Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.10)
Neoficialus nutarimo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr. I-369, 94.01.18, Žin., 1994, Nr.6-88 (94.01.21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO "DĖL ŽEMĖS REFORMOS
PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ" PRIEDĖLIO PATIKSLINIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
94.01.19, Žin., 1994, Nr.7-116 (94.01.26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 M. BIRŽELIO 17 D. SEIMO NUTARIMO
"DĖL ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ" ATITIKIMO LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
1993 m. birželio 17 d. Nr.I-186
Vilnius
* DĖL ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ
* Pastaba: Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio
17 d. nutarimas ,”Dėl žemės reformos pagrindinių krypčių” pagal
formą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23
straipsniui ir 67 straipsnio 2 punktui.
* Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
94.01.19, Žin., 1994, Nr.7-116 (94.01.26)
Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtoms
žemės reformos pagrindinėms kryptims (pridedama).
2. Atsižvelgiant į žemės reformos pagrindines kryptis,
pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įpareigoti Seimo
Agrarinį komitetą parengti ir nustatyta tvarka pateikti Lietuvos
Respublikos Seimui:
1) Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir
sąlygų" papildymo ir pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo
ir pakeitimo projektą;
3) žemės įstatymo projektą;
4) melioracijos įstatymo projektą;
5) žemės nuomos įstatymo projektą;
6) turto privalomos registracijos įstatymo projektą;
7) turto pardavimo viešose varžytinėse už skolas įstatymo
projektą;
8) įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
pakeitimo ir papildymo projektą;
9) Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos hipotekos
įstatymo įsigaliojimo projektą;
10) įstatymų, atitinkančių Tarptautinės Darbo Organizacijos
konvencijas ir lemiančių žemės ūkio darbuotojų socialinę padėtį,
projektus arba jau priimtų atitinkamų įstatymų papildymo ar
pakeitimo projektus.
3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir
priimti šiems įstatymams vykdyti reikalingus nutarimus.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Seimo
1993 m. birželio 17 d.
nutarimu Nr.I-186
ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINĖS KRYPTYS
I. Žemės įgijimas privatinėn nuosavybėn
Iki kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos
projektų parengimo (per 1993-1995 metus)
1. Kaimo vietovėje žemė, kurią pretendentai pageidauja
susigrąžinti natūra (tai yra buvusios žemės valdos vietoje) žemės
ūkio veiklai, jeigu ji nėra pagal įstatymą priskirta valstybės
išperkamai žemei (užimta gyventojų asmeninio ūkio - žemės
sklypais, namų valdomis, skirta pagal galiojusius įstatymus
valstiečių ūkiams, miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir kaimo
gyvenvietėms plėsti, naudingųjų iškasenų telkinių teritorija,
kita žemė, užimta valstybės reikmėms), sugrąžinama visiems
asmenims, nurodytiems įstatymuose ir turintiems nuosavybės teisės
į žemę atstatymui reikalingus dokumentus, kartografavus ir
nustačius preliminariniame žemėtvarkos projekte jų privačių žemės
sklypų ribas.
2. Plotuose, kurie priskirti valstybės išperkamai žemei,
žemė gali būti grąžinama natūra:
1) specializuotų veislininkystės ir sėklininkystės ūkių bei
veislynų nuomojamoje žemėje, taip pat žemėje, kurią užima
specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai, uogynai, medelynai, bei
drėkinimo sistemos daržų plotuose ir prie gyvulininkystės
kompleksų - asmenims, kurie atstačius nuosavybės teisę į žemę,
sudaro privačios žemės nuomos sutartis su šiomis žemės ūkio
įmonėmis laikotarpiui iki jų reorganizavimo ar veiklos
nutraukimo;
2) žemės ūkio naudmenos prie gyvulininkystės fermų,
suteikiant teisę žemės savininkui savarankiškai ūkininkauti, tik
šioms žemės ūkio bendrovėms ar kitiems gyvulininkystės fermų
savininkams nutraukus turimų ūkių veiklą. Iki to laikotarpio šios
žemės naudotojai su žemės savininkais sudaro privačios žemės
nuomos sutartis.
Šiuose plotuose privačios žemės nuomos mokestis nustatomas
tokio pat dydžio, kaip ir valstybinės žemės nuomos mokestis.
Nuosavybės teisės į žemę atstatymas šiuose valstybės
išperkamos žemės plotuose žemės savininkui nesuteikia teisės
vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį, kol funkcionuos
dabartiniai šios žemės naudotojai.
3. Šiuo metu skirta gyventojų asmeniniam ūkiui žemė (2-3
hektarai) kartografuojama ir leidžiama įsigyti nuosavybėn ją
naudojantiems asmenims, įskaitant į grąžinamos jiems žemės plotą
arba, jeigu šie asmenys neturėjo susigrąžinamos žemės, parduodant
lengvatinėmis sąlygomis, leidžiant apmokėti vienkartinėmis
valstybės išmokomis bei pinigais išsimokėtinai.
4. Žemės ūkio paskirties žemė grąžinama ūkininko ūkiui
steigti ir bendrai žemės ūkio veiklai (žemės ūkio bendrovių
nariams). Kitiems pretendentams, norintiems susigrąžintą žemę
išnuomoti ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei, žemė grąžinama,
jeigu šie fiziniai ar juridiniai asmenys (būsimi nuomininkai)
sutinka žemę naudoti privačios žemės nuomos sutartyje nurodytomis
sąlygomis.
5. Asmenims, kurie susigrąžintą natūra žemę išnuomoja
dabartiniams jos naudotojams, žemės nuosavybės teisė įforminama
nepaženklinus žemės sklypų vietovėje.
6. Asmenims, pageidaujantiems savarankiškai dirbti žemę ir
kuriantiems ūkininko ūkį, grąžinamos žemės sklypas matuojamas
vietovėje ir paženklinamas laikinais riboženkliais. Matavimo
darbai pirmiausia atliekami kaime gyvenantiems ir dirbantiems
asmenims.
7. Kitiems žemės negavusiems pretendentams apylinkių
agrarinės reformos tarnybos parengia pažymas, kad yra visi
reikiami dokumentai jų nuosavybės teisei į žemę atstatyti,
nurodydamos galimybę šią žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra
toje apylinkėje arba gauti kompensaciją (kai išperkama žemė)
laisvai pasirenkant šių krypčių 21 punkte nurodytus kompensavimo
būdus.
8. Asmenims, pageidaujantiems žemę susigrąžinti
ekvivalentine natūra (tai yra ne buvusioje vietoje), ji gali būti
jam išnuomojama ūkininko ūkiui kurti, o žemės perkėlimas
įteisinamas tik parengus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos
projektus.
9. Likusią laisvą žemę, kuri nebuvo pageidaujama
susigrąžinti toje vietoje arba kuri priskirta valstybės
išperkamai žemei, apylinkių agrarinės reformos tarnybos iki žemės
reformos pabaigos išnuomoja fiziniams ir juridiniams asmenims
(pirmiausia - vietos gyventojams) proporcingai jų laikomų gyvulių
skaičiui bei atsižvelgdamos į pateiktą žemės poreikio pagrindimą.
10. Sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ją
sugrąžinant arba išperkant, taip pat dėl valstybinės žemės
pardavimo priima rajonų valdybos, išnagrinėjusios apylinkių
agrarinės reformos tarnybų ir žemės reformos žemėtvarkos
projektus rengiančių institutų pateiktą medžiagą.
11. Visiems asmenims, įgijusiems žemę privatinėn nuosavybėn,
parengiami ir išduodami žemės nuosavybės teisę įrodantys
dokumentai bei žemės sklypų ribų planai.
Įgyta žeme savininkas disponuoja savo nuožiūra - ją
parduoda, dovanoja ar įkeičia. Privati žemė gali būti išnuomojama
žemės ūkio veiklai, laikantis šių krypčių 2, 4, 5 punktuose
nurodytų sąlygų. Žemę perleisti ar išnuomoti ne žemės ūkio
veiklai galima tik gavus rajono valdybos leidimą.
Žemės sandoriai įforminami rajono valstybinio žemės kadastro
duomenų registre, kuriame saugoma ir iš jo teikiama informacija
apie žemės sklypo plotą, žemės ūkio naudmenų sudėtį ir našumą,
žemės naudojimo sąlygas, žemės kainą, esamus statinius ir jų
vertę, nekilnojamojo turto įkeitimą hipotekos banke, žemės
pasiūlą ir paklausą.
Parengus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos
projektus (per 1995-1998 metus)
12. Žemėtvarkos projektas apsvarstomas pretendentų
susirinkime, suderinamas su valstybinėmis tarnybomis ir
patvirtinamas rajono valdyboje.
13. Likusi galima privatizuoti valstybinė žemė grąžinama
ekvivalentine natūra arba parduodama toje vietoje gyvenantiems
asmenims.
14. Iš asmenų, kuriems atstatant nuosavybės teisę į žemę
nebuvo galima šios žemės sugrąžinti arba jie patys to
nepageidavo, turėtoji žemė išperkama kompensuojant šių krypčių 21
punkte nurodytais būdais.
II. Sąlygų efektyviam ūkininkavimui sudarymas
15. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai riboja buvusių žemės
valdų skaidymą keliems pretendentams, susigrąžinantiems žemę
natūra (išskyrus kaime gyvenančius arba kai kiekvienam jų tenka
ne mažiau kaip po 20 hektarų).
16. Vyriausybė remia lengvatiniais valstybės kreditais
kapitalinei statybai tik tuos ūkius, kurie pagal žemės plotą arba
specializuotos gamybos apimtis atitinka ūkininko ūkiui ar žemės
ūkio bendrovei nustatytus kriterijus.
17. Numatomos ekonominės ir organizacinės priemonės,
skatinančios mažažemių žemdirbių kooperaciją.
18. Maksimalus ūkininko susigrąžintos ir pirktos žemės
plotas negali būti didesnis kaip 80 hektarų. Ūkininko nuomojamos
žemės plotas neribojamas.
19. Žemės savininkai skatinami efektyviai naudoti ir gerinti
žemės ūkio paskirties žemę. Už nenaudojamas, apleistas bei
nualintas žemės ūkio naudmenas nustatomi didesni žemės mokesčiai,
taip pat taikomos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių
tarnybų ekonominės ir administracinės sankcijos. Jei ši žemė
nenaudojama ilgiau kaip dvejus metus, ji paimama į valstybinės
žemės fondą išperkant Vyriausybės nustatytomis kainomis.
20. Žemė, kurią užima žemės ūkio bendrovėms ar kitiems
juridiniams asmenims priklausantys ūkiniai, administraciniai ir
visuomeniniai pastatai bei kita užstatymui reikalinga žemė,
parduodama šių asmenų nuosavybėn.
III. Atsiskaitymas su pretendentais į
privatine nuosavybe turėtą žemę
21. Už nesugrąžintą žemę kompensuojama šiais būdais, kuriuos
pasirenka pretendentai:
1) suteikiamas žemės sklypas individualiai statybai norimoje
vietoje kaime, jeigu ši vieta nėra priskirta grąžinamai natūra
žemei arba joje nėra draudžiamos statybos;
2) suteikiama teisė įsigyti konkurso tvarka lygiavertį žemės
sklypą individualiai statybai mieste ar miesto tipo gyvenvietėje;
3) suteikiamas lygiavertis miško plotas pagal žemės reformos
žemėtvarkos projektą privatizuojamų miškų masyve, taip pat
atitinkamos vertės rekultivuoto durpyno plotas;
4) išmokamos valstybės vienkartinės išmokos, už kurias
galima nusipirkti valstybinės žemės ar kito privatizuojamo
valstybės turto;
5) išmokami pinigai iš žemės reformos fondo lėšų, sukauptų
už parduotą valstybinę žemę kaimo vietovėje;
6) suteikiama galimybė įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią
sumą panaudoti apmokėjimui už valstybės lėšomis statomus arba
kooperatinius butus.
Pretendentui neapsisprendus dėl kompensavimo būdo, su juo
atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis.
22. Grąžinamos žemės vertė apskaičiuojama Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytą žemės kainą sumažinus
vidutinėmis išlaidomis žemės vertės pagerinimui.
23. Pretendentams į privatine nuosavybe turėtą žemę pateikus
deklaraciją apie buvusio ūkio (iki 1940 m.) įsiskolinimus žemės
bankui, žemės įkeitimą ar kitokias skolas valstybei, jam
grąžinamos arba valstybės išperkamos žemės plotas ekvivalentiškai
sumažinamas. Nepateikus deklaracijos, tačiau valstybės
institucijoms per 10 metų šiuos įsiskolinimus nustačius, jie
įrašomi žemės savininkui pagal ekvivalentišką grūdų kainai pinigų
sumą ir grąžinami valstybei išsimokėtinai.
Priedėlio pakeitimai:
Nr. I-369, 94.01.18, Žin., 1994, Nr.6-88 (94.01.21)