Suvestinė redakcija nuo 2001-04-14 iki 2002-09-25

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 46-1467, i. k. 0992330ISAK00000210

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVALOMŲJŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. gegužės 20 d. Nr. 210

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 112 bei siekdamas suderinti Respublikoje galiojančius normatyvinius dokumentus su analogiškų Europos Sąjungos bei Codex Alimentarius komisijos dokumentų reikalavimais, apsaugoti rinką nuo nekokybiškų vietinės gamybos ir importuotų produktų,

1. Tvirtinu pridedamus privalomuosius kokybės reikalavimus:

termiškai apdoroto geriamojo pieno (KPN kodas 0401);

fermentinių sūrių (KPN kodas 0406);

lydytų sūrių (KPN kodas 0406. 30);

sviesto (KPN kodas 0405.10,20);

valgomųjų ledų (KPN kodas 2105);

raugintų pieno gėrimų (KPN kodai 0403.90.51,53; 0403.90.61,63 ir 0403.90.91,93).

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

2. Nustatau, kad:

2.1. juridiniai ir fiziniai asmenys vadovaujasi šiais reikalavimais rengdami pieno produktų gamybos normatyvinius dokumentus, prekiaudami savo gamybos ir importuotais pieno produktais.

2.2. pieno produktų gamybos įmonės gali naudoti turimas etiketes bei įpakavimo medžiagas iki 2001 m. sausio 1 d.

 

 

 

L. E. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                                           EDVARDAS MAKELIS

 

 

 

SUDERINTA                                                                                 SUDERINTA

Lietuvos valstybinės kokybės                                                          Respublikinio mitybos centro

inspekcijos viršininkas                                                                     direktorė

B. Pauža                                                                                          K. Kadziauskienė

1999 05 12                                                                                       1999 05 11

PATVIRTINTA

l. e. žemės ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210

 

PRIVALOMIEJI TERMIŠKAI APDOROTO GERIAMOJO PIENO KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką patiekiamam termiškai apdorotam geriamajam pienui (KPN kodas 0401), pagamintam Lietuvoje arba importuotam.

Reikalavimai parengti atsižvelgiant į šiuos dokumentus:

1987 m. liepos 2 d. Tarybos reglamentas (EEC) Nr. 1898/87, nustatantis reikalavimus pieno ir jo produktų pavadinimų apsaugai rinkoje.

1991 m. vasario 14 d. Komisijos nutarimas 91/180/EEC, nustatantis žalio pieno ir termiškai apdoroto pieno analizės ir kontrolės metodus;

1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 92/46/EEC, nustatanti higienos taisykles dėl žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai skirto pieno gamybos ir patekimo į rinką;

1992 m. lapkričio 14 d. Tarybos nutarimas 92/608/EEC, nustatantis termiškai apdoroto pieno, skirto žmonių naudojimui, analizės ir kontrolės metodus;

1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EC) Nr. 2597/97, nustatantis papildomas taisykles geriamajam pienui, organizuojant pieno ir pieno produktų rinką.

1999 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EC) Nr. 1602/1999, nustatantis papildomas taisykles geriamam pienui, organizuojant pieno ir pieno produktų rinką.

Preambulės pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Šie privalomieji reikalavimai taikomi visiems produktams, atitinkantiems 2-ajame skyriuje pateiktas sąvokas.

 

II. SĄVOKOS

 

2. Termiškai apdorotas geriamasis pienas – produktas, skirtas parduoti vartotojui be tolesnio apdorojimo.

3. Nenugriebtas pienas – termiškai apdorotas pienas, kurio riebalų kiekis atitinka vieną iš išvardytų reikalavimų:

3.1. normalizuotas nenugriebtas pienas – pienas, kurio riebalų kiekis ne mažesnis kaip 3,50 %;

3.2. nenormalizuotas nenugriebtas pienas arba natūralus pienas – pienas, kurio riebalų kiekis nebuvo pakeistas nei tuoj po melžimo, nei pridedant arba separuojant pieno riebalus, arba maišant su pienu, kurio natūralus riebalų kiekis buvo pakeistas. Tokio pieno riebalų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 3,50 %.

4. Pusriebis pienas – termiškai apdorotas pienas, kurio riebalų kiekis ne mažesnis kaip 1,50 % ir ne didesnis kaip 1,80 %.

5. Nugriebtas (liesas) pienas – termiškai apdorotas pienas, kurio riebalų kiekis ne didesnis kaip 0,50 %.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

PASTABOS: 1. 3.1 p. numatytai pieno kategorijai iki 2001 01 15 Vyriausybės nutarimu Nr. 43 patvirtintoje Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos leidžiama priskirti normalizuotą pieną, kurio riebumas 3,2 %.

2. 4 p. numatytai pieno kategorijai iki pereinamojo laikotarpio pabaigos leidžiama priskirti 1,0 %, ir 2,5 % riebumo pieną, o iki narystės ES gali būti gaminamas ir 2 %riebumo pienas.

Pastabos pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

III. ŽALIAVA

 

6. Termiškai apdorotas geriamasis pienas turi būti gaminamas iš žalio pieno, kuris atitinka LST 1137 reikalavimus.

7. Jeigu žalias pienas, naudojamas termiškai apdoroto geriamojo pieno gamybai, neperdirbamas per keturias valandas po jo priėmimo, jis turi būti atšaldytas iki +6°C arba žemesnės teigiamos temperatūros ir laikomas šioje temperatūroje iki perdirbimo.

8. Jeigu žalias pienas neperdirbamas per 36 valandas po jo priėmimo, prieš terminį apdirbimą būtina jį patikrinti. Jeigu tiesioginiu arba netiesioginiu metodu nustatoma, kad šio pieno bendras bakterijų skaičius 30°C temperatūroje viršija 300 000/1ml pieno, toks pienas negali būti naudojamas termiškai apdoroto geriamojo pieno gamybai.

Pastaba. 8 p. reikalavimai turi įsigalioti nuo 2000 m., kai įsigalios griežtesni LST 1137 reikalavimai. Iki to laiko bendras bakterijų skaičius 30°C temperatūroje, išlaikius neperdirbtą žalią pieną 36 valandas po priėmimo, turi neviršyti 1 000 000/1ml pieno.

 

IV. HIGIENA

 

9. Termiškai apdorotas geriamasis pienas turi būti gaminamas, laikomas, gabenamas ir pardavinėjamas laikantis HN 15 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“ nurodymų.

10. Termiškai apdorotame geriamajame piene neturi būti toksiškųjų elementų, pesticidų likučių, antibiotikų, mikotoksinų, hormoninių preparatų, radioaktyviųjų izotopų ir kitų žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų kiekių ir koncentracijų, kurie viršytų nurodytus HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.

11. Termiškai apdoroto geriamojo pieno mikrobiologiniai rodikliai turi atitikti nurodytus HN 26 „Maistinės žaliavos ir maisto produktai. Leidžiamas bakterinio užterštumo lygis“.

 

V. SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

12. Termiškai apdoroto geriamojo pieno užšalimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip minus 0,520°C.

13. Termiškai apdoroto geriamojo pieno lyginamasis svoris (tankis) turi būti ne mažesnis kaip 1028 gramų viename litre pieno, kurio riebumas 3,50 % (pagal svorį) arba ekvivalentiškas pienui, kurio riebumas yra kitoks.

14. Termiškai apdoroto geriamojo pieno baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2,90 % (pagal svorį) pienui, kurio riebumas 3,50 % (pagal svorį) arba ekvivalentiškas pienui, kurio riebumas yra kitoks.

Pastaba. 12-14 p. reikalavimai turi įsigalioti nuo 2002 m. sausio 1 d.

 

VI. NORMALIZAVIMAS IR SUDĖTIES PAKEITIMAS

 

15. Geriamojo pieno sudėtį galima pakeisti tokiais būdais:

- normalizuojant pagal riebalų kiekį – pridedant arba atskiriant grietinėlę arba pridedant nenugriebto, pusiau nugriebto ar nugriebto pieno;

- praturtinant baltymais, mineralinėmis druskomis arba vitaminais. Jeigu pridedama baltymų, jų kiekis produkte turi būti ne mažesnis kaip 3,80 % (pagal svorį);

- sumažinant laktozės kiekį, ją skaldant į gliukozę ir galaktozę.

 

VII. TERMINIS APDOROJIMAS

 

16. Reikalavimai pasterizuotam pienui:

16.1. pasterizuotas pienas turi būti:

a) pasterizuotas, naudojant įvairias temperatūros ir laiko kombinacijas, įgalinančias gauti ekvivalentišką efektą, arba

b) termiškai apdorotas aukštoje temperatūroje trumpą laiko tarpą (mažiausiai 71,7°C temperatūroje 15 sekundžių arba taikant kitokią ekvivalentišką temperatūros ir laiko kombinaciją);

16.2. pasterizuoto pieno fosfatazės reakcija turi būti neigiama, o peroksidazės reakcija – teigiama. Pasterizuotas pienas, kurio peroksidazės reakcija yra neigiama, turi būti ženklinamas kaip „pasterizuotas aukšta temperatūra“;

16.3. pasterizuotas pienas turi būti atšaldytas iki ne aukštesnės kaip 6°C temperatūros kaip galima greičiau po pasterizacijos.

17. Reikalavimai sterilizuotam pienui:

17.1. sterilizuotas pienas turi būti kaitintas ir sterilizuotas aukštesnėje kaip 100°C temperatūroje arba hermetiškai uždarytoje taroje, kurios dangtelis turi išlikti nepaliestas terminio apdorojimo metu, arba naudojant tolydinio srauto procesą ir aseptinį išpilstymą;

17.2. penkiolika parų uždaroje taroje 30°C temperatūroje išlaikytame sterilizuotame piene neturi būti jokių gedimo požymių arba juslinių rodiklių pokyčių. Jeigu būtina, laikymo sąlygas galima pakeisti, pieną išlaikant 7 paras uždaroje taroje +55°C temperatūroje.

18. Reikalavimai ultra aukšta temperatūra (UAT) apdorotam pienui:

18.1. UAT apdorotas pienas – tai pienas, gautas kaitriosios sterilizacijos būdu, pasiekiant trumpalaikį aukštos temperatūros poveikį (ne mažiau kaip 135°C, ne trumpiau kaip 1 sekundę), kuris užtikrina visų žalingų mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimą, ir išpilstant į aseptinę tarą. Fizikiniai, cheminiai ir jusliniai UAT apdoroto pieno pokyčiai yra minimalūs;

18.2. penkiolika parų uždaroje taroje 30°C temperatūroje išlaikytame UAT apdorotame piene neturi būti jokių gedimo požymių arba juslinių pokyčių. Jeigu būtina, laikymo sąlygas galima pakeisti, pieną išlaikant 7 paras uždaroje taroje +55°C temperatūroje;

18.3. UAT apdorotas pienas turi būti išpilstytas į aseptinę nepermatomą tarą tuoj pat po terminio apdorojimo;

18.4. jeigu pieno apdorojimui UAT taikomas procesas, kurio metu pienas tiesiogiai kontaktuoja su garais, garai turi būti gaminami iš maistui tinkamo vandens. Tokie garai neturi teršti pieno pašalinėmis medžiagomis. Be to, procesas turi būti atliekamas taip, kad termiškai apdorotame piene nepasikeistų vandens kiekis.

19. Aukštoje temperatūroje pasterizuotas pienas, UAT apdorotas pienas arba sterilizuotas pienas gali būti gaminamas iš termizuoto arba pradiniame technologinio proceso etape termiškai apdoroto pieno. Tokiu atveju pradinio terminio apdorojimo temperatūros/laiko kombinacija turi būti mažesnė arba ekvivalentiška pasterizacijos režimui, o pieno prieš antrinį terminį apdorojimą peroksidazės reakcija – teigiama. Pradinis terminis apdorojimas turi būti pažymėtas produktą lydinčiuose dokumentuose.

20. Termiškai apdoroto geriamojo pieno gamyboje turi būti naudojami valstybės priežiūros institucijų pareigūnų aprobuoti ir leisti naudoti kaitinimo procesai, kaitinimo temperatūra ir trukmė, kaitinimo įrangos tipai, srauto nukreipimo vožtuvai ir temperatūros kontrolės bei užrašymo prietaisai.

21. Temperatūros užrašymo prietaisų duomenys turi būti datuojami ir laikomi dvejus metus. Tiek laiko jų gali reikalauti valstybės priežiūros institucijų pareigūnai.

 

VII. ŽENKLINIMAS

 

22. Produktas ženklinamas vadovaujantis ūkio ministro 1998 04 16 įsakymu Nr. 137 patvirtintų Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių (Žin., 1998, Nr. 38-1024) nuostatomis ir šio reglamento 23-26 punktų reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

23. Termiškai apdoroto geriamojo pieno pavadinimas yra „pienas“, įvardijant jo pagaminimo būdą:

23.1. „normalizuotas nenugriebtas“, „nenormalizuotas nenugriebtas“ arba „natūralus“, „pusriebis“ ir „nugriebtas“ arba „liesas“;

23.2. „pasterizuotas“, „pasterizuotas aukšta temperatūra“, „sterilizuotas“, „apdorotas ultra aukšta temperatūra“ arba „apdorotas UAT“.

24. Ant produktų, apibrėžtų 3 ir 4 p., taros būtina nurodyti riebumą.

25. Jeigu termiškai apdorotas geriamasis pienas buvo normalizuotas arba jo sudėtis pakeista vienu iš 15 p. aprašytų būdų, tai privalu nurodyti ant produkto taros.

26. Pavadinime gali būti ir kitos produktą tikslinančios informacijos.

 

VIII. PAMATINIAI BANDINIŲ PAĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI

 

27. Bandiniai imami pagal žemės ūkio ministro 2000 07 17 įsakymu Nr. 223 patvirtintą Termiškai apdoroto pieno, skirto tiesiogiai vartoti žmonėms, analizės metodų taikymo techninį reglamentą (Žin., 2000, Nr. 99-3145).

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

28. Fosfatazės ir peroksidazės aktyvumas bei užšalimo temperatūra nustatoma pagal žemės ūkio ministro 2001 03 23 įsakymu Nr. 72 patvirtintą Žalio ir termiškai apdoroto pieno analizės metodų taikymo techninį reglamentą (Žin., 2001, Nr. 28-914).

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

29. Pieno tankis, riebalų ir baltymų kiekis jame nustatomas pagal žemės ūkio ministro 2000 07 17 įsakymu Nr. 223 patvirtintą Termiškai apdoroto pieno, skirto tiesiogiai vartoti žmonėms, analizės metodų taikymo techninį reglamentą (Žin., 2000, Nr. 99-3145).

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

______________

PATVIRTINTA

l. e. žemės ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210

 

PRIVALOMIEJI FERMENTINIŲ SŪRIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką pateikiamiems fermentiniams sūriams (KPN kodas 0406).

Reikalavimai parengti remiantis šiais dokumentais:

1990 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEC) Nr. 2204/90, nustatantis su sūriais susijusias papildomas bendrąsias taisykles organizuojant pieno ir pieno produktų rinką;

1990 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentas (EEC) Nr. 2742/90, nustatantis detalias Tarybos reglamento Nr. 2204/90 taikymo taisykles;

„Codex Alimentarius komisijos standartas A-6:1978, I perž. – 1999. „Sūriai. Bendrieji reikalavimai.

Preambulės pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Šie privalomieji kokybės reikalavimai taikomi fermentiniams sūriams (toliau – sūriams), atitinkantiems 2-ajame skyriuje pateiktas sąvokas, įskaitant tas sūrio rūšis, kurioms yra patvirtinti specialieji arba grupiniai standartai. Atskirų sūrių rūšių ar jų grupių standartuose gali būti specifiškesnių reikalavimų ir tokiais atvejais tie specifiškesni reikalavimai taikomi tai sūrio rūšiai ar jų grupei.

 

II. SĄVOKOS

 

2. Sūris – tai nokintas arba nenokintas minkštas arba puskietis, kietas arba labai kietas produktas (galintis turėti dangą arba apvalkalą), kuriame išrūgų baltymų/kazeino santykis ne didesnis kaip piene ir gaunamas:

a) visiškai arba iš dalies (su)traukinant nenugriebtą, iš dalies nugriebtą arba nugriebtą (liesą) pieną, ir (arba) iš pieno gautas žaliavas veikiant šliužo fermento arba kitų tinkamų pieną traukinančių fermentų preparatais, iš dalies pašalinant dėl sutraukinimo susidariusias išrūgas, ir (arba)

b) naudojant gamybos technologijas, apimančias pieno ir (arba) iš jo gautų žaliavų traukinimą, jei galutinis produktas turi tokias pačias fizikines, chemines ir juslines charakteristikas, kaip ir pagamintas a) punkte nurodytu būdu.

3. Nokinamas sūris – sūris, kuris netinka vartoti tik ką pagamintas, bet turi būti išlaikytas tiek laiko, tokioje temperatūroje ir tokiomis sąlygomis, kuriose įvyktų būdingi sūriui fizikiniai ir cheminiai pokyčiai.

4. Pelėsinis sūris – sūris, kuris noksta dėl tam tikrų pelėsių augimo sūrio masėje arba paviršiuje.

5. Sūryminis sūris – sūryme nokinamas sūris.

6. Nenokinamas arba šviežias sūris – sūris, kuris tinka vartoti tik ką pagamintas.

 

III. SUDĖTIS

 

7. Žaliavos

7.1. Pienas ir (arba) iš pieno gauti produktai.

7.2. Kazeinai ir kazeinatai sūrių gamyboje gali būti naudojami tik esant technologiniam būtinumui ir gavus atskirą leidimą.

8. Leistini ingredientai

8.1. Pienarūgščių ir (arba) aromatinių bakterijų kultūrų raugai ir kitų nekenksmingų mikroorganizmų kultūros.

8.2. Šliužo fermentas ir kiti tinkami pieną traukinantys fermentai.

8.3. Natrio chloridas.

8.4. Geriamasis vanduo.

8.5. Maisto produktai ar jų sudedamosios dalys, suteikiantys produktui aromatą ir skonį.

9. Skonį ir kvapą gerinančios ne pieno kilmės medžiagos gali būti dedamos skoninėms savybėms pagerinti, tačiau jos neturi pakeisti pieno sudedamųjų dalių. Priedai turi atsispindėti sūrio pavadinime.

 

IV. MAISTO PRIEDAI

 

10. Sūrių gamyboje gali būti vartojami HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ nurodyti maisto priedai, neviršijant nustatytų kiekių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

V. TERŠALAI

 

11. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai turi neviršyti nurodytų HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.

 

VI. HIGIENA

 

12. Produktai gaminami, laikomi, gabenami ir pardavinėjami laikantis HN 15 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų.

13. Bakterinio užterštumo lygis gatavame produkte turi neviršyti maksimalių ribų, nurodytų HN 26 „Maistinės žaliavos ir maisto produktai. Leidžiamas bakterinio užterštumo lygis“.

 

VII. KLASIFIKACIJA

 

14. Sūriai klasifikuojami pagal tris pagrindines charakteristikas: riebumą, kietumą ir nokinimo proceso ypatumus, atsižvelgiant į tarptautinės prekybos reikalavimus.

15. Sūrių riebumas įvertinamas sausosios medžiagos riebalų kiekiu, kaip nurodyta lentelėje:

Sausosios medžiagos riebalų kiekis

Sūrių charakteristika

Lygus arba daugiau kaip 60,0 %

Labai riebūs

Lygus arba daugiau kaip 45,0 %, bet mažiau kaip 60,0 %

Riebūs

Lygus arba daugiau kaip 25,0 %, bet mažiau kaip 45,0 %

Vidutinio riebumo

Lygus arba daugiau kaip 10,0 %, bet mažiau kaip 25,0 %

Mažo riebumo

Mažiau kaip 10,0 %

Liesi

 

16. Sūrių kietumas vertinamas atsižvelgiant į neriebalinės sūrio medžiagos drėgmės kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

sūrio drėgmės masė

–––––––––––––––––––––––––––– × 100

sūrio masė – sūrio riebalų masė

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

17. Sūrių kietumo charakteristikos pateikiamos lentelėje:

Neriebalinės sūrio medžiagos drėgmės masė, %

Sūrių charakteristika

Mažiau kaip 51,0

Labai kieti

49,0-56,0

Kieti

54,0-69,0

Puskiečiai

Daugiau kaip 67,0

Minkšti

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

VIII. ŽENKLINIMAS

 

18. Sūriai ženklinami vadovaujantis ūkio ministro 1998 04 16 įsakymu Nr. 137 patvirtintų Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių (Žin., 1998, Nr. 38-1024) nuostatomis ir šio reglamento 19-24 punktų reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

19. Produkto pavadinime be žodžio „sūris“ gali būti sūrio rūšies arba simbolinis pavadinimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

20. Jeigu produkto pavadinime yra tik žodis sūris ir nenurodytas sūrio rūšies ar simbolinis pavadinimas, tuomet nurodomas sūrio klasifikacinis pavadinimas pagal 3–6 bei 17 punktus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

21. Kartu su pavadinimu turi būti nurodytas sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis % arba sūrio masės riebalų kiekis %. Papildomai gali būti nurodomas sūrio klasifikacinis pavadinimas pagal 15 punktą.

Papildyta punktu:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

22. Kai sūris gaminamas iš ne karvių pieno, produkto pavadinime turi būti žodžiai, pažymintys, kokio gyvulio tas pienas. Kai maišomas daugiau nei vienos rūšies gyvulių pienas, tai gyvulių rūšys nurodomos santykinio pieno kiekio mažėjimo tvarka.

23. Produkto pavadinime turi atsispindėti pridėti prieskoniai arba aromatinės medžiagos, išskyrus sūrius, kuriuose šių medžiagų buvimas yra tradicinis.

24. Visi ingredientai, išskyrus pieninius, raugo kultūras, šliužo fermentą ir kitus traukinančius fermentus, turi būti nurodyti etiketėje jų kiekio mažėjimo tvarka.

 

IX. PAMATINIAI SŪRIŲ BANDINIŲ PAĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI

 

25. Bandiniai imami pagal LST EN ISO 707 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių ėmimo taisyklės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

26. Riebalų kiekis nustatomas pagal LST ISO 1735 „Sūriai ir lydyti sūriai. Riebalų kiekio nustatymas. Gravimetrinis metodas“.

27. Sausosios medžiagos kiekis nustatomas pagal LST IDF 4A „Sūriai ir lydyti sūriai. Bendrojo sausųjų medžiagų kiekio nustatymas“.

28. Chloridų kiekis nustatomas pagal LST ISO 5943 „Sūris ir lydyto sūrio produktai. Chloridų kiekio nustatymas. Potenciometrinio titravimo metodas.

Papildyta punktu:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

______________

PATVIRTINTA

l. e. žemės ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210

 

PRIVALOMIEJI LYDYTŲ SŪRIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką pateikiamiems lydytiems sūriams ir jų produktams (KPN kodas 0406.30), pagamintiems Lietuvoje ir importuotiems.

Reikalavimai parengti atsižvelgiant į šiuos dokumentus:

1990 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEC) Nr. 2204/90, nustatantis su sūriais susijusias papildomas bendrąsias taisykles organizuojant pieno ir pieno produktų rinką;

1990 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentas (EEC) Nr. 2742/90, nustatantis detalias Tarybos reglamento Nr. 2204/90 taikymo taisykles;

Codex Alimentarius komisijos standartai:

A-8(a):1978 Firminių pavadinimų lydyti sūriai ir tepami lydyti sūriai. Bendrieji reikalavimai;

A-8(b):1978 Lydyti sūriai ir tepami lydyti sūriai. Bendrieji reikalavimai;

A-8(c):1978 Lydytų sūrių preparatai. Bendrieji reikalavimai.

Peržiūrėto A-8 standarto projektas, parengtas Tarptautinės pienininkystės federacijos (Proposed draft revised standard A-8 for processed cheese and processed cheese preparations – CX/MMP 96/4. Appendix I).

Preambulės pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Šie privalomieji kokybės reikalavimai taikomi visiems produktams, atitinkantiems 2-ajame skyriuje pateiktas sąvokas.

 

II. SĄVOKOS

 

2. Lydytas sūris, tepamas lydytas sūris – pieno produktas, gaminamas iš sūrio, pridedant arba nepridedant kitų pieno produktų ir gaunamas:

a) maišant, lydant ir emulguojant sūrį karščiu ir emulsikliais, ir (arba)

b) naudojant gamybos technologijas, įskaitant lydymą, kurių galutinis produktas būtų emulguotas ir turėtų tokias pačias fizikines, chemines ir juslines charakteristikas, kaip ir pagamintas a) punkte apibūdintu būdu.

Pagrindinė šio produkto gamybos žaliava yra sūris. Sūrio kilmės sausoji medžiaga turi sudaryti ne mažiau kaip 50 % galutinio produkto sausosios medžiagos.

3. Lydytų sūrių preparatas (lydytų sūrių produktas, lydytų sūrių pasta) – tai pieno produktas, gaminamas iš sūrio ir kitų pieno produktų, gaunamas:

a) maišant, lydant ir emulguojant sūrį ir kitas žaliavas karščiu ir emulsikliais, ir (arba)

b) naudojant gamybos technologijas, įskaitant lydymą, kurių galutinis produktas būtų emulguotas ir turėtų tokias pačias fizikines, chemines ir juslines charakteristikas, kaip ir pagamintas (a) punkte apibūdintu būdu.

Sūrio kilmės sausoji medžiaga turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % galutinio produkto sausosios medžiagos.

 

III. PAGRINDINIAI SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

4. Žaliavos

4.1. Gali būti naudojamos tik 2-ajame skyriuje nurodytos žaliavos su sąlyga, kad laktozės kiekis galutiniame produkte neviršytų 5 %.

4.2. Kazeinas ir kazeinatai gali būti naudojami tik gavus atskirą leidimą ir su sąlyga, kad jų kiekis būtų ne didesnis kaip 5 %.

5. Leistini ingredientai

5.1. Prieskoniai ir (arba) prieskoninės daržovės tokiais kiekiais, kad suteiktų produktui būdingas savybes.

5.2. Maisto produktai, išskyrus cukrus, dedami dėl skonio ir kvapo tokiais kiekiais, kad suteiktų produktui būdingas savybes, bet pridėtų produktų sausosios medžiagos kiekis turi neviršyti 1/6 galutinio produkto sausosios medžiagos kiekio.

5.3. Cukrūs (tik lydytų sūrių preparatams). Cukrų kiekis įskaičiuojamas į bendrą pridėtų ne pieno kilmės maisto produktų kiekį.

5.4. Nekenksmingų bakterijų kultūros.

5.5. Nekenksmingi ir tinkami fermentai.

5.6. Natrio chloridas.

5.7. Vanduo.

5.8. Želatina ir krakmolas (tik sūrių preparatams su sąlyga, kad jų maksimalus kiekis būtų ne daugiau kaip 10 g/kg įskaitant ir kitas stabilizuojančias medžiagas, jeigu jos naudojamos).

6. Sudėtis

Sausosios medžiagos kiekis turi būti ne mažesnis kaip 20 % masės.

6.1. Minimalus sausosios medžiagos kiekis turi būti siejamas su minimaliu sausosios medžiagos riebalų kiekiu kaip nurodyta lentelėje:

Pieno riebalų kiekis sausojoje medžiagoje, %

Minimalus sausosios medžiagos kiekis, %

 

Lydyti sūriai

Tepami lydyti sūriai ir lydytų sūrių preparatai

65

53

45

60

52

44

55

51

44

50

50

43

45

48

41

40

46

39

35

44

36

30

42

33

25

40

31

20

38

29

15

37

29

10

36

29

mažiau kaip 10

34

29

 

7. Šiluminis apdorojimas

Gamybos metu produktai turi būti kaitinami 70°C temperatūroje ne mažiau kaip 30 s, 80°C – ne mažiau kaip 15 s arba taikomas lygiavertis laiko ir temperatūros derinys.

 

IV. MAISTO PRIEDAI

 

8. Gali būti vartojami tik HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ nurodyti maisto priedai neviršijant nustatytų ribų.

 

V. TERŠALAI

 

9. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai turi neviršyti nurodytų HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.

 

VI. HIGIENA

 

10. Produktai gaminami, laikomi, gabenami ir pardavinėjami laikantis HN 15 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų.

11. Bakterinio užterštumo lygis gatavame produkte turi neviršyti maksimalių ribų, nurodytų HN 26 „Maistinės žaliavos ir maisto produktai. Leidžiamas bakterinio užterštumo lygis“.

 

VII. ŽENKLINIMAS

 

12. Lydyti sūriai ženklinami vadovaujantis ūkio ministro 1998 04 16 įsakymu Nr. 137 patvirtintų Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių (Žin., 1998, Nr. 38-1024) nuostatomis ir šio reglamento 13 punkto reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

13. Produktų pavadinimas

13.1. Produkto pavadinimas turi būti „lydytas sūris“ arba „lydyto sūrio preparatas“. Kaip alternatyva terminui „preparatas“ gali būti vartojamas „produktas“ arba „pasta“.

13.2. Produktas gali būti vadinamas „Lydytas __________sūris“ arba „_________lydytas sūris“, įrašant natūralaus sūrio pavadinimą, jeigu tam sūriui taikomas valstybinis standartas su sąlyga, kad:

– sūrio mišinyje, iš kurio pagamintas produktas, yra ne mažiau kaip 75 % deklaruojamos sūrio rūšies;

– nededami kiti pieno produktai, išskyrus sviestą ar kitus pieno riebalų produktus, kurie dedami norint pasiekti deklaruojamai sūrio rūšiai būdingą sausosios medžiagos riebalų kiekį.

13.3. Produktai gali būti nevadinami natūralaus sūrio pavadinimu, bet sūrio, suteikiančio produktui būdingą skonį, pavadinimas pateikiamas taip: „lydytas sūris su ____________“, įrašant natūralaus sūrio pavadinimą su sąlyga, kad ne mažiau kaip 5% galutinio produkto sausųjų medžiagų sudarytų deklaruojamo sūrio sausosios medžiagos.

13.4. Produkto sausosios medžiagos riebalų kiekis turi būti ne mažesnis kaip deklaruojamo natūralaus sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis.

13.5. Tuo atveju, kai produkto sudėtyje yra prieskonių, prieskoninių daržovių arba natūralių maisto produktų, produkto pavadinimas turėtų būti vienas iš nurodytų, papildytas žodžiais „su _________“, į tuščią tarpą įrašant bendruosius ar įprastinius prieskonių ar maisto produktų pavadinimus jų kiekio mažėjimo tvarka.

 

VIII. PAMATINIAI BANDINIŲ PAĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI

 

14. Bandiniai imami pagal LST EN ISO 707 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių ėmimo taisyklės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

15. Sausosios medžiagos kiekis nustatomas pagal LST IDF 4A „Sūriai ir lydyti sūriai. Bendrojo sausųjų medžiagų kiekio nustatymas“.

16. Riebalų kiekis nustatomas pagal LST ISO 1735 „Sūriai ir lydyti sūriai. Riebalų kiekio nustatymas. Gravimetrinis metodas“.

17. Chloridų kiekis nustatomas pagal LST ISO 5943 „Sūris ir lydyto sūrio produktai. Chloridų kiekio nustatymas. Potenciometrinio titravimo metodas“.

Papildyta punktu:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

______________

PATVIRTINTA

l. e. žemės ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210

 

PRIVALOMIEJI PIENO RIEBALŲ PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką patiekiamiems pieno riebalų produktams (CN kodas 0405.10,20), pagamintiems Lietuvoje ir importuotiems.

Reikalavimai parengti remiantis žemiau nurodytais dokumentais:

Tarybos reglamentu (EC) Nr. 804/68, priimtu 1969 m. birželio 27 d., dėl bendros pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo;

Tarybos reglamentu (EEC) Nr. 1898/87, priimtu 1987 m. liepos 2 d., dėl pieno ir pieno produktų pavadinimų apsaugos;

Tarybos reglamentu (EC) Nr. 2991/94, priimtu 1994 m. gruodžio 5 d., nustatančiu tepamų riebalų standartus;

Komisijos reglamentu (EEC) Nr. 454/95, priimtu 1995 m. vasario 28 d., nustatančiu detalias sviesto ir grietinėlės pateikimo į rinką taisykles;

Komisijos reglamentu (EC) Nr. 577/97, priimtu 1997 m. balandžio 1 d., dėl Tarybos reglamento (EC) Nr. 2991/94, apibrėžiančio tepamų riebalų standartus, ir Tarybos reglamento (EEC) Nr. 1898/87 dėl pieno ir pieno produktų pavadinimo apsaugos rinkoje taikymo taisyklių;

Komisijos reglamentu (EC) Nr. 623/98, priimtu 1998 m. kovo 19 d., papildančiu reglamentą (EC) Nr. 577/97, nustatantį kai kurias Tarybos reglamento (EC) Nr. 2991/94 taikymo taisykles, ir Tarybos reglamentą (EEC) Nr. 1898/87;

Codex Alimentarius komisijos standartu A-1:1971 „Sviestas ir išrūgų sviestas. Bendrieji reikalavimai“;

Peržiūrėto standarto A-1 projektu (Draft revised standard for butter, advanced to step 8 of the Codex procedure.-ALINORM 97/11, App. II).

 

1. TAIKYMO SRITIS

 

Šie reikalavimai taikomi produktams, atitinkantiems šio dokumento 2-ajame skyriuje pateiktas sąvokas.

 

2. SĄVOKOS

 

2.1. Sviestas – tai riebi, išimtinai pieno kilmės „vanduo-riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 %, bet ne daugiau kaip 90 %, skirta tiesiogiai vartoti arba perdirbti.

2.2. Lietuviškas valstiečių sviestas* – tai išimtinai pieno kilmės „vanduo-riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 71,5 %, bet ne daugiau kaip 73,5 %.

2.3. Mažesnio riebumo sviestas arba 3/4 riebumo sviestas – tai išimtinai pieno kilmės „vanduo-riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 62 %.

2.4. Mažo riebumo sviestas arba 1/2 riebumo sviestas – tai išimtinai pieno kilmės „vanduo-riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 39 %, bet ne daugiau kaip 41 %.

2.5. Išrūgų sviestas – 2.1 p. apibūdintas produktas, skirtas perdirbti.

2.6. X % riebumo tepami pieno riebalai – tai išimtinai pieno kilmės „vanduo-riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra, %:

daugiau kaip 62, bet mažiau kaip 80;

daugiau kaip 41, bet mažiau kaip 60;

mažiau kaip 39.

2.7. Sviesto gaminys – tai išimtinai pieno kilmės „vanduo-riebaluose“ emulsija su skonio ir/arba kvapo priedais, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 62 %, bet mažiau kaip 75 %.

 

3. PAGRINDINIAI SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

3.1. Žaliavos

Pienas, iš pieno gauti produktai.

3.2. Leistini ingredientai

3.2.1. Natrio chloridas (valgomoji druska).

3.2.2. Pieno rūgšties bakterijų kultūrų raugai.

3.2.3. Geriamasis vanduo.

3.2.4. Maisto produktai ar jų sudedamosios dalys, suteikiantys produktui aromatą ir skonį.

3.3. Maisto priedai

Leidžiami vartoti maisto priedai, pateikti HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“.

3.4. Pagrindinė sviesto sudėtis

Sudėties rodikliai, %

Sviestas

Lietuviškas valstiečių sviestas

Mažesnio riebumo sviestas

Mažo riebumo sviestas

Išrūgų sviestas

Pieno riebalai, ne mažiau kaip

80

71,5

60

39

80

Sausoji neriebalinė pieno medžiaga, ne daugiau kaip

2

2,5

nereglamentuojama

nereglamentuojama

2

Drėgmė, ne daugiau kaip

16

25

nereglamentuojama

nereglamentuojama

16

 

3.5. Drėgmės pasiskirstymas

Drėgmės pasiskirstymas nustatomas tik sviestui ir turi būti ne mažesnis kaip 4 balai.

3.6. Juslinė charakteristika*

Pagrindiniai jusliniai rodikliai nustatomi tik sviestui ir turi būti ne žemesni už nurodytuosius:

Išvaizda

4–5 balai

Skonis ir kvapas

4–5 balai

Konsistencija

4–5 balai.

 

4. TERŠALAI

 

Cheminių teršalų koncentracijos ir užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai turi neviršyti HN 54 nurodytųjų.

 

5. HIGIENA

 

5.1. Produktai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir pardavinėjami laikantis HN 15:1998 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų.

5.2. Mikrobinio užterštumo lygiai turi neviršyti normoje HN 26 nurodytųjų.

 

6. ŽENKLINIMAS

 

6.1. Be „Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių“ (Žin., 1998, Nr. 38-1024, Nr. 56-1573), reikalavimų, taikomi žemiau nurodytieji.

6.2. Produkto pavadinime turi būti žodžiai pagal 2 skyriaus „Sąvokos“ pateiktą suskirstymą.

6.3. Produktų, apibrėžtų 2.6, 2.7 p., etiketėse būtina nurodyti riebalų kiekį.

6.4. Žodis sviestas kartu su kitais žodžiais gali būti vartojamas sudėtiniuose produktuose, kuriuose pagrindinę dalį sudaro sviestas, kai galutiniame produkte pieno riebalai sudaro mažiausiai 75 %, o kitos ne pieno kilmės medžiagos, įdėtos gamybos proceso metu, nėra pieno sudėtinių dalių pakaitalas.

6.5. Žodis sviestas gali būti vartojamas kartu su žodžiu arba žodžių grupe pažymėti produktams, turintiems savo sudėtyje alkoholinių gėrimų bei cukraus ir mažiausiai 34 % pieno riebalų.

 

7. PAMATINIAI BANDINIŲ PAĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI

 

7.1. Bandiniai paimami pagal LST ISO 707 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių paėmimo metodai“.

7.2. Pieno riebalų, drėgmės ir sausosios neriebalinės pieno medžiagos kiekiai nustatomi pagal LST ISO 3727 „Sviestas. Drėgmės, sausosios neriebalinės medžiagos ir riebalų kiekių nustatymas tame pačiame bandinyje“.

7.3. Drėgmės pasiskirstymas nustatomas pagal IDF 112A:1989 „Sviesto drėgmės dispersijos nustatymas“. Kol šis dokumentas bus įteisintas, drėgmės pasiskirstymas nustatomas pagal šio dokumento 1 priedą.

7.4. Juslinė charakteristika nustatoma pagal šio dokumento 2 priedą.

7.5. Cheminių teršalų koncentracijos ir užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai nustatomi HN 54:1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“ nurodytais metodais.

7.6. Mikrobinės taršos lygis nustatomas HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ nurodytais metodais.

7.7.** Augaliniai riebalai aptinkami: pagal ISO 3594 „Pieno riebalai. Augalinių riebalų nustatymas chromatografijos būdu (pamatinis metodas)“.

7.8.** Druskos kiekis (jeigu sviestas sūdytas) nustatomas pagal ISO 1738 „Sviestas. Druskos kiekio nustatymas“.

______________

1 priedas

 

Sviesto drėgmės dispersijos nustatymas

 

1. Įranga ir reagentai

 

Stačiakampiai indikatoriniai lapeliai, kurių matmenys maždaug 40 mm x 78 mm.

Gerai įtempta pjovimo viela, kurios skersmuo (0,2–0,3) mm, ar kitas tinkamas pjovimo prietaisas.

Pincetas iš nerūdijančio plieno.

Mentelė iš nerūdijančio plieno.

Etaloninė drėgmės dispersijos skalė (žr. iliustraciją).

PASTABA. Dispersija, etaloninėje skalėje klasifikuota kaip 2A, 2B ir 2C, reiškia lygiavertę sviesto drėgmės dispersiją, nors ir skiriasi išvaizda. Tas pat pasakytina ir apie 3A, 3B bei 3C dispersiją.

 

2. Bandinių paėmimas

 

Bandiniai paimami pagal LST ISO 707.

Paimti bandiniai prieš analizę laikomi (13±2)°C temperatūroje ir tokie perduodami tirti.

 

3. Analizė

 

3.1. Bandiniai palaikomi (13±2)°C temperatūroje ne mažiau kaip 24 h.

3.2. Iš pakuotės išimtas bandinys padedamas ant tinkamo pagrindo. Pjovimo viela ar kitu pjauti tinkamu prietaisu vienu paspaudimu, bet iš lėto, atpjaunamas glotnus ir lygus mėginys.

PASTABA. Pjaunant kiek tik įmanoma turi būti išvengta bet kokio sviesto deformavimo, nes jis gali pakeisti drėgmės pasiskirstymą.

Būtina vengti bet kokio vėlesnio tiriamosios pjautinės sviesto mėginio plokštumos ir kitos sviesto dalies pjautinės plokštumos bei pjovimo vielos lietimosi.

3.3. Tik atpjovus, pincetu prie mėginio pjautinio paviršiaus priglaudžiamas indikatorinis lapelis taip, kad šiurkščioji lapelio pusė glaustųsi prie sviesto paviršiaus. Atstumas nuo lapelių kraštų iki pjautinio sviesto paviršiaus kraštų turi būti ne mažesnis kaip 1 cm. Lapelis švelniai priglaudžiamas mentele, neleidžiant jam slysti sviesto paviršiumi. Po (20–30) s lapelis atsargiai nuimamas nuo sviesto.

3.4. Lapelio pusė, kuri nelietė sviesto, palyginama su etalonine dispersijos skale. Tiriamojo sviesto drėgmės dispersijos rodiklis bus tas, kuris atitiks panašiausią etaloninės skalės vaizdą.

 

4. Pakartojamumas

 

PASTABA. Organizuojant tarplaboratorinius tyrimus susiduriama su rimtais sunkumais, nes reikalavimai sviesto mėginių drėgmės dispersijos stabilumui persiuntimo laikotarpiu negalėtų būti patenkinami, tad šis metodas yra apibūdinamasis arba 1-osios klasės metodas (pagal Codex terminologiją). Todėl nurodomas pakartojamumo rodiklis yra gautas vienoje laboratorijoje.

Dviejų tyrimų, atliktų kartu arba tuoj pat vienas po kito to paties analitiko, naudojantis gretimais sviesto mėginio plokštumos paviršiais, rezultatų skirtumas turi neviršyti etaloninės skalės 1 tarpsnio.

PASTABA. Jeigu dviejų kartotinių analizių rezultatų skirtumas viršija etaloninės skalės 1 tarpsnį, tai rodo nevienodą drėgmės pasiskirstymą. Tada turi būti atlikta trečia to paties bandinio analizė. Šių 3 analizių rezultatų vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, turi būti pateikiamas kaip drėgmės dispersiškumo rodiklis.

Iliustracija. Etaloninė drėgmės dispersijos skalė

______________

2 priedas

 

Sviesto juslinis vertinimas

 

1. Taikymo sritis

Šios instrukcijos tikslas – numatyti vienodą sviesto juslinio įvertinimo metodiką, taikomą ES valstybėse narėse.

2. Sąvokos

Juslinis vertinimas – produkto charakteringų savybių tikrinimas juslės organais.

Ekspertų komisija – grupė ekspertų, dirbančių ekspertizės metu nepriklausomai vienas nuo kito.

Įvertinimas balais- tai juslinis vertinimas, kurį atlieka ekspertų komisija, naudodamasi skaitmenine skale ir ydų nomenklatūra.

Rūšiavimas – kokybės klasifikacija, atliekama remiantis vertinimu.

Kontroliniai dokumentai (degustacijos aktai) – tai dokumentai, kuriuose registruojami individualūs ekspertų kiekvienos juslinės produkto ypatybės vertinimai balais ir galutinis produkto vertinimas. (Šiuose dokumentuose taip pat gali būti užrašoma produkto cheminė sudėtis).

3. Degustacinė

3.1. Būtina imtis priemonių, kad ekspertų darbui degustacinėje neturėtų įtakos išorės veiksniai.

3.2. Degustacijos patalpoje turi nebūti pašalinio kvapo. Ši patalpa turi būti lengvai valoma, sienos šviesios spalvos.

3.3. Degustacijos patalpų apšvietimas turi būti toks, kad neturėtų įtakos produkto vertinimui, o jų temperatūra – reguliuojama (valdoma).

4. Ekspertų atranka

Ekspertai turi būti susipažinę su sviesto produktais ir būti kompetentingi vertinti jusle. Jų kompetenciją turi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per metus) patikrinti kompetentinga institucija.

5. Reikalavimai komisijai

Ekspertų komisijos narių skaičius turi būti nelyginis, bet ne mažesnis kaip trys. Dauguma turi būti kompetentingos institucijos darbuotojai arba įgalioti asmenys, nedirbantys pieno pramonėje.

6. Kiekvienos charakteringos savybės įvertinimas

6.1. Juslinės analizės metu vertinamos šios trys charakteringos savybės: išvaizda, konsistencija, skonis ir kvapas.

Išvaizdai priskiriami šie kriterijai: spalva, vizualus (matomas plika akimi) švarumas, pelėsių augimas ir vandens dispersija.

Konsistencijai priklauso šie rodikliai: kietumas ir tepumas.

Sviesto konsistencijai įvertinti gali būti naudojami fizikiniai metodai. Komisija (ES) numato ateityje šiuos metodus harmonizuoti.

Žymūs nuokrypiai nuo rekomenduojamos temperatūros trukdo patikimai įvertinti konsistenciją, skonį ir kvapą.

6.2. Kiekviena charakteringa savybė turi būti įvertinta atskirai. Balinis vertinimas turi būti atliekamas pagal 1-ąją lentelę.

6.3. Norint pasiekti vertinimo vienodumo pageidaujama, kad, prieš pradėdami juslinį tiriamų bandinių vertinimą, ekspertai kartu įvertintų vieno ar daugiau etaloninių bandinių išvaizdą, konsistenciją, skonį ir kvapą.

6.4. Priėmimui būtini vertinimo dydžiai:

 

Maksimalus balų skaičius

Minimalus balų skaičius

Išvaizda

5

4

Konsistencija

5

4

Skonis ir kvapas

5

4

Kai nesurenkamas būtinas balų skaičius, teikiamas defekto apibūdinimas. Kiekvieno eksperto balai už kiekvieną savybę turi būti įrašomi į kontrolinį dokumentą (degustacijos aktą). Produktas priimamas arba atmetamas remiantis daugumos sprendimu. Atvejai, kai atskirų ekspertų balinis konkrečios savybės įvertinimas skiriasi daugiau nei vienu balu, neturėtų būti dažni (ne dažniau kaip kartą per 20 bandinių). Priešingu atveju komisijos pirmininkas turėtų tikrinti komisijos kompetenciją.

7. Priežiūra

Komisijos pirmininkas, kuris turi būti oficialus kompetentingos institucijos darbuotojas ir gali būti ekspertų komisijos nariu, atsako už visą procedūrą. Jis privalo užrašyti kiekvienos savybės vertinimus kontroliniame dokumente ir patvirtinti, ar produktas priimtas, ar atmestas.

8. Bandinių paėmimas ir paruošimas

8.1. Pageidautina, kad bandinių atpažinimas vertinimo metu būtų laikomas paslaptyje, kad nebūtų jokio šališkumo.

Tai turi atlikti komisijos pirmininkas prieš vertinimą, nedalyvaujant kitiems komisijos nariams.

8.2. Kai juslinis vertinimas atliekamas šaltame sandėlyje, bandiniai imami sviesto grąžtu. Jeigu juslinis įvertinimas atliekamas kitoje vietoje nei minėta, turėtų būti imamas ne mažesnis kaip 500 g bandinys.

8.3. Vertinimo metu sviesto temperatūra turi būti nuo 10 oC iki 12 oC. Didesnių temperatūros svyravimų bet kuriuo atveju turi būti išvengta.

1 lentelė

 

Sviesto juslinių rodiklių įvertinimas

 

Išvaizda

Konsistencija

Skonis ir aromatas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Balai

Defektų numeriai1

Aprašomoji charakteristika

Balai

Defektų numeriai

Aprašomoji charakteristika

Balai

Defektų numeriai

Aprašomoji charakteristika

5

 

l. gera aukščiausia kokybė (vienoda, nėra išsiskyrusios drėgmės)

5

 

l. gera ideali aukščiausioji kokybė (gerai tepasi)

5

 

l. geras aukščiausioji kokybė (absoliučiai grynas, puikus  aromatas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

gera2

4

 

gera2

4

 

geras2

 

 

nėra aiškių defektų

17

 

kietas

 

nėra aiškių defektų

 

 

 

18

 

minkštas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

patenkinama (nežymūs

3

 

patenkinama (nežymūs

3

 

patenkinamas (nežymūs

 

 

defektai)

 

 

defektai)

 

 

defektai)

 

1

išsiskyrusi drėgmė

 

14

trapus, birus

 

21

negrynas

 

2

nevienodas (dviejų

 

 

 

 

22

pašalinis prieskonis

 

 

spalvų)

 

15

panašus į tešlą

 

25

rūgštus

 

3

sluoksniuotas, dryžuotas

 

16

tąsus, lipnus

 

27

perpasterizuotos grietinėlės

 

4

margas, marmurinis

 

17

kietas

 

 

prieskonis, svilėsių

 

5

dėmėtas

 

 

 

 

 

prieskonis

 

6

išsiskyrę skysti riebalai

 

18

minkštas

 

33

pašarų prieskonis

 

7

perdažytas

 

 

 

 

34

kartus skonis

 

8

silpnos konsistencijos,

 

 

 

 

35

persūdytas

 

 

nepakankamai apdorotas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

bloga (aiškūs defektai)

2

 

bloga (aiškūs defektai)

2

 

blogas (ryškūs defektai)

 

1

išsiskyrusi drėgmė

 

14

trapus, purus

 

21

negrynas

 

3

sluoksniuotas, dryžuotas

 

 

 

 

22

pašalinis prieskonis

 

4

margas, marmurinis

 

15

panašus į tešlą

 

23

senstelėjusio sviesto skonis

 

6

išsiskyrę skysti riebalai

 

 

 

 

25

rūgštus

 

10

pašalinės priemaišos

 

16

tąsus, lipnus

 

32

oksidacijos, metalo prieskonis

 

11

supelijęs

 

 

 

 

33

pašarų prieskonis

 

12

neištirpusi druska

 

17

kietas

 

34

kartus

 

 

 

 

 

 

 

35

persūdytas

 

 

 

 

18

minkštas

 

36

padusęs, puvėsių prieskonis

 

 

 

 

 

 

 

37

chemikalų prieskonis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

labai bloga (ryškūs

1

 

labai bloga (ryškūs

1

 

labai blogas (ryškūs defektai)

 

 

defektai)

 

 

defektai)

 

22

pašalinis prieskonis

 

1

išsiskyrusi drėgmė

 

14

trapus, purus

 

24

sūrio prieskonis

 

3

sluoksniuotas, dryžuotas

 

 

 

 

25

rūgštus

 

4

margas, marmurinis

 

15

panašus į tešlą

 

26

mielių prieskonis

 

5

margas, dėmėtas

 

 

 

 

28

pelėsių prieskonis

 

6

išsiskyrę laisvi riebalai

 

16

tąsus, lipnus

 

29

aitrus, apkartęs

 

7

perdažytas

 

 

 

 

30

aliejaus, žuvies prieskonis

 

9

grūdėtas

 

17

kietas

 

31

lajaus prieskonis

 

10

pašalinės priemaišos

 

 

 

 

32

oksidacijos prieskonis

 

11

supelijęs

 

18

minkštas

 

34

kartus

 

12

neištirpusi druska

 

 

 

 

36

padusęs, puvėsių prieskonis

 

 

 

 

 

 

 

37

salyklo prieskonis

 

 

 

 

 

 

 

38

chemikalų prieskonis

 

2 lentelė

 

Sviesto juslinio įvertinimo defektai

 

Numeris

Defektas

 

I. IŠVAIZDA

 

1

Išsiskyrusi drėgmė

 

2

Nevienodas (dviejų spalvų)

 

3

Sluoksniuotas, dryžuotas

 

4

Margas, panašus į marmurą

 

5

Margas, dėmėtas

 

6

Išsiskyrę skysti riebalai

 

7

Perdažytas

 

8

Silpnos struktūros, nepakankamai apdorotas (su skylėmis ir plyšiais)

 

9

Grūdėtas

 

10

Su pašalinėmis priemaišomis

 

11

Supelijęs

 

12

Neištirpusi druska

 

 

 

 

 

II. KONSISTENCIJA

 

14

Trapus, purus

 

15

Panašus į tešlą

 

16

Tąsus, lipnus

 

17

Kietas

 

18

Minkštas

 

 

 

 

 

III. SKONIS IR AROMATAS

 

20

Be skonio

 

21

Negrynas1

 

22

Pašalinis prieskonis

 

23

Senstelėjusio sviesto skonis

 

24

Sūrio prieskonis

 

25

Rūgštus

 

26

Mielių prieskonis

 

27

a) Perpasterizuotos grietinėlės prieskonis

b) Svilėsių prieskonis

28

Pelėsių prieskonis

 

29

Karstelėjęs

 

30

Aliejaus, žuvies prieskonis

 

31

Lajaus prieskonis

 

32

a) Oksidacijos prieskonis b) Metalo prieskonis

 

33

Pašarų prieskonis

 

34

Kartus

 

35

Persūdytas

 

36

Padusęs, puvėsių prieskonis

 

37

Salyklo prieskonis

 

38

Chemikalų prieskonis

 

 

______________

PATVIRTINTA

l. e. žemės ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210

 

PRIVALOMIEJI VALGOMŲJŲ LEDŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką pateikiamiems valgomiesiems ledams ir jų pusgaminiams (KPN kodas 2105), pagamintiems Lietuvoje arba importuotiems.

Reikalavimai parengti pagal Codex Alimentarius komisijos rekomendacijas ir standartą Codex Stan 137:1981.

Preambulės pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Šie privalomieji kokybės reikalavimai taikomi gataviems vartoti valgomiesiems ledams ir skystiems bei sausiems ledų mišiniams, taip pat kitų maisto produktų sudėtyje esančiai valgomųjų ledų daliai.

 

II. SĄVOKOS

 

2. Valgomieji ledai – saldinti produktai, gaunami arba iš riebalų ir baltymų emulsijos pridedant kitų ingredientų ir medžiagų, arba iš vandens, cukraus ir kitų ingredientų bei medžiagų mišinio, kurie buvo apdorojami šaldant ir yra skirti laikyti, parduoti arba vartoti sušaldyti arba iš dalies sušaldyti.

3. Ledų mišiniai – skysti arba sausi produktai, skirti valgomųjų ledų gamybai:

3.1. skystas ledų mišinys – skystas produktas, kurį sudaro visi būtini ingredientai tokiais kiekiais, kad jį sušaldžius būtų gaunamas 2 p. apibūdintas maisto produktas;

3.2. koncentruotas ledų mišinys – skystas koncentruotas produktas, kuris, pridėjus nurodytą vandens kiekį, atitiktų 3.1 p. apibūdintą produktą;

3.3. sausas ledų mišinys – sausas produktas, turintis ne daugiau kaip 4 % drėgmės ir kuris, pridėjus nurodytą vandens kiekį, atitiktų 3.1 p. apibūdintą produktą.

 

III. PAGRINDINĖ SUDĖTIS

 

4. Pagal sudėtį valgomieji ledai ir ledų mišiniai skirstomi į šešias grupes.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

5. Pagrindinių ingredientų, pagal kuriuos produktai skirstomi į grupes, minimalūs kiekiai pateikiami lentelėje. Kiekvienos grupės produktuose gali būti 6 p. nurodytų leistinų ingredientų, kurių kiekiai nustatomi atsižvelgiant į geros gamybos praktikos reikalavimus, taip pat 7 p. nurodytų maisto priedų.

6. Leistini ingredientai:

6.1. pienas ir jo sudedamosios dalys, pieno produktai – švieži, koncentruoti, sausi, rauginti, atgaminti arba rekombinuoti;

6.2. ne pieno kilmės maistiniai riebalai ir aliejai;

6.3. ne pieno kilmės maistiniai baltymai;

6.4. cukrūs, kurių kokybė reglamentuojama Lietuvos arba tarptautiniu standartu;

6.5. vanduo, atitinkantis reikalavimus geriamajam vandeniui;

6.6. pasterizuoti ar lygiaverčiu pasterizacijai šiluminiu būdu apdoroti kiaušiniai ar kiaušinių produktai;

6.7. vaisiai ir vaisių produktai;

6.8. maisto produktai ar jų sudedamosios dalys, suteikiantys produktui kvapą, skonį arba struktūrą, pvz., kava, kakava, imbieras, medus, riešutai, likeriai, druska ir kt.

 

IV. MAISTO PRIEDAI

 

7. Gaminant valgomuosius ledus ir ledų mišinius gali būti vartojami HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ nurodyti maisto priedai, neviršijant nustatytų kiekių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

V. TERŠALAI

 

8. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai turi neviršyti nurodytų HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.

 

VI. HIGIENA

 

9. Produktai gaminami, laikomi, gabenami ir pardavinėjami laikantis HN 15 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“ nurodymų.

10. Bakterinio užterštumo lygis gatavame produkte turi neviršyti maksimalių ribų, nurodytų HN 26 „Maistinės žaliavos ir maisto produktai. Leidžiamas bakterinio užterštumo lygis.“

11. Šiluminis apdorojimas:

11.1. pieno kilmės ingredientai, vartojami valgomiesiems ledams gaminti, turi būti pasterizuoti arba apdoroti kitu, lygiaverčiu pasterizacijai, šiluminiu būdu, įvertinant neigiama fosfatazės reakcija;

11.2. ledų mišinys, išskyrus dažus ir skoninius priedus, turi būti pasterizuotas ar kitaip termiškai apdorotas, įvertinant neigiama fosfatazės reakcija. Ši sąlyga netaikoma šeštosios grupės produktams;

11.3. papildomas pasterizavimas nereikalingas, jeigu valgomieji ledai gaminami iš koncentruotų arba sausų mišinių pridedant geriamojo vandens, pasterizuoto pieno ir aromatinių medžiagų ir gautas mišinys greičiau kaip per vieną valandą sušaldomas.

 

VII. PAKAVIMAS

 

12. Pakavimo medžiagos ir tara turi apsaugoti produktą higieniniu ir kitais atžvilgiais.

13. Pakavimo medžiagos ir tara turi būti nekenksmingos ir tinkamos vartoti šiam tikslui. Jeigu kuriai nors iš naudojamų medžiagų yra taikomas Lietuvos standartas, tai jo nuostatos privalomos.

 

VIII. ŽENKLINIMAS

 

14. Valgomieji ledai ir ledų mišiniai ženklinami vadovaujantis ūkio ministro 1998 04 16 įsakymu Nr. 137 patvirtintų Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių (Žin., 1998, Nr. 38-1024) nuostatomis ir šio reglamento 15 punkto reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

15. Produkto pavadinimas:

15.1. valgomųjų ledų pavadinimas turi apibūdinti produktą ir neklaidinti vartotojo;

15.2. valgomųjų ledų mišinio pavadinimas turi būti: valgomųjų ledų mišinys (3.1), koncentruotas ledų mišinys (3.2) ar sausasis ledų mišinys (3.3), papildytas įprastiniu pavadinimu, su sąlyga, kad toks pavadinimas neklaidintų vartotojo;

15.3. jeigu produkto pavadinime yra žodžiai „pieniški“ arba „grietininiai“, jų sudėtis turi atitikti lentelėje nurodytus pirmos grupės reikalavimus;

15.4. jei produkto pavadinime deklaruojamas specifinis ingredientas, tai šio ingrediento kiekis turi būti pakankamas, kad produktas skirtųsi nuo kitų. Jei šis ingredientas yra šokoladas, tai būdingas skonis turi būti gautas dėl sausųjų neriebalinių kakavos medžiagų.

 

IX. PAMATINIAI BANDINIŲ PAĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI

 

16. Bandiniai imami pagal LST EN ISO 707 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių ėmimo taisyklės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

17. Riebalų kiekis nustatomas pagal LST EN ISO 7328 „Pieniniai valgomieji ledai ir ledų mišiniai. Riebalų kiekio nustatymas. Gravimetrinis metodas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

18. Sausosios medžiagos kiekis nustatomas pagal LST ISO 3728 „Valgomieji ledai. Sausųjų medžiagų kiekio nustatymas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

19. Baltymų kiekis nustatomas pagal LST IDF 20B „Pienas. Azoto kiekio nustatymas“.

20. Lyginamasis svoris nustatomas pagal priede pateiktą metodiką.

21. Fosfatazės aktyvumas nustatomas pagal LST ISO 3356 „Pienas ir sausasis pienas, pasukos ir sausosios pasukos, išrūgos ir sausosios išrūgos. Fosfatazės aktyvumo nustatymas“.

 

Lentelė

 

Atskirųjų valgomųjų ledų grupių sudėtis pagal minimalų ingreDientų kiekį masės procentais (glaisto ingredientai neįvertinti)

 

Produkto grupė

1

2

3

4

5

6

Pogrupis

1

2

3

1

2

1

2

3

1

2

3

1

2

3

1

2

Riebalai, baltymai ir kiti sudėties reikalavimai

Pieno riebalai Pieno baltymai

Pieno riebalai Pieno baltymai ir/arba kiti baltymai

Pieno riebalai ir/arba kiti riebalai Pieno baltymai

Pieno riebalai ir/arba kiti riebalai Pieno baltymai ir/arba kiti baltymai

Mažais kiekiais pieno riebalai ir/arba kiti riebalai, pieno baltymai ir/arba kiti baltymai

Jokių riebalų ir baltymų, išskyrus tuos, kurie yra natūralūs leistinų ingredientų ir priedų komponentai

Be skoninių priedų

Sausosios medžiagos

30

28

26

30

26

30

30

20

30

30

20

 

 

 

15

10

Pieno riebalai

8

2,5

< 2,5

8

< 2,5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Riebalai, įskaitant pieno riebalus (jei jų yra)

 

 

 

 

 

8

5

<5

8

5

<5

 

 

 

 

 

Pieno baltymai

2,5

2,5

2,5

 

 

2,5

2,5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Baltymai, įskaitant pieno baltymus (jeigu jų yra)

 

 

 

2,5

2,5

 

 

 

2,5

2,5

 

 

 

 

 

 

Kiaušinio trynio sausosios medžiagos (jeigu dedama kiaušinių)

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

1,4

 

 

 

 

 

Su skoniniais priedais

Sausosios medžiagos

28

26

24

28

24

28

28

20

28

28

20

10

10

10

 

 

Pieno riebalai

7

2,2

 

7

<2,2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Riebalai, įskaitant pieno riebalus (jeigu jų yra)

 

 

 

 

 

7

4

4

7

4

4

 

 

 

 

 

Pieno baltymai, kaip nenugriebto pieno ekvivalentas

2,2

2,2

2,2

 

 

2,2

2,2

2,2

 

 

 

 

 

 

 

 

Baltymai, įskaitant pieno baltymus (jeigu jų yra)

 

 

 

2,2

2,2

 

 

 

2,2

2,2

2,2

 

 

 

 

 

Lyginamasis svoris (g/l)

475

475

475

475

475

475

475

475

475

475

475

475

475

475

475

475

 

Pastaba. Kiekviena grupė gali būti papildyta didesnio riebumo ir atitinkamos sudėties ledų pogrupiu.

Lentelės pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

______________

 

Priedas

 

Valgomieji ledai ir šaldyti desertai. Lyginamojo svorio nustatymas pagal AOAC 968.14(1970) II metodas

 

Aparatūra ir medžiagos

(a) Indas – žr. pav. Plastikinis 1,0-1,5 l talpos eksikatorius (Ace Glass Co., Nr. 1810 arba ekvivalentiškas), modifikuotas padarant dangčio viduryje 6 mm angą orui išeiti ir sandarų šoninį vamzdelį. Prieš naudojimą indas išplaunamas, o kraštai patepami vakuuminiu tepalu.

(b) Gnybtai – žr. pav. Eksikatoriaus dangčiui prispausti naudojami gnybtai, kuriuos galima įsigyti raštinės reikmenų parduotuvėse (Nr. 25 arba identiški).

(c) Svarstyklės – iki 5 kg svėrimo galios ir 0,3 g jautrumo.

(d) Ledainė – maždaug 15-20 l talpos dėžė, su sausu ledu (CO2).

(e) Imersinis skystis – 0,001 % vandeninis polisorbatas 80 (Tween 80) tirpalas. Kiekvienam lyginamojo svorio nustatymui ruošiami 4 l, atšaldoma iki (4±4)°C.

 

Nustatymas

Įpakuoti ir laikyti bandinius kietame CO2 (sausame lede) per naktį. Jei bandinys yra apie 2 l ar didesnis, jis padalijamas į gabalus pagal pažymėtas linijas kalteliu, pleištu ar mechaniniu peiliu. Pasirinktas gabalas greitai pasveriamas kambario temperatūroje, nustatant Wa, g, ir įdedamas atgal į ledo dėžę.

 

Eksikatorius padedamas ant lygaus paviršiaus, dangtelis pritvirtinamas 4 gnybtais. Eksikatorius užpildomas nardinamuoju skysčiu per šoninį vamzdelį, paduodamu iš separatoriaus gumine šlanga. Sausai nušluostomas paviršius ir nustatomas svoris (Wp, g).

Eksikatorius statomas į kriauklę arba ant drenuojamo stalo ir nuimamas dangtis. Įdedamas pirmiau pasvertas bandinio gabalas, uždengiamas dangčiu, kuris prispaudžiamas 4 gnybtais. Indas pripildomas imersinio skysčio, leidžiant oro burbulams išeiti pro skylę dangtelyje. Nušluostomas išorinis paviršius ir indas pasveriamas nustatant Wi, g.

Tūrio vieneto svoris g/l apskaičiuojamas pagal formulę:

 

X = Wa x 1000/[Wa + (Wp – Wi)],

 

čia 1000 – vandens lyginamasis svoris (0-8)°C temperatūroje, g/l.

 

Pav. Modifikuotas plastmasinis eksikatorius

______________

PATVIRTINTA

l. e. žemės ūkio ministro pareigas

1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 210

 

PRIVALOMIEJI RAUGINTŲ PIENO GĖRIMŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką pateikiamiems raugintiems pieno gėrimams, pagamintiems Lietuvoje ir importuotiems (KPN kodai 0403.90.51, 53; 0403.90.61,63 ir 0403.90.91, 93).

Reikalavimai parengti atsižvelgiant į šiuos dokumentus:

1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvą 92/46/EEC, nustatančią žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai skirto pieno gamybos ir patekimo į rinką higienos taisykles;

Codex Alimentarius komisijos standarto A-11 projektą (Proposed draft standard for fermented milks at Step 3).

Preambulės pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Šie reikalavimai taikomi raugintiems pieno gėrimams, atitinkantiems 2-ajame skyriuje pateiktas sąvokas.

 

II. SĄVOKOS

 

2. Rauginti pieno gėrimai – skysti, klampūs pieno produktai, gauti rauginant termiškai apdorotą pieną ar liesą pieno žaliavą specifiniais mikroorganizmais. Jie skirti parduoti vartotojui be tolesnio apdorojimo.

Rauginti pieno gėrimai gali būti su įvairiais 5.2 punkte nurodytais skonio ir kvapo priedais.

3. Pagal panaudotas raugo rūšis gaminami šie rauginti pieno gėrimai:

3.1. Raugintas pienas (rūgpienis) – grynomis pieno rūgšties streptokokų kultūromis raugintas pienas.

3.2. Kefyras – gėrimas iš pieno, rauginto natūraliu kefyro raugu.

3.3. Acidofilinis pienas – produktas, gautas surauginus pieną grynomis acidofilinių lazdelių kultūromis.

3.4. Kiti rauginti pieno gėrimai (išskyrus jogurtą ir raugintą grietinėlę) – pieno gėrimai, gauti surauginus pieną, pasukas ar kitą liesą pieno žaliavą grynomis pieno rūgšties bakterijų kultūromis ar kitais 5.1 punkte nurodytais raugais ar jų mišiniais.

 

III. PAGRINDINIAI SUDĖTIES IR KOKYBĖS VEIKSNIAI

 

4. Žaliava

4.1. Rauginti pieno gėrimai turi būti gaminami iš žalio pieno, kuris atitinka LST 1137 reikalavimus, bei kitų pieno produktų.

4.2. Jeigu žalias pienas, naudojamas raugintų pieno gėrimų gamybai, neperdirbamas per keturias valandas po jo priėmimo, jis turi būti atšaldytas iki +6°C (arba žemesnės teigiamos) temperatūros ir laikomas šioje temperatūroje, kol bus perdirbtas.

4.3. Jeigu žalias pienas neperdirbamas per 36 valandas po jo priėmimo, jį būtina patikrinti prieš termiškai apdorojant.

Visais atvejais perdirbamo pieno mikrobiologiniai rodikliai turi būti ne žemesni kaip pirmos rūšies pieno.

5. Leistini ingredientai

5.1. Bakterinių kultūrų raugai:

pieno rūgšties streptokokų raugai;

pieno rūgšties lazdelių raugai;

natūralus kefyro raugas;

probiotinių kultūrų raugai.

5.2. Papildomi (laisvai pasirenkami) ingredientai: cukrūs, vitaminai, mineralinės medžiagos, baltymų, daržovių, vaisių, uogų priedai, medus, riešutai ir kiti natūralūs skonio priedai.

6. Sudėtis

Rodiklio pavadinimas

Produkto pavadinimas ir norma

 

 

 

 

 

 

 

Raugintas

Kefyras

Acidofilinis

Kiti rauginti pieno

 

pienas

 

pienas

gėrimai

Pieno baltymai (%)

min. 2,8 %

min. 2,8 %

min. 2,8 %

nereglamentuojama

Rūgštumas, išreikštas pieno

min. 0,6 %

min. 0,6 %

min. 0,6 %

min. 0,6 %

rūgšties proc.

 

 

 

 

Mielės 1 grame (1 cm3)

-

min. 103

-

-

produkto

 

 

 

 

Rauginto pieno gėrimuose su priedais lentelėje nurodyti reikalavimai, taikomi prieš pridedant skonio priedus.

7. Gaminat raugintus pieno gėrimus, iš jų negali būti pašalinamos išrūgos, susidariusios rauginimo proceso metu.

 

IV. MAISTO PRIEDAI

 

8. Raugintų pieno gėrimų gamyboje naudojami maisto priedai, nurodyti HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“. Jų kiekis neturi viršyti šioje normoje nurodytų kiekių.

 

V. TERŠALAI

 

9. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai turi neviršyti nurodytų HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“.

 

VI. HIGIENA

 

10. Rauginti pieno gėrimai gaminami, laikomi, gabenami ir pardavinėjami laikantis HN 15 „Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų ir „Greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių“.

11. Raugintų pieno gėrimų mikrobiologiniai rodikliai turi atitikti nurodytus HN 26 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis.“

 

VII. ŽENKLINIMAS

 

12. Rauginti pieno gėrimai ženklinami vadovaujantis ūkio ministro 1998 04 16 įsakymu Nr. 137 patvirtintų Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių (Žin., 1998, Nr. 38-1024) nuostatomis ir šio reglamento 13 – 15 punktų reikalavimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

13. Produkto pavadinimas turi apibūdinti produktą ir neklaidinti vartotojo. Jei gėrimai termiškai apdorojami po rauginimo, tai turi būti nurodyta pavadinime.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

14. Papildant raugintus pieno gėrimus baltymais, šis produktų sudėties pakeitimas įskaitomai ir matomai turi būti nurodytas taroje.

15. Ženklinant raugintus pieno gėrimus su priedais, jų pavadinime turi būti nurodomos pridėtos skonio ir/ar aromato medžiagos.

 

VIII. PAGRINDINIAI BANDINIŲ PAĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI

 

16. Bandiniai imami pagal LST EN ISO 707 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių ėmimo taisyklės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

17. Riebalų kiekis nustatomas pagal LST 1275 „Pienas ir pieno produktai. Riebalų nustatymo metodai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

18. Pieno rūgšties kiekis nustatomas pagal žemės ūkio ministro 2000 02 22 įsakymu Nr. 54 patvirtintų Privalomųjų jogurto kokybės reikalavimų 1 priede nurodytą metodą (Žin., 2000, Nr. 18-453).

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

19. Baltymų kiekis nustatomas pagal LST IDF 20B „Pienas. Azoto kiekio nustatymas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

20. Mielės nustatomos pagal LST ISO 6611 „Pienas ir pieno produktai. Mielių ir (ar) pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičiavimas. Kolonijų skaičiaus nustatymas 25°C temperatūroje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

 

21. Mikrobiologiniai rodikliai nustatomi pagal HN 26 nurodytus metodus.

22. Bandiniai toksiškiesiems elementams nustatyti ruošiami pagal LST 1521. Toksiškieji elementai, radioaktyviųjų izotopų lygiai nustatomi pagal HN 54 nurodytus metodus.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 96, 2001-04-04, Žin., 2001, Nr. 32-1078 (2001-04-13), i. k. 1012330ISAK00000096

Dėl 1999 05 20 įsakymo Nr.210 "Dėl privalomųjų kokybės reikalavimų patvirtinimo" dalinio pakeitimo

 

 


* Šį produktą leidžiama gaminti iki 2003 01 01

* 3.6 p. reikalavimai įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

** Kol šie tarptautiniai standartai bus įteisinti, galima taikyti kitus Lietuvoje galiojančius metodus.

1 Žr. 2 lentelę.

2 Defektai, paminėti prie įvertinimo „gera“, yra labai nežymūs.

1 Apibūdinimas „negrynas“ turėtų būti naudojamas kaip galima rečiau ir tiktai tada, kai defekto negalima apibūdinti tiksliau.