Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.02.10)

Neoficialus nutarimo tekstas:

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. I-369, 94.01.18, Žin., 1994, Nr.6-88 (94.01.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO "DĖL ŽEMĖS REFORMOS

PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ" PRIEDĖLIO PATIKSLINIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

1993 m. birželio 17 d. Nr.I-186

Vilnius

DĖL ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINIŲ KRYPČIŲ

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtoms

žemės reformos pagrindinėms kryptims (pridedama).

2. Atsižvelgiant į žemės reformos pagrindines kryptis,

pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įpareigoti Seimo

Agrarinį komitetą parengti ir nustatyta tvarka pateikti Lietuvos

Respublikos Seimui:

1) Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų" papildymo ir pakeitimo projektą;

2) Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo

ir pakeitimo projektą;

3) žemės įstatymo projektą;

4) melioracijos įstatymo projektą;

5) žemės nuomos įstatymo projektą;

6) turto privalomos registracijos įstatymo projektą;

7) turto pardavimo viešose varžytinėse už skolas įstatymo

projektą;

8) įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

pakeitimo ir papildymo projektą;

9) Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos hipotekos

įstatymo įsigaliojimo projektą;

10) įstatymų, atitinkančių Tarptautinės Darbo Organizacijos

konvencijas ir lemiančių žemės ūkio darbuotojų socialinę padėtį,

projektus arba jau priimtų atitinkamų įstatymų papildymo ar

pakeitimo projektus.

3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir

priimti šiems įstatymams vykdyti reikalingus nutarimus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Seimo

1993 m. birželio 17 d.

nutarimu Nr.I-186

ŽEMĖS REFORMOS PAGRINDINĖS KRYPTYS

I. Žemės įgijimas privatinėn nuosavybėn

Iki kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos

projektų parengimo (per 1993-1995 metus)

1. Kaimo vietovėje žemė, kurią pretendentai pageidauja

susigrąžinti natūra (tai yra buvusios žemės valdos vietoje) žemės

ūkio veiklai, jeigu ji nėra pagal įstatymą priskirta valstybės

išperkamai žemei (užimta gyventojų asmeninio ūkio - žemės

sklypais, namų valdomis, skirta pagal galiojusius įstatymus

valstiečių ūkiams, miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir kaimo

gyvenvietėms plėsti, naudingųjų iškasenų telkinių teritorija,

kita žemė, užimta valstybės reikmėms), sugrąžinama visiems

asmenims, nurodytiems įstatymuose ir turintiems nuosavybės teisės

į žemę atstatymui reikalingus dokumentus, kartografavus ir

nustačius preliminariniame žemėtvarkos projekte jų privačių žemės

sklypų ribas.

2. Plotuose, kurie priskirti valstybės išperkamai žemei,

žemė gali būti grąžinama natūra:

1) specializuotų veislininkystės ir sėklininkystės ūkių bei

veislynų nuomojamoje žemėje, taip pat žemėje, kurią užima

specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai, uogynai, medelynai, bei

drėkinimo sistemos daržų plotuose ir prie gyvulininkystės

kompleksų - asmenims, kurie atstačius nuosavybės teisę į žemę,

sudaro privačios žemės nuomos sutartis su šiomis žemės ūkio

įmonėmis laikotarpiui iki jų reorganizavimo ar veiklos

nutraukimo;

2) žemės ūkio naudmenos prie gyvulininkystės fermų,

suteikiant teisę žemės savininkui savarankiškai ūkininkauti, tik

šioms žemės ūkio bendrovėms ar kitiems gyvulininkystės fermų

savininkams nutraukus turimų ūkių veiklą. Iki to laikotarpio šios

žemės naudotojai su žemės savininkais sudaro privačios žemės

nuomos sutartis.

Šiuose plotuose privačios žemės nuomos mokestis nustatomas

tokio pat dydžio, kaip ir valstybinės žemės nuomos mokestis.

Nuosavybės teisės į žemę atstatymas šiuose valstybės

išperkamos žemės plotuose žemės savininkui nesuteikia teisės

vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį, kol funkcionuos

dabartiniai šios žemės naudotojai.

3. Šiuo metu skirta gyventojų asmeniniam ūkiui žemė (2-3

hektarai) kartografuojama ir leidžiama įsigyti nuosavybėn ją

naudojantiems asmenims, įskaitant į grąžinamos jiems žemės plotą

arba, jeigu šie asmenys neturėjo susigrąžinamos žemės, parduodant

lengvatinėmis sąlygomis, leidžiant apmokėti vienkartinėmis

valstybės išmokomis bei pinigais išsimokėtinai.

4. Žemės ūkio paskirties žemė grąžinama ūkininko ūkiui

steigti ir bendrai žemės ūkio veiklai (žemės ūkio bendrovių

nariams). Kitiems pretendentams, norintiems susigrąžintą žemę

išnuomoti ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei, žemė grąžinama,

jeigu šie fiziniai ar juridiniai asmenys (būsimi nuomininkai)

sutinka žemę naudoti privačios žemės nuomos sutartyje nurodytomis

sąlygomis.

5. Asmenims, kurie susigrąžintą natūra žemę išnuomoja

dabartiniams jos naudotojams, žemės nuosavybės teisė įforminama

nepaženklinus žemės sklypų vietovėje.

6. Asmenims, pageidaujantiems savarankiškai dirbti žemę ir

kuriantiems ūkininko ūkį, grąžinamos žemės sklypas matuojamas

vietovėje ir paženklinamas laikinais riboženkliais. Matavimo

darbai pirmiausia atliekami kaime gyvenantiems ir dirbantiems

asmenims.

7. Kitiems žemės negavusiems pretendentams apylinkių

agrarinės reformos tarnybos parengia pažymas, kad yra visi

reikiami dokumentai jų nuosavybės teisei į žemę atstatyti,

nurodydamos galimybę šią žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra

toje apylinkėje arba gauti kompensaciją (kai išperkama žemė)

laisvai pasirenkant šių krypčių 21 punkte nurodytus kompensavimo

būdus.

8. Asmenims, pageidaujantiems žemę susigrąžinti

ekvivalentine natūra (tai yra ne buvusioje vietoje), ji gali būti

jam išnuomojama ūkininko ūkiui kurti, o žemės perkėlimas

įteisinamas tik parengus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos

projektus.

9. Likusią laisvą žemę, kuri nebuvo pageidaujama

susigrąžinti toje vietoje arba kuri priskirta valstybės

išperkamai žemei, apylinkių agrarinės reformos tarnybos iki žemės

reformos pabaigos išnuomoja fiziniams ir juridiniams asmenims

(pirmiausia - vietos gyventojams) proporcingai jų laikomų gyvulių

skaičiui bei atsižvelgdamos į pateiktą žemės poreikio pagrindimą.

10. Sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ją

sugrąžinant arba išperkant, taip pat dėl valstybinės žemės

pardavimo priima rajonų valdybos, išnagrinėjusios apylinkių

agrarinės reformos tarnybų ir žemės reformos žemėtvarkos

projektus rengiančių institutų pateiktą medžiagą.

11. Visiems asmenims, įgijusiems žemę privatinėn nuosavybėn,

parengiami ir išduodami žemės nuosavybės teisę įrodantys

dokumentai bei žemės sklypų ribų planai.

Įgyta žeme savininkas disponuoja savo nuožiūra - ją

parduoda, dovanoja ar įkeičia. Privati žemė gali būti išnuomojama

žemės ūkio veiklai, laikantis šių krypčių 2, 4, 5 punktuose

nurodytų sąlygų. Žemę perleisti ar išnuomoti ne žemės ūkio

veiklai galima tik gavus rajono valdybos leidimą.

Žemės sandoriai įforminami rajono valstybinio žemės kadastro

duomenų registre, kuriame saugoma ir iš jo teikiama informacija

apie žemės sklypo plotą, žemės ūkio naudmenų sudėtį ir našumą,

žemės naudojimo sąlygas, žemės kainą, esamus statinius ir jų

vertę, nekilnojamojo turto įkeitimą hipotekos banke, žemės

pasiūlą ir paklausą.

Parengus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos

projektus (per 1995-1998 metus)

12. Žemėtvarkos projektas apsvarstomas pretendentų

susirinkime, suderinamas su valstybinėmis tarnybomis ir

patvirtinamas rajono valdyboje.

13. Likusi galima privatizuoti valstybinė žemė grąžinama

ekvivalentine natūra arba parduodama toje vietoje gyvenantiems

asmenims.

14. Iš asmenų, kuriems atstatant nuosavybės teisę į žemę

nebuvo galima šios žemės sugrąžinti arba jie patys to

nepageidavo, turėtoji žemė išperkama kompensuojant šių krypčių 21

punkte nurodytais būdais.

II. Sąlygų efektyviam ūkininkavimui sudarymas

15. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai riboja buvusių žemės

valdų skaidymą keliems pretendentams, susigrąžinantiems žemę

natūra (išskyrus kaime gyvenančius arba kai kiekvienam jų tenka

ne mažiau kaip po 20 hektarų).

16. Vyriausybė remia lengvatiniais valstybės kreditais

kapitalinei statybai tik tuos ūkius, kurie pagal žemės plotą arba

specializuotos gamybos apimtis atitinka ūkininko ūkiui ar žemės

ūkio bendrovei nustatytus kriterijus.

17. Numatomos ekonominės ir organizacinės priemonės,

skatinančios mažažemių žemdirbių kooperaciją.

18. Maksimalus ūkininko susigrąžintos ir pirktos žemės

plotas negali būti didesnis kaip 80 hektarų. Ūkininko nuomojamos

žemės plotas neribojamas.

19. Žemės savininkai skatinami efektyviai naudoti ir gerinti

žemės ūkio paskirties žemę. Už nenaudojamas, apleistas bei

nualintas žemės ūkio naudmenas nustatomi didesni žemės mokesčiai,

taip pat taikomos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių

tarnybų ekonominės ir administracinės sankcijos. Jei ši žemė

nenaudojama ilgiau kaip dvejus metus, ji paimama į valstybinės

žemės fondą išperkant Vyriausybės nustatytomis kainomis.

20. Žemė, kurią užima žemės ūkio bendrovėms ar kitiems

juridiniams asmenims priklausantys ūkiniai, administraciniai ir

visuomeniniai pastatai bei kita užstatymui reikalinga žemė,

parduodama šių asmenų nuosavybėn.

III. Atsiskaitymas su pretendentais į

privatine nuosavybe turėtą žemę

21. Už nesugrąžintą žemę kompensuojama šiais būdais, kuriuos

pasirenka pretendentai:

1) suteikiamas žemės sklypas individualiai statybai norimoje

vietoje kaime, jeigu ši vieta nėra priskirta grąžinamai natūra

žemei arba joje nėra draudžiamos statybos;

2) suteikiama teisė įsigyti konkurso tvarka lygiavertį žemės

sklypą individualiai statybai mieste ar miesto tipo gyvenvietėje;

3) suteikiamas lygiavertis miško plotas pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektą privatizuojamų miškų masyve, taip pat

atitinkamos vertės rekultivuoto durpyno plotas;

4) išmokamos valstybės vienkartinės išmokos, už kurias

galima nusipirkti valstybinės žemės ar kito privatizuojamo

valstybės turto;

5) išmokami pinigai iš žemės reformos fondo lėšų, sukauptų

už parduotą valstybinę žemę kaimo vietovėje;

6) suteikiama galimybė įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią

sumą panaudoti apmokėjimui už valstybės lėšomis statomus arba

kooperatinius butus.

Pretendentui neapsisprendus dėl kompensavimo būdo, su juo

atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis.

22. Grąžinamos žemės vertė apskaičiuojama Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytą žemės kainą sumažinus

vidutinėmis išlaidomis žemės vertės pagerinimui.

23. Pretendentams į privatine nuosavybe turėtą žemę pateikus

deklaraciją apie buvusio ūkio (iki 1940 m.) įsiskolinimus žemės

bankui, žemės įkeitimą ar kitokias skolas valstybei, jam

grąžinamos arba valstybės išperkamos žemės plotas ekvivalentiškai

sumažinamas. Nepateikus deklaracijos, tačiau valstybės

institucijoms per 10 metų šiuos įsiskolinimus nustačius, jie

įrašomi žemės savininkui pagal ekvivalentišką grūdų kainai pinigų

sumą ir grąžinami valstybei išsimokėtinai.

Priedėlio pakeitimai:

Nr. I-369, 94.01.18, Žin., 1994, Nr.6-88 (94.01.21)