Įstatymas netenka galios 2000-08-01:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1759, 2000-06-27, Žin., 2000, Nr. 56-1650 (2000-07-12), i. k. 1001010ISTAIII-1759
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos" ir kitų su juo susijusių teisės aktų pripažinimo netekusiais galios įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 1991-12-29 iki 2000-07-31
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 30-0; Žin. 1991, Nr.6-163, i. k. 0911010ISTA00I-1034
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS TAIKYMO LAIKINASIS
Į S T A T Y M A S
I. BENDROJI DALIS
1 straipsnis. Šis įstatymas reguliuoja socialinės bei psichologinės reabilitacijos taikymą asmenims, kurie, būdami neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių ar toksinių priemonių, padaro administracinius pažeidimus.
Socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonės yra šios:
1) asmenų įrašymas į policijos profilaktinę įskaitą ir oficialus įspėjimas nutraukti asocialų gyvenimo būdą;
2) veiksnumo apribojimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) pasiuntimas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.
2 straipsnis. Socialine bei psichologine reabilitacija siekiama užkirsti kelią socialinės dezadaptacijos pasekmėms, orientuoti asmenis dorai elgtis, sąžiningai dirbti, įgyti profesiją, taip pat įteigti norą gydytis nuo alkoholizmo,narkomanijos ir toksikomanijos.
3 straipsnis. Taikant socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemones, turi būti laikomasi teisėtumo, humaniškumo, readaptacinių tikslų pirmumo bei gydymo nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos medikamentais ir psichoterapija savanoriškumo principų.
4 straipsnis. Asmuo gali būti įrašomas į policijos profilaktinę įskaitą arba apribojamas jo veiksnumas nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikyta administracinė nuobauda už padarytą administracinį pažeidimą.
Pasiuntimas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą yra administracinė nuobauda, taikoma pagal šio įstatymo 10 straipsnį.
II. POLICIJOS PROFILAKTINĖ ĮSKAITA
5 straipsnis. Į policijos profilaktinę įskaitą gali būti įrašomi asmenys, kurie:
1) būdami neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių ar toksinių priemonių, per vienerius metus padaro du administracinius pažeidimus;
2) narkologiniuose stacionaruose vartoja alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines priemones arba būna juose neblaivūs, apsvaigę nuo tų priemonių;
3) būdami neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių ar toksinių priemonių, padaro administracinį pažeidimą per vienerius metus po to, kai baigė gydymo kursą narkologiniame stacionare.
Į policijos profilaktinę įskaitą gali būti įrašomi ir tie asmenys, kuriems įstatymo nustatyta tvarka atimamos tėvystės (motinystės) teisės dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinių ar toksinių priemonių vartojimo.
Jeigu organas arba pareigūnas, skiriantis administracinę nuobaudą, pripažins, kad administracinis teisės pažeidimas nesusijęs su neblaivumu, narkotinio ar toksinio apsvaigimo būsena,tai toks pažeidimas nebus pagrindas įrašyti į policijos profilaktinę įskaitą.
6 straipsnis. Esant šio įstatymo 5 straipsnio pirmajame ir antrajame punktuose numatytam pagrindui, asmuo kviečiamas į policijos nuovadą. Policijos nuovados komisaro arba jį pavaduojančio pareigūno motyvuotu nutarimu asmuo įrašomas į policijos profilaktinę įskaitą ir jam pareiškiamas oficialus įspėjimas, kad jeigu jis, būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių, per vienerius metus padarys administracinį pažeidimą, tai policija imsis būdų iškelti jam bylą dėl veiksnumo apribojimo arba pasiųsti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.
Jeigu asmuo nesutinka su policijos nuovados komisaro ar jį pavaduojančio pareigūno nutarimu, turi teisę apskųsti jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo be svarbių priežasčių neatvyksta į policijos nuovadą, tai jis motyvuotu policijos nuovados komisaro arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti atvesdinamas. Atvesdina policija.
7 straipsnis. Policija turi teisę:
1) kontroliuoti įrašyto į policijos profilaktinę įskaitą asmens elgesį, lankytis jo gyvenamojoje vietoje nuo 6 iki 22 valandos, tikrinti, ar asmuo nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ar nevartoja narkotinių arba toksinių priemonių;
2) įpareigoti asmenį, įrašytą į policijos profilaktinę įskaitą, per vieną mėnesį pasitikrinti pas narkologą;
3) pasiūlyti asmeniui, įrašytam į policijos profilaktinę įskaitą, esant reikalui, savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos;
4) kreiptis į teismą su pasiūlymu apriboti asmens, įrašyto į policijos profilaktinę įskaitą, veiksnumą;
5) kreiptis į teismą su pasiūlymu pasiųsti asmenį, įrašytą į policijos profilaktinę įskaitą, į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.
8 straipsnis. Jeigu asmuo, įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos, būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių, nepadaro administracinio pažeidimo, t.y. įvykdo policijos nustatytą pareigą, numatytą šio įstatymo 7 straipsnio antrajame punkte, tai jis policijos nuovados komisaro arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu iš policijos profilaktinės įskaitos išbraukiamas.
Atsisakymą išbraukti iš policijos profilaktinės įskaitos asmuo gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
III. VEIKSNUMO APRIBOJIMAS
9 straipsnis. Įrašytam į policijos profilaktinę įskaitą asmeniui, kuris piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti apribotas veiksnumas.
Policijos nuovados komisaras arba jį pavaduojantis pareigūnas tuo reikalu kreipiasi į teismą.
IV. PASIUNTIMAS Į SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS ĮSTAIGĄ
10 straipsnis. Į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą teismo nutarimu nuo 1 iki 2 metų gali būti siunčiamas asmuo, įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, kuris:
1) būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių padaro administracinį pažeidimą;
2) neįvykdo policijos nustatytos pareigos, numatytos šio įstatymo 7 straipsnio antrajame punkte.
11 straipsnis. Pasiuntimas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą netaikomas nepilnamečiams, taip pat asmenims, sergantiems psichinėmis arba sunkiomis somatinėmis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nėščioms moterims, taip pat iki 8 metų vaikų turinčioms moterims, jei iš jų neatimtos motinystės teisės.
12 straipsnis. Klausimą dėl pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą svarsto teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, per 10 dienų nuo policijos nuovados komisaro arba jį pavaduojančio pareigūno teikimo gavimo atvirame teismo posėdyje, dalyvaujant asmeniui, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, bei policijos atstovui. Teismo posėdyje gali dalyvauti asmens, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, advokatas.
Policijos nuovados komisaro ar jį pavaduojančio pareigūno teikime turi būti nurodyta asmens įrašymo į policijos profilaktinę įskaitą data ir pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą pagrindas bei motyvai. Prie teikimo pridedamas išrašas iš profilaktinės įskaitos kortelės ir nustatytos formos gydytojų pažyma.
Jeigu asmuo, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, nustatytu laiku be pateisinamos priežasties į medicininį patikrinimą neatvyksta, tai šio įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta tvarka jis gali būti atvesdinamas.
Jeigu asmuo, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, vengia atvykti į teismo posėdį, tai teismas gali pavesti policijai jį sulaikyti, kad būtų užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.
13 straipsnis. Teismo nutarimą pasiųsti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą įvykdo policija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo momento.
Jeigu teisminio posėdžio metu paaiškėja, kad siunčiamasis į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą asmuo gali vengti išvykti, tai teismas turi teisę pavesti policijai sulaikyti šį asmenį, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.
Į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą asmuo vyksta su sargybos palyda.
Buvimo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje pradžia laikoma atvykimo į ją diena, o jeigu asmuo policijos buvo sulaikytas – jo sulaikymo diena.
14 straipsnis. Asmenų buvimo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje laikas įskaitomas į bendrą darbo stažą, išskyrus tą laiką, kai asmuo be pateisinamų priežasčių nedirbo arba nevykdė darbo užduočių.
Asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, kasmetinės atostogos suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Darbo stažas, suteikiantis teisę į kasmetines atostogas, pradedamas skaičiuoti nuo atvykimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą dienos.
Artimo giminaičio arba sutuoktinio mirties atveju įstaigos administracija privalo, o esant kitoms svarbioms priežastims – turi teisę, suteikti trumpalaikes – iki 10 parų – neapmokamas atostogas.
Asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, paliekama teisė į gyvenamąjį plotą jų ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.
Asmenys, laikomi socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, turi teisę:
1) gauti ir siųsti neribojamą skaičių laiškų;
2) gauti neribojamą skaičių banderolių su spauda ir knygomis;
3) gauti neribojamą skaičių siuntinių ir perdavimų;
4) naudoti maisto produktams ir būtiniausiems reikmenims įsigyti iki 50 rb. pinigų per mėnesį (kainoms pasikeitus, ši pinigų suma koreguojama atsižvelgiant į vidutinį kainų indeksą);
5) gauti neribojamą skaičių trumpalaikių – iki 4 valandų – pasimatymų ne darbo metu;
6) gauti 6 ilgalaikius – iki 3 parų – pasimatymus per metus.
Ilgalaikiai pasimatymai suteikiami tik su artimais giminaičiais ir sutuoktiniu.
15 straipsnis. Jeigu asmeniui, laikomam socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, reikalinga narkologo pagalba, ji gali būti teikiama jam sutikus. Sutikimas įforminamas raštu.
16 straipsnis. Asmenys, laikomi bendrojo tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, privalo dirbti.
Šių asmenų darbas organizuojamas įstaigos teritorijoje. Įstaigos administracija turi teisę pavyzdingai besielgiantiems ir sąžiningai dirbantiems asmenims leisti dirbti už įstaigos teritorijos ribų.
Asmenų, laikomų bendrojo tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę, laikantis galiojančių normų ir įkainių.
Asmenys, laikomi bendrojo tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, gali būti pasitelkiami neapmokant už darbą tik įstaigos teritorijos tvarkymo bei savo kultūrinių buitinių sąlygų gerinimo darbams. Šie darbai paprastai atliekami eilės tvarka ir ne darbo metu. Jie neturi trukti ilgiau kaip 2 valandas per savaitę.
Iš asmenų, laikomų bendrojo tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, uždarbio išskaitoma 15 % įstaigai išlaikyti, taip pat maisto ir aprangos kaina. Atlyginus šias išlaidas, iš priskaičiuoto uždarbio normos daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Alimentai nepilnamečiams vaikams išlaikyti skaičiuojami nuo visos uždarbio sumos.
Iš šių asmenų uždarbio, priskaičiuoto už nustatytų išdirbio normų viršijimą, taip pat iš visų rūšių premijų išskaitos socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos išlaikymui nedaromos.
Į bendrojo tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje laikomų asmenų, kurie įvykdo išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma ne mažiau kaip 25 procentai jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-2109, 1991-12-17, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 257-0 (1991-12-28); Žin., 1991, Nr. 36-984 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2109
17 straipsnis. Asmenys, laikomi specialaus tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, gali dirbti.
Šių asmenų darbo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Asmenys, laikomi šio tipo įstaigoje, maistu ir apranga aprūpinami nemokamai.
18 straipsnis. Jeigu asmenys, laikomi bendrojo tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, atsisako vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus dirbti, maitinimo bei įstaigos išlaikymo išlaidos išskaitomos iš jų asmeninių sąskaitų pagal planinę vienos dienos išlaikymo normą.
19 straipsnis. Už gerą elgesį ir sąžiningą darbą asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, gali būti taikomos šios skatinimo priemonės:
1) paskelbiama padėka;
2) prieš terminą panaikinama pirmiau paskirta nuobauda;
3) skiriama premija už geriausius darbo rodiklius;
4) papildomai suteikiami 3 ilgi pasimatymai per vienerius metus;
5) išleidžiami į miestą švenčių arba poilsio dienomis iki 6 valandų laikui;
6) išleidžiami namo kasmetinių atostogų;
7) teikiami teismui iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos paleisti prieš terminą.
Asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, už nustatytų reikalavimų pažeidimą gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) įspėjimas arba papeikimas;
2) be eilės budėjimas įstaigos patalpoms ar teritorijai tvarkyti;
3) uždraudimas vieno ilgo arba trumpo eilinio pasimatymo;
4) uždraudimas vieną mėnesį gauti siuntinius ir perdavimus.
Už sistemingą nustatytų reikalavimų nesilaikymą arba itin piktybinį drausmės pažeidimą asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, galima taikyti patalpinimą į specialias patalpas iki 10 parų. Ši nuobauda vykdoma gavus raštišką gydytojo leidimą.
Skatinimo priemonių ir nuobaudų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja vidaus tvarkos taisyklės.
20 straipsnis. Jeigu socialinės bei psichologinės reabilitacijos poveikis yra teigiamas ir yra pagrindo tikėtis, kad asmuo nepiktnaudžiaus alkoholiniais gėrimais, nevartos narkotinių ar toksinių priemonių, tai teismas įstaigos administracijos teikimu gali asmenį paleisti prieš terminą iš įstaigos, bet ne anksčiau kaip po 8 mėnesių nuo atvykimo į ją.
Jeigu asmuo, laikomas socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, padaro administracinį pažeidimą, sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines priemones arba savavališkai pasišalina iš įstaigos ar administracijos numatytos kitos buvimo vietos, arba be pateisinamos priežasties vėluoja grįžti iš atostogų, teismas įstaigos administracijos teikimu gali pratęsti jo buvimo įstaigoje laiką iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 3 metų bendro buvimo įstaigoje laiko.
Jeigu asmuo savavališkai pasišalina iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos arba administracijos numatytos kitos buvimo vietos daugiau kaip 5 paroms arba be pateisinamos priežasties tokį pat laikotarpį vėluoja grįžti iš atostogų, teismas įstaigos administracijos teikimu gali neįskaityti šiam asmeniui anksčiau išbūto įstaigoje laiko.
Asmenų, savavališkai pasišalinusių arba negrįžusių į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą, paiešką ir grąžinimą į įstaigą vykdo policija. Savavališkai pasišalinę arba negrįžę asmenys gali būti sulaikyti, iki jie bus sugrąžinti į įstaigą, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.
21 straipsnis. Bendrojo tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos darbuotojai bei pareigūnai, vykdantys bendro ir specialaus tipo įstaigų apsaugą bei jose laikomų asmenų priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 41–43 straipsniuose numatytais pagrindais ir tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą ir specialias priemones.
V. SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS ĮSTAIGŲ RŪŠYS, JOSE LAIKOMŲ ASMENŲ KATEGORIJOS BEI TOKIŲ ĮSTAIGŲ ORGANIZAVIMAS
22 straipsnis. Priklausomai nuo laikomų asmenų kategorijų steigiamos šių rūšių socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos:
1) bendrojo tipo – asmenims, anksčiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę;
2) bendrojo tipo – kitiems asmenims;
3) specialaus tipo – I, II grupės invalidams, pensinio amžiaus asmenims bei asmenims, sergantiems somatinėmis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
Specialaus tipo įstaigoje esantys asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, laikomi atskirai nuo kitų asmenų.
Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos, į kurią siunčiamas asmuo, rūšį nustato teismas ir įrašo nutarime pasiųsti asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.
Teismas, atitinkamai motyvuodamas, gali asmenį, anksčiau atlikusį laisvės atėmimo bausmę, pasiųsti į įstaigą, numatytą šio straipsnio antrajame punkte.
23 straipsnis. Iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmenys teismo nutarimu gali būti paleisti prieš terminą tuo atveju, kai jie suserga psichine arba sunkia somatine liga, esančia Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame sąraše.
Iš bendrojo tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmenys teismo nutarimu gali būti pervesti į specialaus tipo įstaigą tuo atveju, kai jie tampa I ar II grupės invalidais, sulaukia pensinio amžiaus arba suserga somatine liga, esančia Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame sąraše.
Iš specialaus tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmenys teismo nutarimu gali būti perkeliami į bendrojo tipo įstaigą tuo atveju, kai išnyko jų pasiuntimo arba perkėlimo į specialaus tipo įstaigą pagrindas ir jie sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, arba patys pageidauja tokio perkėlimo.
24 straipsnis. Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vidaus reikalų ministerijos teikimu.
Šios įstaigos yra Vidaus reikalų ministerijos žinioje ir turi juridinio asmens teises.
Šių įstaigų nuostatus tvirtina Respublikos Vyriausybė, o vidaus tvarkos taisykles – Vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.
25 straipsnis. Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose laikomų asmenų apsaugą bei priežiūrą vykdo Vidaus reikalų ministerija.
Šių įstaigų įrangai gali būti naudojamas inžinerinių– techninių apsaugos priemonių kompleksas.
26 straipsnis. Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų darbuotojams, turintiems specialųjį laipsnį, galioja Lietuvos Respublikos policijos įstatyme numatytos pareigūnų socialinės garantijos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. vasario 4 d.
Nr. I-1034
Pakeitimai:
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA, Įstatymas
Nr. I-2109, 1991-12-17, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 257-0 (1991-12-28); Žin., 1991, Nr. 36-984 (1991-12-31), i. k. 0911010ISTA00I-2109
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės bei psichologinės reabilitacijos taikymo laikinojo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo