotosioms pajėgoms ar yra informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamų veikų darymui. Šioje dalyje nustatytais atvejais ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys gali būti laikinai paimami ar rekvizuojami nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.
3. Valstybės institucija, šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais paėmusi ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, privalo organizuoti, kad būtų nustatytas ginklų tinkamumas naudoti. Tais atvejais, kai policijos įstaigos ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklo, jo dalių neranda arba ginklo, jo dalių negali paimti dėl to, kad ginklo savininkas yra išvykęs, organizuojama ginklo, jo dalių paieška.
4. Tinkami naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys asmens, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimą, per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis, policijos įstaiga tinkamus naudoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis perduoda Ginklų fondui realizuoti. Netinkamus naudoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaiga neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis) perduoda Ginklų fondui sunaikinti.
5. Per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių realizavimo dienos Ginklų fondas arba subjektas, turintis teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, jų savininkui praneša apie realizuotą ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir jam atvykus sumoka realizavus šį ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis gautą pinigų sumą, atskaitęs realizavimo išlaidas. Perduotų Ginklų fondui realizuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vertė apskaičiuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, leidimai laikyti ginklus, leidimai nešiotis ginklus, taip pat ginklų pažymėjimai paimami, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimo panaikinimo ar ginklo, ginklo priedėlių, šaudmenų, jų dalių grąžinimo. Tais atvejais, kai ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys buvo paimti pasibaigus atitinkamo leidimo galiojimo laikui, tačiau jo galiojimo terminas buvo pratęstas, ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys grąžinami jų savininkui.
7. Jeigu sprendimas dėl leidimo galiojimo panaikinimo ar nepratęsimo, licencijos, rašytinio sutikimo galiojimo panaikinimo apskundžiamas, ginklas, ginklo priedėliai, šaudmenys, jų dalys laikinai paimami saugoti iki galutinio sprendimo priėmimo.
8. Mirus šaunamojo ginklo savininkui, šaunamasis ginklas, jo priedėliai, šaudmenys, jų dalys perduodami į teritorinę policijos įstaigą laikinai saugoti, iki bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas.
42 straipsnis. Ginklai, jų šaudmenys kaip paveldėto turto dalis ar dovana
1. Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, B, C, D kategorijų ginklai ir šaudmenys dovanojami ir paveldimi.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodyti ginklai, B ir C kategorijų ginklai, jų šaudmenys gali būti dovanojami asmenims, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies ginklą.
3. Paveldėtojas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę pateikti prašymą teritorinei policijos įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka išduoti leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, leidimą ginklą parduoti ar perdirbti.
4. Jeigu paveldėtojas leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus negauna arba atsisako ginklą perdirbti, išduodamas leidimas ginklą parduoti. Leidimas ginklą parduoti galioja ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo šio leidimo išdavimo dienos. Ginklas ir šaudmenys realizuojami šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo ir šaudmenų atidavimo realizuoti dienos paveldėtojas teritorinei policijos įstaigai turi pateikti pažymą, kad ginklas ir šaudmenys pateikti realizuoti Ginklų fondui ar subjektui, turinčiam teisę prekiauti tokios rūšies ginklais, šaudmenimis. Leidimas ginklą parduoti suteikia teisę laikyti ginklą ir šaudmenis 10 kalendorinių dienų nuo šio leidimo išdavimo ir per šį terminą ginklą ir šaudmenis pateikti realizuoti.
5. Per 10 kalendorinių dienų nuo paveldėto ginklo, šaudmenų realizavimo dienos Ginklų fondas arba subjektas, turintis teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, paveldėtojui praneša apie realizuotą ginklą, šaudmenis ir jam atvykus išmoka šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytą pinigų sumą. Perduotų Ginklų fondui realizuoti ginklo ir šaudmenų vertė apskaičiuojama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
6. Jeigu paveldėtojas be objektyviai pateisinamų priežasčių per vieną mėnesį nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo nesikreipia į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus gavimo arba leidimo ginklą parduoti ar perdirbti arba per 10 kalendorinių dienų, kai buvo gavęs leidimą ginklą parduoti, neperduoda ginklo realizuoti ir teritorinei policijos įstaigai nepateikia šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pažymos, kad ginklas, šaudmenys yra perduoti realizuoti, policijos įstaiga ginklą, šaudmenis paima neatlygintinai ir perduoda Ginklų fondui realizuoti.
7. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas ir vidaus reikalų ministras turi teisę apdovanoti asmenis B ir C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (pistoletais, revolveriais) bei kardais, durklais, kalavijais ir kitais šaltaisiais ginklais už pasižymėjimą kovos aplinkybėmis, už nuopelnus ar pasiaukojimą ir narsą užtikrinant asmens, visuomenės ir (ar) valstybės saugumą, kovojant su nusikalstamumu, už asmeninę drąsą atliekant tarnybines užduotis. Šioje dalyje nurodyti ginklai turi būti pažymimi nurodant apdovanotojo asmens vardą, pavardę, nuopelnus, apdovanojusio asmens pareigas ir apdovanojimo datą.
8. Apdovanoti nuolatinius Lietuvos Respublikos gyventojus ginklais gali ir užsienio valstybių, vyriausybių vadovai, kiti užsienio valstybių įgalioti asmenys.
XIII SKYRIUS
GINKLŲ, ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ SUNAIKINIMAS
43 straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių sunaikinimas
1. Visi netinkami naudoti ginklai, kurių neįmanoma ar netikslinga taisyti, turi būti sunaikinami arba perdirbami į visiškai netinkamus naudoti ginklus.
2. Visos netinkamos naudoti ginklų dalys, kurių neįmanoma ar netikslinga taisyti, netinkami naudoti šaudmenys turi būti sunaikinami.
3. Asmenys norimus sunaikinti jiems priklausančius ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda teritorinei policijos įstaigai, o ši ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai atiduotus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda Ginklų fondui.
4. Ginklų fondas jam perduotus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis sunaikina Ginklų fondo direktoriaus nustatyta tvarka, dalyvaujant Ginklų fondo direktoriaus sudarytai komisijai.
5. Ginklai, šaudmenys, jų dalys turi būti sunaikinti tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad jie tapo visiškai netinkami naudoti pagal paskirtį. Ginklai, šaudmenys, jų dalys turi būti naikinami taip, kad nekiltų pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.
6. Specialiojo statuso subjektai, išskyrus krašto apsaugos sistemos institucijas, skirtus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis privalo perduoti Ginklų fondui. Krašto apsaugos sistemos institucijoms priklausančius ginklus, šaudmenis, jų dalis sunaikina Lietuvos kariuomenė krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
XiV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44 straipsnis. Kriminalistinė tūtelių ir kulkų kolekcija
Visi įsigyti A, B kategorijų graižtviniai trumpieji šaunamieji ginklai turi būti išbandyti ir sudarytos iš jų iššautų tūtelių ir kulkų kolekcijos. A, B kategorijų graižtvinių trumpųjų šaunamųjų ginklų išbandymo, tūtelių ir kulkų kolekcijų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
45 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos kontrolė
1. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja vidaus reikalų statutinės įstaigos ir Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamosi Viešojo administravimo įstatymu.
2. Asmenys, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų įgalioti kontroliuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, turi teisę:
1) apžiūrėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo ir sandėliavimo, saugojimo, realizavimo, perdirbimo ir naudojimo vietas;
46 straipsnis. Keitimasis informacija su užsienio valstybėmis dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos
1. Leidimą eksportuoti ginklus, leidimą vežti ginklus išdavusi policijos įstaiga privalo informuoti užsienio valstybę apie Lietuvos Respublikoje šios užsienio valstybės subjektui realizuotą, dovanotą ar visam laikui iš Lietuvos Respublikos eksportuojamą, vežamą ginklą, ginklo priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Tokia informacija užsienio valstybei turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodyto leidimo išdavimo.
2. Užsienio valstybių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą kontroliuojančiosioms institucijoms iki ginklo, ginklo priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, vežimo į tas užsienio valstybes policijos įstaiga, išdavusi leidimą eksportuoti ginklus, leidimą vežti ginklus, pateikia duomenis apie asmenį, kuris realizavo ginklą, ginklo priedėlius, šaudmenis, jų dalis, ir apie asmenį, kuris ginklą, ginklo priedėlius, šaudmenis, jų dalis įsigijo, taip pat ginklo, ginklo priedėlio, šaudmenų, jų dalių duomenis:
3) ginklo tipą, modelį, identifikacinį numerį, ginklo priedėlio modelį, šaudmens tipą, šaudmenų kiekį, jų dalių pavadinimus;
4) kokiu būdu ginklas, ginklo priedėlis, šaudmenys, jų dalys bus eksportuojami, vežami iš Lietuvos Respublikos;
3. Informacija apie šaunamųjų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių importą, eksportą, gabenimą tranzitu, vežimą, įvežimą ar išvežimą, sunaikinimą užsienio valstybėms teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais.
4. Informaciją apie civilinėje apyvartoje esančių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vežimą, taip pat ginklų, kurių į valstybės teritoriją negalima perduoti be išankstinio valstybės sutikimo, sąrašus ir informaciją, susijusią su asmenimis, turinčiais ginklų, elektroninių ryšių priemonėmis Europos Sąjungos valstybėms narėms teikia ir iš Europos Sąjungos valstybių narių gauna Policijos departamentas.
Lietuvos Respublikos
ginklų ir šaudmenų
kontrolės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (OL 2004 specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853 (OL 2017 L 137, p. 22).
2. 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1214/2011 dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą (OL 2011 L 316, p. 1).
3. 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės (OL 2012 L 94, p. 1).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1439, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 18 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1751, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4538 (2003-10-29)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2027, 2004-02-17, Žin., 2004, Nr. 32-1011 (2004-02-28)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-185, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2397 (2005-05-28)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1348, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5452 (2007-12-21)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 36, 37, 38, 40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 33 straipsnį, įsigalioja po 6 mėnesių nuo Įstatymo priėmimo dienos.
Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas griežtesnis nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nustatytas teisės kolekcionuoti ginklus apribojimas netaikomas asmenims, kuriems leidimas kolekcionuoti ginklus buvo išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyti griežtesni nei iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Juridiniai asmenys, turintys Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas licencijas prekiauti ginklais, šaudmenimis, jų dalimis, per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi pakeisti jas į naujas licencijas prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-646, 2010-01-14, Žin., 2010, Nr. 13-614 (2010-02-02)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1146, 2010-11-18, Žin., 2010, Nr. 142-7261 (2010-12-04)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2011 m. kovo 1 d.
2. Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo.
4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Šio įstatymo įgyvendinimas keistas:
7.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2156, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 81-4222 (2012-07-12)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-733, 2013-12-23, Žin., 2013, Nr. 140-7088 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2155, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 81-4221 (2012-07-12)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 7, 13, 23, 24, 36, 37 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-447, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3928 (2013-07-20)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 8, 9, 12, 14, 17, 21, 23, 24, 30, 32, 33, 35, 37, 41, 46 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. rugsėjo 30 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti:
1) leidimai įsigyti ginklus, šaudmenis galioja iki jų galiojimo pabaigos ir suteikia teisę įsigyti juose įrašytus ginklus ir (ar) šaudmenis;
2) leidimai laikyti ar leidimai nešiotis ginklus galioja iki jų galiojimo pabaigos ir suteikia teisę laikyti, nešiotis ar gabenti juose nurodytus ginklus;
3) leidimai laikyti ar leidimai nešiotis ginklus pasibaigus jų galiojimo terminui keičiami nustatyta tvarka pateikus prašymą policijos įstaigai. Naujus leidimus laikyti ginklus ar leidimus nešiotis ginklus policijos įstaigos išduoda kartu su ginklo pažymėjimais.
Prašymai išduoti leidimus įsigyti ginklus, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-840, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-24, i. k. 2014-04695
LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-978, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-01, i. k. 2014-09407
LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 2, 5, 6, 13, 22, 31, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1157, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13596
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 34 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2372, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14175
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2440, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17530
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2373, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14192
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2528, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20286
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 9, 12, 18, 19, 21, 22, 23, 25, 26, 28, 29, 30, 31 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-540, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11937
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 23 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1548, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17456
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1914, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00847
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 11, 17, 19, 20, 21, 25, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2273, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-06-28, i. k. 2019-10570
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymas