Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.10)

 

Neoficialus nutarimo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. I-369, 94.01.18, Žin., 1994, Nr.6-88 (94.01.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO "DĖL ŽEMĖS REFORMOS

PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ" PRIEDĖLIO PATIKSLINIMO

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

 

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

94.01.19, Žin., 1994, Nr.7-116 (94.01.26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 M. BIRŽELIO 17 D. SEIMO NUTARIMO

"DĖL ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ" ATITIKIMO LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

*** Pabaiga ***

 

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

                            NUTARIMAS

 

 

                 1993 m. birželio 17 d. Nr.I-186

                             Vilnius

 

             * DĖL ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ

 

 * Pastaba:   Lietuvos   Respublikos   Seimo   1993 m.  birželio

17 d.  nutarimas ,”Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių” pagal

formą  prieštarauja     Lietuvos   Respublikos  Konstitucijos  23

straipsniui ir 67 straipsnio  2 punktui.

 

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   94.01.19, Žin., 1994, Nr.7-116 (94.01.26)

 

 

     Lietuvos Respublikos Seimas   n u t a r i a:

     1.  Pritarti  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  parengtoms

žemės reformos pagrindinėms kryptims (pridedama).

     2.  Atsižvelgiant  į  žemės  reformos  pagrindines  kryptis,

pasiūlyti Lietuvos  Respublikos Vyriausybei  ir įpareigoti  Seimo

Agrarinį komitetą  parengti ir nustatyta tvarka pateikti Lietuvos

Respublikos Seimui:

     1) Lietuvos  Respublikos įstatymo  "Dėl piliečių  nuosavybės

teisių  į  išlikusį  nekilnojamąjį  turtą  atstatymo  tvarkos  ir

sąlygų" papildymo ir pakeitimo projektą;

     2) Lietuvos  Respublikos žemės  reformos įstatymo  papildymo

ir pakeitimo projektą;

     3) žemės įstatymo projektą;

     4) melioracijos įstatymo projektą;

     5) žemės nuomos įstatymo projektą;

     6) turto privalomos registracijos įstatymo projektą;

     7) turto  pardavimo viešose  varžytinėse už  skolas įstatymo

projektą;

     8)  įstatymo  dėl  Lietuvos  Respublikos  civilinio  kodekso

pakeitimo ir papildymo projektą;

     9)  Seimo   nutarimo  dėl   Lietuvos  Respublikos  hipotekos

įstatymo įsigaliojimo projektą;

     10) įstatymų,  atitinkančių Tarptautinės Darbo Organizacijos

konvencijas ir  lemiančių žemės ūkio darbuotojų socialinę padėtį,

projektus arba  jau  priimtų  atitinkamų  įstatymų  papildymo  ar

pakeitimo projektus.

     3. Pasiūlyti  Lietuvos Respublikos  Vyriausybei parengti  ir

priimti šiems įstatymams vykdyti reikalingus nutarimus.

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                            ČESLOVAS JURŠĖNAS

 

 

 

 

                                                         PRITARTA

 

                                       Lietuvos Respublikos Seimo

                                           1993 m. birželio 17 d.

                                                nutarimu Nr.I-186

 

 

               ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINĖS KRYPTYS

 

 

             I. Žemės įgijimas privatinėn nuosavybėn

 

 

     Iki kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos

     projektų parengimo (per 1993-1995 metus)

 

 

 

     1.  Kaimo  vietovėje  žemė,  kurią  pretendentai  pageidauja

susigrąžinti natūra (tai yra buvusios žemės valdos vietoje) žemės

ūkio veiklai,  jeigu ji  nėra pagal  įstatymą priskirta valstybės

išperkamai  žemei   (užimta  gyventojų  asmeninio  ūkio  -  žemės

sklypais,  namų  valdomis,  skirta  pagal  galiojusius  įstatymus

valstiečių ūkiams,  miestams, miesto  tipo gyvenvietėms  ir kaimo

gyvenvietėms plėsti,  naudingųjų  iškasenų  telkinių  teritorija,

kita  žemė,   užimta  valstybės  reikmėms),  sugrąžinama  visiems

asmenims, nurodytiems įstatymuose ir turintiems nuosavybės teisės

į  žemę   atstatymui  reikalingus  dokumentus,  kartografavus  ir

nustačius preliminariniame žemėtvarkos projekte jų privačių žemės

sklypų ribas.

     2. Plotuose,  kurie priskirti  valstybės  išperkamai  žemei,

žemė gali būti grąžinama natūra:

     1) specializuotų  veislininkystės ir sėklininkystės ūkių bei

veislynų  nuomojamoje   žemėje,  taip  pat  žemėje,  kurią  užima

specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai, uogynai, medelynai, bei

drėkinimo  sistemos   daržų  plotuose   ir  prie  gyvulininkystės

kompleksų -  asmenims, kurie  atstačius nuosavybės  teisę į žemę,

sudaro privačios  žemės nuomos  sutartis  su  šiomis  žemės  ūkio

įmonėmis  laikotarpiui   iki   jų   reorganizavimo   ar   veiklos

nutraukimo;

     2)  žemės   ūkio  naudmenos   prie  gyvulininkystės   fermų,

suteikiant teisę  žemės savininkui savarankiškai ūkininkauti, tik

šioms žemės  ūkio bendrovėms  ar  kitiems  gyvulininkystės  fermų

savininkams nutraukus turimų ūkių veiklą. Iki to laikotarpio šios

žemės naudotojai  su žemės  savininkais  sudaro  privačios  žemės

nuomos sutartis.

     Šiuose plotuose  privačios žemės  nuomos mokestis nustatomas

tokio pat dydžio, kaip ir valstybinės žemės nuomos mokestis.

     Nuosavybės  teisės   į  žemę   atstatymas  šiuose  valstybės

išperkamos žemės  plotuose  žemės  savininkui  nesuteikia  teisės

vienašališkai nutraukti  žemės nuomos  sutartį,  kol  funkcionuos

dabartiniai šios žemės naudotojai.

     3. Šiuo  metu skirta  gyventojų asmeniniam  ūkiui žemė  (2-3

hektarai) kartografuojama  ir  leidžiama  įsigyti  nuosavybėn  ją

naudojantiems asmenims,  įskaitant į grąžinamos jiems žemės plotą

arba, jeigu šie asmenys neturėjo susigrąžinamos žemės, parduodant

lengvatinėmis  sąlygomis,   leidžiant   apmokėti   vienkartinėmis

valstybės išmokomis bei pinigais išsimokėtinai.

     4. Žemės  ūkio  paskirties  žemė  grąžinama  ūkininko  ūkiui

steigti ir  bendrai žemės  ūkio  veiklai  (žemės  ūkio  bendrovių

nariams). Kitiems  pretendentams,  norintiems  susigrąžintą  žemę

išnuomoti ūkininkui  ar žemės  ūkio  bendrovei,  žemė  grąžinama,

jeigu šie  fiziniai ar  juridiniai asmenys  (būsimi  nuomininkai)

sutinka žemę naudoti privačios žemės nuomos sutartyje nurodytomis

sąlygomis.

     5.  Asmenims,   kurie  susigrąžintą  natūra  žemę  išnuomoja

dabartiniams jos  naudotojams, žemės  nuosavybės teisė įforminama

nepaženklinus žemės sklypų vietovėje.

     6. Asmenims,  pageidaujantiems savarankiškai  dirbti žemę ir

kuriantiems ūkininko  ūkį, grąžinamos  žemės  sklypas  matuojamas

vietovėje  ir  paženklinamas  laikinais  riboženkliais.  Matavimo

darbai pirmiausia  atliekami kaime  gyvenantiems  ir  dirbantiems

asmenims.

     7.  Kitiems   žemės  negavusiems   pretendentams   apylinkių

agrarinės  reformos  tarnybos  parengia  pažymas,  kad  yra  visi

reikiami  dokumentai  jų  nuosavybės  teisei  į  žemę  atstatyti,

nurodydamos galimybę  šią žemę  susigrąžinti ekvivalentine natūra

toje apylinkėje  arba gauti  kompensaciją  (kai  išperkama  žemė)

laisvai pasirenkant  šių krypčių 21 punkte nurodytus kompensavimo

būdus.

     8.    Asmenims,     pageidaujantiems    žemę    susigrąžinti

ekvivalentine natūra (tai yra ne buvusioje vietoje), ji gali būti

jam  išnuomojama   ūkininko  ūkiui   kurti,  o  žemės  perkėlimas

įteisinamas tik parengus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos

projektus.

     9.   Likusią   laisvą   žemę,   kuri   nebuvo   pageidaujama

susigrąžinti  toje   vietoje  arba   kuri   priskirta   valstybės

išperkamai žemei, apylinkių agrarinės reformos tarnybos iki žemės

reformos pabaigos  išnuomoja fiziniams  ir  juridiniams  asmenims

(pirmiausia - vietos gyventojams) proporcingai jų laikomų gyvulių

skaičiui bei atsižvelgdamos į pateiktą žemės poreikio pagrindimą.

     10. Sprendimus  dėl nuosavybės  teisės į  žemę atstatymo  ją

sugrąžinant  arba  išperkant,  taip  pat  dėl  valstybinės  žemės

pardavimo  priima   rajonų  valdybos,  išnagrinėjusios  apylinkių

agrarinės  reformos   tarnybų  ir   žemės  reformos   žemėtvarkos

projektus rengiančių institutų pateiktą medžiagą.

     11. Visiems asmenims, įgijusiems žemę privatinėn nuosavybėn,

parengiami  ir   išduodami  žemės   nuosavybės  teisę   įrodantys

dokumentai bei žemės sklypų ribų planai.

     Įgyta  žeme   savininkas  disponuoja   savo  nuožiūra  -  ją

parduoda, dovanoja ar įkeičia. Privati žemė gali būti išnuomojama

žemės ūkio  veiklai, laikantis  šių krypčių  2,  4,  5  punktuose

nurodytų sąlygų.  Žemę  perleisti  ar  išnuomoti  ne  žemės  ūkio

veiklai galima tik gavus rajono valdybos leidimą.

     Žemės sandoriai įforminami rajono valstybinio žemės kadastro

duomenų registre,  kuriame saugoma  ir iš jo teikiama informacija

apie žemės  sklypo plotą,  žemės ūkio  naudmenų sudėtį ir našumą,

žemės naudojimo  sąlygas, žemės  kainą, esamus  statinius  ir  jų

vertę,  nekilnojamojo   turto  įkeitimą  hipotekos  banke,  žemės

pasiūlą ir paklausą.

 

     Parengus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos

     projektus (per 1995-1998 metus)

 

     12.   Žemėtvarkos    projektas   apsvarstomas    pretendentų

susirinkime,   suderinamas   su   valstybinėmis   tarnybomis   ir

patvirtinamas rajono valdyboje.

     13. Likusi  galima privatizuoti  valstybinė  žemė  grąžinama

ekvivalentine natūra  arba parduodama  toje vietoje  gyvenantiems

asmenims.

     14. Iš  asmenų, kuriems  atstatant nuosavybės  teisę į  žemę

nebuvo  galima   šios  žemės   sugrąžinti  arba   jie  patys   to

nepageidavo, turėtoji žemė išperkama kompensuojant šių krypčių 21

punkte nurodytais būdais.

 

 

          II. Sąlygų efektyviam ūkininkavimui sudarymas

 

 

     15. Įstatymai  ir poįstatyminiai  aktai riboja buvusių žemės

valdų  skaidymą  keliems  pretendentams,  susigrąžinantiems  žemę

natūra (išskyrus  kaime gyvenančius  arba kai kiekvienam jų tenka

ne mažiau kaip po 20 hektarų).

     16.  Vyriausybė   remia  lengvatiniais  valstybės  kreditais

kapitalinei statybai tik tuos ūkius, kurie pagal žemės plotą arba

specializuotos gamybos  apimtis atitinka  ūkininko ūkiui ar žemės

ūkio bendrovei nustatytus kriterijus.

     17.  Numatomos   ekonominės  ir   organizacinės   priemonės,

skatinančios mažažemių žemdirbių kooperaciją.

     18.  Maksimalus  ūkininko  susigrąžintos  ir  pirktos  žemės

plotas negali  būti didesnis kaip 80 hektarų. Ūkininko nuomojamos

žemės plotas neribojamas.

     19. Žemės savininkai skatinami efektyviai naudoti ir gerinti

žemės  ūkio  paskirties  žemę.  Už  nenaudojamas,  apleistas  bei

nualintas žemės ūkio naudmenas nustatomi didesni žemės mokesčiai,

taip pat  taikomos žemės  naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių

tarnybų ekonominės  ir administracinės  sankcijos.  Jei  ši  žemė

nenaudojama ilgiau  kaip dvejus  metus, ji  paimama į valstybinės

žemės fondą išperkant Vyriausybės nustatytomis kainomis.

     20. Žemė,  kurią užima  žemės  ūkio  bendrovėms  ar  kitiems

juridiniams asmenims  priklausantys ūkiniai,  administraciniai ir

visuomeniniai  pastatai  bei  kita  užstatymui  reikalinga  žemė,

parduodama šių asmenų nuosavybėn.

 

 

              III. Atsiskaitymas su pretendentais į

                 privatine nuosavybe turėtą žemę

 

 

     21. Už nesugrąžintą žemę kompensuojama šiais būdais, kuriuos

pasirenka pretendentai:

     1) suteikiamas žemės sklypas individualiai statybai norimoje

vietoje kaime,  jeigu ši  vieta nėra  priskirta grąžinamai natūra

žemei arba joje nėra draudžiamos statybos;

     2) suteikiama teisė įsigyti konkurso tvarka lygiavertį žemės

sklypą individualiai statybai mieste ar miesto tipo gyvenvietėje;

     3) suteikiamas lygiavertis miško plotas pagal žemės reformos

žemėtvarkos  projektą   privatizuojamų  miškų  masyve,  taip  pat

atitinkamos vertės rekultivuoto durpyno plotas;

     4)  išmokamos  valstybės  vienkartinės  išmokos,  už  kurias

galima  nusipirkti   valstybinės  žemės  ar  kito  privatizuojamo

valstybės turto;

     5) išmokami  pinigai iš  žemės reformos fondo lėšų, sukauptų

už parduotą valstybinę žemę kaimo vietovėje;

     6) suteikiama  galimybė įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią

sumą panaudoti  apmokėjimui už  valstybės lėšomis  statomus  arba

kooperatinius butus.

     Pretendentui neapsisprendus  dėl kompensavimo  būdo, su  juo

atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis.

     22.   Grąžinamos   žemės   vertė   apskaičiuojama   Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   nustatytą   žemės   kainą   sumažinus

vidutinėmis išlaidomis žemės vertės pagerinimui.

     23. Pretendentams į privatine nuosavybe turėtą žemę pateikus

deklaraciją apie  buvusio ūkio  (iki 1940 m.) įsiskolinimus žemės

bankui,  žemės   įkeitimą  ar   kitokias  skolas  valstybei,  jam

grąžinamos arba valstybės išperkamos žemės plotas ekvivalentiškai

sumažinamas.   Nepateikus    deklaracijos,    tačiau    valstybės

institucijoms per  10 metų  šiuos  įsiskolinimus  nustačius,  jie

įrašomi žemės savininkui pagal ekvivalentišką grūdų kainai pinigų

sumą ir grąžinami valstybei išsimokėtinai.

 

Priedėlio pakeitimai:

Nr. I-369, 94.01.18, Žin., 1994, Nr.6-88 (94.01.21)