Įsakymas netenka galios 2015-02-03:
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Įsakymas
Nr. VA-9/1B-82/V-50, 2015-01-30, paskelbta TAR 2015-02-02, i. k. 2015-01480
Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. VA-81/1B-365/V-255 „Dėl valstybės pagalbos teikimo mažoms ir vidutinėms įmonėms restruktūrizuoti schemos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios
Suvestinė redakcija nuo 2013-05-24 iki 2015-02-02
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 79-3889, i. k. 1112055ISAK65/V-255
Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko,
MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ
MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS IR
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO MAŽOMS IR VIDUTINĖMS ĮMONĖMS RESTRUKTŪRIZUOTI SCHEMOS PATVIRTINIMO
2011 m. birželio 28 d. Nr. VA-81/1B-365/V-255
Vilnius
Vadovaudamiesi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966), 18.11 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 (Žin., 2005, Nr. 14-445; 2010, Nr. 18-849, Nr. 106-5498), 20.6 punktu, Muitinės departamento nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 1998, Nr. 64-1861; 2004, Nr. 98-3652), bei Europos Komisijos 2011 m. vasario 17 d. galutiniu sprendimu „Dėl valstybės pagalbos Nr. N 478/2010-Lietuva“, kuriuo pritariama Mažųjų ir vidutinių įmonių restruktūrizavimo pagalbos schemai pagal sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies punktą,
Tvirtiname Valstybės pagalbos teikimo mažoms ir vidutinėms įmonėms restruktūrizuoti schemą (pridedama).
Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos viršininko
pavaduotoja, atliekanti
viršininko funkcijas Vilma Vildžiūnaitė
Muitinės departamento
prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos
generalinis direktorius Antanas Šipavičius
Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos direktorius Mindaugas Sinkevičius
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viršininko, Muitinės departamento prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
generalinio direktoriaus, Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos prie socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus
2011 m. birželio 28 d.
įsakymu Nr. VA-81 / 1B-365 / V-255
VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO MAŽOMS IR VIDUTINĖMS ĮMONĖMS RESTRUKTŪRIZUOTI SCHEMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši Valstybės pagalbos teikimo mažoms ir vidutinėms įmonėms restruktūrizuoti schema (toliau – Schema) nustato reikalavimus, kurių turi laikytis Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos teikėjai, teisės aktų nustatyta tvarka teikdami valstybės pagalbą restruktūrizuojant mažas ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), t. y. išdėstydami valstybės kreditorių reikalavimus restruktūrizavimo plane nustatytam laikotarpiui ir / ar taikydami kitas nuolaidas.
2. Schema parengta vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010/C 83/01, toliau – Sutartis dėl ES veikimo) 107–109 straipsniais, Komisijos Komunikatu, Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2004/C 244/02, Komisijos komunikatu 2009/C 156/02 jų galiojimas pratęstas iki 2012-10-09, toliau – Gairės), 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijų 2003/361/EB dėl mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OJ L 124, 2003 5 20, p. 0036-0041) I priedu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 63-2243), Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymu (Žin., 2001, Nr. 31-1012; 2010, Nr. 86-4529; toliau – ĮRĮ), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295), Kreditorių reikalavimų, kylančių iš piniginių prievolių, atsisakymo, vykdymo terminų atidėjimo ir piniginės prievolės pakeitimo kita prievole, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba su ja sudaroma taikos sutartis, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 239 (Žin., 2002, Nr. 17-686), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2005, Nr. 75-2725), Mokesčių administratoriaus, bankrutuojančios arba restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus sprendimų, susijusių su tos įmonės piniginių prievolių vykdymu, priėmimo metodika, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2000 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 2000, Nr. 43-1239), Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, taisyklėmis, patvirtintomis 2004 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987; toliau – Nutarimas Nr. 1136) ir kitais teisės aktais.
3. Schemoje vartojamos sąvokos:
didesnei verslo grupei priklausanti arba jos perimta įmonė – nesavarankiška įmonė, kaip apibrėžiama Gairėse;
mikro, maža ir vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta neviršija 50 milijonų eurų ir (arba) metinė balanso suma neviršija 43 milijonų eurų;
maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 10 milijonų eurų;
mikroįmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 milijonų eurų;
naujai įsteigta įmonė – įmonė, vykdanti veiklą konkrečioje veiklos srityje, t. y. jeigu nuo jos įsteigimo dienos arba atitinkamai nuo teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruotos veiklos konkrečioje veiklos srityje vykdymo pradžios iki teismo nutarties iškelti jai restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
pranešimas – Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 nustatyta tvarka Europos Komisijai (toliau – EK) siunčiama pranešimo standartinė forma apie valstybės pagalbą pagal Sutarties dėl ES veikimo 108 straipsnio 3 dalį;
restruktūrizuojama įmonė – finansinių sunkumų turinti MVĮ, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Restruktūrizuojama įmonė negali būti biudžetinė įstaiga, politinė partija, religinė bendruomenė ir bendrija, profesinė sąjunga, banko įstaiga, centrinė ir kitos kredito unijos, kita kredito įstaiga, draudimo ir perdraudimo įmonė, valdymo įmonė, investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, uždarojo tipo investicinė bendrovė ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas;
restruktūrizavimo planas (toliau – Planas) – restruktūrizuojamos MVĮ pateiktas dokumentas, atitinkantis Schemos 9–10 punktuose nurodytus reikalavimus įmonės veiklos pertvarkymui, kurį įgyvendinus būtų atkurtas jos ilgalaikis gyvybingumas;
valstybės pagalba – priemonė, atitinkanti Sutarties dėl ES veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kai valstybės institucija, būdama restruktūrizuojamos MVĮ kreditorius, pritaria restruktūrizavimo plane numatytoms nuolaidoms:
c) pakeičia piniginę prievolę kita prievole (t. y. duoda sutikimą MVĮ atsiskaityti jos turtu ir / ar akcijomis). Tik šiuose punktuose išvardytos valstybės pagalbos priemonės gali būti suteiktos pagal Schemą;
valstybės pagalbos teikėjai – valstybinės institucijos, MVĮ kreditoriai, dalyvaujančios jos restruktūrizavimo procese ir turinčios teisę teikti valstybės pagalbą pagal Schemą, būtent: Apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, teritorinė muitinė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai skyriai ir kiti viešojo administravimo subjektai.
Kitos Schemoje vartojamos sąvokos atitinka Gairėse ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO PAGAL SCHEMĄ TIKSLAS IR SĄLYGOS
4. Valstybės pagalbos teikimo pagal Schemą tikslas – supaprastinti restruktūrizuojamoms įmonėms numatomos teikti valstybės pagalbos derinimo su EK procedūras.
5. Valstybės pagalba, teikiama pagal EK praneštą ir jos patvirtintą Schemą, neprieštarauja vidaus rinkai ir jai netaikomas Sutarties dėl ES veikimo 108 straipsnio 3 dalyje nurodytas pranešimo reikalavimas. MVĮ, kurios verčiasi pirmine žemės ūkio produktų gamyba, valstybės pagalba pagal Schemą teikiama, kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialus leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14), 3 straipsnio 1 dalies 17 punkte, taip pat vadovaujantis Komisijos reglamentu (EB) Nr.1857/2006, jei tenkinamos visos Gairių 5 dalies nuostatos.
6. Valstybės pagalba pagal Schemą gali būti teikiama tik tuo atveju, jeigu MVĮ nėra gavusi sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos anksčiau (įskaitant laikotarpį iki Gairių įsigaliojimo datos) arba, jeigu nuo MVĮ Plano įgyvendinimo pabaigos (arba nuo Plano sustabdymo pabaigos, priklausomai nuo to, kas vyko vėliau) praėjo 10 metų. MVĮ iš visų valstybės pagalbos teikėjų (taip pat ir pagal kitas schemas) bendrai suteikiamos valstybės pagalbos dydis negali viršyti 10 milijonų eurų.
7. Valstybės pagalba pagal Schemą teikiama tik tuo atveju, jeigu MVĮ atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
7.1. ribotos turtinės atsakomybės MVĮ yra praradusi daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo per pastaruosius 12 mėnesių;
7.2. neribotos turtinės atsakomybės MVĮ yra praradusi daugiau nei pusę įmonės ataskaitose nurodyto kapitalo ir daugiau kaip vieną ketvirtadalį to kapitalo per pastaruosius 12 mėnesių;
7.3. MVĮ gali būti pradėta nemokumo procedūra pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (Žin., 2001, Nr. 31-1010).
8. Valstybės pagalbos suteikimo sąlyga yra visiškas MVĮ Plano įgyvendinimas. Valstybės pagalba pagal Schemą teikiama tik tuomet, jeigu nustatoma, kad MVĮ pateiktas Planas, atitinkantis Schemos 9–10 punktų reikalavimus, gali būti visiškai įgyvendintas, jos ilgalaikis gyvybingumas atkurtas, t. y. po restruktūrizavimo proceso pabaigos būtų padengtos visos MVĮ sąnaudos, įskaitant nusidėvėjimą ir privalomus finansinius mokėjimus, o pasiekta apyvarta ir kapitalo grąža leistų jai toliau konkuruoti rinkoje.
9. MVĮ pateiktame Plane turi būti:
9.2. nurodytos priežastys ar aplinkybės, dėl kurių MVĮ pateko į sunkią padėtį, ir jų pašalinimo būdai bei priemonės;
9.3. pateiktas verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui, kuriame turi būti numatytos priemonės ilgalaikiam gyvybingumui užtikrinti ir jų įgyvendinimo terminai (pvz., numatomos nutraukti neperspektyvios veiklos rūšys ir sutartys, nenaudingos įmonei ar kreditoriams, gamybos ir darbo organizavimo pakeitimo planai, numatomų sumažinti darbuotojų skaičius ir kt.);
9.4. nurodytas MVĮ indėlis į restruktūrizavimo procesą (pvz., MVĮ, jos akcininkų ar valdančios verslo grupės finansiniai ištekliai, akcininkų laidavimas / garantavimas kredito sutarčių įvykdymui, numatomas parduoti turtas ir gautų pajamų panaudojimo tvarka ir kt. priemonės). Toks indėlis turi būti tikras (faktiškas), neįtraukiant ateityje laukiamo pelno ir nesusietas su numatoma teikti valstybės pagalba. Tinkamais indėliais į restruktūrizavimo procesą laikoma: mažoms (tarp jų ir mikroįmonėms) – mažiausiai 25 proc., vidutinėms įmonėms – mažiausiai 40 proc. visos pagalbos;
9.6. pateikta rinkos apžvalga, atsižvelgiant į atitinkamo produkto rinkos pasiūlos ir paklausos dabartinę padėtį bei ateities perspektyvas, pateikiami geriausios ir blogiausios situacijos scenarijai, tarpinės prielaidos ir konkretūs įmonės privalumai ir trūkumai;
10. Vidutinė įmonė restruktūrizavimo proceso metu turi vengti konkurencijos iškraipymų ir stengtis išlaikyti proporcingumą rinkoje (rinkose). Todėl restruktūrizuojamos vidutinės įmonės Plane turi būti nurodytos kompensacinės priemonės neigiamiems rinkos pokyčiams sumažinti, atsižvelgiant į Gairių 38–40 punktų nuostatas:
10.1 įmonė turės galimybę pereiti prie naujos struktūros, suteikiančios jai ilgalaikio gyvybingumo perspektyvą, kas leistų jai veikti savo jėgomis;
10.2. įmonės sumažinimas (pvz., turto išpardavimas, darbuotojų skaičiaus, gamybinių pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas) turi būti neatskiriama jos restruktūrizavimo dalis. Tačiau sumažinimo laipsnis vertinamas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į restruktūrizuojamos įmonės dydį ir svarbą rinkoje;
11. Mažoms įmonėms Schemos 10 punkto nuostatos netaikomos, nebent valstybės pagalbos konkrečiam sektoriui taisyklėse būtų numatyta kitaip.
12. Valstybės pagalbos dydis ir intensyvumas turi apsiriboti būtinu restruktūrizavimo sąnaudų minimumu, reikalingu šiam procesui įvykdyti, t. y. teikiamos valstybės pagalbos suma arba jos teikimo forma turi būti tokia, kad MVĮ neliktų grynųjų pinigų pertekliaus, kurį būtų galima naudoti su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai, rinką iškreipiančiai veiklai vykdyti. Jokia pagalbos dalis neturėtų būti naudojama naujų įmonės gyvybingumui atkurti nebūtinų investicijų finansavimui.
13. Valstybės pagalba pagal Schemą neteikiama:
13.2. didesnei verslo grupei priklausančioms arba jos perimtoms įmonėms, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad patiriamų sunkumų priežastys slypi pačios sunkumus patiriančios MVĮ viduje, o ne sąlygotos grupės išlaidų sutartinio paskirstymo ir sunkumai yra tokie dideli, kad grupė nėra pajėgi pati juos įveikti;
13.4. MVĮ nepriklausomai nuo to, ar pasikeitė jos teisinė forma, jeigu ji neįvykdo 6 punkto reikalavimų, išskyrus atvejus, kai yra nuo MVĮ nepriklausančių, išskirtinių ir nenumatytų aplinkybių;
14. Jeigu anksčiau neteisėtai buvo suteikta valstybės pagalba MVĮ, kurios atžvilgiu EK priėmė neigiamą sprendimą ir pateikė vykdomąjį raštą gautai pagalbai išieškoti, ir jei gauta pagalba nebuvo išieškota pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnį, įvertinant tai pačiai įmonei teiktiną sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą visų prima atsižvelgiama į anksčiau suteiktos pagalbos ir naujosios pagalbos bendrą įtaką ir, antra, į tą faktą, kad anksčiau suteikta pagalba nebuvo grąžinta.
15. Jeigu vienas verslo grupės subjektas gavo valstybės pagalbą restruktūrizavimui, tačiau jo restruktūrizavimo procesas dar nepasibaigė, tuomet valstybės pagalbą gali gauti visa verslo grupė arba kiti jai priklausantys subjektai, atitinkantys MVĮ apibrėžimą ir Schemos nuostatas su sąlyga, kad jų gauta valstybės pagalba nebus perduota anksčiau pagalbą gavusiam verslo grupės subjektui.
16. Jei viena MVĮ perima kitos įmonės turtą, laikydamasi Gairių 76 punkte išvardytų sąlygų, tuomet jai nėra taikomas Schemos 6 punkto reikalavimas.
17. Apie valstybės pagalbą, teikiamą restruktūrizuojamoms įmonėms, nepriskiriamoms prie mažų, vidutinių (tarp jų ir mikroįmonių) įmonių, ir valstybės pagalbą, skiriamą sunkumus patiriančiai MVĮ, viršijančią Schemos 6 punkte nurodytą maksimalią pagalbai skirtą sumą vienai įmonei, turi būti pranešama EK, vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo 108 straipsnio 3 dalimi.
III. PLANO IR VALSTYBĖS PAGALBOS DYDŽIO PAKEITIMAI
18. Plano pakeitimui, jo svarstymui ir tvirtinimui taikomi tokie patys ĮRĮ ir Schemos reikalavimai, kaip ir pirminiam Planui.
19. Jeigu pakeistame Plane numatomos teikti MVĮ valstybės pagalbos dydis ir/ar kitos sąlygos keičiasi, valstybės pagalbos teikėjai turi įvertinti:
19.1. kai valstybės pagalba didinama, visos būtinos kompensacinės priemonės taip pat turi būti didesnės už ankstesnes;
19.2. kai valstybės pagalbos dydis mažėja, būtinos kompensacinės priemonės atitinkamai gali mažėti, jeigu tai naudinga MVĮ veiklai;
19.3. jei sumažinamos kompensacinės priemonės, atitinkamai turi būti sumažintas ir valstybės pagalbos dydis;
IV. DOKUMENTŲ VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKĖJAMS PATEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS
20.Valstybės pagalbos teikėjas susipažįsta su Plano projektu ir MVĮ administratoriaus išvada dėl Plano priemonių įgyvendinimo ĮRĮ nustatyta tvarka.
21. Valstybės pagalbos teikėjas gali paprašyti MVĮ papildomos informacijos, jeigu pateiktos informacijos nepakanka nustatyti, ar įmonė atitinka Schemos sąlygas. MVĮ pateikia valstybės pagalbos teikėjui informaciją, kuri reikalinga sprendimui dėl valstybės pagalbos teikimo pagal Schemą priimti, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas Planas.
22. Valstybės pagalbos teikėjas informaciją saugo, atsižvelgdamas į jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus informacijos saugai. Preziumuojama, kad MVĮ pateikta informacija ir nurodyti duomenys yra teisingi, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos teikėjas disponuoja kita informacija.
V. VALSTYBĖS PAGALBOS PAGAL SCHEMĄ TEIKIMAS IR JOS TEIKIMO NUTRAUKIMAS
24. MVĮ valstybės pagalba pagal Schemą gali būti suteikta tik tuomet, kai valstybės pagalbos teikėjas nustato, jog MVĮ pilnai atitinka Schemos reikalavimus.
25. Valstybės pagalba pagal Schemą laikoma suteikta MVĮ tuomet, kai jos atžvilgiu priimamas įpareigojantis sprendimas, t. y. kai teismas patvirtina jos Planą.
26. Jeigu valstybės pagalbos teikėjui, kaip MVĮ kreditoriui, nedalyvaujant kreditorių susirinkime (ar jame balsuojant prieš Planą), kreditorių susirinkimas patvirtina Planą vadovaujantis ĮRĮ nuostatomis, laikoma, kad valstybės pagalba pagal Schemą neteikiama.
27. Jei MVĮ, kuriai suteikta valstybės pagalba pagal Schemą, nevykdo Plano reikalavimų, tai valstybės pagalbos teikėjas ĮRĮ nustatyta tvarka kreipiasi dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
28. Valstybės pagalbos teikimas pagal Schemą visada nutrūksta, jeigu MVĮ nutraukiama restruktūrizavimo byla ĮRĮ nustatyta tvarka.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Valstybės pagalbos teikėjas privalo kaupti visą informaciją, susijusią su MVĮ suteikta valstybės pagalba pagal Schemą. Duomenys turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos.
31. Valstybės pagalbos teikėjas privalo pateikti Konkurencijos tarybai metinę suteiktos valstybės pagalbos pagal Schemą ataskaitą. Ataskaita teikiama užpildžius atitinkamą formą, patvirtintą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 794/2004, ir perduodama Konkurencijos tarybai elektroniniu paštu ne vėliau kaip kitų metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 30 dienos.
32. Valstybės pagalba pagal Schemą gali būti suteikta iki 2015 m. gruodžio 31 dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-32/V-250/1B-334, 2013-05-20, Žin., 2013, Nr. 53-2666 (2013-05-23), i. k. 1132055ISAK0/1B-334
Pakeitimai:
1.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas
Nr. VA-32/V-250/1B-334, 2013-05-20, Žin., 2013, Nr. 53-2666 (2013-05-23), i. k. 1132055ISAK0/1B-334
Dėl valstybės pagalbos teikimo mažoms ir vidutinėms įmonėms restruktūrizuoti schemos pakeitimo