Suvestinė redakcija nuo 2007-10-31 iki 2008-03-20
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 18-799, i. k. 1032070ISAK00000116
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO IR BENDROJO LAVINIMO EKSPERTINIO VERTINIMO SISTEMOS PERTVARKOS GAIRIŲ BEI TARYBŲ IR EKSPERTŲ KOMISIJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. vasario 4 d. Nr. 116
Vilnius
Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 1.9.07-M1-1 „Dėl Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo ekspertinio vertinimo sistemos pertvarkos gairių“:
1. Tvirtinu pridedamus:
1.1. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo ekspertinio vertinimo sistemos pertvarkos gaires (1 priedas);
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1265 „Dėl gairių ir nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 2-48);
1 priedas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro
2003 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 116
IKIMOKYKLINIO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO IR BENDROJO LAVINIMO EKSPERTINIO VERTINIMO SISTEMOS PERTVARKOS GAIRĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Dokumente trumpai pagrindžiamas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo ekspertinio vertinimo sistemos pertvarkos būtinumas, apibrėžiamos pertvarkos kryptys, aprašoma pertvarkytos ekspertinio vertinimo sistemos struktūra ir svarbiausios funkcijos, trumpai nusakomi numatomi pertvarkos žingsniai. Šis dokumentas yra pagrindas rengti kitiems dokumentams, reglamentuojantiems sistemos ir jos atskirų sudedamųjų dalių veiklą.
II. ESAMA PADĖTIS
Siekiant veiksmingai ir demokratiškai tvarkyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo sistemos funkcionavimą, prie Švietimo ir mokslo ministerijos yra įsteigta ir veikia Bendrojo ugdymo taryba, Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų taryba (toliau tekste – Egzaminų taryba) ir ekspertų komisijos. Šios institucijos veikia kaip vieninga bendrojo ugdymo ekspertinio vertinimo[1] sistema, kurios tikslas – pasitelkiant kompetentingus švietimo ekspertus[2], įvertinti svarbiausius su ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo plėtote susijusius sprendimus, įvertinti ir patobulinti rengiamus dokumentus, vadovėlius ir mokymo priemones, skatinti švietimo reformos vyksmą ir įtraukti visuomenę į švietimo tobulinimą.
Bendrojo ugdymo ekspertinio vertinimo sistemos įnašas į švietimo reformos procesą yra labai svarbus. Per nepriklausomybės laikotarpį išplėtota ekspertinio vertinimo sistema paspartino naujų idėjų ir inovacijų sklaidą, sudarė galimybę švietimo bendruomenei dalyvauti priimant svarbius švietimui sprendimus,
tapo švietimo kokybės laidavimo sistemos dalimi.
Plečiantis švietimo reformos darbų ratui, turi keistis ne tik švietimo vadybos struktūros, bet ir visa vadybos kultūra. Pirmenybė turi būti teikiama skaidriems, išsamia informacija ir jos analize grįstiems vadybiniams sprendimams, todėl, toliau plėtojant ekspertinio vertinimo sistemą, svarbu:
– Geriau koordinuoti ekspertų veiklą siekiant vykdyti vientisą bendrojo ugdymo politiką.
– Kelti ekspertinio vertinimo kokybę, pasiekti, kad ekspertinių sprendimų priėmimas taptų skaidresnis.
– Griežčiau atskirti įvairius ekspertavimo lygmenis (bendrosios švietimo politikos lygmenį, atskirų ugdymo sričių strategijos lygmenį ir konkrečių kūrybinių darbų vertinimo lygmenį), aiškiau apibrėžti kiekvieno lygmens ekspertų atsakomybę.
– Sudarant ekspertų komisijas[3], daugiau dėmesio skirti jų narių kompetencijos lygiui, mažiau akcentuojant proporcingą įvairių grupių atstovavimą tarybose ir komisijose.
III. PERTVARKOS KRYPTYS
Šiuo metu veikiančios siaurai specializuotos ekspertų komisijos bus stambinamos, sukuriant jungtines, platesnes ugdymo sritis apimančias ekspertų komisijas. Ekspertų komisijų skaičius keletą kartų sumažės. Tai padės sukurti mažiau fragmentuotą, lankstesnę, lengviau valdomą ir veiksmingiau veikiančią ekspertinio vertinimo sistemą.
Bus atsisakyta kai kurių ekspertų komisijoms pavedamų darbų, jeigu jie nebūdingi ekspertinio vertinimo sistemai arba decentralizuojant švietimo sistemą šie darbai neteko prasmės.
Pamažu atsisakant atstovavimo[4] principo, kuriuo kaip vienu iš pagrindinių reikalavimų buvo vadovaujamasi formuojant ligi šiol veikusias ekspertų komisijas, daugiau dėmesio numatoma skirti tiesioginiam Švietimo ir mokslo ministerijos bendradarbiavimui su organizacijomis, atstovaujančiomis socialinių švietimo partnerių interesams bei su pedagogų asociacijomis.
Tarybos veiks prie ministerijos, o ekspertų komisijos – prie ministerijai pavaldžių institucijų.
Siekiant pakelti ekspertinių sprendimų kokybę, bus sudarytos geresnės galimybės Bendrojo ugdymo tarybai, Egzaminų tarybai ir ekspertų komisijoms pasitelkti kvalifikuotus atitinkamos srities nepriklausomus ekspertus[5]. Tam tikslui bus parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti atskiroms ekspertų komisijoms priskirtų sričių nepriklausomų ekspertų sąrašai. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos, prie kurių veiks ekspertų komisijos, rūpinsis į sąrašus įtrauktų ekspertų mokymu, kvalifikacijos kėlimu ir informavimu apie švietimo naujoves. Bendrojo ugdymo taryba ir Egzaminų taryba specialių ekspertų sąrašų neturės. Jos prireikus naudosis į ekspertų komisijų sąrašus įtrauktais nepriklausomais ekspertais arba samdys kitus nepriklausomus ekspertus.
IV. KELIAMI UŽDAVINIAI
Bendrieji pertvarkytos ekspertinio vertinimo sistemos uždaviniai:
– Įvertinti bendrojo lavinimo būklę.
– Įvertinti numatomus priimti sprendimus, dokumentų projektus, vadovėlius ir atliekamų užsakomųjų darbų tarpinius bei galutinius rezultatus.
– Siūlyti naujoves ir inicijuoti bendrojo ugdymo kaitos projektus.
– Skatinti informacijos bei naujovių sklaidą.
V. FUNKCIJOS
Pertvarkytai bendrojo ugdymo ekspertinio vertinimo sistemai suteikiamos funkcijos:
– Svarstyti taryboms ir komisijoms iškeltus su ugdymo strategija, turiniu bei ugdymo organizavimu susijusius klausimus ir teikti Bendrojo ugdymo departamentui bei ministerijos vadovybei rekomendacijas.
– Svarstyti nepriklausomų ekspertų kandidatūras konkrečių projektų, veiklos ar darbo rezultatų ekspertizėms atlikti.
– Svarstyti ekspertizių rezultatus, daryti apibendrintas ekspertines išvadas, rengti rekomendacijas ir prireikus siūlyti papildomas ekspertizes.
– Teikti siūlymų rengiant Švietimo ir mokslo ministerijos strateginį veiklos planą.
VI. SISTEMOS STRUKTŪRA IR VALDYMAS
Pertvarkytą ekspertinio vertinimo sistemą sudarys Bendrojo ugdymo taryba, jai atskaitinga Egzaminų taryba ir ekspertų komisijos (žr. lentelę). Bendrojo ugdymo ir Egzaminų tarybos veiks prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Ekspertų komisijos veiks prie tų ministerijai pavaldžių institucijų, su kurių atliekamomis funkcijomis jos yra susijusios (žr. lentelę). Už ekspertų komisijų darbo organizavimą ir kokybę tiesiogiai atsakys institucijų, prie kurių komisijos veiks, vadovai.
Lentelė. Ekspertų komisijų sąrašas ir pagrindinės funkcijos
|
|
Ekspertų komisijos pavadinimas |
Pagrindinės komisijos funkcijos |
Už komisijos veiklą atsakinga įstaiga |
| 1 |
Ugdymo organizavimo |
Dokumentų, reglamentuojančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimą, projektų ugdymo organizavimo tobulinimo projektų, įgyvendinimo programų ir kitų su ugdymo organizavimu susijusių dokumentų projektų ekspertinis vertinimas |
Švietimo plėtotės centras |
| 2 |
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo |
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio (programų, mokymo ir vertinimo metodikų ir pan.) ekspertinis vertinimas |
Švietimo plėtotės centras |
| 3 |
Kalbų ir meninio ugdymo |
Gimtųjų (lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių) kalbų, valstybinės lietuvių kalbos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbų, antikinių (lotynų, graikų) kalbų, dailės, muzikos, šokio bei teatro mokymo programų, išsilavinimo standartų, egzaminų programų, vadovėlių, mokymo ir vertinimo metodikų bei kitų dokumentų projektų ekspertinis vertinimas |
Švietimo plėtotės centras |
| 4 |
Socialinio ir dorinio ugdymo |
Istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo, visuomenės pažinimo, ekonomikos, filosofijos, psichologijos, religijotyros, tikybos, etikos ir etnokultūros mokymo programų, išsilavinimo standartų, egzaminų programų, vadovėlių, mokymo ir vertinimo metodikų bei kitų dokumentų projektų ekspertinis vertinimas |
Švietimo plėtotės centras |
| 5 |
Tiksliųjų mokslų, technologijų, gamtamokslinio ugdymo, sveikatos ir kūno kultūros |
Matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, informacinių technologijų, informatikos, sveikatos ir kūno kultūros mokymo programų, išsilavinimo standartų, egzaminų programų, vadovėlių, mokymo ir vertinimo metodikų bei kitų dokumentų projektų ekspertinis vertinimas |
Švietimo plėtotės centras |
| 6 |
Pedagogų bei švietimo darbuotojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo |
Pedagogų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą reglamentuojančių dokumentų projektų, kvalifikacijos tobulinimo projektų, mokymo kursų turinio ekspertinis vertinimas, siūlymų teikimas dėl mokytojo eksperto kvalifikacinės kategorijos suteikimo |
Pedagogų profesinės raidos centras |
| 7 |
Informacinių technologijų |
Kompiuterizavimo projektų ir programų bei kompiuterinių mokomųjų programų techninių bei technologinių sprendimų kokybės, veiksmingumo ir suderinamumo ekspertinis vertinimas |
Švietimo informacinių technologijų centras |
VII. BENDROJO UGDYMO TARYBA
Taryba sudaroma iš švietimo politikos ekspertų, gerai susipažinusių su Lietuvos švietimo būkle, bendrojo ugdymo turiniu, metodais ir organizavimu, švietimo kaitos perspektyvomis. Ją sudaro 15 narių. Tarybos kadencija – dveji metai. Taryba veikia prie Švietimo ir mokslo ministerijos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus.
Taryba:
– Svarsto valstybinės bendrojo ugdymo strategijos bei politikos klausimus, taip pat bendruosius ugdymo turinio, mokymo metodikos bei organizavimo klausimus ir teikia rekomendacijas švietimo ir mokslo ministrui bei Švietimo ir mokslo ministerijos departamentams.
– Inicijuoja bendrojo ugdymo kaitos darbus (modelių, dokumentų projektų kūrimą ir pan.).
– Svarsto ugdymo organizavimo, metodų ir turinio dermės bei bendrojo ugdymo kaitos projektų dermės klausimus.
– Svarsto ir vertina ekspertų komisijų ir Egzaminų tarybos darbą, aprobuoja Egzaminų tarybos sudėtį ir ekspertų komisijų sudėtį bei jų darbo reglamentus.
– Svarsto apeliacijas[6] dėl ekspertų komisijų ir Egzaminų tarybos priimtų sprendimų – gali juos atšaukti, grąžinti persvarstyti ar pakeisti.
VIII. BENDROJO LAVINIMO EGZAMINŲ IR MOKSLEIVIŲ PASIEKIMŲ TYRIMŲ TARYBA
Taryba sudaroma iš 9–13 narių – švietimo praktikų (vadovų bei pedagogų) ir mokslininkų. Tarybos kadencija – dveji metai. Taryba veikia prie Švietimo ir mokslo ministerijos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų tarybos nuostatus.
Taryba:
– Svarsto ir įvertina strategines egzaminų ir nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų alternatyvas.
– Atlieka ekspertinį vertinimą ir aprobuoja konceptualiųjų dokumentų, reglamentuojančių egzaminus bei nacionalinius moksleivių pasiekimų tyrimus, projektus, projektus dokumentų, reglamentuojančių egzaminų tvarką, egzaminų programas, moksleivių pasiekimų tyrimų programas.
– Aprobuoja egzaminų programų ir užduočių struktūrą bei formą.
– Pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, analizuoja egzaminų užduotis ir rezultatus.
– Analizuoja egzaminų dermę su stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygomis.
IX. EKSPERTŲ KOMISIJA
Ekspertų komisija sudaroma iš 9–13 narių – komisijai kuruojamos srities specialistų. Komisijos kadencija – dveji metai. Ji veikia pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Ekspertų komisijų nuostatus.
Komisija, pavedus Švietimo ir mokslo ministerijos, pavaldžios įstaigos (prie kurios veikia ekspertų komisija) vadovams ar Bendrojo ugdymo tarybai:
– Svarsto jai priskirtos ugdymo srities strategiją, politiką bei iškilusias praktines problemas ir teikia rekomendacijas.
– Įvertina numatomus priimti sprendimus, dokumentų projektų ir atliekamų darbų tarpinių bei galutinių rezultatų (vadovėlių, metodikų, mokymo kursų turinio, seminarų medžiagos, tyrimų dokumentacijos ir pan.) kokybę. Tam tikslui komisija:
– parenka nepriklausomų ekspertų ir recenzentų kandidatūras (prireikus suformuoja ekspertų darbo grupes) ir suformuluoja konkrečias ekspertinio darbo užduotis;
– vertina recenzentų bei ekspertų darbą;
– svarsto recenzijas bei ekspertizių rezultatus ir
formuluoja apibendrintas ekspertinio vertinimo išvadas.
– Svarsto su Komisijos kuruojama sritimi susijusius specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimus bei vertina atitinkamų sprendimų, dokumentų ir atliekamų darbų tinkamumą bei kokybę.
X. EKSPERTŲ KOMISIJAI PRISKIRTOS SRITIES NEPRIKLAUSOMŲ EKSPERTŲ SĄRAŠAS
Ekspertų komisijai priskirtos srities ekspertų sąrašas sudaromas remiantis švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Nepriklausomų ekspertų sąrašų sudarymo, tvirtinimo ir darbo organizavimo su nepriklausomais ekspertais tvarka, kuri grindžiama šiomis pagrindinėmis taisyklėmis:
– Į sąrašą įtraukiami ekspertai iš visų ekspertų komisijai pavestos srities svarbiausių dalinių sričių (mokomųjų dalykų, ugdymo pakopų ir pan.).
– Kiekvienai dalinei sričiai į sąrašą įtraukiama po 5–20 nepriklausomų ekspertų (patyrusių pedagogų, vadovų mokslininkų), kurie gerai išmano visus svarbiausius tos dalinės srities aspektus (pvz., kuruojamo bendrojo lavinimo dalyko pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, specialiųjų poreikių vaikų, egzaminų ir pan. ypatumus). Kiekvienas į sąrašą įtrauktas ekspertas turi būti kompetentingas kurio nors vieno ar kelių dalinės srities aspektų specialistas.
– Kiekvienam ekspertų komisijai priskirtam mokomajam dalykui į nepriklausomų ekspertų sąrašą turi būti proporcingai įtraukti ne tik dalyko tematikos, bet ir metodikos specialistai.
– Jei į sąrašą įtrauktas ekspertas nekokybiškai ar pavėluotai atlieka pavestas užduotis, jis gali būti pakeistas kitu ekspertu.
XI. PERTVARKOS EIGA
Remiantis šiomis gairėmis, bus parengti ekspertinio vertinimo sistemos darbą reglamentuojantys dokumentai:
– Bendrojo ugdymo tarybos nuostatai.
– Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų tarybos nuostatai.
– Ekspertų komisijų nuostatai.
– Nepriklausomų ekspertų sąrašų sudarymo, tvirtinimo ir darbo organizavimo su nepriklausomais ekspertais tvarka.
Pertvarkyta ekspertinio vertinimo sistema pradės veikti nuo 2003 m. vasario mėnesio.
______________
2 priedas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro
2003 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 116
BENDROJO UGDYMO TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrojo ugdymo taryba (toliau – Taryba) – Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji, kolegiali specialistų grupė, atliekanti su bendrojo ugdymo strategija ir taktika susijusių sprendimų ekspertinį vertinimą, ekspertuojanti ir inicijuojanti ugdymo turinio ir proceso organizavimo naujoves, sprendžianti ekspertų komisijų darbo ir tarpusavio sąveikos problemas.
2. Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais, Lietuvos švietimo koncepcija, švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir šiais Nuostatais.
II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Svarstyti valstybinės bendrojo ugdymo strategijos bei
politikos klausimus, taip pat bendruosius ugdymo turinio, mokymo metodikos bei organizavimo klausimus ir teikti rekomendacijas švietimo ir mokslo ministrui bei Švietimo ir mokslo ministerijos departamentams.
6. Svarstyti ugdymo organizavimo, metodų ir turinio dermės bei bendrojo ugdymo kaitos projektų dermės klausimus.
III. TARYBOS SUDĖTIS
8. Taryba sudaroma švietimo ir mokslo ministro įsakymu Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus teikimu.
9. Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją renka Taryba balsų dauguma. Tarybos koordinatorių Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus teikimu skiria ministras.
10. Tarybą sudaro pripažinti, gerai išmanantys Lietuvos bendrojo lavinimo būklę ir švietimo kaitos perspektyvas, pasižymėję kūrybiškumu švietimo praktikai, švietimo politikos ekspertai ir mokslininkai. Ją sudaro 15 narių.
IV. FUNKCIJOS
12. Teikti rekomendacijas ministerijos vadovybei dėl valstybinės bendrojo ugdymo strategijos ir politikos formavimo.
13. Svarstyti bendrojo ugdymo turinį ir procesą reglamentuojančių dokumentų projektus. Inicijuoti ugdymo pokyčių vertinimą ir diagnozavimą.
14. Tarybą sudaro 11–15 narių – švietimo ekspertų, mokslininkų, mokinių, jų tėvų, mokyklų atstovų ir kitų asmenų.
Punkto pakeitimai:
Nr. ISAK-2079, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 112-4575 (2007-10-30), i. k. 1072070ISAKSAK-2079
17. Aprobuoti aprūpinimo bendrojo lavinimo vadovėliais principines nuostatas ir teikti siūlymus dėl aprūpinimo bendrojo lavinimo vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis tvarkos.
18. Aprobuoti bendrojo lavinimo vadovėlių rengimo prioritetus ir teikti siūlymus dėl vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo.
V. TARYBOS TEISĖS
21. Gauti visą Tarybos darbui reikalingą informaciją iš Lietuvos švietimo tarybos, Švietimo ir mokslo ministerijos departamentų, skyrių, ekspertų komisijų, apskričių ir savivaldybių švietimo padalinių, apskričių ir savivaldybių švietimo tarybų.
22. Prašyti švietimo ir mokslo ministrą, kad ministerijos Kolegijos, departamentų priimti ginčytini sprendimai būtų dar kartą svarstomi.
IV. TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS
25. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušauktas švietimo ir mokslo ministro, Bendrojo ugdymo departamento direktoriaus, Tarybos pirmininko iniciatyva.
26. Į posėdžius gali būti kviečiami Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų specialistai, mokslininkai, ekspertų komisijų nariai ar kiti ekspertai.
V. DARBO APMOKĖJIMAS
30. Tarybos nariams (išskyrus ministerijos ir pavaldžių institucijų specialistus) mokama remiantis Tarybos posėdžių protokolais ir darbo apskaitos žiniaraščiu.
31. Tarybos koordinatorius, remdamasis sutartimis ir Tarybos posėdžių protokolais, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
32. Tarybos nariams ir nepriklausomiems ekspertams mokama teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip 17 bazinių valandinių atlygių už valandą. Darbo apmokėjimo sąlygos nurodomos sutartyje.
3 priedas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro
2003 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 116
BENDROJO LAVINIMO EGZAMINŲ IR MOKSLEIVIŲ PASIEKIMŲ TYRIMŲ TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šių Nuostatų paskirtis – reglamentuoti Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų tarybos veiklą.
2. Bendrojo lavinimo mokyklos egzaminų sistema ir tarptautiniai bei nacionaliniai moksleivių pasiekimų tyrimai (testavimai) turi tarnauti švietimo kokybės tikslams. Svarbu, kad egzaminų sistema būtų skaidri ir suprantama visiems švietimo paslaugų vartotojams bei suinteresuotoms visuomenės grupėms.
3. Egzaminai bei moksleivių pasiekimų tyrimai turi stiprų grįžtamąjį poveikį ugdymo procesui, tam prireikia nemažai sąnaudų, todėl sprendžiant su jais susijusias problemas būtina sistemingai ir operatyviai įtraukti ne tik švietimo specialistus, bet ir politikus, aukštųjų mokyklų atstovus, mokyklų, mokytojų bei moksleivių tėvų asociacijas, moksleivių organizacijas.
4. Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų taryba (toliau – Taryba) – ekspertines funkcijas atliekanti institucija, sprendžianti egzaminų sistemos bei moksleivių pasiekimų tyrimų organizavimo ir plėtotės klausimus.
5. Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais, Lietuvos švietimo koncepcija, švietimo ir mokslo ministro įsakymais ir šiais Nuostatais.
II. TARYBOS FUNKCIJOS
7. Svarstyti ir aprobuoti egzaminus reglamentuojančių konceptualiųjų dokumentų projektus bei nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų planus.
8. Aprobuoti Nacionalinio egzaminų centro ir darbo grupių parengtų egzaminų tvarką reglamentuojančių dokumentų projektus, egzaminų programas bei moksleivių pasiekimų tyrimų programas jų atitikimo ugdymo turiniui požiūriu. Aprobuoti egzaminų programų ir užduočių struktūrą bei formą. Aprobuoti nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų programas.
9. Svarstyti darbo grupių egzaminų užduotims ar moksleivių pasiekimų tyrimams rengti sudarymo principus.
10. Pasitelkiant dalykines ekspertų komisijas, analizuoti, lyginti, vertinti įvykusių atskirų mokomųjų dalykų egzaminų užduotis ir rezultatus (ataskaitas) bei analizuoti ir vertinti bendruosius egzaminų rezultatus ir pasekmes.
11. Modeliuoti egzaminų sistemos bei moksleivių pasiekimų tyrimų plėtotę, inicijuoti egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų pakeitimus.
III. TARYBOS SUDĖTIS
15. Taryba sudaroma ir jos personalinė sudėtis keičiama švietimo ir mokslo ministro įsakymu, Bendrojo ugdymo tarybos teikimu.
16. Tarybos pirmininkas renkamas iš Tarybos narių atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Jis atstovauja Tarybai ir vadovauja jos veiklai. Tarybos darbą organizuoja Tarybos koordinatorius. Jį skiria švietimo ir mokslo ministras iš etatinių Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų.
IV. TARYBOS TEISĖS
18. Tarybos pirmininkas ir nariai turi teisę gauti darbui reikalingą informaciją iš Švietimo ir mokslo ministerijos departamentų, skyrių, Nacionalinio egzaminų centro, ekspertų komisijų, apskričių ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.
19. Tarybos nariai turi teisę:
19.1. inicijuoti klausimų, susijusių su egzaminais ir moksleivių pasiekimų tyrimais, svarstymą Tarybos posėdžiuose;
19.2. dalyvauti darbo grupėse, sudarytose egzaminų bei moksleivių pasiekimų tyrimų problemoms spręsti;
V. TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS
20. Tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Kiekvienais metais Taryba patvirtina savo darbo planą.
21. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušauktas Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės, Tarybos pirmininko, pusės Tarybos narių ar Nacionalinio egzaminų centro pageidavimu.
22. Į Tarybos posėdžius gali būti kviečiami Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai, ekspertų komisijų nariai, švietimo įstaigų ir jų steigėjų, pedagogų, moksleivių ir moksleivių tėvų visuomeninių organizacijų atstovai. Kviestiniai asmenys balsavimo teisės neturi.
23. Atskiriems darbams, dokumentų projektams vertinti ar recenzuoti Taryba gali kviesti kompetentingus atitinkamos srities nepriklausomus ekspertus.
24. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Slaptas balsavimas organizuojamas 1/3 posėdžio dalyvių pageidavimu.
25. Tarybos narys negali dalyvauti balsavime svarstant klausimus, kuriais jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
26. Tarybos posėdžius organizuoja Tarybos koordinatorius. Koordinatorius rengia Tarybai reikalingą medžiagą, tvarko Tarybos darbo dokumentus, rašo posėdžių protokolus, rengia sutarčių su nepriklausomais ekspertais dokumentus.
VI. DARBO APMOKĖJIMAS
29. Tarybos nariams (išskyrus ministerijos ir pavaldžių institucijų specialistus) mokama remiantis Tarybos posėdžių protokolais ir darbo apskaitos žiniaraščiu.
30. Tarybos koordinatorius, remdamasis sutartimis ir Tarybos posėdžių protokolais, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
31. Tarybos nariams ir nepriklausomiems ekspertams mokama teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip 17 bazinių valandinių atlygių už valandą. Darbo apmokėjimo sąlygos nurodomos sutartyje.
4 priedas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro
2003 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 116
EKSPERTŲ KOMISIJŲ NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekspertų komisijų nuostatai (toliau – Nuostatai) taikomi visoms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo ekspertinio vertinimo sistemos ekspertų komisijoms.
2. Ekspertų komisija (toliau – Komisija) – kolegiali specialistų grupė, reguliariai svarstanti kuruojamos švietimo srities strategijos ir taktikos, ugdymo proceso organizavimo, ugdymo turinio, kompiuterinių informacinių technologijų, vadovėlių vertinimo, pedagogų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo ir kitus klausimus ir teikianti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijos, Bendrojo ugdymo departamento ar pavaldžios įstaigos (prie kurios veikia ekspertų komisija) vadovams bei Bendrojo ugdymo tarybai.
II. KOMISIJOS SUDĖTIS
4. Komisiją sudaro priskirtos srities švietimo specialistai, mokslininkai, kvalifikuoti ir kūrybiškumu pasižymėję atitinkamos srities pedagogai, turintys ekspertinio vertinimo patirtį. Ne mažiau kaip du penktadalius komisijos narių sudaro ministerijai tiesiogiai nepavaldžių įstaigų darbuotojai. Komisijų nariai negali turėti įsipareigojimų, dėl kurių galėtų kilti jų privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktų.
5. Komisija sudaroma švietimo ir mokslo ministro įsakymu ministerijos departamento ar ministerijai pavaldžios įstaigos, atsakingos už komisijos veiklą (toliau – Įstaigos), vadovo teikimu, Bendrojo ugdymo tarybai pritarus.
6. Komisijos narių skaičių (nuo 9 iki 13), suderinęs su Bendrojo ugdymo taryba, nustato Įstaigos vadovas.
7. Komisijos pirmininkas renkamas iš komisijos narių atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Jis atstovauja Komisijai ir vadovauja jos veiklai.
8. Komisijos koordinatorių skiria Įstaigos vadovas. Komisijos koordinatorius balsavimo teisės neturi.
9. Komisijos kadencija – dveji metai. Komisijos narys, neatliekantis savo pareigų (neatvyksta į posėdžius, neatlieka Komisijos pirmininko ar koordinatoriaus pavestų darbų), Įstaigos vadovo teikimu švietimo ir mokslo ministro įsakymu išbraukiamas iš Komisijos narių. Įstaigos vadovas į vakuojančią vietą siūlo naują narį.
III. KOMISIJŲ FUNKCIJOS
11. Pavedus Švietimo ir mokslo ministerijos, Įstaigos (prie kurios veikia ekspertų komisija) vadovams ar Bendrojo ugdymo tarybai, įvertinti numatomų priimti kuruojamos srities sprendimų, dokumentų projektų ir atliekamų darbų tarpinių bei galutinių rezultatų tinkamumą bei kokybę. Konkrečios atskirų ekspertų komisijų funkcijos yra:
11.1. Ugdymo organizavimo ekspertų komisijos – atlikti dokumentų, reglamentuojančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimą, projektų ugdymo organizavimo tobulinimo projektų, konceptualių dokumentų įgyvendinimo programų ir kitų su ugdymo organizavimu susijusių dokumentų projektų ekspertinį vertinimą;
11.2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ekspertų komisijos – atlikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio (programų projektų, mokymo ir vertinimo metodikų ir pan.) ekspertinį vertinimą;
11.3. Kalbų ir meninio ugdymo ekspertų komisijos – atlikti gimtųjų (lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių) kalbų, valstybinės lietuvių kalbos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbų, antikinių (lotynų, graikų) kalbų, dailės, muzikos, šokio bei teatro mokymo programų, išsilavinimo standartų, egzaminų programų, vadovėlių, mokymo ir vertinimo metodikų bei kitų dokumentų projektų ekspertinį vertinimą;
11.4. Socialinio ir dorinio ugdymo ekspertų komisijos – atlikti istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo, visuomenės pažinimo, ekonomikos, filosofijos, psichologijos, religijotyros, tikybos, etikos ir etnokultūros mokymo programų, išsilavinimo standartų, egzaminų programų, vadovėlių, mokymo ir vertinimo metodikų bei kitų dokumentų projektų ekspertinį vertinimą;
11.5. Tiksliųjų mokslų, technologijų, gamtamokslinio ugdymo, sveikatos ir kūno kultūros ekspertų komisijos – atlikti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, informacinių technologijų, informatikos, sveikatos ir kūno kultūros mokymo programų, išsilavinimo standartų, egzaminų programų, vadovėlių, mokymo ir vertinimo metodikų bei kitų dokumentų projektų ekspertinį vertinimą;
11.6. Pedagogų bei švietimo darbuotojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo ekspertų komisijos – atlikti pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojančių dokumentų projektų, kvalifikacijos tobulinimo projektų, mokymo kursų turinio ekspertinį vertinimą, siūlyti suteikti mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją;
12. Pavedus Švietimo ir mokslo ministerijos, Įstaigos (prie kurios veikia ekspertų komisija) vadovams ar Bendrojo ugdymo tarybai, svarstyti kuruojamos srities strategiją, politiką bei iškilusias praktines problemas ir teikti rekomendacijas Bendrojo ugdymo tarybai, ministerijos ar Įstaigos vadovybei.
13. Svarstyti su Komisijos kuruojama sritimi susijusius specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimus bei vertinti atitinkamų sprendimų, dokumentų ir atliekamų darbų tinkamumą bei kokybę.
14. Atliekant pavestus ekspertinio vertinimo darbus:
14.1. parinkti nepriklausomų ekspertų ir recenzentų kandidatūras (prireikus suformuoti nepriklausomų ekspertų darbo grupes) ir suformuluoti konkrečias ekspertinio darbo užduotis;
IV. TEISĖS IR PAREIGOS
15. Komisijos pirmininkas turi teisę:
15.1. gauti iš Švietimo ir mokslo ministerijos departamentų skyrių, Lietuvos švietimo, Bendrojo ugdymo tarybų, kitų ekspertų komisijų informaciją, reikalingą Komisijos darbui;
16. Komisijos nariai turi teisę:
16.1. susipažinti su Komisijos, kurios darbe dalyvauja, ir Bendrojo ugdymo tarybos turima medžiaga iš Komisijos kuruojamos srities;
16.2. gauti informaciją apie ministerijos ir jai pavaldžių institucijų organizuojamus renginius ir diegiamas naujoves komisijos kompetencijos klausimais;
V. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
18. Komisija veikia pagal Bendrojo ugdymo tarybos aprobuotą ir Įstaigos vadovo patvirtintą Komisijos darbo reglamentą.
19. Už ekspertų komisijos darbo organizavimą bei darbo kokybės ir veiksmingumo laidavimą atsako Įstaigos vadovas.
20. Komisijos posėdžiai organizuojami toje Įstaigoje, prie kurios veikia Komisija. Prireikus gali būti surengtas išvažiuojamasis posėdis.
21. Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Strateginiams švietimo reformos ir bendrojo ugdymo klausimams svarstyti Įstaigų vadovų ir komisijų pirmininkų susitarimu gali būti šaukiamas bendras kelių komisijų posėdis. Kiekvienais metais Komisija, suderinusi su Bendrojo ugdymo taryba, patvirtina savo darbo planą.
22. Neeilinis Komisijos posėdis gali būti sušauktas Bendrojo ugdymo departamento, Bendrojo ugdymo tarybos, Įstaigos, prie kurios veikia komisija, vadovo nurodymu.
23. Į Komisijos posėdžius gali būti kviečiami kompetentingi specialistai, tam tikros srities ekspertai, švietimo įstaigų atstovai. Kviestiniai asmenys balsavimo teisės neturi.
25. Komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.
26. Išsiskyrus ekspertų komisijos narių nuomonėms ir nepriėmus sprendimo svarstomu klausimu, problema argumentuotai išdėstoma Įstaigos vadovui, kuris gali klausimą patikslinti, pakeisti arba grąžinti nagrinėti iš naujo.
27. Komisijos narys neturi dalyvauti balsavime svarstant klausimus, kurių sprendimais jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
28. Komisijos koordinatorius:
29. Apeliacijas dėl komisijos sprendimų svarsto Bendrojo ugdymo taryba. Tokiais atvejais Komisijos priimtus sprendimus Bendrojo ugdymo tarybos posėdžiuose pristato pirmininkas ir koordinatorius.
VI. DARBO APMOKĖJIMAS
31. Su Komisijos nariais ir nepriklausomais ekspertais įstatymų nustatyta tvarka sudaromos terminuotos darbo arba autorinės sutartys. Terminuotos sutartys sudaromos ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Sutartyse aptariami darbo apmokėjimo terminai.
33. Komisijos nariams (išskyrus ministerijos ir Įstaigos specialistus) mokama remiantis Komisijos posėdžių protokolų medžiaga ir darbo apskaitos žiniaraščiu.
34. Komisijos koordinatorius, remdamasis sutartimis ir Komisijos posėdžių protokolais, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį tvirtina Įstaigos vadovas.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. ISAK-2079, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 112-4575 (2007-10-30), i. k. 1072070ISAKSAK-2079
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 116 "Dėl Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo ekspertinio vertinimo sistemos pertvarkos gairių bei tarybų ir ekspertų komisijų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
[1] Ekspertinis vertinimas – pagal tam tikras metodikas švietimo ekspertų atliekama analizė ir vertinimas.
[2] Švietimo ekspertas – turintis specialių žinių ir specialų patyrimą vienos ar kelių švietimo sričių žinovas.
[3] Ekspertų komisija – kolegiali specialistų grupė, įgaliota atlikti tam tikros švietimo srities ekspertinį vertinimą.
[4] Įvairių švietimo bendruomenės grupių (mokytojų, vadovų, aukštųjų mokyklų, gimnazijų, pagrindinių mokyklų, pedagogų asociacijų, miesto, kaimo ir pan.) atstovavimas ekspertų tarybose ir komisijose padėdavo suderinti priimamus sprendimus su visomis svarbiausiomis interesų grupėmis, bet nuo to nukentėdavo ekspertinio vertinimo kokybė.
[5] Nepriklausomas ekspertas – nešališkas ekspertas, nesantis ekspertų komisijos, kurios užsakymą jis atlieka, nariu.
[6] Apeliacija Bendrojo ugdymo tarybai – motyvuotas suinteresuoto asmens ar institucijos kreipimasis prašant pakeisti Egzaminų tarybos ar ekspertų komisijos nepagrįstą ekspertinį sprendimą.