Įsakymas netenka galios 1997-04-24:
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 130, 1997-04-15, Žin., 1997, Nr. 34-859 (1997-04-23), i. k. 0972210ISAK00000130
Dėl Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 1996-09-01 iki 1997-04-23
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1995, Nr. 45-1116, i. k. 0952210ISAK00000232
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
1995 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 232
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELEIVINIU AUTOMOBILIŲ TRANSPORTU LIETUVOS RESPUBLIKOJE TAISYKLĖS
1. BENDRIEJI NURODYMAI
1.1. Šios Taisyklės numato automobilių transporto verslininkų, naudojančių transporto priemones keleiviams vežti, toliau vadinamų „vežėjais“, ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis, toliau vadinamų „keleiviais“, pareigas, teises ir atsakomybę.
Jos privalomos visiems vežėjams, savivaldybėms, ekipažams ir keleiviams, įskaitant asmenis, turinčius teisę važiuoti nemokamai arba su lengvatomis.
1.2. Šių Taisyklių pagrindu savivaldybės gali patvirtinti detalesnes keleivių vietiniam vežimui transporto priemonėmis taisykles.
1.3. Juridiniai ir fiziniai asmenys vežti keleivius gali tiktai turėdami nustatyta tvarka išduodamą licenciją.
1.4. Vežėjai privalo užtikrinti keleivių, vykstančių transporto priemone, saugumą, maksimalius patogumus stotyse ir transporto priemonėse. Vežėjo darbuotojai turi būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams, nepakantūs jų aptarnavimo trūkumams ir privalo nedelsdami šalinti trūkumus, nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos, transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų.
2. APIBRĖŽIMAI
2.1. „Vežėjas“ – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam leidžiama vežti keleivius pagal Respublikoje galiojančius įstatymus ir taisykles.
2.2. „Ekipažas“ – tai transporto priemonės vienas ar du vairuotojai, taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė.
2.3. „Keleivių vežimas“ – tai vežimas keleivinio transporto priemone, kuri savo konstrukcija ir įranga yra pritaikyta vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją.
2.4. „Reguliarūs reisai“ – tokie reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutu, paimant arba išlaipinant keleivius kelionės metu tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų.
2.4.1. „Specialūs reisai“ – tokie reisai, kurie numato specialių keleivių vežimą, pvz., darbininkų – į darbovietes ir iš jų, moksleivių – į mokyklas ir iš jų.
2.4.2.“Vietinio susisiekimo maršrutas“ – tai keleivių vežimas reguliariais reisais miesto arba rajono savivaldybės teritorijoje, kai aptarnaujamas maršrutas driekiasi ne daugiau kaip per dviejų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.5. „Nereguliarūs reisai“ – tokie reisai, kai iš anksto suformuotos keleivių grupės yra vežamos su bilietais arba keleivių sąrašu ir grąžinamos į išvykimo vietą, arba keleivių grupė, susidedanti iš keleivių, kurie išvyko, bus grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu; nereguliarių reisų metu keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami.
2.6. „Maršrutinis taksi“ – tai keleivinio transporto priemonė, turinti iki 17 sėdimų vietų, įskaitant vairuotoją, pažymėta atpažinimo ženklu – plafonu, vežanti keleivius nustatytais vietiniais maršrutais be fiksuotų stotelių,
įlaipinant ir išlaipinant keleivius jų pageidaujamose vietose, kur nedraudžia sustoti kelių eismo taisyklės.
2.7. Neteko galios nuo 1996-09-01
Punkto naikinimas:
Nr. 203, 1996-06-12, Žin. 1996, Nr. 63-1488 (1996-07-03), i. k. 0962210ISAK00000203
3. EISMO ORGANIZAVIMAS
3.1. Reguliarus eismas organizuojamas tokiais keliais ir gatvėmis, kurių būklė garantuoja saugų eismą ir atitinka „Reikalavimus gatvėms ir automobilių keliams su reguliariu eismu“, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
3.2. Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami vežėjo ir savivaldybės, o tolimojo susisiekimo – vežėjo ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos bendra iniciatyva. Maršrutui pradėti vežėjai pateikia nustatytos formos paraišką ir licenciją: vietiniam maršrutui – savivaldybei, o tolimojo susisiekimo maršrutui – Valstybinei kelių transporto inspekcijai.
Paraiškoje turi būti šie duomenys:
vežėjo pavadinimas ir adresas;
numatoma vežiojimų trukmė ir kelionių skaičius;
tikslus maršrutas (stotelės, kur įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, poilsio punktai) nurodant kilometražą (tarp stotelių ir bendrą) ir tvarkaraštis;
vairuotojo vairavimo ir poilsio laikas;
apmokėjimas už vežimą (tarifas);
transporto priemonės tipas ir sėdimų vietų skaičius.
3.3. Tolimojo ar vietinio susisiekimo maršruto tvarkaraštis turi būti iš anksto suderintas su savival- dybėmis, per kurių teritorijas planuojama numatomo maršruto trasa. Vežėjo paraiška tenkinama, jei planuojamas reisas nesidubliuoja su veikiančiu arba veikiantys autobusų ir geležinkelių transporto maršrutai dar nepatenkina poreikių. Priėmusi teigiamą sprendimą dėl siūlomo maršruto tikslingumo, savivaldybė ar Valstybinė kelių transporto inspekcija vežėjui duoda atitinkamą leidimą funkcionuoti maršrutui (1 priedas). Maršruto aptarnavimo leidimui gauti gali būti organizuojamas konkursas.
Leidime turi būti nurodoma:
maršrutas;
vežėjo pavadinimas ir adresas;
reisų dažnumas;
transporto priemonės tipas ir talpa;
leidimo galiojimo terminas.
Leidimas negali būti perduotas kitam asmeniui.
3.4. Reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti:
vairuotojo pažymėjimą;
kelionės lapą arba įgaliojimą;
transporto priemonės techninį pasą ir techninės apžiūros
taloną;
eismo tvarkaraštį;
leidimą maršrutui;
licencijos kortelę;
bilietus ir bilietų kontrolės lapą;
bilietų kainoraštį;
kitus keleiviams vežti reikalingus dokumentus.
3.5. Reguliarių reisų metu vežėjas privalo užsukti į stotis ir stoteles, numatytas eismo tvarkaraštyje. Tuo tikslu vežėjas, turintis leidimą aptarnauti maršrutą, turi sudaryti su šių stočių savininkais sutartis dėl informacijos apie reisus įrašymo stočių ir stotelių tvarkaraščiuose, stočių rinkliavų mokėjimo. Stočių savininkų nustatomos stočių rinkliavos visiems vežėjams turi būti vienodo dydžio vienai transporto priemonei.
3.6. Kai keleivių srauto tyrimo duomenys rodo maršruto funkcionavimo netikslingumą, vietiniai regu- liaraus eismo maršrutai uždaromi savivaldybės, o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos sprendimu.
3.7. Leidimas vežėjui aptarnauti maršrutą anuliuojamas, kai:
3.8. Apie veikiančių maršrutų pabaigimą bei pakeitimus juose keleiviams pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas, o stotelėse – iš vakaro.
3.9. Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą esant nepalankioms kelio bei meteorologinėms sąlygoms arba stichinėms nelaimėms, apie tai iš anksto pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.
3.10. Vežėjas gali vežti keleivius nereguliariais reisais pagal dvišales sutartis arba susitarimus tarp vežėjo ir kliento šių Taisyklių 2.5 punkte nurodytomis sąlygomis. Jei keleivių grupės vežamos ne su bilietais, vežė- jas turi turėti keleivių sąrašą, patvirtintą vežėjo antspaudu ir parašu, išskyrus vietinius (miesto) vežiojimus.
3.11. Ruošiantis atidaryti reguliarų eismą maršrutu, kuriame iki tol nebuvo reguliaraus eismo, būtina patikrinti gatvių bei kelių, kuriais numatoma nauja maršruto trasa, būklę. Tam vežėjo vadovas sudaro komisiją, į kurią kviečiami kelių policijos, kelių eksploatavimo organizacijos, savivaldybės, o jeigu reikia – ir geležinkelio bei kelio savininko atstovai. Komisija tikrina kelių ir gatvių būklę, parenka stotelių vietas, surašo nustatytos formos aktą, darydama išvadą apie eismo galimybę arba užfiksuodama nustatytus trūkumus. Esant tam tikriems trūkumams, aktas pateikiamas atitinkamoms organizacijoms šiems trūkumams pašalinti.
4. STOTYS IR STOTELĖS
4.2. Stotyse turi būti keleivių laukiamoji salė, bilietų kasos, bagažinė, keleivių peronai, transporto priemonių atvykimo, išvykimo bei stovėjimo aikštelės.
4.2.1. Keleivių laukiamojoje salėje turi būti iš stoties išvykstančių ir į ją atvykstančių transporto priemonių eismo tvarkaraščiai, betarpiškai susijusių su stotimi maršrutų schema, išrašai iš teisės aktų, nustatančių lengvatas keleiviams.
4.2.2. Bilietų kasos ir bagažinė privalo turėti informaciją apie darbo laiką ir darbuotojų pavardes, o bilietų kasos – jų numeraciją.
4.2.3. Stoties teritorijoje keleivių peronuose privalo būti maršrutų krypčių pavadinimai ir eismo tvarkaraščiai. Transporto priemonių atvykimo į stotį vietoje turi būti transporto priemonių atvykimo tvarkaraštis. Transporto priemonės į maršrutų pradinių stočių išvykimo aikšteles pastatomos prieš 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.
4.3. Stotelių vietas vietinio (išskyrus miesto) ir tolimojo susisiekimo maršrutuose įrengia ir nustatyto pavyzdžio sustojimo ženklus pastato kelių organizacijos savo lėšomis, o tvarkaraščius jose savo rajonuose iškabina ir atnaujina vežėjai, kuriems priklauso autobusų stotys. Su tuo susijusias išlaidas jiems apmoka visi vežėjai pagal tarpusavio susitarimą (sutartį).
Miestų maršrutuose stoteles įrengia ir sustojimo ženklus pastato miestų arba rajonų savivaldybėms pavaldžios gatves tvarkančios organizacijos, o keleiviams skirtą informaciją jose savivaldybių nustatyta tvarka pateikia vežėjai.
5. KELEIVINIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ APIPAVIDALINIMAS
5.1. Vietinio susisiekimo transporto priemonės, dirbančios miesto maršrutuose, priekinėje ir užpakalinėje dalyje turi turėti maršruto numerį.
5.2. Transporto priemonėse priekyje ir šalia įlipimo durų turi būti maršruto rodyklės, kuriose nurodomi galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Tolimojo susisiekimo maršrutuose rodyklės keičiamos priklausomai nuo važiavimo krypties.
5.3. Transporto priemonės viduje, priekinėje dalyje, matomoje vietoje turi būti ši informacija: vežėjo pavadinimas, savininko adresas ir telefono numeris, transporto priemonės talpumas, baudos už važiavimą be bilieto, o vietinio susisiekimo transporto priemonėse – lengvatų keleiviams sąrašas.
5.4. Sėdynės transporto priemonėje numeruojamos aiškiai, gerai matomose vietose, neporinės vietos turi būti prie langų.
6. BILIETŲ PARDAVIMAS, GRĄŽINIMAS
6.1. Vežėjas privalo laikytis nustatyta tvarka patvirtintų tarifų ir jų taikymo taisyklių.
Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti bilietai, kuriuos privalo turėti kiekvienas keleivis. Ekipažas nustatyta tvarka turi registruoti išduodamus keleiviams bilietus bilietų kontrolės lapuose.
Tolimojo susisiekimo maršrutų bilietuose turi būti nurodytos išvykimo ir paskirties stotys (išskyrus bilietus, parduodamus transporto priemonėse bilietų spausdinimo aparatais), važiavimo kaina, išvykimo data, o bilietuose, parduodamuose pradinės stoties kasose – išvykimo laikas, sėdimos vietos ir išvykimo aikštelės numeriai.
Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir jį parodyti ekipažo ar kontroliuojančio asmens pareikalavimu.
6.2. Maršrutų pradinėse stotyse į tolimojo susisiekimo maršrutų tos pačios dienos visus reisus bilietai parduodami kasose nuo jų atidarymo momento. Bilietai keleiviams parduodami neribojant jų skaičiaus. Pardavimas nutraukiamas likus 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.
6.3. Esant laisvoms vietoms tranzitinėje arba bet kurioje kitoje transporto priemonėje, kai bilietai kasose į jį jau nebeparduodami, keleiviai, įlipę į transporto priemonę, privalo nedelsdami įsigyti bilietus.
Jei pradinėse autobusų stotyse dirba kasos, o keleiviai perka bilietus transporto priemonėse, tai bilietai į sėdimas vietas gali būti iki 20% brangesni, tačiau ne daugiau negu yra patvirtinti maksimalūs tarifai.
6.4. Ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš pradinių stočių bei stotelių teritorijų ir už tarpinių miestų ribų, nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Kitose tarpinėse stotelėse įlipusiems keleiviams bilietai turi būti parduoti ir kelionės dokumentai užpildyti iki artimiausios bet kurio tipo stotelės.
Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą, išlaipinamas artimiausioje bet kokio tipo stotelėje.
6.5. Stotyse arba atskirai įrengtose kasose turi būti organizuotas išankstinis bilietų į tolimojo susisiekimo maršrutų reisus pardavimas bei užsakymų bilietams priėmimas. Už tai iš keleivių imamas nustatytas mokestis.
6.6. Išankstinis bilietų pardavimas vykimui ir grįžimui bei užsakymų jiems priėmimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines paras iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse.
6.7. Jeigu užsakovas bilietų neatsiima: užsakytų iš anksto – per dvi paras, užsakytų tai pačiai dienai – likus 1 val. iki išvykimo, užsakymas anuliuojamas ir bilietai parduodami bendra tvarka.
6.8. Keleivis turi teisę prieš išvykimą į reisą grąžinti į kasą keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus, įskaitant mokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:
6.8.1. kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja išvykti į reisą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, jei yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės, išskyrus reisus, kai bilietų pardavimas į juos nustatyta tvarka yra nutrauktas;
6.8.2. kai keleiviui suteikiama autobuse žemesnės klasės vieta negu pirktas bilietas; jeigu keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas;
6.9. Tais atvejais, kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą, stotis privalo jam grąžinti pinigus bendros eilės tvarka:
6.9.1. kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį – bilieto kainą be mokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;
6.10. Autobusui išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus negrąžinami, išskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejus. Šiais atvejais, pateikus oficialius pateisinančius dokumentus, ne vėliau kaip per tris paras vežėjas grąžina keleiviui 75 procentus bilieto kainos be išankstinio pardavimo mokesčio.
6.11. Kai dėl kelio, meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio arba bagažo nuvežti į paskirties stotį, keleiviui grąžinama važiavimo ir bagažo vežimo kaina nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties stoties.
Jei transporto priemonė ir keleivis dėl minėtų priežasčių grįžta į pradinę maršruto stotį, keleiviui grąžinamas visas mokestis už važiavimą ir bagažo vežimą.
7. KELEIVIŲ ĮLAIPINIMAS, VEŽIMAS, IŠLAIPINIMAS
7.1. Keleivių įlaipinimas maršrutų pradinių stočių išvykimo aikštelėse pradedamas prieš 10 minučių iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau kaip 5 min. parduodant bilietus didesniam keleivių skaičiui transporto priemonėje.
7.2. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami stotelėse, numatytose tvarkaraščiuose. Sustojimas šiose stotelėse yra būtinas.
Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi:
Lietuvos Respublikos Seimo nariai;
kasose nusipirkę bilietus keleiviai;
invalidai su aiškiais invalidumo požymiais;
keleiviai su mažamečiais vaikais;
nėščios moterys;
senyvo amžiaus keleiviai;
į tolimesnes stoteles vykstantys keleiviai.
Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje.
7.3. Siunčiant į reisą vietoje paprastos keleivinio transporto priemonės priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, nusipirkusieji bilietus keleiviai iki pranešimo apie pakeitimą važiuoja be priemokos. Po pranešimo, perspėjus apie tai keleivius, bilietai parduodami pagal didesnį nustatytą tarifą.
7.4. Pakeitus sugedusią paprastą keleivinio transporto priemonę kita, su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, parduotieji bilietai galioja be priemokos, o pakeitus transporto priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis paprasta – keleivis prieš išvykdamas turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą.
7.5. Keleiviai su mėnesiniais bilietais, skirtais važiuoti vietinio susisiekimo transporto priemonėmis rajono teritorijoje, gali važiuoti tolimojo susisiekimo maršrutu paprastomis transporto priemonėmis, aptarnaujančiomis savo rajoną, jeigu biliete nurodytos stotelės sutampa su veikiančiomis maršruto stotelėmis arba keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo miesto stotelėmis ir transporto priemonėse yra laisvų vietų. Jie įlaipinami įleidus keleivius, vykstančius tolimojo susisiekimo maršrutais.
8. LENGVATOS KELEIVIAMS
8.1. Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ar savivaldybių nutarimų nustatytų grupių asmenys vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais važiuoja lengvatinėmis sąlygomis, pateikę tokią teisę liudijančius dokumentus.
8.2. Teisę į pirmaeilį aptarnavimą stotyse ir transporto priemonėse turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai, invalidai, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys.
8.3. Lietuvos Respublikos Seimo nariams tolimojo susisiekimo transporto priemonėse stotys rezervuoja 11 ir 12 vietas. Rezervavimas nutraukiamas likus 1 valandai iki išvykimo laiko.
8.4. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse invalidams, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims ir pensininkams skiriamos 6 vietos, kurios pažymimos užrašu „Keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu.
Kiti keleiviai, atsisėdę į šias vietas, privalo jas užleisti nurodytiems asmenims.
8.5. Tolimojo susisiekimo transporto priemonėse keleivius su bilietais, kuriuose nenurodytos sėdimos vietos, konduktorius turi teisę pakelti ir į jų vietas pasodinti invalidus, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris, pensininkus.
Šių keleivių reikalavimu tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti juos visose bet kokio tipo stotelėse.
9. BAGAŽO VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
9.1. Transporto priemonės salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą, ne didesnį kaip 60x40x20 cm, arba jeigu bendra gabaritų matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm. Transporto priemonėse, kuriose yra bagažinės, už mokestį papildomai galima vežti bagažą, ne didesnį kaip 100x50x30 cm, arba jei bendra dydžių suma ne didesnė kaip 180 cm. Trečią arba didesnį negu šių gabaritų bagažą keleivis gali vežti tik tada, jei baigus keleivių įsodinimą bagažinėje lieka laisvų vietų.
Bagažą į transporto priemonių bagažines pakrauna ir išduoda keleiviams vairuotojai, o bagažą, vežamą atskirai nuo keleivių, jie paima iš stočių bagažinių ir į jas atiduoda atvykę į paskirties punktą.
9.2. Stočių bagažinėse už mokestį saugomas ne didesnis kaip 100x50x30 cm bagažas arba kai bendra jo matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm, nepriklausomai nuo to, ar keleivis turi dokumentus važiuoti autobusu.
Mokestis už bagažo vežimą ir saugojimą imamas atskirai už kiekvieną daiktą, kartu išduodant bagažo bilietą.
9.3. Keleivis turi teisę įvertinti vežamą bagažinėje arba atiduodamą stotyje saugoti bagažą. Už įvertinimą imamas vežėjo – stoties savininko nustatytas mokestis. Jeigu dėl įvertinimo sumos nesusitariama, bagažas su įvertinimu nepriimamas.
9.4. Priimamas vežti ir saugoti bagažas turi būti tvarkingai supakuotas, išskyrus tą, kuriam supakavimas nereikalingas.
9.5. Keleivinio transporto priemonėmis draudžiama vežti, o stočių bagažinėse saugoti lengvai užside- gančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtas arba suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, pjaunančius daiktus, nesuvyniotus arba be apvalkalų šaunamuosius ginklus, daiktus, kurie gali sutepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius, griozdišką bagažą, trukdantį praeiti, gyvūnus ne su tara.
9.6. Stotyse bagažas saugomas:
automatinėse bagažinėse – 5 paras, o po to perduodamas į bendrąją bagažinę arba sandėlį;
bendrosiose bagažinėse – 30 parų.
Jeigu per 30 parų savininkas bagažo neatsiima, bagažas realizuojamas.
10. PAŠTO IR KORESPONDENCIJOS VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
11. RASTI DAIKTAI
11.1. Stoties teritorijoje arba transporto priemonėje rasti daiktai atiduodami į šios stoties ar galinės stoties bagažinę, ar į kitą vietą stotyje, nustatytą ir žinomą vežėjo darbuotojams ir keleiviams.
11.2. Tarp rastų daiktų esantys:
maisto produktai sunaikinami po 10 parų, o dvokiantys – tuoj pat;
asmeniniai dokumentai, ginklai, šaudmenys ir sprogmenys iš karto perduodami policijai;
pinigai ne vėliau kaip kitą dieną atiduodami į vežėjo kasą;
užsienio valiuta, brangenybės, vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą, kur saugomi 90 parų; po šio termino valiuta pervedama į valstybės biudžetą, o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymų nustatyta tvarka, gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.
12. VEŽĖJŲ, EKIPAŽŲ IR KELEIVIŲ KONTROLĖ
12.1. Vežėjų ir ekipažų darbą kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos ir kiti pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus. Šie asmenys turi teisę sustabdyti transporto priemonę signaliniu disku vietose, kur nedraudžia kelių eismo taisyklės, į ją įlipti prieš atvykusių keleivių išlipimą ir norinčių vykti įlipimą, nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus transporto priemonėse.
Vežėjai ir ekipažai privalo vykdyti teisėtus kontrolės teisę turinčių pareigūnų reikalavimus.
12.2. Ekipažas privalo pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, taip pat padėti ją atliekantiems asmenims: jiems pareikalavus sustabdyti transporto priemonę ir tose vietose, kur to nedraudžia kelių eismo taisyklės ir užtikrinamas saugus eismas. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.
12.3. Kontrolę atliekantys pareigūnai tikrina:
kaip vežėjai, ekipažai, keleiviai ir stočių savininkai laikosi šių Taisyklių;
kaip vežėjai ir ekipažai laikosi veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;
ar ekipažai ir stotys teisingai išduoda ir įformina bilietus ir kelionės dokumentus.
12.4. Nustatę vežėjo ar ekipažo aplaidumą, šių Taisyklių pažeidimo ar piktnaudžiavimo faktus, kontrolę atliekantys pareigūnai surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, jeigu už tai numatyta administracinė atsakomybė, arba paima baudą vietoje. Kitais atvejais surašomas atitinkamas aktas.
12.5. Nustatę, kad keleiviai pažeidžia šias Taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, kontrolę atliekantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo pat metu keleiviai, važiavę arba vežęsi bagažą be bilietų, turi įsigyti bilietus, kuriuos kontroliuojantys asmenys paima, o jei keleivis pareiškia, kad jam bilietas reikalingas, išduoda pažymą apie bilieto paėmimą. Važiuojantys nešvariais drabužiais arba besivežantys draudžiamą vežti bagažą turi būti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje išlaipinti iš transporto priemonės.
12.6. Negaliojančius ar suklastotus bilietus ir dokumentus, nesuteikiančius teisės važiuoti lengvatinėmis sąlygomis, kontroliuojantis pareigūnas paima ir persiunčia juos išdavusiai įstaigai arba organizacijai. Šiems keleiviams taikomos nuobaudos, numatytos šių Taisyklių 12.5 punkte.
12.7. Kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policiją be bilietų važiavusius keleivius, kurie atsisako įsigyti bilietą ir mokėti baudą arba neturi jų asmenybę patvirtinančių dokumentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti duomenis apie šiuos keleivius, reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.
13. VEŽĖJŲ IR EKIPAŽŲ ATSAKOMYBĖ
13.1. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos, šių Taisyklių laikymąsi.
Už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda.
13.2. Vežėjai atsako už priimto iš keleivių vežti arba saugoti bagažo praradimą ir sugadinimą, jeigu neįrodo, kad tai atsitiko ne dėl jų kaltės:
įvertinto saugoti stotyje bagažo – įvertinimo dydžiu, jeigu nebus įrodyta, kad jis yra mažesnis už tikrąją vertę;
neįvertinto bagažo – prarasto arba trūkstamo bagažo verte.
13.3. Už bagažo sugadinimą arba apgadinimą vežėjas, jei tai įvyko dėl jo kaltės, savininkui sumoka bagažo prarastos vertės pinigų sumą.
13.4. Už pašto siuntų praradimą, trūkumą, sugadinimą, taip pat atgabenimą ne laiku vežėjai yra atsakingi tokiu dydžiu, kokiu ryšių įmonės yra atsakingos siuntėjams arba gavėjams, išskyrus atvejus, kai tai atsitiko dėl stichinių nelaimių, nepalankių kelio sąlygų, siuntėjo kaltės arba ypatingų siunčiamo daikto savybių.
14. KELEIVIŲ ATSAKOMYBĖ
14.1. Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir jie baudžiami numatyto dydžio baudomis. Baudos sumokėjimas keleivio neatleidžia nuo mokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą.
14.2. Paimant baudą iš keleivio, jam išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas. Asmenys, kuriems iki šių Taisyklių pažeidimo nesukako 16 metų, nebaudžiami. Nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų amžiaus baudžiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
14.3. Jeigu važiuojantis be bilieto keleivis atsisako jį įsigyti ir mokėti nustatyto dydžio baudą bei nepateikia kontrolės pareigūnams jo asmenį liudijančio dokumento, jis išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje, o jei išlipti atsisako, pristatomas į policiją asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.
1 priedas
pirma pusė
|
LIETUVOS RESPUBLIKA VALSTYBINE KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS _________________________________ LEIDIMAS Nr. 000600 reguliariam keleivių vežiojimui maršrutu
______________________________________________________________________________ per ___________________________________________________________________________ __________________________________________________________________ autobusų stotis
Vežėjo pavadinimas ir tikslus jo adresas_______________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
Autobuso eismo dažnumas_________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
Autobuso tipas ir talpa____________________________________________________________
Leidimas galioja iki 199 _____ m. ________________________________ mėn. ____________ d.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas
A. V
|
______________
1 priedas
antra pusė
SVARBIAUSIEJI NURODYMAI
1. Leidimas suteikia teisę reguliariai vežioti keleivius autobusais leidime nurodytu maršrutu.
2. Leidimas galioja kartu su autobusų eismo tvar- karaščiu, patvirtintu valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos.
3. Autobuso vairuotojas privalo turėti šį leidimą autobuse ir pateikti jį kontroliuojantiems asmenims reikalaujant.
4. Leidimo savininkas (vairuotojas) privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, eismo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo Lietuvos Respublikos taisyklių ir kitų nuostatų, susijusių su keleivių vežiojimo bei eismo organizavimu.
5. Leidimas grąžinamas Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos per 15 dienų, pasibaigus leidimo galiojimo laikui.
6. Šis leidimas negali būti perduotas kitam asmeniui.
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 203, 1996-06-12, Žin., 1996, Nr. 63-1488 (1996-07-03), i. k. 0962210ISAK00000203
Dėl Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklių dalinio pakeitimo