Suvestinė redakcija nuo 2014-11-06 iki 2016-05-30

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 118-5959, i. k. 112301MISAK00D1-811

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL VŠĮ RESPUBLIKINIO ENERGETIKŲ MOKYMO CENTRO STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMŲ TVIRTINIMO

 

2012 m. spalio 5 d. Nr. D1-811

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2011, Nr. 72-3476) 10 straipsnio 11 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601 (Žin., 2007, Nr. 120-4945; 2012, Nr. 3-77, Nr. 15-675), 35 punktu,

t v i r t i n u VšĮ Respublikinio energetiko mokymo centro statybos statybinės techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo egzaminų programas E-034-12-REMC, E-035-12-REMC, E-036-12-REMC, E-037-12-REMC, E-038-12-REMC, E-039-12-REMC (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-811

 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS Respublikinio energetikų mokymo centro

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

 

Programos žymuo: E-034-12-REMC

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Programos pavadinimas: ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo profesinių žinių vertinimo egzaminų programa.

2. Programos tikslas: įvertinti teorinį profesinį pasirengimą ir praktinį patyrimą statybos inžinierių, pretenduojančių įgyti kvalifikacijos atestatą elektrotechnikos srityje.

3. Programos paskirtis: programa skirta statybos inžinieriams, siekiantiems įgyti teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo (toliau – SSDV) ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo (toliau – SSDTPV) pareigas (visi statiniai ar jų grupės; darbo sritis: elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio inžinerinių sistemų paleidimo ir derinimo darbai).

 

II. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

4. Programa parengta įvertinant tai, kad statybos inžinieriai turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.02.06: 2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ reikalavimus. Statybos inžinieriai, pretenduojantys įgyti teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, turi gerai išmanyti elektros tinklų tiesimo ir montavimo darbų technologijas, elektros įrenginių montavimą, statinio inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų paleidimo ir derinimo darbus, relinių apsaugų terminalų derinimą ir bandymus, naudojamą įrangą, medžiagas.

 

III. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO PROGRAMA

 

5. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa pateikta 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa

 

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas

 

Vadovai ir specialistai

 

 

 

1

2

3

1.

Elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas:

1.1. pastočių ir skirstyklų pagrindiniai elektros įrenginiai, jų techninės charakteristikos, montavimo ypatumai;

1.2. pastočių ir skirstyklų elektros įrenginių (jungtuvų, skyriklių, autotransformatorių, galios transformatorių, matavimo transformatorių, iškroviklių) montavimo technologijos;

1.3. elektros įrenginių įžeminimo ir apsaugos nuo viršįtampių montavimas tiesiogiai įžemintos ar izoliuotos neutralės tinkluose;

1.4. 110–330 kV įtampos kompaktinių skirstyklų pagrindinių įrenginių montavimas;

1.5. pastočių ir skirstyklų elektros įrenginių (jungtuvų, skyriklių, autotransformatorių, galios transformatorių, matavimo transformatorių) matavimai, bandymai.

SSDV, SSDTPV

2.

Elektros tinklų tiesimas:

2.1. oro linijų klasifikacija;

2.2. oro linijos konstrukciniai elementai: atramos, laidai, izoliatoriai, armatūra. Reikalavimai elementams;

2.3. atramų statymas;

2.4. oro linijos montavimo darbų technologijos;

2.5. laidų sujungimų technologijos;

2.6. šviesolaidinio laido tiesimas;

2.7. oro linijos parametrų matavimas;

2.8. naudojami įrengimai ir įranga, medžiagos, tiesiant oro linijas;

2.9. kabelių konstrukcijos;

2.10. kabelių mechaninės apsaugos priemonės;

2.11. kabelių išvyniojimo ir klojimo įrangos naudojimas;

2.12. kabelio klojimas;

2.13. kabelių linijų diagnostika ir diagnostikos rezultatai;

2.14. kabelių movų konstrukcijos;

2.15. movų montavimo instrukcijos;

2.16. movų prijungimas prie elektrotechninių išvadų.

3.

Statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas:

3.1. statinio elektros inžinerinės sistemos elementai;

3.2. statinio elektros inžinerinės sistemos elementų įžeminimo ar įnulinimo montavimo technologija. Naudojamos medžiagos;

3.3. apsaugų nuo viršįtampių sistemos montavimas;

3.4. išorinių žaibosaugos priemonių montavimas;

3.5. vidinių žaibosaugos priemonių montavimas ir kontroliniai matavimai;

3.6. apsaugos nuo žaibo elektromagnetinio impulso poveikio įrangos montavimas;

3.7. elektros instaliacijai naudotini laidai ir kabeliai;

3.8. komutacinių aparatų montavimas;

3.9. sprogių zonų ir specialiųjų patalpų bei technologinių procesų elektros įrenginių montavimas.

4.

Procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas:

4.1. skaitmeninės relinės apsaugos ir automatikos terminalai;

4.2. ryšio protokolai ir pastočių ir dispečerinio tinklo valdymo duomenų tinklas;

4.3 transformatorių, autotransformatorių, šynų, šyninių ir sekcijinių jungtuvų apsaugų parametravimas, derinimas, bandymai;

4.4. 110–400 kV įtampos tiesiogiai įžemintos neutralės tinklo linijų apsaugų parametravimas, derinimas, bandymas;

4.5. iki 35 kV įtampos izoliuotosios neutralės tinklo linijų apsaugų parametravimas, derinimas, bandymas;

4.6. antrinių grandinių įrenginių montavimas;

4.7. relinių apsaugų ir automatikos įrenginių bandymai ir tikrinimai naudojant bandymų stendus;

4.8. apskaitos kartotinio įjungimo (AKĮ), automatinio rezervo įjungimo (ARĮ) sistemų derinimas ir bandymas;

4.9. distancinės, diferencinės apsaugų derinimas ir bandymas;

4.10. inžinerinių valdymo sistemų derinimas.

 

 

IV. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

6. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 26-936).

7. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (Žin., 2012, Nr. 18-816).

8. Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys. Vilnius, 2001.

9. J. Baublys. Aukštosios įtampos elektros įrenginių izoliacinių medžiagų savybės. Vilnius: UAB Energetika, 2007.

10. Aukštos įtampos įrenginiai. Žinynai.

11. Perdavimo tinklo elektros įrenginių standartizuoti techniniai reikalavimai TR-110-ST, TR-330-ST, TR-110-ITI, TR-330-ITI, TR-110-KT.

12. E. Musial. Elektros energetiniai įrengimai ir instaliacija. Vilnius, Šviesa, 2001.

13. Elektros Erdvės. Vilnius: NETA, 2005, Nr. 2(8).

14. Elektros Erdvės. Vilnius: NETA, 2005, Nr. 4(10).

15. Elektros Erdvės. Vilnius: NETA, 2006, Nr. 3(13).

16. Elektros Erdvės. Vilnius: NETA, 2007, Nr. 1(15).

17. J. Baublys, P. Jankauskas. Sauga elektros įrenginiuose. Vilnius, 2002.

18. Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodika. Vilnius, 2007.

19. Įvadinių apskaitos skydų katalogas. Šiauliai, ELGA, 2012.

20. Uždarų skirstyklų narvelių USN-10 katalogas. Šiauliai, ELGA, 2012.

21. Modulinių transformatorinių MTT/MGT katalogas. Šiauliai, ELGA, 2012.

22. LST EN 45002: 1993, Bendrieji bandymo laboratorijų įvertinimo kriterijai.

23. LST EN 45003: 1996, Bendrieji bandymų laboratorijoms keliami reikalavimai.

24. LST EN 60439-1: 2002, Žemosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginių sąrankos. Patikrinto ir iš dalies patikrinto tipo sąrankos.

25. LST EN 60694: 2002, Aukštosios įtampos perjungimo ir valdymo įrenginių standartų bendrieji reikalavimai.

26. Perdavimo tinklo elektros įrenginių standartizuoti techniniai reikalavimai TR-110-S, TR-330-S, TR-110J;TR-330J, www.litgrid.lt

27. V. Miškinis, A. Razma. Aukštos įtampos įrenginiai. Žinynas. Vilnius, UAB „Energetika“, 2003.

28. J. Baublys. Aukštosios įtampos elektros įrenginių izoliacinių medžiagų savybės. Vilnius: UAB Energetika, 2007.

29. J. Baublys. Gamybinių objektų apsauga nuo žaibo.Vilnius, Lietuvos energija, 1990.

30. J. Baublys, P. Jankauskas, L. Markevičius, A. Morkvėnas. Izoliacija ir viršįtampiai. Vadovėlis. Kaunas, Technologija, 2008.

31. B. Ruzgys, G. Bubulis. Viršįtampių ribotuvų parinkimo rekomendacijos. AB „Lietuvos Energija“ (rekomendacinė medžiaga). Vilnius, SKDB, 1999.

32. S. Gudžius, K. Jasiūnas, L. Markevičius, A. Morkvėnas, A. S. Navickas, A. Razma, R. Stanionienė. Aukštos įtampos ribotuvų montavimo vietų parinkimo tyrimai ir viršįtampių registravimo metodiniai nurodymai. Vilnius, AB „Lietuvos energija“, 2005.

33. J. Baublys, S. Gudžius, P. Jankauskas, L. Markevičius, A. Morkvėnas. Žaibas. Apsauga nuo žaibo. Monografija, Vilnius, UAB Energetika, 2006.

34. Gamintojų diagnostikos įrangos naudojimosi instrukcijos.

35. Gamintojų galios kabelių katalogai, informacinė medžiaga.

36. Galios kabelių gamintojų movų katalogai, movų montavimo instrukcijos.

37. Gamintojų galios kabelių srovinių gyslų sujungimo ir prijungimo detalių katalogai, kontaktų įrengimo instrukcijos.

38. Gamintojų galios kabelių movų elektromontuotojų įrangos ir įrankių katalogai.

39. A. Nargėlas. Elektros sistemų relinė apsauga. Vilnius, 1983.

40. A. Nargėlas. Elektros sistemų automatika. Vilnius, 1984.

41. A. Nargėlas. Energetinių objektų automatinis valdymas. Vilnius, 1987.

42. A. Nargėlas. Relinė apsauga ir automatika. Kaunas, 2010.

43. H. Ungrad. Protectios techniques in electrical enegy systems. Marcel Dekker, 1995.

44. A. T. Johns. Digital protection for power systems. IEE, 1998.

45. Y. G. Paithankar. Transmission Network Protection. Marcel Dekker, 1998.

46. G. Ziegler. Numerical Distance Protection. Siemens, 1999.

47. K.P. Brand. Substation automation handbook. Germany, 2003.

48. R. Wilson. Control and automation of electrical power distribution systems. CRC Press 2006.

49. Įrangos gamintojo pilnas IED instrukcijų komplektas ( Pritaikymo vadovas; Techninis žinynas; Įrengimo ir įdiegimo į eksploataciją instrukcija; Operatoriaus darbo instrukcija).

 

V. ORGANIZACIJA, ATLIEKANTI PROFESINĮ VERTINIMĄ

 

50. Viešoji įstaiga „Respublikinis energetikų mokymo centras“ (REMC) (Vilnius, Jeruzalės g. 21) yra energetikos specialistų kvalifikacijos kėlimo centras, kuris jau 47 metus darbuojasi elektros, šilumos, suvirinimo ir kitų specialistų rengimo srityje. REMC galima, išklausius kursą, įgyti profesiją arba kelti savo profesinę kompetenciją. Nuo 2004 m. pradėtas organizuoti norinčiųjų gauti, papildyti ar pakeisti Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatą profesinių žinių vertinimas. Per šį laikotarpį atliktas profesinių žinių vertinimas 2096 specialistams, dirbantiems elektros ir šilumos energetikos srityse. Yra parengtos profesinio mokymo kursų temos pagal modulius, profesinių žinių vertinimo bilietai ir testai. Komisijos nariai – energetikos specialistai, turintys teorinio ir praktinio darbo energetikoje didelį patyrimą.

 

VI. EGZAMINŲ PATALPOS

 

51. REMC turi auditorijas, kurios yra tinkamos mokymo ir egzaminavimo procesui organizuoti.

 

VII. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

 

52. Profesinių žinių vertinimo egzaminas vykdomas tam paruoštoje auditorijoje. Prieš darbą primenama egzamino organizavimo tvarka. Egzaminui parengti testai, patvirtinti REMC direktoriaus. Testų turinys atnaujinamas ir pakartotinai tvirtinamas kas treji metai arba pasikeitus normatyviniams dokumentams. Testo anotacijoje nurodomas laikas, skirtas atsakymams, atsakymų vertinimas balais. Egzaminas trunka 1,5 val. Atsakant į testų klausimus, galima naudotis literatūra. Surinkus nepakankamai balų, profesinių žinių vertinimo egzaminą galima perlaikyti ne anksčiau kaip po mėnesio nuo žinių vertinimo egzamino datos.

Komisija, vertindama pretendentų pasirengimą eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, vertina teorinių žinių lygį pagal testo rezultatus bei įvertina jo praktinę patirtį pokalbio su pretendentu metu.

Norintieji papildyti atestatą egzamino testą laiko iš tų parametrų ir darbo sričių, kuriomis pageidauja papildyti atestatą. Apie kitų įrašų galimo papildymo pagrįstumą sprendžia komisija, įvertinusi prašymo ir priedų turinį.

Minėta tvarka galioja tiek besikreipiančiai statybos inžinierių grupei, tiek kreipiantis individualiai.

Statybos inžinierius su profesinių žinių vertinimo rezultatais supažindinamas egzamino metu pasirašytinai, o protokolo išrašą gauna pasibaigus egzaminui per 5 darbo dienas.

 

VIII. PROFESINIO VERTINIMO KOMISIJA

 

53. Profesinio vertinimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Esant reikalui, REMC gali kviesti į profesinio vertinimo komisijos posėdį nepriklausomus specialistus ar ekspertus. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkamas iš komisijos narių. Komisijos nariais gali būti: aukštųjų mokyklų, rengiančių elektros energetikos inžinierius, atstovai, specialistai, turintys mokslinį laipsnį iš atitinkamos vertinamųjų srities ar turintys ne mažesnę 20 metų darbo patirtį, nustatyta tvarka atestuoti vadovai.

Profesinių žinių vertinimo komisiją ir komisijos sekretorių skiria REMC direktorius. Profesinio vertinimo komisijos nariai ir sekretorius turi turėti aukštąjį (universitetinį) atitinkamos srities inžinerijos sričių išsilavinimą.

Vertinant užsieniečių profesinį pasirengimą, testas pareiškėjui teikiamas valstybine lietuvių kalba. Jei pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, jo prašymu galimas išankstinis vertimo parengimas į pareiškėjui suprantamą kalbą REMC pastangomis. Išlaidas apmoka pareiškėjas. Komisijos narių pokalbis su pareiškėju vyksta valstybine lietuvių kalba. Galima išimtis – abiem pusėms suprantama kalba, kai bent du komisijos nariai įvaldę pareiškėjo kalbą. Kitu atveju, Pareiškėjo prašymu, REMC samdo vertėją, o vertėjo paslaugas apmoka Pareiškėjas.

 

IX. INFORMACIJOS SKELBIMAS

 

54. Visa informacija apie REMC statybos inžinieriams planuojamą veiklą: galimų kursų, seminarų temas ir grafikus, apie profesinių žinių vertinimo organizavimą, įkainius, skelbiama VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro tinklalapyje www.remc.lt, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos tinklalapyje www.neta.lt, Lietuvos elektros energetikos asociacijos tinklalapyje www.leea.lt.

 

X. DOKUMENTAS, ĮRODANTIS TEIGIAMĄ PROFESINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMĄ

 

55. Dokumentas, įrodantis statybos inžinierių profesinių žinių vertinimą, yra Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolas (pagrindinis). Kiekvienam statybos inžinieriui, teigiamai įvertinus jo profesines žinias, yra išduodamas Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo išrašas apie pareiškėjo profesinių žinių vertinimą, kuriame nurodoma: išdavimo data ir protokolo Nr., vardas, pavardė, asmens kodas, įmonė, komisijos sprendimas, kiek galioja profesinių žinių vertinimo rezultatas, posėdžio sekretoriaus, pareiškėjo ir komisijos narių parašai.

 

ĮVERTINO

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 11103

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-811

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. D1-869

redakcija)

 

 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS Respublikinio energetikų mokymo centro

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

 

Programos žymuo: E-035-14-REMC

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Programos pavadinimas: ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo profesinių žinių vertinimo egzaminų programa.

2. Programos tikslas: įvertinti teorinį profesinį pasirengimą ir praktinį patyrimą  statybos inžinierių, pretenduojančių įgyti kvalifikacijos atestatą mechanikos darbų srityje.

3. Programos paskirtis: programa skirta statybos inžinieriams, siekiantiems įgyti teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo (SSDV) ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo (SSDTPV) pareigas (visi statiniai, išskyrus branduolinės energetikos objektų statinius; darbo sritis: mechanikos darbai (šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas).

 

II. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

 

4. Programa parengta įvertinant tai, kad statybos inžinieriai turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ reikalavimus. Statybos inžinieriai, siekiantys įgyti teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo (SSDV) ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo (SSDTPV) pareigas (toliau – pareiškėjas), turi gerai išmanyti šilumos tinklų tiesimo technologiją, šilumos gamybos įrenginius ir jų montavimo technologijas, statinio šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrenginius bei jų montavimą, šildymo inžinerinių technologinių sistemų įrengimą, naudojamą įrangą, medžiagas, darbų atlikimo ir priėmimo dokumentaciją.

 

 

III. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO PROGRAMA

 

 

5. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa pateikta 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas

Vadovai ir specialistai

1

2

3

1.

ŠILUMOS GAMYBA

1. Šilumos gamybos įrenginių montavimas:

1.1. katilinės, jų įvairovė, techninis ekonominis palyginimas;

1.2. katilinių įrengimas;

1.3. katilų klasifikavimas, įrengimas ir veikimas;

1.4. šiluminės elektrinės;

1.5. kuro rūšys, charakteristikos, degimo būdai, degimo ypatumas;

1.6. degikliai, naudojami katiluose;

1.7. dujų, skysto, dulkinio ir kieto kuro įrenginiai;

1.8.garo ir vandens šildymo katilų įrenginiai;

1.9. garo ir dujų turbinų įrenginiai;

1.10.šiluminių  elektrinių, katilinių  ir šilumos tinklų vandens ruošimas (vandens minkštinimas, daearavimas) ir vandens chemijos režimas;

1.11. technologinių procesų kontrolės, valdymo ir saugos sistemų apimtis;

1.12. katilinių garo, perkaitinto vandens, maitinimo vandens  vamzdynai ir jų registravimas,

1.13. uždarančioji ir reguliuojamoji  armatūra;

1.14.  metalų kontrolė;

1.15. pelenų gaudymas ir šalinimas;

1.16. elektrinių termofikaciniai įrenginiai;

1.17. dūmtraukiai, dūmtakiai, jų įrengimas;

1.18. katilinių išmetami į atmosferą takso genai, taršos mažinimo priemonės;

1.19. katilų paleidimas - derinimas ir jų registravimas valstybės registre;

1.20. atsinaujinantys  energijos ištekliai: geoterminiai vandenys, šilumos siurbliai, vėjo ir saulės energija;

1.21. garo ir vandens šildymo katilų saugaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai;

1.22. katilinių įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimai;

1.23. naujų karšto vandens katilų deginančių skystąjį arba dujinį kurą reglamento reikalavimai;

1.24. vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių reikalavimai;

1.25. slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimai;

1.26. potencialiai pavojingi įrenginiai (sąvoka, potencialiai pavojingų įrenginių registras, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros valstybinis reguliavimas) ;

1.27. slėginių indų naudojimo taisyklių  DT 12-02 reikalavimai.

SSDV, SSDTPV

 

 

 

 

SSDV, SSDTPV

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

ŠILUMOS TIEKIMAS

2. Šilumos perdavimo tinklo tiesimas:

2.1 slėginių vamzdynų kategorijos, jų įrengimo reglamentavimas;

2.2. šilumos tiekimo būdai, šilumos tinklų rūšys, jų techninis ekonominis palyginimas;

2.3. bekanaliai šilumos tinklai, tiesimo būdai, medžiagos;

2.4. uždarosios ir atvirosios vandens šilumos tiekimo sistemos;

2.5. garotiekiai, klasifikacija, principinės schemos;

2.6. šilumos tiekimo tinklai ir jų elementai, trasa ir profilis;

2.7. šilumos tinklų temperatūros deformacijos, kompensatorių judamų ir paslankių atramų įrenginiai;

2.8. šilumos tinklų vamzdynams keliami  reikalavimai;

2.9.šilumos tinklų hidraulinis skaičiavimas, tikslai ir metodika;

2.10. šilumos tinklų suvirinimo siūlių patikrinimas, tinklų išbandymas, praplovimas, pridavimas;

2.11.šilumos tinklų vamzdynų izoliavimas;

2.12. Šilumos tinklų įrengimas, bandymai (hidrauliniai, šilumos tinklo šilumos nuostolių, šilumos  agento skaičiuotinai temperatūrai) ir perdavimas naudoti;

2.13. šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių reikalavimai;

2.14. įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės.

SSDV, SSDTPV

3.

ŠILDYMAS,VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS

3.1. Šildymo inžinerinių sistemų įrengimas:

3.1.1. šilumos punktų principinės schemos;

3.1.2. šilumos punktų įrenginiai: elevatoriai, šilumokaičiai, purvarinkiai, siurbliai, reguliatoriai ir jų montavimas;

3.1.3. šilumos punktuose naudojami vamzdynai, armatūra, izoliacija;

3.1.4. šilumos punktų rekonstrukcija;

3.1.5. šilumos punktų reguliavimo ir automatinio valdymo priemonės;

3.1.6. karšto vandens ruošimas šilumos punktuose, principinės schemos reguliavimas;

3.1.7. šilumos punktų montavimas, perdavimas naudoti;     

3.1.8. atitvarų šiluminės charakteristikos, šilumos sąnaudų reglamentavimas;

3.1.9. vienvamzdės ir dvivamzdės šildymo sistemos, jų schemos, techninis ekonominis palyginimas;

3.1.10. kolektorinės ir mišrios šildymo sistemos (grindų šildymas tik atskirose patalpose), elektrinis šildymas;

3.1.11. plieninių, polimerinių, žalvarinių ir kitokių vamzdžių panaudojimas šildymo sistemose;

3.1.12. šildymo prietaisai, tipai, charakteristikos, skaičiavimo ir parinkimo principai, pakeičiamumo galimybės;

3.1.13. šildymo prietaisų reguliavimo armatūra, trigubo, dvigubo reguliavimo, balansiniai ir termostatiniai ventiliai;

3.1.14. reguliavimo armatūra, tiekiama komplekte su šildymo prietaisais;

3.1.15. oro ir vandens išleidimas iš šildymo sistemų;

3.1.16. atviri ir slėginiai plėtimosi indai, jų prijungimas;

3.1.17. šildymo sistemų hidraulinis skaičiavimas, šildymo stovų reguliavimas  balansiniais ventiliai;

3.1.18. pastato paruošimas šildymo sistemų montavimui;

3.1.19. šildymo sistemų montavimas;

3.1.20. senų šildymo sistemų rekonstrukcija;

3.1.21. šildymo sistemų išbandymas, paleidimas, derinimas perdavimas naudoti;

3.1.22. karšto vandens sistemų įrengimas ir joms keliami reikalavimai;

3.1.23. šildymo ir karšto vandens vamzdynų izoliavimas ir jam keliami reikalavimai.

3. 2. Vėdinimo, vėsinimo ir oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas:

3.2.1. oro triukšmo charakteristikos ir jų reglamentavimas; triukšmo slopinimas; triukšmo slopintuvų rūšys;

3.2.2. parinkimo principai, pakeičiamumo galimybės; kitos triukšmo mažinimo priemonės vėdinimo sistemose;

3.2.3. vėdinimo ir vėsinimo sistemų rūšys, principinės schemos, pagrindiniai įrenginiai ir montavimas;

3.2.4. vėdinimo ir vėsinimo sistemų montavimo ir naudojimo reglamentas;

3. 2.5. vėdinimo ir vėsinimo sistemų išbandymas, paleidimas, derinimas;

3. 2.6. oro paskirstymo ir reguliavimo įtaisai;

3.2.7. autonominiai kondicionieriai;

3. 2.8. moduliniai vėdinimo ir vėsinimo sistemų įrenginiai;

3.2.9. vėdinimo sistemos išmetamos šilumos utilizavimas;

3.2.10. pagrindiniai priešgaisriniai reikalavimai vėdinimo sistemų projektavimui ir montavimui;

3.2.11. komfortinio kondicionavimo reikalavimai įrengimui, montavimui;

3.2.12. oro kondicionierių tipai, pagrindiniai elementai, jų montavimas.

SSDV, SSDTPV

 

 

 

 

4.

SUVIRINIMO PAGRINDAI

4.1. metalų gaminių ir vamzdynų suvirinimas ir jiems keliami  reikalavimai;

4.2. suvirinimo procedūrų aprašai ir jų sudarymas.

SSDV, SSDTPV

 

 

IV. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

6.  Programa parengta remiantis šiais teisės aktais ir literatūros šaltiniais:

6.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;

6.2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas;

6.3. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių įstatymas;

6.4. statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-772 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-813 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“;

6.5. statybos techninis reglamentas STR 1.02.07:2012 “Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1037 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. Spalio 21 d. Įsakymo Nr. D1-549 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2004 „Statinio projektuotojo, statybos rangovo, projektavimo ar statybos valdytojo, projekto ar statinio ekspertizės rangovo teisės įgijimo tvarkos aprašas. Fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų pateiktų dokumentų, išduotų užsienio valstybėje ir patvirtinančių teisę kilmės šalyje užsiimti statybos techninės veiklos pagrindinėmis sritimis, pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklės“ patvirtinimo“ pakeitimo;

6.6. statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis  statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-131 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ patvirtinimo;

6.7. statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis sistemai“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m gegužės 12 d. įsakymu Nr. D1-248 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“ patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 552 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo galia. Energijos sąnaudos šildymui“ patvirtinimo ir aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 408 „Dėl reglamento STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios;

6.8. statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005m birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo;

6.9. Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą techninio reglamento tvirtinimo“;

6.10. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 „Dėl Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;

6.11. LAND 43-2001 „Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normos“ patvirtintos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.486 „Dėl Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir Specialiųjų reikalavimų dideliems kurą deginantiems įrenginiams patvirtinimo“;

6.12. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“;

6.13. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ir energetikos ministrų 2010 m. liepos 10 d. įsakymu D1-595/1-201 “Dėl Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“;

6.14. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-111 “Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“;

6.15. Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos, ir šilumos perdavimo įrengimo darbų rūšių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172 „Dėl Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašo patvirtinimo“;

6.16. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

6.17. LST EN ISO 15614-1:2004 Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūros bandymas. 1 dalis. Plieno lankinis ir dujinis suvirinimas, nikelio ir nikelio lydinių lankinis suvirinimas (ISO 15614-1:2004);

6.18. Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

6.19. Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 4-170 „Dėl Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

6.20. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;

6.21. Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-15 „Dėl Katilinių įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

6.22. Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

6.23. Slėginių įrenginių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Slėginių įrenginių techninio reglamento tvirtinimo“;

6.24. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 „Dėl Slėginių indų naudojimo taisyklių DT 12-02 patvirtinimo“;

6.25. Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-82 „Dėl Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;

6.26. Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-366 „Dėl Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių patvirtinimo“;

6.27. P. Švenčianas, T.Narbutas, Šiluminė technika, Kaunas, „Technologija“, 1997;

6.28. Gluosnis, Vandens šildymo katilų iki 100 kW ir iki 2.0 t/h našumo garo katilų žinynas, Kaunas „Technologija“, 2000;

6.29. Gluosnis Šilumos punktų įrangos ir šildymo sistemų reguliavimo bei apskaitos prietaisų žinynas, Kaunas „Technologija“, 2002;

6.30. Gluosnis, Atliekinius energijos išteklius naudojantys įrenginiai ir šilumos siurbliai, žinynas, Kaunas „Technologija“, 2004;

6.31. E. Juodis, Vėdinimas, Vilnius „Enciklopedija“, 1998;

6.32. V. Jokubaitis ir kt. „Slėginiai indai“, Panevėžys, UAB „Panevėžio spaustuvė“, 2001;

6.33. Statybos inžinieriaus žinynas, VGTU leidykla „Technika“, 2004;

6.34. Gamintojo TA Hydronics techninis aprašymas. „Slėgio palaikymas ir vandens kokybė“;

6.35. Gamintojo TA Hydronics techninis aprašymas. „Balansavimas ir reguliavimas“;

6.36. Gamintojo TA Hydronics techninis aprašymas. “Termostatinis reguliavimas“;

6.37. Gamintojo TA Hydronics techninis aprašymas. “Sistemos komponentai“.

 

V. ORGANIZACIJA, ATLIEKANTI PROFESINĮ VERTINIMĄ

 

7. Viešoji įstaiga „Respublikinis energetikų mokymo centras“ (REMC) (Vilnius, Jeruzalės 21) yra energetikos specialistų kvalifikacijos kėlimo centras, kuris jau 49 metus dirba  elektros, šilumos, suvirinimo ir kitų specialistų rengimo srityje. REMC galima, išklausius kursą, įgyti profesiją, arba kelti savo profesinę kompetenciją. Yra parengtos profesinio mokymo kursų temos pagal modulius, profesinių žinių vertinimo bilietai ir testai. Komisijos nariai – energetikos specialistai, turintys teorinio ir praktinio darbo energetikoje didelį patyrimą.

 

 

 

VI. EGZAMINŲ PATALPOS

 

8. REMC turi auditorijas, kurios yra tinkamos mokymo ir egzaminavimo procesui organizuoti. Auditorijose yra reikalingos organizacinės-techninės priemonės (biuro įranga, ryšio priemonės). Yra speciali auditorija, skirta elektroniniam testavimui,  su 20 darbo vietų kompiuterine įranga.

 

VII. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

 

9. Būtinų profesinių žinių lygio įvertinimui yra parengti elektroniniai testai, patvirtinti REMC direktoriaus. Elektroninio testo anotacijoje nurodomas laikas, skirtas atsakymams. Elektroninis testas pripažįstamas teigiamai atsakytas, surinkus 70 procentų teisingų atsakymų nuo bendro minėto testo klausimų skaičiaus. Surinkus mažiau teisingų atsakymų – egzaminas neišlaikytas. Atsakant į elektroninio testo klausimus, galima naudotis literatūra. Surinkus nepakankamai balų, profesinių žinių vertinimo egzaminą galima perlaikyti ne anksčiau, kaip po mėnesio nuo žinių vertinimo egzamino datos.

Komisija, vertindama pareiškėjų pasirengimą eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, vertina teorinių žinių lygį pagal elektroninio testo rezultatus bei įvertina jo praktinę patirtį pokalbio su pretendentu metu.

Norintieji papildyti atestatą, egzamino testą laiko iš darbo sričių, kuriomis pageidauja papildyti atestatą. Apie kitų įrašų galimo papildymo pagrįstumą sprendžia komisija, įvertinusi prašymo ir priedų turinį.

Komisijos narys supažindina Pareiškėją su komisijos sprendimu apie profesinių žinių vertinimo rezultatus. Posėdžio sekretorius įrašo į protokolą profesinių žinių vertinimo rezultatus. Pareiškėjas, susipažinęs su komisijos sprendimu, pasirašo protokolo išrašą. Taip pat protokolo išrašą pasirašo komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Pareiškėjas protokolo išrašą gauna pasibaigus egzaminui.

Profesinių žinių vertinimo paslaugos yra mokamos. Už vieno Egzamino laikymą ar perlaikymą imamas REMC direktoriaus nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis turi būti sumokėtas iki egzamino pradžios arba per 5 darbo dienas nuo išankstinio apmokėjimo sąskaitos gavimo dienos. Neišlaikius egzamino arba neatvykus į egzaminą be svarbių priežasčių, sumokėtas mokestis negrąžinamas.

 

VIII. PROFESINIO VERTINIMO KOMISIJA

 

 

10. Profesinio vertinimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Esant reikalui, REMC gali kviesti į profesinio vertinimo komisijos posėdį nepriklausomus specialistus ar ekspertus. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas pirmojo posėdžio metu yra renkamas iš komisijos narių. Komisijos nariais gali būti: aukštųjų mokyklų, rengiančių šilumos energetikos inžinierius, atstovai, specialistai, turintys mokslinį laipsnį iš atitinkamos vertinamųjų srities ar turintys ne mažesnę 20 metų darbo patirtį, nustatyta tvarka atestuoti vadovai.

Profesinių žinių vertinimo komisijos sudėtį tvirtina REMC direktorius. Profesinio vertinimo komisijos nariai turi turėti aukštąjį (universitetinį) atitinkamos srities inžinerijos sričių išsilavinimą.

Vertinant kitų valstybių (trečiųjų šalių), Europos Sąjungos valstybės narių piliečių profesinį pasirengimą, testas pareiškėjui teikiamas valstybine kalba – lietuvių kalba. Jei pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, jo prašymu galimas išankstinis vertimo parengimas į pareiškėjui suprantamą kalbą REMC pastangomis. Išlaidas apmoka pareiškėjas. Komisijos narių pokalbis su pareiškėjui vyksta valstybine lietuvių kalba. Galima išimtis -  abiem pusėm suprantama kalba, kai yra bent du komisijos nariai mokantys pareiškėjo kalbą. Kitu atveju, pareiškėjo prašymu,  REMC samdo vertėją, o vertėjo paslaugas apmoka pareiškėjas.

 

IX. INFORMACIJOS SKELBIMAS

 

11. Visa informacija apie REMC statybos inžinieriams planuojamą veiklą: galimų kursų, seminarų temas ir grafikus, apie profesinių žinių vertinimo organizavimą, įkainius skelbiama VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro tinklalapyje www.remc.lt.

 

X. DOKUMENTAS, ĮRODANTIS PROFESINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMĄ

 

 

12. Dokumentas, įrodantis Pareiškėjų profesinių žinių vertinimą, yra Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolas (originalas). Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo originalą parengia posėdžio sekretorius. Kiekvienam Pareiškėjui, teigiamai ar neigiamai įvertinus jo profesines žinias, yra išduodamas Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo išrašas apie pareiškėjo profesinių žinių vertinimą, kuriame nurodoma: išdavimo data ir protokolo Nr., vardas, pavardė, asmens kodas, įmonė, komisijos sprendimas, kiek galioja profesinių žinių vertinimo rezultatas, posėdžio sekretoriaus, pareiškėjo ir komisijos pirmininko parašai.

 

_________________________________

 

SUDERINO

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 13271

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-869, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15872

 

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-811

 

Viešosios įstaigos Respublikinio energetikų mokymo centro

sTATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

 

Programos žymuo: E-036-12-REMC

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Programos pavadinimas: ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo profesinių žinių vertinimo egzaminų programa.

2. Programos tikslas: įvertinti teorinį profesinį pasirengimą ir praktinį patyrimą statybos inžinierių, pretenduojančių įgyti kvalifikacijos atestatą elektrotechnikos srityje.

3. Programos paskirtis: programa skirta statybos inžinieriams, siekiantiems įgyti teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo (toliau – SPDV), ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo (toliau – SPDVPV) ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo (toliau – SPDEV) pareigas (visi statiniai ar jų grupės; projekto dalis: elektrotechnikos (iki 400 kV įtampos elektros skirstyklos ir pastotės, elektros energijos tiekimo linijos bei statinių vidaus elektros tinklus).

 

II. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

4. Programa parengta įvertinant tai, kad statybos inžinieriai turi atitikti STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ reikalavimus, projektuojant iki 400 kV įtampos elektros skirstyklas ir pastotes, elektros energijos tiekimo linijas bei statinių vidaus elektros tinklus.

Pretenduojantys gauti teisę eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas turi turėti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo statusą bei pristatyti dvi statinio projekto dalies ekspertų rekomendacijas.

Statybos inžinieriai turi gerai išmanyti iki 400 kV įtampos elektros įrenginius, jų veikimą, žinoti norminių aktų reikalavimus parenkant įrenginius, atlikti reikiamus skaičiavimus, naudojamus įrenginius bei medžiagas.

 

III. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO PROGRAMA

 

5. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa pateikta 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa

 

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas

Vadovai ir specialistai

1

2

3

1.

Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisykles.

SPDV, SPDVPV, SPDEV

2.

Iki 1000 V įtampos laidininkų ir elektros aparatų parinkimas bei tikrinimas (ypatinguose statiniuose).

3.

Reikalavimai iki 1000 V įtampos elektros įrenginių įžeminimui ir įnulinimui (ypatinguose statiniuose)

4.

Reikalavimai kabelių, oro linijų projektavimui, trąsos parinkimui bei išdėstymui.

5.

Reikalavimai komutacinių aparatų parinkimui, suderinimui, išdėstymui.

6.

Reikalavimai specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių parinkimui.

7.

Sprogių zonų elektros sistemos.

8.

Reikalavimai apšvietimo projektavimui.

9.

Reikalavimai aukštos įtampos elektros įrenginių įžeminimui, tiesiogiai įžemintos neutralės bei izoliuotosios neutralės tinkluose.

10.

Reikalavimai apsaugos nuo atmosferinių viršįtampių parinkimui.

11.

Reikalavimai skirstomojo tinklo kabelių parinkimui bei tikrinimui.

12.

Reikalavimai skirstomojo tinklo oro linijų laidų ir trosų parinkimui, oro linijų projektavimo principai.

13.

Reikalavimai skirstomojo tinklo įtampos elektros įrengimų parinkimui ir tikrinimui pagal normalias darbo sąlygas ir pagal trumpojo jungimo sąlygas.

14.

Reikalavimai apsaugos nuo komutacinių viršįtampių parinkimui.

15.

Reikalavimai 110–400 kV įtampos oro linijų laidų ir trosų, konstruktyvinių elementų parinkimui, išdėstymui ir atstumams.

16.

Reikalavimai 110–400 kV įtampos elektros įrenginių skaičiavimui, parinkimui ir tikrinimui pagal normalias darbo sąlygas ir pagal trumpojo jungimo sąlygas.

17.

Reikalavimai 110 kV kabelio parinkimui ir trasos parinkimui.

 

IV. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

6. Elektros tinklų statybos rūšys (Žin., 2004, Nr. 44-1470).

7. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr. 2-58).

8. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 27-936).

9. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 84-3051).

10. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės (Žin., 2011, Nr. 17-815).

11. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 20-957).

12. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (Žin., 2012, Nr. 18-816).

13. LST EN 61082 „Elektrotechnikoje naudojamų dokumentų rengimo norminiai dokumentai“.

14. V. Miškinis, A. Razma. Aukštos įtampos įrenginiai. Žinynas. Vilnius, UAB „Energetika“, 2003.

15. SIEMENS aukštosios įtampos įrenginių žinynas. Vilnius, 2008.

16. ABB aukštos įtampos įrenginiai. Žinynas. 2008.

17. Galios kabelių gamintojų katalogai, informacinė medžiaga.

18. 110 kV įtampos kabelių linijų su plastmasine izoliacija parinkimo ir eksploatavimo metodiniai nurodymai. AB „Lietuvos energija“, Vilnius, 2005.

 

V. ORGANIZACIJA, ATLIEKANTI PROFESINĮ VERTINIMĄ

 

19. VšĮ „Respublikinis energetikų mokymo centras“ (REMC) (Vilnius, Jeruzalės g. 21) yra energetikos specialistų kvalifikacijos kėlimo centras, kuris jau 47 metus darbuojasi elektros, šilumos, suvirinimo ir kitų specialistų rengimo srityse. REMC galima, išklausius kursus ir išlaikius egzaminus, įgyti profesiją arba kelti pageidaujamoje srityje savo kompetenciją. 2007 m. pradėtas organizuoti norinčiųjų gauti, papildyti ar pakeisti Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatą profesinių žinių vertinimas. Nuo minėtos datos atliktas profesinių žinių vertimas 2096 specialitams, dirbantiems elektros ir šilumos energetikos srityse. Yra parengtos profesinio mokymo kursų temos pagal modulius, parengti profesinių žinių vertinimo bilietai ir testai. Komisijų nariai – energetikos specialistai, turintys teorinio ir praktinio darbo energetikoje didelę patyrimą.

 

VI. EGZAMINŲ PATALPOS

 

20. REMC turi auditorijas, kurios yra tinkamos mokymo ir egzaminavimo procesui organizuoti.

 

VII. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

 

21. Profesinių žinių vertinimo egzaminas vykdomas tam paruoštoje auditorijoje. Prieš darbą primenama egzamino organizavimo tvarka. Egzaminui yra parengti testai, patvirtinti REMC direktoriaus. Testų turinys atnaujinamas ir pakartotinai tvirtinamas kas treji metai arba pasikeitus normatyviniams dokumentams. Testų anotacijoje nurodomas laikas, skirtas atsakymams, atsakymų vertinimas balais. Egzaminas trunka 1,5 val. Ruošiant atsakymus, galima naudotis literatūra. Surinkus nepakankami balų, profesinių žinių vertinimo egzaminą galima perlaikyti ne anksčiau kaip po mėnesio nuo žinių vertinimo egzamino datos.

Komisija, vertindama pretendentų pasirengimą eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, vertina teorinių žinių lygį pagal testo rezultatus ir įvertina jo, kaip projektuotojo, praktinę patirtį peržiūrint bent 3 projektus pokalbio su pretendentu metu. Vertinant pasirengimą eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, komisija vertina pretendento teorines žinias ir įgytą patirtį dirbant su ekspertais, atliekančiais projektų ekspertizę, bei įvertina ekspertų rekomendacijas.

Norintieji papildyti atestatą egzamino testą laiko iš tų parametrų ir darbo sričių, kuriomis pageidauja papildyti atestatą. Apie kitų įrašų galimo papildymo pagrįstumą sprendžia komisija, įvertinusi prašymo ir priedų turinį.

Minėta tvarka galioja tiek besikreipiančiai statybos inžinierių grupei, tiek kreipiantis individualiai.

Statybos inžinierius su profesinių žinių vertinimo rezultatais supažindinamas egzamino metu pasirašytinai, o protokolo išrašą gauna pasibaigus egzaminui per 5 darbo dienas.

 

VIII. PROFESINIO VERTINIMO KOMISIJA

 

22. Profesinio vertinimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Esant reikalui, REMC gali kviesti į profesinio vertinimo komisijos posėdį nepriklausomus specialistus ar ekspertus. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkamas iš komisijos narių. Komisijos nariais gali būti: aukštųjų mokyklų, rengiančių elektros energetikos inžinierius, atstovai, specialistai, turintys mokslinį laipsnį iš atitinkamos srities ar turintys ne mažesnę kaip 20 metų darbo patirtį, bei nustatyta tvarka atestuoti vadovai.

Profesinių žinių vertinimo komisiją ir komisijos sekretorių skiria REMC direktorius. Profesinio vertinimo komisijos nariai ir sekretorius turi turėti aukštąjį (universitetinį) atitinkamos srities inžinerijos sričių išsilavinimą.

Vertinant užsieniečių profesinį pasirengimą, testas pareiškėjui teikiamas valstybine lietuvių kalba. Jei pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, jo prašymu galimas išankstinis vertimo parengimas į pareiškėjui suprantamą kalbą REMC pastangomis. Išlaidas apmoka pareiškėjas. Komisijos narių pokalbis su pareiškėjui vyksta valstybine lietuvių kalba. Galima išimtis – abiem pusėms suprantama kalba, kai bent du komisijos nariai įvaldę pareiškėjo kalbą. Kitu atveju, pareiškėjo prašymu, REMC samdo vertėją, o vertėjo paslaugas apmoka pareiškėjas.

 

IX. INFORMACIJOS SKELBIMAS

 

23. Visa informacija apie REMC statybos inžinieriams planuojamą veiklą: galimų kursų, seminarų temas ir grafikus, apie profesinių žinių vertinimo organizavimą, įkainius, skelbiama VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro tinklalapyje www.remc.lt, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos tinklalapyje www.neta.lt, Lietuvos elektros energetikos asociacijos tinklalapyje www.leea.lt.

 

X. DOKUMENTAS, ĮRODANTIS TEIGIAMĄ PROFESINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMĄ

 

24. Dokumentas, įrodantis statybos inžinierių profesinių žinių vertinimą, yra Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolas (pagrindinis). Kiekvienam statybos inžinieriui, teigiamai įvertinus jo profesines žinias, yra išduodamas Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo išrašas apie pareiškėjo profesinių žinių vertinimą, kuriame nurodoma: išdavimo data ir protokolo Nr., vardas, pavardė, asmens kodas, įmonė, komisijos sprendimas, kiek galioja profesinių žinių vertinimo rezultatas, posėdžio sekretoriaus, pareiškėjo ir komisijos narių parašai.

 

ĮVERTINO

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 11103

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-811

 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS Respublikinio energetikų mokymo centro

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

 

Programos žymuo: E-037-12-REMC

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Programos pavadinimas: ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo profesinių žinių vertinimo egzaminų programa.

2. Programos tikslas: įvertinti teorinį profesinį pasirengimą ir praktinį patyrimą statybos inžinierių, pretenduojančių įgyti kvalifikacijos atestatą procesų valdymo ir automatizavimo srityje.

3. Programos paskirtis: programa skirta statybos inžinieriams, siekiantiems įgyti teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo (toliau – SPDV), ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo (toliau – SPDVPV) ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo (toliau – SPDEV) pareigas (visi statiniai ar jų grupės; projekto dalis: procesų valdymo ir automatizacijos (elektros įrenginių iki 400 kV procesų valdymo ir automatizacijos).

 

II. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

4. Programa parengta įvertinant tai, kad statybos inžinieriai turi atitikti STR 1.02.06: 2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų ir teritorijų planavimo specialistų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ reikalavimus, projektuojant iki 400 kV įtampos elektros įrenginių relines apsaugas, automatiką bei valdymą.

Pretenduojantys įgyti teisę eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas turi turėti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo statusą bei pristatyti dvi statinio projekto dalies ekspertų rekomendacijas.

Statybos inžinieriai turi gerai išmanyti iki 400 kV įtampos elektros įrenginių relinės apsaugos terminalus, būti susipažinę su IED instrukcijų komplekto dalimis: pritaikymo vadovu, techniniu žinynu, pramonine automatika bei valdymo sistemomis, taip pat gebėti atlikti skaičiavimus, reikalingus relinės apsaugos ir automatikos parinkimui, suderinimui, vietos parinkimui.

 

III. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO PROGRAMA

 

5. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa pateikta 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas

Vadovai ir specialistai

1

2

3

1.

Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisykles.

SPDV, SPDVPV, SPDEV

2.

Bendrosios nuostatos elektros įrenginių apsaugai.

3.

Bendrieji apsaugos parinkimo, tikrinimo, suderinamumo principai.

4.

Trumpo jungimo srovės kartotinumo tikrinimas.

5.

Tinklų, kurie saugomi nuo perkrovimų, apsaugų parinkimas ir suderinamumas.

6.

Apsaugų montavimo vietų parinkimas.

7.

Grandinės, kuriose neleidžiama montuoti apsaugos įtaisų.

8.

Inžinerinių valdymo sistemų parinkimo principai, suderinamumas.

9.

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros įrenginių apsaugos taikymo sritis.

10.

Transformatorių apsaugos parinkimas.

11.

3–35 kV įtampos izoliuotosios neutralės tinklo oro ir kabelių linijų apsaugos parinkimas.

12.

Šynų apsaugos parinkimas.

13.

Šyninių ir sekcijinių jungtuvų apsaugos parinkimas.

14.

Relinių terminalų parinkimas. Apsauginių kartotinių įjungimo (AKĮ) ir automatinių rezervinių įjungimo (ARĮ) aparatų parinkimas bei suderinamumas.

15.

Antrinių grandinių laidininkų ir aparatų parinkimas

16.

110–400 kV įtampos elektros įrenginių relinių apsaugų sistemų darbo patikimumas.

17.

Relinių apsaugų projektavimo bendrieji principai.

18.

Distancinės, diferencinės apsaugos įtaisų parinkimas. Rezervinės apsaugos. Relinių apsaugų terminalai. Teleinformacinės sistemos.

 

IV. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

6. Elektros tinklų statybos rūšys (Žin., 2004, Nr. 44-1470).

7. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės (Žin., 2012, Nr. 18-816).

8. Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 26-936).

9. Įrangos gamintojo IED instrukcijų komplektas (Pritaikymo vadovas, Techninis žinynas).

10. LST EN 61082 Elektrotechnikoje naudojamų dokumentų rengimo norminiai dokumentai.

11. A. Nargėlas. Relinė apsauga ir automatika. Kaunas, 2010.

12. Helmut Ungrad. Protections techniques in electrical enegy systems. Marcel Dekker, 1995.

13. A. T. Johns. Digital protection for power systems. IEE, 1998.

14. R. Wilson. Control and automation of electrical power distributions systems. CRC Press, 2006.

15m. A. Ibrahim. Disturbance analysis for power systems. Wiley, 2012.

16. Įrangos gamintojo pilnas IED instrukcijų komplektas ( Pritaikymo vadovas; Techninis žinynas; Įrengimo ir įdiegimo į eksploataciją instrukcija; Operatoriaus darbo instrukcija).

 

V. ORGANIZACIJA, ATLIEKANTI PROFESINĮ VERTINIMĄ

 

17. VšĮ „Respublikinis energetikų mokymo centras“ (REMC) (Vilnius, Jeruzalės g. 21) yra energetikos specialistų kvalifikacijos kėlimo centras, kuris jau 47 metus darbuojasi elektros, šilumos, suvirinimo ir kitų specialistų rengimo srityse. REMC galima, išklausius kursus ir išlaikius egzaminus, įgyti profesiją arba kelti pageidaujamoje srityje savo kompetenciją. 2007 m. pradėtas organizuoti norinčiųjų gauti, papildyti ar pakeisti Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatą profesinių žinių vertinimas. Nuo minėtos datos atliktas profesinių žinių vertimas 2096 specialistams, dirbantiems elektros ir šilumos energetikos srityse. Yra parengtos profesinio mokymo kursų temos pagal modulius, parengti profesinių žinių vertinimo bilietai ir testai. Komisijų nariai – elektros energetikos specialistai, turintys teorinio ir praktinio darbo energetikoje didelę patyrimą.

 

VI. EGZAMINŲ PATALPOS

 

18. REMC turi auditorijas, kurios yra tinkamos mokymo ir egzaminavimo procesui organizuoti.

 

VII. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

 

19. Profesinių žinių vertinimo egzaminas vykdomas tam paruoštoje auditorijoje. Prieš darbą primenama egzamino organizavimo tvarka. Egzaminui parengti testai, patvirtinti EMC direktoriaus. Testų turinys atnaujinamas ir pakartotinai tvirtinamas kas treji metai arba pasikeitus normatyviniams dokumentams. Testų anotacijoje nurodomas laikas, skirtas atsakymams, atsakymų vertinimas balais. Egzaminas trunka 1,5 val. Ruošiantis atsakymams į testų klausimus, galima naudotis literatūra. Surinkus nepakankamai balų, profesinių žinių vertinimo egzaminą galima perlaikyti ne anksčiau kaip po mėnesio nuo žinių vertinimo egzamino datos.

Komisija, vertindama pretendentų pasirengimą eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, vertina teorinių žinių lygį pagal testo rezultatus ir įvertina jo, kaip projektuotojo, praktinę patirtį peržiūrint bent 3 projektus pokalbio su pretendentu metu. Vertinant pasirengimą eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, komisija vertina pretendento teorines žinias ir įgytą patirtį dirbant su ekspertais, atliekančiais projektų ekspertizę, įvertina ekspertų rekomendacijas, atliktų projektų ekspertizės darbų sąrašą.

Norintieji papildyti kvalifikacijos atestatą egzamino testą laiko iš tų parametrų ir darbo sričių, kuriomis pageidauja papildyti atestatą. Apie kitų įrašų galimo papildymo pagrįstumą sprendžia komisija, įvertinusi prašymo ir priedų turinį.

Minėta tvarka galioja tiek besikreipiančiai statybos inžinierių grupei, tiek kreipiantis individualiai.

Statybos inžinierius su profesinių žinių vertinimo rezultatais supažindinamas egzamino metu pasirašytinai, o protokolo išrašą gauna pasibaigus egzaminui per 5 darbo dienas.

 

VIII. PROFESINIO VERTINIMO KOMISIJA

 

20. Profesinio vertinimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Esant reikalui, REMC gali kviesti į profesinio vertinimo komisijos posėdį nepriklausomus specialistus ar ekspertus. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkamas iš komisijos narių. Komisijos nariais gali būti: aukštųjų mokyklų, rengiančių elektros energetikos inžinierius, atstovai, specialistai, turintys mokslinį laipsnį iš atitinkamos srities ar turintys ne mažesnę kaip 20 metų darbo patirtį bei nustatyta tvarka atestuoti vadovai.

Profesinių žinių vertinimo komisiją ir komisijos sekretorių skiria REMC direktorius. Profesinio vertinimo komisijos nariai ir sekretorius turi turėti aukštąjį (universitetinį) atitinkamos srities inžinerijos sričių išsilavinimą.

Vertinant užsieniečių profesinį pasirengimą, testas pareiškėjui teikiamas valstybine lietuvių kalba. Jei pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, jo prašymu galimas išankstinis vertimo parengimas į pareiškėjui suprantamą kalbą REMC pastangomis. Išlaidas apmoka pareiškėjas. Komisijos narių pokalbis su pareiškėju vyksta valstybine lietuvių kalba. Galima išimtis – abiem pusėms suprantama kalba, kai bent du komisijos nariai įvaldę pareiškėjo kalbą. Kitu atveju REMC samdo vertėją, o vertėjo paslaugas apmoka pareiškėjas.

 

IX. INFORMACIJOS SKELBIMAS

 

21.Visa informacija apie REMC statybos inžinieriams planuojamą veiklą: galimų kursų, seminarų temas ir grafikus, apie profesinių žinių vertinimo organizavimą, įkainius, skelbiama VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro tinklalapyje www.remc.lt, Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos tinklalapyje www.neta.lt, Lietuvos elektros energetikos asociacijos tinklalapyje www.leea.lt.

 

X. DOKUMENTAS, ĮRODANTIS TEIGIAMĄ PROFESINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMĄ

 

22. Dokumentas, įrodantis statybos inžinierių profesinių žinių vertinimą, yra Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolas (pagrindinis). Kiekvienam statybos inžinieriui yra išduodamas Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo išrašas apie pareiškėjo profesinių žinių vertinimą, kuriame nurodoma: išdavimo data ir protokolo Nr., vardas, pavardė, asmens kodas, įmonė, komisijos sprendimas, kiek galioja profesinių žinių vertinimo rezultatas, posėdžio sekretoriaus, pareiškėjo ir komisijos narių parašai.

 

ĮVERTINO

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2012 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 11103

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-811

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. D1-869

redakcija)

 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS Respublikinio energetikų mokymo centro

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

 

Programos žymuo: E-038-14-REMC

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Programos pavadinimas: ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo profesinių žinių vertinimo egzaminų programa.

2. Programos tikslas: įvertinti teorinį profesinį pasirengimą ir praktinį patyrimą  statybos inžinierių, pretenduojančių įgyti kvalifikacijos atestatą šilumos gamybos ir tiekimo projektavimo dalyje.

3. Programos paskirtis: programa skirta statybos inžinieriams, siekiantiems įgyti teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo (SPDV), ypatingo statinio projekto dalies vykdymo  priežiūros vadovo (SPDVPV) ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo (SPDEV) pareigas ( visi statiniai, išskyrus branduolinės energetikos objektų statinius); projekto dalis: šilumos gamybos ir tiekimo

 

II. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

 

4. Pareiškėjų profesinės žinios tikrinamos ir vertinamos Programoje nurodytų temų srityse. Programa parengta įvertinant tai, kad statybos inžinieriai turi atitikti STR 1.02.06: 2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ reikalavimus, projektuojant šilumos gamybos ir tiekimo objektus.

Statybos inžinieriai turi žinoti bei mokėti įgyvendinti statinio projekto rengimo planavimo,  organizavimo, įforminimo ir įteisinimo tvarką, gerai išmanyti šilumos gamybos proceso technologiją ir įrenginius, skaičiavimus juos parenkant, reikalavimus slėginiams indams ir vamzdynams, žinoti šilumos tiekimo vamzdynų projektavimo principus, naudojamą įrangą, medžiagas.

Pretenduojantys įgyti teisę eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo (SPDEV) pareigas, turi turėti ypatingo statinio projekto dalies vadovo (SPDV) ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo (SPDVPV) statusą bei pristatyti dvi statinio projekto dalies ekspertų rekomendacijas.

 

III. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO PROGRAMA

 

 

5. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa pateikta 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas

Vadovai ir specialistai

1

2

3

1.

BAZINIAI DUOMENYS RENGIANTIS PROJEKTAVIMO PROCESUI

1. Projekto rengimo teisiniai pagrindai.

2. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

3. Normatyviniai teritorijų planavimo dokumentai ir jų taikymo tvarka projektavimo procese.

4. Statinio statybos rūšys.

5. Statinių klasifikavimas.

6. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir jų naudojimo tvarka.

7. Statinio projekto rengimo dokumentai ir duomenys

8. Projektavimo darbų sutartis (sutarčių sudarymo principai, pagrindinės nuostatos ir sąlygos nurodomos jose, sutarčių  pagal FIDIC standartines sąlygas rengimo tvarka).

9. Statinio projektuotojo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas.

SPDV,

SPDVPV, SPDEV

 

 

 

 

 

 

2.

PROJEKTAVIMO PROCESAS

1. Statinio projekto rūšys.

2. Reikalavimai statinio projekto pavadinimui ir jame privalomai nurodyti informacijai.

3. Statinio projekto rengimo etapai:

4. Statinio techninio projekto paskirtis ir sudėtis.

5. Statinio darbo projekto paskirtis ir sudėtis.

6. Statinio techninio darbo projekto sudėtis.

7. Statinio supaprastinto projekto sudėtis.

8. Statinio projekto rengimo technologija ir projektavimo darbų koordinavimo bei kokybės valdymo principai.

9. Techninių specifikacijų  paskirtis, rengimo principai ir sudėtis.

10. Reikalavimų statybos produktams (gaminiams, medžiagoms) ir įrenginiams pateikimas statinio projekte.

11. Statinio techninio projekto bendrųjų duomenų bylos sudėtis.

12. Statinio projektavimo valdytojo pareigos, teisės ir atsakomybė.

13. Statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalies(-ių) vadovo(-ų) pareigos, teisės ir atsakomybė.

14. Atsiskaitymo už suteiktas projektavimo paslaugas tvarka.

 

SPDV,

SPDVPV, SPDEV

 

3.

PROJEKTO ĮFORMINIMAS, KOMPLEKTAVIMAS, PASIRAŠYMAS, TVIRTINIMAS, ATIDAVIMAS STATYTOJUI, KEITIMAS IR SAUGOJIMAS

1. Pagrindiniai standartai ir dokumentai, reglamentuojantys projekto įforminimo  tvarką.

2. Brėžinių braižymo taisyklės (reikalavimai) ir grafiniai žymėjimai.

3. Brėžinio ir kitų projekto sprendinių dokumentų pagrindinio įrašo struktūra.

4. Statinio projekto dokumentų žymenys ir jų struktūra.

5. Statinio techninio projekto struktūra ir dokumentų komplektavimas. Atskiru tomu ar byla komplektuojamos statinio projekto dalys.

6. Statinio techninio ir darbo projekto bylų įforminimo tvarka. Paslaugų teikėjų (subrangovų) parengtų projekto dokumentų įforminimo tvarka.

7. Atskirų statinio projekto dalių sprendinių suderinamumas ir jo atsekamumo užtikrinimas.

8. Statinio projekto dokumentų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį.

sudarančios informacijos, rengimo, įforminimo ir saugojimo tvarka.

9. Statinio projekto dokumentų originalų ir kopijų identifikavimas.

10. Statinio projekto dokumentų pasirašymo tvarka.

11. Statinio projekto dokumentų, rengiamų dviem kalbomis, įforminimo ir pasirašymo tvarka.

12. Projekto tvirtinimo (pritarimo jam) tvarka.

13. Projekto dokumentų perdavimas statytojui. Statytojui perduodamos statinio projekto dokumentacijos popierinio varianto sudėtis ir reikalavimai kompiuterinėms projekto laikmenoms.

14. Projekto dokumentų keitimo, papildymo ir (ar) taisymo tvarka.

 

SPDV,

SPDVPV, SPDEV

 

4.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŠILUMOS GAMYBA IR TIEKIMAS

1. Šilumos gamyboje naudojamos kuro rūšys, jų pagrindinės charakteristikos;

2. Šilumos nešėjų tipai ir jų savybės bei pagrindinės charakteristikos(virimo temperatūra, entalpija, slaptoji garavimo šiluma).

3. Mechaninė ir natūrali trauka. Triukšmas ir jo normos bei triukšmo mažinimo būdai.

4. Slėginiai indai, jų tipai ir jiems keliami reikalavimai;

5. Katilinių kategorijos pagal šilumos tiekimo patikimumą ir joms keliami reikalavimai.

6. Kuro sandėlių tipai ir jų charakteristikos.

7. Minimalios kuro atsargų normos.

8. Pagrindiniai reikalavimai kieto kuro tiekimui, sandėliavimui ir padavimui į katilus. Šlako pašalinimo mechanizavimas;

9. Dujų reguliavimo punkto projektavimas ir jo įrenginiai;

10. Skysto kuro ūkio projektavimas ir jo įrenginiai.

11. Projektuose numatomos šilumos taupymo priemonės.

12. Katilinės techninio vandens parinkimas ir jo kokybiniai rodikliai.

13. Mechaninio ir cheminio vandens paruošimo būdai.

14. Cheminio vandens paruošimo įrenginiai ir našumo parinkimas projektuojant.

15. Chemiškai valyto vandens šarmingumo sumažinimo būdai ir žalio vandens geležies pašalinimo būdai.

16. Katilų maitinimo vandens deaeracija ir jos įrenginiai.

17. Garo ir perkaitinto vandens vamzdynai ir jiems keliami reikalavimai projektuojant.

18. Šilumokaičių tipai, jų pagrindinės charakteristikos ir parinkimo principai.

19. Dūmtakių ir ortakių projektavimas.

20. Dūmtraukių projektavimas ir jų skaičiavimai.

21. Šilumos gamybos technologinių procesų automatizavimas ir technologinės apsaugos.

22. Garo ir vandens šildymo katilu armatūros ir kontrolės – matavimo priemonių  apimtis.

23. Katilinių iki 0,5 MPa ir iki 110°C projektavimas ir projekto vykdymo   priežiūra.

24. Katilinių iki 4 MPa ir iki ir virš 110° C projektavimas ir projekto vykdymo priežiūra.

25. Katilinių virš 4 MPa projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros ypatumai.

26. Šilumos jėgainių projektavimas.

27. Šilumos gamybos šaltinių projektavimas naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius.

28. Šilumos tiekimo tinklai ir jų tiekimo sistemos (uždaros ir atviros).

29. Šilumos tiekimo tinklų įrengimo būdai ir jų elementai.

30. Šilumos tinklų hidraulinis skaičiavimas.

31. Hidrauliniai režimai, pjezometriniai grafikai ir reikalavimai slėgiams.

32. Reljefo įtaka į vartotojų šildymo sistemų  prijungimui prie šilumos tiekimo tinklo.

33. Šilumos tiekimo sistemos su dviem ir daugiau šilumos šaltinių.

34. Šilumos nuostolių skaičiavimai ir šiluminės izoliacijos parinkimas.

35. Bekanalių šilumos tinklų projektavimo ypatumai.

36. Antžeminių trasų projektavimo ypatumai.

37. Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės.

38. Slėginių įrenginių reglamento komentaras.

39. Šilumos tiekimo tinklų pastatuose projektavimo ypatumai

SPDV, SPDVPV, SPDEV

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IV. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

6. Programa parengta remiantis šiais teisės aktais ir literatūros šaltiniais:

6.1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

6.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas; 

6.3. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas;

6.4. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas;

6.5. statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 173 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ patvirtinimo“ pakeitimo“;

6.6. statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-772 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-813 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“;

6.7. statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“;

6.8. statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“;

6.9. statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“;

6.10. statybos techninis reglamentas STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1034 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“;

6.11. statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808   „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“

6.12. statybos techninis reglamentas STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstruktyvinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 568 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“ patvirtinimo“;

6.13. statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002  „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ patvirtinimo“;

6.14. statybos techninis reglamentas STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. D1-603 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ patvirtinimo“;

6.15. statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai”, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“;

6.16. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“;

6.17. statybos techninis reglamentas STR 1.08.01:2002 „Statybos darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.01:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“;

6.18. statybos techninis reglamentas STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-542 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 179 „Dėl statybos techninių reglamentų STR1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ patvirtinimo“ pakeitimo“;

6.19. statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 232 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ patvirtinimo“;

6.20. Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą techninio reglamento tvirtinimo“;

6.21. Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-82 „Dėl Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;

6.22. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 „Dėl Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo”;

6.23. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-225 „Dėl statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“;

6.24. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“;

6.25. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-111 “Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“;

6.26. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

6.27. Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

6.28. Katilinių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro  2006 m. sausio 18 d.įsakymu Nr, 4-15 „Dėl Katilinių įrenginių taisyklių patvirtinimo“;

6.29. Lietuvos standartas LST 1516 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“;

6.30. Rekomendacijos  R 14-2011 „Rekomendacijos. Santrumpos ir vardiniai žymėjimai statybų projektinėje dokumentacijoje;

6.31. Įrenginių šilumos įzoliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-17“ Dėl įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykių patvirtinimo“;

6.32. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“;

6.33. LAND 43-2001 „Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos“;

6.34. Registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nurodant jų parametrus, sąrašo-klasifikatorius, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 1-178 „Dėl Registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nurodant jų parametrus, sąrašo-klasifikatoriaus patvirtinimo“;

6.35. Zavadskas E. K.  ir kt. Statybos organizavimas. Vilnius: Technika, 2009;

6.36. Švenčianas, T.Narbutas, Šiluminė technika, Kaunas „Technologija“, 1997;

6.37. Gluosnis A., Vandens šildymo katilų iki 100 kW ir iki 2.0 t/h našumo garo katilų žinynas, Kaunas „Technologija“, 2000;

6.38. Gluosnis A. , Atliekinius energijos išteklius naudojantys įrenginiai ir šilumos siurbliai, žinynas, Kaunas „Technologija“, 2004;

6.39. Statybos inžinieriaus žinynas, Vilnius VGTU leidykla „Technika“, 2004.

 

V. ORGANIZACIJA, ATLIEKANTI PROFESINĮ VERTINIMĄ

 

 

7. Viešoji įstaiga „Respublikinis energetikų mokymo centras“ (REMC) (Vilnius, Jeruzalės  g–vė Nr. 21) yra energetikos specialistų kvalifikacijos kėlimo centras, kuris jau 49 metus dirba  elektros, šilumos, suvirinimo ir kitų specialistų rengimo srityje. REMC galima, išklausius kursą, įgyti profesiją, arba kelti savo profesinę kompetenciją. Yra parengtos profesinio mokymo kursų temos pagal modulius, profesinių žinių vertinimo bilietai ir testai. Komisijos nariai – šilumos energetikos specialistai, turintys didelį patyrimą teorinio ir praktinio darbo energetikoje.

 

 

VI. EGZAMINŲ PATALPOS

 

8. REMC turi auditorijas, kurios yra tinkamos mokymo ir egzaminavimo  procesui organizuoti. Auditorijose yra reikalingos organizacinės-techninės priemonės ( biuro įranga, ryšio priemonės). Yra speciali auditorija, skirta elektroniniam testavimui, su 20 darbo vietų kompiuterine įranga.

 

 

 

VII. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

 

 

9. Būtinų profesinių žinių lygio įvertinimui yra parengti elektroniniai testai, patvirtinti REMC direktoriaus. Elektroninio testo anotacijoje nurodomas laikas, skirtas atsakymams. Elektroninis testas pripažįstamas teigiamai atsakytas, surinkus 70 procentų teisingų atsakymų nuo bendro minėto testo klausimų skaičiaus. Surinkus mažiau teisingų atsakymų – egzaminas neišlaikytas. Atsakant į elektroninio testo klausimus, galima naudotis literatūra. Surinkus nepakankamai balų, profesinių žinių vertinimo egzaminą galima perlaikyti ne anksčiau, kaip po mėnesio nuo žinių vertinimo egzamino datos.

Komisija, vertindama pareiškėjų pasirengimą eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, vertina teorinių žinių lygį pagal elektroninio testo rezultatus bei įvertina jo praktinę patirtį pokalbio su pretendentu metu.

Norintieji papildyti atestatą, egzamino testą laiko iš darbo sričių, kuriomis pageidauja papildyti atestatą. Apie kitų įrašų galimo papildymo pagrįstumą sprendžia komisija, įvertinusi prašymo ir priedų turinį.

Komisijos narys supažindina Pareiškėją su komisijos sprendimu apie profesinių žinių vertinimo rezultatus. Posėdžio sekretorius įrašo į protokolą profesinių žinių vertinimo rezultatus. Pareiškėjas, susipažinęs su komisijos sprendimu, pasirašo protokolo išrašą. Taip pat protokolo išrašą pasirašo komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Pareiškėjas protokolo išrašą gauna pasibaigus egzaminui.

Profesinių žinių vertinimo paslaugos yra mokamos. Už vieno Egzamino laikymą ar perlaikymą imamas REMC direktoriaus nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis turi būti sumokėtas iki egzamino pradžios arba per 5 darbo dienas nuo išankstinio apmokėjimo sąskaitos gavimo dienos. Neišlaikius egzamino arba neatvykus į egzaminą be svarbių priežasčių, sumokėtas mokestis negrąžinamas.

 

VIII. PROFESINIO VERTINIMO KOMISIJA

 

 

10. Profesinio vertinimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Esant reikalui, REMC gali kviesti į profesinio vertinimo komisijos posėdį nepriklausomus specialistus ar ekspertus. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas pirmojo posėdžio metu yra renkamas iš komisijos narių. Komisijos nariais gali būti: aukštųjų mokyklų, rengiančių energetikos specialistus, atstovai, inžinieriai, turintys mokslinį laipsnį iš atitinkamos srities ar turintys ne mažesnį kaip 20 metų darbo patirtį bei nustatyta tvarka atestuoti vadovai.

Profesinių žinių vertinimo komisijos sudėtį tvirtina REMC direktorius. Profesinio vertinimo komisijos nariai turi turėti aukštąjį (universitetinį) atitinkamos srities inžinerijos sričių išsilavinimą.

Vertinant užsieniečių profesinį pasirengimą, testas Pareiškėjui teikiamas valstybine kalba – lietuvių kalba. Jei Pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, jo prašymu galimas išankstinis vertimo parengimas į Pareiškėjui suprantamą kalbą REMC pastangomis. Išlaidas apmoka Pareiškėjas. Komisijos narių pokalbis su Pareiškėjui vyksta valstybine lietuvių kalba. Galima išimtis -  abiem pusėm suprantama kalba, kai bent du komisijos nariai moka Pareiškėjo kalbą. Kitu atveju, Pareiškėjo prašymu, REMC samdo vertėją, o vertėjo paslaugas apmoka Pareiškėjas.

 

IX. INFORMACIJOS SKELBIMAS

 

11. Visa informacija apie REMC statybos inžinieriams planuojamą veiklą: galimų kursų, seminarų temas ir grafikus, apie profesinių žinių vertinimo organizavimą, įkainius skelbiama Respublikinio energetikų mokymo centro tinklalapyje www.remc.lt.

 

 

X. DOKUMENTAS, ĮRODANTIS PROFESINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMĄ

 

 

12. Dokumentas, įrodantis Pareiškėjų profesinių žinių vertinimą, yra Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolas (originalas). Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo originalą parengia posėdžio sekretorius. Kiekvienam Pareiškėjui, teigiamai ar neigiamai įvertinus jo profesines žinias, yra išduodamas Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo išrašas apie pareiškėjo profesinių žinių vertinimą, kuriame nurodoma: išdavimo data ir protokolo Nr., vardas, pavardė, asmens kodas, įmonė, komisijos sprendimas, kiek galioja profesinių žinių vertinimo rezultatas, posėdžio sekretoriaus, pareiškėjo ir komisijos pirmininko parašai.

 

________________________

 

SUDERINO

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2014 m. rugpjūčio 11 d raštu Nr.13271

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-869, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15872

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. D1-811

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. D1-869

redakcija)

 

 

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS Respublikinio energetikų mokymo centro

STATYBOS TECHNINĖS VEIKLOS PAGRINDINIŲ SRIČIŲ VADOVŲ

PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO EGZAMINŲ PROGRAMA

 

Programos žymuo: E-039-14-REMC

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1. Programos pavadinimas: ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo profesinių žinių vertinimo egzaminų programa.

2. Programos tikslas: įvertinti teorinį profesinį pasirengimą ir praktinį patyrimą  statybos inžinierių, pretenduojančių įgyti kvalifikacijos atestatą šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo projekto dalies.

3. Programos paskirtis: programa skirta statybos inžinieriams, siekiantiems įgyti teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo (SPDV), ypatingo statinio projekto dalies vykdymo  priežiūros vadovo (SPDVPV) ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo (SPDEV) pareigas ( visi statiniai, išskyrus branduolinės energetikos objektų statinius; projekto dalis: šildymo, vėdinimo, vėsinimo  ir oro kondicionavimo).

 

II. PROGRAMOS ANOTACIJA

 

 

4. Pareiškėjų profesinės žinios tikrinamos ir vertinamos Programoje nurodytų temų srityse. Programa parengta įvertinant tai, kad statybos inžinieriai turi atitikti STR 1.02.06: 2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ reikalavimus, projektuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo objektus.

Statybos inžinieriai turi žinoti bei mokėti įgyvendinti statinio projekto rengimo planavimo,  organizavimo, įforminimo ir įteisinimo tvarką, gerai išmanyti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų įrangą, medžiagas, skaičiavimus, parenkant minėtų sistemų įrangą, žinoti montavimo technologijos etapus bei naudojamus įrengimus.

Pretenduojantys įgyti teisę eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo (SPDEV) pareigas, turi turėti ypatingo statinio projekto dalies vadovo (SPDV) ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo (SPDVPV) statusą bei pristatyti dvi statinio projekto dalies ekspertų rekomendacijas.

 

III. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMO PROGRAMA

 

 

5. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa pateikta 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Profesinių žinių vertinimo egzaminų programa

Eil.

Nr.

Temos pavadinimas

Vadovai ir specialistai

1

2

3

1.

BAZINIAI DUOMENYS RENGIANTIS PROJEKTAVIMO PROCESUI

1. Projekto rengimo teisiniai pagrindai.

2. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

3. Normatyviniai teritorijų planavimo dokumentai ir jų taikymo tvarka projektavimo procese.

4. Statinio statybos rūšys.

5. Statinių klasifikavimas.

6. Potencialiai pavojingi įrenginiai ir jų naudojimo tvarka.

7. Statinio projekto rengimo dokumentai ir duomenys

8. Projektavimo darbų sutartis (sutarčių sudarymo principai, pagrindinės nuostatos ir sąlygos nurodomos jose, sutarčių  pagal FIDIC standartines sąlygas rengimo tvarka).

9. Statinio projektuotojo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas.

SPDV,

SPDVPV, SPDEV

 

 

 

 

 

 

2.

PROJEKTAVIMO PROCESAS

1. Statinio projekto rūšys.

2. Reikalavimai statinio projekto pavadinimui ir turiniui.

3. Statinio projekto rengimo etapai:

4. Statinio techninio projekto paskirtis ir sudėtis.

5. Statinio darbo projekto paskirtis ir sudėtis.

6. Statinio techninio darbo projekto sudėtis.

7. Statinio supaprastinto projekto sudėtis.

8. Statinio projekto rengimo technologija ir projektavimo darbų koordinavimo bei kokybės valdymo principai.

9. Techninių specifikacijų paskirtis, rengimo principai ir sudėtis.

10. Reikalavimų statybos produktams (gaminiams, medžiagoms) ir įrenginiams pateikimas statinio projekte.

11. Statinio techninio projekto bendrųjų duomenų bylos sudėtis.

12. Statinio projektavimo valdytojo pareigos, teisės ir atsakomybė.

13. Statinio projekto vadovo ir statinio projekto dalies(-ių) vadovo(-ų)

pareigos, teisės ir atsakomybė.

14. Atsiskaitymo už suteiktas projektavimo paslaugas tvarka.

 

SPDV,

SPDVPV, SPDEV

 

3.

PROJEKTO ĮFORMINIMAS, KOMPLEKTAVIMAS, PASIRAŠYMAS, TVIRTINIMAS, ATIDAVIMAS STATYTOJUI, KEITIMAS IR SAUGOJIMAS

1. Pagrindiniai standartai ir dokumentai, reglamentuojantys projekto įforminimo  tvarką.

2. Brėžinių braižymo taisyklės (reikalavimai) ir grafiniai žymėjimai.

3. Brėžinio ir kitų projekto sprendinių dokumentų pagrindinio įrašo struktūra.

4. Statinio projekto dokumentų žymenys ir jų struktūra.

5. Statinio techninio projekto struktūra ir dokumentų komplektavimas. Atskiru tomu ar byla komplektuojamos statinio projekto dalys.

6. Statinio techninio ir darbo projekto bylų įforminimo tvarka. Paslaugų teikėjų (subrangovų) parengtų projekto dokumentų įforminimo tvarka.

7. Atskirų statinio projekto dalių sprendinių suderinamumas ir jo atsekamumo užtikrinimas.

8. Statinio projekto dokumentų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį.

sudarančios informacijos, rengimo, įforminimo ir saugojimo tvarka.

9. Statinio projekto dokumentų originalų ir kopijų identifikavimas.

10. Statinio projekto dokumentų pasirašymo tvarka.

11. Statinio projekto dokumentų, rengiamų dviem kalbomis, įforminimo ir pasirašymo tvarka.

12. Projekto tvirtinimo (pritarimo jam) tvarka.

13. Projekto dokumentų perdavimas statytojui. Statytojui perduodamos statinio projekto dokumentacijos popierinio varianto sudėtis ir reikalavimai kompiuterinėms projekto laikmenoms.

14. Projekto dokumentų keitimo, papildymo ir (ar) taisymo tvarka.

 

SPDV,

SPDVPV, SPDEV

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS

1. Šilumos perdavimo koeficientas, atitvarų šilumine varža.

2. Patalpų šilumos nuostolių skaičiavimas.

3. Šilumos galios nustatymas šildymui - vėdinimui, karšto vandens ir technologiniams poreikiams.

4. Šilumos vartotojų kategorijos pagal šilumos patikimumą.

5. Šilumos nešėjo debito nustatymas, esant atvirai ir uždarai šilumos tiekimo schemai.

6. Šildymo sistemos skaičiuojamasis galingumas.

7. Šildymo sistemos hidraulinis skaičiavimas.

8. Šildymo sistemos ir jų skirstymas.

9. Šilumnešio (garo ir vandens) greitis šildymo sistemoje.

10. Šildymo sistemos vamzdynai ir išsiplėtimo indas, jo paskirtis ir keliami reikalavimai.

11. Šildymo sistemos balansinio ir termostatinio ventilio paskirtis.

12. Leistina aukščiausia šilumnešio temperatūra šildymo sistemoje.

13. Grindinis šildymas ir leistina maksimali grindų paviršiaus temperatūra.

14. Uždaromosios ir reguliuojamos armatūros įrengimas šildymo sistemos stovams ir atšakoms.

15. Šildymo prietaisams keliami reikalavimai ir jų išdėstymas laiptinėse.

16. Orinio šildymo sistemos ir joms keliami reikalavimai.

17. Šildymo sistemos ir šilumos tiekimo vamzdynų šiluminė izoliacija bei jai keliami reikalavimai.

18. Šilumos poreikių nustatymas projektuojant šildymo – vėdinimo sistemas ir karšto vandens tiekimo sistemas.

19. Garo šildymo sistemoms keliami reikalavimai.

20. Prietaisai užtikrinantys šildymo sistemos hidraulinį pastovumą, kai sistema pajungta prie šilumos perdavimo tinklo.

21. Elektrinis šildymas ir jam keliami reikalavimai.

22. Šildymo – vėdinimo sistemų paskirtis ir reguliavimo principai, užtikrinantys ekonomiją.

23. Vėdinimo ir vėsinimo sistemų projektavimo principai. Oro paskirstymo ir reguliavimo įtaisai.

24. Šilumos utilizacijos sistemos ir joms keliami reikalavimai.

25. Ortakių sandarumo klasės ir jiems keliami reikalavimai.

26. Pastato dulkių ir oro sprogiųjų mišinių sausojo valymo filtrų projektavimas.

27. Vėdinimo ortakių apsaugojimas nuo kondensacijos.

28. Reikalavimai projektuojant bendras vėdinimo sistemas  dujofikuotose katilinėse.

29. Oro kondicionavimo sistemų projektavimas patalpoms ir išeities duomenys oro kondicionavimo skaičiavimam.

30. Moduliniai vėdinimo sistemų įrenginiai. Vėdinimo sistemos išmetamos šilumos utilizavimas.

31. Ypatingos svarbos statinių ir patalpų gaisro arba sprogimo − gaisro pavojingumo kategorijos ir joms keliami reikalavimai.

32. Apsauginės nuo sprogimo vėdinimo įrangos projektavimas.

33. Priešdūminės  vėdinimo sistemos projektavimas.

34. Pagrindiniai priešgaisriniai reikalavimai vėdinimo sistemų projektavimui.

35. Leistina šildymo prietaisų, įrenginių paviršiaus temperatūra projektuojant sprogimo ir gaisro pavojingumo patalpose, kur išsiskiria degios dulkės.

36. Pagrindiniai projektavimo, kai patalpose gali susidaryti sunkesnis už orą dujų ar garų sprogstamas mišinys ir atvirkščiai, principai.

37. Vėdinimo ir vėsinimo sistemų išbandymas, paleidimas, derinimas, pridavimas.

38. Statinių skirstymas į atsparumo ugniai grupes.

39. Pagrindiniai evakuacinių išėjimų įrengimo reikalavimai.

40. Šilumos punktai, jų paskirtis ir jiems keliami reikalavimai.

41. Karšto vandens ruošimas, šilumokaičių jungimo schemos, kondensato surinkimas ir grąžinimas.

42. Šilumos punkto automatika ir jos įrangos parinkimas, suderinamumas.

43. Komfortinio kondicionavimo reikalavimai projektuojant.

44. Oro kondicionierių tipai, pagrindiniai elementai, parinkimas.

45. Autonominiai kondicionieriai ir jų projektavimas.

46. Šalčio šaltinių panaudojimas projektuojant oro kondicionavimo sistemas.

47. Kondicionavimo ir oro tiekimo sistemos.

48. I – d diagramos paskirtis ir esmė kondicionavimo sistemoje.

SPDV, SPDVPV, SPDEV

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IV. TEISĖS AKTŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

6. Programa parengta remiantis šiais teisės aktais ir literatūros šaltiniais:

6.1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

6.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas; 

6.3. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas;

6.4. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas;

6.5. statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl aplinkos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 173 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ patvirtinimo“ pakeitimo“;

6.6. statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-772 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-813 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“;

6.7. statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“;

6.8. statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“;

6.9. statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“;

6.10. statybos techninis reglamentas STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1034   „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“;

6.11. statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808   „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“

6.12. statybos techninis reglamentas STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstruktyvinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 568 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.08:2003 „Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai“ patvirtinimo“;

6.13. statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002  „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ patvirtinimo“;

6.14. statybos techninis reglamentas STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. D1-603 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ patvirtinimo“;

6.15. statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai”, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“;

6.16. statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“;

6.17. statybos techninis reglamentas STR 1.08.01:2002 „Statybos darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.08.01:2002 „Statybos darbai“ patvirtinimo“;

6.18. statybos techninis reglamentas STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-542 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 179 „Dėl statybos techninių reglamentų STR1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ patvirtinimo“ pakeitimo“;

6.19. statybos techninis reglamentas STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 232 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“ patvirtinimo“;

6.20. statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005m birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo;

6.21. statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. D1-674Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. D1-624 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“;

6.22. statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninių reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“;

6.23. Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą techninio reglamento tvirtinimo“;

6.24. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 „Dėl Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių patvirtinimo

6.25. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu  Nr. 03-225 „Dėl Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“;

6.26. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“

6.27. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1-111 “Dėl Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo“;

6.28. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

6.29. Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-253 „Dėl Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

6.30. Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

6.31. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

6.32. Lietuvos standartas LST 1516 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“;

6.33. Rekomendacijos  R 14-2011 „Rekomendacijos. Santrumpos ir vardiniai žymėjimai statybų projektinėje dokumentacijoje;

6.34. Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-250 „Dėl Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

6.35. Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių patvirtinimo“;

6.36. Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“;

6.37. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 “Dėl elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“;

6.38. Registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nurodant jų parametrus, sąrašo klasifikatorius, patvirtintas Lietuvos respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 1-178 „Dėl registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nurodant jų parametrus, sąrašo-klasifikatoriaus patvirtinimo“;

6.39. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 “Dėl  Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo;

6.40. Zavadskas E. K.  ir kt. Statybos organizavimas. Vilnius: „Technika“, 2009;

6.41. Švenčianas, T.Narbutas, Šiluminė technika, Kaunas „Technologija“, 1997;

6.42. Gluosnis A., Vandens šildymo katilų iki 100 kW ir iki 2.0 t/h našumo garo katilų žinynas, Kaunas „Technologija“, 2000;

6.43. Gluosnis A., Šilumos punktų įrangos ir šildymo sistemų reguliavimo bei apskaitos prietaisų žinynas, Kaunas „Technologija“, 2002;

6.44. Gluosnis A. , Atliekinius energijos išteklius naudojantys įrenginiai ir šilumos siurbliai, žinynas, Kaunas „Technologija“, 2004;

6.45. Juodis E., Vėdinimas, Vilnius „Enciklopedija“, 1998;

6.46. Statybos inžinieriaus žinynas, VGTU leidykla „Technika“, 2004

 

V. ORGANIZACIJA, ATLIEKANTI PROFESINĮ VERTINIMĄ

 

 

7. Viešoji įstaiga „Respublikinis energetikų mokymo centras“ (REMC) (Vilnius, Jeruzalės  g–vė Nr. 21) yra energetikos specialistų kvalifikacijos kėlimo centras, kuris jau 49 metus dirba  elektros, šilumos, suvirinimo ir kitų specialistų rengimo srityje. REMC galima, išklausius kursą, įgyti profesiją, arba kelti savo profesinę kompetenciją. Yra parengtos profesinio mokymo kursų temos pagal modulius, profesinių žinių vertinimo bilietai ir testai. Komisijos nariai – šilumos energetikos specialistai, turintys didelį patyrimą teorinio ir praktinio darbo energetikoje.

 

VI. EGZAMINŲ PATALPOS

 

 

8. REMC turi auditorijas, kurios yra tinkamos mokymo ir egzaminavimo  procesui organizuoti. Auditorijose yra reikalingos organizacinės-techninės priemonės ( biuro įranga, ryšio priemonės ir kt.). Yra speciali auditorija, skirta elektroniniam testavimui, su 20 darbo vietų kompiuterine įranga.

 

 

VII. PROFESINIŲ ŽINIŲ VERTINIMAS

 

 

9. Būtinų profesinių žinių lygio įvertinimui yra parengti elektroniniai testai, patvirtinti REMC direktoriaus. Testų turinys atnaujinamas ir pakartotinai tvirtinamas kas trys metai arba pasikeitus normatyviniams dokumentams. Elektroninio testo anotacijoje nurodomas laikas, skirtas atsakymams. Elektroninis testas pripažįstamas teigiamai atsakytas, surinkus 70 procentų teisingų atsakymų nuo bendro minėto testo klausimų skaičiaus. Surinkus mažiau teisingų atsakymų – egzaminas neišlaikytas. Atsakant į elektroninio testo klausimus, galima naudotis literatūra. Surinkus nepakankamai balų, profesinių žinių vertinimo egzaminą galima perlaikyti ne anksčiau, kaip po mėnesio nuo žinių vertinimo egzamino datos.

Komisija, vertindama pareiškėjų pasirengimą eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, vertina teorinių žinių lygį pagal elektroninio testo rezultatus bei įvertina jo praktinę patirtį pokalbio su pretendentu metu peržiūrint bent 3 projektus. Vertinant pasirengimą eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, komisija vertina pretendento atliktų projektų ekspertizės darbų sąrašą, įgytą patirtį dirbant su ekspertais, atliekančiais projektų ekspertizę bei įvertina ekspertų rekomendacijas.

Norintieji papildyti atestatą, egzamino testą laiko iš darbo sričių, kuriomis pageidauja papildyti atestatą. Apie kitų įrašų galimo papildymo pagrįstumą sprendžia komisija, įvertinusi prašymo ir priedų turinį.

Komisijos narys supažindina Pareiškėją su komisijos sprendimu apie profesinių žinių vertinimo rezultatus. Posėdžio sekretorius įrašo į protokolą profesinių žinių vertinimo rezultatus. Pareiškėjas, susipažinęs su komisijos sprendimu, pasirašo protokolo išrašą. Taip pat protokolo išrašą pasirašo komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Pareiškėjas protokolo išrašą gauna pasibaigus egzaminui.

Profesinių žinių vertinimo paslaugos yra mokamos. Už vieno egzamino laikymą ar perlaikymą imamas REMC direktoriaus nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis turi būti sumokėtas iki egzamino pradžios arba per 5 darbo dienas nuo išankstinio apmokėjimo sąskaitos gavimo dienos. Neišlaikius egzamino arba neatvykus į egzaminą be svarbių priežasčių, sumokėtas mokestis negrąžinamas.

 

VIII. PROFESINIO VERTINIMO KOMISIJA

 

 

10. Profesinio vertinimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Esant reikalui, REMC gali kviesti į profesinio vertinimo komisijos posėdį nepriklausomus specialistus ar ekspertus.  Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas pirmojo posėdžio metu yra renkamas iš komisijos narių. Komisijos nariais gali būti: aukštųjų mokyklų, rengiančių energetikos specialistus, atstovai, inžinieriai, turintys mokslinį laipsnį iš atitinkamos srities ar turintys ne mažesnį kaip 20 metų darbo patirtį bei nustatyta tvarka atestuoti vadovai.

Profesinių žinių vertinimo komisijos sudėtį tvirtina REMC direktorius. Profesinio vertinimo komisijos nariai turi turėti aukštąjį (universitetinį) atitinkamos srities inžinerijos sričių išsilavinimą.

Vertinant užsieniečių profesinį pasirengimą, testas Pareiškėjui teikiamas valstybine kalba – lietuvių kalba. Jei Pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, jo prašymu galimas išankstinis vertimo parengimas į Pareiškėjui suprantamą kalbą REMC pastangomis. Išlaidas apmoka Pareiškėjas. Komisijos narių pokalbis su Pareiškėjui vyksta valstybine lietuvių kalba. Galima išimtis -  abiem pusėm suprantama kalba, kai bent du komisijos nariai moka Pareiškėjo kalbą. Kitu atveju, Pareiškėjo prašymu, REMC samdo vertėją, o vertėjo paslaugas apmoka Pareiškėjas.

 

IX. INFORMACIJOS SKELBIMAS

 

 

 

11. Visa informacija apie REMC statybos inžinieriams planuojamą veiklą: galimų kursų, seminarų temas ir grafikus, apie profesinių žinių vertinimo organizavimą, įkainius skelbiama Respublikinio energetikų mokymo centro tinklalapyje www.remc.lt.

 

X. DOKUMENTAS, ĮRODANTIS PROFESINIŲ ŽINIŲ ĮVERTINIMĄ

 

 

12. Dokumentas, įrodantis Pareiškėjų profesinių žinių vertinimą, yra Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolas (originalas). Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo originalą parengia posėdžio sekretorius. Kiekvienam Pareiškėjui, teigiamai ar neigiamai įvertinus jo profesines žinias, yra išduodamas Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo protokolo išrašas apie pareiškėjo profesinių žinių vertinimą, kuriame nurodoma: išdavimo data ir protokolo Nr., vardas, pavardė, asmens kodas, įmonė, komisijos sprendimas, kiek galioja profesinių žinių vertinimo rezultatas, posėdžio sekretoriaus, pareiškėjo ir komisijos pirmininko parašai.

 

_____________________________

 

SUDERINO

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras

2014 m. rugpjūčio 11 d raštu Nr.13271

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-869, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15872

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-869, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15872

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. D1-811 „Dėl VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų profesinių žinių vertinimo egzaminų programų tvirtinimo“ pakeitimo