Suvestinė redakcija nuo 2010-09-26 iki 2011-07-23

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 2-32, i. k. 105110MISAK00B1-720

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PREKYBOS ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAIS IR JŲ IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2005 m. gruodžio 23 d. Nr. B1-720

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639) 6 straipsnio 14 punktu ir įgyvendindamas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL 2010 L 192, p. 1):

Preambulės pakeitimai:

Nr. B1-342, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5816 (2010-09-25), i. k. 110110MISAK00B1-342

 

1. Tvirtinu pridedamus Prekybos arklinių šeimos gyvūnais ir jų importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus.

2. Laikau netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 464 „Dėl Arklių prekybos su ES šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 106-4777).

3. Pavedu:

3.1. įsakymo vykdymą apskričių, miestų ir rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms;

3.2. įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriui ir Maisto ir veterinarijos vidaus audito tarnybai.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-351, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 106-4466 (2009-09-05), i. k. 109110MISAK00B1-351

 

 

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos direktoriaus

2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. B1-720

 

PREKYBOS ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAIS IR JŲ IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 

Preambule. Neteko galios nuo 2009-09-06

Preambulės naikinimas:

Nr. B1-351, 2009-08-06, Žin. 2009, Nr. 106-4466 (2009-09-05), i. k. 109110MISAK00B1-351

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Prekybos arklinių šeimos gyvūnais ir jų importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimų (toliau – Reikalavimai) tikslas – nustatyti arklinių šeimos gyvūnų, vežamų į Europos Sąjungos (toliau – ES) šalis ir importuojamų iš trečiųjų šalių, sveikatos sąlygas.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-351, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 106-4466 (2009-09-05), i. k. 109110MISAK00B1-351

 

2. Vartojamos sąvokos:

Afrikine arklių liga neužkrėsta šalis – ES šalis ar trečioji šalis, kurios teritorijoje paskutinius dvejus metus nenustatyta klinikinių, serologinių (nevakcinuotų arklinių šeimos gyvūnų) ar kitų afrikinės arklių ligos požymių ir kurioje paskutinius 12 mėnesių nebuvo vakcinuojama nuo šios ligos.

Arklinių šeimos gyvūnai (toliau – arkliniai) – laukiniai ar prijaukinti arklinių genties gyvūnai (arkliai, zebrai, tarpanai, asilai ir kt.) arba sukryžminti šių gyvūnų palikuonys.

Privalomos pranešti ligos – ligos, išvardintos 1 priede.

Registruoti arklinių šeimos gyvūnai (toliau – registruoti arkliniai) – arkliniai, kurių tapatybė nurodyta tapatybės dokumentuose, išduotuose arklinio kilmės šalies veislininkystės institucijos ar kitos kompetentingos institucijos, pildančios gyvūnų kilmės knygą ar gyvūnų veislės registrą, arba tarptautinės asociacijos ar organizacijos, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliniais.

Skersti skirti arklinių šeimos gyvūnai (toliau – skersti skirti arkliniai) – arkliniai, kurie skirti vežti paskersti tiesiai į skerdyklą arba per patvirtintus turgus ar surinkimo centrus.

Laikymo vieta – žemės ūkio paskirties įmonė ar mokymo įstaiga, arklidė ar kitos patalpos, kuriose laikomi ar auginami arkliniai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Valstybinis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą atliekantis valstybinės veterinarijos funkcijas.

Veisliniai ir produkcijos arklinių šeimos gyvūnai (toliau – veisliniai ir produkcijos arkliniai) – arkliniai, kurie nepriskiriami registruotiems ir skersti skirtiems arkliniams.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-351, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 106-4466 (2009-09-05), i. k. 109110MISAK00B1-351

 

 

II. PREKYBOS ARKLINIAIS REIKALAVIMAI

 

3. VMVT leidžia vežti registruotus arklinius Lietuvos Respublikoje arba juos siųsti į kitas ES šalis tais atvejais, kai jie atitinka 4–16 punktuose nurodytas sąlygas. VMVT gali suteikti išimtis vežant arklinius, jei Lietuvos Respublika yra paskirties šalis:

3.1. kuriais sporto ar rekreacijos tikslais jojama ar kurie vežami netoli Lietuvos Respublikos sienos esančiais keliais;

3.2. kurie dalyvauja įgaliotos vietos institucijos organizuojamuose kultūriniuose ar panašiuose renginiuose ar veikloje netoli Lietuvos Respublikos sienų;

3.3. kuriuos tik laikinai leidžiama ganyti ar jais dirbti netoli Lietuvos Respublikos sienų; VMVT informuoja Europos Komisiją apie taikomas išimtis.

4. Arkliniai turi būti kliniškai apžiūrėti ne anksčiau kaip likus 48 valandoms iki jų pakrovimo; neturi būti nustatyta klinikinių ligų požymių. Registruoti arkliniai kliniškai apžiūrimi, nepažeidžiant 17 punkto reikalavimų, jei yra skirti prekybai.

5. Nepažeisdamas 8 punkto reikalavimų dėl privalomų pranešti ligų, valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikdamas arklinių klinikinį apžiūrėjimą, privalo įsitikinti, remdamasis laikytojo teiginiais, jog nėra pagrindo manyti, kad paskutines 15 dienų iki arklinių apžiūrėjimo arkliniai turėjo kontaktų su arkliniais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis.

6. Arkliniai neturi būti skirti skersti pagal nacionalinę užkrečiamųjų ligų likvidavimo programą.

7. Arkliniai turi turėti tapatybės dokumentus:

7.1. registruoti arkliniai – nustatyta tvarka išduotą tapatybės dokumentą, kuriame turi būti įrašai apie 10–12 punktuose nurodytas taikytas priemones; valstybinis veterinarijos gydytojas gali sustabdyti tapatybės dokumento galiojimą 8 punkte nurodytų draudimų galiojimo laikui; paskerdus registruotą arklinį, tapatybės dokumentas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai;

7.2. veisliniai ir produkcijos arkliniai – Europos Komisijos nustatyta tvarka; kol ši tvarka nėra nustatyta, taikomi VMVT nustatyti reikalavimai, apie kuriuos VMVT turi pranešti Europos Komisijai ir kitoms ES šalims.

8. Arkliniai turi atitikti 4–9 punktų reikalavimus ir neturi būti vežami iš laikymo vietų, kuriose paskelbti draudimai ar apribojimai:

8.1. jei laikymo vietoje buvo paskersti visi ligai imlių rūšių gyvūnai, apribojimai laikymo vietoje taikomi mažiausiai:

8.1.1. įtarus kergimo ligą – šešis mėnesius nuo paskutinio žinomo ar galimo arklinių kontakto su sergančiu arkliniu; eržilams šis draudimas taikomas iki jo iškastravimo,

8.1.2. įtarus įnoses ar arklių encefalomielitą – šešis mėnesius nuo šiomis ligomis sergančių arklinių paskerdimo dienos,

8.1.3. dėl infekcinės anemijos – kol paskerdus užkrėstus arklinius likusiems arkliniams du kartus kas tris mėnesius atlikus tyrimą Koginso metodu gaunami neigiami tyrimo rezultatai,

8.1.4. šešis mėnesius nuo paskutinio užregistruoto vezikulinio stomatito atvejo,

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-342, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5816 (2010-09-25), i. k. 110110MISAK00B1-342

 

8.1.5. vieną mėnesį nuo paskutinio užregistruoto pasiutligės atvejo,

8.1.6. 15 dienų nuo paskutinio užregistruoto juodligės atvejo;

8.2. jei laikymo vietoje buvo paskersti visi ligai imlių rūšių gyvūnai, o patalpos išdezinfekuotos, draudimas taikomas 30 dienų nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų išdezinfekavimo dienos, išskyrus juodligės atvejus, kai draudimo trukmė – 15 dienų; VMVT lenktynėms gali taikyti išimtis, apie kurias turi pranešti Europos Komisijai.

9. VMVT, parengusi arklinių ligų kontrolės programą, gali ją pateikti Europos Komisijai, nurodydama:

9.1. ligos paplitimą šalies teritorijoje;

9.2. programos rengimo priežastis ir ekonominę naudą;

9.3. geografinę teritoriją, kurioje bus įgyvendinama programa;

9.4. statuso kategorijas, kurios bus taikomos laikymo vietoms, ir arklinių tyrimo metodiką;

9.5. programos vykdymo kontrolės tvarką;

9.6. priemones, kurios bus taikomos laikymo vietai praradus ligos neužkrėsto subjekto statusą;

9.7. priemones, kurios bus taikomos gavus teigiamus tyrimų rezultatus;

9.8. priemones arklinių prekybos suvaržymui šalyje mažinti.

Europos Komisija patikrina pateiktas programas. Gali būti nustatomi ir patvirtinami papildomi reikalavimai, kurie taikomi prekybai arkliniais. Pateiktos ligų kontrolės programos gali būti keičiamos ar papildomos.

10. Jeigu Lietuvos Respublika laikoma užkrėsta afrikine arklių liga, VMVT gali leisti vežti arklinius iš tos teritorijos dalies, kuri laikoma užkrėsta šia liga, kaip nurodyta 11–14 punktuose, 15 punkte nurodytomis sąlygomis.

11. Lietuvos Respublikos teritorijos dalis laikoma užkrėsta afrikine arklių liga, jei:

11.1. afrikinė arklių liga paskutinius dvejus metus nustatyta pagal klinikinius, serologinius (kai arkliniai nevakcinuoti) ir/arba kitus duomenis;

11.2. paskutinius 12 mėnesių arkliniai buvo vakcinuojami nuo afrikinės arklių ligos.

12. Teritorijos dalyje, kuri laikoma užkrėsta afrikine arklių liga, turi būti nustatyta:

12.1. apsaugos zona 100 kilometrų spinduliu aplink ligos židinį;

12.2. stebėjimo zona, kurioje paskutinius 12 mėnesių nebuvo atliekama arklinių vakcinacija, ne mažesniu kaip 50 kilometrų spinduliu nuo apsaugos zonos.

13. 11–12 punktuose nurodytose teritorijose ar zonose taikomos ligos kontrolės priemonės ir išimtys, nurodytos 1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 92/35/EEB, nustatančioje afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones.

14. Visi vakcinuoti arkliniai, esantys apsaugos zonoje, turi būti registruojami ir paženklinami VMVT nustatyta tvarka. Duomenys apie arklinių vakcinaciją turi būti nurodyti tapatybės dokumente ir/arba veterinarijos sertifikate.

15. VMVT apsaugos ir stebėjimo zonose vykdo ligos likvidavimo priemones ir kontroliuoja arklinių perkėlimą. Tik 16 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantys arkliniai gali būti siunčiami už 12 punkte nurodytų zonų ribų.

16. VMVT gali leisti vežti iš 12 punkte nurodytų zonų arklinius, jei laikomasi šių reikalavimų:

16.1. arkliniai vežami VMVT nustatyta tvarka ir nustatytu metų laikotarpiu, atsižvelgiant į vabzdžių, pernešančių ligos sukėlėjus, aktyvumą;

16.2. atlikus klinikinį apžiūrėjimą, kaip nurodyta 4 punkte, arkliniai privalo neturėti klinikinių afrikinės arklių ligos požymių;

16.3. jei arkliniai nebuvo vakcinuoti nuo afrikinės arklių ligos, ištyrus du kartus kas 21–30 dienų metodu, nurodytu 4 priede, gauti neigiami tyrimų rezultatai; antrasis arklinių tyrimas turi būti atliekamas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki arklinių vežimo;

16.4. arkliniai buvo vakcinuoti, bet ne paskutinius du mėnesius, ir, ištyrus metodu, kaip nurodyta 4 priede, jiems nenustatytas antikūnų skaičiaus padidėjimas; Europos Komisija, remdamasi Mokslinio veterinarijos komiteto duomenimis, gali pripažinti kitus stebėsenos metodus;

16.5. prieš vežimą arkliniai karantinuojami ne mažiau kaip 40 dienų;

16.6. karantinuojami ir vežami iš karantino punkto į išsiuntimo vietą arkliniai turi būti apsaugoti nuo vabzdžių, pernešančių ligos sukėlėjus.

17. Arkliniai turi būti kuo skubiau vežami iš laikymo vietos į paskirties vietą tiesiogiai arba per patvirtintus surinkimo centrus, kaip apibrėžta Prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. B1-349 (Žin., 2004, Nr. 135-4916), ir patvirtintus turgus transporto priemonėmis ar konteineriuose, kurie po gyvūnų iškrovimo yra išvalomi ir išdezinfekuojami patvirtintomis dezinfekcinėmis medžiagomis. Vežant arklinius privaloma užtikrinti, kad mėšlas, pakratai ar pašaras nepatektų į aplinką. Arkliniai turi būti vežami užtikrinant jų sveikatą ir gerovę.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-351, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 106-4466 (2009-09-05), i. k. 109110MISAK00B1-351

 

18. VMVT išimties tvarka, pažymint tai veterinarijos sertifikate, gali leisti vežti arklinius, kurie neatitinka 8 punkto reikalavimų, skersti, jeigu arkliniai pažymėti ženklu, pagal kurį galima juos atsekti. Skersti skirti arkliniai turi būti vežami tiesiai į VMVT nurodytą skerdyklą ir paskersti per penkias dienas nuo atvežimo į ją.

19. Skerdyklos prižiūrintysis valstybinis veterinarijos gydytojas turi užregistruoti skerdžiamo arklinio ženklinimo numerį arba tapatybės dokumento numerį ir pranešti kompetentingai institucijai, leidusiai išvežti arklinį, kad arklinis paskerstas.

20. VMVT užtikrina, kad:

20.1. vežamus registruotus arklinius lydėtų tapatybės dokumentas, kaip nurodyta 7 punkte, ir, jei jie yra skirti prekybai, sveikatos pažyma (2 priedas);

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-342, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5816 (2010-09-25), i. k. 110110MISAK00B1-342

 

20.2. vežamus į ES veislinius, produkcijos ir skersti skirtus arklinius lydėtų veterinarijos sertifikatas (3 priedas);

20.3. veterinarijos sertifikatas arba sveikatos pažyma registruotiems arkliniams turi būti išduoti likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki arklinių pakrovimo arba kitais atvejais ne anksčiau kaip paskutinę darbo dieną prieš arklinių pakrovimą ir surašytas šalies siuntėjos ir paskirties šalių kalbomis. Veterinarijos sertifikatas arba sveikatos pažyma galioja 10 dienų. Veterinarijos sertifikatas arba sveikatos pažyma turi būti surašyti viename lape. Neregistruotų arklinių siuntai gali būti išduodamas vienas veterinarijos sertifikatas.

Punkto pakeitimai:

Nr. B1-342, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5816 (2010-09-25), i. k. 110110MISAK00B1-342

 

21. Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. B1-588 (Žin., 2004, Nr. 33-1086), Lietuvos Respublikoje taikomi arklinių kilmės patikrinimui, atsekamumui ir apsaugos priemonių įdiegimui.

22. Europos Komisijos veterinarijos ekspertai, siekdami užtikrinti šių Reikalavimų taikymą ir bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti tikrinimus Lietuvos Respublikoje. VMVT suteikia veterinarijos ekspertams visą jų darbui atlikti reikalingą pagalbą. Europos Komisija informuoja VMVT apie tokių tikrinimų rezultatus.

 

III. ARKLINIŲ IMPORTO REIKALAVIMAI

 

23. Importuojant arklinius turi būti laikomasi 25-29 punktuose nustatytų reikalavimų.

24. Leidžiama importuoti arklinius iš patvirtintų trečiųjų šalių, kurių sąrašą sudaro Europos Komisija. Atsižvelgiant į trečiosios šalies gyvūnų sveikatos situaciją ir pateikiamas garantijas, patvirtinimas gali būti taikomas visai trečiosios šalies teritorijai arba jos daliai. Patikrinimas atliekamas remiantis tarptautiniais standartais, atsižvelgus į tai, kaip trečioji šalis taiko ir įgyvendina tuos standartus, ypač regionizacijos principus ir veterinarijos reikalavimus arklinių importui iš kitų trečiųjų šalių ir iš Europos Sąjungos.

25. Sudarant ar keičiant patvirtintų trečiųjų šalių sąrašus, atsižvelgiama į:

25.1. trečiosios šalies arklinių, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę, egzotines ligas, bendrą ligų ir aplinkos situaciją, kuri gali pakenkti ES ligų ar aplinkos situacijai;

25.2. trečiosios šalies teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų sveikatą ir gerovę;

25.3. kompetentingos veterinarijos tarnybos ir jos tarnybų struktūrą, galias, jų priežiūrą, turimas priemones, įskaitant darbuotojus ir laboratorijas, skirtas nacionalinių teisės aktų įgyvendinimui;

25.4. trečiosios šalies kompetentingos veterinarijos tarnybos teikiamas garantijas dėl atitikimo ES taikomas gyvūnų sveikatos sąlygas;

25.5. ar trečioji šalis yra TEB narė ir ar reguliariai ir greitai teikia informaciją apie užkrečiamųjų arklinių ligų pasireiškimą jos teritorijoje, ypač apie TEB ir 1 priede nurodytas ligas;

25.6. garantiją, kad trečioji šalis tiesiogiai informuos Europos Komisiją ir ES šalis:

25.6.1. per 24 valandas, patvirtinus užkrečiamosios arklinių ligos, nurodytos 1 priede, pasireiškimą ir bet kokį vakcinavimo nuo 1 priede išvardintų ligų pasikeitimą,

25.6.2. per atitinkamą laikotarpį apie siūlomus nacionalinių veterinarijos reikalavimų arkliniams pakeitimus, ypač dėl arklinių importo sąlygų,

25.6.3. reguliariai apie arklinių sveikatos būklę jos teritorijoje;

25.7. ankstesnius arklinių importo iš trečiosios šalies atvejus ir atliktų tikrinimų rezultatus;

25.8. Europos Komisijos atliktų trečiosios šalies tikrinimų ir/arba audito rezultatus, ypač kompetentingų institucijų įvertinimą, arba, jei Europos Komisija prašo, kompetentingos institucijos atliktų tikrinimų ataskaitas;

25.9. taisykles, taikomas gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolei ir prevencijai trečiojoje šalyje, ir jų taikymą, įskaitant importo iš kitų trečiųjų šalių taisykles; kiekvienai trečiajai šaliai ar šalių grupei gali būti sudaromos specialios importo sąlygos, atsižvelgiant į arklinių sveikatos sąlygas.

26. Leidžiama importuoti arklinius iš trečiųjų šalių:

26.1. neužkrėstų afrikine arklių liga;

26.2. ne mažiau kaip dvejus metus neužkrėstų Venesuelos arklių encefalomielitu;

26.3. ne mažiau kaip šešis mėnesius neužkrėstų kergimo liga ir įnosėmis.

27. Prieš pakraunant arklinius vežimui į paskirties šalį, jie turi būti nuolat laikyti trečiojoje šalyje ar jos dalyje 28 punkte nustatytą laikotarpį. Arkliniai turi būti iš laikymo vietos, kurioje atliekama valstybinė veterinarinė priežiūra.

28. Leidžiama importuoti arklinius iš trečiosios šalies ar jos teritorijos dalies, atitinkančios 26.1–26.3 punktų reikalavimus, esančios patvirtintame sąraše, jei arkliniai atitinka:

28.1. arklinių veislei ir kategorijai nustatytus sveikatos reikalavimus (pagrindiniai arklinių sveikatos reikalavimai, nurodyti 4–16 punktuose);

28.2. importuojami iš šalies, kurioje paskutinius šešis mėnesius buvo nustatytas vezikulinis stomatitas arba virusinis arteritas, tačiau:

28.2.1. turi būti vežami iš laikymo vietos, kuri ne mažiau kaip šešis mėnesius buvo neužkrėstas vezikuliniu stomatitu ir prieš išsiunčiant arklinius gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai,

28.2.2. virusinio arterito atveju patinų serologinių, virusologinių ir kitų tyrimų rezultatai turi būti neigiami.

29. Arkliniai turi turėti tapatybės dokumentą, kaip nurodyta 7 punkte, ir jiems turi būti išduotas eksportuojančios trečiosios šalies veterinarijos sertifikatas. Veterinarijos sertifikatas turi:

29.1. būti išduotas arklinių pakrovimo išsiuntimui į paskirties ES šalį dieną arba, kai arkliniai registruoti, paskutinę darbo dieną prieš jų pakrovimą;

29.2. būti surašytas paskirties šalies ir importo patikrinimą atliekančios ES šalies kalbomis;

29.3. lydėti arklinių siuntą (originalas);

29.4. patvirtinti, kad arkliniai atitinka Reikalavimų sąlygas;

29.5. būti surašytas viename lape;

29.6. būti išduotas vienam gavėjui arba, kai arkliniai siunčiami skersti, vienai siuntai su sąlyga, kad arkliniai yra tinkamai paženklinti ir aprašyti;

29.7. veterinarijos sertifikatas turi atitikti teisės aktais patvirtintą formą.

30. Europos Komisijos veterinarijos ekspertai atlieka tikrinimus trečiosiose šalyse, siekdami nustatyti, ar laikomasi Reikalavimų, ypač nurodytų 25 punkte. Jei nustatoma, kad patvirtinta laikymo vieta nesilaiko šių reikalavimų, Europos Komisija nedelsdama informuoja ES šalis ir priima sprendimą dėl patvirtinimo sustabdymo. ES šalių ekspertus šiems tikrinimams atlikti paskiria Europos Komisija, remdamasi ES šalių siūlymais. Tikrinimai atliekami Europos Komisijos vardu.

31. Skersti skirti arkliniai, atvežti į paskirties ES šalį, turi būti vežami tiesiai į nurodytą skerdyklą arba per turgus ar paskirstymo centrus ir paskerdžiami laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų per teisės aktais numatytą laikotarpį; nepažeisdama specialiųjų teisės aktų, paskirties ES šalis gali, remdamasi gyvūnų sveikatos reikalavimais, nurodyti skerdyklą, kurioje arkliniai turi būti skerdžiami.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Prekybos arklinių šeimos gyvūnais

ir jų importo iš trečiųjų šalių

veterinarijos reikalavimų

1 priedas

 

PRIVALOMŲ PRANEŠTI LIGŲ SĄRAŠAS

 

Privaloma nedelsiant pranešti apie šių ligų pasireiškimą:

 

– kergimo ligos,

– įnosių,

– arklių encefalomielito (visų tipų, įskaitant Venesuelos arklių encefalomielitą),

– infekcinės anemijos,

– pasiutligės,

– juodligės,

– afrikinės arklių ligos,

– vezikulinio stomatito.

______________

Prekybos arklinių šeimos gyvūnais

ir jų importo iš trečiųjų šalių

veterinarijos reikalavimų

2 priedas

 

Sveikatos pažyma (a)

 

Paso Nr.: ......................

 

Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu (b), kad nurodytasis arklinių šeimos gyvūnas atitinka šiuos reikalavimus:

 

a) jis buvo apžiūrėtas šiandien, ir nepastebėta jokių klinikinių ligos požymių;

 

b) jo nenumatyta skersti pagal nacionalinę užkrečiamųjų ar infekcinių ligų likvidavimo programą;

 

c)     – jis nėra iš valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies, kuriai taikomi apribojimai dėl afrikinės arklių ligos,

 

jis yra iš valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies, kuriai dėl priežasčių, susijusių su ................................. gyvūnų sveikata, buvo taikomi apribojimai, tačiau karantino stotyje ................................. nuo ............................. iki ............................. atlikus Direktyvos 2009/1 56/EC 5 straipsnio 5 dalyje numatytus tyrimus, ligų nebuvo aptikta (c);

 

– jis nėra skiepytas nuo afrikinės arklių ligos arba

 

jis buvo skiepytas nuo afrikinės arklių ligos .................................. (data) (c) (d);

 

d)     jis nėra kilęs iš ūkio, kuriam dėl priežasčių, susijusių su gyvūno sveikata, buvo taikomas draudimas, ir neturėjo kontakto su arklinių šeimos gyvūnais iš ūkio, kuriam dėl priežasčių, susijusių su gyvūno sveikata, apribojimai buvo taikomi:

 

–        šešis mėnesius arklinių šeimos gyvūnams, įtariamiems užsikrėtus kergimo liga, skaičiuojant nuo paskutinio buvusio ar galimo kontakto su sergančiu gyvūnu dienos, tačiau eržilams šis draudimas taikomas iki gyvūno iškastravimo,

 

–        šešis mėnesius įnosių ar arklinių encefalomielito atvejais, skaičiuojant nuo šiomis ligomis sergančio arklinių šeimos gyvūno paskerdimo dienos,

 

–        infekcinės anemijos atveju iki tos dienos, kurią, paskerdus užkrėstus gyvūnus ir likusiems gyvūnams kas tris mėnesius atlikus du Coggins tyrimus, abiejų tyrimų rezultatai yra neigiami,

 

–        šešis mėnesius vezikulinio stomatito atveju,

 

–        vieną mėnesį nuo paskutinio užregistruoto pasiutligės atvejo,

 

–        15 dienų nuo paskutinio užregistruoto juodligės atvejo,

 

–        jei visi ligai imlios rūšies gyvūnai, buvę ūkyje, buvo paskersti, o patalpos dezinfekuotos, draudimas galioja 30 dienų, o juodligės atveju – 15 dienų, skaičiuojant nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų dezinfekavimo dienos;

 

e)     kiek man žinoma, jie per paskutines 15 dienų neturėjo kontakto su infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis sergančiais arklinių šeimos gyvūnais;

 

f)     patikrinimo metu pirmiau nurodyti gyvūnai pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas buvo tinkami vežti numatytu reisu (e).

 

Data

Vieta

Oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo antspaudas ir parašas (1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(1) Vardas, pavardė didžiosiomis raidėmis ir pareigos.

 

(a)           Ši pažyma nereikalinga esant dvišaliam susitarimui, numatytam Direktyvos 2009/1 56/EC 6 straipsnyje.

(b)          Galioja 10 dienų.

(c)           Netinkamą išbraukti.

(d)          Pase būtina nurodyti paskiepijimo datą.

(e)           Ši pažyma neatleidžia vežėjų nuo pareigų pagal galiojančias Bendrijos nuostatas, ypač dėl gyvūnų tinkamumo vežti.

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. B1-342, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5816 (2010-09-25), i. k. 110110MISAK00B1-342

 

Prekybos arklinių šeimos gyvūnais

ir jų importo iš trečiųjų šalių

veterinarijos reikalavimų

3 priedas

 

SVEIKATOS SERTIFIKATAS

 

Prekybai tarp valstybių narių

 

ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAIS

 

EUROPOS SĄJUNGA

Prekybos tarp salių narių sertifikatas

1 dalis: Duomenys  apie siuntą

I.1. Siuntėjas

Pavadinimas

 

I.2. Sertifikato numeris

I.2.a. Suteiktas vietinis sertifikato numeris

 

I.3. Centrinė kompetentinga institucija

Adresas

Pašto kodas

I.4. Vietinė kompetentinga institucija

I.5. Gavėjas

Pavadinimas

I.6. Susijusių originalių sertifikatų numeriai Lydinčių dokumentų numeriai

Adresas

Pašto kodas

I.7.

I.8. Kilmės šalis

ISO kodas

I.9. Kilmės regionas

Kodas

I.10. Paskirties šalis

ISO kodas

I.11. Paskirties regionas

Kodas

 

 

 

 

 

 

 

 

I.12. Siuntos kilmės adresas

I.13. Paskirties adresas

Laikymo
vieta £[]

Surinkimo centras £[]

Kiti £[]

Laikymo
vieta £[]

Surinkimo centras £[]

Įmonė £[]

Kiti £[]

Pavadinimas

Adresas

 

Pašto kodas

Patvirtinimo numeris

Pavadinimas

Adresas

 

Pašto kodas

Patvirtinimo numeris

I.14. Pakrovimo vieta

Pašto kodas

I.15. Išvykimo data ir laikas

 

I.16. Transporto priemonė

I.17. Vežėjas

Lėktuvas £[]    Laivas £[]

Geležinkelio vagonas £[]

Kelio transporto priemonė £[]    Kita £[]

Pavadinimas

Adresas

 

Patvirtinimo numeris

Identifikacija:

Pašto kodas

Šalis narė

 

I.18. Prekės aprašymas

I.19. Prekės kodas (KPN)

 

 

I.20. Skaičius/Kiekis

 

 

I.21.

I.22. Pakuočių skaičius

 

 

I.23. Konteinerio identifikacija/Plombos numeris

I.24. Įpakavimas

 

 

I.25. Prekės patvirtintos šiam tikslui

Veislei £[]   Registruoti arkliniai £[]   Skerdimui £[]   Kiti £[]

 

I.26. Tranzitu per trečiąją šalį [_____]

I.27. Tranzitu per ES šalis [_____]

Trečioji šalis

ISO kodas

Šalis narė

ISO kodas

Išvažiavimo vieta

Kodas

Šalis narė

ISO kodas

Įvažiavimo vieta

PVP vieneto numeris

Šalis narė

ISO kodas

 

I.28. Eksportas [_____]

I.29. Numatoma kelionės trukmė

Trečioji šalis

ISO kodas

Išvažiavimo vieta

Kodas

 

I.30. Maršruto planas

Taip [_____]     Ne [_____]

 

I.31. Prekių identifikavimo duomenys

Rūšys (Mokslinis pavadinimas)           Identifikavimo sistema

 

 

EUROPOS BENDRIJA

Registruoti arklinių šeimos gyvūnai, veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai, skerstini arklinių šeimos gyvūnai

II dalis. Sertifikavimas

II.

Informacija apie sveikatą (1)

II.a. Sertifikato numeris

II.b. Vietos numeris

Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad aprašytasis (-ieji) gyvūnas (-ai) atitinka šiuos reikalavimus:

 

II.1.

jis (jie) buvo apžiūrėtas (-i) šiandien ir nepastebėta jokių klinikinių ligos požymių;

 

II.2.

jo (jų) nenumatyta skersti pagal nacionalinę užkrečiamųjų ar infekcinių ligų likvidavimo programą;

arba (2)

[II.3.

jis (jie) nėra iš valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies, kuriai taikomi apribojimai dėl afrikinės arklių ligos;]

arba (2)

[II.3.

jis (jis) yra iš valstybės narės teritorijos ar jos teritorijos dalies, kuriai taikomi apribojimai dėl afrikinės arklių ligos, ir iki išsiuntimo bent 40 dienų buvo nuo ligas pernešančių vabzdžių apsaugotoje ............................ karantino stotyje, ir jam (jiems) atliktas tyrimas afrikinės arklių ligos viruso antikūniams nustatyti, kaip aprašyta Direktyvos 2009/156/EB IV priede, vienu metu tiriant du kraujo mėginius, paimtus su 21-30 dienų laiko tarpu – ...................... (įrašyti datą) ir per 10 dienų iki išsiuntimo – ...................... (įrašyti datą);

 

 

arba (3)

[abiem atvejais esant neigiamiems rezultatams, jei jis (jie) nebuvo paskiepytas (-i) nuo afrikinės arklių ligos;]

 

 

arba (2)

[nenustačius antikūnių skaičiaus padidėjimo, jei jis (jie) buvo paskiepytas (-i) nuo afrikinės arklių ligos;]

arba (3)

[II.4.

jis (jie) nėra skiepytas (-i) nuo afrikinės arklių ligos;]

 

arba (2)

[II.4.

jis (jie) paskiepytas (-i) nuo afrikinės arklių ligos ........................ (įrašyti datą),

 

 

 

arba (3)

[bent du mėnesius iki sertifikavimo;]

 

 

 

arba (2)

[bent du mėnesius iki atvežimo į karantino stotį;]

 

 

II.5.

jis (jie) nėra iš ūkio (ūkių), kuriam (-iems) dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių buvo taikytas draudimo įsakymas, kuriuo nustatoma bent viena toliau nurodytų sąlygų:

 

 

arba (3)

[ne visi bent: a–g punktuose nurodytoms ligoms imlių rūšių gyvūnai, buvę ūkyje, vėliau buvo paskersti ir draudimas buvo taikomas

 

 

 

a)

arklinių šeimos gyvūnams, įtariamiems užsikrėtus kergimo liga

 

 

 

arba (2)

[šešis mėnesius, skaičiuojant nuo paskutinio buvusio ar galimo kontakto su Trypanosoma equiperdum sergančiu ar infekuotu gyvūnu dienos;]

 

 

 

arba (2)

[eržilų atveju iki gyvūno iškastravimo;]

 

 

 

b)

šešis mėnesius įnosių atveju, skaičiuojant nuo šia liga sergančių arklinių šeimos gyvūnų ar šios šeimos gyvūnų, kurių tyrimo Burkholderia mallei ligos patogenui ar to patogeno antikūniams nustatyti rezultatai teigiami, paskerdimo ir sunaikinimo dienos;

 

 

 

c)

šešis mėnesius visų rūšių arklių encefalomielito atveju, skaičiuojant nuo šia liga sergančio arklinių šeimos gyvūno paskerdimo, išskyrus Vakarų Nilo virusinės infekcijos atvejį, kai šešių mėnesių laikotarpis prasideda nuo užsikrėtusio arklinių šeimos gyvūno mirties, išvežimo iš ūkio arba visiško pasveikimo dienos;

 

EUROPOS BENDRIJA

Registruoti arklinių šeimos gyvūnai, veislei ir produkcijai skirti arklinių šeimos gyvūnai, skerstini arklinių šeimos gyvūnai

II. Informacija apie sveikatą (1)

II.a. Sertifikato numeris

II.b. Vietos numeris

 

 

 

d)

infekcinės anemijos atveju iki tos dienos, kurią, paskerdus užsikrėtusius gyvūnus, likusiems gyvūnams atlikus su trijų mėnesių tarpu paimtų dviejų kraujo mėginių Coggins tyrimą, nustatyta, jog abiejų tyrimų rezultatai yra neigiami;

 

 

 

e)

šešis mėnesius nuo paskutinio vezikulinio stomatito atvejo;

 

 

 

f)

vieną mėnesį nuo paskutinio pasiutligės atvejo;

 

 

 

g)

penkiolika dienų nuo paskutinio juodligės atvejo;]

 

 

arba (2)

[po kergimo, įnosių, visų rūšių arklių encefalomielito, arklių infekcinės anemijos, vezikulinio stomatito, juodligės ar pasiutligės atvejų visi atitinkamai ligai imlios rūšies gyvūnai, buvę ūkyje, buvo paskersti arba nužudyti ir draudimas galiojo 30 dienų arba 15 dienų juodligės atveju, skaičiuojant nuo gyvūnų sunaikinimo ir tinkamo patalpų dezinfekavimo dienos;]

 

 

II.6.

kiek man žinoma, 15 dienų iki šio pareiškimo dienos jis (jie) neturėjo kontakto su infekcinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis sergančiais arklinių šeimos gyvūnais;

 

 

II.7.

patikrinimo metu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas (3) jis (jie) buvo tinkamas (-i) vežti numatytu reisu.

 

Pastabos

I dalis

Langelis I.6. Turi atitikti CITES leidimo numerį arklinių šeimos gyvūnų, įtrauktų į Vašingtono konvencijos dėl saugomų veislių ir iš jų pagamintų produktų sąrašą, atveju.

Langelis I.16. Registracijos numeris (geležinkelio vagonų ar konteinerio ir sunkvežimių), reiso numeris (orlaivio) ar pavadinimas (laivo).

Langelis I.19. Nurodykite tinkamą Pasaulio muitinių organizacijos suderintos sistemos (HS) kodą: 01.01.01 arba 01.01.06.19.

Langelis I.31. Rūšys: arklys, asilas, mulas, arklėnas, zebras (įskaitant sukryžmintus tų veislių gyvūnus).

Identifikavimo sistema: iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi atitikti Komisijos sprendimo 2000/68/EB 2 straipsnyje aprašytą identifikavimo numerį, o nuo 2010 m. sausio 1 d. – Komisijos reglamento (EB) Nr. 504/2008 2 straipsnio d punkte ir I priedo 1 skirsnio A dalies 4 punkte aprašytą unikalų registracijos numerį.

II dalis

(1) Informacijos II.1–II.6 punktuose nereikia, kai yra dvišalis susitarimas, kaip numatyta Direktyvos 2009/156/EB 6 straipsnyje.

(2) Netinkamą išbraukti.

(3) Šis pareiškimas neatleidžia vežėjų nuo prievolių pagal galiojančias Bendrijos nuostatas, ypač dėl gyvūnų tinkamumo vežti.

– Šis sertifikatas galioja dešimt dienų.

– Antspaudo ir parašo spalva turi skirtis nuo kitų sertifikato įrašų spalvos.

 

Oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas ar inspektorius

Vardas ir pavardė (didžiosiomis raidėmis):

Kvalifikacija ir pareigos:

Vietos veterinarijos tarnyba:

Susijusio WTP Nr.

Data:

Parašas:

Antspaudas

 

 

 

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. B1-342, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5816 (2010-09-25), i. k. 110110MISAK00B1-342

 

Prekybos arklinių šeimos gyvūnais

ir jų importo iš trečiųjų šalių

veterinarijos reikalavimų

4 priedas

 

AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS DIAGNOZAVIMAS

 

Afrikinė arklių liga tiriama imunofermentinės analizės (toliau – IFA) metodu. Reagentus galima įsigyti ES kontrolinėje laboratorijoje arba Tarptautinio epizootijų biuro kontrolinėje afrikinės arklių ligos laboratorijoje.

 

I. KONKURUOJANČIOS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS

 

1. Konkuruojanti IFA naudojama aptikti specifinius antikūnus prieš afrikinės arklių ligos virusą bet kokios rūšies arklinių kraujo serume. Polikloninis imuninis jūros kiaulyčių antiserumas prieš afrikinės arklių ligos virusą (toliau – jūros kiaulyčių antiserumas) yra specifiškas serogrupei ir juo galima aptikti visus žinomus afrikinės arklių ligos virusus. Tiriamu serumu nutraukiama reakcija tarp afrikinės arklių ligos virusinio antigeno ir jūros kiaulyčių antiserumo. Tiriamame serume esantys antikūnai prieš afrikinės arklių ligos virusą, konkuruodami su antikūnais, esančiais jūros kiaulyčių antiserume, sumažina spalvos, kuri susidaro reakcijos metu (į tiriamą mėginį pridedama fermentu pažymėtų antikūnų prieš jūrų kiaulyčių antikūnus ir substratas), intensyvumą. Serumas gali būti tiriamas jį vienąkart praskiedus santykiu 1:5 (taškinis tyrimo metodas) arba gali būti titruojamas (serumo titravimo metodas). Inhibicijos vertė, didesnė kaip 50 %, gali būti laikoma teigiama.

2. Tyrimo metodika:

2.1. IFA plokštelė (toliau – plokštelė) padengiama afrikinės arklių ligos viruso antigenu, išgautu iš užkrėstų ląstelių kultūrų ir praskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6; plokštelė inkubuojama per naktį +4 °C temperatūroje;

2.2. plokštelės šulinėliai tris kartus plaunami fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio pH 7,2–7,4; plokštelė nusausinama sugeriamuoju popieriumi;

2.3. pirmame plokštelės stulpelyje (1, 2 lentelės) teigiamas kontrolinis serumas titruojamas jį skiedžiant blokuojančiu buferiniu tirpalu (fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 0,05 % tvino-20 (v/v), 5,0 % nugriebto sausojo pieno (Cadbury's Marvel TM) (w/v) ir 1 % suaugusio galvijo serumo (v/v)), pradedant santykiu 1:5 ir baigiant 1:640, kad šulinėlyje susidarytų 50 μl;

2.4. į antrojo plokštelės stulpelio A ir B šulinėlius įpilama 50 μl neigiamo kontrolinio serumo, praskiesto blokuojančiu buferiniu tirpalu (10 μl serumo +40 μl blokuojančio buferinio tirpalo) santykiu 1:5;

2.5. į antrojo plokštelės stulpelio C ir D šulinėlius įpilama 100 μl blokuojančio buferinio tirpalo (tuščias);

2.6. į antrojo plokštelės stulpelio E, F, G ir H šulinėlius įpilama 50 μl blokuojančio buferinio tirpalo (jūrų kiaulyčių kontrolinis serumas);

2.7. taškinio tyrimo metodu į plokštelės 3–12 stulpelių dvigubus šulinėlius įpilama buferiniu blokuojančiu tirpalu praskiesto kiekvieno tiriamo serumo (10 μl serumo + 40 μl blokuojančio buferinio tirpalo) santykiu 1:5;

2.8. serumo titravimo metodu paruošiama kiekvieno tiriamo mėginio dvigubas praskiedimas (mėginiai praskiedžiami blokuojančiu buferiniu tirpalu, pradedant santykiu 1:5 ir baigiant 1:640) plokštelės 3–12 stulpelių aštuoniuose šulinėliuose;

2.9. į kiekvieną plokštelės šulinėlį, išskyrus tuščius šulinėlius (C2, D2), įpilama 50 μl iš anksto praskiesto blokuojančiu buferiniu tirpalu jūros kiaulyčių antiserumo (dabar visuose šulinėliuose yra 100 μl);

2.10. inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;

2.11. plokštelė tris kartus plaunama ir nusausinama sugeriamuoju popieriumi;

2.12. į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 μl triušių prieš jūrų kiaulytes krienų peroksidazės konjugato, iš anksto praskiesto blokuojančiu buferiniu tirpalu;

2.13. inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;

2.14. plokštelė plaunama tris kartus ir nusausinama sugeriamuoju popieriumi;

2.15. chromogeno orto-fenildiamino (toliau – OFD) tirpalas paruošiamas pagal gamintojų instrukciją (0,4 mg/ml steriliame distiliuotame vandenyje) prieš pat naudojimą; į jį įpilama substrato (vandenilio peroksido), kad susidarytų 0,05 % (v/v) koncentracija (santykiu 1:2000 30 % vandenilio peroksido tirpale); į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 μl OFD tirpalo ir laikoma ant stalo 10 minučių kambario temperatūroje; reakcija sustabdoma į kiekvieną šulinėlį įpylus 50 μl 1M sieros rūgšties;

2.16. matuojama spektrometru 492 nm bangos ilgiu;

2.17. programine įranga atspausdinamos optinio tankio (toliau – OT) vertės ir pagal keturių jūros kiaulyčių kontrolinių serumų šulinėlių (E2-H2) vidutinę vertę nustatomas tiriamo ir kontrolinio serumų inhibicijos procentas (toliau – IP); pagal OT ir IP duomenis galima nustatyti, ar tyrimas buvo atliktas teisingai; jūrų kiaulyčių kontrolinio serumo OT viršutinė riba yra 1,4, apatinė riba yra 0,4; teigiamo kontrolinio serumo, paremto 50 % IP, mažiausias atskiedimas turi būti 1:240 (tarp 1:120–1:480); kiekviena plokštelė, kuri neatitinka nustatytų kriterijų, pripažįstama netinkama; jeigu teigiamo kontrolinio serumo atskiedimas yra didesnis kaip 1:480 ir mėginių tyrimų rezultatas neigiamas, tokie mėginiai gali būti pripažinti tinkamais; dvigubuose neigiamo kontrolinio serumo šulinėliuose IP vertė turi būti tarp +25 % ir –25 %, o dubliuojančiuose tuščiuose šulinėliuose IP turi būti tarp +95 % ir +105 %; šių parametrų neatitikimas rodo, kad formuojasi fono spalva;

2.18. tiriamo serumo diagnostinė riba yra 50 % IP; mėginių, kurių IP vertė yra didesnė kaip 50 %, tyrimų rezultatas laikomas teigiamu; mėginių, kurių IP vertė yra mažesnė kaip 50%, tyrimų rezultatas laikomas neigiamu; mėginių, kurių IP vertė yra didesnė ir mažesnė už diagnostinę ribą dvigubuose šulinėliuose, tyrimų rezultatai laikomi abejotinais; tokius mėginius galima pertirti taškinio tyrimo ir serumo titravimo metodais; mėginiai, kurių tyrimų rezultatas teigiamas, taip pat gali būti titruojami, kad būtų nustatytas didžiausias teigiamas titras.

 

Taškinio tyrimo metodas

 

1 lentelė

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

 

Teigiamas kontrolinis serumas

 

Tiriamas serumas

A

1:5

Neigiamas kontrolinis serumas

31

32

33

34

35

36

37

38

39

40

B

1:10

Neigiamas kontrolinis serumas

31

32

33

34

35

36

37

38

39

40

C

1:20

Tuščias

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

D

1:40

Tuščias

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

E

1:80

Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

F

1:160

Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G

1:320

Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

H

1:640

Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

Serumo titravimo metodas

 

2 lentelė

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

 

Teigiamas kontrolinis serumas

 

Tiriamas serumas

A

1:5

Neigiamas kontrolinis serumas

1:5

 

 

 

 

 

 

 

 

1:5

B

1:10

Neigiamas kontrolinis serumas

1:10

 

 

 

 

 

 

 

 

1:10

C

1:20

Tuščias

1:20

 

 

 

 

 

 

 

 

1:20

D

1:40

Tuščias

1:40

 

 

 

 

 

 

 

 

1:40

E

1:80

Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas

1:80

 

 

 

 

 

 

 

 

1:80

F

1:160

Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas

1:160

 

 

 

 

 

 

 

 

1:160

G

1:320

Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas

1:320

 

 

 

 

 

 

 

 

1:320

H

1:640

Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas

1:640

 

 

 

 

 

 

 

 

1:640

 

II. NETIESIOGINĖS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS

 

3. Afrikinės arklių ligos antikūnų nustatymui netiesioginės IFA, kaip antigenas, naudojamas rekombinantinis VP7 baltymas. Šis metodas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu.

4. Tyrimo metodika:

4.1. plokštelė padengiama afrikinės arklių ligos viruso IV serologinio tipo VP7 rekombinantiniu antigenu, atskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6; plokštelė inkubuojama +4 °C temperatūroje per naktį;

4.2. plokštelė plaunama penkis kartus distiliuotu vandeniu, kurio sudėtyje yra 0,01 % (v/v) tvino-20 (plovimo tirpalas); plokštelė atsargiai nusausinama sugeriamuoju popieriumi;

4.3. blokuojama fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % (w/v) nugriebto sausojo pieno (Nestle Dry Skim Milk TM); į šulinėlius įpilama 200 μl tirpalo ir inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;

4.4. blokuojantis tirpalas išpilamas ir plokštelė atsargiai nusausinama sugeriamuoju popieriumi;

4.5. tiriami serumo mėginiai, taip pat teigiamas ir neigiamas kontrolinis serumas praskiedžiami fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % (w/v) nugriebto sausojo pieno, 0,05 % (v/v) tvino-20, santykiu 1:25; į šulinėlius įpilama 100 μl tirpalo ir inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje; tiriamo serumo, teigiamo ir neigiamo kontrolinių serumų titravimui sudaromos dvigubos praskiedimų eilės (santykiu 1:25 100 μl/šulinėliui); inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;

4.6. plokštelė plaunama, kaip nurodyta 4.2 punkte;

4.7. į šulinėlius įpilama 100 μl konjugato – arklių gama globulino, sujungto su krienų peroksidaze, praskiesto fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % pieno, 0,05% tvino-20, tirpalo pH 7,2; inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;

4.8. plokštelė plaunama, kaip nurodyta 4.2 punkte;

4.9. į šulinėlius įpilama 200 μl chromogeno/substrato tirpalo (10 ml 80,6 mM dimetil aminobenzaldehido (toliau – DMAB), 10 ml 1,56 mM 3-metil-2-benzo-tiazolino hidrazono hidrochlorido (toliau – MBTH) ir 5 μl vandenilio peroksido); spalvos susidarymas sustabdomas po 5–10 minučių įpylus 50 μl 3N sieros rūgšties (kol neigiamo kontrolinio serumo šulinėliuose nesusidarė spalva); galima naudoti kitus chromogenus, pavyzdžiui: 2,2'-Azino-bis-[3-etilbenzotiazolino-6-sulfoninė rūgštis], tetrametil bendzidiną arba OFD;

4.10. matuojama spektrometru 600 nm (arba 620 nm) bangos ilgiu;

4.11. prie neigiamo kontrolinio serumo vertės pridėjus 0,6 (0,6 yra neigiamo kontrolinio serumo standartinis nukrypimas), apskaičiuojama diagnostinė riba;

4.12. mėginių, kurių vertė yra mažesnė už diagnostinę ribą, tyrimų rezultatai bus neigiami;

4.13. mėginių, kurių vertė yra 0,15 vienetų didesnė už diagnostinę vertę, tyrimų rezultatai bus teigiami;

4.14. mėginių, kurių vertė tarp 0,15 ir 0,6, tyrimų rezultatai laikomi abejotinais. Tokie mėginiai turi būti pertiriami kitu metodu.

 

III. BLOKUOJANČIOS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS

 

5. Blokuojanti IFA naudojama serume nustatyti specifinius antikūnus prieš afrikinės arklių ligos virusą bet kokios rūšies arkliniams. Afrikinės arklių ligos viruso baltymas VP7 yra aptinkamas devyniuose viruso serotipuose. Kadangi monokloniniai antikūnai susidaro prieš VP7, tyrimas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu. Tyrimo metu nutraukiama reakcija tarp VP7 rekombinantinio antigeno ir konjuguotų specifinių antikūnų prieš VP7. Tiriamo serumo antikūnai blokuoja reakciją tarp antigeno ir monokloninių antikūnų.

6. Tyrimo metodika:

6.1. plokštelė padengiama afrikinės arklių ligos viruso IV serologinio tipo rekombinantiniu VP7 antigenu, praskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6; inkubuojama pernakt + 4 °C temperatūroje;

6.2. plokštelė plaunama penkis kartus fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 0,05 % (v/v) tvino-20;

6.3. plokštelė stabilizuojama stabilizuojančiu tirpalu ir laikoma +4 °C temperatūroje; nusausinama sugeriamuoju popieriumi;

6.4. tiriamas ir kontrolinis serumai praskiedžiami plokštelėje fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu santykiu 1:10, kad susidarytų 100 μl; inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;

6.5. titravimui paruošiamos dvigubos tiriamo ir teigiamo kontrolinio serumo praskiedimų eilės aštuoniuose šulinėliuose (praskiedimai santykiu nuo 1:10 iki 1:280, 100 μl/šulinėliui); neigiamas kontrolinis serumas tiriamas praskiedus santykiu 1:10;

6.6. į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 μl konjugato – iš anksto praskiestų monokloninių antikūnų, sujungtų su krienų peroksidaze, – ir sumaišoma; inkubuojama 30 minučių +37 °C temperatūroje;

6.7. plokštelė penkis kartus plaunama fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu; nusausinama sugeriamuoju popieriumi;

6.8. į šulinėlius įpilama 100 μl chromogeno/substrato tirpalo (1 ml 2,2'-Azino-bis-[3-etilbenzotiazolino-6-sulfoninė rūgštis], kurio koncentracija 5 mg/ml, ir 9 ml buferinio tirpalo substrato (0,1 M fosfatinio citratinio buferinio tirpalo, kurio pH 4 ir kuriame yra 0,03% vandenilio peroksido)); inkubuojama 10 minučių kambario temperatūroje; spalvos susidarymas nutraukiamas įpylus į šulinėlius 100 μl 2 % (w/v) natrio dodecil sulfato;

6.9. matuojama spektrometru 405 nm bangos ilgiu;

6.10. tyrimas pripažįstamas tinkamai atliktu, kai neigiamo kontrolinio serumo OT yra didesnis kaip 1,0 ir teigiamo kontrolinio serumo OT yra mažesnis kaip 0,2;

6.11. nustatoma diagnostinė riba:

teigiama riba = neigiamas kontrolinis serumas – ((neigiamas kontrolinis serumas – teigiamas kontrolinis serumas) x 0,3);

teigiama riba = neigiamas kontrolinis serumas – ((neigiamas kontrolinis serumas – teigiamas kontrolinis serumas) x 0,2);

kur: neigiamas kontrolinis serumas – neigiamo kontrolinio serumo OT;

teigiamas kontrolinis serumas – teigiamo kontrolinio serumo OT;

6.12. mėginių, kurių OT mažesnis už teigiamą ribą, tyrimų rezultatai laikomi teigiamais; mėginių, kurių OT didesnis už neigiamą ribą, tyrimų rezultatai laikomi neigiamais; mėginių, kurių OT yra tarp teigiamos ir neigiamos ribos, tyrimų rezultatai laikomi abejotinais; tokiu atveju arklinius reikia pertirti po 2–3 savaičių.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas

Nr. B1-351, 2009-08-06, Žin., 2009, Nr. 106-4466 (2009-09-05), i. k. 109110MISAK00B1-351

Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. B1-720 "Dėl Prekybos arklinių šeimos gyvūnais ir jų importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas

Nr. B1-342, 2010-09-20, Žin., 2010, Nr. 113-5816 (2010-09-25), i. k. 110110MISAK00B1-342

Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. B1-720 "Dėl Prekybos arklinių šeimos gyvūnais ir jų importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo