@D1=19940707;19940818;19950223.
Redaguota: 1995 03 20
Pakeitimai:
1. Parlamentas, Įstatymas
Nr.1-578, priimtas 1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2. Parlamentas, Įstatymas
Nr.1-646, priimtas 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-757, priimtas 1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 11, 31 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4. Paralamentas, Įstatymas
Nr.1-795, priimtas 1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO 41 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. liepos 7 d. Nr.I-532
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
narių rinkimų pagrindai
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau - tarybų)
nariai renkami dvejiems metams daugiamandatėse rinkimų
apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu
balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų
sistemą.
Visų tarybų narių rinkimai rengiami vienu metu. Juos skiria
Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki
rinkimų dienos.
2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems
rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja
piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais.
Tarybos nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų.
Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną
atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat
iki rinkimų paskyrimo dienos neišėję į atsargą krašto apsaugos
sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai
ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami
pareigūnai.
Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos
Seimo nariai, jeigu iki jų kadencijos pabaigos liko daugiau kaip
trys mėnesiai.
Tarybos nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti
bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys,
teismo pripažinti neveiksniais.
Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos
piliečių rinkimų teisės apribojimai dėl lyties, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
draudžiami.
3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos
pilietis rinkimuose turi vieną balsą rinkimų apygardoje ir šis
balsas yra lygiavertis kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti,
piliečio balsui.
Visi piliečiai taryboje atstovaujami lygiais pagrindais
pagal atstovavimo normą.
4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai
Tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų.
5 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.
6 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Rinkimų komisijos rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie
visus rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius)
turi būti pranešama ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki
renginio pradžios.
Rinkimų komisijos praneša piliečiams apie savo darbą,
rinkimų apygardų ir apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį,
buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į
tarybos narius sąrašus, balsavimo ir rinkimų rezultatus.
Masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomi dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų komisijos, taip pat gauti informaciją apie rinkimų
rengimą ir vykdymą.
7 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Tarybų narių rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka
valstybė.
II. RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
8 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas
Rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybės teritorijoje
sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja
visi aktyviąją rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos
piliečiai, nuolat gyvenantys šios savivaldybės teritorijoje.
Rinkimų apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renka:
daugiau kaip 500000 gyventojų - 51 tarybos narį;
nuo 300000 iki 500000 gyventojų - 41 tarybos narį;
nuo 100000 iki 300000 gyventojų - 31 tarybos narį;
nuo 50000 iki 100000 gyventojų - 27 tarybos narius;
nuo 20000 iki 50000 gyventojų - 25 tarybos narius;
iki 20000 gyventojų - 21 tarybos narį.
Rinkimų apygardas ir renkamų tarybos narių skaičių paskelbia
Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 85 dienoms iki
rinkimų.
9 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Rinkimų apygardos dalijamos į rinkimų apylinkes. Kiekvienos
rinkimų apygardos suskirstymą į rinkimų apylinkes, rinkimų
apylinkių skaičių ir dydį nustato apygardos rinkimų komisija
likus ne mažiau kaip 70 dienų iki rinkimų.
Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip
5000 rinkėjų. Apygardos rinkimų komisija per 7 dienas nuo rinkimų
apylinkių sąrašo patvirtinimo praneša rinkėjams, kokios yra
kiekvienos apylinkės ribos, nurodo, kur yra jos buveinė ir
balsavimo patalpos.
III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
10 straipsnis. Rinkimų komisijos
Rinkimus į savivaldybių tarybas organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) apygardų rinkimų komisijos;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
Rinkimų komisijų nariai, politinių partijų, politinių
organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų ir stebėtojai negali
būti kandidatais į tarybų narius.
Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos
pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas savivaldybės tarybos
nariu ir nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už
rinkimų įstatymo pažeidimus.
Pakeitimai:
Nr.1-757; 1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
11 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos
įgaliojimai
Vyriausioji rinkimų komisija yra aukščiausioji rinkimų
organizavimo institucija.
Vyriausioji rinkimų komisija:
1) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas, užtikrina vienodą
jo taikymą, remdamasi šiuo įstatymu, leidžia instrukcijas ir
paaiškinimus dėl rinkimų organizavimo;
2) sudaro apygardų rinkimų komisijas ir skiria jų
pirmininkus;
3) pagal organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą
registruoja jų atstovus prie Vyriausiosios rinkimų komisijos ir
išduoda jiems pažymėjimus;
4) nustato balsavimo pažymėjimų, rinkimų biuletenių, tarybos
nario pažymėjimų, vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų
rinkimuose naudojamų oficialių vokų, paketų, dokumentų,
antspaudų, balsadėžių pavyzdžius bei formas, jų pildymo
pavyzdžius, biuletenių antspaudavimo tvarką;
5) renka informaciją apie rinkimų apylinkių, rinkimų
komisijų sudarymą, paskirsto rinkimams skirtas valstybės lėšas
apygardų rinkimų komisijoms, svarsto materialinio techninio
rinkimų aprūpinimo klausimus;
6) tvirtina visų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
narių rinkimų rezultatus ir skelbia spaudoje pranešimus apie
rinkimų rezultatų patvirtinimą;
7) nagrinėja skundus ir priima dėl jų sprendimus šio
įstatymo numatytais atvejais;
8) panaikina rinkimų komisijų sprendimus, jeigu jie
prieštarauja šiam įstatymui;
9) pripažįsta rinkimus negaliojančiais, jei jų metu buvo
suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti neteisėti
veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams;
10) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba
savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių
rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo
teritorijoje sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų
arba referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas
organizuojant ir vykdant kitus rinkimus arba referendumą.
Pakeitimai:
Nr.1-757; 1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
12 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos sudarymas
Apygardų rinkimų komisijas iki rinkimų dienos likus ne
mažiau kaip 80 dienų sudaro ir jų pirmininkus skiria Vyriausioji
rinkimų komisija.
Apygardų rinkimų komisijos sudaromos savivaldybių tarybų
rinkimų laikui iš:
dviejų tos apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir
aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras
pasiūlo teisingumo ministras;
dviejų tos apygardos teritorijoje gyvenančių ar dirbančių ir
aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurių kandidatūras
pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija.
Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau kandidatūrų.
Politinės partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo
narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų
kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę
pasiūlyti į apygardos rinkimų komisiją po du savo atstovus.
Vyriausioji rinkimų komisija šių kandidatūrų atmesti negali. Jei
kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj
jų gali papildomai patvirtinti komisijos nariais kandidatūras,
pasiūlytas teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų
draugijos.
Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
13 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai
Apygardos rinkimų komisija:
1) prižiūri, kaip apygardos teritorijoje vykdomas šis
įstatymas;
2) suskirsto apygardos teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato jų ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas,
sudaro apylinkių rinkimų komisijas ir skiria jų pirmininkus;
3) koordinuoja apylinkių rinkimų komisijų veiklą;
4) paskirsto rinkimams skirtas valstybės lėšas apylinkių
rinkimų komisijoms, svarsto materialinio techninio rinkimų
aprūpinimo klausimus;
5)išklauso apylinkių rinkimų komisijų pranešimus apie
rinkimų rengimą ir vykdymą;
6) tvirtina rinkimų biuletenio duomenis ir perduoda juos
Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka ir laiku,
organizuoja biuletenių pateikimą apylinkių rinkimų komisijoms;
7) pagal organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, teikimą
registruoja jų atstovus prie apygardos rinkimų komisijos ir
rinkimų stebėtojus, išduoda jiems pažymėjimus;
8) nustato rinkimų rezultatus apygardoje, surašo balsų
skaičiavimo apygardoje protokolą;
9) nustato tarybos narių rinkimų rezultatus, išrinktus
tarybos narius, perduoda rinkimų medžiagą Vyriausiajai rinkimų
komisijai galutiniams rinkimų rezultatams tvirtinti, po
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo skelbia spaudoje
išrinktų savivaldybės tarybos narių sąrašą;
10) svarsto pareiškimus ir skundus dėl apylinkių rinkimų
komisijų veiksmų ir priima sprendimus;
11) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
14 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių rinkimų komisijas iki rinkimų likus ne mažiau kaip
60 dienų sudaro ir jų pirmininkus skiria apygardos rinkimų
komisija.
Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo politinės partijos, politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos bei politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkės rinkimų komisiją iki trijų savo atstovų. Jeigu
kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, apygardos rinkimų komisija gali
proporcingai padidinti politinių partijų, politinių organizacijų
atstovavimo normą.
Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
15 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš savivaldybės vykdomojo organo gauna rinkėjų sąrašus,
juos patikslina ir tvirtina;
2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) likus iki rinkimų ne mažiau kaip 30 dienų pateikia
apylinkės rinkėjų sąrašą apygardos rinkimų komisijai;
4) įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
5) garantuoja, kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
įrengtos balsavimo patalpos ir balsadėžės;
6) rinkimų dieną organizuoja apylinkėje balsavimą;
7) suskaičiuoja balsus apylinkėje, surašo apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą;
8) svarsto apylinkės rinkėjų, politinių partijų, politinių
organizacijų ir visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų
komisijų ir rinkimų stebėtojų skundus rinkimų rengimo, balsavimo
organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų
surašymo klausimais ir priima dėl jų sprendimus;
9) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
16 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai
priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių
balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos
pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu,
turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie
protokolo. Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos
gali priimti sprendimus tik dėl balsų skaičiavimo protokolų
surašymo.
Rinkimų komisijų posėdžiai yra vieši. Juose turi teisę
dalyvauti politinių partijų, politinių organizacijų ir
visuomeninių organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų ir
rinkimų stebėtojai, visų masinės informacijos priemonių atstovai.
Nuo rinkimų komisijų sudarymo jų pirmininkams ir nariams
draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti
rinkėjų valią. Asmenys, pažeidę šį reikalavimą, gali būti
atleisti iš rinkimų komisijos.
17 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Politinių partijų, politinių organizacijų ir visuomeninių
organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų, rinkimų stebėtojai
ir rinkėjai rinkimų komisijų sprendimus, priimtus iki balsavimo
pabaigos, gali apskųsti aukštesniajai rinkimų komisijai šia
tvarka:
1) apylinkių rinkimų komisijos sprendimus - apygardos
rinkimų komisijai;
2) apygardos rinkimų komisijos sprendimus - Vyriausiajai
rinkimų komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus - Vilniaus
apygardos teismui;
Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Pakeitimai:
Nr.1-646; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719
18 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
Valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų bei
organizacijų vadovai ir pareigūnai privalo padėti rinkimų
komisijoms vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas
žinias.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir
organizacijos, vadovai ir pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas
privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams darbams rinkimų komisija gali samdyti reikiamą
skaičių personalo.
Savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos privalo
suteikti rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus rinkimams
rengti ir vykdyti.
19 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijoje gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos
pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
20 straipsnis. Rinkimų komisijos sudėties keitimas
Rinkimų komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali atleisti institucija, patvirtinusi komisijos sudėtį.
Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
21 straipsnis. Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams vykdyti sudaromi kiekvienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai. Juos sudaro atitinkamų savivaldybių vykdomieji
organai ir jų vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms likus ne mažiau kaip 40 dienų iki rinkimų dienos.
Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir sekretorius.
22 straipsnis. Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi rinkimų teisę
turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu gyvena tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Po sąrašų sudarymo rinkėjui pakeitus savo nuolatinę
gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės rinkėjų
sąrašus pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą, jei likus ne
mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, šios apylinkės komisijai jis
padavė pareiškimą dėl įrašymo į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų
komisija turi pasirūpinti, kad jis būtų išbrauktas iš tos
apylinkės, kur buvo jo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta,
rinkėjų sąrašo.
23 straipsnis. Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų
sąrašus
Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją
tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
gyveno iki pašaukimo atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją
tarnybą, rinkėjų sąrašą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai,
puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų sąrašus.
24 straipsnis. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų
įrašymas į rinkėjų sąrašus
Asmenys, esantys laisvės atėmimo vietose, įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie gyveno iki laisvės atėmimo,
rinkėjų sąrašą.
25 straipsnis. Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai tikrina apygardos rinkimų komisija. Nustačiusi, kad
rinkėjas yra įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne
mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, ji kreipiasi į rinkėją, kad šis
per 10 dienų praneštų, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis
norėtų būti įrašytas. Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia, apygardos rinkimų komisija jį įrašo į tos
rinkimų apylinkės, kurioje, jos nuomone, rinkėjui patogiau
balsuoti, rinkėjų sąrašą ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui. Toks apygardos rinkimų komisijos sprendimas negali būti
apskųstas.
26 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apylinkės rinkimų
komisija viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti ir sudaro
sąlygas rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką ir vietą
šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.
27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas,
politinės partijos, politinės organizacijos ir visuomeninės
organizacijos atstovas prie rinkimų komisijos gali pateikti
apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 10 dienų iki
rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija pastabas privalo išnagrinėti
ir sprendimą priimti per 48 valandas nuo jų gavimo. Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas gali būti apskųstas apygardos
rinkimų komisijai per 48 valandas. Apygardos rinkimų komisija per
48 valandas nuo skundo gavimo privalo priimti sprendimą.
Apygardos rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis. Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali realizuoti savo rinkimų teisės, rinkėjas,
politinės partijos, politinės organizacijos ir visuomeninės
organizacijos atstovas prie rinkimų komisijos ar rinkimų
stebėtojas pateikia apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės
rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti
ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jo gavimo.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valanadas, o jo sprendimas yra galutinis.
Apie gautus skundus ir rinkėjų sąrašuose padarytus
pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų
komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip
per 24 valandas.
Pastabos ir skundai, pareikšti likus mažiau kaip 24
valandoms iki rinkimų pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis. Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas
Apygardos rinkėjų sąrašą sudaro apygardos rinkimų komisija
pagal apylinkių rinkimų komisijų pateiktus apylinkės rinkėjų
sąrašus likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos.
V. KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS KĖLIMAS
30 straipsnis. Kandidatų į tarybos narius kėlimas
rinkimų apygardoje
Kandidatus į tarybos narius turi teisę kelti politinės
partijos, politinės organizacijos (toliau - kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos), įregistruotos Teisingumo ministerijoje
pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne
vėliau kaip prieš 35 dienas iki rinkimų.
Kandidatų sąrašus kelianti organizacija savo kandidatus į
tarybų narius rinkimų apygardoje kelia pateikdama kandidatų
sąrašą. Sąraše negali būti įrašyta mažiau kaip 5 kandidatai ir ne
daugiau kaip nustatytas mandatų skaičius pridėjus dar 5.
Kandidatai turi atitikti šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus.
Kiekvienas kandidatas į tarybos narius gali būti įrašytas
tik į vieną kandidatų sąrašus keliančios organizacijos sąrašą ir
tik vienoje rinkimų apygardoje. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau
kaip į vieną sąrašą, rinkimų komisija pareikalauja pasirinkti,
kuriame kandidatų sąraše jis norėtų balotiruotis. Jeigu likus 30
dienų iki rinkimų kandidatas nėra pasirinkęs sąrašo, jis
išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų.
Pakeitimai:
Nr.1-578; 1994.07.21.; Žin., 1994, Nr.63-1234
31 straipsnis. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius
pareiškiniai dokumentai
Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos turi pateikti
Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) įstatus bei registracijos dokumentus;
2) pareiškimą apie dalyvavimą rinkimuose;
3) apygardų, kuriose kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos numato kelti kandidatus, sąrašą;
4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra sumokėtas rinkimų
sąrašo užstatas, lygus vienam vidutiniam mėnesiniam darbo
užmokesčiui (VMDU), padaugintam iš apygardų, kuriose bus keliami
kandidatai, skaičiaus;
5) kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovo prie
Vyriausiosios rinkimų komisijos ir atstovų prie apygardos rinkimų
komisijų sąrašus.
Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos turi pateikti
apygardos rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovo prie
apygardos rinkimų komisijos pasirašytą keliamų kandidatų sąrašą,
kuriame kandidatai surašyti iš eilės;
2) iškeltų kandidatų raštiškus sutikimus būti iškeltiems
šioje rinkimų apygardoje;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos registravimą dalyvauti
šios savivaldybės tarybos rinkimuose.
Keliamų kandidatų sąraše turi būti kandidato vardas,
pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta ir turi būti pateiktas
dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms
ir baigiamas likus 35 dienoms iki rinkimų.
Gavusi sąrašus keliančios organizacijos pareiškinius
dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija per 2 dienas kreipiasi į
Teisingumo ministeriją, kad ši patvirtintų faktą, jog kandidatų
sąrašus kelianti organizacija registruota, jos veikla
nesustabdyta ar nenutraukta ir pateikti įstatai galioja.
Teisingumo ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.
Gavusi pranešimą apie kokius nors registracijos ar kitus
trūkumus, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama
pranešti kandidatų sąrašus keliančios organizacijos atstovui prie
Vyriausiosios rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija per
7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos atstovui išduoda pažymą apie kandidatų
sąrašus keliančios organizacijos registravimą dalyvauti
savivaldybės tarybos rinkimuose.
Pakeitimai:
Nr.1-757; 1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
32 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos, kelios
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos gali sujungti savo
iškeltų kandidatų sąrašus. Tam jos privalo pateikti apygardos
rinkimų komisijai pareiškimus dėl kandidatų sąrašų sujungimo,
pasirašytus sudarančių koaliciją kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų atstovų prie apygardos rinkimų komisijos. Jungtinis
sąrašas laikomas vienu sąrašu. Viena kandidatų sąrašus kelianti
organizacija apygardoje gali dalyvauti tik viename jungtiniame
kandidatų sąraše.
33 straipsnis. Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos
atstovas prie rinkimų komisijos
Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos, pateikdamos
pareiškinius dokumentus, turi nurodyti savo atstovų prie rinkimų
komisijų vardus, pavardes ir adresus. Organizacijos atstovą prie
rinkimų komisijos gali pakeisti bet kuriuo metu ta pačia tvarka,
kuria jis buvo paskirtas.
34 straipsnis. Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius
dokumentus
Kandidatų sąrašus kelianti organizacija per savo atstovą
prie rinkimų komisijos, taip pat asmuo, įrašytas iškeltų
kandidatų sąraše, bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip likus 17
dienų iki rinkimų gali atsiimti savo pareiškinius dokumentus. Dėl
to reikia kreiptis į apygardos rinkimų komisiją, o asmeniui,
iškeltam kandidatų sąrašus keliančios organizacijos, dar ir
pranešti jos atstovui.
Jei pareiškinius dokumentus atsiima kandidatų sąrašus
kelianti organizacija,įeinanti į koaliciją, tai kandidatai
išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir gali būti keičiamas
koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu pranešti
koalicijos partnerių atstovams. Jeigu atsiėmus pareiškinius
dokumentus jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik vienos
organizacijos kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos kandidatai.
35 straipsnis. Kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 32 dienoms iki rinkimų, Vyriausioji
rinkimų komisija burtais nustato ir paskelbia visose rinkimų
apygardose kandidatų sąrašus keliančių organizacijų rinkimų
numerius.
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, apygardų rinkimų
komisijos skelbia kandidatų sąrašus keliančių organizacijų ar
koalicijų iškeltų kandidatų sąrašus ir jiems suteiktus numerius.
Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 15 dienų, apygardos rinkimų
komisija perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai galutinius
kandidatų sąrašus keliančių organizacijų ar koalicijų iškeltų
kandidatų sąrašus.
VI. KANDIDATŲ Į TARYBOS NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS
36 straipsnis. Kandidato į tarybos narius teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į tarybos narius, prasidėjus rinkimų kampanijai,
turi lygias teises pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per vietos masinės
informacijos priemones ir skelbti jį iškėlusios organizacijos
programą.
Savivaldybės vadovai privalo padėti kandidatams į
savivaldybės tarybos narius organizuoti susitikimus su rinkėjais,
gauti informaciją, išskyrus neskelbtiną, pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimus.
37 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams įgyvendinti rinkimų teisę ar būti išrinktais į tarybą,
organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
skleidę melagingus duomenis apie kandidatą į tarybos narius ar
trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
38 straipsnis. Kandidato į tarybos narius neliečiamybė
Kandidatas į tarybos narius rinkimų kampanijos metu, taip
pat po rinkimų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio negali
būti be apygardos rinkimų komisijos sutikimo patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos
administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus
rinkimų kampanijos metu.
39 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos rinkimų
stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos pažymėjimą.
Rinkimų stebėtojai turi teisę reikalauti, kad rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje
esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos
įstatymų.
VII. RINKIMŲ AGITACIJA
40 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
Rinkimų agitacijos pradžią skelbia Vyriausioji rinkimų
komisija likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų.
Kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar jų koalicijos
nuo šios dienos gali pradėti rinkimų agitaciją, kuriai taikomos
šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų,
išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją
ir įstatymus.
Krašto apsaugos ir vidaus tarnybos dalinių vadai, laisvės
atėmimo vietų vadovai sudaro sąlygas kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų atstovams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, kai
jie pateikia pažymėjimą, lankytis daliniuose ir laisvės atėmimo
vietose rinkimų klausimais.
41 straipsnis. Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatų sąrašus iškėlusioms organizacijoms suteikiama
teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir savivaldybių masinės
informacijos priemonėmis. Konkrečią respublikinio radijo ir
televizijos laidų apimtį ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir televizijos vadovais,
ir paskirsto taip, kad būtų išlaikyti kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų ir kandidatų sąrašų lygybės principai. Kiekvienai
kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai skiriama ne mažiau
kaip po 30 minučių radijo ir televizijos laiko ir pridedama laiko
proporcingai iškeltų kandidatų sąrašų skaičiui.
Kiekvienai kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai
savivaldybės radijo ir televizijos laidose skiriama vienodai
laiko.
Agitaciją per komercines masinės informacijos priemones
riboja tik rinkimų sąskaitų dydis.
Jeigu masinės informacijos priemonė paskelbia
kompromituojančius duomenis apie kandidatą į tarybos narius
(tokius duomenis galima skelbti vėliausiai likus 10 dienų iki
rinkimų), tai ji ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki rinkimų
privalo pati paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę. Ginčus dėl
rinkimų agitacijos rinkimų komisijos sprendžia, vadovaudamosi
kandidatų sąrašus keliančių organizacijų iškeltų kandidatų
lygiateisiškumo principu.
Pakeitimai:
Nr.1-795; 1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.
42 straipsnis. Draudimas valstybės ir savivaldybės
institucijų pareigūnams daryti poveikį
rinkėjų valiai
Rinkimų kampanijos metu valstybės ir savivaldybės
pareigūnams, taip pat valstybinių bei savivaldybių masinės
informacijos priemonių darbuotojams draudžiama naudotis tarnybine
padėtimi ir bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip
bandyti paveikti rinkėjų valią.
Jeigu tokie asmenys yra kandidatai į tarybos narius, per
masinės informacijos priemones jie gali pasisakyti tik
nepažeisdami šio straipsnio pirmosios dalies nuostatų. Jeigu jų
pareigos reikalauja pranešti masinės informacijos priemonėms
svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik spaudos konferencijoje.
43 straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
kandidatų sąrašus keliančių organizacijų gautų lėšų, kurios
kaupiamos specialiose rinkimų sąskaitose.
Maksimalus leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis
kiekvienam rinkimų sąrašui yra 20 VMDU ir 200 VMDU kandidatų
sąrašus keliančiai organizacijai. Jei pervestų į atitinkamą
sąskaitą lėšų dydis viršija nustatytą sumą, bankas perteklių
perveda į valstybės biudžetą. Apmokėti rinkimų agitacijos
išlaidas ne iš šių sąskaitų draudžiama. Nustačius, kad už rinkimų
agitaciją buvo apmokėta ne iš specialios rinkimų sąskaitos,
sumokėtoji suma ne ginčo tvarka išieškoma iš jos gavėjo ir
pervedama į valstybės biudžetą.
Iš valstybės lėšų apmokama už pagal šį įstatymą skirtą
respublikinio bei savivaldybės radijo ir televizijos laiką, už
rinkimų programos kiekvienam rinkimų sąrašui atspausdinimą.
Kaip naudojamos rinkimų agitacijai skirtos lėšos,
kontroliuoja finansų institucijos, Vyriausioji rinkimų komisija
ir apygardų rinkimų komisijos. Suvestines ataskaitas apie lėšų
šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai kandidatų sąrašus
iškėlusios organizacijos turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip
per 30 dienų po rinkimų. Ataskaitoje taip pat nurodoma kiekvienam
sąrašui, kandidatų sąrašus iškėlusiai organizacijai gautų lėšų
suma ir jų likučiai. Rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip
per 25 dienas po rinkimų. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas
kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos naudoja savo nuožiūra.
Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės
biudžetą.
44 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas
Rinkimų agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios ir rinkimų dieną. Jokių vaizdinių rinkimų agitacijos
priemonių negali būti balsavimo pastate ir 50 metrų atstumu
aplink jį.
VIII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
45 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Rinkimams į tarybą kiekvienam rinkėjui įteikiamas vienas
rinkimų biuletenis, kuriame nurodomos kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos rinkimų eilės numeris,
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos
pavadinimas, pirmųjų penkių kandidatų sąraše vardai ir
pavardės.
Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų pavadinimai
surašomi pagal joms suteiktus eilės numerius didėjančia tvarka.
Koalicijos įrašomos pagal į koaliciją įeinančių organizacijų
atstovų bendru sutarimu pasirinktą vieną iš šią koaliciją
sudarančių organizacijų rinkimų numerį, o jeigu iki rinkimų
likus 30 dienų koaliciją sudarančios organizacijos tokio
susitarimo apygardos rinkimų komisijai nepateikia, koalicijos
įrašomos pagal mažiausią į koaliciją įeinančios kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos rinkimų numerį.
Pakeitimai:
Nr.1-795; 1995.02.15.; Žin., 1995, Nr.18-405
46 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
Rinkimų biuleteniai ir vokai rinkimų apylinkėms ir pašto
skyriams pristatomi likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.
Laivuose rinkimų biuletenių tekstai turi būti laisvai
prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir
vokų balsavimui paštu išleidimą ir pristatymą nepažeidžiant
nurodytų terminų.
Pakeitimai:
Nr.1-757; 1995.01.12.; Žin., 1995, Nr.7-143
47 straipsnis. Balsavimo pažymėjimas
Balsavimo pažymėjimai įteikiami rinkėjams likus ne mažiau
kaip 10 dienų iki rinkimų dienos. Jei dėl rinkimų komisijos
kaltės balsavimo pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduodamas tuoj pat rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui, kuriam buvo išduotas balsavimo pažymėjimas su
netikslumais arba dėl klaidos rinkėjų sąraše nebuvo visai
išduotas, teisingas balsavimo pažymėjimas išduodamas tuoj pat po
klaidos ištaisymo.
Rinkėjo raštišku prašymu jam gali būti išduotas balsavimo
pažymėjimo dublikatas.
Balsavimo pažymėjime nurodoma:
1) apygardos pavadinimas;
2) apylinkės rinkimų komisijos numeris;
3) rinkėjo numeris apylinkės rinkėjų sąraše;
4) rinkėjo vardas ir pavardė;
5) rinkėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) balsavimo patalpos adresas.
IX. BALSAVIMAS
48 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas
balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašą jis yra
įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apygardoje, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas.
49 straipsnis. Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji
rinkimų komisija.
Balsavimo kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų
matyti joje esančio rinkėjo.
Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje
rinkimų apylinkėje. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti
kandidatų sąrašus keliančių organizacijų iškeltų kandidatų
sąrašai.
Balsavimo pastate ir 50 metrų nuo jo negalima rengti jokių
kitų renginių, išskyrus rinkimus ir balsavimą.
50 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma, tik kai joje
susirenka ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.
Tada apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, su komisijos
nariais patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja.
Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų
reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą
apylinkės gautų biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą,
išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos
nariams, kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių
skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir
atidaro balsavimo patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
51 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę, ir pasirašo rinkėjų sąraše.
Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Jeigu rinkėjas
balsavimo pažymėjimo nėra gavęs, jį gali gauti pateikęs pasą ar
kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę. Po to, kai rinkėjas
pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis. Balsuojant paštu,
balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir
balsavimo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Rinkėjui išduodamas tik vienas rinkimų biuletenis. Komisijos
narys, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nutarimu gali
būti nušalintas nuo rinkimų biuletenių išdavimo arba pašalintas
iš komisijos narių.
52 straipsnis. Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje pats biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti ir būti joje tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje dalyje numatytu atveju.
Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi tos kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos sąrašo pavadinimą, už kurį
jis balsuoja.
Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui prašant, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas
nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs
naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukė ir ant jo
pasirašė.
Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats užpildyti
rinkimų biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą
asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką ar narį), kuris
vietoj jo atliktų šiuos veiksmus.
53 straipsnis. Balsavimas paštu
Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis
pradedant 7 - ąja diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai
iki rinkimų, kada rinkėjas balsuoja savo rinkimų apygardos
teritorijoje, bei baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, kada
rinkėjas balsuoja centriniame arba specialiame pašte, esančiame
kitos rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimo paštu išlaidas
apmoka valstybė.
Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.
Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų
išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo
paštu laikui skiriamas atsakingas pareigūnas (pareigūnai).
Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas
galėtų netrukdomas užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į
balsavimo voką.
Balsavimas paštu vyksta šio įstatymo 51 ir 52 straipsniuose
nustatyta tvarka, išskyrus biuletenio įmetimą į balsadėžę. Kartu
su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodamas balsavimo paštu vokas.
Rinkėjas užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo voką, jį užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu
įdeda į išorinį voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas
antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu.
Balsavimo paštu vokas adresuojamas apylinkės, į kurios
rinkėjų sąrašą rinkėjas yra įtrauktas, rinkimų komisijai.
Išorinius vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius
paštininkas gali atnešti į namus negalintiems vaikščioti
rinkėjams likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 2 dienoms.
Negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 7
dienas iki rinkimų sudaro apylinkių rinkimų komisijos pagal
duomenis, kuriuos raštu pateikia savivaldybės globos ir rūpybos
įstaigos. Rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti
rinkėjų sąrašą, balsuoti paštu namuose neleidžiama.
Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu balsavimo
pažymėjimu, balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas
gali:
1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui;
2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į pašto dėžutę.
54 straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6
dienas iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir
negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl
kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali
balsuoti savo rinkimų apylinkėje ar paštu.
Laivų, kuriuose vyksta balsavimas, sąrašą ir balsavimo
kiekviename laive laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija,
suderinusi su Užsienio reikalų ministerija taip, kad kiekvienam
laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo laive organizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas.
55 straipsnis. Balsavimo diplomatinėse atstovybėse ir
laivuose tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
56 straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų globotinius
lanko specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos tvirtina
apylinkių rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo turi pats jam
sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo voką. Esant reikalui, jam gali padėti asmuo, kuriuo
rinkėjas pasitiki.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas specialiems pašto skyriams
yra privalomas.
Draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė
išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali
suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
57 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
58 straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
X. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
59 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas tam specialiai skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko Vyriausioji
rinkimų komisija.
60 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėje
Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenka nepanaudotus
rinkimų biuletenius, viešai juos suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į
balsų skaičiavimo protokolą ir pagal parašus rinkėjų sąraše bei
balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų
biuletenių.
Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų
komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja, nukirpdama dešinįjį
viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir
antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
61 straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar kitaip buvo įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas ir balsai neskaičiuojami.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių, ji atidaroma, visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai skaičiuojami taip, kad per šią procedūrą rinkėjų
pažymėtus balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašą nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad
biuleteniai gauti. Balsavusiųjų rinkimų apylinkėje rinkėjų
skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų
biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius
nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
Radusi balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams, komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti.
Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
Suskaičiavus balsadėžėje rastus biuletenius, skaičiuojami
paštu gauti biuleteniai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantys rinkimų biuleteniai negalioja. Šį faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu, pavardės įrašoma "balsavo paštu";
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, įrengtą pagal nustatytus reikalavimus;
6)taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir, atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami paštu gauti balsai pagal šio straipsnio
reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
balsavimo biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis
vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas,
neatplėšiamas, o perduodamas apygardos rinkimų komisijai, kuri
balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
62 straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas vienas balsų
skaičiavimo protokolas.
Jame įrašoma:
1) rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius;
2) iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir sugadintų
biuletenių skaičius;
4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) atskirai už kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų už kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius;
14) iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkimų apylinkės rinkėjų
skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už kiekvieną kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius.
Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių, negu jų
buvo išduota rinkėjams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo
protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos
narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra
neatskiriama jo dalis.
63 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) neantspauduoti arba ne tos rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduoti biuleteniai;
3) ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų
kandidatų sąrašą ar nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo.
Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės rinkimų komisija.
64 straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas apygardos rinkimų komisijai
Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, tarp
jų negaliojančius ir nepanaudotus, balsų skaičiavimo protokolą,
rinkėjų sąrašą ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketą ir jį antspauduoja.
Paketas apygardos rinkimų komisijai pristatomas ne vėliau kaip
per 6 valandas pasibaigus balsavimui.
Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija
privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių
asmenų saugumą.
65 straipsnis. Balsų skaičiavimo duomenų sumavimas apygardos
rinkimų komisijoje
Apygardos rinkimų komisija balsų skaičiavimo duomenis
pradeda sumuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo dokumentus iš
rinkimų apylinkių.
66 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos balsų
skaičiavimo protokolai
Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų
komisija nustato:
1) rinkimuose dalyvavusių apygardos rinkėjų skaičių, kuris
lygus apygardos rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2) apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus
apygardos rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;
3) apygardoje galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus
apygardos rinkimų apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiui;
4) atskirai už kiekvienos kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar koalicijos iškeltų kandidatų sąrašąpaduotų
balsų skaičių, kuris lygus rinkimų apylinkėse už kiekvienos
kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar koalicijos iškeltų
kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičiui.
67 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas rinkimų
apygardoje
Kandidatų sąrašus kelianti organizacija ar koalicija gali
gauti tarybos narių mandatų tik tuomet, jei už jos iškeltų
kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4% rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų.
Mandatai kandidatų sąrašus keliančioms organizacijoms ar
koalicijoms paskirstomi proporcingai pagal tai, kokį balsų
skaičių gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą.
Pirmiausia apskaičiuojama kvota, t.y. kiek balsų reikia 1
mandatui gauti. Ji lygi visų apygardoje paduotų balsų už sąrašus,
dalyvaujančius paskirstant mandatus, skaičiui, padalintam iš
renkamų į savivaldybės tarybą narių skaičiaus. Jei dalijant
gaunamas dalmuo su liekana, liekana atmetama, o prie dalmens
pridedamas 1.
Tada už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalinamas
iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius,
tenkantis kiekvienam sąrašui, o šio dalinimo liekanos naudojamos
likusiems mandatams paskirstyti. Dėl to visos kandidatų sąrašus
keliančios organizacijos ar koalicijos yra surašomos iš eilės -
pagal joms tekusių dalinimo liekanų dydį pradedant nuo
didžiausiosios. Jei dviejų kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų ar koalicijų liekanos yra lygios, pirmąja įrašoma
ta, kuri gavo daugiau rinkėjų balsų. Jeigu ir rinkėjų balsų gauta
po lygiai, pirmąja įrašoma ta kandidatų sąrašus kelianti
organizacija ar koalicija, kurios rinkimų numeris mažesnis.
Jei kuriai nors kandidatų sąrašus keliančiai organizacijai
ar koalicijai tektų didesnis mandatų skaičius, negu yra jos
sąraše kandidatų, tai atliekantis mandatų skaičius padalijamas
kitiems sąrašams taikant liekanų metodą.
Viename sąraše esantys kandidatai mandatus gauna ta eilės
tvarka, kuri buvo nurodyta kandidatų sąrašus keliančios
organizacijos ar koalicijos pareiškiniuose dokumentuose.
68 straipsnis. Tarybos narių rinkimų rezultatų pateikimas
Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos rinkimų komisija pateikia tarybos narių rinkimų
rezultatus Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka
ir laiku.
69 straipsnis. Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų
atstovų prie rinkimų komisijų ir rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus apygardose, gali dalyvauti kandidatų sąrašus
keliančių organizacijų atstovai prie rinkimų komisijų ir rinkimų
stebėtojai, taip pat masinės informacijos priemonių atstovai.
Atstovai ir stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir
pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijoms dirbti. Atstovai ir stebėtojai turi teisę raštu
pareikšti protestą, kuris kartu su kitais apylinkės rinkimų
dokumentais pateikiamas atitinkamai apygardos rinkimų komisijai.
70 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Kandidatų sąrašus keliančių organizacijų atstovai prie
rinkimų komisijų, rinkimų stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos
sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti
apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų
priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Nagrinėjant skundą dėl apylinkės rinkimų komisijos sprendimų
dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau
kaip 3/5 komisijos narių, galima perskaičiuoti apylinkės rinkimų
komisijos pateiktus biuletenius, o nustačius protokoluose
aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei
negaliojančius biuletenius, surašomas papildomas apylinkės balsų
skaičiavimo protokolas ir pridedamas prie apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės
pripažinti negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų
skaičiavimo protokolų.
Apygardos rinkimų komisijos sprendimas dėl skundo ne vėliau
kaip per 24 valandas nuo sprendimo priėmimo gali būti apskųstas
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl
apygardų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo apygardoje, gali perskaičiuoti rinkimų
komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi
protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius ir negaliojančius biuletenius, surašo papildomus
apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolus ir prideda juos
prie apygardos balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų
rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad
šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar
dokumentų suklastojimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams.
71 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
Rinkimai pripažįstami negaliojančiais, jei jų metu buvo
šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymas, suklastoti rinkimų dokumentai ar įvykdyti kiti
neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba
neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo Vilniaus apygardos
teismuigali pateikti rinkimuose dalyvavusi kandidatų sąrašus
iškėlusi organizacija per 5 dienas nuo rinkimų rezultatų
paskelbimo.
Vilniaus apygardos teismas skundus dėl rinkimų pripažinimo
negaliojančiais arba neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo
išnagrinėja per 5 dienas. Vilniaus apygardos teismo sprendimas
įsiteisėja nuo paskelbimo.
Pakeitimai:
Nr.1-646; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1719
72 straipsnis. Rinkimų rezultatų tvirtinimas ir
paskelbimas
Vyriausioji rinkimų komisija galutinius rinkimų rezultatus
tvirtina ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų. Tų apygardų
rinkimų komisijų sprendimus, dėl kurių per 3 dienas po rinkimų
nėra gauta nė vieno kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos
atstovo prie rinkimų komisijos skundo dėl Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo pažeidimo, turėjusio esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Vyriausioji rinkimų komisija tvirtina be svarstymo.
Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiajai rinkimų komisijai
patvirtinus jos sprendimą, ne vėliau kaip per dvi dienas po
sprendimo patvirtinimo paskelbia rinkimų apygardos rinkimų
rezultatus.
Jei Vyriausioji rinkimų komisija pakeičia apygardos rinkimų
komisijos sprendimą arba priima sprendimą dėl nebesančio
savivaldybės tarybos nario vietos, tai rinkimų rezultatus skelbia
Vyriausioji rinkimų komisija ir savivaldybės tarybos narių
pažymėjimus pradeda išduoti ne anksčiau kaip po 7, o baigia ne
vėliau kaip po 10 dienų po rinkimų rezultatų ar sprendimo
paskelbimo.
Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms
organizacijoms, dalyvavusioms paskirstant mandatus, grąžina
rinkimų sąrašų užstatus, išskyrus skaičių apygardų, kuriose jos
per rinkimus nedalyvavo paskirstant mandatus. Užstatas grąžinamas
per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
73 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario pažymėjimas
Po rinkimų rezultatų paskelbimo rinkimų komisijos
išrinktiems kandidatams įteikia savivaldybės tarybos nario
pažymėjimus. Ginčus dėl tarybos nario pažymėjimo neįteikimo per 3
darbo dienas po skundo gavimo sprendžia apylinkės teismas, kurio
sprendimas yra galutinis.
74 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
Pakartotiniai rinkimai rengiami, jeigu rinkimai į
savivaldybės tarybą pripažinti negaliojančiais.
Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po trijų
mėnesių po to, kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais.
Konkrečią pakartotinių rinkimų dieną nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, kuri priima sprendimą dėl apygardos rinkimų komisijos
įgaliojimų pratęsimo, sudėties pakeitimo arba jos sudarymo iš
naujo. Apygardos rinkimų komisija apylinkių rinkimų komisijas
sudaro iš naujo. Toliau pakartotiniai rinkimai vykdomi šio
įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatų sąrašus keliančių
organizacijų, prieš tai užsiregistravusių dalyvauti rinkimuose
šioje apygardoje, rinkimų užstatai užskaitomi.
75 straipsnis. Nebesančių tarybos narių vietų užėmimas
Jei nutrūkus tarybos nario įgaliojimams savivaldybės
taryboje lieka laisva vieta, Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimu, priimtu ne vėliau kaip per 10 dienų po nebesančio
savivaldybės tarybos nario vietos atsiradimo, tarybos nariu tampa
tos kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos ar koalicijos
sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas nebesantis tarybos narys,
pirmas neišrinktasis kandidatas.
Jeigu rinkimų sąraše neišrinktų kandidatų nėra, atliekamų
mandatų skaičius paskirstomas kitiems sąrašams taikant liekanų
metodą.
76 straipsnis. Tarybos nario mandato netekimas
Kiekvienas kandidatas į tarybos narius turi viešai paskelbti
apie savo sąmoningą bendradarbiavimą ne pagal Lietuvos
Respublikos užduotis su kitų užsienio valstybių specialiosiomis
tarnybomis, o kandidatų sąrašus keliančios organizacijos ar
koalicijos plakatuose turi būti pažymėta, jeigu jos iškeltų
kandidatų sąraše yra asmuo, ne pagal Lietuvos Respublikos
užduotis sąmoningai bendradarbiavęs su kitų užsienio valstybių
specialiosiomis tarnybomis.
Jei kandidatas to nepadaro ir po rinkimų įstatymų nustatyta
tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis
sąmoningai bendradarbiavo su kitų užsienio valstybių
specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos nutraukiami jo tarybos
nario įgaliojimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_