Suvestinė redakcija nuo 2002-10-05 iki 2005-03-15

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 34-842, i. k. 0961100NUTA00000443

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL AUKŠTADVARIO, DUBYSOS, KAUNO MARIŲ, PAGRAMANČIO, SARTŲ, TYTUVĖNŲ, VIŠTYČIO REGIONINIŲ PARKŲ ZONAVIMO SCHEMŲ

1996 m. balandžio 11 d. Nr. 443

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1416, 1998-12-10, Žin., 1998, Nr. 110-3035 (1998-12-16), i. k. 0981100NUTA00001416

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1308, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3351 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001308

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1314, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3357 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001314

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1529, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 96-4192 (2002-10-04), i. k. 1021100NUTA00001529

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1530, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 96-4193 (2002-10-04), i. k. 1021100NUTA00001530

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Pagramančio, Sartų, Tytuvėnų, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemoms (pagrindinės nuostatos pridedamos).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1416, 1998-12-10, Žin., 1998, Nr. 110-3035 (1998-12-16), i. k. 0981100NUTA00001416

Nr. 1308, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3351 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001308

Nr. 1314, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3357 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001314

Nr. 1529, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 96-4192 (2002-10-04), i. k. 1021100NUTA00001529

Nr. 1530, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 96-4193 (2002-10-04), i. k. 1021100NUTA00001530

2. Pavesti:

2.1. Valstybiniam žemėtvarkos institutui iki 1996 m. gegužės 15 d. patikslinti regioninių parkų, jų zonų ribas, pažymėti jas žemės reformos žemėtvarkos planuose (M 1: 10000), kartu nurodant saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus bei kultūrinius kraštovaizdžio objektus – kultūros vertybes, ir suderinti su savivaldos vykdomosiomis institucijomis;

2.2. Aplinkos apsaugos ministerijai:

2.2.1. iki 1996 m. birželio 3 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti regioninių parkų ir jų zonų ribas (M 1: 10000);

2.2.2. pateikti suinteresuotoms ministerijoms, valstybinėms institucijoms ir atitinkamų rajonų valdyboms regioninių parkų zonavimo schemas (M 1: 50000).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                      MINDAUGAS STANKEVIČIUS

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS                                               BRONIUS BRADAUSKAS

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2001-11-15

Priedo naikinimas:

Nr. 1308, 2001-11-07, Žin. 2001, Nr. 95-3351 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001308

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443

Aukštadvario regioninio parko zonavimo schemos pagrindinės nuostatos

Teritorijos funkcinis zonavimas

1. Aukštadvario regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę, gyvenamąją ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.

Konservacinė zona

2. Aukštadvario regioninio parko konservacinę zoną sudaro Mergiškių gamtinis rezervatas, Bagdononių, Mergiškių, Saloviškių, Spindžiaus, Verknės ir Vilkokšnio kraštovaizdžio draustiniai, Antakmenių, Tabaliukų, Verknės aukštupio ir Verniejaus hidrografiniai draustiniai, Skrebio botaninis draustinis bei Aukštadvario urbanistinis draustinis.

3. Aukštadvario regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Mergiškių gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti plačialapių miškų bendrijas – Lietuvos augalijos etaloną, liepynus su ąžuolų, klevų ir skroblų priemaiša, vienintelę Lietuvoje europinių miežvienių radimvietę, gausią svogūninių dantažolių populiaciją ir įvairiarūšį gyvūnijos pasaulį;

3.2. Bagdononių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Daugirdiškių moreninio masyvo pietinės dalies kraštovaizdį su raiškiomis pakraštinės akumuliacijos reljefo formomis, dubakloniniais ežerais, ornitologiniu požiūriu vertingą, gausiai vandens augalų prižėlusią Bagdononių tvenkinio šiaurinę dalį ir užpelkėjusius apyežerius;

3.3. Mergiškių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Aukštadvario kampinio moreninio masyvo kalvotą miškingą kraštovaizdį su Gedanonių kalnu (aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta), Velnio duobę su šalia esančiais Škilėtų termokarstiniais ežerėliais, Lavariškių piliakalnį;

3.4. Saloviškių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ežeringo miškingo dubaklonio kraštovaizdį;

3.5. Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Strėvos aukštupio miškų, pelkių ir ežerų kraštovaizdį, unikalią saugomų gegužraibinių šeimos augalų – plačialapių klumpaičių, raudonųjų garbenių – augavietę, aukštapelkę su širdinių dviguonių populiacija, termofilinių pušynų su ąžuolų pomiškiu bendrijas, vandens ir pelkių bei miško paukščių gyvenamąsias vietas;

3.6. Verknės kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Verknės ir jos intakų slėnių kompleksą, šlaitines šaltiniuotas kalcifilų žemapelkes su įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų – pelkinių uolaskėlių – populiacija ir gegužraibinių šeimos rūšių augavietėmis, kitų saugomų augalų – daugiamečių blizgių, retažiedžių miglių, vandeninių rėžiukų – augavietes upelių slėniuose;

3.7. Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti sudėtingos formos Vilkokšnio ežero dubaklonį, Verknės ištakas, Žuklijų piliakalnį, zoologiniu požiūriu vertingą Vilkokšnio ežero rytinę dalį;

3.8. Antakmenių hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti savitą Antakmenių ežero hidrografinę struktūrą, pasižyminčią vingiuota kranto linija;

3.9. Tabaliukų hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškius nedidelių termokarstinių ežerų dubenis;

3.10. Verknės aukštupio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Verknės upės aukštupį su Gilandžio, Gilušio, Pakalnio, Solio ežerais, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą augalų – paprastųjų tuklių, dvilapių purvuolių, vienalapių gedučių, šakotųjų ratainyčių – augavietes Verknės, jos senvagių ir pratekamųjų ežeriukų užpelkėjusiose pakrantėse, menturlapių ežeručių sąžalynus Solio ežere, bemiškių kalvų ir šlaitų žolinių kseroterminių bendrijų įvairovę;

3.11. Verniejaus hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti savitą hidrologinį Verniejaus ežero režimą, Degusio, Ilgio, Laužaraisčio, Skričio ežerėlių hidrografinę sistemą, Verniejaus ežerą su apyežeriais, tinkamais veistis vandens ir pelkių paukščiams;

3.12. Skrebio botaninio draustinio tikslas – išsaugoti būdingas Lietuvos augalijos tipo etalonines bendrijas – brandžius ąžuolynus ir mišrius eglių bei ąžuolų medynus;

3.13. Aukštadvario urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią Aukštadvario miestelio dalies planinę bei erdvinę struktūrą.

Apsaugos, rekreacinė, ūkinė, gyvenamoji, bendrojo naudojimo vandenų zonos

4. Apsaugos zona – Sienio, Mošios ežerų apyežeriai, Strėvos ištakos, Aukštadvario vandens saugyklos pietinės pakrantės, Spindžiaus miško rytinė dalis, kalvos Drabužninkų kaimo apylinkėse.

5. Rekreacinė zona – teritorijos Aukštadvario apylinkėse ir Sienio paežerėje su Aukštadvario vandens saugyklos didžiąja dalimi ir Skrebio ežeru, Vilkokšnio ežero Kojos įlankos šiaurinėje pakrantėje su Pakojaus ežeru, aplink Šamuko ežerą ir Drabužio ežero šiaurės vakarinėje pakrantėje, Ungurio ežeras su šiaurine ir rytine pakrantėmis, Aukšlinio ežero pietinės pakrantės, Pastrėvio kaimas.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Ūbiškių miškų masyvą; Kamaravos, Ruklabalio miškų dalis bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus į šiaurę ir vakarus nuo Aukštadvario, Drabužninkų, Karaliūnų, Naujasodžių kaimų apylinkėse.

7. Gyvenamoji zona – Aukštadvario miestelio šiaurinė dalis ir Čižiūnų kaimas.

8. Bendrojo naudojimo vandenų zona – Sienio ežeras.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443

Dubysos regioninio parko zonavimo schemos pagrindinės nuostatos

Teritorijos funkcinis zonavimas

1. Dubysos regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos ir rekreacinę funkcines zonas.

Konservacinė zona

2. Dubysos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Betygalos, Lyduvėnų kraštovaizdžio draustiniai, Kaulakių geomorfologinis draustinis, Plauginių botaninis-zoologinis draustinis ir Pasandravio memorialinis draustinis.

3. Dubysos regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Betygalos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų Lietuvoje Dubysos plačiadugnio stačiašlaičio gilaus senslėnio su eroziniais raguvynais kompleksą, Lelyko, Šventupio, Šakumos, Upytės upelių, Kirkšnovės upės žemupius, Betygalos urbanistinį kompleksą, Ugionių bažnyčią, gausius piliakalnius ir senkapius;

3.2. Lyduvėnų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti unikalų Dubysos vidurupio slėnio kairiosios pusės skersraguvių kompleksą Kalniškių kaimo apylinkėse, Dubysos upės vagos vingius, senvages, gilų, siaurą, stipriai šakotą Dratvinio erozinį kompleksą, Lapiškės žemupio vingiuotą upės vagą, savitą slėnio augmeniją ir gyvūniją, Lyduvėnų piliakalnių kompleksą, Kunjokų senkapius, Lyduvėnų urbanistinį kompleksą, aukščiausią Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltą, vertingus archeologinius etnokultūrinius objektus;

3.3. Kaulakių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti platų Dubysos erozinį slėnį su raiškiais eroziniais kairiųjų intakų slėniais bei smulkiai raguvotais dešiniaisiais šlaitais, Dubysos upės vagą su senvagių fragmentais apatinėje terasoje, Kibartėlių erozinę salą tarp Dubysos, Liolingos ir Luknės upių vagų, Padubysio piliakalnį su netoli esančia dvarviete;

3.4. Plauginių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti Žemaitijos aukštumos rytinėms nuolaidumoms būdingus brandžius eglynus ir mišrius miškus su beržų, baltalksnių ar uosių priemaiša, zoologiniu požiūriu vertingas biocenozes;

3.5. Pasandravio memorialinio draustinio tikslas – išsaugoti poeto Maironio sodybą, ją supančią gamtinę ir kultūrinę aplinką.

Apsaugos ir rekreacinė zonos

4. Apsaugos zona – Luknės paslėniai bei Dubysos slėnio šlaitai pietrytinėje parko dalyje.

5. Rekreacinė zona – miško parkai (Padubysio, Paturkšlio), rekreacinių įstaigų – kempingų, stovyklaviečių – teritorijos (Betygalos, Lyduvėnų).

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443

Kauno marių regioninio parko zonavimo schemos pagrindinės nuostatos

Teritorijos funkcinis zonavimas

1. Kauno marių regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę ir ūkinę funkcines zonas.

Konservacinė zona

2. Kauno marių regioninio parko konservacinę zoną sudaro Kauno marių ir Strėvos kraštovaizdžio draustiniai, Karčiupio, Pravienos ir Uolės hidrografiniai draustiniai, Gastilionių botaninis-zoologinis draustinis bei Pažaislio kraštovaizdžio architektūros draustinis.

3. Kauno marių regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Kauno marių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškią Kauno marių erdvę su aukštais Nemuno slėnio šlaitais, didžiosiomis atodangomis Gastilionių miške, slėnio šlaitams būdingų augaviečių miškus;

3.2. Strėvos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti vaizdingą Strėvos slėnį, Taderavos vandens malūną;

3.3. Karčiupio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti nepakeistą Karčiupio upelio ir jo intakų hidrografinę struktūrą;

3.4. Pravienos hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Pravienos upelio, jo intakų hidrografinę struktūrą;

3.5. Uolės hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti Uolės įlanką, susiformavusią užtvenkus Kauno marias;

3.6. Gastilionių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą senovinių aliuvinių lygumų augaviečių mišką, jo gyvūniją, visų pirma didžiųjų miegapelių populiaciją;

3.7. Pažaislio kraštovaizdžio architektūros draustinio tikslas – išsaugoti unikalų architektūrinį ansamblį su jo gamtine aplinka.

Apsaugos, rekreacinė, ūkinė zonos

4. Apsaugos zona – Kauno marių pakrantės ties Zuikine, Žiegždrių kaimu, Rumšiškėmis, Strėvos ir Uolės žiotimis, automagistralės Vilnius – Kaunas apsaugos zona, taip pat zona prie Kauno hidroelektrinės teritorijos.

5. Rekreacinė zona – žemutinė Kauno marių dalis bei marių akvatorija į pietus nuo Rumšiškių, Pažaislio, Amalių-Palemono, Jakštonių, Karčiupio, Grabuciškių, Rumšiškių, Kapitoniškių-Dovainonių, Girionių, Žiegždrių, Viršužiglio ir Arlaviškių miško parkai.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos – Karčiupio miškas, žemės ūkio teritorijos Grabuciškių, Pravienos kaimų apylinkėse.

7. Atskirą zoną parko teritorijoje sudaro Lietuvos liaudies buities muziejus.

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2002-10-05

Priedo naikinimas:

Nr. 1530, 2002-10-01, Žin. 2002, Nr. 96-4193 (2002-10-04), i. k. 1021100NUTA00001530

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2002-10-05

Priedo naikinimas:

Nr. 1529, 2002-10-01, Žin. 2002, Nr. 96-4192 (2002-10-04), i. k. 1021100NUTA00001529

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443

Pagramančio regioninio parko zonavimo schemos pagrindinės nuostatos

Teritorijos funkcinis zonavimas

1. Pagramančio regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę ir ūkinę funkcines zonas.

Konservacinė zona

2. Pagramančio regioninio parko konservacinę zoną sudaro Akmenos, Jūros ir Tyrelių kraštovaizdžio draustiniai, Plynosios telmologinis draustinis bei Lylavos hidrografinis draustinis.

3. Pagramančio regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Akmenos kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Akmenos salpinio slėnio kraštovaizdį su natūraliomis pievomis ir šlaituose augančiais miškais, taip pat paukščių – tulžių, didžiųjų dančiasnapių, žaliųjų meletų – perimvietėmis, ūdrų gyvenamosiomis vietomis, retų drugių populiacijomis, Pagramančio urbanistiniu kompleksu, gausiais piliakalniais;

3.2. Jūros kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti Jūros slėnio kraštovaizdį su raiškiu gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotu Jūros slėniu;

3.3. Tyrelių kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti miškingą kraštovaizdį su natūraliais Vinijos, Alangos upeliais, būdingomis miško fitocenozėmis (brandūs eglynai, juodalksnynai), baltnugarių genių, vapsvaėdžių gyvenamosiomis vietomis, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą drugių populiacijomis;

3.4. Plynosios telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti aukštapelkės kompleksą su plynėmis, ežerokšniais bei apypelkio miškais – brandžiais ąžuolynais ir eglynais, kupstinių kūlingių augavietes, paukščių – dirvinių sėjikų, gervių, tetervinų – perimvietes, erelių rėksnių, vapsvaėdžių, baltnugarių genių gyvenamus biotopus apypelkio miškuose;

3.5. Lylavos hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralų Lylavos upelį.

Apsaugos, rekreacinė, ūkinė zonos

4. Apsaugos zona – Jūros upės slėnis tarp Balskų ir Kuturių kaimų, Akmenos paslėniai ties Andriejaičiais ir Šiūrinės mišku, miškeliai agrarinėse teritorijose.

5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos prie Balskų kaimo, Akmenos ir Jūros pakrantėse bei prie Šunijos upelio.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Pagramančio miškų masyvą, Groblynės, Šiūrinės miškus, Dabrupinės, Tauragės, Tyrelių miškų dalis, ir žemės ūkio teritorijos prie Pagramančio miško bei Matiškių, Vaičių, Lylavėnų, Lekiškės, Reksčių, Šaukėnų kaimų apylinkėse.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443

Sartų regioninio parko zonavimo schemos pagrindinės nuostatos

Teritorijos funkcinis zonavimas

1. Sartų regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją funkcines zonas.

Konservacinė zona

2. Sartų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Vosynos gamtinis rezervatas, Ilgašilio kraštovaizdžio draustinis, Kalviškių ir Mielėnų geomorfologiniai draustiniai, Salinio, Sartų ir Rašų hidrografiniai draustiniai, Antazavės ir Dusetų girios botaniniai-zoologiniai draustiniai ir Dusetų urbanistinis draustinis.

3. Sartų regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Vosynos gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti seniausius Dusetų girios eglynus, išlaikiusius pirmykščių šiaurės rytų Lietuvos paežerių miškų bruožus, kaip Sėlių aukštumos didžiųjų dubaklonių miškų etaloną su mokslui vertingais gyvūnijos ir augalijos kompleksais;

3.2. Ilgašilio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą Sėlių aukštumos vakarinių prieškalvių kalvotą daubotą reljefą, Zaduojų ir Ilgio dubakloninių ežerų hidrografinę struktūrą, Ilgelės ir Zaduojos protakas, įvairiarūšės sudėties miškus, būdingą kaimų ir vienkiemių struktūrą;

3.3. Kalviškių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti stipriai kalvotą daubotą, ežeringą Sėlių aukštumos vakarinių prieškalvių ryškios sąskaidos reljefą, Marciūniškių piliakalnį;

3.4. Mielėnų geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingą Sėlių aukštumos mažai miškingos šiaurinės dalies (Aleksandravėlės-Junkūnų smulkiakalvyno) kalvotą daubotą, raguvotą, ežeringą reljefą, Mielėnų bei Mičiūnų piliakalnius;

3.5. Salinio hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingus Sėlių aukštumos vakarinei nuolaidumai pratakius Salinio, Tautesnio, Ilgelio ežerus su salomis;

3.6. Sartų hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti savo atšakomis ilgiausią Lietuvoje Sartų ežerą su giliomis įlankomis, pusiasaliais, salomis bei protakomis, ežero ir apyežerio augaliją bei gyvūniją, pakrančių piliakalnius;

3.7. Rašų hidrografinio draustinio tikslas – išsaugoti protakinį vingiuotos kranto linijos Rašų ežerą, užpelkėjusias jo pakrantes, Šventosios upės ištakas, ežero kilpą ties Bileišiais;

3.8. Antazavės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti brandžius Antazavės šilo eglynus, mišrius pušynus, vertingas mokslui biocenozes, Vincežerio ežerėlį su savita hidrobiocenoze, Pakačinės piliakalnį;

3.9. Dusetų girios botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti mišrių eglynų bei beržynų masyvą su gyvūnijos bei augalijos įvairove;

3.10. Dusetų urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti Dusetų, Padustėlio, Užtiltės urbanistinį kompleksą, gyvenamųjų vietovių planinę erdvinę struktūrą, bažnyčią, turgaus aikštę, savitą paežerių gatvių tinklą.

Apsaugos, rekreacinė, ūkinė, gyvenamoji zonos

4. Apsaugos zona – Sartų apyežeriai ties Kriaunomis, Bobriškiu, Pasarčiais, Pakačine, Margėnais, Jaskoniškėmis, Minkūnų durpynas, Šventosios slėnis, Antazavės šilo šiaurrytinė dalis.

5. Rekreacinė zona – Sartų paežeriai ties Baršėnais, Kalbutiškėmis, Jaskoniškių mišku, Zalvės ir Zalvio ežerai su apyežeriais ir Didžiadvario hipodromas.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios šiaurinę Dusetų girios, vakarinę Antazavės šilo dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios Anapolio, Bradesių, Rokėnų, Dusetų apylinkes.

7. Gyvenamoji zona – Antazavės, Kavolių, Padustėlio kaimai.

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 1998-12-17

Priedo naikinimas:

Nr. 1416, 1998-12-10, Žin. 1998, Nr. 110-3035 (1998-12-16), i. k. 0981100NUTA00001416

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443

Tytuvėnų regioninio parko zonavimo schemos pagrindinės nuostatos

Teritorijos funkcinis zonavimas

1. Tytuvėnų regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją funkcines zonas.

Konservacinė zona

2. Tytuvėnų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Bridvaišio kraštovaizdžio draustinis, Šiluvos tyrelio telmologinis draustinis, Večių geomorfologinis draustinis, Užpelkių botaninis-zoologinis draustinis, Šiluvos ir Tytuvėnų urbanistiniai draustiniai.

3. Tytuvėnų regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Bridvaišio kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškaus moreninio gūbrio ir jį supančių pelkinių kompleksų kraštovaizdį;

3.2. Šiluvos tyrelio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti natūralią Plekaičių pelkę, Šiluvos tyrelio išeksploatuotą dalį paliekant renatūralizacijai;

3.3. Večių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų paskutiniojo ledynmečio suformuotą Večių moreninį gūbrį;

3.4. Užpelkių botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti Užpelkių mišką, pasižymintį įvairiomis augalų bendrijomis, gausia gyvūnija, taip pat saugomų augalų – pelkinių kiaulpienių, pievinių plaurečių, vyriškųjų gegužraibių, raktažolių pelenėlių, tuklių – augavietes;

3.5. Šiluvos urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią Šiluvos miestelio planinę bei erdvinę struktūrą, Šiluvos bažnyčios architektūrinį ansamblį;

3.6. Tytuvėnų urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią Tytuvėnų miestelio planinę bei erdvinę struktūrą, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno architektūrinį ansamblį.

Apsaugos, rekreacinė, ūkinė ir gyvenamoji zonos

4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Šiluvos ir Tytuvėnų apylinkes, Apušio apyežerį, Pasandravio, Aukštadvario miškus.

5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos, apimančios Tytuvėnų šilo miško parką su Giliaus ežeru, Bridvaišio ežero apylinkes.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Tytuvėnų ir Šiluvos miškų vakarines dalis, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus Mergaklonio Narušių ir Naukaimio kaimų apylinkėse.

7. Gyvenamoji zona – Šiluvos ir Tytuvėnų miestelių dalys.

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2001-11-15

Priedo naikinimas:

Nr. 1314, 2001-11-07, Žin. 2001, Nr. 95-3357 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001314

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443

Vištyčio regioninio parko zonavimo schemos pagrindinės nuostatos

Teritorijos funkcinis zonavimas

1. Vištyčio regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.

Konservacinė zona

2. Vištyčio regioninio parko konservacinę zoną sudaro Drausgirio ir Grybingirio gamtiniai rezervatai, Kylininkų kraštovaizdžio draustinis, Paširvinčio ir Sūrinio telmologiniai draustiniai, Pavištyčio ir Stirniškių geomorfologiniai draustiniai, Tadarinės ir Vištytgirio botaniniai-zoologiniai draustiniai bei Vištyčio urbanistinis draustinis.

3. Vištyčio regioninio parko rezervatų ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Drausgirio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti būdingus Sūduvos aukštumai grynus ir mišrius ąžuolų medynus su didele augalų ir gyvūnų rūšių įvairove;

3.2. Grybingirio gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti ūkinės veiklos beveik neliestus Sūduvos aukštumos mišriuosius miškus su augalų ir gyvūnų rūšių įvairove;

3.3. Kylininkų kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų Kylininkų tarpliežuvinio moreninio masyvo kraštovaizdį, kuris pasižymi reljefo sąskaida, gausiais bet nedidelio ploto pelkiniais kompleksais, botaninėmis ir zoologinėmis vertybėmis, taip pat retųjų augalų – demėtųjų gegūnių, vyriškųjų gegužraibių, paprastųjų kardelių, pievinių plaurečių, vėjalandžių šilagėlių ir kitų – populiacijas, saugomų paukščių – juodųjų gandrų, erelių rėksnių, gervių, švygždų, griežlių, žaliųjų meletų – buveines, kumučių, machaonų, marmurinių auksavabalių, medicininių dėlių radimvietes;

3.4. Paširvinčio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti savitą Paširvinčio pelkinį kompleksą;

3.5. Sūrinio telmologinio draustinio tikslas – išsaugoti savitą nedidelio ploto aukštapelkę su Sūrinio ežerėliu;

3.6. Pavištyčio geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti aukščiausią Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalį su Dunojaus, Pavištyčio, Stankūnų viršukalvėmis, Vyžainios senkloniu;

3.7. Stirniškių geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti raiškų moreninį šlaitą ir keimines kalvas;

3.8. Tadarinės botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti plačialapių miškų bendrijas, senus ąžuolynus, retųjų paukščių veisimosi ir maitinimosi vietas;

3.9. Vištytgirio botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingas plačialapių miškų bendrijas su gausia ir įvairiarūše augalija ir gyvūnija;

3.10. Vištyčio urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti stačiakampio plano su keturkampe gotikine aikšte ir XIX a. pabaigos bažnyčia Vištyčio miestelio urbanistinę struktūrą – gatvių tinklą, aikštės išplanavimą, miestelio erdvinę kompoziciją.

Apsaugos, rekreacinė, ūkinė ir bendrojo naudojimo vandenų zonos

4. Apsaugos zona – apsauginės teritorijos, apimančios Vištyčio ežero rytines pakrantes, Tadarinės miško pietinę dalį, teritoriją palei kelią Kybartai – Vištytis ir Drausgirio rezervato apsaugos zoną.

5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos Vištyčio ežero pakrantėse ir prie Šakių ežerėlio.

6. Ūkinė zona – miškų ūkio teritorijos, apimančios Vištytgirio miško pietinę dalį, bei žemės ūkio teritorijos, apimančios plotus į šiaurės rytus nuo Vištyčio miestelio ir Pavištyčio, Lankupkos kaimų apylinkėse.

7. Bendrojo naudojimo vandenų zona – Vištyčio ežero dalis regioninio parko teritorijoje.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1416, 1998-12-10, Žin., 1998, Nr. 110-3035 (1998-12-16), i. k. 0981100NUTA00001416

Dėl Sirvėtos regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1308, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3351 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001308

Dėl Asvejos regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1314, 2001-11-07, Žin., 2001, Nr. 95-3357 (2001-11-14), i. k. 1011100NUTA00001314

Dėl Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribų patvirtinimo

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1529, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 96-4192 (2002-10-04), i. k. 1021100NUTA00001529

Dėl Neries regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1530, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 96-4193 (2002-10-04), i. k. 1021100NUTA00001530

Dėl Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo