Suvestinė redakcija nuo 2013-12-18 iki 2017-10-11
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 86-3913, i. k. 103301MISAK00000005
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2003 m. sausio 7 d. Nr. 5
Vilnius
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 17 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 20 tomas, p. 17) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos direktyva 2012/46/ES (OL 2012 L 353, p. 80):
Preambulės pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
Nr. D1-753, 2012-09-19, Žin., 2012, Nr. 110-5604 (2012-09-22), i. k. 112301MISAK00D1-753
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
1. Tvirtinu Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašą (pridedama).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
2. Nustatau, kad Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarka įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „atmosfera“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2003 m. sausio 7 d.
įsakymu Nr. 5 (2005 m. balandžio 27 d.
įsakymo Nr. D1-221 redakcija)
NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMOIR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) apibrėžia reikalavimus vidaus degimo variklių tipo patvirtinimui ir nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes naujiems varikliams, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą. Į rinką gali būti teikiami tik tokie varikliai, kurie atitinka šiame Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.
2. Tvarkos aprašas parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Europos Tarybos 1997 m. gruodžio 16 d. direktyvą 97/68/EB dėl valstybių narių tesės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, nukreiptus prieš dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimą iš vidaus degimo variklių, kurie montuojami ne keliais judančiuose mechanizmuose, Komisijos 2001 m. rugpjūčio 17 d. direktyvą 2001/63/EB, derinančią su technikos pažanga Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/68/EB, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/88/EB, iš dalies pakeičiančią direktyvą 97/68/EB, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/26/EB, iš dalies pakeičiančią direktyvą 97/68/EB.
3. Ne keliais judančių mechanizmų (toliau – Judantys mechanizmai) vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir išmetamų teršalų ribojimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) tikslas – reglamentuoti išmetamųjų teršalų normas ir tipo patvirtinimo procedūrą vidaus degimo varikliams, kurie skirti montuoti į ne keliais judančius mechanizmus.
4. Šis Tvarkos aprašas taikomas juridiniams asmenims (toliau – Asmuo):
5. Šis Tvarkos aprašas taikomas:
5.1. uždegimo suspaudimu varikliams, kurių galia yra didesnė kaip 19 kW, bet ne didesnė kaip 560 kW, ir yra dažniau eksploatuojami kintamu apsisukimų dažniu, o ne vienu pastoviu apsisukimų dažniu;
5.2. uždegimo suspaudimu varikliams, kurių galia yra didesnė kaip 19 kW, bet ne didesnė kaip 560 kW, ir eksploatuojami pastoviu apsisukimų dažniu. Ribinės vertės jiems taikomos tik nuo 2006 m. gruodžio 31 d.;
5.4. varikliams, skirtiems varyti automotrises, kurios yra savaeigės bėginės transporto priemonės, specialiai suprojektuotos prekėms ir (arba) keleiviams vežti;
5.5. varikliams, skirtiems varyti lokomotyvus, t. y. savaeigei bėginei įrangai, suprojektuotai traukti arba stumti vagonus, skirtus kroviniams, keleiviams ir kitai įrangai vežti, bet kurie patys nėra projektuojami arba skirti kroviniams, keleiviams (išskyrus tuos, kurie aptarnauja lokomotyvą) arba kitai įrangai vežti. Visi pagalbiniai varikliai arba varikliai, skirti varyti įrangą, naudojamą priežiūros arba statybos darbams ant bėgių, klasifikuojami pagal 5.1 papunktį.
6. Šis Tvarkos aprašas netaikomas varikliams, skirtiems įrengti:
7. Šis Tvarkos aprašas netaikomas naujiems varikliams, pateiktiems į Lietuvos rinką iki šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo.
8. Už ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimą mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinė rinkliava.
II. APIBRĖŽIMAI
10. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
10.1. bandymų ciklas – tai seka bandymo taškų, atitinkančių tam tikrą apsisukimų dažnį ir sukimo momentą, kuriuo turi dirbti variklis stacionariuoju režimu (NRSC bandymas) arba pereinamaisiais režimais (NRTC bandymas);
10.2. dalinė apkrova – tai maksimalaus sukimo momento procentinė dalis, atitinkanti tam tikrą alkūninio veleno sukimosi dažnį;
10.3. galiojantis laivybos arba saugos sertifikatas – tai sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1974 m. Tarptautinei Konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), su pakeitimais, arba lygiavertei konvencijai, arba sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1966 m. Tarptautinei Konvencijai dėl laivų krovininės vaterlinijos, su pakeitimais, arba lygiavertei konvencijai, ir IOPP sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1973 m. Tarptautinei Konvencijai dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), su pakeitimais;
10.4. gamintojas – tai asmuo, atskaitingas įgaliotai institucijai visais tipo patvirtinimo proceso požiūriais ir garantuojantis jo pagamintos produkcijos nustatytų reikalavimų atitiktį. Nebūtina, kad tas pats asmuo tiesiogiai dalyvautų visuose variklio gamybos etapuose;
10.5. informacijos aplankas – tai visuma dokumentų, variklio duomenų, brėžinių, fotonuotraukų ir pan., kuriuos pareiškėjas pateikia techninei tarnybai arba įgaliotai institucijai kartu su Tvarkos aprašo II priede nustatytos formos paraiška;
10.6. informacijos paketas – tai informacijos aplankas kartu su visomis bandymų ataskaitomis ar kitais dokumentais, kuriais techninė tarnyba arba įgaliota institucija papildė informacijos aplanką;
10.7. informacijos paketo rodyklė – tai dokumentas, kuriame pateikiamas informacijos paketo turinys, sunumeravus ar kitaip sužymėjus visus puslapius;
10.8. išderinimo įtaisas– tai įtaisas, kuris matuoja, kontroliuoja arba reaguoja į darbo režimą, siekiant įjungti, pakeisti, sulėtinti arba išjungti bet kurį išmetamų teršalų kiekio reguliavimo sistemos komponentą arba funkciją, kad išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos efektyvumas sumažėtų esant sąlygoms, pasitaikančioms normaliai eksploatuojant ne keliais judančius mechanizmus, išskyrus kai tokio įtaiso naudojimas yra iš esmės įtrauktas į taikomas išmetamų teršalų kiekio tikrinimo metodikas;
10.9. išmetamų teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpis – valandų skaičius, nurodytas IV priedo 4 priedėlyje, naudojamas nusidėvėjimo faktoriams nustatyti;
10.91. išmetamųjų teršalų kontrolės sistema – išmetamųjų teršalų kontrolės sistema su vienu pagrindiniu išmetamųjų teršalų įtaisu ir vienu papildomu išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisu, įdiegta į bendrą variklio ar ne keliais judančių mechanizmų, kuriuose įrengtas variklis, konstrukciją;
Papildyta punktu:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
10.10. įgaliota institucija – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už variklio arba variklio šeimos tipo patvirtinimą, už tipo patvirtinimo liudijimų išdavimą ir panaikinimą, esanti tarpininku tarp kitų valstybių įgaliotų institucijų, ir už tai, kad gamintojo pagamintas variklis atitiktų nustatytus reikalavimus;
10.11. kelių padėčių profesionalaus naudojimo nešiojamasis variklis – variklis, kuris atitinka nešiojamojo variklio apibrėžimo 10.14.1 ir 10.14.2 punktų reikalavimus ir kurio gamintojas pateikė įgaliotai institucijai garantiją, kad varikliui taikytina išmetamų teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpio 3 kategorija (pagal IV priedo 4 priedėlio 2.1 skirsnį);
10.12. kietųjų dalelių pavidalo teršalai – tai bet kokia medžiaga, surinkta tiksliai apibrėžtoje filtro terpėje;
10.13. lankstumo schema – tvarka, pagal kurią variklio gamintojas tarp dviejų nuoseklių ribinių verčių etapų gali pateikti į rinką ribotą skaičių variklių, skirtų įrengti ne keliais judančiuose mechanizmuose, kurie atitinka tik ankstesniojo etapo išmetamų teršalų ribines vertes;
10.14. mažais kiekiais gaminamų priverstinio uždegimo variklių gamintojas – gamintojas, kurio suminė metinė gamyba yra mažesnė kaip 25 000 vienetų;
10.15. mažais kiekiais gaminamų variklių šeima – priverstinio uždegimo variklių šeima, kurių metinė gamyba yra mažesnė kaip 5 000 vienetų;
10.16. ne keliais judantys mechanizmai – tai bet koks judantis mechanizmas, kilnojama pramoninė įranga arba transporto priemonė su kėbulu arba be jo, neskirta keleiviams arba kroviniams pervežti keliais, kurioje įmontuotas vidaus degimo variklis. Judančiais mechanizmais laikomi:
10.16.2. statybos mašinos (keltuvai, buldozeriai, vikšriniai traktoriai, krovininiai automobiliai, specialiai pritaikyti darbui ne kelių sąlygomis, ekskavatoriai ir pan.);
10.16.7. mašinos, naudojamos kelių tiesimui bei priežiūrai (autogreideriai, asfalto klojimo mašinos, plentvoliai ir pan.);
10.18. neracionali kontrolės strategija – tai bet kokia strategija arba priemonė, kuri ne keliais judančiam mechanizmui dirbant normaliomis naudojimo sąlygomis sumažina išmetamų teršalų kontrolės sistemos efektyvumą iki lygio, mažesnio kaip numatytas taikomose išmetamų teršalų kiekio tikrinimo metodikose;
10.19. nešiojamasis variklis – variklis, atitinkantis bent vieną iš šių reikalavimų:
10.19.1. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kurį operatorius nešioja, kai įrenginys naudojamas numatytai (-oms) funkcijai (-oms) vykdyti;
10.19.2. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kuris numatytai funkcijai (-oms) vykdyti turi veikti keliose padėtyse, pvz., apverstas arba ant šono;
10.19.3. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kurio suminė su varikliu masė, esant sausam įrenginiui, yra mažesnė kaip 20 kg ir yra bent vienas iš šių požymių:
10.19.3.1. operatorius turi laikyti arba nešioti įrenginį, kai vykdoma jam numatyta (-os) funkcija (-os);
10.19.3.2. operatorius turi laikyti įrenginį arba valdyti jo padėtį, kai vykdoma jam numatyta (-os) funkcija (-os);
10.20. nominalusis sukimosi dažnis – tai ribotuvo ribojamas alkūninio veleno maksimalus sukimosi dažnis esant maksimaliai variklio apkrovai;
10.21. pakaitinis variklis – judančio mechanizmo varikliui pakeisti naujai įrengtas variklis, kuris yra pateiktas tik šiam tikslui;
10.22. paraiška – tai šio Tvarkos aprašo II priede nurodytos formos dokumentas, kuriame nurodyta, kokią informaciją apie variklį turi pateikti gamintojas, pageidaujantis gauti tipo patvirtinimo liudijimą;
10.23. pateikimas į rinką – veiksmas, kai variklis pirmą kartą už mokestį arba nemokamai patenka į Bendrijos rinką, ketinant platinti ir (arba) naudoti Bendrijoje;
10.24. pirminės įrangos gamintojas (OEM) – tai mechanizmų, atitinkančių ne keliais judančių mechanizmų tipą, gamintojas;
10.25. pirminis variklis – tai iš variklių šeimos, atrinktas pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 5-ame ir 6-ame skyriuose nustatytus reikalavimus, variklis;
10.251. reagentas – bet kokia sunaudojama arba neatsinaujinanti medžiaga, reikalinga ir naudojama tam, kad išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema veiktų efektyviai;
Papildyta punktu:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-971, 2011-12-14, Žin., 2011, Nr. 155-7377 (2011-12-20), i. k. 111301MISAK00D1-971
10.26. sukimosi dažnis esant maksimaliam sukimo momentui – tai variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis, kuriam esant pasiekiamas pagal gamintojo duomenis didžiausias sukimo momentas;
10.27. tarpinis sukimosi dažnis – tai variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis, atitinkantis vieną iš šių sąlygų:
10.27.1. varikliams, kurie sukonstruoti taip, kad dirbtų esant tam tikram sukimosi dažnio ir apkrovos diapazonui – dažnis, atitinkantis maksimalų sukimo momentą, jei šis dažnis yra 60 ir 70 proc. nominaliojo sukimosi dažnio;
10.27.2. jeigu gamintojo nurodytas didžiausias sukimo momentas pasiekiamas prie sukimosi dažnio, mažesnio kaip 60 proc. nominaliojo, tai tarpinis sukimosi dažnis lygus 60 proc. nominaliojo sukimosi dažnio;
10.28. techninė tarnyba – tai įgaliotos institucijos įgaliota bandymų laboratorija, kuri įgaliotos institucijos vardu atlieka variklio bandymus arba patikrinimus. Šią funkciją įgaliota institucija gali atlikti pati;
10.29. tipo patvirtinimas – tai procedūra, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda Tvarkos aprašo VII priede nustatytos formos liudijimą, kuriuo patvirtinama, kad vidaus degimo variklio tipas arba variklių šeima pagal variklio (-ių) išmetamų dujinių ir kietųjų dalelių lygį atitinka šio Tvarkos aprašo I priede nustatytus reikalavimus;
10.30. variklio galia – tai galia, išreikšta kW ir matuojama bandymų stende alkūninio veleno gale arba ant jo atitikmens – metodu, skirtu automobilių variklių galiai nustatyti; galia, sunaudojama variklio radiatoriui aušinti*, neįskaičiuojama; turi būti įvykdyti reikalavimai dėl minėtoje direktyvoje apibrėžtų bandymų sąlygų bei etaloninio kuro;
10.31. variklio pagaminimo data – tai data, kai atliekamas galutinis variklio patikrinimas, jam paliekant gamybos liniją. Šiame etape variklis yra parengtas, kad būtų tiekiamas į rinką;
10.32. variklių šeima – tai gamintojo į grupes suskirstyti varikliai, kai tikimasi, kad jie pagal savo konstrukciją turės panašias išmetamųjų teršalų charakteristikas ir atitiks šio Tvarkos aprašo reikalavimus;
10.33. variklio tipas – tai variklių, kurie nesiskiria pagal pagrindines variklio charakteristikas, apibrėžtas šio Tvarkos aprašo II priedo 1 priedėlyje, kategorija;
10.34. vidaus vandenų laivas – tai laivas, skirtas naudoti vidaus vandenų keliais, turintis 20 m arba didesnį ilgį ir 100 m3 arba didesnį tūrį, nustatomą pagal 10.35 punkto formulę, arba vilkikai arba stūmikai, pastatyti vilkti, stumti arba vesti sujungtus 20 m ilgio arba didesnius laivus.
Šis apibrėžimas netaikomas:
10.34.2. pramoginiams laivams, kurių ilgis mažesnis kaip 24 metrai (kaip apibrėžta 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo 1 straipsnio 2 dalyje);
10.35. 100 m3 tūris arba didesnis (kalbant apie laivą, skirtą naudoti vidaus vandenų keliais) – tai tūris apskaičiuotas pagal formulę L × B × T, kurioje „L“ – didžiausias korpuso, išskyrus vairą ir bušpritą, ilgis, „B“ – didžiausias korpuso plotis metrais, matuojamas iki išorinio apdaro krašto (išskyrus laivaračius, apsaugines juostas ir t. t.), ir „T“ – vertikalusis atstumas nuo korpuso žemiausio špantų taško arba kilio iki aukščiausios grimzlės linijos.
III. TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA
11. Gamintojas paraišką (Tvarkos aprašo II priedas) dėl variklio ar variklių šeimos tipo patvirtinimo pateikia įgaliotai institucijai. Prie paraiškos pridedamas informacijos aplankas. Variklį, kurio tipo charakteristikas gamintojas nurodo užpildęs šio Tvarkos aprašo II priedo 1 priedėlį, pateikia techninei tarnybai.
12. Jeigu paraiška pateikiama variklių šeimos tipo patvirtinimui ir jeigu įgaliota institucija nustato, kad atrinkto pirminio variklio duomenys, nurodyti paraiškoje, neatitinka variklių šeimos duomenų, nurodytų užpildžius šio Tvarkos aprašo II priedo 2 priedėlį, įgaliota institucija gali pareikalauti, kad gamintojas pateiktų kitą pirminį variklį pagal šio Tvarkos aprašo 11 punktą.
IV. TIPO PATVIRTINIMO TVARKA
14. Įgaliota institucija, gavusi paraišką, tipo patvirtinimo liudijimą suteikia visiems variklių tipams arba variklių šeimoms, atitinkantiems informacijos aplanke nurodytą informaciją ir šio Tvarkos aprašo reikalavimus.
15. Įgaliota institucija užpildo visus reikalingus tipo patvirtinimo liudijimo skirsnius (liudijimo forma pateikta šio Tvarkos aprašo VII priede) kiekvienam variklio tipui arba variklių šeimai ir sudaro arba patikrina gamintojo pateiktą informacijos paketo turinio rodyklę. Tipo patvirtinimo liudijimai numeruojami pagal šio Tvarkos aprašo VIII priede nurodytą numeravimo sistemą. Tipo patvirtinimo liudijimas ir jo priedai pateikiami pareiškėjui.
16. Jeigu variklis, kurio tipą prašome patvirtinti, veikia arba gaunamos tam tikros jo savybės tik kartu su kitomis judančių mechanizmų dalimis ir dėl šios priežasties gali būti patikrinta atitiktis tik dėl vieno arba kelių reikalavimų ir tik tada, kai patvirtintinas variklis veikia kartu su kitomis mechanizmo dalimis, tiek tikromis, tiek sumodeliuotomis, šio variklio (-ių) tipo patvirtinimo taikymo sritis turi būti atitinkamai apribota. Bet kurio variklio ar variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijime turi būti nurodomi visi variklio naudojimo apribojimai ir nurodytos visos jo montavimo sąlygos.
17. Įgaliota institucija:
17.1. kiekvieną mėnesį siunčia atitinkamoms Europos Sąjungos valstybių institucijoms variklių ir variklių šeimų, kurioms ji suteikė tipo patvirtinimo liudijimus, atsisakė juos išduoti arba per tą mėnesį panaikino, sąrašą pagal šio Tvarkos aprašo IX priedą;
17.2. gavusi Europos Sąjungos valstybės įgaliotos institucijos prašymą, nedelsdama siunčia:
17.2.1. kiekvieno variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimo kopiją su informacijos paketu arba be jo, variklio arba variklių šeimos tipo, kurį ji patvirtino, atsisakė patvirtinti arba panaikino, ir (arba)
V. TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMO PAKEITIMAS IR JO GALIOJIMO PRATĘSIMAS
19. Gamintojas privalo nedelsdamas informuoti įgaliotą instituciją apie visus informacijos pakete atsiradusius informacijos pasikeitimus.
20. Uždegimo suspaudimu varikliai, išskyrus naudojamus automotrisėse ir vidaus vandenų kelių laivuose, gali būti pateikti į rinką I – V skyriuose ir XIII priede nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-753, 2012-09-19, Žin., 2012, Nr. 110-5604 (2012-09-22), i. k. 112301MISAK00D1-753
21. Paraiška dėl tipo patvirtinimo liudijimo pakeitimo arba pratęsimo pateikiama tai įgaliotai institucijai, kuri išdavė pirmąjį tipo patvirtinimo liudijimą.
22. Jeigu informacijos pakete esanti informacija pasikeitė, įgaliota institucija:
22.1. išduoda pakeistą informacijos paketo puslapį (-ius), pažymėdama kiekvieną pakeistą puslapį, aiškiai nurodydama pakeitimo pobūdį ir pakeitimo datą. Šiuo atveju informacijos paketo, kuris pridedamas prie tipo patvirtinimo liudijimo, rodyklė taip pat pataisoma, nurodant pakeistus puslapius ir paskutinę jų keitimo datą;
22.2. išduoda kitą tipo patvirtinimo liudijimą (pažymėtą pratęsimo numeriu, pagal šio Tvarkos aprašo VIII priede pateiktą numeravimo sistemą), jeigu bet kokia jame nurodyta informacija (išskyrus esančią jo prieduose) pasikeitė arba jeigu šio Tvarkos aprašo reikalavimai pasikeitė nuo paskutinio tipo patvirtinimo liudijimo išdavimo datos. Pakeistame liudijime nurodomos pakeitimo priežastys ir pakartotinio išdavimo data.
VI. ŽENKLINIMAS
24. Gamintojas kiekvieną gaminį, atitinkantį patvirtinto tipo reikalavimus, pažymi, suteikdamas identifikavimo kodus pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 2-ame skirsnyje apibrėžtus reikalavimus, nurodydamas ir tipo patvirtinimo liudijimo numerį.
25. Jeigu tipo patvirtinimo liudijime yra nustatyti variklio naudojimo apribojimai (šio Tvarkos aprašo 15 punktas), gamintojas turi kartu su kiekvienu pagamintu gaminiu pateikti išsamią informaciją apie šiuos apribojimus ir nurodo visas jo montavimo sąlygas. Jeigu viena variklių tipo serija pateikiama vienam judančių mechanizmų gamintojui, pakanka jam pateikti vieną tokį informacinį dokumentą ne vėliau kaip pirmojo variklio pristatymo dieną. Šiame dokumente papildomai nurodomi atitinkami variklių identifikavimo numeriai.
26. Per 45 dienas nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos arba per kitą įgaliotos institucijos nustatytą terminą gamintojas privalo pateikti sąrašą, kuriame nurodoma identifikavimo numerių grupė kiekvienam variklio ar variklių šeimos tipui, pagamintam gavus tipo patvirtinimo liudijimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus nuo paskutinio pateikto pranešimo. Šiame sąraše turi būti išsamiai apibrėžtas identifikavimo numerių ir atitinkamų variklių tipų arba variklių šeimų bei tipo patvirtinimo numerių tarpusavio ryšys. Šį sąrašą įgaliota institucija turi saugoti ne trumpiau kaip 20 metų.
27. Gamintojas per 45 dienas nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos ir kiekvienos šio Tvarkos aprašo IX skyriuje nurodytos datos įgaliotai institucijai siunčia deklaraciją, kurioje nurodomi variklių ir variklių šeimų tipai kartu su atitinkamais variklių identifikavimo kodais, kuriuos jis ketina gaminti.
VII. VIDAUS VANDENŲ LAIVAI
29. Šios nuostatos taikomos varikliams, įrengiamiems vidaus vandenų kelių laivuose. Skyriaus 28 ir 29 punktai netaikomi tol, kol Centrinė laivybos Reinu komisija (toliau – CCNR) nepatvirtins šios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/26/EB ir Manheimo Konvencijos dėl laivybos Reinu reikalavimų atitikties ir apie tai nebus pranešta Komisijai.
30. Iki 2007 m. birželio 30 d. negalima atsisakyti išduoti leidimą pateikti į rinką variklius, kurie atitinka CCNR parengtus I etapo reikalavimus ir kurių išmetamų teršalų ribinės vertės nustatytos XIV priede.
31. Nuo 2007 m. liepos 1 d. ir iki tol, kol įsigalios kitas ribinių verčių rinkinys, parengtas darant tolesnius šio Tvarkos aprašo pakeitimus, negalima atsisakyti išduoti leidimą pateikti į rinką variklius, kurie atitinka CCNR parengtus II etapo reikalavimus ir kurių išmetamų teršalų ribinės vertės nustatytos XV priede.
32. VII priedas bus pertvarkytas, siekiant įtraukti papildomą ir specifinę informaciją, kuri gali būti reikalinga variklių, įrengiamų vidaus vandenų laivuose, tipo patvirtinimo sertifikatui gauti.
VIII. REGISTRAVIMAS IR PATEIKIMAS Į RINKĄ
34. Leidžiama pateikti į rinką variklius, įrengtus arba dar neįrengtus mechanizmuose, kurie atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus.
35. Leidžiama registruoti tiktai atitinkančius šio Tvarkos aprašo reikalavimus naujus variklius (tiek įmontuotus į judančius mechanizmus, tiek neįmontuotus).
36. Neišduodamas Bendrijos laivybos vidaus vandenų keliais sertifikatas, parengtas pagal 1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyvą 82/714/EEB, nustatančią techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams, jokiems laivams, kurių varikliai neatitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimų.
37. Įgaliota institucija (jeigu reikia, kartu su atitinkama Europos Sąjungos valstybės institucija) kontroliuoja variklių, kurie buvo pagaminti gavus tipo patvirtinimo liudijimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, identifikavimo numerių suteikimo tvarką.
38. Papildoma šių identifikavimo numerių kontrolė gali būti atliekama kartu su šio Tvarkos aprašo XI skyriuje reglamentuota gaminių kontrole.
39. Atliekant identifikavimo numerių kontrolę, gamintojas arba jo atstovai, jeigu to prašoma, įgaliotai institucijai nedelsdamas privalo pateikti visą reikalingą informaciją apie jo (jų) parduotus variklius, pateiktus į rinką gavus tipo patvirtinimo liudijimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, kartu pranešant jų identifikavimo numerius. Jeigu varikliai tiekiami judančių mechanizmų gamintojui, pakanka jį nurodyti. Jeigu gamintojas nepateikia šiame skyriuje ir šiame punkte nurodytos informacijos, pagal šį Tvarkos aprašą suteiktas tam tikram variklio arba jų šeimai tipo patvirtinimo liudijimas gali būti panaikinamas. Šiuo atveju informacijos pateikimo tvarka apibūdinta 76 punkte.
IX. KALENDORINIS GRAFIKAS. UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAI
40. Įgaliota institucija negali atsisakyti išduoti (pakeisti) variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimo arba bet kurį šio Tvarkos aprašo VII priede apibūdintą dokumentą, taip pat negali nustatyti bet kokių kitų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl aplinkos orą teršiančių išmetamųjų teršalų judantiems mechanizmams, į kuriuos įmontuojamas variklis, jeigu šis variklis atitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtus išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių reikalavimus.
41. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įgaliota institucija turi atsisakyti išduoti variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimą bei atsisakyti išduoti šio Tvarkos aprašo VII priede nurodytą dokumentą, taip pat turi atsisakyti išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimo liudijimą judantiems mechanizmams, į kuriuos įmontuoti varikliai, kurių galia – 18 kW P <560 kW ir kurių dar nėra rinkoje, jeigu variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jeigu to variklio išmetami dujiniai ir kietųjų dalelių teršalai neatitinka ribinių verčių, nustatytų šio Tvarkos aprašo I priedo 3.1.2.3 papunkčio lentelėje.
42. III A etapo variklių tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede nurodytą dokumentą bei atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimo liudijimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą variklį, kurio dar nėra rinkoje:
42.1. po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW;
42.2. po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 75 kW ≤ P < 130 kW;
42.3. po 2006 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 37 kW ≤ P <75 kW;
42.4. po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 19 kW ≤ P <37 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje.
43. III A etapo pastovaus apsisukimų dažnio variklių tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą pastovaus apsisukimų dažnio variklių tipams arba tokių variklių šeimoms ir išduoti VII priede nurodytą dokumentą bei atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimo liudijimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą tokį variklį, kurio dar nėra rinkoje:
43.1. po 2009 m. gruodžio 31 d. pastovaus apsisukimų dažnio 42.1 papunktyje nurodytiems varikliams, kurių galia 130 kW ≤ P <560 kW;
43.2. po 2009 m. gruodžio 31 d. pastovaus apsisukimų dažnio 42.2 papunktyje nurodytiems varikliams, kurių galia 75 kW ≤ P <130 kW;
43.3. po 2010 m. gruodžio 31 d. pastovaus apsisukimų dažnio 42.3 papunktyje nurodytiems varikliams, kurių galia 37 kW ≤ P < 75 kW;
43.4. po 2009 m. gruodžio 31 d. pastovaus apsisukimų dažnio 42.4 papunktyje nurodytiems varikliams, kurių galia 19 kW ≤ P <37 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje.
44. III B etapo variklių tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir VII priede nurodytą dokumentą bei atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimo liudijimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą variklį, kurio dar nėra rinkoje:
44.1. po 2009 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW;
44.2. po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 75 kW ≤ P < 130 kW;
44.3. po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 56kW ≤ P <75 kW;
44.4. po 2011 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 37 kW ≤ P <56 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.5 papunkčio lentelėje.
45. IV etapo variklių tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą šiems variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede nurodytą dokumentą bei atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimo liudijimą ne keliais judantiems mechanizmams, turintiems įrengtą variklį, kurio dar nėra rinkoje:
45.1. po 2012 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW;
45.2. po 2013 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 56 kW ≤ P < 130 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.6 papunkčio lentelėje.
46. III A etapo variklių, naudojamų vidaus vandenų kelių laivuose, tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą vidaus vandenų kelių laivuose naudojamų variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede nurodytą dokumentą:
46.1. po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 37 kW arba didesnė ir darbinis vieno cilindro tūris mažesnis kaip 0,9 litro;
46.2. po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 0,9 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 1,2 litro;
46.3. po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 1,2 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 2,5 litro, o variklio galia 37 kW ≤ P < 75 kW;
46.4. po 2006 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 2,5 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 5 litrai;
46.5. po 2007 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris didesnis kaip 5 litrai, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje.
47. III A etapo variklių, naudojamų automotrisėse, tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą automotrisėse naudojamų variklių tipams arba variklių šeimoms ir VII priede nurodytą dokumentą:
48. III B etapo variklių, naudojamų automotrisėse, tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą automotrisėse naudojamų variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede nurodytą dokumentą:
49. III A etapo variklių, naudojamų lokomotyvuose, tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą lokomotyvuose naudojamų variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede nurodytą dokumentą:
49.2. po 2007 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia P > 560 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nurodytiems variklių tipams ir šeimoms, jei variklio pirkimo sutartis buvo sudaryta iki 2004 m. gegužės 20 d., jei variklis yra pateikiamas į rinką ne vėliau kaip dveji metai nuo šio Tvarkos aprašo taikymo atitinkamos kategorijos lokomotyvams datos.
50. III B etapo variklių, naudojamų lokomotyvuose, tipo patvirtinimas. Įgaliota institucija atsisako išduoti tipo patvirtinimo liudijimą lokomotyvuose naudojamų variklių tipams arba variklių šeimoms ir išduoti VII priede nurodytą dokumentą:
50.1. po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia didesnė kaip 130 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.5 papunkčio lentelėje. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nurodytiems variklių tipams ir šeimoms, jei variklio pirkimo sutartis buvo sudaryta iki 2004 m. gegužės 20 d., jei variklis yra pateikiamas į rinką ne vėliau kaip dveji metai nuo šio Tvarkos aprašo taikymo atitinkamos kategorijos lokomotyvams datos.
51. Nepažeidžiant VII skyriaus ir IX skyriaus 49 ir 50 punktų reikalavimų, po toliau nurodytos datos ir išskyrus mechanizmus bei variklius, numatytus eksportuoti į ne Europos Sąjungos šalis, įgaliota institucija leidžia pateikti į rinką variklius, tiek jau įrengtus mechanizmuose, tiek dar neįrengtus, tik jei jie atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus ir tik jei yra patvirtinta variklio atitiktis pagal vieną iš šio straipsnio 41–50 punktuose nurodytų variklių kategorijų:
51.1. III A etapas:
51.1.1. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 42.1 papunktyje po 2005 m. gruodžio 31 d.;
51.1.2. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 42.2 papunktyje po 2006 m. gruodžio 31 d.;
51.1.3. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 42.3 papunktyje po 2007 m. gruodžio 31 d.;
51.1.4. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 42.4 papunktyje po 2006 m. gruodžio 31 d.;
51.1.5. vidaus vandenų kelių laivų variklius, nurodytus 46.1–46.3 papunkčiuose po 2006 m. gruodžio 31 d.;
51.1.6. vidaus vandenų kelių laivų variklius, nurodytus 46.4 ir 46.5 papunkčiuose po 2008 m. gruodžio 31 d.;
51.1.10. pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 43.4 papunktyje po 2010 m. gruodžio 31 d.;
51.2. III B etapas:
51.2.1. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 44.1 papunktyje po 2010 m. gruodžio 31 d.;
51.2.2. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 44.2 ir 44.3 papunkčiuose po 2011 m. gruodžio 31 d.;
51.2.3. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 44.4 papunktyje po 2012 m. gruodžio 31 d.;
52. Aukščiau nurodytų reikalavimų taikymas atidedamas dvejiems metams tiems kiekvienos kategorijos varikliams, kurie yra pagaminti iki nurodytos datos. Leidimas, išduotas vieno etapo išmetamų teršalų ribinėms vertėms, nustoja galioti privalomai įgyvendinus kito etapo ribines vertes.
53. Ženklinimas pirmalaikei III A, III B ir IV etapų standartų atitikčiai parodyti. Jeigu variklių tipai arba šeimos atitinka I priedo 4.1.2.4, 4.1.2.5 ir 4.1.2.6 papunkčių lentelėse nustatytas ribines vertes iki datos, nurodytos šio skyriaus 51 punkte, įgaliota institucija leidžia naudoti specialų ženklinimą ir žymėjimą, siekiant parodyti, kad nagrinėjama įranga atitinka reikalaujamas ribines vertes anksčiau nustatytos datos.
IX. KALENDORINIS GRAFIKAS. PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAI
54. Šiame Tvarkos apraše priverstinio uždegimo varikliai skirstomi į šias klases.
Pagrindinė klasė S: mažieji varikliai, kurių bendroji galia ≤ 19 kW.
Pagrindinė klasė dalijama į dvi kategorijas:
H: nešiojamųjų mechanizmų varikliai;
N: nenešiojamųjų mechanizmų varikliai
| Klasė, kategorija |
Cilindro tūris, cm3 |
| Nešiojamųjų mechanizmų varikliai: |
|
| klasė SH:1 |
< 20 |
| klasė SH:2 |
≥ 20 |
|
|
< 50 |
| klasė SH:3 |
≥ 50 |
| Nenešiojamųjų mechanizmų varikliai: |
|
| klasė SN:1 |
< 66 |
| klasė SN:2 |
≥ 66 |
|
|
< 100 |
| klasė SN:3 |
≥ 100 |
|
|
< 225 |
| klasė SN:4 |
≥ 225 |
55. Tipo patvirtinimo liudijimo išdavimas.
Nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. įgaliota institucija negali atsisakyti išduoti bet kurio priverstinio uždegimo variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimą arba išduoti bet kurį Tvarkos aprašo VII priede nurodytą dokumentą, taip pat negali įvesti bet kokių kitų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl orą teršiančių išmetamųjų teršalų ne keliais judantiems mechanizmams su įrengtu varikliu, jei variklis atitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtus išmetamųjų teršalų reikalavimus.
56. I Etapo tipo patvirtinimas.
Įgaliota institucija atsisako išduoti bet kokio variklio tipo arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimą, išduoti VII priede nurodytus dokumentus ir bet kokį kitą tipo patvirtinimo dokumentą ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose variklis įrengtas po 2004 m. rugpjūčio 11 d., jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtų reikalavimų ir variklio išmetamųjų teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 3.2.2.1 papunktyje.
57. II Etapo tipo patvirtinimas.
Įgaliota institucija atsisako išduoti bet kokio tipo variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimą, VII priede nurodytus dokumentus ir bet kokį kitą tipo patvirtinimo dokumentą ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose variklis įrengtas:
po 2004 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SN:1 ir SN:2,
po 2006 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SN:4,
po 2007 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SH:1, SH:2 ir SN:3,
po 2008 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SH:3,
jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio išmetamų teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 3.2.2.2 papunkčio lentelėje.
58. Pateikimas į rinką.
Praėjus šešiems mėnesiams nuo 56 ir 57 punktuose atitinkamai variklio kategorijai nurodytos datos, įgaliota institucija leidžia pateikti į rinką tiek jau įrengtus mechanizmuose, tiek dar neįrengtus variklius, jei tik jie atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus, išskyrus mechanizmus ir variklius, skirtus eksportui į ne Europos Sąjungos šalis.
59. II Etapo priešlaikinės atitikties ženklinimas.
Varikliams arba variklių šeimoms, kurios Tvarkos aprašo I priedo 3.2.2.2 papunktyje nustatytas vertes atitinka anksčiau nei 57 punkte nurodyta data, leidžiama naudoti specialų ženklinimą ir žymėjimą, siekiant parodyti, kad konkreti įranga atitinka reikalaujamas ribines vertes anksčiau nustatytos datos.
60. Šiems mechanizmams II etapo išmetamų teršalų ribinių verčių reikalavimai netaikomi trejus metus nuo šių reikalavimų įsigaliojimo. Šiuos trejus metus toliau taikomi I etapo išmetamų teršalų ribinių verčių reikalavimai:
60.1. nešiojamiesiems grandininiams pjūklams: rankomis laikomas įtaisas skirtas medienai pjauti grandininiu pjūklu, laikomu abiem rankomis, kai variklio tūris didesnis kaip 45 cm3 (pagal EN ISO 11681-1);
60.2. mechanizmams su rankena viršuje (t. y. nešiojamiesiems grąžtams ir medžių apdorojimo grandininiams pjūklams): nešiojamasis įtaisas su rankena mechanizmo viršuje, skirtas kiaurymėms gręžti arba medienai pjauti grandininiu pjūklu (pagal ISO 11681-2);
60.3. nešiojamosioms krūmapjovėms su vidaus degimo varikliu: rankomis laikomas įtaisas, turintis sukamąjį peilį iš metalo arba plastiko, skirtas žolei, krūmams, mažiems medžiams ir panašiai augmenijai pjauti. Jo konstrukcija turi atitikti EN ISO 11806 darbui įvairiose padėtyse, pvz., horizontalioje arba apverstoje, o variklio tūris didesnis kaip 40 cm3;
60.4. nešiojamosioms gyvatvorių žirklėms: rankomis laikomas įtaisas, skirtas gyvatvorei ir krūmams karpyti viena arba daugiau slankiojamojo judesio peilių, pagal EN 774;
60.5. nešiojamosioms pjovimo mašinoms su vidaus degimo varikliu: rankomis laikomas įtaisas, skirtas kietoms medžiagoms, pvz., akmeniui, asfaltui, betonui arba metalui pjauti, naudojant sukamąjį metalinį peilį, kai variklio tūris didesnis kaip 50 cm3, pagal EN 1454;
60.6. nenešiojamajam horizontaliojo veleno SN:3 klasės varikliui: tik tie SN:3 klasės nenešiojamieji varikliai su horizontaliuoju velenu, kurie sukuria 2,5 kW arba mažesnę galią, naudojami iš esmės specialiems pramoniniams tikslams, įskaitant kultivatorius, ritinių pjautuvus, vejų aeratorius ir generatorius.
601. nepaisant 60 punkto nuostatų, mechanizmams su rankena viršuje, kelių padėčių profesionalaus naudojimo nešiojamosioms gyvatvorių žirklėms ir medžių apdorojimo grandininiams pjūklams su rankena viršuje, kuriuose įrengti SH:2 ir SH:3 klasių varikliai, 57 punkte nurodytų II etapo išmetamų teršalų ribinių verčių reikalavimų leidžiama netaikyti iki 2013 m. liepos 31 d.
Papildyta punktu:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
X. IŠIMTYS IR PAKAITINĖ TVARKA
62. Šio Tvarkos aprašo 34, 35, 51, 52, 53 ir 58 punktų reikalavimai netaikomi:
62.1. varikliams, skirtiems naudoti judančiuose mechanizmuose, priklausančiuose ginkluotosioms pajėgoms;
63. Nepažeidžiant VII skyriaus bei 48 ir 49 punktų reikalavimų, pakaitiniai varikliai, išskyrus automotrisių, lokomotyvų ir vidaus vandenų kelių laivų variklius, turi atitikti ribines vertes, kurias turėjo atitikti keičiamas variklis, jį iš pradžių pateikiant į rinką.
64. Nukrypstant nuo šio Tvarkos aprašo 48, 50 ir 51 punktų įgaliota institucija gali išduoti leidimą pateikti į rinką šiuos automotrisių ir lokomotyvų variklius:
64.1. pakaitinius variklius, kurie atitinka III A etapo ribines vertes, jeigu jais pakeičiami automotrisių ir lokomotyvų varikliai, kurie:
64.2. pakaitinius variklius, kurie neatitinka III A etapo ribinių verčių, jeigu jais pakeičiami tokių automotrisių, kuriose nėra vairavimo valdymo įrangos ir kurios negali judėti nepriklausomai, varikliai, ir jeigu šie pakaitiniai varikliai atitinka standartus, ne žemesnius negu standartai, kuriuos atitinka varikliai, įmontuoti į esamas tos pačios rūšies automotrises.
Leidimai pagal šią dalį gali būti išduodami tik tais atvejais, kai tipo patvirtinimą išduodanti įgaliota institucija nusprendžia, kad tokio pakaitinio variklio, kuris atitinka paskutinio taikomo išmetalų kiekio ribojimo etapo reikalavimus, naudojimas atitinkamose automotrisėse ar lokomotyvuose sudarys didelių techninių sunkumų.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-753, 2012-09-19, Žin., 2012, Nr. 110-5604 (2012-09-22), i. k. 112301MISAK00D1-753
641. Etiketė su užrašu „PAKAITINIS VARIKLIS‘ ir unikaliu susijusio leidimo nukrypti numeriu patvirtinama prie šio Tvarkos aprašo 63 arba 64 punktuose išvardintų variklių.
Papildyta punktu:
Nr. D1-753, 2012-09-19, Žin., 2012, Nr. 110-5604 (2012-09-22), i. k. 112301MISAK00D1-753
65. Įgaliota institucija, gamintojui paprašius, jau nebegaminamiems varikliams, tačiau dar esantiems sandėliuose, arba judančiuose mechanizmuose įmontuotiems iki 2004 m. sausio 1 d. varikliams gali pritaikyti išimtis, jei įvykdyti šie reikalavimai:
65.1. gamintojas pateikia įgaliotai institucijai paraišką dėl tipo patvirtinimo liudijimo išdavimo, kuri patvirtino atitinkamo variklio arba variklių šeimos tipą (-us) iki šio Tvarkos aprašo 41 punkte nurodyto termino;
65.2. gamintojo paraiškoje turi būti šio Tvarkos aprašo 27 punkte nurodytas sąrašas tų naujų variklių, kurie nebuvo pateikti į rinką iki šio Tvarkos aprašo 41 punkte nurodyto termino. Jeigu šis Tvarkos aprašas varikliui taikomas pirmą kartą, gamintojas privalo pateikti paraišką įgaliotai institucijai, jeigu šie varikliai laikomi Lietuvoje;
65.4. varikliai turi atitikti bet kurį tipą arba šeimą, kuriems tipo patvirtinimo liudijimas nebegalioja arba kuriems anksčiau tipo patvirtinimas nebuvo reikalingas, bet kurie buvo pagaminti nustatyto galutinio termino (-ų) metu;
66. Jeigu įgaliota institucija prašymą dėl išimties taikymo priima, ji privalo per vieną mėnesį nusiųsti Europos Sąjungos valstybės, kurioje yra gamintojas, įgaliotai institucijai išsamią informaciją apie tos valstybės gamintojui suteiktas išimtis ir nurodyti jų priežastis.
67. Išimtį suteikianti įgaliota institucija kontroliuoja, jog gamintojas laikysis visų atitinkamų įsipareigojimų.
68. Įgaliota institucija išduoda kiekvieno konkretaus variklio tipo patvirtinimo liudijimą, kuriame daromas specialus įrašas. Gali būti naudojamas vienas dokumentas, kuriame nurodomi visi nagrinėjamo variklio identifikavimo numeriai.
69. Įgaliota institucija kasmet Europos Komisijai siunčia suteiktų išimčių sąrašą, išsamiai apibūdindama jų suteikimo priežastis.
70. Mažais kiekiais gaminamų variklių gamintojams 57 ir 58 punktų taikymą įgaliota institucija gali atidėti trejiems metams.
71. Ne didesnei kaip 25 000 vienetų, mažais kiekiais gaminamų, variklių šeimai taikomi 56 punkto reikalavimai, jei visos įtrauktos įvairios variklių šeimos turi skirtingą variklio tūrį.
74. Įgaliota institucija leidžia pateikti į rinką variklius, apibrėžtus 5.1, 5.2 ir 5.5 papunkčiuose, taikant lankstumo schemą pagal XIII priedo nuostatas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-753, 2012-09-19, Žin., 2012, Nr. 110-5604 (2012-09-22), i. k. 112301MISAK00D1-753
XI. GAMINIŲ ATITIKIMAS
75. Išdavusi tipo patvirtinimo liudijimą įgaliota institucija (prireikus kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių atitinkamomis institucijomis) kontroliuoja, kad teikiami į rinką varikliai atitiktų reikalavimus, nustatytus šio Tvarkos aprašo I priedo 4-ame skyriuje ir tipo patvirtinimo liudijime ir jo prieduose variklių ar variklių šeimos tipui nustatytus reikalavimus.
76. Išdavusi tipo patvirtinimo liudijimą įgaliota institucija (prireikus kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių atitinkamomis institucijomis) atsakinga, kad taikomos priemonės yra pakankamos, kad užtikrintų variklių atitikimą šio Tvarkos aprašo I priedo 4-ame skyriuje nustatytiems reikalavimams ir kiekvienas pagamintas patvirtinto tipo variklis atitiktų tipo patvirtinimo liudijime ir jo prieduose variklių ir variklių šeimos tipui nustatytus reikalavimus.
XII. PATVIRTINTO VARIKLIO ARBA VARIKLIŲ ŠEIMOS TIPO NEATITIKIMAS
77. Patvirtintas variklio arba variklių šeimos tipas laikomi neatitinkančiais reikalavimų, jeigu yra nukrypimų nuo tipo patvirtinimo liudijime ir (arba) informacijos pakete pateiktų duomenų. Tokiems varikliams tipo patvirtinimo liudijimas neišduodamas.
78. Jeigu įgaliota institucija nustato, kad pateikti į rinką varikliai, turintys tipo patvirtinimo liudijimą arba patvirtinimo ženklą, neatitinka liudijime nurodytų duomenų, ji pareikalauja, kad gamintojas imtųsi priemonių, kad tiekiami į rinką varikliai atitiktų patvirtintą tipą arba šeimą. Įgaliota institucija praneša Europos Sąjungos valstybėms apie priemones, kurių taikymas galėtų sąlygoti tipo patvirtinimo atšaukimą.
79. Jeigu įgaliota institucija nustato, kad tipo patvirtinimo numerį turintis variklis neatitinka tipo patvirtinimo reikalavimų, ji prašo, kad tipo patvirtinimą išdavusioji Europos Sąjungos valstybė patikrintų, ar gaminami varikliai atitinka patvirtintąjį tipą. Šių veiksmų imamasi per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
80. Įgaliota institucija per vieną mėnesį privalo pranešti kitoms Europos Sąjungos valstybių įgaliotoms institucijoms apie visus panaikintus tipo patvirtinimo liudijimus ir jų panaikinimo priežastis.
XIII. ĮGALIOTA INSTITUCIJA IR TECHNINĖS TARNYBOS
82. Įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių įgaliotoms institucijoms techninių tarnybų, atsakingų už bandymų atlikimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, pavadinimus ir adresus.
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo 1 priedas
SIMBOLIAI IR SANTRUMPOS, VARIKLIŲ ŽENKLINIMAS, SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI, PRODUKCIJOS ATESTAVIMO ATITIKTIES SPECIFIKACIJA, VARIKLIŲ ŠEIMĄ APIBŪDINANTYS PARAMETRAI, PIRMINIO VARIKLIO PARINKIMAS
1. Simboliai ir santrumpos
1.1. Bandymų parametrų simboliai
| Simbolis |
Vienetas |
Terminas |
| A/ Fst |
- |
Stechiometrinis oro/degalų santykis |
| Ap |
m2 |
Izokinetinio mėginių zondo skerspjūvio plotas |
| AT |
m2 |
Išmetimo sistemos atvamzdžio skerspjūvio plotas |
| aAver |
m3/h kg/h |
Svorinės vidutinės vertės: - tūrinio srauto - svorinio srauto |
| C1 |
- |
Anglies C-1 lygiavertis angliavandenilis |
| Cd |
- |
SSV ištekėjimo koeficientas |
| Conc. |
ppm tūrio % |
Koncentracija (su komponentą žyminčiu indeksu) |
| Concc |
ppm tūrio % |
Koreguota galutinė koncentracija |
| Concd |
ppm tūrio % |
Praskiesto oro koncentracija |
| Conce |
Ppm |
Teršalo koncentracija, matuojama praskiestose išmetamosiose dujose |
| d |
m |
Skersmuo |
| DF |
- |
Praskiedimo koeficientas |
| fa |
- |
Laboratorinis atmosferos koeficientas |
|
|
|
|
| GAIRW |
kg/h |
Sunaudoto oro masės debitas, kai oras drėgnas |
| GAIRD |
kg/h |
Sunaudoto oro masės debitas, kai oras sausas |
| GDILW |
kg/h |
Praskiesto oro masės debitas, kai oras drėgnas |
| GEDFW |
kg/h |
Lygiavertis atskiestų išmetamųjų dujų masės debitas, kai oras drėgnas |
| GEXHW |
kg/h |
Išmetamųjų dujų masės debitas, kai oras drėgnas |
| GFUEL |
kg/h |
Kuro masės debitas |
| GSE |
kg/h |
Išmetamųjų dujų ėminio masės srautas |
| GT |
cm3/min |
Bandomųjų dujų srautas |
| GTOTW |
kg/h |
Atskiestų išmetamųjų dujų masės debitas, kai oras drėgnas |
| HREF |
kg/h |
Etaloninė absoliučiosios drėgmės vertė (10,71 g/kg) |
| Ha |
g/kg |
Absoliutusis įsiurbiamojo oro drėgnumas |
| Hd |
g/kg |
Absoliutusis praskiesto oro drėgnumas |
| i |
- |
Atskirą režimą (NRSC bandymo) arba momentinę vertę(NRTC bandymo) žymintis indeksas |
| KH |
- |
NOx drėgnumo pataisos koeficientas |
| Kp |
- |
Kietųjų dalelių drėgnumo pataisos koeficientas |
| KV |
- |
CFV kalibravimo funkcija |
| KW, a |
- |
Įsiurbiamojo oro drėgmės pataisos koeficientas |
| KW, d |
- |
Praskiesto oro drėgmės pataisos koeficientas |
| KW, e |
- |
Praskiestų išmetamųjų dujų drėgmės pataisos koeficientas |
| KW, r |
- |
Natūralių išmetamųjų dujų drėgmės pataisos koeficientas |
| L |
% |
Procentinis sukimo momento santykis su didžiausiu sukimo momentu, esant tam tikram sukimosi dažniui |
| mass |
g/h |
Apatinis indeksas emisijos masės srauto greičiui pažymėti |
| MDil |
kg |
Praskiesto oro mėginio masė, perėjusi per kietųjų dalelių ėmimo filtrus |
| MSAM |
kg |
Praskiestų išmetamųjų dujų mėginio masė, perleista per kietųjų dalelių ėmimo filtrą |
| Md |
mg |
Surinktų praskiedimo oro kietųjų dalelių ėminio masė |
| MEDFW |
kg |
Praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinė masė per ciklą |
| MEXHW |
kg |
Suminis išmetamųjų dujų masės srautas per ciklą |
| Mf |
mg |
Surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |
| Mf, p |
mg |
Ant pirminio filtro surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |
| Mf, b |
mg |
Ant atsarginio filtro surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |
| Mgas |
g |
Suminė per ciklą paimto dujinio teršalo masė |
| MPT |
g |
Suminė per ciklą paimtų kietųjų dalelių masė |
| MSE |
kg |
Per ciklą paimto išmetamųjų dujų ėminio masė |
| MSEC |
kg |
Antrinio praskiedimo oro masė |
| MTOT |
kg |
Dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų suminė masė per ciklą |
| MTOTW |
kg |
Praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų, pratekėjusių praskiedimo tuneliu per bandymo ciklą, suminė masė |
| MTOTW, I |
kg |
Praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų, pratekėjusių praskiedimo tuneliu, momentinė masė |
| masė |
G/h |
Išmetamųjų teršalų masės srautą žymintis indeksas |
| NP |
- |
Suminis PDP apsisukimų skaičius per ciklą |
| nref |
min-1 |
Etaloninis variklio apsisukimų dažnis NRTC bandymui |
| nsp |
s-2 |
Variklio apsisukimų dažnio išvestinė |
| Pa |
kPa |
Variklio įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (ISO 3046: psy = PSY bandymas aplinkoje) |
| pB |
kPa |
Suminis atmosferos slėgis (ISO 3046): Px = PX bandymo vietos aplinkos suminis slėgis Py = PY bandymo aplinkos suminis slėgis |
| pd |
kPa |
Praskiesto oro sočiųjų garų slėgis |
|
|
|
|
| P |
kW |
Nekoreguota galia |
| PA |
kPa |
Absoliutusis slėgis |
| PAE |
kW |
Suminė bandymui įtaisytų pagalbinių renginių galia (kurie nebūtini pagal šio priedo 2.4 punktą) |
| Pl |
kPa |
Slėgio sumažėjimas PDP įsiurbiamojoje angoje |
| PM |
kW |
Didžiausia nustatyta galia bandymo sąlygomis prie tam tikro sukimosi dažnio (žr. IV priedo 1 priedėlį) |
| Pm |
kW |
Galia išmatuota bandymo stende |
| ps |
kPa |
Sauso oro atmosferinis slėgis |
| q |
- |
Praskiedimo santykis |
| Qs |
m³/s |
CVS tūrinis srautas |
| r |
- |
Izokinetinio zondo ir išmetimo sistemos atvamzdžio skerspjūvių plotų santykis |
| r |
|
Izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotų santykis |
| Ra |
% |
Santykinis įsiurbiamojo oro drėgnumas |
| Rd |
% |
Praskiesto oro santykinis drėgnumas |
| Re |
- |
Reinoldso skaičius |
| Rf |
- |
FID- koeficientas |
| T |
K |
Absoliučioji temperatūra |
| t |
s |
Matavimo trukmė |
| Ta |
K |
Absoliuti įsiurbiamojo oro temperatūra |
| TD |
|
Absoliuti rasos taško temperatūra |
| Tref |
K |
Atskaitos temperatūra (298 K) |
| Tsp |
N × m |
Pereinamųjų režimo ciklo sukimo momentas |
| t10 |
s |
Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 10 % galutinio rodmens |
| t50 |
s |
Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 50 % galutinio rodmens |
| t90 |
s |
Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 90 % galutinio rodmens |
| Δti |
s |
Momentinio CFV srauto laiko atkarpa |
| V0 |
m3/aps |
PDP tūrinis srautas tikrosiomis sąlygomis |
| Wact |
kWh |
Tikrasis ciklo darbas darant NRTC bandymą |
| X0 |
m3/aps |
PDP tūrinio srauto kalibravimo funkcija |
| ΘD |
kg·× m2 |
Sūkurine srove valdomo dinamometro sukimosi inercija |
| β |
- |
SSV žiočių skersmens d ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis |
| λ |
- |
Santykinis oro ir degalų santykis, tikrasis A/F, padalytas iš stechiometrinio A/F |
| ρEXH |
kg/m³ |
Išmetamųjų dujų tankis |
| WF |
- |
Svorio koeficientas |
| WFE |
- |
Efektyvusis svorio koeficientas |
|
1.2. Cheminių sudedamųjų dalių simboliai
|
||
| CO |
Anglies monoksidas |
|
| CO2 |
Anglies dioksidas |
|
| HC |
Angliavandeniliai |
|
| NOx NO |
Azoto oksidai Azoto oksidas |
|
| NO2 |
Azoto dioksidas |
|
| O2 |
Deguonis |
|
| C2H6 |
Etanas |
|
| PT |
Kietosios dalelės |
|
| DOP |
Dioktiftalatas |
|
| CH4 |
Metanas |
|
| C3H8 |
Propanas |
|
| H2O |
Vanduo |
|
| PTFE |
Politetrafluoroetilenas |
|
|
1.3. Santrumpos
|
||
| CFV |
Kritinio srauto difuzorius |
|
| CLD |
Chemiliuminescencinis detektorius |
|
| CI |
Uždegimas suspaudimu |
|
| FID |
Dujų jonizacijos detektorius |
|
| FS |
Visa skalė |
|
| HCLD |
Šildomas chemiliuminescencinis detektorius |
|
| HFID |
Kaitinamos liepsnos jonizacijos detektorius |
|
| NDIR |
Nedisperguojantis infraraudonųjų spindulių analizatorius |
|
| NG |
Gamtinės dujos |
|
| NRSC |
Ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas |
|
| NRTC |
Ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas |
|
| PDP |
Slėgimo siurblys |
|
| SI |
Kibirkštinis uždegimas |
|
| SSV |
Ikigarsinis venturi |
|
2. Variklio ženklinimas
2.1. Uždegimo suspaudimu variklio, patvirtinto pagal šį Tvarkos aprašą, ženklinimą turi sudaryti:
2.2. Priverstinio uždegimo variklio, patvirtinto pagal šį Tvarkos aprašą, ženklinimą turi sudaryti:
2.2.3. apskliaustas išmetamųjų teršalų etapo numeris, kuris turi būti nurodomas romėniškais skaitmenimis greta tipo patvirtinimo numerio ir gerai matytis;
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
2.2.4. mažalitražių variklių gamintoją reiškiančios apskliaustos raidės SV, kurios nurodomos greta kiekvieno variklio, kuris rinkai pateikiamas vadovaujantis 71 punktu dėl mažomis serijomis gaminamiems varikliams nustatytos išimties, tipo patvirtinimo numerio ir turi būti aiškiai matomos.
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
2.3. Šis ženklinimas turi būti visą variklio naudojimo laiką lengvai įskaitomas ir nenutrinamas. Jeigu naudojamos etiketės arba plokštelės, jos turi būti tvirtinamos taip, kad pritvirtinimas taip pat laikytųsi visą variklio naudojimo laiką, o etikečių (plokštelių) nebūtų įmanoma nuimti jų nesuardžius ar nesugadinus.
2.4. Šis ženklinimas turi būti pritvirtinamas ant bet kokios variklio dalies, reikalingos, kad variklis normaliai veiktų ir įprastai nereikėtų jos keisti per variklio tarnavimo laiką:
2.3.1. Šis ženklinimas turi būti tokioje vietoje, kad, variklį papildžius visais varikliui veikti reikalingais papildomais mechanizmais, vidutinio ūgio žmogus juos lengvai matytų.
2.3.2. Kiekvienas variklis turi turėti papildomą nuimamą plokštelę iš patvarios medžiagos, kurioje būtų visi 2.1 punkte nurodyti duomenys ir kuri prireikus būtų uždedama taip, kad 2.1 punkte nurodyti ženklai vidutinio ūgio žmogui būtų lengvai matomi ir pasiekiami, kai variklis įmontuojamas į mechanizmą.
2.5. Variklių kodavimas identifikavimo numeriais turi būti toks, kad pagal jį neabejotinai būtų nustatoma gamybos eiga.
3. Techniniai reikalavimai ir bandymai:
3.1. Uždegimo suspaudimu varikliai
3.1.1. Bendroji dalis
Sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos išmetamiems dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalams, turi būti taip projektuojamos, konstruojamos ir surenkamos, kad variklis, jį įprastai naudojant, nepaisant vibracijos, kurios jis gali būti paveiktas, atitiktų šio Tvarkos aprašo nuostatas. Techninės priemonės, kurių imasi gamintojas, turi būti tokios, kad būtų garantuojama, jog minėti išmetamieji teršalai bus veiksmingai ribojami pagal šį Tvarkos aprašą per visą įprastą variklio eksploatavimo trukmę esant normalioms naudojimo sąlygoms. Laikoma, kad variklis šias nuostatas atitinka, jeigu jis atitinka 3.1.2.1, 3.1.2.3 ir 4.3.2.1 papunkčių nuostatas. Jeigu naudojamas išmetamųjų dujų neutralizatorius ir (arba) kietųjų dalelių filtras, gamintojas patvarumo bandymais, kuriuos jis gali atlikti pats pagal tinkamos inžinerinės praktikos reikalavimus, ir atitinkamais įrašais turi įrodyti, kad galima tikėtis, jog šie prietaisai tinkamai veiks visą variklio eksploatavimo laikotarpį. Šie įrašai turi būti daromi pagal šio priedo 4.2 punkto ir ypač pagal 4.2.3 papunkčio reikalavimus. Vartotojui turi būti suteikiama atitinkama garantija. Praėjus tam tikram variklio eksploatacijos laikotarpiui, leidžiama reguliariai pakeisti šiuos įtaisus. Bet koks variklio sudedamųjų dalių arba sistemų derinimas, remontas, išmontavimas, valymas ar pakeitimas, kuris atliekamas periodiškai, kad būtų išvengta variklio darbo sutrikimų dėl minėtų įtaisų, gali būti atliekamas tik tiek, kiek tai technologiškai būtina, norint užtikrinti tinkamą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą. Atitinkamai suplanuoti priežiūros reikalavimai turi būti įtraukti į vartotojo instrukciją ir turi būti numatyti nuostatose dėl aukščiau minėtų garantijų bei patvirtinti prieš varikliui suteikiant tipo patvirtinimą. Atitinkama ištrauka iš instrukcijos apie išmetamųjų dujų neutralizavimo įrenginio (-ų) priežiūrą (pakeitimą) ir apie garantijos sąlygas turi būti pridedama prie šio Tvarkos aprašo II priede pateikto informacinio dokumento. Visuose varikliuose, kurių išmetamosios dujos yra sumaišomos su vandeniu, turi būti įtaisytas variklio išmetimo sistemos atvamzdis, kuris būtų pasroviui nuo variklio ir prieš bet kokį tašką, kuriame išmetamosios dujos maišosi su vandeniu (arba kita aušinimo/plovimo terpe), skirtas laikinai prijungti dujinių arba kietųjų dalelių į ėminių ėmimo įrangą. Svarbu, kad šio atvamzdžio vieta leistų gauti gerai sumaišytą tipinį išmetamų teršalų ėminį. Šis atvamzdis turi būti įsriegtas ne didesniu kaip pusės colio vidiniu standartiniu vamzdžių sriegiu, ir, kai atvamzdis nenaudojamas, į jį turi būti įsukamas aklidangtis (leidžiamos lygiavertės jungtys).
3.1.2. Reikalavimai išmetamiems teršalams
Variklio dujinių teršalų ir kietųjų dalelių išmetimai turi būti matuojami pagal šio Tvarkos aprašo VI priede nurodytus metodus.
Gali būti naudojamos ir kitos matavimo sistemos ar analizatoriai, jeigu juos naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai, kaip ir matavimui naudojant šias etalonines sistemas:
- dujinių teršalų išmetimo matavimas išmetimo sistemos atvamzdyje – naudojant šio Tvarkos aprašo VI priedo 2 paveiksle nurodytą schemą;
- dujinių teršalų išmetimo matavimas praskiestose išmetamosiose dujose pagal pilno dujų srauto praskiedimo metodą – naudojant šio Tvarkos aprašo VI priedo 3 paveiksle nurodytą schemą;
- kietųjų dalelių išmetimo matavimas praskiestose išmetamosiose dujose pagal pilno dujų srauto praskiedimo metodą – naudojant kiekvienai pakopai atskirą filtrą arba pagal šio Tvarkos aprašo VI priedo 13 paveiksle nurodytą schemą.
Naudojama sistema laikoma lygiaverte, jei, atlikus su ja ne mažiau kaip septynis matavimus, gaunamas geras atitikimas su etaloninėmis sistemomis.
Lygiavertiškumo kriterijus apibrėžiamas kaip ne didesnis 
5 proc. skirtumas tarp išmetamųjų dujų rodiklių vidutinės vertės ir įvertintos vertės pagal šio Tvarkos aprašo III priedo 3.6.1 papunktyje pateiktą ciklą.
Kad į šį Tvarkos aprašą būtų įtraukta nauja sistema, lygiavertiškumo nustatymas turi būti pagrįstas pakartojamumo ir atitikimo apskaičiavimu, kaip apibūdinta ISO 5725.
3.1.2.1. Išmetamų anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai I etape neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių:
| Naudingoji galia (P) (kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kg Wh) |
Angliavandeniliai (HC) (g/kg Wh) |
Azoto oksidai (NOx) (g/kg Wh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kg Wh) |
| 130 |
5,0 |
1,3 |
9,2 |
0,54 |
| 75 |
5,0 |
1,3 |
9,2 |
0,70 |
| 37 |
6,5 |
1,3 |
9,2 |
0,85 |
3.1.2.2. Ribiniai išmetamųjų teršalų kiekiai, pateikti 3.1.2.1 punkte – tai ribinės variklio išmetamųjų teršalų vertės ir jos gaunamos prieš bet kokį išmetamųjų dujų neutralizavimo įtaisą.
3.1.2.3. Išmetamų anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai II etape neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių:
| Naudingoji galia (P) (kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kg Wh) |
Angliavandeniliai (HC) (g/kg Wh) |
Azoto oksidai (NOx) (g/kg Wh) |
Kietosios dalelės (KD) (g/kg Wh) |
| 130 |
3,5 |
1,0 |
6,0 |
0,2 |
| 75 |
5,0 |
1,0 |
6,0 |
0,3 |
| 37 |
5,0 |
1,3 |
7,0 |
0,4 |
| 18 |
5,5 |
1,5 |
8,0 |
0,8 |
3.1.2.4. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis ir kietųjų dalelių kiekis III A etape neturi viršyti lentelėje nurodytų kiekių:
Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams, lokomotyvams ir automotrisėms varyti:
| Kategorija: naudingoji galia (kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NOx) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
| H: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW |
3,5 |
4,0 |
0,2 |
| I: 75 kW ≤ P < 130 kW |
5,0 |
4,0 |
0,3 |
| J: 37 kW ≤ P <75 kW |
5,0 |
4,7 |
0,4 |
| K: 19 kW ≤ P <37 kW |
5,5 |
7,5 |
0,6 |
Varikliai vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:
| Kategorija: darbinis tūris/naudingoji galia (SV/P) (litrai/cilindrui/kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NOx) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
| V1:1 SV < 0,9 ir P ≥37 kW |
5,0 |
7,5 |
0,40 |
| V1:2 0,9 ≤ SV < 1,2 |
5,0 |
7,2 |
0,30 |
| V1:3 1,2 ≤ SV < 2,5 |
5,0 |
7,2 |
0,20 |
| V1:4 2,5 ≤ SV < 5 |
5,0 |
7,2 |
0,20 |
| V2:1 5 ≤ SV < 15 |
5,0 |
7,8 |
0,27 |
| V2:2 15 ≤ SV < 20 ir |
5,0 |
8,7 |
0,50 |
| V2:3 15 ≤ SV < 20 |
5,0 |
9,8 |
0,50 |
| V2:4 20 ≤ SV < 25 |
5,0 |
9,8 |
0,50 |
| V2:5 25 ≤ SV < 30 |
5,0 |
11,0 |
0,50 |
Varikliai lokomotyvams varyti:
| Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NO) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
|
| RL A: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW |
3,5 |
4,0 |
0,2 |
|
|
|
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) |
Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
| RH A: P > 560 kW |
3,5 |
0,5 |
6,0 |
0,2 |
| RH A varikliai, kurių P > 2 000 kW ir SV > 5 l/cilindrui |
3,5 |
0,4 |
7,4 |
0,2 |
Varikliai automotrisėms varyti:
| Kategorija: naudingoji galia (P) kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NOx) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
| RC A: 130 kW < P |
3,5 |
4,0 |
0,20 |
3.1.2.5. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų (arba jų sumos, jei tinka) kiekis ir kietųjų dalelių kiekis III B etape neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių:
Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei lokomotyvams, automotrisėms ir vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:
| Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavande-niliai (HC) (g/kWh) |
Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
| L: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW |
3,5 |
0,19 |
2,0 |
0,025 |
| M: 75 kW ≤ P < 130 kW |
5,0 |
0,19 |
3,3 |
0,025 |
| N: 56 kW ≤ P < 75 kW |
5,0 |
0,19 |
3,3 |
0,025 |
|
|
|
Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NOx (g/kWh) |
|
|
| P: 37 kW ≤ P < 56 kW |
5,0 |
4,7 |
0,025 |
|
Varikliai automotrisėms varyti:
| Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavan-deniliai (HC) (g/kWh) |
Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
| RC B: 130 kW < P |
3,5 |
0,19 |
2,0 |
0,025 |
Varikliai lokomotyvams varyti:
| Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC + NOx) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
| RC B: 130 kW < P |
3,5 |
4,0 |
0,025“ |
3.1.2.6. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų (arba jų sumos, jei tinka) kiekis ir kietųjų dalelių kiekis IV etape neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių:
Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei lokomotyvams, automotrisėms ir vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:
| Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) |
Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) |
Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) |
| Q: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW |
3,5 |
0,19 |
0,4 |
0,025 |
| R: 56 kW ≤ P < 130 kW |
5,0 |
0,19 |
0,4 |
0,025“ |
3.1.2.7. Į 3.1.2.4, 3.1.2.5 ir 3.1.2.6 papunkčiuose nurodytas ribines vertes įtraukiamas nusidėvėjimas, apskaičiuojamas pagal III priedo 5 priedėlį. Jei taikomos standartų ribinės vertės, nurodytos 3.1.2.5 ir 3.1.2.6 papunkčiuose, kiekis išmetamų teršalų, imamų ne trumpiau kaip 30 s, neturi viršyti šiose lentelėse pateiktų ribinių verčių daugiau kaip 100 %, esant visoms atsitiktinai pasirinktoms apkrovos sąlygoms, atitinkančioms apibrėžtą kontrolės sritį, ir išskyrus specialiąsias variklio darbo sąlygas, kurioms tokia nuostata netaikoma. Kontrolės sritis, kuriai neturi būti viršyta procentinė vertė, ir variklio darbo sąlygos, kurioms taikoma išimtis, turi būti apibrėžtos nustatyta tvarka.
3.1.2.8. Jeigu, kaip apibrėžta 5 punkte kartu su šio Tvarkos aprašo II priedo 2 priedėliu, viena variklių šeima apima daugiau kaip vieną galios intervalą, pirminio variklio išmetamųjų teršalų vertės (tipo patvirtinimas) ir visi tos pačios šeimos variklių tipai (COP) turi atitikti griežtesnius didesnės galios intervalo reikalavimus. Pareiškėjas turi galimybę, apibrėždamas variklio šeimą, apsiriboti vienu atskiros galios intervalu, ir atitinkamai pateikti paraišką dėl tipo patvirtinimo.
3.2. Priverstinio uždegimo varikliai
3.2.1. Bendroji dalis
Sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetimui, turi būti projektuojamos, konstruojamos ir surenkamos taip, kad normaliomis sąlygomis eksploatuojamas variklis, nepaisant galinčios jį veikti vibracijos, atitiktų šios direktyvos nuostatas.
Gamintojo taikomos techninės priemonės turi garantuoti, jog minėtų išmetamų teršalų kiekis pagal šį Tvarkos aprašą yra veiksmingai ribojamas per visą normalaus variklio eksploatavimo laiką esant normalioms naudojimo sąlygoms pagal IV priedo 4 priedėlį.
3.2.2. Išmetamųjų teršalų specifikacijos
Bandymui pateikiamo variklio išmetamos dujinės sudedamosios dalys yra matuojamos VI priede aprašytais metodais (esant kokiam nors papildomo apdorojimo įtaisui).
Gali būti naudojamos kitos sistemos arba analizatoriai, jei gaunami rezultatai būtų lygiaverčiai rezultatams, gaunamiems naudojant šias etalonines sistemas:
- dujiniams išmetamiems teršalams, matuojamiems natūraliose išmetamosiose dujose – sistemą, parodytą VI priedo 2 paveiksle,
- dujiniams išmetamiems teršalams, matuojamiems atskiestose viso srauto praskiedimo sistemos išmetamosiose dujose – sistemą, parodytą VI priedo 3 paveiksle.
3.2.2.1. Gautas anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų išmetamų teršalų ir suminis angliavandenilių bei azoto oksidų kiekis I etape neturi viršyti lentelėje nurodytų kiekių:
I etapas
| Klasė |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandeniliai (HC (g/kWh) |
Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) |
Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh) |
| HC + NOx |
||||
| SH:1 |
805 |
295 |
5,36 |
|
| SH:2 |
805 |
241 |
5,36 |
|
| SH:3 |
603 |
161 |
5,36 |
|
| SN:1 |
519 |
|
|
50 |
| SN:2 |
519 |
|
|
40 |
| SN:3 |
519 |
|
|
16,1 |
| SN:4 |
519 |
|
|
13,4 |
3.2.2.2. Gautas anglies monoksido ir suminis angliavandenilių bei azoto oksidų kiekis II etape neturi viršyti lentelėje nurodytų kiekių:
II etapas(*)
| Klasė |
Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) |
Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh) |
| HC + NOx |
||
| SH:1 |
805 |
50 |
| SH:2 |
805 |
50 |
| SH:3 |
603 |
72 |
| SN:1 |
610 |
50,0 |
| SN:2 |
610 |
40,0 |
| SN:3 |
610 |
16,1 |
| SN:4 |
610 |
12,1 |
Išmetamo NOx kiekis visoms variklių klasėms neturi viršyti 10 g/kWh.
3.3. Montavimas judančiuose mechanizmuose
Variklio montavimas judančiuose mechanizmuose turi atitikti apribojimus, nustatytus tipo patvirtinimo taikymo srityje. Be to, jis visada turi atitikti šias varikliui patvirtinti reikalingas charakteristikas:
3.3.1. Įsiurbimo išretėjimas patvirtintam varikliui neturi viršyti šios Tvarkos aprašo II priedo 1 arba 3 priedėlyje apibrėžto išretėjimo;
4. Produkcijos atitikties įvertinimo reikalavimai:
4.1. Tikrinant, ar yra laikomasi susitarimų ir procedūros, užtikrinančios veiksmingą produkcijos atitikties kontrolę prieš variklio tipui suteikiant patvirtinimą, įgaliota institucija taip pat turi įsitikinti, kad gamintojas tiksliai atitinka standartą EN 29002 (kurio taikymo srityje nagrinėjami konkretūs varikliai) arba lygiavertį atitinkamas normas atitinkantį standartą, kuris atitinka ir šiuos reikalavimus. Gamintojas turi pateikti išsamią informaciją apie registraciją ir įsipareigoja pranešti įgaliotai institucijai apie visus jos galiojimo arba taikymo srities pakeitimus. Kad būtų patikrinta, ar šio priedo 3.2 punkto reikalavimų laikomasi visą laiką, turi būti atliekama atitinkama produkcijos kontrolė.
4.2. Variklio patvirtinto tipo turėtojas privalo:
4.2.2. turėti galimybę naudotis kontrolės įranga, reikalinga kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai patikrinti;
4.2.3. užtikrinti, kad bandymų duomenys bus registruojami ir kad priedėlyje pridedami dokumentai būtų prieinami tokį laikotarpį, kuris turi būti nustatytas suderinus su įgaliota institucija;
4.2.4. analizuoti kiekvieno bandymų tipo rezultatus, kad būtų patikrinamas ir garantuojamas variklio charakteristikų pastovumas, leidžiantis daryti pakeitimus pramoninės gamybos procese;
4.3. Įgaliota institucija bet kuriuo metu gali patikrinti atitikties kontrolės metodus, taikytinus kiekvienai gamybos įrangai.
4.3.1. Atvykstančiam inspektoriui kiekvieno patikrinimo metu turi būti pateikiami bandymų registravimo žurnalai ir produkcijos tikrinimo žurnalai.
4.3.2. Jeigu nustatoma, kad kokybė nepatenkinama arba jeigu reikia patikrinti duomenų, pateiktų taikant 3.2 punktą, pagrįstumą, taikoma tokia veiksmų tvarka:
4.3.2.1. iš pagamintos variklių serijos paimamas bet kuris variklis ir bandomas, kaip apibūdinta šio Tvarkos aprašo III priede. Gauti išmetamų anglies monoksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai neturi viršyti 3.2.1 punkte nurodytų verčių;
4.3.2.2. jeigu iš pagamintos serijos paimtas variklis neatitinka 4.3.2.1 papunkčio reikalavimų, gamintojas gali prašyti atlikti matavimus su tų pačių techninių charakteristikų varikliu, paimtu iš tos serijos, kartu su iš pradžių paimtu varikliu. Gamintojas sutartyje su technine tarnyba nustato bandomų variklių skaičių n. Varikliai, išskyrus išbandytus anksčiau, yra bandomi. Kiekvienam teršalui yra apskaičiuojamas nustatytų verčių aritmetinis vidurkis (
).
Laikoma, kad šios serijos gamyba atitinka reikalavimus, jei ji atitinka šią sąlygą:
+ k × St 
L1,
čia:
L – kiekvieno nagrinėjamo teršalo ribinė vertė, nustatyta 3.2.1 punkte,
k – tai statistinis koeficientas, kuris priklauso nuo n ir yra pateiktas šioje lentelėje:
| n |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| k |
0,973 |
0,613 |
0,489 |
0,421 |
0,376 |
0,342 |
0,317 |
0,296 |
0,279 |
| N |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
| k |
0,265 |
0,253 |
0,242 |
0,233 |
0,224 |
0,216 |
0,210 |
0,203 |
0,198 |
jeigu n 
20, k = 
4.3.3. Įgaliota institucija arba techninė tarnyba, atsakingas už produkcijos atitikties patikrinimą, išbando variklius, kurie iš dalies arba visiškai įdirbti pagal gamintojo reikalavimus.
5. Variklių šeimą apibrėžiantys parametrai
5.1. Variklių šeima apibrėžiama pagrindiniais konstrukcijos parametrais, kurie turi būti bendri tos šeimos varikliams. Tam tikrais atvejais variklių parametrai gali būti tarpusavyje susiję. Šiuo atveju turi būti garantuojama, kad į variklių šeimą būtų įtraukti tik panašias emisijos charakteristikas turintys varikliai.
5.2. Kad varikliai būtų laikomi priklausančiais tai pačiai variklių šeimai, jie turi nesiskirti šiais požymiais:
5.2.8. Degalų tiekimo sistema
dyzelino:
- siurblinis purkštuvas
- siurblys linijoje
- paskirstomasis siurblys
- atskiras elementas
- siurblys-purkštuvas
benzino:
- karbiuratorius
- netiesioginis įpurškimas
- tiesioginis įpurškimas.
5.2.9. Įvairios savybės:
- išmetamųjų dujų recirkuliacija
- vandens įpurškimas/emulsija
- oro įpūtimas
- pripūtimo aušinimo sistema
- uždegimo tipas (suspaudimo, priverstinis).
6. Kilminio variklio pasirinkimas
6.1. Šeimos kilminis variklis atrenkamas naudojant didžiausio kuro padavimo vienai stūmoklio eigai kriterijus prie nurodyto variklio alkūninio veleno sukimosi dažnio esant didžiausiam sukimo momentui. Tais atvejais, kai šią sąlyga atitinka du arba daugiau variklių, pirminis variklis atrenkamas naudojant antrinius didžiausio kuro padavimo vienai stūmoklio eigai kriterijus, kai sukimosi dažnis nominalus. Tam tikromis sąlygomis įgaliota institucija gali nuspręsti, kad variklių šeimą atstovaujantis antras variklis turi pasižymėti blogesnėmis išmetamų teršalų charakteristikomis. Įgaliota institucija gali pasirinkti papildomą variklį bandymui, kurio išmetamųjų teršalų charakteristikos yra blogiausios iš visų šios variklių šeimos variklių.
7. III B ir IV etapų tipo patvirtinimo reikalavimai
7.1. šis punktas taikomas išduodant elektroniniu būdu valdomų variklių, kuriuose elektroniniu būdu reguliuojamas degalų įpurškimo kiekis ir laikas (toliau – Variklis), tipo patvirtinimą, nepaisant technologijos, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi šio priedo 3.1.2.5 ir 3.1.2.6 punktuose nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.
7.2. Bendrieji reikalavimai:
7.2.1. reikalavimai pagrindinei išmetamųjų teršalų kontrolės sistemai:
7.2.1.1. pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, kuri naudojama varikliui dirbant visame apsisukimų dažnio ir sukimo momentų diapazone, turi būti parengta taip, kad variklis atitiktų šio Tvarkos aprašo nuostatas;
7.2.1.2. draudžiama naudoti bet kokią pagrindinę išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, kuri gali atskirti, kada variklis veikia atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o kada – kitais eksploatavimo atvejais, ir kuri vėliau sumažina išmetamųjų teršalų kontrolės lygį, esant sąlygoms, numatytoms tipo patvirtinimo procedūroje;
7.2.2. reikalavimai papildomai išmetamųjų teršalų kontrolės sistemai:
7.2.2.1. papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema gali būti naudojama varikliui arba ne keliais judantiems mechanizmams, jeigu įjungus papildomą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą ji keičia pagrindinę išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, reaguodama į konkrečias aplinkos ir (arba) veikimo sąlygas, bet ilgam nesumažina išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos efektyvumo:
7.2.2.1.1. jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema naudojama atliekant tipo patvirtinimo bandymą, šio priedo 7.2.2.2 ir 7.2.2.3 punktai netaikomi;
7.2.2.2. IIIB ir IV etapams taikomos šios kontrolės sąlygos:
7.2.2.2.1. IIIB etapo varikliams taikomos kontrolės sąlygos:
7.2.2.2.2. IV etapo varikliams taikomos kontrolės sąlygos:
7.2.2.2.2.2. aplinkos temperatūros intervalas:
– ne mažesnė kaip 266 K (-7 °C),
– ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą esant nustatytam atmosferos slėgiui pagal šią lygtį: Tc = – 0,4514 (101,3 – p b ) + 311, čia: Tc – apskaičiuotoji aplinkos oro temperatūra (K), o Pb – atmosferos slėgis (kPa);
7.2.2.2.2.4. kai papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema įsijungia tuomet, kai variklis veikia 7.2.2.2.2.1, 7.2.2.2.2.2 ir 7.2.2.2.2.3 punktuose išdėstytomis kontrolės sąlygomis, sistema turi įsijungti tik įrodžius, kad tai būtina 7.2.2.3 punkte nurodytais tikslais, ir tam pritaria įgaliota institucija;
7.2.2.2.3. veikimas žemos temperatūros sąlygomis:
7.2.2.2.3.1. nukrypstant nuo 7.2.2.2.2 punkto reikalavimų, IV etapo varikliuose su įrengta išmetamųjų dujų recirkuliacijos (IDR) sistema gali būti naudojama papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, kai aplinkos temperatūra yra mažesnė nei 275 K (2 °C) ir jei paisoma vieno iš šių dviejų kriterijų:
7.2.2.2.3.1.1. įsiurbimo kolektoriaus temperatūra yra ne didesnė už temperatūrą, apskaičiuotą pagal šią lygtį: IMT c = P IM /15,75 + 304,4, čia: IMT c – apskaičiuotoji įsiurbimo kolektoriaus temperatūra (K), o P IM – absoliutusis įsiurbimo kolektoriaus slėgis (kPa);
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
7.2.2.3. papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema gali būti įjungiama tokiais tikslais:
7.2.2.3.1. gavus transporto priemonėje įrengtos įrangos perduodamus signalus, siekiant apsaugoti variklį (įskaitant oro srautą valdantį įtaisą) ir (arba) ne keliais judančius mechanizmus, kuriuose įrengtas variklis, nuo sugadinimo;
7.2.2.3.2. siekiant užtikrinti eksploatacijos saugą;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
7.2.2.3.3. siekiant užtikrinti, kad nebūtų išmetamas pernelyg didelis teršalų kiekis, paleidžiant šaltą variklį arba pašildant variklį, išjungiant variklį;
7.2.2.3.4. jeigu ji taikoma tam, kad specialiomis aplinkos arba eksploatavimo sąlygomis būtų nebekontroliuojamas vieno iš reguliuojamųjų išmetamųjų teršalų kiekis, siekiat užtikrinti, kad visų kitų reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų atitinkamam varikliui nustatytas ribines išmetamųjų teršalų vertes. Siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į gamtos reiškinius taip, kad būtų numatoma tinkama išmetamųjų teršalų visų sudedamųjų dalių kontrolė;
7.2.2.4. atliekant tipo patvirtinimo bandymą gamintojas turi įrodyti techninei tarnybai, kad bet kokia taikoma papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema atitinka 7.2.2 punkto reikalavimus. Atitiktis turi būti įrodyta įvertinant šio priedo 7.2.3 punkte nurodytus dokumentus;
7.2.3. reikalavimai dokumentams:
7.2.3.1. teikdamas tipo patvirtinimo paraišką, gamintojas kartu su tipo patvirtinimo paraiška techninei tarnybai turi pateikti informacijos, užtikrinančios prieigą prie bet kurios konstrukcijos dalies ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, aplanką ir turi nurodyti priemones, kuriomis naudojant papildomą sistemą tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas galios kitimas. Informacijos aplanką turi sudaryti dvi dalys:
7.2.3.1.1. dokumentų paketas, pridėtas prie tipo patvirtinimo paraiškos, kuriame turi būti pateikta išsami išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos apžvalga. Turi būti įrodyta, kad buvo nustatytos visos pagal matricą leidžiamos išeigos vertės, kurios buvo užfiksuotos kontroliuojant pavienių grupės agregatų sąnaudas. Šie įrodymai turi būti pridėti prie informacijos aplanko, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 2 priede;
7.2.3.1.2. papildoma medžiaga, kuri pateikiama techninei tarnybai, bet nepridėta prie tipo patvirtinimo paraiškos, kurioje turi būti nurodyti visi bet kokia papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema pakeisti parametrai ir nurodytos ribinės sąlygos, kuriomis ši sistema veikia, t. y.:
7.2.3.1.2.1. kontrolės logikos ir uždegimo laiko reguliavimo strategijų ir perjungimo taškų, degalų ir kitų pagrindinių sistemų visais veikimo režimais, kuriais užtikrinama veiksminga išmetamųjų teršalų kontrolė (pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema (IDRS) arba reagento dozavimas), aprašymas;
7.2.3.1.2.2. pagrindimas, kad varikliui reikalinga naudoti bet kokią papildomą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą kartu su medžiaga ir bandymų duomenimis, iš kurių būtų matyti jos poveikis išmetamosioms dujoms, išsamia inžinerine analize arba abiem būdais;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-971, 2011-12-14, Žin., 2011, Nr. 155-7377 (2011-12-20), i. k. 111301MISAK00D1-971
7.2.3.1.2.3. detalus algoritmų arba jutiklių (kai taikoma), naudojamų netinkamam NOx kontrolės sistemos veikimui nustatyti, analizuoti ar diagnozuoti, aprašymas;
7.3. IIIB etapo variklių išmetamų NOx kontrolės priemonių reikalavimai:
7.3.1. gamintojas turi pateikti informaciją, kurioje būtų išsamiai aprašytos NOx kontrolės priemonių funkcinės veikimo charakteristikos, naudodamas dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 2 priedo 1 priedėlio 2 punkte ir Tvarkos aprašo 2 priedo 3 priedėlio 2 punkte;
7.3.2. jeigu išmetamųjų teršalų sistemoje naudojamas reagentas, gamintojas Tvarkos aprašo 2 priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 punkte ir 3 priedėlio 2.2.1.13 punkte privalo nurodyti to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, darbinės temperatūros sąlygas ir nuorodą į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus;
7.3.3. variklio išmetamų teršalų kontrolės sistema turi veikti visomis Europos Sąjungos teritorijoje būdingomis aplinkos sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos oro temperatūrai;
7.3.4. gamintojas turi įrodyti, kad naudojant reagentą tipo patvirtinimo procedūros išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymų ciklo metu išmetamo amoniako vidutinė vertė neviršija 25 ppm;
7.3.5. jeigu atskiros reagentų talpyklos įmontuojamos į ne keliais judantį mechanizmą arba prie jo prijungiamos, turi būti numatytos priemonės reagento ėminiams imti talpyklose. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai prieinama be jokio specialaus įrankio arba prietaiso;
7.3.6. naudojimo ir priežiūros reikalavimai:
7.3.6.1. pagal Tvarkos aprašo 16 punktą tipas patvirtinamas, jeigu kiekvienam ne keliais judančio mechanizmo naudotojui pateikiamos rašytinės instrukcijos, kurias turi sudaryti:
7.3.6.1.1. detalūs įspėjimai, kuriuose paaiškinti galimi veikimo sutrikimai dėl netinkamo įrengto variklio valdymo, naudojimo ar priežiūros, ir atitinkamos priemonės sutrikimams šalinti;
7.3.6.1.2. detalūs įspėjimai dėl netinkamo mechanizmo naudojimo, dėl kurio gali sutrikti variklio veikimas, ir atitinkamos priemonės sutrikimams šalinti;
7.3.6.1.3. informacija, nurodanti, kaip tinkamai naudoti reagentą, ir instrukcija, kaip pakartotinai įpilti reagento pasibaigus įprastam priežiūros laikotarpiui;
7.3.6.1.4. aiškus įspėjimas, kad nagrinėjamo tipo varikliui išduotas tipo patvirtinimo sertifikatas galioja tik tuomet, jeigu laikomasi šių sąlygų:
7.3.6.1.4.2. imtasi skubių veiksmų netinkamam valdymui, naudojimui ar priežiūrai pataisyti, laikantis taisomųjų priemonių, nurodytų šio priedo 7.3.6.1.1 ir 7.3.6.1.2 punktuose nurodytuose įspėjimuose;
7.3.7. reagentų kontrolė (kai taikoma):
7.3.7.1. pagal Tvarkos aprašo 16 punkto nuostatas tipas patvirtinamas, jeigu, atsižvelgiant į ne keliais judančių mechanizmų konfigūraciją, nurodant rodiklius ar kitas tinkamas priemones ne keliais judančių mechanizmų naudotojas informuojamas:
7.3.7.1.1. apie reagento talpykloje likusį reagento kiekį įspėjant specialiu signalu, kai reagento lieka mažiau nei 10% visos talpyklos tūrio;
7.3.7.1.3. reagentui talpykloje neatitinkant charakteristikų, deklaruotų ir įrašytų Tvarkos aprašo 2 priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 punkte ir 3 priedėlio 2.2.1.13 punkte, atsižvelgiant į įrengtas vertinimo priemones;
7.3.7.1.4. nutrūkus reagento dozavimui, tais atvejais, kai dozavimą nutraukia ne variklio elektroninio valdymo įtaisas ar dozavimo reguliatorius, reaguojantis į variklio veikimo sąlygas, kai dozavimas nereikalingas, jeigu apie šias veikimo sąlygas pranešta tipo patvirtinimą išduodančiai įgaliotajai institucijai;
7.3.7.2. gamintojas pasirenka, kuriuo iš nurodytų būdų užtikrins deklaruotų reagento charakteristikų ir išmetamųjų NOx teršalų tolerancijos verčių atitikties reikalavimus:
7.3.7.2.2. netiesioginėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant NOx jutiklį išmetamajame vamzdyje reagento efektyvumui įvertinti;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
7.4. IV etapo variklių išmetamų NOx kontrolės priemonių reikalavimai
7.4.1. gamintojas, naudodamas dokumentus, nurodytus II priedo 1 priedėlio 2 punkte ir II priedo 3 priedėlio 2 punkte, pateikia informaciją, kurioje išsamiai aprašytos NOx kontrolės priemonių funkcinės veikimo charakteristikos;
7.4.2. variklio išmetamų teršalų kontrolės sistema turi veikti visomis Sąjungos teritorijoje būdingomis aplinkos sąlygomis, ypač nusistovėjus žemai aplinkos temperatūrai. Taikant šį reikalavimą neapsiribojama tik tomis sąlygomis, kuriomis turi būti naudojama pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, kaip nurodyta 7.2.2.2 punkte;
7.4.3. gamintojas turi įrodyti, kad tipo tvirtinimo procedūros metu naudojant reagentą per karštojo paleidimo NRTC arba NRSC ciklą išmetamo amoniako kiekis neviršija vidutinės 10 ppm vertės;
7.4.4. jeigu reagentų talpyklos įmontuojamos į ne kelių mobiliąją mašiną arba prie jos prijungiamos, turi būti numatytos priemonės reagento ėminiams iš talpyklų paimti. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai prieinama be jokio specialaus įrankio arba prietaiso;
7.4.5. vadovaujantis 16 punktu, tipo patvirtinimas priklauso nuo šių sąlygų:
7.4.5.1. raštiškų techninės priežiūros instrukcijų pateikimo kiekvienam ne kelių mobiliosios mašinos operatoriui;
7.4.5.2. variklio, įskaitant išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, kuri yra patvirtinto tipo variklio dalis, montavimo dokumentų pateikimo pirminės įrangos gamintojui;
7.4.5.3. operatoriaus perspėjimo sistemos, raginimo imtis priemonių sistemos ir, kai taikoma, apsaugos nuo reagento užšalimo instrukcijų pateikimo pirminės įrangos gamintojui;
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
7.5. IV etapo kontrolės sritis
Vadovaujantis šio priedo 3.1.2.7 punktu, IV etapo variklių išmetamų teršalų, kurių ėminiai paimti I priedo 2 priedėlyje nurodytoje kontrolės srityje, kiekis neturi viršyti daugiau kaip 100 % šio priedo 3.1.2.6 punkto lentelėje nurodytų išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių;
7.5.1. parodomojo bandymo reikalavimai:
Bandomoje kontrolės srityje techninė tarnyba atsitiktine tvarka parenka iki trijų apkrovos ir apsisukimų dažnio taškų. Be to, techninė tarnyba nustato atsitiktinę bandymo taškų naudojimo seką. Bandymas atliekamas laikantis pagrindinių NRSC reikalavimų, tačiau kiekvienas bandymo taškas vertinamas atskirai. Kiekvienas bandymo taškas turi atitikti 7.5 punkte nustatytas ribines vertes;
7.5.2. bandymo reikalavimai:
bandymas atliekamas iškart po bandymo ciklų trūkiojo režimo sąlygomis, kaip aprašyta III priede.
Tačiau, kai gamintojas, vadovaudamasis III priedo 1.2.1 punktu, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, bandymas atliekamas taip:
7.5.2.1. bandymas atliekamas atitinkamai iškart po bandymų ciklų trūkiojo režimo sąlygomis, kaip aprašyta JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.1.2 punkto a–e papunkčiuose, tačiau iki procedūrų, taikomų po bandymo (f papunktis) arba po nuolatinio dinamiško ciklo (RMC) bandymo pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.2.2 punkto a–d papunkčius, tačiau iki procedūrų, taikomų po bandymo (e papunktis);
7.5.2.2. bandymai atliekami vadovaujantis JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.1.2 punkto b–e papunkčiais, kiekvienam iš pasirinktų trijų bandymo taškų taikant kelių filtrų metodą (po vieną filtrą kiekviename bandymo taške);
7.5.2.4. išmetamųjų teršalų kiekio vertės gali būti apskaičiuotos kaip molinė masė pagal A.7 priedėlį arba kaip molinė masė pagal A.8 priedėlį, tačiau turi atitikti metodą, taikomą trūkiuoju režimu arba atliekant RMC bandymą;
7.5.2.5. apskaičiuojant dujų sumą, nustatoma, kad Nmode vertė ir svorinis koeficientas turi būti lygūs 1;
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
7.6. IV etapo variklių karterių išmetamų dujų patikrinimas:
7.6.1. išmetamosios karterio dujos neturi būti išmetamos tiesiog į aplinką, išskyrus 7.6.3 punkte nustatytą išimtį;
7.6.2. variklių išmetamos karterio dujos gali būti bet kuriuo veikimo momentu nukreipiamos į teršalų išmetimo sistemą prieš papildomo apdorojimo prietaisą;
7.6.3. variklių su turbokompresoriais, siurbliais, pūstuvais arba kompresoriais, skirtais orui tiekti, karterių išmetamos dujos gali būti nukreipiamos į aplinką. Šiuo atveju, vadovaujantis 7.6.3.1 punktu, atliekant visų išmetamųjų teršalų kiekio bandymus išmetamos karterio dujos pridedamos prie išmetamųjų teršalų (fiziškai arba matematiškai):
7.6.3.1. išmetamosios karterio dujos:
išmetamosios karterio dujos neturi būti išmetamos tiesiog į aplinką, išskyrus šią išimtį: variklių su turbokompresoriais, siurbliais, pūstuvais arba kompresoriais, skirtais orui tiekti, karterio dujos gali būti išmetamos į aplinką, jeigu atliekant visų išmetamųjų teršalų kiekio bandymus šie teršalai pridedami prie išmetamųjų teršalų (fiziškai arba matematiškai). Gamintojai, kurie pasinaudoja šia išimtimi, turi įrengti variklius taip, kad karterio dujas būtų galima nukreipti į išmetamųjų dujų ėminių ėmimo sistemą. Taikant šį punktą, karterio dujos, kurios bet kuriuo veikimo momentu nukreipiamos į teršalų išmetimo sistemą prieš išmetamųjų dujų papildomą valymą, nelaikomos išmetamomis tiesiog į aplinką.
Kad būtų galima išmatuoti išmetamuosius teršalus, atvirai išmetamos karterio dujos į teršalų išmetimo sistemą nukreipiamos taip:
7.6.3.1.1. vamzdžių medžiaga turi būti lygiomis sienelėmis, laidi elektrai ir nereaguoti su išmetamosiomis karterio dujomis. Vamzdžiai turi būti kuo trumpesni;
7.6.3.1.2. laboratorinio karterio vamzdyno linkių turi būti kuo mažiau, o būtinų linkių spindulys – kuo didesnis;
7.6.3.1.3. laboratorinio karterio dujų išmetimo vamzdynas turi atitikti variklių gamintojo specifikacijų reikalavimus dėl karterio priešslėgio;
7.6.3.1.4. karterio dujų išmetimo vamzdynas sujungiamas su nepraskiestų išmetamųjų dujų kanalu už bet kurios papildomo apdorojimo sistemos ir išmetamųjų teršalų ribotuvo ir turi būti gerokai prieš visus ėminių ėmimo zondus, kad prieš imant ėminius išmetamosios dujos visiškai susimaišytų. Karterio dujų išmetimo vamzdis turi išeiti į laisvąjį išmetamųjų dujų srautą, kad būtų išvengta pasienio sluoksnio efektų ir dujos geriau maišytųsi. Karterio dujų išmetimo vamzdžio anga gali būti nukreipta bet kuria kryptimi pagal nepraskiestų išmetamųjų dujų srautą.
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Papildyta punktu:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
8. Variklio galios kategorijos nustatymas:
8.1. siekiant nustatyti, ar Tvarkos aprašo 5.1 ir 5.4 punktuose apibrėžti kintamo greičio varikliai atitinka šio priedo 3 punkte pateiktas išmetamųjų teršalų ribines vertes, jie priskiriami galios intervalams remiantis didžiausia naudingosios galios verte, apskaičiuota pagal Tvarkos aprašo 10.30 punktą;
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
1 priedo 1 priedėlis
REIKALAVIMAI UŽTIKRINTI TINKAMĄ NOx KONTROLĖS PRIEMONIŲ VEIKIMĄ
1. Įžanga
Šiame priede nustatomi reikalavimai užtikrinti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą. Į jį įtraukti reikalavimai varikliams, kurių išmetamų teršalų kiekio mažinimas pagrįstas reagento naudojimu;
1.1. apibrėžtys ir santrumpos:
NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistema – variklyje sumontuota sistema, gebanti:
1.1.2. nustatyti galimą NOx kontrolės sistemos trikties priežastį naudojantis kompiuterio atmintyje saugoma informacija ir (arba) perduoti šią informaciją per išorės sąsają.
NOx kontrolės sistemos triktis (NKT) – mėginimas pabloginti variklio NOx kontrolės sistemos veikimą arba su tokiu mėginimu potencialiai susijusi sistemos veikimo triktis, kurią aptikus, remiantis šiuo Tvarkos aprašu, turi įsijungti perspėjimo arba raginimo imtis veiksmų sistema.
Diagnostinis trikties kodas (DTK) – skaitmeninis arba raidinis ir skaitmeninis identifikatorius, nurodantis arba apibūdinantis NOx kontrolės sistemos triktį.
Patvirtintas ir aktyvus DTK – diagnostinis trikties kodas, saugomas tol, kol NKD sistemoje yra informacijos apie triktį.
Skaitytuvas – išorinė bandymo įranga, naudojama ryšiui su NKD sistema per išorės sąsają palaikyti.
Variklių su NKD sistema šeima – gamintojo sudaryta variklio sistemų, kurioms būdingi tie patys NKT stebėsenos ir diagnostikos būdai, grupė.
2. Bendrieji reikalavimai:
Variklio sistemoje įrengiama NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistema, gebanti nustatyti šiame priede nurodytas NOx kontrolės sistemos triktis (NKT). Visos variklio sistemos, kurioms taikomos šio punkto nuostatos, suprojektuojamos, sukonstruojamos ir sumontuojamos taip, kad galėtų atitikti šiuos reikalavimus per visą variklio eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį. Siekiant šio tikslo leistina, kad variklių, kurių eksploatavimo trukmė, nurodyta šio Tvarkos aprašo III priedo 5 priedėlio 2.1 punkte, yra viršijama, NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistemos veikimas ir jautris būtų šiek tiek prastesni – tiek, kad prieš įsijungiant perspėjimo ir (arba) raginimo imtis veiksmų sistemoms galėtų būti viršytos tame priede nurodytos ribinės vertės:
2.1. privaloma informacija:
2.1.1. jeigu išmetamųjų teršalų sistemoje turi būti naudojamas reagentas, gamintojas II priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 punkte ir 3 priedėlio 2.2.1.13 punkte privalo nurodyti to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, darbinės temperatūros sąlygas ir nuorodą į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus;
2.1.2. suteikiant tipo patvirtinimą, įgaliotai institucijai pateikiama išsami raštiška informacija apie visas operatoriaus perspėjimo sistemos, nustatytos 4 punkte, ir operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos, nustatytos 5 punkte, funkcines veikimo charakteristikas;
2.1.3. gamintojas pateikia montavimo dokumentus, kuriuos naudodamas pirminės įrangos gamintojas užtikrina, kad variklis kartu su reikiamomis įrangos dalimis, įskaitant patvirtinto tipo varikliui priklausančią ir mašinoje sumontuotą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, veiktų taip, kad atitiktų šiame priede pateiktus reikalavimus. Į šiuos dokumentus įtraukiami variklio sistemai (programinei įrangai, aparatinei įrangai ir ryšio sistemai) taikomi išsamūs techniniai reikalavimai ir nuostatos, kad ją būtų galima tinkamai įrengti mašinoje;
2.2. veikimo sąlygos:
2.2.1. NOx kontrolės ir diagnostikos sistema veikia šiomis sąlygomis:
2.3. reagento apsauga nuo užšalimo:
2.3.1. leidžiama naudoti šildomą arba nešildomą reagento talpyklą ir dozavimo sistemą. Šildoma sistema turi atitikti 2.3.2 punkto reikalavimus. Nešildoma sistema turi atitikti 2.3.3 punkto reikalavimus:
2.3.2. reagento talpykla ir dozavimo sistema:
2.3.2.1. regentui užšalus, reagentas parengiamas naudoti ne vėliau kaip po 70 minučių nuo variklio užvedimo esant 266 K (-7 °C) aplinkos temperatūrai;
2.3.2.2. šildomos sistemos projektavimo kriterijai:
šildoma sistema projektuojama taip, kad, atliekant bandymus pagal nustatytą procedūrą, atitiktų šiame punkte nustatytus veikimo reikalavimus:
2.3.2.2.1. reagento talpykla ir dozavimo sistema laikoma 255 K (-18 °C) temperatūroje 72 valandas arba tol, kol reagentas sukietėja, jeigu tai įvyksta greičiau nei pirmuoju atveju;
2.3.2.2.2. pasibaigus 2.3.2.2.1 punkte nustatytam laikymo laikotarpiui, mašina/variklis užvedami ir laikomi užvesti esant 266 K (-7 °C) arba žemesnei aplinkos temperatūrai tokiu režimu:
2.3.3. operatoriaus perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas, kai sistema nešildoma:
2.3.3.1. 4 punkte aprašyta operatoriaus perspėjimo sistema įsijungia, kai reagento dozavimas nevyksta esant ne didesnei kaip 266 K (-7 °C) aplinkos temperatūrai;
2.4. diagnostikos reikalavimai:
2.4.1. NOx kontrolės ir diagnostikos sistema, naudodama kompiuterio atmintyje saugomus diagnostinius trikčių kodus, geba nustatyti šiame priede nagrinėjamas NOx kontrolės sistemos triktis ir perduoti šią informaciją per išorės sąsają;
2.4.2. diagnostinių trikčių kodų užregistravimo reikalavimai:
2.4.2.2. per 60 minučių nuo variklio užvedimo NKD sistema nustato, ar yra aptiktina triktis. Tuo metu išsaugomas patvirtintas ir aktyvus DTK ir pagal 4 punktą įjungiama perspėjimo sistema;
2.4.2.3. jeigu prietaisams reikia daugiau kaip 60 minučių, kad galėtų tinkamai aptikti ir patvirtinti NKT (pvz., kai prietaisai taiko statistinį modeliavimą arba mašinos skysčių sąnaudų atveju), įgaliota institucija gali suteikti daugiau laiko stebėsenai atlikti su sąlyga, kad gamintojas pagrindžia būtinybę suteikti daugiau laiko (pvz., techniniais duomenimis, bandymų rezultatais, gamybine praktika ir pan.);
2.4.3. diagnostinių trikčių kodų ištrynimo reikalavimai:
2.4.3.1. NKD sistema DTK netrina iš kompiuterio atminties, kol nepašalinamas su tuo DTK susijęs gedimas;
2.4.4. NKD sistema neturi būti užprogramuota arba kitaip pritaikyta iš dalies arba visiškai išsijungti faktiniu variklio eksploatavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į mašinos amžių, ir joje neturi būti jokio algoritmo arba kitos sistemos, kurių paskirtis yra ilgainiui sumažinti NKD sistemos veiksmingumą;
2.4.5. visi perprogramuojami kompiuteriniai NKD sistemos kodai arba veikimo parametrai turi būti apsaugoti nuo klastojimo.
2.4.6. variklių su NKD sistema šeima;
gamintojas yra atsakingas už tai, kad būtų nustatyta variklių su NKD sistema šeimos sudėtis. Variklio sistemų, priklausančių variklių su NKD sistema šeimai, pagrįstas tinkamu inžineriniu sprendimu, o grupavimą patvirtina įgaliota institucija;
skirtingų variklių šeimoms priskiriami varikliai gali priklausyti tai pačiai variklių su NKD sistema šeimai;
2.4.6.1. variklių su NKD sistema šeimą apibrėžiantys parametrai:
variklių su NKD sistema šeimai būdingi pagrindiniai konstrukcijos parametrai, kurie bendri visoms tos šeimos variklių sistemoms;
kad variklių sistemas būtų galima laikyti priklausančiomis tai pačiai variklių su NKD sistema šeimai, jų pagrindinių parametrų sąrašas turi būti panašus į šį:
2.4.6.1.4. stebėsenos parametrai (pvz., dažnumas);
šiuos panašumus gamintojas įrodo atitinkamomis inžinerinėmis priemonėmis arba kita tinkama tvarka ir juos turi patvirtinti įgaliota institucija;
gamintojas įgaliotos institucijos gali paprašyti patvirtinti nedidelius NKD sistemos stebėsenos ir (arba) diagnozavimo metodų skirtumus, kurių priežastis yra variklio sistemos konfigūracijos skirtumai, kai gamintojas tuos metodus laiko vienodais ir jie skiriasi tik todėl, kad būtų galima atsižvelgti į specialias nagrinėjamų komponentų charakteristikas (pvz., dydį, išmetamųjų dujų srautą ir pan.) arba jų panašumai pagrįsti tinkamu inžineriniu sprendimu.
3. Techninės priežiūros reikalavimai:
3.1. gamintojas visiems naujų variklių arba mašinų savininkams pateikia raštiškas išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistemos ir tinkamo jos veikimo instrukcijas arba užtikrina, kad tokios instrukcijos jiems būtų pateiktos;
šiose instrukcijose nurodoma, kad operatoriaus perspėjimo sistema operatoriui praneš apie problemą, jeigu išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistema ims netinkamai veikti, ir kad įsijungusi operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema galiausiai nebeleis naudotis mašina, jei nebus paisoma šio perspėjimo;
3.2. instrukcijose nurodomi reikalavimai, kaip tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti variklius, kad jų taršos normos liktų nepakitusios, įskaitant, kai taikytina, nurodymus, kaip tinkamai naudoti suvartojamuosius reagentus;
3.3. instrukcijos turi būti aiškios, parašytos ne techniniu stiliumi, o tokia pačia kalba, kokia yra parašytas ne kelių mobiliųjų mašinų ar variklio naudotojo vadovas;
3.4. instrukcijose nurodoma, ar transporto priemonės naudotojas turi papildyti suvartojamųjų reagentų pertraukomis tarp įprastos techninės priežiūros laikotarpių. Instrukcijose taip pat nurodoma reikiama reagento kokybė. Jose aprašoma, kaip vairuotojas turėtų papildyti reagento talpyklą. Be to, pateikiama informacija apie galimas tokio tipo variklio reagento sąnaudas ir kaip dažnai reikėtų papildyti reagento;
3.5. instrukcijose nurodoma, jog tam, kad variklis atitiktų tipo patvirtinimo suteikimo reikalavimus, taikomus to tipo varikliams, labai svarbu naudoti reikiamą reagentą, atitinkantį tinkamas specifikacijas, ir papildyti tik juo;
4. Operatoriaus perspėjimo sistema:
4.1. mašinoje įrengiama operatoriaus perspėjimo sistema, kuri rodomais signalais jį informuoja apie aptiktą žemą reagento lygį, netinkamą reagento kokybę, reagento dozavimo triktį arba apie 9 punkte nurodyto tipo triktį, dėl kurios gali įsijungti operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, jeigu minėtos problemos laiku nebus išspręstos. Perspėjimo sistema veikia ir tada, kai įsijungia 5 punkte aprašyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema;
4.2. perspėjimas turi skirtis nuo perspėjimo, naudojamo pranešant apie triktį ar kitokią variklio techninę priežiūrą, tačiau gali būti naudojama ta pati perspėjimo sistema;
4.3. operatoriaus perspėjimo sistema gali susidėti iš vienos ar daugiau lempučių arba gali rodyti trumpus pranešimus, įskaitant, pvz., pranešimus, kuriuose aiškiai nurodoma:
– likęs laikas iki vairuotojo negriežto/griežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo,
– negriežto/griežto raginimo imtis priemonių mastas, pvz., sukimo momento sumažėjimas,
– sąlygos, kurias įvykdžius bus panaikinti mašinos veikimo apribojimai;
kai rodomi pranešimai, šiems pranešimams rodyti gali būti naudojama ta pati sistema kaip ir toji, kuri yra naudojama kitai techninei priežiūrai;
4.4. gamintojo nuožiūra perspėjimo sistema gali turėti ir garsinį operatoriaus įspėjimo signalą. Operatoriui leidžiama išjungti garsinius perspėjimus;
4.5. operatoriaus perspėjimo sistema įsijungia taip, kaip nurodyta 2.3.3.1, 6.2, 7.2, 8.4 ir 9.3 punktuose;
4.6. pašalinus operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Nepašalinus operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo priežasčių, sistema automatiškai neišsijungia;
4.7. perspėjimo sistemos signalus laikinai gali pertraukti kiti perspėjimo signalai, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai;
4.8. išsami informacija apie operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo ir išsijungimo procedūras pateikta 11 punkte;
5. Operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema:
5.1. mašinoje įrengiama operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, pagrįsta vienu iš šių principų:
5.1.1. dviejų pakopų raginimo imtis priemonių sistema, pradžioje negriežtai (apribojanti veikimą), o vėliau griežtai raginanti imtis priemonių (visiškai neleidžianti naudotis mašina);
5.2. sutikus įgaliotai institucijai, variklyje gali būti įrengta priemonė, kuria galima išjungti operatoriaus raginimą imtis priemonių pavojaus atveju, kai jį paskelbia nacionalinės ar regionų valdžios institucijos, jų pagalbos tarnybos arba karinės pajėgos;
5.3. negriežto raginimo imtis priemonių sistema:
5.3.1. negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia esant kuriai nors iš 6.3.1, 7.3.1, 8.4.1 ir 9.4.1 punktuose nurodytų sąlygų;
5.3.2. vairuotojo negriežto raginimo imtis priemonių sistema palaipsniui bent 25 % sumažina didžiausią variklio sukimo momentą, pasiekiamą variklio apsisukimų dažnio intervale nuo didžiausio sukimo momento iki reguliatoriaus stabdos taško, kaip nurodyta 1 paveiksle. Sukimo momento mažinimo sparta yra mažiausiai 1 % per minutę;
5.4. griežto raginimo imtis priemonių sistema:
5.4.1. Griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia esant kuriai nors iš 2.3.3.2, 6.3.2, 7.3.2, 8.4.2 ir 9.4.2 punktuose nurodytų sąlygų;
5.4.2. griežto raginimo imtis priemonių sistema mašinos naudingumą sumažina tiek, kad dėl jos būklės sudėtingumo operatoriui tektų šalinti 6–9 punktuose nurodytas problemas. Tinkamomis laikomos šios priemonės:
5.4.2.1. variklio sukimo momentas intervale nuo didžiausio sukimo momento iki reguliatoriaus stabdos taško palaipsniui, mažiausiai 1 % per minutę, mažinamas nuo sukimo momento, sumažinto taikant negriežto raginimo imtis priemonių sistemą, kaip nurodyta 1 paveiksle, iki 50 % arba mažesnio didžiausio sukimo momento; per tą patį laiką, kaip ir mažinant sukimo momentą, variklio apsisukimų dažnis palaipsniui sumažinamas iki 60 % arba mažesnio vardinio apsisukimų dažnio, kaip nurodyta 2 paveiksle;
2 paveikslas. Griežto raginimo imtis priemonių sumažinant sukimo momentą schema
5.5. siekiant atsižvelgti į saugos aspektus ir sudaryti sąlygas savaiminei diagnostikai, leidžiamas automatinis raginimo imtis priemonių sistemos išsijungimas, kad išsiskirtų visa variklio energija, su sąlyga, kad ši veika:
– trunka ne ilgiau kaip 30 minučių ir
– pasikartoja tik 3 kartus kiekvienu momentu, kai įsijungia operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema;
5.6. pašalinus operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Nepašalinus operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežasčių, sistema automatiškai neišsijungia;
5.7. išsami informacija apie operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo ir išsijungimo procedūras pateikta 11 punkte;
6. Reagento lygis:
6.1. Reagento lygio rodytuvas:
mašinoje turi būti rodytuvas, operatoriui rodantis reagento lygį talpykloje. Būtiniausios reagento lygio rodytuvo techninės savybės turi būti tokios, kad rodytuvas galėtų nuolat rodyti reagento lygį įsijungus 4 punkte nurodytai operatoriaus perspėjimo sistemai. Reagento lygio rodytuvas gali būti analoginis arba skaitmeninis ekranas, kuriame lygis gali būti rodomas kaip visos talpyklos tūrio dalis, kaip likęs reagento kiekis arba kaip likęs numatytas jo naudojimo laikas;
6.2. operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas:
6.2.1. 4 punkte nurodyta operatoriaus perspėjimo sistema įsijungia, kai reagento lygis talpykloje tampa mažesnis kaip 10 % jos talpos arba nebesiekia gamintojo nuožiūra nustatyto aukštesnio lygio;
6.2.2. perspėjimo signalas, susijęs su reagento lygio rodytuvu, turi būti pakankamai aiškus, kad vairuotojas suprastų, jog reagento lygis yra nukritęs. Jeigu į perspėjimo sistemą yra integruota pranešimų rodymo sistema, ji turi rodyti pranešimą, kad reagento lygis yra nukritęs (pvz., „žemas karbamido tirpalo lygis“, „žemas AdBlue lygis“ arba „žemas reagento lygis“);
6.2.3. iš pradžių operatoriaus perspėjimo sistema neprivalo veikti nenutrūkstamai (pvz., neprivaloma nuolat rodyti pranešimo), tačiau, vis labiau senkant reagento lygiui ir artėjant operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo momentui (pvz., lemputės mirksėjimo dažnumas), operatoriaus perspėjimo sistema turi veikti vis intensyviau, kol veikimas taps nenutrūkstamas. Pranešimas operatoriui turi būti geriausiai matomas pasiekus gamintojo nuožiūra pasirinktą lygį, tačiau jis turi būti žymiai geriau matomas tada, kai įsijungia 6.3 punkte nurodyta operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema, nei tada, kai sistema įsijungia pirmą kartą;
6.2.4. nenutrūkstamas perspėjimo signalas turi būti toks, kad neįmanoma būtų nesunkiai jį išjungti arba ignoruoti. Jeigu į perspėjimo sistemą integruota pranešimų rodymo sistema, pateikiamas aiškus pranešimas (pvz., „papildykite karbamido tirpalo“, „papildykite AdBlue“ arba „papildykite reagento“). Nenutrūkstamus perspėjimo signalus laikinai gali pertraukti kiti perspėjimo signalai, kuriais perduodami svarbūs saugos pranešimai;
6.3. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas;
6.3.1. 5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento lygis talpykloje tampa mažesnis kaip 2,5 % jos vardinės talpos arba nebesiekia gamintojo nuožiūra nustatyto aukštesnio lygio;
6.3.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento talpykla yra tuščia (t. y. kai dozavimo sistema nebegali paimti reagento iš talpyklos) arba kai reagentas pasiekia gamintojo nuožiūra nustatytą lygį, mažesnį nei 2,5 % reagento talpyklos vardinės talpos;
7. Reagento kokybės stebėsena:
7.1. variklyje arba mašinoje turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti, kad mašinoje naudojamas netinkamas reagentas:
7.1.1. gamintojas nurodo mažiausią priimtiną reagento koncentracijos CD min vertę, kuriai esant variklio išmetamo NOx kiekis neviršija 0,9 g/kWh ribinės vertės;
7.1.2. jeigu aptinkama, kad reagento koncentracija mažesnė už CD min vertę, remiantis 7.1 punktu reagentas laikomas netinkamu;
7.1.3. įrengiamas specialus matuoklis, susietas su reagento kokybe (reagento kokybės matuoklis). Reagento kokybės matuoklis matuoja valandomis variklio, kuriame naudojamas netinkamas reagentas, veikimo trukmę;
7.2. operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas;
stebėsenos sistemai patvirtinus, kad reagento kokybė yra netinkama, įsijungia 4 punkte aprašyta operatoriaus perspėjimo sistema. Jeigu į perspėjimo sistemą yra integruota pranešimų rodymo sistema, ji turi rodyti pranešimą, nurodantį perspėjimo priežastį (pvz., „netinkamas karbamido tirpalas“, „netinkamas AdBlue“ arba „netinkamas reagentas“);
7.3. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas:
7.3.1. 5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento kokybė nepagerinama per 10 variklio veikimo valandų nuo 7.2 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
7.3.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento kokybė nepagerinama per 20 variklio veikimo valandų nuo 7.2 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
8. Reagento dozavimas:
8.2. reagento dozavimo matuoklis:
8.2.1. įrengiamas specialus matuoklis, susietas su dozavimu (dozavimo matuoklis). Šis matuoklis matuoja valandomis variklio veikimo trukmę, įvykus reagento dozavimo trikčiai. To nebūtina daryti, jei dozavimo triktis įvyksta gavus variklio EVĮ užklausą, kai dėl tam tikrų mašinos eksploatavimo sąlygų mašinos teršalų išmetimo sistemų veikimui reagentas nereikalingas:
8.3. operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas;
įvykus dozavimo trikčiai, 4 punkte aprašyta operatoriaus perspėjimo sistema įsijungia ir įjungia dozavimo matuoklį, kaip apibrėžta 8.2.1 punkte. Jeigu į perspėjimo sistemą yra integruota pranešimų rodymo sistema, ji turi rodyti pranešimą, nurodantį perspėjimo priežastį (pvz., „karbamido tirpalo dozavimo gedimas“, „AdBlue dozavimo gedimas“ arba „reagento dozavimo gedimas“);
8.4. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas:
8.4.1. 5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento dozavimo triktis nepašalinama per daugiausia 10 variklio veikimo valandų nuo 8.3 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
8.4.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, jei reagento dozavimo triktis nepašalinama per daugiausia 20 variklio veikimo valandų nuo 8.3 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
9. Stebėsenos triktys, kurios gali būti susijusios su klastojimu:
9.1. be reagento lygio talpykloje, reagento kokybės ir dozavimo trikties, stebimi šie gedimai, kurių priežastis gali būti klastojimas:
9.2. stebėsenos reikalavimai:
9.2.1. NOx kontrolės ir diagnostikos (NKD) sistema stebima siekiant nustatyti, ar nėra elektros sistemos gedimų ir ar nėra pašalintas arba atjungtas jutiklis, be kurio ji nebegali nustatyti kitų gedimų, nurodytų 6–8 punktuose (sudedamųjų dalių stebėsena);
iš jutiklių, kurie turi įtakos diagnostikos funkcijai, paminėtini jutikliai, kurie tiesiogiai matuoja NOx koncentraciją, karbamido tirpalo kokybės jutikliai, aplinkos sąlygų stebėsenos jutikliai ir jutikliai, naudojami reagento dozavimo procesui, reagento lygiui arba reagento sąnaudoms stebėti;
9.2.2. IDR vožtuvo veikimo matuoklis:
9.2.2.1. įrengiamas matuoklis, susietas su IDR vožtuvo veikimo triktimis. IDR vožtuvo veikimo matuoklis matuoja valandomis variklio veikimo trukmę nuo aktyvaus DTK, susijusio su IDR vožtuvo veikimo triktimi, patvirtinimo:
9.2.3. NKD sistemos matuoklis (-iai):
9.2.3.1. įrengiamas specialus matuoklis, skaičiuojantis stebėsenos triktis, aptartas 9.1.1 punkte. NKD sistemos matuokliai matuoja valandomis variklio veikimo trukmę nuo aktyvaus DTK, susijusio su NKD sistemos triktimi, patvirtinimo. Skirtingas triktis galima grupuoti ir joms naudoti vieną matuoklį:
9.3. operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas;
įvykus kuriai nors iš 9.1 punkte nurodytų trikčių, 4 punkte aprašyta vairuotojo perspėjimo sistema įsijungia ir nurodo, kad būtina skubiai imtis priemonių gedimui pašalinti. Jeigu perspėjimo sistema apima pranešimų rodymo sistemą, ji pateikia pranešimą, nurodantį perspėjimo priežastį (pvz., „atjungtas reagento dozavimo vožtuvas“ arba „kritinis teršalų išmetimo sistemos gedimas“).
9.4. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas;
9.4.1. 5.3 punkte aprašyta negriežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, kai 9.1 punkte nurodytas gedimas nepašalinamas per daugiausia 36 variklio veikimo valandas nuo 9.3 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
9.4.2. 5.4 punkte aprašyta griežto raginimo imtis priemonių sistema įsijungia, kai 9.1 punkte nurodytas gedimas nepašalinamas per daugiausia 100 variklio veikimo valandų nuo 9.3 punkte aprašytos operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimo;
9.5. užuot taikęs 9.2 punkte nustatytus reikalavimus, gamintojas išmetamųjų dujų vamzdyje gali įrengti NOx jutiklį. Šiuo atveju:
– NOx vertė turi neviršyti 0,9 g/kWh ribinės vertės;
– gali būti vienas gedimas „didelis kiekis NOx – pagrindinė priežastis nežinoma“;
– 9.4.1 punkte atitinkama frazė keičiama fraze „per 10 variklio veikimo valandų“;
– 9.4.2 punkte atitinkama frazė keičiama fraze „per 20 variklio veikimo valandų“.
10. Parodomojo bandymo reikalavimai:
10.1. Bendrosios nuostatos:
atitiktis šio priedo reikalavimams įrodoma tipo tvirtinimo procedūros metu, pademonstruojant, kaip nurodyta 1 lentelėje ir nustatyta šiame punkte, kad įsijungia:
10.1.3. griežto raginimo imtis priemonių sistema;
1 lentelė. Parodomųjų bandymų turinys pagal šio priedėlio 10.3 ir 10.4 punktų nuostatas
| Mechanizmas |
Parodomojo bandymo elementai |
| Perspėjimo sistemos įsijungimas, kaip nurodyta šio priedėlio 10.3 punkte |
– 2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento) – Papildomi parodomojo bandymo elementai, jeigu taikytina |
| Negriežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas, kaip nurodyta šio priedėlio 10.4 punkte |
– 2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento) – Papildomi parodomojo bandymo elementai, jeigu taikytina – 1 sukimo momento sumažinimo bandymas |
| Griežto raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas, kaip nurodyta šio priedėlio 10.4.6 punkte |
– 2 įsijungimo bandymai (įskaitant atvejį, kai trūksta reagento) – Papildomi parodomojo bandymo elementai, jeigu taikytina |
10.2. variklių šeimos ir variklių su NKD sistema šeimos;
variklių šeimos arba variklių su NKD sistema šeimos atitiktį šio 10 punkto reikalavimams galima įrodyti atliekant bandymus su vienu iš nagrinėjamai šeimai priskiriamų variklių, jeigu gamintojas įgaliotai institucijai įrodo, kad šeimai priklausančios stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedo reikalavimams užtikrinti, yra panašios:
10.2.1. kad kitų NKD sistemą turinčiai šeimai priklausančių variklių stebėsenos sistemos yra panašios, įrodoma įgaliotai institucijai pateikiant tokius dalykus, kaip algoritmai, veikimo analizės ir t. t.;
10.2.2. bandomąjį variklį parenka gamintojas, pritarus įgaliotai institucijai. Tai gali būti pirminis arba nepirminis nagrinėjamos šeimos variklis;
10.2.3. jeigu variklių šeimai priklausantys varikliai priklauso variklių su NKD sistema šeimai, kurios tipas jau buvo patvirtintas pagal 10.2.1 punktą (3 paveikslas), tos variklių šeimos atitiktis laikoma įrodyta be papildomų bandymų su sąlyga, kad gamintojas institucijai įrodo, kad stebėsenos sistemos, būtinos atitikčiai šio priedo reikalavimams užtikrinti, yra panašios į nagrinėjamųjų variklių ir variklių su NKD sistema šeimų sistemas;
3 paveikslas. Anksčiau įrodyta variklių su NKD sistema šeimos atitiktis
10.3. perspėjimo sistemos įsijungimo parodomasis bandymas:
10.3.1. kad perspėjimo sistema įsijungia, įrodoma atliekant du bandymus: kai trūksta reagento ir kai yra gedimas, priskiriamas prie vienos iš šio priedo 7–9 punktuose aptartų kategorijų;
10.3.2. gedimų, kurių atveju atliekami bandymai, atranka:
10.3.2.1. įrodant, kad perspėjimo sistema įsijungia esant netinkamos kokybės reagentui, parenkamas reagentas, kurio aktyvioji sudedamoji dalis praskiesta bent taip, kaip nurodyta gamintojo pagal šio priedo 7 punkto reikalavimus;
10.3.2.2. įrodant, kad perspėjimo sistema įsijungia įvykus šio priedo 9 punkte nustatytiems gedimams, kurie gali būti susiję su klastojimu, atliekama atranka, kuriai taikomi šie reikalavimai:
10.3.3. parodomasis bandymas:
10.3.3.1. atliekant parodomuosius bandymus kiekvieno 10.3.1 punkte nurodyto gedimo atveju atliekamas atskiras bandymas;
10.3.3.4. gamintojui paprašius ir gavus įgaliotos institucijos sutikimą, bandymui parinkti gedimai gali būti imituojami;
10.3.3.5. gedimo, išskyrus reagento trūkumą, aptikimas;
įvykus gedimui arba jį imitavus, išskyrus reagento trūkumą, tas gedimas aptinkamas toliau nurodyta tvarka:
10.3.3.5.1. NKD sistema sureaguoja į įgaliotos institucijos atitinkamai pagal šio priedėlio nuostatas parinktą gedimą. Jeigu sistema įsijungia per du nuoseklius NKD bandymo ciklus, vadovaujantis šio priedėlio 10.3.3.7 punktu, įrodymas laikomas priimtinu;
kai stebėsenos apraše nurodyta, kad tam tikro prietaiso atliekamai stebėsenai pabaigti reikia daugiau kaip dviejų NKD bandymo ciklų, ir tam pritaria įgaliota institucija, NKD bandymo ciklų skaičius gali būti padidintas iki trijų;
atliekant parodomąjį bandymą po kiekvieno atskiro NKD sistemos bandymo ciklo variklis gali būti išjungiamas. Belaukiant kito užvedimo, atsižvelgiama į bet kokią įmanomą stebėsenos veiką po variklio išjungimo ir į bet kokią stebėsenai atlikti būtiną sąlygą, kuri turi egzistuoti kitą kartą užvedant variklį;
10.3.3.6. trikties aptikimas, kai trūksta reagento;
įrodant, kad perspėjimo sistema įsijungė pritrūkus reagento, variklio sistemai gamintojo nuožiūra taikomas vienas arba daugiau NKD sistemos bandymo ciklų:
10.3.3.6.1. parodomasis bandymas pradedamas pripildžius reagento talpyklą iki gamintojo ir įgaliotos institucijos sutarto lygio, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip 10 % talpyklos vardinės talpos;
10.3.3.6.2. perspėjimo sistema laikoma tinkamai veikiančia, jeigu kartu įvykdomos šios sąlygos:
10.3.3.6.2.1. įsijungia perspėjimo sistema, kai reagento yra ne mažiau kaip 10 % talpyklos talpos, ir;
10.3.3.7. NKD bandymo ciklas:
10.3.3.7.1. taikant šiame 10 punkte nagrinėjamą NKD bandymo ciklą, kurio tikslas – įrodyti, kad NKD sistema tinkamai veikia, taikomas karštojo paleidimo NRTC ciklas;
10.3.3.7.2. gamintojo prašymu ir įgaliotai institucijai patvirtinus, konkrečiam prietaisui gali būti taikomas pakaitinis NKD bandymo ciklas (pvz., NRSC). Prašyme pateikiama informacija (techniniai argumentai, imitavimas, bandymo rezultatai ir kt.), rodanti, kad:
10.3.3.7.2.1. nustačius prašomą bandymo ciklą, prietaisas įsijungs ir veiks realiomis važiavimo sąlygomis ir
10.4. raginimo imtis veiksmų sistemos įsijungimo parodomasis bandymas:
10.4.1. kad raginimo imtis veiksmų sistema įsijungia, įrodoma atliekant bandymus ant variklio bandymų stendo:
10.4.1.1. visos variklio sistemoje fiziškai nesumontuotos sudedamosios dalys arba sistemos sudedamosios dalys, įskaitant aplinkos temperatūros jutiklius, lygio jutiklius ir operatoriaus perspėjimo bei informavimo sistemas, kurių reikia parodomajam bandymui atlikti, prijungiami prie šiam tikslui skirtos variklio sistemos arba imituojami, kaip to reikalauja įgaliota institucija;
10.4.2. atliekant bandymo veiksmų seką, įrodomas vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimas pritrūkus reagento ir įvykus vienam iš gedimų, nustatytų šio priedo 7, 8 arba 9 punktuose;
10.4.3. atliekant parodomąjį bandymą:
10.4.3.1. be reagento trūkumo, įgaliota institucija parenka vieną iš šio priedo 7, 8 arba 9 punktuose nustatytų gedimų, pasirinktų pirmiau įrodant, kad perspėjimo sistema įsijungia;
10.4.3.2. suderinus su įgaliota institucija, gamintojui leidžiama pagreitinti bandymą imituojant, kad suėjo tam tikra trukmė valandomis;
10.4.3.3. sukimo momento sumažinimas, privalomas taikant negriežto raginimo imtis priemonių sistemą, gali būti įrodomas tuo pat metu, kai pagal šį Tvarkos aprašą vykdoma bendroji variklio eksploatacinių savybių patvirtinimo procedūra. Tokiu atveju, demonstruojant, kaip veikia raginimo imtis priemonių sistema, nereikia atskirai matuoti sukimo momento;
10.4.4. be to, gamintojas įrodo, kad raginimo imtis priemonių sistema veikia šio priedo 7, 8 arba 9 punktuose nustatytomis ir atliekant 10.4.1–10.4.3 punktuose aprašytus parodomuosius bandymus nepasirinktomis gedimų sąlygomis;
taip atliekant papildomus parodomuosius bandymus įgaliotai institucijai galima pateikti techninių dokumentų rinkinį su įrodymais, pvz., algoritmais, veikimo analizėmis ir pirmiau atliktų bandymų rezultatais:
10.4.5. negriežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas:
10.4.5.1. šis parodomasis bandymas pradedamas nuo perspėjimo sistemos arba, jeigu taikytina, nuolatinio perspėjimo sistemos įsijungimo aptikus įgaliotos institucijos pasirinktą gedimą;
10.4.5.2. tikrinant sistemos atsaką į reagento trūkumą talpykloje, variklio sistema laikoma įjungta, kol reagento lygis pasiekia 2,5 % visos talpyklos vardinės talpos arba pagal šio priedo 6.3.1 punktą gamintojo deklaruotą vertę, kuriai esant turėtų įsijungti negriežto raginimo imtis priemonių sistema:
10.4.5.3. tikrinant sistemos atsaką į gedimą, kai tai nėra reagento trūkumas talpykloje, variklio sistema laikoma įjungta tiek valandų, kiek nurodyta šio priedėlio 3 lentelėje, arba, gamintojo nuožiūra, iki momento, kai atitinkamas matuoklis užregistruoja vertę, kuriai esant įsijungia negriežto raginimo imtis priemonių sistema;
10.4.6. griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas:
10.4.6.1. parodomasis bandymas pradedamas nuo momento, kuriuo pirmiau įsijungė negriežto raginimo imtis priemonių sistema, ir gali būti atliekamas tęsiant bandymus, atliekamus siekiant pademonstruoti negriežto raginimo imtis priemonių sistemos veikimą;
10.4.6.2. tikrinant sistemos atsaką į reagento trūkumą talpykloje, variklio sistema laikoma įjungta, kol reagento talpykla neištuštėja arba kol nepasiekiamas mažesnis kaip 2,5 % visos talpyklos vardinės talpos lygis, kuriam esant, kaip nurodė gamintojas, įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema:
10.4.6.3. tikrinant sistemos atsaką į gedimą, kai tai nėra reagento trūkumas talpykloje, variklio sistema laikoma įjungta tiek valandų, kiek nurodyta šio priedėlio 3 lentelėje, arba, gamintojo nuožiūra, iki momento, kai atitinkamas matuoklis užregistruoja vertę, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema;
10.4.6.4. griežto raginimo imtis priemonių sistemos parodomasis bandymas laikomas atliktu, jeigu gamintojas įgaliotai institucijai įrodo, kad kiekvieno pagal 10.4.6.2 ir 10.4.6.3 punktus atliekamo parodomojo bandymo pabaigoje įsijungia šiame priede nagrinėjamas griežto raginimo imtis priemonių mechanizmas;
10.4.7. kita galimybė: gamintojas, suderinęs su įgaliota institucija, su baigta komplektuoti mašina gali atlikti raginimo imtis priemonių mechanizmo parodomuosius bandymus pagal 5.4 papunkčio reikalavimus, įtvirtinęs ją tinkamame bandymų įrenginyje arba kontroliuojamomis sąlygomis važiuodamas bandymų keliu:
10.4.7.1. mašina laikoma įjungta, kol su pasirinktu gedimu susietas matuoklis pasiekia reikiamą veikimo valandų skaičių, nurodytą šio priedėlio 3 lentelėje, arba, jeigu taikytina, kol neištuštėja reagento talpykla, arba kol reagento lygis nepasiekia mažesnės nei 2,5 % visos talpyklos vardinės talpos vertės, kurią gamintojas pasirinko griežto raginimo imtis priemonių sistemai įjungti.
11. Operatoriaus perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemų įjungimo ir išjungimo mechanizmų aprašas:
11.1. siekiant papildyti šiame priede nustatytus reikalavimus dėl perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemų įjungimo ir išjungimo mechanizmų, šiame 11 punkte nustatomi techniniai šių įjungimo ir išjungimo mechanizmų diegimo reikalavimai;
11.2. perspėjimo sistemos įjungimo ir išjungimo mechanizmai:
11.2.1. perspėjimo sistema įsijungia tada, kai diagnostinio trikties kodo (DTK), susijusio su NKT, kuriam įvykus įjungiama ta sistema, būsena tampa tokia, kaip nustatyta šio priedėlio 2 lentelėje;
2 lentelė. Operatoriaus perspėjimo sistemos įsijungimas
| Gedimo tipas |
DTK būsena, kuriai esant įsijungia perspėjimo sistema |
| Bloga regento kokybė |
Patvirtinta ir aktyvi |
| Dozavimo triktis |
Patvirtinta ir aktyvi |
| IDR vožtuvo veikimo triktis |
Patvirtinta ir aktyvi |
| Stebėsenos sistemos triktis |
Patvirtinta ir aktyvi |
| Pasiekiama NOx ribinė vertė, jeigu taikytina |
Patvirtinta ir aktyvi |
11.2.2. operatoriaus perspėjimo sistema išjungiama, kai diagnostikos sistema nustato, kad su tuo perspėjimu susijęs gedimas išnyko, arba kai informacija, įskaitant su gedimais susijusius DTK, dėl kurių įsijungia ta sistema, ištrinama nuskaitymo įrankiu:
11.2.2.1. galimybė naudotis NOx kontrolės informacija:
11.2.2.1.1. NOx kontrolės informacijos trynimas (atkūrimas) nuskaitymo įrankiu;
gavus nuskaitymo įrankio užklausą, iš kompiuterio atminties ištrinami toliau nurodyti duomenys arba atkuriama šiame priedėlyje nurodyta vertė (žr. 3 lentelę);
3 lentelė. NOx kontrolės informacijos trynimas (atkūrimas) nuskaitymo įrankiu.
| NOx kontrolės informacija |
Trinama |
Atkuriama |
| Visi DTK |
X |
|
| Matuoklio vertė, kai pasiektas didžiausias variklio veikimo valandų skaičius |
|
X |
| NKD matuoklio (-ių) patiekiamas variklio veikimo valandų skaičius |
|
X |
11.3. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistemos įjungimo ir išjungimo mechanizmas:
11.3.1. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema įsijungia tada, kai suveikia perspėjimo sistema ir kai atitinkamu matuokliu užregistruojama šio priedėlio 4 lentelėje nurodyta NKT vertė, dėl kurios sistema pagrįstai įsijungia;
11.3.2. operatoriaus raginimo imtis priemonių sistema išsijungia, kai sistema nebeaptinka gedimo, dėl kurio ji pagrįstai įsijungė, arba kai informacija, įskaitant su NKT susijusius DTK, dėl kurių ta sistema pagrįstai įsijungia, ištrinama nuskaitymo ar techninės priežiūros darbų įrankiais;
11.4. matuoklio mechanizmas:
11.4.1. bendrosios nuostatos:
11.4.1.1. kad sistema atitiktų šio priedo reikalavimus, joje turi būti įrengti ne mažiau kaip keturi matuokliai, matuojantys variklio veikimo valandas, kai variklis veikė tuo metu, kai sistema aptiko kurį nors iš šių dalykų:
11.4.1.2. gamintojas gali rinktis kitą alternatyvą ir 11.4.1.1 punkte nurodytiems gedimams sugrupuoti naudoti vieną ar daugiau matuoklių;
11.4.1.3. kiekvienas iš šių matuoklių matuoja iki numatytos didžiausiosios dviejų bitų matuoklio, kurio skiriamoji geba yra viena valanda, vertės, ir išlaiko tą vertę tol, kol neįvykdomos sąlygos, leidžiančios nustatyti nulinę matuoklio padėtį;
11.4.1.4. gamintojas gali naudoti vieną bendrą NKD sistemos matuoklį arba kelis atskirus. Bendras matuoklis gali kaupti dviejų arba daugiau su to tipo matuokliu susijusių skirtingų gedimų, kurių nė vieno trukmė nepasiekia bendro matuoklio rodomo laiko, trukmę valandomis:
11.4.2. matuoklių mechanizmų veikimo principas:
11.4.2.1. kiekvienas matuoklis veikia taip:
11.4.2.1.1. jei pradedama nuo nulio, matuoklis pradeda skaičiuoti iš karto, kai tik aptinkamas su tuo matuokliu susietas gedimas ir kai atitinkamo diagnostinio trikties kodo (DTK) būsena tampa tokia, kaip nurodyta 2 lentelėje;
11.4.2.1.2. kai gedimai kartojasi, gamintojo nuožiūra taikoma viena iš šių nuostatų:
11.4.2.1.2.1. matuoklis nustoja skaičiuoti ir išsaugo esamą vertę, jeigu įvyksta vienas stebimas įvykis ir triktis, dėl kurios matuoklis buvo pirmiau įsijungęs, išnyksta arba jei informacija apie gedimą ištrinama nuskaitymo ar techninės priežiūros darbų įrankiais. Jeigu, įsijungus griežto raginimo imtis priemonių sistemai, matuoklis nustoja skaičiuoti, užfiksuojama vertė, atitinkanti šio priedėlio 4 lentelėje nurodytą vertę, arba griežto raginimo imtis priemonių sistemos matuoklio vertei lygi arba ją viršijanti vertė minus 30 minučių;
11.4.2.1.3. kai naudojamas vienas bendras stebėsenos sistemos matuoklis, jis tęsia skaičiavimą, jeigu aptinkama su tuo matuokliu susieta NKT ir jei atitinkamo diagnostinio trikties kodo (DTK) būsena yra patvirtinta ir aktyvi. Jis nustoja skaičiuoti ir atitinkamai palieka vieną iš 11.4.2.1.2 punkte nurodytų verčių, jeigu neaptinkama jokių NKT, dėl kurių matuoklis turėtų įsijungti, ir jeigu informacija apie visus su tuo matuokliu susietus gedimus buvo ištrinta nuskaitymo ar techninės priežiūros darbų įrankiais;
4 lentelė. Matuokliai ir raginimas imtis priemonių.
|
|
DTK būsena, kuriai esant pirmą kartą įsijungia matuoklis |
Matuoklio vertė, kuriai esant įsijungia negriežto raginimo imtis priemonių sistema |
Matuoklio vertė, kuriai esant įsijungia griežto raginimo imtis priemonių sistema |
Matuoklio užfiksuota ir išsaugota vertė |
| Reagento kokybės matuoklis |
Patvirtinta ir aktyvi |
|
|
|
| Dozavimo matuoklis |
Patvirtinta ir aktyvi |
|
|
|
| IDR vožtuvo veikimo matuoklis |
Patvirtinta ir aktyvi |
|
|
|
| Stebėsenos sistemos veikimo matuoklis |
Patvirtinta ir aktyvi |
|
|
|
| NO x ribinė vertė, jeigu taikytina |
Patvirtinta ir aktyvi |
|
|
|
11.4.2.1.4. sustabdžius matuoklį, nustatoma nulinė padėtis, kai su tuo matuokliu susiję stebėjimo prietaisai bent kartą baigia stebėjimo ciklą neaptikę trikties ir kai per 40 variklio veikimo valandų nuo tada, kai matuoklis buvo paskutinį kartą sustabdytas, neaptinkama su tuo matuokliu susietų trikčių (žr. 4 paveikslą);
11.5. įjungimo, išjungimo ir matuoklių mechanizmų veikimo pavyzdžiai:
11.5.1. šiame punkte pateikiami kai kurie tipiški įjungimo, išjungimo ir matuoklių mechanizmų veikimo pavyzdžiai. 11.5.2, 11.5.3 ir 11.5.4 punktuose paveikslai ir aprašai pateikiami tik kaip šio priedo iliustracijos ir neturėtų būti laikomi šio Tvarkos aprašo reikalavimų pavyzdžiais arba susijusių procedūrų galutinėmis nuostatomis. 6 ir 7 paveiksluose matuoklių valandos atitinka didžiausias griežto raginimo imtis priemonių sistemos vertes, pateiktas 4 lentelėje. Pavyzdžiui, kad būtų paprasčiau, pateiktose iliustracijose nenurodyta, kad įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai būna įjungta ir perspėjimo sistema;
4 paveikslas. Pakartotinis matuoklio įjungimas arba nulinės matuoklio padėties nustatymas pasibaigus laikotarpiui, kai jo vertė buvo užfiksuota.
11.5.2. 5 paveiksle parodytas įjungimo ir išjungimo mechanizmų veikimas penkiais reagento lygio stebėjimo atvejais:
– naudojimo atvejis Nr. 1: operatorius toliau eksploatuoja mašiną nepaisydamas perspėjimo, kol ji nustoja veikti;
– pripildymo atvejis Nr. 1 (tinkamas pripildymas): operatorius pripildo reagento talpyklą tiek, kad viršijama 10 % lygio riba. Perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos išjungiamos;
– pripildymo atvejai Nr. 2 ir Nr. 3 (netinkamas pripildymas): perspėjimo sistema įsijungia. Perspėjimo signalo lygis priklauso nuo reagento lygio;
– pripildymo atvejis Nr. 4 (visiškai netinkamas pripildymas): iš karto įsijungia negriežto raginimo imtis priemonių sistema;
5 paveikslas. Reagento lygis.
11.5.3. 6 paveiksle parodyti trys netinkamos reagento kokybės atvejai:
– naudojimo atvejis Nr. 1: operatorius toliau eksploatuoja mašiną nepaisydamas perspėjimo, kol ji nustoja veikti;
– remonto atvejis Nr. 1 (blogai arba nesąžiningai atliktas remontas): mašinai nustojus veikti, operatorius pakeičia reagentą į kokybišką, tačiau netrukus vėl pakeičia jį į blogesnį. Raginimo imtis priemonių sistema ir vėl nedelsiant įsijungia, o po dviejų variklio veikimo valandų mašina nustoja veikti;
– remonto atvejis Nr. 2 (gerai atliktas remontas): mašinai nustojus veikti, vairuotojas pagerina reagento kokybę. Tačiau po kurio laiko jis vėl pripila prastos kokybės reagento. Perspėjimo, raginimo imtis priemonių ir skaičiavimo procesai prasideda iš naujo;
6 paveikslas. Prastos kokybės reagento pripylimas.
11.5.4. 7 paveiksle parodyti trys karbamido tirpalo dozavimo trikčių atvejai. Be to, šiame paveiksle parodyta procedūra, taikoma įvykus šio priedo 9 punkte aprašytoms stebėsenos triktims:
– naudojimo atvejis Nr. 1: operatorius toliau eksploatuoja mašiną nepaisydamas perspėjimo, kol ji nustoja veikti;
– remonto atvejis Nr. 1 (gerai atliktas remontas): mašinai nustojus veikti, operatorius pataiso dozavimo sistemą. Tačiau po kurio laiko dozavimo sistema vėl sugenda. Perspėjimo, raginimo imtis priemonių ir skaičiavimo procesai prasideda iš naujo;
– remonto atvejis Nr. 2 (blogai atliktas remontas): suveikus negriežto raginimo imtis priemonių sistemai (sumažinus sukimo momentą), operatorius pataiso dozavimo sistemą. Tačiau netrukus dozavimo sistema vėl sugenda. Nedelsiant vėl įjungiama negriežto raginimo imtis priemonių sistema, o matuoklis pradeda skaičiuoti nuo vertės, buvusios prieš remontą;
7 paveikslas. Reagento dozavimo sistemos triktis.
12. Mažiausios priimtinos reagento koncentracijos CD min parodomasis bandymas:
12.1. gamintojas, naudodamas CD min koncentracijos reagentą, tipo tvirtinimo procedūros metu per karštojo paleidimo NRTC ciklą įrodo, kad CD min vertė yra tinkama;
12.2. bandymas atliekamas po atitinkamo NKD ciklo (ciklų) arba iš anksto gamintojo nustatyto kondicionavimo ciklo, sudarant galimybę uždarajai NOx kontrolės sistemai prisitaikyti prie CD min koncentracijos reagento kokybės;
Papildyta priedu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
2 priedas
PARAIŠKA Nr. ….
siekiant gauti variklio, skirto ne kelių judantiems mechanizmams, tipo patvirtinimą dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimo atžvilgiu
Pirminis variklis/variklio tipas1: ..............................................................................................................
1. Bendroji dalis
1.1. Gamintojas (gamintojo pavadinimas): ............................................................................................
1.2. Pirminio variklio/variklių šeimos tipas ir komercinis apibūdinimas1: ..............................................
................................................................................................................................................................
1.3. Tipo kodas, suteiktas gamintojo ir pažymėtas ant variklio (-ių)1: ...................................................
................................................................................................................................................................
1.4. Judančių mechanizmų, kuriems skirtas variklis, apibrėžimas2
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
1.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: .................................................................................................
Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (jeigu toks yra): ..................................................
1.6. Variklio identifikavimo numerio vieta, kodas ir pritvirtinimo būdas: ............................................
................................................................................................................................................................
1.7. Tipo patvirtinimo ženklo vieta ir žymėjimo būdas: .........................................................................
................................................................................................................................................................
1.8. Surinkimo gamyklos (- ų) adresas (- ai):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
2. Pridedami dokumentai
1 priedėlis
PAGRINDINĖS PIRMINIO VARIKLIO CHARAKTERISTIKOS[1]
1. VARIKLIO APIBŪDINIMAS
1.1. Gamintojas: .....................................................................................................................................
1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas: ...............................................................................................
1.3. Darbo ciklas: keturtaktis/dvitaktis[2]
1.4. Cilindro skersmuo: ................................................................................................................... mm
1.5. Stūmoklio eiga: ......................................................................................................................... mm
1.6. Cilindrų kiekis ir išdėstymas: ..........................................................................................................
1.7. Variklio darbinis tūris: .............................................................................................................. cm3
1.8. Nominalusis sukimosi dažnis ..........................................................................................................
1.9. Didžiausias sukimo momentas: .......................................................................................................
1.10. Suspaudimo laipsnis[3]: ...................................................................................................................
1.11. Maitinimo sistemos apibūdinimas: ................................................................................................
1.12. Degimo kameros ir stūmoklio dugno brėžinys (- iai) ....................................................................
1.13. Įleidimo ir išleidimo angų mažiausias skerspjūvio plotas: ............................................................
1.14. Aušinimo sistema
1.14.1. Aušinimas skysčiu
1.14.1.1. Skysčio tipas: ..........................................................................................................................
1.14.1.3. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (- ai) (atitinkamais atvejais): ..............................
................................................................................................................................................................
1.14.2. Aušinimas oru
1.14.2.2. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (- ai) (atitinkamais atvejais): ..............................
................................................................................................................................................................
1.15. Gamintojo reglamentuota temperatūra
1.15.1. Aušinimas skysčiu: aukščiausia temperatūra išėjime: ............................................................. K
1.15.2. Aušinimas oru: atskaitos taškas: ................................................................................................
Aukščiausia temperatūra atskaitos taške: ........................................................................................... K
1.15.3. Aukščiausia iš tarpinio aušintuvo išeinančio oro temperatūra (atitinkamais atvejais): ............ K
1.15.4. Aukščiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (- ių) taške, esančiame tarp išmetimo kolektoriaus ir išmetimo vamzdžio: ................................................................................................... K
1.16. Pripūtimas: yra/nėra[4]
1.16.1. Modelis: .....................................................................................................................................
1.16.2. Tipas: .........................................................................................................................................
1.16.3. Sistemos apibūdinimas (pvz., didžiausias darbinis slėgis, slėgio ribotuvas (jei yra): ........... kPa
1.17. Įsiurbimo sistema: didžiausias leistinas išretėjimas įsiurbimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: ................................................................................ kPa
2. ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS
2.1. Karterio dujų recirkuliacijos įtaisas: yra/nėra2 .......................................................................
2.2. Papildomi oro taršos mažinimo įtaisai (jeigu sumontuoti ir jei neįrašyti į kitą antraštę):
2.2.1. Katalizinis keitiklis: yra/nėra2:
2.2.1.1. Markė (-ės): .....................................................................................................................
2.2.1.2. Tipas (-ai): .......................................................................................................................
2.2.1.3. Katalizinių keitiklių ir elementų skaičius .........................................................................
2.2.1.4. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) matmenys ir tūris: ............................................................
2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas: ................................................................................................
2.2.1.6. Bendras tauriųjų metalų kiekis: .......................................................................................
2.2.1.7. Santykinė koncentracija: .................................................................................................
2.2.1.8. Užpildas (struktūra ir medžiaga): ....................................................................................
2.2.1.9. Korių tankis: ....................................................................................................................
2.2.1.10. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) korpuso tipas: ................................................................
2.2.1.11. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio:
2.2.1.12. Įprastas veikimo temperatūros diapazonas (K): ............................................................
2.2.1.13. Sunaudojamasis reagentas (kai taikoma): ......................................................................
2.2.1.13.1. Reagento tipas ir katalizei užtikrinti būtina jo koncentracija: ....................................
2.2.1.13.2. Įprastas reagento veikimo temperatūros diapazonas: .................................................
2.2.2. Deguonies jutiklis: yra/nėra2
2.2.2.1. Markė (-ės): .....................................................................................................................
2.2.2.2. Tipas: ...............................................................................................................................
2.2.3. Oro įpurškimas: yra/nėra2
2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliacija: yra/nėra2
2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: yra/nėra2
2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir tūris: ..................................................................
2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: ..............................................................
2.2.5.3. Padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio): .............................
2.2.5.4. Regeneracijos metodas arba sistema, apibūdinimas ir (arba) brėžinys: ...........................
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
3. DEGALŲ TIEKIMAS DYZELINIAMS VARIKLIAMS
3.1. Degalų tiekimo siurblys
Slėgis[5] arba charakteristika .............................................................................................................. kPa
3.2. Degalų įpurškimo sistema
3.2.1. Siurblys
3.2.1.1. Modelis (- iai): ..........................................................................................................................
3.2.1.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................
3.2.1.3. Tiekimas: … ir …. mm3 (1) vienai stūmoklio eigai arba ciklui esant siurblio veleno sukimosi dažniui: atitinkamai.…aps./min. (nominalusis) bei alkūninio veleno sukimosi dažniui ......................... aps./min.
(atitinka didžiausią sukimo momentą) arba charakteristika.
Nurodyti taikomą matavimų metodą: varikliui dirbant/ant siurblio stendo2
3.2.2. Kuro vamzdeliai
3.2.2.1. Ilgis: ................................................................................................................................... mm
3.2.3. Purkštuvas (- ai)
3.2.3.1. Modelis (- iai):...........................................................................................................................
3.2.3.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................
3.2.4. Reguliatorius
3.2.4.1. Modelis (- iai): ..........................................................................................................................
3.2.4.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................
3.2.4.3. Reguliuojamas variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis esant pilnam apkrovimui1:
.................................................................................................................................................. aps./min.
3.2.4.4. Didžiausias sukimosi greitis be apkrovos1: ................................................................ aps./min.
3.3. Šaltojo variklio paleidimo sistema
3.3.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................
3.3.2. Tipas (- as): ..................................................................................................................................
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
4. DEGALŲ TIEKIMAS BENZININIAMS VARIKLIAMS (*):
4.2. netiesioginis degalų įpurškimas: vienas / keli purkštuvai:
4.4. degalų srautas [g/h] ir oro bei degalų santykis esant vardiniam apsisukimų dažniui, kai droselinė sklendė visai atidaryta.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
5. VOŽTUVŲ SINCHRONIZAVIMAS
5.1. didžiausias vožtuvo pakilimas ir atsidarymo bei užsidarymo kampai viršutinio rimties taško atžvilgiu arba lygiavertės charakteristikos;
5.3. reguliuojama vožtuvų sinchronizavimo sistema (įsiurbimui ir (arba) išmetimui, jeigu taikytina):
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
6. ANGŲ KONFIGŪRACIJA
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
7. UŽDEGIMO SISTEMA;
7.4. uždegimo ankstinimas:
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
2 priedėlis
PAGRINDINĖS VARIKLIŲ ŠEIMOS CHARAKTERISTIKOS
1. BENDRIEJI DUOMENYS[6]
1.1. Darbo ciklas: ...................................................................................................................................
1.2. Aušinimo terpė: ..............................................................................................................................
1.3. Oro įsiurbimo metodas: ..................................................................................................................
1.4. Degimo kameros tipas/konstrukcija: ...............................................................................................
1.5. Vožtuvai ir jų angų išsidėstymas – konfigūracija, dydis ir skaičius: ..............................................
1.6. Maitinimo sistema: ..........................................................................................................................
1.7. Variklio valdymo sistemos:
Identiškos sistemos (pagal brėžinį (- ius) Nr.):
- pripučiamo oro aušinimo sistema: ........................................................................................................
- išmetamųjų dujų recirkuliacija[7]: ...........................................................................................................
- vandens /emulsijos įpurškimas 2: ..........................................................................................................
- oro pripūtimas2: ...................................................................................................................................
1.8. išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemos (*):
(*) Jei netaikoma, pažymima „Netaikoma“.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
2. VARIKLIŲ ŠEIMOS APRAŠYMAS
2.1. Variklių šeimos pavadinimas: .........................................................................................................
2.2. Variklių šeimos techninės charakteristikos:
|
|
Pirminis variklis -1 |
Šeimai priskiriami varikliai -2 |
|
||
| Variklio tipas |
|
|
|
|
|
| Cilindrų skaičius |
|
|
|
|
|
| Vardinis apsisukimų dažnis (aps./min.) |
|
|
|
|
|
| Degalų tiekimas vienai stūmoklio eigai (mm3) dyzeliniams varikliams, benzininių variklių degalų srautas (g/h), esant vardinei naudingajai galiai |
|
|
|
|
|
| Vardinė naudingoji galia (kW) |
|
|
|
|
|
| Apsisukimų dažnis esant didžiausiam sukimo momentui (aps./min.) |
|
|
|
|
|
| Degalų tiekimas vienai stūmoklio eigai (mm3) dyzeliniams varikliams, benzininių variklių degalų srautas (g/h), esant didžiausiam sukimo momentui |
|
|
|
|
|
| Didžiausias sukimo momentas (Nm) |
|
|
|
|
|
| Apsisukimų skaičius tuščiąja eiga (aps./min.) |
|
|
|
|
|
| Cilindro darbinis tūris (pirminio variklio procentais) |
100 |
|
|
|
|
| -1 Išsami informacija 1 priedėlyje -2 Išsami informacija 3 priedėlyje |
|
|
|
|
|
______________
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
3 priedėlis
PAGRINDINĖS VARIKLIŲ TIPŲ, PRIKLAUSANČIŲ VARIKLIŲ ŠEIMAI, CHARAKTERISTIKOS[8]
1. VARIKLIO APIBŪDINIMAS
1.1. Gamintojas: .....................................................................................................................................
1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas: ...............................................................................................
1.3. Ciklas: keturtaktis/dvitaktis[9]
1.4. Cilindro skersmuo: ................................................................................................................... mm
1.5. Stūmoklio eiga: ........................................................................................................................ mm
1.6. Cilindrų skaičius ir išdėstymas: ......................................................................................................
1.7. Variklio darbinis tūris: .............................................................................................................. cm3
1.8. Nominalusis sukimosi dažnis: .........................................................................................................
1.9. Sukimosi dažnis esant didžiausiam sukimo momentui: ..................................................................
1.10. Suspaudimo laipsnis[10]: ..................................................................................................................
1.11. Darbo ciklo apibūdinimas: ............................................................................................................
1.12. Degimo kameros ir stūmoklio dugno brėžiniai: ............................................................................
1.13. Įleidimo ir išleidimo angų mažiausias skerspjūvio plotas: ............................................................
1.14. Aušinimas skysčiu
1.14.1.1. Skysčio tipas: ..........................................................................................................................
1.14.1.3. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (- ai) (atitinkamais atvejais): ..............................
1.14.1.4. Pavaros perdavimo skaičius (atitinkamais atvejais): ...............................................................
1.14.2. Aušinimas oru
1.14.2.2. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (- ai) (atitinkamais atvejais): ..............................
................................................................................................................................................................
1.15. Gamintojo reglamentuota temperatūra
1.15.1. Aušinimas skysčiu: aukščiausia temperatūra išėjime: ............................................................. K
1.15.2. Aušinimas oru: atskaitos taškas: ................................................................................................
Aukščiausia temperatūra atskaitos taške: ........................................................................................... K
1.15.3. Aukščiausia iš tarpinio aušintuvo išeinančio oro temperatūra (atitinkamais atvejais): ........... K
1.15.4. Aukščiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (- ių) taške, esančiame tarp išmetimo kolektoriaus ir išmetimo vamzdžio: .......................................................................................................
1.16. Pripūtimas: yra/nėra[11]
1.16.1. Modelis:......................................................................................................................................
1.16.2. Tipas: .........................................................................................................................................
1.16.3. Sistemos apibūdinimas (pvz., didžiausias darbinis slėgis, slėgio ribotuvas (jei yra) ............ kPa
1.17. Įsiurbimo sistema: didžiausias leistinas išretėjimas įsiurbimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: ............................................................................... kPa
2. ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS
2.1. Karterio dujų recirkuliacijos įtaisas: yra/nėra2 .......................................................................
2.2. Papildomi oro taršos mažinimo įtaisai (jeigu sumontuoti ir jei neįrašyti į kitą antraštę):
2.2.1. Katalizinis keitiklis: yra/nėra2:
2.2.1.1. Markė (-ės): .....................................................................................................................
2.2.1.2. Tipas (-ai): .......................................................................................................................
2.2.1.3. Katalizinių keitiklių ir elementų skaičius .........................................................................
2.2.1.4. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) matmenys ir tūris: ............................................................
2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas: ................................................................................................
2.2.1.6. Bendras tauriųjų metalų kiekis: .......................................................................................
2.2.1.7. Santykinė koncentracija: .................................................................................................
2.2.1.8. Užpildas (struktūra ir medžiaga): ....................................................................................
2.2.1.9. Korių tankis: ....................................................................................................................
2.2.1.10. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) korpuso tipas: ................................................................
2.2.1.11. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio:
2.2.1.12. Įprastas veikimo temperatūros diapazonas (K): ............................................................
2.2.1.13. Sunaudojamasis reagentas (kai taikoma): ......................................................................
2.2.1.13.1. Reagento tipas ir katalizei užtikrinti būtina jo koncentracija: ....................................
2.2.1.13.2. Įprastas reagento veikimo temperatūros diapazonas: .................................................
2.2.2. Deguonies jutiklis: yra/nėra2
2.2.2.1. Markė (-ės): .....................................................................................................................
2.2.2.2. Tipas: ...............................................................................................................................
2.2.3. Oro įpurškimas: yra/nėra2
2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliacija: yra/nėra2
2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: yra/nėra2
2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir tūris: ..................................................................
2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: ..............................................................
2.2.5.3. Padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio): .............................
2.2.5.4. Regeneracijos metodas arba sistema, apibūdinimas ir (arba) brėžinys: ...........................
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
3. DEGALŲ TIEKIMAS DYZELINIAMS VARIKLIAMS
3.1. Degalų tiekimo siurblys
Slėgis[12] arba charakteristika ............................................................................................................ kPa
3.2. Degalų įpurškimo sistema
3.2.1. Siurblys
3.2.1.1. Modelis (- iai): ..........................................................................................................................
3.2.1.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................
3.2.1.3. Tiekimas: … ir …. mm3 (2) vienai stūmoklio eigai arba ciklui esant siurblio veleno sukimosi dažniui: atitinkamai.…aps./min. (nominalusis) bei alkūninio veleno sukimosi dažniui …. aps./min. (atitinka didžiausią sukimo momentą) arba charakteristikai.
Nurodyti taikomą matavimų metodą: varikliui dirbant/ant siurblio stendo[13]
3.2.1.4. Įpurškimo paskuba
3.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė[14]: .................................................................................................
3.2.2. Kuro vamzdeliai
3.2.2.1. Ilgis: ................................................................................................................................... mm
3.2.3. Purkštuvas (- ai)
3.2.3.1. Modelis (- iai): ..........................................................................................................................
3.2.3.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................
3.2.4. Reguliatorius
3.2.4.1. Modelis (- iai): ..........................................................................................................................
3.2.4.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................
3.2.4.3. Reguliuojamas variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis esant pilnam apkrovimui2:
................................................................................................................................................. aps./min.
3.2.4.4. Didžiausias sukimosi greitis be apkrovos2: ................................................................ aps./min.
3.3. Šaltojo variklio paleidimo sistema
3.3.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................
3.3.2. Tipas (- as): ..................................................................................................................................
4. DEGALŲ TIEKIMAS BENZININIAMS VARIKLIAMS
4.1. Karbiuratorius: ................................................................................................................................
4.1.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................
4.2. Netiesioginis įpurškimas: vienas arba keli purkštukai .....................................................................
4.2.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................
4.3. Tiesioginis įpurškimas: vienas arba keli purkštukai .........................................................................
4.3.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................
5. VOŽTUVŲ ATSIDARYMO FAZĖS
5.1. Didžiausios vožtuvų eigos bei atidarymo ir uždarymo kampai pagal rimties taškus arba lygiaverčiai duomenys: ................................................................................................................................................................
5.2. Atskaitos ir (arba) reguliavimo intervalai[15]: ....................................................................................
5.3. Kintamojo vožtuvų reguliavimo sistema (jei taikoma, ir įleidimo ir (arba) išleidimo) ....................
5.3.1. Tipas: pastoviojo veikimo ar įjungiama/išjungiama ......................................................................
6. ANGŲ KONFIGŪRACIJA
7. UŽDEGIMO SISTEMA
7.1. Uždegimo ritė
7.1.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................
7.1.2. Tipas (- ai): ...................................................................................................................................
7.2. Žvakė (-ės) ......................................................................................................................................
7.2.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................
7.3. Magneta: .........................................................................................................................................
7.3.1. Modelis (- iai):..............................................................................................................................
7.4. Uždegimo paskuba: ........................................................................................................................
7.4.1. Statinė paskuba pagal viršutinį mirties tašką [veleno kampiniai laipsniai] ...................................
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
3 priedas
UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIŲ BANDYMŲ EIGA
1. ĮVADAS
1.1. Šiame priede apibūdinamas dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų, išmetamų iš variklių, kurie turi būti išbandyti, nustatymo metodas. Taikomi šie bandymų ciklai:
1.1.1. NRSC (ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas), tinkamas pagal įrangos, kuri turi būti naudojama I, II, III A, III B ir IV etapų variklių, nurodytų Tvarkos aprašo 5.1 ir 5.2 punktuose, išmetamo anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiui matuoti, specifikaciją, ir
1.1.2. NRTC (ne keliais judančių mechanizmų pareinamųjų režimų ciklas), kuris turi būti taikomas III B ir IV etapų variklių, nurodytų Tvarkos aprašo 5.1 punkte, išmetamo anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiui matuoti;
1.1.3. varikliams, skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178-4:2002 ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas);
1.1.4. varikliams, skirtiems automotrisėms varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose;
1.1.5. varikliams, skirtiems lokomotyvams varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
1.2. bandymo procedūros parinkimas;
bandymas atliekamas sumontuojant variklį ant bandymo stendo ir prijungiant prie dinamometro.
1.2.1. I, II, IIIA, IIIB ir IV etapų bandymo procedūra;
bandymas atliekamas pagal šiame priede nustatytą procedūrą arba, gamintojo nuožiūra, taikant JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nurodytą bandymo procedūrą;
be to, taikomi šie reikalavimai:
1.2.1.2. 1 priedo 7.5 punkte pateiktos nuostatos dėl variklio kontrolės srities (tik IV etapo varikliams);
1.2.1.3. šio priedo 6 priedėlyje nustatyti reikalavimai pranešti pagal šiame priede nustatytą procedūrą bandomų variklių išmetamą CO2 kiekį. Jei varikliai bandomi pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, taikomas šio priedo 7 priedėlis;
1.2.1.4. šio Tvarkos aprašo V priede nurodyti etaloniniai degalai naudojami pagal šio priedo reikalavimus bandomiems varikliams. Šio Tvarkos aprašo V priede nurodyti etaloniniai degalai naudojami varikliams, bandomiems pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytus reikalavimus;
1.2.2. jeigu pagal I priedo 7.5.2 punktą gamintojas, bandydamas I, II, IIIA arba IIIB etapų variklius, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą bandymų procedūrą, taikomi 3.7.1 punkte nustatyti bandymų ciklai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
1.3. Matavimo principas.
Matuojamus variklio išmetamus teršalus sudaro dujiniai komponentai (anglies monoksidas, visi angliavandeniliai ir azoto oksidai) ir kietosios dalelės. Be to, nustatant dalies srauto ir viso srauto praskiedimo sistemų skiedimo santykį, kaip bandomosios dujos dažnai naudojamas anglies dioksidas. Vadovaujantis gera inžinerine praktika, kaip puiki priemonė bandymo metu kylančioms matavimo problemoms nustatyti rekomenduojamas taikyti suminio anglies dioksido kiekio nustatymas.
1.3.1. NRSC bandymas.
Pirmiau minėtų išmetamųjų teršalų kiekiai tiriami nepertraukiamai per visą pašildyto variklio eksploatavimo režimų nustatytą seką, imant natūralių išmetamųjų dujų ėminį. Bandymo ciklą sudaro keletas apsisukimų dažnio ir sukimo momento (galios) režimų, kurie apima dyzelinių variklių tipinių eksploatavimo sąlygų diapazoną. Kiekvienam režimui turi būti nustatyta ir taikant svorinius faktorius įvertinta kiekvieno dujinio teršalo koncentracija, išmetamųjų dujų srautas bei gautoji galia. Kietųjų dalelių ėminys praskiedžiamas kondicionuotu aplinkos oru. Visai bandymo sekai imamas vienas ėminys, kuris surenkamas ant tinkamų filtrų. Taikant kitą būdą, ėminys surenkamas ant atskirų filtrų, po vieną kiekvienam režimui, ir ciklo rezultatai apskaičiuojami, taikant svorinius faktorius. Apskaičiuojama vienos kilovatvalandės darbui tenkanti kiekvieno teršalo masė gramais, kaip aprašyta šio priedo 3 priedėlyje.
1.3.2. NRTC bandymas.
Nustatytas pereinamųjų režimų bandymų ciklas, glaudžiai susietas su dyzelinių variklių, įrengtų ne keliais judančiuose mechanizmuose, veikimo sąlygomis, daromas du kartus:
– pirmąjį kartą (šaltas paleidimas), kai variklis sušyla iki aplinkos temperatūros, o variklio aušinimo priemonės bei alyvos temperatūra, papildomo apdorojimo sistemos ir visų pagalbinių variklio kontrolės įtaisų temperatūra stabilizuojasi 20–30°C intervale,
– antrąjį kartą (karštas paleidimas) po dvidešimties minučių šildymo, kuris prasideda iškart pasibaigus šalto paleidimo ciklui.
Atliekant šią bandymų seką tiriami šio priedo 1 punkte nurodyti teršalai. Bandymų seką sudaro šalto paleidimo ciklas, atliekamas po natūralaus arba dirbtinio variklio ataušinimo, įšilusio variklio laikotarpis ir įšilusio variklio paleidimo ciklas, po kurio apskaičiuojamas bendras išmetamųjų teršalų kiekis. Naudojant variklio gaunamus dinamometro sukimo momento ir greičio signalus, variklio galia integruojama pagal visą ciklo trukmę, taip gaunama variklio per ciklą atlikto darbo vertė. Dujinių komponentų koncentracija nustatoma per ciklą nepraskiestose išmetamosiose dujose integruojant analizatoriaus signalą arba CVS viso srauto praskiedimo sistemos praskiestose išmetamosiose dujose integruojant arba kaupiant ėminį maiše, pagal šio priedo 3 priedėlį. Kietųjų dalelių atveju iš praskiestų išmetamųjų dujų į specialų filtrą paimamas proporcingas ėminys, praskiedžiant srauto dalį arba visą srautą. Atsižvelgiant į taikomą metodą, siekiant apskaičiuoti išmetamųjų teršalų masės vertes, nustatomas ciklo praskiestų arba nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas. Išmetamųjų teršalų masės vertės susiejamos su variklio veikimu, kad būtų gaunamas kiekvieno teršalo kiekis gramais, išmetamas per vieną veikimo kilovatvalandę. Išmetamieji teršalai (g/kWh) matuojami vykdant šalto ir karšto paleidimo ciklus. Apskaičiuojami svoriniai sudėtiniai išmetamų teršalų kiekiai šalto paleidimo rezultatams taikant 10%, karšto paleidimo – 90% svorinį faktorių. Svoriniai sudėtiniai rezultatai turi atitikti nustatytas ribas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
2. BANDYMO SĄLYGOS
2.1. Bendrieji reikalavimai
Visi tūriai ir tūriniai srauto greičiai skaičiuojami, kai temperatūra 273 K (00C) ir slėgis 101,3 kPa.
2.2. Variklio bandymo sąlygos
2.2.1. Matuojama variklio įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra, išreikšta Kelvinais, sausos atmosferos slėgis pa, kPa, o parametras fa nustatomas tokiomis sąlygomis:
Varikliai su natūraliu įsiurbimu ir mechaniniu pripūtimu:
fa = 
Varikliai su turbopripūtimu su įsiurbiamo oro aušintuvu arba be jo:
fa = 
2.2.2. Bandymo tinkamumas
Kad bandymas būtų laikomas tinkamu, parametras fa turi būti toks:
0,96 fa 1,06
2.2.3. Varikliai su tiekiamo oro aušinimu
Turi būti užrašyta pripučiamo oro temperatūra, kuri nustatytos didžiausios galios ir visos apkrovos apsisukimų dažnio sąlygomis turi būti lygi gamintojo apibrėžtai didžiausiai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Aušinimo terpės temperatūra turi būti bent 293 K (20 °C).
Jei naudojama variklių bandymų stoties sistema arba išorinė orpūtė, turi būti nustatyta didžiausia gamintojo apibrėžta pripučiamo oro temperatūra ± 5 K, varikliui dirbant didžiausios nustatytos galios ir visos apkrovos apsisukimų dažniu. Pripučiamo oro aušintuvo aušinimo priemonės ir srauto pirmiau nustatyta vertė neturi būti keičiama visą bandymo ciklą. Pripučiamo oro aušintuvo tūris turi būti pagrįstas gera inžinerine praktika ir tipiniais transporto priemonių/mechanizmų taikymo atvejais. Pasirinktinai pripučiamo oro aušintuvas gali būti nustatytas pagal SAE J 1937, paskelbtą 1995 m. sausį.
2.3. Variklio oro įsiurbimo sistema
Bandomajame variklyje turi būti įrengta oro įsiurbimo sistema, kuri apribotų oro tiekimą gamintojo apibrėžta verte švariam oro filtrui ± 300 Pa, varikliui dirbant gamintojo nustatytomis sąlygomis, kurios užtikrina didžiausią oro srautą. Apribojimai turi būti nustatyti, esant vardiniam apsisukimų dažniui ir visai apkrovai. Gali būti naudojama bandymų stoties sistema, jei ji kartoja tikrąsias variklio darbo sąlygas.
2.4. Variklio išmetimo sistema
Bandomajame variklyje turi būti įrengta išmetimo sistema, kurios priešslėgis varikliui dirbant režimu, užtikrinančiu didžiausią nustatytąją galią, būtų lygus gamintojo apibrėžtai vertei ± 650 Pa. Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisą, išmetimo vamzdis turi turėti tokį pat skersmenį, kokį turi vamzdis bent keturgubo vamzdžio skersmens atstumu aukštyn nuo plačiosios dalies, kurioje įtaisytas papildomas apdorojimo įtaisas, įleidžiamosios angos. Nuotolis nuo išmetimo kolektoriaus jungės arba nuo turbokompresoriaus išleidžiamosios angos iki išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaiso turi būti toks pat, koks yra transporto priemonės konfigūracijoje arba gamintojo pateiktose nuotolių specifikacijose. Išmetamųjų dujų priešslėgiui arba srauto ribojimui taikomi pirmiau nurodyti kriterijai, ir jie gali būti reguliuojami vožtuvu. Tuščiuose bandymuose ir darant variklio darbo kartografavimą papildomo apdorojimo modulis gali būti išimtas ir pakeistas tokiu pat moduliu, užpildytu neaktyviu katalizatoriaus nešikliu.
2.5. Aušinimo sistema
Pakankamo galingumo variklio aušinimo sistema, kad būtų palaikoma gamintojo nustatyta normali variklio veikimo temperatūra.
2.6. Variklio alyva
Užrašomos bandyme naudotos alyvos techninės charakteristikos ir pateikiamos kartu su bandymo rezultatais.
2.7. Bandymams naudojami degalai
Naudojami V priede nurodyti etaloniniai degalai.
Bandyme naudotų minėtų degalų cetaninis skaičius ir sieros kiekis turi būti užrašomi VII priedo 1 priedėlio 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose.
Didelio slėgio siurblio ėmiklyje kuro temperatūra turi būti 306–316 K (33–43 ºC).
2.8. Dinamometrinių duomenų nustatymas
Įsiurbiamo oro pasipriešinimas ir išmetamųjų dujų slėgis nustatomi taip, kad rodytų žemiausias gamintojo nustatytas ribas pagal 2.3 ir 2.5 punktus.
Didžiausios sukimo momento vertės, esant apibrėžtiems bandymo sukimosi dažniams, nustatomos bandymų būdu, kad būtų galima apskaičiuoti apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertes. Varikliams, kurie nėra sukonstruoti taip, kad veiktų esant bet kokiam dažniui, didžiausią sukimo momentą, atitinkantį sukimosi dažnį, pateikia gamintojas.
Variklio duomenys kiekvienam bandomam modeliui apskaičiuojami pagal šią formulę:
S = 
,
jeigu santykis:
,
PAE vertę gali patikrinti tipą suteikusi įgaliota institucija.
3. BANDYMO EIGA. (NRSC BANDYMAS)
3.1. Dinamometro parametrų nustatymas
Savitojo išmetamų teršalų kiekio matavimas pagrįstas nepataisytąja stabdymo galia pagal
ISO 14396:2002.
Tam tikri pagalbiniai įrenginiai, kurie reikalingi tik mechanizmo darbui ir gali būti sumontuoti ant variklio, darant bandymą turėtų būti nuimami. Kaip pavyzdį galima pateikti šį neišsamų sąrašą:
- stabdžių oro kompresorius,
- vairo stiprintuvų kompresorius,
- oro kondicionavimo kompresorius,
- hidraulinių stiprintuvų siurbliai.
Jei pagalbiniai mechanizmai nenuimami, dinamometro parametrams apskaičiuoti nustatoma mechanizmų sunaudota galia esant bandymo apsisukimų dažniams, išskyrus variklius, kuriuose tokie pagalbiniai mechanizmai yra variklio neatskiriamoji dalis (pvz., oru aušinamų variklių aušinamieji ventiliatoriai). Oro įsiurbimo ribojimo ir išmetimo vamzdžio priešslėgio parametrai turi būti reguliuojami pagal gamintojo nustatytas viršutines ribines vertes, kaip nurodyta 2.3 ir 2.4 skirsniuose. Didžiausios sukimo momento vertės, esant apibrėžtiems bandymo apsisukimų dažniams, nustatomos bandymų būdu, kad būtų galima apskaičiuoti apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertes. Varikliams, kurių konstrukcija neleidžia dirbti visos apkrovos sukimo momento kreivės apsisukimų dažnių intervale, didžiausią sukimo momentą esant bandymo apsisukimų dažniams pateikia gamintojas. Variklio nustatomieji parametrai kiekvienam bandymo režimui apskaičiuojami pagal formulę:
S = 
Jei santykis
,
PAE vertę gali patikrinti tipo patvirtinimą išdavusi techninė institucija.
3.2. Ėminių ėmimo filtrų paruošimas
Ne vėliau kaip vieną valandą prieš bandymą kiekvienas filtras (pora) dedamas į uždarytą, bet nehermetišką Petri lėkštelę ir patalpinamas į svėrimo kamerą, kad stabilizuotųsi. Stabilizacijos pabaigoje kiekvienas filtras (pora) pasveriamas ir užrašoma taros masė. Filtras (pora) laikomas uždarytoje Petri lėkštelėje arba filtro laikiklyje, kol bus reikalingas bandymui. Jeigu filtras (pora) nepanaudojamas per aštuonias valandas nuo tada, kai jis išimamas iš svėrimo kameros, prieš naudojimą jis turi būti dar kartą pasveriamas.
3.3. Matavimo įrangos montavimas
Įrankiai ir ėminių ėmimo zondai turi būti įmontuojami, kaip to reikalaujama. Jeigu išmetamosioms dujoms praskiesti naudojama viso srauto praskiedimo sistema, prie sistemos prijungiamas išmetimo vamzdis.
3.4. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas
Praskiedimo sistema ir variklis paleidžiami ir šildomi tol, kol, esant visiškai apkrovai ir nominaliam greičiui, nusistovės visos temperatūros ir slėgiai (3.6.2 papunktis).
3.5. Praskiedimo santykio koregavimas
Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema paleidžiama ir per atšaką, kai taikomas vieno filtro metodas (neprivaloma taikant kelių filtrų metodą). Praskiedžiamo oro kietųjų dalelių foninė taršos koncentracija gali būti nustatoma, praskiedžiamą orą leidžiant per kietųjų dalelių filtrą. Jeigu naudojamas filtruotas praskiedimo oras, vieną matavimą galima atlikti bet kuriuo metu prieš bandymą, jo metu arba jį pabaigus. Jeigu praskiedimo oras nefiltruojamas, matuojamas vienas ėminys, imamas visą bandymo laiką.
Praskiedimo oro tiekimas nustatomas taip, kad kiekvienam režimui būtų gauta didžiausia filtro priekinės pusės temperatūra būtų nuo 315 K (42 ºC) iki 325 K (52 ºC). Bendras praskiedimo santykis turi būti ne mažesnis kaip keturi.
Pastaba.
Taikant stacionarųjį režimą, filtro priekinės pusės temperatūra nebūtinai turi būti 42–52 ºC intervale, bet gali būti lygi didžiausiai temperatūrai 325 K (52 ºC) arba mažesnė.
Taikant vieno filtro metodą, ėminio masės debitas per filtrą yra išlaikomas vienodu santykiu su praskiesto išmetimo masės debitu viso srauto sistemoms ir visais režimais. Šis masės santykis yra 5 proc., išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių sistemoms be atšakos. Sistemoms su daliniu srauto praskiedimu pagal vieno filtro metodą masės debitas per filtrą yra pastovus, 5 proc. kiekvienu režimu, išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių sistemose be atšakos.
Sistemoms su kontroliuojama CO2 arba NOx koncentracija, CO2 arba NOx kiekis praskiedimo ore turi būti matuojamas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Praskiedimo oro CO2 arba NOx koncentracijos fono matavimo duomenys prieš bandymą ir po jo turi neviršyti 100 ppm arba 5 ppm vienas kito atžvilgiu.
Jeigu naudojama praskiestų išmetamųjų dujų analizės sistema, atitinkamos foninės koncentracijos yra nustatomos paimant praskiedimo oro mėginių į mėginių maišelį per visą užbaigto bandymo seką.
Foninės (ne iš maišelio) koncentracijos gali būti imamos nenutrūkstamai ne mažiau kaip trijuose taškuose: pradžioje, pabaigoje ir kur nors ciklo viduryje, ir apskaičiuojamas jų vidurkis. Gamintojui paprašius, fono matavimus galima praleisti.
3.6. Analizatorių tikrinimas
Išmetamų teršalų analizatoriai nustatomi ties nuline padala ir prijungiami.
3.7. Bandymo ciklas
3.7.1. įrangos specifikacijos pagal Tvarkos aprašo 5 punktą:
3.7.1.1. specifikacija A. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 5.1 ir 5.4 punktus, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro aštuonių režimų ciklą (1):
| Režimo numeris |
Variklio apsisukimų dažnis, r/min. |
Apkrova, % |
Svorinis faktorius |
| 1 |
Nominalus arba etaloninis apsisukimų dažnis (*) |
100 |
0,15 |
| 2 |
Nominalus arba etaloninis apsisukimų dažnis (*) |
75 |
0,15 |
| 3 |
Nominalus arba etaloninis apsisukimų dažnis (*) |
50 |
0,15 |
| 4 |
Nominalus arba etaloninis apsisukimų dažnis (*) |
10 |
0,10 |
| 5 |
Tarpinis |
100 |
0,10 |
| 6 |
Tarpinis |
75 |
0,10 |
| 7 |
Tarpinis |
50 |
0,10 |
| 8 |
Tuščiaeigis |
- |
0,15 |
| (*) Etaloninis apsisukimų dažnis aprašytas Tvarkos aprašo 3 priedo 4.3.1 punkte. |
|||
;
3.7.1.2. specifikacija B. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 5.2 punktą, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro penkių režimų ciklą (2):
| Režimo numeris |
Variklio apsisukimų dažnis, r/min. |
Apkrova*, % |
Svorinis faktorius |
| 1 |
Nominalus |
100 |
0,05 |
| 2 |
Nominalus |
75 |
0,25 |
| 3 |
Nominalus |
50 |
0,30 |
| 4 |
Nominalus |
25 |
0,30 |
| 5 |
Nominalus |
10 |
0,10 |
| (*) Apkrovos skaičiai – procentinė dalis sukimo momento, atitinkančio eksploatavimo pirminę galią, apibrėžiamą kaip didžiausią galią, gaunamą esant kintamai galios sekai, kurią nurodytomis aplinkos sąlygomis galima taikyti neribotą valandų skaičių per metus tarp nustatytų priežiūros intervalų, kai priežiūra atliekama pagal gamintojo instrukcijas. |
|||
;
3.7.1.3. specifikacija C. Traukos varikliams (3), skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178-4:2002 [E] ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas).
Traukos varikliai, kurie dirba pagal fiksuoto žingsnio vandensraigčio kreivę, bandomi ant dinamometro, naudojant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą (4), sukurtą modeliuoti eksploatuojamus komercinius jūros laivų dyzelinius variklius:
| Režimo numeris |
Variklio apsisukimų dažnis, r/min. |
Apkrova, % |
Svorinis faktorius |
| 1 |
100% (nominalus) |
100 |
0,20 |
| 2 |
91% |
75 |
0,50 |
| 3 |
80% |
50 |
0,15 |
| 4 |
63% |
25 |
0,15 |
Pastovaus apsisukimų dažnio vidaus vandenų kelių laivų traukos varikliai su kintamo žingsnio arba elektriniu būdu jungiamais vandensraigčiais bandomi ant dinamometro, taikant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą (5), kurio apkrova ir svoriniai faktoriai atitinka pirmiau nurodyto ciklo parametrus, tačiau variklis kiekvienu režimu dirba esant nominaliam apsisukimų dažniui:
| Režimo numeris |
Variklio apsisukimų dažnis, r/min. |
Apkrova, % |
Svorinis faktorius |
| 1 |
Nominalus |
100 |
0,20 |
| 2 |
Nominalus |
75 |
0,50 |
| 3 |
Nominalus |
50 |
0,15 |
| 4 |
Nominalus |
25 |
0,15 |
;
3.7.1.4. specifikacija D. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 5.5 punktą, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro 3 režimų ciklą (6):
| Režimo numeris |
Variklio apsisukimų dažnis, r/min. |
Apkrova, % |
Svorinis faktorius |
| 1 |
Nominalus |
100 |
0,25 |
| 2 |
Tarpinis |
50 |
0,15 |
| 3 |
Tuščiaeigis |
- |
0,60 |
| (1) Atitinka C1 ciklą, aprašytą standarto ISO 81748-4:2007 (2008-07-01 pataisyta versija) 8.3.1.1 punkte. (2) Atitinka D2 ciklą, aprašytą ISO 8178-4:2002 (E) standarto 8.4.1 punkte. (3) Pastovaus apsisukimų dažnio pagalbiniai varikliai turi būti sertifikuojami pagal ISO D2 darbinį ciklą, t. y. 5 režimų stacionarųjį ciklą, apibrėžtą 3.7.1.2 punkte, tuo tarpu kintamo apsisukimų dažnio pagalbiniai varikliai turi būti sertifikuojami pagal ISO C1 darbinį ciklą, t. y. 8 režimų stacionarųjį ciklą, apibrėžtą 3.7.1.1 punkte. (4) Atitinka E3 ciklą, aprašytą ISO 8178-4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 punktuose. Keturi režimai yra pagal vidutinę vandensraigčio kreivę, pagrįstą eksploataciniais matavimais. (5) Atitinka E2 ciklą, aprašytą ISO 8178-4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 punktuose. (6) Atitinka ISO 8178-4:2002 (E) standarto F ciklą. |
|||
;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
3.7.2. Variklio kondicionavimas
Variklis ir sistema šildomi didžiausiu greičiu ir sukimo momentu, kad variklio parametrai nusistovėtų pagal gamintojo rekomendacijas.
Pastaba: Kondicionavimo metu taip pat turėtų būti neleidžiama, kad ankstesnių išmetimo sistemos bandymų nuosėdos turėtų įtakos. Taip pat yra reikalaujamas stabilizacijos periodas tarp bandymo taškų, kuris įtrauktas, kad paeiliui būtų sumažintas kiekvieno taško poveikis.
3.7.3. Bandymų seka
Pradedama vykdyti bandymų seka. Bandymas atliekamas pagal didėjančią bandymo ciklams pirmiau nustatytą režimų numerių seką.
Kiekvieno nurodyto bandymo ciklo režimo metu, pasibaigus pradiniam pereinamajam periodui, apibrėžtas greitis turi būti 1 proc. atsižvelgiant į nominalų greitį arba 3 min.-1, pagal tai, kuris yra didesnis, išskyrus žemą tuščiąją eigą, kuri turi neviršyti gamintojo nurodyto leistino nuokrypio. Apibrėžtas sukimo momentas turi būti išlaikomas toks, kad vidurkis per periodą, kurio metu turi būti atliekami matavimai, būtų didžiausio sukimo momento neviršijant 2 proc. bandomuoju greičiu.
Kiekvienam matavimo taškui reikalingas ne mažesnis kaip 10 minučių laikotarpis. Jeigu variklio bandymui reikalingas ilgesnis ėminių ėmimo laikas, kad ant matavimo filtro būtų gauta pakankama kietųjų dalelių masė, bandymo režimo periodas gali būti pailginamas.
Režimo trukmė užrašoma ir pateikiama ataskaitoje.
Dujinių išmetamųjų teršalų koncentracijos vertės yra matuojamos ir užrašomos paskutiniąsias tris režimo minutes.
Kietųjų dalelių ėminių ėmimas ir dujinių išmetamųjų teršalų matavimas neturi būti pradedamas prieš pasiekiant variklio stabilizaciją, kaip tai apibrėžia gamintojas, o jų pabaiga turi sutapti.
Degalų temperatūra matuojama degalų didelio slėgimo siurblio įėjime arba, kaip apibrėžia gamintojas, užrašoma matavimų vieta.
3.7.4. Analizatoriaus rodmenys
Analizatoriaus rodmenys registruojami savirašio juostoje arba nustatomi matuojant lygiaverte duomenų gavimo sistema kartu su per analizatorių tekančiomis išmetamomis dujomis ne trumpiau kaip paskutiniąsias tris kiekvieno režimo minutes. Jeigu praskiestam CO ir CO2 matuoti naudojamas ėminių ėmimas į maišelius (žr. 1 priedėlio 1.4.4 punktą), ėminys leidžiamas į maišelį paskutiniąsias tris kiekvieno režimo minutes, maišelyje esantis ėminys tiriamas ir užrašomi duomenys.
3.7.5. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas
Kietųjų dalelių ėminių ėmimas atliekamas vieno filtro metodu arba kelių filtrų metodu (žr. 1 priedėlio 1.5 punktą). Kadangi šiais metodais gauti rezultatai gali šiek tiek skirtis, kartu su rezultatais turi būti nurodomas taikytas metodas.
Taikant vieno filtro metodą, turi būti atsižvelgta į modalius svorio koeficientus, apibrėžtus bandymo ciklo aprašyme, atitinkamai suderinant ėminio debitą ir (arba) ėminių ėmimo laiką.
Ėminių ėmimas turi būti atliekamas kiekvienu režimu kaip galima vėliau. Vieno režimo ėminio ėmimo laikas turi būti ne trumpesnis kaip 20 sekundžių taikant vieno filtro metodą ir ne trumpesnis kaip 60 sekundžių taikant kelių filtrų metodą. Sistemose be atšakos ėminio ėmimo laikas vienu režimu turi būti ne trumpesnis kaip 60 sekundžių taikant vieno ir kelių filtrų metodus.
3.7.6. Variklio tikrinimo sąlygos
Variklio greitis ir apkrova, įsiurbiamo oro temperatūra, degalų srautas ir oro arba išmetamųjų dujų srautas matuojamas kiekvienu režimu, kai tik stabilizuojasi variklio darbas.
Jeigu neįmanoma atlikti išmetamųjų dujų srauto matavimo arba degimui reikalingo oro ir suvartojamų degalų kiekio matavimų, tai galima apskaičiuoti naudojant anglies ir deguonies pusiausvyros metodą (žr. 1 priedėlio 1.2.3 punktą).
Visi apskaičiavimams reikalingi papildomi duomenys yra užrašomi (žr. 3 priedėlio 1.1 ir 1.2 punktus).
3.8. Kartotinis analizatorių tikrinimas
Atlikus išmetamųjų teršalų bandymą, nešikliniosios dujos ir tokios pat kalibravimo dujos bus naudojamos kartotiniam patikrinimui. Bandymas laikomas pavykusiu, jeigu gautas dviejų matavimų rezultatų skirtumas yra mažesnis negu 2 proc.
4. BANDYMO EIGA (NRTC BANDYMAS)
4.1. Įvadas
Ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas (NRTC), aprašytas III priedo 4 priedėlyje kaip sekundinė normalizuotų apsisukimo dažnio ir sukimo momento verčių seka, taikomas visiems dyzeliniams varikliams, kuriems taikoma ši direktyva. Norint daryti bandymą variklio bandymo kameroje, normalizuotos vertės turi būti perskaičiuotos į bandomojo variklio tikrąsias vertes, pagrįstas variklio kartografavimo kreive. Šis perskaičiavimas vadinamas denormalizavimu, o sukurtas bandymo ciklas vadinamas etaloniniu bandomojo variklio ciklu. Turint šias etalonines apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertes, bandymo kameroje vykdomas ciklas ir užrašomos apsisukimų dažnio ir sukimo momento atsako vertės. Bandymo eigai patvirtinti, baigus bandymą, turi būti daroma apsisukimų dažnio ir sukimo momento etaloninių ir atsako verčių regresijos analizė.
4.2. Variklio kartografavimo metodika
Bandymų kameroje darant NRTC bandymą, prieš pradedant bandymo ciklą variklis kartografuojamas apsisukimų dažnio ir sukimo momento santykio kreivei gauti.
4.2.1. Kartografuojamo apsisukimų dažnio intervalo nustatymas
Mažiausias ir didžiausias kartografavimo apsisukimų dažniai apibrėžiami taip:
| mažiausias kartografavimo apsisukimų dažnis = |
apsisukimų dažnis tuščiąja eiga |
| didžiausias kartografavimo apsisukimų dažnis = |
nhi × 1,02 arba apsisukimų dažnis, kuriam sukimo momentas esant visai apkrovai sumažėja iki nulio, pagal tai, kuris yra mažesnis (čia nhi – didžiausias variklio apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 70 % vardinės galios). |
4.2.2. Variklio kartografavimo kreivė
Norint variklio parametrus stabilizuoti pagal gamintojo rekomendaciją ir gerą inžinerinę praktiką, variklis pašildomas esant didžiausiai galiai. Variklio darbui nusistovėjus, variklis kartografuojamas pagal šias metodikas.
4.2.2.1. Kartografavimas pereinamuoju režimu
b) Variklis dirba įpurškimo siurblį nustačius visai apkrovai ir esant mažiausiam kartografavimo apsisukimų dažniui.
4.2.2.2. Žingsninis kartografavimas
b) Variklis dirba, įpurškimo siurblį nustačius visai apkrovai ir esant mažiausiam kartografavimo apsisukimų dažniui.
c) Varikliui dirbant visa apkrova, bent 15 s užtikrinamas mažiausias kartografavimo apsisukimų dažnis ir užrašomas vidutinis sukimo momentas per paskutines 5 s. Didžiausio sukimo momento kreivė nuo mažiausio iki didžiausio kartografavimo apsisukimų dažnio turi būti nustatoma esant ne didesniems kaip 100 ± 20 min-1 apsisukimų dažnio pokyčiams. Kiekviename bandymo taške variklis dirba bent 15 s, ir užrašomas vidutinis sukimo momentas per paskutines 5 s.
4.2.3. Kartografavimo kreivės brėžimas
Visi pagal 4.2.2 skirsnį gauti taškai sujungiami tiesinio interpoliavimo būdu. Gautoji sukimo momento kreivė yra kartografavimo kreivė ir turi būti naudojama variklio ciklo normalizuotoms sukimo momento vertėms, nurodytoms III priedo 4 priedėlio variklio dinamometriniame grafike, perskaičiuoti į tikrąsias sukimo momento vertes bandymo ciklui, aprašytam 4.3.3 skirsnyje.
4.2.4. Kiti kartografavimo metodai
Jei gamintojas mano, kad pirmiau nurodyti kartografavimo būdai yra nepatikimi arba netinka kuriam nors pateiktam varikliui, galima taikyti kitus kartografavimo metodus. Šie alternatyvūs metodai turi atitikti nurodytų kartografavimo metodikų tikslą – nustatyti didžiausią įmanomą sukimo momentą visiems variklio apsisukimų dažniams, gaunamiems darant bandymo ciklus. Metodus, kurie dėl patikimumo arba tipiškumo skiriasi nuo kartografavimo metodų, nurodytų šiame skirsnyje, turi patvirtinti suinteresuotosios šalys, be to, pagrįsti jų taikymą. Tačiau varikliams su reguliatoriumi arba su turbopripūtimu jokiu būdu negalima taikyti mažėjančio variklio apsisukimų dažnio.
4.2.5. Kartotiniai bandymai
Variklio nereikia kartografuoti prieš kiekvieną bandymo ciklą. Variklis prieš bandymo ciklą turi būti kartografuojamas iš naujo, jei:
- techniškai vertinant, nuo paskutinio kartografavimo praėjo pernelyg daug laiko,
arba
- variklis buvo fiziškai pakeistas arba naujai kalibruotas, o tai gali veikti variklio darbą.
4.3. Etaloninio bandymo ciklo kūrimas
4.3.1. etaloninis apsisukimų dažnis:
4.3.1.1. etaloninis apsisukimų dažnis (nref) atitinka 100% normalizuotas apsisukimų dažnio vertes, nurodytas Tvarkos aprašo 3 priedo 4 priedėlio variklio dinamometro grafike. Tikrasis variklio ciklas, gautas denormalizuojant pagal etaloninį apsisukimų dažnį, labai priklauso nuo tinkamo etaloninio apsisukimų dažnio. Etaloninis apsisukimų dažnis nustatomas pagal šią lygtį:
nref = mažas apsisukimų dažnis + 0,95 x (didelis apsisukimų dažnis – mažas apsisukimų dažnis)
(didelis apsisukimų dažnis – didžiausias variklio apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 70% nominalios galios, o mažas apsisukimų dažnis – mažiausias apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 50% nominalios galios);
4.3.1.2. jeigu išmatuotas etaloninis apsisukimų dažnis yra+/- 3% etaloninio apsisukimų dažnio, nurodyto gamintojo, nurodytas etaloninis apsisukimų dažnis gali būti naudojamas išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandyme. Jeigu tolerancijos vertė viršijama, išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandyme naudojamas išmatuotas etaloninis apsisukimų dažnis (atitinka ISO 8178-11:2006 standartą).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
4.3.2. Variklio apsisukimų dažnio denormalizavimas
Apsisukimų dažnis denormalizuojamas taikant šią lygtį
4.3.3. Variklio sukimo momento denormalizavimas
Sukimo momento vertės, nurodytos III priedo 4 priedėlio variklio dinamometriniame grafike, yra normalizuotos pagal didžiausią sukimo momentą, esant atitinkamam apsisukimų dažniui. Etaloninio ciklo sukimo momento vertės turi būti denormalizuojamos, naudojant kartografavimo kreivę, apibrėžtą pagal 4.2.2 papunktį taip:
| tikrasis sukimo momentas = |
% sukimo momento × didž. sukimo momentas |
| 100 |
atitinkamam tikrajam apsisukimų dažniui, nustatytam 4.3.2 skirsnyje.
4.3.4. Denormalizavimo metodikos pavyzdys
Pateikiamas šio bandymo taško denormalizavimo pavyzdys:
% apsisukimų dažnio = 43
% sukimo momento = 82
Turint šias:
etaloninio apsisukimų dažnio = 2200 min-1,
apsisukimų dažnio tuščiąja eiga = 600 min-1
vertes, gaunamas:
| tikrasis a. d. = |
43 ×(2 200 – 600) |
+ 600 = 1 288 min-1 |
| 100 |
Kai 1288 min-1 apsisukimų dažniui kartografavimo kreivėje stebimas didžiausias sukimo momentas 700 Nm,
| tikrasis sukimo momentas = |
82 × 700 |
= 574 Nm |
| 100 |
4.4. Dinamometras
4.4.1. Naudojant dinamometrinį jutiklį, sukimo momento signalas perduodamas variklio velenui ir turi būti atsižvelgta į dinamometro inerciją. Tikrasis variklio sukimo momentas lygus dinamometrinio jutiklio sukimo momento rodmens ir stabdžių inercijos momento, padauginto iš kampinio pagreičio, sumai. Kontrolės sistema turi apskaičiuoti realiuoju laiku.
4.4.2. Jei variklis bandomas naudojant sūkurine srove valdomą dinamometrą, rekomenduojama, kad taškų, kuriuose skirtumas Tsp – 2 × π × nsp × ΘD yra mažesnis kaip – 5 % didžiausio sukimo momento, nebūtų daugiau kaip 30 (čia: Tsp – reikiamas sukimo momentas, nsp – variklio apsisukimų dažnio išvestinė, ΘD – sūkurine srove valdomo dinamometro sukimosi inercija).
4.5. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo eiga:
4.5.1. bandymo seka aprašoma šia schema:
| Variklio parengimas, matavimai prieš bandymą ir kalibravimas |
|
\/
| NRTC |
|
\/
| Variklio kartografavimas (didžiausio sukimo momento kreivė) Etaloninio bandymo ciklo sukūrimas |
|
\/
| Vieno arba kelių bandomųjų ciklų vykdymas varikliui, bandymo kamerai, išmetamųjų teršalų sistemoms patikrinti |
|
\/
| Natūralus arba dirbtinis variklio ataušinimas |
|
\/
| Visų sistemų parengimas imti ėminius (įskaitant analizatoriaus kalibravimą) ir rinkti duomenis |
|
\/
| Šalto paleidimo ciklo išmetamųjų teršalų fazė |
|
\/
| Įšilęs variklis |
|
\/
| Karšto paleidimo ciklo išmetamųjų teršalų fazė |
;
4.5.2. prireikus prieš matavimo ciklą galima vykdyti vieną arba kelis bandomuosius ciklus varikliui, bandymo kamerai ir išmetamųjų taršalų sistemoms patikrinti;
4.5.3. ėminių ėmimo filtrų ruošimas:
bent vienai valandai prieš bandymą kiekvienas filtras dedamas į Petri indą, apsaugotą nuo dulkių, bet užtikrinančią oro apykaitą, ir dedamas į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užrašoma filtro masė. Filtras laikomas uždarytame Petri inde arba sandariame filtro laikiklyje tol, kol bus panaudotas bandymui daryti. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas po to, kai buvo išimtas iš svėrimo kameros. Užrašoma taros masė;
4.5.4. matavimo įrangos instaliavimas:
bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Išmetimo vamzdis turi būti prijungtas prie viso srauto praskiedimo sistemos, jei naudojama;
4.5.5. praskiedimo sistemos paleidimas:
paleidžiama praskiedimo sistema. Nustatomas viso srauto praskiedimo sistemos praskiestų išmetamųjų dujų srautas arba srauto dalies praskiedimo sistemos praskiestų išmetamųjų dujų srautas, kad iš sistemos būtų pašalintas vandens kondensatas, o filtro paviršaus temperatūra būtų nuo 315 K (42°C) iki 325 K (52°C);
4.5.6. kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas:
paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kuriai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono koncentraciją praskiedimo ore imant praskiedimo oro ėminį prieš išmetamosioms dujoms patenkant į praskiedimo tunelį. Pageidautina fono kietųjų dalelių ėminį imti vykdant pereinamųjų režimų ciklą, jei yra kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema. Kitais atvejais galima naudoti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kuri yra naudojama pereinamųjų režimų ciklo kietųjų dalelių ėminiams imti. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, galima matuoti vieną kartą prieš bandymą arba po jo. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti reikėtų prieš ciklo pradžią ir jį užbaigus, o iš gautų verčių išvesti vidurkį;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-971, 2011-12-14, Žin., 2011, Nr. 155-7377 (2011-12-20), i. k. 111301MISAK00D1-971
4.5.7. analizatorių tikrinimas:
nustatoma išmetamųjų dujų analizatorių nulinė vertė ir jie kalibruojami. Jei naudojami ėminių ėmimo maišai, iš jų turi būti išsiurbtas oras;
4.5.8. aušinimo reikalavimai:
4.5.8.1. gali būti taikomas natūralus arba dirbtinis aušinimas. Naudojant dirbtinį aušinimą taikoma nusistovėjusi inžinerinė praktika konfigūruojant sistemas tiekti orą varikliui aušinti, o aušinimo alyvą – variklio tepimo sistemai aušinti, kad būtų pašalintas karštis iš variklio aušinimo sistemos ir išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos. Taikant dirbtinį papildomo apdorojimo sistemos aušinimą, aušinimo oras netiekiamas tol, kol papildomo apdorojimo sistema atvės iki žemesnės nei katalizinio suaktyvinimo temperatūra. Neleidžiama taikyti jokios aušinimo procedūros, kuri gali sukelti nebūdingą teršalų išmetimą;
4.5.9. ciklo eiga:
4.5.9.1. šalto paleidimo ciklas:
4.5.9.1.1. bandymo seką pradeda šalto paleidimo ciklas, kai variklis baigia aušti, įvykdžius visus 4.5.8 punkte išdėstytus reikalavimus;
4.5.9.1.2. variklis paleidžiamas pagal gamintojo rekomenduotą paleidimo metodiką, pateiktą savininko naudojimo vadove, naudojant variklio starterį ar dinamometrą;
4.5.9.1.3. nustačius, kad variklis užvestas, iškart įjungiamas „laisvas tuščiosios eigos“ chronometras. Variklis paliekamas laisvai veikti tuščiąja eiga be apkrovos 23±1 s. Pereinamųjų darbo režimų ciklas pradedamas taip, kad pirmas ne tuščiosios eigos ciklo įrašas būtų įrašytas 23±1 s. Laisvas tuščiosios eigos laikas įtraukiamas į 23±1 s;
4.5.9.1.4. bandymas atliekamas pagal etaloninį ciklą, kaip nustatyta Tvarkos aprašo 3 priedo 4 priedėlyje. Variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz dažniu (rekomenduojama 10 Hz) arba didesniu. Nustatytieji taškai apskaičiuojami taikant tiesinį interpoliavimą tarp etaloninio ciklo 1 Hz dažniu nustatytų taškų. Matuojamos variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertės visą bandymo ciklą registruojamos bent kartą per sekundę, o signalai gali būti elektroniniu būdu filtruojami;
4.5.9.2. analizatoriaus atsakas:
4.5.9.2.1. paleidžiant variklį tuo pat metu įjungiama matavimo įranga, kuri:
4.5.9.2.1.1. pradeda rinkti arba analizuoti praskiedimo orą, jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema;
4.5.9.2.1.2. pradeda rinkti arba analizuoti nepraskiestas arba praskiestas išmetamąsias dujas – tai priklauso nuo taikomo būdo;
4.5.9.2.1.4. pradeda registruoti išmetamųjų dujų srautą, jei taikoma nepraskiestų išmetamųjų dujų analizė;
4.5.9.2.2. jei matuojamos nepraskiestos išmetamosios dujos, išmetamųjų teršalų (HC, CO ir NOx) koncentracija ir išmetamųjų dujų masės srautas matuojamas nenutrūkstamai ir įvedamas į kompiuterio atmintį bent 2 Hz dažniu. Visi kiti duomenys gali būti registruojami bent 1 Hz dažniu. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas, ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, atliekant duomenų įvertinimą;
4.5.9.2.3. jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, HC ir NOx kiekis praskiedimo tunelyje matuojamas nenutrūkstamai ir bent 2 Hz dažniu. Vidutinės koncentracijos nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus. Sistemos atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 20 s ir prireikus turi būti derinama su CVS srauto svyravimais bei ėminio ėmimo trukmės ir(arba) bandymo ciklo nukrypimais. CO ir CO2 koncentracija turi būti nustatyta integravimo būdu arba nustatant koncentraciją ėminių ėmimo maiše, į kurį jie renkami visą bandymo ciklą. Dujinių teršalų koncentracija praskiedimo ore turi būti nustatoma integravimo būdu arba nustatant į maišą surinkto praskiedimo oro ėminio koncentracijos vertes. Visi kiti matuotini parametrai registruojami bent vieno matavimo per sekundę dažniu (1 Hz);
4.5.9.3. kietųjų dalelių ėminių ėmimas:
4.5.9.3.1. paleidžiant variklį kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę;
4.5.9.3.2. jei naudojama dalies srauto praskiedimo sistema, ėminių ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą arba per tiekimo vamzdį būtų užtikrinamas išmetamųjų dujų masės srautui proporcingas srautas;
4.5.9.3.3. jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, ėminių ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą arba tiekimo vamzdį būtų palaikoma srauto vertė, kuri nuo nustatytosios srauto vertės skirtųsi ne daugiau kaip ±5%. Jei taikomas srauto kompensavimas (t. y. ėminio srauto proporcingas reguliavimas), turi būti parodyta, kad pagrindinio tunelio srauto ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo srauto santykis nesikeičia daugiau nei ±5% nustatytosios vertės (išskyrus pirmąsias 10 ėminio ėmimo sekundžių);
4.5.9.3.4. dvigubo praskiedimo atveju ėminio srautas yra srauto per ėminio filtrus ir antrinio praskiedimo oro srauto grynasis skirtumas;
4.5.9.3.5. turi būti užrašoma vidutinė temperatūra ir slėgis dujų matuoklio (-ių) arba srauto matavimo prietaisų įleidžiamosiose angose. Jei nustatyto dydžio srautas dėl didelio kietųjų dalelių kiekio ant filtro negali būti palaikomas visą ciklo laiką (±5% tikslumu), bandymas turi būti anuliuotas. Bandymas turi būti pakartotas naudojant mažesnį srautą ir (arba) didesnio skersmens filtrą;
4.5.9.4. variklio gesimas šalto paleidimo bandymo ciklo metu:
jei vykstant šalto paleidimo bandymo ciklui variklis kuriuo nors momentu užgęsta, varikliui turi būti atliktas pradinis kondicionavimas, po to kartojama aušinimo procedūra; variklis turi būti paleidžiamas iš naujo, o bandymas kartojamas. Jei per bandymo ciklą sugenda kuri nors reikalinga bandymo įranga, bandymo rezultatai laikomi negaliojančiais;
4.5.9.5. veiksmai po šalto paleidimo ciklo:
4.5.9.5.1. baigus šalto paleidimo bandymo ciklą turi būti sustabdytas išmetamųjų dujų masės srauto, praskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimas, dujų srauto rinkimas į ėminių ėmimo maišus ir išjungtas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančio analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas;
4.5.9.5.2. koncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kuo greičiau ir būtinai ne vėliau kaip per 20 minučių po bandymo ciklo pabaigos;
4.5.9.5.3. po išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo vėl patikrinami analizatoriai, naudojant nulio ir patikros dujas. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas patikros dujų vertei yra mažesnis kaip 2%;
4.5.9.6. įšilęs variklis:
4.5.9.6.1. išjungus variklį iš karto išjungiamas (-i) variklio aušinimo ventiliatorius (-iai), jei naudojamas (-i), ir CVS orpūtė (arba išmetamųjų dujų sistema atjungiama nuo CVS), jei naudojama;
4.5.9.6.2. varikliui leidžiama įšilti iki 20±1 minučių. Variklis ir dinamometras turi būti paruošti karšto paleidimo bandymui. Ėminių ėmimo maišai, iš kurių išsiurbtas oras, turi būti prijungti prie praskiestų išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro ėminių ėmimo sistemų. Pradedamas CVS (jei naudojama) arba išmetamųjų dujų sistema prijungiama prie CVS (jei atjungta). Įjungiami ėminių ėmimo siurbliai (išskyrus kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblį (-ius)), variklio aušinimo ventiliatorius (-iai) ir duomenų registravimo sistema;
4.5.9.6.3. pastovaus tūrio ėminio ėmiklio šilumokaitis (jei naudojamas) ir šildomos bet kokios nenutrūkstamo ėminių ėmimo sistemos (-ų) sudedamosios dalys (jei taikoma) turi būti iš anksto pašildytos iki nustatytos eksploatavimo temperatūros prieš pradedant bandymą;
4.5.9.7. karšto paleidimo ciklas:
4.5.9.7.1. nustačius, kad variklis užvestas, iškart turi būti įjungiamas „laisvas tuščios eigos“ chronometras. Variklis paliekamas laisvai veikti tuščiąja eiga be apkrovos 23±1 s. Pereinamųjų darbo režimų ciklas turi būti pradedamas taip, kad pirmas ne tuščiosios eigos ciklo įrašas būtų įrašytas 23±1 s. Laisvas tuščiosios eigos laikas įtraukiamas į 23±1 s;
4.5.9.7.2. bandymas turi būti atliekamas pagal etaloninį ciklą, aprašytą Tvarkos aprašo 3 priedo 4 priedėlyje. Variklio apsisukimų dažnis ir sukimo momento reguliavimo komandos turi būti duodamos 5 Hz (rekomenduojama 10 Hz) arba didesniu dažniu. Nustatytieji taškai turi būti apskaičiuojami taikant tiesioginį interpoliavimą tarp etaloninio ciklo 1 Hz dažniu nustatytų taškų. Matuojamos variklių apsisukimo dažnio ir sukimo momento vertės visą bandymo ciklą turi būti registruojamos bent kartą per sekundę, o signalai gali būti elektroniniu būdu filtruojami;
4.5.9.8. variklio gesimas karšto paleidimo ciklo metu:
jei variklis užgęsta bet kuriuo karšto paleidimo ciklo metu, variklį galima išjungti ir pakartotinai pašildyti 20 minučių. Tada karšto paleidimo ciklas gali būti kartojamas. Įšilęs variklis pakartotinai pašildomas ir karšto paleidimo ciklas iš naujo pradedamas gali būti tik vieną kartą;
4.5.9.9. veiksmai po karšto paleidimo ciklo:
4.5.9.9.1. užbaigus karšto paleidimo bandymo ciklą, turi būti sustabdomas išmetamųjų dujų masės srauto, praskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimas, dujų srauto rinkimas į ėminių ėmimo maišus ir išjungiamas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančiojo analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas;
4.5.9.9.2. koncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kuo greičiau ir būtinai ne vėliau kaip 20 minučių po bandymo ciklo pabaigos;
4.5.9.9.3. po išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo vėl patikrinami analizatoriai, naudojant nulio ir patikros dujas. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas patikros dujų vertei yra mažesnis kaip 2%;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
4.6. Bandymo eigos tikrinimas
4.6.1. Duomenų poslinkis
Norint sumažinti paklaidą dėl ciklo išmatuotų atsako ir etaloninių verčių signalų tarpusavio vėlinimo, visa variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento išmatuotų signalų seka laike gali būti paskubinta arba uždelsta etaloninių apsisukimų dažnio ir sukimo momento sekos atžvilgiu. Jei daromas išmatuoto atsako signalų poslinkis, tuo pačiu dydžiu ir ta pačia kryptimi turi būti paslinktos apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertės.
4.6.2. Ciklo darbo vertės apskaičiavimas
Tikroji ciklo darbo vertė Wact (kWh) apskaičiuojama naudojant kiekvieną porą užrašomų variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento išmatuoto atsako verčių. Tikroji ciklo darbo vertė Wact yra naudojama norint palyginti su etalonine ciklo darbo verte Wref ir apskaičiuoti stabdžių savitąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Tas pat metodas turi būti taikomas integruojant etaloninę ir tikrąją variklio galią. Jei reikia nustatyti vertes tarp gretimų etaloninių ar gretimų išmatuotų verčių, turi būti taikoma tiesinė interpoliacija.
Integruojant etaloninį ir tikrąjį ciklo darbą visos neigiamos sukimo momento vertės turi būti prilygintos nuliui ir įtrauktos. Jei integruojama, kai dažnis mažesnis kaip 5 Hz, ir jei per duotą laiko atkarpą sukimo momento vertė pasikeičia iš teigiamos į neigiamą arba iš neigiamos į teigiamą, neigiama dalis turi būti apskaičiuota ir prilyginta nuliui. Teigiama dalis turi būti įtraukta į suintegruotą vertę.
Wact vertė turi būti nuo – 15 % iki + 5 % Wref.
4.6.3. Bandymo ciklo tinkamumo patvirtinimo statistika
Turi būti gautos apsisukimų dažnio, sukimo momento ir galios išmatuoto atsako verčių bei jų etaloninių verčių tiesinės regresijos lygtys. Tai turi būti daroma įvykus išmatuoto atsako duomenų poslinkiui, jei buvo pasirinktas šis būdas. Taikant mažiausių kvadratų metodą, gaunama tokia geriausia sutapatinimo lygtis:
y = mx + b
čia:
y – apsisukimų dažnio (min-1), sukimo momento (Nm) ar galios (kW) išmatuotoji (tikroji) vertė,
m – regresijos kreivės krypties koeficientas,
x – apsisukimų dažnio (min-1), sukimo momento (N × m) arba galios (kW) etaloninė vertė,
b – regresijos kreivės atkarpa Y ašyje.
Turi būti apskaičiuota kiekvienos regresijos kreivės standartinė vertės y pagal x paklaida (SE) ir mišriosios koreliacijos koeficientas (r2).
Rekomenduojama šią analizę daryti taikant 1 Hz dažnį. Turi būti įvykdomi 1 lentelėje nurodyti kriterijai, kad būtų galima patvirtinti bandymo tinkamumą.
1 lentelė. Regresijos kreivės tolerancijos vertės
|
|
Apsisukimų dažnis |
Sukimo momentas |
Galia |
| Y pagal X vertę standartinė paklaida (SE) |
ne didesnė kaip 100 min-1 |
ne didesnė kaip 13 % didžiausio variklio sukimo momento galios kartografavimo kreivėje |
ne didesnė kaip 8 % didžiausios variklio galios kartografavimo kreivėje |
| Regresijos kreivės krypties koeficientas, m |
0,95–1,03 |
0,83–1,03 |
0,89–1,03 |
| Mišriosios koreliacijos koeficientas, r2 |
ne mažesnis kaip 0,9700 |
ne mažesnis kaip 0,8800 |
ne mažesnis kaip 0,9100 |
| Regresijos kreivės atkarpa Y ašyje, b |
± 50 min-1 |
± 20 Nm arba ± 2 % didž. sukimo momento, kuri vertė yra didesnė |
± 4 kW arba ± 2 % didž. galios, kuri vertė yra didesnė |
Taškus galima šalinti prieš regresijos apskaičiavimą regresijos kreivei gauti, jei jie yra nurodyti 2 lentelėje. Tačiau šie taškai neturi būti pašalinami apskaičiuojant ciklo darbą ir išmetamus teršalus. Režimo tuščiąja eiga taškas apibrėžiamas kaip taškas, kuriame normalizuotas sukimo momentas 0 % ir normalizuotas apsisukimų dažnis 0 %. Taškus galima šalinti visam ciklui arba bet kuriai jo daliai.
7 lentelė. Taškai, kuriuos leidžiama pašalinti iš regresijos analizės (iš regresijos analizės pašalinti taškai turi būti nurodyti)
| Sąlyga |
Apsisukimų dažnio ir (arba) sukimo momento, ir (arba) galios taškai, kurie gali būti pašalinti atsižvelgiant į kairėje skiltyje išvardytas sąlygas |
| Pirmosios 24 (±1) s ir paskutinės 25 s |
Apsisukimų dažnio, sukimo momento ir galios |
| Droselio sklendė visiškai atidaryta, sukimo momento matuojamas atsakas < 95 % etaloninio sukimo momento |
Sukimo momento ir (arba) galios |
| Droselio sklendė visiškai atidaryta ir apsisukimų dažnio matuojamas atsakas < 95 % etaloninio apsisukimų dažnio |
Apsisukimų dažnio ir (arba) galios |
| Droselio sklendė uždaryta, apsisukimų dažnio matuojamas atsakas > apsisukimų dažnį tuščiąja eiga +50 min-1, o sukimo momento matuojamas atsakas > 105 % etaloninio sukimo momento |
Sukimo momento ir (arba) galios |
| Droselio sklendė uždaryta, apsisukimų dažnio matuojamas atsakas ≤ apsisukimų dažnį tuščiąja eiga + 50 min-1, o sukimo momento matuojamas atsakas = gamintojo apibrėžtam (išmatuotam) sukimo momentui tuščiąja eiga ± 2 % didžiausio sukimo momento |
Apsisukimų dažnio ir (arba) galios |
| Droselio sklendė uždaryta ir apsisukimų dažnio matuojamas atsakas > 105 % etaloninio apsisukimų dažnio |
Apsisukimų dažnio ir (arba) galios. |
1 priedėlis
1. MATAVIMŲ IR ĖMINIŲ ĖMIMO TVARKA
Bandymui pateiktos dujinės ir kietųjų dalelių sudedamosios dalys, kurias išmeta variklis, yra matuojamos VI priede apibūdintais metodais. VI priedo metodai apibūdina rekomenduojamas išmetamųjų dujų analizines sistemas (1.1 punktas) ir rekomenduojamas kietųjų dalelių praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemas (1.2 punktas).
1.1. Techninės dinamometro charakteristikos
Naudojamas bet koks variklio dinamometras, kurio charakteristikos leidžia atlikti bandymų ciklą, apibūdintą III priedo 3.7.1 punkte. Sukimo momento ir dažnio matavimams naudojami prietaisai turi būti tokie, kad būtų galima išmatuoti veleno galią, atsižvelgiant į nurodytas ribas. Gali būti reikalingi papildomi apskaičiavimai. Matavimo prietaisų tikslumas turi būti toks, kad neviršytų 1.3 punkte nurodytų didžiausių nukrypimo dydžių.
1.2. Išmetamųjų dujų srautas
Išmetamųjų dujų srautas nustatomas vienu iš 1.2.1–1.2.4 papunkčiuose nurodytų metodų.
1.2.1. Tiesioginio matavimo metodas
Išmetamųjų dujų srauto tiesioginis matavimas atliekamas srauto matavimo tūta arba lygiaverte matavimo sistema (išsami informacija – ISO 5167: 2000).
Pastaba: Tiesioginį dujų srauto matavimą atlikti sudėtinga. Turi būti imamasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta matavimo klaidų, kurios veiktų išmetamų teršalų verčių paklaidas.
1.2.2. Oro ir degalų matavimo metodas
Oro srauto ir kuro srauto matavimas.
Naudojami oro srauto matuokliai ir degalų srauto matuokliai, kurių tikslumas apibrėžtas 1.3 punkte.
Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
GEXHW = GAIRW + GFUEL (drėgnų išmetamųjų dujų masei)
1.2.3. Anglies pusiausvyros metodas
Išmetamųjų dujų masės apskaičiavimas pagal degalų suvartojimą ir išmetamųjų dujų koncentraciją, taikant anglies pusiausvyros metodą (žr. III priedo 3 priedėlį).
1.2.4. Bandomųjų dujų matavimo metodas
Pagal šį metodą išmetamosiose dujose matuojama bandomųjų dujų koncentracija. Žinomas kiekis inertinių dujų (pvz., grynas helis) įpurškiamas į išmetamąsias dujas kaip bandomosios dujos. Dujos sumaišomos ir praskiedžiamos išmetamosiomis dujomis, tačiau turi nereaguoti išmetimo vamzdyje. Toliau išmetamųjų dujų ėminyje matuojama dujų koncentracija.
Siekiant visiškai sumaišyti bandomąsias dujas, išmetamųjų dujų ėmimo zondas turi būti įrengtas bent 1 m arba 30 išmetimo vamzdžio skersmenų atstumu, jei didesnis, pasroviui nuo bandomųjų dujų įpurškimo vietos. Ėminių ėmimo zondas gali būti įrengtas arčiau įpurškimo vietos, jei visiškas sumaišymas tikrinamas lyginant bandomųjų dujų koncentraciją ir etaloninę koncentraciją, kai bandomosios dujos įpurškiamos prieš variklį.
Bandomųjų dujų srautas turi būti tokio dydžio, kad po sumaišymo bandomųjų dujų koncentracija varikliui dirbant tuščiąja eiga būtų mažesnė kaip bandomųjų dujų analizatoriaus skalės didžiausia vertė.
Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
GEXHW = 
čia:
GEXHW – momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s)
GT – bandomųjų dujų srautas (cm³/min)
concmix – momentinė bandomųjų dujų koncentracija po sumaišymo (ppm)
ρEXH – išmetamųjų dujų tankis (kg/m³)
conca – bandomųjų dujų fono koncentracija įleidžiamame ore (ppm)
Bandomųjų dujų fono koncentracija (conca) gali būti nustatyta suvidurkinant fono koncentracijos, išmatuotos prieš pat bandymą ir iškart po jo, vertes.
Kai fono koncentracija sudaro mažiau kaip 1 % bandomųjų dujų po sumaišymo koncentracijos (concmix.) esant didžiausiam išmetamųjų dujų srautui, į fono koncentraciją galima neatsižvelgti.
Visa sistema turi atitikti tikslumo specifikacijas dėl išmetamųjų dujų srauto ir turi būti kalibruojama pagal 2 priedėlio 1.11.2 skirsnį.
1.2.5. Oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas
Pagal šį metodą išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Momentinis išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas taip:
GEXHW = GAIRW × 
= 14,5
λ = 
čia:
A/Fst – stechiometrinis oro ir degalų santykis (kg/kg)
λ – santykinis oro ir degalų santykis
concCO2 – sauso CO2 koncentracija (%)
concCO – sauso CO koncentracija (ppm)
concHC – HC koncentracija (ppm)
Pastaba.
Apskaičiavimas daromas dyzeliniams degalams, kai H/C santykis lygus 1,8.
Oro srautmatis turi atitikti 3 lentelės specifikacijas, naudojamas CO2 analizatorius turi atitikti 1.4.1 skirsnio specifikacijas, o visa sistema turi atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.
Pasirinktinai galima naudoti oro ir degalų santykio matavimo įrangą, pvz., cirkonio tipo jutiklį, norint išmatuoti santykinį oro ir degalų santykį pagal 1.4.4 skirsnio specifikacijas.
1.3. Tikslumas
Visų matavimo prietaisų kalibravimas turi būti susietas su nacionaliniais arba tarptautiniais standartais ir atitikti 3 lentelėje pateiktus reikalavimus.
3 lentelė. Matavimo prietaisų tikslumas
| Nr. |
Matavimo prietaisas |
Tikslumas |
| 1 |
Variklio apsisukimų dažnis |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 2 |
Sukimo momentas |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 3 |
Degalų suvartojimas |
± 2 % variklio didžiausios vertės |
| 4 |
Oro suvartojimas |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 5 |
Išmetamųjų dujų srautas |
± 2,5 % rodmens arba ± 1,5 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 6 |
Temperatūra < 600 K |
± 2 K absoliučiosios vertės |
| 7 |
Temperatūra > 600 K |
± 1 % rodmens |
| 8 |
Išmetamųjų dujų slėgis |
± 0,2 kPa absoliučiosios vertės |
| 9 |
Slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje |
± 0,05 kPa absoliučiosios vertės |
| 10 |
Atmosferos slėgis |
± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |
| 11 |
Kitos slėgio vertės |
± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |
| 12 |
Absoliučioji drėgmė |
± 5 % rodmens |
| 13 |
Praskiedimo oro srautas |
± 2 % rodmens |
| 14 |
Praskiestų išmetamųjų dujų srautas |
± 2 % rodmens |
1.4. Dujinių komponentų nustatymas
1.4.1. Bendrosios analizatorių specifikacijos
Analizatoriuje turi būti matavimo diapazonas, atitinkantis tikslumą, kurio reikia norint išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos vertes (1.4.1.1 skirsnis). Rekomenduojama analizatorius naudoti taip, kad matuojamos koncentracijos rodmuo sudarytų 15 %–100 % visos skalės.
Jei visos skalės vertė lygi 155 ppm (arba ppm C) arba mažesnė, arba jei naudojamos išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai), kurios gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, yra priimtini koncentracijos rodmenys, mažesni kaip 15 % visos skalės. Šiuo atveju turi būti daromas papildomas kalibravimas kalibravimo kreivių tikslumui užtikrinti, III priedo 2 priedėlio 1.5.5.2 skirsnis.
Įrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMC) turi būti tokio lygio, kuris leistų kiek įmanoma sumažinti papildomas paklaidas.
1.4.1.1. Matavimų paklaida
Analizatorius neturi nukrypti nuo vardinės kalibravimo taško vertės daugiau kaip ± 2 % rodmens arba 0,3 % visos skalės, jei ši vertė didesnė.
Pastaba.
Šiame standarte tikslumas yra apibrėžiamas kaip analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo kalibravimo, naudojant kalibravimo dujas, vardinių verčių (≡ tikrųjų verčių).
1.4.1.2. Pakartojamumas
Pakartojamumas, kuris apibrėžiamas kaip 2,5 karto standartinis nuokrypis, gautas 10 kartų pakartotinai matuojant atsaką į vartojamas kalibravimo arba patikros dujas, turi būti ne didesnis kaip ± 1 % visos skalės kiekviename naudojamame didesnės kaip 155 ppm (ar ppm C) koncentracijos diapazone arba ± 2 % kiekviename mažesniame kaip 155 ppm (ar ppm C) diapazone.
1.4.1.3. Triukšmas
Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo arba patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 s laikotarpį turi būti ne didesnis kaip 2 % visos skalės vertės.
1.4.1.4. Nulio dreifas
Nulio dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Atsakas į nulio koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 s.
1.4.1.5. Patikros vertės dreifas
Patikros vertės dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Patikros vertė apibrėžiama kaip skirtumas tarp atsako į patikros dujų koncentraciją ir atsako į nulio nustatymo dujų koncentraciją. Atsakas į patikros vertę apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į patikros dujų koncentraciją per 30 s.
1.4.2. Dujų džiovinimas
Pasirinktinai naudojamas dujų džiovinimo įtaisas turi kuo mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas būdas vandeniui iš ėminio šalinti.
1.4.3. Analizatoriai
Šio priedėlio 1.4.3.1–1.4.3.5 skirsniuose yra apibūdinti taikytini matavimo principai. Detalus matavimo sistemų aprašymas pateiktas VI priede.
Dujos, kurių kiekį reikia nustatyti, turi būti analizuojamos šiais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.
1.4.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė
Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
1.4.3.2. Anglies dioksido (CO2) analizė
Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
1.4.3.3. Angliavandenilių (HC) analizė
Angliavandenilių analizatorius turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdynu ir pan., šildomais tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K (190 °C) ± 10 K.
1.4.3.4. Azoto oksidų (NOx) analizė
Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) arba šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė kaip 328 K (55 °C), jei atitinka gesinimo vandens garais tikrinimo reikalavimus (III priedo 2 priedėlio 1.9.2.2 skirsnis).
Naudojant CLD ir HCLD, sienelių temperatūra ėminio kelyje turi būti 328 K–473 K (55 °C–200 °C) iki konverterio, jei matuojamos sausos dujos, ir iki analizatoriaus, jei matuojamos drėgnos dujos.
1.4.4. Oro ir degalų santykio matavimas
Naudojama oro ir degalų santykio matavimo įranga išmetamųjų dujų srautui nustatyti, kaip apibrėžta 1.2.5 skirsnyje, turi būti plataus diapazono oro ir degalų santykio jutiklis arba cirkonio tipo lambda jutiklis.
Jutiklis įrengiamas tiesiogiai ant išmetimo vamzdžio tokioje vietoje, kurioje išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai didelė, kad būtų išvengta vandens kondensacijos.
Jutiklio ir kartu naudojamos elektronikos tikslumas turi atitkti šias ribas:
± 3 % rodmens, λ < 2
± 5 % rodmens, 2 ≤ λ < 5
± 10 % rodmens, 5 ≤ λ
Siekiant atitikti pirmiau nurodytą tikslumą, jutiklis turi būti kalibruojamas, kaip apibrėžta prietaiso gamintojo.
1.4.5. Dujinių teršalų ėminių ėmimas
Dujinių išmetamų teršalų ėminių zondai turi būti įtaisyti ne mažiau kaip 0,5 m arba per tris išmetimo vamzdžio skersmenis, pasirenkamas didesnis atstumas, kiek tik įmanoma prieš srovę nuo išmetamųjų dujų sistemos išėjimo angos ir pakankamai arti variklio, kad prie zondo išmetamųjų dujų temperatūra būtų ne mažesnė kaip 343 K (70 °C).
Jei tai daugiacilindris variklis su šakotu išmetamųjų dujų kolektoriumi, zondo įvadas turi būti gana toli pasroviui, užtikrinant, kad ėminys atitiktų visų cilindrų išmetamųjų dujų vidurkį. Daugiacilindriuose varikliuose su atskiromis kolektorių grupėmis, pvz., „V“ tipo konfigūracijos variklyje, leistina imti ėminį iš kiekvienos grupės atskirai ir apskaičiuoti išmetamųjų dujų vidurkį. Gali būti taikomi kiti metodai, jei būtų įrodyta, kad jie yra suderinami su aukščiau minėtais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas variklio išmetamųjų dujų masės srautas.
Jei išmetamųjų dujų sudėčiai įtakos turi bet kokia papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistema, išmetamųjų dujų ėminys turi būti imamas prieš šį įtaisą darant I etapo bandymus ir už šio įtaiso darant II etapo bandymus. Jei kietosioms dalelėms nustatyti naudojama viso srauto praskiedimo sistema, praskiestose išmetamose dujose taip pat galima nustatyti dujinius išmetamus teršalus. Ėminių ėmimo zondai turi būti šalia kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo praskiedimo tunelyje (VI priedo 1.2.1.2, DT skirsnis ir 1.2.2, PSP skirsnis). CO ir CO2 galima pasirinktinai nustatyti imant ėminius į maišą ir paskui matuoti jų koncentraciją ėminių maiše.
1.5. Kietųjų dalelių nustatymas
Kietosioms dalelėms nustatyti reikalinga praskiedimo sistema. Praskiesti galima naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą arba viso srauto praskiedimo sistemą. Srautas per praskiedimo sistemą turi būti pakankamai didelis, kad visiškai būtų išvengta vandens kondensacijos praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemose, o praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra prieš pat filtro laikiklius būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C). Praskiedimo orą leidžiama džiovinti prieš jam patenkant į praskiedimo sistemą, jei oras labai drėgnas. Rekomenduojama iš anksto pakaitinti praskiedimo orą iki didesnės kaip 303 K (30 °C) ribinės temperatūros, jei aplinkos temperatūra mažesnė kaip 293 K (20 °C). Tačiau prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį praskiedimo oro temperatūra turi būti ne didesnė kaip 325 K (52 °C).
Pastaba.
Taikant stacionarųjį režimą, filtro įėjimo temperatūra nebūtinai turi būti 42–52 °C intervale, bet gali būti lygi didžiausiai temperatūrai 325 K (52 °C) arba mažesnė.
Dalies srauto praskiedimo sistemoje kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas turi būti įtaisytas prieš srovę arti dujinio zondo, kaip apibrėžta 4.4 skirsnyje ir VI priedo 1.2.1.1 skirsnio 4–12 EP ir SP paveiksluose.
Dalies srauto praskiedimo sistema turi būti sukonstruota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų padalytas į dvi dalis, mažesnioji būtų praskiedžiama oru ir vėliau naudojama kietosioms dalelėms matuoti. Dėl to svarbu labai tiksliai nustatyti praskiedimo santykį. Galima taikyti skirtingus padalijimo metodus, ir šiuo atveju nuo padalijimo būdo labai priklauso ėminių ėmimo įrangos tipas ir metodikos (VI priedo 1.2.1.1 skirsnis).
Kietųjų dalelių masei nustatyti reikalinga kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai, mikrogramų svarstyklės ir svėrimo kamera su kontroliuojama temperatūra ir drėgme.
Kietųjų dalelių ėminiams imti gali būti taikomi du metodai:
- taikant vieno filtro metodą naudojama viena filtrų pora (žr. šio priedėlio 1.5.1.3 skirsnį) visiems bandymo ciklo režimams. Bandymo ėminių ėmimo tarpsniu didelis dėmesys turi būti skiriamas ėminių ėmimo trukmei ir srautams. Tačiau bandymo ciklui bus reikalinga tik viena pora filtrų,
- taikant kelių filtrų metodą, reikalaujama, kad kiekvienam atskiram bandymo ciklo režimui būtų naudojama viena pora filtrų (žr. šio priedėlio 1.5.1.3 skirsnį). Šis metodas leidžia naudotis ne tokia griežta ėminių ėmimo tvarka, tačiau jį taikant sunaudojama daugiau filtrų.
1.5.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai
1.5.1.1. Filtrų specifikacija
Sertifikavimo bandymams reikia naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus arba anglies fluorido membraninius filtrus. Specialiais atvejais gali būti naudojamos kitos filtro medžiagos. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai dujų greitis prieš filtrą yra 35–100 cm/s. Darant koreliacijos bandymus tarp laboratorijų arba tarp gamintojo ir patvirtinimo liudijimą išduodančios institucijos, turi būti naudojami visiškai vienodos kokybės filtrai.
1.5.1.2. Filtrų dydis
Kietųjų dalelių filtrų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 47 mm (darbinis skersmuo 37 mm). Galima naudoti ir didesnio skersmens filtrus (1.5.1.5 skirsnis).
1.5.1.3. Pirminiai ir atsarginiai filtrai
Darant bandymų seką, praskiestų išmetamųjų dujų ėminiai turi būti imami naudojant nuosekliai įdėtų filtrų porą (pirminis ir atsarginis filtrai). Atsarginis filtras įtaisomas ne toliau kaip 100 mm pasroviui nuo pirminio filtro ir neturi su juo liestis. Filtrai gali būti pasverti atskirai arba kaip pora sudėti darbiniais paviršiais į vidų.
1.5.1.4. Srauto prieš filtrą greitis
Turi būti pasiektas 35–100 cm/s dujų praėjimo per filtrą greitis. Slėgio kritimo padidėjimas nuo bandymo pradžios iki pabaigos neturi būti didesnis kaip 25 kPa.
1.5.1.5. Filtro įkrova
Dažniausiai naudojamo dydžio filtrams rekomenduojama mažiausia filtro įkrova yra pateikta šioje lentelėje. Didesniems filtrams mažiausia įkrova turi būti 0,65 mg/1000 mm2 filtro ploto.
| Filtro skersmuo (mm) |
Rekomenduojamas darbinis skersmuo (mm) |
Rekomenduojama mažiausia įkrova (mg) |
| 47 |
37 |
0,11 |
| 70 |
60 |
0,25 |
| 90 |
80 |
0,41 |
| 110 |
100 |
0,62 |
Taikant kelių filtrų metodą rekomenduojama mažiausia viso filtrų rinkinio įkrova yra pirmiau nurodytos atitinkamos vertės ir suminio režimų skaičiaus kvadratinės šaknies sandauga.
1.5.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių specifikacijos
1.5.2.1. Svėrimo kameros sąlygos
Kameros (arba kambario), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti palaikoma 295 K (22 °C) ± 3 K temperatūra. Turi būti užtikrinta drėgmė, kurios rasos taško temperatūra būtų 282,5 K (9,5 °C) ± 3 K, o santykinė drėgmė būtų 45 ± 8 %.
1.5.2.2. Etaloninio filtro svėrimas
Kameros (arba kambario) aplinkoje neturi būti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Nukrypimai nuo svėrimo kameros specifikacijų, apibrėžtų 1.5.2.1 skirsnyje, leidžiami, jei šių nukrypimų trukmė yra ne didesnė kaip 30 min. Svėrimo kamera būtinas specifikacijas turėtų atitikti prieš tai, kaip joje pasirodo darbuotojai. Bent du nevartoti etaloniniai filtrai arba etaloninių filtrų poros turi būti pasverti per 4 valandas po ėminių filtrų svėrimo, tačiau geriau tai daryti vienu metu. Jie turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos, kaip ir ėminių filtrai.
Jei tarp ėminių filtro svėrimų etaloninių filtrų (etaloninių filtrų porų) vidutinės masės pokytis yra didesnis kaip 10 μg, visi ėminio filtrai išmetami, o išmetamų teršalų bandymas pakartojamas.
Jei nevykdomi svėrimo kambario stabilumo kriterijai, apibrėžti 1.5.2.1 skirsnyje, bet etaloninio filtro (poros) svėrimas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar priimti ėminio filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.
1.5.2.3. Analizinės svarstyklės
Analizinių svarstyklių, naudojamų visų filtrų masei nustatyti, preciziškumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skiriamoji geba – 1 μg (1 skaitmuo atitinka 1 μg), apibrėžta svarstyklių gamintojo.
1.5.3. Papildomos kietųjų dalelių matavimo specifikacijos
Visų praskiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti projektuojamos taip, kad kiek įmanoma būtų sumažintas kietųjų dalelių nusėdimas arba pakitimas. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguoja su išmetamųjų dujų komponentais, ir įžemintos siekiant išvengti elektrostatinių reiškinių.
2. MATAVIMŲ IR ĖMINIŲ ĖMIMO METODIKOS (NRTC BANDYMAS)
2.1. Įvadas
Bandymui pateikto variklio išmetami dujiniai ir kietųjų dalelių komponentai yra matuojami VI priede aprašytais metodais. VI priedo metoduose aprašomos rekomenduojamos išmetamųjų dujų analizės sistemos (1.1 skirsnis) ir rekomenduojamos kietųjų dalelių praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemos (1.2 skirsnis).
2.2. Dinamometro ir bandymo kameros įranga
Variklių bandymai ant variklio dinamometro išmetamųjų dujų kiekiui nustatyti turi būti daromi naudojant šią įrangą:
2.2.1. Variklio dinamometras
Turi būti naudojamas variklio dinamometras, kurio charakteristikos tinka daryti bandymų ciklą, aprašytą šio priedo 4 priedėlyje. Sukimo momento ir apsisukimų dažnio matavimams turi būti naudojami prietaisai, kuriais būtų galima išmatuoti nurodytų ribų veleno galią. Gali būti reikalingi papildomi apskaičiavimai. Matavimo įrangos tikslumas turi būti toks, kad nebūtų viršytos 3 lentelėje nurodytų skaičių didžiausios leidžiamos tolerancijos vertės.
2.2.2. Kiti prietaisai
Prireikus turi būti naudojami degalų suvartojimo, oro suvartojimo, aušinimo priemonės ir tepalo temperatūros, išmetamųjų dujų slėgio ir įsiurbimo kolektoriaus slėgio mažėjimo, išmetamųjų dujų temperatūros, įsiurbiamo oro temperatūros, atmosferos slėgio, drėgmės ir degalų temperatūros matavimo prietaisai. Šie prietaisai turi atitikti 3 lentelėje pateiktus reikalavimus.
3 lentelė. Matavimo prietaisų tikslumas
| Nr. |
Matavimo prietaisas |
Tikslumas |
| 1 |
Variklio apsisukimų dažnis |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 2 |
Sukimo momentas |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 3 |
Degalų suvartojimas |
± 2 % variklio didžiausios vertės |
| 4 |
Oro suvartojimas |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 5 |
Išmetamųjų dujų srautas |
± 2,5 % rodmens arba ± 1,5 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 6 |
Temperatūra < 600 K |
± 2 K absoliučiosios vertės |
| 7 |
Temperatūra > 600 K |
± 1 % rodmens |
| 8 |
Išmetamųjų dujų slėgis |
± 0,2 kPa absoliučiosios vertės |
| 9 |
Slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje |
± 0,05 kPa absoliučiosios vertės |
| 10 |
Atmosferos slėgis |
± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |
| 11 |
Kitos slėgio vertės |
± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |
| 12 |
Absoliučioji drėgmė |
± 5 % rodmens |
| 13 |
Praskiedimo oro srautas |
± 2 % rodmens |
| 14 |
Praskiestų išmetamųjų dujų srautas |
± 2 % rodmens |
2.2.3. Natūralių išmetamųjų dujų srautas
Norint apskaičiuoti teršalų kiekį natūraliose išmetamosiose dujose ir kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, būtina žinoti išmetamųjų dujų masės srautą. Išmetamųjų dujų masės srautui nustatyti galima taikyti bet kurį toliau nurodytą metodą.
Norint apskaičiuoti išmetamų teršalų kiekį visų toliau aprašytų metodų atsako trukmė turi būti lygi arba mažesnė kaip analizatoriaus atsako trukmė, kaip apibrėžta 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.
Dalies srauto praskiedimo sistemai kontroliuoti atsako trukmė turi būti mažesnė. Naudojant tiesiogiai kontroliuojamas dalies srauto praskiedimo sistemas, atsako trukmė turi būti ≤ 0,3 s. Jei dalies srauto praskiedimo sistemoms taikoma išankstinė kontrolė pagal iš anksto padaryto bandymo duomenis, išmetamųjų dujų srauto matavimo sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 5s, signalo kilimo trukmė ≤ 1 s. Sistemos atsako trukmę turi nustatyti prietaiso gamintojas. Kombinuotieji atsako trukmės reikalavimai išmetamųjų dujų srautui ir dalies srauto praskiedimo sistemoms yra nurodyti 2.4 skirsnyje.
Tiesioginio matavimo metodas
Momentinis išmetamųjų dujų srautas gali būti matuojamas naudojant šias sistemas:
- slėgio skirtumo įtaisų, pvz., srauto tūtą (išsami informacija pateikta ISO 5167:2000).
- ultragarsinį srautmatį
- sūkurinį srautmatį.
Turi būti imamasi atsargumo priemonių išvengti matavimo paklaidoms, kurios turėtų įtakos išmetamų teršalų kiekio verčių paklaidoms. Tokias priemones sudaro kruopštus įtaiso įrengimas variklio išmetimo sistemoje pagal prietaiso gamintojo rekomendacijas ir gerą inžinerinę praktiką. Ypač svarbu, kad įtaiso įrengimas nedarytų įtakos variklio darbui ir išmetamiems teršalams.
Srautmačiai turi atitikti tikslumo specifikacijas, nurodytas 3 lentelėje.
Oro srauto ir degalų srauto matavimas
Tai sudaro oro srauto ir degalų srauto matavimas tinkamais srautmačiais. Momentinis išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
GEXHW = GAIRW + GFUEL (drėgnų išmetamųjų dujų masei)
Srautmačiai turi atitikti tikslumo specifikacijas, nurodytas 3 lentelėje, tačiau jie turi būti pakankamai tikslūs, kad galėtų atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.
Bandomųjų dujų matavimo metodas
Pagal šį metodą išmetamosiose dujose matuojama bandomųjų dujų koncentracija.
Žinomas kiekis inertinių dujų (pvz., grynas helis) įpurškiamas į išmetamąsias dujas kaip bandomosios dujos. Dujos sumaišomos ir praskiedžiamos išmetamosiomis dujomis, tačiau turi nereaguoti išmetimo vamzdyje. Toliau išmetamųjų dujų ėminyje matuojama dujų koncentracija.
Siekiant visiškai sumaišyti bandomąsias dujas, išmetamųjų dujų ėmimo zondas turi būti įrengtas bent 1 m arba 30 išmetimo vamzdžio skersmenų atstumu, jei didesnis, pasroviui nuo bandomųjų dujų įpurškimo vietos. Ėminių ėmimo zondas gali būti įrengtas arčiau įpurškimo vietos, jei visiškas sumaišymas tikrinamas lyginant bandomųjų dujų koncentraciją ir etaloninę koncentraciją, kai bandomosios dujos įpurškiamos prieš variklį.
Bandomųjų dujų srautas turi būti tokio dydžio, kad po sumaišymo bandomųjų dujų koncentracija varikliui dirbant tuščiąja eiga būtų mažesnė kaip bandomųjų dujų analizatoriaus skalės didžiausia vertė.
Išmetamųjų dujų srautas apskaičiuojamas taip:
GEXHW =
čia:
GEXHW – momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s)
GT – bandomųjų dujų srautas (cm³/min)
concmix – momentinė bandomųjų dujų koncentracija po sumaišymo (ppm)
ρEXH – išmetamųjų dujų tankis (kg/m³)
conca – bandomųjų dujų fono koncentracija įleidžiamame ore (ppm)
Bandomųjų dujų fono koncentracija (conca) gali būti nustatyta suvidurkinant fono koncentracijos, išmatuotos prieš pat bandymą ir iškarto po jo, vertes.
Kai fono koncentracija sudaro mažiau kaip 1 % bandomųjų dujų po sumaišymo koncentracijos (concmix.) esant didžiausiam išmetamųjų dujų srautui, į fono koncentraciją galima neatsižvelgti.
Visa sistema turi atitikti tikslumo specifikacijas dėl išmetamųjų dujų srauto ir turi būti kalibruojama pagal 2 priedėlio 1.11.2 skirsnį.
Oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas
Pagal šį metodą išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas pagal oro srautą ir oro bei degalų santykį. Momentinis išmetamųjų dujų masės srautas apskaičiuojamas taip:
GEXHW = GAIRW ×
λ = 
čia:
A/Fst – stechiometrinis oro ir degalų santykis (kg/kg)
λ – santykinis oro ir degalų santykis
concCO2 – sauso CO2 koncentracija (%)
concCO – sauso CO koncentracija (ppm)
concHC – HC koncentracija (ppm)
Pastaba.
Apskaičiavimas daromas dyzeliniams degalams, kai H/C santykis lygus 1,8.
Oro srautmatis turi atitikti 3 lentelės specifikacijas, naudojamas CO2 analizatorius turi atitikti 2.3.1 skirsnio specifikacijas, o visa sistema turi atitikti išmetamųjų dujų srauto tikslumo specifikacijas.
Pasirinktinai galima naudoti oro ir degalų santykio matavimo įrangą, pvz., cirkonio tipo jutiklį, norint išmatuoti santykinį oro ir degalų santykį pagal 2.3.4 skirsnio specifikacijas.
2.2.4. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas
Norint apskaičiuoti teršalų kiekį praskiestose išmetamosiose dujose, būtina žinoti praskiestų išmetamųjų dujų masės srautą. Suminis praskiestų išmetamųjų dujų srautas per ciklą (kg/bandymui) apskaičiuojamas pagal ciklui gautas matavimo vertes ir atitinkamus srauto matavimo įtaiso kalibravimo duomenis (V0 – PDP, KV – CFV, Cd – SSV); turi būti taikomi atitinkami metodai, aprašyti 3 priedėlio 2.2.1 skirsnyje. Jei kietųjų dalelių ir dujinių teršalų suminė ėminio masė yra didesnė kaip 0,5 % viso CVS srauto, turi būti daroma CVS srauto pataisa arba kietųjų dalelių ėminio srautas turi būti grąžintas į CVS prieš srauto matavimo įtaisą.
2.3. Dujinių komponentų nustatymas
2.3.1. Bendrosios analizatorių specifikacijos
Analizatoriuje turi būti matavimo diapazonas, atitinkantis tikslumą, kurio reikia norint išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų koncentracijos vertes (1.4.1.1 skirsnis). Rekomenduojama analizatorius naudoti taip, kad matuojamos koncentracijos rodmuo sudarytų 15 %–100 % visos skalės.
Jei visos skalės vertė lygi 155 ppm (arba ppm C) arba mažesnė, arba jei naudojamos išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai), kurios gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, yra priimtini koncentracijos rodmenys, mažesni kaip 15 % visos skalės. Šiuo atveju turi būti daromas papildomas kalibravimas kalibravimo kreivių tikslumui užtikrinti, III priedo 2 priedėlio 1.5.5.2 skirsnis.
Įrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMC) turi būti tokio lygio, kuris leistų kiek įmanoma sumažinti papildomas paklaidas.
2.3.1.1. Matavimų paklaida
Analizatorius neturi nukrypti nuo vardinės kalibravimo taško vertės daugiau kaip ± 2 % rodmens arba 0,3 % visos skalės, jei ši vertė didesnė.
Pastaba.
Šiame standarte tikslumas yra apibrėžiamas kaip analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo kalibravimo, naudojant kalibravimo dujas, vardinių verčių (≡ tikrųjų verčių).
2.3.1.2. Pakartojamumas
Pakartojamumas, kuris apibrėžiamas kaip 2,5 karto standartinis nuokrypis, gautas 10 kartų pakartotinai matuojant atsaką į vartojamas kalibravimo arba patikros dujas, turi būti ne didesnis kaip ± 1 % visos skalės kiekviename naudojamame didesnės kaip 155 ppm (arba ppm C) koncentracijos diapazone arba ± 2 % kiekviename mažesniame kaip 155 ppm (ar ppm C) diapazone.
2.3.1.3. Triukšmas
Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo arba patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 s laikotarpį turi būti ne didesnis kaip 2 % visos skalės vertės.
2.3.1.4. Nulio dreifas
Nulio dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Atsakas į nulio koncentraciją yra apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujų koncentraciją per 30 s.
2.3.1.5. Patikros vertės dreifas
Patikros vertės dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone. Patikros vertė apibrėžiama kaip skirtumas tarp atsako į patikros dujų koncentraciją ir atsako į nulio nustatymo dujų koncentraciją. Atsakas į patikros vertę apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į patikros dujų koncentraciją per 30 s.
2.3.1.6. Signalo kilimo trukmė
Analizuojant natūralias išmetamąsias dujas, matavimo sistemoje įrengto analizatoriaus signalo kilimo trukmė turi būti ne didesnė kaip 2,5 s.
Pastaba.
Įvertinant vien tik analizatoriaus atsako trukmę, nebus aiškiai nustatomas visos sistemos tinkamumas pereinamųjų režimų bandymams daryti. Visos sistemos tūriai, ypač neveikos tūriai, turės įtakos ne tik pernešimo nuo zondo iki analizatoriaus trukmei, bet ir kilimo trukmei. Be to, pernešimo analizatoriaus viduje trukmė bus apibrėžiama kaip analizatoriaus atsako trukmė, kaip ir konverterio arba vandens gaudyklių NOx analizatorių viduje atveju. Visos sistemos atsako trukmės nustatymas yra aprašytas 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.
2.3.2. Dujų džiovinimas
Taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.2 skirsnis), kaip aprašyta toliau.
Pasirinktinai naudojamas dujų džiovinimo įtaisas turi kuo mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas būdas vandeniui iš ėminio šalinti.
2.3.3. Analizatoriai
Taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.3 skirsnis), kaip aprašyta toliau.
Dujos, kurių kiekį reikia nustatyti, turi būti analizuojamos šiais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.
2.3.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė
Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
2.3.3.2. Anglies dioksido (CO2) analizė
Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
2.3.3.3. Angliavandenilių (HC) analizė
Angliavandenilių analizatorius turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdynu ir pan., šildomais tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K (190 °C) ± 10 K.
2.3.3.4. Azoto oksidų (NOx) analizė
Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) arba šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė kaip 328 K (55 °C), jei atitinka gesinimo vandens garais tikrinimo reikalavimus (III priedo 2 priedėlio 1.9.2.2 skirsnis).
Naudojant CLD ir HCLD, sienelių temperatūra ėminio kelyje turi būti 328 K–473 K (55 °C–200 °C) iki konverterio, jei matuojamos sausos dujos, ir iki analizatoriaus, jei matuojamos drėgnos dujos.
2.3.4. Oro ir degalų santykio matavimas
Naudojama oro ir degalų santykio matavimo įranga išmetamųjų dujų srautui nustatyti, kaip apibrėžta 2.2.3 skirsnyje, turi būti plataus diapazono oro ir degalų santykio jutiklis arba cirkonio tipo lambda jutiklis.
Jutiklis įrengiamas tiesiogiai ant išmetimo vamzdžio tokioje vietoje, kurioje išmetamųjų dujų temperatūra yra pakankamai didelė, kad būtų išvengta vandens kondensacijos.
Jutiklio ir kartu naudojamos elektronikos tikslumas turi atitkti šias ribas:
± 3 % rodmens, λ < 2
± 5 % rodmens, 2 ≤ λ < 5
± 10 % rodmens, 5 ≤ λ
Siekiant atitikti pirmiau nurodytą tikslumą, jutiklis turi būti kalibruojamas, kaip apibrėžta prietaiso gamintojo.
2.3.5. Dujinių teršalų ėminių ėmimas
2.3. 5.1. Natūralių išmetamųjų dujų srautas
Išmetamų teršalų kiekiui natūraliose išmetamosiose dujose apskaičiuoti taikomos NRSC bandymų ciklo specifikacijos (1.4.4 skirsnis), kaip aprašyta toliau.
Dujinių išmetamų teršalų ėminių zondai turi būti įtaisyti ne mažiau kaip 0,5 m arba per tris išmetimo vamzdžio skersmenis, pasirenkamas didesnis atstumas, kiek tik įmanoma prieš srovę nuo išmetamųjų dujų sistemos išėjimo angos ir pakankamai arti variklio, kad prie zondo išmetamųjų dujų temperatūra būtų ne mažesnė kaip 343 K (70 °C).
Jei tai daugiacilindris variklis su šakotu išmetamųjų dujų kolektoriumi, zondo įvadas turi būti gana toli pasroviui, užtikrinant, kad ėminys atitiktų visų cilindrų išmetamųjų dujų vidurkį. Daugiacilindriuose varikliuose su atskiromis kolektorių grupėmis, pvz., „V“ tipo konfigūracijos variklyje, leistina imti ėminį iš kiekvienos grupės atskirai ir apskaičiuoti išmetamųjų dujų vidurkį. Gali būti taikomi kiti metodai, jei būtų įrodyta, kad jie yra suderinami su aukščiau minėtais metodais. Išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti turi būti naudojamas visas variklio išmetamųjų dujų masės srautas.
Jei išmetamųjų dujų sudėčiai įtakos turi bet kokia papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistema, išmetamųjų dujų ėminys turi būti imamas prieš šį įtaisą darant I etapo bandymus ir už šio įtaiso darant II etapo bandymus.
2.3.5.2. Praskiestų išmetamųjų dujų srautas
Jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, taikomos šios specifikacijos.
Išmetimo vamzdis tarp variklio ir viso srauto praskiedimo sistemos turi atitikti VI priedo reikalavimus.
Dujinių teršalų ėminių zondas (-ai) turi būti įrengtas tokioje praskiedimo tunelio vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos yra gerai sumaišomos ir kuri būtų visiškai šalia kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondo.
Paprastai ėminius galima imti dviem būdais:
- teršalai renkami į ėminio ėmimo maišą visą bandymo ciklą ir matuojami baigus bandymą,
- teršalai imami nepertraukiamai ir jų kiekis integruojamas visam ciklui; šis metodas yra privalomas HC ir NOx.
Fono koncentracija nustatoma ėminyje, kuris turi būti paimtas į ėminio maišą prieš praskiedimo tunelį, ir jos vertė atimama iš išmetamų teršalų koncentracijos pagal 3 priedėlio 2.2.3 skirsnį.
2.4. Kietųjų dalelių nustatymas
Kietosioms dalelėms nustatyti reikalinga praskiedimo sistema. Praskiesti galima naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą arba viso srauto praskiedimo sistemą. Srautas per praskiedimo sistemą turi būti pakankamai didelis, kad visiškai būtų išvengta vandens kondensacijos praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemose, o praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra prieš pat filtro laikiklius būtų nuo 315 K (42 °C) iki 325 K (52 °C). Praskiedimo orą leidžiama džiovinti prieš jam patenkant į praskiedimo sistemą, jei oras labai drėgnas. Rekomenduojama iš anksto pakaitinti praskiedimo orą iki didesnės kaip 303 K (30 °C) ribinės temperatūros, jei aplinkos temperatūra mažesnė kaip 293 K (20 °C). Tačiau prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį praskiedimo oro temperatūra turi būti ne didesnė kaip 325 K (52 °C).
Kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondas turi būti įrengtas prie pat dujinių teršalų ėminio ėmimo zondo ir įranga turi atitikti 2.3.5 skirsnio nuostatas.
Kietųjų dalelių masei nustatyti reikia turėti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrus, mikrogramų svarstykles ir svėrimo kamerą, kurioje būtų kontroliuojama temperatūra ir drėgmė.
Srauto dalies praskiedimo sistemų specifikacijos
Dalies srauto praskiedimo sistema turi būti sukonstruota taip, kad išmetamųjų dujų srautas būtų padalytas į dvi dalis, mažesnioji būtų praskiedžiama oru ir vėliau naudojama kietosioms dalelėms matuoti. Dėl to svarbu labai tiksliai nustatyti praskiedimo santykį. Galima taikyti skirtingus padalijimo metodus ir šiuo atveju nuo padalijimo būdo labai priklauso ėminių ėmimo įrangos tipas ir metodikos (VI priedo 1.2.1.1 skirsnis).
Norint kontroliuoti dalies srauto praskiedimo sistemą, sistemos atsakas turi būti greitas. Sistemos transformacijos trukmė turi būti nustatyta taikant metodiką, aprašytą 2 priedėlio 1.11.1 skirsnyje.
Jei išmetamųjų dujų srauto matavimo (žr. pirmesnį skirsnį) ir dalinio srauto sistemos derinio transformacijos trukmė yra mažesnė kaip 0,3 s, galima naudoti tiesioginę kontrolę. Jei transformacijos trukmė yra didesnė kaip 0,3 s, turi būti taikoma išankstinė kontrolė pagal iš anksto padaryto bandymo duomenis. Šiuo atveju kilimo trukmė turi būti ≤ 1 s, o derinio vėlavimo trukmė turi būti ≤ 10 s.
Visos sistemos atsakas turi būti toks, kad būtų užtikrintas kietųjų dalelių tipinis ėminys GSE, proporcingas išmetamųjų dujų masės srautui. Proporcingumui nustatyti turi būti daroma GSE ir GEXHW santykio regresijos analizė, kai duomenų rinkimo greitis yra ne mažesnis kaip 5 Hz, ir vykdomi šie kriterijai:
- GSE ir GEXHW tiesinės regresijos koreliacijos koeficientas r turi būti ne mažesnis kaip 0,95,
- GSE pagal GEXHW vertę standartinė paklaida neturi būti didesnė kaip 5 % GSE didžiausios vertės.
- regresijos linijos GSE atkarpa neturi būti didesnė kaip ± 2 % GSE didžiausios vertės.
Pasirinktinai galima daryti išankstinį bandymą ir išankstinio bandymo išmetamųjų dujų masės srauto signalą naudoti ėminio srautui į kietųjų dalelių sistemą (išankstinė kontrolė). Tokia metodika yra reikalinga, jei kietųjų dalelių sistemos transformacijos trukmė t50, P ir (arba) išmetamųjų dujų masės srauto signalo transformacijos trukmė t50, F yra > 0,3 s. Tikslus dalies srauto praskiedimo sistemos reguliavimas pasiekiamas, jei išankstinio bandymo GEXHW, pre laikinė charakteristika, reguliuojanti GSE, pastumiama per „išankstinį“ laiką t50, P + t50, F.
Norint nustatyti koreliaciją tarp GSE ir GEXHW turi būti naudojami duomenys, gauti darant tikrąjį bandymą, ir taikant GEXHW laiko pataisą pagal GSE t50, F (darant laiko pataisą, neatsižvelgiama į t50, P indėlį). T. y. laiko poslinkis tarp GEXHW ir GSE yra lygus jų transformacijos trukmės verčių, apibrėžtų 2 priedėlio 2.6 skirsnyje, skirtumui.
Jei naudojamos dalies srauto praskiedimo sistemos, reikia kreipti ypatingą dėmesį į ėminio srauto GSE tikslumą, jei srautas nematuojamas tiesiogiai, bet nustatomas matuojant srautų skirtumą:
GSE = GTOTW – GDILW
Šiuo atveju GTOTW ir GDILW ± 2 % tikslumo nepakanka, norint garantuoti priimtiną GSE. tikslumą. Jei dujų srautas nustatomas matuojant srautų skirtumą, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad GSE tikslumas būtų ± 5 %, kai praskiedimo santykis yra mažesnis kaip 15. Tikslumas gali būti apskaičiuotas imant kiekvieno prietaiso vidutinę kvadratinę paklaidą.
Priimtinas GSE tikslumas gali būti gautas taikant kurį nors iš šių metodų:
a) GTOTW ir GDILW absoliučiosios tikslumo vertės yra ± 0,2 %, ir tai garantuoja GSE tikslumą ≤ 5 % esant praskiedimo santykiui 15. Tačiau esant didesniam praskiedimo santykiui paklaidos bus didesnės.
b) GDILW kalibruojamas pagal GTOTW ir gaunamas a punkte nurodytas GSE tikslumas. Tokio kalibravimo detalės pateiktos 2 priedėlio 2.6 skirsnyje.
c) GSE tikslumas nustatomas netiesiogiai pagal praskiedimo santykio, nustatyto naudojant bandomąsias dujas, pvz., CO2, tikslumą. Ir šiuo atveju GSE tikslumas turi būti lygus tikslumui, gautam pagal a punkto metodą.
d) GTOTW ir GDILW absoliučiosios tikslumo vertės yra ± 2 % visos skalės, didžiausia GTOTW ir GDILW skirtumo paklaida yra 0,2 %, o tiesiškumo paklaida yra lygi ± 0,2 % didžiausios GTOTW vertės, gautos darant bandymą.
2.4.1. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai
2.4.1.1. Filtrų specifikacija
Sertifikavimo bandymams reikia naudoti fluorintais angliavandeniliais dengtus stiklo pluošto filtrus arba anglies fluorido membraninius filtrus. Specialiais atvejais gali būti naudojamos kitos filtro medžiagos. Visų tipų filtrų 0,3 μm DOP (dioktilftalato) sulaikymo koeficientas turi būti bent 99 %, kai dujų greitis prieš filtrą yra 35–100 cm/s. Darant koreliacijos bandymus tarp laboratorijų arba tarp gamintojo ir patvirtinimo liudijimą išduodančios institucijos, turi būti naudojami visiškai vienodos kokybės filtrai.
2.4.1.2. Filtrų dydis
Kietųjų dalelių filtrų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 47 mm (darbinis skersmuo
37 mm). Galima naudoti ir didesnio skersmens filtrus (2.4.1.5 skirsnis).
2.4.1.3. Pirminiai ir atsarginiai filtrai
Darant bandymų seką, praskiestų išmetamųjų dujų ėminiai turi būti imami naudojant nuosekliai įdėtų filtrų porą (pirminis ir atsarginis filtrai). Atsarginis filtras įtaisomas ne toliau kaip 100 mm pasroviui nuo pirminio filtro ir neturi su juo liestis. Filtrai gali būti pasverti atskirai arba kaip pora sudėti darbiniais paviršiais į vidų.
2.4.1.4. Srauto prieš filtrą greitis
Turi būti pasiektas 35–100 cm/s dujų praėjimo per filtrą greitis. Slėgio kritimo padidėjimas nuo bandymo pradžios iki pabaigos neturi būti didesnis kaip 25 kPa.
2.4.1.5. Filtro įkrova
Dažniausiai naudojamo dydžio filtrams rekomenduojama mažiausia filtro įkrova yra pateikta šioje lentelėje. Didesniems filtrams mažiausia įkrova turi būti 0,65 mg/1 000 mm2 filtro ploto.
| Filtro skersmuo (mm) |
Rekomenduojamas darbinis skersmuo (mm) |
Rekomenduojama mažiausia įkrova (mg) |
| 47 |
37 |
0,11 |
| 70 |
60 |
0,25 |
| 90 |
80 |
0,41 |
| 110 |
100 |
0,62 |
2.4.2. Svėrimo kameros ir analizinių svarstyklių specifikacijos
2.4.2.1. Svėrimo kameros sąlygos
Kameros (arba kambario), kurioje dalelių filtrai kondicionuojami ir sveriami, visą kondicionavimo ir svėrimo laiką turi būti palaikoma 295 K (22 °C) ± 3 K temperatūra. Turi būti užtikrinta drėgmė, kurios rasos taško temperatūra būtų 282,5 K (9,5 °C) ± 3 K, o santykinė drėgmė būtų 45 ± 8 %.
2.4.2.2. Etaloninio filtro svėrimas
Kameros (arba kambario) aplinkoje neturi būti jokių aplinkos teršalų (pvz., dulkių), kurie nusėstų ant kietųjų dalelių filtrų juos stabilizuojant. Nukrypimai nuo svėrimo kameros specifikacijų, apibrėžtų 2.4.2.1 skirsnyje, leidžiami, jei šių nukrypimų trukmė yra ne didesnė kaip 30 min. Svėrimo kamera būtinas specifikacijas turėtų atitikti prieš tai, kaip joje pasirodo darbuotojai. Bent du nevartoti etaloniniai filtrai arba etaloninių filtrų poros turi būti pasverti per keturias valandas po ėminių filtrų svėrimo, tačiau geriau tai daryti vienu metu. Jie turi būti tokio pat dydžio ir iš tokios pat medžiagos kaip ir ėminių filtrai.
Jei tarp ėminių filtro svėrimų etaloninių filtrų (etaloninių filtrų porų) vidutinės masės pokytis yra didesnis kaip 10 μg, visi ėminių filtrai išmetami, o išmetamų teršalų bandymas pakartojamas.
Jei nevykdomi svėrimo kambario stabilumo kriterijai, apibrėžti 2.4.2.1 skirsnyje, bet etaloninio filtro (poros) svėrimas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar priimti ėminio filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo kambario kontrolės sistemą ir pakartoti bandymą.
2.4.2.3. Analizinės svarstyklės
Analizinių svarstyklių, naudojamų visų filtrų masei nustatyti, preciziškumas (standartinis nuokrypis) turi būti 2 μg, o skiriamoji geba – 1 μg (1 skaitmuo atitinka 1 μg), apibrėžta svarstyklių gamintojo.
2.4.3. Papildomos kietųjų dalelių matavimo specifikacijos
Visų praskiedimo sistemos ir ėminių ėmimo sistemos dalys nuo išmetimo vamzdžio iki filtro laikiklio, kurios liečiasi su nepraskiestomis ir praskiestomis išmetamosiomis dujomis, turi būti projektuojamos taip, kad kiek įmanoma būtų sumažintas kietųjų dalelių nusėdimas arba pakitimas. Visos dalys turi būti pagamintos iš elektrai laidžių medžiagų, kurios nereaguoja su išmetamųjų dujų komponentais, ir įžemintos siekiant išvengti elektrostatinių reiškinių.“
2 priedėlis
1. KALIBRAVIMO METODIKA (NRSC, NRTC(1))
1.1. Įvadas
Kiekvienas analizatorius yra kalibruojamas kiek įmanoma dažniau, kad jis atitiktų šio standarto tikslumo reikalavimus. Šioje dalyje apibūdintas naudotinas kalibravimo metodas, kuris taikomas analizatoriams, nurodytiems 1 priedėlio 1.4.3 papunktyje.
1.2. Kalibravimo dujos
Turi būti atsižvelgiama į visų kalibravimo dujų laikymo terminus.
Turi būti užrašomas gamintojo nurodytas kalibravimo dujų galiojimo laikas.
1.2.1. Grynosios dujos
Privalomas dujų grynumas apibrėžiamas toliau pateiktomis ribinėmis užterštumo vertėmis. Šios dujos turi būti prieinamos naudoti:
- išgrynintasis azotas (tarša 1 ppm C, 1 ppm CO2, 0,1 ppm NO)
- išgrynintasis deguonis (grynumas > 99,5 proc. O2 tūrio)
- vandenilio ir helio mišinys (40 2 proc. vandenilio, helio pusiausvyra)
(tarša 1 ppm C, 400 ppm CO2)
- išgrynintasis sintetinis oras (tarša 1 ppm C, 1 ppm CO, 400 ppm CO2, 0,1 ppm NO) (deguonies kiekis tarp 18–21 tūrio proc.)
1.2.2. Kalibravimo dujos ir kontrolinis dujų mišinys
Galima gauti tokios cheminės sudėties dujų mišinį:
- C3H8 ir išgrynintasis sintetinis oras (žr. 1.2.1 papunktį)
- CO ir išgrynintasis azotas
- NO ir išgrynintasis azotas (NO2 kiekis, esantis šiose kalibravimo dujose, turi neviršyti 5 proc. NO kiekio)
- O2 ir išgrynintasis azotas
- CO2 ir išgrynintasis sintetinis oras
- C2H6 ir išgrynintasis sintetinis oras
Pastaba.
Leidžiami ir kiti dujų deriniai, jeigu tos dujos tarpusavyje nereaguoja. Tikroji kalibravimo dujų ir matuojamojo dujų mišinio koncentracija turi būti 2 proc. nominaliosios vertės. Visos kalibravimo dujų koncentracijos turi būti pateiktos tūriniais vienetais (tūrio procentai arba ppm). Kalibravimui ir aprėpties intervalui naudojamos dujos taip pat gali būti gautos naudojant dujų dalytuvą, praskiedžiant išgrynintuoju N2 arba išgrynintuoju sintetiniu oru. Maišymo įtaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentraciją būtų galima nustatyti neviršijant 2 proc. Toks tikslumas reiškia, kad maišymui naudojamos pradinių dujų tūris turi būti žinomas bent ± 1 % tikslumu, susietu su nacionaliniais arba tarptautiniais dujų etalonais. Kiekvienas kalibravimas, kuriam naudojamas maišymo įtaisas, turi būti tikrinamas 15 %–50 % visos skalės. Galima daryti papildomą patikrinimą, naudojant kitas kalibravimo dujas, jei pirmasis patikrinimas nepasisekė.
Pasirinktinai maišymo įtaisas gali būti tikrinamas iš esmės tiesiniu prietaisu, pvz., CLD naudojant NO dujas. Prietaiso diapazonas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungtomis prie prietaiso. Maišymo įtaisas turi būti tikrinamas esant naudojamiems nustatymams, o vardinė vertė turi būti lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija. Šis skirtumas kiekviename taške turi būti ne didesnis kaip ± 1 % vardinės vertės.
Gali būti taikomi kiti metodai, pagrįsti gera inžinerine praktika, ir pagal išankstinį dalyvaujančių šalių susitarimą.
Pastaba.
Norint gauti tikslią analizatoriaus kalibravimo kreivę, rekomenduojama naudoti precizinį dujų daliklį, kurio tikslumas ± 1 %. Dujų daliklį kalibruoja prietaiso gamintojas.
1.3. Analizatorių ir ėminių ėmimo sistemos eksploatavimo tvarka
Eksploatuojant analizatorius, laikomasi prietaisų gamintojo sudarytų paleidimo ir eksploatavimo instrukcijų. Turi būti įtraukti minimalūs 1.4–1.9. punktų reikalavimai.
1.4. Hermetiškumo tikrinimas
Turi būti atliekamas sistemos hermetiškumo bandymas. Zondas atjungiamas nuo dujų išmetimo sistemos, galas užkišamas. Įjungiamas analizatoriaus siurblys. Pasibaigus pradiniam stabilizacijos periodui, visi srauto matuokliai turėtų rodyti nulį. Jeigu taip nėra, ėminių ėmimo linijos patikrinamos ir pašalinamas gedimas. Didžiausias leistinas nuotėkis vakuumo pusėje – 0,5 proc. eksploatuojamo debito tikrinamai sistemos daliai. Analizatoriaus srautai ir aplinkinių kanalų srautai gali būti naudojami eksploataciniams debitams įvertinti.
Kitas būdas – koncentracijos pakopinio pokyčio įvedimas ėminių ėmimo linijos pradžioje nešikliniųjų dujų mišinį pakeičiant matuojamųjų dujų mišiniu.
Jeigu praėjus pakankamam laiko tarpui rodmenys rodo žemesnę koncentraciją negu pateikta koncentracija, tai rodo, kad yra kalibravimo arba hermetiškumo problemų.
1.5. Kalibravimo tvarka
1.5.1. Prietaisų spinta
Prietaisai kalibruojami, kalibravimo kreivės lyginamos su standartinių dujų kreivėmis. Turi būti naudojami tie patys dujų debitai kaip ir imant išmetamųjų dujų ėminius.
1.5.2. Šildymo laikas
Šildymo laikas turėtų būti toks, kokį rekomenduoja gamintojas. Jeigu jis neapibrėžtas, analizatorių rekomenduojama šildyti ne trumpiau kaip dvi valandas.
1.5.3. NDIR ir HFID analizatorius
NDIR analizatorius prireikus yra derinamas, o HFID analizatoriaus degimo liepsna optimizuojama (1.8.1 papunktis).
1.5.4. Kalibravimas
Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis diapazonas yra kalibruojamas.
Naudojant išgrynintąjį sintetinį orą (arba azotą), CO, CO2, NOx, HC ir O2 analizatoriai nustatomi ties nuline padala.
Atitinkamos kalibravimo dujos įleidžiamos į analizatorius, užrašomi rodmenys ir pagal 1.5.6 papunktį sudaroma kalibravimo kreivė.
Nulinė padala turi būti dar kartą patikrinama ir, reikalui esant, pakartojama kalibravimo eiga.
1.5.5. Kalibravimo kreivės sudarymas
1.5.5.1. Bendrosios rekomendacijos
Analizatoriaus kalibravimo kreivė sudaroma ne mažiau kaip iš šešių taškų (išskyrus nulį), kurie išdėstomi kiek galima tolygiau. Aukščiausia nominalioji koncentracija turi sudaryti 90 proc. visos skalės arba daugiau.
Kalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausio kartotinio metodu. Jeigu gautasis daugianaris laipsnis yra didesnis už tris, kalibravimo taškų skaičius (kartu su nuliu) turi būti bent jau lygus šiam daugianariam laipsniui + 2.
Kalibravimo kreivė turi nutolti nuo kiekvieno kalibravimo taško nominaliosios vertės daugiau negu 2 proc., o nuo nulio – ne daugiau kaip 0,3 proc. visos skalės vertės.
Pagal kalibravimo kreivę ir kalibravimo taškus galima patikrinti, ar kalibravimas buvo atliktas teisingai. Turi būti nurodyti skirtingi analizatoriaus charakteristikų parametrai, o ypač:
- matavimo intervalas,
- jautrumas,
- kalibravimo atlikimo data.
1.5.5.2. Kalibruojant mažiau negu 15 proc. visos skalės
Analizatoriaus kalibravimo kreivė sudaroma ne mažiau kaip iš dešimties kalibravimo taškų (išskyrus nulį), išsidėsčiusių taip, kad 50 proc. kalibravimo taškų užimtų mažiau kaip 10 proc. visos skalės.
Kalibravimo kreivė apskaičiuojama mažiausio kartotinio metodu.
Kalibravimo kreivė turi nesiskirti daugiau nei 4 proc. nuo kiekvieno kalibravimo taško, o nuo nulio – ne daugiau kaip 0,3 proc. visos skalės vertės.
1.6. Kalibravimo patikra
Kiekvienas paprastai naudojamas darbinis intervalas turi būti patikrintas prieš kiekvieną analizę laikantis toliau nurodytos tvarkos.
Kalibravimas tikrinamas naudojant nešiklines dujas ir matuojamųjų dujų mišinį, kurių nominalioji vertė yra didesnė negu 80 proc. visos matavimo intervalo skalės.
Jeigu dviem nagrinėjamiems taškams nustatytoji vertė skiriasi ne daugiau kaip 4 proc. visos skalės nuo nurodytos etaloninės vertės, galima pakeisti derinimo parametrus. Jeigu taip nėra, nauja kalibravimo kreivė turi būti sudaroma pagal 1.5.4 papunktį.
1.7. NOx konverterio efektyvumo bandymas
Konverterio, naudojamo NO2 konversijai į NO, efektyvumas yra bandomas kaip nurodyta 1.7.1–1.7.8 papunkčiuose (1 paveikslas).
1.7.1. Bandymo įranga
Naudojant 1 paveiksle pavaizduotą bandymo įrangą (taip pat žr. 1 priedėlio 1.4.3.5 papunktį) ir taikant toliau apibūdintą tvarką, keitiklio efektyvumas gali būti bandomas naudojant ozonatorių.
1 pav. Prietaiso NO2 konverterio naudingumo koeficientui įvertinti schema
1.7.2. Kalibravimas
CLD ir HCLD kalibruojami pačiame paprasčiausiame darbiniame diapazone, laikantis gamintojo nustatytų techninių sąlygų, naudojant nešiklines ir matuojamąsias mišinio dujas (kuriose NO kiekis turi sudaryti apie 80 proc. darbinio diapazono, o NO2 koncentracija dujų mišinyje turi būti žemesnė negu 5 proc. NO koncentracijos). NOx analizatorius turi veikti NO režimu, kad matuojamųjų dujų mišinys neitų per keitiklį. Gautos koncentracijos turi būti užrašomos.
1.7.3. Apskaičiavimas
NOx konverterio efektyvumas apskaičiuojamas taip:
Efektyvumas (%) = 
x 100
a – NOx koncentracija pagal 1.7.6 papunktį;
b – NOx koncentracija pagal 1.7.7 papunktį;
c – NO koncentracija pagal 1.7.4 papunktį;
d – NO koncentracija pagal 1.7.5 papunktį;
1.7.4. Deguonies papildymas
Per T formos keitiklį dujų srautas papildomas deguonimi arba nuliniu oru, kol bus gauta koncentracija, 20 proc. žemesnė negu 1.7.2 papunktyje nurodyta kalibravimo koncentracija. (Analizatorius – NO režimu).
Užrašoma gauta koncentracija c. Visos nedarbinės eigos metu ozonatorius neveikia.
1.7.5. Ozonatoriaus paleidimas
Dabar ozonatorius paleidžiamas, kad generuotų pakankamai deguonies ir NO koncentraciją sumažintų tiek, kad ji sudarytų apie 20 proc. kalibravimo koncentracijos, nurodytos 1.7.2 papunktyje. Užrašoma gauta koncentracija d. (Analizatorius – NO režimu).
1.7.6. NOx režimas
NO analizatorius perjungiamas į NOx režimą, kad dabar per keitiklį tekėtų dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2). Užrašoma gauta koncentracija a. (Analizatorius – NOx režimu).
1.7.7. Ozonatoriaus išjungimas
Dabar ozonatorius išjungiamas. 1.7.6 papunktyje apibūdintas dujų mišinys patenka iš keitiklio į detektorių. Užrašoma gauta koncentracija b. (Analizatorius – NOx režimu).
1.7.8. NO režimas
Perjungus į NO režimą su išjungtu ozonatoriumi, taip pat sustabdomas deguonies arba sintetinio oro srautas. Analizatoriaus NOx rodmenys nuo matuojamos vertės gali nukrypti ne daugiau kaip 5 proc., matuojant pagal 1.7.2 papunktį. (Analizatorius – NO režimu).
1.7.9. Tikrinimo dažnumas
Keitiklio efektyvumas turi būti tikrinamas prieš kiekvieną NOx analizatoriaus kalibravimą.
1.7.10. Efektyvumo reikalavimai
Keitiklio efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 90 proc., bet ypač rekomenduojama, kad šis efektyvumas būtų didesnis kaip 95 proc.
Pastaba. Jeigu pagal 1.7.5 papunktį ozonatorius, nustatytas bendriausiu intervalu, nesugeba sumažinti koncentracijos nuo 80 proc. iki 20 proc., tai turi būti naudojamas aukščiausias intervalas, kuris leis tai padaryti.
1.8. FID derinimas
1.8.1. Detektoriaus optimizavimas
HFID turi būti suderinamas taip, kaip apibrėžia prietaiso gamintojas. Propanas turėtų būti naudojamas matuojamųjų dujų oro mišinyje, kad atsakas būtų optimizuojamas paprasčiausiame darbiniame diapazone.
Nustačius degalų ir oro debitus pagal gamintojo rekomendacijas, į analizatorių įleidžiama 350 75 ppm C kontrolinio dujų mišinio. Esant tokiam dujų debitui, atsakas nustatomas iš matuojamųjų dujų mišinio atsako ir matuojamųjų dujų mišinio, naudojamo kontrolei, atsakų skirtumo. Kuro srautas didėjančia tvarka sureguliuojamas aukščiau ir žemiau pagal gamintojo nustatytas technines sąlygas. Šiems kuro srautams užrašomas matavimo intervalas ir nulinis atsakas. Brėžiamas slinkio ir nulinio atsako skirtumų grafikas, o kuro srautas suderinamas pagal plačiąją kreivės dalį.
1.8.2. Angliavandenilių rodikliai
Analizatorius kalibruojamas pagal 1.5 punktą ore ir išgrynintame sintetiniame ore naudojant propaną.
Atsako rodikliai nustatomi, kai analizatorius paleidžiamas ir po ilgesnių darbinių intervalų. Tam tikroms angliavandenilių rūšims rodiklis Rf – tai FID C1 rodmens ir dujų koncentracijos cilindre santykis, išreikštas ppm C1.
Bandomųjų dujų koncentracija turi būti tokia, kad gautasis atsakas sudarytų apytikriai 80 proc. visos skalės. Koncentracija turi būti nustatoma 2 proc. tikslumu, palyginus su gravimetriniu standartu, ir išreikšta tūrio vienetais. Be to, dujų cilindras turi būti iš anksto kondicionuojamas 24 valandas 298 K (250C) 5 K temperatūroje.
Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojami santykinio atsako rodiklio intervalai yra tokie:
| - metanas ir išgrynintasis sintetinis oras: |
1,00 |
| - propilenas ir išgrynintasis sintetinis oras: |
0,90 |
| - toluenas ir išgrynintasis sintetinis oras: |
0,90 |
Šios vertės atitinka atsako rodiklį Rf propanui ir išgrynintajam sintetiniam orui, lygų 1,00.
1.8.3. Deguonies trukdžių kontrolė
Deguonies trukdžių kontrolė atliekama paleidžiant analizatorių ir po ilgesnio eksploatacijos laikotarpio.
Pasirenkamas intervalas, kuriame deguonies trukdžių kontrolės patikros dujos patenka į viršutinę 50 proc. dalį. Bandymas daromas, džiovinimo spintą nustačius reikiamai temperatūrai.
1.8.3.1. Deguonies trukdžių patikros dujos
Deguonies trukdžių patikros dujose turi būti propano, esant 350 ppm C ± 75 ppm C angliavandenilio. Koncentracijos vertė, taikant kalibravimo dujų tolerancijas, turi būti nustatyta darant suminio angliavandenilių kiekio ir priemaišų chromatografinę analizę arba dinaminį maišymą. Pagrindinės skiedimo dujos turi būti azotas, likutis – deguonis. Mišinio, kuris reikalingas dyzeliniam varikliui tikrinti, sudėtis:
| O2 koncentracija |
Likutis |
| 20 (20 – 22) |
Azotas |
| 10 (9 – 11) |
Azotas |
| 5 (4 – 6) |
Azotas |
1.8.3.2. Darbo eiga
c) Nulis tikrinamas dar kartą. Jei jis pakito daugiau kaip 0,5 % visos skalės, a ir b punktai turi būti pakartoti.
f) Kiekvieno d punkto mišinio deguonies trukdžiai (% O2I) apskaičiuojami taip:
O2I = 
čia:
A – angliavandenilio koncentracija (ppm C) patikros dujose, naudojamose b punkte,
B – angliavandenilio koncentracija (ppm C) deguonies trukdžių patikros dujose, naudojamose d punkte,
C – analizatoriaus atsakas
(ppm C) = 
D – analizatoriaus atsako į A visos skalės procentinė dalis.
g) Prieš bandymą deguonies trukdžių % (% O2I) visoms reikalingoms trukdžių patikros dujoms turi būti mažesnis kaip ± 3 %.
h) Jei deguonies jautrumas didesnis kaip ± 3 %, gamintojo specifikacijoje nurodytas oro srautas pakopomis didinamas ir mažinamas, kiekvienam srautui kartojant 1.8.1 skirsnio veiksmus.
i) Jei po oro srauto reguliavimo deguonies trukdžiai yra didesni kaip ± 3 %, keičiamas kuro srautas ir vėliau ėminio srautas, kiekvienam naujam nustatymui kartojant 1.8.1 skirsnio veiksmus.
j) Jei deguonies trukdžiai vis dar didesni kaip ± 3 %, prieš darant bandymą remontuojamas arba keičiamas analizatorius, keičiamas FID kuras arba degiklio oras. Tuomet šio skirsnio veiksmai kartojami naudojant suremontuotą arba pakeistą įrangą arba pakeistas dujas.
Jei nustatomas atsako rodiklis, tai turi būti atliekama kaip apibūdinta 1.8.2 papunktyje. Naudotinos bandymo dujos ir rekomenduojamas santykinis atsako rodiklis yra tokie:
- propanas ir azotas: 0,95 
Rf 1,05
Ši vertė atitinka atsako rodiklį Rf propanui ir išgrynintajam sintetiniam orui, lygų 1,00.
FID degiklio oro deguonies koncentracija turi būti 2 molio proc. degiklio oro koncentracijos, naudoto paskutinio deguonies interferencijos patikrinimo metu. Jeigu skirtumas didesnis, turi būti patikrinama deguonies interferencija, ir, jeigu reikia, suderinamas analizatorius.
1.9. NDIR ir CLD analizatorių interferencijos efektai
Išmetamajame vamzdyje esančios kitos neanalizuojamos dujos gali įvairiais būdais pakeisti rodmenis. Teigiama interferencija pasireiškia NDIR prietaisuose, kur interferuojančios dujos sukelia tuos pačius efektus kaip ir matuojamos dujos, bet daug mažesnius. Neigiama interferencija pasireiškia NDIR prietaisuose, interferuojančioms dujoms praplečiant matuojamų dujų absorbcijos juostą, o CLD prietaisuose – interferuojančioms dujoms slopinant spinduliavimą. 1.9.1 ir 1.9.2 papunkčiuose apibūdinti interferencijos patikrinimai atliekami prieš pirmą kartą naudojant analizatorių ir praėjus ilgesniems eksploatacijos periodams.
1.9.1. CO analizatoriaus interferencijos tikrinimas
Vanduo ir CO2 gali trikdyti CO analizatoriaus veikimą. Todėl CO2 kontrolinių dujų mišinys, kurio koncentracija sudaro 80–100 proc. visos didžiausio darbinio diapazono skalės, naudotas šiame bandyme, leidžiamas per vandenį kambario temperatūroje, užrašomi analizatoriaus rodmenys. Analizatoriaus atsakas turi būti ne didesnis kaip 1 proc. visos diapazono skalės, lygus arba didesnis kaip 300 ppm arba didesnis kaip 3 ppm diapazonams, mažesniems už 300 ppm.
1.9.2. NOx analizatoriaus gesimo tikrinimas
Dviejų rūšių dujos, susijusios su CLD (ir HCLD) analizatoriais – tai CO2 ir vandens garai. Šių dujų gesimo atsakas proporcingas jų koncentracijoms ir todėl reikalinga tokia bandymų technika, kad būtų galima nustatyti gesimą, kai bandymo metu gautos koncentracijos yra aukščiausios nustatytos koncentracijos.
1.9.2.1. CO2 gesimo tikrinimas
CO2 matuojamasis dujų mišinys, kurio koncentracija sudaro 80–100 proc. visos didžiausio darbinio diapazono skalės, leidžiamas per NDIR analizatorių, o CO2 vertės užrašomos kaip A. Tada jis atskiedžiamas apytikriai 50 proc. su NO matuojamųjų dujų mišiniu ir leidžiamas per NDIR ir (H)CLD, CO2 ir NO, vertes užrašant atitinkamai kaip B ir C. CO2 srovė nutraukiama ir tik NO matuojamųjų dujų mišinys leidžiamas per (H)CLD, NO, vertės užrašomos kaip D.
Gesimas apskaičiuojamas taip:
% CO2 gesimas = 
x 100
ir turi sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. visos skalės.
čia:
A: nepraskiesto CO2 koncentracija, matuota su NDIR, procentais
B: praskiesto CO2 koncentracija, matuota su NDIR, procentais
C: praskiesto NO koncentracija, matuota su CLD, ppm
D: nepraskiesto NO koncentracija, matuota CLD, ppm
1.9.2.2. Gesimo vandenyje tikrinimas
Šis tikrinimas taikomas matuojant tik drėgnų dujų koncentraciją. Skaičiuojant gesinimą vandens garais būtina atsižvelgti į NO patikros dujų skiedimą vandens garais ir į vandens garų koncentracijos mišinyje perskaičiavimą pagal bandymo metu laukiamą koncentraciją. NO patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos normalaus darbinio diapazono skalės, leidžiamos per (H)CLD, ir NO koncentracijos vertė užrašoma kaip D. NO dujos kambario temperatūroje barbotuojamos į vandenį, leidžiamos per (H)CLD, ir gauta NO koncentracijos vertė užrašoma kaip C. Nustatoma vandens temperatūra ir užrašoma kaip F. Turi būti nustatytas mišinio sočiųjų garų slėgis, kuris atitinka barboterio vandens temperatūrą (F), ir jis užrašomas kaip G. Vandens garų koncentracija mišinyje (%) apskaičiuojama pagal formulę:
ir užrašoma kaip H. Numatyta praskiestų NO matuojamųjų dujų mišinio (vandens garuose) koncentracija apskaičiuojama taip:
De = D x 
ir užrašoma kaip De. Jei tai dyzelinių variklių išmetamieji teršalai, padarius prielaidą, kad degalų H/C atomų santykis yra 1,8: 1, didžiausia bandyme tikėtina išmetamų vandens garų koncentracija (%) įvertinama, pagal didžiausią CO2 koncentraciją išmetamosiose dujose arba pagal neskiestų CO2 patikros dujų koncentraciją (A, kaip išmatuota 1.9.2.1 skirsnyje) taikant formulę:
Hm = 0,9 x A
ir užrašoma kaip Hm.
Gesimas vandenyje apskaičiuojamas taip:
% H2O gesimas = 100 x 
ir turi sudaryti ne daugiau kaip 3 proc. visos skalės.
De: numatyta praskiesto NO koncentracija (ppm)
C: praskiesto NO koncentracija (ppm)
Hm: aukščiausia vandens garų koncentracija (%)
H: faktinė vandens garų koncentracija (%)
Pastaba: Svarbu, kad NO matuojamųjų dujų mišinyje NO2 koncentracija, reikalinga šiam patikrinimui atlikti, būtų žemiausia, kadangi gesimo apskaičiavimuose nebuvo atsižvelgta į NO2 absorbciją vandenyje.
1.10. Kalibravimo intervalas
Analizatoriai kalibruojami pagal 1.5 papunktį ne rečiau kaip kas trys mėnesiai arba kai sistema taisoma arba keičiama, o tai galėtų turėti įtakos kalibravimui.
1.11. Papildomi kalibravimo reikalavimai natūralių išmetamųjų dujų matavimams darant NRTC bandymą
1.11.1. Analizės sistemos atsako trukmės patikra
Sistemos nustatomieji parametrai atsako trukmei įvertinti turi būti tiksliai tokie patys, kaip darant bandymo matavimus (t. y. slėgis, srauto vertės, filtrų analizatoriuose nustatymas ir visi kiti atsako trukmę įtakojantys veiksniai). Atsako trukmė nustatoma dujų tiekimo perjungimą darant tiesiogiai ėminio zondo įėjime. Dujų pakeitimas turi būti daromas mažiau kaip per 0,1 s. Bandymui naudojamų dujų koncentracijos pokytis turi sudaryti bent 60 % visos skalės
Turi būti užrašomas kiekvieno atskiro dujų komponento koncentracijos kitimas. Atsako trukmė apibrėžiama, kaip laiko skirtumas tarp dujų tiekimo įjungimo ir atitinkamo užrašomos koncentracijos pokyčio. Sistemos atsako trukmę (t90) sudaro vėlavimo pasiekti matavimo detektorių trukmė ir detektoriaus signalo kilimo trukmė. Vėlavimo trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pakeitimo (t0) iki atsakas pasiekia 10 % galutinio rodmens (t10). Kilimo trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo 10 % galutinio rodmens atsako iki 90 % atsako (t90–t10).
Reguliuojant analizatoriaus ir išmetamųjų dujų srauto signalų laiką, kai matuojamos natūralios išmetamosios dujos, transformacijos trukmė apibrėžiama kaip laikas nuo pakeitimo (t0) iki 50 % galutinio rodmens atsako (t50).
Sistemos atsako trukmė turi būti ≤ 10 s, o kilimo trukmė ≤ 2,5 s visiems ribojamiems komponentams (CO, NOx, HC) ir visuose naudojamuose diapazonuose.
1.11.2. Bandomųjų dujų analizatoriaus kalibravimas išmetamųjų dujų srautui matuoti
Analizatorius bandomųjų dujų koncentracijai matuoti, jei jos naudojamos, turi būti kalibruojamas pagal etalonine dujas.
Kalibravimo kreivė turi būti gaunama bent pagal 10 kalibravimo taškų (išskyrus nulį), išdėstytų taip, kad pusės kalibravimo taškų vertės būtų 4 %–20 % visos analizatoriaus skalės vertės, o likusiųjų vertė būtų 20 %–100 % visos skalės vertės. Kalibravimo kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą.
Skalės 20 % – 100 % intervale kalibravimo kreivės ir kiekvieno kalibravimo taško vardinė vertė turi nesiskirti daugiau kaip ± 1 % visos skalės vertės. Be to, visos skalės 4 %–20 % intervale kalibravimo kreivė turi nesiskirti daugiau kaip ± 2 % rodmens vardinės vertės.
Prieš bandymą turi būti tikrinamas analizatoriaus nulis ir diapazonas, naudojant nulio nustatymo dujas ir patikros dujas, kurių vardinė koncentracijos vertė yra didesnė kaip 80 % visos analizatoriaus skalės vertės.
2. KIETŲJŲ DALELIŲ MATAVIMO SISTEMOS KALIBRAVIMAS
2.1. Įvadas
Kiekviena sudedamoji dalis kalibruojama taip dažnai, kaip tai reikalinga, kad ji atitiktų šio standarto reikalavimus. Naudotinas kalibravimo metodas – tai šioje dalyje III priedo 1 priedėlio 1.5 punkte ir VI priede nurodytoms sudedamosioms dalims apibūdintas metodas.
2.2. Srauto matavimas
Dujinių srauto matuoklių arba srauto matavimo prietaisų kalibravimas turi būti atliekamas nacionaliniuose ir (arba) tarptautiniuose standartuose.
Didžiausia išmatuotos vertės rodmenų paklaida – 2 proc.
Jei naudojamos dalies srauto praskiedimo sistemos, reikia kreipti ypatingą dėmesį į ėminio srauto GSE tikslumą, jei srautas nematuojamas tiesiogiai, bet nustatomas matuojant srautų skirtumą:
GSE = GTOTW – GDILW
Šiuo atveju GTOTW ir GDILW ± 2 % tikslumo nepakanka, norint garantuoti priimtiną GSE. tikslumą. Jei dujų srautas nustatomas matuojant srautų skirtumą, didžiausia skirtumo paklaida turi būti tokia, kad GSE tikslumas būtų ± 5 %, kai praskiedimo santykis yra mažesnis kaip 15. Tikslumas gali būti apskaičiuotas imant kiekvieno prietaiso vidutinę kvadratinę paklaidą.
2.3. Praskiedimo santykio tikrinimas
Jeigu naudojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos be EGA (VI priedo 1.2.1.1 papunktis), tikrinamas kiekvieno naujai įmontuoto įrenginio praskiedimo santykis, kai variklis veikia, ir atliekami ir CO2, ir NOx koncentracijų matavimai natūraliose ir praskiestose išmetamosiose dujose.
Matuojamas praskiedimo santykis turi neviršyti 10 proc. nuo apskaičiuojamo praskiedimo santykio iš CO2 arba NOx koncentracijų matavimo.
2.4. Dalinio srauto sąlygų tikrinimas
Tikrinamas išmetamųjų dujų greičio ir slėgio svyravimų diapazonas ir atitinkamais atvejais suderinamas pagal VI priedo 1.2.1.1 papunkčio EP reikalavimus.
2.5. Kalibravimo dažnumas
Srauto matavimo prietaisai kalibruojami ne rečiau kaip kas trys mėnesiai arba kai sistemoje daromi pakeitimai, galintys turėti įtakos kalibravimui.
2.6. Papildomi kalibravimo reikalavimai dalies srauto praskiedimo sistemoms
2.6.1. Periodinis kalibravimas
Jei ėminio dujų srautas yra nustatomas matuojant srautų skirtumą, srautmatis arba srauto matavimo aparatūra turi būti kalibruojama taikant vieną iš toliau pateiktų metodikų, kad srautas per zondą GSE į tunelį atitiktų tikslumo reikalavimus, nurodytus 1 priedėlio 2.4 skirsnyje.
GDILW srautmatis nuosekliai jungiamas su GTOTW srautmačiu, dviejų srautmačių skirtumas kalibruojamas bent pagal penkis nustatymo taškus, srauto vertes tolygiai paskirsčius tarp bandymui naudojamos mažiausios GDILW vertės ir GTOTW vertės. Praskiedimo tunelį galima apeiti.
Kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su GTOTW srautmačiu ir tikrinamas bandyme naudojamos vertės tikslumas. Toliau kalibruotas masės srauto įtaisas nuosekliai jungiamas su GDILW srautmačiu ir tikrinamas tikslumas bent pagal penkis nustatymo taškus, atitinkančius praskiedimo santykį nuo 3 iki 50, palyginti su bandymui naudojamu GTOTW.
Tiekimo vamzdis TT atjungiamas nuo išmetimo vamzdžio ir prie tiekimo vamzdžio prijungiamas kalibruotas srauto matavimo įtaisas, turintis intervalą, tinkamą matuoti GSE. Tuomet nustatoma bandymui naudojama GTOTW vertė ir paeiliui nustatomos bent penkios GDILW vertės, atitinkančios praskiedimo santykį q nuo 3 iki 50. Kitaip galima naudoti kalibruotą srauto kanalą ir apeiti tunelį, tačiau per atitinkamus matuoklius užtikrinamas visas ir praskiedimo oro srautas, kaip darant tikrąjį bandymą.
Bandomosios dujos tiekiamos į tiekimo vamzdį TT. Šios bandomosios dujos gali būti išmetamųjų dujų komponentas, pvz., CO2 arba NOx. Praskiedus tunelyje, matuojamas bandomųjų dujų komponentas. Tai turi būti daroma penkiems praskiedimo santykiams nuo 3 iki 50. Ėminio srauto tikslumas nustatomas pagal praskiedimo santykį q:
GSE = GTOTW/q
Norint garantuoti GSE tikslumą, reikia atsižvelgti į analizatorių tikslumą.
2.6.2. Anglies srauto patikra
Matavimo ir kontrolės problemoms nustatyti ir tinkamam dalies srauto praskiedimo sistemos veikimui patikrinti labai rekomenduojama tikrinti anglies srautą, naudojant tikrąsias išmetamąsias dujas. Anglies srauto patikra turėtų būti daroma bent kiekvieną kartą įrengus naują variklį arba padarius kokį nors reikšmingą bandymo kameros konfigūracijos pakeitimą.
Variklis turi dirbti esant apkrovai, atitinkančiai didžiausią sukimo momentą ir apsisukimų dažnį, arba kokiu nors kitu stacionariuoju režimu, kuriuo dirbant gaunama 5 % arba daugiau CO2. Dalies srauto praskiedimo sistema turi veikti, naudojant praskiedimo faktorių maždaug nuo 15 iki 1.
2.6.3. Patikra prieš bandymą
Dvi valandos prieš bandymą daroma ši patikra:
Kalibravimui taikytu metodu tikrinamas srautmačių tikslumas bent dviejuose taškuose, įskaitant srauto GDILW vertes, kurios atitinka praskiedimo santykį nuo 5 iki 15 bandyme naudotai GTOTW vertei.
Jei pagal pirmiau aprašytos kalibravimo metodikos duomenis galima įrodyti, kad srautmačio kalibravimas yra pastovus ilgesnį laiką, patikros prieš bandymą galima nedaryti.
2.6.4. Transformacijos trukmės nustatymas
Sistemos nustatomieji parametrai transformacijos trukmei įvertinti turi atitikti matavimų darant bandymą parametrus. Transformacijos trukmė nustatoma šiuo metodu:
Nepriklausomas etaloninis srautmatis, kurio matavimo intervalas atitinka srautą per zondą, nuosekliai ir arti jungiamas su zondu. Šio srautmačio transformacijos trukmė turi būti mažesnė kaip 100 ms, esant srauto pokyčio dydžiui, naudojamam atsako trukmei matuoti, ir srautmatis turi pakankamai mažai riboti srautą, kad nebūtų jaučiama įtaka dinaminėms dalies srauto praskiedimo sistemos charakteristikoms, ir atitikti gerą inžinerinę praktiką.
Į dalies srauto praskiedimo sistemą įleidžiamas išmetamųjų dujų srautas keičiamas pakopomis (arba oro srautas, jei skaičiuojamas išmetamųjų dujų srautas) nuo mažo srauto iki bent 90 % visos skalės. Pakopinio keitimo paleidimo įtaisas turėtų atitiktį įtaisą, naudojamą išankstiniam reguliavimui pradėti darant tikrąjį bandymą. Išmetamųjų dujų srauto pakopinio keitimo impulsas ir srautmačio atsakas turi būti užrašomas ne mažesniu kaip 10 Hz dažniu.
Pagal šiuos duomenis apskaičiuojama dalies srauto praskiedimo sistemos transformacijos trukmė, kuri apibrėžiama kaip laikas nuo pakopinio keitimo impulso pradžios iki taško, atitinkančio 50 % srautmačio atsako. Panašiu būdu turi būti nustatoma dalies srauto praskiedimo sistemos GSE signalo ir išmetamųjų dujų srautmačio GEXHW signalo transformacijos trukmė. Šie signalai yra naudojami regresijos analizei po kiekvieno bandymo (1 priedėlio 2.4 skirsnis).
Apskaičiavimas turi būti kartojamas bent penkiems didėjimo ir mažėjimo impulsams, o rezultatai suvidurkinami. Iš šios vertės atimama etaloninio srautmačio vidinės transformacijos trukmė (< 100 ms). Tai yra dalies srauto praskiedimo sistemos „išankstinė“ vertė, kuri taikoma pagal 1 priedėlio 2.4 skirsnį.
3. CVS SISTEMOS KALIBRAVIMAS
3.1. Bendrosios nuostatos
CVS sistema kalibruojama naudojant tikslų srautmatį ir priemones darbinėms sąlygoms keisti.
Srautas per sistemą matuojamas esant skirtingiems srauto naudojamiems dydžiams, o sistemos kontroliniai parametrai išmatuojami ir susiejami su srautu.
Galima naudoti įvairių tipų srautmačius, pvz., kalibruotą venturi srautmatį, kalibruotą laminarinio srauto srautmatį, kalibruotą turbininį matuoklį.
3.2. Tūrinio siurblio (PDP) kalibravimas
Visi su siurbliu susiję parametrai turi būti matuojami vienu metu su kalibravimo venturi, kuris su siurbliu sujungtas nuosekliai, parametrais. Brėžiama apskaičiuoto srauto (m3/min, esant siurblio įsiurbimo angoje absoliutaus slėgio ir temperatūros sąlygoms) priklausomybė nuo koreliacinės funkcijos, kuri yra tam tikros siurblio parametrų derinio vertė. Nustatoma tiesės lygtis, kuri susieja siurblio srautą ir koreliacinę funkciją. Jei CVS pavara yra kelių apsisukimų dažnių, turi būti kalibruojamas kiekvienas naudojamas diapazonas.
Kalibruojant turi būti užtikrintas temperatūros pastovumas.
Visų kalibravimo venturi ir CVS siurblio jungčių ir vamzdžių protekis turi būti mažesnis kaip 0,3 % mažiausio srauto dydžio (didžiausio ribojimo ir mažiausio PDP apsisukimų dažnio taškas).
3.2.1. Duomenų analizė
Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 6 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (Qs) m3/min normalioms sąlygoms. Oro srautas toliau perskaičiuojamas į siurblio srautą (V0), kuris apskaičiuojamas m3/apsisukimui, esant absoliučiam slėgiui ir absoliučiai temperatūrai siurblio įsiurbimo angoje, pagal šią lygtį:
,
čia:
Qs – oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s),
T – temperatūra siurblio įėjime (K),
pA – absoliutusis slėgis siurblio įėjime (pB – pi) (kPa),
n – siurblio apsisukimų dažnis (s-1).
Norint įvertinti slėgio kitimo siurblyje ir siurblio apsisukimų skaičiaus faktoriaus įtaką, apskaičiuojama koreliacijos funkcija (X0), susiejanti siurblio apsisukimų dažnį, slėgio siurblio įėjime ir išėjime skirtumą ir absoliutųjį slėgį siurblio išėjime:
X0 = 
,
čia:
Δpp – slėgių siurblio įėjime ir išėjime skirtumas (kPa),
pA – absoliutus slėgis siurblio išėjime (kPa).
Taikant mažiausių kvadratų metodą gaunama ši kalibravimo lygtis:
V0 = D0 – m × (X0)
D0 ir m yra atitinkamai atkarpa ordinačių ašyje ir krypties koeficientas – regresijos tieses apibūdinančios konstantos.
Jei CVS sistemos siurblys turi keletą apsisukimų dažnių, kalibravimo kreivės, gautos skirtingiems siurblio srautams, turi būti apytikriai lygiagrečios, o atkarpos ordinačių ašyje vertės (D0) mažėjant siurblio srauto intervalui turi didėti.
Pagal lygtį apskaičiuotos vertės turi būti lygios išmatuotai V0 vertei ± 0,5 %. Skirtingiems siurbliams m vertės skiriasi. Kietųjų dalelių įtekėjimas per tam tikrą laiką sumažina siurblio apsisukimų skaičių, tai rodo m vertės mažėjimas. Todėl siurblys turi būti kalibruojamas prieš pradedant jį naudoti, po didesnio remonto ir tuomet, kai visos sistemos tikrinimas (3.5 skirsnis) rodo, kad apsisukimų skaičiaus faktorius pakito.
3.3. Ribinio srauto venturi srautmačio (CFV) kalibravimas
CFV kalibravimas pagrįstas ribinio srauto per venturi srautmatį lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įleidžiamojoje angoje ir temperatūros funkcija, kaip parodyta toliau:
Qs = 
,
čia:
Kv – kalibravimo koeficientas,
pA – absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa),
T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K).
3.3.1. Duomenų analizė
Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienai srautą ribojančio įtaiso padėčiai (mažiausiai 8 padėtys) apskaičiuojamas oro srautas (Qs) m3/min normalioms sąlygoms. Kiekvienai srauto ribojimo padėčiai kalibravimo koeficientas apskaičiuojamas kalibravimo duomenis taikant pagal lygtį:
Kv = 
,
kurioje:
Qs – oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s),
T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K),
pA – absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa).
Norint nustatyti ribinio srauto diapazoną, brėžiamas Kv priklausomybės nuo slėgio venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje grafikas. Ribiniam (su uždaryta sklende) srautui Kv vertė yra palyginti pastovi. Kai slėgis mažėja (vakuumas didėja), srautas per venturi neribojamas, Kv mažėja, ir tai rodo, kad CFV naudojamas už leistino diapazono ribų.
Mažiausiai aštuoniuose taškuose ribinio srauto diapazone turi būti apskaičiuota vidutinė Kv vertė ir standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip ± 0,3 % vidutinės Kv vertės.
3.4. Ikigarsinio venturi (SSV) kalibravimas
SSV kalibravimas pagrįstas ikigarsinio venturi srautmačio lygtimi. Dujų srautas yra slėgio įleidžiamojoje angoje ir temperatūros, slėgio kritimo tarp SSV įleidžiamosios angos ir žiočių, kaip parodyta toliau:
Qssv = A0d2CdPA
čia:
A0 – konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys
= 0,006111 SI vienetais 
d – SSV žiočių skersmuo (m)
Cd – SSV ištekėjimo koeficientas
PA – absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa)
T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K)
r – SSV žiočių ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis = 1 – 
β – SSV žiočių skersmens d ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis = 
3.4.1. Duomenų analizė
Taikant gamintojo nurodytą metodą, pagal srautmačio rodmenis kiekvienam nustatytam srautui (mažiausiai 16 verčių) apskaičiuojamas oro srautas (QSSV) m3/min normalioms sąlygoms. Ištekėjimo koeficientas apskaičiuojamas pagal kiekvieno nustatyto srauto kalibravimo duomenis taip:
Cd = 
čia:
QSSV – oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s)
T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K)
d – SSV žiočių skersmuo (m)
r – SSV žiočių ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis = 1 –
β – SSV žiočių skersmens d ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis =
Ikigarsinio srauto intervalui nustatyti brėžiamas Cd kaip Reinoldso skaičiaus SSV žiotyse funkcijos grafikas. Re prie SSV žiočių apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Re = 
čia:
A1 – konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys
= 25,55152 
QSSV – oro srautas normaliomis sąlygomis (101,3 kPa, 273 K) (m3/s)
d – SSV žiočių skersmuo (m)
μ – dujų absoliučioji arba dinaminė klampa, apskaičiuota pagal šią formulę:
μ = 
kg/(m × s)
čia:
b = empirinė konstanta = 1,458 × 106 
S = empirinė konstanta = 110,4K
Kadangi QSSV yra naudojamas kaip įvedimo duomuo Re apskaičiuoti, apskaičiavimai turi būti pradėti kalibravimo venturi QSSV arba Cd pradine spėjama verte ir kartojami tol, kol gausime QSSV verčių sutapimą. Konvergavimo metodo tikslumas turi būti 0,1 % arba geresnis.
Cd vertės, apskaičiuotos pagal gautą kalibravimo kreivės taikymo lygtį, kiekviename kalibravimo taške turi atitikti išmatuotą Cd vertę ± 0,5 % tikslumu ne mažiau kaip šešiolikoje taškų ikigarsinio srauto srityje.
3.5. Visos sistemos tikrinimas
Bendras CVS ėminio ėmimo ir analizės sistemos tikslumas turi būti nustatytas į normaliu režimu veikiančią sistemą įleidžiant žinomos masės išmetamųjų dujų. Teršalai yra analizuojami ir masė apskaičiuojama pagal III priedo 3 priedėlio 2.4.1 skirsnį, išskyrus propaną, kuriam vietoj HC atveju taikomo faktoriaus 0,000479 taikomas faktorius 0,000472. Turi būti taikomas vienas iš šių metodų.
3.5.1. Matavimas ribinio srauto tūta
Žinomas grynųjų dujų (propano) kiekis turi būti įleidžiamas į CVS sistemą per kalibruotą ribinio srauto tūtą. Jei įsiurbimo angoje slėgis pakankamai didelis, srautas, reguliuojamas ribinio srauto tūta, nepriklauso nuo slėgio tūtos išėjime (ribinis srautas). CVS sistema turi būti naudojama kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas arba integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %.
3.5.2. Matavimas taikant gravimetrinį metodą
Propano pripildyto mažo baliono masė turi būti nustatyta ± 0,01 g tikslumu. CVS sistema turi būti naudojama kaip ir darant įprastą išmetamųjų dujų bandymą, maždaug nuo 5 iki 10 min, kai į ją įpurškiamas anglies monoksidas arba propanas. Išleistų grynųjų dujų kiekis turi būti nustatomas pagal masių skirtumą. Dujų ėminys turi būti analizuojamas įprasta įranga (ėminio ėmimo maišas arba integravimo metodas) ir apskaičiuojama dujų masė. Tokiu būdu nustatyta masė turi būti lygi žinomai įleistų dujų masei ± 3 %.“
3 priedėlis
1. DUOMENŲ ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS. NRSC BANDYMAS
1.1. Duomenų apie dujinius išmetamuosius teršalus vertinimas
Dujiniams išmetamiesiems teršalams įvertinti yra apskaičiuojamas savirašio rodmenų, gautų per kiekvieno režimo paskutiniąsias 60 sekundžių, vidurkis, ir naudojamos vidutinės HC, CO, NOx ir CO2 koncentracijos (conc.), jeigu taikomas pusiausvyros metodas, kiekvieno režimo metu yra apskaičiuojamos iš savirašio rodmenų vidurkio bei atitinkamų kalibravimo duomenų. Gali būti naudojamas kitoks duomenų užrašymo būdas, jeigu garantuojama, kad bus gauti lygiaverčiai duomenys.
Vidutinės foninės koncentracijos (concd) gali būti gaunamos iš rodmenų, gautų iš maišelyje esančio praskiesto oro arba iš nepertraukiamo foninių (ne iš maišelio) rodmenų bei atitinkamų kalibravimo duomenų.
1.2. Kietųjų dalelių išmetimas
Kietosioms dalelėms vertinti kiekvienam režimui užrašomos suminės per filtrą perėjusių ėminių masės (MSAMi).
Filtrai gražinami į svėrimo kamerą ir kondicionuojami ne trumpiau kaip vieną valandą, bet ne ilgiau kaip 80 valandų, paskui sveriami. Užrašomas filtrų bruto svoris ir atimamas taros svoris (žr. III priedo 3.1 papunktį). Kietųjų dalelių masė (Mf – vieno filtro metodas; Mf, i – kelių filtrų metodas) – tai ant pirminio ir papildomo filtrų surinktų kietųjų dalelių masių suma.
Jeigu turi būti naudojama fono pataisa, užrašoma per filtrus praėjusio praskiesto oro masė (MDIL) ir kietųjų dalelių masė (Md). Jeigu atliekama daugiau negu vienas matavimas, kiekvienam atskiram matavimui turi būti apskaičiuojamas dalmuo Md/MDIL, taip pat apskaičiuojamas verčių vidurkis.
1.3. Dujinių išmetamųjų teršalų apskaičiavimas
Galutiniai ataskaitoje pateikiami bandymo rezultatai turi būti gaunami tokia seka:
1.3.1. Išmetamųjų dujų srauto nustatymas
Išmetamųjų dujų srautas (GEXHD) kiekvienam režimui nustatomas pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.1–1.2.3 papunkčius.
Naudojant viso srauto praskiedimo sistemą, suminis išmetamųjų dujų debitas (GTOTW) kiekvienam režimui nustatomas pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.4 papunktį.
1.3.2. Sausoji/drėgnoji pataisa
Naudojant GEXHD matuojama koncentracija keičiama į drėgnąją pagal tokią formulę, jeigu nėra iš karto matuota drėgname ore:
conc (drėgna) = kw x conc (sausa)
Natūralioms išmetamosioms dujoms:
Kw, r,1 = 
Praskiestoms išmetamosioms dujoms:
Kw, e,1 = 
- Kw1;
arba:
Kw, e,1 = 
Praskiedimo orui:
kw, d = 1 – kw1
kw1 = 
Hd = 
kw, a = 1 – kw2
kw2 = 
Ha = 
čia:
Ha: įleidžiamo oro absoliutusis drėgnumas, g vandens 1 kg sauso oro
Hd: praskiesto oro absoliutusis drėgnumas, g vandens 1 kg sauso oro
Rd: praskiesto oro santykinis drėgnumas, procentais
Ra: įleidžiamo oro santykinis drėgnumas, procentais
pd: praskiesto oro sočiųjų garų slėgis, kPa
pa: įleidžiamo oro sočiųjų garų slėgis, kPa
pB: suminis barometro slėgis, kPa
Pastaba.
Ha ir Hd vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
1.3.3. NOx drėgnumo koregavimas
Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija koreguojama pagal kambario oro temperatūrą ir drėgnumą, taip pat pagal šioje formulėje pateiktą koeficientą kH:
kH = 
,
čia:
Ta – įsiurbiamo oro temperatūra (K)
Ha – įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):
Ha = 
Čia:
Ra: įleidžiamo oro santykinis drėgnumas, procentais
pa: įleidžiamo oro sočiųjų garų slėgis, kPa
pB: suminis barometro slėgis, kPa
Pastaba.
Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
1.3.4. Išleidžiamųjų dujų debito apskaičiavimas
Išleidžiamųjų dujų masės debitai kiekvienam režimui apskaičiuojami taip:
b) praskiestoms išmetamosioms dujoms1:
dujosmasė = u x concc x GTOTW
čia:
concc – foninė koreguota koncentracija
concc = conc – concd x (1 – (1/DF))
DF = 13,4/(concCO2 + (concCO + concHC) x 10-4)
arba
DF = 13,4/concCO2.
Drėgmės koeficientai u taikomi pagal 4 lentelę:
4 lentelė. Įvairių drėgnų teršalų komponentų koeficiento u vertės
| Dujos |
u |
Koncentracija |
| NOx |
0,001587 |
ppm |
| CO |
0,000966 |
ppm |
| HC |
0,000479 |
ppm |
| CO2 |
15,19 |
% |
HC tankis pagrįstas vidutiniu anglies ir vandenilio santykiu 1: 1,85.
1.3.5. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas
Savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas visoms atskiroms sudedamosioms dalims taip:
atskiros dujos = 
čia Pi = Pm, i + PAF, i
Šiuose apskaičiavimuose naudoti svorio koeficientai ir režimų skaičius n yra paimti iš III priedo 3.7.1 papunkčio.
1.4. Išmetamų kietųjų dalelių kiekio apskaičiavimas
Išmetamų kietųjų dalelių kiekis apskaičiuojamas taip:
1.4.1. Kietųjų dalelių drėgnumo patikslinimo koeficientas
Kadangi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, kietųjų dalelių masės debitas, atsižvelgiant į aplinkos oro drėgnumą, patikslinamas šioje formulėje pateiktu koeficientu Kp:
Kp = 1/(1 + 0,0133 x (Ha – 10,71)
Ha: įsiurbiamo oro drėgnumas vandens gramais kilogramui sauso oro
Ha = 
Ra: įsiurbiamo oro santykinis drėgnumas, procentais
pa: įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis, kPa
pB: suminis barometro slėgis, kPa
Pastaba.
Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
1.4.2. Dalinio srauto praskiedimo sistema
Galutiniai ataskaitoje pateikiami bandymo duomenys apie išmetamų kietųjų dalelių kiekį yra gaunami tokiais etapais. Kadangi galima naudoti įvairius praskiedimo santykio kontrolės būdus, skirtingais apskaitos metodais apskaičiuojamas lygiavertis praskiestų išmetamųjų dujų debitas GEDF. Visuose apskaičiavimuose remiamasi vidutinėmis atskirų režimų i vertėmis, gautomis ėminių ėmimo metu.
1.4.2.1. Izokinetinės sistemos
GEDFW, i = GEXHW, i x q1
arba
VEDFWa = V EXHWa x q1
,
čia r atitinka izokinetinio zondo Ap ir išmetamųjų dujų vamzdžio Ar skerspjūvių santykį:
r = 
1.4.2.2. Sistemos su CO2 ir NOx koncentracijų matavimu
GEDFW, i = GEXHW, i x q1
q1 = 
čia:
ConcE = žymėtųjų dujų koncentracija sausame ore natūraliose išmetamosiose dujose
ConcD = žymėtųjų dujų koncentracija sausame ore praskiestose išmetamosiose dujose
ConcA = žymėtųjų dujų koncentracija sausame ore praskiedimo ore
Sausame ore matuojama koncentracija paverčiama į matuojamą drėgname ore pagal šio priedėlio 1.3.2 papunktį.
1.4.2.3 Sistemos su CO2 matavimu ir anglies pusiausvyros metodu
G EDFWa = 
,
čia:
CO2D = praskiestų išmetamųjų dujų CO2 koncentracija
CO2A = praskiedimo oro CO2 koncentracija
(koncentracijos tūrio procentais drėgname ore)
Ši lygtis pagrįsta anglies pusiausvyros prielaida (į variklį patenkantys anglies atomai išmetami kaip CO2) ir gaunama tokiais etapais:
GEDFW, i = GEXHW, i x qi
ir
| qi = |
206,5 × GFUEL, i |
| GEXHW, i ×(CO2D, i – CO2A, i) |
1.4.3. Viso srauto praskiedimo sistema
Galutiniai ataskaitoje pateikiami duomenys apie išmetamų kietųjų dalelių kiekį yra gaunami tokiais etapais.
Visuose apskaičiavimuose remiamasi vidutinėmis atskirų režimų (i) vertėmis, gautomis ėminių ėmimo metu.
GEDFW, i = GTOTW, i
1.4.4. Kietųjų dalelių masės debito apskaičiavimas
Kietųjų dalelių masės debitas apskaičiuojamas taip:
Taikant vieno filtro metodą:
čia:
(GEDFW)aver per visą bandymo ciklą nustatomi sudedant vidutines atskirų režimų vertes ėminių ėmimo metu:
(GEDFW)aver = 
MSAM = 
čia i = 1, … n
Taikant kelių filtrų metodą:
PTmasė, i = 
čia i = 1, … n
Kietųjų dalelių masės debitui foninė pataisa gali būti tikslinama taip:
Taikant vieno filtro metodą:
PTmasė = 
Jeigu atliekama daugiau negu vienas matavimas, (Md/MDIL) atitinkamai pakeičiami (Md/MDIL)aver.
DF = 
Arba
DF = 13,4/concCO2
Kelių filtrų metodui:
PTmass = 
Jeigu atliekama daugiau negu vienas matavimas, (Md/MDIL) atitinkamai pakeičiami (Md/MDIL)aver.
DF =
arba
DF = 13,4/concCO2
1.4.5. Savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas
Savitasis išmetamųjų kietųjų dalelių kiekis PT (g/kWh) apskaičiuojamas taip[17]:
Taikant vieno filtro metodą:
PT = 
Taikant kelių filtrų metodą:
PT = 
1.4.6. Efektyvusis svorio koeficientas
Vieno filtro metodui efektyvusis svorio koeficientas WFE, I kiekvienam režimui apskaičiuojamas taip:
WFE, i = 
čia i = 1, … n
Efektyviųjų svorio koeficientų vertė yra svorio koeficientų, pateiktų III priedo 3.7.1 papunktyje, neviršijant 0,005 (absoliučiąja verte).
2. DUOMENŲ ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS (NRTC BANDYMAS)
Išmetamų teršalų kiekiui per NRTC ciklą įvertinti taikomi du matavimo metodai, aprašyti šiame skirsnyje:
- dujiniai komponentai matuojami natūraliose išmetamosiose dujose tikruoju laiku, o kietosios dalelės nustatomos naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą,
- dujiniai komponentai ir kietosios dalelės nustatomos naudojant viso srauto praskiedimo sistemą (CVS sistemą).
2.1. Dujinių teršalų natūraliose išmetamosiose dujose ir kietųjų dalelių apskaičiavimas naudojant dalies srauto praskiedimo sistemą
2.1.1. Įvadas
Momentiniai dujinių komponentų koncentracijos signalai naudojami išmetamų teršalų masei apskaičiuoti, dauginant iš momentinio išmetamų teršalų masės srauto. Išmetamų teršalų masės srautas gali būti matuojamas tiesiogiai arba apskaičiuotas, taikant metodus, aprašytus III priedo 1 priedėlio 2.2.3 skirsnyje (įsiurbiamo oro srauto ir degalų srauto matavimas, bandomųjų dujų metodas, įsiurbimo oro srauto ir oro bei degalų santykio matavimo metodas). Ypatingą dėmesį būtina atkreipti į skirtingų prietaisų atsako trukmės vertes. Į šiuos skirtumus turi būti atsižvelgta darant signalų laikinį derinimą.
Nustatant kietąsias daleles, išmetamų teršalų masės srauto signalai naudojami dalies srauto praskiedimo sistemai kontroliuoti, kad būtų paimtas išmetamų teršalų masės srautui proporcingas ėminys. Proporcingumo kokybė tikrinama taikant ėminio ir išmetamų teršalų srauto regresijos analizę, kaip aprašyta III priedo 1 priedėlio 2.4 skirsnyje.
2.1.2. Dujinių komponentų nustatymas
2.1.2.1. Išmetamų teršalų masės srauto apskaičiavimas
Teršalų masė Mgas (g/bandymui) nustatoma, apskaičiuojant momentinę išmetamų teršalų masę pagal teršalų koncentraciją natūraliose išmetamosiose dujose, 4 lentelėje pateiktas u vertes (dar žr. 1.3.4 skirsnį), išmetamų teršalų masės srautą, atsižvelgus į transformacijos trukmę, ir integruojant momentines vertes visam ciklui. Geriau būtų matuoti drėgnų dujų koncentracijos vertes. Jei matuojamos sausos dujos, prieš darant bet kuriuos tolesnius apskaičiavimus, momentinėms koncentracijos vertėms taikoma toliau pateikta perskaičiavimo iš sausų į drėgnas dujas pataisa.
4 lentelė. Įvairių drėgnų teršalų komponentų koeficiento u vertės
| Dujos |
u |
Koncentracija |
| NOx |
0,001587 |
ppm |
| CO |
0,000966 |
ppm |
| HC |
0,000479 |
ppm |
| CO2 |
15,19 |
% |
HC tankis pagrįstas vidutiniu anglies ir vandenilio atomų santykiu 1: 1,85.
Taikoma ši formulė:
Mgas = 
(g/bandymui)
čia:
u – išmetamųjų dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis
conci – atitinkamo komponento momentinė koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose (ppm)
GEXHW, i – momentinis išmetamų teršalų masės srautas (kg/s)
f – duomenų rinkimo dažnis (Hz)
n – matavimų skaičius
Apskaičiuojant NOx koncentraciją turi būti naudojamas drėgmės pataisos faktorius kH, kaip aprašyta toliau.
Išmatuota momentinė koncentracija turi būti perskaičiuojama į drėgnų dujų koncentraciją, kaip aprašyta toliau, jei nebuvo matuojamos drėgnos dujos.
2.1.2.2. Pataisa sausoms (drėgnoms) dujoms
Jei matuojama sausų dujų momentinė koncentracija, ji turi būti perskaičiuojama drėgnoms dujoms pagal šias formules:
concdrėgnų = kw × concsausų
čia:
Kw, r,1 = 
,
kai
kw2 = 
čia:
concCO2 – sauso CO2 koncentracija (%)
concCO – sauso CO koncentracija (%)
Ha – įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro)
Ha = 
Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)
pa – įsiurbiamo oro soties garų slėgis (kPa)
pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)
Pastaba.
Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
2.1.2.3. NOx drėgmės ir temperatūros pataisa
Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro temperatūros ir drėgmės daroma taikant faktorius, apskaičiuojamus pagal šią formulę:
kH =
čia:
Ta – įsiurbiamo oro temperatūra (K)
Ha – įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):
Ha =
čia:
Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)
pa – įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)
pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)
Pastaba.
Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
2.1.2.4. savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas
kiekvieno atskiro komponento savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas taip:
Atskiros dujos 
;
čia:
Mduj,šalt – per šalto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g);
Mduj,karšt – per karšto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g);
Wakt,šalt – tikrasis darbo ciklas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh);
Wakt,karšt – tikrasis darbo ciklas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
Nr. D1-753, 2012-09-19, Žin., 2012, Nr. 110-5604 (2012-09-22), i. k. 112301MISAK00D1-753
2.1.3. Kietųjų dalelių nustatymas
2.1.3.1. išmetamųjų teršalų masės apskaičiavimas:
kietųjų dalelių masė MPT,šalt ir MPT,karšt (g/bandymui) apskaičiuojama vienu iš toliau pateikiamų metodų:
2.1.3.1.1.
;
čia:
MPT – MPT,šalt šalto paleidimo ciklui;
MPT – MPT,karšt karšto paleidimo ciklui;
Mf – kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg);
MEDFW – praskiestų išmetamųjų dujų vieno ciklo ekvivalentinė masė (kg);
MSAM – praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per kietųjų dalelių rinkimo filtrus, masė (kg).
Bendra praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinė vieno ciklo masė apskaičiuojama taip:
;
;
;
čia:
GEDFW,i – momentinis praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinis masės srautas (kg/s);
GEXHW,i – momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s);
qi – momentinis praskiedimo santykis;
GTOTW,i – momentinis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas per praskiedimo tunelį (kg/s);
GDILW,i – momentinis praskiedimo oro masės srautas (kg/s);
f – duomenų rinkimo dažnis (Hz);
n – matavimų skaičius;
2.1.3.1.2.
;
čia:
MPT – MPT,šalt šalto paleidimo ciklui;
MPT – MPT,karšt karšto paleidimo ciklui;
Mf – kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg);
rs – vidutinis ėminio santykis per bandymo ciklą;
čia:
;
MSE – per ciklą paimta išmetamųjų dujų masė (kg);
MEXHW – visas išmetamųjų dujų masės srautas per ciklą (kg);
MSAM – praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per kietųjų dalelių rinkimo filtrus, masė (kg);
MTOTW – praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per praskiedimo tunelį, masė (kg);
Pastaba. Naudojant viso ėminio ėmimo sistemą, MSAM ir MTOTW yra vienodos.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
2.1.3.2. Kietųjų dalelių drėgmės pataisos faktorius
Kadangi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, kietųjų dalelių masės srauto pataisos dėl oro drėgmės faktorius kp apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kp = 
čia:
Ha – įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):
Ha =
Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)
pa – įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)
pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)
Pastaba.
Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
2.1.3.3. savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas
savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas pagal šią formulę:
;
čia:
MPT,šalt – per šalto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių masė (g/bandymui);
MPT,karšt – per karšto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių masė (g/bandymui);
Kp,šalt – drėgnio pataisos koeficientas kietosioms dalelėms, išmestoms per šalto paleidimo ciklą;
Kp,karšt – drėgnio pataisos koeficientas kietosioms dalelėms, išmestoms per karšto paleidimo ciklą;
Wakt,šalt – tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh);
Wakt,karšt – tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimą ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
2.2. Dujinių ir kietųjų dalelių komponentų nustatymas, naudojant viso srauto praskiedimo sistemą
Norint apskaičiuoti išmetamų teršalų kiekį praskiestose išmetamosiose dujose, būtina žinoti praskiestų išmetamųjų dujų masės srautą. Visas praskiestų išmetamųjų dujų srautas per ciklą MTOTW (kg/bandymui) apskaičiuojamas pagal ciklui gautas matavimo vertes ir atitinkamus srauto matavimo įtaiso (V0 – PDP, KV – CFV, Cd – SSV) kalibravimo duomenis: galima taikyti atitinkamus metodus, aprašytus 2.2.1 skirsnyje. Jei visa kietųjų dalelių ėminio masė (MSAM) ir dujinių teršalų masė yra didesnė kaip 0,5 % viso CVS srauto (MTOTW), turi būti daroma CVS srauto pataisa dėl MSAM arba kietųjų dalelių ėminio srautas turi būti grąžintas į CVS prieš srauto matavimo įtaisą.
2.2.1. Praskiestų išmetamųjų dujų srauto nustatymas
PDP-CVS sistema
Jei naudojant šilumokaitį praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra palaikoma pastovi visą ciklą ± 6 K tikslumu, ciklo masės srautas apskaičiuojamas taip:
MTOTW = 1,293 × V0 × Np × (pB – p1) × 273/(101,3 × T)
čia:
MTOTW – vieno ciklo praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masė
V0 – dujų, bandymo sąlygomis pumpuojamų per vieną apsisukimą, tūris (m3/aps)
Np – suminis siurblio per bandymą padarytų apsisukimų skaičius
pB – atmosferos slėgis bandymo kameroje (kPa)
p1 – slėgio siurblio įleidžiamojoje angoje sumažėjimas, palyginti su atmosferos (kPa)
T – ciklo vidutinė praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra siurblio įleidžiamojoje angoje (K)
Jei naudojama sistema su srauto kompensavimu (t. y. be šilumokaičio), apskaičiuojama momentinė išmetamųjų dujų masė ir ji integruojama visam ciklui. Šiuo atveju momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė apskaičiuojama taip:
MTOTW, i = 1,293 × V0 × Np, i × (pB – p1) × 273/(101,3 × T)
čia:
Np, i – suminis siurblio apsisukimų skaičius per laiko atkarpą
CFV-CVS sistema
Jei naudojant šilumokaitį praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra palaikoma pastovi visą ciklą ± 11 K tikslumu, ciklo masės srautas apskaičiuojamas taip:
mtotw = 1,293 × t × Kv × pA/T0,5
čia:
MTOTW – vieno ciklo praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masė
t – ciklo trukmė (s)
KV = kritinio srauto venturi srautmačio kalibravimo koeficientas normaliomis sąlygomis,
pA – absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa)
T – absoliučioji temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K)
Jei naudojama sistema su srauto kompensavimu (t. y. be šilumokaičio), apskaičiuojama momentinė išmetamųjų dujų masė ir ji integruojama visam ciklui. Šiuo atveju momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė apskaičiuojama taip:
mtotw = 1,293 × Δti × Kv × pA/T0,5
čia:
Δti – laiko intervalas (-ai)
SSV-CVS sistema
Jei naudojant šilumokaitį praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra palaikoma pastovi visą ciklą ± 11 K tikslumu, ciklo masės srautas apskaičiuojamas taip:
MTOTW = 1,293 × Qssv
čia:
Qssv = A0d2CdPA
A0 – konstantų ir perskaičiavimo faktorių rinkinys
= 0,006111 SI vienetais
d – SSV žiočių skersmuo (m)
Cd – SSV ištekėjimo koeficientas
PA – absoliutusis slėgis venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (kPa)
T – temperatūra venturi srautmačio įleidžiamojoje angoje (K)
r – SSV žiočių ir įleidžiamosios angos absoliučiojo statinio slėgio santykis = 1 –
β – SSV žiočių skersmens d ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis =
Jei naudojama sistema su srauto kompensavimu (t. y. be šilumokaičio), apskaičiuojama momentinė išmetamųjų dujų masė ir ji integruojama visam ciklui. Šiuo atveju momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė apskaičiuojama taip:
MTOTW = 1,293 × Qssv× Δti
čia:
Qssv = A0d2CdPA
Δti – laiko intervalas (-ai)
Skaičiavimas tikruoju laiku pradedamas taikant pagrįstą Cd vertę, pvz., 0,98, arba pagrįsta QSSV vertę. Jei skaičiavimas pradedamas taikant QSSV, pradinė QSSV vertė turi būti naudojama Re įvertinti.
Darant visus išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymus, srauto prie SSV žiočių Reinoldso skaičius turi atitikti Reinoldso skaičių intervalą, naudojamą kalibravimo kreivei pagal 2 priedėlio 3.2 skirsnį gauti.
2.2.2. NOx drėgmės pataisa
Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro drėgmės daroma taikant faktorius, apskaičiuojamus pagal šią formulę:
kH =
čia:
Ta – oro temperatūra (K)
Ha – įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):
Ha =
čia:
Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)
pa – įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (kPa)
pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)
Pastaba.
Ha vertės gali būti gautos matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
2.2.3. Išmetamų teršalų masės srauto apskaičiavimas
2.2.3.1. Pastovaus masės srauto sistemos
Sistemoms, turinčioms šilumokaitį, teršalų masė MGAS (g/bandymui) nustatoma pagal šią lygtį:
MGAS = u × conc × MTOTW
čia:
u – išmetamųjų dujų komponento tankio ir praskiestų išmetamųjų dujų tankio santykis, kaip pateikta 2.1.2.1 punkto 4 lentelėje
conc – pataisytos vidutinės fono koncentracijos vertės ciklui, gautos integruojant (privaloma NOx ir HC) arba matuojant koncentracija maiše (ppm)
MTOTW – suminė vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė, apibrėžta 2.2.1 skirsnyje (kg)
Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro drėgmės daroma taikant faktorių kH, kaip aprašyta 2.2.2 skirsnyje.
Išmatuota sausų dujų koncentracija turi būti perskaičiuojama į drėgnų dujų koncentraciją pagal 1.3.2 skirsnį.
2.2.3.1.1. Koncentracijos verčių su fono koncentracijos pataisa nustatymas
Norint gauti tikrąsias teršalų koncentracijos vertes, iš išmatuotos koncentracijos turi būti atimta vidutinė dujinių teršalų fono koncentracija praskiedimo ore. Vidutinės fono koncentracijos vertės gali būti nustatytos taikant ėminio rinkimo maiše metodą arba nepertraukiamu matavimu ir integravimu. Turi būti taikoma ši formulė:
conc = conce – concd × (1 – (1/DF))
čia:
conc – atitinkamo teršalo koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose, padarius pataisą atitinkamo teršalo kiekiui praskiedimo ore (ppm)
conce – atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose (ppm)
concd – atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore (ppm)
DF – praskiedimo faktorius
Praskiedimo faktorius apskaičiuojamas taip:
DF = 
2.2.3.2. Sistemos su srauto kompensavimu
Sistemoms be šilumokaičio teršalų masė MGAS (g/bandymui) turi būti nustatyta apskaičiuojant momentines išmetamųjų teršalų mases ir momentines vertes integruojant visam ciklui. Be to, momentinei koncentracijos vertei turi būti taikoma pataisa fono koncentracijai. Turi būti taikoma ši formulė:
MGAS = 
(g/bandymui)
čia:
conce, i – momentinė atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiestose išmetamosiose dujose (ppm)
concd – atitinkamo teršalo koncentracija, išmatuota praskiedimo ore (ppm)
u – išmetamųjų dujų komponento tankio ir praskiestų išmetamųjų dujų tankio santykis, kaip pateikta 2.1.2.1 punkto 4 lentelėje
MTOTW, i – momentinė praskiestų išmetamųjų dujų masė (2.2.1 skirsnis) (kg)
MTOTW – suminė vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė (2.2.1 skirsnis) (kg)
DF – praskiedimo faktorius, apibrėžtas 2.2.3.1.1 punkte.
Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracijos pataisa dėl aplinkos oro drėgmės daroma taikant faktorių kH, kaip aprašyta 2.2.2 skirsnyje.
2.2.4. savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas
kiekvieno atskiro komponento savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas taip:
Atskiros dujos;
čia:
Mduj,šalt – per šalto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g);
Mduj,karšt – per karšto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g);
Wakt,šalt – tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh);
Wakt,karšt – tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
2.2.5. Kietųjų dalelių išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas
2.2.5.1.
kietųjų dalelių masė MPT,šalt ir MPT,karšt (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:
;
čia:
MPT – MPT,šalt šalto paleidimo ciklui;
MPT – MPT,karšt karšto paleidimo ciklui;
Mf – kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg);
MTOTW – bendra vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė, kaip nustatyta šio 3 priedėlio 2.2.1 punkte (kg);
MSAM – iš praskiedimo tunelio kietosioms dalėlėms rinkti paimtų praskiestų išmetamųjų dujų masė (kg);
ir
Mf – Mf,p+Mf,b, jei sveriama atskirai (mg);
Mf,p – kietųjų dalelių, surinktų ant pirminio filtro, masė (mg);
Mf,b – kietųjų dalelių, surinktų ant atsarginio filtro, masė (mg);
Jei naudojama dvigubo praskiedimo sistema, antrinio praskiedimo oro masė turi būti atimta iš visos dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų, praėjusių kietųjų dalelių filtrus, masės.
;
čia:
MTOT – dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų, praėjusių per kietųjų dalelių filtrus, masė (kg);
MSEC – antrinio praskiedimo oro masė (kg).
Jei kietųjų dalelių fono koncentracija praskiedimo ore yra nustatoma pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.4.4 punktą, kietųjų dalelių masei gali būti padaryta pataisa fono koncentracijai. Šiuo atveju kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:
;
čia:
MPT – MPT,šalt šalto paleidimo ciklui;
MPT – MPT,karšt karšto paleidimo ciklui;
Mf, MSAM, MTOTW – žr. aukščiau;
MDIL – priminio praskiedimo oro, imamo kietųjų dalelių fono koncentracijos nustatymo sistema, masė (kg);
Md – kietųjų dalelių, surinktų pirminiame praskiedimo ore fono koncentracijai nustatyti, masė (kg);
DF – praskiedimo faktorius, nustatytas šio priedėlio 2.2.3.1.1 punkte.
2.2.5.2. Kietųjų dalelių drėgmės pataisos faktorius
Kadangi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių kiekis priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, kietųjų dalelių masės srauto pataisos dėl oro drėgmės faktorius kp apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kp =
čia:
Ha – įsiurbiamo oro drėgmė (g vandens 1 kg sauso oro):
Ha =
Ra – įsiurbiamo oro santykinė drėgmė (%)
pa – įsiurbiamo oro soties garų slėgis (kPa)
pB – suminis atmosferos slėgis (kPa)
Pastaba.
Ha vertės gali būti gautos, matuojant santykinę drėgmę, kaip aprašyta pirmiau, arba rasos tašką, garų slėgį arba sauso (drėgno) termometro rodmenis ir taikant visuotinai priimtas formules.
2.2.5.3. savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas:
savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas pagal formulę:
;
čia:
MPT,šalt – per NRTC bandymo šalto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių masė (g/bandymui);
MPT,karšt – per NRTC bandymo karšto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių masė (g/bandymui);
Kp,šalt – drėgnio pataisos koeficientas kietosioms dalelėms per šalto paleidimo ciklą;
Kp,karšt – drėgnio pataisos koeficientas kietosioms dalelėms per karšto paleidimo ciklą;
Wakt,šalt – tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh);
Wakt,karšt – tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
4 priedėlis
| Laikas
(s) |
Vardinis apsisukimų dažnis (%) |
Vardinis sukimo momentas (%) |
| 1 |
0 |
0 |
| 2 |
0 |
0 |
| 3 |
0 |
0 |
| 4 |
0 |
0 |
| 5 |
0 |
0 |
| 6 |
0 |
0 |
| 7 |
0 |
0 |
| 8 |
0 |
0 |
| 9 |
0 |
0 |
| 10 |
0 |
0 |
| 11 |
0 |
0 |
| 12 |
0 |
0 |
| 13 |
0 |
0 |
| 14 |
0 |
0 |
| 15 |
0 |
0 |
| 16 |
0 |
0 |
| 17 |
0 |
0 |
| 18 |
0 |
0 |
| 19 |
0 |
0 |
| 20 |
0 |
0 |
| 21 |
0 |
0 |
| 22 |
0 |
0 |
| 23 |
0 |
0 |
| 24 |
1 |
3 |
| 25 |
1 |
3 |
| 26 |
1 |
3 |
| 27 |
1 |
3 |
| 28 |
1 |
3 |
| 29 |
1 |
3 |
| 30 |
1 |
6 |
| 31 |
1 |
6 |
| 32 |
2 |
1 |
| 33 |
4 |
13 |
| 34 |
7 |
18 |
| 35 |
9 |
21 |
| 36 |
17 |
20 |
| 37 |
33 |
42 |
| 38 |
57 |
46 |
| 39 |
44 |
33 |
| 40 |
31 |
0 |
| 41 |
22 |
27 |
| 42 |
33 |
43 |
| 43 |
80 |
49 |
| 44 |
105 |
47 |
| 45 |
98 |
70 |
| 46 |
104 |
36 |
| 47 |
104 |
65 |
| 48 |
104 |
36 |
| 49 |
101 |
62 |
| 50 |
102 |
51 |
| 51 |
102 |
50 |
| 52 |
102 |
46 |
| 53 |
102 |
41 |
| 54 |
102 |
31 |
| 55 |
89 |
2 |
| 56 |
82 |
0 |
| 57 |
47 |
1 |
| 58 |
23 |
1 |
| 59 |
1 |
3 |
| 60 |
1 |
8 |
| 61 |
1 |
3 |
| 62 |
1 |
5 |
| 63 |
1 |
6 |
| 64 |
1 |
4 |
| 65 |
1 |
4 |
| 66 |
0 |
6 |
| 67 |
1 |
4 |
| 68 |
9 |
21 |
| 69 |
25 |
56 |
| 70 |
64 |
26 |
| 71 |
60 |
31 |
| 72 |
63 |
20 |
| 73 |
62 |
24 |
| 74 |
64 |
8 |
| 75 |
58 |
44 |
| 76 |
65 |
10 |
| 77 |
65 |
12 |
| 78 |
68 |
23 |
| 79 |
69 |
30 |
| 80 |
71 |
30 |
| 81 |
74 |
15 |
| 82 |
71 |
23 |
| 83 |
73 |
20 |
| 84 |
73 |
21 |
| 85 |
73 |
19 |
| 86 |
70 |
33 |
| 87 |
70 |
34 |
| 88 |
65 |
47 |
| 89 |
66 |
47 |
| 90 |
64 |
53 |
| 91 |
65 |
45 |
| 92 |
66 |
38 |
| 93 |
67 |
49 |
| 94 |
69 |
39 |
| 95 |
69 |
39 |
| 96 |
66 |
42 |
| 97 |
71 |
29 |
| 98 |
75 |
29 |
| 99 |
72 |
23 |
| 100 |
74 |
22 |
| 101 |
75 |
24 |
| 102 |
73 |
30 |
| 103 |
74 |
24 |
| 104 |
77 |
6 |
| 105 |
76 |
12 |
| 106 |
74 |
39 |
| 107 |
72 |
30 |
| 108 |
75 |
22 |
| 109 |
78 |
64 |
| 110 |
102 |
34 |
| 111 |
103 |
28 |
| 112 |
103 |
28 |
| 113 |
103 |
19 |
| 114 |
103 |
32 |
| 115 |
104 |
25 |
| 116 |
103 |
38 |
| 117 |
103 |
39 |
| 118 |
103 |
34 |
| 119 |
102 |
44 |
| 120 |
103 |
38 |
| 121 |
102 |
43 |
| 122 |
103 |
34 |
| 123 |
102 |
41 |
| 124 |
103 |
44 |
| 125 |
103 |
37 |
| 126 |
103 |
37 |
| 127 |
104 |
13 |
| 128 |
104 |
0 |
| 129 |
104 |
0 |
| 130 |
103 |
0 |
| 131 |
104 |
0 |
| 132 |
104 |
0 |
| 133 |
101 |
0 |
| 134 |
102 |
0 |
| 135 |
102 |
0 |
| 136 |
102 |
0 |
| 137 |
103 |
0 |
| 138 |
104 |
0 |
| 139 |
102 |
0 |
| 140 |
104 |
0 |
| 141 |
103 |
0 |
| 142 |
104 |
0 |
| 143 |
102 |
0 |
| 144 |
103 |
0 |
| 145 |
79 |
0 |
| 146 |
51 |
0 |
| 147 |
24 |
0 |
| 148 |
13 |
0 |
| 149 |
19 |
0 |
| 150 |
45 |
0 |
| 151 |
34 |
3 |
| 152 |
14 |
3 |
| 153 |
8 |
3 |
| 154 |
15 |
3 |
| 155 |
39 |
3 |
| 156 |
39 |
3 |
| 157 |
35 |
6 |
| 158 |
27 |
6 |
| 159 |
43 |
1 |
| 160 |
14 |
13 |
| 161 |
10 |
18 |
| 162 |
15 |
21 |
| 163 |
35 |
20 |
| 164 |
60 |
42 |
| 165 |
55 |
46 |
| 166 |
47 |
33 |
| 167 |
16 |
0 |
| 168 |
0 |
27 |
| 169 |
0 |
43 |
| 170 |
0 |
49 |
| 171 |
0 |
47 |
| 172 |
2 |
70 |
| 173 |
10 |
36 |
| 174 |
28 |
65 |
| 175 |
33 |
30 |
| 176 |
36 |
0 |
| 177 |
19 |
10 |
| 178 |
1 |
18 |
| 179 |
0 |
16 |
| 180 |
1 |
3 |
| 181 |
1 |
4 |
| 182 |
1 |
5 |
| 183 |
1 |
6 |
| 184 |
1 |
5 |
| 185 |
1 |
3 |
| 186 |
1 |
4 |
| 187 |
1 |
4 |
| 188 |
1 |
6 |
| 189 |
8 |
18 |
| 190 |
20 |
51 |
| 191 |
49 |
19 |
| 192 |
41 |
13 |
| 193 |
31 |
16 |
| 194 |
28 |
21 |
| 195 |
21 |
17 |
| 196 |
31 |
21 |
| 197 |
21 |
8 |
| 198 |
0 |
14 |
| 199 |
0 |
12 |
| 200 |
3 |
8 |
| 201 |
3 |
22 |
| 202 |
12 |
20 |
| 203 |
14 |
20 |
| 204 |
16 |
17 |
| 205 |
20 |
18 |
| 206 |
27 |
34 |
| 207 |
32 |
33 |
| 208 |
41 |
31 |
| 209 |
43 |
31 |
| 210 |
37 |
33 |
| 211 |
26 |
18 |
| 212 |
18 |
29 |
| 213 |
14 |
51 |
| 214 |
13 |
11 |
| 215 |
12 |
9 |
| 216 |
15 |
33 |
| 217 |
20 |
25 |
| 218 |
25 |
17 |
| 219 |
31 |
29 |
| 220 |
36 |
66 |
| 221 |
66 |
40 |
| 222 |
50 |
13 |
| 223 |
16 |
24 |
| 224 |
26 |
50 |
| 225 |
64 |
23 |
| 226 |
81 |
20 |
| 227 |
83 |
11 |
| 228 |
79 |
23 |
| 229 |
76 |
31 |
| 230 |
68 |
24 |
| 231 |
59 |
33 |
| 232 |
59 |
3 |
| 233 |
25 |
7 |
| 234 |
21 |
10 |
| 235 |
20 |
19 |
| 236 |
4 |
10 |
| 237 |
5 |
7 |
| 238 |
4 |
5 |
| 239 |
4 |
6 |
| 240 |
4 |
6 |
| 241 |
4 |
5 |
| 242 |
7 |
5 |
| 243 |
16 |
28 |
| 244 |
28 |
25 |
| 245 |
52 |
53 |
| 246 |
50 |
8 |
| 247 |
26 |
40 |
| 248 |
48 |
29 |
| 249 |
54 |
39 |
| 250 |
60 |
42 |
| 251 |
48 |
18 |
| 252 |
54 |
51 |
| 253 |
88 |
90 |
| 254 |
103 |
84 |
| 255 |
103 |
85 |
| 256 |
102 |
84 |
| 257 |
58 |
66 |
| 258 |
64 |
97 |
| 259 |
56 |
80 |
| 260 |
51 |
67 |
| 261 |
52 |
96 |
| 262 |
63 |
62 |
| 263 |
71 |
6 |
| 264 |
33 |
16 |
| 265 |
47 |
45 |
| 266 |
43 |
56 |
| 267 |
42 |
27 |
| 268 |
42 |
64 |
| 269 |
75 |
74 |
| 270 |
68 |
96 |
| 271 |
86 |
61 |
| 272 |
66 |
0 |
| 273 |
37 |
0 |
| 274 |
45 |
37 |
| 275 |
68 |
96 |
| 276 |
80 |
97 |
| 277 |
92 |
96 |
| 278 |
90 |
97 |
| 279 |
82 |
96 |
| 280 |
94 |
81 |
| 281 |
90 |
85 |
| 282 |
96 |
65 |
| 283 |
70 |
96 |
| 284 |
55 |
95 |
| 285 |
70 |
96 |
| 286 |
79 |
96 |
| 287 |
81 |
71 |
| 288 |
71 |
60 |
| 289 |
92 |
65 |
| 290 |
82 |
63 |
| 291 |
61 |
47 |
| 292 |
52 |
37 |
| 293 |
24 |
0 |
| 294 |
20 |
7 |
| 295 |
39 |
48 |
| 296 |
39 |
54 |
| 297 |
63 |
58 |
| 298 |
53 |
31 |
| 299 |
51 |
24 |
| 300 |
48 |
40 |
| 301 |
39 |
0 |
| 302 |
35 |
18 |
| 303 |
36 |
16 |
| 304 |
29 |
17 |
| 305 |
28 |
21 |
| 306 |
31 |
15 |
| 307 |
31 |
10 |
| 308 |
43 |
19 |
| 309 |
49 |
63 |
| 310 |
78 |
61 |
| 311 |
78 |
46 |
| 312 |
66 |
65 |
| 313 |
78 |
97 |
| 314 |
84 |
63 |
| 315 |
57 |
26 |
| 316 |
36 |
22 |
| 317 |
20 |
34 |
| 318 |
19 |
8 |
| 319 |
9 |
10 |
| 320 |
5 |
5 |
| 321 |
7 |
11 |
| 322 |
15 |
15 |
| 323 |
12 |
9 |
| 324 |
13 |
27 |
| 325 |
15 |
28 |
| 326 |
16 |
28 |
| 327 |
16 |
31 |
| 328 |
15 |
20 |
| 329 |
17 |
0 |
| 330 |
20 |
34 |
| 331 |
21 |
25 |
| 332 |
20 |
0 |
| 333 |
23 |
25 |
| 334 |
30 |
58 |
| 335 |
63 |
96 |
| 336 |
83 |
60 |
| 337 |
61 |
0 |
| 338 |
26 |
0 |
| 339 |
29 |
44 |
| 340 |
68 |
97 |
| 341 |
80 |
97 |
| 342 |
88 |
97 |
| 343 |
99 |
88 |
| 344 |
102 |
86 |
| 345 |
100 |
82 |
| 346 |
74 |
79 |
| 347 |
57 |
79 |
| 348 |
76 |
97 |
| 349 |
84 |
97 |
| 350 |
86 |
97 |
| 351 |
81 |
98 |
| 352 |
83 |
83 |
| 353 |
65 |
96 |
| 354 |
93 |
72 |
| 355 |
63 |
60 |
| 356 |
72 |
49 |
| 357 |
56 |
27 |
| 358 |
29 |
0 |
| 359 |
18 |
13 |
| 360 |
25 |
11 |
| 361 |
28 |
24 |
| 362 |
34 |
53 |
| 363 |
65 |
83 |
| 364 |
80 |
44 |
| 365 |
77 |
46 |
| 366 |
76 |
50 |
| 367 |
45 |
52 |
| 368 |
61 |
98 |
| 369 |
61 |
69 |
| 370 |
63 |
49 |
| 371 |
32 |
0 |
| 372 |
10 |
8 |
| 373 |
17 |
7 |
| 374 |
16 |
13 |
| 375 |
11 |
6 |
| 376 |
9 |
5 |
| 377 |
9 |
12 |
| 378 |
12 |
46 |
| 379 |
15 |
30 |
| 380 |
26 |
28 |
| 381 |
13 |
9 |
| 382 |
16 |
21 |
| 383 |
24 |
4 |
| 384 |
36 |
43 |
| 385 |
65 |
85 |
| 386 |
78 |
66 |
| 387 |
63 |
39 |
| 388 |
32 |
34 |
| 389 |
46 |
55 |
| 390 |
47 |
42 |
| 391 |
42 |
39 |
| 392 |
27 |
0 |
| 393 |
14 |
5 |
| 394 |
14 |
14 |
| 395 |
24 |
54 |
| 396 |
60 |
90 |
| 397 |
53 |
66 |
| 398 |
70 |
48 |
| 399 |
77 |
93 |
| 400 |
79 |
67 |
| 401 |
46 |
65 |
| 402 |
69 |
98 |
| 403 |
80 |
97 |
| 404 |
74 |
97 |
| 405 |
75 |
98 |
| 406 |
56 |
61 |
| 407 |
42 |
0 |
| 408 |
36 |
32 |
| 409 |
34 |
43 |
| 410 |
68 |
83 |
| 411 |
102 |
48 |
| 412 |
62 |
0 |
| 413 |
41 |
39 |
| 414 |
71 |
86 |
| 415 |
91 |
52 |
| 416 |
89 |
55 |
| 417 |
89 |
56 |
| 418 |
88 |
58 |
| 419 |
78 |
69 |
| 420 |
98 |
39 |
| 421 |
64 |
61 |
| 422 |
90 |
34 |
| 423 |
88 |
38 |
| 424 |
97 |
62 |
| 425 |
100 |
53 |
| 426 |
81 |
58 |
| 427 |
74 |
51 |
| 428 |
76 |
57 |
| 429 |
76 |
72 |
| 430 |
85 |
72 |
| 431 |
84 |
60 |
| 432 |
83 |
72 |
| 433 |
83 |
72 |
| 434 |
86 |
72 |
| 435 |
89 |
72 |
| 436 |
86 |
72 |
| 437 |
87 |
72 |
| 438 |
88 |
72 |
| 439 |
88 |
71 |
| 440 |
87 |
72 |
| 441 |
85 |
71 |
| 442 |
88 |
72 |
| 443 |
88 |
72 |
| 444 |
84 |
72 |
| 445 |
83 |
73 |
| 446 |
77 |
73 |
| 447 |
74 |
73 |
| 448 |
76 |
72 |
| 449 |
46 |
77 |
| 450 |
78 |
62 |
| 451 |
79 |
35 |
| 452 |
82 |
38 |
| 453 |
81 |
41 |
| 454 |
79 |
37 |
| 455 |
78 |
35 |
| 456 |
78 |
38 |
| 457 |
78 |
46 |
| 458 |
75 |
49 |
| 459 |
73 |
50 |
| 460 |
79 |
58 |
| 461 |
79 |
71 |
| 462 |
83 |
44 |
| 463 |
53 |
48 |
| 464 |
40 |
48 |
| 465 |
51 |
75 |
| 466 |
75 |
72 |
| 467 |
89 |
67 |
| 468 |
93 |
60 |
| 469 |
89 |
73 |
| 470 |
86 |
73 |
| 471 |
81 |
73 |
| 472 |
78 |
73 |
| 473 |
78 |
73 |
| 474 |
76 |
73 |
| 475 |
79 |
73 |
| 476 |
82 |
73 |
| 477 |
86 |
73 |
| 478 |
88 |
72 |
| 479 |
92 |
71 |
| 480 |
97 |
54 |
| 481 |
73 |
43 |
| 482 |
36 |
64 |
| 483 |
63 |
31 |
| 484 |
78 |
1 |
| 485 |
69 |
27 |
| 486 |
67 |
28 |
| 487 |
72 |
9 |
| 488 |
71 |
9 |
| 489 |
78 |
36 |
| 490 |
81 |
56 |
| 491 |
75 |
53 |
| 492 |
60 |
45 |
| 493 |
50 |
37 |
| 494 |
66 |
41 |
| 495 |
51 |
61 |
| 496 |
68 |
47 |
| 497 |
29 |
42 |
| 498 |
24 |
73 |
| 499 |
64 |
71 |
| 500 |
90 |
71 |
| 501 |
100 |
61 |
| 502 |
94 |
73 |
| 503 |
84 |
73 |
| 504 |
79 |
73 |
| 505 |
75 |
72 |
| 506 |
78 |
73 |
| 507 |
80 |
73 |
| 508 |
81 |
73 |
| 509 |
81 |
73 |
| 510 |
83 |
73 |
| 511 |
85 |
73 |
| 512 |
84 |
73 |
| 513 |
85 |
73 |
| 514 |
86 |
73 |
| 515 |
85 |
73 |
| 516 |
85 |
73 |
| 517 |
85 |
72 |
| 518 |
85 |
73 |
| 519 |
83 |
73 |
| 520 |
79 |
73 |
| 521 |
78 |
73 |
| 522 |
81 |
73 |
| 523 |
82 |
72 |
| 524 |
94 |
56 |
| 525 |
66 |
48 |
| 526 |
35 |
71 |
| 527 |
51 |
44 |
| 528 |
60 |
23 |
| 529 |
64 |
10 |
| 530 |
63 |
14 |
| 531 |
70 |
37 |
| 532 |
76 |
45 |
| 533 |
78 |
18 |
| 534 |
76 |
51 |
| 535 |
75 |
33 |
| 536 |
81 |
17 |
| 537 |
76 |
45 |
| 538 |
76 |
30 |
| 539 |
80 |
14 |
| 540 |
71 |
18 |
| 541 |
71 |
14 |
| 542 |
71 |
11 |
| 543 |
65 |
2 |
| 544 |
31 |
26 |
| 545 |
24 |
72 |
| 546 |
64 |
70 |
| 547 |
77 |
62 |
| 548 |
80 |
68 |
| 549 |
83 |
53 |
| 550 |
83 |
50 |
| 551 |
83 |
50 |
| 552 |
85 |
43 |
| 553 |
86 |
45 |
| 554 |
89 |
35 |
| 555 |
82 |
61 |
| 556 |
87 |
50 |
| 557 |
85 |
55 |
| 558 |
89 |
49 |
| 559 |
87 |
70 |
| 560 |
91 |
39 |
| 561 |
72 |
3 |
| 562 |
43 |
25 |
| 563 |
30 |
60 |
| 564 |
40 |
45 |
| 565 |
37 |
32 |
| 566 |
37 |
32 |
| 567 |
43 |
70 |
| 568 |
70 |
54 |
| 569 |
77 |
47 |
| 570 |
79 |
66 |
| 571 |
85 |
53 |
| 572 |
83 |
57 |
| 573 |
86 |
52 |
| 574 |
85 |
51 |
| 575 |
70 |
39 |
| 576 |
50 |
5 |
| 577 |
38 |
36 |
| 578 |
30 |
71 |
| 579 |
75 |
53 |
| 580 |
84 |
40 |
| 581 |
85 |
42 |
| 582 |
86 |
49 |
| 583 |
86 |
57 |
| 584 |
89 |
68 |
| 585 |
99 |
61 |
| 586 |
77 |
29 |
| 587 |
81 |
72 |
| 588 |
89 |
69 |
| 589 |
49 |
56 |
| 590 |
79 |
70 |
| 591 |
104 |
59 |
| 592 |
103 |
54 |
| 593 |
102 |
56 |
| 594 |
102 |
56 |
| 595 |
103 |
61 |
| 596 |
102 |
64 |
| 597 |
103 |
60 |
| 598 |
93 |
72 |
| 599 |
86 |
73 |
| 600 |
76 |
73 |
| 601 |
59 |
49 |
| 602 |
46 |
22 |
| 603 |
40 |
65 |
| 604 |
72 |
31 |
| 605 |
72 |
27 |
| 606 |
67 |
44 |
| 607 |
68 |
37 |
| 608 |
67 |
42 |
| 609 |
68 |
50 |
| 610 |
77 |
43 |
| 611 |
58 |
4 |
| 612 |
22 |
37 |
| 613 |
57 |
69 |
| 614 |
68 |
38 |
| 615 |
73 |
2 |
| 616 |
40 |
14 |
| 617 |
42 |
38 |
| 618 |
64 |
69 |
| 619 |
64 |
74 |
| 620 |
67 |
73 |
| 621 |
65 |
73 |
| 622 |
68 |
73 |
| 623 |
65 |
49 |
| 624 |
81 |
0 |
| 625 |
37 |
25 |
| 626 |
24 |
69 |
| 627 |
68 |
71 |
| 628 |
70 |
71 |
| 629 |
76 |
70 |
| 630 |
71 |
72 |
| 631 |
73 |
69 |
| 632 |
76 |
70 |
| 633 |
77 |
72 |
| 634 |
77 |
72 |
| 635 |
77 |
72 |
| 636 |
77 |
70 |
| 637 |
76 |
71 |
| 638 |
76 |
71 |
| 639 |
77 |
71 |
| 640 |
77 |
71 |
| 641 |
78 |
70 |
| 642 |
77 |
70 |
| 643 |
77 |
71 |
| 644 |
79 |
72 |
| 645 |
78 |
70 |
| 646 |
80 |
70 |
| 647 |
82 |
71 |
| 648 |
84 |
71 |
| 649 |
83 |
71 |
| 650 |
83 |
73 |
| 651 |
81 |
70 |
| 652 |
80 |
71 |
| 653 |
78 |
71 |
| 654 |
76 |
70 |
| 655 |
76 |
70 |
| 656 |
76 |
71 |
| 657 |
79 |
71 |
| 658 |
78 |
71 |
| 659 |
81 |
70 |
| 660 |
83 |
72 |
| 661 |
84 |
71 |
| 662 |
86 |
71 |
| 663 |
87 |
71 |
| 664 |
92 |
72 |
| 665 |
91 |
72 |
| 666 |
90 |
71 |
| 667 |
90 |
71 |
| 668 |
91 |
71 |
| 669 |
90 |
70 |
| 670 |
90 |
72 |
| 671 |
91 |
71 |
| 672 |
90 |
71 |
| 673 |
90 |
71 |
| 674 |
92 |
72 |
| 675 |
93 |
69 |
| 676 |
90 |
70 |
| 677 |
93 |
72 |
| 678 |
91 |
70 |
| 679 |
89 |
71 |
| 680 |
91 |
71 |
| 681 |
90 |
71 |
| 682 |
90 |
71 |
| 683 |
92 |
71 |
| 684 |
91 |
71 |
| 685 |
93 |
71 |
| 686 |
93 |
68 |
| 687 |
98 |
68 |
| 688 |
98 |
67 |
| 689 |
100 |
69 |
| 690 |
99 |
68 |
| 691 |
100 |
71 |
| 692 |
99 |
68 |
| 693 |
100 |
69 |
| 694 |
102 |
72 |
| 695 |
101 |
69 |
| 696 |
100 |
69 |
| 697 |
102 |
71 |
| 698 |
102 |
71 |
| 699 |
102 |
69 |
| 700 |
102 |
71 |
| 701 |
102 |
68 |
| 702 |
100 |
69 |
| 703 |
102 |
70 |
| 704 |
102 |
68 |
| 705 |
102 |
70 |
| 706 |
102 |
72 |
| 707 |
102 |
68 |
| 708 |
102 |
69 |
| 709 |
100 |
68 |
| 710 |
102 |
71 |
| 711 |
101 |
64 |
| 712 |
102 |
69 |
| 713 |
102 |
69 |
| 714 |
101 |
69 |
| 715 |
102 |
64 |
| 716 |
102 |
69 |
| 717 |
102 |
68 |
| 718 |
102 |
70 |
| 719 |
102 |
69 |
| 720 |
102 |
70 |
| 721 |
102 |
70 |
| 722 |
102 |
62 |
| 723 |
104 |
38 |
| 724 |
104 |
15 |
| 725 |
102 |
24 |
| 726 |
102 |
45 |
| 727 |
102 |
47 |
| 728 |
104 |
40 |
| 729 |
101 |
52 |
| 730 |
103 |
32 |
| 731 |
102 |
50 |
| 732 |
103 |
30 |
| 733 |
103 |
44 |
| 734 |
102 |
40 |
| 735 |
103 |
43 |
| 736 |
103 |
41 |
| 737 |
102 |
46 |
| 738 |
103 |
39 |
| 739 |
102 |
41 |
| 740 |
103 |
41 |
| 741 |
102 |
38 |
| 742 |
103 |
39 |
| 743 |
102 |
46 |
| 744 |
104 |
46 |
| 745 |
103 |
49 |
| 746 |
102 |
45 |
| 747 |
103 |
42 |
| 748 |
103 |
46 |
| 749 |
103 |
38 |
| 750 |
102 |
48 |
| 751 |
103 |
35 |
| 752 |
102 |
48 |
| 753 |
103 |
49 |
| 754 |
102 |
48 |
| 755 |
102 |
46 |
| 756 |
103 |
47 |
| 757 |
102 |
49 |
| 758 |
102 |
42 |
| 759 |
102 |
52 |
| 760 |
102 |
57 |
| 761 |
102 |
55 |
| 762 |
102 |
61 |
| 763 |
102 |
61 |
| 764 |
102 |
58 |
| 765 |
103 |
58 |
| 766 |
102 |
59 |
| 767 |
102 |
54 |
| 768 |
102 |
63 |
| 769 |
102 |
61 |
| 770 |
103 |
55 |
| 771 |
102 |
60 |
| 772 |
102 |
72 |
| 773 |
103 |
56 |
| 774 |
102 |
55 |
| 775 |
102 |
67 |
| 776 |
103 |
56 |
| 777 |
84 |
42 |
| 778 |
48 |
7 |
| 779 |
48 |
6 |
| 780 |
48 |
6 |
| 781 |
48 |
7 |
| 782 |
48 |
6 |
| 783 |
48 |
7 |
| 784 |
67 |
21 |
| 785 |
105 |
59 |
| 786 |
105 |
96 |
| 787 |
105 |
74 |
| 788 |
105 |
66 |
| 789 |
105 |
62 |
| 790 |
105 |
66 |
| 791 |
89 |
41 |
| 792 |
52 |
5 |
| 793 |
48 |
5 |
| 794 |
48 |
7 |
| 795 |
48 |
5 |
| 796 |
48 |
6 |
| 797 |
48 |
4 |
| 798 |
52 |
6 |
| 799 |
51 |
5 |
| 800 |
51 |
6 |
| 801 |
51 |
6 |
| 802 |
52 |
5 |
| 803 |
52 |
5 |
| 804 |
57 |
44 |
| 805 |
98 |
90 |
| 806 |
105 |
94 |
| 807 |
105 |
100 |
| 808 |
105 |
98 |
| 809 |
105 |
95 |
| 810 |
105 |
96 |
| 811 |
105 |
92 |
| 812 |
104 |
97 |
| 813 |
100 |
85 |
| 814 |
94 |
74 |
| 815 |
87 |
62 |
| 816 |
81 |
50 |
| 817 |
81 |
46 |
| 818 |
80 |
39 |
| 819 |
80 |
32 |
| 820 |
81 |
28 |
| 821 |
80 |
26 |
| 822 |
80 |
23 |
| 823 |
80 |
23 |
| 824 |
80 |
20 |
| 825 |
81 |
19 |
| 826 |
80 |
18 |
| 827 |
81 |
17 |
| 828 |
80 |
20 |
| 829 |
81 |
24 |
| 830 |
81 |
21 |
| 831 |
80 |
26 |
| 832 |
80 |
24 |
| 833 |
80 |
23 |
| 834 |
80 |
22 |
| 835 |
81 |
21 |
| 836 |
81 |
24 |
| 837 |
81 |
24 |
| 838 |
81 |
22 |
| 839 |
81 |
22 |
| 840 |
81 |
21 |
| 841 |
81 |
31 |
| 842 |
81 |
27 |
| 843 |
80 |
26 |
| 844 |
80 |
26 |
| 845 |
81 |
25 |
| 846 |
80 |
21 |
| 847 |
81 |
20 |
| 848 |
83 |
21 |
| 849 |
83 |
15 |
| 850 |
83 |
12 |
| 851 |
83 |
9 |
| 852 |
83 |
8 |
| 853 |
83 |
7 |
| 854 |
83 |
6 |
| 855 |
83 |
6 |
| 856 |
83 |
6 |
| 857 |
83 |
6 |
| 858 |
83 |
6 |
| 859 |
76 |
5 |
| 860 |
49 |
8 |
| 861 |
51 |
7 |
| 862 |
51 |
20 |
| 863 |
78 |
52 |
| 864 |
80 |
38 |
| 865 |
81 |
33 |
| 866 |
83 |
29 |
| 867 |
83 |
22 |
| 868 |
83 |
16 |
| 869 |
83 |
12 |
| 870 |
83 |
9 |
| 871 |
83 |
8 |
| 872 |
83 |
7 |
| 873 |
83 |
6 |
| 874 |
83 |
6 |
| 875 |
83 |
6 |
| 876 |
83 |
6 |
| 877 |
83 |
6 |
| 878 |
59 |
4 |
| 879 |
50 |
5 |
| 880 |
51 |
5 |
| 881 |
51 |
5 |
| 882 |
51 |
5 |
| 883 |
50 |
5 |
| 884 |
50 |
5 |
| 885 |
50 |
5 |
| 886 |
50 |
5 |
| 887 |
50 |
5 |
| 888 |
51 |
5 |
| 889 |
51 |
5 |
| 890 |
51 |
5 |
| 891 |
63 |
50 |
| 892 |
81 |
34 |
| 893 |
81 |
25 |
| 894 |
81 |
29 |
| 895 |
81 |
23 |
| 896 |
80 |
24 |
| 897 |
81 |
24 |
| 898 |
81 |
28 |
| 899 |
81 |
27 |
| 900 |
81 |
22 |
| 901 |
81 |
19 |
| 902 |
81 |
17 |
| 903 |
81 |
17 |
| 904 |
81 |
17 |
| 905 |
81 |
15 |
| 906 |
80 |
15 |
| 907 |
80 |
28 |
| 908 |
81 |
22 |
| 909 |
81 |
24 |
| 910 |
81 |
19 |
| 911 |
81 |
21 |
| 912 |
81 |
20 |
| 913 |
83 |
26 |
| 914 |
80 |
63 |
| 915 |
80 |
59 |
| 916 |
83 |
100 |
| 917 |
81 |
73 |
| 918 |
83 |
53 |
| 919 |
80 |
76 |
| 920 |
81 |
61 |
| 921 |
80 |
50 |
| 922 |
81 |
37 |
| 923 |
82 |
49 |
| 924 |
83 |
37 |
| 925 |
83 |
25 |
| 926 |
83 |
17 |
| 927 |
83 |
13 |
| 928 |
83 |
10 |
| 929 |
83 |
8 |
| 930 |
83 |
7 |
| 931 |
83 |
7 |
| 932 |
83 |
6 |
| 933 |
83 |
6 |
| 934 |
83 |
6 |
| 935 |
71 |
5 |
| 936 |
49 |
24 |
| 937 |
69 |
64 |
| 938 |
81 |
50 |
| 939 |
81 |
43 |
| 940 |
81 |
42 |
| 941 |
81 |
31 |
| 942 |
81 |
30 |
| 943 |
81 |
35 |
| 944 |
81 |
28 |
| 945 |
81 |
27 |
| 946 |
80 |
27 |
| 947 |
81 |
31 |
| 948 |
81 |
41 |
| 949 |
81 |
41 |
| 950 |
81 |
37 |
| 951 |
81 |
43 |
| 952 |
81 |
34 |
| 953 |
81 |
31 |
| 954 |
81 |
26 |
| 955 |
81 |
23 |
| 956 |
81 |
27 |
| 957 |
81 |
38 |
| 958 |
81 |
40 |
| 959 |
81 |
39 |
| 960 |
81 |
27 |
| 961 |
81 |
33 |
| 962 |
80 |
28 |
| 963 |
81 |
34 |
| 964 |
83 |
72 |
| 965 |
81 |
49 |
| 966 |
81 |
51 |
| 967 |
80 |
55 |
| 968 |
81 |
48 |
| 969 |
81 |
36 |
| 970 |
81 |
39 |
| 971 |
81 |
38 |
| 972 |
80 |
41 |
| 973 |
81 |
30 |
| 974 |
81 |
23 |
| 975 |
81 |
19 |
| 976 |
81 |
25 |
| 977 |
81 |
29 |
| 978 |
83 |
47 |
| 979 |
81 |
90 |
| 980 |
81 |
75 |
| 981 |
80 |
60 |
| 982 |
81 |
48 |
| 983 |
81 |
41 |
| 984 |
81 |
30 |
| 985 |
80 |
24 |
| 986 |
81 |
20 |
| 987 |
81 |
21 |
| 988 |
81 |
29 |
| 989 |
81 |
29 |
| 990 |
81 |
27 |
| 991 |
81 |
23 |
| 992 |
81 |
25 |
| 993 |
81 |
26 |
| 994 |
81 |
22 |
| 995 |
81 |
20 |
| 996 |
81 |
17 |
| 997 |
81 |
23 |
| 998 |
83 |
65 |
| 999 |
81 |
54 |
| 1000 |
81 |
50 |
| 1001 |
81 |
41 |
| 1002 |
81 |
35 |
| 1003 |
81 |
37 |
| 1004 |
81 |
29 |
| 1005 |
81 |
28 |
| 1006 |
81 |
24 |
| 1007 |
81 |
19 |
| 1008 |
81 |
16 |
| 1009 |
80 |
16 |
| 1010 |
83 |
23 |
| 1011 |
83 |
17 |
| 1012 |
83 |
13 |
| 1013 |
83 |
27 |
| 1014 |
81 |
58 |
| 1015 |
81 |
60 |
| 1016 |
81 |
46 |
| 1017 |
80 |
41 |
| 1018 |
80 |
36 |
| 1019 |
81 |
26 |
| 1020 |
86 |
18 |
| 1021 |
82 |
35 |
| 1022 |
79 |
53 |
| 1023 |
82 |
|
| 1024 |
83 |
29 |
| 1025 |
83 |
32 |
| 1026 |
83 |
28 |
| 1027 |
76 |
60 |
| 1028 |
79 |
51 |
| 1029 |
86 |
26 |
| 1030 |
82 |
34 |
| 1031 |
84 |
25 |
| 1032 |
86 |
23 |
| 1033 |
85 |
22 |
| 1034 |
83 |
26 |
| 1035 |
83 |
25 |
| 1036 |
83 |
37 |
| 1037 |
84 |
14 |
| 1038 |
83 |
39 |
| 1039 |
76 |
70 |
| 1040 |
78 |
81 |
| 1041 |
75 |
71 |
| 1042 |
86 |
47 |
| 1043 |
83 |
35 |
| 1044 |
81 |
43 |
| 1045 |
81 |
41 |
| 1046 |
79 |
46 |
| 1047 |
80 |
44 |
| 1048 |
84 |
20 |
| 1049 |
79 |
31 |
| 1050 |
87 |
29 |
| 1051 |
82 |
49 |
| 1052 |
84 |
21 |
| 1053 |
82 |
56 |
| 1054 |
81 |
30 |
| 1055 |
85 |
21 |
| 1056 |
86 |
16 |
| 1057 |
79 |
52 |
| 1058 |
78 |
60 |
| 1059 |
74 |
55 |
| 1060 |
78 |
84 |
| 1061 |
80 |
54 |
| 1062 |
80 |
35 |
| 1063 |
82 |
24 |
| 1064 |
83 |
43 |
| 1065 |
79 |
49 |
| 1066 |
83 |
50 |
| 1067 |
86 |
12 |
| 1068 |
64 |
14 |
| 1069 |
24 |
14 |
| 1070 |
49 |
21 |
| 1071 |
77 |
48 |
| 1072 |
103 |
11 |
| 1073 |
98 |
48 |
| 1074 |
101 |
34 |
| 1075 |
99 |
39 |
| 1076 |
103 |
11 |
| 1077 |
103 |
19 |
| 1078 |
103 |
7 |
| 1079 |
103 |
13 |
| 1080 |
103 |
10 |
| 1081 |
102 |
13 |
| 1082 |
101 |
29 |
| 1083 |
102 |
25 |
| 1084 |
102 |
20 |
| 1085 |
96 |
60 |
| 1086 |
99 |
38 |
| 1087 |
102 |
24 |
| 1088 |
100 |
31 |
| 1089 |
100 |
28 |
| 1090 |
98 |
3 |
| 1091 |
102 |
26 |
| 1092 |
95 |
64 |
| 1093 |
102 |
23 |
| 1094 |
102 |
25 |
| 1095 |
98 |
42 |
| 1096 |
93 |
68 |
| 1097 |
101 |
25 |
| 1098 |
95 |
64 |
| 1099 |
101 |
35 |
| 1100 |
94 |
59 |
| 1101 |
97 |
37 |
| 1102 |
97 |
60 |
| 1103 |
93 |
98 |
| 1104 |
98 |
53 |
| 1105 |
103 |
13 |
| 1106 |
103 |
11 |
| 1107 |
103 |
11 |
| 1108 |
103 |
13 |
| 1109 |
103 |
10 |
| 1110 |
103 |
10 |
| 1111 |
103 |
11 |
| 1112 |
103 |
10 |
| 1113 |
103 |
10 |
| 1114 |
102 |
18 |
| 1115 |
102 |
31 |
| 1116 |
101 |
24 |
| 1117 |
102 |
19 |
| 1118 |
103 |
10 |
| 1119 |
102 |
12 |
| 1120 |
99 |
56 |
| 1121 |
96 |
59 |
| 1122 |
74 |
28 |
| 1123 |
66 |
62 |
| 1124 |
74 |
29 |
| 1125 |
64 |
74 |
| 1126 |
69 |
40 |
| 1127 |
76 |
2 |
| 1128 |
72 |
29 |
| 1129 |
66 |
65 |
| 1130 |
54 |
69 |
| 1131 |
69 |
56 |
| 1132 |
69 |
40 |
| 1133 |
73 |
54 |
| 1134 |
63 |
92 |
| 1135 |
61 |
67 |
| 1136 |
72 |
42 |
| 1137 |
78 |
2 |
| 1138 |
76 |
34 |
| 1139 |
67 |
80 |
| 1140 |
70 |
67 |
| 1141 |
53 |
70 |
| 1142 |
72 |
65 |
| 1143 |
60 |
57 |
| 1144 |
74 |
29 |
| 1145 |
69 |
31 |
| 1146 |
76 |
1 |
| 1147 |
74 |
22 |
| 1148 |
72 |
52 |
| 1149 |
62 |
96 |
| 1150 |
54 |
72 |
| 1151 |
72 |
28 |
| 1152 |
72 |
35 |
| 1153 |
64 |
68 |
| 1154 |
74 |
27 |
| 1155 |
76 |
14 |
| 1156 |
69 |
38 |
| 1157 |
66 |
59 |
| 1158 |
64 |
99 |
| 1159 |
51 |
86 |
| 1160 |
70 |
53 |
| 1161 |
72 |
36 |
| 1162 |
71 |
47 |
| 1163 |
70 |
42 |
| 1164 |
67 |
34 |
| 1165 |
74 |
2 |
| 1166 |
75 |
21 |
| 1167 |
74 |
15 |
| 1168 |
75 |
13 |
| 1169 |
76 |
10 |
| 1170 |
75 |
13 |
| 1171 |
75 |
10 |
| 1172 |
75 |
7 |
| 1173 |
75 |
13 |
| 1174 |
76 |
8 |
| 1175 |
76 |
7 |
| 1176 |
67 |
45 |
| 1177 |
75 |
13 |
| 1178 |
75 |
12 |
| 1179 |
73 |
21 |
| 1180 |
68 |
46 |
| 1181 |
74 |
8 |
| 1182 |
76 |
11 |
| 1183 |
76 |
14 |
| 1184 |
74 |
11 |
| 1185 |
74 |
18 |
| 1186 |
73 |
22 |
| 1187 |
74 |
20 |
| 1188 |
74 |
19 |
| 1189 |
70 |
22 |
| 1190 |
71 |
23 |
| 1191 |
73 |
19 |
| 1192 |
73 |
19 |
| 1193 |
72 |
20 |
| 1194 |
64 |
60 |
| 1195 |
70 |
39 |
| 1196 |
66 |
56 |
| 1197 |
68 |
64 |
| 1198 |
30 |
68 |
| 1199 |
70 |
38 |
| 1200 |
66 |
47 |
| 1201 |
76 |
14 |
| 1202 |
74 |
18 |
| 1203 |
69 |
46 |
| 1204 |
68 |
62 |
| 1205 |
68 |
62 |
| 1206 |
68 |
62 |
| 1207 |
68 |
62 |
| 1208 |
68 |
62 |
| 1209 |
68 |
62 |
| 1210 |
54 |
50 |
| 1211 |
41 |
37 |
| 1212 |
27 |
25 |
| 1213 |
14 |
12 |
| 1214 |
0 |
0 |
| 1215 |
0 |
0 |
| 1216 |
0 |
0 |
| 1217 |
0 |
0 |
| 1218 |
0 |
0 |
| 1219 |
0 |
0 |
| 1220 |
0 |
0 |
| 1221 |
0 |
0 |
| 1222 |
0 |
0 |
| 1223 |
0 |
0 |
| 1224 |
0 |
0 |
| 1225 |
0 |
0 |
| 1226 |
0 |
0 |
| 1227 |
0 |
0 |
| 1228 |
0 |
0 |
| 1229 |
0 |
0 |
| 1230 |
0 |
0 |
| 1231 |
0 |
0 |
| 1232 |
0 |
0 |
| 1233 |
0 |
0 |
| 1234 |
0 |
0 |
| 1235 |
0 |
0 |
| 1236 |
0 |
0 |
| 1237 |
0 |
0 |
| 1238 |
0 |
0 |
NRTC bandymo dinamometrinio režimo grafinis vaizdas parodytas toliau
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
3 priedo 5 priedėlis
ILGAAMŽIŠKUMO REIKALAVIMAI
1. IIIA IR IIIB ETAPŲ UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIŲ ILGAAMŽIŠKUMO TIKRINIMAS
šis priedėlis taikomas tik IIIA ir IIIB etapų uždegimo suspaudimu varikliams;
1.1. gamintojai nustato visų IIIA ir IIIB etapų variklių šeimų nusidėvėjimo faktoriaus vertę pagal kiekvieną reglamentuojamą teršalą. Tokie nusidėvėjimo faktoriai naudojami tvirtinant tipą ir atliekant gamybos linijų bandymus;
1.1.1. nusidėvėjimo faktorių bandymas atliekamas taip:
1.1.1.1. gamintojas atlieka ilgaamžiškumo bandymus, kad susikauptų tiek variklio veikimo valandų, kiek reikalaujama pagal bandymų programą, nustatytą remiantis tinkamu inžineriniu sprendimu taip, kad ji atitiktų eksploatuojamo variklio veikimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų charakteristikų blogėjimo tendenciją. Ilgaamžiškumo bandymo trukmė turėtų įprastai atitikti bent vienos ketvirtosios teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpio (EDP) ekvivalentą;
kaupiamosios eksploatavimo valandos gali būti sukauptos varikliams veikiant ant dinamometrinio bandymų stendo arba mašiną eksploatuojant faktinėmis lauko sąlygomis. Gali būti taikomi pagreitinti ilgaamžiškumo bandymai, kuriais bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programa įgyvendinama taikant didesnės apkrovos faktorių nei lauko sąlygoms įprasta apkrova. Gamintojas nustato tinkamu inžineriniu sprendimu pagrįstą greitinimo faktorių, kuris variklio ilgaamžiškumo bandymo valandų skaičių susieja su lygiaverčiu EDP valandų skaičiumi;
atliekant ilgaamžiškumo bandymą negalima remontuoti arba keisti jokių išmetamiesiems teršalams jautrių sudedamųjų dalių, nebent tai daroma pagal gamintojo rekomenduotą planinės priežiūros planą;
variklio gamintojas, remdamasis tinkamu inžineriniu sprendimu, parenka bandomąjį variklį, sistemų dalis arba sudedamąsias dalis, kurie naudojami variklių šeimos arba lygiaverte išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos technologija pagrįstų variklių šeimų išmetamųjų teršalų nusidėvėjimo faktoriams nustatyti. Taikomas kriterijus, pagal kurį išmetamųjų teršalų charakteristikų blogėjimo požiūriu bandomasis variklis turėtų atitikti variklių šeimas, kurioms tipo patvirtinimo tikslais bus taikomos gautos nusidėvėjimo faktorių vertės. Varikliai, kurių skirtingas stūmoklio skersmuo ir eiga, konfigūracija, oro reguliavimo ir degalų sistemos, išmetamųjų teršalų charakteristikų blogėjimo požiūriu gali būti laikomi lygiaverčiais, jei tokiam sprendimui priimti yra rimtas techninis pagrindas;
galima taikyti kito gamintojo gautas nusidėvėjimo faktorių vertes, jei išmetamųjų teršalų charakteristikų blogėjimo požiūriu technologijų lygiavertiškumas pagrįstai palyginamas ir yra įrodymų, kad bandymai buvo atlikti pagal nustatytus reikalavimus. Išmetamųjų teršalų kiekio bandymai atliekami pagal šiame Tvarkos apraše aprašytas bandomajam varikliui taikomas procedūras po pradinio įvažinėjimo, tačiau iki kaupiamojo eksploatavimo laikotarpio bandymo ir užbaigus ilgaamžiškumo bandymą. Be to, išmetamųjų teršalų kiekio bandymai gali būti periodiškai atliekami per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį ir nustatant nusidėvėjimo tendenciją;
1.1.1.2. įgaliota institucija neprivalo dalyvauti atliekant bandymus per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį arba išmetamųjų teršalų kiekio bandymus, kurių tikslas – nustatyti nusidėvėjimo faktorius;
1.1.1.3. nusidėvėjimo faktoriaus verčių nustatymas atliekant ilgaamžiškumo bandymus
Adityvusis nusidėvėjimo faktorius apibrėžiamas kaip vertė, gauta nustatytą išmetamųjų teršalų vertę EDP pradžioje atėmus iš išmetamųjų teršalų vertės, atitinkančios išmetamųjų teršalų charakteristiką, nustatytą EDP pabaigoje;
multiplikacinis nusidėvėjimo faktorius apibrėžiamas kaip EDP pabaigoje nustatytos išmetamųjų teršalų koncentracijos ir EDP pradžioje gautos išmetamųjų teršalų vertės dalmuo;
nustatomos atskiros kiekvienam teisės aktuose reglamentuojamam teršalui taikomų nusidėvėjimo faktorių vertės. Nustatant nusidėvėjimo faktorių vertę NOx + HC standartui, adityvusis nusidėvėjimo faktorius nustatomas pagal teršalų sumą, neatsižvelgiant į tai, kad vieno teršalo neigiama nusidėvėjimo vertė gali nekompensuoti kitam teršalui taikomos nusidėvėjimo vertės. Multiplikacinio NOx + HC nusidėvėjimo faktoriaus atveju atskiros HC ir NOx nusidėvėjimo faktorių vertės nustatomos ir atskirai taikomos apskaičiuojant pablogėjusias išmetamųjų teršalų koncentracijos vertes pagal išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatą, vėliau gautos pablogėjusios NOx ir HC vertės sudedamos, norint nustatyti atitiktį standartui;
tais atvejais, kai viso EDP bandymas nedaromas, EDP pabaigoje išmetamųjų teršalų koncentracijos vertės visam EDP nustatomos ekstrapoliuojant išmetamųjų teršalų charakteristikų blogėjimo tendenciją;
kai išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai periodiškai užregistruojami atliekant ilgaamžiškumo bandymus per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį, EDP pabaigoje išmetamųjų teršalų koncentracijos vertės nustatomos taikant standartinės statistinės analizės metodikas, pagrįstas gerąja patirtimi, galutinės teršalų vertės gali būti nustatomos atliekant statistinio patikimumo tikrinimą;
jeigu apskaičiuotoji multiplikacinio nusidėvėjimo faktoriaus vertė yra mažesnė už 1,00, o adityviojo nusidėvėjimo faktoriaus vertė turi būti mažesnė už 0,00, nusidėvėjimo faktorius turi būti lygus 1,0 arba 0,00;
1.1.1.4. gavęs įgaliotos institucijos sutikimą, gamintojas gali naudoti nusidėvėjimo faktorių vertes, nustatytas pagal rezultatus, gautus atliekant ilgaamžiškumo bandymus, kuriais siekiama nustatyti nusidėvėjimo faktorių vertes, kad būtų galima sertifikuoti kelių transporto priemonėms skirtus uždegimo suspaudimu didelės galios variklius. Tai bus leidžiama, jei egzistuos technologinis kelių transporto priemonių ir ne kelių transporto priemonių variklių šeimų lygiavertiškumas, kai sertifikuojant taikomos nusidėvėjimo faktorių vertės. Nusidėvėjimo faktorių vertės, gautos remiantis kelių transporto priemonių variklių teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo bandymų rezultatais, turi būti apskaičiuotos pagal 3 punkte apibrėžtas EDP vertes;
1.2. informacija apie nusidėvėjimo faktorius tipo patvirtinimo paraiškose:
1.2.1. jokio papildomo apdorojimo įtaiso nenaudojančių uždegimo suspaudimu variklių šeimos patvirtinimo paraiškoje nurodomos kiekvieno teršalo adityviojo nusidėvėjimo faktoriaus vertės;
1.2.2. papildomo apdorojimo įtaisą naudojančių uždegimo suspaudimu variklių šeimos sertifikavimo paraiškoje nurodomos kiekvieno teršalo multiplikacinio nusidėvėjimo faktoriaus vertės;
1.2.3. įgaliotai institucijai paprašius, gamintojas jai pateikia nusidėvėjimo faktorių vertes pagrindžiančią informaciją. Ją paprastai sudarytų išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatai, bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programa, priežiūros procedūros ir, jei taikoma, inžinerinius sprendimus, susijusius su technologiniu lygiavertiškumu, pagrindžianti informacija.
2. IV ETAPO UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIŲ TIKRINIMAS
2.1. bendrosios nuostatos:
2.1.1. šis punktas taikomas IV etapo uždegimo suspaudimu varikliams. Užuot taikius šio priedėlio 1 punkte nustatytus reikalavimus, gamintojui paprašius, IIIA ir IIIB etapų uždegimo suspaudimu varikliams taip pat gali būti taikomas šis punktas;
2.1.2. šiame 2 punkte nustatomos variklių, bandomų pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, siekiant nustatyti nusidėvėjimo faktorius, taikomus tvirtinant IV etapo variklių tipą ir atliekant gamybos atitikties vertinimą, atrankos procedūros. Pagal 2.4.7 punktą nusidėvėjimo faktoriai taikomi pagal šio Tvarkos aprašo III priedą išmatuotam išmetamųjų teršalų kiekiui;
2.1.3. įgaliota institucija neprivalo dalyvauti atliekant bandymus per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį arba išmetamųjų teršalų kiekio bandymus, kurių tikslas – nustatyti nusidėvėjimą;
2.1.4. be to, šiame 2 punkte aprašomi su teršalų išmetimu susiję ir su juo nesusiję variklių techninės priežiūros darbai pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą. Šie techninės priežiūros darbai turi atitikti eksploatuojamų variklių techninę priežiūrą, apie kurią pranešama naujus variklius turinčių transporto priemonių savininkams;
2.1.5. gamintojui paprašius, įgaliota institucija gali leisti taikyti nusidėvėjimo faktorius, nustatytus pagal kitas procedūras, nei nurodytosios 2.4.1–2.4.5 punktuose. Šiuo atveju, kaip to reikalauja įgaliota institucija, gamintojas privalo įrodyti, kad naudotos alternatyvios procedūros yra ne mažiau griežtos nei nurodytosios 2.4.1–2.4.5 punktuose;
2.2. apibrėžtys:
taikytina 5 priedėlio 2 punktui:
2.2.1. senėjimo ciklas – mašinos arba variklio veikimas (taikant tam tikrą apsisukimų dažnį, apkrovą ir galią) per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį;
2.2.2. su teršalų išmetimu susijusios svarbios sudedamosios dalys – sudedamosios dalys, pirmiausia skirtos išmetamųjų teršalų kiekiui kontroliuoti: bet kokia išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, elektroninio valdymo įtaisas ir susiję jutikliai bei paleidikliai, taip pat IDR sistema su visais susijusiais filtrais, aušintuvais, valdymo vožtuvais bei vamzdeliais;
2.2.3. su teršalų išmetimu susiję svarbūs techninės priežiūros darbai – su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių techninės priežiūros darbai;
2.2.4. su teršalų išmetimu susiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie daro esminį poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui arba dėl kurių gali padidėti įprastu režimu eksploatuojamos transporto priemonės arba variklio išmetamų teršalų kiekis;
2.2.5. variklių su išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema šeima – gamintojo sudaryta grupė variklių šeimos apibrėžtį atitinkančių variklių, kurie pagal įrengtas panašias išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemas dar smulkiau skirstomi į variklių šeimų pogrupius;
2.2.6. su teršalų išmetimu nesusiję techninės priežiūros darbai – techninės priežiūros darbai, kurie nedaro esminio poveikio išmetamųjų teršalų kiekiui arba kuriuos atlikus negali ilgam padidėti įprastu režimu eksploatuojamos mašinos arba variklio išmetamų teršalų kiekis;
2.3. variklių atranka, siekiant nustatyti nusidėvėjimo faktorius, taikomus teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpiu:
2.3.1. iš šio Tvarkos aprašo I priedo 5 punkte apibrėžtos variklių šeimos parenkami varikliai, su kuriais atliekamas išmetamųjų teršalų kiekio bandymas, kad būtų nustatyti nusidėvėjimo faktoriai, taikomi teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpiu;
2.3.2. skirtingų šeimų varikliai taip pat gali būti jungiami į šeimas pagal naudojamos išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos tipus. Siekdamas tai pačiai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai priskirti variklius su skirtingu cilindrų išdėstymu, bet su vienodomis techninėmis specifikacijomis ir išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemų įrengimo būdais, gamintojas įgaliotai institucijai pateikia duomenis, įrodančius, kad šių variklių sistemų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmingumas yra panašus;
2.3.3. variklio gamintojas parenka vieną variklį, priskiriamą prie tam tikros išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos, kaip nustatyta 2.3.2 punkte, su kuriuo bus atliekami bandymai pagal 2.4.2 punkte nustatytą bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, ir prieš pradėdamas bandymus apie jį praneša įgaliotai institucijai:
2.4. teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpiu taikomų nusidėvėjimo faktorių nustatymas:
2.4.1. bendrosios nuostatos;
išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai taikomi nusidėvėjimo faktoriai nustatomi atsižvelgiant į pasirinktus variklius ir į bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, į kurią įtraukti periodiniai išmetamųjų dujų ir kietųjų dalelių kiekio bandymai taikant NRSC ir NTRC bandymus;
2.4.2. bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programa;
bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą galima vykdyti gamintojo nuožiūra: vykdant nustatytomis sąlygomis eksploatuojamos mašinos, turinčios pasirinktą pirminį variklį, bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą arba prie dinamometro prijungto variklio bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą:
2.4.2.1. eksploatavimas nustatytomis sąlygomis ir prijungus prie dinamometro:
2.4.2.1.1. gamintojas, atsižvelgdamas į gerąją inžinerinę patirtį, nustato variklių kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį bei formą ir senėjimo ciklą;
2.4.2.1.2. gamintojas nustato bandymo taškus, kuriuose karštojo paleidimo NRTC ir NRSC ciklų metu bus matuojamas išmetamųjų dujų ir kietųjų dalelių kiekis. Bandymo taškų turi būti ne mažiau kaip trys: vienas – bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos pradžioje, antras – maždaug apie vidurį, trečias – pabaigoje;
2.4.2.1.3. išmetamųjų teršalų kiekio vertės, apskaičiuotos pagal 2.4.5.2 punktą pačioje pradžioje ir teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje, turi nesiskirti nuo ribinių verčių, taikomų variklių šeimai, tačiau bandymo taškuose gauti pavieniai išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo rezultatai šias ribines vertes gali viršyti;
2.4.2.1.4. gamintojo prašymu ir įgaliotai institucijai sutikus, kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymų ciklą (arba karštojo paleidimo NRTC ciklą, arba NRSC ciklą), o kitą bandymų ciklą atlikti tik bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos pradžioje ir pabaigoje;
2.4.2.1.5. pastovaus apsisukimų dažnio variklių, variklių, kurių galia mažesnė nei 19 kW, variklių, kurių galia didesnė kaip 560 kW, variklių, skirtų vidaus vandenų keliams, ir variklių automotrisėms ir lokomotyvams varyti atvejais kiekviename bandymo taške vykdomas tik NRSC ciklas;
2.4.2.1.6. skirtingoms išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemas turinčių variklių šeimoms galima numatyti skirtingas bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programas;
2.4.2.1.7. bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos gali būti trumpesnės nei teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpiai, tačiau ne trumpesnės už bent vienos ketvirtosios teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio, nurodyto šio priedėlio 3 punkte, ekvivalentą;
2.4.2.1.8. galima taikyti spartesnį senėjimą, pagal degalų sąnaudas koreguojant bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą. Koreguojama atsižvelgiant į įprastai eksploatuojant suvartojamų degalų sąnaudų ir per senėjimo ciklą suvartojamų degalų sąnaudų santykį, tačiau per senėjimo ciklą suvartojamų degalų sąnaudos įprastai eksploatuojant suvartojamų degalų sąnaudų negali viršyti daugiau kaip 30 %;
2.4.2.1.9. gamintojui paprašius ir gavus įgaliotos institucijos sutikimą, leidžiama taikyti alternatyvius spartesnio senėjimo metodus;
2.4.3. variklio bandymas:
2.4.3.1. variklio sistemos stabilizavimas:
2.4.3.1.1. kiekvienos išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos atveju gamintojas nustato mašinos arba variklio veikimo trukmę valandomis, po kurios stabilizuojamas variklio papildomo apdorojimo sistemos veikimas. Įgaliotai institucijai paprašius, gamintojas pateikia duomenis ir analizės rezultatus, kuriais remiantis ši trukmė buvo nustatyta. Užuot tai daręs, gamintojas, siekdamas stabilizuoti variklio papildomo apdorojimo sistemą, variklį arba mašiną gali eksploatuoti 60–125 valandas arba taikyti lygiavertės trukmės senėjimo ciklą;
2.4.3.2. bandymai per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį:
2.4.3.2.1. baigus stabilizavimą, varikliui taikoma gamintojo pasirinkta bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programa, aprašyta 2.3.2 punkte. Periodiškai, kaip gamintojas yra nustatęs pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą ir, kai taikoma, kai tam pagal 3.2.2 punktą taip pat pritaria įgaliota institucija, atliekamas karštojo paleidimo NRTC ir NRSC ciklų metu variklio išmetamų dujų ir kietųjų dalelių kiekio bandymas;
gamintojas gali nuspręsti išmatuoti teršalų kiekį, išmetamą prieš bet kokią išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, neatsižvelgdamas į jų kiekį, išmetamą už išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos;
vadovaujantis 2.4.2.1.4 punktu, jei sutarta kiekviename bandymo taške atlikti tik vieną bandymų ciklą (karštojo paleidimo NRTC arba NRSC ciklą), kitas bandymų ciklas (karštojo paleidimo NRTC arba NRSC ciklas) atliekamas bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos pradžioje ir pabaigoje;
vadovaujantis 2.4.2.1.5 punktu, pastovaus apsisukimų dažnio variklių, variklių, kurių galia mažesnė nei 19 kW, variklių, kurių galia didesnė kaip 560 kW, variklių, skirtų vidaus vandenų keliams, ir variklių automotrisėms ir lokomotyvams varyti atvejais kiekviename bandymo taške vykdomas tik NRSC ciklas;
2.4.3.2.2. vykdant bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, variklio techninė priežiūra atliekama pagal 2.5 punktą;
2.4.4. pranešimas:
2.4.4.1. pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą atliktų visų išmetamųjų teršalų kiekio bandymų (karštojo paleidimo NRTC ir NRSC ciklai) rezultatai turi būti prieinami įgaliotai institucijai. Jeigu kurio nors išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatai paskelbiami negaliojančiais, gamintojas paaiškina, kodėl jie paskelbti negaliojančiais. Tokiu atveju per kitas 100 kaupiamojo eksploatavimo laikotarpio valandų atliekama kita išmetamųjų teršalų kiekio bandymų seka;
2.4.4.2. gamintojas saugo visus įrašus su informacija apie visus variklio išmetamų teršalų kiekio bandymus ir techninės priežiūros darbus, atliktus pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą. Ši informacija pateikiama įgaliotai institucijai kartu su išmetamųjų teršalų kiekio bandymų, atliktų pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, rezultatais;
2.4.5. nusidėvėjimo faktorių nustatymas:
2.4.5.1. atsižvelgiant į visus bandymų rezultatus, atliekama kiekvieno teršalo, kurio kiekis matuojamas kiekviename bandymo taške pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą ir taikant karštojo paleidimo NRTC ir NRSC ciklus, „geriausios sutapties“ tiesinės regresijos analizė. Kiekvieno teršalo kiekio bandymo rezultatai išreiškiami prie dešimtainės trupmenos skilčių skaičiaus, atitinkančio to teršalo ribinės vertės, taikomos variklių šeimai, dešimtainės trupmenos skilčių skaičių, pridedant vieną papildomą dešimtainės trupmenos skilčių skaitmenį;
vadovaujantis 2.4.2.1.4 arba 2.4.2.1.5 punktu, jeigu kiekviename bandymo taške buvo atliktas tik vienas bandymų ciklas (karštojo paleidimo NRTC arba NRSC ciklas), regresinė analizė atliekama tik remiantis bandymų rezultatais, gautais po kiekviename bandymų taške atlikto bandymų ciklo;
gamintojui paprašius ir gavus išankstinį įgaliotos institucijos sutikimą, leidžiama taikyti netiesinę regresiją;
2.4.5.2. kiekvieno išmetamojo teršalo kiekio vertės, gautos bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos pradžioje ir bandomo variklio teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje, apskaičiuojamos taikant regresijos lygtį. Jeigu bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos trukmė trumpesnė už teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpį, išmetamųjų teršalų kiekio vertės, gautos teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje, nustatomos ekstrapoliuojant 2.4.5.1 punkte nustatytą regresijos lygtį;
tuo atveju, jeigu išmetamųjų teršalų kiekio vertės taikomos tai pačiai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai priskiriamoms variklių šeimoms, tačiau skiriasi jų teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpiai, kiekvieno teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio vertės, gautos teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje, perskaičiuojamos ekstrapoliuojant arba interpoliuojant 2.4.5.1 punkte nustatytą regresijos lygtį;
2.4.5.3. kiekvienam teršalui taikomas nusidėvėjimo faktorius – tai taikomų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje, ir verčių, gautų bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos pradžioje, santykis (multiplikacinis nusidėvėjimo faktorius);
gamintojui paprašius ir gavus išankstinį įgaliotos institucijos sutikimą, kiekvienam teršalui gali būti taikomas adityvusis nusidėvėjimo faktorius. Adityvusis nusidėvėjimo faktorius – tai apskaičiuotųjų išmetamųjų teršalų kiekio verčių, gautų teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje, ir verčių, gautų bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos pradžioje, skirtumas;
išmetamam NOx kiekiui taikomų nusidėvėjimo faktorių nustatymo tiesinės regresijos būdu pavyzdys pateiktas 1 paveiksle;
multiplikacinių ir adityviųjų nusidėvėjimo faktorių neleidžiama maišyti vienoje teršalų grupėje;
jeigu apskaičiuotoji multiplikacinio nusidėvėjimo faktoriaus vertė mažesnė kaip 1,00, o adityviojo – mažesnė kaip 0,00, nusidėvėjimo faktorius atitinkamai turi būti 1,0 arba 0,00;
vadovaujantis 2.4.2.1.4 punktu, jei sutarta kiekviename bandymo taške atlikti tik vieną bandymų ciklą (karštojo paleidimo NRTC arba NRSC ciklą) ir kitas bandymų ciklas (karštojo paleidimo NRTC arba NRSC ciklas) atliekamas bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos pradžioje, nusidėvėjimo faktorius, apskaičiuotas bandymo ciklui, atliktam kiekviename bandymo taške, taikomas ir kitam bandymų ciklui;
1 paveikslas. Nusidėvėjimo faktoriaus nustatymo pavyzdys.
2.4.6. priskirtieji nusidėvėjimo koeficientai:
2.4.6.1. užuot nustatę nusidėvėjimo faktorius pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, gamintojai gali nuspręsti taikyti šiuos priskirtuosius nusidėvėjimo faktorius:
| Bandymų ciklas |
CO |
HC |
NOx |
PM |
| NRTC |
1,3 |
1,3 |
1,15 |
1,05 |
| NRSC |
1,3 |
1,3 |
1,15 |
1,05 |
priskirtieji adityvieji nusidėvėjimo faktoriai nepateikiami. Priskirtųjų multiplikacinių nusidėvėjimo faktorių negalima keisti adityviaisiais nusidėvėjimo faktoriais;
kai naudojami priskirtieji nusidėvėjimo faktoriai, gamintojas įgaliotai institucijai pateikia neginčijamus įrodymus, kad išmetamųjų teršalų kiekį kontroliuojančių sudedamųjų dalių ilgaamžiškumas gali pagrįstai būti toks, kokio tikimasi taikant minėtus priskirtuosius faktorius. Šie įrodymai gali būti pagrįsti konstrukcijos analize arba bandymais, arba ir vienu ir kitu;
2.4.7. nusidėvėjimo faktorių taikymas:
2.4.7.1. pagal III priedą gautam matavimo bandymo rezultatui taikomi nusidėvėjimo faktoriai (išmetamas ciklinis svertinis savitasis kietųjų dalelių ir kiekvienos atskiros šeimos dujų kiekis), tada varikliai turi atitikti atitinkamas kiekvieno išmetamojo teršalo ribines vertes, taikomas variklių šeimai. Atsižvelgiant į nusidėvėjimo faktoriaus tipą, taikomos šios nuostatos:
– multiplikacinis DF: (išmetamas ciklinis svertinis savitasis kiekis) * DF 
išmetamųjų teršalų kiekio ribinė vertė;
– adityvusis DF: (išmetamas ciklinis svertinis savitasis kiekis) + DF išmetamųjų teršalų kiekio ribinė vertė;
jeigu gamintojas, atsižvelgdamas į šio priedo 1.2.1 punkte nurodytą galimybę, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, išmetamas ciklinis svertinis savitasis kiekis gali būti pakoreguotas, kai taikoma, atsižvelgiant į nedažną regeneraciją;
2.4.7.2. multiplikacinio NOx + HC nusidėvėjimo faktoriaus atveju nustatomi atskiri HC ir NOx nusidėvėjimo faktoriai, kurie atskirai taikomi apskaičiuojant pablogėjusias išmetamųjų teršalų koncentracijos vertes pagal išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatą, vėliau gautos pablogėjusios NOx ir HC vertės sudedamos, siekiant nustatyti atitiktį išmetamųjų teršalų ribai;
2.4.7.3. gamintojas gali nuspręsti į tam tikrai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai nustatytų nusidėvėjimo faktorių taikymo sritį įtraukti variklio sistemą, kuri nepriskiriama prie tos pačios išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos. Tokiais atvejais gamintojas įgaliotai institucijai įrodo, kad variklio sistemos, kurių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema buvo pirmiau išbandyta, ir variklio sistemos, kurią ketinama įtraukti į nusidėvėjimo faktorių taikymo sritį, techninės specifikacijos ir įrengimo mašinoje reikalavimai yra vienodi ir to variklio arba variklio sistemos išmetamas teršalų kiekis yra panašus;
tuo atveju, jeigu į nusidėvėjimo faktorių taikymo sritį įtraukiama variklio sistema, kurios yra skirtingas teršalų išmetimo sistemos ilgaamžiškumo laikotarpis, nusidėvėjimo faktoriai perskaičiuojami atsižvelgiant į taikytiną teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpį ir ekstrapoliuojant arba interpoliuojant 2.4.5.1 punkte nustatytą regresijos lygtį;
2.4.8. gamybos atitikties patikra:
2.4.8.2. gamintojas gali nuspręsti išmetamųjų teršalų kiekį išmatuoti prieš išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą tuo metu, kai atliekamas tipo tvirtinimo bandymas. Tokiu būdu gamintojas gali neformaliai nustatyti du atskirus nusidėvėjimo faktorius – vieną varikliui, kitą – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai – ir juos naudoti kaip pagalbinį baigiamajai gamybos linijos patikrai;
2.5. techninė priežiūra:
taikant bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, techninės priežiūros darbai atliekami pagal gamintojo parengtą techninio aptarnavimo ir techninės priežiūros vadovą:
2.5.1. su teršalų išmetimu susiję planinės techninės priežiūros darbai:
2.5.1.1. su teršalų išmetimu susiję planinės techninės priežiūros darbai, atliekami eksploatuojant variklį pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, turi būti vykdomi gamintojo parengtose variklio arba mašinos savininkui skirtose techninės priežiūros instrukcijose numatytais lygiaverčiais protarpiais. Šį techninės priežiūros darbų tvarkaraštį prireikus galima atnaujinti bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos metu, jeigu iš techninės priežiūros darbų tvarkaraščio neišbraukiama nė viena su bandomuoju varikliu jau atlikta techninės priežiūros operacija;
2.5.1.2. kad būtų galima vykdyti bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programas, variklio gamintojas pateikia nurodymus dėl toliau išvardytų įtaisų reguliavimo, valymo, techninės priežiūros (jeigu reikia) ir numatyto keitimo:
– išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos filtrų ir aušintuvų,
– karterio dujų ventiliavimo vožtuvo, jeigu taikytina,
– degalų purkštuvo antgalių (leidžiama tik valyti),
– degalų purkštuvų,
– turbokompresoriaus,
– variklio elektroninio valdymo įtaiso ir susijusių jo jutiklių bei paleidiklių,
– kietųjų dalelių papildomo apdorojimo sistemos (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis),
– NOx papildomo apdorojimo sistemos (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis),
– išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos, įskaitant visus susijusius valdymo vožtuvus ir vamzdžius,
– kurios nors kitos išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos;
2.5.2. pasikeitimai, susiję su planinės techninės priežiūros darbais:
2.5.2.1. gamintojas įgaliotai institucijai pateikia prašymą patvirtinti visus naujus planinės techninės priežiūros darbus, kuriuos jis norėtų atlikti bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos metu ir atitinkamai rekomenduoti juos atlikti mašinų arba variklių savininkams. Su prašymu pateikiami duomenys, kuriais patvirtinama būtinybė atlikti naujus planinės techninės priežiūros darbus, ir tų darbų atlikimo tarpsniai;
2.5.3. su teršalų išmetimu nesusiję planinės techninės priežiūros darbai:
2.5.3.1. pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą pasirinkus variklius arba mašinas, savininko gamintojui rekomenduotais rečiausiais tarpsniais (ne tais, kuriais rekomenduojama atlikti techninį aptarnavimą laikantis griežtų reikalavimų) galima atlikti su teršalų išmetimu nesusijusius planinės techninės priežiūros darbus, kurie yra pagrįsti ir techniniu požiūriu būtini, pvz., tepalo keitimą, tepalo filtro, degalų filtro, oro filtro keitimą, techninę aušinimo sistemos priežiūrą, tuščiosios eigos sūkių dažnio reguliavimą, reguliatoriaus nustatymą, variklio diržo sukimo momento, vožtuvo tarpo, purkštuvo tarpo, bet kokios diržinės pavaros reguliavimą ir t. t.;
2.5.4. remontas:
2.5.4.1. variklių sistemų, kurios pasirinktos bandyti pagal bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programą, sudedamųjų dalių remontas atliekamas tik tada, kai sudedamoji dalis sugenda arba kai sutrinka variklio sistemos veikimas. Paties variklio, išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos ar degalų tiekimo sistemos remonto darbų apimtis neturi viršyti nustatytosios 2.5.4.2 punkte;
2.5.4.2. jeigu bandymų per kaupiamąjį eksploatavimo laikotarpį programos metu sugenda pats variklis, išmetamųjų teršalų kontrolės sistema arba degalų tiekimo sistema, kaupiamojo eksploatavimo laikotarpis laikomas niekiniu ir pradedamas skaičiuoti naujas kaupiamasis eksploatavimo laikotarpis, naudojant naują variklio sistemą, nebent sugedusios sudedamosios dalys pakeičiamos lygiavertėmis sudedamosiomis dalimis, kurių kaupiamasis eksploatavimo laikotarpis valandomis yra toks pat.
3. IIIA, IIIB IR IV ETAPŲ VARIKLIŲ TERŠALŲ IŠMETIMO SISTEMŲ ILGAAMŽIŠKUMO LAIKOTARPIS;
3.1. gamintojai taiko šio punkto 1 lentelėje nurodytą teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpį.
1 lentelė. IIIA, IIIB ir IV etapų uždegimo suspaudimu variklių teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpis (valandos).
| Kategorija (galios intervalas) |
Teršalų išmetimo sistemų ilgaamžiškumo laikotarpis (valandos) |
|
|
3000 |
|
|
5000 |
| • 37 kW |
8000 |
| Varikliai vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti |
10000 |
| Varikliai automotrisėms ir lokomotyvams varyti |
10000 |
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo
variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo
ribojimo tvarkos aprašo
3 priedo 6 priedėlis
I, II, IIIA, IIIB IR IV ETAPŲ VARIKLIŲ IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS
1. Įžanga;
1.1. šiame priedėlyje pateikiamos nuostatos ir bandymų procedūros, susijusios su pranešimu apie visais etapais – nuo I iki IV – išmetamą CO2 kiekį. Jeigu gamintojas, atsižvelgdamas į šio priedo 1.2.1 punkte nurodytą galimybę, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, taikomas šio priedo 7 priedėlis.
2. Bendrieji reikalavimai;
2.1. išmetamo CO2 kiekis nustatomas per III priedo 1.1 punkte nurodytą taikomą bandymų ciklą pagal III priedo 3 punktą (NRSC) arba 4 punktą (karštojo paleidimo NRTC). IIIB etapu išmetamo CO2 kiekis nustatomas per karštojo paleidimo NRTC bandymų ciklą;
2.2. bandymų rezultatai pateikiami kaip su stabdymu susijusios vidutinės ciklinės vertės ir išreiškiami g/kWh;
3. Išmetamo CO2 kiekio nustatymas;
3.1. nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimas;
šis punktas taikomas, kai CO2 kiekis matuojamas nepraskiestose išmetamosiose dujose.
3.1.1. matavimas:
bandyti pateikto variklio išmestose nepraskiestose išmetamosiose dujose esantis CO2 kiekis matuojamas nedispersinio infraraudonųjų spindulių (NDIRS) tipo analizatoriumi pagal III priedo 1 priedėlio 1.4.3.2 punktą (NRSC) arba 2.3.3.2 punktą (NRTC);
matavimo sistema turi atitikti III priedo 2 priedėlio 1.5 punkte nustatytus tiesiškumo reikalavimus;
matavimo sistema turi atitikti III priedo 1 priedėlio 1.4.1 punkto (NRSC) arba 2.3.1 punkto (NRTC) reikalavimus;
3.1.2. duomenų vertinimas:
atitinkami duomenys užregistruojami ir saugomi pagal III priedo 3.7.4 punktą (NRSC) arba 4.5.7.2 punktą (NRTC);
3.1.3. per ciklą išmetamų teršalų vidutinio kiekio apskaičiavimas:
jeigu matuojama, kai dujos yra sausosios būsenos, atliekamas sausosios / drėgnosios būsenos koregavimas pagal III priedo 3 priedėlio 1.3.2 punktą (NRSC) arba 2.1.2.2 punktą (NRTC);
taikant NRSC, kiekvieno atskiro režimo atveju CO2 (g/h) masė apskaičiuojama pagal III priedo 3 priedėlio 1.3.4 punktą. Išmetamųjų dujų srautai nustatomi pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.1–1.2.5 punktus;
taikant NRTC, CO2 (g per bandymą) masė apskaičiuojama pagal III priedo 3 priedėlio 2.1.2.1 punktą. Išmetamųjų dujų srautai nustatomi pagal III priedo 1 priedėlio 2.2.3 punktą;
3.2. praskiestų išmetamųjų dujų matavimas;
šis punktas taikomas, jei CO2 kiekis matuojamas praskiestose išmetamosiose dujose:
3.2.1. matavimas:
bandyti pateikto variklio išmestose praskiestose išmetamosiose dujose esantis CO2 kiekis matuojamas nedispersinio infraraudonųjų spindulių (NDIRS) tipo analizatoriumi atitinkamai pagal III priedo 1 priedėlio 1.4.3.2 punktą (NRSC) arba 2.3.3.2 punktą (NRTC). Išmetamosios dujos skiedžiamos filtruotu aplinkos oru, sintetiniu oru arba azotu. Visos srauto sistemos pralaidumas turi būti pakankamai didelis, kad skiedimo ir ėminių ėmimo sistemose visiškai nebūtų vandens kondensato;
matavimo sistema turi atitikti III priedo 2 priedėlio 1.5 punkte nustatytus tiesiškumo reikalavimus;
matavimo sistema turi atitikti III priedo 1 priedėlio 1.4.1 punkto (NRSC) arba 2.3.1 punkto (NRTC) reikalavimus;
3.2.2. duomenų vertinimas;
atitinkami duomenys užregistruojami ir saugomi pagal III priedo 3.7.4 punktą (NRSC) arba 4.5.7.2 punktą (NRTC);
3.2.3. per ciklą išmetamų teršalų vidutinio kiekio apskaičiavimas;
jeigu matuojama, kai dujos yra sausosios būsenos, atliekamas sausosios / drėgnosios būsenos koregavimas pagal III priedo 3 priedėlio 1.3.2 punktą (NRSC) arba 2.1.2.2 punktą (NRTC);
taikant NRSC, kiekvieno atskiro režimo atveju CO2 (g/h) masė apskaičiuojama pagal III priedo 3 priedėlio 1.3.4 punktą. Praskiestų išmetamųjų dujų srautai nustatomi pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.6 punktą;
taikant NRTC, CO2 (g per bandymą) masė apskaičiuojama pagal III priedo 3 priedėlio 2.2.3 punktą. Praskiestų išmetamųjų dujų srautai nustatomi pagal III priedo 3 priedėlio 2.2.1 punktą;
fono pataisa taikoma pagal III priedo 3 priedėlio 2.2.3.1.1 punktą;
3.3. su stabdymu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas:
3.3.1. NRSC
su stabdymu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis e CO2 (g/kWh) apskaičiuojamas taip:
čia:
P i = P m,i + P AE,i
bei
CO2 mass,i – CO2 masė taikant atskirą režimą (g/h);
P m,i – taikant atskirą režimą išmatuota galia (kW);
P AE,i – pagalbinių mechanizmų galia taikant atskirą režimą (kW);
W F,i – atskiro režimo svorinis koeficientas.
3.3.2. NRTC
per ciklą atliekamas darbas, reikalingas su stabdymu susijusiam išmetamam CO2 kiekiui apskaičiuoti, nustatomas pagal III priedo 4.6.2 punktą;
su stabdymu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis e CO2 (g/kWh) apskaičiuojamas taip:
čia:
m CO2, hot – išmetamo CO2 masė, nustatyta atliekant karštojo paleidimo NRTC bandymą (g);
W act, hot – per karštojo paleidimo NRTC ciklą atliktas faktinis darbas (kWh).
Papildyta priedu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
3 priedo 7 priedėlis
IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS ALTERNATYVIU BŪDU
1. Įžanga
jeigu gamintojas, atsižvelgdamas į šio priedo 1.2.1 punkte nurodytą galimybę, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, taikomos šiame priedėlyje pateiktos nuostatos ir bandymų procedūros, susijusios su pranešimu apie išmetamą CO2 kiekį.
2. Bendrieji reikalavimai:
2.1. išmetamo CO2 kiekis nustatomas per karštojo paleidimo NRTC bandymų ciklą pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.3 punktą;
3. Išmetamo CO2 kiekio nustatymas:
3.1. nepraskiestų išmetamųjų dujų matavimas;
šis punktas taikomas, kai CO2 kiekis matuojamas nepraskiestose išmetamosiose dujose;
3.1.1. matavimas:
bandyti pateikto variklio išmestose nepraskiestose išmetamosiose dujose esantis CO2 kiekis matuojamas nedispersinio infraraudonųjų spindulių (NDIRS) tipo analizatoriumi pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 9.4.6 punktą;
matavimo sistema turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8.1.4 punkte nustatytus tiesiškumo reikalavimus;
matavimo sistema turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8.1.9 punkte nustatytus reikalavimus;
3.1.2. duomenų vertinimas;
atitinkami duomenys registruojami ir saugomi pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.3.2 punktą;
3.1.3. per ciklą išmetamų teršalų vidutinio kiekio apskaičiavimas;
jeigu matuojama, kai dujos yra sausosios būsenos, prieš atliekant tolesnius skaičiavimus momentinės koncentracijos vertėms taikoma sausosios / drėgnosios būsenos pataisa pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8 priedėlio A.8.2.2 punktą arba 7 priedėlio A.7.3.2 punktą;
CO2 masė (g per bandymą) apskaičiuojama kaip momentinių CO2 koncentracijos verčių, nustatytų sureguliavus laiką, ir išmetamųjų dujų srautų sandauga ir integravimas per bandymų ciklą vadovaujantis kuria nors iš šių nuostatų:
3.1.3.1. JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8 priedėlio A.8.2.1.2 ir A.8.2.5 punktais, naudojant A.8.1 lentelėje pateiktas CO2 vertes u arba jas apskaičiuojant pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8 priedėlio A.8.2.4.2 punktą;
3.2. praskiestų išmetamųjų dujų matavimas
šis punktas taikomas, jei CO2 kiekis matuojamas praskiestose išmetamosiose dujose;
3.2.1. matavimas:
bandyti pateikto variklio išmestose praskiestose išmetamosiose dujose esantis CO2 kiekis matuojamas nedispersinio infraraudonųjų spindulių (NDIRS) tipo analizatoriumi pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 9.4.6 punktą. Išmetamosios dujos skiedžiamos filtruotu aplinkos oru, sintetiniu oru arba azotu. Visos srauto sistemos pralaidumas turi būti pakankamai didelis, kad skiedimo ir ėminių ėmimo sistemose visiškai nebūtų vandens kondensato;
matavimo sistema turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8.1.4 punkte nustatytus tiesiškumo reikalavimus;
matavimo sistema turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8.1.9 punkte nustatytus reikalavimus;
3.2.2. duomenų vertinimas;
atitinkami duomenys registruojami ir saugomi pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.3.2 punktą;
3.2.3. per ciklą išmetamų teršalų vidutinio kiekio apskaičiavimas;
jeigu matuojama, kai dujos yra sausosios būsenos, prieš atliekant tolesnius skaičiavimus momentinės koncentracijos vertėms taikoma sausosios/drėgnosios būsenos pataisa pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8 priedėlio A.8.3.2 punktą arba 7 priedėlio A.7.4.2 punktą;
CO2 masė (g per bandymą) apskaičiuojama kaip CO2 koncentracijos verčių ir praskiestų išmetamųjų dujų srautų sandauga vadovaujantis kuria nors iš šių nuostatų:
3.2.3.1. JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8 priedėlio A.8.3.1 ir A.8.3.4 punktais, naudojant A.8.2 lentelėje pateiktas CO2 vertes u arba apskaičiuojant jas pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 8 priedėlio A.8.3.3 punktą;
3.3. su stabdymu susijusio išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas;
per ciklą atliekamas darbas, reikalingas su stabdymu susijusiam išmetamam CO2 kiekiui apskaičiuoti, nustatomas pagal JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 7.8.3.4 punktą;
su stabdymu susijęs išmetamųjų teršalų kiekis e CO2 (g/kWh) apskaičiuojamas taip:
čia:
m CO2, hot – išmetamo CO 2 masė, nustatyta atliekant karštojo paleidimo NRTC bandymą (g);
W act, hot – per karštojo paleidimo NRTC ciklą atliktas faktinis darbas (kWh).“
Papildyta priedu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
4 priedas
PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIŲ BANDYMŲ EIGA
1. ĮVADAS
2. BANDYMŲ SĄLYGOS
2.1. Variklio bandymų sąlygos
Matuojama variklio įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra (Ta), išreikšta Kelvinais, sauso oro atmosferos slėgis (ps), išreikštas kPa, o parametras fa nustatomas pagal šias nuostatas:
fa = 
2.1.1. Bandymo galiojimas
Kad bandymas būtų laikomas galiojančiu, parametras fa turi būti toks:
0,93 fa 1,07
2.2. Variklio oro įsiurbimo sistema
Siekiant gauti atitinkamam varikliui didžiausią oro srautą, bandomajame variklyje įrengiama oro įsiurbimo sistema, leidžianti riboti įsiurbiamo oro srautą ± 10 % viršutinės ribinės vertės, kurią variklio gamintojas nustato esant naujam oro filtrui ir esant gamintojo nurodytoms variklio darbinėms sąlygoms.
Mažiems priverstinio uždegimo varikliams (cilindro tūris < 1000 cm3) naudojama sistema, atitinkanti įrengtą variklį.
2.3. Variklio dujų išmetimo sistema
Bandomajame variklyje įrengiama dujų išmetimo sistema, kurios išmetamųjų dujų priešslėgis 10 % tikslumu atitinka viršutinę gamintojo nustatytą ribinę vertę varikliui dirbant tokiomis sąlygomis, kuriomis atitinkamam varikliui gaunama didžiausia pareikštoji galia.
Mažiems priverstinio uždegimo varikliams (cilindro tūris < 1000 cm3) naudojama sistema, atitinkanti įrengtą variklį.
2.4. Aušinimo sistema
Naudojama pakankamo pajėgumo variklio aušinimo sistema, užtikrinanti gamintojo nustatytą normalią variklio darbo temperatūrą. Ši nuostata taikoma įrenginiams, kurie galiai išmatuoti turi būti atjungti, pvz., su orpūte, jei orpūtės (aušinimo) ventiliatorius turi būti nuimtas, kad būtų galima prieiti prie alkūninio veleno.
2.5. Tepimo alyva
Naudojama tepimo alyva, atitinkanti variklių gamintojo konkretaus variklio specifikacijas ir numatytą paskirtį. Gamintojai turi naudoti variklių tepimo priemones, atitinkančias prekyboje esančias variklio tepimo priemones.
Bandyme naudojamos tepimo alyvos specifikacijos įrašomos VII priedo 2 priedėlio 1.2 skirsnyje, priverstinio uždegimo varikliams, ir pateikiamos su bandymo rezultatu.
2.6. Reguliuojami karbiuratoriai
Varikliai, turintys ribinio reguliavimo karbiuratorius, bandomi abiejose reguliavimo ribinėse padėtyse.
2.7. Bandymo degalai
Naudojami V priede nurodyti etaloniniai degalai.
Bandyme naudojamų etaloninių degalų oktaninis skaičius ir tankis įrašomas VII priedo 2 priedėlio 1.1.1 skirsnyje, priverstinio uždegimo varikliams.
Dviejų taktų varikliams kuro ir alyvos santykis turi būti santykis, kuris būtų rekomenduotas gamintojo. Alyvos dalis degalų ir tepimo priemonės mišinyje, kuris tiekiamas į dviejų taktų variklius, ir gautas kuro tankis įrašomas VII priedo 2 priedėlio 1.1.3 skirsnyje, priverstinio uždegimo varikliams.
2.8. Dinamometro parametrų nustatymas
Išmetamų teršalų matavimai grindžiami nepataisyta efektyviąja galia. Pagalbiniai mechanizmai, kurie reikalingi tik mašinos darbui ir kurie gali būti sumontuoti ant variklio, darant bandymą nuimami. Jei pagalbiniai mechanizmai nenuimami, dinamometro parametrams apskaičiuoti nustatoma mechanizmų sunaudota galia, išskyrus variklius, kuriuose tokie pagalbiniai mechanizmai yra variklio neatskiriama dalis (pvz., oru aušinamų variklių aušinamieji ventiliatoriai).
Oro įsiurbimo ribojimo parametrai ir išmetimo vamzdžio priešslėgis turi būti reguliuojamas tiems varikliams, kuriuose tai galima daryti, ir reguliuojama pagal gamintojo nustatytas viršutines ribines vertes, kaip nurodyta 2.2 ir 2.3 skirsniuose.
Didžiausios sukimo momento vertės, esant apibrėžtiems bandymo apsisukimų dažniams, nustatomos bandymų būdu, kad būtų galima apskaičiuoti apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertes. Varikliams, kurių konstrukcija neleidžia dirbti visos apkrovos sukimo momento kreivės apsisukimų dažnių intervale, didžiausią sukimo momentą esant bandymo apsisukimų dažniams pateikia gamintojas. Variklio nustatomieji parametrai kiekvienam bandymo režimui apskaičiuojami pagal šią formulę:
S = 
čia:
S – dinamometro nustatytoji galia [kW]
PM – didžiausia matuojama arba pareikštoji galia esant bandymo apsisukimų dažniui ir bandymo sąlygoms (žr. VII priedo 2 priedėlį) [kW]
PAE – pareikštoji suminė galia, sunaudota bet kuriuo bandymui įrengtu pagalbiniu mechanizmu [kW], kurio nereikalaujama pagal VII priedo 3 priedėlį,
L – režimui nurodyto sukimo momento procentinė dalis.
Jei santykis
,
PAE vertę gali patikrinti tipo patvirtinimą išdavusi techninė institucija.
3. BANDYMO EIGA
3.1. Matavimo įrangos montavimas
Bandymų įranga ir ėminių ėmimo zondai turi būti įrengti kaip to reikalaujama. Jei išmetamosioms dujoms praskiesti naudojama viso srauto praskiedimo sistema, prie sistemos prijungiamas išmetimo vamzdis.
3.2. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas
Praskiedimo sistema ir variklis paleidžiami ir šildomi tol, kol, esant visiškai apkrovai ir vardiniam apsisukimų dažniui, nusistovi visos temperatūros ir slėgio vertės (3.5.2 skirsnis).
3.3. Praskiedimo santykio nustatymas
Suminis praskiedimo santykis neturi būti mažesnis kaip keturi.
Sistemoms su kontroliuojama CO2 arba NOx koncentracija, CO2 arba NOx kiekis praskiedimo ore turi būti matuojamas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Praskiedimo oro foninės CO2 arba NOx koncentracijos verčių skirtumas prieš bandymą ir po jo neturi viršyti atitinkamai 100 ppm arba 5 ppm.
Jei naudojama praskiestų išmetamųjų dujų analizės sistema, atitinkamos foninės koncentracijos yra nustatomos visą bandymo ciklą imant praskiedimo oro ėminius į ėminių maišą.
Nenutrūkstamos (be maišo) foninės koncentracijos vertės gali būti nustatomos ne mažiau kaip trijuose taškuose: pradžioje, pabaigoje ir kur nors ciklo viduryje, ir suvidurkinamos. Gamintojui paprašius, fono matavimus galima nedaryti.
3.4. Analizatorių tikrinimas
Nustatomas išmetamų teršalų analizatorių nulis ir analizatoriai kalibruojami.
3.5. Bandymo ciklas
3.5.1. Mechanizmo specifikacija c pagal 10.1.3 papunktį.
Bandomasis variklis atsižvelgiant į nurodytą mechanizmų tipą tikrinamas pagal tokius dinamometro ciklus:
| D ciklas(1): |
pastoviojo apsisukimų dažnio ir kintamos apkrovos varikliai, pvz., generatoriai; |
| G1 ciklas: |
nenešiojamieji tarpinio apsisukimų dažnio mechanizmai; |
| G2 ciklas: |
nenešiojamieji nominalaus apsisukimų dažnio mechanizmai; |
| G3 ciklas: |
nešiojamieji mechanizmai. |
3.5.1.1. Bandymo režimai ir svoriniai faktoriai
| D ciklas |
|||||||||||
| Režimo numeris |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
|
|
|
|
|
| Variklio apsisukimų dažnis |
Nominalus apsisukimų dažnis |
Tarpinis apsisukimų dažnis |
Mažas tuščiosios eigos apsisukimų dažnis |
||||||||
| Apkrova(1) % |
100 |
75 |
50 |
25 |
10 |
|
|
|
|
|
|
| Svorinis faktorius |
0,05 |
0,25 |
0,3 |
0,3 |
0,1 |
|
|
|
|
|
|
| G1 ciklas |
|||||||||||
| Režimo numeris |
|
|
|
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
| Variklio apsisukimų dažnis |
Nominalus apsisukimų dažnis |
Tarpinis apsisukimų dažnis |
Mažas tuščiosios eigos apsisukimų dažnis |
||||||||
| Apkrova(1) % |
|
|
|
|
|
100 |
75 |
50 |
25 |
10 |
|
| Svorinis faktorius |
|
|
|
|
|
0,09 |
0,2 |
0,29 |
0,3 |
0,07 |
0,05 |
| G2 ciklas |
|||||||||||
| Režimo numeris |
|
|
|
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
| Variklio apsisukimų dažnis |
Nominalus apsisukimų dažnis |
Tarpinis apsisukimų dažnis |
Mažas tuščiosios eigos apsisukimų dažnis |
||||||||
| Apkrova(1) % |
100 |
75 |
50 |
25 |
10 |
|
|
|
|
|
0 |
| Svorinis faktorius |
0,09 |
0,2 |
0,29 |
0,3 |
0,07 |
|
|
|
|
|
0,05 |
| G3 ciklas |
|||||||||||
| Režimo numeris |
|
|
|
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
| Variklio apsisukimų dažnis |
Nominalus apsisukimų dažnis |
Tarpinis apsisukimų dažnis |
Mažas tuščiosios eigos apsisukimų dažnis |
||||||||
| Apkrova(1) % |
100 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0 |
| Svorinis faktorius |
0,85(*) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
0,15(*) |
| (1) Apkrovos skaičiai – procentinė dalis sukimo momento, atitinkančio eksploatavimo pirminę galią, apibrėžiamą kaip didžiausią galią, gaunamą esant kintamai galios sekai, kurią nurodytomis aplinkos sąlygomis galima taikyti neribotą valandų skaičių metuose tarp nustatytų priežiūros intervalų, kai priežiūra daroma pagal gamintojo instrukcijas. Pirminės galios apibrėžimas yra geriau paaiškintas ISO 8528-1: 1993 (E) standarto 2 paveiksle. (*) I etape galima naudoti 0,90 ir 0,10 vietoj 0,85 ir 0,15. |
|||||||||||
3.5.1.2. Atitinkamo bandymo ciklo pasirinkimas
Jei variklio modelio pagrindinė galutinė paskirtis yra žinoma, bandymo ciklas gali būti pasirenkamas pagal pavyzdžius, pateiktus 3.5.1.3 skirsnyje. Jei variklio pagrindinė galutinė paskirtis yra neapibrėžta, atitinkamas bandymo ciklas turėtų būti pasirinktas pagal variklio specifikaciją.
3.5.1.3. Pavyzdžiai (sąrašas neišsamus)
Tipiniai pavyzdžiai:
D ciklo:
kintamos apkrovos elektros generatorių blokai, įskaitant generatorių blokus laivuose ir traukiniuose (ne varomuosius), šaldytuvų įrenginius ir suvirinimo aparatus;
dujų kompresoriai;
G1 ciklo:
vejapjovių su vairuotojo sėdyne priekiniai arba užpakaliniai varikliai;
golfo vežimėliai;
vejų šlavimo mašinos;
rankomis valdomos rotacinės arba cilindrinės vejapjovės;
sniego valymo įranga;
atliekų šalintuvai;
G2 ciklo:
nešiojamieji generatoriai, siurbliai, suvirinimo aparatai ir oro kompresoriai;
dar gali būti vejų ir sodų įranga, dirbanti nominaliu variklio dažniu;
G3 ciklo:
orpūtės;
grandininiai pjūklai;
krūmapjovės;
nešiojamieji pjūklai;
rotaciniai frezeriai;
purkštuvai;
žoliapjovės;
vakuuminė įranga.
3.5.2. Variklio kondicionavimas
Variklis ir sistema šildomi esant didžiausiam apsisukimų dažniui ir sukimo momentui, kad variklio parametrai nusistovėtų pagal gamintojo rekomendacijas.
Pastaba. Kondicionuojant dar turėtų būti pašalinta per ankstesnius bandymus išmetimo sistemoje susidariusių nuosėdų įtaka. Be to, siekiant sumažinti dviejų gretimų bandymo taškų tarpusavio įtaką, tarp jų yra nustatytas stabilizavimo periodas.
3.5.3. Bandymų seka
Bandymo ciklai G1, G2 arba G3 vykdomi didėjančia konkretaus ciklo režimo numerio seka. Kiekvieno režimo ėminio ėmimo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 180 s. Išmetamų teršalų koncentracijos vertės yra matuojamos ir užrašomos atitinkamo ėminių ėmimo laiko paskutiniąsias 120 s. Kiekvienam matavimo taškui režimo trukmė turi būti pakankamai didelė, kad prieš imant ėminį būtų pasiektas šiluminis variklio stabilumas. Režimo trukmė užrašoma ir pateikiama ataskaitoje.
a) Varikliai, kurių bandymo konfigūracija – dinamometro apsisukimo dažnio reguliavimas: kiekvienu bandymo ciklo režimu po pradinio pereinamojo laikotarpio nustatytas apsisukimų dažnis išlaikomas ± 1 % vardinio apsisukimų dažnio arba ± 3 min-1 tikslumu, pasirenkant didesnę vertę, išskyrus mažą apsisukimų dažnį tuščiąja eiga, kuris turi atitikti gamintojo nurodytas tolerancijos vertes. Turi būti išlaikomas tokio dydžio nustatytas sukimo momentas, kad jo vidurkis per matavimų laikotarpį atitiktų didžiausią sukimo momentą ± 2 % tikslumu esant bandymų apsisukimų dažniui.
b) Varikliai, kurių bandymo konfigūracija – dinamometro apkrovos reguliavimas: kiekvienu bandymo ciklo režimu po pradinio pereinamojo laikotarpio nustatytas apsisukimų dažnis turi atitikti vardinį dažnį ± 2 % arba ± 3 min-1 tikslumu, pasirenkant didesnę vertę, tačiau bet kuriuo atveju turi būti išlaikomas ± 5 % tikslumu, išskyrus mažą apsisukimų dažnį tuščiąja eiga, kuris turi atitikti gamintojo nurodytas tolerancijos vertes.
Kai dirbant kiekvienu bandymo ciklo režimu, bandymo apsisukimų dažniui nustatytas sukimo momentas yra lygus 50 % didžiausio sukimo momento vertės arba didesnis, apibrėžtas vidutinis sukimo momentas turi būti išlaikomas visą duomenų gavimo laikotarpį ± 5 % nustatyto sukimo momento tikslumu. Kai dirbant bandymo ciklo režimu, bandymo apsisukimų dažniui nustatytas sukimo momentas yra mažesnis kaip 50 % didžiausio sukimo momento vertės, apibrėžtas vidutinis sukimo momentas turi būti išlaikomas visą duomenų gavimo laikotarpį ± 10 % nustatyto sukimo momento arba ± 0,5 Nm tikslumu, pasirenkant didesnę vertę.
3.5.4. Analizatoriaus rodmenys
Analizatoriaus rodmenys registruojami savirašio juostoje arba matuojami naudojant lygiavertę duomenų gavimo sistemą, išmetamosioms dujoms tekant per analizatorių ne trumpiau kaip kiekvieno režimo paskutiniąsias 180 s. Jei praskiesto CO ir CO2 koncentracijai matuoti naudojamas ėminių ėmimas į maišą (žr. 1 priedėlio 1.4.4 skirsnį), ėminys renkamas į maišą kiekvieno režimo paskutiniąsias 180 s, maiše esantis ėminys analizuojamas ir užrašomi duomenys.
1 priedėlis
1. MATAVIMO IR ĖMINIŲ ĖMIMO METODIKOS
Bandymui pateikti variklio išmetamų teršalų dujiniai komponentai matuojami VI priede aprašytais metodais. VI priedo metoduose aprašomos rekomenduojamos išmetamųjų dujų analizės sistemos (1.1 skirsnis).
1.1. Techninės dinamometro charakteristikos
Naudojamas variklio dinamometras, kurio charakteristikos tinka vykdyti bandymų ciklus, aprašytus IV priedo 3.5.1 skirsnyje. Sukimo momento ir apsisukimų dažnio matavimams turi būti naudojami prietaisai, kuriais būtų galima išmatuoti nurodytų ribų veleno galią. Gali būti reikalingi papildomi apskaičiavimai.
Matavimo įrangos tikslumas turi užtikrinti, kad nebūtų viršytos 1.3 skirsnyje nurodytų skaičių didžiausios leidžiamos tolerancijos vertės.
1.2. Degalų srautas ir visas praskiestų dujų srautas
Degalų srautas, naudojamas išmetamų teršalų kiekiui apskaičiuoti (3 priedėlis), matuojamas debitmačiais, kurių tikslumas apibrėžtas 1.3 skirsnyje. Kai naudojama viso srauto praskiedimo sistema, (GTOTW) matuojamas PDP arba CFV sistema – VI priedas 1.2.1.2 skirsnis. Tikslumas turi atitikti III priedo 2 priedėlio 2.2 skirsnio nuostatas.
1.3. Tikslumas
Visų matavimo prietaisų kalibravimas turi būti susietas su nacionaliniais (tarptautiniais) etalonais ir atitikti 2 bei 3 lentelės reikalavimus.
2 lentelė. Leidžiami variklio parametrų matavimo prietaisų nuokrypiai
| Nr. |
Parametras |
Leidžiamas nuokrypis |
| 1 |
Variklio apsisukimų dažnis |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 2 |
Sukimo momentas |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| 3 |
Degalų suvartojimas(a) |
± 2 % variklio didžiausios vertės |
| 4 |
Oro suvartojimas(a) |
± 2 % rodmens arba ± 1 % variklio didžiausios vertės, kuri didesnė |
| (a) Išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas, aprašytas šiame Tvarkos apraše, tam tikrais atvejais yra pagrįstas skirtingais matavimo ir (arba) apskaičiavimo metodais. Dėl apribotų suminių leidžiamų nuokrypių, apskaičiuojant išmetamų teršalų kiekį, kai kuriems parametrams, naudojamiems atitinkamose lygtyse, leidžiamos vertės turi būti mažesnės už leidžiamas nuokrypio ribines vertes, nurodytas ISO 3046-3. |
||
3 lentelė. Leidžiami kitų svarbių parametrų matavimo prietaisų nuokrypiai
| Nr. |
Parametras |
Leidžiamas nuokrypis |
| 1 |
Temperatūra < 600 K |
± 2 K absoliučiosios vertės |
| 2 |
Temperatūra > 600 K |
± 1 % rodmens |
| 3 |
Išmetamųjų dujų slėgis |
± 0,2 kPa absoliučiosios vertės |
| 4 |
Slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje |
± 0,05 kPa absoliučiosios vertės |
| 5 |
Atmosferos slėgis |
± 0,1 kPa absoliučiosios vertės |
| 6 |
Kitos slėgio vertės |
± 0, 1 kPa absoliučiosios vertės |
| 7 |
Santykinis drėgnis |
± 3 % absoliučiosios vertės |
| 8 |
Absoliučioji drėgmė |
± 5 % rodmens |
| 9 |
Praskiedimo oro srautas |
± 2 % rodmens |
| 10 |
Praskiestų išmetamųjų dujų srautas |
± 2 % rodmens |
1.4. Dujinių komponentų nustatymas
1.4.1. Bendrosios analizatoriaus specifikacijos
Analizatoriaus turimas matavimo diapazonas turi atitikti tikslumą, kurio reikia norint išmatuoti išmetamųjų dujų komponentų koncentracijas (1.4.1.1 skirsnis). Rekomenduojama analizatorius eksploatuoti taip, kad matuojamos koncentracijos rodmuo sudarytų 15 %–100 % visos skalės.
Jei visos skalės vertė lygi 155 ppm (arba ppm C) arba mažesnė, arba jei išvesties sistemos (kompiuteriai, duomenų registruotuvai) gali užtikrinti pakankamą tikslumą ir skiriamąją gebą diapazone iki 15 % visos skalės, yra priimtini mažesni kaip 15 % visos skalės koncentracijos rodmenys. Šiuo atveju reikia papildomai kalibruoti, kad būtų užtikrintas kalibravimo kreivių tikslumas – šio priedo 2 priedėlio 1.5.5.2 skirsnis.
Įrangos elektromagnetinis suderinamumas (EMS) turi būti tokio lygio, kad būtų kiek įmanoma sumažintos papildomos paklaidos.
1.4.1.1. Tikslumas
Visame matavimų intervale, išskyrus nulį, analizatorius neturi nukrypti nuo vardinės kalibravimo taško vertės daugiau kaip ± 2 % rodmens, o nuo nulio – 0,3 % visos skalės vertės. Tikslumas nustatomas pagal kalibravimo reikalavimus, nurodytus 1.3 skirsnyje.
1.4.1.2. Pakartojamumas
Pakartojamumas turi būti toks, kad iš 2,5 padauginta standartinio nuokrypio vertė, gauta darant 10 kartotinių atsako į vartojamas kalibravimo arba patikros dujas matavimų, yra ne didesnė kaip ± 1 % visos skalės koncentracijos vertės kiekviename didesnės kaip 100 ppm (ar ppm C) koncentracijos diapazone arba ± 2 % kiekviename mažesniame kaip 100 ppm (ar ppm C) diapazone.
1.4.1.3. Triukšmas
Visuose taikomuose diapazonuose analizatoriaus dvigubos amplitudės atsakas į nulio nustatymo ir kalibravimo arba patikros dujų koncentraciją per bet kurį 10 s laikotarpį turi būti ne didesnis kaip 2 % visos skalės vertės.
1.4.1.4. Nulio dreifas
Nulio atsakas, apibrėžiamas kaip vidutinis atsakas, įskaitant triukšmą, į nulio nustatymo dujas per 30 s. Nulio atsako dreifas per vieną valandą turi būti mažesnis kaip 2 % visos skalės vertės mažiausiame taikomame diapazone.
1.4.2. Dujų džiovinimas
Išmetamosios dujos gali būti matuojamos drėgnos arba sausos. Jei naudojamas koks nors dujų džiovinimo įtaisas, jis turi kiek įmanoma mažiau veikti matuojamų dujų koncentraciją. Cheminės džiovinimo priemonės nėra priimtinas metodas vandeniui iš ėminio šalinti.
1.4.3. Analizatoriai
1.4.3.1–1.4.3.5 skirsniuose yra aprašyti taikytini matavimo principai. Išsamus matavimo sistemų aprašymas pateiktas VI priede.
Dujos, kurių kiekį reikia nustatyti, turi būti analizuojamos šiais prietaisais. Netiesinio atsako analizatoriams leidžiama taikyti tiesinimo grandines.
1.4.3.1. Anglies monoksido (CO) analizė
Anglies monoksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
1.4.3.2. Anglies dioksido (CO2) analizė
Anglies dioksido analizatorius turi būti nedisperguojantis infraraudonosios spinduliuotės absorbcijos (NDIR) analizatorius.
1.4.3.3. Deguonies (O2) analizė
Deguonies analizatoriai turi būti paramagnetinio detektoriaus (PMD), cirkonio dioksido (ZRDO) arba elektrocheminio jutiklio (EBS) tipo.
Pastaba. Kai HC ir CO koncentracija yra didelė, pvz., liesą mišinį naudojančiuose priverstinio uždegimo varikliuose, cirkonio dioksido jutiklius nerekomenduojama naudoti. Elektrocheminiams jutikliams turi būti daroma pataisa dėl CO2 ir NOx trukdžių.
1.4.3.4. Angliavandenilių (HC) analizė
Angliavandenilių analizatorius, skirtas tiesioginei imamų ėminių analizei, turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) tipo su detektoriumi, vožtuvais, vamzdynu ir pan., kurie turi būti šildomi tiek, kad dujų temperatūra būtų 463 K ± 10 K (190 °C ± 10 °C).
Angliavandenilių analizatorius, skirtas praskiestų ėminių analizei, turi būti šildomo liepsnos jonizacinio detektoriaus (HFID) arba liepsnos jonizacinio detektoriaus (FID) tipo.
1.4.3.5. Azoto oksidų (NOx) analizė
Azoto oksidų analizatorius turi būti chemiliuminescencinio detektoriaus (CLD) arba šildomo chemiliuminescencinio detektoriaus (HCLD) tipo su NO2/NO konverteriu, jei matuojamos sausos dujos. Jei matuojamos drėgnos dujos, turi būti naudojamas HCLD su konverteriu, kurio temperatūra būtų didesnė kaip 328 K (55 °C), jei atitinka gesinimo vandens garais tikrinimo reikalavimus (III priedo 2 priedėlio 1.9.2.2 skirsnis). Naudojant CLD ir HCLD, sienelių temperatūra ėminio kelyje turi būti 328 K–473 K (55 °C–200 °C) iki konverterio, jei matuojamos sausos dujos, ir iki analizatoriaus, jei matuojamos drėgnos dujos.
1.4.4. Dujinių išmetamų teršalų ėminių ėmimas
Jei išmetamųjų dujų sudėčiai įtakos turi bet kokia papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistema, išmetamųjų dujų ėminys turi būti imamas už šio įtaiso.
Išmetamųjų dujų ėmimo zondas turėtų būti duslintuvo didelio slėgio pusėje, tačiau kiek įmanoma toliau nuo išmetimo angos. Siekiant užtikrinti visišką variklio išmetamųjų dujų sumaišymą prieš ėminio ėmimą, tarp duslintuvo išėjimo ir zondo pasirinktinai galima įtaisyti maišymo kamerą. Vidinis maišymo kameros tūris turi būti ne mažesnis kaip 10 kartų bandomojo variklio cilindro tūris, o aukščio, pločio ir gylio matmenys apytikriai turėtų atitikti kubo matmenis. Maišymo kameros dydis turėtų būti kiek įmanoma mažesnis ir ji turėtų būti jungiama kiek įmanoma arčiau variklio. Duslintuvo maišymo kameros išmetamojo kanalo ilgis aukščiau ėminio zondo turėtų būti bent 610 mm ir būti pakankamo skersmens priešslėgiui kiek įmanoma sumažinti. Maišymo kameros vidinio paviršiaus temperatūra turi būti didesnė kaip išmetamųjų dujų rasos taškas ir rekomenduojama ne mažesnė kaip 338 K (65 °C) temperatūra.
Visi komponentai pasirinktinai gali būti matuojami tiesiogiai praskiedimo tunelyje arba imant ėminius į maišą ir vėliau matuojant jų koncentraciją ėminių maiše.
______________
2 priedėlis
1. ANALIZĖS PRIETAISŲ KALIBRAVIMAS
1.1. Įvadas
Kiekvienas analizatorius yra kalibruojamas kiek įmanoma dažniau, kad jis atitiktų šio standarto tikslumo reikalavimus. Šioje dalyje aprašytas kalibravimo metodas, taikytinas analizatoriams, nurodytiems 1 priedėlio 1.4.3 skirsnyje.
1.2. Kalibravimo dujos
Būtina atsižvelgti į kalibravimo dujų laikymo trukmę.
Užrašoma gamintojo nurodyta kalibravimo dujų laikymo pabaigos data.
1.2.1. Grynosios dujos
Reikiamas dujų grynumas apibrėžiamas toliau pateiktomis ribinėmis priemaišų koncentracijos vertėmis. Darbui reikia turėti šias dujas:
- grynintas azotas (priemaišos: ≤ 1 ppm C, ≤ 400 ppm CO2, ≤ 0,1 ppm NO)
- grynintas deguonis (grynumas: > 99,5 % tūrio O2)
- vandenilio ir helio mišinys (40 ± 2 % vandenilio, visa kita – helis); priemaišos:
≤ 1 ppm C, ≤ 400 ppm CO2)
- grynintas sintetinis oras (priemaišos: ≤ 1 ppm C, ≤ 1 ppm CO, ≤ 400 ppm CO2,
≤ 0,1 ppm NO) (deguonies kiekis 18–21 % tūrio)
1.2.2. Kalibravimo ir patikros dujos
Reikia turėti tokios cheminės sudėties dujų mišinius:
- C3H8 ir grynintas sintetinis oras (žr. 1.2.1 skirsnį);
- CO ir grynintas azotas;
- NOx ir grynintas azotas (šiose kalibravimo dujose esančio NO2 kiekis turi neviršyti 5 % NO kiekio);
- O2 ir grynintas azotas;
- CO2 ir grynintas sintetinis oras;
- C2H6 ir grynintas sintetinis oras.
Pastaba. Leidžiama naudoti kitus dujų mišinius, jei dujos tarpusavyje nereaguoja.
Tikroji kalibravimo ir patikros dujų koncentracija turi būti ± 2 % vardinės vertės. Visos kalibravimo dujų koncentracijos vertės turi būti pateiktos tūrio vienetais (% tūrio arba tūrio ppm).
Be to, kalibravimui ir patikrai naudojamos dujos gali būti gautos tikslaus maišymo įtaisais (dujų dozatoriais), skiedžiant jas grynintu N2 arba grynintu sintetiniu oru. Maišymo įtaiso tikslumas turi būti toks, kad praskiestų kalibravimo dujų koncentracija galėtų būti nustatyta ± 1,5 % tikslumu. Toks tikslumas reiškia, kad maišymui naudojamos pradinių dujų tūris turi būti žinomas bent ± 1 % tikslumu, susietu su nacionaliniais arba tarptautiniais dujų etalonais. Kiekvienas kalibravimas, kuriam naudojamas maišymo įtaisas, turi būti tikrinamas 15 %–50 % visos skalės.
Pasirinktinai maišymo įtaisas gali būti tikrinamas iš esmės tiesiniu prietaisu, pvz., CLD naudojant NO dujas. Prietaiso diapazonas reguliuojamas patikros dujomis, tiesiogiai prijungtomis prie prietaiso. Maišymo įtaisas turi būti tikrinamas esant naudojamiems nustatymams, o vardinė vertė turi būti lyginama su prietaisu išmatuota koncentracija. Šis skirtumas kiekviename taške turi būti ne didesnis kaip ± 0,5 % vardinės vertės.
1.2.3. Deguonies trukdžių patikra
Deguonies trukdžių patikros dujose turi būti propano, esant 350 ppm C ± 75 ppm angliavandenilio C. Koncentracijos vertė taikant kalibravimo dujų tolerancijas turi būti nustatyta darant suminio angliavandenilių kiekio ir priemaišų chromatografinę analizę arba dinaminį maišymą. Pagrindinės skiedimo dujos turi būti azotas, likutis – deguonis. Mišinio, kuris reikalingas benzininiam varikliui tikrinti, sudėtis:
| O2 trukdžių koncentracija |
Likutis |
| 10 (9 – 11) |
Azotas |
| 5 (4 – 6) |
Azotas |
| 0 (0 – 1) |
Azotas |
1.3. Analizatorių ir ėminių ėmimo sistemos eksploatavimo metodika
Analizatorių eksploatavimo metodika turi atitikti prietaiso gamintojo paleidimo ir naudojimo instrukcijas. Turi būti įtraukti bent tie reikalavimai, kurie pateikti 1.4–1.9 skirsniuose. Laboratoriniams prietaisams, pvz., dujų chromatografui ir efektyviosios skysčių chromatografijos (HPLC) įrenginiui, taikomas 1.5.4 skirsnis.
1.4. Skverbties bandymas
Daromas sistemos skverbties bandymas. Zondas atjungiamas nuo išmetimo sistemos ir jo galas užkemšamas. Įjungiamas analizatoriaus siurblys. Po pradinio stabilizavimo tarpsnio visi debitmačiai turėtų rodyti nulį. Jei taip nėra, tikrinamos ėminio ėmimo linijos, ir defektas pašalinamas.
Didžiausia leistina skverbties norma vakuumo pusėje turi būti 0,5 % srauto, naudojamo toje tikrinamos sistemos dalyje. Naudojamiems srautams įvertinti galima taikyti srautus per analizatorių ir per aplenkiamuosius kanalus.
Kitu būdu sistema gali būti vakuumuojama pasiekiant bent 20 kPa vakuumą (80 kPa absoliučiojo slėgio). Po pradinio stabilizavimo tarpsnio slėgio padidėjimas δp (kPa/min) sistemoje neturi viršyti:
δp = p/Vsyst × 0,005 × fr,
čia:
Vsyst – sistemos tūris [l],
fr – sistemos srautas [l/min].
Kitas metodas yra pakopinio koncentracijos kitimo ėminio ėmimo linijos pradžioje taikymas, perjungiant nuo nulio nustatymo dujų į patikros dujas. Jei po atitinkamo laikotarpio koncentracijos rodmuo yra mažesnis, palyginti su įleistų dujų koncentracija, tai yra kalibravimo arba skverbties problemų.
1.5. Kalibravimo metodika
1.5.1. Prietaiso schema
Prietaiso sąranka kalibruojama ir kalibravimo kreivės tikrinamos pagal etalonines dujas. Turi būti taikomi tokie pat dujų srautai, kokie yra imant išmetamųjų dujų ėminį.
1.5.2. Pašildymo trukmė
Reikėtų laikytis gamintojo rekomenduotos pašildymo trukmės. Jei ji nenurodyta, analizatorius pašildyti rekomenduojama ne trumpiau kaip dvi valandas.
1.5.3. NDIR ir HFID analizatorius
NDIR analizatorius reguliuojamas, jei reikia, ir optimizuojama HFID analizatoriaus degimo liepsna (1.9.1 skirsnis).
1.5.4. Dujų chromatografas ir HPLC įrenginys
Abu prietaisai turi būti kalibruojami taikant geros laboratorinės praktikos reikalavimus ir gamintojo rekomendacijas.
1.5.5. Kalibravimo kreivių brėžimas
1.5.5.1. Bendrosios rekomendacijos
c) Per analizatorius leidžiamos atitinkamos kalibravimo dujos, rodmenų vertės užrašomos ir brėžiamos kalibravimo kreivės.
d) Visiems prietaiso diapazonams, išskyrus apatinį diapazoną, kalibravimo kreivė gaunama bent pagal 10 vienodai išdėstytų kalibravimo taškų (išskyrus nulį). Prietaiso apatinio diapazono kalibravimo kreivė gaunama bent pagal 10 kalibravimo taškų (išskyrus nulį), išdėstytų taip, kad pusės kalibravimo taškų vertės yra mažesnės kaip 15 % visos analizatoriaus skalės vertės, o likusiųjų vertė yra didesnė kaip 15 % visos skalės vertės. Visų diapazonų didžiausia vardinė koncentracijos vertė turi būti lygi arba didesnė kaip 90 % visos skalės vertės.
e) Kalibravimo kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą. Galima taikyti geriausios atitikties tiesinę arba netiesinę lygtį.
f) Kalibravimo taškai ir mažiausių kvadratų geriausios atitikties kreivė neturi skirtis daugiau kaip ± 2 % rodmens arba ± 0,3 % visos skalės vertės, pasirenkant didesnę vertę.
1.6. Kalibravimo patikra
Kiekvienas dažniausiai naudojamas matavimų diapazonas prieš kiekvieną analizę turi būti patikrintas pagal šią metodiką.
Kalibravimas turi būti tikrinamas naudojant nulio nustatymo dujas ir patikros dujas, kurių vardinė koncentracijos vertė yra didesnė kaip 80 % visos skalės matavimo diapazono.
Jei dviejuose nagrinėjamuose taškuose nustatytoji vertė ir pareikštoji etaloninė vertė skiriasi ne daugiau kaip ± 4 % visos skalės vertės, reguliavimo parametrai gali būti pakeisti. Jei taip nėra, pagal 1.5.5.1 skirsnį turi būti daroma nauja kalibravimo kreivė.
1.7. Nustatomųjų dujų, naudojamų išmetimo srautui matuoti, analizatoriaus kalibravimas
Analizatorius, skirtas matuoti nustatomųjų dujų koncentraciją, kalibruojamas naudojant etalonines dujas.
Kalibravimo kreivė gaunama bent pagal 10 kalibravimo taškų (išskyrus nulį), išdėstytų taip, kad pusės kalibravimo taškų vertės būtų 4 %–20 % visos analizatoriaus skalės vertės, o likusiųjų vertė būtų 20 %–100 % visos skalės vertės. Kalibravimo kreivė apskaičiuojama taikant mažiausių kvadratų metodą.
Skalės 20 %–100 % intervale kalibravimo kreivės ir kiekvieno kalibravimo taško vardinė vertė turi nesiskirti daugiau kaip ± 1 % visos skalės vertės. Be to, visos skalės 4 %–20 % intervale kalibravimo kreivė turi nesiskirti daugiau kaip ± 2 % rodmens vardinės vertės. Prieš bandymą turi būti tikrinamas analizatoriaus nulis ir diapazonas, naudojant nulio nustatymo dujas ir patikros dujas, kurių vardinė koncentracijos vertė yra didesnė kaip 80 % visos analizatoriaus skalės vertės.
1.8. NOx konverterio veiksmingumo bandymas
Konverterio, naudojamo NO2 paversti į NO, veiksmingumas tikrinamas taip, kaip nurodyta 1.8.1–1.8.8 skirsniuose (III priedo 2 priedėlio 1 paveikslas).
1.8.1. Bandymo įranga
Taikant III priedo 1 paveiksle parodytą bandymo įrangos schemą ir toliau aprašytą metodiką, konverterių veiksmingumas gali būti patikrintas naudojant ozonatorių.
1.8.2. Kalibravimas
CLD ir HCLD kalibruojami pagal gamintojo specifikacijas dažniausiai taikomame darbo diapazone, naudojant nulio nustatymo ir patikros dujas (kurių NO kiekis turi būti apie 80 % darbinio diapazono ir NO2 koncentracija dujų mišinyje turi sudaryti mažiau kaip 5 % NO koncentracijos). NOx analizatorius turi būti nustatytas matuoti NO režimu, kad patikros dujos netekėtų per konverterį. Rodoma koncentracija turi būti užrašoma.
1.8.3. Apskaičiavimas
NOx konverterio veiksmingumas apskaičiuojamas pagal formulę:
Veiksmingumas (%) = 
× 100,
kurioje:
a – NOx koncentracija pagal 1.8.6 skirsnį,
b – NO, koncentracija pagal 1.8.7 skirsnį,
c – NO koncentracija pagal 1.8.4 skirsnį,
d – NO koncentracija pagal 1.8.5 skirsnį.
1.8.4. Deguonies tiekimas
Į dujų srautą per trišakį deguonis arba nulio patikros oras nepertraukiamai leidžiamos tol, kol rodoma koncentracija tampa maždaug 20 % mažesnė už 1.8.2 skirsnyje nurodytą kalibravimo koncentraciją (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu).
Užrašoma rodoma koncentracija c. Ozonatorius šio proceso metu yra išjungtas.
1.8.5. Ozonatorius įjungtas
Įjungiamas ozonatorius, duodantis pakankamai ozono NO koncentracijai sumažinti iki maždaug 20 % (mažiausiai 10 %) 1.8.2 skirsnyje nurodytos kalibravimo koncentracijos. Užrašoma rodoma koncentracija d (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu).
1.8.6. NOx režimas
Tuomet NO analizatorius jungiamas matuoti NOx režimu, taigi dujų mišinys (sudarytas iš NO, NO2, O2 ir N2) dabar teka per konverterį. Užrašoma rodoma koncentracija a (analizatorius nustatytas matuoti NOx režimu).
1.8.7. Ozonatorius išjungtas
Ozonatorius išjungiamas. Dujų mišinys, aprašytas 1.8.6 skirsnyje, per konverterį leidžiamas į detektorių. Užrašoma rodoma koncentracija b (analizatorius nustatytas matuoti NOx režimu).
1.8.8. NO režimas
Jungiamas NO režimas esant išjungtam ozonatoriui, deguonies arba sintetinio oro srautas taip pat išjungiamas. Analizatoriaus NOx rodmuo ir pagal 1.8.2 skirsnį gautas rodmuo turi nesiskirti daugiau kaip ± 5 % (analizatorius nustatytas matuoti NO režimu).
1.8.10. Veiksmingumo reikalavimas
Konverterio veiksmingumas turi būti ne mažesnis kaip 90 %, tačiau labai patartina, kad veiksmingumas būtų didesnis kaip 95 %.
Pastaba. Jei ozonatorius negali pagal 1.8.5 skirsnį užtikrinti koncentracijos sumažėjimo nuo 80 % iki 20 %, kai analizatorius yra nustatytas dažniausiai taikomam diapazonui, tuomet turi būti naudojamas didžiausias diapazonas, kuriam esant atsirastų šis sumažėjimas.
1.9. FID reguliavimas
1.9.1. Detektoriaus atsako trukmės optimizavimas
FID turi būti reguliuojamas taip, kaip nurodė prietaiso gamintojas. Norint optimizuoti atsaką dažniausiai taikomame diapazone, kaip patikros dujas reikėtų naudoti propaną.
Kuro ir oro srautus nustačius pagal gamintojo rekomendaciją, į analizatorių tiekiamos patikros dujos, turinčios 350 ± 75 ppm C. Atsakas esant šiam kuro srautui nustatomas iš skirtumo tarp atsako į patikros dujas ir atsako į nulio nustatymo dujas. Kuro srautas pakopomis didinamas ir mažinamas palyginti su gamintojo specifikacija. Užrašomas patikros ir nulio nustatymo dujų atsakas esant šiems kuro srautams. Skirtumas tarp atsako į patikros ir nulio nustatymo dujas brėžiamas grafike, ir kuro srautas nustatomas pagal kreivės tašką su didesniu kuro srautu. Tai yra pradinis kuro srauto nustatymas, kurį gali tekti toliau optimizuoti, atsižvelgiant į angliavandenilių atsako faktoriaus ir deguonies trukdžių patikros pagal 1.9.2 ir 1.9.3 skirsnius rezultatus.
Jei deguonies trukdžių patikra arba angliavandenilių atsako faktoriai neatitinka toliau pateiktų specifikacijų, oro srautas turi būti pakopomis didinamas ir mažinamas, palyginti su gamintojo specifikacija, ir kiekvienam srautui turėtų būti kartojami 1.9.2 ir 1.9.3 veiksmai.
1.9.2. Angliavandenilių atsako faktoriai
Analizatorius kalibruojamas naudojant propaną su oru ir grynintą sintetinį orą pagal 1.5 skirsnį.
Atsako faktoriai nustatomi pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių laiko tarpų. Atsako faktorius (Rf) konkrečiam angliavandeniliui yra FID C1 rodmens santykis su dujų koncentracija balione, išreikšta C1, ppm.
Bandymo dujų koncentracija turi būti tokio lygio, kad atsakas sudarytų maždaug 80 % visos skalės. Koncentracija turi būti žinoma ± 2 % tikslumu pagal gravimetrinį etaloną, išreikštą tūrio vienetais. Be to, dujų balionas turi būti prieš tai kondicionuojamas 24 h esant 298 K (25 °C) ± 5 K temperatūrai.
Naudojamos bandymo dujos ir rekomenduojami santykinių atsako faktorių intervalai yra šie:
| - metanas ir grynintas sintetinis oras: |
1,00 ≤ Rf ≤ 1,15, |
| - propenas ir grynintas sintetinis oras: |
0,90 ≤ Rf ≤ 1,1, |
| - toluenas ir grynintas sintetinis oras: |
0,90 ≤ Rf ≤ 1,10. |
Šios vertės rodo santykį su propano ir gryninto sintetinio oro atsako faktoriumi (Rf), kuris prilyginamas 1,00.
1.9.3. Deguonies trukdžių patikra
Deguonies trukdžiai turi būti nustatyti pradedant analizatorių naudoti ir po ilgesnių pertraukų dėl priežiūros. Pasirenkamas diapazonas, kuriame deguonies trukdžiams pasirinktų dujų koncentracija patenka į viršutinę 50 % dalį. Bandymas daromas esant reikiamai krosnies temperatūrai. Deguonies trukdžių patikros dujos apibrėžtos 1.2.3 skirsnyje.
c) Nulis tikrinamas dar kartą. Jei jis pasikeitė daugiau kaip 0,5 % visos skalės, turi būti pakartoti šio skirsnio a ir b punktų veiksmai.
e) Nulis tikrinamas dar kartą. Jei jis pasikeitė daugiau kaip ± 1 % visos skalės, bandymas kartojamas.
f) Kiekvieno d punkto mišinio deguonies trukdžiai (% O2I) apskaičiuojami taip:
| O2I = |
ppm C = |
čia:
A – angliavandenilio koncentracija (ppm C) patikros dujose, naudojamose b punkte,
B – angliavandenilio koncentracija (ppm C) deguonies trukdžių patikros dujose, naudojamose d p unkte,
C – analizatoriaus atsakas,
D – analizatoriaus atsako į A visos skalės procentinė dalis.
g) Prieš bandymą deguonies trukdžių % (% O2I) visoms reikalingoms trukdžių patikros dujoms turi būti mažesnis kaip ± 3 %.
h) Jei deguonies trukdžiai didesni kaip ± 3 %, gamintojo specifikacijoje nurodytas oro srautas pakopomis didinamas ir mažinamas, kiekvienam srautui kartojant 1.9.1 skirsnio veiksmus.
i) Jei po oro srauto reguliavimo deguonies trukdžiai yra didesni kaip ± 3 %, keičiamas kuro srautas ir vėliau ėminio srautas, kiekvienam naujam nustatymui kartojant 1.9.1 skirsnio veiksmus.
1.10. Trukdžiai naudojant CO, CO2, NOx ir O2 analizatorius
Išmetamosiose dujose esančios kitos, ne analizuojamosios, dujos prietaiso rodmenis gali veikti keliais būdais. NDIR ir PMD prietaisai rodo daugiau nei yra iš tikrųjų, jei į trukdančias dujas prietaisas reaguoja kaip ir į nustatomąsias dujas, tačiau mažesniu laipsniu. Rodmenys gaunami mažesni, kai naudojant NDIR prietaisus trukdančios dujos platina nustatomų dujų absorbcijos juostą, o naudojant CLD prietaisus trukdančios dujos gesina spinduliavimą. Trukdžių tikrinimo bandymai, aprašyti 1.10.1 ir 1.10.2 skirsniuose, turi būti padaryti prieš pradedant naudoti analizatorių ir po ilgiau trunkančių priežiūros darbų, tačiau ne mažiau kaip kartą per metus.
1.10.1. CO analizatoriaus trukdžių tikrinimas
Vanduo ir CO2 gali trukdyti CO analizatoriaus darbui. Todėl CO2 patikros dujos, kurių koncentracija yra 80 %–100 % viso bandymo metu naudojamo didžiausio darbinio diapazono skalės, barbotuojamos per vandenį esant kambario temperatūrai, ir registruojamas analizatoriaus atsakas. Analizatoriaus atsakas 300 ppm ar didesnių koncentracijos verčių diapazonuose turi būti ne didesnis kaip 1 % visos skalės arba ne didesnis kaip 3 ppm mažesnių kaip 300 ppm koncentracijos verčių diapazonuose.
1.10.2. Gesinimo įtakos NOx analizatoriui tikrinimas
Dvejos dujos, turinčios įtakos CLD (ir HCLD) analizatoriams, yra CO2 ir vandens garai. Atsakas į šiomis dujomis sukeliamą gesinimą yra proporcingas jų koncentracijai, todėl reikalingi bandymo metodai, kurie leistų nustatyti gesinimą esant didžiausioms numatomoms koncentracijoms, pasitaikančioms darant bandymą.
1.10.2.1. CO2 keliamo gesinimo tikrinimas
CO2 patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos didžiausio darbinio diapazono skalės, leidžiamos per NDIR analizatorių, ir CO2 koncentracijos vertė užrašoma kaip A. Toliau jos maždaug 50 % skiedžiamos NO patikros dujomis, leidžiamos per NDIR bei (H)CLD, ir CO2 bei NO koncentracijos vertės užrašomos atitinkamai kaip B ir C. Tuomet CO2 tiekimas nutraukiamas, per (H)CLD leidžiamos tik NO patikros dujos ir NO vertė užrašoma kaip D.
Gesinimas, kuris turi būti ne didesnis kaip 3 % visos skalės, skaičiuojamas pagal šią formulę:
gesinimo CO2 % = 
,
čia:
A – neskiesto CO2 koncentracija, išmatuota NDIR, %,
B – praskiesto CO2 koncentracija, išmatuota NDIR, %,
C – praskiesto NO koncentracija, išmatuota CLD, ppm,
D – neskiesto NO koncentracija, išmatuota CLD, ppm.
Galima taikyti pakaitinius CO2 ir NO patikros dujų skiedimo ir kiekio nustatymo metodus, pvz., dinaminį maišymą.
1.10.2.2. Gesinimo vandeniu tikrinimas
Šis tikrinimas taikomas matuojant tik drėgnų dujų koncentraciją. Skaičiuojant gesinimą vandens garais būtina atsižvelgti į NO patikros dujų skiedimą vandens garais ir į vandens garų koncentracijos mišinyje perskaičiavimą pagal bandymo metu laukiamą koncentraciją.
NO patikros dujos, kurių koncentracija yra nuo 80 % iki 100 % visos normalaus darbinio diapazono skalės, leidžiamos per (H)CLD, ir NO koncentracijos vertė užrašoma kaip D. Po to NO patikros dujos kambario temperatūroje barbotuojamos į vandenį, leidžiamos per (H)CLD, ir gauta NO koncentracijos vertė užrašoma kaip C. Nustatoma vandens temperatūra ir užrašoma kaip F. Nustatomas mišinio sočiųjų garų slėgis, kuris atitinka barboterio vandens temperatūrą F, ir jis užrašomas kaip G. Vandens garų koncentracija mišinyje (%) apskaičiuojama pagal formulę:
H = 100 × 
ir užrašoma kaip H. Tikėtina praskiestų NO patikros dujų (vandens garuose) koncentracija (De) apskaičiuojama pagal šią formulę:
De = D × 
ir užrašoma kaip De.
Gesinimas vandeniu, kuris turi būti ne didesnis kaip 3 %, apskaičiuojamas taip:
% H2O gesinimo = 100 × 
,
čia:
De – laukiama praskiesto NO koncentracija, ppm,
C – praskiesto NO koncentracija, ppm,
Hm – didžiausia vandens garų koncentracija, %,
H – tikroji vandens garų koncentracija, %.
Pastaba. Svarbu, kad darant šį tikrinimą NO2 koncentracija NO patikros dujose būtų kiek įmanoma mažesnė, kadangi darant gesinimo apskaičiavimus nebuvo atsižvelgta į NO2 sugėrimą vandeniu.
1.10.3. Trukdžiai O2 analizatoriui
PMD analizatoriaus atsakas į kitas nei deguonis dujas yra palyginti mažas. Įprastų išmetamųjų dujų sudedamųjų dalių deguonies ekvivalentai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Deguonies ekvivalentai
| Dujos |
O2 ekvivalentas % |
| Anglies dioksidas (CO2) |
- 0,623 |
| Anglies monoksidas (CO) |
- 0,354 |
| Azoto monoksidas (NO) |
+ 44,4 |
| Azoto dioksidas (NO2) |
+ 28,7 |
| Vanduo (H2O) |
- 0,381 |
Jei turi būti daromi didelio preciziškumo matavimai, stebimai deguonies koncentracijai daroma pataisa pagal šią formulę:
Trukdžiai = 
3 priedėlis
1. DUOMENŲ ĮVERTINIMAS IR APSKAIČIAVIMAS
1.1. Dujinių išmetamų teršalų kiekio įvertinimas
Dujinių išmetamų teršalų kiekiui įvertinti suvidurkinami savirašio rodmenys, gauti kiekvienam režimui per paskutiniąsias 120 sekundžių, ir kiekvieno režimo vidutinės HC, CO, NOx bei CO2 koncentracijos (conc.) apskaičiuojamos pagal diagramos rodmenų vidurkį bei atitinkamus kalibravimo duomenis. Gali būti naudojamas kitoks duomenų užrašymo būdas, jei jis užtikrina lygiaverčių duomenų gavimą.
Vidutinės fono koncentracijos (concd) gali būti gaunamos pagal praskiedimo oro ėminių maišo duomenis arba pagal nepertraukiamo (be maišo) fono matavimo duomenis ir atitinkamus kalibravimo duomenis.
1.2. Dujinių išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas
Galutiniai ataskaitoje pateikiami bandymo rezultatai turi būti gaunami tokia seka.
1.2.1. Pataisa sausoms/drėgnoms dujoms
Matuojama koncentracija perskaičiuojama drėgnoms dujoms, jei nėra iš karto matuota drėgnoms dujoms:
conc (drėgnų) = kw × conc (sausų)
Natūralioms išmetamosioms dujoms:
kw = kw, r = 
,
čia α degalų vandenilio ir anglies santykis.
H2 koncentracija išmetamosiose dujose apskaičiuojama:
H2 [sausų] = 
Faktorius kw2 apskaičiuojamas:
kw2 = 
čia:
Ha – įleidžiamojo oro absoliučioji drėgmė, g vandens 1 kg sauso oro
Praskiestoms išmetamosioms dujoms:
matuojant drėgnas CO2 dujas:
kw, e,1 = 
– kw1;
arba matuojant sausas CO2 dujas:
kw = kw, e,2 = 
,
čia α degalų vandenilio ir anglies santykis.
Faktorius kw1 apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
kw1 = 
čia:
Hd – praskiedimo oro absoliučioji drėgmė, g vandens 1 kg sauso oro;
Ha – įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė, g vandens 1 kg sauso oro.
DF = 
.
Praskiedimo orui:
kw, d = 1 – kw1
Faktorius kw1 apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
DF =
kw1 = 
čia:
Hd – praskiedimo oro absoliučioji drėgmė, g vandens 1 kg sauso oro;
Ha – įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė, g vandens 1 kg sauso oro.
DF =
Įsiurbiamam orui (jei skiriasi nuo praskiedimo oro):
kw, a = 1 – kw2
Faktorius kw2 apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
kw2 = ,
čia Ha – įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė, g vandens 1 kg sauso oro.
1.2.2. NOx drėgnio pataisa
Kadangi NOx išmetimas priklauso nuo aplinkos oro sąlygų, NOx koncentracija atsižvelgiant į drėgmę dauginama iš faktoriaus KH:
KH = 0,6272 + 44,030 × 10-3 × Ha – 0,862 × 10-3 × H
(4 taktų varikliams)
KH = 1 (2 taktų varikliams)
čia Ha – įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė, g vandens 1 kg sauso oro.
1.2.3. Išmetamųjų dujų masės srauto apskaičiavimas
Išmetamųjų dujų masės srautai Gasmass [g/h] kiekvienam režimui apskaičiuojami taip:
a) natūralioms išmetamosioms dujoms([18])
Gasmass = 
× %conc × GFUEL ×1 000
čia:
GFUEL [kg/h] – degalų masės srautas;
MWGas [kg/kmol] – atskirų dujų molio masė, pateikta 1 lentelėje;
1 lentelė. Molio masė
| Dujos |
MWGas [kg/kmol] |
| NOx |
46,01 |
| CO |
28,01 |
| HC |
MWHC = MWFUEL |
| CO2 |
44,01 |
– MWFUEL = 12,011 + α × 1,00794 +β × 15,9994 [kg/kmol] – kuro molio masė, kai degalų vandenilio ir anglies santykis lygus α, o deguonies ir anglies santykis – β([19]);
- CO2AIR –CO2 koncentracija įsiurbiamame ore (laikoma lygi 0,04 %, jei nematuojama);
b) praskiestoms išmetamosioms dujoms([20]):
Gasmass = u × GTOTW
čia:
- GTOTW [kg/h] – drėgnų praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, kuris naudojant viso srauto praskiedimo sistemą nustatomas pagal III priedo 1 priedėlio 1.2.4 skirsnį;
- concc – fono pataisyta koncentracija:
concc = conc – concd × (1 – (1/DF))
čia:
DF =
Koeficientas u pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. u koeficiento vertės
| Dujos |
u |
conc |
| NOx |
0,001587 |
ppm |
| CO |
0,000966 |
ppm |
| HC |
0,000479 |
ppm |
| CO2 |
15,19 |
% |
Koeficiento u vertės yra pagrįstos praskiestų išmetamųjų dujų molio mase, kuri yra lygi 29 [kg/kmol]; HC u vertė pagrįsta vidutiniu anglies ir vandenilio santykiu 1:1,85.
1.2.4. Savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas
Savitasis išmetamų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas visiems atskiriems komponentams taip:
atskiros dujos = 
čia Pi = PM, i + PAE, i
Kai darant bandymą prijungiami pagalbiniai mechanizmai, pvz., aušinamasis ventiliatorius arba orpūtė, jų sunaudota galia pridedama prie rezultatų, išskyrus variklius, kuriuose tokie pagalbiniai mechanizmai yra neatskiriama variklio dalis. Ventiliatoriaus arba orpūtės galia nustatoma esant bandymuose naudojamiems apsisukimų dažniams, apskaičiuojant pagal tipines charakteristikas arba darant bandymus (VII priedo 3 priedėlis).
Šiuose apskaičiavimuose naudoti svoriniai faktoriai ir režimo numeris n yra pateikti IV priedo 3.5.1.1 skirsnyje.
2. PAVYZDŽIAI
2.1. Keturių taktų priverstinio uždegimo variklio natūralių išmetamųjų dujų duomenys
Atsižvelgiant į eksperimentinius duomenis (3 lentelė), iš pradžių daromi 1 režimo apskaičiavimai, kurie taikant tą pačią metodiką išplečiami kitiems bandymo režimams.
3 lentelė. Keturių taktų priverstinio uždegimo variklio eksperimentiniai duomenys
| Režimas |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Variklio apsisukimų dažnis |
min-1 |
2 550 |
2 550 |
2 550 |
2 550 |
2 550 |
1 480 |
| Galia |
kW |
9,96 |
7,5 |
4,88 |
2,36 |
0,94 |
0 |
| Apkrovos procentinė dalis |
% |
100 |
75 |
50 |
25 |
10 |
0 |
| Svoriniai faktoriai |
- |
0,090 |
0,200 |
0,290 |
0,300 |
0,070 |
0,050 |
| Atmosferos slėgis |
kPa |
101,0 |
101,0 |
101,0 |
101,0 |
101,0 |
101,0 |
| Oro temperatūra |
°C |
20,5 |
21,3 |
22,4 |
22,4 |
20,7 |
21,7 |
| Oro santykinis drėgnis |
% |
38,0 |
38,0 |
38,0 |
37,0 |
37,0 |
38,0 |
| Oro absoliučioji drėgmė |
g H2O/kg oro |
5,696 |
5,986 |
6,406 |
6,236 |
5,614 |
6,136 |
| CO sausas |
ppm |
60 995 |
40 725 |
34 646 |
41 976 |
68 207 |
37 439 |
| NOx drėgnas |
ppm |
726 |
1 541 |
1 328 |
377 |
127 |
85 |
| HC drėgnas |
ppm Cl |
1 461 |
1 308 |
1 401 |
2 073 |
3 024 |
9 390 |
| CO2 sausas |
% tūrio |
11,4098 |
12,691 |
13,058 |
12,566 |
10,822 |
9,516 |
| Degalų masės srautas |
kg/h |
2,985 |
2,047 |
1,654 |
1,183 |
1,056 |
0,429 |
| Degalų H/C santykis α |
- |
1,85 |
1,85 |
1,85 |
1,85 |
1,85 |
1,85 |
| Degalų O/C santykis β |
- |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
2.1.1. Pataisos faktorius sausoms/drėgnoms dujoms kw
Apskaičiuojama pataisa sausoms/drėgnoms dujoms kw, norint sausų CO ir CO2 dujų matavimus perskaičiuoti drėgnoms dujoms:
kw = kw, r = 
,
čia:
H2 [sausų] =
ir
kw2 = 
H2 [sausų] = 
= 2,450 %
kw2 = 
= 0,009
kw = kw, r 
= 0,872
CO [drėgnų] = CO [sausų] × kw = 60 995 × 0,872 = 53 198 ppm
CO2 [drėgnų] = CO2 [sausų] × kw = 11,410 × 0,872 = 9,951 % tūrio
4 lentelė. Drėgnų CO ir CO2 vertės skirtingiems bandymo režimams
| Režimas |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| H2 sausas |
% |
2,450 |
1,499 |
1,242 |
1,554 |
2,834 |
1,422 |
| kw2 |
- |
0,009 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,009 |
0,010 |
| kw |
- |
0,872 |
0,870 |
0,869 |
0,870 |
0,874 |
0,894 |
| CO drėgnas |
ppm |
53 198 |
35 424 |
30 111 |
36 518 |
59 631 |
33 481 |
| CO2 drėgnas |
% |
9,951 |
11,039 |
11,348 |
10,932 |
9,461 |
8,510 |
2.1.2. Išmetamas HC kiekis
HCmass = 
× %conc × GFUEL ×1 000
čia:
MWHC = MWFUEL
MWFUEL = 12,011 + α ×1,00794 = 13,876
HCmass = 
× 0,1461 × 3,985 ×1 000 = 28,361 g/h
5 lentelė. Išmetamas HC kiekis [g/h] pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| HCmass |
28,361 |
18,248 |
16,026 |
16,625 |
20,357 |
31,578 |
2.1.3. Išmetamas NOx kiekis
Iš pradžių apskaičiuojamas išmetamo NOx drėgnio pataisos faktorius KH:
KH = 0,6272 + 44,030 × 10-3 × Ha – 0,862 × 10-3 × H
KH = 0,6272 + 44,030 × 10-3 × 5,696 – 0,862 × 10-3 × (5,696)2 = 0,850
6 lentelė. Išmetamo NOx drėgnio pataisos faktorius KH pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| KH |
0,850 |
0,860 |
0,874 |
0,868 |
0,847 |
0,865 |
Toliau apskaičiuojamas NOxmass [g/h]:
NOxmass = 
× %conc × KH× GFUEL ×1 000
NOxmass = 
× 0,073 × 0,85 × 2,985 ×1 000 = 39,717 g/h
7 lentelė. Išmetamas NOx kiekis [g/h] pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| NOxmass |
39,717 |
61,291 |
44,013 |
8,703 |
2,401 |
0,820 |
2.1.4. Išmetamas CO kiekis
COmass = 
× %conc × GFUEL ×1 000
COmass = 
× 5,3198 × 2,985 ×1 000 = 2084,588 g/h
8 lentelė. Išmetamas CO kiekis [g/h] pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| COmass |
2 084,588 |
997,638 |
695,278 |
591,183 |
810,334 |
227,285 |
2.1.5. Išmetamas CO2 kiekis
CO2mass = 
× %conc × GFUEL ×1 000
CO2mass = 
× 9,951 × 2,985 ×1 000 = 6126,806 g/h
9 lentelė. Išmetamas CO2 kiekis [g/h] pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| CO2mass |
6 126,806 |
4 884,739 |
4 117,202 |
2 780,662 |
2 020,061 |
907,648 |
2.1.6. Savitasis išmetamų teršalų kiekis
Apskaičiuojamas visų atskirų komponentų savitasis išmetamų teršalų kiekis (g/kWh):
atskiros dujos = 
10 lentelė. Išmetami teršalai [g/h] ir svoriniai faktoriai pagal bandymo režimus
| Režimas |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| HCmass |
g/h |
28,361 |
18,248 |
16,026 |
16,625 |
20,357 |
31,578 |
| NOxmass |
g/h |
39,71 |
61,291 |
44,013 |
8,703 |
2,401 |
0,820 |
| COmass |
g/h |
2 084,588 |
997,638 |
695,278 |
591,183 |
810,334 |
227,285 |
| CO2mass |
g/h |
6 126,806 |
4 884,739 |
4 117,202 |
2 780,662 |
2 020,061 |
907,648 |
| Galia Pi |
kW |
9,96 |
7,50 |
4,88 |
2,36 |
0,94 |
0 |
| Svorinis faktorius, WFi |
- |
0,090 |
0,200 |
0,290 |
0,300 |
0,070 |
0,050 |
| HC = |
28,361 × 0,090 + 18,248 × 0,200 + 16,026 × 0,290 + 16,625 × 0,300 + 20,357 × 0,070 + 31,578 × 0,050 |
= 4,11 g/kWh |
| 9,96 × 0,090 + 7,50 × 0,200 + 4,88 × 0,290 + 2,36 × 0,300 + 0,940 × 0,070 + 0 × 0,050 |
| NOx = |
39,717 × 0,090 + 61,291 × 0,200 + 44,013 × 0,290 + 8,703 × 0,300 + 2,401 × 0,070 + 0,820 × 0,050 |
= 6,85 g/kWh |
| 9,96 × 0,090 + 7,50 × 0,200 + 4,88 × 0,290 + 2,36 × 0,300 + 0,940 × 0,070 + 0 × 0,050 |
| CO = |
2 084,59 × 0,090 + 997,64 × 0,200 + 695,28 × 0,290 + 591,18 × 0,300 + 810,33 × 0,070 + 227,92 × 0; 050 |
= 181,93 g/kWh |
| 9,96 × 0,090 + 7,50 × 0,200 + 4,88 × 0,290 + 2,36 × 0,300 + 0,940 × 0,070 + 0 × 0,050 |
| CO2 = |
6 126,81 × 0,090 + 4 884,74 × 0,200 + 4 117,20 × 0,290 + 2 780,66 × 0,300 + 2 020,06 × 0,070 + 907,65 × 0,050 |
= 816,36 g/kWh |
| 9,96 × 0,090 + 7,50 × 0,200 + 4,88 × 0,290 + 2,36 × 0,300 + 0,940 × 0,070 + 0 × 0,050 |
2.2. Dviejų taktų priverstinio uždegimo variklio natūralių išmetamųjų dujų duomenys
Atsižvelgiant į eksperimentinius duomenis (11 lentelė), iš pradžių daromi 1 režimo apskaičiavimai, kurie taikant tą pačią metodiką išplečiami kitiems bandymo režimams.
11 lentelė. Dviejų taktų priverstinio uždegimo variklio eksperimentiniai duomenys
| Režimas |
|
1 |
2 |
| Variklio apsisukimų dažnis |
min-1 |
9 500 |
2 800 |
| Galia |
kW |
2,31 |
0 |
| Apkrovos procentinė dalis |
% |
100 |
0 |
| Svoriniai faktoriai |
- |
0,9 |
0,1 |
| Atmosferos slėgis |
kPa |
100,3 |
100,3 |
| Oro temperatūra |
°C |
25,4 |
25 |
| Oro santykinis drėgnis |
% |
38,0 |
38,0 |
| Oro absoliučioji drėgmė |
g H2O/kg oro |
7,742 |
7,558 |
| CO sausas |
ppm |
37 086 |
16 150 |
| NOx drėgnas |
ppm |
183 |
15 |
| HC drėgnas |
ppm Cl |
14 220 |
13 179 |
| CO2 sausas |
% tūrio |
11,986 |
11,446 |
| Degalų masės srautas |
kg/h |
1,195 |
0,089 |
| Degalų H/C santykis α |
- |
1,85 |
1,85 |
| Degalų O/C santykis β |
- |
0 |
0 |
2.2.1 Pataisos faktorius sausoms/drėgnoms dujoms kw
Apskaičiuojama pataisa sausoms/drėgnoms dujoms kw, norint sausų CO ir CO2 dujų matavimus perskaičiuoti drėgnoms dujoms:
kw = kw, r = ,
čia:
H2 [sausų] =
H2 [sausų] = 
= 1,357 %
kw2 =
kw2 = 
= 0,012
kw = kw, r 
= 0,874
CO [drėgnų] = CO [sausų] × kw = 37 086 × 0,874 = 32 420 ppm
CO2 [drėgnų] = CO2 [sausų] × kw = 11,986 × 0,874 = 10,478 % tūrio
12 lentelė. Drėgnų CO ir CO2 vertės pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
|
1 |
2 |
| H2 sausas |
% |
1,357 |
0,543 |
| kw2 |
- |
0,012 |
0,012 |
| kw |
- |
0,874 |
0,887 |
| CO drėgnas |
ppm |
32 420 |
14 325 |
| CO2 drėgnas |
% |
10,478 |
10,153 |
2.2.2. Išmetamas HC kiekis
HCmass = × %conc × GFUEL ×1 000
čia:
MWHC = MWFUEL
MWFUEL = 12,011 + α ×1,00794 = 13,876
HCmass = 
× 1,422 × 1,195 ×1 000 = 112,520 g/h
13 lentelė. Išmetamas HC kiekis [g/h] pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
| HCmass |
112,520 |
9,119 |
2.2.3. Išmetamas NOx kiekis
Dviejų taktų varikliams išmetamo NOx pataisos faktorius KH lygus 1:
NOxmass = 
× %conc × GFUEL ×1 000
NOxmass = 
× 0,0183 × 1,195 ×1 000 = 4,800 g/h
14 lentelė. Išmetamas NOx kiekis [g/h] pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
| NOxmass |
4,800 |
0,034 |
2.2.4. Išmetamas CO kiekis
COmass = × %conc × GFUEL ×1 000
COmass = 
× 3,2420 × 1,195 ×1 000 = 517,851 g/h
15 lentelė. Išmetamas CO kiekis [g/h] pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
| COmass |
517,851 |
20,007 |
2.2.5. Išmetamas CO2 kiekis
CO2mass = 
× %conc × GFUEL ×1 000
CO2mass = 
× 10,478 × 1,195 ×1 000 = 2 629,658 g/h
16 lentelė. Išmetamas CO2 kiekis [g/h] pagal skirtingus bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
| CO2mass |
2 629,658 |
222,799 |
2.2.6. Savitasis išmetamų teršalų kiekis
Apskaičiuojamas visų atskirų komponentų savitasis išmetamų teršalų kiekis (g/kWh):
atskiros dujos =
17 lentelė. Išmetami teršalai [g/h] ir svoriniai faktoriai pagal bandymo režimus
| Režimas |
|
1 |
2 |
| HCmass |
g/h |
112,520 |
9,119 |
| NOxmass |
g/h |
4,800 |
0,034 |
| COmass |
g/h |
517,851 |
20,007 |
| CO2mass |
g/h |
2 629,658 |
222,799 |
| Galia Pi |
kW |
2,31 |
0 |
| Svorinis faktorius, WFi |
- |
0,85 |
0,15 |
| HC = |
112,52 × 0,85 + 9,119 × 0,15 |
= 49,4 g/kWh |
| 2,31 × 0,85 + 0 × 0,15 |
| NOx = |
4,800 × 0,85 + 0,034 × 0,15 |
= 2,08 g/kWh |
| 2,31 × 0,85 + 0 × 0,15 |
| CO = |
517,851 × 0,85 + 20,007 × 0,15 |
= 225,71 g/kWh |
| 2,31 × 0,85 + 0 × 0,15 |
| CO2 = |
2 629,658 × 0,85 + 222,799 × 0,15 |
= 1 155,4 g/kWh |
| 2,31 × 0,85 + 0 × 0,15 |
2.3. Keturių taktų priverstinio uždegimo variklio praskiestų išmetamųjų dujų duomenys
Atsižvelgiant į eksperimentinius duomenis (18 lentelė), iš pradžių daromi 1 režimo apskaičiavimai, kurie taikant tą pačią metodiką išplečiami kitiems bandymo režimams.
18 lentelė. Keturių taktų priverstinio uždegimo variklio eksperimentiniai duomenys
| Režimas |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Variklio apsisukimų dažnis |
min-1 |
3 060 |
3 060 |
3 060 |
3 060 |
3 060 |
2 100 |
| Galia |
kW |
13,15 |
9,81 |
6,52 |
3,25 |
1,28 |
0 |
| Apkrovos procentinė dalis |
% |
100 |
75 |
50 |
25 |
10 |
0 |
| Svoriniai faktoriai |
- |
0,090 |
0,200 |
0,290 |
0,300 |
0,070 |
0,050 |
| Atmosferos slėgis |
kPa |
980 |
980 |
980 |
980 |
980 |
980 |
| Oro temperatūra |
°C |
25,3 |
25,1 |
24,5 |
23,7 |
23,5 |
22,6 |
| Oro santykinis drėgnis |
% |
19,8 |
19,8 |
20,6 |
21,5 |
21,9 |
23,2 |
| Oro absoliučioji drėgmė |
g H2O/kg oro |
4,08 |
4,03 |
4,05 |
4,03 |
4,05 |
4,06 |
| CO sausas |
ppm |
3 681 |
3 465 |
2 541 |
2 365 |
3 086 |
1 817 |
| NOx drėgnas |
ppm |
85,4 |
49,2 |
24,3 |
5,8 |
2,9 |
1,2 |
| HC drėgnas |
ppm Cl |
91 |
92 |
77 |
78 |
119 |
186 |
| CO2 sausas |
% tūrio |
1,038 |
0,814 |
0,649 |
0,457 |
0,330 |
0,208 |
| CO sausas (fonas) |
ppm |
3 |
3 |
3 |
2 |
2 |
3 |
| NOx drėgnas (fonas) |
ppm |
0,1 |
0,1 |
0,1 |
0,1 |
0,1 |
0,1 |
| HC drėgnas (fonas) |
ppm Cl |
6 |
6 |
5 |
6 |
6 |
4 |
| CO2 sausas (fonas) |
% tūrio |
0,042 |
0,041 |
0,041 |
0,040 |
0,040 |
0,040 |
| Prask. išl. dujų masės srautas |
kg/h |
625,722 |
627,171 |
623,549 |
630,792 |
627,895 |
561,267 |
| Kuro H/C santykis α |
- |
1,85 |
1,85 |
1,85 |
1,85 |
1,85 |
1,85 |
| Kuro O/C santykis β |
|
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| (1) Praskiedimo oro sąlygos atitinka įsiurbiamojo oro sąlygas. |
|||||||
2.3.1. Pataisos faktorius sausoms/drėgnoms dujoms kw
Apskaičiuojama pataisa sausoms/drėgnoms dujoms kw, norint sausų CO ir CO2 dujų matavimus perskaičiuoti drėgnoms dujoms:
Praskiestoms išmetamosioms dujoms:
kw = kw, e,2 = 
čia:
kw1 =
DF =
DF = 
= 9,465
kw1 = 
= 0,007
kw = kw, e,2 = 
= 0,984
CO (drėgnų) = CO (sausų) × kw = 3 681 × 0,984 = 3 623 ppm
CO2 (drėgnų) = CO2 (sausų) × kw = 1,038 × 0,984 = 1,0219 %
19 lentelė. Drėgnų CO ir CO2 vertės praskiestoms išmetamosioms dujoms pagal bandymo režimus
| Režimas |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| DF |
- |
9,465 |
11,454 |
14,707 |
19,100 |
20,612 |
32,788 |
| kw1 |
- |
0,007 |
0,006 |
0,006 |
0,006 |
0,006 |
0,006 |
| kw |
- |
0,984 |
0,986 |
0,988 |
0,989 |
0,991 |
0,992 |
| CO drėgnas |
ppm |
3 623 |
3 417 |
2 510 |
2 340 |
3 057 |
1 802 |
| CO2 drėgnas |
% |
1,0219 |
0,8028 |
0,6412 |
0,4524 |
0,3264 |
0,2066 |
Praskiedimo orui:
kw, d = 1 – kw1
Čia faktorius kw1 yra toks pat, kaip jau apskaičiuotas praskiestoms išmetamosioms dujoms.
kw, d = 1 – 0,007 = 0,993
CO (drėgnų) = CO (sausų) × kw = 3 × 0,993 = 3 ppm
CO2 (drėgnų) = CO2 (sausų) × kw = 0,042 × 0,993 = 0,0421 %
20 lentelė. Drėgnų CO ir CO2 vertės praskiedimo orui pagal bandymo režimus
| Režimas |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| kw1 |
- |
0,007 |
0,006 |
0,006 |
0,006 |
0,006 |
0,006 |
| kw |
- |
0,993 |
0,994 |
0,994 |
0,994 |
0,994 |
0,994 |
| CO drėgnas |
ppm |
3 |
3 |
3 |
2 |
2 |
3 |
| CO2 drėgnas |
% |
0,0421 |
0,0405 |
0.0403 |
0,0398 |
0,0394 |
0,0401 |
2.3.2. Išmetamas HC kiekis
HCmass = u ×concc × GTOTW
čia:
u = 0,000478 iš 2 lentelės
concc = conc – concd × (1-1/DF)
concc= 91 – 6 × (1-1/9,465) = 86 ppm
HCmass = 0,000478 × 86 × 625,722 = 25,666 g/h
21 lentelė. Išmetamas HC kiekis [g/h] pagal bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| HCmass |
25,666 |
25,993 |
21,607 |
21,850 |
34,074 |
48,963 |
2.3.3. Išmetamas NOx kiekis
Išmetamo NOx pataisos faktorius KH apskaičiuojamas taip:
KH = 0,6272 + 44,030 × 10-3 × Ha – 0,862 × 10-3 × H
KH = 0,6272 + 44,030 × 10-3 × 4,08 – 0,862 × 10-3 × (4,08)2 = 0,850
22 lentelė. Išmetamo NOx drėgnio pataisos faktorius KH pagal bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| KH |
0,793 |
0,791 |
0,791 |
0,790 |
0,791 |
0,792 |
NOxmass = u ×concc × KH × GTOTW
čia:
u = 0,001587 iš 2 lentelės
concc= conc – concd × (1 – 1/DF)
concc= 85 – 0 × (1-1/9,465) = 85 ppm
NOxmass = 0,001587 × 85 × 0,79 × 625,722 = 67,168 g/h
23 lentelė. Išmetamas NOx kiekis [g/h] pagal bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| NOxmass |
67,168 |
38,721 |
19,012 |
4,621 |
2,319 |
0,811 |
2.3.4. Išmetamas CO kiekis
COmass = u ×concc × GTOTW
čia:
u = 0,000966 iš 2 lentelės
concc= conc – concd × (1 – 1/DF)
concc= 3622 – 3 × (1-1/9,465) = 3620 ppm
COmass = 0,000966 × 3620 × 625,722 = 2 188,001 g/h
24 lentelė. Išmetamas CO kiekis [g/h] pagal bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| COmass |
2 188,001 |
2 068,760 |
1 510,187 |
1 424,792 |
1 853,109 |
975,435 |
2.3.5. Išmetamas CO2 kiekis
CO2mass = u ×concc × GTOTW
čia:
u = 15,19 iš 2 lentelės
concc= conc – concd × (1 – 1/DF)
concc= 1,0219 – 0,0421 x (1-1/9,465) = 0,9842 % Vol
CO2mass = 15,19 × 0,9842 × 625,722 = 9354,488 g/h
25 lentelė. Išmetamas CO2 kiekis [g/h] pagal bandymo režimus
| Režimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| CO2mass |
9 354,488 |
7 295,794 |
5 717,531 |
3 973,503 |
2 756,113 |
1 430,229 |
2.3.6. Savitasis išmetamų teršalų kiekis
Apskaičiuojamas visų atskirų komponentų savitasis išmetamų teršalų kiekis (g/kWh):
atskiros dujos =
26 lentelė. Išmetami teršalai [g/h] ir svoriniai faktoriai pagal bandymo režimus
| Režimas |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| HCmass |
g/h |
25,666 |
25,993 |
21,607 |
21,850 |
34,074 |
48,963 |
| NOxmass |
g/h |
67,168 |
38,721 |
19,012 |
4,621 |
2,319 |
0,811 |
| COmass |
g/h |
2 188,001 |
2 068,760 |
1 510,187 |
1 424,792 |
1 853,109 |
975,435 |
| CO2mass |
g/h |
9 354,488 |
7 295,794 |
5 717,531 |
3 973,503 |
2 756,113 |
1 430,229 |
| Galia Pi |
kW |
13,15 |
9,81 |
6,52 |
3,25 |
1,28 |
0 |
| Svorinis faktorius, WFi |
- |
0,090 |
0,200 |
0,290 |
0,300 |
0,070 |
0,050 |
| HC = |
25,666 × 0,090 + 25,993 × 0,200 + 21,607 × 0,290 + 21,850 × 0,300 + 34,074 × 0,070 + 48,963 × 0,050 |
= 4,12 g/kWh |
| 13,15 × 0,090 + 9,81 × 0,200 + 6,52 × 0,290 + 3,25 × 0,300 + 1,28 × 0,070 + 0 × 0,050 |
| NOx = |
67,168 × 0,090 + 38,721 × 0,200 + 19,012 × 0,290 + 4,621 × 0,300 + 2,319 × 0,070 + 0,811 × 0,050 |
= 3,42 g/kWh |
| 13,15 × 0,090 + 9,81 × 0,200 + 6,52 × 0,290 + 3,25 × 0,300 + 1,28 × 0,070 + 0 × 0,050 |
| CO = |
2 188,001 × 0,09 + 2 068,760 × 0,2 + 1 510,187 × 0,29 + 1 424,792 × 0,3 + 1 853,109 × 0,07 + 975,435 × 0,05 |
= 271,15 g/kWh |
| 13,15 × 0,090 + 9,81 × 0,200 + 6,52 × 0,290 + 3,25 × 0,300 + 1,28 × 0,070 + 0 × 0,050 |
| CO2 = |
9 354,488 × 0,09 + 7 295,794 × 0,2 + 5 717,531 × 0,29 + 3 973,503 × 0,3 + 2 756,113 × 0,07 + 1 430,229 × 0,05 |
= 887,53 g/kWh |
| 13,15 × 0,090 + 9,81 × 0,200 + 6,52 × 0,290 + 3,25 × 0,300 + 1,28 × 0,070 + 0 × 0,050 |
______________
4 priedėlis
1. IŠMETAMŲ TERŠALŲ STANDARTŲ ATITIKTIS
Šis priedėlis taikomas tik 2 etapo priverstinio uždegimo varikliams.
1.1. Išmetamų teršalų standartai, nurodyti 2 etapo varikliams I priedo 3.2 punkte, taikomi variklių išmetamiems teršalams teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpiui (EDP), kaip nustatyta pagal šį priedėlį.
1.2. Jei visų 2 etapo šeimos tipinių variklių, tinkamai bandomų pagal šios Tvarkos aprašo metodikas, išmetamų teršalų kiekis su pataisa, gauta padauginus iš šiame priedėlyje nurodyto nusidėvėjimo faktoriaus (DF), yra mažesnis arba lygus kurios nors atskiros konkrečios variklių klasės 2 etapo išmetamų teršalų standartui (šeimos ribinei išmetamų teršalų kiekio vertei, jei taikoma) (family emission limit – FEL), laikoma, kad ta šeima atitinka tos variklių klasės išmetamų teršalų kiekio standartus. Jei kurio nors šeimos tipinio bandomojo variklio išmetamų teršalų kiekis su pataisa, gauta padauginus iš šiame priedėlyje nurodyto nusidėvėjimo faktoriaus, yra didesnis kaip kuris nors atskiras konkrečios variklių klasės išmetamų teršalų kiekio standartas (FEL, jei taikoma), laikoma, kad ta šeima neatitinka tos variklių klasės išmetamų teršalų kiekio standartų.
1.3. Mažais kiekiais gaminamų variklių gamintojai gali pasirinktinai pasinaudoti nusidėvėjimo faktoriais dėl HC+NOx ir CO, nurodytais šio skirsnio 1 arba 2 lentelėje, arba jie gali apskaičiuoti nusidėvėjimo faktorius dėl HC+NOx ir CO pagal 1.3.1 skirsnyje aprašytą metodiką. Technologijoms, kurios neįtrauktos į šio skirsnio 1 ir 2 lentelę, gamintojas turi taikyti procesą, aprašytą šio priedėlio 1.4 skirsnyje.
1 lentelė. Mažais kiekiais gaminamų variklių gamintojams priskirtieji nešiojamųjų variklių nusidėvėjimo faktoriai dėl HC+NOx ir CO
| Variklio klasė |
Dviejų taktų varikliai |
Keturių taktų variklis |
Varikliai su papildomu apdorojimu |
||
| HC + NOx |
CO |
HC + NOx |
CO |
||
| SH:1 |
1,1 |
1,1 |
1,5 |
1,1 |
DF turi būti apskaičiuojami pagal 1.3.1 skirsnio formulę |
| SH:2 |
1,1 |
1,1 |
1,5 |
1,1 |
|
| SH:3 |
1,1 |
1,1 |
1,5 |
1,1 |
|
2 lentelė. Mažais kiekiais gaminamų variklių gamintojams priskirtieji nenešiojamųjų variklių nusidėvėjimo faktoriai dėl HC+NOx ir CO
| Variklio klasė |
Varikliai su šoniniais vožtuvais |
Varikliai su viršutiniais vožtuvais |
Varikliai su papildomu apdorojimu |
||
| HC + NOx |
CO |
HC + NOx |
CO |
||
| SN:1 |
2,1 |
1,1 |
1,5 |
1,1 |
DF turi būti apskaičiuojami pagal 1.3.1 skirsnio formulę |
| SN:2 |
2,1 |
1,1 |
1,5 |
1,1 |
|
| SN:3 |
2,1 |
1,1 |
1,5 |
1,1 |
|
| SN:-i |
1,6 |
1,1 |
1,4 |
1,1 |
|
1.3.1. Nusidėvėjimo faktoriaus apskaičiavimo formulė, skirta varikliams su papildomu apdorojimu
DF = [(NE × EDF) – (CC × F)/(NE – CC)
čia:
DF = nusidėvėjimo faktorius
NE – naujo variklio išmetamų teršalų lygiai prieš katalizatorių (g/kWh),
EDF – variklių be katalizatoriaus nusidėvėjimo faktorius, kaip parodyta 1 lentelėje,
CC – kiekis, konvertuotas po 0 valandų, g/kWh,
F = 0,8 dėl HC ir 0,0 dėl NOx visų klasių varikliams,
F= 0,8 dėl CO visų klasių varikliams.
1.4. Visoms 2 etapo variklių šeimoms gamintojai gauna kiekvieno reglamentuojamo teršalo priskirtąjį DF arba apskaičiuoja DF kaip tinka. Tokie DF naudojami tipo patvirtinimo ir gamybos linijų bandymams.
1.4.1. Varikliams, kuriems netaikomos priskirtosios DF vertės, nurodytos šio skirsnio 1 arba 2 lentelėje, DF nustatomas taip:
1.4.1.1. Bent vienam bandomajam varikliui, kurio pasirenkama konfigūracija turi didžiausią tikimybę viršyti HC + NOx išmetamų kiekių standartus (FEL, jei taikoma) ir kurio konstrukcija atitinka tipinę gaminamų variklių konstrukciją, daromas (visas) šiame Tvarkos apraše aprašytas išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymas, praėjus valandų skaičiui, kuris atitiktų nusistovėjusį išmetamų teršalų kiekį.
1.4.1.2 Jei bandomas daugiau kaip vienas variklis, rezultatai suvidurkinami ir suapvalinami iki to paties ženklų po kablelio skaičiaus, koks yra nurodytas taikomame standarte, ir dar vieno reikšminio skaitmens.
1.4.1.3 Dar kartą daromas toks išmetamų teršalų kiekio bandymas varikliui senstant. Turėtų būti parengta sendinimo metodika, kuri leistų gamintojui tinkamai prognozuoti dirbančio variklio charakteristikų blogėjimą, kurio galima tikėtis variklio naudojimo laikotarpiu, atsižvelgiant į susidėvėjimo pobūdį ir kitus išmetamų teršalų kiekio charakteristikų blogėjimo mechanizmus, kurių galima laukti esant tipiškoms naudojimo sąlygoms. Jei bandomas daugiau kaip vienas variklis, rezultatai suvidurkinami ir suapvalinami iki to paties ženklų po kablelio skaičiaus, koks yra nurodytas taikomame standarte, ir dar vieno reikšminio skaitmens.
1.4.1.4. Išmetamų teršalų kiekis, gautas kiekvienam reglamentuotam teršalui ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigoje (vidutinis išmetamų teršalų kiekis, jei tinka), dalijamas iš nusistovėjusio išmetamų teršalų kiekio (vidutinio išmetamų teršalų kiekio, jei tinka) ir suapvalinamas iki dviejų reikšminių skaitmenų. Gautas skaičius yra DF, išskyrus kai jis yra mažesnis už 1,00, šiuo atveju DF lygus 1,0.
1.4.1.5. Gamintojas gali pasirinkti papildomus išmetamų teršalų bandymo taškus, planuojamus tarp nusistovėjusių išmetamų teršalų bandymo taško ir išmetamų teršalų ilgaamžiškumo laikotarpio. Jei planuojami tarpiniai bandymai, bandymo taškai turi būti tolygiai išdėstyti per EDP (± 2 h) ir vienas toks taškas turi būti per viso EDP vidurį (± 2 h).
Kiekvienam teršalui HC + NOx ir CO pagal duomenų taškus turi būti gauta tiesė, laikant, kad pradinio bandymo laikas buvo nulis valandų, ir taikant mažiausių kvadratų metodą. Susidėvėjimo faktorius yra ilgaamžiškumo laikotarpio pabaigai apskaičiuoto teršalų kiekio ir nulinei valandai apskaičiuoto teršalų kiekio dalmuo.
1.4.1.6. Be variklių šeimos, kuriai jie buvo apskaičiuoti, gauti susidėvėjimo faktoriai gali būti taikomi kitoms variklių šeimoms, jei prieš tipo patvirtinimą gamintojas pateikia nacionalinei tipo patvirtinimo institucijai priimtiną pagrindimą, kad nagrinėjamos šeimos gali turėti panašias išmetamų teršalų kiekio blogėjimo charakteristikas, pagrįstas naudojama konstrukcija ir technologija.
Toliau pateiktas neišsamus klasifikavimas pagal konstrukciją ir technologijas:
- tipiniai dviejų taktų varikliai be papildomo apdorojimo sistemos,
- tipiniai dviejų taktų varikliai su keraminiu katalizatoriumi iš tos pačios veikliosios medžiagos ir įkrovos, ir su tuo pačiu celių skaičiumi vienam cm2,
- tipiniai dviejų taktų varikliai su metaliniu katalizatoriumi iš tos pačios veikliosios medžiagos, įkrovos ir substrato ir su tuo pačiu celių skaičiumi vienam cm2,
- dviejų taktų varikliai su sluoksniuota prapūtimo sistema,
- keturių taktų varikliai su katalizatoriumi (apibrėžtu aukščiau), naudojančiu tą pačią vožtuvų technologiją ir vienodą tepimo sistemą,
- keturių taktų varikliai be katalizatoriaus, naudojančiu tą pačią vožtuvų technologiją ir vienodą tepimo sistemą.
2. IŠMETAMŲ TERŠALŲ CHARAKTERISTIKŲ ILGAAMŽIŠKUMO LAIKOTARPIAI, TAIKOMI 2 ETAPO VARIKLIAMS
2.1. Gamintojai praneša kiekvienai variklių šeimai taikomą EDP kategoriją, kai vykdomas tipo patvirtinimas. Tai yra kategorija, labiausiai atitinkanti laukiamą įrangos, kurioje varikliai įrengiami, eksploatavimo trukmę, nustatytą variklio gamintojo. Gamintojai turi saugoti duomenis, kurie pagrįstų jų EDP kategorijos pasirinkimą kiekvienai variklių šeimai. Tokie duomenys turi būti pateikti paprašius įgaliotai institucijai.
2.1.1. Nešiojamųjų variklių EDP kategoriją gamintojai pasirenka iš 1 lentelės.
1 lentelė. Nešiojamųjų variklių EDP kategorijos (valandos)
| Kategorija |
1 |
2 |
3 |
| Klasė SH:1 |
50 |
125 |
300 |
| Klasė SH:2 |
50 |
125 |
300 |
| Klasė SH:3 |
50 |
125 |
300 |
2.1.2. Nenešiojamųjų variklių EDP kategoriją gamintojai pasirenka iš 2 lentelės
2 lentelė. Nenešiojamųjų variklių EDP kategorijos (valandos)
| Kategorija |
1 |
2 |
3 |
| Klasė SN:1 |
50 |
125 |
300 |
| Klasė SN:2 |
125 |
250 |
500 |
| Klasė SN:3 |
125 |
250 |
500 |
| Klasė SN:4 |
250 |
500 |
1 000 |
2.1.3. Gamintojas turi įrodyti įgaliotai institucijai, kad pranešta tinkama eksploatavimo trukmė. Duomenys, kurie pagrįstų jų EDP kategorijos pasirinkimą konkrečiai variklių šeimai, gali būti šie duomenys, bet ne tik jie:
- įrangos, kurioje įtaisyti nagrinėjami varikliai, eksploatavimo trukmės anketos,
- naudojant pasenusių variklių techninis įvertinimas, norint išsiaiškinti, kada variklio eksploatacinės charakteristikos pablogėja tiek, kad naudingumas ir (arba) patikimumas yra paveiktas tokiu laipsniu, kuris reikalauja kapitalinio remonto arba pakeitimo,
- garantijos pareiškimai ir garantijos laikotarpiai,
- komercinės paskirties dokumentai apie variklio eksploatavimo trukmę,
- variklių naudotojų pranešimai apie gedimus ir
- techninis specifinių variklio technologijų, gamybai naudotų medžiagų arba variklio modelių ilgaamžiškumo, nurodomo valandomis, įvertinimas.
______________
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
5 priedas
ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ PATVIRTINIMO BANDYMAMS IR GAMINIŲ ATITIKTIES TIKRINIMUI, TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS
NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ ETALONINIAI DEGALAI, SKIRTI UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAMS, TURINTIEMS TIPO PATVIRTINIMĄ DĖL AITIKTIES I IR II ETAPO RIBINĖMS VERTĖMS, IR VARIKLIAMS, SKIRTIEMS NAUDOTI VIDAUS VANDENŲ LAIVUOSE
Ne keliais judančių mechanizmų etaloniniai degalai uždegimo suspaudimu varikliams(1)
Pastaba. Šie reikalavimai sąlygoja svarbiausius variklio galios/išmetamųjų dujų rodiklius.
| Parametras |
Vienetas |
Ribinės vertės(2) |
Bandymo metodas |
|
| mažiausia |
didžiausia |
|||
| Cetaninis skaičius(4) |
|
457 |
50 |
ISO 5165 |
| Tankis esant 15 °C |
kg/m3 |
835 |
845 |
ISO 3675 ASTM D 4052 |
| Distiliavimas3–95% taškas |
°C |
|
370 |
ISO 3405 |
| Pliūpsnio temperatūra |
°C |
55 |
- |
ISO 2719 |
|
|
|
|
|
|
| Filtravimo rodiklis CFPP |
°C |
- |
+5 |
EN 116 |
| Klampa esant 40 °C |
mm2/s |
2,5 |
3,5 |
ISO 3104 |
| Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis |
% m/m |
3,0 |
6,0 |
IP 391 |
| Sieros kiekis(3) |
% m/m |
0,1(8) |
0,2(9) |
ISO 8754, EN 24260 |
| Vario plokštelės korozija |
|
- |
1 |
ISO 2160 |
| Anglies likutis Conradson metodu (10 % DR) |
% m/m |
- |
0,3 |
ISO 10370 |
| Pelenų kiekis |
% m/m |
- |
0,01 |
ASTM D 482(12) |
| Vandens kiekis |
% m/m |
- |
0,05 |
ASTM D 95, D 1744 |
| Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius |
mg KOH/g |
- |
0,2 |
|
| Atsparumas oksidacijai(4) |
mg/100ml |
- |
0,025 |
ASTM D 2274 |
|
|
||||
(1) Jeigu reikalaujama apskaičiuoti variklio ar transporto priemonės naudingumo koeficientą, degalų koloringumas gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:
Savitoji energija (kaloringumas) (bendras) MJ/kg = (46,423–8,792 x d2+3,17xd)x(1-(x+y+S))+9,42xs-2,499 x X,
čia:
d = tankis, kai temperatūra 288 K (150C)
x = santykis su vandens mase (%/100)
y = santykis su pelenų mase (%/100)
s = santykis su sieros mase (%/100).
(2) Techninėse sąlygose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo naudojamos ASTM D 3244 „Ginčų dėl naftos gamybos kokybės pagrindo nustatymo“ sąlygos, o, nustatant mažiausią vertę, buvo atsižvelgta į mažiausią 2R skirtumą, didesnį už nulį; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas lygus 4R (R – pakartojamumas).
Nepaisant šių priemonių, kurios reikalingos dėl statistinių priežasčių, kuro gamintojas vis tiek turėtų imti kaip pagrindą nulinę vertę, kur nustatyta didžiausia vertė – 2R, ir vidutinę vertę, kai nurodomos didžiausios ir mažiausios ribos. Jeigu reikia išsiaiškinti, ar kuras atitinka techninių sąlygų reikalavimus, turėtų būti naudojamos ASTM D 3244 sąlygos.
(3) Pateiktieji skaičiai rodo išgarintus kiekius (išgarinta dalis+ prarasta dalis).
(4) Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4R intervalo reikalavimų. Tačiau, jeigu kyla ginčai tarp degalų tiekėjo ir degalų vartotojo, tokiems ginčams spręsti gali būti naudojamos ASTM D 3244 sąlygos, jeigu atliekami kartotiniai matavimai, kurių skaičiaus pakanka, kad būtų gautas reikalaujamas tikslumas, o ne atskiri nustatymai.
(5) Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, panašu, kad laikymo terminas bus ribojamas. Reikėtų gauti patarimų iš tiekėjo apie laikymo sąlygas ir trukmę.
(6) Šie degalai turi būti sudaryti tik iš tiesioginės ir krekingo distiliacijos angliavandenilių frakcijos komponentų; leidžiamas nusierinimas. Jame neturi būti jokių metalų priedų arba cetaninį skaičių pagerinančių priedų.
(7) Leidžiamos didesnės vertės, tokiu atveju turi būti pranešama apie suvartotų etaloninių degalų cetaninį skaičių.
(8) Leidžiamos didesnės vertės, tokiu atveju turi būti pranešama apie suvartotuose etaloniniuose degaluose esantį sieros kiekį.
(9) Varikliai turi būti nuolat patikrinami, atsižvelgiant į rinkos tendencijas. Kad varikliui būtų išduotas pradinis patvirtinimas be išmetamųjų dujų po jų apdorojimo, pareiškėjui prašant, leidžiamas nominalus sieros masės kiekis yra 0,05 proc. (mažiausias masės kiekis 0,03 proc.), tokiu atveju matuojama kietųjų dalelių koncentracija turi būti nustatoma prieš srovę iki vidutinės vertės, kuri nominaliai apibrėžiama pagal sieros kiekį kure (0,150 proc. masės) kiekvienai toliau pateiktai lygčiai:
PTadj = PT + [SFC x 0,0917 x (NSLF – FSF)],
čia:
PTadj = suderinta PT vertė (g/kWh)
PT = matuojama įvertinta savitoji išmetamų teršalų vertė išmetamų kietųjų dalelių kiekiui (g/kWh)
SFC = įvertintas savitasis degalų suvartojimas (g/kWh), apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę
NSLF = vardinio sieros masės kiekio, reikalaujamo pagal technines sąlygas, vidurkis (t. y. 0,15%/100)
FSF = degalų sieros masės kiekis (%/100)
Įvertinto savitojo degalų suvartojimo apskaičiavimo lygtis:
SFC = 
,
čia:
Pi = Pm, i + PAE, i
Kad produkcijos vertinimas atitiktų I priedo 4.3.2 papunktį, ji turi atitikti reikalavimus, kai vartojami etaloniniai degalai su tokiu sieros kiekiu, kuris atitinka mažiausią/didžiausią 0,1/0,2 proc. masės koncentraciją.
(10) Didesnės vertės leistinos iki 855 kg/m3, tokiu atveju turi būti pranešama apie vartotų etaloninių degalų tankį. Kad produkcijos vertinimas atitiktų I priedo 4.3.2 papunktį, ji turi atitikti reikalavimus, kai vartojami etaloniniai degalai su tokiu sieros kiekiu, kuris atitinka mažiausią/didžiausią 835/845 kg/m3 lygį.
(11) Visos degalų charakteristikos ir ribinės vertės turi būti peržiūrimos, atsižvelgiant į rinkos tendencijas.
(12) Turi būti pakeistas į EN/ISO 6245 nuo jo įgyvendinimo dienos.
Ne keliais judančių mechanizmų etaloniniai degalai, skirti uždegimo suspaudimu varikliams, turintiems tipo patvirtinimą dėl atitikties III A etapo ribinėms vertėms
| Parametras |
Vienetas |
Ribinės vertės(1) |
Bandymo metodas |
|
| mažiausia |
didžiausia |
|||
| Cetaninis skaičius(2) |
|
52 |
54,0 |
EN ISO 5165 |
| Tankis esant 15 °C |
kg/m3 |
833 |
837 |
EN ISO 3675 |
| Distiliavimas: |
|
|
|
|
| - 50 % temperatūra |
°C |
245 |
- |
EN ISO 3405 |
| - 95 % temperatūra |
°C |
345 |
350 |
EN ISO 3405 |
| - galutinė virimo temperatūra |
°C |
- |
370 |
EN ISO 3405 |
| Pliūpsnio temperatūra |
°C |
55 |
- |
EN 22719 |
| CFPP (šalto filtro užsikimšimo temperatūra) |
°C |
- |
-5 |
EN 116 |
| Klampa esant 40 °C |
mm2/s |
2,5 |
3,5 |
EN ISO 3104 |
| Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis |
% m/m |
3,0 |
6,0 |
IP 391 |
| Sieros kiekis(3) |
mg/kg |
- |
300 |
ASTM D 5453 |
| Vario plokštelės korozija |
|
- |
1 klasė |
EN ISO 2160 |
| Anglies likutis Conradson metodu (10 % distiliavimo likučio) |
% m/m |
- |
0,2 |
EN ISO 10370 |
| Pelenų kiekis |
% m/m |
- |
0,01 |
EN ISO 6245 |
| Vandens kiekis |
% m/m |
- |
0,05 |
EN ISO 12937 |
| Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius |
mg KOH/g |
- |
0,02 |
ASTM D 974 |
| Atsparumas oksidavimui(4) |
mg/ml |
- |
0,025 |
EN ISO 12205 |
| (1) Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo naudojamos ISO 4259 „Naftos produktai. Preciziškumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, reikalingo dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti klausimus, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos. (2) Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4 R intervalo reikalavimo. Tačiau, jei tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimai, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jei vietoje vieno nustatymo būtų daroma tiek pakartotinių matavimų, kiek pakaktų reikiamam preciziškumui pasiekti. (3) Ataskaitoje turi būti pateiktas tikrasis sieros kiekis naudojamuose degaluose. (4) Nors oksiduotų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, laikymo trukmė greičiausiai bus ribota. Reikėtų tiekėjo klausti apie laikymo sąlygas ir trukmę. |
||||
Ne keliais judančių mechanizmų etaloniniai degalai, skirti uždegimo suspaudimu varikliams, turintiems tipo patvirtinimą dėl atitikties III B ir IV etapo ribinėms vertėms
| Parametras |
Vienetas |
Ribinės vertės(1) |
Bandymo metodas |
|
| mažiausia |
didžiausia |
|||
| Cetaninis skaičius(2) |
|
|
54,0 |
EN-ISO 5165 |
| Tankis esant 15 °C |
kg/m3 |
833 |
865 |
EN-ISO 3675 |
| Distiliavimas: |
|
|
|
|
| - 50 % temperatūra |
°C |
245 |
- |
EN-ISO 3405 |
| - 95 % temperatūra |
°C |
345 |
350 |
EN-ISO 3405 |
| - galutinė virimo temperatūra |
°C |
- |
370 |
EN-ISO 3405 |
| Pliūpsnio temperatūra |
°C |
55 |
- |
EN 22719 |
| CFPP |
°C |
- |
-5 |
EN 116 |
| Klampa esant 40 °C |
mm2/s |
2,3 |
3,3 |
EN-ISO 3104 |
| Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis |
% m/m |
3,0 |
6,0 |
IP 391 |
| Sieros kiekis(3) |
mg/kg |
- |
10 |
ASTMD 5453 |
| Vario plokštelės korozija |
|
- |
1 klasė |
EN-ISO 2160 |
| Anglies likutis Conradson metodu (10 % distiliavimo likučio) |
% m/m |
- |
0,2 |
EN-ISO 10370 |
| Pelenų kiekis |
%m/m |
- |
0,01 |
EN-ISO 6245 |
| Vandens kiekis |
%m/m |
- |
0,02 |
EN-ISO 12937 |
| Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius |
mg KOH/g |
- |
0,02 |
ASTM D 974 |
| Atsparumas oksidavimui(4) |
mg/ml |
- |
0,025 |
EN-ISO 12205 |
| Tepimo geba (HFRR dilimo įbrėžimo skersmuo esant 60 °C) |
µm |
- |
400 |
CEC F-06-A-96 |
| FAME (riebalų rūgščių metilesteriai) |
draudžiami |
|||
| (1) Specifikacijose nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes, buvo naudojamos ISO 4259 „Naftos produktai. Preciziškumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, reikalingo dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti klausimus, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos. (2) Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4 R intervalo reikalavimo. Tačiau, jei tarp degalų tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimai, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jei vietoje vieno nustatymo būtų daroma tiek pakartotinių matavimų, kiek pakaktų reikiamam preciziškumui pasiekti. (3) Ataskaitoje turi būti pateiktas tikrasis sieros kiekis naudojamuose degaluose. (4) Nors oksiduotų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, laikymo trukmė greičiausiai bus ribota. Reikėtų tiekėjo klausti apie laikymo sąlygas ir trukmę. |
||||
NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ ETALONINIAI DEGALAI PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAMS
Pastaba. Dviejų taktų variklių degalai yra toliau apibrėžtas tepamosios alyvos ir benzino mišinys. Degalų ir alyvos mišinio santykis turi būti gamintojo rekomenduojamas santykis, kaip apibrėžta IV priedo 2.7 skirsnyje.
| Parametras |
Vienetas |
Ribinės vertės(1) |
Bandymo metodas |
Leidimas |
|
| mažiausia |
didžiausia |
|
|
||
| Tyrimo oktaninis skaičius, RON |
|
95,0 |
- |
EN 25164 |
1993 |
| Variklinis oktaninis skaičius, MON |
|
85,0 |
- |
EN 25163 |
1993 |
| Tankis esant 15 °C temperatūrai |
kg/m3 |
748 |
762 |
ISO 3675 |
1995 |
| Garų slėgis pagal Reidą |
kPa |
56,0 |
60,0 |
EN 12 |
1993 |
| Distiliavimas: |
|
|
|
|
|
| Pradinė virimo temperatūra |
°C |
24 |
40 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
| - išgaruoja esant 100 °C |
% V/V |
49,0 |
57,0 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
| - išgaruoja esant 150 °C |
% V/V |
81,0 |
87,0 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
| - galutinė virimo temperatūra |
°C |
190 |
215 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
| Likutis |
% |
- |
2 |
EN-ISO 3405 |
1988 |
| Angliavandenilių analizė: |
- |
|
|
|
- |
| - alkenai |
% V/V |
- |
10 |
ASTMD 1319 |
1995 |
| - aromatiniai |
% V/V |
28,0 |
40,0 |
ASTM D 1319 |
1995 |
| - benzenas |
% V/V |
- |
1,0 |
EN 12177 |
1998 |
| - sotieji |
% V/V |
- |
likutis |
ASTM D 1319 |
1995 |
| Anglies/vandenilio santykis |
|
ataskaita |
ataskaita |
|
|
| Atsparumas oksidavimui(2) |
min. |
480 |
- |
EN-ISO 7536 |
1996 |
| Deguonies kiekis |
% m/m |
- |
2,3 |
EN 1601 |
1997 |
| Esančios dervos |
mg/ml |
- |
0,04 |
EN-ISO 6246 |
1997 |
| Sieros kiekis |
mg/kg |
- |
100 |
EN-ISO 14596 |
1998 |
| Vario korozija esant 50 °C |
|
- |
1 |
EN-ISO 2160 |
1995 |
| Švino kiekis |
g/l |
- |
0,005 |
EN 237 |
1996 |
| Fosforo kiekis |
g/l |
- |
0,0013 |
ASTMD 3231 |
1994 |
(1) Specifikacijoje nurodytos vertės yra „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos ISO 4259 „Naftos produktai. Preciziškumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas). Nepaisant šio mato, reikalingo statistiniais sumetimais, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti naudojamos ISO 4259 sąlygos.
(2) Degalai gali turėti oksidavimo ir metalų katalizės inhibitorių, kurie paprastai naudojami stabilizuoti naftos perdirbimo gamyklos benzino srautus, tačiau ploviklių (dispergentų) priedų ir tirpiklių alyvų neturi būti pridedama.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
6 priedas
1. ANALIZINĖ IR ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMA
DUJŲ IR KIETŲJŲ DALELIŲ ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMOS
| Paveikslo Nr. |
Apibūdinimas |
| 2 |
Išmetamųjų dujų analizės sistema natūralioms išmetamosioms dujoms |
| 3 |
Išmetamųjų dujų analizės sistema praskiestoms išmetamosioms dujoms |
| 4 |
Dalinis srautas, izokinetinis srautas, įsiurbimo pūtiklio kontrolė, frakcinis ėminių ėmimas |
| 5 |
Dalinis srautas, izokinetinis srautas, slėgio kompresoriaus kontrolė, frakcinis ėminių ėmimas |
| 6 |
Dalinis srautas, CO2 arba NOx kontrolė, frakcinis ėminių ėmimas |
| 7 |
Dalinis srautas, CO2 ir anglies pusiausvyra, suminis ėminių ėmimas |
| 8 |
Dalinis srautas, vienas difuzorius ir koncentracijos matavimas, frakcinis ėminių ėmimas |
| 9 |
Dalinis srautas, dvigubas difuzorius arba purkštukas ir koncentracijos matavimas, frakcinis ėminių ėmimas |
| 10 |
Dalinis srautas, kelių kamerų padalijimas ir koncentracijos matavimas, frakcinis ėminių ėmimas |
| 11 |
Dalinis srautas, srauto kontrolė, suminis ėminių ėmimas |
| 12 |
Dalinis srautas, srauto kontrolė, frakcinis ėminių ėmimas |
| 13 |
Visas srautas, teigiamas tūrinis siurblys arba kritinio srauto difuzorius, frakcinis ėminių ėmimas |
| 14 |
Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema |
| 15 |
Viso srauto sistemos praskiedimo sistema |
1.1. Dujinių išmetamųjų teršalų nustatymas
1.1.1 papunktyje bei 2 ir 3 paveiksluose pateikti išsamūs rekomenduojamo ėminių ėmimo ir analizinių sistemų aprašymai. Kadangi skirtingos konfigūracijos gali duoti lygiaverčius rezultatus, nereikalaujama, kad būtų tiksliai laikomasi šių paveikslų schemų. Papildomai informacijai gauti ir sudedamųjų dalių sistemų funkcijoms derinti gali būti naudojamos papildomos sudedamosios dalys, pvz., prietaisai, vožtuvai, solenoidai, siurbliai ir jungikliai. Kitos sudedamosios dalys, kurios nereikalingos kai kurių sistemų tikslumui išlaikyti, gali būti pašalinamos, jeigu jų pašalinimas yra pagrįstas rimtu inžineriniu sprendimu.
1.1.1. Dujinių išmetamųjų teršalų sudedamosios dalys CO, CO2, HC, NOx
Visų analizinių sistemų, skirtų dujinių išmetamųjų teršalų kiekiui natūraliose arba praskiestose išmetamosiose dujose nustatyti, apibūdinimas pagrįstas jose naudojamais:
- HFID analizatoriumi agliavandenilių kiekiui matuoti,
- NDIR analizatoriais anglies monoksido ir anglies dioksido kiekiui matuoti,
- HCLD arba lygiaverčiu analizatoriumi azoto oksido kiekiui matuoti.
Natūralioms išmetamosioms dujoms (žr. 2 paveikslą) visų sudedamųjų dalių ėminys gali būti imamas vienu ėminių ėmimo zondu arba dviem ėminių ėmimo zondais, kurie yra labai arti ir iš vidaus prijungti prie skirtingų analizatorių. Reikia imtis atsargos priemonių, kad išmetamosios sudedamosios dalys kondensuotųsi (taip pat ir vandens bei sieros rūgšties) bet kuriame analizinės sistemos taške.
Praskiestoms išmetamosioms dujoms (žr. 3 paveikslą) angliavandenilių ėminys imamas kitokiu ėminių ėmimo zondu negu imant kitų sudedamųjų dalių ėminius. Reikia imtis atsargos priemonių, kad išmetamosios sudedamosios dalys kondensuotųsi (taip pat ir vandens bei sieros rūgšties) bet kuriame analizinės sistemos taške.
2 pav. Dujų CO, NOx ir HC analizės sistemos schema
3 pav. Praskiestų išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx ir HC analizės sistemos schema
Aprašymas – 2 ir 3 paveikslai
Bendrieji paaiškinimai:
Visos sudedamosios dalys ėminių ėmimo metu turi būti laikomos atitinkamoms sistemoms apibrėžtoje temperatūroje.
- SP1: natūralių išmetamųjų dujų ėminių ėmimo zondas (tik 2 paveikslas)
Rekomenduojamas nerūdijančio plieno tiesiogiai uždaromas zondas su keliomis angomis. Jo vidinis skersmuo turi būti ne didesnis už vidinį ėminių ėmimo linijos skersmenį. Zondo sienelių storis turi būti ne didesnis kaip 1 mm. Trijose skirtingose spindulinėse plokštumose turi būti ne mažiau kaip trys angos, kurių dydis turi būti toks, kad būtų galima imti apytikriai tokio pat srauto ėminius. Zondas turi užimti ne mažiau kaip 80 proc. išmetamojo vamzdžio skersmens.
- SP2: praskiestų išmetamųjų dujų HC ėminių ėmimo zondas (tik 3 paveikslas)
Zondas turi būti:
- apibrėžtas angliavandenilių ėminių ėmimo linijoje kaip pirmieji 254 mm iki 762 mm (HSL3),
- ne mažesnis kaip 5 mm vidinio skersmens,
- įmontuotas praskiedimo tunelyje DT (1.2.1.2 papunktis) toje vietoje, kur praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišo (pvz., 10 tunelio skersmenų pasroviui nuo tos vietos, kur išmetamasis vamzdis įeina į praskiedimo tunelį),
- pakankamu atstumu (spindulinis) nuo kitų zondų ir tunelio sienelės, kad jokie srautai arba sūkuriai neturėtų jam įtakos,
- šildomas taip, kad dujų srovės ties zondo išeinamąja anga temperatūra pakiltų iki 463 K (1900C) 10 K,
- SP3: praskiestos išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx ėminių ėmimo zondas (tik 3 paveikslas).
Zondas turi būti:
- toje pat plokštumoje kaip SP2,
- pakankamu atstumu (radialinis) nuo kitų zondų ir tunelio sienelės, kad jokie srautai arba sūkuriai neturėtų jam įtakos,
- šildomas ir izoliuotas per visą jo ilgį, kad žemiausia temperatūra būtų 328 K (55 ºC) ir būtų išvengiama vandens kondensavimosi,
- HSL1: šildoma ėminių ėmimo magistralė
Iš ėminių ėmimo magistralės vienu zondu imami dujų ėminiai į suskaidytą tašką(-us) ir HC analizatorių.
Ėminių ėmimo magistralė:
- turi būti ne mažesnė kaip 5 mm ir ne didesnė kaip 13,5 mm vidinio skersmens,
- pagaminta iš nerūdijančio plieno arba PTFE (politetrafluoretileno),
- išlaiko 463 K (190 ºC) 10 K sienelės temperatūrą, kai matuojama kiekvienoje atskirai reguliuojamoje šildomoje sekcijoje, jeigu ėminių ėmimo zonde išmetamųjų dujų temperatūra yra lygi arba žemesnė negu 463 K (190 ºC),
- išlaiko sienelės temperatūrą aukštesnę negu 453 K (180 ºC), jeigu ėminių ėmimo zonde išmetamųjų dujų temperatūra yra lygi arba žemesnė negu 463 K (190 ºC),
- išlaiko dujų temperatūrą 463 K (190 ºC) 10 K prieš pat pašildytą filtrą (F2) ir HFID,
- HSL2: šildoma NOx ėminių ėmimo magistralė
Ėminių ėmimo magistralė:
- palaiko sienelės temperatūrą 328–473 K (55–200 ºC) iki keitiklio, kai naudojama aušinimo vonia, ir iki analizatoriaus, kai aušinimo vonia nenaudojama,
- turi būti pagaminta iš nerūdijančio plieno arba PTFE (politetrafluoretileno).
Kadangi ėminių ėmimo magistralė turi būti šildoma tik tam, kad būtų išvengta vandens ir sieros rūgšties kondensavimosi, ėminių ėmimo magistralės temperatūra priklausys nuo kure esančio sieros kiekio.
- SL: CO (CO2) ėminių ėmimo magistralė
Magistralė turi būti pagaminta iš PTFE arba nerūdijančio plieno. Ji gali būti šildoma arba nešildoma.
- BK: foninis maišelis (neprivalomas; tik 3 paveikslas)
Foninėms koncentracijoms matuoti.
-BG: ėminių ėmimo maišelis (neprivalomas; tik 3 paveikslas, tik CO ir CO2)
Ėminių koncentracijos vertėms matuoti.
- F1: šildomas priekinis filtras (neprivalomas)
Temperatūra kaip ir HSL1.
- F2 šildomas filtras
Filtras iš dujų ėminio turi surinkti visas kietąsias daleles prieš analizatorių. Temperatūra kaip ir HSL1. Jeigu reikia, filtras pakeičiamas.
- P šildomas ėminių ėmimo siurblys
Siurblys gali būti šildomas iki HSL1 temperatūros.
- HC
Šildomas liepsnos jonizacijos detektorius (HFID) angliavandeniliams nustatyti. Temperatūra turi būti 453–473 K (180–2000C).
- CO, CO2
NDIR analizatoriai anglies monoksidui ir anglies dioksidui nustatyti.
- NO2
(H)CLD analizatorius azoto oksidams nustatyti. Jeigu naudojamas HCLD, jis turi būti laikomas 328–473 K (55–200 ºC) temperatūroje.
- C: konverteris
Konverteris naudojamas kataliziniu būdu pakeisti NO2 į NO prieš atliekant analizę su CLD arba HCLD.
- B: radiatorius
Skitas vandeniui iš išmetamųjų dujų ėminio aušinti ir kondensuoti. Radiatoriaus temperatūra 273–277 K (0–40 ºC) palaikoma ledu arba šaldymu. Tai neprivaloma, jeigu analizatoriuje nėra vandens garų interferencijos, kaip nustatyta III priedo 2 priedėlio 1.9.1–1.9.2 papunkčiuose.
Vandeniui iš ėminio pašalinti neleidžiama naudoti cheminių džioviklių.
- T1, T2, T3: temperatūros daviklis
Dujų srovės temperatūrai tikrinti.
- T4: temperatūros daviklis
NO2 – NO konverterio temperatūra.
- T5: temperatūros daviklis
Aušinimo vonios temperatūrai kontroliuoti.
- G1, G2, G3: slėgio matuoklis
Ėminių ėmimo linijų slėgiui matuoti.
- R1, R2: slėgio reguliatorius
Atitinkamai HFID oro ir degalų slėgiui kontroliuoti.
- R3, R4, R5: slėgio reguliatorius
Ėminių ėmimo linijų ir į analizatorių tekančio srauto slėgiui reguliuoti.
- FL1, FL2, FL3: debitmatis
Ėminių atšakos srautui tikrinti.
- FL4 – FL7: debitmatis (neprivalomas)
Per analizatorių tekančiam debitui tikrinti.
- V1 – V6: selektoriaus sklendė
Vožtuvų sistema, tinkama ėminiams, matuojamajam mišiniui arba nešamųjų dujų srautui į analizatorių imti.
- V7, V8: seleninė sklendė
NO2 – NO keitikliui apeiti.
- V9: adatinis vožtuvas
Srautui per NO2 – NO keitiklį ir atšaką balansuoti.
- V10, V11: adatinis vožtuvas
Srautams į analizatorių reguliuoti.
- V12, V13: alkūninis vožtuvas
Kondensatui iš vonios B surinkti.
- V14: selektoriaus vožtuvas
Ėminiui arba foniniam maišeliui parinkti.
1.2. Kietųjų dalelių nustatymas
1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiuose ir 4–15 paveiksluose pateikti išsamūs rekomenduojamų praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemų aprašymai. Kadangi skirtingos konfigūracijos gali duoti lygiaverčius rezultatus, nereikalaujama, kad būtų tiksliai laikomasi šių paveikslų schemų. Gali būti naudojamos papildomos sudedamosios dalys, pvz., prietaisai, vožtuvai, solenoidai, siurbliai ir jungikliai, papildomai informacijai gauti ir sudedamųjų dalių sistemų funkcijoms derinti. Kitos sudedamosios dalys, kurios nereikalingos kai kurių sistemų tikslumui išlaikyti, gali būti pašalinamos, jeigu jų pašalinimas yra pagrįstas rimtu inžineriniu sprendimu.
1.2.1. Praskiedimo sistema:
1.2.1.1. Dalinio srauto praskiedimo sistema (4–12 paveikslai)
Praskiedimo sistema apibūdinama, remiantis dalies išmetamųjų dujų srauto praskiedimu. Išmetamųjų dujų srovės suskaidymas ir po jo atliekamas praskiedimas gali būti atliekami skirtingais praskiedimo sistemų tipais. Kad paskui būtų surenkamos dalelės, visos praskiestos išmetamosios dujos arba tik dalis praskiestų išmetamųjų dujų gali būti leidžiamos per dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 papunktis, 14 paveikslas). Pirmasis metodas vadinamas suminiu ėminių ėmimo metodu, antrasis metodas – frakciniu ėminių ėmimo metodu.
Praskiedimo santykio apskaičiavimas priklauso nuo naudotos sistemos tipo.
Rekomenduojami šie tipai:
- izokinetinės sistemos (4 ir 5 paveikslai)
Šioms sistemoms dujų srauto į perpylimo vamzdį greitis ir (arba) slėgis yra suderinamas su tūriniu išmetamųjų dujų srautu greičiu ir (arba) slėgiu, tokiu būdu reikia, kad ties ėminių ėmimo zondu išmetamųjų dujų srautas būtų netrikdomas ir tolygus. Tai paprastai pasiekiama naudojant rezonatorių ir prieš srovę tiesiogiai prijungtą vamzdį ėminių ėmimo vietoje. Suskaidymo santykis apskaičiuojamas pagal lengvai išmatuojamas vertes, pvz., vamzdžio skersmens. Reikėtų pažymėti, kad izokinezė yra naudojama tik srauto sąlygoms suvienodinti, o ne pasiskirstymo dydžiui sulyginti. Pastarasis paprastai nebūtinas, kadangi dalelės yra gana mažos, kad judėtų skysčio tėkmės kryptimi,
- reguliuojamo srauto sistemos su koncentracijos matavimu (6–10 paveikslai)
Šioms sistemoms ėminys imamas iš išmetamųjų dujų srovės masės, suderinant praskiedimo oro srautą ir suminį praskiestų išmetamųjų dujų srautą. Praskiedimo santykis nustatomas pagal žymėtųjų dujų, pvz., CO2 arba NOx, koncentracijas, natūraliai atsirandančias variklio išmetamosiose dujose. Matuojamos praskiestų išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro koncentracijos, kadangi natūralių išmetamųjų dujų koncentracija gali būti matuojama tiek tiesiogiai, tiek ją apskaičiuojant pagal kuro srauto ir anglies pusiausvyros lygtį, jeigu žinoma kuro sudėtis. Šios sistemos gali būti reguliuojamos apskaičiuojant praskiedimo santykį (6 ir 7 paveikslai) arba į perpylimo vamzdį patenkantį srautą (8, 9 ir 10 paveikslai).
- reguliuojamo srauto sistemos su srauto matavimu (11 ir 12 paveikslai) ([21])
Šioms sistemoms ėminys imamas iš išmetamųjų dujų srovės tūrio, nustatant praskiedimo oro srautą ir suminį praskiestų išmetamųjų dujų srautą. Praskiedimo santykis nustatomas pagal dviejų debitų skirtumą. Reikalaujama tiksliai tarpusavyje kalibruoti srauto matuoklius, kadangi dėl santykinio dviejų debitų dydžio, esant didesniems praskiedimo santykiams, gali atsirasti didelės paklaidos (9 paveikslas ir kiti). Srauto kontrolė labai nesudėtinga, ji atliekama išlaikant pastovų praskiestų išmetamųjų dujų debitą ir, jeigu reikia, keičiant praskiedimo oro debitą.
Norint pasinaudoti dalinio srauto praskiedimo sistemų pranašumais, reikėtų dėti pastangas, kad būtų išvengta galimų problemų dėl dalelių praradimo perpylimo vamzdyje užtikrinti, kad etaloninis pavyzdys būtų imamas iš variklio išmetamųjų dujų ir būtų nustatytas sudedamųjų dalių santykis mišinyje.
Apibūdintose sistemose atkreipiamas dėmesys į šias kritines sritis.
| 4 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai imama ėminio dalis (SB reguliavimas) |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio į EP ir į praskiedimo tunelį DT per perpylimo vamzdį TT izokinetiniu ėminių ėmimo zondu ISP. Diferencinis išmetamųjų dujų slėgis tarp išmetamojo vamzdžio ir įėjimo į zondą yra matuojamas slėgio davikliu DPT. Šis signalas yra perduodamas į srauto valdiklį FC1, kuris reguliuoja įsiurbimo ventiliatorių SB, kad ties zondo antgaliu būtų palaikomas nulinis diferencinis slėgis. Tokiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra tokie pat, o srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto trupmena (suskaidymas). Praskiedimo oro debitas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš praskiedimo oro debito ir sudedamųjų dalių santykio mišinyje.
| 5 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai imama ėminio dalis (PB reguliavimas) |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per perpylimo vamzdį TT izokinetiniu mėginių ėmimo zondu ISP. Diferencinis išmetamųjų dujų slėgis tarp išmetamojo vamzdžio ir įėjimo į zondą yra matuojamas slėgio davikliu DPT. Šis signalas yra perduodamas į srauto valdiklį FC1, kuris reguliuoja įsiurbimo ventiliatorių SB, kad ties zondo antgaliu būtų palaikomas nulinis diferencinis slėgis. Tai atliekama paimant nedidelį kiekį praskiedimo oro, kurio debitas jau buvo išmatuotas srauto matavimo įtaisu FM1, leidžiant jį į TT pneumatiniu purkštuku. Esant tokioms sąlygoms, išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra tapatūs, o srautas per ISP ir TT – pastovi išmetamųjų dujų dalis (suskaidymas). Suskaidymo santykis nustatomas iš EP ir ISP skerspjūvių ploto. Praskiedimo oras įsiurbiamas per DT oro pūtikliu SB, o srauto greitis matuojamas su FM1 įėjimo angoje į DT. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal oro debito ir suskaidymo santykį.
| 6 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema, kai matuojama CO2 ar NOx koncentracija ir imama ėminio dalis |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT. Žymėtųjų dujų koncentracijos (CO2 arba NOx) matuojamos natūraliose ir praskiestose išmetamosiose dujose, taip pat praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi(-iais) EGA. Šie signalai siunčiami į srauto reguliatorių FC2, kuris taip reguliuoja slėgio pūtiklį PB arba įsiurbimo pūtiklį SB, kad DT būtų palaikomas norimas išmetamųjų dujų suskaidymo ir praskiedimo santykis. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš bandomųjų dujų koncentracijų natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore.
| 7 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema, kai matuojama CO2 koncentracija, taikomas anglies kiekio balansas ir imamas visas ėminys |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT. CO2 koncentracijos matuojamos praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi(-iais) EGA. CO2 ir degalų srauto GFUEL signalai siunčiami į srauto reguliatorių FC2 arba į dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto valdiklį FC3 (žr. 14 paveikslą). FC2 reguliuoja tik slėgio ventiliatorių PB, o FC3 reguliuoja dalelių ėminių ėmimo sistemą (žr. 14 paveikslą), tuo būdu reguliuojami srautai į sistemą ir iš jos, kad DT būtų palaikomas norimas išmetamųjų dujų suskaidymas ir praskiedimo oro santykis. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš CO2 koncentracijų ir GFUEL, taikant prielaidą dėl anglies pusiausvyros.
| 8 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema, kai yra viengubas venturi, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT dėl DT difuzoriumi VN sukelto neigiamo slėgio. Dujų debitas per TT priklauso nuo judesio kiekio mainų difuzoriaus zonoje, ir todėl yra veikiamas dujų absoliučiosios temperatūros ties išėjimu iš TT. Todėl išmetamųjų dujų suskaidymas tam tikram tunelio debitui yra nepastovus, o praskiedimo santykis, esant nedidelei apkrovai, yra šiek tiek mažesnis, negu esant didelei apkrovai. Žymėtųjų dujų koncentracijos (CO2 arba NOx) matuojamos natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi(-iais) EGA, o praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal tokiu būdu išmatuotas vertes.
| 9 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema, kai yra dvigubas venturi arba dviguba tūta, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT srauto dalytuvu, kuriame yra purkštukų arba difuzorių rinkinys. Pirmasis (FD1) įtaisytas EP, antrasis – (FD2) į TT. Be to, reikalingi du slėgio reguliavimo vožtuvai (PCV1 ir PCV2), kad būtų pastovus išmetamųjų dujų suskaidymas reguliuojant atgalinį slėgį EP ir slėgį DT. PVC1 įtaisomas į EP pasroviui SP, PVC – tarp slėgio kompresoriaus PB ir DT. Žymėtųjų dujų koncentracijos (CO2 arba NOx) matuojamos natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi(-iais) EGA. Jie reikalingi išmetamųjų dujų suskaidymui patikrinti ir gali būti naudojami PCV1 ir PCV2 suderinti tiksliai suskaidymo kontrolei atlikti. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš bandomųjų dujų koncentracijų.
| 10 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema, kai yra daugiavamzdis daliklis, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetamojo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per perpylimo vamzdį TT srauto dalytuvu FD3, kurį sudaro į EP įmontuoti tokių pat matmenų keli vamzdžiai (toks pat skersmuo, ilgis ir pagrindo spindulys). Per vieną iš šių vamzdžių išmetamosios dujos leidžiamos į DT, o per likusius vamzdžius išmetamosios dujos leidžiamos į drėkinimo kamerą DC. Tokiu būdu išmetamųjų dujų suskaidymas nustatomas pagal bendrą vamzdžių skaičių. Pastoviam suskaidymui reguliuoti reikalingas nulinis diferencinis slėgis tarp DC ir TT išėjimo angos, kuris matuojamas diferencinio slėgio davikliu DPT. Nulinis diferencinis slėgis gaunamas ties TT išėjimo anga į DT įleidžiant šviežio oro. Bandomųjų dujų koncentracijos (CO2 arba NOx) matuojamos natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore išmetamųjų dujų analizatoriumi(-iais) EGA. Jie reikalingi išmetamųjų dujų suskaidymui tikrinti ir gali būti naudojami reguliuoti įleidžiamo oro debitą, kad būtų tiksliai reguliuojamas suskaidymas. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandomųjų dujų koncentracijas.
| 11 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imamas visas ėminys |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per ėminių ėmimo zondą SP ir perpylimo vamzdį TT. Suminis srautas per tunelį reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3 ir dalelių ėminių ėmimo sistemos ėminių ėmimo siurbliu P (žr. 16 paveikslą). Praskiedimo oro srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC2, kuris gali naudoti GEXH, GAIR arba GFUEL kaip valdymo signalus norimam išmetamųjų dujų suskaidymui gauti. Ėminio srautas į DT – tai suminio srauto ir praskiedimo oro srauto skirtumas. Praskiedimo oro debitas matuojamas kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto matavimo įtaisu FM1, suminis debitas – srauto matavimo įtaisu FM3 (žr. 14 paveikslą). Praskiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šių dviejų debitų reikšmes.
| 12 paveikslas |
| Srauto dalies praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imama dalis ėminio |
|
|
Natūralios išmetamosios dujos leidžiamos iš išmetimo vamzdžio EP į praskiedimo tunelį DT per perpylimo vamzdį TT. Išmetamųjų dujų atskyrimas ir srautas į DT reguliuojamas srauto valdikliu FC2, kuris reguliuoja atitinkamai slėgio kompresoriaus PB ir įsiurbimo pūtiklio SB srautus (arba greičius). Tai įmanoma, kadangi ėminys, paimtas dalelių ėminių ėmimo sistema, yra grąžinamas į DT. GEXH, GAIR arba GFUEL gali būti naudojami kaip FC2 valdymo signalai. Praskiedimo oro debitas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, suminis srautas – srauto matavimo įtaisu FM2. Praskiedimo santykis apskaičiuojamas iš šių dviejų debitų.
Aparašymas – 4–12 paveikslai
- EP: išmetimo vamzdis
Išmetimo vamzdis gali būti izoliuojamas. Išmetimo vamzdžio šiluminei inercijai sumažinti rekomenduojamas 0,015 arba mažesnis jo storio ir skersmens santykis. Lanksčių sekcijų naudojimas yra ribojamas ilgio ir skersmens santykiu, lygiu 12 arba mažesniu. Alkūnės mažinamos, kad būtų sumažintas nuosėdų susidarymas dėl inercijos. Jeigu į sistemą įeina bandymų stendo duslintuvas, šis duslintuvas taip pat turėtų būti izoliuojamas.
Izokinetinėse sistemose išmetimo vamzdis turi būti be alkūnių, išlinkimų ir staigių skersmens pakitimų, lygių ne mažiau kaip šešiems vamzdžio skersmenims prieš srovę ir trims vamzdžio skersmenims pasroviui nuo zondo antgalio. Dujų greitis ėminių ėmimo zonoje turi būti didesnis negu 10 m/s, išskyrus, kai dirbama tuščiąja eiga. Išmetamųjų dujų slėgio svyravimai turi vidutiniškai neviršyti 500 Pa. Bet kokie veiksmai, kurių imamasi slėgio svyravimams sumažinti, išskyrus tuos, kai naudojama judančių mechanizmų išmetamųjų dujų sistema (kartu su duslintuvu ir išmetamųjų dujų neutralizatoriumi), turi nepaveikti variklio darbo, taip pat ir nesukelti kietųjų dalelių nusėdimo.
Sistemose, neturinčiose izokinetinių zondų, rekomenduojama turėti tiesų vamzdį, šešių vamzdžių skersmens prieš srovę nuo zondo antgalio ir trijų vamzdžių skersmens pasroviui nuo zondo antgalio.
- SP: ėminių ėmimo zondas (6–12 paveikslai)
Mažiausias vidinis diametras – 4 mm. Mažiausias išmetamojo vamzdžio ir zondo diametrų santykis – 4. Zondas – tai atviras vamzdis, nukreiptas prieš srovę pagal išmetamųjų dujų vamzdžio centrinę liniją, arba kelių skylučių zondas, kaip apibūdinta 1.1.1 papunkčio SP1 dalyje.
- ISP: izokinetinis ėminių ėmimo zondas (4 ir 5 paveikslai)
Izokinetinis ėminių ėmimo zondas turi būti įmontuojamas priekine dalimi prieš srovę ant centrinės išmetamojo vamzdžio linijos, jeigu sekcija EP atitinka srauto reikalavimus, ir turi būti sukonstruotas taip, kad būtų gaunamas atitinkamas natūralių išmetamųjų dujų ėminys. Mažiausias vidinis skersmuo – 12 mm.
Reguliavimo sistema reikalinga izokinetiniam išmetamųjų dujų suskaidymui atlikti, išlaikant nulinį diferencinį slėgį tarp EP ir ISP. Esant tokioms sąlygoms, EP ir ISP esančios išmetamosios dujos yra tokios pat, o masės srautas per ISP yra pastovi išmetamųjų dujų debito dalis. ISP turi būti sujungtas su diferencinio slėgio davikliu. Reguliavimas, reikalingas nuliniam diferenciniam slėgiui tarp EP ir ISP gauti, yra atliekamas su pūtiklio greičio arba srauto valdikliu.
- FD1, FD2: srauto dalytuvas (9 paveikslas)
Į išmetamąjį vamzdį EP ir į perpylimo vamzdį TT atitinkamai įmontuojami keli difuzoriai arba purkštukai, kad būtų gaunamas atitinkamas išmetamųjų dujų ėminys. Reguliavimo sistema, kurią sudaro du slėgio reguliavimo vožtuvai PCV1 ir PCV2, yra reikalinga proporcingam suskaidymui atlikti reguliuojant EP ir DT slėgius.
- FD3: srauto dalytuvas (10 paveikslas)
Keli vamzdžiai (kelių vamzdžių elementas) įmontuojami į išmetamąjį vamzdį EP, kad būtų
gautas atitinkamas natūralių išmetamųjų dujų ėminys. Vienu vamzdžiu išmetamosios dujos tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, tuo metu kitais vamzdžiai išmetamosios dujos išleidžiamos į drėkinimo kamerą DC. Vamzdžių matmenys turi būti vienodi (toks pat skersmuo, ilgis, alkūnės spindulys), kad išmetamųjų dujų suskaidymas priklausytų nuo bendro vamzdžių skaičiaus. Reguliavimo sistema yra reikalinga proporcingam suskaidymui atlikti, išlaikant nulinį diferencinį slėgį tarp kelių vamzdžių elemento išėjimo angos į DC ir TT išėjimo angos. Esant tokioms sąlygoms, išmetamųjų EP ir FD tekančių dujų greičiai yra proporcingi, o TT srautas – pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis. Šie du taškai turi būti sujungiami su diferencinio slėgio davikliu DPT. Reguliavimas, reikalingas nuliniam diferenciniam slėgiui gauti, atliekamas su srauto valdikliu FC1.
- EGA: išmetamųjų dujų analizatorius (6–10 paveikslai)
Gali būti naudojami CO2 arba NOx analizatoriai (taikant anglies pusiausvyros metodą, – tik CO2). Analizatoriai kalibruojami taip pat, kaip ir analizatoriai dujiniams išmetamiesiems teršalams matuoti. Koncentracijų skirtumams nustatyti gali būti naudojami vienas arba keli analizatoriai.
Matavimo sistemų tikslumas turi būti toks, kad GEDFW, i tikslumas būtų 4 proc.
- TT: perpylimo vamzdis (4–12 paveikslai)
Kietųjų dalelių ėminio perpylimo vamzdis turi būti:
- kuo trumpesnis, bet ne ilgesnis kaip 5 m ilgio,
- skersmuo lygus arba didesnis už zondo skersmenį, bet ne didesnis negu 25 mm,
- einantis praskiedimo tunelio centrine linija ir nukreiptas pasroviui.
Jeigu vamzdžio ilgis 1 m arba ilgesnis, jis turi būti izoliuojamas bet kokia medžiaga, kurios didžiausias šiluminis laidumas 0,05 W/(mxK) ir spindulinis izoliacijos storis atitinka zondo skersmenį. Jeigu vamzdžio ilgis didesnis negu 1 m, jis turi būti izoliuojamas ir šildomas tiek, kad žemiausia sienelės temperatūra būtų 523 K (250 ºC).
Kitaip reikalaujamos perpylimo vamzdžio sienelių temperatūros gali būti nustatomos, naudojant standartinius šilumos perdavimo apskaičiavimo būdus.
- DPT: diferencinio slėgio daviklis (4, 5 ir 10 paveikslai)
Diferencinio slėgio daviklio diapazonas turi būti 500 Pa arba mažiau.
- FC1: srauto reguliatorius (4, 5 ir 10 paveikslai)
Izokinetinėse sistemose (4 ir 5 paveikslai) srauto reguliatorius reikalingas nuliniam diferenciniam slėgiui išlaikyti tarp EP ir ISP. Reguliuoti galima:
a) reguliuojant įsiurbimo pūtiklio greitį arba srautą ir išlaikant pastovų slėgio kompresoriaus (PB) greitį (4 paveikslas) kiekvienu režimu;
arba
b) reguliuojant įsiurbimo ventiliatorių (SBV) taip, kad praskiedžiamų išmetamųjų dujų masės debitas būtų pastovus, taip pat reguliuojant slėgio kompresoriaus PB srautą, ir dėl to išmetamųjų dujų ėminio srautą toje vietoje, kur yra perpylimo vamzdžio (TT) galas (5 paveikslas).
Jeigu tai yra reguliuojamo slėgio sistema, reguliavimo kontūro likusioji paklaida turi neviršyti 3 Pa. Slėgio svyravimai praskiedimo tunelyje turi neviršyti 250 Pa.
Kelių vamzdžių sistemoje (10 paveikslas) srauto reguliatorius reikalingas proporcingai suskaidyti išmetamąsias dujas, kad būtų išlaikomas nulinis diferencinis slėgis tarp kelių vamzdžių elemento išėjimo angos ir išėjimo iš TT.
- PCV1, PCV2: slėgio reguliavimo vožtuvas (9 paveikslas)
Dvigubo difuzoriaus/dvigubo purkštuko sistemoje reikalingi du slėgio reguliavimo vožtuvai, kad reguliuojant priešslėgį EP ir slėgį DT, srautas būtų suskaidomas proporcingai. Vožtuvai turi būti įtaisomi EP pasroviui SP ir tarp PB ir DT.
- DC: drėkinimo kamera (10 paveikslas)
Drėkinimo kamera gali būti įmontuojama ties kelių vamzdžių elemento išėjimu, kad būtų sumažintas slėgių svyravimas išmetamajame vamzdyje EP.
- VN: difuzorius (8 paveikslas)
Difuzorius įmontuojamas į praskiedimo tunelį DT, kad ties perpylimo vamzdžio TT išėjimo anga susidarytų neigiamas slėgis. Dujų debitas per TT nustatomas iš judesio kiekio mainų difuzoriaus zonoje ir iš esmės yra proporcingas slėgio kompresoriaus PB debitui, taip gaunant pastovų praskiedimo santykį. Kadangi judesio kiekio mainams įtakos turi temperatūra prie išėjimo iš TT ir slėgių skirtumas tarp EP ir DT, tikrasis praskiedimo santykis yra šiek tiek mažesnis, esant nedidelei apkrovai, negu tada, kai apkrova didelė.
- FC2: srauto reguliatorius (6, 7, 11 ir 12 paveikslai, neprivaloma)
Srauto reguliatorius gali būti naudojamas slėgio kompresoriaus PB ir (arba) įsiurbimo pūstuvo SB srautui reguliuoti. Jis gali būti sujungtas su išmetamųjų dujų srautu arba degalų srauto signalu ir (arba) su CO2 arba NOx diferenciniu signalu.
Naudojant suslėgto oro tiekimo sistemą (11 paveikslas), FC tiesiogiai reguliuoja oro srautą.
- FM1: srauto matavimo įtaisas (6, 7, 11 ir 12 paveikslai)
Dujų matuoklis arba kitas srauto matavimo prietaisas, kuriuo matuojamas praskiedimo oro srautas. FM1 neprivalomas, jeigu PB kalibruojama srautui matuoti.
- FM2: srauto matavimo įtaisas (12 paveikslas)
Dujų matuoklis arba kitas srauto matavimo prietaisas, kuriuo matuojamas praskiedimo oro srautas. FM2 neprivalomas, jeigu SB kalibruojama srautui matuoti.
- PB: slėgio pūstuvas (4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 12 paveikslai)
Praskiedimo oro debitui reguliuoti, PB gali būti sujungtas su srauto valdikliais FC1 arba FC2. PB nebūtinas, jeigu naudojama droselinė sklendė. PB gali būti naudojama praskiedimo oro srautui matuoti, jeigu sukalibruota.
- SB: įsiurbimo orapūtė (4, 5, 6, 9, 10 ir 12 paveikslai)
Tik frakcinėms ėminių ėmimo sistemoms. SB gali būti naudojama praskiestų išmetamųjų dujų srautui matuoti, jeigu sukalibruota.
- DAF: praskiedimo oro filtras (4–12 paveikslai)
Rekomenduojama filtruoti praskiedimo orą ir nugramdyti suodžius, kad būtų pašalinti foniniai angliavandeniliai. Praskiedimo oro temperatūra turi būti 298 K (25 ºC) 5 K.
Gamintojo pageidavimu, praskiedimo oro ėminiai imami, laikantis tinkamos inžinerinės praktikos principu, kad būtų nustatytos foninės dalelių koncentracijos, kurios paskui gali būti atimamos iš verčių, gautų matuojant praskiestas išmetamąsias dujas.
- PSP: dalelių ėminių ėmimo zondas (4, 5, 6, 9, 10 ir 12 paveikslai)
Zondas yra pagrindinė PTT dalis ir
- įmontuojamas priekine dalimi prieš srovę toje vietoje, kur praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišo, t. y. praskiedimo sistemos centrinėje praskiedimo tunelio DT magistralėje, apytikriai 10 tunelio skersmenų pasroviui toje vietoje, kur išmetamosios dujos įeina į praskiedimo tunelį,
- vidinis skersmuo – mažiausiai 12 mm,
- sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325 K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildant praskiestą orą, jeigu prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį oro temperatūra neviršija 325 K (52 ºC),
- gali būti izoliuojamas.
- DT: praskiedimo tunelis (4–12 paveikslai)
Praskiedimo tunelis:
- turi būti pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras, esant turbulentinėms srauto sąlygoms, visiškai susimaišytų,
- turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno:
- praskiedimo tunelių, kurių vidinis skersmuo didesnis kaip 75 mm, storio ir skersmens santykis – 0,025 arba mažesnis,
- praskiedimo tunelių, kurių vidinis skersmuo lygus 75 mm arba mažesnis, nominalus sienelės storis ne mažesnis kaip 1,5 mm,
- frakciniam ėminių ėmimui skersmuo ne mažesnis kaip 75 mm,
- suminiam ėminių ėmimui rekomenduojamas skersmuo ne mažesnis kaip 25 mm.
- sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325 K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildant praskiestą orą, jeigu prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį oro temperatūra neviršija 325 K (52 ºC),
- gali būti izoliuojamas.
Variklio išmetamosios dujos visiškai sumaišomos su praskiedimo oru. Frakcinio ėminių ėmimo sistemų maišymo kokybė tikrinama, jį paleidus tunelio CO2 kontūru su veikiančiu varikliu (ne mažiau kaip keturi vienodai paskirstyti matavimo taškai). Prireikus gali būti naudojamas maišymas purkštuku.
Pastaba.
Jeigu aplinkos temperatūra netoli praskiedimo tunelio (DT) yra žemesnė kaip 293 K (20 ºC), reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta dalelių nuostolių, joms nusėdant ant šaltų praskiedimo tunelio sienelių. Todėl rekomenduojama tunelį šildyti ir (arba) izoliuoti, laikantis aukščiau nurodytų ribų.
Jeigu variklis veikia didelėmis apkrovoms, tunelis gali būti aušinamas neagresyviomis priemonėmis, pvz., cirkuliaciniu džiovintuvu taip ilgai, kol aušinimo aplinkos temperatūra bus ne žemesnė kaip 293 K (20 ºC).
- HE: šilumokaitis (9 ir 10 paveikslai)
Šilumokaitis turi būti pakankamos talpos, kad temperatūra ties įsiurbimo orapūtės SB įėjimo anga būtų 11 K pagal vidutinę bandymo metu stebėtą darbinę temperatūrą.
1.2.1.2. Viso srauto praskiedimo sistema (13 paveikslas)
Toliau aprašyta praskiedimo sistemos, kurios veikimo principas pagrįstas suminiu išmetamųjų dujų praskiedimu, naudojant pastovų tūrinį ėminių ėmimą (CVS Constant Volume Sampling). Turi būti matuojamas suminis išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro mišinio tūris. Gali būti naudojamas PDP arba bet kokia CFV sistema.
Vėliau surenkant kietąsias daleles, praskiestų išmetamųjų dujų ėminys leidžiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 papunkčio 14 ir 15 paveikslai). Jeigu tai atliekama tiesiogiai, tai – vienkartinis praskiedimas. Jeigu ėminys praskiedžiamas dar kartą antriniame praskiedimo tunelyje, tai – dvigubas praskiedimas. Tai naudinga, kai praskiedžiant vieną kartą, filtro priekinės pusės temperatūra neatitinka reikalavimų. Nors tai iš dalies yra praskiedimo sistema, dvigubo praskiedimo sistema 1.2.2 papunkčio 15 paveiksle yra apibūdinama kaip dalelių ėminių ėmimo sistema, kadangi ji turi didžiąją dalį tipiškos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos detalių.
Dujiniai išmetamieji teršalai taip pat gali būti nustatomi viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelyje. Todėl ėminių ėmimo zondai dujinėms sudedamosioms dalims yra parodyti 13 paveiksle, bet jų nėra aprašomajame sąraše. Atitinkami reikalavimai apibūdinti 1.1.1 papunktyje.
Aprašymas – 13 paveikslas
- EP: išmetimo vamzdis
Reikalaujama, kad išmetimo vamzdžio ilgis nuo variklio išmetamųjų dujų kolektoriaus išėjimo angos, turbokompresoriaus išėjimo arba nuo išmetamųjų dujų apdorojimo įtaiso iki praskiedimo tunelio turi būti ne ilgesnis kaip 10 m. Jeigu sistema ilgesnė kaip 4 m, tai visas vamzdynas, viršijantis 4 m, turi būti izoliuojamas, išskyrus įmontuotą dūmų matuoklį, jeigu toks naudojamas. Spindulinis izoliacijos storis turi būti ne mažesnis kaip 25 mm. Izoliacinės medžiagos šiluminis laidumas turi būti ne didesnis kaip 0,1 W/(m x K), matuojant 673 K (400 ºC) temperatūroje. Kad būtų sumažinta išmetamojo vamzdžio šiluminė inercija, rekomenduojamas storio ir skersmens santykis, lygus arba mažesnis kaip 0,015. Lanksčių dalių naudojimas ribojamas ilgio ir skersmens santykiu, lygiu arba mažesniu kaip 12.
| 13 paveikslas Viso srauto praskiedimo sistema |
|
|
Visas natūralių išmetamųjų dujų kiekis sumaišomas su praskiedimo oru praskiedimo tunelyje DT.
Praskiestų išmetamųjų dujų debitas matuojamas arba su tūriniu siurbliu PDP, arba su kritinio srauto difuzoriumi CFV. Šilumokaitis HE arba elektroninė srauto korekcija EFC gali būti naudojami proporcingiems dalelių ėminiams imti ir srautui nustatyti. Kadangi, nustatant kietųjų dalelių masę, remiamasi suminiu praskiestų išmetamųjų dujų srautu, nereikalaujama apskaičiuoti praskiedimo santykį.
- PDP: tūrinis siurblys
PDP matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą iš kelių siurblio sūkių ir siurblio tūrio.
Išmetamosios sistemos pasipriešinimas neturi būti dirbtinai mažinamas PDP arba praskiedimo oro įleidimo sistema. Statinis išmetamojo vamzdyno pasipriešinimas, matuojamas veikiančia CVS sistema, turi išlikti statinio slėgio, matuojamo nesujungus su CVS ir neviršijant 1,5 kPa, kai variklio greitis ir apkrova vienodi.
Dujų mišinio temperatūra prieš pat PDP turi būti 6 K vidutinės darbinės temperatūros, stebimos bandymo metu, kai neatliekamas srauto išlyginimas.
Srauto išlyginimas galimas tik tada, kai ties įėjimu į PDP temperatūra neviršija 50 ºC (323K).
- CFV: kritinio srauto difuzorius
CFV matuoja suminį praskiestų išmetamųjų dujų srautą, išlaikant srautą slopinimo sąlygomis (kritinis srautas). Statinis išmetamojo vamzdyno pasipriešinimas, matuojamas veikiančia CFV sistema, turi išlikti statinio slėgio, matuojamo nesujungus su CFV neviršijant 1,5 kPa, kai variklio greitis ir apkrova vienodi. Dujų mišinio temperatūra prieš pat PDP turi būti 11 K vidutinės darbinės temperatūros, stebimos bandymo metu, kai nenaudojamas srauto išlyginimas.
- SSV: ikigarsinis difuzorius
SSV matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą kaip įėjimo slėgio, temperatūros ir slėgio kritimo tarp SSV įėjimo ir jo tūtos funkciją. Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant SSV sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus SSV ± 1,5 kPa, esant vienodoms variklio apsisukimų dažnio ir apkrovos sąlygoms. Dujų mišinio temperatūra prieš pat SSV turi būti lygi bandymo eigoje matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K, kai netaikomas srauto kompensavimas.
- HE: šilumokaitis (neprivalomas, jeigu naudojamas EFC)
Šilumokaitis turi būti pakankamos talpos, kad išlaikytų temperatūrą pagal aukščiau nurodytas ribas.
- EFC: elektroninė srauto kompensacija (neprivaloma, jeigu naudojamas HE)
Jeigu ties įėjimu į PDP, CFV arba SSV temperatūra neišlaikoma pagal aukščiau nurodytas ribas, srauto išlyginimo sistema reikalinga nenutrūkstamam debito matavimui ir proporcingam ėminių ėmimui dalelių sistemoje reguliuoti.
Šiuo tikslu nenutrūkstamai matuojamo debito signalai naudojami reguliuoti ėminių debitą per kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos filtrą (žr. 14 ir 15 paveikslus).
- DT: praskiedimo tunelis
Praskiedimo tunelis:
- turi būti pakankamai mažo skersmens, kad būtų sukeltas turbulentinis srautas (Reinoldso skaičius didesnis kaip 4000), pakankamai ilgas, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras visiškai susimaišytų. Gali būti naudojamas maišymo purkštukas,
- skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 75 mm,
- gali būti izoliuojamas.
Variklio išmetamosios dujos nukreipiamos tiesiogiai pasroviui į tą vietą, kur jis įtaisytas į praskiedimo tunelį, ir gerai sumaišomos.
Naudojant vienkartinį praskiedimą, mėginys iš praskiedimo tunelio leidžiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 papunkčio 14 paveikslas). PDP arba CFV srauto galingumas turi būti toks, kad praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra būtų išlaikoma žemesnė arba lygi 325K (520C) prieš pat pirminį dalelių filtrą.
Naudojant dvigubą praskiedimą, ėminys iš praskiedimo tunelio leidžiamas į antrinio praskiedimo tunelį, kuriame jis dar kartą praskiedžiamas, paskui leidžiamas per ėminių ėmimo filtrus (1.2.2 papunkčio 15 paveikslas).
PDP arba CFV srauto galingumas turi būti toks, kad ėminių ėmimo zonoje praskiestų išmetamųjų dujų srovės temperatūra DT būtų išlaikoma žemesnė arba lygi 464K (191 ºC). Antrinio praskiedimo sistema turi pateikti tiek oro, kad du kartus praskiestų išmetamųjų dujų srovės temperatūra būtų išlaikoma žemesnė arba lygi 325K (52 ºC) prieš pat pirminį dalelių filtrą.
- DAF: praskiesto oro filtras
Rekomenduojama praskiedimo orą filtruoti ir nugramdyti suodžius, kad būtų pašalinti foniniai angliavandeniliai. Praskiesto oro temperatūra turi būti 298K (25 ºC)5K. Gamintojo pageidavimu, praskiesto oro ėminiai imami, laikantis tinkamos inžinerinės praktikos principo, kad būtų nustatytos foninės dalelių koncentracijos, kurios paskui gali būti atimamos iš verčių, gautų matuojant praskiestas išmetamąsias dujas.
- PSP: kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas
Zondas yra pagrindinė PTT dalis ir
- įmontuojamas priekine dalimi prieš srovę toje vietoje, kur praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišo, t. y. praskiedimo sistemos centrinėje praskiedimo tunelio DT linijoje, apytikriai 10 tunelio skersmenų pasroviui toje vietoje, kur išmetamosios dujos įeina į praskiedimo tunelį,
- vidinis skersmuo mažiausiai 12 mm,
- sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325 K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildant praskiedimo orą, jeigu prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį oro temperatūra neviršija 325 K (52 ºC), gali būti izoliuojamas.
1.2.2. Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema (14 ir 15 paveikslai)
Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema reikalinga dalelėms surinkti ant dalelių filtro. Jeigu tai suminio ėminių ėmimo dalinio srauto praskiedimas, kurį sudaro viso praskiesto išmetamųjų dujų ėminio leidimas per filtrus, praskiedimas (1.2.1.1 papunkčio 7 ir 11 paveikslai) ir ėminių ėmimo sistema yra vientisas elementas. Jeigu tai frakcinio ėminių ėmimo dalinio srauto praskiedimas arba viso srauto praskiedimas, kurį sudaro tik dalies praskiestų išmetamųjų dujų leidimas per filtrus, praskiedimas (1.2.1.1 papunkčio 4, 5, 6, 8, 9, 10 ir 12 paveikslai ir 1.2.1.2 papunkčio 13 paveikslas) ir ėminių ėmimo sistemos paprastai yra skirtingi elementai.
Šiame Tvarkos apraše viso srauto praskiedimo sistemos dvigubo praskiedimo sistema DDS (15 paveikslas) yra laikoma ypatinga tipiškos dalelių ėminių ėmimo sistemos modifikacija, kaip parodyta 14 paveiksle. Į dvigubo praskiedimo sistemą įeina visos svarbios dalelių ėminių ėmimo sistemos detalės, pvz., filtro laikikliai ir ėminių ėmimo siurblys, ir papildomai tokios praskiedimo savybės, kaip praskiedimo oro tiekimas ir antrinio praskiedimo tunelis.
Kad būtų išvengta bet kokios įtakos reguliavimo kontūrams, rekomenduojama, kad ėminių ėmimo siurblys veiktų visą bandymo atlikimo laiką. Taikant vieno filtro metodą, turi būti naudojama atšakos sistema, kad ėminys būtų leidžiamas per ėminių ėmimo filtrus norimu metu. Perjungimo procedūros trikdžiai reguliavimo kontūrams turi būti kiek įmanoma sumažinti.
Aprašymas – 14 ir 15 paveikslai
- PSP: dalelių ėminių ėmimo zondas (14 ir 15 paveikslai)
Paveiksluose pavaizduoti dalelių ėminių ėmimo zondai – tai pagrindinė ėminių perpylimo vamzdžio PTT dalis.
Zondas:
- įmontuojamas priekine dalimi prieš srovę toje vietoje, kur praskiedimo oras ir išmetamosios dujos gerai susimaišo, t. y. praskiedimo sistemos centrinėje praskiedimo tunelio DT linijoje (1.2.1 papunktis), apytikriai 10 tunelio skersmenų pasroviui toje vietoje, kur išmetamosios dujos įeina į praskiedimo tunelį,
- vidinis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 12 mm,
- sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325 K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildant praskiedimo orą, jeigu prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį oro temperatūra neviršija 325 K (52 ºC),
gali būti izoliuojamas.
| 14 paveikslas Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema |
|
|
Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys imamas iš dalinio srauto arba viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą PSP ir dalelių perpylimo vamzdį PTT ėminių ėmimo siurbliu P. Ėminys leidžiamas per filtro laikiklį(-ius) FH, kuriame(-uose) yra kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai. Ėminio debitas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jeigu taikoma elektroninė srauto kompensacija EFC (žr. 13 paveikslą), praskiestų išmetamųjų dujų srautas naudojamas kaip FC3 valdymo signalas.
| 15 paveikslas Praskiedimo sistema (tik viso srauto sistema) |
|
|
Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys leidžiamas iš dalinio srauto arba viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT per dalelių ėminių ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių perpylimo vamzdį PTT į antrinio praskiedimo tunelį SDT, kur jis praskiedžiamas dar kartą. Paskui ėminys leidžiamas per filtro laikiklį(-ius) FH, kuriuose yra kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrai. Praskiedimo oro debitas paprastai yra pastovus, kadangi ėminio debitas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jeigu naudojama elektroninė srauto kompensacija EFC (žr. 13 paveikslą), praskiestų išmetamųjų dujų srautas naudojamas kaip FC3 valdymo signalas.
- PTT: kietųjų dalelių perpylimo vamzdis (14 ir 15 paveikslai)
Kietųjų dalelių perpylimo vamzdžio ilgis turi neviršyti 1020 mm ir, kai tik įmanoma, turi būti sutrumpinamas.
Šie matmenys tinka:
- dalinio srauto praskiedimo frakciniam ėminių ėmimo tipui ir viso srauto vienkartinio praskiedimo sistemai nuo zondo antgalio iki filtro laikiklio,
- dalinio srauto praskiedimo suminiam ėminių ėmimo tipui nuo praskiedimo tunelio galo iki filtro laikiklio,
- viso srauto dvigubo praskiedimo sistemai nuo zondo antgalio iki antrinio praskiedimo tunelio.
Perpylimo vamzdis:
Sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildžius praskiedimo orą, jeigu oro temperatūra neviršija 325K (52 ºC),
- gali būti izoliuojamas.
- SDT: antrinio praskiedimo tunelis (15 paveikslas)
Antrinio praskiedimo tunelio skersmuo turi būti ne didesnis kaip 75 mm, o jo ilgis turi būti toks, kad buvimo laikas du kartus praskiestam ėminiui būtų ne trumpesnis kaip 0,25 sekundės. Pirminio filtro laikiklis FH įtaisomas 300 mm nuo išėjimo iš SDT.
Antrinio praskiedimo tunelis:
- sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildžius praskiedimo orą, jeigu oro temperatūra neviršija 325K (52 ºC) prieš įleidžiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį,
- gali būti izoliuojamas.
- FH: filtro laikiklis(-iai) (14 ir 15 paveikslai)
Pirminiam ir pagalbiniam filtrams gali būti naudojamas vieno filtro korpusas arba korpusai atskiriems filtrams. Turi būti laikomasi III priedo 1 priedėlio 1.5.1.3 papunkčio reikalavimų.
Filtro laikiklis(-iai):
- sienelės gali būti šildomos ne daugiau kaip iki 325K (52 ºC) temperatūros tiesiogiai šildant arba iš anksto pašildžius praskiedimo orą, jeigu oro temperatūra neviršija 325K (52 ºC),
- gali būti izoliuojamas.
- P: ėminių ėmimo siurblys (14 ir 15 paveikslai)
Ėminių ėmimo siurblys gali būti įtaisomas tokiu atstumu nuo tunelio, kad būtų įmanoma išlaikyti pastovią įeinančių dujų temperatūrą (3K), jeigu nenaudojama srauto korekcija su FC3.
- DP: praskiesto oro siurblys (15 paveikslas) (tik viso srauto dvigubam praskiedimui)
Praskiesto oro siurblys įtaisomas taip, kad tiekiamas antrinio praskiedimo oras būtų 298K (250C) temperatūros.
- FC3: srauto reguliatorius (14 ir 15 paveikslai)
Srauto reguliatorius turi būti naudojamas kietųjų dalelių ėminio debitui kompensuoti dėl temperatūros ir priešslėgio pokyčių ėminio trajektorijoje, jeigu nėra kitų prieinamų priemonių. Srauto reguliatorius reikalingas, jeigu naudojama elektroninė srauto kompensacija (žr. 13 paveikslą).
- FM3: srauto matavimo įtaisas (14 ir 15 paveikslai) (kietųjų dalelių ėminio srautas)
Dujų matuoklis arba srauto prietaisas įtaisomas pakankamai toli nuo ėminių ėmimo siurblio taip, kad įeinančių dujų temperatūra išliktų pastovi (3K), jeigu nenaudojamas srauto koregavimas su FC3.
- FM4: srauto matavimo įtaisas (15 paveikslas) (tik praskiedimo oras, viso srauto dvigubas praskiedimas)
Dujų matuoklis arba srauto prietaisas įtaisomas taip, kad įeinančių dujų temperatūra išliktų 298K (25 ºC) 5K.
- BV: rutulinė sklendė (neprivaloma)
Rutulinės sklendės skersmuo turi būti ne mažesnis už vidinį ėminių ėmimo vamzdžio skersmenį, o perjungimo laikas trumpesnis negu 0,5 sekundės.
Pastaba.
Jeigu aplinkos temperatūra šalia PSP, PTT, SDT ir FH yra žemesnė kaip 239K (20 ºC), turėtų būti imamasi atsargos priemonių, kad būtų išvengta dalelių praradimo ant šių dalių šaltų sienelių. Todėl rekomenduojama šias dalis šildyti ir (arba) izoliuoti pagal atitinkamuose apibūdinimuose nurodytas ribas. Taip pat rekomenduojama, kad filtro priekinės dalies temperatūra ėminių ėmimo metu būtų ne žemesnė kaip 293K (20 ºC).
Kai variklio apkrovos didelės, aukščiau minėtos dalys gali būti aušinamos neagresyviomis priemonėmis, tokiomis kaip cirkuliacinis ventiliatorius, kol aušinamos aplinkos temperatūra bus žemesnė kaip 293K (20 ºC).
2. Šis priedas taikomas taip:
2.2. jeigu gamintojas, atsižvelgdamas į šio priedo 1.2.1 punkte nurodytą galimybę, nusprendžia taikyti JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priede nustatytą procedūrą, taikomas JT EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais 4B priedo 9 punktas.
Papildyta punktu:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
7 priedas
(Pavyzdys)
TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS
Antspaudo
vieta
Pranešimas apie:
variklio tipo arba variklių šeimos tipų
- patvirtinimą/pratęsimą/atmetimą/panaikinimą[22] dėl išmetamųjų teršalų pagal aplinkos ir susisiekimo ministrų 200-…-…įsakymą Nr. …..
Tipo patvirtinimo Nr.:………………………………Pratęsimo Nr.: .....................................................
Pratęsimo priežastis (atitinkamais atvejais) ............................................................................................
I DALIS
1. Bendroji dalis
1.1. Gamintojas: .....................................................................................................................................
1.2. Gamintojo suteiktas pirminio/ir (jeigu tinka) variklių šeimos tipo(-ų) pavadinimas1: .....................
................................................................................................................................................................
1.3. Gamintojo tipo kodas, nurodytas ant variklio(-ių): ........................................................................
Vieta: .....................................................................................................................................................
Žymėjimo būdas: ...................................................................................................................................
1.4. Judančių mechanizmų, kuriems skirtas variklis, apibrėžimas[23]: ......................................................
................................................................................................................................................................
1.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: .................................................................................................
Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (jeigu toks yra): ..................................................
................................................................................................................................................................
1.6. Variklio identifikavimo numerio vieta, kodas ir žymėjimo būdas: .................................................
................................................................................................................................................................
1.7. Tipo patvirtinimo ženklo vieta ir žymėjimo būdas: .........................................................................
................................................................................................................................................................
II DALIS
2. Naudojimo apribojimai (jeigu tokie yra): ...........................................................................................
2.1. Ypatingi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi montuojant variklį(-ius) į mašiną
2.1.1. Didžiausias leistinas įsiurbimo išretėjimas: ........................................................................... kPa
3. Techninė tarnyba, atsakinga už bandymų vykdymą[24]: ......................................................................
................................................................................................................................................................
4. Bandymų ataskaitos data: .................................................................................................................
5. Bandymų ataskaitos numeris: ............................................................................................................
6. Žemiau pasirašęs patvirtina, kad aukščiau pateikti gamintojo duomenys dėl nurodyto variklio(-ių), pateikti informaciniame dokumente, yra tikslūs ir kad pridėti bandymų duomenys galioja šiam tipui. Bandymų objektus atrinko įgaliota institucija ir juos pateikė gamintojas, kaip būdingus tam (pirminio) variklio tipui(-ams)[25].
Tipo patvirtinimas suteikiamas/atmetamas/panaikinamas1
Vieta: .....................................................................................................................................................
Data: ......................................................................................................................................................
Parašas: ..................................................................................................................................................
Priedėliai: Informacinis paketas
Bandymų rezultatai (žr. 1 priedėlį);
Koreliaciniai tyrimai, tiesiogiai susiję su naudotomis ėminių ėmimo sistemomis, kurios skiriasi nuo etaloninių sistemų[26] (jeigu tinka).
______________
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
7 priedo 1 priedėlis
UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIŲ BANDYMŲ REZULTATŲ (1) BANDYMŲ PROTOKOLAS
Informacija apie bandomąjį variklį
Variklio tipas:
Variklio identifikavimo numeris:
1. Informacija apie bandymų atlikimą:
1.1. bandymui naudoti etaloniniai degalai;
1.2. tepalas:
1.3. varikliu varoma įranga (jei naudojama):
1.3.2. sunaudota galia esant nurodytiems apsisukimų dažniams (kaip apibrėžta gamintojo);
Lentelė
|
|
Galia PAE (kW), sunaudota esant įvairiems variklio apsisukimų dažniams (1), (2), atsižvelgiant į šio priedo 3 priedėlį |
||
| Įranga |
Tarpinis sūkių dažnis (jei taikoma) |
Sūkių dažnis esant didžiausiai galiai (jei skiriasi nuo vardinės galios) |
Vardinis sūkių dažnis (3) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso: |
|
|
|
(1) išbraukti, kas netaikoma;
(2) turi būti ne didesnė kaip 10 % galios, išmatuotos atliekant bandymą;
(3) nurodyti vertes esant variklio apsisukimų dažniui, atitinkančiam 100 % normuotojo apsisukimų dažnio, jeigu toks dažnis naudojamas atliekant NRSC bandymą;
1.4. variklio darbas:
1.4.1. variklio apsisukimų dažnis:
tuščiąja eiga: min –1;
tarpinis: min –1;
didžiausia galia: min –1;
vardinis (2): min –1;
1.4.2. variklio galia (1).
|
|
Dinamometro nustatomieji parametrai (kW) esant įvairiems variklių apsisukimų dažniams |
||
| Apkrova proc. |
Tarpinis apsisukimų dažnis (jei taikoma) |
Apsisukimų dažnis esant didžiausiai galiai (jei skiriasi nuo vardinės galios) |
Vardinis apsisukimų dažnis (1) |
| Didžiausia galia, išmatuota bandant (PM) (kW) (a) |
|
|
|
| Varikliu varomos įrangos sunaudota suminė galia, kaip nurodyta šio priedėlio 1.3.2. punkte, atsižvelgiant į 3 priedėlį (kW) (b) |
|
|
|
| Naudingoji variklio galia, kaip apibrėžta Tvarkos aprašo 10.30 punkte (kW) (c) |
|
|
|
| c=a+b |
|
|
|
| (1) Pakeisti vertėmis esant variklio apsisukimų dažniui, atitinkančiam 100 proc. normuotojo apsisukimų dažnio, jeigu toks dažnis naudojamas atliekant NRSC bandymą. |
|||
2. Informacija apie NRSC bandymo atlikimą:
2.1. dinamometro nustatomieji parametrai (kW);
|
|
Dinamometro nustatomieji parametrai (kW) esant įvairiems variklio apsisukimų dažniams |
||||
| Apkrova proc. |
Tarpinis apsisukimų dažnis (jei taikoma) |
63 proc. (jei taikoma) |
80 proc. (jei taikoma) |
91 proc. (jei taikoma) |
Vardinis apsisukimų dažnis (1) |
| 10 (jei taikoma) |
|
|
|
|
|
| 25 (jei taikoma) |
|
|
|
|
|
| 50 |
|
|
|
|
|
| 75 (jei taikoma) |
|
|
|
|
|
| 100 |
|
|
|
|
|
| (1) Pakeisti vertėmis esant variklio apsisukimų dažniui, atitinkančiam 100 proc. normuotojo apsisukimų dažnio, jeigu toks dažnis naudojamas atliekant NRSC bandymą. |
|||||
2.2. variklio ir (arba) pirminio variklio išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimo rezultatai (2):
nusidėvėjimo koeficientas: apskaičiuotas/nustatytas (2);
nusidėvėjimo faktorių vertes ir išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo rezultatus nurodyti šioje lentelėje (2):
| NRSC bandymas |
||||||
| DF multipl./adityv.3 |
CO |
HC |
NOx |
HC+NOx |
PM |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Išmetamųjų teršalų kiekis |
CO (g/kWh) |
HC (g/kWh) |
NOx (g/kWh) |
HC+NOx (g/kWh) |
PM (g/kWh) |
CO2 (g/kWh) |
| Bandymo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
| Galutinis bandymo rezultatas, taikant DF |
|
|
|
|
|
|
(1) nepataisytoji galia, matuojama pagal Tvarkos aprašo 10.30 punktą.
(2) išbraukti, kas netaikoma.
| Papildomi kontrolės srities bandymo taškai (jei taikoma) |
||||||
| Išmetamųjų teršalų kiekis greta bandymo taškų |
Variklio apsisukimų dažnis |
Apkrova (proc.) |
CO (g/kWh) |
HC (g/kWh) |
NOx (g/kWh) |
PM (g/kWh) |
| Pirmasis bandymo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
| Antrasis bandymo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
| Trečiasis bandymo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
3. Informacija apie NRTC bandymo atlikimą (jei taikoma):
3.1. variklio ir (arba) pirminio variklio išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimo rezultatai (2);
nusidėvėjimo faktorius: apskaičiuotas / nustatytas (3);
nusidėvėjimo faktorių vertes ir išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo rezultatus nurodyti šioje lentelėje (3):
galima pranešti su IV etapo variklių regeneravimu susijusius duomenis.
| NRTC bandymas |
||||||
| DF multipl./adityv.(3) |
CO |
HC |
NOx |
HC+NOx |
PM |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Išmetamųjų teršalų kiekis |
CO (g/kWh) |
HC (g/kWh) |
NOx (g/kWh) |
HC+NOx (g/kWh) |
PM (g/kWh) |
|
| Šaltasis paleidimas |
|
|
|
|
|
|
| Išmetamųjų teršalų kiekis |
CO (g/kWh) |
HC (g/kWh) |
NOx (g/kWh) |
HC+NOx (g/kWh) |
PM (g/kWh |
CO2 (g/kWh) |
| Karštasis paleidimas be regenaravimo |
|
|
|
|
|
|
| Karštasis paleidimas su regeneravimu (3) |
|
|
|
|
|
|
| kr, u (multipl./adityv.) (3) kr, d (multipl./adityv.) (3) |
|
|
|
|
|
|
| Svertinis bandymo rezultatas |
|
|
|
|
|
|
| Galutinis bandymo rezultatas, taikant DF |
|
|
|
|
|
|
per ciklą atliekamas darbas, taikant karštąjį paleidimą be regeneravimo kWh;
3.2. NRTC bandymui naudota ėminių ėmimo sistema:
dujiniai teršalai (4);
kietųjų dalelių masė (4);
metodas (5): vieno/kelių filtrų;
(1) nurodyti, kai taikoma, pagal EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais VI priedo 1 arba 4B priedo 9 punkte naudotos sistemos skaitmeninį numerį;
(2) išbraukti, kas netaikoma;
(3) išbraukti, kas netaikoma;
(4) nurodyti, kai taikoma, pagal EEK taisyklės Nr. 96 su 03 serijos pakeitimais VI priedo 1 arba 4B priedo 9 punkte naudotos sistemos skaitmeninį numerį;
(5) išbraukti, kas netaikoma.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
2 priedėlis
PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIŲ BANDYMŲ REZULTATAI
1. INFORMACIJA APIE DARYTĄ(-US) BANDYMĄ(-US)(*):
1.1. Oktaninis skaičius
1.1.2. Nurodykite alyvos procentinę dalį mišinyje, kai dviejų taktų varikliams tepimo priemonė ir benzinas yra maišomi
1.3. Varikliu varoma įranga (jei naudojama)
1.3.1. Sąrašas ir identifikavimo detales:
Sunaudota galia, esant nurodytiems apsisukimų dažniams (kaip apibrėžta gamintojo):
|
|
Galia PAE (kW), sunaudota esant įvairiems variklio apsisukimų dažniams(*), atsižvelgiant į šio priedo 3 priedėlį |
|
| Įranga |
Tarpinis (jei taikomas) |
Vardinis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso: |
|
|
| (*) Turi būti ne didesnė kaip 10 % galios, išmatuotos bandant. |
||
1.4. Variklio darbas
1.4.2. Variklio galia(*)
|
Sąlygos |
Galia (kW) esant įvairiems variklio apsisukimų dažniams |
|
| Tarpinis (jei taikomas) |
Nominalus |
|
| Didžiausia galia, išmatuota bandant (PM) (kW) (a) |
|
|
| Suminė varikliu varomos įrangos sunaudota galia, kaip nurodyta šio priedėlio 1.3.2 skirsnyje arba III priedo 2.8 skirsnyje (PAE) (kW) (b) |
|
|
| Variklio naudingoji galia, kaip apibrėžta I priedo 2.4 skirsnyje (kW) (c) |
|
|
| c = a + b |
|
|
1.5. Išmetamų teršalų koncentracijos vertės
1.5.1. Dinamometro nustatomieji parametrai (kW)
|
Apkrova % |
Dinamometro nustatomieji parametrai (kW) esant įvairiems variklio apsisukimų dažniams |
|
| Tarpinis (jei taikomas) |
Nominalus |
|
| 10 (jei taikoma) |
|
|
| 25 (jei taikoma) |
|
|
| 50 |
|
|
| 75 |
|
|
| 100 |
|
|
3 priedėlis
ĮRANGA IR PAGALBINIAI MECHANIZMAI, KURIE TURI BŪTI ĮRENGTI ATLIEKANT BANDYMĄ VARIKLIO GALIAI NUSTATYTI
| Numeris |
Įranga ir pagalbiniai mechanizmai |
Įrengti darant išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymą |
| 1 |
Įsiurbimo sistema |
|
|
|
Įsiurbimo kolektorius |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Karterio išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Dvigubo įsiurbimo kolektoriaus reguliavimo įtaisai |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Oro debitmatis |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Oro tiekimo linija |
Taip (a) |
|
|
Oro filtras |
Taip (a) |
|
|
Įsiurbimo triukšmo slopintuvas |
Taip (a) |
|
|
Apsisukimų dažnio ribotuvas |
Taip (a) |
| 2 |
Įsiurbimo kolektoriaus indukcinio kaitinimo įtaisas |
Taip, serijinės gamybos įranga. Jei įmanoma, nustatomas palankiausioms sąlygoms |
| 3 |
Išmetimo sistema |
|
|
|
Išmetamųjų dujų valytuvas |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Išmetimo kolektorius |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Jungimo vamzdžiai |
Taip (b) |
|
|
Slopintuvas |
Taip (b) |
|
|
Išmetamasis vamzdis |
Taip (b) |
|
|
Kalnų stabdys |
Ne (c) |
|
|
Pripūtimo įtaisas |
Taip, serijinės gamybos įranga |
| 4 |
Kuro siurblys |
Taip, serijinės gamybos įranga (d) |
| 5 |
Degimo įranga |
|
|
|
Karbiuratorius |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Elektroninio reguliavimo sistema, oro debitmatis ir t. t. |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Dujų variklių įranga |
|
|
|
Slėgio reduktorius |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Garintuvas |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Maišiklis |
Taip, serijinės gamybos įranga |
| 6 |
Kuro įpurškimo įranga (benzino ir dyzelino) |
|
|
|
Priešfiltris |
Taip, serijinės gamybos arba bandymų stendo įranga |
|
|
Filtras |
Taip, serijinės gamybos arba bandymų stendo įranga |
|
|
Siurblys |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Didelio slėgio vamzdis |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Injektorius |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Oro įsiurbimo vožtuvas |
Taip, serijinės gamybos įranga (e) |
|
|
Elektroninio reguliavimo sistema, oro debitmatis ir t. t. |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Reguliatorius/reguliavimo sistema |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Kuro siurblio krumpliastiebio visos apkrovos automatinis ribotuvas atsižvelgiant į atmosferos sąlygas |
Taip, serijinės gamybos įranga |
| 7 |
Aušinimo skysčiu įranga |
|
|
|
Radiatorius |
Ne |
|
|
Ventiliatorius |
Ne |
|
|
Ventiliatoriaus gaubtas |
Ne |
|
|
Vandens siurblys |
Taip, serijinės gamybos įranga(f) |
|
|
Termostatas |
Taip, serijinės gamybos įranga(g) |
| 8 |
Aušinimas oru |
|
|
|
Gaubtas |
Ne(h) |
|
|
Ventiliatorius arba orpūtė |
Ne(h) |
|
|
Temperatūros reguliavimo įtaisas |
Ne |
| 9 |
Elektros įranga |
|
|
|
Generatorius |
Taip, serijinės gamybos įranga(i) |
|
|
Skirstytuvo sistema |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Ritė arba ritės |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Laidai |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Uždegimo žvakės |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Elektroninio reguliavimo sistema, įskaitant detonacijos jutiklį/kibirkšties vėlinimo sistemą |
Taip, serijinės gamybos įranga |
| 10 |
Pripūtimo įranga |
|
|
|
Kompresorius, varomas tiesiogiai varikliu ir (arba) išmetamosiomis dujomis |
Taip, serijinės gamybos įranga |
|
|
Pripūtimo oro aušintuvas |
Taip, serijinės gamybos arba bandymų stendo įranga(j) (k) |
|
|
Aušinimo priemonės siurblys arba ventiliatorius (varomas varikliu) |
Ne(h) |
|
|
Aušinimo priemonės srauto reguliavimo įtaisas |
Taip, serijinės gamybos įranga |
| 11 |
Pagalbinis bandymų stendo ventiliatorius |
Taip, jei būtinas |
| 12 |
Aplinkos apsaugos nuo užteršimo įtaisas |
Bandymų stendo įranga(l) |
| 13 |
Paleidimo įranga |
Bandymų stendo įranga |
| 14 |
Tepalo siurblys |
Taip, serijinės gamybos įranga |
| (a) Sukomplektuota įsiurbimo sistema įrengiama, kaip numatyta pagal paskirtį: jei yra žymaus poveikio variklio galiai rizika; natūralaus įsiurbimo priverstinio uždegimo variklių atveju; kai gamintojas reikalauja, kad tai turėtų būti padaryta. Kitais atvejais galima naudoti lygiavertę sistemą ir turėtų būti daromas tikrinimas, siekiant įsitikinti, ar įsiurbimo slėgis ir viršutinė ribinė vertė, kurią gamintojas nustatė švariam oro filtrui, nesiskiria daugiau kaip 100 Pa. (b) Sukomplektuota išmetimo sistema įrengiama, kaip numatyta pagal paskirtį: jei yra žymaus poveikio variklio galiai rizika; natūralaus įsiurbimo priverstinio uždegimo variklių atveju; kai gamintojas reikalauja, kad tai turėtų būti padaryta. Kitais atvejais galima naudoti lygiavertę sistemą, jei išmatuotas slėgis ir viršutinė ribinė vertė, kurią nustatė gamintojas, nesiskiria daugiau kaip 1 000 Pa. (c) Jei variklis turi kalnų stabdį, droselis turi būti fiksuotas visiškai atidarytoje padėtyje. (d) Prireikus galima reguliuoti kuro tiekimo slėgį, norint atkurti slėgio vertes, taikomas konkrečioje variklio naudojimo vietoje (ypač kai naudojama „kuro grąžinimo“ sistema). (e) Oro įsiurbimo vožtuvas yra įpurškimo siurblio pneumatinio reguliatoriaus reguliavimo vožtuvas. Reguliatorių arba kuro įpurškimo įrangą gali sudaryti kiti įtaisai, kurie gali veikti įpurkšto kuro kiekį. (f) Aušinimo skysčio cirkuliaciją užtikrina tik variklio vandens siurblys. Skystis gali būti aušinamas išorinėje grandinėje, taip kad šios grandinės slėgio kritimas ir slėgis siurblio įėjimo angoje lieka iš esmės toks pat, kaip ir variklio aušinimo sistemos. (g) Termostatas gali būti nustatytas visiškai atidarytoje padėtyje. (h) Kai bandymui įtaisomas aušinamasis ventiliatorius arba orpūtė, sunaudota galia sudedama su rezultatais, išskyrus oru aušinamų variklių aušinamuosius ventiliatorius, įrengiamus tiesiogiai ant alkūninio veleno. Ventiliatoriaus arba orpūtės galia nustatoma esant bandymuose naudojamiems apsisukimų dažniams, apskaičiuojant pagal tipines charakteristikas arba darant bandymus. (i) Mažiausia generatoriaus galia: generatoriaus galia turi būti ribojama galia, kurios reikia, kad galėtų veikti priedai, be kurių variklis negali dirbti. Jei reikia prijungti bateriją, turi būti naudojama visiškai įkrauta ir tvarkinga baterija. (j) Varikliai su pripučiamo oro aušinimu bandomi, pripūtimo orą aušinant skysčių arba oru, tačiau jei gamintojas pageidauja, oro aušintuvą gali pakeisti bandymų stendo sistema. Bet kuriuo atveju galia kiekvienam apsisukimų dažniui matuojama esant didžiausiam gamintojo nurodytam variklio oro slėgio kritimui ir mažiausiam temperatūros kritimui bandymo stendo sistemos pripūtimo oro aušintuve. (k) Įrangą gali sudaryti, pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistema, katalizinis konverteris, terminis degintuvas, antrinė oro tiekimo sistema ir degalų garavimo apsaugos sistema. (l) Elektrinė arba kito tipo paleidimo sistema maitinama iš bandymų stendo. |
||
______________
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
8 priedas
TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMO NUMERAVIMO SISTEMA
(žr. Tvarkos aprašo 15 punktą)
1. Numerį sudaro penkios dalys, atskirtos „*“ ženklu.
1 dalis: mažoji raidė „e“, po jos eina patvirtinimą išduodančios valstybės narės skiriamoji raidė(-ės) arba skaičius:
| 1 – Vokietija |
19 – Rumunija |
| 2 – Prancūzija |
20 – Lenkija |
| 3 – Italija |
21 – Portugalija |
| 4 – Nyderlandai |
23 – Graikija |
| 5 – Švedija |
24 – Airija |
| 6 – Belgija |
26 – Slovėnija |
| 7 – Vengrija |
27 – Slovakija |
| 8 – Čekija |
29 – Estija |
| 9 – Ispanija |
32 – Latvija |
| 11 – Jungtinė Karalystė |
IRL – Airija |
| 12 – Austrija |
CY – Kipra |
| 13 – Liuksemburgas |
MT – Malta |
| 17 – Suomija |
34 – Bulgarija |
| 18 – Danija |
36 – Lietuva |
2 dalis: ES direktyvos 97/68/EB numeris. Kadangi joje nurodytos skirtingos įgyvendinimo datos ir skirtingi techniniai standartai, pridedamos dvi raidės. Šios raidės rodo skirtingas taikymo datas griežtumo pakopoms ir variklio naudojimui skirtingų techninių sąlygų judančiuose mechanizmuose, kuriomis remiantis buvo išduotas tipo patvirtinimas. Pirmoji raidė apibrėžta VIII skyriuje. Antroji raidė apibrėžta 5 ir 6 punktuose bandymo režimui, apibrėžtam III priedo 3.6 punkte.
3 dalis: patvirtinimui taikytino paskutinio ES direktyvos 97/68/EB pakeitimo numeris. Jeigu tinka, pridedamos dvi kitos raidės, atsižvelgiant į 2 dalyje apibūdintas sąlygas, net jeigu dėl naujų parametrų tik viena iš raidžių turi būti pakeičiama. Jeigu nė viena iš šių raidžių nekeičiama, jos praleidžiamos.
4 dalis: nuoseklus keturių skaičių numeris (atitinkamais atvejais su priekyje einančiais nuliais) pagrindinio patvirtinimo numeriui pažymėti. Seka pradedama nuo 0001.
5 dalis: nuoseklus dviejų skaičių numeris (atitinkamais atvejais su priekyje einančiais nuliais) pratęsimui pažymėti. Kiekvieno pagrindinio patvirtinimo numerio seka pradedama nuo 01.
2 pavyzdys. Trečiojo patvirtinimo (kol kas be pratęsimo), atitinkančio paraiškos datą A (I etapas, viršutinis galios intervalas), ir paraiškos dėl judančių mechanizmų variklio techninės charakteristikos A, išduotos Jungtinėje Karalystėje, pavyzdys:
e 11*98/…AA*00/000XX*0003*00
3 pavyzdys. Ketvirtojo patvirtinimo antro pratęsimo, atitinkančio paraiškos datą E (II etapas, vidutinis galių intervalas) tokiomis pačiomis mechanizmo techninėmis sąlygomis (A), išduoto Vokietijoje, pavyzdys:
e 1*01/…EA*00/000XX*0004*02.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-66, 2007-01-30, Žin., 2007, Nr. 16-595 (2007-02-06), i. k. 107301MISAK000D1-66
Nr. D1-101, 2007-02-15, Žin., 2007, Nr. 23-894 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-101
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
9 priedas
VARIKLIAMS/VARIKLIŲ ŠEIMOMS IŠDUOTŲ TIPO PATVIRTINIMŲ SĄRAŠAS
Antspaudo
vieta
Sąrašo Nr. ..............................................................................................................................................
Laikotarpis nuo ……………………………………. iki .......................................................................
Apie kiekvieną patvirtinimą, išduotą arba panaikintą per aukščiau nurodytą laikotarpį, pateikiama tokia informacija:
Gamintojas: ............................................................................................................................................
Patvirtinimo numeris ..............................................................................................................................
Pratęsimo priežastys (atitinkamais atvejais): ..........................................................................................
Modelis: .................................................................................................................................................
Variklio/variklių šeimos tipas:[27] .............................................................................................................
Išdavimo data: (jeigu pratęsiamas): .......................................................................................................
Pirmojo išdavimo data (jeigu tai pratęsimai): ........................................................................................
______________
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
10 priedas
PAGAMINTŲ VARIKLIŲ SĄRAŠAS
Antspaudo
vieta
Sąrašo Nr. ..............................................................................................................................................
Laikotarpis nuo ……………………………………. iki .......................................................................
Informacija apie variklių, pagamintų per aukščiau nurodytą laikotarpį, identifikavimo numerius, tipus, šeimas ir tipo patvirtinimų numerius pateikiama pagal šios Tvarkos aprašo reikalavimus:
Gamintojas: ............................................................................................................................................
Modelis: .................................................................................................................................................
Patvirtinimo numeris. .............................................................................................................................
Variklių šeimos pavadinimas:[28] ..............................................................................................................
| Variklio tipas: |
1: …… |
2: ….. |
n: ….. |
| Variklio identifikavimo numeriai |
… 001 |
… 001 |
… 001
|
|
|
… 002 |
… 002 |
… 002 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
….. m |
..… p |
….. q |
Išdavimo data: .......................................................................................................................................
Pirmojo išdavimo data (jeigu yra papildymų): .......................................................................................
______________
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
11 priedas
PATVIRTINTO TIPO VARIKLIŲ DUOMENŲ LAPAS
1. Priverstinio uždegimo varikliai
Administracinis
antspaudas
| Pranešto variklio tipo patvirtinimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
| Patvirtinimo data |
|
|
|
|
|
| Gamintojo pavadinimas |
|
|
|
|
|
| Variklio tipas ir (arba) šeima |
|
|
|
|
|
| Variklio aprašas |
Bendroji informacija (1) |
|
|
|
|
| Aušalas (1) |
|
|
|
|
|
| Cilindrų skaičius |
|
|
|
|
|
| Cilindro darbinis tūris (cm3) |
|
|
|
|
|
| Papildomo apdorojimo būdas (2) |
|
|
|
|
|
| Vardinis apsisukimų dažnis (min.-1) |
|
|
|
|
|
| Vardinė naudingoji galia (kW) |
|
|
|
|
|
| Išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| (1) Skystis arba oras. (2) Vartoti santrumpą: CAT – katalizatorius, PT – kietųjų dalelių gaudyklė, SCR – selektyvioji katalizinė redukcija. |
|||||
2. Uždegimo suspaudimu varikliai (1) (2)
Administracijos
antspaudas
2.1. bendroji informacija apie variklį
| Pranešto variklio tipo patvirtinimas |
|
|
|
|
|
| Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
| Patvirtinimo data |
|
|
|
|
|
| Gamintojo pavadinimas |
|
|
|
|
|
| Variklio tipas ir (arba) šeima |
|
|
|
|
|
| Variklio aprašas |
Bendroji informacija (1) |
|
|
|
|
| Aušalas (2) |
|
|
|
|
|
| Cilindro skaičius |
|
|
|
|
|
| Cilindro darbinis tūris (cm3) |
|
|
|
|
|
| Papildomo apdorojimo būdas (3) |
|
|
|
|
|
| Vardinis apsisukimų dažnis (aps./min.) |
|
|
|
|
|
| Apsisukimų dažnis esant didžiausiai galiai (aps./min.) |
|
|
|
|
|
| Vardinė naudingoji galia (kW) |
|
|
|
|
|
| Didžiausia naudingoji galia (kW) |
|
|
|
|
|
| (1) Vartoti santrumpą: DI – tiesioginis įpurškimas, PC – netiesioginis įpurškimas (sūkurinė kamera), NA – natūralus įsiurbimas, TC = turbokompresorius, TCA – turbokompresorius, įskaitant vėlesnį aušinimą, EGR – išmetamųjų dujų recirkuliacija. Pavyzdžiai: PC NA, DI TCA EGR. (2) Skystis arba oras. (3) Vartoti santrumpą: DOC – dyzelino oksidacijos katalizatorius, PT – kietųjų dalelių gaudyklė, SCR – selektyvioji katalizinė redukcija. |
|||||
2.2. galutinis išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimo rezultatas
| Pranešto variklio tipo patvirtinimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Galutinis NRSC bandymo rezultatas, įskaitant DF (g/kWh) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| NRSC CO2 (g/kWh) |
|
|
|
|
|
| Galutinis NRTC bandymo rezultatas, įskaitant DF (g/kWh) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| Karštojo paleidimo NRTC ciklo CO2 (g/kWh) |
|
|
|
|
|
| Per karštojo paleidimo NRTC ciklą atliekamas darbas (kWh) |
|
|
|
|
|
(1) užpildyti visus langelius, kurie taikomi variklio tipui ir (arba) šeimai;
(2) jeigu tai yra variklių šeima, pateikti pirminio variklio duomenis;
2.3. NRSC nusidėvėjimo faktoriai ir išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatai
| Pranešto variklio tipo patvirtinimas |
|
|
|
|
|
| DF multipl./adityv. (1) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| NRSC bandymo rezultatas be DF (g/kWh) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| (1) Išbraukti, kas netaikoma |
|||||
2.4. NRTC nusidėvėjimo faktoriai ir išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatai
| Pranešto variklio tipo patvirtinimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| DF multipl./adityv. (1) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| Šaltojo paleidimo NRTC bandymo rezultatas be DF (g/kWh) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| Karštojo paleidimo NRTC bandymo rezultatas be DF (g/kWh) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| (1) Išbraukti, kas netaikoma |
|||||
2.5. karštojo paleidimo NRTC išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatai
Galima pranešti su IV etapo variklių regeneravimu susijusius duomenis.
| Pranešto variklio tipo pavadinimas |
1 |
2 |
3 |
4 |
|
| Šaltojo paleidimo NRTC bandymo rezultatas be DF (g/kWh) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
| Karštojo paleidimo NRTC bandymo rezultatas be DF (g/kWh) |
CO |
|
|
|
|
| HC |
|
|
|
|
|
| NOx |
|
|
|
|
|
| HC+NOx |
|
|
|
|
|
| PM |
|
|
|
|
|
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
12 priedas
ALTERNATYVIŲ TIPO PATVIRTINIMŲ PRIPAŽINIMAS
1. Pagal Direktyvą 97/68/EB A, B ir C kategorijų variklių, apibrėžtų 9 straipsnio 2 dalyje, patvirtinimui lygiaverčiais pripažįstami šie tipo patvirtinimai ir, kai taikoma, atitinkami patvirtinimo ženklai:
1.2. tipo patvirtinimai pagal Direktyvą 88/77/EEB, atitinkantys A arba B etapo reikalavimus, susijusius su Direktyvos 88/77/EEB 2 straipsniu ir I priedo 6.2.1 skirsniu arba JT EEK taisyklės Nr. 49 su 02 serijos pakeitimais (I/2 klaidų ištaisymai);
2. Pagal Direktyvą 97/68/EB D, E, F ir G kategorijų variklių (II etapas), apibrėžtų 9 straipsnio 3 dalyje, patvirtinimui lygiaverčiais pripažįstami šie tipo patvirtinimai ir, kai taikoma, atitinkami patvirtinimo ženklai:
2.2. tipo patvirtinimai pagal Direktyvą 88/77/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 99/96/EB, atitinkantys A, B1, B2 arba C etapo reikalavimus, numatytus tos direktyvos 2 straipsnyje ir I priedo 6.2.1 skirsnyje;
3. Pagal Direktyvą 97/68/EB H, I, J ir K kategorijų variklių (IIIA etapas), apibrėžtų 9 straipsnio 3a ir 3b dalyse, patvirtinimui lygiaverčiais pripažįstami šie tipo patvirtinimai ir, kai taikoma, atitinkami patvirtinimo ženklai:
3.1. tipo patvirtinimai pagal Direktyvą 2005/55/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2005/78/EB ir 2006/51/EB, atitinkantys B1, B2 arba C etapo reikalavimus, numatytus tos direktyvos 2 straipsnyje ir I priedo 6.2.1 skirsnyje;
3.2. tipo patvirtinimai pagal JT EEK taisyklę Nr. 49 su 05 serijos pakeitimais, laikantis B1, B2 arba C etapo reikalavimų, numatytų tos taisyklės 5.2 punkte;
4. Pagal Direktyvą 97/68/EB L, M, N ir P kategorijų variklių (IIIB etapas), apibrėžtų 9 straipsnio 3c dalyje, patvirtinimui lygiaverčiais pripažįstami šie tipo patvirtinimai ir, kai taikoma, atitinkami patvirtinimo ženklai:
4.1. tipo patvirtinimai pagal Direktyvą 2005/55/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2005/78/EB ir 2006/51/EB, atitinkantys B2 arba C etapo reikalavimus, numatytus tos direktyvos 2 straipsnyje ir I priedo 6.2.1 skirsnyje;
4.2. tipo patvirtinimai pagal JT EEK taisyklę Nr. 49 su 05 serijos pakeitimais, laikantis B2 arba C etapo reikalavimų, numatytų tos taisyklės 5.2 punkte;
5. Pagal Direktyvą 97/68/EB Q ir R kategorijų variklių (IV etapas), apibrėžtų 9 straipsnio 3d dalyje, patvirtinimui lygiaverčiais pripažįstami šie tipo patvirtinimai ir, kai taikoma, atitinkami patvirtinimo ženklai:
5.1. tipo patvirtinimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones, jeigu techninė tarnyba patvirtina, kad variklis atitinka Direktyvos 97/68/EB I priedo 8.5 skirsnio reikalavimus;
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
13 priedas
NUOSTATOS DĖL VARIKLIŲ, PATEIKTŲ Į RINKĄ PAGAL LANKSTUMO SCHEMĄ
Pirminės įrangos gamintojui (OEM) paprašius ir gavus patvirtinimą išduodančios institucijos leidimą, variklio gamintojas tarp dviejų nuoseklių ribinių verčių etapų gali pateikti į rinką ribotą skaičių variklių, kurie atitinka tik ankstesniojo etapo išmetamų teršalų ribines vertes, pagal šias nuostatas:
1. PIRMINĖS ĮRANGOS GAMINTOJO VEIKSMAI
1.1. išskyrus III B etapo laikotarpį, pirminės įrangos gamintojas, pageidaujantis pasinaudoti lankstumo schema, išskyrus variklius, naudojamus automotrisėms ir lokomotyvams varyti, turi prašyti patvirtinimą išduodančios institucijos išduoti leidimą variklių, kaip pirminės įrangos sudėtinės dalies, gamintojui pateikti į rinką variklius, skirtus tik pirminiam įrangos gamintojui naudoti. Variklių, kurie neatitinka reikalavimų dėl galiojančių išmetalų kiekio ribinių verčių, tačiau yra patvirtinti kaip atitinkantys reikalavimus dėl ankstesniojo etapo išmetalų kiekio ribinių verčių, skaičius neturi viršyti šio priedo 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nustatytų ribinių verčių:
1.1.1. variklių, pateiktų į rinką pagal lankstumo schemą, skaičius pagal kiekvieną variklių kategoriją neturi viršyti 20 % kasmetinio įrangos su tai kategorijai priskiriamais varikliais, kurią pirminės įrangos gamintojas pateikia į rinką, kiekio (kuris apskaičiuojamas pagal vidutinę apyvartą ES rinkoje per pastaruosius penkerius metus). Tais atvejais, kai pirminės įrangos gamintojai į ES rinką įrangą teikė trumpiau negu penkerius metus, vidurkis skaičiuojamas remiantis laikotarpiu, per kurį pirminės įrangos gamintojai teikė įrangą į ES rinką;
1.1.2. išskyrus variklius, naudojamus automotrisėms ir lokomotyvams varyti, pirminės įrangos gamintojai gali prašyti, kad variklių, kaip pirminės įrangos sudėtinės dalies, gamintojui būtų leista pateikti į rinką nustatytą skaičių variklių, skirtų tik pirminiam įrangos gamintojui naudoti, nepaisant šio priedo 1.1.1 punkto reikalavimų. Kiekvienos kategorijos variklių skaičius neturi viršyti šių ribinių verčių:
| Variklio kategorija P (kW) |
Variklių skaičius |
| 19 |
200 |
| 37 |
150 |
| 75 |
100 |
| 130 |
50 |
1.2. III B etapo metu, tačiau ne ilgiau kaip trejus metus nuo to etapo pradžios, išskyrus variklius automotrisėms ir lokomotyvams varyti, pirminės įrangos gamintojas, pageidaujantis pasinaudoti lankstumo schema, turi prašyti tipo patvirtinimą išduodančios institucijos išduoti leidimą variklių, kaip pirminės įrangos sudėtinės dalies, gamintojui pateikti į rinką variklius, skirtus tik pirminiam įrangos gamintojui naudoti. Variklių, kurie neatitinka reikalavimų dėl galiojančių išmetalų kiekio ribinių verčių, tačiau yra patvirtinti kaip atitinkantys reikalavimus dėl ankstesniojo etapo išmetalų kiekio ribinių verčių, skaičius neturi viršyti šio priedo 1.2.1 ir 1.2.2 punktuose nustatytų ribinių verčių:
1.2.1. variklių, pateiktų į rinką pagal lankstumo schemą, skaičius pagal kiekvieną variklių kategoriją neturi viršyti 37,5 % kasmetinio įrangos su tai kategorijai priskiriamais varikliais, kurią pirminės įrangos gamintojas pateikia į rinką, kiekio (kuris apskaičiuojamas pagal vidutinę apyvartą ES rinkoje per pastaruosius penkerius metus). Tais atvejais, kai pirminės įrangos gamintojai į ES rinką įrangą pateikė trumpiau negu penkerius metus, vidurkis skaičiuojamas remiantis laikotarpiu, per kurį pirminės įrangos gamintojai pateikė įrangą į ES rinką;
1.2.2. pirminės įrangos gamintojai gali prašyti, kad variklių, kaip pirminės įrangos sudėtinės dalies, gamintojui būtų leista pateikti į rinką nustatytą skaičių variklių, skirtų tik pirminiam įrangos gamintojui naudoti, nepaisant šio priedo 1.2.1 punkto reikalavimų. Kiekvienos kategorijos variklių skaičius neturi viršyti šių ribinių verčių:
| Variklio kategorija P (kW) |
Variklių skaičius |
| 37 |
200 |
| 56 |
175 |
| 75 |
250 |
| 130 |
125 |
1.3. dėl variklių, naudojamų lokomotyvams varyti III B etapo metu, tačiau ne ilgiau kaip trejus metus nuo to etapo pradžios, pirminės įrangos gamintojai gali prašyti, kad variklių, kaip pirminės įrangos sudėtinės dalies, gamintojui būtų leista pateikti į rinką ne daugiau kaip 16 variklių, skirtų tik pirminiam įrangos gamintojui naudoti. Pirminės įrangos gamintojai taip pat gali prašyti, kad jų variklių gamintojams būtų leista pateikti į rinką ne daugiau kaip 10 papildomų variklių, kurių nominalioji galia būtų daugiau nei 1 800 kW ir kurie būtų įrengti lokomotyvuose, skirtuose naudoti tik Jungtinės Karalystės tinkle. Bus pripažinta, kad lokomotyvai atitinka šį reikalavimą, tik jeigu jie turi saugumo sertifikatą naudoti Jungtinės Karalystės geležinkelio tinkle arba jiems galima išduoti tokį sertifikatą.
Toks leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei esama techninių priežasčių, dėl kurių jie negali atitikti III B etapo išmetalų kiekio ribinių verčių;
1.4. pirminės įrangos gamintojų prašyme tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai pateikiama ši informacija:
1.4.1. ženklų, kurie tvirtinami prie kiekvienos atskiros ne kelių mobiliosios mašinos, kurioje montuojamas pagal lankstumo schemą į rinką pateiktas variklis, pavyzdys. Ženkluose pateikiamas šis tekstas: „MAŠINA Nr. ... (mašinų serija) IŠ ... (bendras atitinkamos galios mašinų skaičius) SU VARIKLIU Nr. ... PAGAL TIPO PATVIRTINIMĄ (Dir. 97/68/EB) Nr. ...“;
1.5. pirminės įrangos gamintojas tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai pateikia būtiną su lankstumo schemos taikymu susijusią informaciją, kurios gali paprašyti tipo patvirtinimą išduodanti institucija, kad ji galėtų priimti sprendimą dėl tipo patvirtinimo;
1.6. pirminės įrangos gamintojas bet kuriai patvirtinimą išduodančiai institucijai pateikia informaciją, kurios prašo patvirtinimą išduodanti institucija, kad galėtų patvirtinti, jog pagal lankstumo schemą pateikiamas variklis yra pateikiamas į rinką ir yra tinkamai paženklintas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-753, 2012-09-19, Žin., 2012, Nr. 110-5604 (2012-09-22), i. k. 112301MISAK00D1-753
2. VARIKLIO GAMINTOJO VEIKSMAI
2.1. Variklio gamintojas gali pateikti variklius į rinką pagal lankstumo schemą, patvirtintą pagal šio priedo 1 skyrių.
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
14 priedas
CCNR I etapas([29])
| PN (kW) |
CO (g/kWh) |
HC (g/kWh) |
NOx (g/k/Wh) |
PT (g/kWh) |
| 37 ≤ PN < 75 |
6,5 |
1,3 |
9,2 |
0,85 |
| 75 ≤ PN < 130 |
5,0 |
1,3 |
9,2 |
0,70 |
| PN ≥ 130 |
5,0 |
1,3 |
n ≥ 2 800 min-1 = 9,2 500 ≤ n < 2 800 min-1 =45 × n(-0,2) |
0,54 |
______________
Ne keliais judančių mechanizmų vidaus
degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų
išmetimo ribojimo tvarkos aprašo
15 priedas
CCNR II etapas([30])
| PN (kW) |
CO (g/kWh) |
HC (g/kWh) |
NOx (g/k/Wh) |
PT (g/kWh) |
| 18 ≤ PN < 37 |
5,5 |
1,5 |
8,0 |
0,8 |
| 37 ≤ PN < 75 |
5,0 |
1,3 |
7,0 |
0,4 |
| 75 ≤ PN < 130 |
5,0 |
1,0 |
6,0 |
0,3 |
| 130 ≤ PN < 560 |
3,5 |
1,0 |
6,0 |
0,2 |
| PN ≥ 560 |
3,5 |
1,0 |
n ≥ 3150 min-1 = 6,0 343 ≤ n < 3150 min-1 = 45 × n(-0,2) – 3 n < 343 min-1 = 11,0 |
0,2 |
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-495, 2004-09-22, Žin., 2004, Nr. 183-6772 (2004-12-22), i. k. 104301MISAK00D1-495
Dėl aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 5 "Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-221, 2005-04-27, Žin., 2005, Nr. 68-2458 (2005-05-31), i. k. 105301MISAK00D1-221
Dėl aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 5 "Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-66, 2007-01-30, Žin., 2007, Nr. 16-595 (2007-02-06), i. k. 107301MISAK000D1-66
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. D1-221 "Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-101, 2007-02-15, Žin., 2007, Nr. 23-894 (2007-02-22), i. k. 107301MISAK00D1-101
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. D1-221 "Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo ir aplinkos ministro 2007 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. D1-66 pripažinimo netekusiu galios
5.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-268, 2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 39-1891 (2011-04-02); Žin., 2011, Nr. 154-0 (2011-12-17), i. k. 111301MISAK00D1-268
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 5 "Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-971, 2011-12-14, Žin., 2011, Nr. 155-7377 (2011-12-20), i. k. 111301MISAK00D1-971
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 5 "Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-753, 2012-09-19, Žin., 2012, Nr. 110-5604 (2012-09-22), i. k. 112301MISAK00D1-753
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 5 "Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-925, 2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 129-6569 (2013-12-17); Žin., 2013, Nr. 133-0 (2013-12-21), i. k. 113301MISAK00D1-925
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 5 "Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo