Suvestinė redakcija nuo 2005-01-01
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 50-2240, i. k. 103301MISAK00000230
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 15 d. Nr. 230
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 8 straipsnio 4 dalimi ir 9 straipsnio 3 dalimi:
2. Nustatau, kad:
2.1. šiuo įsakymu patvirtinta Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka taikoma, kol galioja aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);
2.2. šiuo įsakymu patvirtintos Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos nuostatos taikomos pildant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684), 4 priedo 4.9 punktą.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
3. Laikau netekusia galios Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukcijos, patvirtintos 1992 10 19 Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr. 97, II dalį.
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „monitoringas“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230
ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS
1. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka (toliau – Tvarka) parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 8 straipsnio 4 dalimi, 9 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087).
2. Ūkio subjektų aplinkos monitoringą sudaro ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas ir ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas.
3. Pagrindiniai ūkio subjektų aplinkos monitoringo uždaviniai – vykdyti sistemingus taršos šaltinių į aplinką išmetamų teršalų matavimus, stebėti šių teršalų poveikį aplinkos komponentams (orui, vandeniui, dirvožemiui, augmenijai ir gyvūnijai), gautų duomenų pagrindu nustatyti darančias didžiausią poveikį aplinkai ūkinės veiklos rūšis ir užtikrinti jų sukeliamos taršos mažinimą, teikti valstybės ir savivaldos institucijoms informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai bei užtikrinti tos informacijos viešumą.
4. Ūkio subjektų aplinkos monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, privalantys gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus ir užsiimantys ūkine veikla, nurodyta Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarkoje LAND 32-99, pagal kurią ūkio subjektai privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimo VI dalį.
5. Šios Tvarkos taikymo sritis neapima radiologinio aplinkos monitoringo ir radiologinio taršos monitoringo, kiek jį reglamentuoja Radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, žemės ūkio objektų bei atliekant mokslinius tyrimus normos ir radioaktyviųjų teršalų išmetimo leidimų išdavimo tvarka LAND 41-2001, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 2001, Nr. 13-414) ir Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka LAND 42-2001, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 60 (Žin., 2001, Nr. 13-415), taip pat genetiškai modifikuotų organizmų ir jų naudojimo monitoringo.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
II. NUORODOS
6. Šiame dokumente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus:
6.1. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824);
6.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);
6.3. Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarką LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087);
6.4. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką (Žin., 1999, Nr. 54-1763);
6.5. Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir apiforminimo nuostatus (Žin., 2001, Nr. 19-611);
6.6. Atmosferos užterštumo kontrolės vadovą RD 52.04.186-89. Leningradas.1991. (Rukovodstvo po kontroliu zagriaznienija atmosfiery. L. Goskommeteoizdat. 1991);
6.7. Nuotekų laboratorinės kontrolės metodinius nurodymus, patvirtintus 1993 m. sausio 20 d. Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr. 3;
6.8. Stacionarių atmosferos taršos šaltinių laboratorinės kontrolės instrukciją, patvirtintą 1992 m. spalio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr. 97, ir jos pakeitimus ir papildymus (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251, Nr. 47-1298);
6.9. Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarką (Žin., 2001, Nr. 29-941);
6.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl leidimų išdavimo aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti“ (Žin., 1999, Nr. 3-89);
6.14. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas: programų rengimo metodinės rekomendacijos. Vilnius. 2000;
6.15. Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimus LAND 33-99 (Žin., 2000, Nr. 8-217);
6.16. Lietuvos higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726);
6.17. Tarptautinį standartą „Matavimo metodų ir rezultatų tikslumas (teisingumas ir glaudumas). 1-oji dalis. Bendrieji principai ir apibrėžimai“ (ISO 5725-1:1994);
6.18. Tarptautinį standartą „Matavimo metodų ir rezultatų tikslumas (teisingumas ir glaudumas). 2-oji dalis: Standartinio matavimo metodo kartojimosi ir atkuriamumo nustatymo pagrindinis metodas“ (ISO 5725-2:1994);
6.19. Lietuvos standartą „LST EN 25667-1:2001. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Nurodymai, kaip sudaryti mėginių ėmimo programas“ (ISO 5667-1:1980);
6.20. Lietuvos standartą „LST EN 25667-2:2001. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 2 dalis. Nurodymai, kaip imti mėginius“ (ISO 5667-2:1991);
6.21. Lietuvos standartą „LST EN ISO 5667-3:2004. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti mėginius“ (ISO 5667-3:2003);
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
6.22. Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatus, patvirtintus 2002 m. kovo 12 d. aplinkos ministro įsakymu (Žin., 2002, Nr. 28-1008);
6.23. Lietuvos higienos normą HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ (Žin., 2004, Nr. 41-1357);
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
6.24. Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031);
6.25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6-159);
6.26. Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522);
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
6.27. Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624 (Žin., 2002, Nr. 14-523);
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
6.28. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684).
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
7. Šiame dokumente vartojami terminai ir apibrėžimai:
7.1. Ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas – ūkio subjektų stacionarių taršos šaltinių emisijos (teršalų išmetimo ar išleidimo) į aplinką monitoringas.
IV. ŪKIO SUBJEKTŲ TARŠOS ŠALTINIŲ MONITORINGAS
8. Ūkio subjektai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka vykdo teršalų išmetimo į aplinką apskaitą ir kuriems yra nustatyti leistinos taršos normatyvai, privalo vykdyti taršos šaltinių monitoringą [6.3], [6.28].
9. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas pagal stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką (1 priedas). Grafikui sudaryti ūkinės veiklos objekto taršos šaltinius reikia priskirti pirmai arba antrai kategorijai priklausomai nuo kontroliuotino teršalo išmetimo galingumo ir galimo poveikio aplinkos oro kokybei bei visuomenės sveikatai. Esant vienodiems taršos šaltiniams pagal išmetamo teršalo galingumą, matavimus reikia atlikti viename iš jų, kasmet keičiant pasirinktą matavimams šaltinį. Ūkio subjektų, kurių leistinos taršos normatyvai nustatyti pagal faktinį išmetamų teršalų kiekį, stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai priskiriami antrai kategorijai.
10. Kontroliuojami ūkio subjekto išmetami į aplinkos orą teršalai, kurių pavojingumo rodiklis (TPR) > 10.
TPR = (Mm/DLKparos)a (1),
čia: Mm – suminis teršalo išmetimas iš visų šaltinių, tonomis per metus;
DLKparos – gyvenamosios aplinkos ore teršiančių medžiagų paros didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3 [6.16];
a – pastovus dydis priklauso nuo išmetamo į aplinkos orą teršalo grupės [6.25]. I grupės teršalo pastovus dydis „a“ lygus 1,7, II – 1,3, III –1,0, IV – 0,9, o azoto oksidų (kaip azoto dioksido) – 1,3, sieros dioksido – 1,0, dulkių (kietųjų dalelių) – 0,9, vanadžio pentoksido –1,7.
11. Pirmai kategorijai priskiriami taršos šaltiniai:
esant Cm/DLKvienk. > 0,5, (2)
kai M/(DLKvienk. × H) > 0,01
ir taršos šaltiniai, turintys valymo įrenginius, kurių vidutinis valymo efektyvumas didesnis kaip 75 %:
esant (Cm/DLKvienk.) > 0,1, (3)
kai M/(DLKvienk. × .H) > 0,002,
čia: Cm – teršalo didžiausia koncentracija aplinkos ore, mg/m3, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, pagal taršos sklaidos skaičiavimus;
DLKvienk. – gyvenamosios aplinkos ore teršiančių medžiagų vienkartinė didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3 [6.16];
M – išmetamas teršalo kiekis iš šaltinio, g/s;
H – taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus, m. Esant H<10 m, skaičiuojama kaip H=10 m.
12. Antrai kategorijai priskiriami taršos šaltiniai, neatitinkantys pirmos kategorijos taršos šaltinių kriterijų.
13. Pirmos kategorijos taršos šaltinių kontrolę ūkio subjektas vykdo sistemingai, pakankamą matavimų ir/ar mėginių paėmimo skaičių tolygiai paskirsčius per metus. Pirmos kategorijos taršos šaltinio išmetamų teršalų matavimų ir/ar mėginių paėmimo dažnis nustatomas atsižvelgus į teršalo išmetamo kiekio reikalaujamą duomenų (per atitinkamą laikotarpį – metus, ketvirtį, mėnesį, parą ir pan.) pasikliovimo intervalą, kuris neturi viršyti 25 ,kaip ir inventorizacijos atveju. Monitoringą vykdančiai laboratorijai reikia turėti kontroliuotino teršalo ne mažiau kaip 20 matavimų, atliktų konkrečiame taršos šaltinyje skirtingomis dienomis, rezultatus. Tuomet apskaičiuojamas santykinis standartinis nuokrypis Sn (standartinis nuokrypis, išreikštas procentais nuo vidurkio) iš lygties:
Sn =
(5),
čia: n – matavimų skaičius;
xi – matavimo rezultato vertė;
_
x – matavimų rezultatų vidurkis.
Pakankamam matavimų skaičiui nustatyti taikoma lygtis:
L = 
(6),
čia: L – pasikliovimo intervalas.
Pagal Stjudento pasiskirstymą kriterijaus K vertės, priklausančios nuo taikomo pasikliovimo lygmens, pateiktos 1 lentelėje.
Pavyzdžiai: 1. Kai reikalaujamas pasikliovimo intervalas – 18 vidurkio, t.y. numatoma 18 per atitinkamą laikotarpį išmetamo teršalo kiekio paklaida, pasikliovimo lygmuo – 95 , o gautas santykinis standartinis nuokrypis – 22 , tuomet pakankamas išmetamo teršalo iš šaltinio matavimų ir/ar mėginių paėmimo skaičius n per metus bus:
18 = 
= 4,79 ir n ≈ 23.
2. Kai reikalaujamas pasikliovimo intervalas – 25 vidurkio, t.y. numatoma 25 per atitinkamą laikotarpį išmetamo teršalo kiekio paklaida, pasikliovimo lygmuo – 95, o gautas santykinis standartinis nuokrypis – 15 , tuomet pakankamas išmetamo teršalo iš šaltinio matavimų ir/ar mėginių paėmimo skaičius n per metus bus:
25 = 
= 2,35 ir n ≈ 6.
14. Antros kategorijos taršos šaltinių kontrolė vykdoma ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Esant stacionariam technologiniam procesui, išmetamo teršalo koncentracijos kontrolės trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 90 minučių; esant cikliniam technologiniam procesui – kontrolės laikas ne trumpesnis kaip 90 minučių ir turi apimti ne mažiau kaip 3 ciklinio proceso periodus.
15. Vandens taršos šaltinių (nuotekų) monitoringą ūkio subjektas vykdo pagal nuotekų ir paviršinio vandens kontrolės planą (3 priedas), kuris rengiamas vadovaujantis [6.9], [6.26], [6.27].
Ūkio subjektai, kurie pagal [6.9] reikalavimus nuotekų mėginius turi imti su automatiniais mėginių semtuvais, jų parinkimui ir naudojimui turi vadovautis [6.20] A priedo rekomendacijomis.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
V. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS (POVEIKIO APLINKAI) MONITORINGAS
16. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo programą (toliau – Programa), kuri apima ūkinės veiklos vykdymo metu susidariusių teršalų poveikio aplinkos komponentams (išskyrus požeminį vandenį) stebėjimus bei vertinimą. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programos rengimą, derinimo tvarką, monitoringo vykdymą ir duomenų pateikimą reglamentuoja [6.4], [6.13], [6.14], [6.15].
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
17. Programą rengia ūkio subjektas.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
18. Programa rengiama atsižvelgiant į ūkio subjekto planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, parengtą vadovaujantis [6.2] bei šio įstatymo poįstatyminiais aktais. Jei pagal [6.2] PAV ataskaitos rengti nereikia – pagal [6.24] bei kitus galiojančius ūkio subjektų planuojamos bei vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar jiems prilyginamus dokumentus.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
19. Programa sudaroma 3-5 metams.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
20. Programa tipiškai skirstoma į tokias dalis: oras, vanduo, dirvožemis, augmenija, gyvūnija, kraštovaizdis. Kiekvienoje Programos dalyje privalo būti šie skyriai:
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
20.1. sąlygos, reikalaujančios vykdyti ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringą:
20.1.1. vykdoma [6.3] 4.16 punkte nurodyto leidimo VI dalyje „Ūkio subjektų aplinkos monitoringas“ nurodyta ūkinė veikla;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
20.1.2. vykdoma [6.28] 1 priede nurodyta ūkinė veikla;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
20.1.3. kitos sąlygos, nenurodytos 20.1.1 ir 20.1.2 punktuose, bet reikalaujančios vykdyti ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringą.
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
20.2. trumpas vykdomos veiklos ir jos galimos grėsmės aplinkai aprašymas (atsižvelgiant į PAV ataskaitą);
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
20.3. stebėjimo vietų parinkimo principai ir pagrindimas, ūkinės veiklos objekto planas (-ai) – schema (-os) su pažymėtais taršos šaltiniais bei stebėjimo vietomis;
Papunkčio numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
20.4. ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo planas (pildoma 2 priede pateikta lentelė), išskyrus poveikio aplinkos orui monitoringo atvejį, kai reikalinga pagal šios Tvarkos 15.1 punkto reikalavimus parengti oro (poveikio aplinkos orui) monitoringo programą (4 priedas);
Papunkčio numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
20.5. ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai (matavimų rezultatai yra vertinami lyginant juos su didžiausiomis leidžiamomis koncentracijomis (DLK) ir (arba) kitomis galiojančiomis normatyvinėmis vertėmis; biologinių matavimų bei stebėjimų (tarp jų ir ekotoksikologinių) rezultatai, kuriems nėra nustatytų DLK verčių, yra vertinami lyginant juos su kontrolinių matavimų ar kitomis normatyvinėmis arba atskaitinėmis vertėmis).
Papunkčio numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
21. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo planas yra rengiamas atskiroms dalims:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
21.1 Oro (poveikio aplinkos orui) monitoringui
Ši Programos dalis rengiama tuomet, kai išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklis (TPR) atitinka šios Tvarkos 21.1.1 punkto reikalavimus, o kurą deginančio įrenginio nominalus šiluminis galingumas yra ne mažesnis kaip 300 MW. Ji rengiama vadovaujantis [6.6].
Kiti reikalavimai:
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
21.1.1. Vykdomos ūkinės veiklos rūšiai būdingų (specifinių) teršalų koncentraciją aplinkos ore būtina matuoti, kai išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklis (TPR) > 104 ir teršalų matavimo rezultatus būtų galima priskirti to, o ne kito ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos poveikiui. TPR apskaičiuojamas iš 1 lygties (žr. 10 punktą).
Atskirais atvejais atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę pareikalauti matuoti aplinkos ore teršalus, kurių TPR < 104, bet jie gali turėti neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei: šalia vykdomos ūkinės veiklos sanitarinių apsaugos zonų yra viešosios paskirties (mokyklos, ligoninės, darželiai ir kt.) ar gyvenamieji pastatai; vyraujantys vėjai nukreipti į aukščiau išvardytus pastatus ar gyvenamąsias vietoves ir kt.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
21.1.2. Teršalų koncentracijos matavimai (mėginių ėmimo trukmė – 30 min.) šalia ūkinės veiklos objekto aplinkos ore atliekami 1,5-3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus.
21.1.2.1. Pofakeliniai matavimai atliekami fakelo centriniame taške bei iš kairės ir dešinės pusės nuo fakelo ašies susikirtimo su statmena ašiai linija taškuose (nuotolis tarp taškų iš kairės ir dešinės nuo fakelo ašies priklauso nuo fakelo pločio – tolstant nuo taršos šaltinio, nuotolis tarp taškų didėja ir gali keistis nuo 50 iki 400 m), ne mažiau kaip trijuose atstumuose nuo konkretaus taršos šaltinio (0,5; 1; 3 … 10 km) pavėjui ir viename taške – priešvėjinėje pusėje. Matavimams didžiausias atstumas nuo konkretaus taršos šaltinio parenkamas pagal taršos sklaidos skaičiavimus. Statistiškai patikimiems duomenims gauti bendras kiekvieno teršalo matavimų skaičius kiekviename atstume turi būti ne mažesnis kaip 50 per metus, matavimus atliekant skirtingais metų sezonais. Per sezono pasirinkto mėnesio dieną būtina atlikti matavimus visuose pasirinktų atstumų taškuose. Jeigu programa numatyta vykdyti ne vienerius metus, tai sezono mėnesį reikia pasirinkti kasmet kitą.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
21.1.2.2. Stacionarioje stotyje, įrengtoje už sanitarinės saugos zonos nepalankiausioje galimo oro užterštumo lygio pagal teršalų sklaidos skaičiavimus ir vyraujančių vėjų gyvenamųjų teritorijų link vietoje, bendras kiekvieno teršalo matavimų, tolygiai išdėstytų metų laikotarpiu kartą per savaitę 7, 13, 19 ir 1 val., keičiant savaitės dienas arba 1 kartą kiekvieną darbo dieną, keičiant valandas: 7, 13, 19 val., skaičius turi būti ne mažesnis kaip 200 arba turi būti nuolat matuojama automatizuotu būdu.
21.1.3. Esant NTIS, aplinkos oro mėginių ėmimas (matavimas) turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per parą.
21.2. Vandens (poveikio paviršiniam vandeniui) monitoringui
„Programos apimtį lemia su nuotekomis į aplinką išleidžiamų teršalų sudėtis ir kiekis.
Ši Programos dalis rengiama tuomet, kai eksploatuojamos vandenvietės (kai paimamo vandens kiekis ≥ 100 m3 per dieną), eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai (≥ 2000 gyventojų ekvivalentų), eksploatuojami nuotekų filtravimo įrenginiai (≥ 50 m3 per dieną našumo), taip pat, kai pagal [6.15] reikalavimus yra privaloma vykdyti aplinkos (paviršinio vandens) monitoringą.
Kiti reikalavimai:
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
21.2.1. tekančiame paviršiniame vandenyje (upės, upeliai, kanalai) mėginiai imami aukščiau nuotekų išleistuvo, teršalų nepaveiktoje vietoje, ir po visiško nuotekų susimaišymo apytiksliai 0,5 km žemiau išleistuvo. Mėginys, paimtas žemiau nuotekų išleidimo vietos, turi charakterizuoti bendrą vandens sudėtį pagal tėkmę, t. y. paėmimo vietoje turi būti pakankamas nuotekų susimaišymas (ne mažiau kaip 80 %) su upės vandeniu. Stebimoje upės atkarpoje, esant keletui taršos šaltinių, vienas mėginys imamas aukščiau pirmo taršos šaltinio, kitas – žemiau paskutinio;
21.2.2. pratakiuose vandens telkiniuose (ežerai, tvenkiniai, saugyklos) su greita vandens apykaita vienas mėginys imamas neteršiamoje vietoje, t. y. aukščiau išleistuvo, kitas – 0,5 km atstumu žemiau išleistuvo;
21.2.3. vandens telkinyje su lėta vandens apykaita arba stovinčiu vandeniu mėginių ėmimo skaičius priklauso nuo telkinio dydžio. Vienas mėginys imamas antropogeninės taršos nepaveiktoje vietoje, antras – teršalų išleidimo vietoje, kiti (ne mažiau kaip 2) – 0,5 km atstumu į abi puses nuo nuotekų išleistuvo. Tuo atveju, kai vandens telkinys yra mažas, vienas mėginys imamas aukščiau nuotekų išleistuvo, o kitas – ne toliau kaip 0,5 km nuo išleistuvo;
21.2.4. nustatomi parametrai:
a) pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), amonio azotas, nitratai, nitritai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas;
b) ūkinei veiklai būdingi teršalai, kurie yra kontroliuojami nuotekose (įskaitant ir biologinės taršos parametrus);
21.2.5. paviršinio vandens mėginiai imami tokiu pat dažniu ir tuo pačiu metu, kaip ir nuotekų mėginiai;
21.3. Dirvožemio monitoringui
Ši Programos dalis rengiama pagal dirvožemio monitoringo metodines rekomendacijas [6.10], [6.11], [6.23].
21.4. Augmenijos monitoringui
Ši Programos dalis rengiama nustatant Valstybinės aplinkos monitoringo programos Augmenijos monitoringui taikomas procedūras, o objektų bei stebėjimų, kurių šie reikalavimai neapima, atveju – kitas tinkamas standartines procedūras.
21.5. Gyvūnijos monitoringui
Ši programos dalis rengiama nustatant Valstybinės aplinkos monitoringo programos Gyvūnijos monitoringui taikomas procedūras, o objektų bei stebėjimų, kurių šie reikalavimai neapima, atveju – kitas tinkamas standartines procedūras.
21.6. Kraštovaizdžio monitoringui
Ši Programos dalis rengiama nustatant Valstybinės aplinkos monitoringo programos Kraštovaizdžio monitoringui taikomas procedūras, o objektų bei stebėjimų, kurių šie reikalavimai neapima, atveju – kitas tinkamas standartines procedūras.
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
VI. STACIONARIŲ APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ KONTROLĖS GRAFIKO IR NUOTEKŲ KONTROLĖS PLANO BEI APLINKOS (POVEIKIO APLINKAI) MONITORINGO PROGRAMOS DERINIMAS
22. Ūkio subjektas stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką, nuotekų kontrolės planą ir Programą derina su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – RAAD).
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
23. RAAD Programos dalį, susijusią su poveikio aplinkos orui monitoringu, derina su Aplinkos apsaugos agentūra tokia tvarka:
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
23.1. RAAD, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėjęs Programą, pateikia ją bei savo pastabas (raštu) Aplinkos apsaugos agentūrai;
23.2. Aplinkos apsaugos agentūra ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išnagrinėja gautą medžiagą ir raštu informuoja RAAD apie Programos suderinimą bei perduoda suderintą Programą arba raštu pateikia pastabas RAAD dėl tolesnio Programos derinimo. Tais atvejais, kai Programai vertinti būtina nepriklausomų specialistų išvada, Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu, apie jį raštu informuojant RAAD, Programos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių nuo jos gavimo dienos;
VII. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMAS, MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ
24. Ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas turi būti vykdomas pagal RAAD suderintą stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką ir/arba nuotekų kontrolės planą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
25. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas turi būti vykdomas pagal RAAD suderintą Programą. Programa pradedama vykdyti ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo jos suderinimo.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
26. Monitoringo vykdytojai privalo stebėjimus bei matavimus atlikti pagal Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus bei kitus įteisintus metodus ir paruoštas matavimų bei stebėjimų procedūras, o, jei tokių nėra, – pagal tarptautinius reikalavimus.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
27. Monitoringą vykdančios laboratorijos, atliekančios fizikinių ir cheminių parametrų matavimus, privalo:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
28. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo Programa atnaujinama ir iš naujo derinama:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
28.1. kai keičiasi objekto ūkinės veiklos poveikis aplinkai:
28.1.3. planuojamas valymo įrenginių remontas, rekonstrukcija arba kitų priemonių, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimas;
29. Ūkio subjektas Programą iš naujo derina šios Tvarkos šeštajame skyriuje nurodyta tvarka.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
30. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą kontroliuoja RAAD.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
VIII. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO DUOMENŲ TEIKIMAS
31. Ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringo duomenys teikiami atitinkamoms Aplinkos monitoringo duomenų fondą tvarkančiosioms institucijoms bei savivaldos institucijoms, vadovaujantis Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų [6.22] reikalavimais.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
32. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo duomenys teikiami atitinkamoms Aplinkos monitoringo duomenų fondą tvarkančiosioms institucijoms bei savivaldos institucijoms pagal monitoringo programoje nustatytą atsiskaitymo periodiškumą, vadovaujantis Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų [6.22] reikalavimais.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
33. Metiniai monitoringo duomenys pateikiami ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 25 d. arba iki RAAD pateiktame privalomame nurodyme nurodytos datos.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
34. Paskutinių Programos vykdymo metų monitoringo duomenys pateikiami kartu su viso Programoje numatyto monitoringo vykdymo laikotarpio ataskaita.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
IX. ATSAKOMYBĖ
35. Ūkio subjektas atsako už taršos šaltinių ir jų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo įgyvendinimą, duomenų patikimumą bei monitoringo duomenų pateikimą šioje Tvarkoje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų reikalavimais.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
36. Už šios Tvarkos reikalavimų pažeidimus asmenys gali būti traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo
vykdymo tvarkos 1 priedas
TVIRTINU
A. V. ______________________________________
(Ūkio subjekto vadovo vardas, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
_____________________________________________________
(Ūkio subjekto pavadinimas, adresas)
STACIONARIŲ APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ KONTROLĖS GRAFIKAS
| Įrenginio/ gamybos pavadinimas |
Kontroliuojamas taršos šaltinis* |
Matuojami teršalai |
Matavimų dažnis |
Matavimų dažnis, esant NTIS**, kart./parą |
Matavimo metodas*** |
||
| Nr. |
pavadinimas |
pavadinimas |
kodas |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos: 1. * Įtraukiami ir tie stacionarūs taršos šaltiniai, kuriuose įrengta nuolat veikianti teršalų emisijos monitoringo sistema.
2. ** NTIS – nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos. Ši grafa pildoma tuo atveju, kai, esant NTIS, numatoma vykdyti kontrolę.
3. *** Nurodomas galiojantis normatyvinis dokumentas, kuriuo įteisintas matavimo metodas.
| SUDARĖ _________________________________ (vardas, pavardė, pareigos, parašas, telefonas)
|
SUDERINTA _________________________________________
Aplinkos ministerijos _________ regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus viršininkas (vardas, pavardė, parašas)
Galioja iki _______m. ______________________d.
|
______________
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo
vykdymo tvarkos 2 priedas
ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS (POVEIKIO APLINKAI) MONITORINGO PLANAS
|
|
|
|
|
|
Nuorodos į dokumentus** (žymuo, pavadinimas), kuriuose detaliai aprašyta naudojama: |
||||||
| Aplinkos komponentas* |
Stebėjimo objektas ir matavimo (stebėjimo) vieta |
Matuojami (stebimi) parametrai |
Matavimo (ėminių ėmimo, stebėjimo) dažnis |
Matavimo (stebėjimo) metodas
|
matavimų vykdymo (ėminiųsurinkimo) procedūra |
duomenų (ėminių) registracijos procedūra |
ėminių konservavimo, transportavimo ir saugojimo procedūros |
mėginių paruošimo analizei procedūra |
mėginių analizės procedūra |
duomenų analizės metodas |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nuoroda į dokumentus* (žymuo, pavadinimas), pagal kuriuos vykdomas atliekamų matavimų kokybės užtikrinimas ir kokybės kontrolė: |
|||||||||||
| Atsiskaitymo periodiškumas:
|
Vykdančioji institucija: |
||||||||||
* – išskyrus aplinkos orą (poveikio aplinkos orui atveju pildoma 4 priedo lentelė);
** – jei tokių dokumentų nėra, būtina detaliai aprašyti numatomas taikyti procedūras, pridedant priedus prie lentelės.
______________
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo
vykdymo tvarkos 3 priedas
TVIRTINU
A. V. ______________________________________
(Ūkio subjekto vadovo vardas, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
NUOTEKŲ IR PAVIRŠINIO VANDENS KONTROLĖS PLANAS
______________________________________________________________
(Ūkio subjekto pavadinimas, adresas)
___________________________________________________________
(Atsakingo už vandens ūkį asmens vardas, pavardė, pareigos)
| Nuotekų rūšis, valymo būdas, valymo įrenginių rūšies kodas |
Nuotekų priimtuvas, nurodyti išleistuvo atstumą nuo priimtuvo – upės žiočių, krantą |
Mėginių ėmimo dažnumas1, trukmė |
Mėginio ėmimo vieta |
Mėginio tipas, ėmimo būdas; debito matavimo būdas, priemonės |
Nustatomi parametrai
|
Laboratorija, atliekanti analizes, leidimo Nr., data |
| Išleidžiamas nuotekų kiekis – m3/d |
||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1 Mėginių ėmimo dažnumas pastovus, tačiau mėginių ėmimo savaitės dienos ir laikas turi keistis metų eigoje
| SUDARĖ _____________________________ (vardas, pavardė, parašas, telefonas) |
SUDERINTA _________________________________
Aplinkos ministerijos ______ regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus viršininkas (vardas, pavardė, parašas)
Galioja nuo …... m. ............ d. iki.... m. ................. d. |
______________
Pakeistas priedo pavadinimas:
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo
vykdymo tvarkos 4 priedas
TVIRTINU
A. V. ______________________________________
(Ūkio subjekto vadovo vardas, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
_____________________________________________________
(Ūkio subjekto pavadinimas, adresas)
ORO (POVEIKIO APLINKOS ORUI) MONITORINGO PROGRAMA
| Aplinkos oro kokybės tyrimo būdai (stacionarus, maršrutinis netiesioginis ir kt.) |
Kontroliuojami teršalai |
Mėginių ėmimo vieta, atstumas nuo taršos šaltinio
|
Mėginių ėmimo periodiškumas |
Analizės metodas |
Nuoroda į dokumentus* (žymuo, pavadinimas), pagal kuriuos atliekamos analizės ir vykdoma jų kokybės kontrolė ir kokybės užtikrinimas |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba.* Jeigu tokių dokumentų nėra, būtina aprašyti numatomas naudoti procedūras ir jas pateikti papildomai.
| SUDARĖ __________________________ (vardas, pavardė, pareigos, parašas, tel.) |
SUDERINTA __________________________________________ Aplinkos apsaugos agentūros direktorius (vardas, pavardė, parašas)
Galioja iki ___ m. ___________d. |
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-628, 2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 181-6712 (2004-12-18), i. k. 104301MISAK00D1-628
Dėl aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 230 "Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo