LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. D1-834 redakcija)

MIŠKŲ TVARKYMO SCHEMŲ RENGIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja miškų tvarkymo schemų (toliau – Schema) organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, koregavimo ir keitimo tvarką, Schemos sudėties reikalavimus, planavimo proceso dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

2. Schemos objektas yra valstybinės ir privačios miško žemės plotai.

3. Taisyklės privalomos Schemos planavimo organizatoriams, Schemos rengėjams, teritorijų planavimo sąlygas pateikiančioms ir Schemas derinančioms, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančioms ir Schemas tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems planavimo procese ir procedūrose.

4. Schemos pagal teritorijų planavimo lygmenį priskiriamos valstybės lygmeniui, o pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį – specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Schemos rengiamos valstybės teritorijos dalims masteliu M 1:200 000.

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

6. Schemos rengiamos vadovaujantis Miškų įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais miškų ūkio organizavimą, planavimą, miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą, ir šių Taisyklių reikalavimais.

II SKYRIUS

PLANAVIMO TIKSLAS IR SCHEMOS UŽDAVINIAI

7. Schemos rengimo (planavimo) tikslas – sudaryti sąlygas darniai miškų ūkio vystymo ir miško naudojimo politikai įgyvendinti ne trumpesniam kaip 20 metų strateginiam laikotarpiui, atsižvelgiant į gamtosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus.

8. Schemos uždaviniai yra:

8.1. nustatyti miškų ūkio plėtros kryptis;

8.2. įvertinti miškų ploto didinimo galimybes;

8.3. įvertinti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis poreikius ir galimybes;

8.4. įvertinti esamą miškų priskyrimą miškų grupei, pateikti siūlymus jam tobulinti;

8.5. įvertinti esamą ūkinį ir administracinį miškų suskirstymą ir pateikti siūlymus jam tobulinti;

8.6. nustatyti miško ūkinių priemonių projektavimo ypatumus;

8.7. įvertinti miško išteklių kokybę charakterizuojančių rodiklių dinamiką.

III SKYRIUS

SCHEMOS PLANAVIMO ORGANIZATORIus, RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS

9. Schemos planavimo organizatorius yra Aplinkos ministerija.

10. Rengti Schemas turi teisę fiziniai asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo ir miškotvarkos veikla, kai tiems darbams vadovauja atestuoti Schemų vadovai.

11. Vadovauti Schemos rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį (universitetinį ar koleginį) arba lygiavertį biomedicinos mokslų studijų srities miškininkystės studijų krypties išsilavinimą ir Teritorijų planavimo vadovų atestavimo, atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo ir atestavimo komisijos sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-125 „Dėl teritorijų planavimo vadovų atestavimo, atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo ir atestavimo komisijos sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka gavęs Schemos vadovo atestatą. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie turi teisę vadovauti tokių dokumentų rengimui.

12. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo parenka Schemos rengėją vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo su Schemos rengėju sudaro sutartį Schemai parengti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Sutartis su Schemos rengėju gali būti sudaroma visam planavimo procesui arba atskiriems jo etapams (dalims) atlikti.

14. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo, sudaręs sutartį su Schemos rengėju, jam pateikia (kiekvienu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas ar jo pateikimo tvarka priklauso nuo nustatytų planavimo tikslų ir konkrečių Schemos uždavinių, planuojamos teritorijos geografinės padėties bei kitų planavimo ypatumų. Visa tai yra aptariama su Schemos rengėju):

14.1. sprendimą dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

14.2. planavimo darbų programą;

14.3. planavimo sąlygas;

14.4. planuojamos teritorijos aktualius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (ankstesnės miškotvarkos duomenis elektroninėje formoje, valstybinės reikšmės miškų plotų ribas, miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams duomenis, miško masyvų duomenis (masyvų, kvartalų ribos ir numeriai));

14.5. planuojamos teritorijos privačių miško valdų ribas, planuojamos teritorijos kartografinį pagrindą;

14.6. kitą papildomą informaciją, reikalingą Schemos rengimui.

15. Schemos rengėjas turi teisę Schemos rengimui reikalingus duomenis gauti iš Miškų valstybės kadastro, Nekilnojamojo turto registro, Kultūros vertybių registro, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, Saugomų rūšių informacinės sistemos, Žemės gelmių registro, Teritorijų planavimo dokumentų registro ir iš visų miškų valdytojų, kurių valdos patenka į rengiamos Schemos planuojamą teritoriją.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

16. Schemų rengimą finansuoja planavimo organizatorius.

IV SKYRIUS

PLANAVIMO PROCESAS, SCHEMOS GALIOJIMAS, KOREGAVIMAS IR KEITIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

17. Schema pradedama rengti aplinkos ministro (specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto) sprendimu dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

18. Sprendimo dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų projektas skelbiamas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.

19. Planavimo procesą sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai.

20. Parengiamojo etapo metu:

20.1. planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, kurioje:

20.1.1. numatomi konkretūs Schemos uždaviniai;

20.1.2. nurodoma, ar (ir kokie) turi būti atlikti tyrimai ir (ar) galimybių studijos;

20.1.3. nurodoma, ar vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas), bus atliekamas/neatliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) (jeigu toks vertinimas neatliekamas, nurodomi SPAV neatlikimo motyvai);

20.1.4. nurodoma, ar rengimo etape bus rengiama teritorijos (miškų ūkio) vystymo koncepcija (toliau – koncepcija). Koncepcija rengiama planavimo organizatoriaus pasirinkimu ir kai numatomos kelios Schemos sprendinių alternatyvos (tarp jų rengiant SPAV);

20.2. planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų, taip pat paskelbiama planavimo darbų programa. Nurodoma, kam ir kokiu adresu visuomenė gali teikti pasiūlymus, pateikiami planavimo organizatoriaus, Schemos rengėjo adresai ir telefonų numeriai, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai;

20.3. prieš pradėdamas rengti Schemą, planavimo organizatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, parengia planavimo sąlygas ir raštu kreipiasi į savivaldybių, patenkančių į planuojamą teritoriją, administracijas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinį skyrių, kad šie pateiktų planavimo sąlygas. Jei planuojama teritorija patenka į Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritoriją, planavimo organizatorius dėl planavimo sąlygų išdavimo kreipiasi ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti Schemą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

21. Schemos rengimo etapą sudaro šios stadijos:

21.1. esamos būklės įvertinimas – atliekama planuojamos teritorijos miškų ūkio būklės, raidos analizė ir įvertinimas, problemų ir probleminių situacijų, esamų tendencijų ir plėtros galimybių nustatymas ir vertinimas remiantis šiais dokumentais:

21.1.1. savivaldybių bendraisiais planais;

21.1.2. kadastro vietovių planais (M 1:50 000);

21.1.3. žemėtvarkos schemomis;

21.1.4. saugomų teritorijų planavimo dokumentais, saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų, Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, kertinių miško buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiaga;

21.1.5. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planais;

21.1.6. miškų žemėlapiais pagal nuosavybės formas (valstybinės reikšmės miškai, privatūs ir kiti miškai);

21.1.7. miškų paskirstymo miškų grupėmis ir pogrupiais žemėlapiais (M 1:50 000) ir planais (M 1:25 000 arba M 1:20 000);

21.1.8. ankstesnės miškotvarkos projektais;

21.1.9. gamtinio miškų rajonavimo schemomis (bendrąja, miško našumo, miško provenencijų);

21.1.10. naujausio aerofotografavimo medžiaga (ortofotoplanais, aerofotonuotraukomis);

21.1.11. valstybinės miškų inventorizacijos medžiaga;

21.1.12. kitais dokumentais;

21.2. bendrųjų sprendinių formavimas – vadovaujantis esamos būklės įvertinimu, nustatomos planuojamos teritorijos miškų ūkio vystymo kryptys, plėtojimo prioritetai ir tvarkymo principai. Jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamajame etape buvo priimtas sprendimas šį vertinimą atlikti. Šioje stadijoje Schemos rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas pateikusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, o planavimo sąlygas pateikusios institucijos šiuo atveju privalo teikti konsultacijas;

21.3. sprendinių konkretizavimas – parengiami konkretūs sprendiniai miškų ūkio veiklos plėtrai, šiai veiklai numatytoms teritorijoms naudoti, tvarkyti ir saugoti. Schemos sprendiniai turi neprieštarauti teritorijų planavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ir turi būti suderinti su galiojančiais to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

22. Užbaigus kiekvieną Schemos rengimo etapo stadiją, turi būti gautas planavimo organizatoriaus pritarimas. Pritarimui teikiama užbaigta Schemos rengimo etapo stadijos dokumentacija – brėžinys (brėžiniai) ir (ar) aiškinamasis raštas. Atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir Schemos uždavinius, planavimo organizatorius gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti Schemos rengimo etapo stadijas.

23. Schemos baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:

23.1. Schemos sprendinių viešinimas – parengtos Schemos viešinimo procedūras atlieka planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo įstatymo, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka;

23.2. Schemos derinimas:

23.2.1. Schema teikiama derinti Taisyklių 20.3 papunktyje nurodytoms teritorijų planavimo sąlygas pateikiančioms institucijoms (toliau – derinanti institucija). Derinimo metu patikrinama, ar: įvykdyti derinančios institucijos pateiktų planavimo sąlygų reikalavimai, numatomi Schemos sprendiniai suderinti su galiojančiais to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jų turinys neprieštarauja įstatymams, kitiems teisės aktams. Schemos derinimo procedūra tai atliekančioje institucijoje turi būti baigta per 20 darbo dienų nuo prašymo suderinti Schemą gavimo dienos;

23.2.2. jei išvada dėl pateiktos Schemos derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą nebuvo išduota ir nepranešta apie išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad Schema yra suderinta, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą Schemą teikti tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai;

23.3. Schemos tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje atliekamas vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;

23.4. Schemos tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre:

23.4.1. jei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Schemos patikrinimo akte įrašoma išvada pritarti Schemos teikimui tvirtinti, Schema pateikiama tvirtinti Aplinkos ministerijai (toliau – Schemą tvirtinanti institucija), kuri išnagrinėja Schemą ir priima sprendimą dėl tvirtinimo arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos Schemos rengėjas privalo pašalinti. Schemą tvirtina aplinkos ministras įsakymu;

23.4.2. Schema tvirtinti neteikiama, jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl Schemos tvirtinimo yra neigiama. Schema teikiama tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir ši institucija pritaria Schemos teikimui tvirtinti.

23.4.3. planavimo organizatorius duomenis apie patvirtintą Schemą ir teisės aktą, kuriuo ji patvirtinta, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka pateikia registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Schemos patvirtinimo dienos;

23.4.4. aplinkos ministro įsakymas ir juo patvirtinta Schema įsigalioja kitą dieną po Schemos įregistravimo ir paskelbimo Teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl Schemos patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jos įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie Schemos patvirtinimą skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

24. Planavimo organizatorius per 5 darbo dienas nuo Schemos įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre dienos pateikia vieną Schemos egzempliorių (elektronine forma) Miškų valstybės kadastro tvarkytojui.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

25. Įsigaliojusi Schema galioja neterminuotai, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte arba Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

26. Schema keičiama, kai galiojančios Schemos sprendinius numatoma pakeisti visa apimtimi (Schemą išdėstyti nauja redakcija). Kai keičiama tik dalis galiojančios Schemos sprendinių, tai laikoma Schemos koregavimu. Planavimo organizatorius, įvertindamas priežastis, dėl kurių turi būti keičiama galiojanti Schema, priima sprendimą dėl Schemos keitimo ar jos koregavimo pradžios ir planavimo tikslų.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

26¹. Schema keičiama ar Schemos koregavimas, išskyrus šių Taisyklių 26² punkte nurodytą techninės klaidos ištaisymą, atliekamas taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir šiose Taisyklėse numatytą Schemos planavimo procesą.

Papildyta punktu:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

26². Techninių klaidų ištaisymas yra Schemos koregavimas, apimantis tik grafinėje ir (ar) tekstinėje dalyje pastebėtų spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų ir (ar) kitų neatitikimų ištaisymą, dėl kurio nekinta Schemos sprendinių esmė. Techninių klaidų Schemoje ištaisymui netaikoma šių Taisyklių 26¹ punkte nurodyta tvarka. Toks Schemos koregavimas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu ir registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Papildyta punktu:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

V SKYRIUS

SCHEMOS SUDĖTIS

27. Schemą sudaro:

27.1. sprendiniai:

27.1.1. grafinė dalis – brėžinys (brėžiniai);

27.1.2. tekstinė dalis – aiškinamasis raštas;

27.2. planavimo procedūrų dokumentai ir priedai.

28. Schemos sprendinių grafinę dalį sudaro:

28.1. pagrindinis brėžinys (M 1:200 000);

28.2. papildomas miško grupių ir pogrupių brėžinys (M 1:50 000);

28.3. papildomas miškų naudotojų brėžinys (M 1:50 000).

29. Brėžinių pagrindas yra Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazių ir miško sklypų (M 1:10 000) geografiniai bei taksaciniai duomenys. Brėžiniuose turi būti georeferenciniai duomenys apie magistralinius, krašto, vietinės reikšmės ir pagerintos dangos miško kelius, geležinkelio kelius, vandenis (upės, ežerai, tvenkiniai), miestus, miestelius, kitus kadastro vietovių centrus, savivaldybių teritorijų ir kadastro vietovių ribas.

30. Brėžiniuose sutartiniais ženklais pažymima:

30.1. miško masyvai (kontūrai, kvartalinės linijos ir kvartalų numeriai), suskirstyti pagal miškų nuosavybę;

30.2. valstybinės reikšmės miško valdų ribos, valdytojų pavadinimai;

30.3. saugomų teritorijų ribos ir pavadinimai, funkcinių ir tvarkymo zonų ribos bei jų pavadinimai, buferinių apsaugos zonų ribos;

30.4. gamtos paveldo objektai ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti kultūros paveldo objektai ir vietovės, pagal Kultūros vertybių registro duomenis nurodant jų unikalius kodus;

30.5. saugomų rūšių, įrašytų į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, augavietės ir radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir kertinės miško buveinės, esančios saugomų teritorijų ribose;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

30.6. miškų grupės ir pogrupiai (miško sklypo lygiu);

30.7. žemės ūkiui netinkamos žemės, menkavertės ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės, jose suprojektuoti ir įteisinti sklypai miškui įveisti;

30.8. išžvalgyti (nenaudojami), naudojami, išnaudoti (nerekultivuoti) naudingųjų iškasenų telkiniai arba palikti renatūralizacijai karjerai ir durpynai.

31. Aiškinamajame rašte nurodomi planavimo tikslai, konkretūs Schemos uždaviniai, objekto charakteristika, aprašomi ir paaiškinami grafinėje dalyje parengti sprendiniai, apibūdinami Schemos rengimui panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, faktografinė, kartografinė, projektavimo ir tyrimų medžiaga, esamos būklės analizės rezultatai ir kiti reikalingi paaiškinimai.

32. Aiškinamajame rašte nurodoma:

32.1. geografinė objekto charakteristika. Geografinei teritorijos charakteristikai pateikiami duomenys apie regiono gamtines, ekonomines ir socialines sąlygas, infrastruktūrą (keliai, miestai, gyvenvietės), gyventojus, žemės ūkio ir pramonės plėtros kryptis, medienos perdirbimo pramonę, žemės fondo sudėtį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, teritorijų naudojimo prioritetus, valstybinio (savivaldybės, seniūnijos, kadastro vietovės) ir miškų ūkio (valstybinės reikšmės miškų valdytojai, privačių ir kitų miškų valdymo institucijos) administracinius vienetus. Apibūdinamos specifinės teritorijos ypatybės, ypač saugomų teritorijų. Saugomoms teritorijoms nurodomi pavadinimai, miškų plotai, esami planavimo dokumentai, gamtos paveldo objektai ir į Kultūros vertybių registrą įrašyti kultūros paveldo objektai ir vietovės, jų pavadinimai ir unikalūs kodai šiame registre, saugomų rūšių, įrašytų į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, augavietės ir radavietės (pagal inventorizacijos, tyrimų medžiagą, Saugomų rūšių informacinę sistemą), Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir kertinės miško buveinės (pagal tyrimų, inventorizacijos medžiagą);

32.2. objekto miškų charakteristika. Miškai apibūdinami pateikiant duomenis apie regiono miškų plotą ir miškingumą, jų kitimą per pastaruosius 20–30 metų, miškų ploto pasiskirstymą pagal nuosavybę, žemės naudmenas, miškų funkcinę paskirtį ir apie miškų sveikatingumą;

32.3. miško išteklių naudojimo ir atkūrimo objekte charakteristika. Miško išteklių naudojimas ir atkūrimas apibūdinamas aprašant ir įvertinant patvirtintas metines miško kirtimų apimtis, patvirtintų kirtimo normų keitimus, priežastis, projektuotų miško atkūrimo darbų apimtis pagal atkūrimo būdus, esamą miško genetinių išteklių ir sėklinę bazę, pateikiant duomenis apie kitus miško išteklius;

32.4. Schemos sprendiniai:

32.4.1. bendrieji miškų ūkio plėtros aspektai. Bendrieji miškų ūkio plėtros aspektai apibūdinami pagrindžiant miškų priskyrimą grupėms ir pogrupiams, aprašant miško daugiatikslio naudojimo kryptis, prioritetus, medienos perdirbimo pramonės plėtojimą, bioenergetinių išteklių panaudojimą, rekreacinių, medžioklės ir kitų paslaugų teikimą visuomenei, darbo vietų miškų ūkio sistemoje išsaugojimą ir naujų kūrimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą, ekologinio stabilumo didinimo, ekologiškai sveikos gyvenamos aplinkos užtikrinimą;

32.4.2. miškingumo plėtros prognozė. Miškingumo plėtra objekte apibūdinama įvertinant esamų miškų ir saugomų teritorijų, kultūros paveldo objektų teritorijų ir vietovių, apsaugos zonų išsidėstymą, gamtinio karkaso vystymo prioritetus, objekto infrastruktūrą, medienos perdirbimo pramonę, gyventojų užimtumą, nenaudojamų ir netinkamų žemdirbystei žemės ūkio naudmenų plotus, karjerus, durpynus, krūmynus, laisvą valstybinės žemės fondą ir kitus galimus apželdinti plotus, esamus ir prognozuojamus per artimiausius 10 metų žėlinių plotus, miškingumo plėtros perspektyvas 20–30 metų laikotarpiui, miško veisimo eiliškumą atsižvelgiant į miškams nustatytas funkcijas;

32.4.3. miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis poreikis. Analizuojami poreikiai ir galimybės paversti miško žemę kitomis naudmenomis, siekiant valdyti urbanizacijos plėtotę objekto miškuose, kuriuose planuojama formuoti teritorijas, nustatytas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje;

32.4.4. pasiūlymai miškų priskyrimo miškų grupėms tikslinti;

32.4.5. miškų administravimo ir nuosavybės keitimo prognozė, pasiūlymai. Prognozė objektui rengiama siūlant miškų valdytojų ribų (plotai, kvartalai, sklypai) keitimus, pateikiant rekomendacijas dėl galimybių perduoti laisvos valstybinės žemės plotus į valstybinį miškų fondą;

32.4.6. miško išteklių naudojimo ir atkūrimo prognozės. Pateikiama miško kirtimų prognozuojama apimtis objekte 30 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į miškų ūkio plėtrą, miškų atkūrimo ir įveisimo būdų prioritetai, rekomendacijos dėl atkuriamų medžių rūšių, ąžuolynų atkūrimo programos ir kitų direktyvinių dokumentų įgyvendinimo;

32.4.7. miškotvarkos darbų gairės. Aprašomi objekte atlikti miškotvarkos darbai: paskutinės miškų inventorizacijos metai, plotai, parengti miškotvarkos projektai, esamos kartografinės ir projektinės medžiagos būklė, atliktas projektų koregavimas. Pateikiami siūlymai dėl objekto miškų inventorizacijos darbų planavimo, naudotinų miškų inventorizacijos metodų, tikslumo reikalavimų, normatyvų koregavimo ar naujų rengimo, tyrinėjimo darbų atlikimo, miškotvarkos projekto. Atkreipiamas dėmesys į gamtos ir kultūros paveldo objektų, saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietes ir radavietes, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir kertinių miško buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiagos panaudojimą miškotvarkos darbų metu;

32.4.8. miško išteklių kokybės gerinimas. Pateikiamos priemonės miško išteklių kokybei gerinti, jei pagal miško išteklių kokybę charakterizuojančius rodiklius jų būklė yra gerintina;

32.4.9. nurodomi paveldosaugos reikalavimai žemės plotams, kurie priskiriami nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ir vietovių, įregistruotų Kultūros vertybių registre, teritorijoms ir jų apsaugos zonoms.

33. Planavimo procedūrų dokumentus sudaro:

33.1. sprendimas dėl Schemos rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

33.2. planavimo darbų programa;

33.3. planavimo sąlygos;

33.4. rašytinis pritarimas koncepcijai, jei ji buvo rengiama;

33.5. SPAV ataskaita, jei atliekamas SPAV;

33.6. visuomenės dalyvavimo ataskaita;

33.7. derinimo dokumentai;

33.8. teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos Schemos patikrinimo aktas.

34. Schemos pagalbinė kartografinė medžiaga, gamtos ir kultūros paveldo objektų, rekreacijos objektų sąrašai bei žiniaraščiai pateikiami atskirai, kaip priedai.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-289, 2016-04-28, paskelbta TAR 2016-04-29, i. k. 2016-10713

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Ginčai, kilę dėl Schemų planavimo proceso, sprendžiami Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

36. Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

37. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų Schemų ir šių Taisyklių reikalavimų nevykdymo, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-834, 2014-10-10, paskelbta TAR 2014-10-10, i. k. 2014-13946

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. D1-524

redakcija)

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja visų nuosavybės formų miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą, derinimą, tvirtinimą, registravimą, keitimą ir pripažinimą netekusiais galios.

2. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. vidinės miškotvarkos projektų rengėjas (toliau – rengėjas) – vidinės miškotvarkos projektus rengiantis fizinis asmuo, turintis miškininkystės išsilavinimą ir pateikęs dokumentus apie išsilavinimą Valstybinei miškų tarnybai jos nustatyta tvarka, taip pat vidinės miškotvarkos projektus rengiantis juridinis asmuo, valstybės narės kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, ar jų padalinys, jeigu jų darbuotojas arba savininkas turi miškininkystės išsilavinimą ir yra pateikęs dokumentus apie išsilavinimą Valstybinei miškų tarnybai jos nustatyta tvarka.

2.2. miško valdos ribinė linija – miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1–1,5 m atstumu nuo šios valdos ribos į šios valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba joje iškirstas pomiškis ir trakas, o prie šios miško valdos ribos esantys medžiai nuo išorinės šios valdos ribos pusės pažymėti dažais ar patašant žievę;

2.3. kitos sąvokos šiose taisyklėse suprantamos kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“.

3. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengėjas turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą miškininkystės krypties išsilavinimą (magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį) ir ne trumpesnę kaip 5 metų vidinės miškotvarkos projektų rengimo darbų patirtį, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengėjas – aukštąjį koleginį arba jam prilygintą miškininkystės krypties išsilavinimą.

Valstybių narių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis, įgiję miškininkystės krypties išsilavinimą ne Lietuvos Respublikoje, o kitose valstybėse narėse, gali rengti vidinės miškotvarkos projektus Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Miškininkystės krypties išsilavinimas, įgytas kitose valstybėse narėse, pripažįstamas pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas.

4. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami miško valdai, miško valdų grupėms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei (toliau – objektas).

5. Rengėjas duomenis, reikalingus projekto rengimui, turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – kadastras) duomenų bazės, Nekilnojamojo turto registro, Kultūros vertybių registro, Saugomų teritorijų valstybės kadastro, Saugomų rūšių informacinės sistemos, Valstybinės miškų tarnybos (projekto rengėjui paprašius, Valstybinės miškų tarnyba per 5 darbo dienas pateikia duomenis apie gretimose valdose suprojektuotas ūkines priemones ir jų vykdymo būklę).

6. Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, kai miško valdos atribotos aiškiomis miško valdos ribinėmis linijomis.

7. Vidinės miškotvarkos projektų sprendiniai apima miško ūkinės veiklos, miško išteklių rodiklių analizę ir ūkinių priemonių miško ištekliams naudoti, atkurti, gerinti projektavimą.

8. Miškotvarkos projektų sprendiniai turi neprieštarauti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir apsaugos sutartims jų galiojimo laikotarpiu.

9. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai galioja dešimt metų. Valstybinė miškų tarnyba, gavusi motyvuotą valdytojo prašymą, valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų galiojimo trukmę pratęsia iki penkerių metų.

10. Vidinės miškotvarkos projektai privačių miškų valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei galioja dešimt metų, tačiau miško valdytojo, miško valdytojų grupės arba jų įgaliotų asmenų pagal notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą arba, jei žemės sklypą valdo keli bendraturčiai bendros nuosavybės teise, raštišku visų bendraturčių sutikimu atstovaujant vienam bendraturčiui (toliau – užsakovas) pageidavimu, vidinės miškotvarkos projektai mažesnėms kaip 10 hektarų privačių miškų valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei gali būti rengiami dvidešimčiai metų. Valstybinė miškų tarnyba, gavusi miško valdytojo, miško valdytojų grupės arba jų įgaliotų asmenų pagal notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, arba vieno iš bendraturčių, atstovaujančio kitiems bendraturčiams raštišku jų sutikimu, motyvuotą prašymą, pratęsia galiojančio vidinės miškotvarkos projekto galiojimą iki penkerių metų, jeigu yra suprojektuotų, bet neįvykdytų ūkinių priemonių. Valstybinė miškų tarnyba apie priimtą sprendimą informuoja raštu.

11. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas, parengtas dvidešimties metų laikotarpiui, užsakovo prašymu pripažįstamas negaliojančiu ne anksčiau kaip po dešimties metų. Užsakovo prašymas dėl vidinės miškotvarkos projektų pripažinimo netekusiu galios teikiamas Valstybinei miškų tarnybai. Valstybinės miškų tarnybos direktorius priima sprendimą dėl vidinės miškotvarkos projekto pripažinimo netekusiu galios.

12. Miškų valdytojams, kurių miško valda ar valdų grupė užima 500 ha ir daugiau, pagrindinių kirtimų norma nustatoma amžiaus klasių metodu, naudojant OPTINA matematinį modelį, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos patvirtinimo“.

II SKYRIUS

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TURINYS

13. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą sudaro:

13.1. santrauka, turinys, įvadas;

13.2. analitinė dalis:

13.2.1. projektinės situacijos analizė (objekto istorija; miškų tvarkymas; ekonominių ir socialinių poreikių prognozė);

13.2.2. objekto veiklos teritorijos charakteristika (fizinė – geografinė charakteristika; ekonominė ir socialinė aplinka; veiklos teritorijoje esantys keliai ir geležinkeliai; veiklos teritorijos administracinis ir kadastrinis suskirstymas; miškų pasiskirstymas pagal administracinius vienetus, funkcinę paskirtį ir nuosavybės formas);

13.2.3. objekto teritorijos charakteristika (valdytojo struktūrinio padalinio pavadinimai; teritorija pagal augavietes ir žemės naudmenas; žemė pagal funkcinę paskirtį; medynų dendrometrinė charakteristika; medynų kokybinė būklė; teritorijos specifinė charakteristika, nurodomos saugomos teritorijos į kurias patenka objektas);

13.2.4. galiojusio miškotvarkos projekto įvykdymo analizė, jeigu jis rengtas (vykdytos ūkinės priemonės ir jų rezultatai; miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė; ekonominiai miško ūkinės veiklos rezultatai; miškotvarkos projekto vykdymo įvertinimas);

13.3. projektinė dalis:

13.3.1. projektavimo pagrindas ir užduotis;

13.3.2. objekto suskirstymas pagal tikslinę funkcinę paskirtį;

13.3.3. medienos ruoša (pagrindiniai kirtimai; medynų ugdymo kirtimai; medynų sanitariniai kirtimai; kiti kirtimai; medienos ruošos norma; galimų naudoti miško kirtimo atliekų kiekio įvertinimas);

13.3.4. jaunuolynų ugdymas;

13.3.5. miško želdinimas ir žėlimas, priežiūra ir apsauga;

13.3.6. sėklinės miško bazės plėtra;

13.3.7. priešgaisrinė apsauga;

13.3.8. miško sanitarinė apsauga;

13.3.9. miško kelių tiesimas;

13.3.10. kitos ūkinės priemonės;

13.3.11. gamtos ir kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir vietovių, kraštovaizdžio apsauga; su valdytoju suderintos saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonės, suderintos su valdytoju, su valdytoju suderintos saugomų rūšių apsaugos ir tvarkymo priemonės;

13.3.12. rekreacinės ir socialinės miško funkcijos stiprinimas;

13.3.13. ne medienos išteklių naudojimas;

13.4. baigiamoji dalis:

13.4.1. projektinių sprendinių vertinimas (ekonominis, ekologinis, socialinis);

13.4.2. projekto priežiūra ir tikslinimas (miškotvarkos projekto priežiūra; miškotvarkos projekto sprendinių keitimas);

13.5. priedai;

13.6. kartografinė medžiaga:

13.6.1. bazinis miškų žemėlapis M 1:10000;

13.6.2. medynų planas M 1:20000 arba M 1:25000;

13.6.3. miško kvartalų žemėlapis M 1:10000, nuspalvintas vyraujančių medžių rūšimis ir brandumo grupėmis;

13.6.4. miško kvartalų žemėlapis M 1:10000, nuspalvintas pagal projektuojamas ūkines priemones;

13.6.5. priešgaisrinių priemonių planas;

13.7. saugomos teritorijos lauko informacinės sistemos, kraštovaizdžio komplekso, paveldo objekto, pažintinio ir (ar) mokomojo tako, lauko ekspozicijos (toliau – pažintinio turizmo objektas), rekreacinio, miško kelių sutvarkymo ar hidrologinio režimo atkūrimo techninis projektas, kuris yra sudedamoji vidinės miškotvarkos projekto dalis;

13.8. patvirtinto gamtotvarkos plano priemonės, numatančios specialią ūkinę veiklą konkrečiame miško plote.

14. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą sudaro šios privalomos dalys:

14.1. titulinis lapas (miško savininko vardas ir pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, žemės sklypo adresas ir kadastro numeris, rengėjo vardas, pavardė ir parašas, antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti, miškų inventorizacijos metai, vidinės miškotvarkos projekto derinimo žymos, vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo žyma, vidinės miškotvarkos projekto registracijos numeris, vidinės miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpis, Užsakovo vardas ir pavardė arba pavadinimas, susipažinimo data, parašas ties žyma „susipažinau“);

14.2. santrauka apie suprojektuotų pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų, miško atkūrimo mastą;

14.3. valdos žemės planas su pažymėtais medynais M 1:10000, parengtas ortofotoplanų pagrindu;

14.4. valdos miškų charakteristika pagal miškų inventorizacijos duomenis (taksoraštis);

14.5. miško kirtimų dalis (pagrindinių kirtimų norma, projekto galiojimo laikotarpiui, pažymėta medynų plane; ugdytinų medynų sąrašas);

14.6. miško atkūrimo dalis. Miško atkūrimas projektuojamas vadovaujantis Miškų įstatymo ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų patvirtinimo“, reikalavimais. Užsakovui pageidaujant, miško atkūrimo dalis gali būti rengiama vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 6 ir 12 prieduose nurodytais reikalavimais. Kitais atvejais miško atkūrimo dalyje nurodoma:

14.6.1. miško atkūrimo terminai;

14.6.2. miško atkūrimo būdas (-ai) (želdinimas, žėlimas, mišrusis);

14.6.3. tikslinės medžių rūšys pagal miško atkūrimo būdus;

14.6.4. bendras želdinių ir (ar) žėlinių tankis 1 ha pagal miško atkūrimo būdus, atsižvelgiant į rūšinę sudėtį;

14.6.5. želdiniuose – medžių rūšių mišrinimo būdai (eilėmis, eilėse, juostomis ir eilėmis, juostomis, grupėmis), nurodant juostų plotį ir grupių dydį, medelių sodinimo atstumus, sodmenų poreikį pagal medžių rūšis ir jų kilmės rajonus, kurių sodmenis galima naudoti miškui atkurti;

14.6.6. miško želdinių ir (ar) žėlinių priežiūros ir apsaugos reikalavimai, priemonės;

14.7. privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai, kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir vietovių apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai (kai taikomos su kultūros paveldo apsauga susijusios specialiosios naudojimo sąlygos); saugomos teritorijos kurias patenka žemės sklypas, apsaugos reikalavimai;

14.8. kraštovaizdžio formavimo projektas (projektuojant kraštovaizdžio formavimo miško kirtimus, įrengiant poilsio aikšteles su miško baldais, rengiant pažintinius ir rekreacinius takus, vykdant kitas kraštovaizdžiui formuoti skirtas priemones).

15. Miško valdytojų pageidavimu valstybinių ir privačių miško valdų vidinės miškotvarkos projekto turinys gali būti papildytas.

III SKYRIUS

VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMAS, DERINIMAS, TVIRTINIMAS IR REGISTRAVIMAS

16. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis, Miškų įstatymu, miškų tvarkymo schemomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais ir sąrašais, kitais miškotvarkos darbus, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

17. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai rengiami atlikus miškų inventorizaciją.

18. Valstybinių miškų valdytojas, sudaręs sutartį su rengėju, organizuoja miškotvarkos pasitarimą miškotvarkos darbų ypatumams aptarti, kuriame dalyvauja valstybinių miškų valdytojų atstovai, rengėjai, kviečiami ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai.

19. Atlikus miško išteklių rodiklių analizę, jos rezultatai ir apskaičiuotas miško kirtimų mastas svarstomas miškotvarkos mokslinėje techninėje taryboje, išskyrus atvejus, kai projektas apima iki 500 ha plotą arba, pakeitus vidinės miškotvarkos projektą, kirtimų mastas nesikeičia.

20. Parengus vidinės miškotvarkos projektą valstybinių miškų valdytojas organizuoja valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto viešą svarstymą. Valstybinių miškų valdytojas interneto svetainėje ir vietiniuose laikraščiuose (savivaldybių, į kurių teritoriją patenka rengiamas vidinės miškotvarkos projektas) paskelbia apie valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą ir galimybę su juo susipažinti (ne trumpiau kaip 10 darbo dienų), viešo svarstymo vietą ir laiką, paskelbia valstybinių miškų valdytojo ir rengėjo adresus, telefonus, elektroninį paštą ir interneto svetainę.

21. Rengiant Krašto apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos valdomuose sklypuose esančių valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektus, viešas svarstymas neatliekamas.

22. Rengėjas turi kreiptis ir gauti išvadas dėl valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš savivaldybės, kai vidinės miškotvarkos projektas rengiamas savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose, arba iš saugomos teritorijos direkcijos, kai rengiami valdoms, esančioms saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir joms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, priskirtose saugomų teritorijų direkcijoms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu. Kai valstybinių miškų valdoms taikomos su kultūros paveldo apsauga susijusios specialiosios naudojimo sąlygos, išvadas rengėjas gauna iš institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą. Išvadas teikiančios institucijos jas turi pateikti raštu per 10 darbo dienų. Per nustatytą terminą išvadų nepateikus, laikoma, kad išvadas teikiančios institucijos pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui. Vidinės miškotvarkos projektas derinančiai ar išvadas teikiančiai institucijai teikiamas elektronine forma. Elektronine forma pateiktas vidinės miškotvarkos projektas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymu.

23. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas elektronine forma su viešo svarstymo išvadomis ir pasiūlymais teikiamas tvirtinti Valstybinei miškų tarnybai. Priimant sprendimą dėl vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo, vertinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ar paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ir apsaugos zonose, informacija apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir šių rūšių apsaugos reikalavimai.

24. Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti, nurodydama motyvus. Pateikus patikslintą projektą, sprendimo priėmimo terminas dėl valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo skaičiuojamas iš naujo.

25. Patvirtinti valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai registruojami Valstybinės miškų tarnybos Vidinės miškotvarkos projektų registre, nurodant vidinės miškotvarkos projekto registravimo numerį, galiojimo laikotarpį.

26. Patvirtinti valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai skelbiami Valstybinės miškų tarnybos ir valstybinių miškų valdytojų interneto svetainėse, išskyrus vidinės miškotvarkos projektus patvirtintus Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos valdomuose sklypuose esantiems valstybiniams miškams.

IV SKYRIUS

PRIVAČIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMAS, DERINIMAS, TVIRTINIMAS IR REGISTRAVIMAS

27. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai rengiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis, Miškų įstatymu, miškų tvarkymo schemomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais ir sąrašais, kitais miškotvarkos darbus, miškų atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

28. Privačiose miškų valdose ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančioje miško žemėje vykdant pagrindinius miško kirtimus, nurodytus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 13 punkte, vidinės miškotvarkos projektai neprivalomi. Vietoj jų rengiami biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentai, miško želdinimo ir žėlimo projektas.

29. Pagrindas privačių miškų vidinės miškotvarkos projektui rengti yra užsakovo rašytinė sutartis su rengėju (išskyrus atvejus, kai miško valdytojas ir miškotvarkos projekto rengėjas yra tas pats asmuo).

30. Jei atlikus valstybinę miškų inventorizaciją nebuvo vykdomi pagrindiniai miško kirtimai ar miškų nesudarkė stichiniai veiksniai, šie duomenys gali būti naudojami rengiant vidinės miškotvarkos projektą. Kitais atvejais arba užsakovo pageidavimu rengėjas atlieka naują miškų inventorizaciją privačios miško valdos ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės ribose. Atlikus miškų inventorizaciją ir surinkus naujos informacijos apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes, šie duomenys turi būti pateikti į Saugomų rūšių informacinę sistemą.

31. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus tvirtina, registruoja, pripažįsta negaliojančiais, priima sprendimus dėl galiojimo pratęsimo Valstybinė miškų tarnyba. Patvirtinus vidinės miškotvarkos projektą miškų rengėjo atliktos inventorizacijos duomenys įregistruojami kadastre.

32. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas Valstybinei miškų tarnybai teikiamas elektronine forma. Valstybinė miškų tarnyba nustato privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto duomenų elektroninę formą. Elektronine forma teikiamas privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas turi būti pasirašytas rengėjo kvalifikuotu elektroniniu parašu vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymu.

33. Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų nuo projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo arba atsisako jį tvirtinti, nurodydama motyvus. Apie priimtą sprendimą rengėjas informuojamas interneto svetainėje arba rengėjo pageidavimu raštu. Pateikus pataisytą privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas iš naujo. Prieš priimdama sprendimą dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos tvirtinimo Valstybinė miškų tarnyba privalo kreiptis ir gauti teigiamas arba motyvuotas neigiamas išvadas iš:

33.1. savivaldybės, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose;

33.2. saugomos teritorijose direkcijos, kai vidinės miškotvarkos projektai rengiami valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir šioms saugomoms teritorijoms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, priskirtose saugomų teritorijų direkcijoms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu;

33.3. institucijos atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, kai privačioms miškų valdoms taikomos su kultūros paveldo apsauga susijusios specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

34. Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas išvadas teikiančiai institucijai teikiamas elektronine forma. Derinančios institucijos pagal kompetenciją išvadas dėl vidinės miškotvarkos projekto privalo pateikti raštu per 5 darbo dienas. Jeigu išvados per nustatytą terminą nepateiktos, laikoma, kad derinanti institucija pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui. Gavus motyvuotą neigiamą išvadą, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektas netvirtinamas.

35. Patikrai vietoje atrenkama ne mažiau kaip 50 % vidinės miškotvarkos projektų, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtintais rizikos vertinimo kriterijais. Vietoje tikrinama sklypinė miškų inventorizacija, vadovaujantis Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-499 „Dėl Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, tvirtinama Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu.

36. Tvirtinant privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus, vertinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, informacija apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, šių rūšių apsaugos reikalavimai ir pateiktos saugomų teritorijų direkcijos ar institucijos atsakingos už kultūros paveldo apsaugą išvados.

37. Patvirtinti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai registruojami Valstybinės miškų tarnybos Vidinės miškotvarkos projektų registre, nurodant vidinės miškotvarkos projekto registravimo numerį, galiojimo laikotarpį. Priimtas sprendimas dėl privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto tvirtinimo, registravimo numeris ir privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto santrauka skelbiami Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje.

V SKYRIUS

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ KOKYBĖS KONTROLĖ

38. Vidinės miškotvarkos projektų kokybė vertinama vadovaujantis Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika.

39. Jei Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos vykdydamas visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę nustato, kad patvirtinti ir užregistruoti vidinės miškotvarkos projektai neatitinka miškų ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informaciją pateikia Valstybinei miškų tarnybai, kuri ne vėliau kaip per 10 darbo dienų įvertina minėtą informaciją ir priima sprendimą minėtus projektus pripažinti negaliojančiais.

VI SKYRIUS

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ KEITIMAS

40. Galiojantys vidinės miškotvarkos projektai gali būti keičiami tik tada, kai:

40.1. pasikeitė ūkinių priemonių vykdymą ir projektavimą reglamentuojantys teisės aktai;

40.2. nustatyta tvarka pakeistas miškų priskyrimas miškų grupėms;

40.3. dėl stichinės nelaimės ar ekstremalaus įvykio poveikio miškui būtina tikslinti suprojektuotas ūkines priemones;

40.4. nustatyta tvarka pakeistas miško valdos plotas arba ribų konfigūracija, valda suskaldyta į mažesnes arba sujungta su gretima;

40.5. nustatyti dideli miškų inventorizacijos netikslumai ir po to atliktas miško inventorizacijos duomenų patikslinimas;

40.6. reikia papildomai suprojektuoti ar patikslinti priemones, kurioms teikiama Europos Sąjungos parama;

40.7. reikia patikslinti apsaugos ir tvarkymo reikalavimus kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ar vietovių teritorijose ar apsaugos zonose;

40.8. planuojamas rekreacinių objektų įrengimas miškuose, siekiant juos pritaikyti visuomenės ar miško savininko poreikiams;

40.9. pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius reikia papildomai suprojektuoti ar patikslinti priemones karinių poligonų ir (ar) karinio mokymo teritorijose;

40.10. reikia papildomai projektuoti ar patikslinti apsaugos ir (ar) tvarkymo priemones saugomoms rūšims ar Europos bendrijos svarbos buveinėms;

40.11. privačių miškų vidinės miškotvarkos projektai patvirtinti dvidešimčiai metų, – ne anksčiau kaip po dešimties metų;

40.12. pasikeitus ūkininkavimo režimui dėl saugomos rūšies augavietes ar radavietes, išregistruotos iš Saugomų rūšių informacinės sistemos, vadovaujantis Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-562 „Dėl Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

41. Jei valdos miškų charakteristika pakito dėl juose vykdytos ūkinės veiklos, vidinės miškotvarkos projekte tikslinti galima tik aplinkosaugines ir miško atkūrimo priemones.

42. Vidinės miškotvarkos projekto keitimas teikiamas kartu su aiškinamuoju raštu (arba aktu, sudarytu dėl 40.5 papunktyje nurodytų aplinkybių) kuriame išdėstytas keitimo teisinis pagrindas, motyvai ir keitimo objektas.

43. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų keitimai, patvirtinto gamtotvarkos plano priemonės, numatančios specialią ūkinę veiklą konkrečiame miško plote, vidinės miškotvarkos projekto sudedamąja dalimi siūlomi priskirti pažintinio turizmo objekto, rekreacinio, miško kelių sutvarkymo ar hidrologinio režimo atkūrimo techniniai projektai derinami, tvirtinami ir skelbiami vadovaujantis šių taisyklių 20–26 punktais, prie registravimo numerio prirašant keitimą liudijančius indeksus.

44. Suderintų ir įregistruotų privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų keitimas turi būti tvirtinamas ir registruojamas vadovaujantis šių taisyklių 32–37 punktuose nustatyta tvarka, prie registravimo numerio prirašant keitimą liudijančius indeksus.

45. Vidinės miškotvarkos projektų keitimai nekeičia patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto galiojimo ir galioja, kiek numatyta anksčiau patvirtintame vidinės miškotvarkos projekte, išskyrus atvejus, kai pratęsiamas jų galiojimas.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46. Naujas vidinės miškotvarkos projektas tai pačiai miško valdai ar valdoms rengiamas pasibaigus projekto galiojimo terminui.

––––––––––––––––––––

Pakeitimai: