Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 511

ALYTAUS KOLEGIJOS STATUTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alytaus kolegija (toliau vadinama – kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla ir profesionalusis menas.

2. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – ministerija). Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga; ji turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegijos buveinės adresas – Merkinės g. 2B, LT-62252 Alytus.

3. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1000 ,,Dėl valstybinių Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus kolegijų steigimo“ (Žin., 2000, Nr. 73-2254). Kolegijos juridinio asmens kodas – 111965327.

4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas) ir Alytaus kolegijos statuto (toliau vadinama – šis Statutas; Statutas).

5. Šis Statutas reglamentuoja kolegijos vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, struktūrą, veiklą, valdymą, savivaldos institucijas, studijas, dėstytojų ir studentų teises, pareigas ir atsakomybę.

6. Kolegija yra paramos gavėja.

7. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais bei fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimo programose.

II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS

8. Kolegijos tikslai yra šie:

8.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes, mokslo ir naujausių technologijų lygį;

8.2. sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, bendradarbiauti su ūkio subjektais organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą bei kitose srityse;

8.3. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis, pasirengusią integruotis į Lietuvos ir tarptautinę rinką;

8.4. plėtoti reikiamą mokslo taikomąją veiklą ir tyrimus, konsultuoti savivaldybių institucijas ir ūkio subjektus.

9. Kolegijos uždaviniai yra šie:

9.1. sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti profesinę kompetenciją socialinių, fizinių ir technologinių mokslų srityse;

9.2. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

9.3. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios, socialinės padėties;

9.4. dalyvauti tarptautinėse, šalies ir regiono ekonominės, socialinės, edukacinės bei kultūrinės plėtros programose;

9.5. skleisti mokslu ir praktika paremtas idėjas (daugiausia dėmesio skirti galimybei jas praktiškai pritaikyti).

10. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas, o pagrindinė veiklos rūšis – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 80.30.20.

11. Kitos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurių gali imtis kolegija:

11.1. aukštasis universitetinis mokslas, kodas 80.30.30;

11.2. profesinis mokymas, kodas 80.22.10;

11.3. suaugusiųjų profesinis mokymas, kodas 80.42.20;

11.4. kvalifikacijos tobulinimas, kodas 80.42.30;

11.5. papildomas mokymas, kodas 80.42.40;

11.6. vairavimo mokyklų veikla, kodas 80.41;

11.7. leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, kodas 22.00;

11.8. variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, kodas 50.20.10;

11.9. kita naujų prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse, kodas 52.40;

11.10. viešbučiai, kodas 55.10;

11.11. aprūpinimas kita niekur kitur nepriskirta laikinąja buveine, kodas 55.23;

11.12. aukštųjų mokyklų valgyklos veikla, kodas 55.51.30;

11.13. kelionių agentūrų veikla, kodas 63.30.10;

11.14. nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės ar kita teise, išnuomojimas, kodas 70.20;

11.15. mašinų ir įrengimų be operatoriaus ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma, kodas 71.00;

11.16. kompiuteriai ir su jais susijusi veikla, kodas 72.00;

11.17. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, kodas 73.00;

11.18. kita verslo veikla, kodas 74.00;

11.19. kitų niekur kitur nepriskirtų narystės organizacijų veikla, kodas 91.33;

11.20. poilsio organizavimas, kultūrinė ir sportinė veikla, kodas 92.00.

12. Kolegija gali sudaryti sutartis su universitetais, kolegijomis ir kitomis mokslo ir studijų institucijomis dėl bendrų studijų ir tyrimų programų, studijų, mokymo, testavimo, egzaminavimo, tyrimo programų, keitimosi dėstytojais, studentais ir kita.

III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA, JOS KEITIMAS, VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS

13. Kolegija steigia padalinius, kurių reikia jos veiklai. Kolegijos padaliniai yra fakultetai.

14. Kolegijos struktūrą sudaro šie padaliniai: Vadybos fakultetas, Inžinerijos fakultetas bei Informacijos ir ryšių technologijų fakultetas. Fakultetai – tai mokslo ir studijų padaliniai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra studijos, taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji mokslinė veikla. Fakultetų tikslas – organizuoti ir vykdyti mokslo ir studijų procesą, užtikrinti tinkamą akademinės veiklos kokybę. Be to, kolegija vykdo bendradarbiavimo programas su Lietuvos ir kitų šalių studijų, verslo institucijomis, fiziniais asmenimis.

15. Kolegijos struktūros pakeitimus inicijuoja ir šio Statuto pakeitimus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Kolegijos akademinė taryba (toliau vadinama – Akademinė taryba).

16. Akademinė taryba yra aukščiausioji akademinės savivaldos institucija. Įsigalioję jos nutarimai privalomi visai kolegijos bendruomenei.

17. Akademinės tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai ir studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai.

18. Akademinė taryba sudaroma 5 metų laikotarpiui.

19. Akademinę tarybą sudaro:

19.1. kolegijos direktorius;

19.2. fakultetų tarybų patvirtinti (iš kiekvienos katedros visų katedrų akademinio personalo balsų dauguma išrinkti) ir deleguoti atstovai;

19.3. kitų mokslo ir studijų institucijų, suderinus su jų vadovais, deleguoti atstovai mokslininkai (kiekvienai kolegijos studijų sričiai – ne mažiau kaip vienas mokslininkas), kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių;

19.4. Kolegijos studentų atstovybės (toliau vadinama – Studentų atstovybė) deleguoti atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau 20 procentų Akademinės tarybos narių.

20. Kiekvienai kolegijos studijų sričiai Akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas.

21. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas, kuris renkamas slaptu balsavimu Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Akademijos tarybos pirmininko nesant, jai vadovauja pirmininko pavaduotojas, kuris renkamas slaptu balsavimu Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos pirmininku negali būti kolegijos direktorius. Kolegijos direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas.

22. Akademinės tarybos eiliniai posėdžiai šaukiami Akademinės tarybos pirmininko (jo nesant – pirmininko pavaduotojo) iniciatyva. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas ne mažiau kaip 1/3 jos narių teikimu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teikimo. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys. Posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per akademinius metus, kiekvieną semestrą. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvavusių jos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos nutarimai skelbiami viešai.

23. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:

23.1. priima ir nustatytąja tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statutą ir jo keitimus;

23.2. skiria savo atstovus į Kolegijos tarybą;

23.3. tvirtina kolegijos direktoriaus teikimu fakultetų dekanus, centrų ir skyrių vadovus;

23.4. nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

23.5. teikia ministerijai tvirtinti studijų programas;

23.6. nustato studijų kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę;

23.7. svarsto mokslo taikomosios veiklos ir taikomųjų mokslinių tyrimų plėtros programas;

23.8. nagrinėja kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, teikia juos ministerijai;

23.9. svarsto metines kolegijos direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;

23.10. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles (toliau vadinama – Vidaus tvarkos taisyklės), akademinės veiklos vertinimo kriterijus, studijų reglamentą, baigiamųjų ir kursinių darbų metodinius nurodymus;

23.11. Akademinės tarybos pirmininko (jo nesant – pirmininko pavaduotojo) iniciatyva šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti. Apie šiuos susirinkimus kolegijos akademinės bendruomenės nariai informuojami raštu, faksu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas;

23.12. tvirtina fakultetų dekanų ataskaitas;

23.13. svarsto ir sprendžia kitus kolegijai svarbius klausimus.

24. Akademinės tarybos pareigos:

24.1. pasinaudojant kolegijos informacine sistema, apie savo nutarimus informuoti akademinę bendruomenę per 7 darbo dienas nuo nutarimų priėmimo;

24.2. kartą per metus atsiskaityti akademinei bendruomenei už savo veiklą;

24.3. tvirtinti ginčų komisijas;

24.4. tvirtinti apeliacinę komisiją;

24.5. informuoti padalinius apie posėdyje svarstomus klausimus, kurie susiję su šių padalinių veikla.

25. Akademinės tarybos teisės:

25.1. siūlyti Kolegijos tarybai kandidatus į kolegijos direktoriaus pareigas;

25.2. gauti iš kolegijos bendruomenės narių informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;

25.3. dalyvauti visuose kolegijos padalinių savivaldos ir valdymo struktūriniuose posėdžiuose;

25.4. teikti rekomendacijas kolegijos direktoriui dėl kolegijos struktūros pakeitimų;

25.5. kartą per metus išklausyti Kolegijos tarybos ir fakultetų tarybų informaciją apie jų veiklą;

25.6. rengti neeilinį dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestavimą;

25.7. svarstyti vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ar mokslo darbuotojų galimybę dirbti kolegijoje pagal terminuotas darbo sutartis;

25.8. svarstyti vyresnių kaip 65 metų asmenų galimybę eiti kolegijos vadovų, jos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas.

26. Kolegijos taryba yra visuomeninės priežiūros ir globos institucija.

27. Kolegijos taryba sudaroma iš 9 narių 4 metų kadencijai. Kolegijos taryba formuojama iš 3 dalių: 3 narius skiria Akademinė taryba; 3 narius, atstovaujančius mokslo, meno, ūkio sritims, savivaldybių ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau vadinama – ministras); dar 3 nariai skiriami bendru kolegijos direktoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti kolegijos direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas Studentų atstovybės.

28. Ministras įsakymu patvirtina Kolegijos tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti kolegijoje dirbantis asmuo.

29. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:

29.1. rengia išvadas dėl kolegijos plėtros perspektyvinio plano projekto;

29.2. svarsto ir rengia išvadas dėl metinių kolegijos direktoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų, ūkinės ir finansinės veiklos;

29.3. vertina, kaip naudojamas kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti ministerijai inicijuoti kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

29.4. vertina, kaip kolegija vykdo savo uždavinius, kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

29.5. renka kolegijos direktorių.

30. Kolegijos tarybos pareigos:

30.1. rūpintis paramos teikimu kolegijai;

30.2. viešai skelbti visuomenei kolegijos veiklos vertinimo rezultatus kolegijos internetiniame puslapyje;

30.3. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo ir (ar) šio Statuto numatytais atvejais, nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbti Akademinės tarybos, kolegijos direktoriaus rinkimus;

30.4. tvirtinti Kolegijos tarybos reglamentą;

30.5. apie savo veiklą Kolegijos tarybos reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoti Akademinę tarybą, akademinę bendruomenę ir visuomenę.

31. Kolegijos tarybos teisės:

31.1. teikti kolegijos vadovybei ir Akademinei tarybai siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl kolegijos struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;

31.2. gauti iš kolegijos ir ministerijos informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;

31.3. siūlyti ministrui atleisti kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai, jeigu nustatoma, kad jis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) šį Statutą.

32. Kolegijos tarybos nariai gali dalyvauti visuose kolegijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Kolegija turi suteikti Kolegijos tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti.

33. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

34. Sprendimus Kolegijos taryba priima visų jos narių balsų dauguma. Kolegijos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių.

35. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Kolegijos tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Kolegijos taryba juos svarsto pakartotinai ir jeigu ji tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Akademinei tarybai privalomas.

36. Jeigu Kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo Kolegijos tarybos reglamente numatytas joje pareigas, Kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Akademinę tarybą ar kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Kolegijos tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę teikti ministrui prašymą pakeisti Kolegijos tarybos pirmininką.

37. Kolegijos direktorius vadovauja kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.

38. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:

38.1. leidžia įsakymus;

38.2. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia viešus konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų;

38.3. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai skelbia viešai skelbimų lentose;

38.4. atsako už kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

38.5. koordinuoja kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis bei socialiniais partneriais;

38.6. tvirtina padalinių nuostatus;

38.7. atlieka kitas jam teisės aktuose numatytas funkcijas.

39. Kolegijos direktoriaus pareigos:

39.1. atsakyti už tai, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą, kitus teisės aktus;

39.2. rūpintis studijų kokybe ir kolegijos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

39.3. pasinaudodamas kolegijos informacine sistema, viešai skelbti ir teikti Akademinei tarybai, Kolegijos tarybai bei ministerijai metinę kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, jos įvykdymo ataskaitą per 4 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos;

39.4. atstovauti kolegijai Lietuvos kolegijų direktorių konferencijoje, kitose Lietuvos ir užsienio organizacijose;

39.5. sudaryti stojančiųjų į kolegiją atrankos konkurso komisiją, priimti ir fakultetų dekanų teikimu šalinti studentus;

39.6. rengti kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir teikti jį Akademinei tarybai.

40. Kolegijos direktorių ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų Kolegijos tarybos narių. Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.

41. Kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina ministras.

42. Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto kolegijos direktoriaus, Kolegijos taryba skelbia naujus kolegijos direktoriaus rinkimus.

43. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) šį Statutą, Kolegijos tarybos siūlymu ministras gali atleisti kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai ir įpareigoti Kolegijos tarybą skelbti naujo kolegijos direktoriaus rinkimus. Ministras, atšaukęs kolegijos direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam Akademinės tarybos nariui.

44. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams. Kolegijos direktoriaus pareigas jo ligos, atostogų arba komandiruotės laikotarpiu eina direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai.

45. Kolegijos direktoratas yra kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, fakultetų dekanai ir padalinių vadovai. Direktorato sudėtį tvirtina kolegijos direktorius įsakymu.

46. Fakultetas yra padalinys, apimantis giminingas kolegijos studijų kryptis ir taikomuosius tyrimus. Fakultetą sudaro katedros ir laboratorijos. Jo veiklą reglamentuoja šis Statutas ir fakulteto nuostatai. Fakulteto veiklai vadovauja dekanas.

47. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija, renkama 5 metams viešu balsavimu fakulteto akademinės bendruomenės susirinkime. Fakulteto akademinę bendruomenę sudaro fakulteto dėstytojai ir fakulteto studentai. Fakulteto tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla vykdoma fakultete, studentai ir kviestieji visuomenės atstovai. Fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimas priima sprendimą dėl fakulteto tarybos narių skaičiaus. Kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla vykdoma fakultete, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 procentų fakulteto tarybos narių. Kviestieji visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus fakulteto tarybos narių. Studentai, kuriuos deleguoja Studentų atstovybė, turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos pirmininką renka jos nariai paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių.

48. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

48.1. priima nutarimus studijų organizavimo, mokslo, dėstytojų akademinės veiklos vertinimo ir kitais fakulteto veiklos klausimais;

48.2. siūlo įsteigti, pertvarkyti ar likviduoti fakultetui priklausančias katedras arba kitus padalinius;

48.3. teikia Akademinei tarybai siūlymus dėl katedrų vedėjų kandidatūrų;

48.4. svarsto fakulteto plėtros programą, dekano ataskaitas ir teikia išvadas dėl tvirtinimo Akademinei tarybai;

48.5. išsirenka pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių savo veiklai organizuoti, sudaro nuolatines ir laikinąsias komisijas.

49. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia jos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma (turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių). 1/3 fakulteto tarybos narių arba dekanui pasiūlius, šaukiamas neeilinis fakulteto tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo pateikimo.

50. Fakulteto tarybos nutarimai neturi prieštarauti Akademinės tarybos nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus gali panaikinti Akademinė taryba.

51. Fakulteto dekaną kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba. Fakulteto dekanas yra tiesiogiai pavaldus kolegijos direktoriaus pavaduotojui akademinei veiklai. Dalį savo funkcijų dekanas gali pavesti prodekanui.

52. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:

52.1. vadovauja fakultetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja;

52.2. koordinuoja ir organizuoja akademinę veiklą fakultete;

52.3. vadovaudamasis kolegijos strategija, rengia ir nustatytąja tvarka teikia Akademinei tarybai tvirtinti plėtros programas;

52.4. teikia kolegijos direktoriui siūlymus dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo iš darbo, skatinimo ir nuobaudų jiems skyrimo;

52.5. duoda su fakulteto veikla susijusius nurodymus, privalomus visiems fakulteto dėstytojams, kitiems darbuotojams ir studentams;

52.6. atstovauja fakultetui kolegijos direktorate, derybose su socialiniais partneriais;

52.7. rengia dokumentus dėl studentų priėmimo ir šalinimo, kėlimo į aukštesnį kursą.

53. Fakulteto dekano pareigos:

53.1. atsakyti už fakulteto veiklos rezultatus;

53.2. rengti fakulteto struktūros projektus;

53.3. įgyvendinti Akademinės tarybos ir fakulteto tarybos nutarimus;

53.4. vykdyti kolegijos direktoriaus įsakymus;

53.5. rūpintis fakultete organizuojamų studijų kokybe ir teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

53.6. plėtoti fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis;

53.7. analizuoti ir apibendrinti akademinius studijų rezultatus;

53.8. sudaryti mokomojo proceso grafiką ir kontroliuoti jo vykdymą.

54. Jeigu fakulteto tarybos narių balsų dauguma ar kolegijos direktoriaus sprendimu nepatvirtinama fakulteto dekano metinė ataskaita arba nustatoma, kad dekanas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar šį Statutą, kolegijos direktorius Akademinės tarybos pritarimu gali atleisti dekaną iš pareigų.

55. Katedra yra pagrindinis mokslo ir studijų padalinys fakultete, organizuojantis akademinę ir taikomąją mokslinę veiklą. Katedra savo veikloje vadovaujasi fakulteto ir katedros nuostatais. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kuris veikia katedros vardu ir jai atstovauja.

56. Katedros vedėją kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba. Katedros vedėjas yra tiesiogiai pavaldus fakulteto dekanui.

57. Aukščiausiasis katedros savivaldos organas yra visuotinis katedros akademinio personalo susirinkimas. Visuotinis katedros akademinio personalo susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros akademinio personalo. Katedros akademinį personalą sudaro visi katedroje dirbantys dėstytojai. Sprendimus katedra priima visuotiniame susirinkime dalyvaujančio katedros akademinio personalo balsų dauguma.

58. Kolegijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė, veikianti pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Ją sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), šiuo Statutu, kitais teisės aktais ir studentų konferencijos patvirtintais įstatais. Studentų atstovybės prezidentas renkamas studentų konferencijoje.

59. Studentų konferencija šaukiama ne rečiau kaip kartą per metus. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų kolegijos dieninių studijų studentų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių kolegijos studentų.

60. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja kolegijos savivaldos institucijų veikloje.

61. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš kolegijos ir jos padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais.

62. Kolegija remia Studentų atstovybę, skiria patalpas jos veiklai ir pagal galimybes – lėšų Studentų atstovybės veiklai finansuoti.

63. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir reikalauti pakartotinai svarstyti kolegijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.

64. Studentų atstovybė turi teisę jungtis į asociacijas ar kitas organizacijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

65. Studentų atstovybė gali dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.

IV. KOLEGIJOS PERSONALAS

66. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo, administracijos ir kiti darbuotojai.

67. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

68. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai, taip pat asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai dalyvauja studijų procese Akademinės tarybos nustatyta tvarka.

69. Į kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Konkursas vyksta pagal Akademinės tarybos patvirtintus, suderinus su Lietuvos mokslo taryba, nuostatus. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ne pagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį.

70. Akademinės tarybos sprendimu gali būti atliekamas neeilinis dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestavimas. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

71. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti teisės aktai.

72. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti kolegijoje, jeigu Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

73. Į kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas paprastai renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami (skiriami) į kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas, jeigu tam pritaria Kolegijos taryba, Akademinė taryba ir Studentų atstovybė.

74. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams netaikoma Aukštojo mokslo įstatyme numatyta dėstytojų ir mokslo darbuotojų skyrimo į pareigas tvarka.

75. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

76. Kolegijos dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:

76.1. mokytis ir kelti savo kvalifikaciją;

76.2. darbo vietoje naudotis kolegijos materialine technine baze;

76.3. išvykti laikinai stažuotis, dirbti pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose;

76.4. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;

76.5. teikti nustatytąja tvarka siūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos tobulinimo;

76.6. dalyvauti kolegijos savivaldoje;

76.7. burtis į profesines sąjungas, asociacijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

76.8. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisve nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto.

77. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:

77.1. tobulinti savo kvalifikaciją;

77.2. dalyvauti taikomojoje mokslinėje veikloje;

77.3. rengti ir teikti studentų savarankiškoms studijoms skirtą metodinę medžiagą;

77.4. objektyviai vertinti studentų mokymo (mokymosi) pasiekimus;

77.5. ugdyti tvirtas studentų doros ir pilietines nuostatas;

77.6. laikytis šio Statuto, Vidaus tvarkos taisyklių ir Kolegijos dėstytojų etikos kodekso;

77.7. nuolat kaupti dalykines, pedagogines, psichologines žinias;

77.8. rengti dėstomų dalykų programas, tobulinti jų turinį;

77.9. pateikti rengiamiems specialistams naujausias žinias, formuoti reikiamus jų įgūdžius ir nuostatas;

77.10. taisyklingai kalbėti ir rašyti, naudotis informacinėmis technologijomis ir mokėti bent vieną užsienio kalbą.

78. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako už dalykinį ir profesinį studentų rengimą, jiems patikėtas materialines vertybes, saugos taisyklių laikymąsi darbe.

V. STUDIJOS

79. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma tais atvejais, kai: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio institucijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.

80. Kolegijoje vykdomos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. Nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė.

81. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai.

82. Asmeniui, išėjusiam bet kurią nuosekliųjų studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis nustatytos formos diplomas.

83. Asmeniui, studijavusiam kolegijoje tik pavienius dalykus arba nenuosekliosiose studijose, išduodamas tai patvirtinantis nustatytos formos pažymėjimas.

84. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties apimtį ir trukmę nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos vykdomos vadovaujantis kolegijos direktoriaus patvirtintu, suderinus su Akademine taryba, Studijų reglamentu.

85. Nuosekliosios studijos kolegijoje vykdomos pagal studijų programas, įregistruotas Studijų ir mokymo programų registre. Kolegijos studijų programas tvirtina ministras Akademinės tarybos teikimu. Studijų programų kokybę periodiškai vertina Studijų kokybės vertinimo centras, kuris viešai skelbia savo išvadas.

86. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualią studijų programą, vykdomą vadovaujantis Studijų reglamentu.

87. Kolegijoje ministro nustatyta tvarka gali būti įskaitomi Aukštojo mokslo įstatyme nurodytų studijų rezultatai, įgyti kitose aukštosiose mokyklose.

88. Kolegija gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinę profesinę kvalifikaciją, vadovaudamasi ministerijos nustatytais bendraisiais jungtinių studijų programų reikalavimais.

89. Kolegijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavus leidimą, gali būti vykdomos studijos pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose valstybėse yra nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią yra įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos.

90. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, kolegija gali organizuoti tęstines asmenų perkvalifikavimo, jų kvalifikacijos ir profesinių įgūdžių tobulinimo studijas. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas studijų sutartyse, sudaromose tarp studentų ir kolegijos, nustatytomis sąlygomis.

91. Tęstinių studijų rezultatai kolegijos nustatyta tvarka gali būti įvertinami kreditais. Asmenims, tęstinėse studijose surinkusiems pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.

VI. Studentų teisės, pareigos ir atsakomybė

92. Į kolegiją priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir pateikę tai patvirtinantį dokumentą. Priėmimo į kolegiją sąlygas, suderinus su ministerija, tvirtina kolegijos direktorius.

93. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas. Studentų studijų sąlygos apibrėžiamos jų sutartyse su kolegija. Sutarčių sudarymo tvarką, mokėjimo sąlygas ir mokėjimo lengvatas kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

94. Klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su kolegija. Atsiradus laisvai vietai studentų sąraše, klausytojas, atsižvelgiant į studijų rezultatus, gali į ją pretenduoti, įgyti studento statusą.

95. Kolegijos studentai turi teisę:

95.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, centrais, laboratorijomis, studijų įranga ir priemonėmis;

95.2. pasirinkti studijų programas, Studijų reglamento nustatyta tvarka studijuoti pagal individualų studijų grafiką, pasirinkti dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai);

95.3. rinktis specializaciją;

95.4. teikti siūlymus vertinant studijų programas ir jų realizavimo kokybę;

95.5. kreiptis į apeliacinę komisiją gebėjimų vertinimo klausimais;

95.6. siūlyti Akademinei tarybai įtraukti į studijų programą naujus dalykus, steigti naujas specializacijas;

95.7. nutraukti ir atnaujinti studijas (esant motyvuotam prašymui ir kolegijos direktoriaus įsakymui);

95.8. kreiptis į ginčų komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

95.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas ir paskolas;

95.10. gauti su studijomis susijusią informaciją;

95.11. dalyvauti kolegijos savivaldoje;

95.12. rinkti Studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

95.13. burtis į studentų asociacijas, klubus, draugijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

95.14. dalyvauti kolegijos tiriamojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje;

95.15. dalyvauti saviveiklos ir sporto būreliuose;

95.16. gauti akademines atostogas arba studijų pertrauką pablogėjus sveikatai arba dėl kitų svarbių priežasčių (esant motyvuotam prašymui ir kolegijos direktoriaus įsakymui);

95.17. neišlaikę egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitę už studijų programoje numatytus dalykus, nemokamai perlaikyti (atsiskaityti) kolegijos nustatyta tvarka;

95.18. kolegijos nustatyta tvarka eksternu atsiskaityti už dalykus, numatytus studijų programose;

95.19. sudaryti sutartis su būsimaisiais darbdaviais, gauti jų stipendiją;

95.20. laisvai (tačiau gerbiant kitų akademinės bendruomenės narių teises) reikšti savo mintis ir pažiūras;

95.21. vykti studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas;

95.22. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisve, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto.

96. Studentų pareigos:

96.1. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti ir gilinti savo kultūrinius interesus;

96.2. gerbti kolegijos bendruomenės narius ir tinkamai atstovauti savo kolegijai viešajame gyvenime;

96.3. laikytis Aukštojo mokslo įstatymo, šio Statuto, Studentų etikos kodekso, kitų teisės aktų ir Vidaus tvarkos taisyklių;

96.4. atlikti studijų programoje numatytas užduotis;

96.5. vykdyti kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisėtus reikalavimus, jos savivaldos institucijų ir kolegijos direktoriaus sprendimus;

96.6. tausoti kolegijos turtą;

96.7. mokėti teisės aktų nustatyta tvarka mokestį už mokslą;

96.8. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.

97. Už studentų pareigų pažeidimus fakultetų dekanų teikimu kolegijos direktorius gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:

97.1. pastabą;

97.2. papeikimą;

97.3. griežtą papeikimą;

97.4. pašalinti iš kolegijos.

98. Už kiekvieną drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jeigu paskyrus drausminę nuobaudą studentas toliau pažeidžia drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.

99. Drausminė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai paaiškėja apie studento padarytą pareigų pažeidimą.

100. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas Studentų atstovybės sutikimas (išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą). Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.

101. Jeigu per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, studentui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.

102. Drausminę nuobaudą galima apskųsti šio Statuto nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka.

103. Studentas gali būti pašalintas iš kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu jis:

103.1. šiurkščiai pažeidė šį Statutą ir Vidaus tvarkos taisykles;

103.2. nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

VII. GINČŲ NAGRINĖJIMAS

104. Kolegijoje ginčus, prašymus ir skundus nagrinėja šios komisijos:

104.1. darbo ginčų komisija, nagrinėjanti ginčus tarp kolegijos administracijos ir darbuotojų;

104.2. ginčų komisija, nagrinėjanti ginčus tarp kolegijos administracijos ir studentų;

104.3. apeliacinė komisija, nagrinėjanti studentų gebėjimų vertinimo klausimus.

105. Kolegijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę kolegijos studentų rašytinius prašymus ar skundus dėl šiame Statute ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų (jeigu teisės aktai nenustato trumpesnių terminų) juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

106. Ginčai tarp kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo ginčų komisiją sudaro 3 kolegijos administracijos (t. y. direktoriaus) paskirti asmenys ir 3 darbuotojų įgalioti asmenys, išrinkti visuotiniame kolegijos darbuotojų susirinkime paprasta balsų dauguma. Šią komisiją tvirtina Apeliacinė taryba. Komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma (turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 šios komisijos narių).

107. Ginčų komisiją, nagrinėjančią ginčus tarp kolegijos administracijos ir studentų, sudaro 3 kolegijos administracijos ir 3 Studentų atstovybės įgalioti asmenys. Šią komisiją tvirtina Akademinė taryba. Komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma (turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 šios komisijos narių).

108. Apeliacinė komisija, sprendžianti studentų gebėjimų vertinimo klausimus, tvirtinama Akademinės tarybos sprendimu. Komisiją sudaro 9 asmenys: 3 – kolegijos administracijos, 3 – Studentų atstovybės įgalioti asmenys ir 3 dėstytojai. Apeliacinės komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma (turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 šios komisijos narių).

109. Apeliacinė komisija per 10 dienų nuo prašymo ar skundo gavimo dienos jį išnagrinėja ir priima sprendimą. Sprendimas laikomas priimtas, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 atitinkamos komisijos narių. Jeigu susitarti nepavyko, toliau ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

110. Kolegijoje ginčus nagrinėjančios komisijos veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintus nuostatus.

VIII. TURTAS IR LĖŠOS

111. Kolegijos turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) ir kitas teisėtai įgytas turtas.

112. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

113. Kolegijos lėšas sudaro:

113.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos:

113.1.1. pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;

113.1.2. studentų studijų įmokoms padengti;

113.1.3. studentų stipendijoms;

113.1.4. tarptautiniams mainams plėtoti;

113.1.5. Valstybės investicijų programai ir kitoms programoms įgyvendinti;

113.2. kitos valstybės lėšos;

113.3. studentų studijų įmokos;

113.4. pajamos iš mokslinės veiklos;

113.5. pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

113.6. lėšos, gautos iš tarptautinių fondų ir organizacijų;

113.7. lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą;

113.8. gauta parama;

113.9. kitos teisėtai įgytos lėšos.

114. Kolegijos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos kolegijos specialiosioms programoms finansuoti. Kolegija šiame Statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti valdo ir naudoja šias lėšas bei jomis disponuoja savarankiškai.

115. Kolegija pajamas ir išlaidas tvarko pagal Akademinės tarybos patvirtintą sąmatą. Kiekvienais metais, ne vėliau kaip kovo mėnesį, kolegijos administracija viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.

IX. STATUTO PRIĖMIMAS IR KEITIMAS

116. Statutą ir jo pakeitimus priima Akademinė taryba, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

117. Kolegijos veiklos klausimai, neaptarti šiame Statute, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat reguliuojami Vidaus tvarkos taisyklėmis ir Studijų reglamentu.

––––––––––––––––

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 947, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4242 (2010-07-10)

DĖL UTENOS KOLEGIJOS PERTVARKYMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Vilija Tamaliūnienė (2010-07-10)

vitama@lrs.lt

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

DĖL ALYTAUS IR UTENOS KOLEGIJŲ STATUTŲ PATVIRTINIMO

I. BENDROSIOS NUOSTATOS